Redaguota: 1992.12.10
Neteko galios 1992 11 02
Pakeitimai:
1. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-34, priimtas 90.03.17, Žin., 1990, Nr. 9-245
2. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-89, priimtas 90.03.29, Žin., 1990, Nr. 11-333
3. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-419, priimtas 90.07.27, Žin., 1990, Nr. 23-556
4. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-544, priimtas 90.09.11, Žin., 1990, Nr. 27-637
5. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-546, priimtas 90.09.11, Žin., 1990, Nr. 27-639
6. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-548, priimtas 90.09.11, Žin., 1990, Nr. 27-641
7. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-550, priimtas 90.09.11, Žin., 1990, Nr. 27-643
8. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-552, priimtas 90.09.11, Žin., 1990, Nr. 27-645
9. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-554, priimtas 90.09.11, Žin., 1990, Nr. 27-647
10. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-556, priimtas 90.09.11, Žin., 1990, Nr. 27-649
11. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-558, priimtas 90.09.11, Žin., 1990, Nr. 27-651
12. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-560, priimtas 90.09.11, Žin., 1990, Nr. 27-653
13. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-692, priimtas 90.10.23, Žin., 1990, Nr. 31-752
14. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-918, priimtas 91.01.08, Žin., 1991, Nr. 2-42
15. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-1113, priimtas 91.02.28, Žin., 1991, Nr. 8-227
16. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-1625, priimtas 91.07.30, Žin., 1991, Nr. 23-596
17. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-1773, priimtas 91.09.10, Žin., 1991, Nr. 27-733
18. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-2077, priimtas 91.12.10, Žin., 1991, Nr. 36-980
19. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-2211, priimtas 92.01.16, Žin., 1992, Nr. 3-42
20. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-2304, priimtas 92.02.11, Žin., 1992, Nr. 7-154
21. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-2719, priimtas 92.07.07, Žin., 1992, Nr. 22-634
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIKINASIS PAGRINDINIS
ĮSTATYMAS
1 s k i r s n i s
BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Lietuvos Respublika yra suvereni demokratinė
Valstybė, išreiškianti Lietuvos liaudies bendrą valią bei
interesus.
2 straipsnis. Suvereni Valstybės valdžia priklauso Lietuvos
liaudžiai. Liaudis savo suvereninę galią laisvai išreiškia per
įstatymų sumanymo iniciatyvą, deputatų rinkimus, piliečių arba
deputatų balsavimą konstituciniais klausimais ir demokratišką
referendumą. Niekas negali varžyti šios galios ar jos pasisavinti.
Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę priešintis bet kam,
kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės suverenumą ir
vientisumą.
Valstybinę valdžią Lietuvoje vykdo Lietuvos Respublikos
Aukščiausioji Taryba, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Teismas.
Pakeitimai:1-1113;1991.02.28;Žin.,1991,Nr.8-227
3 straipsnis. Svarbiausi Lietuvos valstybinio bei
visuomeninio gyvenimo klausimai pateikiami visuomenės svarstymui,
taip pat sprendžiami referendumu.
Referendumą skelbia Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba
savo iniciatyva arba kai to reikalauja trys šimtai tūkstančių
rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Svarbiausių valstybinio gyvenimo klausimų pateikimo
visuomenės svarstymui ir referendumo vykdymo tvarką nustato
įstatymai.
Pakeitimai:1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
4 straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorija yra vientisa ir
nedaloma, jos sienos gali būti keičiamos tik tarptautine
sutartimi, ją ratifikavus Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai 4/5 visų
deputatų balsų.
5 straipsnis. Partijos, visuomeninės organizacijos ir
visuomeniniai judėjimai steigiami įstatymų nustatyta tvarka ir
veikia Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo bei
įstatymų ribose.
6 straipsnis. Politinės, profesinės, jaunimo, moterų,
veteranų, kooperatinės, visuomeninės organizacijos ir
visuomeniniai judėjimai, kūrybinės sąjungos ir mokslo draugijos
sutinkamai su savo įstatų bei programų uždaviniais dalyvauja
tvarkant valstybinius ir visuomeninius reikalus, sprendžiant
politinius, ūkinius ir socialinius klausimus.
7 straipsnis. Valstybinė Lietuvos Respublikos kalba yra
lietuvių kalba.
Lietuvos Respublika užtikrina lietuvių kalbos vartojimą
Valstybės ir visuomenės organų veikloje, švietimo, kultūros,
mokslo, gamybos ir kitose įstaigose, įmonėse bei organizacijose,
Valstybės rūpinimąsi visapusišku lietuvių kalbos ugdymu ir mokymu.
Sudaromos sąlygos vartoti ir ugdyti tautinių bendrijų kalbas.
8 straipsnis. Krašto apsaugą reglamentuoja įstatymas.
Karo propaganda Lietuvos Respublikoje draudžiama.
9 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinis Herbas yra
baltas Vytis raudoname lauke.
10 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinė vėliava yra
tautinė vėliava , kurią sudaro audeklas, susidedantis iš trijų
lygių horizontalių juostų: viršutinės - geltonos, vidurinės -
žalios, žemutinės - raudonos. Vėliavos pločio ir ilgio santykis -
1:2.
11 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinis Himnas -
V.Kudirkos "Tautiška giesmė"
12 straipsnis. Lietuvos Respublikos sostinė yra Vilniaus
miestas, ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė.
2 s k i r s n i s
LIETUVOS PILIETYBĖ
13 straipsnis. Lietuvos pilietybės turinį, įgijimo bei
netekimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos pilietybės įstatymas.
Lietuvos pilietis paprastai negali būti kartu ir kitos
valstybės piliečiu.
Lietuvos piliečius už Lietuvos Respublikos ribų gina ir
globoja Lietuvos Valstybė.
Imigraciją į Lietuvos Respubliką reguliuoja įstatymas.
14 straipsnis. Lietuvos piliečiai yra lygūs prieš įstatymą
nepriklausomai nuo rasės, lyties, kilmės, socialinės ir turtinės
padėties, visuomeninių pažiūrų, religijos ir tautybės.
Lietuvos piliečių lygiateisiškumas užtikrinamas visose
ekonominio, politinio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo srityse.
15 straipsnis. Moteris ir vyras Lietuvoje turi lygias teises.
Šių teisių įgyvendinimą užtikrina moterims suteiktos lygios
teisės su vyrais, galimybės įgyti mokslą ir profesinį parengimą,
dirbti, gauti atlyginimą už darbą ir būti paaukštintoms darbe,
dalyvauti visuomeninėje, politinėje ir kultūrinėje veikloje, taip
pat specialios moterų darbo ir sveikatos apsaugos priemonės.
Motinystė ir šeima yra ypatingoje Valstybės globoje.
Įstatymai numato motinystės ir vaikų teisių gynimą, materialinį ir
moralinį rėmimą, įskaitant apmokamų atostogų, lengvatų teikimą
nėščioms moterims, daugiavaikėms šeimoms ir motinoms, kūdikių
gimimo pašalpas, darbo laiko trumpinimą dirbančioms motinoms,
turinčioms mažamečių vaikų.
Motinų, kurios namuose augina ir auklėja du ar daugiau vaikų,
darbas pripažįstamas visuomenei reikšminga veikla ir atlyginamas
įstatymų numatyta tvarka.
16 straipsnis. Įvairių rasių ir tautybių Lietuvos piliečiai
turi lygias teises. Bet koks tiesioginis ar netiesioginis Lietuvos
piliečių teisių apribojimas, tiesioginių ar netiesioginių
pranašumų pagal kilmę, visuomenines pažiūras, tikėjimą ar tautybę
nustatymas, piliečio žeminimas pagal šiuos požymius kaip ir
visokia rasinio ar nacionalinio išimtinumo, nesantaikos ar
niekinimo propaganda yra baudžiama pagal įstatymą.
17 straipsnis. Užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės
Lietuvos Respublikoje garantuojamos įstatymo numatytos teisės ir
laisvės, tarp jų teisė kreiptis į teismą ir kitokius valstybinius
organus ginti jiems priklausančias asmenines, turtines, šeimynines
ir kitokias teises.
Lietuvos teritorijoje esantys užsienio piliečiai ir asmenys
be pilietybės privalo laikytis Lietuvos Laikinojo Pagrindinio
Įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų.
3 s k i r s n i s
PAGRINDINĖS LIETUVOS PILIEČIŲ TEISĖS, LAISVĖS IR PAREIGOS
18 straipsnis. Lietuvos piliečiai turi teisę gauti darbą,
apmokamą pagal jo kiekį ir kokybę, ir ne mažiau už Valstybės
nustatytą minimalų dydį, taip pat teisę pasirinkti profesiją,
užsiėmimo rūšį ar darbą pagal pašaukimą, sugebėjimus, profesinį
pasirengimą, išsilavinimą ir atsižvelgiant į visuomenės poreikius.
