Įsakymas netenka galios 2009-01-11:
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-1242, 2008-12-09, Žin., 2009, Nr. 3-77 (2009-01-10), i. k. 1082250ISAK00V-1242
Dėl Bendrųjų vidaus ligų stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašo ir Bendrųjų specializuotų vidaus ligų profilių stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo
Suvestinė redakcija nuo 2005-06-19 iki 2009-01-10
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 105-3319, i. k. 1002250ISAK00000606
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL BENDRŲJŲ VIDAUS LIGŲ STACIONARINIŲ ANTRINIO LYGIO PASLAUGŲ TEIKIMO REIKALAVIMŲ
2000 m. lapkričio 7 d. Nr. 606
Vilnius
Pakeistas teisės akto pavadinimas:
Nr. V-487, 2005-06-13, Žin., 2005, Nr. 76-2774 (2005-06-18), i. k. 1052250ISAK000V-487
Siekdamas racionaliau panaudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, užtikrinti paslaugų kokybiškumą bei pritarus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai (2000 10 20 posėdžio protokolas Nr. 7),
1. Tvirtinu:
1.1. Bendruosius vidaus ligų stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimus (1 priedas)
Punkto pakeitimai:
Nr. V-487, 2005-06-13, Žin., 2005, Nr. 76-2774 (2005-06-18), i. k. 1052250ISAK000V-487
2. Neteko galios nuo 2002-03-17
Punkto naikinimas:
Nr. 116, 2002-03-08, Žin. 2002, Nr. 28-1016 (2002-03-16), i. k. 1022250ISAK00000116
3. Neteko galios nuo 2002-03-17
Punkto naikinimas:
Nr. 116, 2002-03-08, Žin. 2002, Nr. 28-1016 (2002-03-16), i. k. 1022250ISAK00000116
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2005 m. birželio 13 d. įsakymu
Nr. V-487
1 priedas
BENDRIEJI VIDAUS LIGŲ STACIONARINIŲ ANTRINIO LYGIO PASLAUGŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI
1. Antrinio lygio vidaus ligų stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – paslaugos) teikiančios įstaigos turi užtikrinti, kad būtų teikiamos šios paslaugos ir tyrimai:
1.2. laboratorinės diagnostikos;
1.2.1. skubos tvarka – laboratoriniai tyrimai, nurodyti priėmimo-skubios pagalbos skyriaus specialiuosiuose reikalavimuose;
1.4. radiologijos ir endoskopijų;
1.5. reanimacijos ir intensyviosios terapijos (visą parą):
1.5.1. teikiant vidaus ligų (Terapija I) paslaugas – pagal suaugusiųjų reanimacijos-intensyviosios terapijos paslaugų (Reanimacija I–II) teikimo sąlygas ir tvarką;
2. Šių reikalavimų 1.2.2, 1.3 punktuose nurodytų paslaugų teikimas ir tyrimų atlikimas gali būti užtikrintas pagal sutartis.
3. Antrinio lygio vidaus ligų paslaugos gali būti teikiamos įstaigose, kuriose teikiamos ir antrinio lygio vaikų ligų ir/ar suaugusiųjų chirurgijos paslaugos.
4. Pacientams antrinio lygio stacionarines vidaus ligų paslaugas teikia atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojas (yra ir jų gydantysis gydytojas). Budėjimo metu pacientus prižiūri bet kuris gydytojas iš nurodytų profesinių kvalifikacijų*, o atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo konsultacija turi būti užtikrinama bet kuriuo paros metu.
5. Jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga negali laiku suteikti pacientui reikiamų paslaugų, tai ji organizuoja paciento perkėlimą, užtikrindama jo pervežimą į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje šios paslaugos gali būti suteiktos.
* gydytojas endokrinologas, gydytojas gastroenterologas, gydytojas geriatras, gydytojas hematologas, infekcinių ligų gydytojas, gydytojas kardiologas, gydytojas nefrologas, gydytojas neurologas, gydytojas pulmonologas, gydytojas reumatologas ir vidaus ligų gydytojas.
