Suvestinė redakcija nuo 2010-01-13 iki 2010-03-06
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 47-1365, i. k. 1002250ISAK00000301
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE
2000 m. gegužės 31 d. Nr. 301
Vilnius
Siekdamas reglamentuoti profilaktinių sveikatos tikrinimų vykdymą ir kokybę bei apmokėjimo už juos tvarką ir vykdydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569), Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170), Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099), Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 11-239), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127) nuostatas:
Preambulės pakeitimai:
Nr. V-1072, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 4-163 (2010-01-12), i. k. 1092250ISAK00V-1072
1. Tvirtinu:
1.4. Stojančiųjų į profesinio mokymo mokyklas ir įdarbinamų nepilnamečių sveikatos tikrinimo tvarką (4 priedas);
1.7. Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašą (7 priedas).
Punkto pakeitimai:
Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973
1.10. Licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų sveikatos būklės tikrinimo tvarkos aprašą (10 priedas).
Punkto pakeitimai:
Nr. V-649, 2008-06-28, Žin., 2008, Nr. 76-3030 (2008-07-05), i. k. 1082250ISAK000V-649
1.12. „Traukinio mašinistų ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, sveikatos tikrinimo reikalavimų bei tvarkos aprašą (12 priedas).
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1062, 2009-12-23, Žin., 2010, Nr. 1-45 (2010-01-05), i. k. 1092250ISAK00V-1062
1.13. Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą (13 priedas).
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1072, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 4-163 (2010-01-12), i. k. 1092250ISAK00V-1072
1.14. Neteko galios nuo 2003-10-02
Punkto naikinimas:
Nr. V-540, 2003-09-18, Žin. 2003, Nr. 92-4164 (2003-10-01), i. k. 1032250ISAK000V-540
2. Pavedu:
2.1. Neteko galios nuo 2009-04-08
Punkto naikinimas:
Nr. V-178, 2009-03-13, Žin. 2009, Nr. 39-1480 (2009-04-07), i. k. 1092250ISAK000V-178
3. Laikau netekusiais galios:
3.1. Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymą Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“;
3.2. Sveikatos apsaugos ministerijos 1994 12 13 įsakymą Nr. 432 „Dėl 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos papildymo“ (Žin., 1994, Nr. 99-1992);
3.3. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 03 05 įsakymą Nr. 131 „Dėl asmenų, dirbančių kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, privalomo sveikatos tikrinimo ir apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 23-613);
3.4. Sveikatos apsaugos ministerijos 1995 05 16 įsakymą Nr. 260 „Dėl valdininkų sveikatos patikrinimo“;
3.5. Sveikatos apsaugos ministerijos ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 06 12 įsakymą „Dėl sportuojančių asmenų sveikatos priežiūros ir medicinos priežiūros sporto renginių metu tvarkos patvirtinimo“ (Žin.,1996, Nr. 57-1368);
3.6. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 10 28 įsakymą Nr. 541 „Dėl 1992 04 21 sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 2 priedo ir 4 priedo 3 skyriaus pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 109-2493);
3.7. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 10 29 įsakymą Nr. 544 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatytų draudžiamųjų sveikatos profilaktinių tikrinimų tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 109-2494);
3.8. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 11 14 įsakymą Nr. 575 „Dėl ketinančiųjų susituokti sveikatos tikrinimo tvarkos“;
3.9. sveikatos apsaugos ministro 1998 01 30 įsakymą Nr. 55 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 10 priedo pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 20-526);
4. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal administruojamą sritį.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1072, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 4-163 (2010-01-12), i. k. 1092250ISAK00V-1072
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
1 priedas
PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ RŪŠYS IR APMOKĖJIMO TVARKA
I. PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ RŪŠYS
1. Profilaktiniai sveikatos tikrinimai:
1.4. stojančiųjų į krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų nustatyta tvarka;
1.8. Vairuotojų (7 priedas)
Punkto pakeitimai:
Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973
1.11. Licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų (10 priedas)
Punkto pakeitimai:
Nr. V-649, 2008-06-28, Žin., 2008, Nr. 76-3030 (2008-07-05), i. k. 1082250ISAK000V-649
1.12. išankstiniai (prieš pradedant darbą ar veiklą) ir periodiniai (darbo metu ar kai veikla tęsiama) profilaktiniai sveikatos tikrinimai:
1.12.2. Traukinio mašinistų ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, sveikatos tikrinimo reikalavimų bei tvarkos aprašą (12 priedas).
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1062, 2009-12-23, Žin., 2010, Nr. 1-45 (2010-01-05), i. k. 1092250ISAK00V-1062
1.12.5. asmenų, norinčių pradėti dirbti ar dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (sveikatai kenksmingų veiksnių poveikyje ar pavojingus darbus) (13 priedas);
1.13. kiti profilaktiniai sveikatos tikrinimai:
1.13.1. gydytojų, kitų sveikatos priežiūros specialistų, norinčių gauti licenciją ar perregistruoti jos galiojimą (15 priedas);
II. PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ APMOKĖJIMO TVARKA
2. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.1–1.3 ir 1.5–1.7 ir 1.13 punktuose, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu (toliau vadinami – apdraustaisiais), apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugos – iš nustatytos metinės vieno gyventojo pirminės sveikatos priežiūros bazinės kainos, specialistų konsultacijos, reglamentuojamos šiuo įsakymu – pagal specialistų profilaktinio tikrinimo kainą, patvirtintą šiuo įsakymu. Jeigu specialistų, nesant bendrosios praktikos gydytojo (BPG), konsultacijos suteikiamos pagal Lietuvos medicinos normoje MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (Žin., 1999, Nr. 109-3196) nurodytą kompetenciją, jos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos).
Sporto medicinos centruose profilaktiniai sveikatos tikrinimai atliekami pagal šio įsakymo 5 priedą „Sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimas“, ir tokių tikrinimų išlaidos dengiamos iš lėšų, skirtų šiems centrams išlaikyti.
3. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.4 punkte, krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos sveikatos priežiūros įstaigose apmokamos iš lėšų, skirtų šioms įstaigoms išlaikyti. Šiais atvejais asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurią pacientai yra pasirinkę, išduoda išrašą (F Nr. 027/a) iš asmens sveikatos istorijos (F Nr. 025/a) ar asmens sveikatos istoriją (F Nr. 025/a), ne trumpesnę kaip paskutinių 5 metų (F Nr. 025/a išduodama tik prašant asmens sveikatos priežiūros įstaigai).
4. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.8–1.11 punktuose, apmoka pacientas arba už jį moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal sveikatos apsaugos ministro 1999 07 30 įsakymu Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 67-2175) patvirtintas mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas.
5. Išankstinių (prieš pradedant darbą) ir periodinių profilaktinių 1.12 papunkčiuose nurodytų sveikatos tikrinimų paslaugos apmokamos šia tvarka:
5.1. įsidarbinant (1.12 papunktis) numatytos šios tvarkos prieduose pirminės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apdraustiesiems apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (nustatytos pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos), 1.12.1–1.12.5 papunkčiuose nurodytų sveikatos tikrinimų antrinės sveikatos priežiūros paslaugos ir pirminės sveikatos priežiūros specializuotos darbo medicinos paslaugos apmokamos iš darbdavio lėšų pagal šiuo įsakymu patvirtintą profilaktinio tikrinimo kainą;
1.12. 6 papunktyje nurodytų sveikatos tikrinimų (darbų ir veiklos sričių, kuriems privaloma profilaktiškai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų) antrinės sveikatos priežiūros paslaugas apmoka pats pacientas arba už jį moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal šiuo įsakymu patvirtintą profilaktinio tikrinimo kainą;
6. Neapdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (išskyrus nėščiąsias) už visas profilaktinio sveikatos tikrinimo paslaugas moka patys ar už juos moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal profilaktinių tikrinimų ar paslaugų kainas, nustatytas Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 03 26 įsakymu Nr. 178 „Dėl valstybės ir savivaldybių remiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainyno patvirtinimo“ (Žin.,1996, Nr. 35-892).
7. Jei asmuo tuo pačiu metu kreipiasi dėl kelių profilaktinių sveikatos tikrinimų, tai mokama tik už vieną, daugiau kainuojantį, sveikatos tikrinimą.
8. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugos apdraustiesiems šios tvarkos numatytais atvejais apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos), kai apdraustiesiems šios paslaugos suteikiamos toje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią jie nustatyta tvarka yra pasirinkę. Jei apdraustieji dėl šių paslaugų kreipiasi į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, už paslaugas moka patys arba už juos moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Pirminės sveikatos priežiūros profilaktinių sveikatos tikrinimų paslaugos atliekamos vadovaujantis Lietuvos medicinos norma MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“.
9. Pacientas gali būti siunčiamas konsultuotis pas kitus gydytojus specialistus (nenurodytus šio įsakymo prieduose), jei profilaktinio sveikatos tikrinimo metu nustatomos medicininės indikacijos. Šios konsultacijos apmokamos pagal patvirtintą gydytojo specialisto konsultacijos bazinę kainą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
10. Atvykusių savo noru profilaktinių sveikatos tikrinimų (1.13.3 papunktis), jei teisės aktai nenumato kitaip, periodiškumą, siuntimą atlikti tyrimus ir konsultuotis nustato pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas. Šios sveikatos priežiūros paslaugos apdraustiesiems apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos). Pas specialistus konsultuotis siunčiama tik esant medicininių indikacijų.
III. MEDICININĖS DOKUMENTACIJOS PILDYMAS ATLIKUS PROFILAKTINIUS SVEIKATOS TIKRINIMUS
11. Profilaktinių sveikatos tikrinimų duomenys įrašomi į paciento asmens sveikatos istoriją (F Nr. 025/a) ar vaiko sveikatos raidos istoriją (F Nr. 025-112 a) ir kitus reikiamus dokumentus.
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
2 priedas
NĖŠČIŲJŲ IR MOTINŲ, IKI VAIKUI SUKAKS VIENERI METAI, SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA
Eil. Nr.
|
Tikrinamųjų kontingentai |
Tikrintojas |
Sveikatos tikrinimų tvarką reglamentuojantys teisės aktai |
|
|
|
|||||
Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros gydytojai |
Privalomos antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijos |
||||
1. |
Ambulatorinė nėščiųjų priežiūra |
Akušeris-ginekologas arba BPG (pagal Lietuvos medicinos normą MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (Žin., 1999, Nr. 109-3196) arba kvalifikuota akušerė Privaloma: • Odontologo konsultacija • BPG ar apylinkės terapeuto konsultacija, jei tikrina akušeris-ginekologas |
Oftalmologo Kitų specialistų, jei yra indikacijų |
Sveikatos apsaugos ministro 1999 03 15 įsakymas Nr. 117 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 28-811) |
|
2. |
Motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai, sveikatos tikrinimas |
Akušerės patronažas Akušerio-ginekologo (arba BPG) apžiūra 6-8 savaitę po gimdymo |
Krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas Kitų specialistų konsultacijos ir tyrimai, jei yra indikacijų |
Sveikatos apsaugos ministro 1999 03 15 įsakymas Nr. 117 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 28-811) |
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. V-79, 2004-02-20, Žin., 2004, Nr. 32-1030 (2004-02-28), i. k. 1042250ISAK0000V-79
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
3 priedas
VAIKŲ IR PAAUGLIŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA
Amžius |
Sveikatos tikrintojai ir tikrinimo periodiškumas |
Atkreipti ypatingą dėmesį į |
|
|
Pirminis lygis |
Antrinis lygis |
|
Naujagimiai |
Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras per 3 dienas po išvykimo iš gimdymo skyriaus ir 2-3 savaičių naujagimį, slaugos personalas per 3 dienas po išvykimo iš gimdymo skyriaus pakartotinai lanko naujagimį (iki 1 mėnesio) 1 kartą per savaitę |
Oftalmologas ir neurologas gimdymo stacionare apžiūri rizikos grupės naujagimius, oftalmologas ir neurologas ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje apžiūri rizikos grupės 1 mėnesio amžiaus naujagimius, neapžiūrėtus gimdymo stacionare |
Rizikos veiksnius nėštumo ir gimdymo metu, neurologinius refleksus, bambutės gijimą, motinos krūtų būklę, jos savijautą, priežiūros kokybę |
Pirmieji gyveni- mo metai: |
Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras kartą per mėnesį bei |
Pediatras apžiūri 6 mėnesių amžiaus (jei tikrina BPG), |
Psichomotorinį vystymąsi, maitinimą, rachito specifinę, nespecifinę profilaktiką, klausą, |
1–6 mėn. |
chirurgas 1 kartą per 3 mėnesius, slaugos personalas 1 kartą per mėnesį apžiūri namuose |
traumatologas-ortopedas esant indikacijų |
regėjimą, alergines reakcijas |
6–12 mėn. |
Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras kartą per 3 mėnesius |
Pediatras (jei tikrina BPG), esant indikacijų, 12 mėnesių amžiaus |
Psichomotorinį vystymąsi, atramos-judamąjį aparatą, klausą, regėjimą |
Antrieji gyvenimo metai |
Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras iki 1,5 metų kartą per 3 mėnesius, odontologas – 1,5 metų amžiaus, slaugos personalas – iki 2 metų kartą per 3 mėnesius namuose |
|
Psichomotorinį vystymąsi (ypač į kalbą), atramos-judamojo aparato būklę, klausą, regėjimą, traumatizmo profilaktiką |
Tretieji gyvenimo metai |
Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras kartą per metus, odontologas, slaugos personalas – kartą per pusmetį namuose, jei vaikas nelanko ugdymo įstaigos – kartą per 3 mėnesius namuose |
Pediatras (jei tikrina BPG) – esant indikacijų, logopedas, oftalmologas (3 metų amžiaus) |
Psichomotorinį vystymąsi (ypač į kalbą), regėjimo ir klausos aštrumą, dantų sąkandį, traumatizmo profilaktiką, plantogramas |
4-5-ieji gyvenimo metai |
Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras kartą per metus, slaugos personalas – kartą per metus, jei vaikas nelanko ugdymo įstaigos - kartą per pusmetį namuose |
|
Psichomotorinį vystymąsi, atramos ir judamojo aparato būklę, regos ir klausos aštrumą |
6-ieji gyvenimo metai |
Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras bei chirurgas, odontologas (burnos higienistas), slaugos personalas – kartą per pusmetį namuose |
Oftalmologas, pediatras (jei tikrina BPG) prieš mokyklą, traumatologas-ortopedas, neurologas esant indikacijų |
Mokyklinę brandą, arterinį kraujo spaudimą |
7-15-ieji gyvenimo metai |
Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras kartą per metus, slaugos personalas – kartą per metus namuose |
Pediatras – (jei tikrina BPG) esant indikacijų – 12 metų amžiaus |
Lytinį brendimą, arterinį kraujo spaudimą, dantų sąkandį |
16-ieji gyvenimo metai |
Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras kartą per metus, odontologas |
Traumatologas-ortopedas, oftalmologas, neurologas esant indikacijų |
Lytinio ir fizinio brendimo įvertinimą, psichikos sveikatą |
17-18-ieji gyvenimo metai |
Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės terapeutas kartą per metus |
|
Lytinio ir fizinio brendimo įvertinimą, psichikos sveikatą |
4. Pediatro konsultacija reikalinga tais atvejais, kai vaiką prižiūri bendrosios praktikos gydytojas
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. V-79, 2004-02-20, Žin., 2004, Nr. 32-1030 (2004-02-28), i. k. 1042250ISAK0000V-79
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
4 priedas
ŽEMĖS ŪKIO STOJANČIŲJŲ Į PROFESINIO MOKYMO MOKYKLAS IR ĮDARBINAMŲ NEPILNAMEČIŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Tikslas – nustatyti, ar dėl sveikatos būklės tikrinamas asmuo gali, užbaigęs profesinio mokymo programą, dirbti pagal pasirinktą specialybę vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 04 11 nutarimu Nr. 1055 „Dėl asmenims iki 18 metų draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašo ir asmenų nuo13 iki 14 metų, nuo 14 iki 16 metų ir nuo 16 iki 18 metų darbo sąlygų ir įdarbinimo tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 87-2065).
1. Asmenys, stojantys mokytis į profesinio mokymo mokyklas, ir norintys įsidarbinti nepilnamečiai privalo tikrintis sveikatą.
2. Sveikatą tikrina pirminės sveikatos priežiūros įstaigos bendrosios praktikos gydytojas (BPG) arba apylinkės pediatras (terapeutas).
3. Sveikatą tikrinantis gydytojas turi būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 04 11 nutarimu Nr. 1055 patvirtintu „Asmenims iki 18 metų draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašu“ (Žin., 1996, Nr. 87-2065).
4. BPG ar apylinkės pediatras (terapeutas), tikrindamas sveikatą, turi teisę esant medicininių parodymų siųsti pas kitus specialistus, skirti papildomus tyrimus.
II. LIGOS, KURIOMIS SERGANT DRAUDŽIAMA STOTI Į PROFESINIO MOKYMO MOKYKLAS
III. PAPILDOMI LIGŲ IR BŪKLIŲ PRIEŠPARODYMAI STOJANT Į PROFESINIO MOKYMO MOKYKLAS
Eil. Nr. |
Mokymo programa |
Kenksmingi veiksniai |
Papildomi medicininiai priešparodymai |
|
1. |
Meno dirbinių gamintojų |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant plaštakos |
1. |
Dažnai paūmėjančios rankų odos ligos dirbant su |
|
Mokymosi kodas |
ir pirštų, pečių juostos raumenims, darbo poza, |
|
dirginančiomis medžiagomis |
|
(M kodas) 31812 |
pasilenkimai, įtampa, dėmesys, regos analizatorius |
2. |
Plaštakos funkcijos sutrikimai (nykščio deformacija ar trijų |
|
|
|
|
dirbamosios rankos pirštų nebuvimas), trukdantys |
|
|
|
|
profesinei veiklai |
|
|
|
3. |
Spalvų jutimo sutrikimas |
|
|
|
4. |
Miopija daugiau kaip 8,0 D |
|
|
|
5. |
Regėjimas su korekcija 0,7 viena ir 0,4 kita akimi |
|
|
|
|
(graveriui – 0,8 viena ir 0,7 – kita akimi. Vertinti be |
|
|
|
|
korekcijos, nes dirba su apsauginiais akiniais) |
|
|
|
6. |
Alergija cheminėms medžiagoms |
2. |
2.1. Fotografų ir interjero |
Cheminės medžiagos, darbo poza (stovint), |
Dažnai paūmėjančios rankų odos ligos ar alergija dirbant su |
|
|
apipavidalintojų |
regos analizatorius |
cheminėmis medžiagomis |
|
|
M kodas 31899 |
|
|
|
|
2.2. Baleto artistų |
Stereotipiniai darbo judesiai, darbo poza, |
1. |
Plokščiapėdystė, kitos skeleto-raumenų sistemos ligos ir |
|
M kodas 31899 |
pasilenkimai, įtampa, monotonija |
|
defektai, trukdantys judėjimui |
|
|
|
2. |
Kojų venų išsiplėtimas |
|
|
|
3. |
Binokulinio matymo sutrikimas |
|
|
|
4. |
Širdies ydos |
|
|
|
5. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais |
|
|
|
6. |
CNS susirgimų ar traumų padariniai su judesių |
|
|
|
|
sutrikimais, trukdančiais profesinei veiklai |
|
|
|
7. |
Vestibulinės funkcijos sutrikimai |
3. |
Sekretorės |
Įtampa, dėmesys, informacinių signalų ir pranešimų |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir 0,2 – kita |
|
|
M kodas 33404 |
priėmimas, regos ir klausos analizatoriai |
akimi |
|
4. |
Apskaitininkės – |
Dėmesys, regos analizatorius, dėmesio koncentra- |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir 0,3 – kita |
|
|
kasininkės |
vimo trukmė į stebimus objektus |
akimi |
|
|
M kodas 33432 |
|
|
|
5. |
Verslo organizatorių |
Darbo įtampa, dėmesys, informacinių signalų ir |
|
|
|
M kodas 33439 |
pranešimų priėmimas, regos ir klausos analizatoriai |
|
|
6. |
Socialinių slaugytojų |
Judėjimo atstumas, krovinio pernešimas, darbo |
1. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
M kodas 35012 |
įtampa, dėmesys, informacinių signalų ir pranešimų |
|
profesinei veiklai |
|
|
priėmimas, regos ir klausos analizatoriai |
2. |
Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei |
|
|
|
|
ligai sparčiai progresuojant |
|
|
|
3. |
Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai, |
|
|
|
|
kai yra funkcijos sutrikimų bei intelekto pakitimų, |
|
|
|
|
trukdančių profesinei veiklai |
7. |
Ortopedų – protezuotojų |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys profesinei |
|
|
M kodas 35099 |
pirštų, pečių juostos raumenims, darbo poza, |
veiklai |
|
|
|
liemens palenkimai, regos analizatorius |
|
|
8. |
Maisto pramonės ir mais- |
Judėjimo atstumas, stereotipiniai darbo judesiai, |
1. |
Grybelinės, pūlingos plaštakų odos ligos su dažnais |
|
to ruošimo specialisto |
dalyvaujant rankų pirštų ir plaštakos raumenims, |
|
paūmėjimais |
|
M kodas 35212 |
dėmesys, regos ir klausos analizatoriai, |
2. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais |
|
|
mėsininkui – darbo poza, pasilenkimai, |
|
|
|
|
virėjui – aukšta temperatūra |
|
|
9. |
Statybininkų, pastatų res- |
Oro temperatūra, apšvita, judrus darbas, krovinio |
1. |
Skeleto -raumenų sistemos defektai, trukdantys |
|
tauratorių, elektromontuo- |
kėlimas, pernešimas, stereotipiniai darbo judesiai, |
|
profesinei veiklai |
|
tojų, mūro montuotojų ir |
dalyvaujant rankų, pečių juostos raumenims, |
2. |
Rankų plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai. trukdantys |
|
betonuotojų, santechnikų |
statinis krūvis, darbo poza, liemens palenkimai, |
|
profesinei veiklai |
|
M kodas 35216 |
judėjimo atstumas, įtampa, dėmesys, regos ir |
3. |
Epilepsija ir kiti sąmonės netekimai dirbant aukštyje |
|
|
klausos analizatoriai, monotonija |
4. |
Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai, |
|
|
|
|
kai yra funkcijos sutrikimų, trukdančių profesinei veiklai |
|
|
|
5. |
Miopija didesnė kaip 8,0 D (esant fizinei įtampai) |
|
|
|
6. |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir |
|
|
|
|
0,3 – kita akimi |
|
|
|
7. |
Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos |
|
|
|
|
sutrikimu |
|
|
|
8. |
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos su ryškiu |
|
|
|
|
kraujotakos nepakankamumu |
|
|
|
9. |
Vestibulinės funkcijos ryškus sutrikimas (dirbant |
|
|
|
|
aukštyje) |
10. |
Elektromechanikų, |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų |
1. |
Miopija didesnė nei 6,0 D |
|
elektros įrenginių, radijo |
plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenims, |
2. |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,8 viena ir |
|
ir televizijos aparatūros |
darbo poza, pasilenkimai, darbo įtampa, dėmesys, |
|
0,7 – kita akimi |
|
taisytojų |
regos ir klausos analizatoriai, informacinių signalų |
3. |
Binokulinio matymo sutrikimas |
|
M kodas 35222 |
priėmimas, monotonija |
4. |
Plaštakos funkcijos ryškus sutrikimai, trukdantys |
|
|
|
|
profesinei veiklai |
11. |
Kalvių, metalo apdirbimo |
Aukšta temperatūra, apšvita, judrus darbas, |
1. |
Regėjimas be korekcijos silpnesnis kaip 0,8 viena ir |
|
staklininkų, suvirintojų, |
stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų |
|
0,7 – kita akimi (suvirintojas dirba su apsauginiais akiniais) |
|
šaltkalvių |
plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenims, |
2. |
Epilepsija |
|
M kodas 35232 |
darbo poza, liemens palenkimai, jonizuojančioji |
3. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
|
spinduliuotė, aerozoliai, metalų dulkės |
|
profesinei veiklai |
|
|
|
4. |
Lėtinės plaučių ligos su ryškiu kvėpavimo funkcijos |
|
|
|
|
sutrikimu |
12. |
Automechanikų automo- |
Oro temperatūra, apšvieta, judrus darbas, krovinio |
1. |
Miopija didesnė kaip 6,0 |
|
bilių kėbulų remontininkų, |
kėlimas, pernešimas, stereotipiniai darbo judesiai, |
2. |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir |
|
lengvosios pramonės |
darbo poza, liemens palenkimas, judėjimo atstumas, |
|
0,2 – kita akimi |
|
mašinų mechanikų, |
dėmesys, regos ir klausos analizatoriai, informacinių |
3. |
Klausos susilpnėjimas (tikrinant šnabždesiu iki 3 m) |
|
žemės ūkio technikos |
signalų priėmimas, monotonija |
4. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
mechanikų, |
|
|
profesinei veiklai |
|
ryšių įrenginių |
|
|
|
|
mechanikų |
|
|
|
|
M kodas 35242 |
|
|
|
|
Lėktuvų mechaniko |
|
Vadovautis aviacijos darbuotojų tikrinimo tvarka |
|
13. |
13.1. Baldžių, stalių |
Stereotipiniai darbo judesiai, judrus darbas, |
1. |
Miopija didesnė nei 6,0 (esant fizinei įtampai) |
|
|
krovinio kėlimas, pernešimas, statinis krūvis, |
2. |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir |
|
|
darbo poza, liemens palenkimai, judėjimo atstumas, |
|
0,2 – kita akimi |
|
|
medienos dulkės, lakios medžiagos, |
3. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
|
aerozoliai |
|
profesinei veiklai |
|
|
|
4. |
Lėtinės plaučių ligos su ryškiu funkcijos sutrikimu |
|
13.2. Miško ruošos ir |
Vibracija, oro temperatūra, stereotipiniai darbo |
5. |
Cukrinis (nekompensuotas) diabetas – miško ruošos |
|
medienos apdirbėjų |
judesiai, dalyvaujant rankų plaštakos ir pirštų, |
|
specialistams |
|
|
pečių juostos raumenims, darbo įtampa, dėmesys, |
6. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais (miško ruošos |
|
|
regos ir klausos analizatoriai, medienos dulkės |
|
specialistams) |
|
|
|
7. |
Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai, |
|
|
|
|
kai yra funkcijos sutrikimų (miško ruošos specialistams) |
|
|
|
|
|
|
13.3. Pynėjų iš vytelių |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys profesinei |
|
|
|
plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenims, darbo |
veiklai |
|
|
M kodas 35262 |
įtampa, dėmesys, regos analizatoriai |
|
|
14. |
Ventiliacijos, oro kondicionavimo |
Judrus darbas, krovinio kėlimas, pernešimas, |
1. |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir |
|
sistemų |
darbo poza, liemens palenkimai |
|
0,2 – kita akimi |
|
gamintojų |
|
2. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
M kodas 35264 |
|
|
profesinei veiklai |
15. |
Avalynės gamintojų, |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų |
1. |
Odos lėtinės ligos su dažnais paūmėjimais |
|
avalynininkų |
plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis, |
2. |
Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos |
|
M kodas 35274 |
darbo poza, pasilenkimas, regos ir klausos |
|
sutrikimu |
|
|
analizatoriai, monotonija, cheminės medžiagos |
3. |
Regos korekcija mažesnė kaip 05/02 |
|
|
(dažai, klijai) |
|
|
16. |
Audėjų, audinių gamybos |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų |
1. |
Bronchinė astma su ryškiu funkcijos sutrikimu |
|
įrenginių operatorių, ver- |
plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis, |
2. |
Miopija didesnė kaip 6,0D. Regos korekcija iki 07/04 |
|
pėjų, verpinių gamybos |
darbo poza, pasilenkimas, regos ir klausos |
3. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai |
|
įrenginių operatorių |
analizatoriai, monotonija, dulkės |
4. |
Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai |
|
M kodas 35274 |
|
|
su judesių sutrikimais, trukdančiais profesinei veiklai |
|
|
|
5. |
Epilepsija, dirbant su judančiais mechanizmais |
|
|
|
6. |
Alergija dulkėms, vilnai, sintetinėms ir kt. medžiagoms |
|
|
|
7. |
Klausos susilpnėjimas (šnabždesiu iki 3 m) – audėjui |
17. |
Mezgėjų, mezgimo maši- |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų |
1. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
nų operatorių, siuvėjų, su- |
plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis, |
|
profesinei veiklai |
|
kirpėjų – konstruktorių |
darbo poza, pasilenkimai, judėjimo atstumas, |
2. |
Odos ligos su dažnais paūmėjimais |
|
M kodas 35276 |
dėmesys, regos analizatorius, monotonija, besi- |
3. |
Alergija vilnai, dulkėms |
|
|
kartojančios operacijos |
4. |
Miopija daugiau kaip 6,0 D. Regos korekcija mažesnė |
|
|
|
|
kaip 07/04 |
|
|
|
5. |
Binokulinio matymo sutrikimas |
|
|
|
6. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais mezgimo mašinų |
|
|
|
|
operatoriams |
|
|
|
7. |
Klausos susilpnėjimas (tikrinant šnabždesiu iki 3 m) - |
|
|
|
|
mezgimo mašinų operatoriams |
18. |
Plokščiosios ir ofsetinės |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų |
1. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai trukdantys |
|
spaudos spaudėjų, tekstų |
plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis, darbo |
|
profesinei veiklai |
|
rinkėjų, archyvarų, |
poza, liemens pasilenkimai, judėjimo atstumas, |
2. |
Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos |
|
knygrišių |
dėmesys, regos analizatorius, monotonija, besikartojančios operacijos |
|
sutrikimu |
|
M kodas 35278 |
|
3. |
Miopija daugiau kaip 6,0D |
|
|
|
4. |
Regos korekcija mažesnė kaip 07/04 – tekstų rinkėjui |
19. |
Cheminio pluošto, naftos |
Cheminės medžiagos, oro temperatūra, darbo |
1. |
Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos |
|
perdirbimo, chemijos ir |
poza, judėjimo atstumas, regos analizatorius |
|
sutrikimu |
|
naftos produktų gamybos |
|
2. |
Odos ligos su dažnais paūmėjimais kontaktuojant su |
|
operatorių |
|
|
cheminėmis medžiagomis |
|
M kodas 35299 |
|
3. |
Alergija cheminėms medžiagoms |
|
|
|
4. |
Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija mažesnė |
|
|
|
|
kaip 06/03 |
20. |
Žemės matininkų |
Oro temperatūra, judėjimo atstumas, dėmesys, |
|
|
|
M kodas 35402 |
informacinių pranešimų skaičius, regos analizatorius, |
|
|
|
|
monotonija |
|
|
21. |
Braižytojų ir kompiuterinės |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų, |
1. |
Miopija didesnė kaip 6,0D |
|
įrangos operatorių |
plaštakų, pirštų raumenims, poza, dėmesys, |
2. |
Regos korekcija mažesnė kaip 05/02 |
|
M kodas 35406 |
regos analizatorius, monotonija |
3. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
|
|
|
profesinei veiklai |
|
|
|
4. |
Binokulinio matymo sutrikimas |
22. |
Kelių statytojų |
Oro temperatūra, judrus darbas, krovinio kėlimas, |
1. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais |
|
M kodas 35416 |
stereotipiniai darbo judesiai, statinis krūvis, darbo |
2. |
Cukrinis diabetas (nekompensuotas) |
|
|
poza, pasilenkimai, judėjimo atstumas, regos, |
3. |
Lėtinės dažnai paūmėjančios sąnarių ligos |
|
|
klausos analizatoriai, dulkės, cheminės medžiagos |
4. |
Lėtinės dažnai paūmėjančios inkstų ligos |
|
|
|
5. |
Širdies kraujagyslių ligos su ryškiu kraujotakos sutrikimu |
23. |
Ūkininkų |
Judėjimo atstumas, oro temperatūra, darbo poza, |
|
|
|
M kodas 36201 |
judrus darbas, regos, klausos analizatorius |
|
|
24. |
Arklininkų |
|
1. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais |
|
M kodas 36203 |
|
2. |
Alergija arklio šeriams |
25. |
Sodininkų, želdinių |
Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza, |
1. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
tvarkytojų |
liemens palenkimai, stereotipiniai darbo judesiai, |
|
profesinei veiklai |
|
M kodas 36206 |
krovinio kėlimas, pernešimas |
2. |
Polinozė |
26. |
Bitininkų |
Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza, |
Alergija bičių nuodams |
|
|
M kodas 36249 |
regos analizatorius |
|
|
27. |
Miškininkų |
Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza, |
1. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais |
|
M kodas 36262 |
regos analizatorius |
2. |
Cukrinis diabetas esant komplikacijų |
28. |
Žuvininkų |
Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza, |
1. |
Epilepsija |
|
M kodas 36272 |
regos analizatorius |
2. |
Cukrinis diabetas esant komplikacijų |
29. |
Namų ūkio ekonomės, |
Oro temperatūra, judėjimo atstumas, judrus |
|
|
|
pagalbininkės, meistro, |
darbas, stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant |
|
|
|
komunalinio ūkio meistro |
pečių, rankų, plaštakų, pirštų raumenims, darbo |
|
|
|
M kodas 36606 |
poza, pasilenkimai, informacinių signalų priėmimas |
|
|
|
|
regos, klausos analizatoriai |
|
|
30. |
Jūreivių, laivų motoristų, |
Oro temperatūra, judėjimo atstumas, judrus |
Vadovautis jūrininkų sveikatos tikrinimo tarka |
|
|
korpusų remontininkų, |
darbas, stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant |
|
|
|
suvirintojų, sistemų |
pečių, rankų, plaštakų, pirštų raumenims, darbo |
|
|
|
surinkėjų |
poza, pasilenkimai, informacinių signalų priėmimas, |
|
|
|
|
regos, klausos analizatoriai |
|
|
|
Nekeleivinių laivų |
Aplinkos temperatūra, darbo judesiai, dalyvaujant |
Vadovautis jūrininkų sveikatos tikrinimo tvarka |
|
|
jūreivių, virėjų |
rankos, plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza, |
|
|
|
M kodas 37004 |
judėjimo atstumas |
|
|
31. |
Lokomotyvo mašinistų, |
Oro temperatūra, judrus darbas, informacinių |
Vadovautis geležinkelio darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka |
|
|
padėjėjų, keleivinių trauki- |
signalų priėmimas, regos, klausos analizatoriai |
|
|
|
nių vagonų palydovų, |
|
|
|
|
stoties budėtojų, SCB ir |
|
|
|
|
kontaktinio tinklo elektro- |
|
|
|
|
montuotojų, riedmenų |
|
|
|
|
vagonų remontininkų, |
|
|
|
|
automotoristų, drezinų, |
|
|
|
|
geležinkelio kranų mašinistų ir remontininkų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
M kodas 37006 |
|
|
|
32. |
Pašto operatorių, teletaipo, |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankos, |
1. |
Klausos susilpnėjimas (tiriant šnabždesiu – iki 3m) |
|
telefakso, kompiuterio |
plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza, dėmesys |
2. |
Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija 05/02 |
|
operatorių |
regos ir klausos analizatoriai, informacinių |
3. |
Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei |
|
M kodas 37026 |
signalų priėmimas |
|
ligai sparčiai progresuojant |
33. |
Kirpėjų, kosmetikų |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankos, |
1. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais |
|
M kodas 37812 |
plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza, dėmesys |
2. |
Alergija cheminėms medžiagoms |
|
|
regos analizatorius, informacinių signalų |
3. |
Rankų odos lėtinės ligos |
|
|
priėmimas, klausos analizatorius, monotonija, |
4. |
Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija 08/07 |
|
|
cheminės medžiagos |
5. |
Binokulinio matymo sutrikimas |
|
|
|
6. |
Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei |
|
|
|
|
ligai sparčiai progresuojant |
|
|
|
7. |
Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai, |
|
|
|
|
kai yra funkcijos sutrikimų |
34. |
Padavėjų, barmenų, virėjų |
Oro temperatūra, judrus darbas, krovinio kėlimas, |
1. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais |
|
M kodas 37822 |
statinis krūvis, darbo poza, judėjimo atstumas, |
2. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
|
dėmesys, informacinių signalų priėmimas, klausos |
|
profesinei veiklai |
|
|
analizatorius, aukšta temperatūra – virėjams |
3. |
Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija 07/04 |
|
|
|
4. |
Ryškūs kalbos defektai (padavėjui, barmenui) |
|
|
|
5. |
Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei |
|
|
|
|
ligai sparčiai progresuojant |
35. |
Pardavėjų ir prekių žinovų |
Judrus darbas, darbo judesiai, dalyvaujant rankos, |
1. |
Klausos susilpnėjimas (tiriant šnabždesiu -iki 3 m) |
|
M kodas 37862 |
plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza, |
2. |
Centrinės nervų sistemos ar traumų padariniai su ženkliu |
|
|
dėmesys, regos, klausos analizatoriai |
|
judesių sutrikimu, trukdantys profesinei veiklai |
|
|
|
3. |
Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei |
|
|
|
|
ligai sparčiai progresuojant |
36. |
Viešbučių ir turizmo kompleksų |
Judrus darbas, judėjimo atstumas, darbo poza, |
1. |
Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei |
|
darbuotojų |
dėmesys, regos, klausos, analizatoriai, darbo |
|
ligai sparčiai progresuojant |
|
M kodas 378872 |
judesiai, dalyvaujant rankos, plaštakos, pirštų |
|
|
|
|
raumenims |
|
|
37. |
Drabužių priežiūros |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankos, |
1. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
meistrų, floristų |
plaštakos, pirštų raumenims, judrus darbas, |
|
profesinei veiklai |
|
M kodas 37899 |
darbo poza, dėmesys, regos analizatorius |
2. |
Alergija cheminėms medžiagoms arba žiedadulkėms |
|
|
|
|
|
______________
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
5 priedas
SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ SVEIKATOS TikrinimO TVARKA
I. BENROSIOS NUOSTATOS
1. Asmenys, lankantys bet kokias organizuotas kūno kultūros ir sporto pratybas bei dalyvaujantys varžybose, privalo reguliariai tikrintis sveikatą.