19 straipsnis. Lietuvos piliečiai turi teisę į poilsį. Šią
teisę užtikrina ne ilgesnė kaip 40 valandų darbo savaitė,
kasmetinės apmokamos atostogos, poilsio dienų suteikimas kiekvieną
savaitę, taip pat kultūros, švietimo ir sveikatos įstaigų, masinio
sporto, kūno kultūros ir turizmo plėtojimas, galimybių poilsiui
gyvenamojoje vietoje ir kitų sąlygų racionaliai leisti laisvalaikį
sudarymas.
Kolūkiečių darbo laiko ir poilsio trukmę reguliuoja kolūkiai.
Pakeitimai:1-544;1990.09.11;Žin.,1990,Nr.27-637
20 straipsnis. Lietuvos piliečiai turi teisę į sveikatos
apsaugą. Šią teisę užtikrina nemokama kvalifikuota medicinos
pagalba, kurią teikia valstybinės sveikatos apsaugos įstaigos;
piliečių gydymo ir sveikatos stiprinimo įstaigų tinklo plėtimas;
saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos vystymas bei
tobulinimas; plačiai įgyvendinamos profilaktinės priemonės;
ypatingas rūpinimasis augančios kartos sveikata, įskaitant vaikų
darbo, nesusijusio su mokymu ir darbiniu auklėjimu, uždraudimą;
plėtojami moksliniai tyrimai, kuriais siekiama užkirsti kelią
ligoms ir mažinti sergamumą, užtikrinti ilgą aktyvų piliečių
gyvenimą.
Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę į sveiką gamtinę ir
gyvenamąją aplinką.
21 straipsnis. Lietuvos piliečiai turi teisę į materialinį
aprūpinimą senatvėje, ligos atveju, visiškai arba iš dalies netekę
darbingumo, taip pat netekę maitintojo. Šią teisę garantuoja
darbininkų, tarnautojų ir kolūkiečių socialinis draudimas, laikino
nedarbingumo pašalpos; iš Valstybės ir kolūkio lėšų mokamos
amžiaus, invalidumo, maitintojo netekimo pensijos; piliečių, iš
dalies netekusių darbingumo, įdarbinimas; rūpinimasis nusenusiais
piliečiais ir invalidais; kitos socialinio aprūpinimo formos.
22 straipsnis. Lietuvos piliečiai turi teisę į gyvenamąjį
plotą.
Šią teisę užtikrina valstybinio ir visuomeninio butų fondo
vystymas ir apsauga, kooperatinės ir individualinės gyvenamųjų
namų statybos rėmimas, teisingas visuomenės kontroliuojamas
gyvenamojo ploto, suteikiamo vykdant gerai įrengtų namų statybos
programą, skirstymas, taip pat nedideli buto nuompinigiai ir
nedidelis mokestis už komunalines paslaugas. Lietuvos piliečiai
turi rūpestingai prižiūrėti jiems suteiktą gyvenamąjį plotą.
23 straipsnis. Lietuvos piliečiai turi teisę į mokslą.
Šią teisę užtikrina tai, kad mokymas Lietuvos Respublikos
valstybinėse bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose yra
nemokamas, įgyvendinamas visuotinis jaunimo iki 16 metų (imtinai)
bendrasis lavinimas arba profesinis mokymas; įstatymų nustatyta
tvarka galimybių mokytis gimtąja kalba sudarymas.
Mokslas valstybinėse aukštesniosiose ir aukštosiose mokymo
įstaigose Lietuvos piliečiamas yra nemokamas, išskyrus įstatymo
numatytus atvejus.
Lietuvos Respublikos įstatymai numato atvejus, kai aukštosios
mokyklos turi akademinę autonomiją ir apibrėžia jos teises.
Įstatymų nustatyta tvarka valstybinių mokymo įstaigų
moksleiviams bei studentams teikiamos stipendijos, pašalpos ir
lengvatos.
Be valstybinių mokymo ir mokslo įstaigų, įstatymo nustatyta
tvarka gali būti steigiamos fiziniams ar juridiniams asmenims
priklausančios mokymo ir mokslo įstaigos.
Pakeitimai:1-1625;1991.07.30;Žin.,1991,23-596
24 straipsnis. Lietuvos piliečiai turi teisę naudotis
kultūros laimėjimais.
Šią teisę užtikrina tai, kad visiems prieinamos Lietuvos ir
pasaulinės kultūros vertybės, esančios valstybiniuose ir
visuomeniniuose fonduose; kultūros švietimo įstaigų vystymas ir
tolygus išdėstymas Lietuvos teritorijoje; televizijos ir radijo,
knygų leidybos ir periodinės spaudos, nemokamų bibliotekų tinklo
vystymas; kultūrinių mainų su užsienio valstybėmis plėtimas.
Valstybės dotacijomis išlaikomos kultūros saugyklos, įstaigos
ir fondai, įgyvendinantys visuomenės, jos sluoksnių bei grupių
interesus bei savaveiksmiškumą, yra nacionalinis turtas.
Pakeitimai:1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
25 straipsnis. Lietuvos piliečiams garantuojama mokslinės,
techninės ir meninės kūrybos laisvė. Ją užtikrina tyrimų,
išradybos ir racionalizacijos veiklos plėtojimas, literatūros ir
meno vystymas. Valstybė sudaro tam būtinas materialines sąlygas,
remia kūrybines sąjungas.
Autorių, išradėjų ir racionalizatorių teises saugo Valstybė.
26 straipsnis. Lietuvos piliečiai turi teisę dalyvauti
tvarkant valstybinius ir visuomeninius reikalus, svarstant ir
priimant visos Valstybės įstatymus ir vietinės reikšmės
sprendimus.
Šią teisę užtikrina galimybė rinkti ir būti išrinktiems į
Seimą, taip pat savivaldybių tarybas ir kitus renkamus
valstybinius organus, dalyvauti visuomenės svarstymuose ir
balsavimuose, kontrolės, valstybinių organų, visuomeninių
organizacijų ir visuomenės savaveiksmių organų darbe, darbo
kolektyvų susirinkimuose ir susirinkimuose pagal gyvenamąją vietą.
Pakeitimai:1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
1-2719;1992.07.07;Žin.,1992,Nr.
27 straipsnis. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę
pateikti valstybiniams organams ir visuomeninėms organizacijoms
pasiūlymus dėl jų veiklos gerinimo, kritikuoti darbo trūkumus.
Lietuvos piliečiai taip pat turi peticijos teisę, t.y. teisę
kreiptis į valstybinės valdžios organus su reikalavimu įstatymų
leidimo tvarka arba kitais būdais spręsti jų keliamus
visuomeniškai reikšmingus klausimus.
Pareigūnai privalo nustatytais terminais svarstyti piliečių
pasiūlymus, pareiškimus ir peticijas, į juos atsakyti ir imtis
reikiamų priemonių.
Persekioti už kritiką draudžiama. Asmenys, persekiojantys už
kritiką, traukiami atsakomybėn.
28 straipsnis. Lietuvos piliečiams garantuojama teisė rinkti
ir platinti informaciją visais klausimais, išskyrus tai, kas
susiję su Valstybės paslaptimis, asmens orumo ir garbės pažeidimu.
29 straipsnis. Lietuvos piliečiams garantuojamos žodžio,
spaudos, susirinkimų, mitingų ir demonstracijų laisvės.
Šių politinių laisvių įgyvendinimą garantuoja visuomeninių
pastatų, gatvių ir aikščių suteikimas piliečiams ir jų
organizacijoms, platus informacijos skleidimas, galimybė naudotis
spauda, televizija ir radiju.
Šios politinės laisvės negali būti naudojamos rasinės arba
tautinės nesantaikos ir antihumaniškų pažiūrų propagavimui.
Pakeitimai:1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
30 straipsnis. Lietuvos piliečiai turi teisę jungtis į
politines partijas, visuomenines organizacijas realizuoti savo
politinius, ekonominius, ekologinius, mokslinius, kultūrinius,
religinius ir kitokius interesus, jeigu jie neprieštarauja
įstatymams.
Organizacijoms garantuojamos sąlygos jų įstatuose numatytiems
uždaviniams įgyvendinti.
Politinių partijų, visuomeninių organizacijų steigimo,
registravimo ir likvidavimo tvarką nustato įstatymai.
31 straipsnis. Lietuvos Respublikoje užtikrinama minties,
sąžinės ir tikybos ar netikėjimo laisvė ir lygi teisė pavieniui ar
bendrai su kitais išpažinti ir taikiais būdais reikšti bei
skleisti savo įsitikinimus ir pažiūras.