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. V-487, 2005-06-13, Žin., 2005, Nr. 76-2774 (2005-06-18), i. k. 1052250ISAK000V-487
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 11 07 įsakymu Nr. 606
2 priedas
BENDRIEJI IŠVYSTYTOS INFRASTRUKTŪROS VIDAUS LIGŲ PROFILIO SUBSPECIALIZUOTŲ STACIONARINIŲ TRETINIO LYGIO PASLAUGŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI
1. Tretinio lygio subspecializuotos vidaus ligų profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos (toliau – paslaugos) teikiamos pacientams, kai yra:
2. Tretinio lygio subspecializuotas vidaus ligų profilio paslaugas turi teikti atitinkamą subspecializuotos medicinos praktikos licenciją turintys gydytojai. Įstaigoje turi būti užtikrinta vidaus ligų specialisto medicinos pagalba ištisą parą bei atitinkamo subspecialisto konsultacija bet kuriuo paros metu. Ne mažiau kaip 50% gydytojų savarankiško darbo stažas pagal specialybę turi būti ne mažesnis kaip 5 metai.
3. Tretinio lygio subspecializuotos stacionarinės vidaus ligų profilio paslaugos gali būti teikiamos įstaigose, turinčiose šias ištisą parą veikiančias bei atitinkančias Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus tretinio lygio reikalavimus tarnybas (padalinius):
4. Įstaiga turi būti sudariusi sutartis dėl tyrimų su virusologijos laboratorija, genetikos centru. Įstaiga gali sudaryti sutartis ir dėl kitų tyrimų Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
5. Neteko galios nuo 2005-06-19
Punkto naikinimas:
Nr. V-488, 2005-06-13, Žin. 2005, Nr. 76-2775 (2005-06-18), i. k. 1052250ISAK000V-488
6. Neteko galios nuo 2005-06-19
Punkto naikinimas:
Nr. V-488, 2005-06-13, Žin. 2005, Nr. 76-2775 (2005-06-18), i. k. 1052250ISAK000V-488
A priedas
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorinių tyrimų paslaugų lygiai
Analitė arba tyrimai
|
Paslaugos lygis |
Hematologiniai tyrimai: |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (mažiausiai 5 rodikliai): eritrocitai, hemoglobinas, hematokritas, leukocitai, trombocitai) |
I |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (5 ir daugiau rodiklių) |
II |
Eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) |
I |
Leukograma |
II |
Retikuliocitai |
II |
Osmotinio eritrocitų rezistentiškumo |
II |
Bazofilinio eritrocitų grūdėtumo |
II |
Citocheminės reakcijos |
II |
Leukeminių kraujo ląstelių imunofenotipavimas tėkmės citometru (leukemijų diferenciacijai) |
III |
Kaulų čiulpų aspiracinio punktato tyrimas |
II |
LE ląstelių (kraujyje ir kaulų čiulpuose) |
II |
Kraujo parazitų |
II |
Kraujavimo laiko pagal Duke |
I |
Krešėjimo laiko pagal Sucharevą |
I |
Bendri klinikiniai tyrimai: |
|
Šlapimo tyrimas (atrankinis) |
I |
Šlapimo nuosėdų mikroskopija |
II |
Forminių elementų kiekio nustatymas šlapime |
II |
Šlapimo akmens cheminės sudėties nustatymas |
II |
Bens-Džonso baltymo |
II |
Zimnickio mėginys |
II |
Eksudato ir transudato tyrimas |
II |
Skreplių morfologinis tyrimas |
II |
Mikroskopinis tyrimas rūgščiai atsparioms lazdelėms (dažniausiai tuberkuliozės mikobakterijų) nustatyti |
II |
Smegenų skysčio tyrimas |
II |
Citologiniai tyrimai |
II |
Koprograma |
II |
Pirmuonių nustatymas išmatose |
II |
Kirminų kiaušinėlių nustatymas nuograndose ir išmatose |
II |
Slapto kraujavimo nustatymas išmatose |
