Suvestinė redakcija nuo 1991-11-15
Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1990, Nr. 20-0; Žin. 1990, Nr.12-366, i. k. 0901010ISTA000I-137
LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į S T A T Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS DEPUTATO STATUSO
I. Bendrieji nuostatai
1 straipsnis. Deputatas – valstybinės valdžios atstovas
2 straipsnis. Priesaika
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoju, Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriumi ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariu arba kitu Aukščiausiosios Tarybos pareigūnu, Aukščiausiosios Tarybos pirmosios sesijos posėdyje viešai ir iškilmingai prisiekia Lietuvos Respublikai šiais žodžiais:
„Aš, (vardas, pavardė), jums liudijant,
PRISIEKIU būti ištikimas Lietuvos Respublikai;
PRISIEKIU gerbti ir vykdyti Jos įstatymus, saugoti Jos žemių vientisumą;
PRISIEKIU visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, Demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!“
3 straipsnis. Deputato įgaliojimų laikas
Deputatų įgaliojimų laikas 5 metai, skaičiuojant nuo tos dienos, kai naujojo šaukimo Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba patvirtina deputatų įgaliojimus.
Nuo šio momento pasibaigia ankstesniojo šaukimo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimai.
4 straipsnis. Deputato pareigų derinimas su kitokia veikla
Deputatas gali užsiimti kita darbine veikla tik Aukščiausiajai Tarybai sutikus. Lietuvos Respublikos valstybės organai, įmonės, įstaigos ar organizacijos negali priimti į nuolatinį darbą Aukščiausiosios Tarybos deputato be Aukščiausiosios Tarybos sutikimo. Negavus tokio sutikimo, kita darbinė veikla turi būti nutraukta. Tokio sutikimo nereikia deputatams, užsiimantiems moksline, pedagogine ar kūrybine veikla.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1933, 1991-10-29, Lietuvos aidas, 1991, Nr. 221-0 (1991-11-05); Žin., 1991, Nr. 32-865 (1991-11-20), i. k. 091XX01ISTA00I-1933
5 straipsnis. Deputato ryšys su rinkėjais
6 straipsnis. Deputato veiklos aprūpinimas
II. Deputato veikla Aukščiausiojoje Taryboje
7 straipsnis. Deputato dalyvavimas sesijoje
Deputatas turi sprendžiamojo balso teisę visais svarstomais klausimais, turi teisę rinkti ir būti išrinktas į visus Aukščiausiosios Tarybos organus.
Deputatas gali žodžiu arba raštu pareikšti savo nuomonę visais sesijoje svarstomais klausimais, taip pat siūlyti svarstyti klausimus.
Deputatas gali svarstomu klausimu perduoti pirmininkaujančiam savo pasisakymo tekstą, kad šis būtų įtrauktas į posėdžio stenogramą.
8 straipsnis. Deputato įstatymų leidybos iniciatyvos teisė
9 straipsnis. Deputato paklausimas
Deputatas turi teisę žodžiu arba raštu kreiptis su paklausimu į visus Respublikos valstybės organų vadovus ir pareigūnus, reikalaudamas duoti oficialų paaiškinimą arba išdėstyti poziciją jų kompetencijai priskirtais klausimais.
Valstybės organo vadovas arba pareigūnas, kuriems adresuojamas paklausimas, privalo į jį atsakyti deputato pageidaujama forma.
III. Deputato veikla rinkiminėje apygardoje
10 straipsnis. Rinkėjų priėmimas, jų pasiūlymų pareiškimų ir skundų nagrinėjimas
Deputatas privalo sistemingai organizuoti rinkėjų priėmimą rinkiminėje apygardoje. Jis turi teisę kviesti dalyvauti priėmime savivaldybių pareigūnus, apygardoje esančių įmonių, įstaigų ir organizacijų valdytojus ir savininkus.
Deputatas nagrinėja gautus rinkėjų pasiūlymus, pareiškimus ir skundus ir reikiamais atvejais siunčia juos svarstyti valstybiniams organams.
Deputatas, pasitelkdamas specialistus iš valstybinių kontrolės ir priežiūros organų, kontroliuoja, kaip šie pareiškimai sprendžiami.
11 straipsnis. Deputato teisė dalyvauti valstybinės valdžios ir valdymo organų posėdžiuose
12 straipsnis. Pagalba deputato veiklai rinkiminėje apygardoje
Savivaldybės ir jų vykdomieji organai, įmonių, įstaigų ir organizacijų, nepriklausomai nuo pavaldumo, valdytojai ir savininkai privalo sudaryti sąlygas deputatui susitikti su rinkėjais, pranešti apie tokių susitikimų laiką ir vietą, teikti kitokią šiam tikslui būtiną pagalbą bei informacinę medžiagą.
