Suvestinė redakcija nuo 2002-06-20 iki 2002-09-18
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 112-2548, i. k. 0961100NUTA00001317
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO LAIPSNIŲ SISTEMOS BENDRŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1996 m. lapkričio 13 d. Nr. 1317
Vilnius
Pakeistas teisės akto pavadinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių sistemos bendruosius nuostatus (pridedama)
Punkto pakeitimai:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
2. Nustatyti, kad:
2.1. doktorantams, priimtiems į doktorantūrą iki 1995 m. gruodžio 31 d., netaikomi 1 punkte nurodytų nuostatų 20 ir 30 punktai. Šiems doktorantams doktorantūros trukmę ir studijų apimtį nustato mokslo ir studijų institucija doktorantūros komiteto teikimu;
2.2. habilitacijos siekiantiems mokslininkams, pateikusiems prašymą mokslo ir studijų institucijai iki šio nutarimo įsigaliojimo, netaikomas Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų sistemos bendrųjų nuostatų 58 punkto reikalavimas, kad monografija būtų išleista ne mažiau kaip prieš vienerius metus;
2.3. Neteko galios nuo 1998-07-25
Punkto naikinimas:
Nr. 900, 1998-07-20, Žin. 1998, Nr. 66-1920 (1998-07-24), i. k. 0981100NUTA00000900
2.4. Neteko galios nuo 1998-04-14
Punkto naikinimas:
Nr. 458, 1998-04-14, Žin. 1998, Nr. 37-984 (1998-04-21), i. k. 0981100NUTA00000458
2.5. Neteko galios nuo 1998-04-14
Punkto naikinimas:
Nr. 458, 1998-04-14, Žin. 1998, Nr. 37-984 (1998-04-21), i. k. 0981100NUTA00000458
2.6. šio nutarimo 1 punkte nurodytų nuostatų 7, 9, 11-13, 16, 20-49 punktai galioja iki 2003 m. balandžio 15 d. doktorantams, priimtiems į doktorantūrą iki 2001 m. liepos 21 dienos;
Papildyta punktu:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
Punkto pakeitimai:
Nr. 908, 2002-06-14, Žin., 2002, Nr. 60-2469 (2002-06-19), i. k. 1021100NUTA00000908
2.7. šio nutarimo 1 punkte nurodytų nuostatų 50, 54-56 punktai galioja iki 2003 m. balandžio 15 d. eksternu daktaro mokslo laipsnį siekiantiems įgyti asmenims.
Papildyta punktu:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
Punkto pakeitimai:
Nr. 908, 2002-06-14, Žin., 2002, Nr. 60-2469 (2002-06-19), i. k. 1021100NUTA00000908
2.8. nuo 2002 m. liepos 1 d. šio nutarimo 1 punkte nurodytų nuostatų 9 ir 11–13 punktai galioja tik habilitacijos siekiantiems mokslininkams.
Papildyta punktu:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
3. Pripažinti netekusiais galios:
3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 204 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių bei pedagoginių mokslo vardų sistemos ir jų suteikimo tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 16-452);
3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 739 „Dėl doktorantūros steigimo mokslo ir studijų institucijose“ (Žin., 1992, Nr. 31-965) 4 punktą;
3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 865 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 204 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 63-1207).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1317
Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių sistemos bendrieji nuostatai
Pakeistas priedo pavadinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
Bendrieji principai
1. Lietuvos Respublikoje teikiami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
2. Teisę teikti habilituoto daktaro mokslo laipsnius mokslo ir studijų institucijoms nustatytam laikotarpiui Lietuvos mokslo tarybos teikimu suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Punkto pakeitimai:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
3. Teisė teikti habilituoto daktaro mokslo laipsnį gali būti suteikta vienai arba kartu dviem mokslo ir studijų institucijoms – aukštosioms mokykloms bei valstybiniams mokslo institutams.
Punkto pakeitimai:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
4. Habilitacijos teisę gali turėti institucija (ar dvi institucijos), kurioje (kuriose) dirba ne mažiau kaip keturi aktyvūs tos krypties mokslininkai habilituoti daktarai.
Jeigu nėra mokslo ir studijų institucijų, kurios net ir dvi atitiktų nurodytuosius reikalavimus, Lietuvos mokslo tarybos teikimu išimties būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali suteikti habilitacijos teisę ir neatitinkančioms šių reikalavimų institucijoms, nurodydama papildomas būtinas sąlygas, garantuojančias kompetentingą sprendimų priėmimą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
5. Norinčios įgyti habilitacijos teisę institucijos Lietuvos mokslo tarybai pateikia:
5.2. institucijos darbuotojų – habilitacijos mokslo krypties mokslininkų sąrašą, jų mokslines charakteristikas ir pagrindinių mokslo publikacijų, paskelbtų per pastaruosius penkerius metus, sąrašus;
5.3. institucijos tarybos (senato) narių sąrašą, kuriame nurodomi tarybos (senato) narių pedagoginiai mokslo vardai ir mokslo laipsniai, pagrindinė darbovietė ir pareigos, kitos darbovietės ir pareigos.
Institucija, neturinti nustatytąja tvarka patvirtintų institucijos doktorantūros ir mokslo laipsnių teikimo nuostatų, turi pateikti Lietuvos mokslo tarybai ir šių nuostatų projektą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
6. Lietuvos mokslo taryba turi per tris mėnesius* išnagrinėti institucijų prašymus suteikti teisę teikti habilituoto daktaro mokslo laipsnį ir išvadą pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir šios teisės prašančioms institucijoms.