II |
Sterkobilino nustatymas išmatose |
II |
Gonokokų, trichomonų, grybelio (parazitinio) nustatymas ir makšties švarumo laipsnio įvertinimas |
II |
Makšties citologinė reakcija (kolpocitograma) |
II |
Prostatos sekreto tyrimas |
II |
Spermos morfologinis tyrimas |
II |
Biocheminiai tyrimai: |
|
Gliukozės kraujyje |
I |
Gliukozės serume/plazmoje, likvore |
II |
Laktato (pieno rūgštis) |
II |
Fruktozamino |
II |
Glikozilinto hemoglobino |
II |
Albumino serume |
II |
Albumino punktatuose |
II |
Mikroalbumino šlapime |
II |
Bendro baltymo serume |
II |
Bendro baltymo šlapime |
I |
Bendro baltymo likvore |
II |
Šlapalo serume ir šlapime |
II |
Kreatinino serume ir šlapime |
II |
Šlapimo rūgšties serume ir šlapime |
II |
Amoniako |
II |
Osmoliališkumo (apskaičiavimo metodu) |
II |
Osmoliališkumo (analizatoriaus pagalba) |
III |
Kalio serume |
II |
Kalio šlapime |
II |
Natrio serume |
II |
Natrio šlapime |
II |
Chloro serume ir smegenų skystyje |
II |
Chloro šlapime |
II |
Kalcio serume |
II |
Kalcio šlapime |
II |
Jonizuoto kalcio serume |
II |
Magnio serume |
II |
Magnio šlapime |
II |
Fosforo serume |
II |
Fosforo šlapime |
II |
Geležies serume |
II |
Vario šlapime |
II |
Vario serume |
III |
Cinko serume, šlapime |
III |
Švino šlapime |
II |
Gyvsidabrio šlapime |
II |
Ličio serume |
II |
Cholesterolio serume |
I |
DTL(α) cholesterolio |
II |
MTL (β) cholesterolio pagal formulę |
II |
MTL (β) cholesterolio |
II |
Trigliceridų |
II |
Lipoproteinų elektroforezė |
III |
Apolipoproteino A – I |
III |
Apolipoproteino B |
III |
Apolipoproteino E (bendras) |
III |
Apolipoproteino E genotipavimas |
III |
Lipoproteino (a) |
III |
Bilirubino (B+T) |
II |
Aspartataminotransferazės AST/SGOT |
II |
Alaninaminotransferazės ALT/SGPT |
II |
Gamaglutamiltransferazė γGT |
II |
Šarminė fosfatazė |
II |
α amilazės aktyvumas |
II |
Lipazė |
III |
Rūgšti fosfatazė |
II |
Prostatos rūgšti fosfatazė |
II |
Laktatdehidrogenazė LDH |
II |
Kreatinkinazė (CK) |
II |
Kreatinkinazės širdies izofermento aktyvumo (CK-MB) |
II |
Kreatinkinazės širdies izofermento masės koncentracijos |
III |
Mioglobino (atrankinis metodas) |
II |
Mioglobino (kiekybinis metodas) |
II |
Troponino T arba troponino I (atrankinis metodas) |
II |
Troponino T arba troponino I (kiekybinis metodas) |
II |
Protrombino laiko, TNS |
II |
ADTL |
II |
Fibrinogeno |
II |
Antitrombino III |
III |
D-dimerų (kokybinis ir pusiau kiekybinis metodas) |
II |
D-dimerų (kiekybinė reakcija) |
III |
Fibrino (fibrinogeno) degradacijos produktų (latex metodas) |
II |
Fon-Willebrando faktoriaus |
III |
Faktoriaus VII |
III |
Faktoriaus VIII |
III |
Faktoriaus IX |
III |
Faktoriaus X |
III |
Baltymo C |
III |
Lupus antikoaguliantai |
III |
Antistreptolizino O (kokybinis mėginys) |
II |
Antistreptolizino O (kiekybinis mėginys) |
II |
C – reaktyvus baltymas (kokybinis mėginys) |
I |
C – reaktyvus baltymas (kiekybinis mėginys) |
II |
Reumatoidinio faktoriaus (kokybinis ir pusiau kokybinis mėginys) |
II |
Reumatoidinio faktoriaus (kiekybinis mėginys) |
II |
Ceruloplazmino serume |
III |
Baltymų frakcijos elektroforezės būdu |
II |
Krioglobulinų |
II |
α2-makroglobulinų |
III |
α1-mikroglobulinų šlapime |
III |
β2-mikroglobulinų |
III |
Kraujo dujų ir pH |
II |
Hemoglobino frakcijų (O2; Hb; COHb; HbP; MetHb) |