Niekas negali kito asmens versti nei pats būti verčiamas
kalbėti, elgtis ar veikti prieš savo sąžinę ar įsitikinimus.
Valstybinės institucijos, jos mokymo ir auklėjimo įstaigos
yra pasaulietinės. Šios institucijos bei įstaigos įstatymų
numatyta tvarka bendrauja su bažnyčia ir kitomis religinėmis
organizacijomis, ugdydamos visuomenės dorovę.
Bažnyčiai ir kitoms religinėms organizacijoms pripažįstamas
juridinio asmens statusas ir užtikrinama teisė vidaus gyvenime
tvarkytis savarankiškai.
32 straipsnis. Šeimą gina Valstybė.
Santuoka grindžiama savanorišku moters ir vyro sutikimu:
sutuoktiniai šeimos santykiuose yra visiškai lygiateisiai.
33 straipsnis. Lietuvos piliečiams garantuojama asmens
neliečiamybė.
Remiantis nekaltumo prezumpcija, niekas negali būti
persekiojamas kaip nusikaltėlis be įstatymo numatyto pagrindo ir
nustatytos tvarkos. Niekas negali būti suimamas kitaip, kaip tik
įstatymo nustatytais atvejais ir tik pagal teismo sprendimą,
teisėjo nutarimą ar prokuroro sankciją.
Pakeitimai:1-2077;1991.12.10;Žin.,1991,Nr.36-980
34 straipsnis. Lietuvos piliečiams garantuojama buto
neliečiamybė. Niekas neturi teisės be įstatyminio pagrindo įeiti į
butą prieš jame gyvenančių asmenų valią.
35 straipsnis. Piliečių asmeninį gyvenimą, susirašinėjimą,
telefoninių pasikalbėjimų ir telegrafinių pranešimų slaptumą saugo
įstatymas.
36 straipsnis. Gerbti piliečių asmenybę, saugoti jų teises ir
laisves - visų valstybinių organų, visuomeninių organizacijų ir
pareigūnų pareiga.
Lietuvos piliečiai turi teisę į teisminį gynimą nuo
pasikėsinimų į asmens garbę ir orumą, gyvybę ir sveikatą, į jo
laisvę ir turtą.
37 straipsnis. Lietuvos piliečiai turi teisę apskųsti
pareigūnų, valstybinių ir visuomeninių organų veiksmus. Skundai
turi būti apsvarstyti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
Pareigūnų veiksmai, pažeidžiantys įstatymą, viršijantys
įgaliojimus, varžantys piliečių teises, gali būti apskųsti teismui
įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos piliečiai turi teisę, kad jiems būtų atlyginta žala,
kurią neteisėtais veiksmais yra padariusios valstybinės arba
visuomeninės organizacijos, taip pat pareigūnai, eidami savo
tarnybines pareigas.
38 straipsnis. Teisių ir laisvių įgyvendinimas neatskiriamas
nuo piliečio pareigų vykdymo.
Lietuvos pilietis turi laikytis Lietuvos Respublikos
Laikinojo Pagrindinio Įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos
įstatymų.
39 straipsnis. Lietuvos pilietis privalo saugoti Lietuvos
Valstybės interesus ir ją ginti.
Karinė tarnyba Lietuvos Respublikos kariuomenėje - garbinga
Lietuvos piliečių pareiga.
40 straipsnis. Kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga - gerbti
kito žmogaus orumą bei garbę.
41 straipsnis. Lietuvos piliečiai privalo rūpintis vaikų
auklėjimu, ruošti juos visuomenei naudingam darbui. Vaikai privalo
rūpintis tėvais ir teikti jiems paramą.
42 straipsnis. Lietuvos piliečiai privalo saugoti gamtą,
tausoti jos turtus, kurti sveiką gamtinę aplinką.
43 straipsnis. Rūpinimasis istorijos paminklų ir kitų
kultūros vertybių išsaugojimu - Lietuvos piliečių pareiga ir
prievolė.
4 s k i r s n i s
EKONOMINĖ SISTEMA
44 straipsnis. Lietuvos ekonominės sistemos pagrindas yra
Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurią sudaro piliečių privatinė
nuosavybė, piliečių, susijungusių į grupes (kolektyvus), nuosavybė
ir valstybinė nuosavybė.
Nuosavybės santykius reglamentuoja Lietuvos įstatymai ir
nuosavybės subjektų sudarytos sutartys.
Kitų valstybių, tarptautinių organizacijų ir kitų valstybių
piliečių bei jų grupių (kolektyvų) nuosavybės objektų buvimo
Lietuvos Respublikos teritorijoje sąlygas nustato Lietuvos
įstatymai ir tarpvalstybinės sutartys.
Lietuvos Respublika garantuoja visiems nuosavybės subjektams
galimybę savarankiškai valdyti jiems nuosavybės teise
priklausančius objektus, jais naudotis ir disponuoti pagal
Lietuvos įstatymus. Nuosavybės teisėms įgyvendinti savininkai
pagal Lietuvos įstatymus turi teisę samdyti kitus asmenis.
Visiems nuosavybės subjektams nustatomos vienodos teisinės
gynimo priemonės.
Lietuvos Respublika gina nuosavybės subjektų teises kitose
valstybėse.
45 straipsnis. Žemė, jos gelmės, vidaus ir teritoriniai
vandenys, miškai, kita augmenija, gyvūnija bei kiti gamtos
ištekliai yra Lietuvos nacionalinis turtas ir išimtinė Lietuvos
Respublikos nuosavybė. Žemės gelmės nuosavybės teise gali
priklausyti tik Lietuvos Valstybei. Kiti Lietuvos Respublikos
išimtinės nuosavybės objektai nuosavybės teise gali priklausyti ir
Lietuvos piliečiams, jų grupėms (kolektyvams).
Žemės sklypai nuosavybės teise Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybių
diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms.
Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę
virš Lietuvos Respublikos teritorijos, jos kontinentinį šelfą ir
ekonominę zoną Baltijos jūroje.
Pakeitimai:1-2304;1992.02.11;Žin.,1992,Nr.7-154
46 straipsnis. Valstybinės nuosavybės teise Lietuvos
Respublikai priklausantis turtas Lietuvos įstatymų nustatyta
tvarka gali būti perduotas atlygintinai arba neatlygintinai
piliečių, jų grupių (kolektyvų) nuosavybėn.
Išimtinais atvejais, kai reikia apsaugoti Lietuvos interesus,
piliečių, jų grupių (kolektyvų), taip pat kitų valstybių, jų
piliečių ar grupių (kolektyvų) turtas gali būti atlygintinai
nacionalizuotas specialiu įstatymu.
5 s k i r s n i s
BIUDŽETINĖ SISTEMA
47 straipsnis. Lietuvos Respublikos biudžetinę sistemą sudaro
savarankiški Lietuvos Valstybės ir vietos savivaldybių biudžetai.
Lietuvos Valstybės biudžete sukaupiama nacionalinių pajamų
dalis, skiriama Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo, sveikatos
apsaugos ir socialinės šalpos programoms įgyvendinti, ekonomikai
ir infrastruktūrai vystyti, valstybinės valdžios ir valstybinio
valdymo įstaigoms išlaikyti bei išlaidoms, susijusioms su krašto
apsauga padengti. Per šį biudžetą taip pat perskirstomi
finansiniai ištekliai vietos savivaldybės poreikiams patenkinti.
48 straipsnis. Lietuvos Respublikos biudžeto projektą rengia
Vyriausybė, remdamasi numatomomis ir vykdomomis valstybinėmis
programomis, galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, ir
pateikia tvirtinti Aukščiausiajai Tarybai.
Pakeitimai:1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
49 straipsnis. Lietuvos Respublikos biudžetą svarsto ir
tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, remdamasi
Lietuvos Respublikos Vyriausybės pranešimu ir nuolatinių komisijų
išvadomis.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai
svarstymo metu gali siūlyti didinti projekte numatomas išlaidas
tik nurodydami šių išlaidų padengimo šaltinį.
Bendrieji patvirtinto biudžeto rodikliai skelbiami visų
žiniai.
Pakeitimai:1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
50 straipsnis. Lietuvos Respublikos biudžeto vykdymą
organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Pakeitimai:1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
51 straipsnis. Lietuvos Valstybės biudžeto vykdymo apyskaitą
sudaro Vyriausybė, svarsto ir tvirtina Aukščiausioji Taryba.
Bendrieji biudžeto vykdymo rodikliai skelbiami visų žiniai.
