VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

Suvestinė redakcija nuo 2023-01-21 iki 2023-09-30

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2009, Nr. 91-3948; Žin. 2009, Nr.103-0, i. k. 109106ANUTA00O3-107

Nauja redakcija nuo 2021-08-01:

Nr. O3E-925, 2021-07-29, paskelbta TAR 2021-07-29, i. k. 2021-16733

vALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA

NUTARIMAS

DĖL KOGENERACINIŲ JĖGAINIŲ ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS SĄNAUDŲ ATSKYRIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

2009 m. liepos 22 d. Nr. O3-107

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 10 dalies 2 punktu, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) nutaria:

Patvirtinti Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodiką (toliau – Metodika, pridedama).

Komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys

PATVIRTINTA

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės

komisijos 2009 m. liepos 22 d.

nutarimu Nr. O3-107

(Valstybinės energetikos reguliavimo

tarybos 2021 m. liepos 29 d. nutarimo

Nr. O3E-925 redakcija)

Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo Metodika

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika
(toliau – Metodika) nustato bendrame technologiniame šilumos ir elektros gamybos cikle susidarančių šilumos gamybos sąnaudų atskyrimo principus.

2. Metodika privaloma visiems bendrame technologiniame cikle šilumą ir elektros energiją gaminantiems ir (ar) parduodantiems technologiniame procese susidarančią šilumą (ne bendrame elektros ir šilumos gamybos cikle), šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, kai šilumos gamybos sąnaudų objektyviai išskirti negalima. Metodika taikoma turto ir sąnaudų atskyrimui, rengiant investicinius, šilumos bazinių kainų ir perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus ir reguliuojamos veiklos ataskaitose paskirstant faktines sąnaudas. Metodika netaikoma tuo atveju, kai bendrame technologiniame cikle (kogeneracinėse jėgainėse) pagaminta elektros energija sunaudojama tik šilumos gamybai.

3. Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų paskirstymas grindžiamas nediskriminavimo, kryžminio subsidijavimo draudimo, priežastingumo ir objektyvumo principais bei sudaro sąlygas užtikrinti pagrįstą ir skaidrų sąnaudų paskirstymą bei sąžiningą konkurenciją tarp šilumos energijos gamintojų.

II SKYRIUS

sąvokos

4. Metodikoje vartojamos šios sąvokos:

4.1. Kogeneracija (termofikacija) – šilumos ir elektros energijos gamyba bendrame technologiniame cikle.

4.2. Kogeneracinė (termofikacinė) jėgainė – energetikos objektas, skirtas gaminti elektros ir šilumos energiją kogeneraciniu režimu.

4.3. Alternatyvus šilumos šaltinis (AŠŠ) – teorinis energetikos objektas, prilyginamas realiam energetikos objektui, kuriuo gaminama tik šilumos energija.

4.4. Sąnaudų atskyrimas – technologiškai neatskiriamoje elektros ir šilumos energijos gamyboje susidarančių bendrų sąnaudų paskirstymas tarp šilumos ir elektros energijos gamybos veiklų.

4.5. Šilumos gamybos lyginamieji rodikliai –nustatomi ir tvirtinami vadovaujantis Šilumos gamybos, perdavimo, mažmeninio aptarnavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašu, patvirtintu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-219 „Dėl Šilumos gamybos, perdavimo, mažmeninio aptarnavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašo patvirtinimo“.

5. Kitos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir Šilumos kainų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Tarybos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (toliau – Šilumos kainų nustatymo metodika), nurodytas sąvokas.

III SKYRIUS

Alternatyvaus šilumos šaltinio TURTO VERTĖS formavimo principai

6. Kogeneracinių jėgainių sąnaudų atskyrimas tarp šilumos ir elektros energijos gamybos pagrįstas būtinųjų šilumos gamybos sąnaudų nustatymo principu. Šiuo tikslu formuojamas (modeliuojamas) AŠŠ, kuriam priskiriama turto vertė ir nustatomos šilumos gamybos sąnaudos, būtinos saugiai ir patikimai šilumos gamybai užtikrinti mažiausiomis sąnaudomis.

7. Jeigu šilumos energija gaminama keliose kogeneracinėse jėgainėse, tiekiančiose šilumą į bendrą aprūpinimo šiluma sistemą, tai kiekvienai kogeneracinei jėgainei formuojamas atskiras AŠŠ.

8. AŠŠ formuojamas kogeneracinės jėgainės šilumos gamybai priskiriamų įrenginių nominalios galios pagrindu.

9. AŠŠ turto vertė gali būti apskaičiuojama visą kogeneracinės jėgainės turto vertę tarp šilumos ir elektros energijos veiklų paskirstant pagal ūkio subjekto ar Tarybos pasirinktą paskirstymo proporciją, tačiau visais atvejais tiesiogiai bei netiesiogiai priskiriamo turto vertė negali viršyti didžiausios AŠŠ vertės, apskaičiuotos taikant Metodikos 1 priede nurodytus AŠŠ turto rodiklius.