III |
Bendros/laisvos geležies surišimo gebos |
II |
Transferino |
III |
Feritino |
II |
Vitamino B12 |
II |
Folio rūgšties |
II |
Vaistų koncentracijos: |
|
Digoksino |
III |
Ciklosporino |
III |
Gentamicino |
III |
Teofilino |
III |
Karbamazepino |
III |
Valproinės rūgšties |
III |
Metotreksato |
III |
α fetoproteino |
III |
Karcinoembrioninio antigeno |
III |
Prostatos specifinio antigeno |
II |
Kortizolio |
II |
Folikulus stimuliuojančio hormono |
II |
Prolaktino |
II |
Estradiolio |
II |
Progesterono |
II |
Testosterono |
II |
Liuteinizuojančio hormono |
II |
Tireotropinio hormono |
II |
Laisvo tiroksino |
II |
Tiroksino (T4) |
II |
Trijodtironino (T3) |
II |
Tireoglobulino |
II |
Tiroksiną sujungiančio globulino |
II |
Anti-tireoglobulino antikūnių |
II |
Anti-skydliaukės peroksidazės antikūnių |
II |
Augimo hormono (HGH) |
III |
Insulino |
III |
C – peptido |
III |
Parathormono |
III |
Dehidroepiandrosterono |
III |
AKTH |
III |
17-ketosteroidų šlapime |
II |
Katecholaminų |
III |
5-hidroksi indolilacto rūgšties |
III |
Šarminės fosfatazės izofermentų |
III |
Baltymo S |
III |
Aktyvuoto baltymo C rezistencijos |
III |
LDH izofermentų |
III |
CK izofermentų EF būdu |
III |
Hemoglobino frakcijos EF būdu |
III |
Bens-Džonso baltymo EF būdu |
III |
Laisvo PSA |
II |
Navikų polipeptido specifinio antigeno (TPS) |
III |
Vėžio nekrozės Faktoriaus-α (TNF-α) |
III |
Interleukino – 6 |
III |
Imunoglobulinų likvore |
III |
IgG oligokloninės juostos |
III |
Imunofiksacijos (imunoglobulinų lengvųjų grandžių monoklonų tipavimas) |
III |
Imunoglobulinų lengvųjų grandžių (χ, λ) |
III |
Haptoglobino |
III |
α1 – antitripsinas |
III |
α1- rūgštaus glikoproteino |
III |
Cistatino C |
III |
17-OH progesterono |
III |
IGE-1-somatomedino |
III |
Renino |
III |
Kalcitonino |
III |
Lytinius hormonus surišančio globulino (SHBG) |
III |
Leptino |
III |
Aldosterono |
III |
Užkrečiamųjųjų ligų serologiniai, imunologiniai ir molekuliniai tyrimai: |
|
Užkrečiamųjų ligų sukėlėjų specifinių nukleininių rūgščių sekos nustatymas (polimerazės grandininė |
III |
reakcija, ligazės grandininė reakcija ir kt.) Užkrečiamųjų ligų diagnostika, nustatant žmogaus antikūnus imunobloto reakcija |
III |
Užkrečiamųjų ligų diagnostika, nustatant žmogaus antikūnus imunofermentiniu metodu (ir įvairiomis jo modifikacijomis) |
II |
Užkrečiamųjų ligų diagnostika, nustatant žmogaus antikūnus radionuklininiu metodu |
II |
Užkrečiamųjų ligų diagnostika, nustatant žmogaus antikūnus imunofluorescenciniu metodu ir jo modifikacijomis |
II |
Užkrečiamųjųjų ligų diagnostika, nustatant žmogaus antikūnus hemagliutinacijos metodu ir jo modifikacijomis |
II |
Užkrečiamųjųjų ligų diagnostika, nustatant užkrečiamųjų ligų sukėlėjų antigenus imunofermentiniu metodu (ir įvairiomis jo modifikacijomis) |
II |
Užkrečiamųjų ligų diagnostika, nustatant užkrečiamųjų ligų sukėlėjų antigenus radionuklininiu metodu |
II |
Užkrečiamųjų ligų diagnostika, nustatant užkrečiamųjų ligų sukėlėjų antigenus imunofluorescenciniu |
II |
metodu ir jo modifikacijomis Užkrečiamųjų ligų diagnostika, nustatant užkrečiamųjų ligų sukėlėjų antigenus hemagliutinacijos metodu ir jo modifikacijomis |
II |
Klinikiniai imunologiniai tyrimai: |
|
Imunoglobulinų M, G, A kiekio nustatymas |