Pakeitimai:1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
52 straipsnis. Kiekviena vietos savivaldybė turi savarankišką
biudžetą. Savivaldybių biudžetuose sukaupiamos lėšos socialinėms,
ekonominėms ir kitoms vietinės reikšmės programoms finansuoti ir
savivaldybės įstaigoms išlaikyti.
53 straipsnis. Lietuvos Respublikos biudžeto pajamos ir
išlaidos tarp biudžetinės sistemos grandžių paskirstomos pagal
Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymą bei kitus
Lietuvos Respublikos įstatymų aktus.
6 s k i r s n i s
SOCIALINIS VYSTYMAS IR KULTŪRA
54 straipsnis. Valstybė teikia paramą visiems nedarbingiems,
besimokantiems ar laikinai darbo netekusiems piliečiams.
55 straipsnis. Tautinės bendrijos, kurios sudaro žymią
piliečių dalį, turi teisę savarankiškai tvarkyti savo tautinės
kultūros reikalus, švietimą, labdarybę, savitarpio pagalbą.
Valstybė teikia joms paramą.
Pakeitimai:1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
56 straipsnis. Lietuvos Respublika saugo savo piliečių
sveikatą, plėtoja socialinio aprūpinimo sistemas.
57 straipsnis. Lietuvos Respublikoje veikia nacionalinė
švietimo sistema, atitinkanti krašto istorines ir kultūros
tradicijas bei ūkio kryptis. Švietimo sistema teikia gyventojams
profesinį pasirengimą ir humanitarizuotą bendrąjį išsilavinimą,
būtiną ugdant sąmoningus ir visuomeniškai aktyvius piliečius.
Lietuvoje esančioms tautinėms bendrijoms sudaromos galimybės
turėti ikimokyklines įstaigas ir mokyti vaikus gimtąja kalba bei
ruošti pedagogų kadrus, puoselėti savo nacionalinę kultūrą,
išmokti lietuvių kalbą, susipažinti su lietuvių kultūra, tautos
istorija.
Švietimo sistemos organizavimą nustato Lietuvos Respublikos
švietimo įstatymas.
Pakeitimai:1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
58 straipsnis. Valstybė rūpinasi mokslo, nacionalinės
kultūros ugdymu, dvasinių vertybių gausinimu ir puoselėjimu,
kultūrinio palikimo - istorinių, architektūros, meno ir kitų
kultūros paminklų apsauga ir jų plačiu naudojimu žmonių doroviniam
ir estetiniam ugdymui ir kultūros kėlimui.
Lietuvoje visokeriopai skatinamos profesinio meno ir liaudies
meninės kūrybos vystymas.
59 straipsnis. Lietuvos Respublika rūpinasi užsienyje
gyvenančių lietuvių nacionalinės kultūros ir švietimo poreikiais.
7 s k i r s n i s
LIAUDIES DEPUTATŲ TARYBŲ SISTEMA IR JŲ VEIKLOS PRINCIPAI
(panaikintas)
60 straipsnis. (Panaikintas)
61 straipsnis. (Panaikintas)
62 straipsnis. (Panaikintas)
63 straipsnis. (Panaikintas)
64 straipsnis. (Panaikintas)
8 s k i r s n i s
RINKIMŲ SISTEMA
65 straipsnis. Deputatais į Lietuvos Respublikos Seimą, taip
pat savivaldybių tarybas renkami Lietuvos Respublikos piliečiai,
remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, tiesioginiuose
rinkimuose slaptu balsavimu.
Seimo deputatų rinkimo tvarką nustato Seimo rinkimų
įstatymas.
Pakeitimai:1-2719;1992.07.07;
66 straipsnis. Deputatų rinkimai yra visuotiniai: teisę
rinkti turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną
yra ne jaunesni kaip 18 metų.
Savivaldybių tarybų deputatu gali būti renkamas Lietuvos
Respublikos pilietis, turintis aktyviąją rinkimų teisę ir
pastaruosius vienerius metus gyvenantis atitinkamos savivaldybės
teritorijoje.
Seimo deputatu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos
pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir
pastaruosius trejus metus nuolat gyvena Lietuvoje.
Deputatais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną
atliekantys tikrąją karinę arba alternatyvią tarnybą, taip pat
neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus
tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų
ir saugumo tarnybų pareigūnai.
Seimo deputatais negali būti renkami asmenys, neatlikę
bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį.
Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti
neveiksniais.
Pakeitimai:1-2719;1992.07.07;
67 straipsnis. Deputatų rinkimai yra lygūs: rinkėjo balsas
yra lygiavertis kiekvieno kito turinčio teisę rinkti piliečio
balsui.
Pakeitimai:1-2719;1992.07.07;
68 straipsnis. Deputatų rinkimai yra tiesioginiai: deputatus
piliečiai renka be tarpininkų.
Pakeitimai:1-2719;1992.07.07;
69 straipsnis. Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai.
Rinkėjų valią rinkimuose kontroliuoti draudžiama.
Pakeitimai:1-2719;1992.07.07;
70 straipsnis. Teisę kelti kandidatus į Seimo ir savivaldybių
tarybų deputatus turi politinės partijos, visuomeniniai politiniai
judėjimai, taip pat pavieniai asmenys save, jeigu jų kandidatūrą
remia įstatymuose numatytos rinkėjų grupės.
Pakeitimai:1-2719;1992.07.07;
70-1 straipsnis. Deputatų rinkimai rengiami atvirai ir
viešai.
Rinkimus organizuoja rinkimų komisijos, kurios sudaromos iš
politinių partijų ir visuomeninių politinių judėjimų atstovų.
Rinkimų komisijos informuoja piliečius apie savo darbą,
rinkimų apygardų ir apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį,
buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, kandidatus ir
rinkimų rezultatus.
Masinės informacijos priemonės informuoja apie rinkimų
rengimą ir vykdymą. Jų atstovai turi teisę nekliudomai dalyvauti
visuose renginiuose, kuriuos organizuoja rinkimų komisijos, taip
pat gauti informaciją apie rinkimų rengimą ir vykdymą.
71 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka
valstybė.
Rinkiminė agitacija finansuojama iš valstybės, taip pat iš
politinių partijų, visuomeninių politinių judėjimų ir kandidatų į
deputatus gautų lėšų.
Rinkimų komisijų narių darbas atlyginamas įstatymų nustatyta
tvarka.
Pakeitimai:1-2719;1992.07.07;
71-1 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečiams, politinėms
partijoms, visuomeniniams politiniams judėjimams ir kitoms
visuomeninėms organizacijoms garantuojama galimybė laisvai ir
nekliudomai apsvarstyti kandidatų į deputatus politines,
dalykines, asmenines ir dorovines savybes, taip pat teisė agituoti
už ar prieš kandidatą susirinkimuose, spaudoje, per televiziją,
radiją, jeigu tai nežemina žmogaus orumo ir nepažeidžia Lietuvos
Respublikos įstatymų.
72 straipsnis. Skundus dėl rinkimų apygardų, rinkimų
apylinkių, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų sudarymo, taip
pat dėl rinkimų komisijų sprendimų nagrinėja atitinkamos rinkimų
komisijos ir Lietuvos Respublikos teismai įstatymų nustatyta
tvarka.
Pakeitimai:1-2719;1992.07.07;
72-1 straipsnis. Išrinktas Seimo deputatas privalo nuolat
dirbti Seime, išskyrus atvejus, kai jis paskiriamas Vyriausybės
nariu.
Lietuvos Respublikos Seimo deputato pareigos, išskyrus jo
pareigas Seime, savininko teisių įgyvendinimą, pedagoginę,
mokslinę ir kūrybinę veiklą, nesuderinamos su jokiomis kitomis
pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su
darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar
įmonėse. Seimo deputatas taip pat negali būti savivaldybės tarybos
deputatu.
Deputato darbas Seime atlyginamas įstatymų nustatyta tvarka.
9 s k i r s n i s
DEPUTATAS
73 straipsnis. (Panaikintas)
74 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
deputatas Aukščiausiosios Tarybos sutikimu gali vykdyti savo
įgaliojimus ir nenutraukdamas darbinės veiklos. Deputato darbas
Aukščiausioje Taryboje atlyginamas įstatymo nustatyta tvarka.
Savivaldybių tarybos deputatas vykdo savo įgaliojimus
paprastai nenutraukdamas gamybinės arba tarnybinės veiklos.
Savivaldybių tarybų sesijų posėdžių laikui, taip pat deputato
įgaliojimams įgyvendinti kitais įstatymo numatytais atvejais
deputatas atleidžiamas nuo gamybinių arba tarnybinių pareigų, jo
išlaidas, susijusias su deputato veikla, ir uždarbį kompensuojant
iš vietinio biudžeto lėšų.