Jeigu Lietuvos mokslo taryba nerekomenduoja tenkinti institucijos prašymo, su nauju prašymu institucija gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienerių metų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
7. Mokslo ir studijų institucija, turinti teisę teikti mokslo laipsnius, veikia pagal nustatytąja tvarka patvirtintus institucijos doktorantūros ir mokslo laipsnių teikimo nuostatus (toliau vadinama – institucijos nuostatai), kuriuos parengia institucijos taryba (senatas), vadovaudamasi šiais Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių sistemos bendraisiais nuostatais (toliau vadinama – bendrieji nuostatai), ir suderina su Lietuvos mokslo taryba.
Punkto pakeitimai:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
8. Neteko galios nuo 2001-07-20
Punkto naikinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin. 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
9. Mokslo ir studijų institucijų tarybos (senatai) sudaro doktorantūros ir habilitacijos komitetus, kurie institucijos vardu teikia mokslo laipsnius. Šių komitetų sprendimai suteikti mokslo laipsnį įsigalioja, kai juos bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka patvirtina institucijos taryba (senatas) arba institucijos vadovas.
Doktorantūros ir habilitacijos komitetų nariais bei disertacijų oponentais kviečiami aktyvūs atitinkamos mokslo krypties Lietuvos ar užsienio mokslininkai. Aktyvios mokslinės veiklos kryptis nustatoma pagal mokslininko pastarųjų penkerių metų mokslo publikacijas.
Jeigu mokslininkas yra iš užsienio valstybės, kurios mokslo laipsnių sistema vienpakopė, daktaro laipsnis atitinka lietuviškąjį daktaro laipsnį, o poziciją, reikalaujančią lietuviškojo habilituoto daktaro laipsnio, gali užimti tik daktaras, kuris yra tikrasis universiteto profesorius.
10. Jeigu kuri nors 2 punkte nurodyta teisė suteikta kartu dviem institucijoms, svarbiausieji institucijos tarybos (senato) sprendimai, nurodyti bendruosiuose nuostatuose, turi būti suderinti su antrosios institucijos taryba (senatu).
Sprendimus derinti gali jungtinė mokslo krypties doktorantūros ir (arba) habilitacijos komisija (toliau vadinama – jungtinė krypties komisija), sudaryta suderintais abiejų institucijų tarybų (senatų) sprendimais. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 7 mokslininkų. Joje turi būti ne mažiau kaip po du tos krypties mokslininkus iš abiejų institucijų. Jungtinėje komisijoje gali būti ir kitų institucijų mokslininkų. Ne mažiau kaip 2/3 jungtinės krypties komisijos narių turi būti tos mokslo krypties habilituoti daktarai.
Institucijų nuostatuose gali būti nurodytos ir kitos jungtinės krypties komisijos funkcijos.
11. Mokslo ir studijų institucijos, suteikusios mokslo laipsnius, šių laipsnių diplomus pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai registruoti pagal Mokslo laipsnių nostrifikavimo ir diplomų registravimo nuostatus. Mokslininkams institucijos įteikia registruotus diplomus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
12. Lietuvos mokslo taryba kontroliuoja, kaip mokslo ir studijų institucijos laikosi mokslo laipsnių teikimo reikalavimų, ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai išvadas dėl pateiktų registruoti mokslo laipsnių diplomų.
Lietuvos mokslo taryba, nustačiusi, kad mokslo laipsnis suteiktas pažeidus bendruosius nuostatus ar institucijos nuostatus, pasiūlo mokslo ir studijų institucijai pašalinti pažeidimus arba panaikinti savo sprendimą suteikti mokslo laipsnį.
Punkto pakeitimai:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
13. Jeigu institucija, nepašalinusi Lietuvos mokslo tarybos nurodytų pažeidimų, vėl pateikia diplomą registruoti arba pakartotinai pažeidžia bendruosius nuostatus ar institucijos nuostatus, taip pat neatitinka reikalavimų, nurodytų 4 punkte, Lietuvos mokslo taryba siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei panaikinti institucijai teisę teikti atitinkamą mokslo laipsnį.
Punkto pakeitimai:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
14. Nustačiusi, kad habilituoto daktaro laipsnį mokslo ir studijų institucija suteikė pažeidusi bendruosius nuostatus ar institucijos nuostatus, Lietuvos mokslo taryba apie tai nustatytąja tvarka praneša visoms mokslo ir studijų institucijoms ir paskelbia spaudoje.
Lietuvos mokslo taryba gali:
14.1. rekomenduoti mokslo ir studijų institucijoms tam tikrą laiką nekviesti į naujus doktorantūros ar habilitacijos komitetus mokslininkų, kurie būdami doktorantūros ar habilitacijos komitetų nariais pažeidė nurodytuosius nuostatus;
15. Lėšos habilitacijos komitetų nariams ir oponentams už darbą sumokėti numatomos mokslo ir studijų institucijų išlaidų sąmatose.
Punkto pakeitimai:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
Bendrieji reikalavimai
17. Neteko galios nuo 2001-07-20
Punkto naikinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin. 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
18. Neteko galios nuo 2001-07-20
Punkto naikinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin. 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
19. Neteko galios nuo 2001-07-20
Punkto naikinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin. 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
21. Kiekvienam doktorantui institucija, laikydamasi bendrųjų nuostatų reikalavimų, sudaro individualią studijų ir mokslo tyrimų programą, pagal kurios vykdymą doktorantas kasmet atestuojamas. Neatestuotas doktorantas institucijos vadovo įsakymu šalinamas iš doktorantūros.
Institucijos vadovas savo įsakymu dėl svarbių priežasčių (liga, gimdymo atostogos ir pan.) gali atidėti doktoranto individualiojoje programoje nurodytą egzaminų laikymo ir kitokio atsiskaitymo laiką.