II |
Imunoglobulino G poklasių tyrimas |
III |
Komplemento faktoriaus C3 nustatymas |
II |
Komplemento faktoriaus C4 nustatymas |
II |
C1 esterazės inhibitoriaus nustatymas |
III |
Cirkuliuojančių imuninių kompleksų kiekio nustatymas |
II |
Antinuklearinių antikūnių (ANA) |
II |
Ekstrahuotų branduolio antigenų antikūnų (ENA) |
III |
Antineutrofilinių citoplazminių antikūnų (ANCA) |
II |
Antikūnų prieš dvispiralę DNR (Anti dsDNR) |
III |
Antimitochondrinių antikūnų |
III |
Antikūnų prieš kepenų, inkstų ir skrandžio audinių antigenus |
III |
Antikūnų prieš glomerulų bazinę membraną |
III |
Antikūnų prieš skersaruožius raumenis |
III |
Antikūnų prieš skydliaukės mikrosomas |
III |
Antikūnų prieš tyroglobuliną |
III |
Antikardiolipininių antikūnų |
II |
Citokinų |
III |
Navikų žymenys |
II |
Bendro IgE |
II |
Alergenui specifinių IgE |
III |
HLA fenotipas: HLA-A, -B, -C, -DR lokusų antigenai |
III |
HLA B27 |
II |
Anti HLA limfocitotoksiniai antikūnai |
III |
Kryžminės dermės mėginys |
III |
Neutrofilų nitromėlio tetrazolio mėginys |
II |
Stimuliuotas neutrofilų nitromėlio tetrazolio mėginys |
III |
Neutrofilų fagocitinis aktyvumas |
II |
Limfocitų blasttransformacijos reakcija į fitohemagliutininą (PHA) |
III |
Limfocitų blasttransformacijos reakcija į phytolacca americana (PA) |
III |
Limfocitų blasttransformacijos reakcija į tuberkuliną |
III |
Limfocitų ir monocitų potipių imunofenotipavimas |
III |
Bronchoalveolinio lavažo imunologiniai tyrimai |
III |
Kraujo grupių ir tapatumo nustatymas: |
|
Kraujo grupės pagal ABO sistemą |
II |
Rh faktoriaus priklausomumas |
II |
Antikūnų nustatymas ir identifikavimas |
II |
Šalčio agliutininų nustatymas |
III |
Rh fenotipo (CcEe) ir Kell antigeno nustatymas |
II |
Tiesioginio Kumbso mėginio nustatymas, nurodant imunoglobulinų (IgG, IgA, IgM) ir komplemento (C3c; C3d) buvimą |
III |
DVI kategorijos antigeno nustatymas ir patvirtinimas |
II |
Sacharozės ir hemomėginių atlikimas |
III |
Individualus tapatumo bandinių atlikimas recipientui (pagal surastus antikūnus) |
III |
Tapatumo bandinių atlikimas |
II |
Mikrobiologiniai tyrimai: |
|
Kraujo pasėlių |
II |
Smegenų skysčio |
II |
Sterilių organizmo skysčių (pleuros, perikardo, sąnarių) |
II |
Pūlingų eksudatų |
II |
Tepinėlių iš žaizdų |
II |
Šlapimo |
II |
Skreplių, bronchų išplovų, bronchų nuobrūžų, trachėjos aspirato |
II |
Nokardijos |
III |
Tepinėlių iš akių |
II |
Tepinėlių iš ausų |
II |
Tepinėlių iš nosies |
II |
Pūlių iš nosies sinusų |
II |
Tepinėlių iš gerklės |
II |
Kateterių |
II |
Bioptatų |
II |
Tepinėlių iš šlaplės, makšties ir gimdos kaklelio |
II |
Išmatų |
II |
Minimalios inhibicinės įvairių antibiotikų koncentracijos nustatymas |
II |
Išplėstinis beta-laktamazių nustatymo gramneigiamoms ir gramteigiamoms bakterijoms |
III |
Legionelų mikrobiologinė diagnostika |
III |
Mikoplazmų antigeno nustatymas imunofermentinės ekspres reakcijos būdu |
II |
Grybų identifikavimas |
II |
Grybų jautrumas antibiotikams MIK metodu |
II |
Clostridium difficile toksino A nustatymas |
II |
Citogenetiniai tyrimai: |
|
Fragili X chromosoma |
III |
Chromosomų skaičius ir struktūra (kariotipas) |
III |
Lytinio chromatino kūnelių skaičius 100-e ląstelių |
II |
Filadelfinė chromosoma |
II |
Biocheminiai genetiniai tyrimai: |
|