2. Sveikata tikrinama:
2.1. sportininkų, kurie sistemingai ir nuolat treniruojasi, dalyvauja sporto varžybose, – sporto medicinos centrų sporto medicinos gydytojai, o kur jų nėra – pirminės sveikatos priežiūros įstaigos bendrosios praktikos gydytojas (BPG) ar apylinkės terapeutas, pediatras;
2.2. sportuotojų, kurie laikosi sveikos gyvensenos principų, reguliariai mankštinasi arba sportuoja savo malonumui, – BPG, apylinkės terapeutas ar pediatras. Pageidautina, kad pastarieji gydytojai turėtų minimalių sporto medicinos žinių;
2.4. neįgalieji sportininkai su amputuotomis galūnėmis, stuburo smegenų pažeidimais ar dėl cerebrinio paralyžiaus, silpnaregiai ar kurtieji tikrinami bendra tvarka. Papildomai jiems, išskyrus kurčiuosius, turi būti nustatoma medicininė ir funkcinė klasifikacija pagal Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 11 22 įsakymą Nr. 598 „Dėl sportuojančių asmenų su negalia medicininio ištyrimo“ (Žin., 1996, Nr. 115-2684) bei metodinėmis rekomendacijomis „Neįgaliųjų žmonių sporto organizacijos. Neįgaliųjų sportininkų medicininė ir funkcinė klasifikacija“.
Medicininei ir funkcinei klasifikacijai tinkamai atlikti neįgaliuosius patartina siųsti į sporto medicinos centrus.
3. Sportininkų ir sportuotojų sveikatą tikrinantis BPG, apylinkės terapeutas ar pediatras:
3.3. nustato fizinį išsivystymą, sveikatos potencialo rodiklius, organizmo adaptaciją pasirinktai sportinei veiklai bei fiziniams krūviams;
3.4. nukreipia, esant indikacijų, pas kitus specialistus, tarp jų ir sporto medicinos, konsultuotis ir tirtis;
3.5. daro išvadą apie tiriamojo asmens galimybes lankyti pasirinktos sportinės veiklos pratybas ir dalyvauti varžybose („sveikas“, „gali dalyvauti pasirinktos sporto šakos treniruotėse ir varžybose“), teikia atitinkamas rekomendacijas dėl fizinio krūvio, intensyvumo, traumų profilaktikos, nurodo pakartotinio pasitikrinimo datą.
4. Sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenys įrašomi į sportuojančio asmens sveikatos tikrinimo kortelę F Nr. 061/a bei pažymimi asmens sveikatos istorijoje F Nr. 025a ir vaiko sveikatos raidos istorijoje F Nr. 025-112a.
5. Sudėtingais ir konfliktiniais atvejais BPG, apylinkės terapeutas, pediatras siunčia sportuojančius asmenis į artimiausius sporto medicinos centrus.
II. KONTRAINDIKACIJOS KŪNO KULTŪROS IR SPORTO UŽSIĖMIMAmS
10. Centrinės nervų sistemos organinės ligos: epilepsija su dažnais paroksizmais, neuroraumeninės, demielinizuojančios, degeneracinės ligos, po hemoraginių smegenų kraujotakos sutrikimų, vertebrogeninės ligos sporto šakoms, susijusioms su stuburo apkrovimu.
11. Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų ligos: įvairios etiologijos deformuojamieji poliartritai, pasireiškiantys žymiais sąnarių funkcijos sutrikimais ar skausmais.
12. Kvėpavimo sistemos ligos: bronchinė astma su dažnais, sunkiais ir ilgais priepuoliais, dažnai paūmėjantis lėtinis pūlingas ar su bronchospazminiu komponentu bronchitas, dažnos pneumonijos.
13. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos: širdies ydos, širdies vožtuvų prolapsai su ryškiu hemodinamikos sutrikimu, kardiomiopatijos (hipertrofinės, diliatacinės), širdies ir aortos aneurizmos, sunkūs ritmo, laidumo sutrikimai, dažnos ekstrasistolės, paroksizminė tachikardija, virpamoji aritmija, WPW bei Morgan-Adam-Stokso sindromai, Hiso pluošto kojyčių pilnos blokados, įtampos stenokardija, ankstyvas poinfarktinis periodas, sunkios eigos, nekoreguojama arterinė hipertenzija.
16. Virškinamojo trakto ligos: dažnai recidyvuojanti arba komplikuota opaligė, kepenų cirozė, lėtinis aktyvus hepatitas, lėtinis cholangitas su kepenų funkcijos nepakankamumu.
17. Endokrininės sistemos ligos: subkompensuotos ir dekompensuotos eigos cukrinis diabetas, hipotirozė, tirotoksikozė, necukrinis diabetas.
18. Medžiagų apykaitos sutrikimai esant komplikacijų, tarp jų: podagra paūmėjimo metu, endogeninės kilmės nutukimas.
19. Dažnai pasikartojančios odos ligos, norint užsiimti sporto šakomis, susijusiomis su uždarais vandens telkiniais.
III. SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ SVEIKATOS TIKRINIMAS
Sportininkai |
Tikrinimų periodiškumas |
Tikrinantys specialistai |
Tyrimai |
Pastabos |
|
Pirminio lygio |
Antrinio lygio |
||||
1. Reguliariai sportuojantys asmenys, lankantys treniruotes ir dalyvaujantys varžybose (sporto mokyklų, centrų auklėtiniai, sporto klubų nariai) |
1 kartą |
Bendrosios |
Sporto medicinos gydytojas |
- ūgio, kūno svorio matavimas |
kiekvienos apžiūros metu |
per |
praktikos |
ir kiti specialistai – |
- regėjimo aštrumo tyrimas |
kiekvienos apžiūros metu |
|
4 – 6 mėn. |
gydytojas |
pagal indikacijas |
- plaučių funkcijos mėginiai |
kiekvienos apžiūros metu |
|
|
|
|
- bendras kraujo tyrimas |
esant indikacijų |
|
|
Terapeutas, |
Otorinolaringologas, |
- šlapimo tyrimas |
kartą per metus |
|
|
(pediatras), |
oftalmologas, |
- EKG ramybėje arba su fizine |
kartą per metus |
|
|
|
chirurgas |
neurologas (pirmą kartą); |
apkrova (ergometrija) |
|
|
|
|
sporto medicinos gydyto- |
- krūtinės ląstos rentgenologiniai tyrimai |
esant indikacijų |
|
|
|
jas ir kiti specialistai – |
- testavimas dozuota fizine apkrova: |
kiekvienos apžiūros metu |
|
|
|
pagal indikacijas |
20 pritūpimų vietoje per 30 sek.; |
pirmą kartą atvykus |
|
|
|
|
15 sek. maksimalus bėgimas |
|
|
|
|
|
vietoje aukštai keliant kelius - |
|
|
|
|
|
ugdantiems jėgos ir greičio savybes; |
|
|
|
|
|
2 min. bėgimas vietoje (180 žingsnių |
kiekvienos kitos apžiūros metu |
|
|
|
|
per min.) – ugdantiems ištvermę |
|
2. Bokso, kikbokso, pankrationo, tailando bokso, |
1 kartą |
Bendrosios |
Oftalmologas, kiti specialistai |
Tokie patys tyrimai, kaip išvardyti 1 skiltyje |
|
per |
praktikos |
(sporto medicinos |
Galimi papildomi tyrimai (kaukolės |
pareikalavus Sporto federacijai |
|
karatė, taekvondo, jėgos |
4 mėn. |
gydytojas, |
gydytojas neurologas, |
rentgenologinis, encefalograma ir kiti) |
|
trikovės, kultūrizmo, |
|
|
otorinolaringologas) - |
|
|
sunkiosios atletikos |
|
|
pagal indikacijas |
|
|
sporto šakų |
|
|
|
|
|
|
|
Terapeutas |
Oftalmologas, neurologas, |
|
|
|
|
(pediatras), |
otorinolaringologas, |
|
|
|
|
chirurgas |
pagal indikacijas – sporto |
|
|
|
|
|
medicinos gydytojas |
|
|
Bokso, kikbokso, pankra- |
Prieš |
Bendrosios |
Sporto medicinos gydytojas |
Bendra gydytojo apžiūra |
|
tiono, tailando bokso, |
kiekvienas varžybas |
praktikos |
kiti specialistai |
Tyrimai tik pagal indikacijas |
|
taekvondo sporto šakų |
gydytojas |
(otorinolaringologas, |
|
|
|
|
|
oftalmologas, neurologas) - |
|
|
|
|
|
|
pagal indikacijas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Terapeutas |
Sporto medicinos gydytojas, otorinolaringologas, |
|
|
|
|
(pediatras), |
|
|
|
|
|
chirurgas |
oftalmologas, neurologas - |
|
|
|
|
|
pagal indikacijas |
|
|
3. Triatlono, labai ilgų |
1 kartą |
Bendrosios |
Sporto medicinos |
Tokie patys tyrimai, kaip išvardyti |
|
nuotolių (maratono - |
per |
praktikos |
gydytojas, |
1 skiltyje |
|
42,125 km ir ilgesnių) |
4 mėn. |
gydytojas |
kardiologas ir kiti specialistai – pagal indikacijas |
|
|
bėgikai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Terapeutas |
Sporto medicinos |
|
|
|
|
|
gydytojas, kardiologas ir |
|
|
|
|
|
kiti specialistai – pagal |
|
|
|
|
|
indikacijas |
|
|
Triatlono, labai ilgų |
Prieš |
Bendrosios |
Sporto medicinos |
Bendra gydytojo apžiūra, |
|
nuotolių (maratono - |
kiekvienas |
praktikos |
gydytojas |
EKG su fizine apkrova |
|
42,125 km ir ilgesnių) |
varžybas |
gydytojas |
|
|
|
bėgikai |
|
|
|
|
|
|
|
Terapeutas |
Sporto medicinos |
|
|
|
|
|
gydytojas |
|
|
4. Povandeninio |
|
1 kartą |
Bendrosios |
Sporto medicinos gydy- |
Tokie patys tyrimai, kaip išvardyti |
plaukimo |
per |
praktikos |
tojas ir kiti specialistai |
1 skiltyje, papildomai – ortostatinis |
|
|
4 mėn. |
gydytojas |
(oftalmologas, neurologas |
mėginys, Štangė kvėpavimo |
|
|
|
|
otorinolaringologas) – |
sulaikymo arba Serkino mėginiai |
|
|
|
|
pagal indikacijas |
|
kiekvieno tyrimo metu |
|
|
|
|
|
|
|
|
Terapeutas, |
Sporto medicinos |
|
|
|
|
chirurgas |
gydytojas, oftalmologas, |
|
|
|
|
|
neurologas, otorinolaringologas |
|
|
|
|
|
-pagal indikacijas |
|
|
Povandeninio plaukimo |
Prieš |
Bendrosios |
Sporto medicinos gydytojas |
Bendra gydytojo apžiūra, papildomai - |
|
|
kiekvienas |
praktikos |
ir kiti specialistai (oftalmologas, neurologas, |
ortostatinis mėginys, Štangė kvėpavimo |
|
|
varžybas |
gydytojas |
sulaikymo arba Serkino mėginiai |
|
|
|
|
|
otorinolaringologas) - |
|
|
|
|
|
pagal indikacijas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Terapeutas, |
Sporto medicinos gydyto- |
|
|
|
|
chirurgas |
jas – pagal indikacijas, |
|
|
|
|
|
oftalmologas, neurologas, |
|
|
|
|
|
otorinolaringologas |
|
|
5. Neįgalieji sportininkai, |
1 kartą |
Bendrosios |
Sporto medicinos gydytojas |
Tokie patys tyrimai, kaip išvardyti |
Sveikatos apsaugos ministerijos |
aklųjų sportininkų |
per |
praktikos |
ir kiti specialistai |
1 skiltyje. |
1996 11 22 įsakymas Nr. 598 „Dėl |
(bėgikų) „lyderiai“ |
6 mėn. |
gydytojas |
(neurologas) – pagal |
Ūgis ir kūno svoris matuojamas |
sportuojančių asmenų su negalia |
|
|
|
indikacijas |
be protezų. |
medicininio ištyrimo“ (Žin., 1996, |
|
|
|
|
Testavimas dozuota fizine apkrova |
Nr. 115-2684); |
|
|
Terapeutas, |
Sporto medicinos gydytotojas |
neatliekamas. |
metodinės rekomendacijos „Neįgaliųjų |
|
|
chirurgas |
ir kiti specialistai |
EKG tik ramybės būsenoje. |
žmonių sporto organizacijos. Neįgaliųjų |
|
|
|
(neurologas) – pagal |
Papildomai jiems būtina nustatyti |
sportininkų medicininė ir funkcinė |
|
|
|
indikacijas |
medicininę ir funkcinę klasifikaciją |
klasifikacija“ |
6. Techninių sporto šakų |
1 kartą |
Bendrosios |
Kiti specialistai – |
Tokie patys tyrimai, kaip išvardyti 1 skiltyje |
|
|
per |
praktikos |
pagal indikacijas |
|
|
|
6 mėn. |
gydytojas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Terapeutas, |
Kiti specialistai - |
|
|
|
|
chirurgas |
pagal indikacijas |
|
|
7. Aviacijos sporto |
Žiūrėti šio įsakymo priedą „Aviacijos darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka“ |
|
|
|
|
8. Lietuvos olimpinės |
Kartą per |
|
Sporto medicinos gydytojas, |
Išsamesni tyrimai – pagal patvirtintą LTOK |
Kas 2 – 3 mėn. atliekami papildomi tyrimai |
rinktinės nariai |
6 mėn. |
|
neurologas, |
Medicinos tarnybos ir Lietuvos sporti- |
|
|
|
|
otorinolaringologas, |
ninkų rengimo tarybos programą, |
|
|
|
|
oftalmologas, |
echoskopija, |
|
|
|
|
traumatologas, |
audiometrija; |
pagal indikacijas |
|
|
|
odontologas, |
stuburo, kaukolės rentgenologiniai |
|
|
|
|
ginekologas – kiekvieno |
tyrimai – pagal indikacijas |
|
|
|
|
tyrimo metu, |
|
|
|
|
|
kiti specialistai – pagal |
|
|
|
|
|
indikacijas |
|
|
9. Lietuvos sporto |
Kartą per |
|
Sporto medicinos |
Išsamesni tyrimai atliekami pagal atskiras |
Kas 2 – 3 mėn. atliekami papildomi tyrimai |
rinktinių nariai |
6 mėn. |
|
gydytojas, |
tyrimo programas, sudarytas sportininkams |
|
|
|
|
neurologas, |
ugdantiems greičio, jėgos, greičio- |
|
|
|
|
otorinolaringologas, |
jėgos, ištvermės, ištvermės-jėgos savybes |
|
|
|
|
oftalmologas, |
|
|
|
|
|
traumatologas, |
|
|
|
|
|
odontologas |
|
|
|
|
|
ginekologas – kiekvieno |
|
|
|
|
|
tyrimo metu, |
|
|
|
|
|
kiti specialistai – pagal |
|
|
|
|
|
indikacijas |
|
|
10. Sporto teisėjai, treneriai |
Ne rečiau |
Bendrosios |
Sporto medicinos |
- ūgio, kūno svorio matavimas, |
|
|
kaip 1 kartą |
praktikos |
gydytojas ir kiti |
- regėjimo aštrumo tyrimas, |
|
|
per metus |
gydytojas |
specialistai - |
- plaučių funkcijos mėginiai, |
|
|
|
|
pagal indikacijas |
- bendras kraujo tyrimas, |
|
|
|
|
|
- šlapimo tyrimas, |
|
|
|
Terapeutas |
Sporto medicinos gydytojas |
- EKG su fizine apkrova, |
|
|
|
|
ir kiti specialistai - |
- testavimas dozuota fizine apkrova: |
|
|
|
|
pagal indikacijas |
20 pritūpimų vietoje per 30 sek., |
|
|
|
|
|
rentgenologiniai tyrimai - |
|
|
|
|
|
pagal indikacijas |
|
11. Sportuotojai |
kartą per |
Bendrosios |
Sporto medicinos gydytojas |
Tokie patys tyrimai, kaip išvardyti 1 skiltyje |
|
|
6 mėn. |
praktikos |
ir kiti specialistai - |
|
|
|
|
gydytojas |
pagal indikacijas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Terapeutas |
Sporto medicinos gydytotopjas |
|
|
|
|
|
ir kiti specialistai - |
|
|
|
|
|
pagal indikacijas |
|
|
______________
Skyriaus pakeitimai:
Nr. V-79, 2004-02-20, Žin., 2004, Nr. 32-1030 (2004-02-28), i. k. 1042250ISAK0000V-79
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
6 priedas
NEINFEKCINIŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS TVARKA (ATLIEKA BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJAS, JO NESANT – PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS TEIKIANTI GYDYTOJŲ KOMANDA)
Eil. Nr. |
Atliekami tyrimai |
Tikrinimų dažnis pagal amžiaus grupes |
|||
iki 18 metų |
19-40 m. |
41-65 m. |
nuo 65 metų |
||
1. |
Odos ir matomų |
1 kartą per 2 metus, jei |
1 kartą per 2 metus, jei nėra rizikos |
1 kartą per 2 metus, jei nėra |
1 kartą per 2 metus, jei nėra rizikos |
|
gleivinių apžiūra |
nėra rizikos veiksnių, |
veiksnių, jei yra – 2 kartus per metus |
rizikos veiksnių, jei yra – 2 kar- |
veiksnių, jei yra – 2 kartus per metus |
|
|
jei yra – 2 kartus per metus |
|
tus per metus |
|
2. |
Burnos apžiūra |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
3. |
Periferinių limfmazgių |
Kiekvieno profilaktinio |
Kiekvieno profilaktinio tikrinimo |
Kiekvieno profilaktinio tikrinimo |
Kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu |
|
apčiuopa |
tikrinimo metu |
metu |
metu |
|
4. |
Krūtų apžiūra ir |
1 kartą per 2 metus |
Nuo 35 metų 1 kartą per metus |
Nuo 40 metų bei prieš |
Atsižvelgiant į rizikos veiksnius ir |
|
apčiuopa |
|
|
pakaitinę hormonų terapiją – |
indikacijas. |
|
|
|
|
mamografija (pagal onkolo- |
Jei yra rizikos faktoriai – 1 kartą |
|
|
|
|
ginių ligų profilaktikos |
per metus |
|
|
|
|
programą). |
|
|
|
|
|
Jei yra rizikos faktoriai - |
|
|
|
|
|
1 kartą per metus |
|
5. |
Ginekologinė apžiūra |
Esant indikacijų |
Nuo 20 m. 1 kartą per metus, esant |
1 kartą per metus, esant |
1 kartą per metus, esant indikacijų - |
|
|
|
indikacijų – profilaktinis citologinis |
indikacijų – diagnostinis cito- |
diagnostinis citologinis tyrimas |
|
|
|
tyrimas |
loginis tyrimas |
|
6. |
Digitalinis tiesiosios |
Esant indikacijų |
1 kartą per 2 metus |
41-50 m. – 1 kartą per 2 metus, |
1 kartą per metus |
|
žarnos tyrimas |
|
|
nuo 50 m. – 1 kartą per metus |
|
7. |
Plaučių rentgenologi- |
Esant indikacijų, 1 kartą per |
Esant indikacijų, 1 kartą per |
Esant indikacijų, 1 kartą per |
Esant indikacijų, 1 kartą per metus, |
|
nis ištyrimas |
metus, jeigu yra kontaktuojama |
metus, jeigu yra kontaktuojama |
metus, jeigu yra kontaktuojama |
jeigu yra kontaktuojama su |
|
|
su sergančiais aktyvia |
su sergančiais aktyvia tuberkulioze, |
su sergančiais aktyvia tuber- |
sergančiais aktyvia tuberkulioze, |
|
|
tuberkulioze, ŽIV nešiotojams |
ŽIV nešiotojams bei sergantiems |
kulioze, ŽIV nešiotojams bei |
ŽIV nešiotojams bei sergantiems |
|
|
bei sergantiems AIDS |
AIDS |
sergantiems AIDS |
AIDS |
8. |
Svorio, ūgio |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
|
matavimas |
|
|
|
|
|
Esant antsvoriui |
2 kartus per metus |
2 kartus per metus |
2 kartus per metus |
2 kartus per metus |
9. |
EKG |
Esant indikacijų |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
10. |
Arterinis kraujospūdis |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
11. |
Regėjimo aštrumas |
1 kartą per metus |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per metus |
12. |
Klausos aštrumas |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
13. |
Akispūdis |
Pagal parodymus |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
14. |
Bendras kraujo tyrimas |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 2 metus |
15. |
Bendras šlapimo tyrimas |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per metus |
16. |
Gliukozės kiekis kraujyje |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per metus |
17. |
Cholesterolis |
Esant indikacijų |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2008 m. spalio 10 d.
įsakymu Nr. V-973
7 priedas
VAIRUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMŲ IR TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vairuotojų sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar tikrinamo asmens sveikatos būklė atitinka minimalias fizinio ir psichikos tinkamumo normas, taikomas asmenims, siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems atitinkamos kategorijos motorines transporto priemones arba jų junginius su priekaba ir (ar) traktorius, savaeiges mašinas ir mechanizmus.
2. Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos apraše (toliau – Aprašas) vartojamos sąvokos:
2.1. Transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones.
2.2. Transporto priemonių vairuotojai, kurių kategorijos ir minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti, nurodyti 2 lentelėje, skirstomi į dvi grupes:
3. Šio aprašo nuostatos, skirtos 2 grupės vairuotojams, yra taikomos B kategorijos transporto priemonių vairuotojams, naudojantiems vairuotojo pažymėjimą profesiniams tikslams (lengvieji taksi automobiliai, greitosios pagalbos automobiliai ir pan.), bei traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.
4. Asmenys, siekiantys mokytis vairuoti ir pirmą kartą įgyti teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones (įgyti pirmąjį vairuotojo pažymėjimą), (toliau – kandidatai), arba vairuotojai, norintys atnaujinti vairuotojo pažymėjimą, priskiriami prie tos grupės, kuriai jie priklausys, kai jiems bus išduotas pirmasis ar atnaujintas vairuotojo pažymėjimas.
II. SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI IR TVARKA
6. Visi kandidatai bei 1 ir 2 grupės ir joms prilyginti vairuotojai privalo tikrintis sveikatą prieš įgydami šią teisę bei vėliau periodiškai šiame Apraše nustatyta tvarka.
7. Vairuotojų sveikatos tikrinimas atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas.
8. Transporto priemonių vairuotojų sveikatos tikrinimo mastas ir periodiškumas nurodyti 1 lentelėje.
9. Kandidatai ir vairuotojai prieš sveikatos tikrinimą užpildo ir pasirašo Vairuotojo garbės deklaraciją (sveikatos patikrinimo klausimyną) (4 lentelė).
10. Kandidatų ir vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – SPĮ), kurią pacientas yra pasirinkęs teisės aktų nustatyta tvarka ir kurioje prisirašęs. Šie gydytojai paskiria tyrimus, nustato jų dažnumą, vadovaudamiesi šiuo įsakymu, bei atsako už sveikatos tikrinimo kokybę:
10.1. Šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, tikrinimo metu nustatęs, kad tikrinamas pacientas dėl medicininių priežasčių negali vairuoti visų kategorijų transporto priemonių, tikrinimo netęsia ir tikrinimo duomenis ir išvadas įrašo į Asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę) (toliau – F Nr. 025/a), pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu.
10.2. Pacientų, kurių sveikata tikrinama SPĮ, prie kurios jie prisirašę, psichikos sveikatą tikrina šią sveikatos priežiūros įstaigą aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras. Vaikų psichikos sveikatą tikrina gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, o jeigu jis psichikos sveikatos centre nedirba – gydytojas psichiatras.
11. Medicinos dokumentų išrašas pagal F 025/a, F 003/a (toliau – forma F Nr. 027/a) išduodamas tuo atveju, jei pacientas vyksta tikrintis sveikatos būklės į kitą asmens SPĮ (kurioje jis neprisirašęs) arba kai jis siunčiamas tikrintis pas kitų reikiamų profesinių kvalifikacijų gydytojus.
12. Pacientai, norintys tikrintis sveikatą SPĮ, kurioje prisirašė:
12.1. nurodo, kokių kategorijų transporto priemones nori vairuoti, ir pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
12.3. pateikia Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą) (toliau – F 048/a) – jei privalomai periodiškai sveikata tikrinama dirbant vairuotoju pagal darbo sutartį. Tikrinant 2 grupės kategorijų transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vadovaujamasi ir Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarka (13 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365), o tikrinant vairuotojų, kurių darbas susijęs su keleivių vežimu (autobusų, mikroautobusų ir kt.), sveikatą, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 16 d. nutarimu „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 73-3127).
13. Pacientai, norintys tikrintis sveikatą SPĮ, kurioje jie neprisirašę, nurodo, kokių kategorijų transporto priemones nori vairuoti, ir pateikia 12 p. nurodytus dokumentus bei F Nr. 027/a iš šeimos arba vidaus / vaikų gydytojo, prie kurio yra prisirašęs, ir F Nr. 027/a iš juos aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro / vaikų ir paauglių psichiatro.
14. Neįgalieji, turintys išreikštų lokomotorinių sutrikimų, pateikia profesinių dirbtuvių (licencijuotų protezavimo įmonių) pažymą apie kontrolinį protezo tikrinimą po galūnės ar jos dalies protezavimo.
15. Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tikrinimo tvarka nurodyta Aprašo 1 lentelės 4 dalyje.
16. Atlikus profilaktinį tikrinimą, išduodama Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (toliau – F Nr. 083-1/a).
17. Vairuotojo, turinčio galiojančią F Nr. 083-1/a, sveikata gali būti tikrinama anksčiau, siunčiant policijai, darbovietės administracijai, nurodžius priešlaikinio tikrinimo priežastį arba asmeniui pageidaujant.
18. Tikrinimo duomenis ir išvadas apie tai, kokias transporto priemones ir kokiomis sąlygomis nurodant Bendrijoje taikomų apribojimų dėl medicininių priežasčių kodą (5 lentelė) (toliau – apribojimai) asmuo gali vairuoti, šeimos ar vidaus / vaikų ligų ir kiti tikrinantys gydytojai įrašo į F Nr. 025/a, pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu.
19. Galutinę išvadą į F Nr. 025/a įrašo, pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu asmuo, įgaliotas asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įsakymu (komisijos pirmininkas).
20. Išvada apie tinkamumą vairuoti įrašoma į F Nr. 083-1/a ir patvirtinama komisijos pirmininko ir sekretoriaus parašais bei asmeniniais spaudais, Vairuotojų sveikatos tikrinimo arba gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK) antspaudu arba SPĮ įstaigos antspaudu. F Nr. 083-1/a atiduodama pacientui.
21. Vairuotojams, dirbantiems galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), išvada įrašoma ir į F Nr. 048/a, įsidarbinant – ir į Privalomo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (toliau – F Nr. 047/a).
22. Išvada apie tinkamumą vairuoti transporto priemones (nurodant kategoriją (-as) daroma, atsižvelgiant į šio Aprašo 3 lentelėje „Minimalios fizinio ir psichikos tinkamumo normos, taikomos asmenims, siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems variklio varomą transporto priemonę“ išvardytas ligas ir sveikatos problemas, dėl kurių ribojama teisė vairuoti transporto priemones, bei 5 lentelėje išvardytus apribojimus dėl medicininių priežasčių.
23. Sveikatos tikrinimo duomenys registruojami sveikatos tikrinimo žurnale (ambulatorinių ligonių registravimo žurnalas) (toliau – F Nr. 074/a) ir patvirtinami sekretoriaus vardiniu spaudu ir parašu.
24. Mokymo įstaigų, kuriose papildomai mokoma vairuoti traktorius bei automobilius, moksleiviams, jaunesniems negu nurodyta šio Aprašo 2 lentelėje „Transporto priemonių kategorijos, minimalus vairuotojų amžius“, išduodama Stojančio į mokymo įstaigą ar įdarbinamo nepilnamečio medicininė pažyma (F Nr. 086/a), o vėliau, baigus mokyklą arba sulaukus atitinkamo amžiaus, po pakartotinio sveikatos tikrinimo – F Nr. 083-1/a.
25. Pažyma F Nr. 083-1/a gali būti išduodama asmenims, ne daugiau kaip vienais metais jaunesniems nei nustatytas amžius, nuo kurio leidžiama vairuoti tos kategorijos transporto priemonę.
26. Apie asmenis, kurie dėl sveikatos būklės vairuoti negali, per 5 darbo dienas reikia raštu informuoti policijos komisariatą pagal tikrinamojo gyvenamąją vietą, nurodant tikrinamojo asmens kodą, vardą, pavardę, adresą.
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28. Atlikus profilaktinį sveikatos tikrinimą F Nr. 086/a ir (arba) F Nr. 083-1/a išduodama pacientui, kuris pats ją pateikia mokymo įstaigai arba įstaigai, išduodančiai ar grąžinančiai vairuotojo pažymėjimą arba pratęsiančiai jo galiojimą (valstybės įmonei „Regitra“, policijos įstaigai).
29. Sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba SPĮ GKK.
30. Pacientas, nesutinkantis su Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos arba GKK sprendimu, per 5 darbo dienas gali apskųsti jį SPĮ vadovui, o įstaigos vadovo sprendimą – teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka.