22. Doktorantą priėmusioje ir daktaro mokslo laipsnį suteikusioje institucijoje turi būti saugoma doktoranto (ar pretendento laipsnį įgyti eksternu) asmens byla. Byloje turi būti:
22.1. prašymas priimti į doktorantūrą su priedais, nurodytais 18 punkte, arba prašymas suteikti daktaro mokslo laipsnį eksternu su priedais, nurodytais 51 punkte;
22.17. institucijos vadovo teikimas dėl doktorantūros komiteto sprendimo panaikinimo (jeigu šis teikimas yra) ir tarybos (senato) nutarimas, patvirtinantis daktaro mokslo laipsnio suteikimą;
Doktorantūros komitetas
23. Kiekvienam doktorantui ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo doktoranto priėmimo institucija sudaro penkių mokslininkų doktorantūros komitetą. Ne mažiau kaip trys komiteto nariai turi būti doktorantūros mokslo krypties mokslininkai ir ne mažiau kaip vienas – kitos mokslo krypties mokslininkas. Ne mažiau kaip trys komiteto nariai turi būti habilituoti daktarai, iš jų bent du – doktorantūros mokslo krypties, kiti nariai – daktarai. Į komitetą turi įeiti ne mažiau kaip du doktorantūrą įsteigusios mokslo ir studijų institucijos mokslininkai, iš kurių bent vienas – habilituotas daktaras. Jeigu doktorantūros teisė suteikta kartu dviem institucijoms, į doktorantūros komitetą turi įeiti abiejų institucijų mokslininkai. Visais atvejais bent vienas doktorantūros komiteto narys turi būti ne iš doktorantūrą įsteigusių institucijų.
Visi doktorantūros komiteto nariai turi būti aktyvūs mokslininkai (per pastaruosius penkerius metus paskelbę doktorantūros komitete atstovaujamos mokslo krypties mokslo straipsnių).
Jeigu doktorantūros komitetas sudaromas pagal mokslo šaką (o ne kryptį) ir vietoj reikalaujamo kitos krypties mokslininko įtraukiamas tos pačios krypties kitos šakos mokslininkas, trys nariai turi būti doktorantūros mokslo šakos mokslininkai.
24. Doktorantūros komiteto pirmininkas (doktoranto mokslo darbo vadovas) turi būti doktorantūros mokslo krypties (šakos) mokslininkas.
Habilituotas daktaras vienu metu gali vadovauti ne daugiau kaip penkiems doktorantams, daktaras – ne daugiau kaip dviem.
25. Doktorantūros komiteto sudėtį tvirtina institucijos, kuri priėmė doktorantą, taryba (senatas) arba jos įgaliota fakulteto taryba. Jeigu doktorantūros teisė suteikta dviem institucijoms kartu, komiteto sudėčiai turi pritarti antrosios institucijos taryba (senatas) arba jungtinė mokslo krypties komisija.
Jeigu dėl svarbių priežasčių tenka keisti kurį nors doktorantūros komiteto narį, šis keitimas derinamas ir tvirtinamas tokia pat tvarka, kaip ir viso komiteto.
26. Jeigu institucija negali sudaryti doktorantūros komiteto pagal 23 punkto reikalavimus, institucijos taryba (senatas) gali argumentuotai prašyti Lietuvos mokslo tarybą leisti sudaryti kitos kvalifikacinės sudėties doktorantūros komitetą. Lietuvos mokslo taryba įvertina siūlomos sudėties komiteto kompetenciją vadovauti doktorantui ir savo sprendimą praneša institucijai bei Švietimo ir mokslo ministerijai.
Lietuvos mokslo taryba gali leisti institucijai pakeisti doktorantūros komiteto sudarymo tvarką ir kitais atvejais, kurie nereglamentuojami bendrųjų nuostatų, pavyzdžiui, jeigu steigiama bendra doktorantūra su užsienio mokslo ir studijų institucijomis.
27. Doktorantas turi teisę teikti motyvuotą apeliaciją institucijos, kuri jį priėmė į doktorantūrą, tarybai (senatui) ar jos įgaliotai fakulteto tarybai, prašydamas keisti doktorantūros komiteto narius ar vadovą. Doktoranto apeliaciją taryba turi apsvarstyti per du mėnesius.
28. Doktorantūros komitetas:
28.4. reguliariai vertina doktoranto studijų ir mokslo darbo rezultatus ir sprendžia, ar verta tęsti doktorantūrą;
28.5. įvertinęs daktaro disertacijos turinio, įforminimo kokybę bei kalbos taisyklingumą, rekomenduoja ją viešai ginti;
29. Doktoranto mokslo darbo vadovas – doktorantūros komiteto pirmininkas:
Doktorantūros studijos
30. Doktorantūros studijas sudaro ne mažiau kaip penki dalykai, kurių kiekvieno apimtis prilygsta ne mažiau kaip 45 paskaitinėms valandoms. Doktorantas studijuoja ne mažiau kaip tris doktorantūros mokslo krypties (šakos) ir ne mažiau kaip vieną kitos mokslo krypties (šakos) dalyką. Kiekvieno dalyko studijos baigiamos egzaminu.
31. Kiekvienai mokslo krypčiai (šakai) institucija parengia bendrąją doktorantūros studijų programos dalį, kurią tvirtina institucijos taryba (senatas) arba jos įgaliota atitinkamo fakulteto taryba. Jeigu doktorantūros teisė suteikta dviem institucijoms kartu, doktorantūros studijų programos bendrąją dalį turi patvirtinti ir kitos institucijos taryba (senatas) arba jungtinė mokslo krypties komisija.
Mokslo krypties (šakos) doktorantūros studijų programos bendrojoje dalyje numatomi doktorantūros ir kitų mokslo krypčių (šakų) dalykai, kurių tam tikrą skaičių (nurodytą institucijos nuostatuose) privalo studijuoti kiekvienas tos mokslo krypties (šakos) doktorantas. Institucija parengia ir patvirtina kiekvieno į bendrąją programos dalį įrašyto dalyko privalomų temų sąrašą, patvirtina dėstytojų parengtas specialiųjų dalykų programas.