Pakeitimai:1-2719;1992.07.07;
75 straipsnis. Deputatas turi teisę pateikti paklausimą
atitinkamiems valstybiniams organams ir pareigūnams, kurie privalo
atsakyti į paklausimą Aukščiausiosios Tarybos arba savivaldybės
tarybos sesijoje.
Deputatas turi teisę deputatų veiklos klausimais kreiptis į
visus valstybinius ir visuomeninius organus, įmones, įstaigas,
organizacijas, gauti iš jų reikalingą informaciją ir dalyvauti
svarstant jo iškeltus klausimus. Atitinkamų valstybinių ir
visuomeninių organų, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai
privalo neatideliodami priimti deputatą ir apsvarstyti jo
pasiūlymus nustatytais terminais.
76 straipsnis. Deputatui užtikrinamos sąlygos netrukdomai ir
efektyviai įgyvendinti jo teises bei pareigas.
Deputatų neliečiamybę, taip pat kitas deputatų veiklos
garantijas nustato įstatymai.
77 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
deputato, paskirto ar išrinkto į Aukščiausiosios Tarybos sudaromų
valstybinių organų sudėtį, įgaliojimai apribojami įstatymo
nustatytose ribose tol, kol deputatas dirba šiose pareigose.
Savivaldybės tarybos deputatas, prieš skiriant ar renkant į
tarybos sudaromus valdymo organus, turi raštu įsipareigoti, kad
atsisakys deputato įgaliojimų.
Pakeitimai:1-34;1990.03.17;Žin.,1990,Nr.9-245
1-2719;1992.07.07;
10 s k i r s n i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA
78 straipsnis. Aukščiausiasis Lietuvos Respublikos
valstybinės valdžios organas yra Lietuvos Respublikos
Aukščiausioji Taryba.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kompetencijai
priklauso:
1) priimti Lietuvos Respublikos Konstituciją, daryti joje
pakeitimus;
2) skirti Lietuvos Respublikos deputatų rinkimus ir tvirtinti
Respublikos rinkiminės komisijos sudėtį;
3) tvirtinti Lietuvos Respublikos svarbiausių ekonominio ir
socialinio vystymo programų projektus; tvirtinti Lietuvos
Valstybės biudžetą; kontroliuoti, kaip vykdomos programos ir
biudžetas; tvirtinti jų įvykdymo ataskaitas; jei reikia, daryti
biudžeto pakeitimus;
4) įstatymiškai reguliuoti nuosavybės santykius, ūkio,
socialinės ir kultūrinės veiklos valdymo organizavimą, biudžetinės
ir finansinės sistemos, darbo apmokėjimo, kainodaros ir
apmokestinimo santykius, aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių
naudojimo, taip pat piliečių konstitucinių teisių, laisvių ir
pareigų realizavimo organizavimą ir kitus santykius;
5) aiškinti Lietuvos Respublikos įstatymus;
6) steigti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai
atskaitingus valstybės organus; nustatyti Lietuvos Respublikos
aukščiausiųjų ir vietinės valstybinės valdžios organų steigimo ir
jų veiklos tvarką;
7) nustatyti Lietuvos Respublikos prokuratūros, teismų ir
kitų teisingumo organų sistemą, įstatymiškai įtvirtinti jų
kompetenciją bei veiklos tvarką;
8) rinkti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
Pirmininką;
9) rinkti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
Pirmininko pavaduotojus ir Sekretorių;
10) skirti Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką ir kitus
Vyriausybės narius, daryti Vyriausybės pakeitimus, Vyriausybės
pasiūlymu sudaryti ir panaikinti Lietuvos Respublikos
ministerijas;
11) skirti Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininką, šio
teismo skyrių pirmininkus, Aukščiausiojo Teismo pirmininko siūlymu
skirti šio teismo teisėjus, tvirtinti Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo paskirtus Lietuvos apeliacinio
teismo teisėjus, skirti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą
ir jo pavaduotojus, skirti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai
Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovus; tvirtinti Lietuvos
Respublikos prokuratūros ir kitų steigiamų Lietuvos Respublikos
Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų kolegijas;
12) reguliariai išklausyti jos sudaromų arba renkamų organų,
išskyrus Lietuvos aukščiausiąjį teismą, taip pat jos skiriamų
pareigūnų ataskaitas; prireikus, slaptu balsavimu spręsti
pasitikėjimo Lietuvos Respublikos Vyriausybe, kitais
Aukščiausiosios Tarybos sudaromais valstybės organais ar konkrečiu
jų nariu, išskyrus Lietuvos aukščiausiąjį teismą, klausimą;
13) nustatyti reikiamas priemones Valstybės saugumo ir
viešosios tvarkos užtikrinimo srityje; prireikus, svarstyti
nacionalinių ir tarpnacionalinių santykių klausimus;
14) keisti Lietuvos Respublikos administracinį teritorinį
suskirstymą ir nustatyti šių klausimų sprendimo tvarką;
15) keisti administracinio teritorinio vieneto pavadinimą ir
statusą; spręsti kitus administracinės teritorinės struktūros
klausimus;
16) svarstyti Lietuvos Respublikos užsienio politikos
klausimus; nustatyti Lietuvos Respublikos užsienio politikos
pagrindinius principus;
17) ratifikuoti ir denonsuoti Lietuvos Respublikos
tarptautines sutartis;
18) steigti Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;
19) priimti sprendimą surengti referendumą savo iniciatyva
arba kai to pareikalauja ne mažiau kaip trys šimtai tūkstančių
Lietuvos Respublikos piliečių;
20) leisti amnestijos aktus;
21) panaikinti Vyriausybės nutarimus ir potvarkius, taip pat
rajonų ir Respublikos miestų Tarybų sprendimus, jeigu jie
prieštarauja įstatymams;
22) spręsti kitus valstybinės reikšmės klausimus.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priima Lietuvos
Respublikos įstatymus ir nutarimus.
Lietuvos įstatymai gali būti priimami ir referendumu.
Pakeitimai:1-89;1990.03.29;Žin.,1990,Nr.11-333
1-419;1990.07.27;Žin.,1990,Nr.23-556
1-548;1990.09.11;Žin.,1990,Nr.27-641
1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
1-2211;1992.01.16;Žin.,1992,Nr.3-42
79 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba
susideda iš ketveriems metams renkamo 141 deputato.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba gali nutraukti savo
įgaliojimus anksčiau laiko. Toks nutarimas gali būti priimtas
dviejų trečdalių bendro deputatų skaičiaus balsų dauguma. Tokiu
atveju skelbiami pirmalaikiai rinkimai, o Aukščiausioji Taryba
vykdo valstybinės valdžios funkcijas tol, kol išrinkta nauja
Lietuvos Respublikos aukščiausioji valstybinės valdžios
institucija susirinks į pirmąjį posėdį.
Aukščiausioji Taryba savo išrinktos Mandatų komisijos teikimu
priima sprendimą dėl deputatų įgaliojimų pripažinimo. Konstatavus
rinkimų įstatymo pažeidimo atvejį kurioje nors rinkiminėje
apygardoje, turintį lemiamos įtakos rinkimų rezultatams, deputato
rinkimai toje apygardoje pripažįstami negaliojančiais.
Pakeitimai:1-2719;1992.07.07;
80 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba
kasmet renkasi į eilines - pavasario ir rudens - sesijas.
Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30
dieną, o rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi
gruodžio 23 dieną. Aukščiausioji Taryba savo nutarimu gali sesiją
pratęsti.
Neeilines sesijas šaukia Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumas savo iniciatyva arba pasiūlius ne mažiau kaip
trečdaliui Aukščiausiosios Tarybos deputatų.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sesija susideda
iš Aukščiausiosios Tarybos posėdžių, taip pat Aukščiausiosios
Tarybos nuolatinių komisijų posėdžių, rengiamų laikotarpiu tarp
jų. Sesija pradedama ir baigiama Aukščiausiosios Tarybos
posėdžiuose.
Aukščiausiosios Tarybos posėdžiams vadovauja Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas arba jo
pavaduotojas. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavedimu Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos posėdžiams gali pirmininkauti
Aukščiausiosios Tarybos renkami seniūnas arba jo pavaduotojas.
Pirmoji naujojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos sesija
šaukiama, kai pasibaigia ankstesniojo šaukimo Aukščiausiosios
Tarybos įgaliojimų laikas ir yra išrinkti ne mažiau kaip du
trečdaliai visų deputatų.
Pirmąjį po rinkimų Aukščiausiosios Tarybos posėdį pradeda
Respublikos rinkiminės komisijos pirmininkas, o po to posėdžiui
vadovauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas
arba jo pavaduotojas.