10. AŠŠ priskiriamų įrenginių galia (MW) apskaičiuojama priklausomai nuo to, kokiai paslaugai planuojama priskirti AŠŠ. Šilumos gamybos ir šilumos poreikio piko pajėgumų bei rezervinės galios užtikrinimo paslaugoms AŠŠ turtas priskiriamas vadovaujantis Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše, patvirtintame 2010 m. spalio 4 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nutarimu Nr. O3-202 „Dėl Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ numatytais reikalavimais šioms paslaugoms vykdyti ir Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų apraše, patvirtintame Tarybos 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-470 „Dėl Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Sąnaudų aprašo) numatytomis paskirstymo taisyklėmis.

11. Naujos kogeneracinės (termofikacinės) jėgainės AŠŠ priskiriama turto vertė apskaičiuojama AŠŠ turto rodiklius (Metodikos 1 priedas) (atskirai katilo ir ekonomaizerio) (tūkst. Eur/MW) dauginant iš kogeneracinėje jėgainėje instaliuotų kondensatorių arba šilumokaičių ir kondensacinio ekonomaizerio nominalių šiluminių galių (MW). Reguliuojamai šilumos gamybos veiklai priskiriant naujos kogeneracinės (termofikacinės) jėgainės turtą ir jį vertinant šilumos gamybos kainoje, tiesiogiai bei netiesiogiai priskiriamo turto vertė negali viršyti didžiausios AŠŠ vertės, apskaičiuotos taikant Metodikos 1 priede nurodytus AŠŠ turto rodiklius.

12. AŠŠ priskiriama turto vertė pagal atskirus ilgalaikio turto vienetus paskirstoma atsižvelgiant į pagal Metodikos 10 punkte nurodytus AŠŠ galios ribojimus, kurie nustatomi įvertinus visos kogeneracinės jėgainės ir didžiausios AŠŠ vertės, apskaičiuotos taikant Metodikos 1 priede nurodytus AŠŠ turto rodiklius, proporciją (pirmą kartą šilumos kainoje įvertinto AŠŠ turto vertė / visos investicijos pirmą kartą vertinant kainoje vertė). Nesant objektyvių aplinkybių, Tarybos nustatyta proporcija negali būti keičiama.

13. AŠŠ turto vertė nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų ir investicijų grąžos skaičiavimui gali būti didinama, naujai atliktas investicijas priskiriant pagal tokią pat proporciją, kokia buvo taikyta apskaičiuojant pradinę AŠŠ vertę (pradinė AŠŠ turto vertė/visos investicijos pradinė vertė).

IV SKYRIUS

AŠŠ SĄNAUDŲ FORMAVIMO PRINCIPAI

14. AŠŠ planuojamas pagaminti šilumos kiekis apskaičiuojamas pagal Šilumos kainų nustatymo metodikoje numatytus principus. AŠŠ taikomi Šilumos gamybos lyginamieji rodikliai nustatomi atsižvelgiant į planuojamą pagaminti šilumos kiekį.

15. Kogeneracinės jėgainės sąnaudos, priskiriamos AŠŠ, apskaičiuojamos vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodikoje numatytais sąnaudų vertinimo principais.

16. AŠŠ (atsižvelgiant į šilumos gamybos įrenginių galią, apskaičiuotą pagal Metodikos 10 punkto reikalavimus (MW) ir į planuojamą pagaminti šilumos kiekį) priskirtinos būtinosios šilumos gamybos sąnaudos skirstomos į kintamąsias ir pastoviąsias sąnaudas:

16.1. AŠŠ kintamąsias sąnaudas sudaro:

16.1.1. kuro sąnaudos energijai gaminti;

16.1.2. elektros energijos technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudos;

16.1.3. vandens technologinėms reikmėms įsigijimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos;

16.1.4. apyvartinių taršos leidimų įsigijimo sąnaudos;

16.1.5. kitos kintamosios (pelenų tvarkymo (išvežimo, utilizavimo), cheminių medžiagų technologijai, energijos išteklių biržos ir (ar) gamtinių dujų biržos operatoriaus teikiamų paslaugų, laboratorinių tyrimų ir pan.) sąnaudos.

16.2. AŠŠ pastoviąsias sąnaudas sudaro:

16.2.1. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos;

16.2.2. einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos;

16.2.3. darbo užmokesčio sąnaudos;

16.2.4. mokesčių sąnaudos;

16.2.5. su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokestinių įmokų sąnaudos;

16.2.6. kitos pastoviosios sąnaudos (finansinės, administracinės, rinkodaros ir pardavimų, kitos personalo (be darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokestinių įmokų, kitos pastoviosios) sąnaudos).

17. Planuojamos AŠŠ sąnaudos negali viršyti pagal Šilumos kainų nustatymo metodikoje numatytus sąnaudų vertinimo principus, taikant Šilumos gamybos lyginamuosius rodiklius, apskaičiuotų sąnaudų. Pagal Šilumos gamybos lyginamuosius rodiklius apskaičiuojamos sąnaudos:

17.1. kuro sąnaudos energijai gaminti;

17.2. elektros energijos technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudos;

17.3. vandens technologinėms reikmėms įsigijimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos;

17.4. einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos;

17.5. darbo užmokesčio sąnaudos;

17.6. kitos pastoviosios sąnaudos (pagal Šilumos gamybos lyginamųjų rodiklių šilumos gamybos veikloje kitų pastoviųjų sąnaudų rodiklį).