Fenilalanino koncentracijos kraujyje |
III |
Aminorūgščių kraujyje ir šlapime |
III |
Glikozoaminoglikanų koncentracijos šlapime |
III |
Glikozoaminoglikanų frakcijų šlapime |
III |
Chloro jonų koncentracijos prakaite |
III |
Paveldimų ligų šlapimo analizė: |
|
Fizinės savybės |
I |
Baltymas |
II |
Fenilpirovynuogių rūgštis |
II |
Ketonai (kokybinė reakcija) |
II |
Ksantureno rūgštis |
II |
Homogentizino rūgštis |
II |
Redukuojančios medžiagos |
II |
Homocistinas/cistinas |
II |
Ketoninės rūgštys |
II |
Fruktozė |
II |
Galaktozė |
II |
Metilmalono rūgštis |
II |
Prolinas |
II |
Vario jonai |
II |
Mukopolisacharidai |
II |
Oligosacharidai |
II |
Glikozoaminoglikanai (kokybinė reakcija) |
II |
Triptofanas |
II |
Šlapimo rūgštis |
II |
Molekuliniai tyrimai: |
|
DNR išskyrimas iš periferinio kraujo leukocitų |
III |
DNR išskyrimas iš choriono gaurelių |
III |
F508 mutacija cistinės fibrozės transmembraninio laidumo reguliavimo baltymo (CFTR) gene |
III |
Nukleotidų sekos pakitimai CFTR gene |
III |
DNR polimorfizmas |
III |
R408W mutacija fenilalaninhidroksilazės gene |
III |
R158Q mutacija fenilalaninhidroksilazės gene |
III |
R261Q mutacija fenilalaninhidroksilazės gene |
III |
G272X mutacija fenilalaninhidroksilazės gene |
III |
E280K mutacija fenilalaninhidroksilazės gene |
III |
IVS12nt1 mutacija fenilalaninhidroksilazės gene |
III |
R261X mutacija fenilalaninhidroksilazės gene |
III |
Pasikartojančios sekos fenilalaninhidroksilazės gene |
III |
DNR daktiloskopija (pasikartojančios sekos introninėje geno srityje – 12 polimorfinių sistemų) |
III |
Viengrandės DNR konformacijų polimorfizmas |
III |
Nukleotidų sekos pakitimai amplifikuotame DNR fragmente |
III |
Nukleotidų sekos pakitimai amplifikuotame FAH geno DNR fragmente |
III |
Nukleotidų sekos pakitimai amplifikuotame CFTR geno DNR fragmente |
III |
Nukleotidų sekos pakitimai amplifikuotame Col1A1 ir Col1A2 genų DNR fragmentuose |
III |
Delecijos distrofino gene |
III |
Nukleotidų sekos pakitimai mitochondrinėje DNR |
III |
Amplifikuoto DNR fragmento nukleotidų seka |
III |
DNR polimorfizmas (XV-2c) CFTR gene |
III |
DNR polimorfizmas (D7S23) CFTR gene |
III |
DNR polimorfizmas (FC09) CFTR gene |
III |
CA polimorfizmas CFTR gene |
III |
CA pasikartojančių sekų polimorfizmas |
III |
CA polimorfizmas (DMD-50) distrofino gene |
III |
DNR polimorfizmas (pRT87-15) distrofino gene |
III |
DNR polimorfizmas (MPIP) distrofino gene |
III |
CA polimorfizmas (DMD-45) distrofino gene |
III |
CA polimorfizmas CFTR gene |
III |
Delecijos SMN1 geno 7 egzone |
III |
Delecijos SMN1 geno 8 egzone |
III |
CA polimorfizmas SMN1 gene |
III |
DNR polimorfizmas (In22-XbaI) VIII faktoriaus gene |
III |
DNR polimorfizmas (In18-BclII) VIII faktoriaus gene |
III |
CAG pasikartojančių sekų skaičius hantingtino gene |
III |
CTG pasikartojančių sekų skaičius DMPK gene |
III |
CGG pasikartojančių sekų skaičius FMR1 gene |
III |
CAG pasikartojančios sekų skaičius SCA1 gene |
III |
DNR polimorfizmas Col1A1 gene |
III |
DNR polimorfizmas Col1A2 gene |
III |
Nukleotidų sekos pakitimai PAH gene |
III |
Nukleotidų sekos pakitimai Col1A1 gene |
III |
Nukleotidų sekos pakitimai Col1A2 gene |
III |
______________
B priedas
MINIMALŪS ANTRINIO LYGIO VIDAUS LIGŲ PASLAUGŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI RADIOLOGIJOS IR ENDOSKOPIJŲ TARNYBAI