Pakeitimai:1-89;1990.03.29;Žin.,1990,Nr.11-333
1-550;1990.09.11;Žin.,1990,Nr.27-643
81 straipsnis. Įstatymų leidybos inciatyvos teisė Lietuvos
Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje priklauso Aukščiausiosios
Tarybos deputatams, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui,
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, Aukščiausiosios Tarybos
nuolatinėms komisijoms, Vyriausybei, Aukščiausiajam teismui,
Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui.
Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę taip pat turi politinės
partijos, visuomeninės organizacijos jų respublikinių organų
asmenyje.
Pakeitimai:1-419;1990.07.27;Žin.,1990,Nr.23-556
1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
82 straipsnis. Įstatymų projektai ir kiti klausimai, pateikti
svarstyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai,
preliminariai aptariami jos posėdžiuose, po to perduodami
nagrinėti vienai arba kelioms Aukščiausiosios Tarybos komisijoms.
Šių projektų ir kitų klausimų svarstymas Aukščiausiosios
Tarybos posėdžiuose tęsiamas po to, kai išklausomos atitinkamų
komisijų išvados bei rekomendacijos dėl projektų.
Lietuvos Respublikos įstatymai, Aukščiausiosios Tarybos
nutarimai arba kitokie aktai laikomi priimti, jeigu už juos
balsavo dauguma Aukščiausiosios Tarybos deputatų, dalyvaujančių
sesijoje.
Įstatymų projektai ir kiti svarbiausi Respublikos valstybinio
bei visuomeninio gyvenimo klausimai Aukščiausiosios Tarybos
sprendimu gali būti pateikti visuomenės svarstymui.
Pakeitimai:1-552;1990.09.11;Žin.,1990,Nr.27-645
83 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymai,
Aukščiausiosios Tarybos nutarimai ir kitokie aktai skelbiami
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko
pasirašyti.
84 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumas yra atskaitingas Aukščiausiajai Tarybai organas,
užtikrinantis Aukščiausiosios Tarybos darbo organizavimą ir
atliekantis kitus įgaliojimus Lietuvos Respublikos Laikinojo
Pagrindinio Įstatymo ir kitų įstatymų numatytose ribose.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas
sudaromas iš vienuolikos asmenų.
Į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą pagal pareigas įeina:
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, Aukščiausiosios Tarybos
Pirmininko pavaduotojai ir Aukščiausiosios Tarybos sekretorius.
Kitus Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narius renka
Aukščiausioji taryba.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui
vadovauja Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, o jam nesant -
Pirmininko pavaduotojas.
Pakeitimai:1-89;1990.03.29;Žin.,1990,Nr.11-333
85 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumas:
1) šaukia naujojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos pirmąją
sesiją;
2) organizuoja Aukščiausiosios Tarybos sesijų rengimą;
3) koordinuoja Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų
veiklą;
4) prireikus padeda Aukščiausiosios Tarybos deputatams
vykdyti jų įgaliojimus;
5) sprendžia metodinės paramos teikimo savivaldybių taryboms
klausimus;
6) padeda organizuoti ir vykdyti referendumus, taip pat
Lietuvos Respublikos įstatymų projektų ir kitų svarbiausių
Respublikos valstybinio bei visuomeninio gyvenimo klausimų
visuomenės svarstymus;
7) suteikia Lietuvos Respublikos pilietybę; sprendžia
klausimus dėl Lietuvos pilietybės netekimo, dėl prieglobsčio
suteikimo;
8) skiria Lietuvos Respublikos apdovanojimus ir suteikia
garbės vardus;
9) teikia malonę asmenims, kuriuos yra nuteisę Lietuvos
teismai;
9-1) skiria apylinkių ir apygardų, taip pat Lietuvos
apeliacinio teismo teisėjus;
10) skiria ir atšaukia Lietuvos diplomatinius atstovus
užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų;
11) vykdo kitokius Aukščiausiosios Tarybos pavedimus;
11-1) suteikia ir atima aukščiausius Lietuvos Respublikos
diplomatinius rangus.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas
leidžia nenormatyvinius įsakus ir priima nutarimus.
Pasibaigus Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimams,
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas išlaiko savo įgaliojimus, kol
naujai išrinkta Aukščiausioji Taryba susirinks į pirmąją sesiją ir
sudarys naująjį Prezidiumą.
Pakeitimai:1-554 ;1990.09.11;Žin.,1990,Nr.27-647
1-692 ;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
1-1773;1991.09.10;Žin.,1991,Nr.27-733
1-2211;1992.01.16;Žin.,1992,Nr.3-42
1-2719;1992.07.07;
86 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
Pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas ir
atstovauja Lietuvos Respubliką tarptautiniuose santykiuose.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką renka
Aukščiausioji Taryba iš Aukščiausiosios Tarybos deputatų slaptu
balsavimu penkeriems metams ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms
paeiliui. Jį slaptu balsavimu gali atšaukti Aukščiausioji Taryba.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas atskaitingas
Aukščiausiajai Tarybai.
87 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
Pirmininkas:
1) vykdo bendrąjį vadovavimą rengimui klausimų, kuriuos turi
apsvarstyti Aukščiausioji Taryba; pasirašo Lietuvos Respublikos
įstatymus ir kitus Aukščiausiosios Tarybos ir Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumo priimtus aktus;
2) pateikia Aukščiausiajai Tarybai pranešimus dėl Respublikos
padėties ir dėl svarbių Lietuvos vidaus ir užsienio politikos
klausimų;
3) pateikia Aukščiausiajai Tarybai kandidatūras išrinkimui į
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojų ir Aukščiausiosios
Tarybos Sekretoriaus pareigas;
4) pateikia Aukščiausiajai Tarybai kandidatūras paskyrimui
arba išrinkimui į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko,
Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininko, šio teismo skyrių
pirmininkų, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, kitų
Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovų
pareigas;
5) veda derybas ir pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines
sutartis, pateikdamas jas ratifikuoti Lietuvos Respublikos
Aukščiausiajai Tarybai;
6) priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų
įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas
leidžia potvarkius.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojai vykdo
Pirmininko įgaliojimu kai kurias jo funkcijas ir pavaduoja
Pirmininką, jeigu jo nėra arba jis negali eiti savo pareigų.
Pakeitimai:1-89;1990.03.29;Žin.,1990,Nr.11-333
1-419;1990.07.27;Žin.,1990,Nr.23-556
1-1773;1991.09.10;Žin.,1991,Nr.27-733
1-2211;1992.01.16;Žin.,1992,Nr.3-42
88 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba
sudaro iš Aukščiausiosios Tarybos deputatų nuolatines komisijas
rengti įstatymų projektams, preliminariai nagrinėti ir ruošti
klausimams, priskirtiems Aukščiausiosios Tarybos kompetencijai,
taip pat padėti įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymus ir
kitus Aukščiausiosios Tarybos priimtus sprendimus, kontroliuoti
valstybinių organizacijų veiklą.
Aukščiausioji Taryba prireikus sudaro tardymo, revizijos ir
kitas komisijas bet kuriuo klausimu.
Pakeitimai:1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
89 straipsnis. Pareigūnai, įeinantys į Lietuvos Vyriausybės
sudėtį, kitų Aukščiausiosios Tarybos sudaromų valstybės organų
vadovai, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjai, taip pat Lietuvos
Respublikos prokuratūros ir Lietuvos Valstybinio arbitražo
kolegijų nariai renkami ir skiriami, kai yra atitinkamų
Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų išvada.
Naujai išrinkta Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba
gali skirti Ministrą Pirmininką ir jo pavaduotojus dar neišrinkusi
Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų.
Visi valstybiniai ir visuomeniniai organai, organizacijos ir
pareigūnai privalo vykdyti Aukščiausiosios Tarybos komisijų
reikalavimus, pateikti joms reikiamą medžiagą ir dokumentus.
Komisijų rekomendacijas privalo apsvarstyti valstybiniai ir
visuomeniniai organai, įstaigos ir organizacijos. Apie svarstymo
rezultatus ir priemones, kurių imtasi, turi būti pranešta
komisijoms jų nustatytu laiku.
Pakeitimai:1-34 ;1990.03.17;Žin.,1990,Nr.9-245
1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
90 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos deputatas
Aukščiausiosios Tarybos sesijose turi teisę pateikti paklausimą
Vyriausybei, jos nariams, kitų valstybės organų, kuriuos sudaro
arba išrenka Aukščiausioji Taryba, vadovams. Jie privalo atsakyti
žodžiu arba raštu Aukščiausiosios Tarybos sesijoje ne vėliau kaip
per tris dienas arba kitokia Aukščiausiosios Tarybos nustatyta
tvarka.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas negali
būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, jam teismine
tvarka negali būti skiriamos administracinės nuobaudos be
Aukščiausiosios Tarybos sutikimo, o laikotarpiu tarp jos sesijų -
be Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sutikimo.