_________________
Priedo pakeitimai:
Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973
1 lentelė
TRANSPORTO PRIEMONIŲ VAIRUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMO MASTAS IR PERIODIŠKUMAS
Tikrinamieji: kandidatai ir vairuotojai |
Tikrinimų periodiškumas |
Tikrina specialistai |
Ištyrimas |
||
Pirminio lygio |
Antrinio lygio |
||||
1. 1 grupės: |
|
Šeimos gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ) |
Oftalmologas, tikrinant kandidatą į vairuotojus pirmą kartą vėliau periodiškai – jei siunčia šeimos gydytojas |
Regėjimo aštrumo, Akipločio (regėjimo lauko), Regėjimo prieblandoje (adaptacijos tamsai), Akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.), Spalvinio jutimo (įsigyjant vairuotojo pažymėjimą), Klausos – šnabždesiu abipus, Vestibulinės funkcijos tyrimai, Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas (asmeniui pageidaujant), EKG, Psichologinės atrankos, reakcijos ir kiti tyrimai (gydytojui skyrus) |
|
1.1. asmenys iki 55 metų |
1 kartą per 10 metų |
||||
1.2. asmenys nuo 56 iki 69 metų |
1 kartą per 5 metus |
vidaus/vaikų ligų gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ) |
|||
1.3. asmenys nuo 70 iki 79 metų |
1 kartą per 2 metus |
||||
Oftalmologas, otorinolaringologas, neurologas |
|||||
1.4. asmenys nuo 80 metų |
1 kartą per 1 metus |
||||
2. 2 grupės vairuotojai, dirbantys galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje): |
|
Šeimos gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ) |
Oftalmologas, |
Regėjimo aštrumo, Akipločio (regėjimo lauko), Akispūdžio (asmenims nuo 40 m.), Adaptacijos tamsai (įsidarbinant), Spalvinio jutimo (įsigyjant vairuotojo pažymėjimą įsidarbinant), Klausos – šnabždesiu abipus, audiograma, Vestibulinės funkcijos tyrimai, Krūtinės ląstos rentgenograma – jei nėra atlikta per dvejus metus, EKG, psichologinės atrankos, reakcijos ir kiti tyrimai (gydytojui skyrus) Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas (asmeniui pageidaujant) Kiti tyrimai ir konsultacijos atliekami vadovaujantis Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarka (13 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“. |
|
2.1. automobilių ir vikšrinių kranų kranininkai |
1 kartą per 2 metus |
||||
2.2. dirbantieji kitomis kenksmingomis sveikatai sąlygomis (triukšmas, vibracija, oro ir darbo aplinkos temperatūra, kiti veiksniai) |
vidaus ligų gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ) |
||||
Oftalmologas, otorinolaringo-logas, neurologas |
|||||
3. Vairuotojai, dirbantys sąlygomis, kai yra padidinta grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei: |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ) |
Oftalmologas, otorinolaringologas neurologas |
Regėjimo aštrumo Akipločio (regėjimo lauko) Akispūdžio (asmenims nuo 40 m.) Adaptacijos tamsai (įsidarbinant) Spalvinio jutimo (įsigyjant vairuotojo pažymėjimą įsidarbinant), Klausos – šnabždesiu abipus, Audiograma – esant indikacijų, Vestibulinės funkcijos tyrimai, Krūtinės ląstos rentgenograma – jei nėra atlikta per dvejus metus, EKG, psichologinės atrankos ir kiti tyrimai (gydytojui skyrus), Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas (asmeniui pageidaujant) Kiti tyrimai ir konsultacijos atliekami vadovaujantis Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarka (13 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“. |
|
3.1. automobilių, skirtų keleiviams vežti – autobusų, mikroautobusų, autofurgonų su krovinių automobilių važiuokle ir turinčių daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas, be vairuotojo, vairuotojai; 3.2. automobilių, skirtų kroviniams vežti, šių transporto priemonių su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, jų kategorijoms priskiriamų vilkikų, vairuotojai; 3.3. B kategorijos transporto priemonių ir naudojantys vairuotojo pažymėjimą profesiniams tikslams (lengvieji taksi automobiliai, greitosios pagalbos automobiliai, ir pan.); 3.4. motorinių transporto priemonių (troleibuso – T) vairuotojai. 4. Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. |
vidaus ligų gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ) |
neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas |
|||
5. Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojai, nenumatyti 4 punkte: |
|
Šeimos gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ) |
Oftalmologas, otorinolaringologas, neurologas |
Regėjimo aštrumo, Akipločio (regėjimo lauko), Akispūdžio (asmenims nuo 40 m.), Adaptacijos tamsai (įsidarbinant) Spalvinio jutimo (įsigyjant vairuotojo pažymėjimą įsidarbinant), Klausos – šnabždesiu abipus, Audiograma, Vestibulinės funkcijos tyrimai, Krūtinės ląstos rentgenograma – jei nėra atlikta per dvejus metus, EKG, Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas (asmeniui pageidaujant) |
|
5.1. asmenys iki 59 metų amžiaus |
1 kartą per 5 metus |
vidaus ligų gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ) |
neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas |
||
5.2. asmenys nuo 60 iki 70 metų amžiaus |
1 kartą per 2 metus |
||||
5.3. asmenys nuo 70 metų amžiaus |
1 kartą per 1 metus |
Papildyta lentele:
Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973
Lentelės pakeitimai:
Nr. V-1072, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 4-163 (2010-01-12), i. k. 1092250ISAK00V-1072
2 lentelė
TRANSPORTO PRIEMONIŲ KATEGORIJOS, MINIMALUS VAIRUOTOJŲ AMŽIUS
Transporto priemonių kategorija |
Pagrindiniai duomenys |
Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti |
AM |
Mopedai ir lengvieji keturračiai motociklai |
15 metų |
A1 |
Motociklai, kurių variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, bet ne didesnis kaip 125 cm3 ir jų galia neviršija 11 kW |
16 metų |
A |
Motociklai su šonine priekaba arba be jos |
18 metų (teisė vairuoti motociklus, kurių galia didesnė kaip 25 kW arba galios ir svorio santykis didesnis kaip 0,16 kW/kg, bei motociklus su šonine priekaba, kurių galios ir svorio santykis viršija 0,16 kW/kg, suteikiama tik turint ne trumpesnį kaip dvejų metų motociklų su žemesnėmis charakteristikomis vairavimo patirtį) arba 21 metai |
B1 |
Triračiai ar keturračiai motociklai |
16 metų |
B |
Automobiliai, kurių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie turi ne daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 750 kg, tačiau junginio didžiausia leidžiama masė turi būti ne didesnė kaip 3 500 kg, o priekabos didžiausia leidžiama masė turi būti ne didesnė už automobilio masę be krovinio |
18 metų |
BE |
B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 750 kg, junginiai |
18 metų |
Cl |
Automobiliai, kurie nepriskiriami Dl ir D kategorijoms ir kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 3 500 kg, bet ne didesnė kaip 7 500 kg; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 750 kg |
18 metų |
C1E |
Cl kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 750 kg, junginiai; šių junginių didžiausia leidžiama masė turi būti ne didesnė kaip 12 000 kg, o priekabos didžiausia leidžiama masė ne didesnė už automobilio masę be krovinio |
18 metų |
C |
Automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 3 500 kg; šios kategorijos automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 750 kg |
18 metų (tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius) arba 21 metai |
CE |
C kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 750 kg, junginiai |
18 metų (tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius) arba 21 metai |
D1 |
Automobiliai, skirti vežti keleivius ir turintys daugiau kaip aštuonias, bet ne daugiau kaip šešiolika sėdimų vietų be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 750 kg |
18 metų (tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius) arba 21 metai |
D1E |
Dl kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 750 kg, junginiai; šių junginių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 12 000 kg bei priekabos didžiausia leidžiama masė ne didesnė už automobilio masę be krovinio ir ji nenaudojama keleiviams vežti |
18 metų (tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius) arba 21 metai |
D |
Automobiliai, skirti vežti keleivius ir turintys daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 750 kg |
18 metų (vežti keleivius reguliariais reisais, jeigu maršrutas ne ilgesnis kaip 50 km, ir tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius), 21 metai (vežti keleivius reguliariais reisais, jeigu maršrutas ne ilgesnis kaip 50 km, arba tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius) arba 23 metai |
DE |
D kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausia leidžiama masė didesnė kaip 750 kg, junginiai |
18 metų (vežti keleivius reguliariais reisais, jeigu maršrutas ne ilgesnis kaip 50 km, ir tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius), 21 metai (vežti keleivius reguliariais reisais, jeigu maršrutas ne ilgesnis kaip 50 km, arba tik teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius) arba 23 metai |
T |
Troleibusai, tai yra nebėginės transporto priemonės, sujungtos su išoriniu elektros šaltiniu |
21 metai |
TR 1 kategorijos traktoriai |
iki 60 kW variklio galios traktoriai |
16 metų |
TR 2 kategorijos traktoriai ir savaeigės mašinos |
60 kW arba didesnės variklio galios traktoriai ir savaeigės mašinos |
18 metų |
Papildyta lentele:
Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973
3 lentelė
MINIMALIOS FIZINIO IR PSICHIKOS TINKAMUMO NORMOS, TAIKOMOS ASMENIMS, VAIRUOJANTIEMS VARIKLIO VAROMĄ TRANSPORTO PRIEMONĘ
Eil. Nr. |
Minimalios fizinio ir psichikos tinkamumo normos, taikomos asmenims, siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems variklio varomą transporto priemonę (Ligos ir sveikatos problemos, dėl kurių ribojama teisė vairuoti transporto priemones) |
Transporto priemonių kurias vairuoti draudžiama, kategorijos bei apribojimų(žr. 5 lent.) kodai |
|
1 grupė |
2 grupė |
||
1 |
2 |
3 |
4 |
1. |
REGĖJIMAS Visi kandidatai į vairuotojus patikrinami gydytojo oftalmologo, siekiant užtikrinti, kad jų regėjimas yra pakankamai aštrus variklio varomoms transporto priemonėms vairuoti. Patikrinimo metu dėmesys kreipiamas ypač į regėjimo aštrumą regėjimo lauką regėjimą prieblandoje bei progresuojančias akių ligas. Šiame priede intraokuliniai lęšiai nelaikomi korekciniais lęšiais. 1 grupė: 1. Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba tokiam pažymėjimui atnaujinti binokuliarinio regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, žiūrint abiem akimis turi būti ne mažesnis kaip 0,5. Vairuotojo pažymėjimas neišduodamas ar neatnaujinamas, jei medicininio patikrinimo metu paaiškėja, jog regėjimo horizontalus laukas mažesnis kaip 120°, išskyrus atskirus atvejus, pripažintus leistinais medikų ar praktinio egzamino metu, arba jei asmuo skundžiasi bet kokiu kitu akių sutrikimu, kuris keltų pavojų saugiam vairavimui. Jei nustatoma ar konstatuojama progresuojanti akių liga, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduotas ar atnaujintas reikalaujant, kad kandidatas į vairuotojus būtų reguliariai tikrinamas gydytojo oftalmologo. 2. Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinti, visai nematančių viena akimi arba matančių tik viena akimi, pavyzdžiui, sergant diplopija, regėjimo aštrumas privalo būti, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, ne mažesnis kaip 0,6. Gydytojas oftalmologas privalo patvirtinti, jog tokia monokuliarinio regėjimo būklė tęsiasi pakankamai ilgai, kad prie jos būtų galima prisitaikyti ir kad tos akies regėjimo laukas yra normalus. 2 grupė: 6.3. Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba tokiam pažymėjimui atnaujinti sveikesnės akies regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, privalo būti ne mažesnis kaip 0,8, o silpnesnės akies – ne mažesnis kaip 0,5. Jei korekciniai lęšiai naudojami tam, kad regėjimo aštrumas būtų 0,8 ir 0,5, regėjimo aštrumas kiekviena akimi be korekcinių lęšių privalo būti 0,05 arba minimalus regėjimo aštrumas (0,8 ir 0,5) privalo būti pasiektas nešiojant akinius, kurių stiprumas neturi būti didesnis kaip plius ar minus aštuonios dioptrijos, arba nešiojant kontaktinius lęšius (nekoreguotas regėjimas = 0,05). Korekcija turi būti gerai toleruojama. Vairuotojo pažymėjimai neišduodami tiems kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami tiems vairuotojams, kurių binokuliarinis regėjimo laukas nėra normalus arba kurie serga diplopija. |
|
|
1.1. |
Akies dangalų lėtinės ligos su regėjimo funkcijos sutrikimu, stabilūs vokų ir jų gleivinės pakitimai, vokų raumenų parezės, trukdantys regėjimui arba ribojantys akies obuolio judesius: H02.0–H02.5, Q10.0–Q10.3 PASTABA: Jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, vairuoti leidžiama |
Visos transporto priemonės |
Visos transporto priemonės |
1.2. |
Lėtinės ašarų maišelio ligos, fistulės, taip pat neišgydomas ašarojimas: H04.2, H04.4, H04.5, H04.6 PASTABA: Jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, vairuoti leidžiama |
Visos transporto priemonės |
Visos transporto priemonės |
1.3. |
Diplopija ir žvairumas: H49–H50 |
Spręsti individualiai |
Visos transporto priemonės |
1.4. |
Regėjimo susilpnėjimas dėl nuolatinio šviesos laužiamųjų skaidrių terpių drumstumo arba akių dugno pakitimų refrakcijos anomalijų ir kitų organinio pobūdžio priežasčių: H 25–H 28, H30–H36 |
Spręsti individualiai Su apribojimu 01.01, 01.02 |
Visos transporto priemonės |
1.4.1. |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 žiūrint abiem akimis: H54.2 |
Visos transporto priemonės |
Visos transporto priemonės |
1.4.2. |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,8 viena ir 0,5 – kita akimi: H54.2 PASTABA: Minimalus regėjimo aštrumas (0,8 ir 0,5) privalo būti pasiektas nešiojant akinius, kurių stiprumas neturi būti didesnis kaip plius ar minus aštuonios dioptrijos, arba nešiojant kontaktinius lęšius |
_________ |
Visos transporto priemonės |
1.4.3. |
Sumažėjus akipločiui mažiau kaip 120°: H53.4 |
Visos transporto priemonės |
Visos transporto priemonės |
1.4.4. |
Vienos akies aklumas (regėjimas 0,1 ir mažiau), kai kitos akies regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 ir nesumažėjus akipločiui: H54.1 PASTABA: Išimties tvarka gydytojų komisija gali leisti vairuoti A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijos transporto priemones, traktorių, neleidžiant užsiimti transporto ūkine veikla, t. y. dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju. Pakartotinis tikrinimas skiriamas po 1 metų |
_________ |
Visos transporto priemonės |
1.4.5. |
Būklė po ragenos refrakcinių operacijų (keratotomijos, keratomilezės, keratokoaguliacijos, refrakcinės keratoplastikos): H54.2 PASTABA: Leidžiama vairuoti praėjus 3 mėnesiams po operacijos, kai regėjimas (su korekcija) ne silpnesnis kaip 0,8 viena ir 0,5 – kita akimi (1 kategorijos vairuotojams – kai regėjimas ne silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi) |
Visos transporto priemonės |
Visos transporto priemonės |
1.5. |
Dichromazijos tipo spalvų jutimo sutrikimas: H53.5 |
Spręsti individualiai Apribojimai 05.01 |
Visos transporto priemonės |
1.6. |
Tinklainės ir regimojo nervo ligos (pigmentinis retinitas, regimojo nervo atrofija, tinklainės atšokimas ir kt.): H30–H36, H47 |
Visos transporto priemonės |
Visos transporto priemonės |
1.7. |
Glaukoma, nekompensuotas akispūdis: H40.I–H40.9, H42 |
Visos transporto priemonės |
Visos transporto priemonės |
1.8. |
Glaukoma, kompensuotas akispūdis: H40.1–H40.9, H42 PASTABA: Esant pradinei kompensuotai glaukomos stadijai, kai akies dugnas normalus, regėjimas ne silpnesnis (su korekcija) kaip 0,6 viena ir 0,2 – kita akimi, nesumažėjus akipločiui, leidžiama vairuoti A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju) transporto priemones, rankinio valdymo (specialų) automobilį |
Visos transporto priemonės |
Visos transporto priemonės |
2. |
KLAUSA Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduoti kandidatams į vairuotojus ar atnaujinti vairuotojams, priklausantiems 2 grupei, atsižvelgiant į gydytojo otorinolaringologo išvadas; medicininių patikrinimų metu ypač atsižvelgiama į kurtumo laipsnį. |
|
|
2.1. |
Klausos susilpnėjimas (vienos arba abiejų ausų), kai kalba girdima mažesniu kaip 3 m, šnabždesys – 1 m atstumu, arba abiejų ausų klausos susilpnėjimas, kai kalba girdima mažesniu kaip 2 m atstumu: H90, H91, H93.3 PASTABA: Vairuotojų, turinčių didelį stažą, klausimas sprendžiamas individualiai |
Spręsti individualiai |
Visos transporto priemonės |
2.2. |
Kurtumas viena ausimi ir klausos susilpnėjimas kita ausimi, kai kalba girdima mažesniu kaip 3 m atstumu arba šnabždesys – 1 m atstumu PASTABA: A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams, turintiems didelį stažą individualiu sprendimu leidžiama vairuoti (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju) |
Spręsti individualiai taikant apribojimus 02.01, 02.02 |
Visos transporto priemonės |
2.3. |
Visiškas kurtumas, kurčnebylumas: H91.3, H91.9 PASTABA: Išimties tvarka, individualiu sprendimu, gydytojų komisija gali leisti vairuoti A; A1; A2; AM; B; B1 ir BE kategorijų (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju) transporto priemones, rankinio valdymo (specialų) automobilį |
Visos transporto priemonės |
Visos transporto priemonės |
2.4. |
Lėtinis vienos arba abiejų ausų uždegimas, komplikuotas cholestestomos, granuliacijų, polipų, labirinto fistulės, taip pat nesant efekto po operacijos: H66.1, H66.2, H66.3, H66.4 PASTABA: Po chirurginio gydymo, kai rezultatai geri, nėra svaigimo ir kontraindikacijų, sprendžiama individualiai. |
Visos transporto priemonės |
Visos transporto priemonės |
3. |
ASMENYS SU JUDĖJIMO SUTRIKIMAIS Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie skundžiasi judėjimo sistemos negalavimais ar sutrikimais, kurie kelia pavojų saugiam variklio varomos priemonės vairavimui. 1 grupė: 1. Vairuotojo pažymėjimai, kuriems taikomi tam tikri apribojimai, prireikus gali būti išduodami fiziškai neįgaliems kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams po to, kai savo išvadą pateikia gydytojas ortopedas traumatologas arba chirurgas po fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo bei techniko, dirbančio protezinių ortopedijos gaminių ir techninių priemonių pritaikymo įstaigose (institucijose), konsultacijos. Ši išvada turi remtis atitinkamo negalavimo ar sutrikimo medicininiu įvertinimu ir, jei būtina, praktiniu patikrinimu. Taip pat joje turi būti nurodyta, kokia automobilio modifikacija reikalinga ir ar vairuotojui reikalingas ortopedinis įrenginys, kuriuo naudojantis, kaip rodo įgūdžių ir elgsenos patikrinimas, vairavimas nekeltų pavojaus. 2. Vairuotojo pažymėjimai bet kuriam kandidatui į vairuotojus su progresuojančia negalia gali būti išduodami ar atnaujinami tik tokiu atveju, jei toks asmuo reguliariai tikrinsis sveikatą kad būtų nustatyta, ar jis dar gali visiškai saugiai vairuoti transporto priemonę. Kai negalia neprogresuoja, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduotas ar atnaujintas nereikalaujant reguliarios medicininės apžiūros. 2 grupė: 3. Gydytojai ir kiti specialistai, išvardinti 3.1 punkte, tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės. |
|
|
3.1. |
Rankos, kojos, plaštakos, pėdos ar abiejų plaštakų, pėdų trūkumas, žymios deformacijos su lokomotorinės funkcijos sutrikimu: Z89.1, Z 89.2, Z 89.3, Z 89.4, Z 89.5, Z 89.6, Z 89.7, Z 89.8, Z 89.9 PASTABA: Tik individualiam transportui be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju. A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams turi būti nurodyta, kokia automobilio modifikacija reikalinga ir ar vairuotojui reikalingas ortopedinis įrenginys, kuriuo naudojantis vairavimas nekeltų pavojaus. Apie galimybę vairuoti rankinio valdymo ar su automatine pavarų dėže automobilį sprendžiama individualiai. |
Spręsti individualiai, taikant apribojimus 03.01, 03.02 ir 05.07 |
Visos transporto priemonės |
3.2. |
Abiejų rankų trūkumas arba abiejų rankų plaštakų, pirštų kontraktūros, ankilozės, nejudrumas, trukdantys sugriebti ir išlaikyti daiktą abiejų pečių, alkūnių, riešų sąnarių ankilozės, kontraktūros (net ir fiziologiškai patogios padėties): Z89.3, M24.5, M24.6 PASTABA: A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams turi būti nurodytą kokia automobilio modifikacija reikalinga ir ar vairuotojui reikalingas ortopedinis įrenginys, kuriuo naudojantis, vairavimas nekeltų pavojaus. Apie galimybę vairuoti rankinio valdymo ar su automatine pavarų dėže automobilį sprendžiama individualiai. |
Spręsti individualiai, taikant apribojimus 03.01, 03.02 ir 05.07 |
Visos transporto priemonės |
4. |
ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOS Liga, dėl kurios kandidatas į vairuotojus, pateikęs prašymą pirmajam vairuotojo pažymėjimui gauti, ar vairuotojas, pateikęs prašymą pažymėjimui atnaujinti, gali patirti staigų širdies ar kraujagyslių sistemos sutrikimą dėl kurio staiga sutrinka cerebralinės funkcijos, kelia pavojų kelių eismo saugumui. 1 grupė: 1. Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie serga sunkia aritmija. 2. Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams su širdies stimuliatoriumi, pateikus gydytojo kardiologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. 3. Išduoti ar neišduoti vairuotojo pažymėjimą kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie skundžiasi nenormaliu arteriniu kraujospūdžiu, sprendžiama remiantis kitais apžiūros rezultatais, atsižvelgiant į galimas komplikacijas ir pavojų, kurį jos galėtų sukelti kelių eismo saugumui. 4. Apskritai vairuotojo pažymėjimas neišduodamas kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinamas vairuotojams, kuriuos ramybės būsenoje ar susijaudinus gali ištikti stenokardijos priepuolis. Kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie patyrė miokardo infarktą, vairuotojo pažymėjimai išduodami ar atnaujinami pateikus gydytojo kardiologo išvadą ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras. 2 grupė: Gydytojas kardiologas tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės. |
|
|
4.1. |
Būklė po miokardo infarkto: I25.2 |
Su apribojimu 05.04 100 km/h |
Visos transporto priemonės |
4.2. |
Būklė su implantuotu širdies ritmo stimuliatoriumi: Z95.0 |
Su apribojimu 05.04 100 km/h |
Visos transporto priemonės |
4.3. |
II laipsnio su didele rizika ir III laipsnio arterinė hipertenzija: I11–I15 PASTABA: Tikrinimo terminai nustatomi individualiai. |
Su apribojimu 05.04 100 km/h |
Visos transporto priemonės |
4.4. |
Sunkios lėtinės plaučių ligos II ir III laipsnio kvėpavimo funkcijos nepakankamumas |
Su apribojimu 05.04 100 km/h |
Visos transporto priemonės |
5. |
CUKRINIS DIABETAS: E10, E11, E12, E13, E14 Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, sergantiems cukriniu diabetu, pateikus gydytojo endokrinologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras kiekvienu atitinkamu atveju. 2 grupė: Tik ypač išskirtiniais atvejais vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tiems šiai grupei priklausantiems kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie serga cukriniu diabetu ir kuriuos reikia gydyti insulinu, ir tik tuo atveju, kai tai tinkamai pagrindžiama gydytojo endokrinologo išvada ir reguliariai atliekamos medicininės apžiūros. |
|
|
5.1. |
Cukrinis diabetas: E10–E14 PASTABA: Individualiu sprendimu gali būti leista vairuoti B; B1 ir BE kategorijos transporto priemones (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju), vadovaujantis gydytojo endokrinologo išvada. Jei būna sąmonės sutrikimų ir komos būsenų, vairuoti neleidžiama |
Spręsti individualiai, su apribojimu 05.04 100 km/h |
Visos transporto priemonės |
6. |
NEUROLOGINES LIGOS Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiomis nervų ligomis, išskyrus atvejus, kai prie prašymo pridedama gydytojo neurologo išvada. Neurologiniai sutrikimai, susiję su turinčiomis įtakos centrinei ar periferinei nervų sistemai ligomis ar chirurgine intervencija, dėl kurių atsiranda sensoriniai ar motoriniai sutrikimai, darantys poveikį pusiausvyrai bei koordinacijai, privalo būti tinkamai įvertinti atsižvelgiant į jų funkcinius padarinius ir progresavimo riziką. Jei yra ligos progresavimo rizika, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tik periodiškai įvertinant sveikatos būklę. Epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės sutrikimai kelia rimtą pavojų kelių eismo saugumui, jei jie ištinka asmenį vairuojant variklio varomą transporto priemonę. 1 grupė: Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami gydytojui neurologui atlikus patikrinimą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. Gydytojas neurologas įvertina epilepsijos ar kitų sąmonės sutrikimų būklę, klinikinę formą ir progresavimą pavyzdžiui, jei pastaruosius dvejus metus nebuvo priepuolių, atliktą gydymą ir jo rezultatus. 2 grupė: Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kuriuos ištinka ar gali ištikti epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės sutrikimai. |
|
|
6.1. |
Epilepsija su įvairaus pobūdžio priepuoliais: G40 PASTABOS: 6.1.1. Po pirmo (vienintelio) epilepsijos priepuolio A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojai negali vairuoti 6 mėnesius, kitų kategorijų – 2 metus. 6.1.2. Diagnozavus epilepsiją (buvus 2 ir daugiau epilepsijos priepuolių) ir priepuoliams nesikartojant, A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojai negali vairuoti 2 metus, kitų kategorijų – 10 metų. 6.1.3. Draudžiama vairuoti priešepilepsinių vaistų nutraukimo periodu ir 6 mėnesius po jų nutraukimo. 6.1.4. Kartojantis priepuoliams tik miego metu, po 2 metų A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams leidžiama vairuoti tik dienos metu, o kitų kategorijų vairuotojams vairuoti draudžiama. |
Spręsti individualiai apribojimai 05.01 |
Visos transporto priemonės |
6.2. |
Kiti sąmonės sutrikimo epizodai: R56.8 Po nepatikslinto sąmonės sutrikimo epizodo A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojai negali vairuoti 6 mėnesius, kitų kategorijų – 2 metus. |
Spręsti individualiai |
Visos transporto priemonės |
6.3. |
Ūminės ir lėtinės (išlikus judesių, jautros sutrikimų) nervų sistemos ligos ir jų liekamieji reiškiniai (išlikus reikšmingiems judėjimo, koordinacijos ir jautros surikimams). PASTABA: Apie galimybę vairuoti rankinio valdymo ar su automatine pavarų dėže automobilį sprendžiama individualiai. |
Spręsti individualiai |
Visos transporto priemonės |
7. |
PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI 1 grupė: Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, turintiems: – sunkių psichikos sutrikimų, įgimtų ar sukeltų ligos, traumų ar neurochirurginių operacijų, – sunkų protinį atsilikimą – sunkių elgesio sutrikimų dėl senėjimo proceso; arba asmenybės sutrikimų, kurie labai trikdo nuovoką elgesį ar sugebėjimą prisitaikyti, išskyrus atvejus, kai kartu su prašymu pateikiama gydytojo psichiatro išvada ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras. 2 grupė: Gydytojas psichiatras tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės. |
|
|
7.1. |
Visų etiologijų demencijos F00-F03 |
Visos transporto priemonės |
Visos transporto priemonės |
7.2. |
Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai F04; F05; F06 – sprendžiama individualiai, įvertinus kompleksinio tyrimo duomenis, kompensacijos stabilumą skiriamą medikamentinį gydymą ar pasveikus. |
Spręsti individualiai |
Visos transporto priemonės Pasveikus spręsti individualiai |
7.3. |
Organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai F07 – sprendžiama individualiai, įvertinus kompleksinio tyrimo duomenis, kompensacijos stabilumą adaptacijos kokybę, skiriamą medikamentinį gydymą. |
Spręsti individualiai |
Visos transporto priemonės |
7.4. |
Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichotropines medžiagas F1X.1–F1X.9 (remisijų metu sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į remisijų trukmę, stabilumą adaptaciją skiriamą medikamentinį gydymą) (X – bet kuris skaičius nuo 1 iki 9, išskyrus 7) |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
7.5. |
Schizofrenija, schizotipinis ir kliedesinis sutrikimas F20–29 (esant remisijai ar ribinio lygio rezidualinei simptomatikai, galimybės vairuoti klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į kompleksinio tyrimo duomenis – remisijos trukmę, kokybę, rezidualinę simptomatiką adaptacijos kokybę, skiriamą medikamentinį gydymą) |
Spręsti individualiai |
Visos transporto priemonės |
7.6. |
Afektiniai sutrikimai – F30.1–F 0.9; F31.1–F31.9; F32.1–F32.9; F33.0–F33.9, F39 (remisijų metu klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į remisijos trukmę, stabilumą adaptaciją skiriamą medikamentinį gydymą). Afektiniai sutrikimai F34; F38 (sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į psichikos sutrikimo simptomų išreikštumą adaptaciją, skiriamą medikamentinį gydymą) |
Spręsti individualiai |
Visos transporto priemonės |
7.7. |
Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai F40–F48 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sutrikimus, adaptacijos, ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
7.8. |
Elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais bei somatiniais veiksniais F50; F51: F53–F59 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sutrikimus, adaptaciją ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
7.9. |
Suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai F60–F63; F68; F69 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į dekompensacijų dažnumą laipsnį, adaptacijos kokybę, ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
7.10. |
Protinis atsilikimas F70–F71 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į praktinius įgūdžius bei adaptacijos kokybę; dėl leidimo vairuoti AM, A1; A; B1; B; BE kategorijų transporto priemones (be teisės užsiimti transporto ūkine veikla), traktorių ir rankinio valdymo automobilį, remiantis psichiatro išvada, sprendžiama individualiai). Pakartotinis sveikatos tikrinimas skiriamas po 3 metų. |
Spręsti individualiai, taikant reikalingus apribojimus 05.01–05.08 |
Visos transporto priemonės |
7.11. |
Protinis atsilikimas F72–F79 |
Visos transporto priemonės |
Visos transporto priemonės |
7.12. |
Psichologinės raidos sutrikimai F72–F79 |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
7.13. |
Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje F90–F98 |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
|
PASTABA: Psichozinio lygio sutrikimų atveju kokybiška remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 3 metus Nepsichozinio lygio psichikos sutrikimų atveju remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 1 metus Galima taikyti apribojimus 05.01–05.08 ir skirti trumpesnį pakartotino sveikatos tikrinimo laikotarpį. |
Spręsti individualiai |
Visos transporto priemonės |
8. |
ALKOHOLIS Alkoholio vartojimas kelia didžiulį pavojų kelių eismo saugumui. Atsižvelgiant į problemos mastą, medikai turi būti ypač budrūs. 1 grupė: Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, priklausomiems nuo alkoholio arba negalintiems susilaikyti negėrus ir nevairavus esant neblaiviems. Praėjus įrodytam abstinencijos laikotarpiui ir pateikus gydytojo psichiatro išvadą bei reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, kurie praeityje buvo priklausomi nuo alkoholio. 2 grupė: Gydytojas psichiatras tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės. |
Spręsti individualiai taikant apribojimą 05.08 |
Spręsti individualiai taikant apribojimą 05.08 |
8.1. |
Priklausomybės ligos PASTABOS: Po sėkmingo gydymo sprendžiama individualiai. Vadovaujantis gydytojų komisijos išvada, gali būti leista vairuoti. Sergantiesiems priklausomybės liga turi būti ne trumpesnė kaip 3 metų remisija |
Spręsti individualiai taikant apribojimą 05.08 |
Spręsti individualiai taikant apribojimą 05.08 |
9. |
NARKOTIKAI IR VAISTAI Piktnaudžiavimas: Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie priklauso nuo psichotropinių medžiagų arba nuo jų nepriklauso, bet reguliariai jomis piktnaudžiauja, nesvarbu, kokios kategorijos vairuotojo pažymėjimo yra prašoma. Reguliarus vartojimas: 1 grupė: Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie reguliariai bet kokia forma vartoja psichotropines medžiagas, galinčias trukdyti saugiai vairuoti, kai suvartotas kiekis gali turėti neigiamą poveikį vairavimui. Tai taikoma ir visiems kitiems vaistams ar vaistų deriniams, turintiems poveikį gebėjimui vairuoti. 2 grupė: Gydytojas psichiatras tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos šiai grupei priskiriamos transporto priemonės. |
Spręsti individualiai taikant apribojimą 05.08 |
Spręsti individualiai taikant apribojimą 05.08 |
9.1. |
Piktnaudžiavimas narkotikais ir vaistais PASTABOS: Po sėkmingo gydymo sprendžiama individualiai. Vadovaujantis gydytojų komisijos išvada, gali būti leista vairuoti. Sergantiesiems priklausomybės liga turi būti ne trumpesnė kaip 3 metų remisija. Galima skirti trumpesnį pakartotino sveikatos tikrinimo laikotarpį. |
Spręsti individualiai taikant apribojimą 05.08 |
Spręsti individualiai taikant apribojimą 05.08 |
10. |
INKSTŲ SUTRIKIMAI: 1 grupė: Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiu inkstų nepakankamumu, pateikus gydytojo nefrologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. 2 grupė: Išskyrus išskirtinius atvejus, kurie tinkamai pagrindžiami gydytojo nefrologo išvada ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiu ir nepagydomu inkstų nepakankamumu. Lėtinis inkstų nepakankamumas N 18 |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
11. |
KITOS NUOSTATOS 1 grupė: Pateikus atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo išvadą ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, kuriems buvo persodinti organai ar įdėtas dirbtinis organas, darantys poveikį gebėjimui vairuoti. 2 grupė: Atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojas tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kylą kai vairuojamos šiai grupei priskiriamos transporto priemonės. Paprastai tais atvejais, kai kandidatai į vairuotojus ar vairuotojai turi bet kokių kitų sutrikimų, neišvardytų pirmesniame punkte, bet tikėtina, kad galinčių sukelti funkcinių sutrikimų, keliančių pavojų saugiam vairavimui, vairuotojo pažymėjimai neišduodami ar neatnaujinami, išskyrus atvejus, kai kartu su prašymu pateikiama atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo išvada ir prireikus reguliariai atliekamos medicininės apžiūros. |
|
|
12. |
Kitos ligos ar būklės, kurių nėra šiame sąraše, tačiau dėl kurių, gydytojų komisijos sprendimu, asmuo negali vairuoti atitinkamos transporto priemonės. Sprendimą priima įstaigos gydytojų konsultacinė komisija, jį būtina argumentuoti. |
|
|
1. Vairuotojai, turintys stažą – tai vairuotojai, turintys didesnį kaip 3 metų vairavimo stažą iki pastarojo sveikatos tikrinimo.
2. „Spręsti individualiai“, „individualiu sprendimu“ reiškia, kad asmuo, atsakingas už vairuotojų sveikatos tikrinimus, o 29 punkte nurodytais atvejais – gydytojų konsultacinė komisija, gali priimti individualų sprendimą leidžiantį asmeniui vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę, atsižvelgdami į susirgimą kompensaciją patologinio proceso grįžtamumą jo progresavimą tęsiant vairuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis (atsižvelgiant į darbo krūvį, konkrečias pareigas), darbą tiriamojo psichikos ir charakterio ypatumus, vadovaudamiesi ir specializuotų gydymo įstaigų, specialistų išvadomis ir rekomendacijomis.
3. Apie būtinybę vairuoti su akiniais, kontaktiniais lęšiais, klausos aparatu, protezu, draudimą dirbti vairuotoju (užsiimti transporto ūkine veikla), privaloma įrašyti Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje (F Nr. 083-1/a). Čia įrašomi ir psichologinio tyrimo rezultatai (blogai ir gerai atliktų užduočių santykis), atliekant vairuotojų profesinę atranką („D“ kategorijos, troleibuso, traktorių ir savaeigių mašinų)
Papildyta lentele:
Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973
4 lentelė
VAIRUOTOJO GARBĖS DEKLARACIJA (SVEIKATOS PATIKRINIMO KLAUSIMYNAS)
Eil. Nr. |
Klausimai, į kuriuos prašome atsakyti (tinkamą atsakymą „taip“ arba „ne“ lentelėje pažymėti ü) lankantis pas gydytoją dėl vairuotojo pažymėjimo įsigijimo arba jo galiojimo pratęsimo (priežastį pabraukti) |
Taip |
Ne |
A. |
Ar sergate kokia nors liga arba gal turite kokią negalią ar kitų medicininių nusiskundimų, galinčių paveikti Jūsų gebėjimą vairuoti motorinę transporto priemonę? |
|
|
1. |
Ar turite regėjimo sutrikimų, tokių kaip: 1.1. pablogėjęs matymas |
|
|
1.2. nevalingi akių judesiai (nistagmas) |
|
|
|
1.3. regėjimo lauko defektai (pvz., ribotas matymas į šonus) |
|
|
|
1.4. dvigubinimasis (dvejinimasis) |
|
|
|
1.5. akivaizdus matymo pablogėjimas prieblandoje ar tamsoje (vištakumas) (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) |
|
|
|
1.6. pablogėjęs akių judrumas |
|
|
|
1.7. jautrumas akinimui |
|
|
|
1.8. pablogėjęs atstumo įvertinimas |
|
|
|
1.9. kiti sutrikimai (akių skausmai, staigus matymo sutrikimas, buvo / yra nustatytas padidėjęs akispūdis ar kt.) (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti arba įrašyti): |
|
|
|
2. |
Ar Jums svaigo / svaigsta galva? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) |
|
|
3. |
Ar skundžiatės pablogėjusia klausa, ar sirgote ausų ligomis? |
|
|
4. |
Ar yra galūnių judesių funkcijos sutrikimų arba gal sergate kokia nors su tuo susijusia liga? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) |
|
|
5. |
Ar sirgote / sergate širdies ir / ar širdies ir kraujagyslių ligomis: |
|
|
5.1. insultas (paralyžius) |
|
|
|
5.2. širdies ritmo sutrikimai |
|
|
|
5.3. širdies infarktas ar krūtinės angina (stenokardija) |
|
|
|
5.4. širdies įgimta ar įgyta liga |
|
|
|
5.5. kita širdies ar širdies ir kraujagyslių liga (reumatas ar kt.) |
|
|
|
6. |
Ar sergate cukriniu diabetu? |
|
|
7. |
Ar turėjote galvos smegenų traumą? |
|
|
8. |
Ar sirgote / sergate epilepsija? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) |
|
|
9. |
Ar Jums būna / kada nors buvo ištikę ženklūs pusiausvyros sutrikimai? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) |
|
|
10. |
Ar alpote / alpstate arba turėjote / turite kitų sąmonės sutrikimų? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) |
|
|
11. |
Ar skundžiatės / skundėtės anksčiau šlapinimosi sutrikimais, inkstų veiklos pablogėjimu? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) |
|
|
12. |
Ar skundžiatės dėmesio, pastabumo, mąstymo arba atminties sutrikimais? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) |
|
|
13. |
Ar skundžiatės miego sutrikimais: 12.1. Ar būnate pavargęs ar mieguistas dieną? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) |
|
|
12.2. Ar Jus ištinka nevalingi miego priepuoliai? |
|
|
|
14. |
Ar piktnaudžiaujate / piktnaudžiavote 5 metų laikotarpiu alkoholiu, rūkalais, narkotikais arba vaistais? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) |
|
|
15. |
Ar turite / turėjote 5 metų laikotarpiu kokių nors psichikos sutrikimų arba gal sirgote kokia nors psichikos liga, ar dėl to buvote gydomas (-a) psichiatro? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) |
|
|
B. |
Klausimai apie gydymą, vaistų vartojimą ir kt. |
|
|
16. |
Ar buvote gydomas (-a) ligoninėje arba kreipėtės į gydytoją dėl anksčiau minėtų priežasčių (A 1–15)? Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti, nurodyti, kada ir įstaigos, kurioje gydėtės, pavadinimą, adresą |
|
|
17. |
Ar šiuo metu vartojate gydytojo paskirtus vaistus (raminamuosius, migdomuosius, nuskausminamuosius ar kitus)? Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti, nurodyti, kokius vaistus: |
|
|
18. |
Gal Jums dėl kurios nors anksčiau minėtos ligos (A 1–13) paskirti kokie nors vaistai, kurie turi būti reguliariai vartojami ilgą laiką? Jei atsakymas „taip“, nurodyti, kokie vaistai: |
|
|
19. |
Ar anksčiau buvo tikrinta Jūsų sveikata, norint gauti vairuotojo pažymėjimą? Jei atsakymas „taip“, nurodyti kada: |
|
|
20. |
Ar turite darbingumo apribojimų dėl ligos ar sveikatos problemos? |
|
|
21. |
Ar manote, kad dabar esate visiškai sveikas (-a)? Jei atsakymas „ne“, įrašyti priežastis: |
|
|
Užtikrinu, kad visa mano pateikta informacija yra visiškai teisinga, ir suprantu, kad, pablogėjus sveikatos būklei, turiu nedelsdamas (-a) kreiptis į gydytoją.