Į individualiąją doktoranto studijų programą doktorantūros komitetas įrašo ir specialiuosius dalykus, nenumatytus bendrojoje doktorantūros studijų programos dalyje. Individualiojoje doktoranto studijų programoje nurodomas kiekvieno dalyko egzamino išlaikymo laikas. Doktorantūros komitetas gali įskaityti anksčiau išlaikytus dalykų, studijuotų pagal doktorantūros programas, egzaminus.
32. Doktorantūros studijose skaityti paskaitas ir vadovauti pratyboms (išskyrus užsienio kalbos pratybas) gali turintys mokslo laipsnį asmenys, kurių pastarųjų penkerių metų mokslo tyrimai ir mokslo publikacijos atitinka dėstomus dalykus. Doktorantūros mokslo krypties dalykų paskaitas skaito habilituoti daktarai arba profesoriai. Daktarai doktorantūros mokslo krypties dalykų paskaitas skaito tik išimties būdu, tą išimtį patvirtinus pagal institucijos nuostatų reikalavimus.
Institucija nustato, kokia turi būti egzaminuotojų sudėtis ir egzaminavimo tvarka. Tarp egzaminuotojų turi būti to dalyko paskaitas skaitęs dėstytojas.
Daktaro disertacija
34. Daktaro disertacija turi būti originali ir atitikti reikalavimus, keliamus publikuojamiems mokslo darbams. Joje turi būti apibendrinti doktoranto atlikti tyrimai, kurių reikia tam tikros mokslo krypties (šakos) problemai nagrinėti. Disertacijoje turi būti apžvelgti ta tema pasaulyje atlikti tyrimai, aprašyta autoriaus tyrimų metodika, autoriaus gauti rezultatai, jų patikimumas ir santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis. Atskiru skirsniu turi būti pateikiamos autoriaus ginamos išvados. Disertacija turi būti parašyta taisyklinga kalba. Disertacijoje turi būti panaudotos literatūros ir doktoranto mokslo straipsnių disertacijos tema sąrašai.
Kaip daktaro disertacija gali būti ginama pretendento išleista mokslo monografija, atitinkanti visus šiame punkte nurodytus reikalavimus.
35. Disertacija rašoma lietuvių kalba, tačiau doktorantūros komitetui pritarus gali būti rašoma ir užsienio kalba. Disertacijos apimtis – 4–8 autoriniai lankai (vienas autorinis lankas – 40000 spaudos ženklų). Disertacijos egzempliorių skaičių nustato institucija. Visi disertacijos egzemplioriai turi būti gerai įforminti.
36. Doktorantas disertaciją ginti gali pateikti po to, kai:
36.2. parengia ne mažiau kaip du mokslo straipsnius, kuriuose skelbiami svarbiausieji doktoranto tyrimų rezultatai. Konkrečius reikalavimus, kuriuose leidiniuose, pripažintuose daktaro disertacijai ir habilitacijai (59 punktas), jie turi būti išspausdinti (arba kurių leidinių redaktorių priimti spausdinti), nustato Mokslo ir studijų departamentas prie Švietimo ir mokslo ministerijos priklausomai nuo mokslo srities, krypties, šakos ar mokslo tyrimų tematikos specifikos;
Punkto pakeitimai:
Nr. 456, 1998-04-14, Žin., 1998, Nr. 37-982 (1998-04-21), i. k. 0981100NUTA00000456
37. Doktorantas turi parengti disertacijos santrauką. Santrauka rengiama lietuvių kalba su reziumė užsienio kalba arba užsienio kalba su reziumė lietuvių kalba. Institucija nustato, kurios užsienio kalbos vartotinos. Tiek lietuvių, tiek užsienio kalba turi būti taisyklingos.
Santraukoje turi būti išdėstyti mokslo darbo tikslai, tyrimų metodika, pagrindiniai rezultatai, pateiktos doktoranto ginamos išvados ir doktoranto mokslo straipsnių disertacijos tema sąrašas. Santraukos apimtis – apie vieną autorinį lanką.
38. Disertacijoje ir jos santraukoje turi būti nurodyta doktorantūros komiteto sudėtis, santraukoje – ir oponentai. Jeigu doktorantūros komiteto sudėtis pakeista, nurodomi ir ankstesnieji komiteto nariai bei jų darbo laikotarpis. Disertacijos ir jos santraukos tituliniai ir antrieji puslapiai sudaromi pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintus pavyzdžius.
39. Institucijos vadovas, gavęs doktoranto prašymą, kuriam yra pritaręs doktorantūros komitetas, skiria disertacijos gynimo datą ir du oponentus. Oponentų kandidatūros parenkamos ir vadovui siūlomos institucijos nustatyta tvarka (tai turi daryti ne doktorantūros komitetas). Oponentai turi būti skirtingų institucijų mokslininkai, turintys mokslo laipsnį, bent vienas – doktorantūros mokslo krypties (šakos) mokslininkas ir bent vienas – habilituotas daktaras. Menotyros krypties disertacijų vienu oponentu gali būti tos krypties menininkas, turintis profesoriaus pedagoginį mokslo vardą.
Kiekvienam oponentui oficialų kvietimą ir po vieną disertacijos bei jos santraukos egzempliorių institucija išsiunčia ne vėliau kaip prieš mėnesį iki gynimo.
Oponentai turi raštiškus savo atsiliepimus apie disertaciją įteikti institucijai ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki gynimo. Doktorantas turi teisę susipažinti su įteiktais atsiliepimais.