Pakeitimai:1-556;1990.09.11;Žin.,1990,Nr.27-649
91 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos ir jos organų veiklos
tvarką nustato Aukščiausiosios Tarybos reglamentas bei kiti
Lietuvos Respublikos įstatymai, leidžiami remiantis Lietuvos
Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu.
92 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba
kontroliuoja visų jai atskaitingų valstybinių organų veiklą.
Valstybinės kontrolės funkcijoms vykdyti Lietuvos
Aukščiausioji Taryba steigia kontrolės organus. Jų organizavimo ir
veiklos tvarką nustato įstatymas.
11 s k i r s n i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
93 straipsnis. Vykdomąją valdžią Lietuvos Respublikoje
įgyvendina Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro
Ministras Pirmininkas, Ministro Pirmininko pavaduotojai,
ministrai.
Pakeitimai:1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
94 straipsnis. Ministras Pirmininkas vadovauja Vyriausybei ir
jai atstovauja.
Ministrą Pirmininką skiria Aukščiausioji Taryba
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu. Ministro Pirmininko
pavaduotojus ir ministrus skiria Aukščiausioji Taryba Ministro
Pirmininko teikimu. Vyriausybės sudarymo tvarką nustato
Vyriausybės įstatymas ir Aukščiausiosios Tarybos reglamentas.
Pakeitimai:1-558;1990.09.11;Žin.,1990,Nr.27-651
95 straipsnis. Lietuvos Vyriausybė atsakinga Lietuvos
Respublikos Aukščiausiajai Tarybai ir jai atskaitinga, o
laikotarpiu tarp Aukščiausiosios Tarybos sesijų - Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumui, kuriam yra atskaitinga.
Vyriausybė reguliariai atsisako už darbą Aukščiausiajai
Tarybai ir privalo turėti jos pasitikėjimą. Jeigu Aukščiausioji
Taryba slaptu balsavimu daugiau kaip pusės bendro deputatų
skaičiaus balsų dauguma pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar jos
nariu, visa Vyriausybė ar tas Vyriausybės narys turi
atsistatydinti.
Pakeitimai:1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
1-918;1991.01.08;Žin.,1991,Nr.2-42
96 straipsnis. Ministrą Pirmininką pavaduoja Ministro
Pirmininko pavaduotojas, kai Ministras Pirmininkas negali eiti
pareigų arba kai Ministras Pirmininkas paveda save pavaduoti.
97 straipsnis. Lietuvos Vyriausybė, remdamasi Lietuvos
įstatymų aktais ir juos vykdydama, priima nutarimus bei leidžia
potvarkius, organizuoja ir tikrina jų vykdymą.
Vyriausybės nutarimai ir potvarkiai turi būti vykdomi visoje
Lietuvos teritorijoje.
Pakeitimai:1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
98 straipsnis. Lietuvos Vyriausybė savo kompetencijos ribose
turi teisę panaikinti ministerijų ir kitų jai pavaldžių organų
aktus. Vyriausybė turi teisę užprotestuoti Aukščiausiojoje
Taryboje aukštesniosios pakopos savivaldybės tarybos sprendimus,
jeigu jie prieštarauja Lietuvos įstatymams.
Lietuvos įstatymų numatytais atvejais Vyriausybė gali
sustabdyti ir užprotestuoti aukštesniosios pakopos savivaldybės
valdymo organų sprendimus šioje savivaldybės taryboje. Kilus
ginčui, klausimą galutinai sprendžia Aukščiausioji Taryba.
Pakeitimai:1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
99 straipsnis. Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus naujai
išrinktai Aukščiausiajai Tarybai jos pirmojoje sesijoje.
Pakeitimai:1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
100 straipsnis. Vyriausybės sudėtį, kompetenciją ir veiklos
principus nustato Vyriausybės įstatymas.
12 s k i r s n i s
SAVIVALDYBIŲ TARYBOS
101 straipsnis. Lietuvos Respublika nustato savo
administracinį teritorinį suskirstymą.
Lietuvos Respublikoje yra:
rajonai: Akmenės, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos,
Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Kelmės,
Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Lazdijų, Marijampolės, Mažeikių,
Molėtų, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Prienų,
Radviliškio, Raseinių, Rokiškio, Skuodo, Šakių, Šalčininkų,
Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Švenčionių, Tauragės, Telšių,
Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasų;
Respublikos miestai: Vilnius, Alytus, Birštonas,
Druskininkai, Kaunas, Klaipėda, Marijampolė, Neringa, Palanga,
Panevėžys, Šiauliai.
Pakeitimai:1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
102 straipsnis. Rajonų, miestų, gyvenviečių, apylinkių
valstybinės valdžios organai yra atitinkamos savivaldybių tarybos,
kurios renkamos ketveriems metams.
Savivaldybių tarybos renka pirmininką, o rajonų ir
Respublikos miestų tarybos taip pat suformuoja ir savo prezidiumą.
Pakeitimai:1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
1-2719;1992.07.07
103 straipsnis. Savivaldybių tarybos, vadovaudamosi
valstybiniais ir Tarybos teritorijoje gyvenančių piliečių
interesais bei savivaldos principais, sprendžia visus vietos
reikalus, įgyvendina aukštesniųjų valstybinių organų sprendimus,
svarsto valstybinės reikšmės klausimus, teikia dėl jų savo
pasiūlymus.
Savivaldybių tarybos savo teritorijoje vadovauja
valstybiniam, ūkiniam ir socialiniam kultūriniam darbui; tvirtina
vietinį biudžetą ir jo vykdymo ataskaitą; vadovauja joms
pavaldiems organams, įmonėms ir organizacijoms, kontroliuoja jų
teritorijoje veikiančias įstaigas, įmones ir organizacijas;
užtikrina Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo ir
įstatymų laikymąsi, valstybinės ir viešosios tvarkos, piliečių
teisių apsaugą.
Pakeitimai:1-2719;1992.07.07;
104 straipsnis. Įgaliojimų ribose savivaldybių tarybos
užtikrina kompleksinį ekonominį ir socialinį vystymąsi savo
teritorijoje; kontroliuoja, kaip šioje teritorijoje esančios
aukštesnio pavaldumo įmonės, įstaigos ir organizacijos laikosi
įstatymų; koordinuoja ir kontroliuoja jų veiklą žemės ir kitų
gamtos turtų naudojimo, gamtos apsaugos, statybos, darbo išteklių
naudojimo, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos, plataus
vartojimo prekių gamybos, socialinio kultūrinio, buitinio ir
kitokio gyventojų aptarnavimo srityse.
Pakeitimai:1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
1-2719;1992.07.07;
105 straipsnis. Savivaldybių tarybos priima sprendimus
Lietuvos įstatymų joms suteiktų įgaliojimų ribose. Savivaldybių
tarybų sprendimus privalo vykdyti visos Tarybos teritorijoje
esančios įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat pareigūnai ir
piliečiai.
106 straipsnis. Savivaldybių tarybos turi teisę svarstyti ir
spręsti sesijose bet kuriuos klausimus, įstatymų priskirtus jų
kompetencijai. Tik sesijose svarstomų ir sprendžiamų klausimų
sąrašą nustato įstatymai.
Pakeitimai:1-2719;1992.07.07;
107 straipsnis. Savivaldybių tarybos išrenka iš deputatų
nuolatines komisijas preliminariai nagrinėti bei rengti
klausimams, priskirtiems savivaldybių tarybų kompetencijai, taip
pat padėti įgyvendinti tarybų sprendimus, kontroliuoti valstybinių
organų, įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklai.
Savivaldybių tarybų nuolatinių komisijų rekomendacijas
privalo apsvarstyti atitinkami valstybiniai ir visuomeniniai
organai, įmonės, įstaigos ir organizacijos. Apie svarstymo
rezultatus arba apie priemones, kurių imtasi, turi būti pranešta
komisijoms nustatytu terminu.
Pakeitimai:1-2719;1992.07.07;
108 straipsnis. Žemesniosios pakopos savivaldybės tarybos
turi teisę užprotestuoti Aukščiausiojoje Taryboje aukštesniosios
pakopos savivaldybės organų sprendimus klausimais, kurie priskirti
žemesniosios pakopos savivaldybės išimtinei kompetencijai.
Aukštesniosios pakopos savivaldybės taryba turi teisę
sustabdyti žemesniosios pakopos savivaldybės organų sprendimus,
jeigu jie prieštarauja Lietuvos įstatymams. Kilus ginčui, klausimą
galutinai sprendžia Aukščiausioji Taryba.