Papildyta lentele:
Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973
5 lentelė
TAIKOMŲ APRIBOJIMŲ KODAI
Kodas |
|
Apribojimas |
01–05 |
|
Dėl medicininių priežasčių (kandidatui į vairuotojus ir vairuotojui – išvadą pateikia ASP įstaiga) |
01.01 |
|
Akiniai |
01.02 |
|
Kontaktinis (-iai) lęšis (-iai) |
01.03 |
|
Apsauginiai akiniai |
01.04 |
|
Tamsintas (matinis) lęšis |
01.05 |
|
Akių danga |
01.06 |
|
Akiniai arba kontaktiniai lęšiai |
02.01 |
|
Klausos (ir susikalbėjimo) pagalbinė priemonė vienai ausiai |
02.02 |
|
Klausos (ir susikalbėjimo) pagalbinė priemonė abiem ausims |
03.01 |
|
Viršutinės galūnės protezas arba korekcijos įtaisas |
03.02 |
|
Apatinės galūnės protezas arba korekcijos įtaisas |
05. |
|
Ribotas naudojimas (būtina nurodyti papildomą kodą; vairavimas su apribojimais dėl medicininių priežasčių): |
05.01 |
|
Leidžiama vairuoti tik dienos metu |
05.02 |
|
Leidžiama vairuoti tik ..... km spinduliu aplink vairuotojo gyvenamąją vietą arba tik ..................................... mieste (regione) |
05.03 |
|
Draudžiama vežti keleivius |
05.04 |
|
Draudžiama važiuoti didesniu nei.....km/h greičiu |
05.05 |
|
Leidžiama vairuoti tik lydint vairuotojo pažymėjimą turinčiam asmeniui |
05.06 |
|
Draudžiama važiuoti su priekaba |
05.07 |
|
Draudžiama važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais |
05.08 |
|
Draudžiama vairuoti išgėrus alkoholio |
10–51 |
|
Transporto priemonės pritaikymas – išvadą pateikia protezinių ortopedijos gaminių ir techninių priemonių pritaikymo įstaigos (institucijos) |
Papildyta lentele:
Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
8 priedas
Sveikatos tikrintojas |
Sveikatos tikrinimų tvarką reglamentuojantys teisės aktai |
|
Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai |
Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai |
|
Bendrosios praktikos gydytojas, |
Neurologas, |
Sveikatos apsaugos ministerijos 1997 04 24 įsakymas Nr. 221 „Dėl ligų ir sveikatos |
psichiatras |
oftalmologas, |
problemų, dėl kurių negalima tinkamai naudotis civiliniais ginklais, sąrašo ir asmenų, |
|
otorinolaringologas |
norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio tikrinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 42-1039) |
Apylinkės terapeutas, |
Neurologas, |
|
psichiatras, |
oftalmologas, |
Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 03 02 įsakymas Nr. 107 „Dėl asmenų, norinčių įsigyti |
chirurgas |
otorinolaringologas |
civilinį ginklą, medicininio patikrinimo tvarkos (Žin., 1998, Nr. 25-654) |
|
|
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 69-1665) |
|
|
Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 12 17 įsakymas Nr. 751 „Dėl asmenų, norinčių įsigyti |
|
|
civilinį ginklą, schematizuotos apžiūros ir psichikos būklės įvertinimo metodikos |
|
|
patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 112-3118) |
______________
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
9 priedas
VYKSTANČIŲJŲ Į UŽSIENĮ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA
Tikrinimo tikslas – nustatyti ir įvertinti asmens, vykstančio į užsienį, sveikatos būklę.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Asmenys, vykstantys į užsienį dirbti ar mokytis, privalo tikrintis sveikatą atsižvelgdami į šalies, į kurią išvykstama, ar išvykos organizatorių keliamus reikalavimus. Vykstantieji gyventi ar turistiniais tikslais sveikatą tikrinasi, jeigu reikalauja šalis, į kurią vykstama, ar kelionės organizatoriai.
2. Sveikatos tikrinimą organizuoja bendrosios praktikos gydytojas (BPG) arba apylinkės terapeutas (pediatras).
3. Vykstantysis gydytojui pateikia dokumentus, gautus iš Užsienio reikalų ministerijos, užsienio šalies ambasados ar išvykos organizatorių, į kuriuos reikia įrašyti duomenis apie išvykstančiojo sveikatos būklę, atliktus tyrimus ir skiepijimus.
4. Įvedus vykstančių į užsienį privalomą sveikatos draudimą, tikrinant išvykstančiųjų sveikatą reikia vadovautis draudimo dokumentais nustatyta tvarka.
6. Tikrinant sveikatą atsižvelgiant į šalies, į kurią vykstama, keliamus reikalavimus ir medicinines indikacijas arba darbą, kurį rengiamasi dirbti, gali būti atliekami tyrimai, imunoprofilaktikos ir kitos sveikatinimo priemonės (žr. lentelę).
7. Bendrosios praktikos gydytojas, apylinkės terapeutas ar pediatras, esant indikacijų, gali siųsti pas kitus specialistus.
8. Sveikatą tikrinantis gydytojas turi teisę gauti informaciją iš kitų sveikatos priežiūros įstaigų, o šios privalo tokią informaciją teikti.
9. Prireikus vadovaujamasi vairuotojų, geležinkelininkų, jūreivių ir kt. sveikatos tikrinimo tvarka.
10. Vykstant į epidemiologiškai pavojingas šalis, reikalingas sertifikatas (pažyma) apie skiepus. Siuntimą skiepyti (F 027/a), būtinai nurodant, kad nėra kontraindikacijų, išduoda sveikatą tikrinantis gydytojas.
11. Vykstant į kai kurias užsienio šalis, būtina turėti ŽIV antikūnų tyrimo sertifikatą, kurį išduoda Lietuvos AIDS profilaktikos centras (Liubarto g. 20, Vilnius, tel. 75 12 49) ar kitos šiuos tyrimus atliekančios laboratorijos.
12. Tikrinimų duomenys įrašomi į asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę) (F 025/a). Galutinę išvadą pateikia sveikatą tikrinantis bendrosios praktikos gydytojas, apylinkės terapeutas ar pediatras ir įrašo į vykstančiojo į užsienį medicininę pažymą (F 082/a). Išduotos pažymos registruojamos.
13. Gali būti užpildomi ir kiti dokumentai, pateikti užsienio šalies ambasados, Lietuvos darbo biržos, draudimo ar kitų įstaigų.
14. Išduotą pažymą-sertifikatą ar kitą dokumentą, kuriame pateikti duomenys apie išvykstančiojo sveikatos būklę (diagnozuotas ligas, atliktus tyrimus ir skiepijimus) gydytojas tvirtina asmeniniu antspaudu, parašu ir gydymo įstaigos antspaudu.
15. Pažymos (sertifikato) galiojimo terminas priklauso nuo šalies, į kurią išvykstama, reikalavimų.
Pažymos konsuliniam jų legalizavimui, išduodamos asmenims, vykstantiems į užsienį, privalo būti patvirtintos žodžiu „tvirtinu“, įgalioto asmens parašu ir įstaigos antspaudu tvirtinamojo dokumento apatiniame kairiajame kampe (kiekvienas pažymos lapas tvirtinamas atskirai).
16. Asmenų, sergančių ūmiomis, užkrečiamosiomis infekcinėmis, venerinėmis ar odos ligomis, užkrečiamuoju laikotarpiu sveikata dėl išvykimo į užsienį netikrinama.
17. Asmenims, kuriems dėl sveikatos būklės pagal nurodytą specialybę dirbti negalima, vykstančiojo į užsienį medicininė pažyma neišduodama.
Sudėtingus ir neaiškius sveikatos tikrinimo klausimus sprendžia bei galutinę išvadą konfliktinių situacijų atveju pateikia asmens sveikatos įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK).
18. Informacija apie ligas, nuo kurių reikia pasiskiepyti išvykstant į užsienio šalį, teikiama:
Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos aplinkos skyriuje (Vilniaus g. 33, Vilnius, tel. (8 22) 61 07 59);
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centre (Rožių al. 4a, Vilnius, tel.: (8 22) 22 73 63, 22 76 73);
Alytaus visuomenės sveikatos centre (Savanorių g. 4, Alytus, tel. (8 235) 5 11 82);
Kauno visuomenės sveikatos centre (K. Petrausko g. 24, Kaunas, tel. (8 27) 73 44 03);
Klaipėdos visuomenės sveikatos centre (Liepų g. 17, Klaipėda, tel. (8 26) 21 22 22);
Marijampolės visuomenės sveikatos centre (Žemaitės g. 14, Marijampolė, tel. (8 243) 5 05 15);
Panevėžio visuomenės sveikatos centre (Respublikos g. 13, Panevėžys, tel. (8 25) 46 10 81);
Šiaulių visuomenės sveikatos centre (Vilniaus g. 229, Šiauliai, tel. (8 21) 42 09 03);
Tauragės visuomenės sveikatos centre (Prezidento g. 38, Tauragė, tel. (8 246) 5 24 54);
Utenos visuomenės sveikatos centre (S. Dariaus ir S. Girėno g. 12, Utena, tel. (8 239) 5149);
Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centre (Vytauto g. 87, Trakai, tel. (8 238) 5 25 73);
Vilniaus visuomenės sveikatos centre (Vilniaus g. 16, Vilnius, tel. (8 22) 22 40 98).
Lentelė
II. SVEIKATOS TIKRINIMAS VYKSTANT Į UŽSIENĮ
Sveikatos tikrintojas |
Tyrimai |
|
Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai |
Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai |
|
Bendrosios praktikos gydytojas, psichiatras – esant indikacijų |
Gydytojai specialistai, atsižvelgiant į šalies, į kurią vykstama, ar išvykos organizatorių keliamus reikalavimus arba pagal medicinines indikacijas |
Bendras (klinikinis) kraujo tyrimas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus bei medicinines indikacijas Kraujo tyrimas dėl ŽIV infekcijos (žmogaus imunodeficito viruso) tik tada, kai to reikalauja šalis, į kurią vykstama (sertifikatas apie neigiamą tyrimo rezultatą galioja ne ilgiau kaip 30 dienų nuo jo išdavimo dienos) |
Apylinkės terapeutas, psichiatras – esant indikacijų |
Gydytojai specialistai, atsižvelgiant į šalies, į kurią vykstama, ar išvykos organizatorių keliamus reikalavimus arba pagal medicinines indikacijas |
Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas, jei nėra žymos pase. Kraujo tyrimas dėl sifilio (sertifikatas apie neigiamą tyrimo rezultatą galioja ne ilgiau kaip 30 dienų nuo jo išdavimo dienos) Šlapimo tyrimas Krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus ar medicinines indikacijas EKG pagal medicinines indikacijas |
______________
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministerijos
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
10 priedas
LICENCIJUOJAMŲ CIVILINĖS AVIACIJOS SPECIALISTŲ SVEIKATOS BŪKLĖS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS
Tikslas – nustatyti, ar tikrinamasis asmuo pagal savo sveikatos būklę gali siekti gauti (mokytis) ar naudotis teisėmis, nurodytomis licencijoje, ir atlikti joje nurodytas pareigas.
Sveikatos tikrintojas |
|
Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai |
Privalomos antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydytojų specialistų konsultacijos |
Šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros (toliau – PASP) komandos vidaus ligų gydytojas, dirbantis asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią pacientas yra pasirinkęs teisės aktų nustatyta tvarka, tikrina pagal savo kompetenciją ir užpildo bei išduoda išrašą (F Nr. 027/a) iš asmens sveikatos istorijos (F Nr. 025/a) ar asmens sveikatos istoriją (F Nr. 025/a), ne trumpesnę kaip paskutiniųjų 5 metų (F Nr. 025/a išduodama tik prašant asmens sveikatos priežiūros įstaigai), skirtą gydytojui, kuris įgaliotas tikrinti civilinės aviacijos specialistų sveikatą ir dirba Civilinės aviacijos administracijos pripažintoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (pvz., Aviacijos medicinos centre ar kt.), ir pateikia jį pacientui. |
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-446/3-357 „Dėl licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų sveikatos būklės reikalavimų“ (Žin., 2004, Nr. 98-3671), teisę tikrinti civilinės aviacijos specialistų sveikatą ir teikti išvadas, išduodamas atitinkamos klasės sveikatos pažymėjimą, turi gydytojas, turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir pažymėjimą, liudijantį, kad jis papildomai pasirengęs aviacijos medicinos srityje bei yra pripažintas licencijuojančios institucijos, kuriai licencijuojamas civilinės aviacijos specialistas pateikia sveikatos pažymėjimą.“ |
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. V-649, 2008-06-28, Žin., 2008, Nr. 76-3030 (2008-07-05), i. k. 1082250ISAK000V-649
Pakeistas priedo pavadinimas:
Nr. V-649, 2008-06-28, Žin., 2008, Nr. 76-3030 (2008-07-05), i. k. 1082250ISAK000V-649
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
11 priedas
LAIVYNO DARBUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Tikslas – nustatyti, ar tikrinamas asmuo dėl sveikatos būklės gali dirbti laivyne.
1. Asmenys, norintys įsidarbinti ar dirbantys laivyne, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami ir dirbdami tikrintis periodiškai.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-178, 2009-03-13, Žin., 2009, Nr. 39-1480 (2009-04-07), i. k. 1092250ISAK000V-178
2. Privalomus sveikatos tikrinimus atlieka Klaipėdos jūrininkų ligoninės ambulatorinių konsultacijų skyriaus gydytojai specialistai, vadovaudamiesi šia tvarka ir medicininėmis kontraindikacijomis, pasitelkę šio įsakymo prieduose nurodytų specialybių gydytojus
Punkto pakeitimai:
Nr. 305, 2001-05-28, Žin., 2001, Nr. 47-1643 (2001-06-01), i. k. 1012250ISAK00000305
3. Sveikatą tikrinantis gydytojas tikrinamąjį gali siųsti (esant medicininių indikacijų) konsultuotis pas kitus specialistus, atlikti specialius tyrimus (ir nenumatytus tvarkoje), skiepyti vadovaujantis šio įsakymo 9 priedu „Vykstančiųjų į užsienį sveikatos tikrinimas“.
4. Tikrinantis sveikatą gydytojas turi teisę gauti informaciją iš visų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, kurios tokią informaciją privalo teikti
Punkto pakeitimai:
Nr. 305, 2001-05-28, Žin., 2001, Nr. 47-1643 (2001-06-01), i. k. 1012250ISAK00000305
5. Tikrinant sveikatą tų laivyno darbuotojų, kurie dirba sveikatai kenksmingomis sąlygomis, pavojingą darbą, mitybos padaliniuose ir kitą darbą, kurį dirbant periodinis sveikatos tikrinimas yra privalomas ir lemia profesinį tinkamumą dėl sveikatos būklės, reikia atsižvelgti į Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarką (13 priedas) bei Asmenų, dirbančių darbą, kurį leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinus ir vėliau periodiškai besitikrinant sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sveikatos tikrinimo tvarką (14 priedas).
6. Šio priedo II skyriuje išvardytiems laivyno darbuotojams sveikatą privalu tikrintis kas 24 mėnesius.
6.1. Sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenys įrašomi asmens sveikatos istorijoje (F 025/a), o išvada apie darbuotojo profesinį tinkamumą dirbti laivyne: „dirbti gali,“ „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodant kaip), „dirbti negali“ (t. y. eiti konkrečias pareigas konkrečiomis nurodytomis sąlygomis) – asmens sveikatos istorijoje (F 025/a), įsidarbinančiojo – privalomo sveikatos tikrinimo medicininėje pažymoje (F 047/a), dirbančiojo – asmens medicininėje knygelėje (F 048/a).
6.2. Gydytojai išvadose nurodo, ar asmuo gali dirbti jūrų ir upių laivyne, uoste; pažymi konkrečią specialybę ir apribojimus (plaukiojimo klimato zoną, reiso ilgumą), ar gali dirbti su individualia deguonies dujokauke (IDD).
6.3. Galutinę išvadą daro Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) pirmininkas ir įrašo ją medicininėje jūrininko knygelėje, jūrininko knygelėje, medicininėje privalomojo sveikatos tikrinimo pažymoje (F 047/a), tvirtina parašu, asmeniniu bei gydymo įstaigos antspaudu, nurodo kitą sveikatos tikrinimo datą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 305, 2001-05-28, Žin., 2001, Nr. 47-1643 (2001-06-01), i. k. 1012250ISAK00000305
7. Išaiškėjus kontraindikacijų, išimties tvarka leidžiama dirbti tik po darbo medicinos gydytojo išvados, tačiau ne ilgiau kaip 1 metus.
Neaiškiais atvejais apie tinkamumą dirbti laivyne – atsižvelgiant į patologiją, bendrą organizmo būklę, amžių, profesinį tikrinamojo pasirengimą, reiso sunkumą ir trukmę – sprendžia tikrinančios įstaigos GKK, patvirtinta asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įsakymu.
8. Asmenis, kurie dėl sveikatos būklės laivyne dirbti negali, Gydytojų konsultacinė komisija įrašo į specialų žurnalą ir informuoja raštu apie tai uosto karantino tarnybą bei laivų savininkus.
9. Laivyno, žvejų ir jūrų transporto įmonės ar organizacijos administracija, laivo gydytojas, aptarnaujanti kontingentą gydymo įstaiga gali siųsti asmenį tikrintis sveikatos anksčiau, negu nustatyta, nurodydami tikrinimo priežastį (pvz., po sunkių susirgimų, traumų ar kitų išryškėjusių kontraindikacijų).
10. Už sveikatos nepasitikrinusių asmenų (kuriems tikrintis privaloma) priėmimą į darbą laivyne, taip pat už periodinio sveikatos tikrinimo terminų pažeidimus pagal galiojančius įstatymus ir darbo sutartis atsako laivyno (žvejų bei jūrų ir upių transporto) organizacijos ar įmonės administracija ir patys darbuotojai.
11. Gydytojas arba asmuo, atsakingas už medicininę priežiūrą laive, kontroliuoja laivo įgulos narių sveikatos tikrinimosi terminus, informuoja laivo administraciją apie asmenis, nepasitikrinusius sveikatos, ir tiems, kuriems atsirado medicininių kontraindikacijų, rekomenduoja laikinai pakeisti darbo profilį.
12. Asmenims, sergantiems ūminėmis, infekcinėmis, odos ir veneros ligomis, užkrečiamuoju laikotarpiu, o asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, – paūmėjimo ir gydymosi laikotarpiu ar nėštumo atveju sveikata dėl tinkamumo dirbti laivyne netikrinama.
13. Medicininėje jūrininko knygelėje turi būti: nurodyta profesija, asmens nuotrauka, patvirtinta laivo savininko antspaudu.
14. Jūrininkai, dirbantys užsienio laivuose, bei užsienio jūrininkai, dirbantys Lietuvos Respublikos laivuose, privalo turėti medicininį jūrininko sertifikatą. Šį sertifikatą užpildo laivyno darbuotojų sveikatą tikrinančios sveikatos priežiūros įstaigos medicininės komisijos pirmininkas
Punkto pakeitimai:
Nr. 305, 2001-05-28, Žin., 2001, Nr. 47-1643 (2001-06-01), i. k. 1012250ISAK00000305
II. LAIVYNO DARBUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMAS
Darbo pobūdis |
Tikrinimų periodiškumas |
Tikrina specialistai |
Tyrimai |
|
Pirminio lygio |
Antrinio lygio |
|||
1. I-VII laivyno darbuotojų profesinės |
1 kartą per metus |
Bendrosios praktikos gydytojas, |
—— |
Kraujo (Hb, leukocitai, ENG), |
grupės |
|
odontologas, psichiatro, |
kiti specialistai – |
kraujo – dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV); |
|
|
priklausomybės ligų psichiatro |
pagal indikacijas |
kraujo grupei ir Rh faktoriui nustatyti (pažymima |
|
|
išvados (įsidarbinančiam – |
|
piliečio pase ir medicininėje jūrininko knygelėje); |
|
|
iš tikrinamojo gyvenamosios vietos) |
|
gliukozės kiekio kraujyje (įsidarbinant, pagal |
|
|
|
|
medicinines indikacijas ir asmenims nuo 50 metų |
|
|
Terapeutas, odontologas, chirur- |
Neurologas, oftalmo- |
amžiaus), |
|
|
gas, psichiatras, priklausomybės |
logas, otorinolarin- |
šlapimo, |
|
|
ligų psichiatro išvados (įsidarbinančiam |
gologas |
plaučių rentgenologinis, |
|
|
– iš tikrinamojo gyvenamosios |
|
akispūdžio – asmenims nuo 40 m.(1 kartą per |
|
|
vietos) |
|
3 metus), EKG (asmenims nuo 40 metų ir esant |
|
|
|
|
indikacijų); |
Moterims nuo 35 metų (papildomai) |
1 kartą per metus |
Bendrosios praktikos gydytojas |
|
vestibulinės funkcijos ištyrimas; |
|
|
arba akušeris-ginekologas |
|
urogenitalinių išskyrų – dėl lytiškai plintančių ligų; |
|
|
|
|
kraujo – dėl lytiškai plintančių ligų (serologinės |
|
|
|
|
reakcijos) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Onkocitologinis tyrimas, |
|
|
|
|
kolposkopija esant indikacijų |
2. Narai, mechanikos ir radionavigacijos tarnybos darbuotojai |
1 kartą per metus |
Bendrosios praktikos gydytojas, |
Oftalmologas, otori- |
Kraujo (Hb, leukocitai, ENG), |
|
odontologas, psichiatras, |
nolaringologas, |
kraujo – dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV); |
|
|
|
priklausomybės ligų psichiatras |
kiti specialistai – pagal |
kraujo grupei ir Rh faktoriui nustatyti (pažymima |
|
|
(turi būti išvados iš tikrinamojo |
indikacijas |
piliečio pase ir medicininėje jūrininko knygelėje); |
|
|
gyvenamosios vietos) |
|
gliukozės kiekio kraujyje (įsidarbinant, pagal |
|
|
|
|
medicinines indikacijas ir asmenims nuo 50 metų |
|
|
Terapeutas, |
Oftalmologas, otori- |
amžiaus), |
|
|
chirurgas, ontologas, psichiatras, |
nolaringologas, neuro- |
šlapimo, |
|
|
priklausomybės ligų psichiatras |
logas, kiti specialistai – |
plaučių rentgenologinis, |
|
|
(įsidarbinant – iš tikrinamojo gyvenamosios vietos) |
pagal indikacijas |
akispūdžio – asmenims nuo 40 m.(1 kartą per |
|
|
|
3 metus), |
|
|
|
|
|
EKG, |
|
|
|
|
regėjimo aštrumo, |
|
|
|
|
akipločio, |
|
|
|
|
matymo tamsoje, |
|
|
|
|
audiograma; |
|
|
|
|
vestibulinės funkcijos ištyrimas; |
|
|
|
|
urogenitalinių išskyrų – dėl lytiškai plintančių ligų; |
|
|
|
|
kraujo – dėl lytiškai plintančių ligų (serologinės |
|
|
|
|
reakcijos) |
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 305, 2001-05-28, Žin., 2001, Nr. 47-1643 (2001-06-01), i. k. 1012250ISAK00000305
Nr. V-79, 2004-02-20, Žin., 2004, Nr. 32-1030 (2004-02-28), i. k. 1042250ISAK0000V-79
III. LAIVYNO DARBUOTOJŲ, KURIEMS PRIVALU TIKRINTIS SVEIKATĄ, PROFESINĖS GRUPĖS
15. I grupė – vadovaujančioji grandis:
Kapitonai, kapitonų padėjėjai (laivavedžiai), locmanai, savaeigių laivų škiperiai ir jų padėjėjai, savaeigių kranų kapitonai ir jų padėjėjai.
16. II grupė – vadovaujančioji grandis (su sugretintomis specialybėmis):
Kapitonai – mechanikai, kapitonai – mechanikų padėjėjai, laivavedžiai – mechanikų padėjėjai, mechanikų padėjėjai – laivavedžiai, savaeigių kranų kapitonai – vyresnieji mechanikai.
17. III grupė – mechaninė laivų tarnyba:
Mechanikai, refrižeratorių mechanikai, elektromechanikai, mechanikų padėjėjai, elektrikai, siurblių mašinistai (dokermanai), motoristai (mašinistai), kranų mašinistai, refrižeratorių mašinistai (motoristai), tekintojai, šaltkalviai, plaukiojančių kranų kranininkai meistrai ir jų padėjėjai, gervininkai, gervininkai-mašinistai, plaukiojančių kranų kranininkai, gervininkai ir vyresnieji gervininkai, vyresnieji gervininkai-motoristai, gervininkai-motoristai, vyresnieji gervininkai-mašinistai, savaeigių kranų dyzelininkai, žuvų taukų virinimo agregato mašinistai, žuvies miltų agregato mašinistai, tankų plovėjai.
18. IV grupė – radionavigacinių įrenginių specialistai:
Radijo operatoriai (radistai), radijo technikai, hidroakustikai.
19. V grupė – denio komandos specialistai:
Bocmanai, jūreiviai, jūreiviai-narai, žūklės meistrai, žuvies apdorojimo meistrai, kranininkai, gervininkai, staliai, motoristai-vairininkai, vyresnieji motoristai-vairininkai, motoristai-jūreiviai, vyresnieji motoristai-jūreiviai, kūrikai-jūreiviai, mašinistai-jūreiviai, mašinistai-vairininkai, jūreiviai-kasininkai, motoristai-bocmanai, pagalbinių katilų kūrikai-jūreiviai.
20. VI grupė – nesavaeigio laivyno ir keltų įrenginių specialistai:
Kapitonai, škiperiai ir jų padėjėjai, jūreiviai, plaukiojančių valymo stočių viršininkai, priešgaisrinės apsaugos viršininkai, technikai, kapitono padėjėjai, ugniagesiai ir jų padėjėjai, žemsiurbių jūreiviai, dujų aptarnautojai, techninio laivyno karavanų viršininkai, hidrotechninių įrenginių ir perkėlų prižiūrėtojai, hidrotechninių įrenginių akumuliatorininkai, postų brigadininkai-motoristai, hidrotechninių įrenginių montuotojai, sprogdinimų darbininkai ir instruktoriai, dokų viršininkai, mechanikai-dokų viršininkų pavaduotojai, dokų viršininkų pamainos padėjėjai.
21. VII grupė – pagalbinė laivyno grandis:
Laivų medicinos darbuotojai, maisto blokų ir laivų restoranų darbuotojai, valytojai, muzikantai, laivyno inspekcijos inspektoriai, inžinieriai-inspektoriai, kapitonų padėjėjai (ūkio, keleivių, gamybos ir technologijos reikalams), inžinieriai hidrologai, mokslo darbuotojai, laborantai, komandiruotieji asmenys, vertėjai, skalbėjai.
Asmenys, kurių specialybės sugretintos, mediciniškai tikrinami atsižvelgiant į pirmąją specialybę.
Stojant į jūrininkų specialybių mokymo įstaigas, profesinė grupė nustatoma pagal pasirinktą specialybę.
Asmenims, papildomai dirbantiems narais, medicinis tikrinimas atliekamas atsižvelgiant į specialius reikalavimus, nurodytus šio įsakymo 13 priede.
IV. BENDROS DARBO LAIVYNE MEDICININĖS KONTRAINDIKACIJOS
32. Įvairios etiologijos tinklainės atšokimas bet kurioje akies dalyje (nepriklausomai nuo gydymo rezultatų).
33. Vokų kraštų, akių vokų gleivinės ir ašarų takų susirgimai, dažnai paūmėjantys, sukeliantys regėjimo sutrikimų.
34. Anoftalmija arba visiškas apakimas viena akimi, regėjimas viena akimi silpnesnis kaip 0,1D, kai regėjimas kita akimi silpnesnis kaip 0,5D.
35. Vestibulinės funkcijos susirgimai, kai sutrinka pusiausvyra arba dažnai kartojasi Menjero ligos simptomų komplekso priepuoliai.
36. Įvairios etiologijos progresuojantis klausos susilpnėjimas viena ar abiem ausimis, kai šnabždesį tikrinamasis girdi mažesniu kaip 1 metro atstumu.
37. Įvairios etiologijos kalbos defektai, trukdantys bendrauti, taip pat ryški logoneurozė (mikčiojimas).
38. Lėtiniai kvėpavimo takų susirgimai ir anatominiai defektai, kurie dažnai paūmėja arba nuo kurių sutrinka kvėpavimas ir uoslė.
42. Moters lytinių organų antro ir trečio laipsnio nusileidimas arba iškritimas, kai sutrinka gretimų organų funkcijos.
44. Galvos ir nugaros smegenų, periferinės nervų sistemos organiniai susirgimai bei traumos, kai pasireiškia judėjimo, koordinacijos ir taktilinio jutimo sutrikimai.
45. Būklė po išplėstinių chirurginių operacijų, pašalinus organą, kai yra tos sistemos funkcijos sutrikimų.
47. Dviejų ir daugiau stambių sąnarių ankilozė, vieno klubo sąnario ankilozė persirgus kaulų tuberkulioze.
48. Įgimtos judėjimo aparato anomalijos, trukdančios vaikščioti, įgytos kaulų ir sąnarių deformacijos.