PERSONALAS |
ĮRANGA |
DIAGNOSTIKOS METODAI |
1. Gydytojai, turintys radiologo licenciją arba rentgeno diagnostikos sertifikatą |
1. Ultragarsinė aparatūra |
1. Ultragarsiniai tyrimai |
2. Gydytojai, turintys echoskopuotojų ir endoskopuotojų sertifikatus |
2. Stacionariniai rentgeno aparatai (2–3 darbo vietų) |
2. Konvencinės (tradicinės) rentgenodiagnostikos tyrimai(rentgenoskopija, rentgenografija, specialūs tyrimai, panaudojant rentgeno kontrastinius preparatus) |
3. Radiologijos laborantai |
3. Fibrogastroskopas, rektoromanoskopas |
3. Endoskopiniai tyrimai |
|
4. Šiuolaikinės radiacinės saugos bei individualios saugos priemonės |
|
______________
Pakeistas priedo pavadinimas:
Nr. V-487, 2005-06-13, Žin., 2005, Nr. 76-2774 (2005-06-18), i. k. 1052250ISAK000V-487
C priedas
ANTRINIO LYGIO SUBSPECIALIZUOTŲ VIDAUS LIGŲ PASLAUGŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI RADIOLOGIJOS IR ENDOSKOPIJŲ TARNYBAI
PERSONALAS |
RADIOLOGINĖ ĮRANGA |
DIAGNOSTIKOS METODAI |
1. Gydytojai radiologai 2. Gydytojai, turintys teisę atlikti echoskopijas ir endoskopijas 3. Radiologijos laborantai |
1. Ultragarsinė aparatūra su dopleriniu režimu bei punkciniais priedais 2. Kompiuterinis tomografas 3. Stacionarūs rentgeno aparatai (3 darbo vietų) su EOS ir televizine sistema 4. Palatinis (portatyvinis) R-aparatas 5. Diagnostinės vaizdo kokybės kontrolės sistemos (sensitometrai, densitometrai, pH-metrai ir kt.) 6. Šiuolaikinės radiacinės saugos bei individualios saugos priemonės 7. Automatinio ryškinimo procesoriai ir šiuolaikinė fotolaboratorinė įranga
|
1. Ultragarsiniai tyrimai (taip pat intervenciniai tyrimai) 2. Konvencinės (tradicinės) rentgenodiagnostikos tyrimai (rentgenoskopija, rentgenografija, tomografija bei specialūs tyrimai, panaudojant šiuolaikinius rentgeno ir echokontrastinius preparatus) 3. Endoskopiniai tyrimai 4. Kompiuterinės tomografijos tyrimai 8. Dozimetrai 9. Endoskopinė technika (bronchoskopas, gastroduodenoskopas, kolonoskopas, rektoromanoskopas) |
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. V-487, 2005-06-13, Žin., 2005, Nr. 76-2774 (2005-06-18), i. k. 1052250ISAK000V-487
D priedas
RADIOLOGINIAI TYRIMAI, PRISKIRIAMI TRETINIO LYGIO PASLAUGOMS
1. Kompleksiniai intraartikuliariniai intervenciniai tyrimai, naudojant specialias kontrastines medžiagas
3. Kompleksinis rentgenobronchologinis tyrimas (bronchoskopija su plaučių bioptato paėmimu, kontroliuojant rentgenu)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. 116, 2002-03-08, Žin., 2002, Nr. 28-1016 (2002-03-16), i. k. 1022250ISAK00000116
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų, reglamentuojančių vaikų ir suaugusiųjų antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, dalinio pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-487, 2005-06-13, Žin., 2005, Nr. 76-2774 (2005-06-18), i. k. 1052250ISAK000V-487
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 606 "Dėl Bendrųjų vidaus ligų profilio stacionarinių paslaugų teikimo reikalavimų" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-488, 2005-06-13, Žin., 2005, Nr. 76-2775 (2005-06-18), i. k. 1052250ISAK000V-488
Dėl Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų taikymo tvarkos aprašo