Pakeitimai:1-2719;1992.07.07;
109 straipsnis. Savivaldybių tarybos veikia, glaudžiai
bendradarbiaudamos su visuomeninėmis organizacijomis ir darbo
kolektyvais, pateikia svarbiausius klausimus piliečiams svarstyti,
įtraukia juos į nuolatinių komisijų, kitų Taryboms atskaitingų
organų darbą, duoda kryptį vietinių savanoriškųjų draugijų veiklai
ir ugdo gyventojų visuomeninį savaveiksmiškumą.
Pakeitimai:1-2719;1992.07.07;
13 s k i r s n i s
VIETOS SAVIVALDYBIŲ VALDYMO ORGANAI
110 straipsnis. Lietuvos įstatymams, taip pat savivaldybių
tarybų sprendimams įgyvendinti savivaldybių tarybos sudaro joms
atskaitingus valdymo organus.
Pakeitimai:1-2719;1992.07.07;
111 straipsnis. Pasibaigus savivaldybės Tarybų įgaliojimams
valdymo organai išlaiko savo įgaliojimus iki naujo šaukimo
savivaldybių Tarybos sudaro valdymo organus.
112 straipsnis. Vietos savivaldybių valdymo organų sudarymo
tvarką nustato Lietuvos vietos savivaldos įstatymai.
14 s k i r s n i s
TEISMAS IR ARBITRAŽAS
113 straipsnis. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik
teismas. Teismai su ypatingais įgaliojimais Lietuvoje negali būti
steigiami.
Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis
teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių
teismai.
Lietuvos teismų organizavimo ir veiklos tvarką nustato
Lietuvos įstatymai.
Pakeitimai:1-2211;1992.01.16;Žin.,1992,Nr.3-42
114 straipsnis. Lietuvos teismai sudaromi iš skiriamų teisėjų
ir renkamų tarėjų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką, šio teismo skyrių
pirmininkus ir teisėjus skiria Lietuvos Respublikos Aukščiausioji
Taryba.
Lietuvos Respublikos apylinkių, apygardų teismų ir Lietuvos
apeliacinio teismo teisėjus skiria Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo
paskirtus Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus tvirtina Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba.
Lietuvos Respublikos teismų teisėjai skiriami penkeriems
metams. Pasibaigus šiam laikotarpiui, jie skiriami: moterys iki 60
metų, vyrai iki 65 metų amžiaus.
Teisėjai atsakingi Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai
Tarybai ir tik jos sprendimu įstatymo nustatyta tvarka ir
pagrindais gali būti atleisti iš užimamų pareigų.
Pakeitimai:1-2211;1992.01.16;Žin.,1992,Nr.3-42
115 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra
aukščiausioji teisminė valdžia Lietuvos Respublikoje, kuri
Lietuvos įstatymų nustatoma tvarka vykdo teisingumą ir prižiūri
Lietuvos teismų teisminę veiklą.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas susideda iš pirmininko,
pirmoninko pavaduotojų, teisėjų ir teismo tarėjų.
116 straipsnis. Civilines ir baudžiamasias bylas visi teismai
nagrinėja kolegialiai, išskyrus įstatymo numatytas išimtis.
Vykdydami teisingumą, teismo tarėjai turi visas teisėjo
teises.
117 straipsnis. Teisėjai ir teismo tarėjai yra nepriklausomi
ir klauso tik įstatymo.
Teisėjams ir teismo tarėjams užtikrinamos sąlygos nekliudomai
ir efektyviai vykdyti jų teises ir pareigas.
Valstybės valdžios ir valdymo organų, politinių partijų,
visuomeninių organizacijų, visuomeninių judėjimų, pareigūnų ir
kitų piliečių kišimasis į teisėjų ir teismo tarėjų veiklą, vykdant
teisingumą, draudžiamas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę
įstatymo numatyta tvarka.
Teisėjų ir teismo tarėjų neliečiamumą, taip pat kitas jų
nepriklausomumo garantijas nustato Lietuvos teismų santvarkos ir
teisėjų statuso įstatymas bei kiti Lietuvos įstatymų aktai.
118 straipsnis. Visi Lietuvos piliečiai prieš įstatymą ir
teismą lygūs.
119 straipsnis. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai.
Nagrinėti bylas uždarame teismo posėdyje leidžiama tik įstatymo
nustatytais atvejais, laikantis visų proceso taisyklių.
120 straipsnis.Teisė į gynybą garantuojama asmeniui, kuris
įtariamas nusikaltimo padarymu, arba kaltinamajam nuo jų pirmosios
apklausos momento.
Pakeitimai:1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
1-2077;1991.12.10;Žin.,1991,Nr.36-980
121 straipsnis. Teisminis procesas Lietuvos Respublikoje
vyksta lietuvių kalba. Byloje dalyvaujantiems asmenims,
nemokantiems lietuvių kalbos, užtikrinama teisė visapusiškai
susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti teisminiuose veiksmuose
per vertėją ir teisė kalbėti teisme gimtaja kalba.
122 straipsnis. Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nebus
įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu
teismo nuosprendžiu. Nuosprendžiai priimami Lietuvos Respublikos
vardu.
123 straipsnis. Teisinę pagalbą piliečiams ir organizacijoms
teikia Lietuvos Respublikos advokatūra. Įstatymų numatytais
atvejais teisinė pagalba piliečiams teikiama nemokamai.
Advokatūros organizavimo ir veiklos tvarką nustato Lietuvos
Respublikos advokatūros įstatymas.
Pakeitimai:1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
124 straipsnis. Ūkinius ginčus tarp įmonių, įstaigų ir
organizacijų sprendžia valstybinio arbitražo organai,
vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais.
Pakeitimai:1-692;1990.10.23;Žin.,1990,Nr.31-752
15 s k i r s n i s
PROKURATŪRA
pakeistas 1-419, 1990.07.27, Žin.,1990,Nr.23-556
125 straipsnis. Priežiūrą, kad visos ministerijos,
departamentai, kontrolės organai, valstybinės tarnybos,
inspekcijos, vietinės valstybinės valdžios ir valdymo organai,
komercinės ūkinės veiklos dalyviai, kitokie valdymo organai,
partijos, visuomeninės organizacijos ir visuomeniniai judėjimai,
pareigūnai, taip pat piliečiai Lietuvos Respublikos teritorijoje
vykdytų įstatymus, įgyvendina Lietuvos Respublikos generalinis
prokuroras bei jam pavaldūs teritorijų prokurorai.
Pakeitimai:1-419;1990.07.27;Žin.,1990,Nr.23-556
126 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
Pirmininko teikimu Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą
skiria Aukščiausioji Taryba, kuriai jis yra atsakingas ir
atskaitingas.
Pakeitimai:1-419;1990.07.27;Žin.,1990,Nr.23-556
127 straipsnis. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro
pavaduotojus Respublikos generalinio prokuroro teikimu skiria
Aukščiausioji Taryba.
Vyriausiuosius teritorijų prokurorus skiria Lietuvos
Respublikos generalinis prokuroras.
Pakeitimai:1-419;1990.07.27;Žin.,1990,Nr.23-556
128 straipsnis. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro,
jo pavaduotojų ir vyriausiųjų teritorijų prokurorų įgaliojimų
laikas - penkeri metai.
Pakeitimai:1-419;1990.07.27;Žin.,1990,Nr.23-556
129 straipsnis. Lietuvos Respublikos prokuratūros organai
vykdo savo įgaliojimus nepriklausomai nuo kitų valstybinės
valdžios ir valdymo organų, pareigūnų, būdami pavaldūs tik
Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui.
Prokuratūros organizavimo ir veiklos tvarką nustato Lietuvos
Respublikos prokuratūros įstatymas.
Pakeitimai:1-419;1990.07.27;Žin.,1990,Nr.23-556
16 s k i r s n i s
BAIGIAMIEJI NUOSTATAI
130 straipsnis. Visi Lietuvos įstatymai ir kitokie
valstybinių organų aktai leidžiami remiantis šiuo Lietuvos
Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu ir sutinkamai su juo.
131 straipsnis. Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis
Įstatymas keičiamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
sprendimu, priimtu ne mažiau kaip dviejų trečdalių bendro
Aukščiausiosios Tarybos deputatų skaičiaus dauguma arba
referendumu.
132 straipsnis. Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio
Įstatymo pakeitimo arba papildymo sumanymą Lietuvos Respublikos
Aukščiausioji Taryba turi svarstyti, kai jį pateikia nuolatinė
komisija arba ne mažesnė kaip viena penkioliktoji bendro deputatų
skaičiaus deputatų grupė, arba Vyriausybė.
Pakeitimai:1-560;1990.09.11;Žin.,1990,Nr.27-653
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS V.LANDSBERGIS
Vilnius, 1990 m. kovo 11 d.
_