V. PAPILDOMOS DARBO LAIVYNE MEDICININĖS KONTRAINDIKACIJOS
(Pagal atskiras profesines grupes, nurodytas šio priedo II skyriuje)
Eil. Nr. |
Susirgimas |
Profesinės grupės |
Pastabos |
||||||
I |
II |
III |
IV |
V |
VI |
VII |
|
||
NS |
NS |
NS |
NS |
NS |
NS |
NS |
|
||
1. |
Širdies ligos (įvairios etiologijos miokarditas, |
|
|
|
|
|
|
|
Diagnozė patvirtinama elektrokardiografijos, echokardiografijos, |
|
perikarditas, miokardo distrofija ir kt.) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
krūvio mėginiais |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.1 |
Širdies ritmo sutrikimai: |
11 |
11 |
11 |
11 |
11 |
11 |
11 |
|
|
a) kompensuotos kraujo apytakos stadija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
b) dekompensuotos kraujo apytakos stadija |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
|
1.2 |
Širdies ritmo sutrikimai (virpamoji aritmija, |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
|
|
paroksizminė tachikardija) |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.3 |
Širdies dirglumo sutrikimai |
11 |
11 |
11 |
11 |
11 |
11 |
11 |
Apie galimybę dirbti laivyne sprendžiama |
|
a) pavienės, retos (iki 4-5 per minutę) |
|
|
|
|
|
|
|
atsižvelgiant į pagrindinį susirgimą |
|
ekstrasistolės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
b) dažnos grupinės ir kt. ekstrasistolės |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
|
1.4 |
Širdies laidumo sutrikimai (širdies blokados): |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
a) A-V blokada I-III |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
b) dalinė bet kurios Hiso pluošto kojytės blokada |
32 |
32 |
32 |
32 |
32 |
32 |
32 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
c) visiška bet kurios Hiso pluošto kojytės blokada |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
|
2. |
Išeminė širdies liga (krūtinės angina, poinfarktinė kardiosklerozė) |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
Dirbti laivyne leidžiama: 1. Seniai dirbantiems visų profesinių grupių darbuotojams: a) nesant širdies ritmo ir laidumo sutrikimų, krūtinės anginos priepuolių, hemodinamikos sutrikimų ir išeminių pokyčių EKG, b) persirgus ūminiu miokardo infarktu dėl galimybės dirbti laivyne svarstoma individualiai, bet ne anksčiau kaip po 12 mėnesių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2. Pradedantiesiems: a) nesant išemijos, ritmo bei laidumo sutrikimų tikrinant veloergometrijos būdu, b) nesant hipokinetinių zonų echokardiografijos metu, c) I profesinės grupės darbuotojams, kuriems klinikinės kompensacijos stadijos metu atliekant EKG ramybėje nėra išemijos, ritmo bei laidumo sutrikimų |
3. |
Pirminė arterinė hipertenzija: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
a) I stadija |
32 |
32 |
32 |
32 |
32 |
32 |
32 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
b) II stadija |
32 |
32 |
32 |
32 |
32 |
32 |
32 |
Seniai dirbantys asmenys, neturintys |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
ritmo ir laidumo sutrikimų bei krūtinės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
anginos priepuolių, gali dirbti laivyne, |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
tačiau apie tai sprendžiama individualiai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
c) III stadija |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
|
4. |
Įgimtos bei įgytos širdies ir stambiųjų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
kraujagyslių ydos: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
a) I-II laipsnio mitralinio vožtuvo prolapsas be |
31 |
31 |
31 |
31 |
31 |
31 |
31 |
|
|
hemodinamikos ir ritmo sutrikimų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
b) WPW sindromas be hemodinamikos ir ritmo |
32 |
32 |
32 |
32 |
32 |
32 |
32 |
|
|
sutrikimų |
|
|
|
|
|
|
|
|
5. |
Kvėpavimo organų ligos (lėtinis bronchitas, |
32 |
32 |
32 |
32 |
32 |
32 |
32 |
Lengvo laipsnio plaučių funkcijos |
|
pneumosklerozė, bronchektazinė liga, plaučių |
|
|
|
|
|
|
|
nepakankamumo atveju seniai dirbantys |
|
emfizema) esant plaučių ir širdies funkcijos |
|
|
|
|
|
|
|
asmenys gali dirbti laivyne, bet |
|
nepakankamumui |
|
|
|
|
|
|
|
sprendžiama individualiai; apie |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
persirgusių plaučių uždegimu galimybę |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
dirbti laivyne sprendžiama praėjus |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6 mėnesiams po ligos |
6. |
Virškinimo sistemos ligos (dvylikapirštės žarnos |
32 |
32 |
32 |
32 |
32 |
32 |
32 |
a) Po gydymo esant nuolatinei remisijai, |
|
ir skrandžio opaligė, gastritai, gastroduodenitai, |
|
|
|
|
|
|
|
tačiau ne anksčiau kaip po 6 mėnesių |
|
neinfekcinės kilmės enteritai, kolitai, lėtinės |
|
|
|
|
|
|
|
visų profesinių grupių seniai dirbantys |
|
kepenų, tulžies pūslės, kasos ir kt. ligos) |
|
|
|
|
|
|
|
asmenys gali dirbti laivyne, išskyrus |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
persirgusius dvylikapirštės žarnos ir |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
skrandžio opalige, |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
b) po operacinio arba konservatyviojo |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
dvylikapirštės žarnos arba skrandžio |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
opaligės gydymo, esant nuolatinei |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
remisijai, tačiau ne anksčiau kaip po |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
12 mėnesių visų profesinių grupių seniai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
dirbantys asmenys gali dirbti laivyne |
7. |
Tulžės pūslės akmenligė |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
Po operacinio arba konservatyviojo |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
gydymo, nesant konkrementų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
rentgenologinio arba echoskopinio tyrimo |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
metu, seniai dirbantys visų profesinių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
grupių asmenys gali dirbti laivyne |
8. |
Endokrininės sistemos ligos |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
Seniai dirbantys asmenys, turintys lengvo |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
laipsnio funkcinių sutrikimų, išskyrus |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
antinksčių nepakankamumą, gali dirbti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
laivyne |
9. |
Kraujo ir kraujodaros ligos |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
Seniai dirbantys asmenys, sergantys |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
ferodeficitine anemija, kurių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
hematologiniai rodikliai visada geri, gali |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
dirbti laivyne |
10. |
Jungiamojo audinio ligos (reumatas, reuma- |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
a)Seniai dirbantys visų profesinių grupių |
|
toidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, |
|
|
|
|
|
|
|
asmenys, išskyrus III, V, VI bei VII, taip pat |
|
sisteminė sklerodermija, mazginis periarterijitas, |
|
|
|
|
|
|
|
virėjus, skalbėjas bei VII grupės kambuzo |
|
dermatomiozitas ir kt.) |
|
|
|
|
|
|
|
pagalbinius darbininkus, sergantys |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
neaktyvia reumato forma be vožtuvų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
pažeidimo, jeigu per 12 mėnesių liga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
nepaūmėja, gali dirbti laivyne, |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
b) seniai dirbantys visų profesinių grupių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
asmenys, sergantys neaktyvia |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
reumatoidinio artrito forma be funkcijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
pažeidimo, gali dirbti laivyne |
11. |
Alerginės ligos (nazofaringitai, bronchitai, |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
Nustačius alergeną, kuris tiesiogiai |
|
konjunktyvitai, artritai, dermatitai, Reiterio |
|
|
|
|
|
|
|
nesusijęs su profesija, seniai dirbantys |
|
sindromas ir kt.) |
|
|
|
|
|
|
|
visų profesinių grupių asmenys, kurie |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
neturi funkcinių sutrikimų visiškos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
kompensacijos stadijoje, gali dirbti laivyne |
12. |
Šlapimą išskiriančios sistemos ligos |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
Jei po gydymo yra remisija, gali dirbti |
|
(pielonefritai, cistitai, uretritai ir kt.) |
|
|
|
|
|
|
|
laivyne, bet ne anksčiau kaip po |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6 mėnesių (nuo gydymo pabaigos) |
13. |
Inkstų, šlapimtakių ar šlapimo pūslės akmenligė |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
Jei po operacinio ar konservatyviojo gydymo, |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
rentgenologinio arba echoskopinio tyrimo |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
metu nėra konkrementų, seniai dirbantys |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
visų profesinių grupių asmenys gali dirbti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
laivyne |
15. |
Vyriškų lytinių organų ligos (prostatitai, |
32 |
32 |
32 |
32 |
32 |
32 |
32 |
Po konservatyviojo ar operacinio gydymo |
|
epididimitai, varikocelės ir kt.) |
|
|
|
|
|
|
|
apie galimybę dirbti laivyne sprendžiama |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
individualiai |
16. |
Išeinamosios angos fistulės ir tiesiosios žarnos |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
Po operacinio fistulės gydymo visų |
|
iškritimas |
|
|
|
|
|
|
|
profesinių grupių seniai dirbantys |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
asmenys gali dirbti laivyne |
17. |
Abortas, persileidimas |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
Atsinaujinus mėnesinių ciklui, gali dirbti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
laivyne |
18. |
Nuolatinis mėnesinių ciklo sutrikimas, kai yra |
32 |
32 |
32 |
32 |
32 |
32 |
32 |
Seniai dirbančios moterys gali dirbti |
|
disfunkcinis kraujavimas |
|
|
|
|
|
|
|
laivyne, tačiau kas 6 mėnesius turi |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
konsultuotis su akušeriu-ginekologu |
19. |
Venų ir limfagyslių ligos (tromboflebitai, kojų |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
a) Nedidelio laipsnio venų išsiplėtimo |
|
venų varikozė, hemorojus) |
|
|
|
|
|
|
|
atveju apie seniai dirbančių visų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
profesinių grupių asmenų galimybę dirbti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
laivyne sprendžiama individualiai, |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
b) po konservatyvaus ar operacinio |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
gydymo visų profesinių grupių asmenys |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
gali dirbti laivyne |
20. |
Įvairios lokalizacijos išvaržos |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
Po operacinio gydymo gali dirbti laivyne, |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
tačiau apie dirbančių sunkų fizinį darbą |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
galimybę sprendžiama ne anksčiau kaip |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
praėjus 3 mėnesiams po operacijos |
21. |
Lėtinis apendicitas |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
Po operacinio gydymo gali dirbti laivyne, |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
tačiau apie dirbančių sunkų fizinį darbą |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
galimybę sprendžiama ne anksčiau kaip |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
praėjus 3 mėnesiams po operacijos |
22. |
Viršutinės ar apatinės galūnės amputacija arba |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
Apie seniai dirbančių asmenų, kurie |
|
sutrumpėjimas daugiau kaip 10 cm, kelio ir |
|
|
|
|
|
|
|
neteko vienos ar abiejų plaštakų pirštų |
|
čiurnos sąnario deformacija, esant funkcijos |
|
|
|
|
|
|
|
(išskyrus I) arba pėdos pirštų, galimybę |
|
nepakankamumui, pėdos deformacija |
|
|
|
|
|
|
|
dirbti laivyne sprendžiama individualiai, |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
atsižvelgiant į profesiją |
23. |
Lėtinės raumenų, kaulų, kremzlių, sąnarių, |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
Apie visų profesinių grupių seniai |
|
stuburo ligos, esant judėjimo funkcijos sutrikimų |
|
|
|
|
|
|
|
dirbančių asmenų galimybę dirbti laivyne |
|
(radikulitai, miozitai ir kt.) |
|
|
|
|
|
|
|
po konservatyviojo gydymo sprendžiama |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
individualiai |
24. |
Plaučių ir kt. organų bei sistemų tuberkuliozė |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
Ilgiau kaip 2 metus sergantys neaktyvia, |
|
(aktyvi forma) |
|
|
|
|
|
|
|
nuolatos kompensuojama tuberkuliozės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
forma visų profesinių grupių asmenys gali |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
dirbti laivyne, jeigu tokią išvadą padaro |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
ftiziatras |
25. |
Lėtiniai infekciniai ir parazitiniai susirgimai, bak- |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
Po gydymo, jeigu liga nepaūmėjo per |
|
terinės zoonozės, linkusios dažnai paūmėti |
|
|
|
|
|
|
|
6 mėnesius, apie galimybę dirbti laivyne |
|
(difterija, bruceliozė, lepra, virusinis hepatitas |
|
|
|
|
|
|
|
sprendžiama individualiai |
|
ir kt.), helmintozės |
|
|
|
|
|
|
|
|
26. |
Nepūlinės odos ligos (psoriazė, neurodermitas, |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
Po gydymo, jeigu liga nepaūmėjo per |
|
egzema ir kt.) |
|
|
|
|
|
|
|
12 mėnesių, seniai dirbantys asmenys |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
gali dirbti laivyne, išskyrus reisus į |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
tropinius kraštus |
27. |
Sifilis ir kitos venerinės ligos |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
Po gydymo laivyne gali dirbti visų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
profesinių grupių asmenys, tačiau tik |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
gydytojui dermatovenerologui leidus |
28. |
Gerybiniai navikai |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
Po operacijos laivyne gali dirbti visų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
profesinių grupių seniai dirbantys |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
asmenys, tačiau tik esant palankiai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
onkologo išvadai |
29. |
Gerybinis gimdos navikas (mioma) |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
Seniai dirbančios moterys, sergančios |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
besimptomine mioma, kuri per |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6 mėnesius neaugo ir nekraujuoja, gali |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
dirbti laivyne |
30. |
Psichiniai susirgimai be psichozės reiškinių |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
Apie visų profesinių grupių seniai |
|
(neurozės, neurostenijos ir kt.) |
|
|
|
|
|
|
|
dirbančių asmenų galimybę dirbti laivyne |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
sprendžiama individualiai, tačiau tik esant |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
palankiai psichiatro išvadai |
31. |
Regėjimo pablogėjimas dėl laužiamųjų terpių |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
31 |
Visų profesinių grupių asmenų regėjimo |
|
drumstumo, refrakcijos anomalijų bei kt. |
|
|
|
|
|
|
|
aštrumas nustatomas su korekcija |
|
organinių pakitimų: |
|
|
|
|
|
|
|
linzėmis arba akiniais (leistinos optinės |
|
a) regėjimas viena akimi – mažesnis kaip 0,1 D |
|
|
|
|
|
|
|
korekcijos ribos nurodytos šios tvarkos |
|
ir 0,5 – kita akimi |
|
|
|
|
|
|
|
34 punkte). |
|
|
Asmenų, stojančių mokytis į laivybos |
|
|
|
|
|
|
|
|
b) regėjimas gerąja akimi – mažesnis kaip 0,6 D |
33 |
33 |
22 |
22 |
33 |
22 |
11 |
fakultetus, regėjimas kiekviena akimi turi |
|
ir 0,4 – blogiau matančia akimi |
|
|
|
|
|
|
|
būti ne mažesnis kaip 0,8 D su korekcija |
|
|
(leidžiama įvairių rūšių ametropija – iki |
|
|
|
|
|
|
|
|
c) regėjimas viena akimi- mažesnis kaip 0,8 D |
31 |
31 |
11 |
11 |
11 |
11 |
11 |
6,0 D su korekcija); asmenų, stojančių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
mokytis į kitus fakultetus, leidžiamas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
regėjimas – ne mažesnis kaip 0,6 D geriau |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
matančia akimi ir ne mažiau kaip 0,4 D - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
blogiau matančia akimi su korekcija; |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
leidžiama visų rūšių ametropija -iki 6,0 D |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
su korekcija; jei yra indikacijų, |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
adaptometru tiriama laivininkų, upeivių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
adaptacija tamsai |
32. |
Geriau matančios akies ametropija: refrakcija |
|
|
|
|
|
|
|
Po 3 dienų atropino lašinimo, taikant |
|
didesnės ametropijos meridiano arba mišraus |
|
|
|
|
|
|
|
optimalią koreguojamąją linzę, |
|
astigmento laipsnis, nustatomi medikamentinės |
|
|
|
|
|
|
|
nustatomas ametropijos laipsnis; esant |
|
cikloplegijos sąlygomis: |
|
|
|
|
|
|
|
astigmatizmui, atsižvelgiama į cilindro |
|
a) daugiau kaip 12,0 D |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
stiprumą; esant paprastam ir mišriam |
|
|
astigmatizmui – į cilindro ir sferos |
|
|
|
|
|
|
|
|
b) nuo 10,25 iki 12,0 D |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
31 |
11 |
stiprumo sumą; esant sudėtiniam - |
|
|
į geriau matančios akies refrakciją; |
|
|
|
|
|
|
|
|
c) nuo 6,25 iki 10,0 D |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
11 |
11 |
blogiau matančiai akiai emetropijos ribų |
|
|
nėra – atsižvelgiama tik į regėjimą su |
|
|
|
|
|
|
|
|
d) nuo 3,25 iki 6,0 D |
31 |
31 |
31 |
31 |
31 |
11 |
11 |
korekcija, esant leidžiamam dioptrijų |
|
|
skirtumui |
|
|
|
|
|
|
|
|
e) iki 3,0 D |
11 |
11 |
11 |
11 |
11 |
11 |
11 |
|
33. |
Žvairakumas |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
|
34. |
Bet kurios formos ir stadijos glaukoma |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
Pradinės kompensuojamosios |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
glaukomos atveju seniai dirbantys |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
asmenys gali dirbti uosto laivyne |
35. |
Progresuojantys arba recidyvuojantys ragenos, |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
a) Po akies obuolio operacijų apie seniai |
|
tinklainės, kraujagyslių trakto ir regos nervo |
|
|
|
|
|
|
|
dirbančių asmenų galimybę dirbti laivyne |
|
uždegimai, trikdantys regėjimą |
|
|
|
|
|
|
|
sprendžiama individualiai – priklausomai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
nuo regėjimo funkcijos ir susirgimo, |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
b) po keratotomijos ir lazerio operacijos, |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
kai regėjimas grąžinamas, seniai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
dirbantys asmenys gali mokytis ir dirbti |
36. |
Spalvų jutimo sutrikimas |
33 |
33 |
11 |
11 |
31 |
11 |
11 |
Narais, jūreiviais narais, jūreiviais |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
vairininkais, kranininkais, mašinistais- |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
vairininkais, motoristais-vairininkais dirbti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
negali |
37. |
Lėtinis pūlingas otitas (epitimpanitas, |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
|
|
mezotimpanitas) |
|
|
|
|
|
|
|
|
38. |
Vienpusis lėtinis nepūlingas otitas, girdint kalbą |
31 |
31 |
31 |
31 |
31 |
11 |
11 |
Stojantiems mokytis jūrininkų specialybių, |
|
pašnibždomis: nesveika ausimi – ne mažesniu |
|
|
|
|
|
|
|
būtina girdėti kalbą pašnibždomis ne |
|
kaip 2 metrų atstumu, o sveika ausimi – |
|
|
|
|
|
|
|
mažesniu kaip 6 metrų atstumu abiem |
|
ne mažiau kaip 5 metrų atstumu |
|
|
|
|
|
|
|
ausimis |
39. |
Abipusis lėtinis nepūlingas otitas, girdint kalbą |
31 |
31 |
31 |
31 |
31 |
11 |
11 |
|
|
pašnibždomis kiekviena ausimi ne mažesniu |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
kaip 3 metrų atstumu |
|
|
|
|
|
|
|
|
40. |
Lėtiniai pridėtinių veido daubų uždegimai, esant |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
33 |
Po konservatyviojo ar operacinio gydymo |
|
dažnų paūmėjimų (daugiau kaip 3 kartus |
|
|
|
|
|
|
|
seniai dirbantys asmenys gali dirbti |
|
per metus) |
|
|
|
|
|
|
|
laivyne |
1. Santrumpų reikšmės: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 – gali dirbti laivyne; |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 – gali dirbti laivyne, tačiau kiekvienu atveju individualiai ribojamas plaukiojimo rajonas; |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3 – negali dirbti laivyne; |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
N – naujai įsidarbinantys; |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
S – seniai dirbantys. |
|
|
|
|
|
|
|
|
2. Terminų paaiškinimai: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
ilgi reisai – ilgesni kaip 6 mėnesių reisai; |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
seniai dirbantys – išdirbę laivyne ne mažiau kaip 3 metus be pertraukos; |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
naujai įsidarbinantys – pradedantys dirbti laivyne ar mokytis laivyno darbuotojų rengimo mokyklose. |
|
|
|
|
|
|
|
|
______________
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 305, 2001-05-28, Žin., 2001, Nr. 47-1643 (2001-06-01), i. k. 1012250ISAK00000305
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d.
įsakymu Nr. 301
(Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro
2009 m. gruodžio 23 d.
įsakymo Nr. V-1062 redakcija)
12 priedas
TRAUKINIO MAŠINISTŲ IR DARBUOTOJŲ, KURIŲ DARBAS SUSIJĘS SU GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMU, SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMŲ IR TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Traukinio mašinistų, asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato jų privalomo sveikatos tikrinimo reikalavimus ir tvarką.
2. Apraše nustatyto sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar tikrinamo asmens fizinė ir psichikos sveikatos būklė atitinka reikalavimus traukinio mašinistams ir darbuotojams, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu.
3. Apraše vartojamos sąvokos:
traukinio mašinistas – asmuo, turintis traukinio mašinisto pažymėjimą, traukinio mašinisto sertifikatą ir valdantis geležinkelių riedmenis;
darbuotojai, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu – asmenys, kurie vykdydami savo funkcijas užtikrina geležinkelių transporto eismo saugą.
4. Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme (Žin., 2004, Nr. 4-27; 2006, Nr. 42-1505), Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse (Žin., 2004. Nr. 72-2489) ir kituose Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos priežiūrą, apibrėžtas sąvokas.
II. SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI IR TVARKA
6. Visi asmenys, pageidaujantys gauti traukinio mašinisto pažymėjimą bei įsidarbinti (toliau – įsidarbinantieji) arba dirbantys traukinio mašinistu (toliau – traukinio mašinistai), darbuotojai, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu ir darbuotojai, teikiantys paslaugas traukiniu vykstantiems keleiviams (toliau – darbuotojai), privalo tikrintis sveikatą prieš įgydami šią teisę bei vėliau, dirbdami – periodiškai šiame Apraše nustatyta tvarka.
7. Įsidarbinančiųjų, traukinio mašinistų ir darbuotojų sveikatos būklė turi atitikti bendruosius reikalavimus, nurodytus šio Aprašo III skyriuje, įvertinus kontraindikacijas, taikomas asmenims prieš priimant į mokymo įstaigą arba į darbą arba dirbantiems traukinio mašinistais, nurodytas 1 lentelėje.
8. Įsidarbinantiesiems traukinio mašinistams atliktini būtiniausi sveikatos patikrinimai, nurodyti šio Aprašo IV skyriuje.
9. Periodinių traukinio mašinistų ir darbuotojų sveikatos tikrinimų dažnumas ir būtiniausi periodinio sveikatos tikrinimo reikalavimai nurodyti šio Aprašo V skyriuje.
10. Įsidarbinančiųjų, traukinio mašinistų ir darbuotojų privalomas sveikatos tikrinimas atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – ASPĮ), turinčioje licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Prieš privalomą sveikatos tikrinimą traukinio mašinistas užpildo ir pasirašo Traukinio mašinisto garbės deklaraciją (sveikatos patikrinimo klausimyną), nurodytą šio Aprašo 2 lentelėje.
11. Privalomus sveikatos tikrinimus atlieka šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, kurie yra išklausę ne mažiau kaip 40 (keturiasdešimt) valandų darbo medicinos kursą (atnaujinant žinias ne rečiau kaip kas 5 metus), kurio programa suderinta su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, arba darbo medicinos gydytojas bei gydytojas psichiatras, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų profesinių kvalifikacijų gydytojais, psichologais ir skirdami privalomus arba kitus tyrimus – esant indikacijų.
12. Psichikos sveikatą tikrina ASPĮ, kurią asmuo yra pasirinkęs teisės aktų nustatyta tvarka ir kurioje yra prisirašęs, aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras, įvertinęs psichologo atlikto tyrimo rezultatus.
13. Siekdamas įvertinti, ar traukinio mašinistas ir darbuotojas, kurio darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, dėl savo psichikos sveikatos būklės galės saugiai atlikti pareigas, psichologas, įgijęs universiteto išsilavinimą ir vadovaudamasis šiuo Aprašu, gydytojui psichiatrui skyrus, atlieka asmens psichologinį tyrimą, kurio kriterijai nurodyti 1 lentelėje, ir tyrimo rezultatus pateikia gydytojui psichiatrui.
14. Gydytojai, nurodyti šio Aprašo 11 punkte, paskiria tyrimus, nustato jų dažnumą, vadovaudamiesi šiuo Aprašu ir kitais teisės aktais, bei atsako už sveikatos tikrinimo kokybę.
15. Medicinos dokumentų išrašas pagal F Nr. 025/a, F Nr. 003/a (toliau – forma F Nr. 027/a) išduodamas tuo atveju, jei pacientas vyksta tikrintis sveikatos būklę į kitą ASPĮ (kurioje jis neprisirašęs) arba kai jis siunčiamas tikrintis pas kitų reikiamų profesinių kvalifikacijų gydytojus.
16. Tikrinantis sveikatą gydytojas turi teisę gauti informaciją iš kitų ASPĮ, o pastarosios privalo tokią informaciją teikti teisės aktų nustatyta tvarka.
17. Tikrinant darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu ir kurių darbo aplinkoje galima profesinė rizika, sveikatą, vadovaujamasi Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarka (13 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365; 2009, Nr. 39-1480), bei kitais teisės aktais.
18. Tikrinant darbuotojų, teikiančių paslaugas traukiniu vykstantiems keleiviams, tarp jų ir Lietuvos Respublikos kompetentingų atstovų, įteikiančių supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimo dėl supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentų išdavimo tvarkos nustatyta tvarka, sveikatą, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127) nuostatomis.
19. Sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenys įrašomi Asmens sveikatos istorijoje (toliau –F Nr. 025/a), išvada apie darbuotojo profesinį tinkamumą: „dirbti gali“ „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodant kaip), „dirbti negali“ – į Privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos formą (toliau – F Nr. 047/a) (įsidarbinančiam) arba į darbovietės antspaudu ir darbdavio parašu patvirtintą Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą) (toliau – F Nr. 048/a) (dirbančiajam), patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 103-2972).
20. Apie tinkamumą mokytis išvada: „gali“ ar „negali“ – į F Nr. 025/a ir į Stojančio į mokymo įstaigą ar įdarbinamo nepilnamečio medicininę pažymą (F Nr. 086/a), o vėliau, baigus mokyklą arba sulaukus atitinkamo amžiaus, po pakartotinio sveikatos tikrinimo, pasirinktinai – į F Nr.047/a arba į – F Nr.048/a.
21. Gydytojas, sveikatos tikrinimo metu nustatęs, kad tikrinamas asmuo neatitinka bendrųjų reikalavimų sveikatos būklei, taikomų įsidarbinantiesiems, traukinio mašinistams arba darbuotojams, arba dėl esančių kontraindikacijų, nurodytų 1 lentelėje, ir negali mokytis arba dirbti traukinio mašinistu, arba dirbti kitų darbų, susijusių su geležinkelių transporto eismu ar teikti paslaugų traukiniu vykstantiems keleiviams, tikrinimo netęsia ir tikrinimo duomenis bei išvadas įrašo į F Nr. 025/a, o išvadą mokymosi įstaigai – į F Nr.086/ a; darbdaviui –į F Nr. 047/a arba į F Nr. 048/a, pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu bei SPĮ antspaudu.
22. Pacientai, norintys tikrintis sveikatą ASPĮ, kurioje yra prisirašę, pateikia:
22.2. F Nr. 027/a iš jo ASPĮ aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro, įvertinusio psichologo vadovaujantis šio Aprašo 13 punkte nustatyta tvarka atlikto tyrimo rezultatus;
22.3. darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens tinkamai užpildytą F Nr. 047/a – jei privalomai sveikata tikrinama įsidarbinančiajam;
23. Pacientai, norintys tikrintis sveikatą ASPĮ, kurioje jie neprisirašę, pateikia šio Aprašo 22 punkte nurodytus dokumentus bei F Nr. 027/a iš šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo, prie kurio yra prisirašę teisės aktų nustatyta tvarka.
24. Galutinę išvadą apie darbuotojo profesinį tinkamumą į F Nr. 025/a įrašo, pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu sveikatos tikrinimą pradėjęs gydytojas, įvertinęs visų konsultavusių profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas ir tyrimų rezultatus, nustatęs, kad tikrinamas asmuo atitinka bendruosius reikalavimus traukinio mašinistų sveikatos būklei, taikomus įsidarbinantiesiems, traukinio mašinistams ir darbuotojams.
25. Išvada dėl tinkamumo mokytis geležinkelių transporto darbuotojų mokymo įstaigose įrašoma į F Nr. 086/a ir patvirtinama gydytojo parašu bei asmeniniu spaudu ir ASPĮ įstaigos antspaudu. F Nr. 086/a atiduodama pacientui asmeniškai. Traukinio mašinisto minimalus amžius yra ne mažesnis kaip 20 metų, tačiau vien tik Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbti juo gali asmenys nuo 18 metų. Pažyma F Nr. 047/a arba F Nr.048/a gali būti išduodama asmenims, ne daugiau kaip vienais metais jaunesniems nei nustatytas amžius, nuo kurio leidžiama dirbti traukinio mašinistu.
26. Išvada darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui dėl tinkamumo dirbti traukinio mašinistu ar kitu darbuotoju įrašoma į F Nr. 047/a ar F Nr. 048/a ir patvirtinama gydytojo parašu bei asmeniniu spaudu ir ASPĮ įstaigos antspaudu.
27. Išduotos pažymos registruojamos sveikatos tikrinimo žurnale (Ambulatorinių ligonių registracijos knygoje) (toliau – F Nr. 074/a).
28. F Nr. 047/a ar F Nr. 048/a įrašus turi teisę tikrinti darbdaviui atstovaujantis arba jo įgaliotas asmuo, Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriai, ASPĮ vadovai ar jų įgalioti asmenys.
29. Medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 „Dėl Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 71-2641) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006 Nr. 56-2000).
III. BENDRIEJI REIKALAVIMAI TRAUKINIO MAŠINISTO IR DARBUOTOJO, KURIO DARBAS SUSIJĘS SU GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMU, SVEIKATOS BŪKLEI
30. Traukinio mašinistai ir darbuotojai, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu (toliau – darbuotojai) negali turėti sveikatos sutrikimų arba vartoti vaistus ar medžiagas, kurios galėtų sukelti:
31. Turi būti laikomasi šių regėjimui taikomų reikalavimų:
31.1. Regėjimo į tolį aštrumas su pagalba ar be jos:
31.2. korekciniams lęšiams taikomi maksimumai: +5 (toliaregystė) / -8 (trumparegystė); išimtis galima daryti ypatingais atvejais, gavus gydytojo oftalmologo išvadą, šiuo atveju sprendimą priima gydytojas oftalmologas;
31.4. leidžiama naudoti:
31.4.1. traukinio mašinistui – kontaktinius lęšius ar akinius, jei regėjimą periodiškai tikrina gydytojas oftalmologas;
31.5. normalus spalvų jutimas: naudojamas pripažintas testas, pvz., Išiharos testas, ir prireikus kitas pripažintas testas;
31.7. regėjimas abiem akimis:
31.7.1. traukinio mašinistui – efektyvus; to nereikalaujama, jei asmuo adaptuojasi pakankamai ir turi pakankamai kompensavimo patirties; tik jeigu asmuo prarado binokulinį matymą jau pradėjęs darbą;
31.8. abiakis matymas (binokulinis):
31.9. traukinio mašinistui – spalvų signalų atpažinimas: testas grindžiamas atskirų spalvų atpažinimu, o ne reliatyviais skirtumais;
31.12. implantai:
31.12.1. traukinio mašinistui – lęšių implantai, atliktos keratotomijos ir keratektomijos operacijos leistinos tik tuomet, jei kasmet arba gydytojo oftalmologo nustatytais laikotarpiais konsultuojama, tikrinamas operacijų poveikis akims;
32. Turi būti laikomasi šių klausai ir kalbėjimui taikomų reikalavimų:
32.1. traukinio mašinistui ir darbuotojui: pakankama, audiograma patvirtinta klausa, t. y. pakankama klausa kalbėtis telefonu ir gebėjimas išgirsti pavojaus signalus bei radijo pranešimus. Orientacinės reikšmės yra šios:
32.3. traukinio mašinistui: neleistini jokie lėtiniai kalbos sutrikimai (dėl būtinybės garsiai ir aiškiai perduoti pranešimus);
33. Minimalios psichologinio tinkamumo normos:
34. Esant nėštumo patologijai ar kitiems veiksniams, komplikuojantiems nėštumą, nėštumas turi būti laikomas priežastimi laikinai nušalinti traukinio mašinistę nuo pareigų. Turi būti taikomos nėščioms traukinių mašinistėms apsaugą užtikrinančios teisės aktų normos. Vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 340 „Dėl Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1184) ir kitais teisės aktais.
IV. PRIEŠ PRIIMANT Į MOKYMO ĮSTAIGĄ ARBA Į DARBĄ ATLIKTINI BŪTINIAUSI SVEIKATOS PATIKRINIMAI
35. Traukinio mašinistui – bendras sveikatos patikrinimas (t. y. profilaktinis sveikatos tikrinimas, atliktas vadovaujantis Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka (6 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365). Antropometriniai darbuotojų matmenys turi būti tinkami saugiai naudoti geležinkelių riedmenis. Neturi būti reikalaujama arba leidžiama, kad traukinio mašinistas valdytų tam tikrų tipų geležinkelių riedmenis, jeigu dėl jo ūgio, svorio arba kitų fizinių ypatybių tai būtų nesaugu.
36. Traukinio mašinistui – sensorinių funkcijų patikrinimas:
36.1. regėjimo – tikrina gydytojas oftalmologas:
36.1.6. spalvų jutimo:
36.2. klausos – tikrina gydytojas otorinolaringologas:
36.3. vestibulinės funkcijos įvertinimas – tikrina gydytojas otorinolaringologas:
38. Kraujo tyrimas dėl cukrinio diabeto (gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, esant indikacijų), kiek tai būtina siekiant įvertinti fizinę kandidato būklę.
41. Patikrinimai dėl psichotropinių medžiagų, pavyzdžiui, neteisėtų narkotinių medžiagų ar psichotropinių medikamentų vartojimo, piktnaudžiavimo alkoholiu, jei dėl to kyla abejonių dėl tinkamumo darbui.
42. Psichikos sveikatos įvertinimas – tikrina gydytojas psichiatras, įvertinęs psichologo atliktus tyrimus:
42.1. kognityvines funkcijas:
42.1.3. kalbos funkcijas (automatinė kalba, kalbos nuoseklumas, šnekamosios kalbos suvokimas, komunikabilumas);
43. Neurologo įvertinimas:
V. PERIODINIAI DARBUOTOJŲ SVEIKATOS PATIKRINIMAI IR BŪTINIAUSI PERIODINIO SVEIKATOS PATIKRINIMO REIKALAVIMAI
45. Dažnumas. Sveikata turi būti tikrinama:
45.1. traukinio mašinistams – ne rečiau kaip kas treji metai, jei asmuo yra jaunesnis nei 55 metų, vėliau – kasmet;
45.2. darbuotojams, jaunesniems kaip 40 m. – kas 5 metus; 41–62 m. amžiaus darbuotojams – kas 3 metus, vyresniems kaip 62 metų darbuotojams – kasmet.
45.3. Gydytojas sveikatos patikrinimus gali skirti dažniau, jei to reikia dėl traukinio mašinisto ar darbuotojo sveikatos: jis gali nuspręsti, kad traukinio mašinisto ar darbuotojo, turinčio galiojančią išvadą dėl tinkamumo dirbti F Nr. 048/a, sveikata turi būti neeilinį kartą patikrinta, pirmiausia, grįžtant į darbą po ilgo nedarbingumo periodo, jeigu jo nedarbingumas tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų, atsižvelgiant į jo nedarbingumo priežastį, ar kitais atvejais.
45.4. Sveikatos patikrinimas turi būti atliktas, jei yra pagrindas abejoti, kad pažymėjimo ar sertifikato turėtojo sveikatos būklė nebeatitinka bendrųjų reikalavimų sveikatos būklei, nurodytų šio Aprašo III skyriuje.
45.5. Darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, nurodę priežastį, siųsti darbuotojus neeilinio sveikatos tikrinimo:
45.5.1. po kiekvieno nelaimingo atsitikimo darbe, ypač – po rikto arba avarijos, kurių priežastis –žmogaus padaryta klaida;
45.5.3. jeigu darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turėjo nušalinti traukinio mašinistą nuo pareigų, kai dėl jo veikos iškilo grėsmė eismo saugai;
46. Būtiniausi periodinio sveikatos patikrinimo reikalavimai. Jei traukinio mašinistas ar darbuotojas atitinka visus sveikatos patikrinimo prieš priimant į darbą kriterijus, periodiniai patikrinimai privalo apimti bent:
46.4. bendrą šlapimo tyrimą analizatoriumi (įskaitant tyrimą dėl cukrinio diabeto), kiek tai būtina siekiant įvertinti fizinę kandidato būklę, kaip nurodyta, atlikus klinikinius tyrimus;
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
47. Atlikus sveikatos patikrinimą F Nr. 047/a ar F Nr. 048/a atiduodama pacientui, kuris pats ją pateikia darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui. Jos saugomos teisės aktų nustatyta tvarka.
48. Sudėtingais ir ginčytinais (kai dėl išvados reikia spręsti individualiai) atvejais apie tinkamumą mokytis ar dirbti traukinio mašinistu, darbuotoju sprendžia ASPĮ gydytojų konsultacinė komisija (toliau – GKK).
49. Kai kyla klausimai dėl individualaus tinkamumo mokytis ar dirbti dėl psichikos sveikatos būklės, sprendžia psichikos sveikatos priežiūros įstaigos GKK, sudaryta iš gydytojų psichiatrų. Į šią komisiją gali būti įtraukti ir kiti psichikos sveikatos priežiūros specialistai.
50. Pacientas, nesutinkantis su privalomo sveikatos patikrinimo išvadomis, gali jas apskųsti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284) nustatyta tvarka.