Punkto pakeitimai:
Nr. 456, 1998-04-14, Žin., 1998, Nr. 37-982 (1998-04-21), i. k. 0981100NUTA00000456
40. Santrauka ne vėliau kaip prieš mėnesį iki disertacijos gynimo išsiunčiama Lietuvos mokslo tarybai, Lietuvos ir užsienio mokslo centrams, bibliotekoms, kitoms institucijoms, žymiems tos mokslo krypties mokslininkams. Institucija sudaro adresatų sąrašo bendrąją dalį (ne mažiau kaip 15 adresatų visoms toje doktorantūroje rengiamoms disertacijoms). Šį sąrašą doktorantūros komitetas papildo adresatais, kurių nuomonė gali būti reikšminga tos disertacijos vertinimui.
41. Institucija ne vėliau kaip prieš mėnesį iki disertacijos gynimo po vieną disertacijos ir jos santraukos egzempliorių pateikia doktorantūros komiteto nariams ir institucijų – doktorantūros steigėjų bibliotekoms.
Disertacijos gynimas ir daktaro mokslo laipsnio teikimas
43. Disertacija ginama viešai doktorantūros komiteto posėdyje. Posėdžiui pirmininkauja vienas iš doktorantūros komiteto narių. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja bent keturi doktorantūros komiteto nariai ir bent vienas oponentas. Komiteto pirmininko dalyvavimas būtinas, bet jis (doktoranto mokslinis vadovas) šiam posėdžiui negali pirmininkauti. Nedalyvaujančio oponento atsiliepimas ir nedalyvaujančio komiteto nario nuomonė iki posėdžio pradžios turi būti pateikti raštu ir posėdyje viešai perskaityti. Jeigu to nėra padaryta, posėdis atidedamas ir viešai skelbiamas naujas posėdžio laikas ir vieta.
44. Doktorantūros komiteto posėdyje, kuriame ginama disertacija, doktorantūros komiteto nariai ir oponentai turi argumentuotai įvertinti disertacijos mokslinį lygį, išvadų pagrįstumą ir nustatyti, ar disertacija atitinka 34 punkto reikalavimus.
Aptarus disertaciją, doktorantūros komiteto nariai vardiniu balsavimu sprendžia, ar doktorantui suteiktinas daktaro mokslo laipsnis. Mokslo laipsnis suteikiamas, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip keturi posėdyje dalyvaujantys doktorantūros komiteto nariai. Balsavimo protokolą, surašytą pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintą pavyzdį, pasirašo visi posėdyje dalyvavę komiteto nariai.
Nusprendus laipsnį suteikti, išrašomas daktaro mokslo laipsnio diplomas, jį pasirašo doktorantūros komiteto nariai, balsavę už laipsnio suteikimą. Nedalyvavusio ar priešingai balsavusio nario pavardė į diplomą neįrašoma.
45. Posėdžio protokolas surašomas pagal posėdžio stenogramą ar garsinį įrašą. Būtinas šio protokolo priedas – balsavimo protokolas. Posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas. Protokole turi būti surašyti visų dalyvavusių posėdyje komiteto narių argumentai.
46. Institucija patikrina, ar priimant sprendimą suteikti daktaro mokslo laipsnį nepažeisti bendrųjų nuostatų ir institucijos nuostatų reikalavimai. Jeigu pažeidimų nėra, institucijos vadovas pasirašo daktaro diplomą.
Jeigu nustatoma, kad doktorantūros komitetas, nuspręsdamas suteikti daktaro mokslo laipsnį, nesilaikė nurodytųjų nuostatų, institucijos vadovas perduoda institucijos tarybai (senatui) argumentuotą savo teikimą dėl doktorantūros komiteto sprendimo panaikinimo. Taryba (senatas) teikimą turi apsvarstyti ne vėliau kaip per du mėnesius ir priimti sprendimą slaptu balsavimu paprastąja balsų dauguma. Institucijos taryba, panaikinusi doktorantūros komiteto sprendimą, atviru balsavimu nusprendžia, kada disertacija gali būti ginama pakartotinai. Tarybai (senatui) nutarus patvirtinti doktorantūros komiteto sprendimą suteikti daktaro mokslo laipsnį, institucijos vadovas pasirašo diplomą.
47. Institucijos vadovo pasirašytą daktaro diplomą institucija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia registruoti, o vieną disertacijos egzempliorių išsiunčia į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką.
Daktaro mokslo laipsnio įgijimas eksternu
50. Daktaro mokslo laipsnį įgyti eksternu gali asmuo, kuris turi magistro kvalifikacinį laipsnį arba vienpakopės sistemos aukštojo mokslo diplomą ir yra mokslinėje spaudoje paskelbęs reikšmingų savo mokslo tyrimų rezultatų, kurių pagrindu parengęs disertaciją arba kurių visumos pakanka daktaro disertacijai parengti.
51. Neteko galios nuo 2001-07-20
Punkto naikinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin. 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
52. Neteko galios nuo 2001-07-20
Punkto naikinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin. 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
53. Neteko galios nuo 2001-07-20
Punkto naikinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin. 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
54. Doktorantūros komitetas, sudarydamas pagal 30–32 punktų reikalavimus individualią pretendento studijų programą, numato, kuriuos kursus jis turi išklausyti ir kuriuos egzaminus laikyti pasirengęs savarankiškai.
55. Jeigu daktaro mokslo laipsnį įgyti eksternu siekia asmuo, kuris yra studijavęs doktorantūroje, bet visų studijų nebaigęs arba disertacijos neapgynęs, institucija gali patvirtinti tą patį doktorantūros komitetą arba jį pakeisti, o naujasis doktorantūros komitetas nusprendžia, kuriuos pretendento išlaikytus egzaminus įskaityti ir kuriuos jam būtina išlaikyti papildomai.