IV. Deputato veiklos garantijos
13 straipsnis. Deputato darbo materialinis ir socialinis aprūpinimas
Deputatui ir jo šeimos nariams įgaliojimų laikotarpiui nemokamai suteikiama gyvenamoji patalpa Vilniuje, paliekant teisę naudotis gyvenamąja patalpa nuolatinėje gyvenamojoje vietoje
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. I-438, 1990-07-30, Lietuvos aidas, 1990, Nr. 52-0 (1990-08-03); Žin., 1990, Nr. 23-568 (1990-08-20), i. k. 0901010ISTA000I-438
Nuolat dirbantieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, turi teisę likti įskaitoje arba eilėje pagal buvusią darbo arba gyvenamąją vietą, arba įrašomi į eilę Aukščiausiojoje Taryboje
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. I-438, 1990-07-30, Lietuvos aidas, 1990, Nr. 52-0 (1990-08-03); Žin., 1990, Nr. 23-568 (1990-08-20), i. k. 0901010ISTA000I-438
Aukščiausiosios Tarybos deputatas Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę nemokamai naudotis visų rūšių keleiviniu transportu (išskyrus taksi), taip pat be eilės gauti kambarį viešbutyje
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. I-438, 1990-07-30, Lietuvos aidas, 1990, Nr. 52-0 (1990-08-03); Žin., 1990, Nr. 23-568 (1990-08-20), i. k. 0901010ISTA000I-438
14 straipsnis. Deputato teisė į neatidėliotiną priėmimą, nekliudomą įmonių, įstaigų ir organizacijų lankymą
Deputatas turi teisę reikalauti, kad jį neatidėliotinai priimtų įmonėse, įstaigose ir organizacijose deputato veiklos klausimais ir pateiktų reikiamą informaciją.
15 straipsnis. Deputato pirmenybės teisė pasinaudoti radiju, televizija ir spauda
16 straipsnis. Deputato darbo teisių apsauga
Pasibaigus įgaliojimų laikui, išskyrus atšaukimo atvejį, deputatui turi būti suteiktas iki išrinkimo vykdytas darbas arba pareigos valstybinėse įstaigose, įmonėse ir organizacijose, o nesant tokios galimybės dėl jo buvusių pareigų panaikinimo arba dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo - kitas tolygus darbas ar pareigos toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba, deputato sutikimu, kitoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.
Išrinkimas deputatu nenutraukia narystės kūrybinėse sąjungose ir laisvųjų profesijų susivienijimuose.
Tarp Aukščiausiosios Tarybos sesijų nuolatinių komisijų darbe daromos vieno mėnesio pertraukos
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. I-438, 1990-07-30, Lietuvos aidas, 1990, Nr. 52-0 (1990-08-03); Žin., 1990, Nr. 23-568 (1990-08-20), i. k. 0901010ISTA000I-438
17 straipsnis. Atsakomybė už deputato teisėto reikalavimo nevykdymą
Nustatęs, kad buvo pažeistos piliečių teisės ir įstatymai, deputatas turi teisę čia pat reikalauti, kad pažeidimas būtų ištaisytas, arba gali kreiptis į atitinkamus organus ir pareigūnus.
18 straipsnis. Deputato asmens neliečiamybė
Deputatas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, arba kitaip apribota jo asmens laisvės, jam negali būti skiriama administracinė nuobauda teismine tvarka be Aukščiausiosios Tarybos sutikimo, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas darant nusikaltimą (in flagranti). Šiais atvejais Lietuvos Respublikos prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai.
Gavus Aukščiausiosios Tarybos sutikimą patraukti deputatą baudžiamojon atsakomybėn, deputatas negali būti suimtas Aukščiausiosios Tarybos rūmuose.
Deputatas kaip liudytojas neprivalo pranešti žinių, kurias jis gavo atlikdamas deputato pareigas, taip pat nurodyti jų šaltinio.
19 straipsnis. Tvarka, kuria gaunamas Aukščiausiosios Tarybos sutikimas patraukti deputatą atsakomybėn
Kad būtų gautas Aukščiausiosios Tarybos sutikimas patraukti deputatą baudžiamojon atsakomybėn, suimti arba skirti jam administracinę nuobaudą teismine tvarka, Lietuvos Respublikos prokuroras kreipiasi į Aukščiausiąją Tarybą teikimu.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba ne vėliau kaip per mėnesį apsvarsto prokuroro teikimą. Aukščiausioji Taryba priima motyvuotą sprendimą ir per tris dienas apie jį informuoja prokurorą. Jeigu yra pagrindas, Aukščiausioji Taryba gali peržiūrėti savo sprendimą. Deputatas turi teisę dalyvauti, kai Taryba svarsto jo deputatinės neliečiamybės klausimą.
20 straipsnis. Deputato pažymėjimas ir deputato ženklas
Deputatas turi deputato pažymėjimą ir deputato ženklą, kurie jam įteikiami po to, kaip Taryba pripažino deputato įgaliojimus. Deputato pažymėjimu ir deputato ženklu deputatas naudojasi savo įgaliojimų laikotarpiu.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS V. LANDSBERGIS
Vilnius, 1990 m. balandžio 11 d.
Nr. I-137
Pakeitimai:
1.
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA, Įstatymas
Nr. I-438, 1990-07-30, Lietuvos aidas, 1990, Nr. 52-0 (1990-08-03); Žin., 1990, Nr. 23-568 (1990-08-20), i. k. 0901010ISTA000I-438
Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Aukščiausiosios Tarybos deputato statuso" papildymo
2.
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA, Įstatymas
Nr. I-1933, 1991-10-29, Lietuvos aidas, 1991, Nr. 221-0 (1991-11-05); Žin., 1991, Nr. 32-865 (1991-11-20), i. k. 091XX01ISTA00I-1933
Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato statuso" 4 straipsnio pakeitimo