_________________
1 lentelė
KONTRAINDIKACIJOS, TAIKOMOS ASMENIMS, PRIEŠ PRIIMANT Į MOKYMO ĮSTAIGĄ ARBA Į DARBĄ, ARBA DIRBANTIEMS TRAUKINIO MAŠINISTAIS
Eil. Nr. |
Ligos ir sveikatos problemos (kodai pagal TLK-10), dėl kurių ribojama teisė mokytis ar dirbti traukinio mašinistais |
Draudžiama |
|
Prieš priimant į mokymo įstaigą arba į darbą |
Periodiškai (dirbant) |
||
1. |
2 |
3 |
4 |
1. |
REGĖJIMAS Turi būti laikomasi šių su regėjimu susijusių reikalavimų: regėjimo į tolį aštrumas su pagalba ar be jos: 1,0; blogiau matančios akies – mažiausiai 0,5 Pastaba. Įsidarbinančiųjų traukinio mašinisto pažymėjimui gauti arba tokiam pažymėjimui atnaujinti sveikesnės akies regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, privalo būti ne mažesnis kaip1,0, o silpnesnės akies – ne mažesnis kaip 0,5. Jei korekciniai lęšiai naudojami tam, kad regėjimo aštrumas būtų 1,0 ir 0,5, regėjimo aštrumas kiekviena akimi be korekcinių lęšių privalo būti 0,05 arba minimalus regėjimo aštrumas (1,0 ir 0,5) privalo būti pasiektas nešiojant akinius, kurių stiprumas neturi būti didesnis kaip plius ar minus penkios dioptrijos, arba nešiojant kontaktinius lęšius (nekoreguotas regėjimas ne mažiau kaip 0,05). Korekcija turi būti gerai toleruojama. Mašinisto pažymėjimai neišduodami tiems kandidatams į mašinistus ar neatnaujinami tiems, kurių binokuliarinis regėjimo laukas nėra normalus arba kurie serga diplopija. |
Žr. pastabą |
Žr. pastabą |
1.1. |
Toliaregystė H52.0 arba trumparegystė H52.1 Pastaba. Leidžiama naudoti kontaktinius lęšius ar akinius, jei regėjimą periodiškai tikrina gydytojas oftalmologas. Korekciniams lęšiams taikomi maksimumai: +5 D ir -8 D. Jei mašinistas daug metų dirbo tą darbą – spręsti individualiai. Išimtis galima daryti ypatingais atvejais, sprendimą priima gydytojas oftalmologas. |
Jei toliaregystė daugiau kaip +5 D ir trumparegystė daugiau kaip -5 D žr. Pastabą |
Jei toliaregystė daugiau kaip +5 D ir trumparegystė žr. Pastabą |
1.2 |
Glaukoma H40.1–H42 (II–III stadija) Kitos tinklainės ligos H35–H36 (Progresuojančios akių ligos) Pastaba. I stadijos glaukoma ir jei traukinio mašinistas dirbo tą darbą ne mažiau kaip 10 metų – spręsti individualiai. Išimtis galima daryti ypatingais atvejais, individualiu gydytojo oftalmologo sprendimu. |
Draudžiama |
Spręsti individualiai |
1.3. |
Vokų ligos su regėjimo funkcijos sutrikimu, stabilūs vokų gleivinės pakitimai, vokų raumenų parezės, trukdantys regėjimui arba ribojantys akies obuolio judesius: H02.0–H02.5. Įgimtos vokų, ašarų aparato ir akiduobės formavimosi ydos Q10.0–Q10.3. Pastaba. Jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, dirbti leidžiama. |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
1.4. |
Lėtinės ašarų sistemos ligos, neišgydomas ašarojimas: H04.2, H04.4, H04.5, H04.6; H04.8; H04.9 Pastaba. Jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, dirbti leidžiama. |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
1.5. |
Diplopija ir žvairumas: H49–H50 Pastaba. Traukinio mašinistu mokytis ir dirbti gali. Išimtis galima daryti ypatingais atvejais, individualiu gydytojo oftalmologo sprendimu. |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
1.6. |
Lęšiuko ligos H 25–H 28, gyslainės ir tinklainės uždegimas H30–H36, kitos regos nervo (2-ojo) ir regos takų ligos H47 Pastaba. Regėjimo susilpnėjimas dėl nuolatinio šviesos laužiamųjų skaidrių terpių drumstumo arba akių dugno pakitimų, refrakcijos anomalijų ir kitų organinio pobūdžio priežasčių. |
Jei regėjimas mažesnis kaip 1,0 geresniosios akies ir mažiau kaip 0,5 su korekcija blogiau matančios akies |
Jei regėjimas mažesnis kaip 1,0 geresniosios akies ir mažiau kaip 0,5 su korekcija blogiau matančios akies |
1.7. |
Silpnas abiejų akių regėjimas H54.2
|
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 žiūrint abiem akimis |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 žiūrint abiem akimis |
1.8. |
Akipločio defektai H53.4 |
Draudžiama |
Draudžiama |
1.9. |
Spalvinio matymo trūkumai H53.5 |
Draudžiama |
Draudžiama |
2 |
KLAUSA Sergant šiomis ausies ir speninės ataugos ligomis: |
|
|
2.1. |
Vienpusiu ar abipusiu kurtumu H91.3 |
Draudžiama |
Draudžiama |
2.2. |
otosclerozė H80.0 Pastaba. Jei po gydymo pasveikstama (ausis nepūliuoja, nėra svaigimo, klausa atitinka reikalavimus) apie tinkamumą mokytis ir dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
2.3. |
lėtine atikoantraline liga H66.2 svaigimas Pastaba. Jei po gydymo pasveikstama: ausis nepūliuoja, nėra svaigimo, klausa atitinka reikalavimus apie tinkamumą mokytis ir dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
2.4. |
Sergant kitomis ausų, nosies, gerklės ligomis: |
|
|
2.5. |
Menjero liga H81.0 svaigimas |
Draudžiama |
Draudžiama |
2.6. |
Kitų ir nepatikslintų lokalizacijų gerybiniai navikai D36 klausos (8-ojo) nervo neurinoma D36.1) svaigimas |
Draudžiama |
Draudžiama |
2.7. |
Gerklų stenoze su ryškiu kvėpavimo ir kalbos funkcijų sutrikimu: gerklų papilomatoze D14.0 |
Draudžiama |
Draudžiama |
2.8. |
abipusiu balso klosčių paralyžiumi J38.0 Pastaba: jei po gydymo kvėpavimo ir kalbos funkcijų sutrikimų nėra, gali būti tinkami dirbti. |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
2.9. |
gerklų ir ryklės onkologinėmis ligomis C14.0–C32.0 Pastaba: jei po gydymo kvėpavimo ir kalbos funkcijų sutrikimų nėra, gali būti tinkami dirbti. |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
2.10. |
Gerklų tuberkulioze A16.4 Pastaba: jei po gydymo kvėpavimo ir kalbos funkcijų sutrikimų nėra, gali būti tinkami dirbti. |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
2.11. |
Pastaba. Individualiais atvejais, kai trauma ar nelaimingas atsitikimas sutrikdo klausos ar kalbos bei kvėpavimo funkcijas, sprendžia gydytojas otorinolaringologas. Ypatingais atvejais leidžiama naudoti klausos aparatus. |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
3. |
NĖŠTUMAS. Esant nėštumo patologijai ar kitiems veiksniams, komplikuojantiems nėštumą, nėštumas turi būti laikomas priežastimi laikinai nušalinti traukinio mašinistę nuo pareigų. Turi būti taikomos nėščioms traukinio mašinistėms apsaugą teikiančios teisės aktų normos. Vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 340 „Dėl Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1184) ir kitais teisės aktais. |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
4. |
ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOS 4.1. Išduoti ar neišduoti pažymėjimą įsidarbinantiesiems, kurie skundžiasi padidintu arteriniu kraujospūdžiu, sprendžiama remiantis išplėstinės klinikinės kardiologo apžiūros rezultatais, atsižvelgiant į galimas komplikacijas ir pavojų, kurį jos galėtų sukelti geležinkelių transporto eismo saugai. Dirbantiems traukinio mašinistams, sergantiems didelės rizikos arterine hipertenzija, turėtų būti nustatomi individualūs sveikatos tikrinimo terminai ir pažymėjimai atnaujinami po kardiologo konsultacijos. 4.2. Pažymėjimas neišduodamas įsidarbinantiesiems ar neatnaujinamas traukinio mašinistams, kurie serga stabilia III–IV f. klasės krūtinės angina ar yra persirgę ūminiais išeminiais sindromais – nestabiliąja krūtinės angina ar ūminiu miokardo infarktu be kardiologo konsultacijos. 4.3. Be kardiologo konsultacijos pažymėjimas neišduodamas įsidarbinantiesiems ar neatnaujinamas traukinio mašinistams, kurie serga pasikartojančiais paroksizminiais laidumo sutrikimais arba jiems diagnozuoti atrioventrikulinio ritmo sutrikimai, reikalingi gydymo. Pastaba: Esant sunkiems širdies ir kraujagyslių funkcijos sutrikimams, juos koregavus, individualiu sprendimu išduoti ar neišduoti pažymėjimo įsidarbinantiesiems ir dirbti traukinio mašinistu leidžiama vadovaujantis gydytojo kardiologo išvada. |
|
|
4.1. |
II laipsnio su didele rizika ir III laipsnio arterinė hipertenzija I11–I15 Pastaba: Tikrinimo terminai nustatomi individualiai. |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
4.2. |
Nekoreguoti ir pasikartojantys paroksizminės skilvelinės tachikardijos epizodai su hemodinamikos sutrikimais I 47.2. |
Draudžiama |
Draudžiama |
4.3. |
Nekoreguota atrioventrikulinė blokada su hemodinamikos sutrikimais I 44.2. |
Draudžiama |
Draudžiama |
5. |
KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOS Sunkios lėtinės plaučių ligos esant kvėpavimo funkcijos nepakankamumui. Pastaba: Esant sunkiems kvėpavimo funkcijos sutrikimams, juos koregavus, individualiu sprendimu išduoti ar neišduoti pažymėjimo įsidarbinantiesiems ir dirbti traukinio mašinistu leidžiama vadovaujantis gydytojo pulmonologo išvada. |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
6. |
ENDOKRININĖS, MITYBOS IR MEDŽIAGŲ APYKAITOS LIGOS. CUKRINIS DIABETAS: E10, E11, E12, E13, E14 Pažymėjimai dirbti traukinio mašinistu gali būti išduodami, sergantiems cukriniu diabetu, pateikus gydytojo endokrinologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras kiekvienu atitinkamu atveju. |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
7. |
NEUROLOGINĖS LIGOS Traukinio mašinistų pažymėjimai neišduodami įsidarbinantiesiems ar neatnaujinami traukinio mašinistams, sergantiems sunkiomis nervų sistemos ligomis, išskyrus atvejus, kai prie prašymo pridedama gydytojo neurologo išvada. Centrinės ar periferinės nervų sistemos neurologiniai sutrikimai ar chirurgine intervencija, dėl kurių atsiranda sensoriniai ar motoriniai sutrikimai, darantys poveikį pusiausvyrai bei koordinacijai, privalo būti tinkamai įvertinti atsižvelgiant į jų funkcinius padarinius ir progresavimo riziką. Jei yra ligos progresavimo rizika, traukinio mašinisto pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tik periodiškai įvertinant sveikatos būklę, vadovaujantis gydytojo neurologo išvada. |
|
|
7.1. |
Epilepsija su įvairaus pobūdžio priepuoliais: G40 PASTABOS: 1. Po pirmo (vienintelio) epilepsijos priepuolio negali dirbti mašinistu 2 metus. 2. Diagnozavus epilepsiją (buvus 2 ir daugiau epilepsijos priepuolių) ir priepuoliams nesikartojant, negali dirbti mašinistu 10 metų. |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
7.2. |
Kiti sąmonės sutrikimo epizodai: R56.8 Pastaba: Po nepatikslinto sąmonės sutrikimo epizodo negali dirbti traukinio mašinistu 2 metus. |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
7.3. |
Ūminės ir lėtinės nervų sistemos ligos ir jų liekamieji reiškiniai (išlikus reikšmingiems judėjimo, koordinacijos ir jautros sutrikimams). |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
8. |
PSICHIkos ir elgesio SUTRIKIMAI Traukinio mašinisto pažymėjimai neišduodami įsidarbinantiesiems ar neatnaujinami traukinio mašinistams, turintiems: – sunkių psichikos sutrikimų, įgimtų ar įgytų, sukeltų ligos, traumų ar neurochirurginių operacijų, – sunkų protinį atsilikimą, – sunkių elgesio sutrikimų dėl senėjimo proceso; arba asmenybės sutrikimų, kurie labai trikdo nuovoką, elgesį ar sugebėjimą prisitaikyti, išskyrus atvejus, kai kartu su prašymu pateikiama gydytojo psichiatro išvada ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras. Gydytojas psichiatras tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, dirbant traukinio mašinistu. |
|
|
8.1. |
Visų etiologijų demencijos F00–F03, G30 |
Draudžiama |
Žr. pastabą |
8.2. |
Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai F04; F05; F06 – sprendžiama individualiai, įvertinus kompleksinio tyrimo duomenis, kompensacijos stabilumą, skiriamą medikamentinį gydymą ar pasveikus. |
Žr. pastabą Spręsti individualiai |
Žr. pastabą Pasveikus spręsti individualiai |
8.3. |
Organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai F07 – sprendžiama individualiai, įvertinus kompleksinio tyrimo duomenis, kompensacijos stabilumą, adaptacijos kokybę, skiriamą medikamentinį gydymą. |
Spręsti individualiai |
|
8.4. |
Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichotropines medžiagas F1X.1–F1X.9 (remisijų metu sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į remisijų trukmę, stabilumą, adaptaciją, skiriamą medikamentinį gydymą) (X – bet kuris skaičius nuo 1 iki 9, išskyrus 7) |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
8.5. |
Schizofrenija, schizotipinis ir kliedesinis sutrikimas F20–29 (esant remisijai ar ribinio lygio rezidualinei simptomatikai, galimybės dirbti traukinio mašinistu klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į kompleksinio tyrimo duomenis – remisijos trukmę, kokybę, rezidualinę simptomatiką, adaptacijos kokybę, skiriamą medikamentinį gydymą) |
Spręsti individualiai |
|
8.6. |
Afektiniai sutrikimai – F30.1–F 0.9; F31.1–F31.9; F32.1–F32.9; F33.0–F33.9, F39 (remisijų metu klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į remisijos trukmę, stabilumą, adaptaciją, skiriamą medikamentinį gydymą). Afektiniai sutrikimai F34; F38 (sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į psichikos sutrikimo simptomų išreikštumą, adaptaciją, skiriamą medikamentinį gydymą) |
Spręsti individualiai |
|
8.7. |
Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai F40–F48 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sutrikimus, adaptacijos, ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
8.8. |
Elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais bei somatiniais veiksniais F50; F51: F53–F59 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sutrikimus, adaptaciją, ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
8.9. |
Suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai F60–F63; F68; F69 – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į dekompensacijų dažnumą, laipsnį, adaptacijos kokybę, ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
8.10 |
Protinis atsilikimas F70–F71– sprendžiama individualiai, remiantis psichologo išvada, atsižvelgiant į praktinius įgūdžius bei adaptacijos kokybę. Pakartotinis sveikatos tikrinimas skiriamas po 3 metų. |
Spręsti individualiai, |
Žr. pastabą |
8.11 |
Protinis atsilikimas F72–F79 |
Draudžiama |
|
8.12. |
Psichologinės raidos sutrikimai F72–F79 |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
8.13 |
Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje F90–F98 |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
|
PASTABA: Psichozinio lygio sutrikimų atveju kokybiška remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 3 metus Nepsichozinio lygio psichikos sutrikimų atveju remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 1 metus |
Spręsti individualiai |
Žr. pastabą |
9. |
UROGENITALINĖS SISTEMOS LIGOS: PASTABA: Pažymėjimai negali būti išduodami sergantiems sunkiu inkstų nepakankamumu, išskyrus atvejus, kai inkstų nepakankamumas yra lengvesnio laipsnio ir tai yra pagrįsta gydytojo nefrologo išvada, paremta reguliariai atliekamomis medicininėmis apžiūromis. |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
|
Lėtinis inkstų nepakankamumas N18 |
Spręsti individualiai |
Spręsti individualiai |
10. |
KITOS LIGOS AR BŪKLĖS, kurių nėra šiame sąraše, tačiau dėl kurių, gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu, asmuo negali dirbti traukinio mašinistu. Sprendimą priima ASPĮ gydytojų konsultacinė komisija, jį būtina argumentuoti. |
|
|
Pastabos:
1. „Spręsti individualiai“, „individualiu sprendimu“ reiškia, kad asmuo, atsakingas už sveikatos tikrinimus, o individualiais atvejais – gydytojų konsultacinė komisija, vadovaudamiesi ir specializuotų gydymo įstaigų, kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadomis ir rekomendacijomis, atsižvelgdami į susirgimą, kompensaciją, patologinio proceso grįžtamumą, jo progresavimą tęsiant darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis (atsižvelgiant į darbo krūvį, konkrečias pareigas), darbą, tiriamojo ypatumus, gali priimti individualų sprendimą, leidžiantį asmeniui dirbti traukinio mašinistu.
2. Apie būtinybę dirbti su akiniais, kontaktiniais lęšiais, klausos aparatu, protezu, draudimą dirbti, privaloma įrašyti į F Nr. 048/a.
3. Visiems darbuotojams, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, dirbti leidžiama, jei psichozinio lygio sutrikimų atveju kokybiška remisija trunka ne trumpiau kaip 3 metus. Nepsichozinio lygio psichikos sutrikimų atveju remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 1 metus.
_________________
2 lentelė
TRAUKINIO MAŠINISTO GARBĖS DEKLARACIJA
(SVEIKATOS PATIKRINIMO KLAUSIMYNAS)
________________________
(data)
______________________________
(sudarymo vieta)
Eil. Nr. |
Klausimai, į kuriuos prašome atsakyti (tinkamą atsakymą „taip“ arba „ne“ lentelėje pažymėti ü) lankantis pas gydytoją dėl traukinio mašinisto sveikatos pažymėjimo įsigijimo arba jo galiojimo pratęsimo (priežastį pabraukti) |
Taip |
Ne |
A. |
Ar sergate kokia nors liga arba gal turite kokią negalią ar kitų medicininių nusiskundimų, galinčių paveikti Jūsų gebėjimą dirbti traukinio mašinistu |
|
|
1. |
Ar turite regėjimo sutrikimų, tokių kaip: 1.1. pablogėjęs matymas |
|
|
1.2. nevalingi akių judesiai (nistagmas) |
|
|
|
1.3. regėjimo lauko defektai (pvz., ribotas matymas į šonus) |
|
|
|
1.4. dvigubinimasis (dvejinimasis) |
|
|
|
1.5. akivaizdus matymo pablogėjimas prieblandoje ar tamsoje (vištakumas) (jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) |
|
|
|
1.6. pablogėjęs akių judrumas |
|
|
|
1.7. jautrumas akinimui |
|
|
|
1.8. pablogėjęs atstumo įvertinimas |
|
|
|
1.9. kiti sutrikimai (akių skausmai, staigus matymo sutrikimas, buvo / yra nustatytas padidėjęs akispūdis ar kt.) (jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti arba įrašyti): |
|
|
|
2. |
Ar Jums svaigo / svaigsta galva? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) |
|
|
3. |
Ar skundžiatės pablogėjusia klausa, ar sirgote ausų ligomis? |
|
|
4. |
Ar yra galūnių judesių funkcijos sutrikimų arba gal sergate kokia nors su tuo susijusia liga? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) |
|
|
5. |
Ar sirgote / sergate širdies ir / ar širdies ir kraujagyslių ligomis: |
|
|
5.1. insultas (paralyžius) |
|
|
|
5.2. širdies ritmo sutrikimai |
|
|
|
5.3. širdies infarktas ar krūtinės angina (stenokardija) |
|
|
|
5.4. širdies įgimta ar įgyta liga |
|
|
|
5.5. kita širdies ar širdies ir kraujagyslių liga (reumatas ar kt.) |
|
|
|
6. |
Ar sergate cukriniu diabetu? |
|
|
7. |
Ar turėjote galvos smegenų traumų? |
|
|
8. |
Ar sirgote / sergate epilepsija? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) |
|
|
9. |
Ar Jums būna / kada nors buvo ištikę ženklūs pusiausvyros sutrikimai? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) |
|
|
10. |
Ar alpote / alpstate arba turėjote / turite kitų sąmonės sutrikimų? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) |
|
|
11. |
Ar skundžiatės / skundėtės anksčiau šlapinimosi sutrikimais, inkstų veiklos pablogėjimu? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) |
|
|
12. |
Ar skundžiatės dėmesio, pastabumo, mąstymo arba atminties sutrikimais? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) |
|
|
13. |
Ar skundžiatės miego sutrikimais: 13.1. Ar būnate pavargęs ar mieguistas dieną? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) |
|
|
13.2. Ar Jus ištinka nevalingi miego priepuoliai? |
|
|
|
14. |
Ar piktnaudžiaujate / piktnaudžiavote 5 metų laikotarpiu alkoholiu, rūkalais, narkotikais arba vaistais? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) |
|
|
15. |
Ar turite / turėjote 5 metų laikotarpiu kokių nors psichikos sutrikimų arba gal sirgote kokia nors psichikos liga, ar dėl to buvote gydomas (-a) psichiatro? (Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti) |
|
|
B. |
Klausimai apie gydymą, vaistų vartojimą ir kt. |
|
|
16. |
Ar buvote gydomas (-a) ligoninėje arba kreipėtės į gydytoją dėl anksčiau minėtų priežasčių (A 1–15)? Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti, nurodyti kada ir įstaigos, kurioje gydėtės, pavadinimą, adresą)
|
|
|
17. |
Ar šiuo metu vartojate gydytojo paskirtus vaistus (raminamuosius, migdomuosius, nuskausminamuosius ar kitus)? Jei „taip“, tinkamą atsakymą pabraukti, nurodyti, kokius vaistus:
|
|
|
18. |
Gal Jums dėl kurios nors anksčiau minėtos ligos (A 1–13) paskirti kokie nors vaistai, kurie turi būti reguliariai vartojami ilgą laiką? Jei atsakymas „taip“, nurodyti, kokie vaistai:
|
|
|
19. |
Ar anksčiau buvo tikrinta Jūsų sveikata, norint gauti traukinio mašinisto pažymėjimą? Jei atsakymas „taip“, nurodyti kada: |
|
|
20. |
Ar turite darbingumo apribojimų dėl ligos ar sveikatos problemos?
|
|
|
21. |
Ar manote, kad dabar esate visiškai sveikas (-a)? Jei atsakymas „ne“, įrašyti priežastis:
|
|
|
Užtikrinu, kad visa mano pateikta informacija yra visiškai teisinga, ir suprantu, kad pablogėjus sveikatos būklei, turiu nedelsdamas (-a) kreiptis į gydytoją.
___________ ______________________
(parašas) (vardas, pavardė)
Pastaba. Įdedamas į Asmens sveikatos istoriją – F Nr. 025/a.
_________________
Priedo pakeitimai:
Nr. V-1062, 2009-12-23, Žin., 2010, Nr. 1-45 (2010-01-05), i. k. 1092250ISAK00V-1062
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d.
įsakymu Nr. 301
(Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro
2009 m. gruodžio 29 d.
įsakymo Nr. V- 1072 redakcija)
13 priedas
ASMENŲ, DIRBANČIŲ DARBO APLINKOJE, KURIOJE GALIMA PROFESINĖ RIZIKA (KENKSMINGŲ VEIKSNIŲ POVEIKIS IR (AR) PAVOJINGAS DARBAS), PRIVALOMO SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Asmenys, norintys įsidarbinti (toliau – įsidarbinantieji) ar dirbantys (toliau – darbuotojai) darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnių poveikio), privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai.
2. Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato įsidarbinančiųjų ir darbuotojų, kurie siekia dirbti ar dirba darbus, įrašytus į Pavojingų darbų sąrašą, patvirtintą 2002 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87-3751), arba darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką, atsižvelgiant į Profesinės rizikos vertinimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. A1-159/V-612 „Dėl Profesinės rizikos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 100-4504), nustatyti rizikos veiksniai, išankstinio (prieš pradedant darbą ar veiklą), periodinio (darbo metu ar kai veikla yra tęsiama) bei neeilinio (nesilaikant nustatyto periodiškumo) privalomo profilaktinio sveikatos tikrinimo tikslą, vietą, tvarką: periodiškumą, sveikatos tikrintojus, privalomus tyrimus, kontraindikacijas, dokumentų įforminimą ir kontrolę.
3. Darbuotojų, kurie dirba darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika, sveikata priimant į darbą, dirbant ir pakeitus darbą ar darbovietę, tikrinama periodiškai, vadovaujantis šiuo Aprašu bei Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 11-239), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127) ir kitų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.
4. Aprašu nustatyta tvarka priklauso nuo konkretaus pavojingo darbo ir (ar) kenksmingo veiksnio. Vadovaujamasi Aprašo 1 lentelės „Darbai, įrašyti į pavojingų darbų sąrašą, kuriuos dirbant ir (ar) priimant į darbą privaloma tikrintis sveikatą. Tikrinimų periodiškumas ir mastas. Papildomos kontraindikacijos“ ir (ar) 2 lentelės „Privalomų sveikatos tikrinimų tvarka priimant į darbą ir (ar) dirbant kenksmingų rizikos veiksnių poveikyje (kai kuriais atvejais – pakeitus darbą ar darbovietę)“ nuostatomis.
5. Privalomo profilaktinio sveikatos tikrinimo tikslas:
5.1. apsaugoti įsidarbinančių asmenų ir darbuotojų sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, siekiant išvengti traumų ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo;
5.3. įvertinti, ar įsidarbinantys asmenys ir darbuotojai gali dirbti konkretų darbą konkrečiomis galimos profesinės rizikos sąlygomis;
II. PRIVALOMO SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA
7. Darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo, siųsdamas įsidarbinantį ar dirbantį asmenį tikrintis sveikatą, privalo išduoti ir pagal kompetenciją užpildyti Privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos formą (toliau – F Nr. 047/a) (įsidarbinančiam) arba Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą) (toliau – F Nr. 048/a) (dirbančiajam), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 103-2972) (toliau – įsakymas Nr. 515), nurodant:
7.4. metines efektinės apšvitos dozes bei apšvitos dozes, gautas darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, dirbant ypatingomis sąlygomis, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 11-388);
8. Privalomai profilaktiškai darbuotojų sveikata tikrinama asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – ASPĮ), turinčioje licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai.
9. Prieš privalomą profilaktinį asmens sveikatos tikrinimą, pacientas ASPĮ turi pateikti:
9.2. darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens pagal Aprašo 7 punkto nurodymus užpildytą F Nr. 047/a arba F Nr. 048/a, kuriose nurodytus profesinės rizikos veiksnius šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas įrašo į paciento Asmens sveikatos istoriją (toliau – F Nr. 025/a) ir patvirtina savo parašu ir asmeniniu spaudu;
9.3. jei reikia, kitos profesinės kvalifikacijos gydytojo užpildytą Medicinos dokumentų išrašą pagal F 025/a, F 003/a (toliau – F Nr. 027/a), patvirtintą įsakymu Nr. 515;
10. Privalomus profilaktinius sveikatos tikrinimus atlieka šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, kurie yra išklausę ne mažiau kaip 40 (keturiasdešimt) valandų darbo medicinos kursą (atnaujinant žinias ne rečiau kaip kas penkeri metai), kurio programa suderinta su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, arba darbo medicinos gydytojas, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su šiame priede nurodytų kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais ir skirdami privalomus arba kitus tyrimus – esant indikacijų:
10.1. F Nr. 027/a užpildoma ir išduodama tuo atveju, jei pacientas vyksta tikrintis sveikatos būklę į kitą ASPĮ (kurioje jis neprisirašęs) arba kai jis siunčiamas tikrintis pas kitų reikiamų profesinių kvalifikacijų gydytojus bei atsakant siuntusiam konsultuoti gydytojui;
10.2. F Nr. 027/a pildydamas gydytojas psichiatras nurodo, kad nėra įregistruota asmeniui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų arba – nurodomos suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Pacientų psichikos sveikatą tikrina ASPĮ, prie kurios jie prisirašę, aptarnaujančio psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras, kuris tikrinimo rezultatus įrašo į F Nr. 025/a ir į ASPĮ antspaudu patvirtintą F Nr. 027/a, pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu;
10.3. tikrinantis sveikatą bet kurios profesinės kvalifikacijos ir šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas gali kreiptis informacijos apie paciento sveikatos būklę į kitą ASPĮ, o pastarosios tokią informaciją privalo teikti galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka;
11. Sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenis bei išvadą dėl profesinio tinkamumo kiekvienas tikrinantis sveikatą gydytojas įrašo į F Nr. 025/a.
12. Išvadą dėl darbuotojo profesinio tinkamumo: „dirbti gali“ „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodant kaip), „dirbti negali“ įsidarbinančiam – į F Nr. 047/a, dirbančiajam – į F Nr. 048/a įrašo 10.4. punkte nurodytas gydytojas.
13. Tikrinamiesiems dėl darbo su asbestu ir (ar) asbesto turinčiais produktais bei pavojingomis kancerogeninėmis, mutageninėmis medžiagomis ir preparatais gydytojas turi nurodyti, kad medicininė priežiūra turi būti tęsiama ir pasibaigus jų poveikiui.
14. Darbuotojų, dirbančių su asbestu ir (ar) asbesto turinčiais produktais, pavojingomis kancerogeninėmis, mutageninėmis medžiagomis ir preparatais sveikatos tikrinimo ir tyrimo duomenys turi būti saugomi ne mažiau kaip 40 metų baigus dirbti su asbestu ir (ar) asbesto turinčiais produktais bei pavojingomis kancerogeninėmis, mutageninėmis medžiagomis ir preparatais.
15. Darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, sveikatos tikrinimo ir tyrimo duomenys bei įrašai apie tinkamumą dirbti turi būti saugomi visą darbuotojo veiklos laikotarpį ir jam pasibaigus tol, kol darbuotojui sukaks (arba turi sukakti) 75 metai, taip pat – ne mažiau kaip 30 metų baigus dirbti su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais.
16. Gydytojas, nurodytas Aprašo 10.4. punkte, pacientui praneša apie su juo asmeniškai susijusius jo profilaktinio sveikatos tikrinimo rezultatus, taip pat informuoja ir pataria, koks sveikatos tikrinimas reikalingas jam, pasibaigus kenksmingo rizikos veiksnio poveikiui. Gydytojas įrašo F Nr. 025/a, kad suteikė pacientui informaciją, ir nurodo kokią.
17. Gydytojas, nurodytas Aprašo 10.4. punkte, ar už sveikatos priežiūrą atsakinga ASPĮ, ar darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba gali pasiūlyti darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos tikrinimo. Darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo privalo pasirūpinti, kad būtų atliekamas to darbuotojo ir bet kurio kito darbuotojo, kuris patyrė panašų poveikį, sveikatos patikrinimas:
17.1. jei nustatoma rizika darbuotojų sveikatai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406 V-1025 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų bei darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 65-2396);
17.2. jei nustatoma, kad dirbtinės optinės spinduliuotės veikimas viršija ribines vertes, jeigu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A1-366/V-1025 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 136-5540) numatyto įvertinimo ir matavimo rezultatai rodo riziką sveikatai ar nustatomas neigiamas poveikis sveikatai (įskaitant ligas ir sveikatos problemas), jei gydytojas, nurodytas 10.4. punkte, nusprendžia, kad to priežastis – dirbtinės optinės spinduliuotės poveikis darbe;
17.3. jei nustatoma, kad darbuotoją veikia triukšmas, viršijantis kasdienio triukšmo viršutinę ekspozicijos vertę, jis turi teisę, kad jo (jos) klausą patikrintų gydytojas otorinolaringologas. Profilaktinė audiometrija taip pat taikoma darbuotojams, kuriuos veikiantis triukšmas viršija kasdienio triukšmo žemutinę ekspozicijos vertę, jeigu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A1-103/V-265 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 53-1804) numatyto įvertinimo ir matavimo rezultatai rodo riziką sveikatai. Tokio patikrinimo tikslas yra anksti diagnozuoti galimą klausos praradimą dėl triukšmo ir išsaugoti klausą;
17.4. jei mechaninės vibracijos poveikis darbuotojui yra toks, kad dėl jo gali pasireikšti liga ar kenksmingi sveikatai padariniai, ar tikėtina, kad liga ar kenksmingi sveikatai padariniai pasireiškia esant konkrečioms darbuotojo darbo sąlygoms, bet kuriuo atveju, jeigu nustatoma, kad darbuotojus veikia vibracija, kurios veikimo vertės viršija Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A1-55/V-91 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 41-1350) nustatytas vertes;
17.5. tikrinant sveikatą asmenims, dirbantiesiems su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais – vadovautis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu.
18. ASPĮ gydytojai, darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, nurodę priežastį (ypač po sunkių onkologinių ligų ir jų gydymo, po operacijų, po sunkių traumų su ilgu laikinuoju nedarbingumu ir kt.), siųsti darbuotojus neeilinio sveikatos tikrinimo. Dėl tokio tikrinimo turi teisę kreiptis ir pats darbuotojas.
19. Asmenų iki aštuoniolikos metų, nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių moterų, neįgaliųjų ir asmenų, kuriems nustatytas nepilnas darbingumo lygis privalomi sveikatos tikrinimai:
19.1. tikrinant sveikatą asmenims iki 18 metų amžiaus – vadovautis Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 138 „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 13-502);
19.2. tikrinant sveikatą nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims – vadovautis Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 340 „Dėl nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1184);
III. LIGŲ IR SVEIKATOS PROBLEMŲ, DĖL KURIŲ DRAUDŽIAMA DIRBTI DARBO APLINKOJE PROFESINĖS RIZIKOS (KENKSMINGŲ VEIKSNIŲ POVEIKIS IR (AR) PAVOJINGAS DARBAS) SĄLYGOMIS, SĄRAŠAS (BENDROSIOS KONTRAINDIKACIJOS)
20. Ligos ir sveikatos problemos, kurioms esant draudžiama dirbti profesinės rizikos sąlygomis:
20.3. jungiamojo audinio ir skeleto–raumenų ligos (sąnarių, stuburo) su nuolatiniais, trukdančiais atlikti profesinius veiksmus, funkcijos sutrikimais (esant atramos judėjimo funkcijos sutrikimams, jei jie koreguojami specialiomis priemonėmis, individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas ortopedas traumatologas);
21. Ligos ir sveikatos problemos, kurioms esant draudžiama dirbti kenksmingų rizikos veiksnių poveikyje:
21.2. lėtiniai ir dažnai pasikartojantys psichikos sutrikimai ir jiems prilygstančios būklės paūmėjimo metu, kai reikalingas aktyvus psichiatro stebėjimas ir gydymas;
21.4. lėtinės kraujotakos sistemos ligos:
21.4.1. nekoreguoti ir pasikartojantys paroksizminės skilvelinės tachikardijos epizodai su hemodinamikos sutrikimais I47.2;
IV. baigiamosios nuostatos
22. Kiekvienas sveikatą tikrinantis gydytojas atsako už sveikatos tikrinimo kokybę ir įrašo tikrinimo rezultatus į F Nr. 025/a, jei reikia – ir į F Nr. 027/a.
23. Privalomai profilaktiškai patikrinus asmens sveikatą, darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens prašymu ASPĮ gali būti apibendrinami rezultatai, pateikiamos rekomendacijos dėl įdarbinimo.
24. Po privalomo profilaktinio periodinio darbuotojų sveikatos tikrinimo darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens prašymu gali būti surašomas šio priedo 3 lentelėje nurodytus reikalavimus atitinkantis protokolas.
25. Atlikus privalomą profilaktinį sveikatos patikrinimą F Nr. 086/a, F Nr. 047/a, arba F Nr.048/a išduodama asmeniui, kuris pats ją pateikia mokymo įstaigai arba darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui.
26. Pasitikrinę sveikatą asmenys, stojantys mokytis – mokslo ar mokymo įstaigai, įsidarbinantys ar darbuotojai – darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui pateikia formas (stojantys mokytis – F Nr. 086/a įsidarbinantys – F Nr. 047/a, darbuotojai – F Nr. 048/a), patvirtintas įsakymu Nr. 515, kurios turi būti saugomos šio ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
28. Sveikatos tikrinimo ir jo dokumentacijos kontrolę gali vykdyti ASPĮ vadovai ar jų įgalioti asmenys. F Nr. 047/a ir F Nr. 048/a įrašus turi teisę tikrinti darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriai, ASPĮ vadovai ar jų įgalioti asmenys.
29. Gydytojo įrašytos išvados yra privalomos darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui ir darbuotojui.
30. Įrašų apie sveikatos būklę informacija turi būti tęstinė, todėl darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo, atleisdamas darbuotoją iš darbo, turi pasilikti F Nr. 048/a patvirtintą kopiją, o F Nr. 048/a originalą atiduoti darbuotojui, kuris įsidarbindamas privalo jį pateikti naujam darbdaviui.
31. Sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais, 10.4. punkte nurodyto gydytojo siuntimu, įvertinusi konkrečios profesinės kvalifikacijos gydytojo išvadą, apie tinkamumą dirbti sprendžia Gydytojų konsultacinė komisija.
32. Jei privalomo profilaktinio sveikatos tikrinimo metu asmeniui įtariama profesinė liga, apie ją pranešama, vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 „Dėl profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 69-2398).
33. Asmuo, kuris nesutinka su privalomo sveikatos tikrinimo išvadomis, gali jas apskųsti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004,Nr. 115-4284) numatyta tvarka.
_________________
1 lentelė
DARBAI, ĮRAŠYTI Į PAVOJINGŲ DARBŲ SĄRAŠĄ, KURIUOS DIRBANT IR (AR) PRIIMANT Į DARBĄ PRIVALOMA TIKRINTIS SVEIKATĄ.