Bendrieji reikalavimai
57. Habilitacija (habilituoto daktaro mokslo laipsnio suteikimas) – tai pripažinimas, kad mokslininkas, apgynęs daktaro disertaciją:
57.1. savo tyrimais išnagrinėjo mokslo problemą ir gavo naujų duomenų, reikšmingų mokslo krypties ar šakos raidai;
58. Habilitacijos siekiantis mokslininkas turi parengti habilitacinį darbą, kuriuo apibendrinamos jo mokslo publikacijos. Vietoj habilitacinio darbo gali būti pateikta ne mažiau kaip 10 autorinių lankų monografija, apibendrinanti mokslininko publikacijas, parašyta be bendraautorių, recenzuota bent vieno habilituoto daktaro ir platinama per knygynus, jeigu ji išleista ne mažiau kaip prieš vienerius metus (gali būti pateiktos ir kelios tokios monografijos).
Kartu su habilitaciniu darbu turi būti pateikiama ne mažiau kaip penkiolika šiame darbe apibendrinamų mokslo darbų, paskelbtų daktaro disertacijai ir habilitacijai pripažintuose mokslo leidiniuose po to, kai buvo apginta daktaro disertacija. Konkrečius reikalavimus, kuriuose leidiniuose, pripažintuose daktaro disertacijai ir habilitacijai (59 punktas), jie turi būti išspausdinti, nustato Mokslo ir studijų departamentas prie Švietimo ir mokslo ministerijos priklausomai nuo mokslo srities, krypties, šakos ar mokslo tyrimų tematikos specifikos. Kartu su habilitacijai teikiama monografija (monografijomis) pateikiamos ne mažiau kaip aštuonios tokios publikacijos. Tarp habilitacijai teikiamu darbu apibendrinamų publikacijų turi būti bent vienas straipsnis, paskelbtas užsienio ar tarptautinių mokslo organizacijų parengtame mokslo leidinyje.
Tarp habilitacijai teikiamu darbu apibendrinamų publikacijų turi būti mokslo straipsnių, parašytų be bendraautorių, iš jų bent vienas paskelbtas užsienio ar tarptautinių mokslo organizacijų parengtame mokslo leidinyje.
Punkto pakeitimai:
Nr. 456, 1998-04-14, Žin., 1998, Nr. 37-982 (1998-04-21), i. k. 0981100NUTA00000456
59. Daktaro disertacijai ir habilitacijai yra pripažinti šie mokslo leidiniai:
59.1. Lietuvos periodiniai, tęstiniai leidiniai bei Lietuvoje išleisti mokslo straipsnių rinkiniai, įrašyti į specialų Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos tvirtinamą sąrašą, sudarytą atsižvelgiant į Lietuvos mokslo tarybos rekomendacijas;
59.2. užsienyje išleisti mokslo žurnalai ir straipsnių rinkiniai, kurių redakcines kolegijas sudaro autoritetingi atitinkamos srities mokslininkai;
59.4. konferencijų, kurių rengėjai yra tarptautinės mokslo organizacijos, pranešimų (ne tezių!) leidiniai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 456, 1998-04-14, Žin., 1998, Nr. 37-982 (1998-04-21), i. k. 0981100NUTA00000456
60. Habilitacinis darbas turi būti 3–5 autorinių lankų. Habilitaciniu darbu pretendentas turi atskleisti savo atliktų mokslo tyrimų:
61. Habilitacinis darbas arba habilitacijai teikiama monografija turi būti parašyta taisyklinga lietuvių ar institucijai priimtina užsienio kalba.
Habilitacinio darbo titulinis puslapis sudaromas pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintą pavyzdį. Habilitacinio darbo pabaigoje turi būti šiuo darbu apibendrinamų mokslo darbų (paskelbtų pripažintuose mokslo leidiniuose) sąrašas.
62. Pretendentas parengia habilitacinio darbo santrauką (ne mažiau kaip vieno autorinio lanko). Jeigu habilitacinis darbas parašytas lietuvių kalba, santrauka rašoma taisyklinga anglų, prancūzų arba vokiečių kalba. Jeigu habilitacinis darbas parašytas užsienio kalba, santrauka rašoma lietuvių kalba. Santraukoje turi būti habilitaciniu darbu apibendrintų pretendento mokslo darbų sąrašas. Santraukos titulinis puslapis sudaromas pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintą pavyzdį.
Vietoj santraukos pretendentas gali parengti savo habilitacinio darbo vertimą į atitinkamą kalbą.
Jeigu habilitacijai teikiama monografija (monografijos), parengiama jos (jų) santrauka lietuvių kalba (2–3 autorinių lankų) ir jos vertimas į anglų, prancūzų ar vokiečių kalbą.
Mokslo ir studijų institucijai, kuri turi teisę pagal atitinkamą mokslo kryptį teikti habilituoto daktaro mokslo laipsnį, pretendentas pateikia:
62.2. išspausdintą habilitacinį darbą bei jo santrauką (ar habilitacinio darbo vertimą) arba habilitacijai teikiamą monografiją (monografijas) ir jos (jų) santrauką bei santraukos vertimą;
62.6. habilitaciniu darbu ar monografija apibendrintų mokslo darbų (paskelbtų pripažintuose leidiniuose) sąrašą ir kopijas. Jeigu darbai skelbti su bendraautoriais, pretendentas nurodo savo indėlį į kiekvieną tokį darbą;
63. Pateikiamų habilitacinio darbo, monografijos, santraukos (vertimo), paskelbtų darbų kopijų egzempliorių skaičių nustato institucija, į kurią pretendentas kreipiasi.
64. Institucijos vadovas habilitacinį darbą ir jo priedus perduoda padaliniui (arba komisijai), atsakingam už habilitaciją, kuris per tris mėnesius, gavęs institucijos padalinių ir kitų ekspertų atsiliepimus, pateikia institucijos vadovui išvadą, ar pateiktas darbas atitinka habilitacijai keliamus reikalavimus. Jeigu habilitacijos teisė suteikta kartu dviem mokslo ir studijų institucijoms, išankstinį darbo įvertinimą turi pateikti ir antroji institucija arba jungtinė krypties komisija.