TIKRINIMŲ PERIODIŠKUMAS IR MASTAS. PAPILDOMOS KONTRAINDIKACIJOS
Darbai, įrašyti į pavojingų darbų sąrašą |
Tikrinimų periodiškumas |
Sveikatos tikrintojai |
Privalomi tyrimai |
Papildomos kontraindikacijos |
||
|
|
|||||
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
1. Darbas elektros įrenginiuose, įrengtuose lauke, elektros srovės pavojingumo atžvilgiu pavojingose ir labai pavojingose patalpose, taip pat veikiančių elektros įrenginių srovinių grandinių, skirtų didesnei kaip 10 A srovei ir esant aukštesnei kaip 50 V kintamosios srovės ir aukštesnei kaip 75 V nuolatinės srovės įtampai, remonto ir (ar) derinimo darbai |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas, esant indikacijų – psichiatras ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai |
Regėjimo aštrumo ir regėjimo lauko ištyrimas, vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma |
1. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 2. Nuolatinis neišgydomas ašarojimas H04.2 3. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 200 H53.4 4. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 5. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 6. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija F10–F19. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas psichiatras. 7. Epilepsija G40 |
|
2. Mechaninis medienos, metalų ir kitų medžiagų apdirbimas, kai naudojama nemechanizuota pastūma |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas |
Regėjimo aštrumo, vestibulinės funkcijos ištyrimas |
1. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 2. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 200 H53.4 3. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 3. Epilepsija G40 |
|
3. Krovinių kėlimas mechaniniais, iš jų savaeigiais krautuvais, išskyrus potencialiai pavojingus įrenginius |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas |
Regėjimo aštrumo, akipločio, spalvinio jutimo (priimant į darbą), akispūdžio – asmenims nuo 40 m., vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma |
1. Regėjimo organų ligos: 1.1. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 1.2. Nuolatinis neišgydomas ašarojimas H04.2 1.3. Spalvų jutimo sutrikimai (tiems, kurie dirba su spalvota signalizacija) H53.5 1.4. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 200 H53.4 2. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 3. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 4. Epilepsija G40 |
|
4. Darbai laivuose, iš jų žvejybos laivuose ir kituose plaukiojančiuose įrenginiuose |
|
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
|
Vadovaujamasi „Laivyno darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365; 2005, Nr. 128-4637) 11 priedu. |
|
5. Darbai šuliniuose, iškasose, tuneliuose, kolektoriuose ir kituose požeminiuose įrenginiuose ir statiniuose (išskyrus požemines pėsčiųjų perėjas ir pervažas), uždarose bet kokių medžiagų talpyklose ir iš dalies uždarose ir ankštose patalpose ar iš dalies uždarose mašinų ir kitų įrenginių angose |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas, esant indikacijų – kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai |
Regėjimo aštrumo, vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma, EKG |
1. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis nei 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 2. Nuolatinis neišgydomas ašarojimas H04.2 3. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 4. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 5. Obliteruojantis endarteritas, žymus venų išsiplėtimas, hemorojus su dažnais paūmėjimais, komplikacijomis I77.6, I83.0, I83.1, I83.2 6. Išvaržos ir galinčios įstrigti išvaržos K40–K46, tiesiosios žarnos iškritimas K62.3 7. Išplitę subatrofiniai viršutinių kvėpavimo takų gleivinės pakitimai J30; J31; J37–J39; uodimo sutrikimai R43,0; R43,1; R43,8; uodžiamojo nervo ligos G 52,0 8. Astma J45 9. Lėtiniai sąnarių uždegimai su ženkliu funkcijos sutrikimu M15 10. Cukrinis diabetas E10-E14 11. Epilepsija G40 |
|
6. Darbai atliekami aukščiau kaip 5 metrai nuo žemės paviršiaus ar grunto, perdengimo, pastolių ar grindų paviršiaus, kai pagrindinė apsaugos nuo kritimo priemonė yra apraišai (apsaugos nuo kritimo diržai) |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas |
Regėjimo aštrumo, akipločio, spalvinio jutimo (priimant į darbą) ištyrimas, EKG, vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma |
1. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 3. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis nei 0,5 viena ir 0,2 kita akimi 4. Epilepsija G40 |
|
7. Darbai su plėšriaisiais ir kitais pavojingais gyvūnais |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas |
Vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma |
1. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 2. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 3. Degeneracinė trumparegystė H44.2 4. Paveldimos tinklainės distrofijos H35.5 5. Epilepsija G40 |
|
8. Hidroelektrinių, hidrotechninių įrenginių konstrukcijų, kurių patvankos aukštis didesnis kaip 3 metrai, rekonstravimas ir kapitalinis remontas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas |
Vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma |
1. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 2. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94 (individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas) 3. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 4. Epilepsija G40 |
|
9. Darbai cirke |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Neurologas, otorinolaringologas |
Vestibulinės funkcijos ištyrimas |
1. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 2. Epilepsija G40 3. Pagal konkrečius profesinės rizikos veiksnius |
|
10. Darbai skraidančiuose orlaiviuose |
|
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
|
Vadovaujamasi Licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų sveikatos būklės tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365; 2005, Nr. 128-4637; 2008, Nr. 76-3030). |
|
11. Miško ruošos darbai (stačiojo miško kirtimas, vėjavartų, vėjalaužų likvidavimas) |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Oftalmologas otorinolaringeologas, neurologas |
Regėjimo aštrumo, vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma |
1. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 2. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 200 H53.4 3. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 4. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 5. Venų ligos: žymus ar komplikuotas kojų venų išsiplėtimas, hemorojus su dažnais paūmėjimais ar komplikacijomis (kraujavimu, tromboze) I83.0, I83.1, I83.2, I84 6. Obliteruojantis endarteritas su komplikacijomis I77.6. 7. Jungiamojo audinio ir skeleto–raumenų ligos su funkcijos, tarp jų plaštakos, sutrikimu (stuburo pakenkimai – darbui, susijusiam su jo apkrovimu) 8. Išvaržos K40–K46 9. Cukrinis diabetas E10–E14 |
|
12. Gręžimo darbai, išgaunant naudingąsias iškasenas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Oftalmologas, otorinolaringologas |
Regėjimo aštrumo, vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma |
1. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 3. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 kita akimi |
|
13. Elektros, ryšių bei laidinio radijo oro ir požeminių linijų, dujotiekių, naftotiekių ar kitų produktotiekių vamzdynų įrengimo, išmontavimo darbai |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Neurologas, otorinolaringologas |
Vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma |
1. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 3. 3. Epilepsija G40 4. Pagal konkrečius profesinės rizikos veiksnius |
|
14. Grunto kasyba ir tvirtinimas, kiti darbai prie aukštesnių kaip 1,5 metro šlaitų ir gilesnėse kaip 1,5 metro iškasose |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Neurologas, otorinolaringologas |
Vestibulinės funkcijos ištyrimas |
1. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 2. Epilepsija G40 3. Obliteruojantis endarteritas su komplikacijomis I70. 4. Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų ligos su funkcijos, tarp jų plaštakos, sutrikimu (stuburo pakenkimai – darbui, susijusiam su jo apkrovimu) 5. Išvarža K40–K46 6. Cukrinis diabetas E10–E14 |
|
15. Žemės darbai patogeniškai užterštame dirvožemyje, požeminių elektros tinklų, dujotiekio ir kitų požeminių komunikacijų (13 punktas) apsauginėse zonose |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Otorinolaringologas |
Vestibulinės funkcijos ištyrimas |
1. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82
|
|
16. Darbai potencialiai sprogioje aplinkoje |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Oftalmologas otorinolaringologas, psichiatras |
Regėjimo aštrumo ištyrimas, audiograma |
1. Regėjimas su korekcija mažesnis nei 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 2. Nuolatinis neišgydomas ašarojimas H04.2 3. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 200 H53.4 4. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 5. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija F10–F19. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas psichiatras. |
|
17. Remonto ar demontavimo darbai avariniuose statiniuose |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Otorinolaringologas |
Vestibulinės funkcijos ištyrimas, audiograma |
1. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 2. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. |
|
18. Traukinių sąstatų formavimas (išformavimas), traukinių techninė apžiūra jų stovėjimo vietose ir darbai eksploatuojamuose geležinkelio ruožuose, automobilių kelių važiuojamosiose juostose |
|
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
|
Vadovaujamasi Geležinkelio darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365; 2005, Nr. 128-4637; 2008, Nr. 76-3030). |
|
19. Psichikos ligonių gydymas ir priežiūra |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Otorinolaringologas |
Vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma. |
1. Kurčnebylumas, neklasifikuojamas kitur H91.3 2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai: H81; H82 |
|
20. Valstybinių veterinarijos inspektorių pareigų vykdymas, veterinarijos gydytojų bei felčerių paslaugos |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Oftalmologas, otorinolaringologas |
Esant indikacijų – audiograma |
1. Kurčnebylumas, neklasifikuojamas kitur H91.3 2. Aklumas H53.0 |
|
21. Potencialiai pavojingų įrenginių montavimo darbai, potencialiai pavojingų įrenginių naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas |
Regėjimo aštrumo ir regėjimo lauko tyrimas vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma |
1. Regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis nei 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 2. Nuolatinis neišgydomas ašarojimas H04.2 3. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 200 H53.4 4. Vestibulinės funkcijos sutrikimai: H81; H82 5. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas 6. Epilepsija G40 |
|
22. Inkasatorių, apsaugos darbuotojų ar budėtojų, saugančių pastatus, patalpas ar kitus objektus, darbas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Oftalmologas, neurologas, otorinolaringologas, psichiatras, esant indikacijų – kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai |
Regėjimo aštrumo, refrakcijos, vestibulinės funkcijos ištyrimas, esant indikacijų – audiograma |
1. Regėjimas su korekcija silpnesnis nei 0,8 viena ir 0,5 – kita akimi 2. Refrakcijos anomalijos: trumparegiškumas (daugiau kaip 4,0D), progresuojantis trumparegiškumas su pakitimais akių dugne, hipermetropija – daugiau kaip 4,0D, hipermetropinis astigmatizmas – daugiau kaip 1,0D, miopinis astigmatizmas – daugiau kaip 1D 3. Vestibulinės funkcijos sutrikimai: H81; H82 4. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu: H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 5. Galūnės, plaštakos, pėdos trūkumas 6. Periferinių kraujagyslių ligos: obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas, varikozinis venų išsiplėtimas ir kitos I70-I73.0, I77.6, I83.0, I83.1, I83.2. 7. Lėtinės, dažnai paūmėjančios, odos ligos L23-L24, L50, L53. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas dermatovenerologas. 7. Epilepsija G40 8. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija F10–F19. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas psichiatras. |
|
23. Gaisrų gesinimas, gelbėjimo darbai pramoninių ir transporto avarijų vietose, gaivalinių nelaimių padarinių, cheminių ir radiacinių incidentų likvidavimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas. Esant indikacijų – kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai |
Regėjimo aštrumo, akipločio, vestibulinės funkcijos ištyrimas, KLR1, EKG1, esant indikacijų – audiograma |
1. Regėjimo organų ligos: 1.1. Regėjimo aštrumo susilpnėjimas. Regėjimas silpnesnis kaip 0,8 viena ir 0,5 – kita akimi (be korekcijos) 1.2. Lėtinės ašarų takų, vokų ligos, organiniai vokų trūkumai H02, H04.2–H04.3 1.3. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 100 H53.4 2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 3. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m. atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 4. Lėtinės periferinės nervų sistemos ligos G62–G64 5. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (ir esant kompensacijai) I05–I09, I10–I15, I20–I28, I30–I52 6. Lėtinės kvėpavimo organų ligos su funkcijos sutrikimu J44–J47, J45, J96.1 7. Burnos ertmės ir dantų ligos, dantų nebuvimas, jeigu tai trukdo naudotis kvėpavimo aparatais, uždedamų protezų turėjimas, alveolinė piorėja, stomatitas, periodontitas, apatinio žandikaulio kontraktūra ir ankilozė, artritas K05.1, K05.3, K12 8. Krūtinės ląstos deformacija, trikdanti kvėpavimą ir apsunkinanti darbą su dujokauke 9. Gerybiniai navikai, trukdantys dirbti su dujokauke 10. Visų rūšių išvaržos K40–K46 11. Obliteruojantis endarteritas, kojų venų varikozinis išsiplėtimas, trofinės opos, tromboflebitas, hemorojus I70, I77.6, I83.0, I83.1, I83.2. I84 12. Nosies polipai, pertvaros iškrypimai, žymiai trikdantys kvėpavimą pro nosį J33; J34,2 13. Išplitę viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai ar hipertrofiniai pakitimai J30; J31; J37; J38; J39 14. Cukrinis diabetas E10–E14 15. Epilepsija G40 |
|
24. Savivaldybių seniūnijų, savivaldybių administracijos vaiko teisių apsaugos, socialinės paramos padalinių darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų, socialinių darbuotojų padėjėjų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, socialinės rizikos asmenimis ar asmenimis, turinčiais psichinių sutrikimų, darbas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
|
Tyrimai ir konsultacijos – atliekama vadovaujantis Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sveikatos tikrinimosi tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 1145 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 73-3127) |
|
25. Kiti darbai, atliekami pavojingų darbų atlikimo vietose (zonose), išskyrus nurodytus 22 punkte. |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
|
Pagal konkrečius profesines rizikos veiksnius |
|
_________________
2 lentelė
PRIVALOMŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ TVARKA PRIIMANT Į DARBĄ IR (AR) DIRBANT KENKSMINGŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ POVEIKYJE
(KAI KURIAIS ATVEJAIS – PAKEITUS DARBĄ AR DARBOVIETĘ)
Kenksmingi rizikos veiksniai ir medžiagos |
Darbo pobūdis |
Tikrinimų periodiškumas |
Sveikatos tikrintojai |
Privalomi tyrimai |
Papildomos kontraindikacijos |
|||
Pirminio lygio |
Antrinio lygio |
|||||||
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
||
1. CHEMINIAI VEIKSNIAI |
||||||||
1.1. Akrilonitrilas (K, R, O) * |
Naudojimas, procesai, susiję su akrilonitrilo išsiskyrimu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 6. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 7. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 8. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48 |
||
Esant indikacijų –otorinolaringologas, nefrologas, gastroenterologas, dermatovenerologas, pulmonologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas |
Esant indikacijų – plaučių funkciniai mėginiai, šlapimo nuosėdų mikroskopija, forminių elementų kiekio nustatymas šlapime |
|||||||
1.2. Alifatiniai aminai (etanolaminas, dietanolaminas, metilaminas ir kiti) (O) |
Naudojimas, procesai, susiję su alifatinių aminų išsiskyrimu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 6. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 7. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 |
||
Esant indikacijų – Otorinolaringologas, nefrologas, gastroenterologas, dermatovenerologas, pulmonologas |
|
|||||||
1.3. Alifatinių angliavandenilių halogeniniai dariniai (dichloretanas, anglies tetrachloridas, chloroformas) (O, K) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrimu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas, neurologas, psichiatras (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR |
1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 J96.1 4. Lėtinės priekinės akių ligos (vokų, junginės, ragenos) H00–H06, H10–H13, H15–H20 5. Riebioji seborėja, odos folikulinio aparato ligos L00–L08, L10–L14, L21 6. Toksikomanija F10–F19 |
||
Esant indikacijų –oftalmologas, dermatovenerologas |
|
|||||||
1.4. Anglies disulfidas (K, R, O) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrimu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės akių ligos (vokų, junginės, ragenos) H00–H06, H10–H13, H15–H20 6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 7. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 8. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 9. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48 |
||
Esant indikacijų –neurologas, oftalmologas, pulmonologas, gastroenterologas, nefrologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas |
|
|||||||
1.5. Aromatinių angliavandenilių halogeniniai dariniai (bifenilai, benzilchloridas, chlorbenzenas, halogeniniai benzilai) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrimu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Psichiatras (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi |
1. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 2. Toksikomanija, narkomanija F10–F19 3. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 4. Galūnių polineuropatijos G60–G64 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 |
||
Esant indikacijų –neurologas, hematologas, dermatovenerologas |
|
|||||||
1.6. Aromatinių angliavandenilių nitro dariniai (dinitrofenolis dinitrobenzenas, trinitrotoluenas) (O) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrimu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Psichiatras, oftalmologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi |
1. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 2. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 3. Katarakta (kontaktuojant su tolueno nitrojunginiais) H25–H26, H28 4. Priekinės akies dalies lėtinės ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 5. Astma J45 6. Lėtinės uždegiminės šlapimo pūslės ligos (dirbant su anilino dažais) N30 7. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 8. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 9. Toksikomanija, narkomanija F10–F19 |
||
Esant indikacijų –neurologas, gastroenterologas, nefrologas, urologas, dermatovenerologas, hematologas, pulmonologas |
|
|||||||
1.7. Aromatiniai aminai (benzidinas, fenilendiaminas dianizidinas, toluidinas, naftilaminai) (J) |
Naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Lėtinės šlapimo takų ir inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23, N25–N29 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 7. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 |
||
Esant indikacijų –urologas, nefrologas, hematologas, pulmonologas, dermatovenerologas |
|
|||||||
1.8. Asbestas ir (ar) asbesto turintys produktai: Sąvoka „asbestas“ šiame įsakyme reiškia šiuos pluoštinius silikatus: 1.8.1. asbesto aktinolitas, CAS Nr. 77536-66-4 (*), 1.8.2. asbestas griuneritas (amozitas) CAS Nr. 12172-73-5 (*), 1.8.3. antofilitas, CAS Nr. 77536-67-5 (*), 1.8.4. chrizotilas, CAS Nr. 12001-29-5 (*), 1.8.5. krokidolitas, CAS Nr. 12001-28-4 (*), 1.8.6. tremolitas, CAS Nr. 77536-68-6 (*), (*) Cheminių medžiagų santrumpų registravimo tarnybos (CAS) suteikiamas numeris |
Procesai, susiję su asbesto plaušelių išsiskyrimu |
Ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus. Nebedirbantiems su asbestu, bet galėjusiems patirti jo poveikį praeityje – 1 kartą per 5 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas, pulmonologas (privaloma) |
Pokalbis su asmeniu, kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, krūtinės ląstos klinikinis patikrinimas, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J39, J34.2 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 7. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48 |
||
Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, dermatovenerologas, pulmonologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas |
Esant indikacijų – skreplių citologinis tyrimas arba KLR arba tomodensitometrija |
|||||||
1.9. Arsenas: 1.9.1. neorganiniai junginiai (arseno hidridas, arseno sulfidas, arseno oksidas, arseno chloridas, arsenatai); 1.9.2. organiniai junginiai (arsenazai ir kt.) (K) |
Naudojimas; procesai, susiję su jo išsiskyrimu |
1 kartą per metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Galūnių polineuropatijos G60–G64 6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 7. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 8. Lėtinės inkstų ir šlapimo pūslės ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23, N30 |
||
Esant indikacijų –neurologas, otorinolaringologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, pulmonologas, dermatovenerologas, gastroenterologas |
|
|||||||
1.10. Azodažikliai (antrachinoniniai, ftalocianiliniai) |
Naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi |
1. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 2. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 |
||
Esant indikacijų –dermatovenerologas, gastroenterologas |
|
|||||||
1.11. Azoto rūgštis, amoniakas, azoto oksidai (Ū) |
Gamyba, naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrimu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 |
||
Esant indikacijų –otorinolaringologas, pulmonologas |
|
|||||||
1.12. Baris ir jo junginiai (bario karbonatas, bario hidrofosfatas, bario feritas) |
Tirpių ir netirpių bario junginių naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT, EKG |
1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 4. Širdies ritmo sutrikimai I47–I49 |
||
Esant indikacijų –pulmonologas, kardiologas |
Esant indikacijų –kalis, natris, cholesterolis kraujo serume |
|||||||
1.13. Benzenas (K, O) ir jo homologai (ksilenas, toluenas, stirenas, izopropilbenzenas) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrimu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Hematologas, psichiatras (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), leukograma, ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, |
1. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 2. Toksikomanija, narkomanija F10–F19 3. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 4. Galūnių polineuropatijos G60–G64 5. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48 |
||
Esant indikacijų –dermatovenerologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas |
|
|||||||
1.14. 1,2-benzendikarboksirūgštis (ftalio rūgštis, ftalio rūgšties anhidridas (Ū, J) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrimu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 |
||
Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, neurologas, pulmonologas |
|
|||||||
1.15. Berilis ir jo junginiai (berilio oksidas, berilio sulfatas, berilio nitratas, berilio chloridas) (J, K) |
Naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 4. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 5. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 |
||
Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas – dirbant su tirpiais berilio junginiais, dermatovenerologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas |
|
|||||||
1.16. Bromas ir jo junginiai (brombenzenas bromfenolis ir kt.) (O) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 |
||
Esant indikacijų –otorinolaringologas, pulmonologas, dermatovenerologas, oftalmologas |
|
|||||||
1.17. Chloras ir jo junginiai (chloro vandenilis), chloro turintys mišiniai (chlorbutanas, chlorfenolis ir jo druskos ir kt.) (Ū) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 |
||
Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, radiologas, pulmonologas, dermatovenerologas |
Esant indikacijų – KLR |
|||||||
1.18. Chromas, chromo rūgštis (J, K), jų junginiai ir lydiniai |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, nosies pertvaros iškrypimai ir nosies kvėpavimo funkcijos sutrikimas J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 6. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 |
||
Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, radiologas, pulmonologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, hematologas, dermatovenerologas |
Esant indikacijų – leukograma |
|||||||
1.19. Ciano vandenilio rūgštis ir jos junginiai, cianamidai ir kt. (Ū, O) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Neurologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 4. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos) H00–H06, H10–H13, H15–H20 5. CNS ligos G00–G09, G10–G13, G30–G32 |
||
Esant indikacijų – oftalmologas |
|
|||||||
1.20. Dibutilftalatas (R) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 |
||
Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, neurologas, pulmonologas |
|
|||||||
1.21. 3,4-dichloroanilinas (O, J) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 |
||
Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, neurologas, pulmonologas |
|
|||||||
1.21. Diizodecilftalatas |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas, neurologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 |
||
Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas |
|
|||||||
1.22. Diizononilftalatas |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas, neurologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 |
||
Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas |
|
|||||||
1.23. Dimetilformamidas, dietilacetamidas ir kt. riebiųjų rūgščių amidai (R, O) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Neurologas, psichiatras (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi |
1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 3. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 4. Psichikos ligos F00–F09, F20–F29, F70–F79, F80–F89, F99 |
||
Esant indikacijų –otorinolaringologas, gastroenterologas, dermatovenerologas |
|
|||||||
1.24. Dirbtinis ir sintetinis pluoštas (J) |
Gamyba, perdirbimas, naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis rinitas, laringitas J30–J31, J37–J39 2. Astma J45 |
||
Esant indikacijų –otorinolaringologas, neurologas |
|
|||||||
1.25. Di-C9–11 šakotieji alkilesteriai, turintys daug C10 angliavandenilių |
Naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J34.2, J37–J39, 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 |
||
Esant indikacijų –otorinolaringologas, gastroenterologas, hematologas, psichiatras, dermatovenerologas |
|
|||||||
1.26. Di-C8–10 šakotieji alkilesteriai, turintys daug C9 angliavandenilių |
Naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 |
||
Esant indikacijų –otorinolaringologas, gastroenterologas, hematologas, psichiatras, dermatovenerologas |
|
|||||||
1.27. Dulkės: |
||||||
1.27.1. abrazyvinės ir turinčios abrazyvinių medžiagų (elektrokorundų, karbido, boro, elboro, silicio ir kt.); |
Apdirbimas, naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas, pulmonologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 |
Esant indikacijų –otorinolaringologas oftalmologas, dermatovenerologas |
|
|||||
1.27.2. anglies (juodųjų suodžių, grafito, kokso, dirbtinių deimantų); |
Naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas, pulmonologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 |
Esant indikacijų –otorinolaringologas oftalmologas, dermatovenerologas |
|
|||||
1.27.3. augalinės ir gyvulinės kilmės (medvilnės, linų, kanapių, vilnos, džiuto, grūdų, tabako, medienos, durpių, popieriaus) (J) |
Gamyba, naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas, pulmonologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 |
Esant indikacijų –otorinolaringologas oftalmologas, dermatovenerologas |
|
|||||
1.27.4. metalų ir jų lydinių dulkės |
Apdirbimas, padengimo procesai naudojant metalų aerozolius |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas, pulmonologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 |
Esant indikacijų –otorinolaringologas oftalmologas, dermatovenerologas |
|
|||||
1.27.5. neorganinių liuminoforų, (taip pat su mažiau kaip 5 % kadmio kiekiu) |
Naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas, pulmonologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 |
Esant indikacijų –otorinolaringologas oftalmologas, dermatovenerologas |
|
|||||
1.27.6. turinčios silicio (laisvas ir amorfinis silicio dioksidas) |
Liejimo darbai, paviršių, pastatų valymo smėliu darbai |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas, pulmonologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 |
Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas, dermatovenerologas |
|
|||||
1.28. Etilendiamintetraacetatas (J) |
Naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas, pulmonologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 |
Esant indikacijų –otorinolaringologas oftalmologas, dermatovenerologas |
|
|||||
1.29. Farmakologinės priemonės (narkotiniai preparatai, vitaminai, hormonai, antibiotikai, citostatikai) |
Gamyba, naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas, psichiatras, otorinolaringologas, neurologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, leukograma, bendras baltymas kraujo serume, ALT, AST, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Uoslės funkcijos sutrikimas R43.0, R43.1 2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai, Menjero liga H81, H81.0 3. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 4. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija F10–F19 5. Alerginės odos ligos L23 6. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 7. Astma J45 8. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 9. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 10. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 11. Psichikos ligos F00–F09, F20–F29, F70–F79, F80–F89, F99 12. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 13. Nėštumas Z32, Z33, Z34, Z35 |
Esant indikacijų – oftalmologas, pulmonologas, dermatovenerologas, gastroenterologas, nefrologas, hematologas |
Klinikinis kraujo tyrimas |
|||||
1.30. Fenoliai ir jų dariniai (chlorfenoliai, krezoliai, butilfenoliai ir kt.) (O) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT |
1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 4. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 |
Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, dermatovenerologas, pulmonologas |
|
|||||
1.31. Fluoras ir jo junginiai (vandenilio fluoridas, fluoridai, fluoritai ir kt.) (Ū) |
Gamyba, naudojimas, procesai, susiję su jo išsiskyrimu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas, neurologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas. Nosies pertvaros iškrypimai J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Galūnių polineuropatijos G60–G64 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Burnos ertmės ligos (lėtinis gingivitas, stomatitas, parodontitas) K05.1, K12, K05.3 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 8. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 |
Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas, odontologas, dermatovenerologas |
|
|||||
1.32. Formaldehidas (Ū, J, K) ir kiti alifatiniai aldehidai |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų ligos J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 |
Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas |
|
|||||
1.33. Fosforas ir jo junginiai (geltonasis fosforas (K), fosforo pentoksidas, fosforo chloroksidas (Ū, O), fosforo trichloridas, fosforo rūgštis, fosfatai ir kt.) |
Gamyba, naudojimas, procesai susiję su jų išsiskyrimu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 6. Galūnių polineuropatijos G60–G64 7. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 8. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 |
Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, neurologas, gastroenterologas, dermatovenerologas |
|
|||||
1.34. Furanas ir jo dariniai (furfurolas, tetrahidrofuranas ir kt.) (O) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG |
1. Hiperplastinis laringitas J37.0 2. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 3. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 |
Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, dermatovenerologas |
|
|||||
1.35. Gyvsidabris ir jo junginiai (K, O), gyvsidabrio garai (K) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Neurologas, odontologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, gyvsidabris šlapime |
1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Žandikaulių ir dantų ligos (lėtinis gingivitas, stomatitas, parodontitas) K05.1, K12, K05.3 3. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 4. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 5. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48 |
Esant indikacijų – dermatovenerologas, nefrologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas |
|
|||||
1.36. Hidrazinas ir jo junginiai (O) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas, kardiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT, bendras baltymas kraujo serume, ALT, AST, cholesterolis kraujo serume |
1. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 6. Kraujotakos sistemos ligos I00–I99 |
Esant indikacijų – gastroenterologas, dermatovenerologas, pulmonologas |
|
|||||
1.37. Izocianatai (Ū J) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis rinitas, laringitas J30–J31, J37–J39 2. Astma J45
|
Esant indikacijų – otorinolaringologas, pulmonologas, radiologas |
Esant indikacijų – KLR
|
|||||
1.38. Kadmis ir jo junginiai (K) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas su kvėpavimo funkcijos sutrikimu J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 6. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 7. Gerybinė prostatos hiperplazija N40 8. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48 |
Esant indikacijų – otorinolaringologas, pulmonologas, nefrologas, hematologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas |
Esant indikacijų –leukograma
|
|||||
1.39. Koksavimo dujos ir kiti koksavimo produktai |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu, asfaltbetoninių dangų paruošimas ir klojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 |
Esant indikacijų – otorinolaringologas, hematologas, pulmonologas |
Esant indikacijų – leukograma
|
|||||
1.40. Litis ir jo junginiai |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Neurologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG |
1. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 2. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 3. CNS ligos G00–G09, G10–G13, G30–G32 |
Esant indikacijų – oftalmologas, dermatovenerologas |
Esant indikacijų – litis kraujo serume |
|||||
1.41. Manganas ir jo junginiai |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas, neurologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT |
1. CNS ligos G00–G09, G10–G13, G30–G32 2. Galūnių polineuropatijos G60–G64 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 7. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 8. Alerginės odos ligos L23 |
Esant indikacijų – pulmonologas, hematologas, nefrologas, dermatovenerologas |
|
|||||
1.42. Metalai: (kobaltas (J), vanadis, molibdenas, titanas cirkonis (F), volframas) ir jų junginiai |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 6. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 7. Alerginės odos ligos L23 8. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 |
Esant indikacijų – neurologas, pulmonologas, hematologas, nefrologas, dermatovenerologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, gastroenterologas |
Esant indikacijų – baltymas kraujo serume, ALT, AST, EKG |
|||||
1.43. Metanolis (O) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Psichiatras, oftalmologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, akių dugno tyrimas |
1. Regos nervo ir tinklainės ligos H46–H48, H33–H25 2. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija F10–F19 |
Esant indikacijų –neurologas |
|
|||||
1.44. Metilacetatas |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, leukograma, KLR, IKFT |
1. Išplitę atrofiniai viršutinių kvėpavimo takų pakitimai J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 6. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 |
Esant indikacijų – pulmonologas, hematologas, dermatovenerologas |
|
|||||
1.45. Monochloracto rūgštis (O) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT |
1. Išplitę atrofiniai viršutinių kvėpavimo takų pakitimai J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 |
Esant indikacijų – pulmonologas, dermatovenerologas |
Esant indikacijų – leukograma |
|||||
1.46. Nafta, naftos perdirbimo produktai, benzinas |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas, neurologas, psichiatras (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Hiperplastinis laringitas J37 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 6. Lėtinės odos ligos, diskeratozės L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 7. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 8. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 9. Galūnių polineuropatijos G60–G64 10. Narkomanija, toksikomanija F10–F19 11. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 |
Esant indikacijų – pulmonologas, hematologas, nefrologas, dermatovenerologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, gastroenterologas |
Esant indikacijų –leukograma, baltymas kraujo serume, ALT, AST |
|||||
1.47. Naftalenas (naftalinas), chloruoti naftalenai ir jų junginiai (O) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, IKFT |
1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 3. Astma J45 4. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 5. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 7. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48 |
Esant indikacijų – neurologas, pulmonologas, hematologas, nefrologas, dermatovenerologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, gastroenterologas |
Esant indikacijų – leukograma, baltymas kraujo serume, ALT, AST |
|||||
1.48. ? –naftomis |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi |
1. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 2. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54
|
Esant indikacijų –nefrologas, dermatovenerologas |
|
|||||
1.49. Nikelis (J) ir jo junginiai (oksidas, karbonatas, chloridas, sulfatas ir kt.) (K, J, R), subsulfidas, karbonilas |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT |
1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 4. Lėtinis hiperplastinis rinitas, laringitas J31, J37 5. Gerybiniai navikai D10–D36 6. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 7. Odos alerginės ligos L23 |
Esant indikacijų –otorinolaringologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, pulmonologas, hematologas |
Esant indikacijų – leukograma |
|||||
1.50. Ozonas (Ū) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT |
1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 4. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos) H00–H06, H10–H13, H15–H20 |
Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas |
|
|||||
1.51. Pentanas |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT |
1. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 2. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 3. Astma J45 4. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 |
Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, gastroenterologas, radiologas |
Esant indikacijų – KLR |
|||||
1.52. Pesticidai |
Naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, audiograma, baltymas kraujo serume, ALT, AST |
1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 3. Astma J45 4. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai J30–J31, J37–J39 5. Klausos nervo pažeidimas H80–H83, H94 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 |
Esant indikacijų – neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas, pulmonologas, gastroenterologas |
Esant indikacijų – gyvsidabrio nustatymas šlapime arba kraujyje |
1.53. Plastmasės ir sintetinės dervos masės, kurių pagrindas: |
||||||
1.53.1. akrilinė ir metakrilinė rūgštys (J) |
Polimerų ir kopolimerų gamyba, perdirbimas, emulsijų, lakų, dažų naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 4. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 5. Galūnių polineuropatijos G60–G64 6. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 7. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 8. Alerginės odos ligos L23 |
Esant indikacijų – neurologas, otorinolaringologas, pulmonologas, gastroenterologas, dermatovenerologas, nefrologas |
|
|||||
1.53.2. alifatiniai neprisotintieji angliavandeniliai (etilenas, propilenas ir kt.) |
Polimerų ir kopolimerų gamyba, perdirbimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 6. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 7. Alerginės odos ligos L23 8. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 |
Esant indikacijų – otorinolaringologas, pulmonologas, gastroenterologas, dermatovenerologas, nefrologas, hematologas |
Esant indikacijų – leukograma |
|||||
1.53.3. amino dvibazės rūgštys (sebacino rūgštis, ftalio rūgštis ir kt.) diaminai (diamindifeniloksidas, diaminofenolis ir kt.) (J) |
Poliamidų gamyba, perdirbimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 6. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 7. Alerginės odos ligos L23 8. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 |
Esant indikacijų –otorinolaringologas, pulmonologas, gastroenterologas, dermatovenerologas, nefrologas, hematologas |
Esant indikacijų – klinikinis kraujo tyrimas
|
|||||
1.53.4. epichlorhidrinas (J, K, O) |
Epoksidinių dervų ir plastmasių jo pagrindu gamyba ir naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi |
1. Astma J45 2. Alerginės odos ligos L23 3. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48 |
Esant indikacijų – pulmonologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas |
|
|||||
1.53.5. Fenolis (O) ir formaldehidas (Ū, J, K) |
Polimerų gamyba, Naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 6. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 7. Alerginės odos ligos L23 8. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 9. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48 |
Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, gastroenterologas, nefrologas, dermatovenerologas, hematologas, pulmonologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas |
Esant indikacijų – leukograma, baltymas kraujo serume, ALT, AST
|
|||||
1.53.6. Fluoro organiniai junginiai (fluorofortas, fluorotanas ir kt.) |
Polimerų (fluoroplastų) ir kopolimerų gamyba; fluoroplastų šiluminis ir mechaninis perdirbimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, hipertrofinis laringitas J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Galūnių polineuropatijos G60–G64 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 7. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 |
Esant indikacijų –neurologas, otorinolaringologas, oftalmologas, dermatovenerologas, pulmonologas |
|
|||||
1.53.7. Silicio organiniai junginiai |
Dervų, lakų, skystų silikonų gamyba; polimerų, presavimo medžiagų perdirbimas; lakų, tepalų, dervų naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 |
Esant indikacijų – otorinolaringologas, pulmonologas |
|
|||||
1.53.8. Stirenas (O) |
Stireno polimerų ir kopolimerų, polieterinių dervų, lakų ir klijų, stikloplastikų gamyba; dervų ir plastmasių perdirbimas; dervų lakų, klijų naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, leukograma, IKFT |
1. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 2. Astma J45 3. Lėtinės kepenų ligos K70–K77
|
Esant indikacijų – hematologas, gastroenterologas, pulmonologas, radiologas |
Esant indikacijų –krūtinės ląstos rentgenograma, baltymas kraujo serume, ALT, AST |
|||||
1.53.9. Vinilchlorido monomeras (toliau – VCM) , (K, O) vinilchloridas, chloretenas, chloretilenas |
Polivinilchlorido naudojimas, procesai, susiję su VCM monomero išsiskyrimu |
1 kartą per metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) Esant indikacijų – onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, hematologas, neurologas, dermatovenerologas, endokrinologas, psichiatras, pulmonologas |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, leukograma, gliukozės kiekis kraujyje, KLR, IKFT, baltymas kraujo serume, ALT, AST Esant indikacijų –rankų kaulų rentgenologinis tyrimas |
1. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0 2. Galūnių polineuropatijos G60–G64 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6.Cukrinis diabetas E10–E14 7. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 8. Lėtinės odos ligos, sklerodermija L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54, M34 9. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija F10–F19 10. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 11. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48 |
1.54. Retieji žemės elementai (lantanas, cezis, kandis, erbis ir kt.) |
Naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT |
1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 |
Esant indikacijų – pulmonologas, radiologas |
Esant indikacijų – KLR |
|||||
1.55. Selenas, telūras ir jų junginiai |
Naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT |
1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 4. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 |
Esant indikacijų – radiologas, pulmonologas, dermatovenerologas |
Esant indikacijų – KLR
|
|||||
1.56. Siera ir jos junginiai (sieros ir sulfitinė rūgštys, sieros dioksidas (Ū), sieros trioksidas, sieros vandenilis ir kt.) (F, Ū) |
Gamyba, naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT, KLR |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 6. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 |
Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, dermatovenerologas, pulmonologas |
|
|||||
1.57. Skalūnų dervos |
Naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai J30–J31, J37–J39 2. Astma J45 3. Lėtinės odos ligos, fotodermatozės, diskeratozės, seborėjinis dermatitas L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54, L56, L21, L80, L84–L85 4. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 |
Esant indikacijų – dermatovenerologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas, pulmonologas, otorinolaringologas, oftalmologas, radiologas |
Esant indikacijų – KLR |
|||||
1.58. Sintetinės skalbimo priemonės (J) |
Naudojimas, gamyba |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT |
1. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 2. Astma J45 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 4. Atrofiniai viršutinių kvėpavimo takų pakitimai J30–J31, J37–J39 5. Odos alerginės ligos L23 |
Esant indikacijų – otorinolaringologas, dermatovenerologas, pulmonologas, radiologas |
Esant indikacijų – KLR |
|||||
1.59. Stibis ir jo junginiai (stibio oksidas, stibio chloridas, stibio jodidas, stibio fluoridas ir kt.) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 |
Esant indikacijų – otorinolaringologas |
|
|||||
1.60. Sintetinis kaučiukas (butadieninis, poliizopreninis, polichlorpreninis) |
Naudojimas, vulkanizavimas, perdirbimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT |
1. Astma J45 2. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 |
Esant indikacijų – pulmonologas |
|
|||||
1.61. Švinas ir jo neorganiniai junginiai (R) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, eritrocitai su bazofiliniu grūdėtumu, hemoglobinas, retikuliocitų kiekis leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi |
1. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 2. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 3. Galūnių polineuropatijos G60–G64 |
Esant indikacijų – neurologas |
1.62. Suvirinimo aerozoliai: |
||||||
1.62.1. turintys, nikelio, chromo, fluoro junginių, berilio, švino (J, K, R); |
Suvirinimas, pjovimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J37–J39, J34.2 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 |
Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas, dermatovenerologas, onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas |
|
|||||
1.62.2. turintys mangano, aliuminio, titano, vario, cinko, molibdeno, vanadžio, volframo |
Suvirinimas, pjovimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Radiologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, KLR, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Nosies pertvaros iškrypimas, trukdantis kvėpuoti per nosį J30–J31, J37–J39, J34.2 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 8. Galūnių polineuropatijos G60–G64 9. CNS ligos G00–G09, G10–G13, G30–G32 |
Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, neurologas, pulmonologas dermatovenerologas |
|
|||||
1.63. Talis ir jo junginiai (talio bromidas, talio jodidas, talio chloridas, talio hidroksidas, talio nitratas ir kt.) |
Naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG |
1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. Lėtinis gingivitas, stomatitas, paradontozė K05.1, K12, K05.3 3. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 4. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai J30–J31, J37–J39 |
Esant indikacijų – otorinolaringologas, neurologas, oftalmologas |
|
|||||
1.64. Taurieji metalai (auksas, sidabras, jų junginiai ir lydiniai) (J) |
Naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG |
1. Astma J45 2. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II? J96.1 |
Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas |
|
|||||
1.65. Tetraetilšvinas (R, O) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Neurologas (privaloma) |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, leukograma |
1. Galūnių polineuropatijos G60–G64 2. CNS ligos G00–G09, G10–G13, G30–G32 3. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 |
Esant indikacijų – hematologas |
|
|||||
1.66. Tetranatrioetilendiamintetraacetatas |
Naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT |
1. Astma J45 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II? J96.1 |
Esant indikacijų –pulmonologas |
Esant indikacijų – KLR |
|||||
1.67. Urzolis ir urzoliniai dažai (J) |
Naudojimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT |
1. Astma J45 2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai. Hipertrofinis laringitas J30–J31, J37–J39 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II? J96.1 5. Akių ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 6. Odos alerginės ligos L23 |
Esant indikacijų –otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas, radiologas |
Esant indikacijų – KLR
|
|||||
1.68. Vandenilio peroksidas (Ū) |
Naudojimas, procesai, susiję su jų išsiskyrivmu |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, IKFT |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai J30–J31, J37–J39 2. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 3. Astma J45 4. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 5. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 |
Esant indikacijų –otorinolaringologas, pulmonologas, dermatovenerologas, radiologas |
Esant indikacijų – KLR |
|||||
1.69. Kitos pavojingos cheminės medžiagos, neišvardytos šiame sąraše ir naudojamos Lietuvoje |
|
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), ENG, šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR |
1. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, nosies pertvaros iškrypimai ir nosies kvėpavimo funkcijos sutrikimas J30–J31, J34.2, J37–J39 2. Plaučių tuberkuliozė A15 3. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 4. Astma J45 5. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I–II° J96.1 6. Priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H00–H06, H10–H13, H15–H20 7. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10–L14, L20–L30, L40, L50–L54 8. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 9. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N16, N17–N19, N20–N23 10. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77 |
Esant indikacijų – otorinolaringologas, oftalmologas, pulmonologas, dermatovenerologas, nefrologas, gastroenterologas, hematologas, radiologas, klinikinės imunologijos ir alergologijos gydytojas, |
Esant indikacijų – leukograma |
2. BIOLOGINIAI VEIKSNIAI |
|||||||
2.1. Alergenai, skirti diagnostikai ir gydymui; kraujo preparatai, imunobiologiniai preparatai |
Gamyba |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT, esant indikacijų – plaučių funkciniai mėginiai, šlapimo nuosėdų mikroskopija, forminių elementų kiekio nustatymas šlapime |
1. Išplitę viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, hipertrofinis laringitas J30– J31, J37– J39 2. Lėtinės plaučių ligos 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas J96.1; 4. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10– L14, L20–L30, L40, L50–L54 5.Lėtinės kepenų ligos K70–K77 6. Lėtinės inkstų ligos N00–N08, N10–N23 7. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48 |
|
Otorinolaringologas esant indikacijų – kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai |
|
||||||
2.2. Antibiotikai („A“) |
Naudojimas medicinoje, veterinarijoje ir vaistinėse |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), šlapimo tyrimas analizatoriumi, KLR, IKFT, esant indikacijų – plaučių funkciniai mėginiai, šlapimo nuosėdų mikroskopija, forminių elementų kiekio nustatymas šlapime |
1. Išplitę viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai, hipertrofinis laringitas J30– J31, J37– J39 2. Lėtinės plaučių ligos J 44– J47 3. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas J96.1; 4. Lėtinės odos ligos L02, L08, L10– L14, L20–L30, L40, L50–L54; 5. Lėtinės kepenų ligos K70–K77 |
|
Otorinolaringologas esant indikacijų – kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai |
|
||||||
2.3. Fermentiniai preparatai, biostimuliatoriai („A“) |
Gamyba ir panaudojimas medicinoje, vaistinėse, žemės ūkyje ir kt. |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Esant indikacijų – radiologas |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), esant indikacijų – KLR |
1. Alerginės odos ligos L23; L24 2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai ir alerginės ligos J30– J31 |
|
Otorinolaringologas esant indikacijų – ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai |
|
||||||
2.4. Grybai – producentai, baltymų – vitaminų koncentratai, pašarinės mielės, kombinuotieji pašarai („A“) |
Gamyba ir produktų, gautų mikrobiologinės sintezės būdu, naudojimas. Transportavimo taros plovimas |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Esant indikacijų – radiologas |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), esant indikacijų – KLR |
1. Alerginės odos ligos L23; L24 2. Viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai ir alerginės ligos J30–J31 3. Lėtinės plaučių ligos J41– J47 |
|
Otorinolaringologas esant indikacijų – ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai |
|
||||||
2.5. Helmintais užkrėsta medžiaga |
Kontaktavimas su užkrėsta helmintais medžiaga, infekciniais ligoniais |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Esant indikacijų – radiologas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), KLR, esant indikacijų – išmatų tyrimas dėl helmintų ir kiti tyrimai |
Bendrosios kontraindikacijos |
|
2.5.1. Pavojingos biologinės medžiagos (I – IV rizikos grupės, iš jų infekcinių ir virusinių ligų sukėlėjai) |
Darbai maisto gamybos įmonėse, darbai, kurių metu kontaktuojama su gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais; darbai sveikatos apsaugos įstaigose, įskaitant darbą izoliatoriuose ir lavoninėse; darbai klinikinėse, veterinarijos ir diagnostikos laboratorijose; darbai žemės ūkyje; darbai atliekų perdirbimo (utilizavimo) įmonėse, vandens valymo įrenginiuose ir kt. |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Esant indikacijų – radiologas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), esant indikacijų – KLR |
Bendrosios kontraindikacijos |
|
1.
2.
3. FIZIKINIAI VEIKSNIAI |
||||||
3.1. Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai („A“, „C“) |
1. Darbai su jonizuojančiosios spinduliuotės generatoriais ir uždaraisiais ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ( „A“ kategorijos darbuotojai) |
1 kartą per metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Oftalmologas, esant indikacijų – neurologas, psichiatras ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), leukograma, regėjimo aštrumas, akipločio ištyrimas, esant indikacijų – IKFT, KLR |
1. Regėjimas su korekcija ne mažesnis kaip 0.5 – viena ir 0.2 – kita akimi. Refrakcija skiaskopiškai: trumparegystė, esant normaliam akies dugnui iki 10.0 D, toliaregystė – iki 8.0 D, astigmatizmas – ne mažiau kaip 3.0 D 2. Katarakta H26 – H28. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. 3. Kraujo ir kraujodaros organų ligos D50–D53, D55–D59, D60–D64, D65–D69, D70–D77. 4. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0 5. Navikiniai susirgimai anamnezėje C00–D48. 6. Susirgimai, neleidžiantys naudotis individualiųjų saugos priemonių, skirtų apsisaugoti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. 7. II–IV stadijų spindulinė liga, esant nuolatiniam kenkimui (esant spindulinės ligos I stadijai, apie tinkamumą dirbti sprendžiama individualiai) T66 8. Prienosinių ančių lėtinės pūlinės ligos J32 9. Lėtiniai otitai su dažnais paūmėjimais H65–H75 10. Cukrinis diabetas E10–E14 11. Psichikos ir elgesio sutrikimai F20–F29 (kiti psichikos ir elgesio sutrikimai – paūmėjimo metu) |
Oftalmologas, esant indikacijų – neurologas, psichiatras ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai |
||||||
2. Darbai su atvirais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, atominėje elektrinėje bei radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro laikino ir galutinio saugojimo saugyklose (kapinynuose) („A“ kategorijos darbuotojai) |
1 kartą per metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Oftalmologas, otorinolaringologas, psichiatras, esant indikacijų – nefrologas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), leukograma, šlapimo tyrimas analizatoriumi, regėjimo aštrumas, akipločio ištyrimas, EKG, esant indikacijų – IKFT, KLR |
||
oftalmologas, otorinolaringologas, psichiatras, esant indikacijų – nefrologas, dermatovenerologas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai | ||||||
3.2 .Vibracija | ||||||
Visi darbai, susiję su vibracijos poveikiu: rankas ir visą žmogaus kūną veikianti vibracija |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
---- |
Vestibulinės funkcijos tyrimas, esant indikacijų – audiograma |
1. Didelė komplikuota trumparegystė (daugiau kaip 8.0 D) H52.1 2. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0 3. Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G60–G64, G70–G73 4. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.8; H91.9; H93.3; H94, išskyrus H91.3. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas 5. Vestibulinės funkcijos sutrikimai H81; H82 6. Diskogeninės juosmens srities stuburo ligos M51.1 |
|
Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas |
||||||
3.3. Akustinis triukšmas |
Darbai, kai kasdienio veikiančio triukšmo lygis viršija arba gali viršyti žemutinę ekspozicijos vertę veiksmams pradėti 80 dB (A) |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Otorinolaringologas |
Audiograma, esant indikacijų – vestibulinės funkcijos tyrimas |
1. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.8; H91.9; H93.3; H94, išskyrus H91.3. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 2. Vestibulinės funkcijos sutrikimai: H81; H82 3. Sunki arterinė hipertenzija I 11– I15 |
Neurologas, otorinolaringologas |
||||||
3.4. Dirbtinė optinė spinduliuotė
3.4.1. Lazerio (koherentinė) spinduliuotė
3.4.2. Nekoherentinė spinduliuotė – bet kokia optinė (ultravioletinė, regimoji, infraraudonoji) spinduliuotė, išskyrus lazerio spinduliuotę |
Visos darbo su lazeriais ir su nekoherentinės optinės spinduliuotės šaltiniais rūšys |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Oftalmologas, esant indikacijų – dermatovenerologas |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai) |
1. Regėjimo susilpnėjimas: mažiau kaip 0.6 – viena ir mažiau kaip 0.5 – kita akimi (su korekcija). Leidžiamos šios anomalinės skiaskopiškai nustatomos refrakcijos ribos: silpnesnės akies – trumparegystė ne daugiau kaip 6.0 D, esant normaliam akies dugnui – iki 10 D, toliaregystė, priklausomai nuo korekcijos – iki 6.0 D, sudėtingas trumparegiškas ar toliaregiškas astigmatizmas – ne daugiau kaip 3.0 D, trumparegiškas ir toliaregiškas astigmatizmas – ne daugiau kaip 3.0 D 2. Katarakta H26–H28. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. 3. Lėtinės pasikartojančios odos ligos L20, L23, L40, L50, L53 |
oftalmologas, esant indikacijų – dermatovenerologas, neurologas |
||||||
3.5. Elektrinis ir magnetinis laukai: |
|
|
|
|
|
|
3.5.1. Elektromagnetinis laukas 10 kHz – 300 GHz dažnių juostose |
Visos darbo su nurodyto diapazono elektromagnetinės energijos šaltiniais (stacionarūs radiotechniniai objektai bei jų sistemos) rūšys |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Esant indikacijų – neurologas |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), esant indikacijų – EKG ir EEG |
Katarakta H26–H28. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. |
Oftalmologas, esant indikacijų – neurologas |
||||||
3.5.2. Pramoninio dažnio (50Hz) elektromagnetinis laukas |
Visi darbai, atliekami pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinio lauko įtakos zonoje |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Esant indikacijų – neurologas |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), esant indikacijų – EKG ir EEG |
Katarakta H26–H28 Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. |
Oftalmologas, esant indikacijų – neurologas |
||||||
3.6. Elektrostatinis laukas |
Visi darbai su elektrostatinių laukų šaltiniais |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Esant indikacijų – neurologas |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), esant indikacijų – EKG |
Katarakta H26–H28 Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. |
Oftalmologas, esant indikacijų – neurologas |
||||||
3.7. Šiluminė aplinka |
|
|
|
|
|
|
3.7.1. Šiluminė aplinka darbo patalpose, šiltuoju metų laikotarpiu |
Darbai pagal technologinį procesą, kai negalima užtikrinti šiluminio komforto ir pakankamos šiluminės aplinkos darbo vietose higienos normos |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Oftalmologas |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), regėjimo aštrumas |
1. Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0.5 viena ir 0.2 – kita akimi 2. Akipločio defektai. Regėjimo lauko susiaurėjimas daugiau kaip 200 H53.4 3. Katarakta H26–H28. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. 4. Lėtinės odos ligos L20, L23, L40, L50, L53–L54 |
Oftalmologas, esant indikacijų – dermatovenerologas |
||||||
3.7.2. Šiluminė aplinka darbo patalpose šaltuoju metų laikotarpiu |
Darbai, viršijant žemiausią ribą pagal šiluminio komforto ir pakankamos šiluminės aplinkos darbo patalpose higienos normą |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
|
1. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0 2. Jungiamojo audinio lėtinės uždegiminės ligos M00–M13 M30–M35, M60–M63, M65–M68 3. Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G60–G64, G70–G73 |
Neurologas esant indikacijų – reumatologas |
||||||
3.7.3. Oro temperatūra, dirbant lauko sąlygomis |
Šiltuoju metų laiku daugiau kaip +30°C, šaltuoju metų laiku – žemesnė nei -100C |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), regėjimo aštrumas |
Žr. 3.7.1 arba 3.7.2 punktus |
Oftalmologas, esant indikacijų – neurologas, dermatovenerologas |
||||||
3.8. Padidėjęs atmosferos slėgis |
Darbai po vandeniu (naro) kesonuose, barokamerose |
1 kartą per metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Vestibulinės funkcijos tyrimas, esant indikacijų – KLR, IKFT, regėjimo aštrumas, audiograma |
1. Nuolatiniai regėjimo funkcijos sutrikimai, regėjimas mažesnis kaip 0,8 viena ir 0,5 – kita akimi (be korekcijos) 2. Išorinės ausies ligos: H60–H62; vidurinės ausies ir speninės ataugos ligos H65–H75; vidinės ausies ligos: H80–H83; H90.3; H90.4; H91.1; H91.3; H93.3; H94, įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H90, H91. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. 3. Vestibulinės funkcijos sutrikimai: H81; H82 4. Žymūs skeleto–raumenų išsivystymo trūkumai ir traumų pasekmės (kūno defektai, anomalijos, deformacijos), sunkinančios judėjimą 5. Vienos rankos dviejų pirštų nebuvimas ar nejudrumas 6. Gerybiniai navikai D10-D36 7. Randai, trofikos sutrikimai, grybelinė infekcija, lėtinės odos ligos joms paūmėjus I83, B35, B37.2, L20, L23, L40, L50, L52, L53 8. Burnos ertmės ir dantų ligos, dantų nebuvimas, jeigu tai trukdo naudotis kvėpavimo aparatais, uždedamų protezų turėjimas, alveolinė piorėja, stomatitas, periodontitas, apatinio žandikaulio kontraktūra ir ankilozė, artritas K05, K06, K10–K13 9. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos J44–J47 10. Astma J45 11. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas I-II° J96.1 12. Lėtinės (centrinės ir periferinės) nervų sistemos ligos G00–G99 13. Somatoforminė autonominė disfunkcija F45.3 14. Lėtinės inkstų ligos, akmenligė N00–N08, N10–N39 15. Širdies ligos, nepriklausomai nuo jų kompensacijos laipsnio I05–I09, I10–I15, I20–I25, I26–I28, I30–I52 16. Arterinė hipertenzija I10–I15 17. Išsiplėtusių kojų venų varikozinės ligos, hemorojus, obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0, I80, I83, I84 18. Jungiamojo audinio lėtinės uždegiminės ligos M00–M25, M30–M36 19. Visos tuberkuliozės formos A15–A19 20. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai F00–F06.4; F07 – nuolat; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas F10–F19 – aktyviai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas arba remisija, trumpesnė negu 2 m.; schizofrenija, schizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai F20–F23; F25; F28; F29 – jei remisija trumpesnė negu 5 m.; nuotaikos (afektiniai) sutrikimai F30.1–F33.9 ir neuroziniai sutrikimai F40.0; F41.0–F41.8 – jei remisija trumpesnė negu 3 m.; suaugusiųjų asmenybės sutrikimai F60.0–F60.3; F61.0; F63.1 – kai kompensacija trunka mažiau kaip 3 m.; protinis atsilikimas F71–F79 |
Neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas, esant indikacijų – psichiatras, radiologas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai |
||||||
3.9. Ultragarsas (kontaktinis perdavimas) |
Darbas su ultragarso defektoskopais ir medicinine aparatūra |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Jautrumas vibracijai, esant indikacijų – EKG, šalčio mėginys |
1. Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G60–G64, G70–G73 2. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0 |
Neurologas |
4. ERGONOMINIAI (BIOMECHANINIAI) VEIKSNIAI |
||||||||
4.1. Balso stygų nuolatinis įtempimas |
Darbai, susiję su balso stygų pertempimu (mokytojų, dėstytojų, diktorių, dainininkų, telefono stočių kai kurių darbuotojų) |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Esant indikacijų – otorinolaringologas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai |
Kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai), esant indikacijų – klausos tyrimas |
1. Lėtinės ligos, susijusios su garso funkcijos sutrikimu (lėtiniai laringitai, faringitai ir pan.) J37.0, J31.2, J38 2. Balso pakitimai R49 |
||
Otorinolaringologas |
||||||||
4.2. Darbo sunkumas |
|
|
|
|
|
|
||
4.2.1. Krovinių tvarkymas rankomis |
Bet koks krovinio gabenimas ar laikymas, kai vienas ar daugiau darbuotojų kelia, leidžia žemyn, stumia, traukia, neša ar judina krovinį, kuris dėl jo savybių ar nepalankių ergonominių sąlygų kelia riziką darbuotojams, ypač susižeisti nugarą. |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
Dinamometrija, EKG |
1. Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos M00–M25, M30–M36 2. Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G54–G64, G70–G73 3. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0 4. Žymus kojų venų varikozinis išsiplėtimas, tromboflebitas, hemorojus I80–I84 5. Išvaržos, enteroptozės K40–K46, K63.4, 6. Diskogeninės kaklo ir juosmens stuburo ligos M50, M51.1 |
||
Neurologas, esant indikacijų – reumatologas |
||||||||
4.2.2. Stereotipiniai (nuolat pasikartojantys) darbo judesiai |
Dalyvaujant plaštakos ir pirštų, rankų ir pečių juostos raumenims (kai judesiams atlikti naudojama jėga, kai judesių atlikimui būtinas greitis ir tikslumas) |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Esant indikacijų – radiologas |
Esant indikacijų – plaštakų rentgenograma |
1. Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos M00–M25, M30–M36 2.Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G54–G64, G70–G73 3. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0 |
||
Neurologas esant indikacijų – reumatologas |
||||||||
4.2.3. Darbo poza |
Periodiškai esant nepatogioje, fiksuotoje, priverstinėje padėtyje. |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
|
EKG |
1. Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos M00–M25, M30–M36 2. Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G60–G64, G70–G73 3. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.0 4. Žymus kojų venų varikozinis išsiplėtimas, I80–I84 |
||
Neurologas, esant indikacijų – kardiologas reumatologas |
||||||||
4.3.Darbo įtampa |
|
|
|
|
|
|
||
4.3.1.analizatoriai |
|
|
|
|
|
|
||
4.3.1.1. Padidėjusi regėjimo įtampa, stebimo objekto dydis |
Visos darbo rūšys, susijusios su regėjimo įtampa a) I° (su objektu iki 0,15 mm) ir II° (su objektu nuo 0,15 iki 0,3 mm) preciziniai darbai |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Oftalmologas |
Regėjimo aštrumo, akispūdžio nustatymas |
1. Regėjimas su korekcija: išankstinio tikrinimo metu – mažiau kaip 1,0, periodinių tikrinimų metu – mažiau kaip 0,8 viena ir 0,5 kita akimi 2. Refrakcijos anomalijos H52: išankstinio tikrinimo metu: miopija – daugiau kaip 3 D, hipermetropija – daugiau kaip 3 D, astigmatizmas – daugiau kaip 1,5 D, periodiškų tikrinimų metu: miopija – daugiau kaip 6,0 D, hipermetropija – daugiau kaip 4,0 D, astigmatizmas – daugiau kaip 2,0 D 3. Akomodacijos susilpnėjimas ne pagal amžių H45- H51 4. Lagoftalmas H02.2 5. Lėtinės priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H04.3–H02. H10.4 6. Regos nervo ir tinklainės ligos H30–H36, H46–H48 7. Glaukoma H40, H42. Individualiais atvejais sprendžia gydytojas oftalmologas |
||
b) III ir IV laipsnio tikslumo (0,5–1 mm) darbai įtempus regėjimą: informacijos stebėjimas ekrane ir pan. |
Oftalmologas |
Regėjimo aštrumo, akispūdžio, binokulinio regėjimo nustatymas |
1. Regėjimas su korekcija – ne mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi Refrakcijos anomalijos H52: miopija – daugiau kaip hipermetropija – daugiau kaip 6,0 D, astigmatizmas – daugiau kaip 2,0 D 2. Binokulinio regėjimo nebuvimas H49–H52 3. Akomodacijos susilpnėjimas ne pagal amžių H45– H51 4. Lagoftalmas H02.2 5. Lėtinės priekinės akių dalies ligos (vokų, junginės, ragenos, ašarų takų) H04.3–H02. H10.4 6. Regos nervo ir tinklainės ligos H30–H36, H46–H48 7. Glaukoma H40, H42. Individualiais atvejais dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. |
|||||
4.3.1.2. Padidėjusi klausos įtampa (darbo procesui būtini aiškiai suprantami žodžiai ir signalai) |
Darbai dispečerinėse, informacines paslaugas telefonu teikiančiose tarnybose ir pan. |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Otorinolaringologas |
Esant indikacijų – audiograma |
1. Įvairios etiologijos klausos susilpnėjimas viena arba abiem ausimis, kai šnabždesys girdimas mažesniu kaip 3 m atstumu H65.2; H65.3; H66.1; H66.2; H74.0, H74.1; H74.2; H74.3; H80; H83; H90; H91.0; H91.1; H91.3; H91.8; H91.9; H93.3; H94. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas otorinolaringologas. (ypatingais atvejais leidžiama naudotis klausos aparatais) |
||
4.3.2. Darbas su videoterminalais (kompiuteriais ir kt.) |
|
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Oftalmologas |
Regėjimo aštrumo, refrakcijos, akių dugno ištyrimas, akispūdžio nustatymas –vyresniems nei 40 m. |
1. Regėjimas su korekcija ne mažesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi 2. Refrakcijos anomalijos H52: miopija – daugiau kaip 10,0 D, hipermetropija – daugiau kaip 8.0 D, astigmatizmas – daugiau kaip 3,0 D 3. Akomodacijos susilpnėjimas ne pagal amžių H45- H51 4. Lėtinės akių ligos H15–H45. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. 5. Regos nervo ir tinklainės ligos H30–H36, H46–H48. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. 6. Glaukoma H40–H42. Individualiu atveju dėl galimybės dirbti sprendžia gydytojas oftalmologas. |
||
5. Psichosocialiniai veiksniai |
||||||||
5.1. Naktinis darbas |
Naktį dirbantys darbuotojai |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas |
Esant indikacijų – kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai |
EKG, esant indikacijų – radiologinis tyrimas |
1. Kvėpavimo organų ir širdies kraujagyslių ligos su nepakankamumu J44.9, J45, J80, J84, I05–I52; 2. Miego sutrikimai F51.1, F51.4, F51.5; 3. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai F00–F06.4; F07 – nuolat; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas F10–F19 – aktyviai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas arba remisija, trumpesnė negu 2 m.; schizofrenija, schizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai F20–F23; F25; F28; F29 – jei remisija trumpesnė negu 5 m.; nuotaikos (afektiniai) sutrikimai F30.1–F33.9 ir neuroziniai sutrikimai F40.0; F41.0–F41.8– jei remisija trumpesnė negu 3m.; suaugusiųjų asmenybės sutrikimai F60.0–F60.3; F61.0; F63.1 – kai kompensacija trunka mažiau kaip 3 m; protinis atsilikimas F71–F79. |
||
*– poveikis: F – fibrogeninis, J – jautrinantis, K – kancerogeninis, M – mutageninis, O – patekimas per nepažeistą odą,
R – reprodukcijai toksiškas, Ū – ūmus.
SANTRUMPOS: EEG – elektroencefalograma,
EKG – elektrokardiograma,
ENG – eritrocitų nusėdimo greitis,
KLR – krūtinės ląstos rentgenograma,
IKFT – išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimas.
_________________
3 lentelė
Pavyzdinis PROTOKOLAS
Įstaigos (įmonės) pavadinimas |
||
Adresas |
||
Tel., |
faks. |
el. paštas |
PROTOKOLAS
200.................
(Data, Nr.)
..................
(Vieta)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284), visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą turi būti konfidenciali, ja galima naudotis tik dėl dirbančiojo interesų, gerbiant pastarojo asmens privatumą.
Dėl asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis, sveikatos tikrinimo
...................................................................................................................................................
(asmens sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas)
...................................................................................................................................................
šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas arba darbo medicinos gydytojas
(gydytojo vardas, pavardė)
vadovaudamasis įstaigos vadovo 200... m. ...............mėn. d. įsakymu Nr. ... atliko profilaktinį dirbančiųjų sveikatos tikrinimą.
1. Įmonės (įstaigos) profesinės rizikos veiksniai (cheminiai, biologiniai, fizikiniai, ergonominiai, fiziniai ir kt.):
|
|
|
|
|
|
2. Profilaktinio sveikatos tikrinimo duomenys:
Tikrinimo duomenys |
Vyrai |
Moterys |
Iš viso |
||||
Reikėjo patikrinti |
|
|
|
||||
Patikrinta |
|
|
|
||||
Eil. Nr. |
vardas, pavardė |
gim. m. |
profesija |
profesinės rizikos veiksnys |
|
|
|
1. |
|
|
|
|
|
|
|
2. |
|
|
|
|
|
|
|
3. |
|
|
|
|
|
|
|
3. Tikrinimo metu atlikta:
Eil. Nr. |
Tyrimai |
Skaičius |
1. |
Klinikiniai kraujo tyrimai (Hb, leukocitai, ENG) |
|
2. |
Šlapimo tyrimai |
|
3. |
Krūtinės ląstos rentgenogramos |
|
4. |
Biocheminiai kraujo tyrimai |
|
5. |
Mikroprecipitacijos reakcijos |
|
6. |
Audiogramos |
|
7. |
EKG |
|
8. |
Tyrimai ultragarsu |
|
9. |
Kvėpavimo funkcijos tyrimai |
|
10. |
Skreplių citologiniai tyrimai |
|
11. |
Kiti tyrimai |
|
4. Pateiktos išvados:
4.1. Dėl asmenų, kuriems leidžiama dirbti su apribojimais:
Eil. Nr. |
Vardas, pavardė |
Gim. m. |
Profesija |
Profesinės rizikos veiksnys |
Apribojimai |
Siūlymai darbdaviui ir darbuotojui |
1. |
|
|
|
|
|
|
2. |
|
|
|
|
|
|
3. |
|
|
|
|
|
|
4.2. Dėl asmenų, kuriems įtariama profesinė liga:
Eil. Nr. |
Vardas, pavardė |
Gim. m. |
Profesija |
Profesinės rizikos veiksnys |
Įtariama diagnozė |
Siūlymai darbdaviui ir darbuotojui |
1. |
|
|
|
|
|
|
2. |
|
|
|
|
|
|
3. |
|
|
|
|
|
|
4.3. Dėl asmenų, kuriems dėl sveikatos būklės būtina pakeisti darbo sąlygas į nesusijusias su profesinės rizikos veiksniais:
Eil. Nr. |
Vardas, pavardė |
Gim. m. |
Profesija |
Profesinės rizikos veiksnys |
Siūlymai darbdaviui ir darbuotojui |
1. |
|
|
|
|
|
2. |
|
|
|
|
|
3. |
|
|
|
|
|
Protokolas surašomas dviem egzemplioriais (paciento darbdaviui, patikrinimą atlikusiai ASPĮ)
...................................................................................................................................................
šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas arba darbo medicinos gydytojas, tel. ...... (vardas, pavardė) “ |
(parašas) |
Priedo pakeitimai:
Nr. V-1072, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 4-163 (2010-01-12), i. k. 1092250ISAK00V-1072
14 priedas. Neteko galios nuo 2003-10-02
Priedo naikinimas:
Nr. V-540, 2003-09-18, Žin. 2003, Nr. 92-4164 (2003-10-01), i. k. 1032250ISAK000V-540
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
15 priedas
GYDYTOJŲ, NORINČIŲ GAUTI LICENCIJĄ GYDYTOJO VEIKLAI, SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA
Sveikatos tikrintojas |
Sveikatos tikrinimą reglamentuojantys teisės aktai |
Bendros kontraindikacijos |
|
Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros gydytojai |
Privalomos antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijos |
||
Bendrosios praktikos gydytojas(pagal normą MN 14) arba terapeutas |
Pagal indikacijas |
Vadovautis LR Vyriausybės 1999 m. nutarimu Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų sąrašo ir šių asmenų tikrinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294) |
1. Bet kurios lokalizacijos tuberkuliozė, kai išskiriamos mikobakterijos 2. Ūmios infekcinės ligos 3. Psichikos ir elgesio sutrikimai: 3.1. žymūs ir ilgai trunkantys organiniai psichikos bei asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ar disfunkcijos (esant ribinio lygio sutrikimų, klausimas sprendžiamas individualiai); 3.2. šizofrenija, esant trumpų, nekokybiškų remisijų bei rezistentiškai gydymui simptomatikai; epilepsija su dažnais paroksizmais ir charakterio bei intelekto pakitimais, epilepsinės psichozės; 3.3. persistuojamieji kliedesiniai sutrikimai, lydimi elgesio pakitimų ir adaptacijos sunkumų; 3.4. vidutinio sunkumo afektiniai sutrikimai su rezistentiška gydymui simptomatika bei sutrikusia adaptacija; 3.5. žymūs asmenybės ir elgesio sutrikimai, lydimi sutrikusios adaptacijos |
______________
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
16 priedas
ASMENŲ, NORINČIŲ BŪTI ADVOKATAIS, SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA
Sveikatos tikrintojas |
Bendros kontraindikacijos |
|
|
Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros gydytojai |
Privalomos antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijos |
||
Bendrosios praktikos gydytojas (pagal MN 14) psichiatras Terapeutas psichiatras |
Pagal indikacijas |
1. Bet kurios lokalizacijos tuberkuliozė, kai išskiriamos mikobakterijos 2. Ūmios infekcinės ligos 3. Psichikos ir elgesio sutrikimai: 3.1. žymūs ir ilgai trunkantys organiniai psichikos bei asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ar disfunkcijos (esant ribinio lygio sutrikimų, klausimas sprendžiamas individualiai); 3.2. šizofrenija, esant trumpų, nekokybiškų remisijų bei rezistentiškai gydymui simptomatikai; epilepsija su dažnais paroksizmais ir charakterio bei intelekto pakitimais, epilepsinės psichozės; 3.3. persistuojamieji kliedesiniai sutrikimai, lydimi elgesio pakitimų ir adaptacijos sunkumų; 3.4. vidutinio sunkumo afektiniai sutrikimai su rezistentiška gydymui simptomatika bei sutrikusia adaptacija; 3.5. žymūs asmenybės ir elgesio sutrikimai, lydimi sutrikusios adaptacijos |
______________
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
17 priedas
ASMENŲ, NORINČIŲ SUSITUOKTI, SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA
Sveikatos tikrintojas |
Tyrimai |
|
Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros gydytojai |
Privalomos antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijos |
|
Bendrosios praktikos gydytojas (pagal normą MN 14) arba terapeutas |
Pagal indikacijas Akušeris-ginekologas, kiti specialistai – pagal indikacijas |
Atvykusių savo noru profilaktinių sveikatos tikrinimų (1.13.3 punktas), jei teisės aktai nenumato kitaip, periodiškumą, siuntimą atlikti tyrimus ir konsultuotis nustato pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas (bendrosios praktikos gydytojas ar apylinkės terapeutas, pediatras). |
1. Informacija apie tyrimų rezultatus yra konfidenciali, pateikiama tik sveikatą pasitikrinusiam asmeniui.
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
18 priedas
PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ KAINOS
I. PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ, UŽ KURIUOS MOKA PATS DARBUOTOJAS, DARBDAVYS AR KITI FIZINIAI AR JURIDINIAI ASMENYS, KAINOS
Eil. Nr. |
Profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšys |
Kaina (Lt) |
|
įsidarbinant |
dirbant |
||
1 |
Vairuotojų profesionalų |
35,00 |
40,00 |
2 |
Civilinės aviacijos darbuotojų |
160,00 |
209,00/95,00* |
3 |
Laivyno darbuotojų |
59,00 |
89,00 |
4 |
Geležinkelio darbuotojų |
11,00 |
27,00 |
5 |
Darbuotojų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis |
|
|
|
(sveikatai kenksmingų veiksnių poveikyje ar pavojingus darbus): |
|
|
5.1 |
Darbuotojų, dirbančių profesinės rizikos sąlygomis |
13,00 |
22,00 |
5.2 |
Darbuotojų, dirbančių kenksmingų cheminių veiksnių įtakoje |
4,00 |
19,00 |
5.3 |
Dabuotojų, dirbančių kenksmingų biologinių veiksnių įtakoje |
0,00 |
14,00 |
5.4 |
Darbuotojų, dirbančių kenksmingų pramoninių aerozolių įtakoje |
11,00 |
23,00 |
5.5 |
Darbuotojų, dirbančių kenksmingų fizikinių veiksnių įtakoje |
5,00 |
15,00 |
5.6 |
Darbuotojų, dirbančių kenksmingą fizinių perkrovimų darbą |
6,00 |
15,00 |
6 |
Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinus |
7,00 |
5,00 |
|
ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų |
|
|
|
|
|
|
2. PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ, APMOKAMŲ IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO, KAINOS
Profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšys |
Kaina (balais) |
Gydytojo specialisto profilaktinio tikrinimo kaina |
22,9 |
* Civilinės aviacijos darbuotojams, atliekant visapusišką medicinos ekspertizę, jos kaina – 209,00 Lt.
Atliekant dalinę medicinos ekspertizę, jos kaina – 95,00 Lt.
______________
Skyriaus pakeitimai:
Nr. V-310, 2005-04-27, Žin., 2005, Nr. 55-1896 (2005-04-30), i. k. 1052250ISAK000V-310
Nr. V-815, 2005-10-27, Žin., 2005, Nr. 128-4637 (2005-10-29), i. k. 1052250ISAK000V-815
Nr. V-323, 2006-04-27, Žin., 2006, Nr. 48-1728 (2006-04-29), i. k. 1062250ISAK000V-323
Nr. V-319, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 50-1956 (2007-05-10), i. k. 1072250ISAK000V-319
Nr. V-423, 2008-05-09, Žin., 2008, Nr. 54-2016 (2008-05-13), i. k. 1082250ISAK000V-423
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. 342, 2000-06-21, Žin., 2000, Nr. 52-1509 (2000-06-28), i. k. 1002250ISAK00000342
Dėl sveikatos apsaugos ministro 2000 05 31 įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" dalinio sustabdymo ir pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. 305, 2001-05-28, Žin., 2001, Nr. 47-1643 (2001-06-01), i. k. 1012250ISAK00000305
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 05 31 įsakymo Nr.301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" 11 priedo "Laivyno darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka" dalinio pakeitimo ir papildymo
3.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. 381, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 63-2294 (2001-07-19), i. k. 1012250ISAK00000381
Dėl sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" 13 priedo I dalies "Tikrinimo tvarka" 3 punkto pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. 16, 2002-01-14, Žin., 2002, Nr. 9-328 (2002-01-26), i. k. 1022250ISAK00000016
Dėl sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose 13 priedo I dalies "Tikrinimo tvarka" 3 punkto dalinio pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. 198, 2002-05-03, Žin., 2002, Nr. 47-1822 (2002-05-10), i. k. 1022250ISAK00000198
Dėl sveikatos apsaugos ministro 2000 m.gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" dalinio pakeitimo
6.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-540, 2003-09-18, Žin., 2003, Nr. 92-4164 (2003-10-01), i. k. 1032250ISAK000V-540
Dėl sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos priežiūros tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" 14 priedo pripažinimo netekusiu galios
7.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-79, 2004-02-20, Žin., 2004, Nr. 32-1030 (2004-02-28), i. k. 1042250ISAK0000V-79
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų pakeitimo
8.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-310, 2005-04-27, Žin., 2005, Nr. 55-1896 (2005-04-30), i. k. 1052250ISAK000V-310
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo
9.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-815, 2005-10-27, Žin., 2005, Nr. 128-4637 (2005-10-29), i. k. 1052250ISAK000V-815
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo
10.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-323, 2006-04-27, Žin., 2006, Nr. 48-1728 (2006-04-29), i. k. 1062250ISAK000V-323
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo
11.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-319, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 50-1956 (2007-05-10), i. k. 1072250ISAK000V-319
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo
12.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-423, 2008-05-09, Žin., 2008, Nr. 54-2016 (2008-05-13), i. k. 1082250ISAK000V-423
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo
13.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-649, 2008-06-28, Žin., 2008, Nr. 76-3030 (2008-07-05), i. k. 1082250ISAK000V-649
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo
14.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-973, 2008-10-10, Žin., 2008, Nr. 121-4626 (2008-10-21), i. k. 1082250ISAK000V-973
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo
15.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-178, 2009-03-13, Žin., 2009, Nr. 39-1480 (2009-04-07), i. k. 1092250ISAK000V-178
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo
16.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-1062, 2009-12-23, Žin., 2010, Nr. 1-45 (2010-01-05), i. k. 1092250ISAK00V-1062
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo
17.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-1072, 2009-12-29, Žin., 2010, Nr. 4-163 (2010-01-12), i. k. 1092250ISAK00V-1072
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" pakeitimo