Jeigu išvadoje siūloma pradėti habilitaciją, atsakingas už habilitaciją padalinys pateikia pasiūlymų ir dėl habilitacijos komiteto sudėties.
65. Institucijos vadovas habilitacinį darbą arba monografiją su priedais ir išvada perduoda institucijos tarybai (senatui), kuri per mėnesį priima sprendimą dėl habilitacijos proceso. Taryba (senatas), nutarusi, kad habilitaciją galima pradėti, patvirtina habilitacijos komiteto sudėtį ir pirmininką.
Jeigu institucija pripažįsta, kad habilitacijos pradėti negalima, habilitacinis darbas, jo priedai ir kiti dokumentai su institucijos išvada grąžinami habilitacijos siekiančiam mokslininkui. Institucija pasilieka vieną pateiktų dokumentų komplektą. Mokslininkas per mėnesį gali pateikti apeliaciją institucijos tarybai (senatui), kuri per du mėnesius priima galutinį sprendimą dėl habilitacijos.
Habilitacijos komitetas
66. Habilitacijos komitetas sudaromas iš septynių habilituotų daktarų, vienas iš jų skiriamas komiteto pirmininku. Habilitacijos komitetas sudaromas laikantis šių reikalavimų:
66.1. komiteto pirmininkas ir ne mažiau kaip trys nariai turi būti tos mokslo krypties (šakos), kurioje siekiama habilituoto daktaro mokslo laipsnio;
66.2. komiteto pirmininkas ir ne mažiau kaip du kiti komiteto nariai turi būti iš institucijų, turinčių bendrą habilitacijos teisę, ne mažiau kaip trys komiteto nariai turi būti iš kitų Lietuvos ar užsienio institucijų;
66.3. jeigu habilitacijos teisė suteikta dviem mokslo ir studijų institucijoms kartu, į komiteto sudėtį turi įeiti abiejų institucijų mokslininkai;
66.4. visi komiteto nariai turi būti aktyvūs mokslininkai (paskelbę atitinkamos krypties ar šakos mokslo darbų per pastaruosius penkerius metus);
67. Habilitacijos komiteto sudėtį ir pirmininką institucijos taryba (senatas) patvirtina turėdama raštiškus numatomų komiteto narių sutikimus. Šiuose sutikimuose (arba prie jų) turi būti mokslininko pastarųjų penkerių metų pagrindinių mokslo publikacijų sąrašas. Kai habilitacijos teisė suteikta dviem mokslo ir studijų institucijoms kartu, habilitacijos komiteto sudėtį tvirtina institucijos, į kurią kreipiasi pretendentas, taryba (senatas), jeigu komiteto sudėčiai pritaria kitos institucijos taryba (senatas) arba jungtinė krypties komisija.
Habilitacijos eiga
69. Habilitacija vyksta viešame habilitacijos komiteto posėdyje ne vėliau kaip po 3 mėnesių nuo habilitacijos komiteto patvirtinimo. Posėdžio vieta ir laikas ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius paskelbiami spaudoje, nurodomas habilitacinio darbo pavadinimas, habilitacijos komiteto sudėtis ir institucijos, kuriose galima susipažinti su habilitacijai teikiamu darbu.
Jeigu paskelbta informacija keičiama, pakeitimas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip prieš mėnesį iki viešojo habilitacijos komiteto posėdžio.
70. Institucija, priėmusi svarstyti habilitacinį darbą ar monografiją, ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki habilitacijai skirto laiko išsiunčia habilitacijai teikiamą darbą arba jo santrauką ne mažiau kaip 30 adresatų, kurių sąrašas sudaromas institucijos nustatyta tvarka, o tvirtinamas institucijos tarybos (senato). Siunčiama kartu su lydraščiu, nurodančiu habilitacijos laiką, vietą bei habilitacijos komiteto sudėtį. Lietuvos mokslo centrams, bibliotekoms ir mokslininkams siunčiamas leidinys lietuvių kalba, analogiškiems užsienio adresatams – užsienio kalba.
Po vieną habilitacinio darbo ir santraukos (vertimo) egzempliorių arba monografijos santraukų egzempliorių institucija įteikia Lietuvos mokslo tarybai, kiekvienam habilitacijos komiteto nariui, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ir (bendros habilitacijos teisės atveju) antrosios institucijos bibliotekai.
71. Svarstant habilitacinį darbą, viešame habilitacijos komiteto posėdyje turi dalyvauti ne mažiau kaip šeši komiteto nariai. Habilitacijos komiteto pirmininko dalyvavimas būtinas. Nedalyvaujančio habilitacijos komiteto nario raštiškas atsiliepimas apie habilitacijai pateiktą darbą turi būti posėdyje viešai perskaitytas. Jeigu šio atsiliepimo nėra, posėdis atidedamas ir viešai skelbiamas naujas posėdžio laikas ir vieta.
72. Habilitacijos komiteto viešam posėdžiui pirmininkauja komiteto pirmininkas. Išklausę pretendento kalbą, habilitacijos komiteto nariai ir kiti posėdžio dalyviai diskutuoja su pretendentu. Kiekvienas habilitacijos komiteto narys turi argumentuotai įvertinti, ar habilitacijai teikiamas darbas ir pretendento mokslo veikla gavus jam daktaro laipsnį atitinka habilituotam daktarui keliamus reikalavimus, nurodytus 57 – 59 punktuose.
73. Pasibaigus aptarimui, habilitacijos komiteto nariai vardiniu balsavimu sprendžia, ar mokslininkui suteiktinas habilituoto daktaro mokslo laipsnis. Šis mokslo laipsnis suteikiamas, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip penki posėdyje dalyvaujantys komiteto nariai. Balsavimo protokolą, surašytą pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintą pavyzdį, pasirašo visi dalyvavę posėdyje habilitacijos komiteto nariai.
Nusprendus laipsnį suteikti, išrašomas habilituoto daktaro mokslo laipsnio diplomas, jį pasirašo habilitacijos komiteto nariai, balsavę už laipsnio suteikimą, nedalyvavusių ir priešingai balsavusių narių pavardės į diplomą neįrašomos.
74. Posėdžio protokolas surašomas pagal posėdžio stenogramą ar garsinį įrašą. Būtinas šio protokolo priedas – balsavimo protokolas. Posėdžio protokolą pasirašo habilitacijos komiteto pirmininkas. Protokole turi būti surašyti visų dalyvavusių posėdyje habilitacijos komiteto narių argumentai.
75. Institucija patikrina, ar priimant sprendimą suteikti habilituoto daktaro mokslo laipsnį nepažeisti bendrųjų nuostatų ir institucijos nuostatų reikalavimai. Jeigu pažeidimų nėra, institucijos vadovas pasirašo habilituoto daktaro diplomą.
Jeigu nustatoma, kad nurodytųjų nuostatų nesilaikyta, institucijos vadovas perduoda institucijos tarybai (senatui) argumentuotą teikimą dėl habilitacijos komiteto sprendimo panaikinimo. Taryba (senatas) teikimą turi apsvarstyti per du mėnesius ir priimti nutarimą slaptu balsavimu paprastąja jų balsų dauguma. Tarybai (senatui) nutarus patvirtinti habilitacijos komiteto sprendimą suteikti habilituoto daktaro mokslo laipsnį, institucijos vadovas pasirašo diplomą.
76. Institucijos vadovo pasirašytą habilituoto daktaro diplomą institucija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia registruoti. Įregistruotą diplomą institucija įteikia mokslininkui.
77. Jeigu habilitacijos komitetas nepripažįsta, kad mokslininkui suteiktinas habilituoto daktaro mokslo laipsnis, šio mokslininko habilitacija pakartotinai toje pačioje institucijoje gali būti svarstoma ne anksčiau kaip po vienerių metų. Jeigu habilitacijos komiteto sprendimą suteikti habilituoto daktaro mokslo laipsnį institucijos taryba (senatas) institucijos vadovo arba Lietuvos mokslo tarybos teikimu panaikina ne dėl habilitacinio darbo ar pretendento mokslo veiklos trūkumų, bet dėl procedūros pažeidimų, ji gali nustatyti ir kitokį, ankstesnį pakartotinės habilitacijos laiką.
78. Habilitacijos komitetą patvirtinusioje mokslo ir studijų institucijoje turi būti saugoma habilitanto asmens byla, kurioje turi būti šie dokumentai:
78.4. dokumentas, patvirtinantis, kad habilitacinis darbas ir jo santrauka (vertimas) perduoti (išsiųsti) Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai;
78.8. habilitacijos komiteto narių balsavimo dėl habilituoto daktaro mokslo laipsnio suteikimo protokolas;
78.9. institucijos vadovo teikimas dėl habilitacijos komiteto sprendimo panaikinimo (jeigu šis teikimas yra) ir tarybos (senato) nutarimas, patvirtinantis habilituoto daktaro mokslo laipsnio suteikimą;
Pedagoginiai mokslo vardai
79. Neteko galios nuo 2001-07-20
Punkto naikinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin. 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
80. Neteko galios nuo 2001-07-20
Punkto naikinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin. 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
81. Neteko galios nuo 2001-07-20
Punkto naikinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin. 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
82. Neteko galios nuo 2001-07-20
Punkto naikinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin. 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
83. Neteko galios nuo 2001-07-20
Punkto naikinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin. 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
84. Neteko galios nuo 2001-07-20
Punkto naikinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin. 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
85. Neteko galios nuo 2001-07-20
Punkto naikinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin. 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
86. Neteko galios nuo 2001-07-20
Punkto naikinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin. 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
87. Neteko galios nuo 2001-07-20
Punkto naikinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin. 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
88. Neteko galios nuo 2001-07-20
Punkto naikinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin. 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
89. Neteko galios nuo 2001-07-20
Punkto naikinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin. 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
90. Neteko galios nuo 2001-07-20
Punkto naikinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin. 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
91. Neteko galios nuo 2001-07-20
Punkto naikinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin. 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
92. Neteko galios nuo 2001-07-20
Punkto naikinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin. 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
93. Neteko galios nuo 2001-07-20
Punkto naikinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin. 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
Priedas. Neteko galios nuo 2001-07-20
Priedo naikinimas:
Nr. 898, 2001-07-11, Žin. 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 456, 1998-04-14, Žin., 1998, Nr. 37-982 (1998-04-21), i. k. 0981100NUTA00000456
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1317 "Dėl Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų sistemos bendrųjų nuostatų patvirtinimo" dalinio pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 458, 1998-04-14, Žin., 1998, Nr. 37-984 (1998-04-21), i. k. 0981100NUTA00000458
Dėl pedagoginių mokslo vardų teikimo mokslo ir studijų institucijose
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 900, 1998-07-20, Žin., 1998, Nr. 66-1920 (1998-07-24), i. k. 0981100NUTA00000900
Dėl teisės teikti habilituoto daktaro mokslo laipsnį
4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 898, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr. 63-2282 (2001-07-19), i. k. 1011100NUTA00000898
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1317 "Dėl Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų sistemos bendrųjų nuostatų patvirtinimo" dalinio pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 908, 2002-06-14, Žin., 2002, Nr. 60-2469 (2002-06-19), i. k. 1021100NUTA00000908
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 897 "Dėl Doktorantūros nuostatų patvirtinimo" pakeitimo ir su juo susijusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimo
* Čia ir kitur šiuose bendruosiuose nuostatuose į reglamentuojamą sprendimų priėmimo laikotarpį neįeina liepos ir rugpjūčio mėnesiai.