18. Planuojamos sąnaudos, kurios nėra ribojamos Šilumos gamybos lyginamaisiais rodikliais, apskaičiuojamos atsižvelgiant į faktines vertes pagal Šilumos kainų nustatymo metodikoje numatytus sąnaudų vertinimo principus. Šiuo principu apskaičiuojamos sąnaudos:

18.1. apyvartinių taršos leidimų įsigijimo sąnaudos ir kitos kintamosios sąnaudos apskaičiuojamos, jas priskiriant AŠŠ, atsižvelgus į faktines sąnaudas ir į planuojamus pokyčius, susijusius su šilumos gamybos veikla (gamintinas bei realizuotinas šilumos kiekis, suvartojamo kuro kiekis ir kt.);

18.2. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos skaičiuojamos nuo AŠŠ turto vertės (apskaičiuotos pagal Metodikos III skyriuje pateiktus reikalavimus) pagal Sąnaudų aprašo 4 priede nurodytus ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus;

18.3. mokesčių sąnaudos apskaičiuojamos vadovaujantis galiojančiais mokesčių sritį reglamentuojančiais teisės aktais;

18.4. su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokestinių įmokų (valstybinio socialinio draudimo įmokų ir garantinio bei ilgalaikio darbo išmokų fondo įmokų) sąnaudos apskaičiuojamos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

19. Taryba motyvuotu sprendimu, atsižvelgdama į visas Kogeneracinės jėgainės sąnaudas, gali nustatyti mažesnes planuojamas AŠŠ būtinąsias šilumos gamybos sąnaudas, nei būtų apskaičiuotos pagal Metodikos 17 ir 18 punktų nuostatas.

20. Visais atvejais, nesant objektyvių aplinkybių, Tarybos nustatyta Kogeneracinės jėgainės visų sąnaudų paskirstymo proporcija negali būti keičiama bei turi būti taikoma ir faktinių sąnaudų paskirstymui.

21. Investicijų grąža apskaičiuojama taikant investicijų grąžos normą (procentais), apskaičiuotą pagal Investicijų grąžos normos nustatymo metodiką, patvirtintą Tarybos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“, naudojant AŠŠ turto vertę, apskaičiuotą pagal Metodikos III skyriaus ir Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatas.

22. Šilumos tiekėjai ir nepriklausomi šilumos gamintojai kogeneracinių jėgainių šilumos gamybos sąnaudų atskyrimo pagrindimą ir kitus skaičiavimams patikrinti reikalingus dokumentus teikia kartu su šilumos bazinės kainos (Metodikos 2 priedas) ir perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų (Metodikos 3 priedas) priedais. Metodikos 3 priedas teikiamas tais atvejais, jeigu perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų metu atsirastų, nauja (iki tol bazinėje kainoje nevertinta) Kogeneracinė jėgainė (kuri nebuvo vertinta bazinės kainos nustatymo metu). Skaičiavimai atliekami be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

V SKYRIUS

KOGENERACINĖS JĖGAINĖS PELNO (NUOSTOLIŲ)

DALIES PERSKIRSTYMO TVARKA

23. Kogeneracinės jėgainės pelno (nuostolių) dalies perskirstymas vykdomas, kai Kogeneracinė jėgainė faktiškai vykdė elektros energijos gamybos veiklą. Faktiškai vykdoma elektros energijos gamybos veikla laikoma, kai per ataskaitinį laikotarpį, kuris apima dvejus paskutinius finansinius metus, kurių vertinimas dar nebuvo atliktas (toliau – Ataskaitinis laikotarpis), pagamintas elektros energijos kiekis sudaro ne mažiau kaip 20 proc. nuo maksimalaus galimo pagaminti elektros energijos kiekio (įvertinant, kad įrenginys per metus veikia 8600 val.).

24. Perskirstomą Kogeneracinės jėgainės pelno (nuostolių) dalį, priskiriamą šilumos gamybos veiklai, nustato pelno (nuostolių) rizikos koeficientas (toliau – PNK), kuris apskaičiuojamas pagal priklausomybę:

(1)

Kur:

Paj_š‒ Ataskaitinio laikotarpio finansinių metų, už kuriuos pateiktos reguliuojamosios veiklos ataskaitos su nepriklausomo auditoriaus išvada ar reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada arba metinės finansinės atskaitomybės ataskaitos (taikomos motyvuotu ūkio subjekto prašymu Kogeneracinėms jėgainėms, jei jose yra vykdoma daugiau veiklų nei šilumos ir (ar) elektros gamyba ir jei yra ženklių skirtumų tarp finansinės ir reguliavimo apskaitos dėl įmonės veiklos specifikos), laikotarpiais gautos šilumos energijos gamybos Kogeneracinėje jėgainėje veiklos pajamos (tūkst. Eur);

Paj_T ‒ Ataskaitinio laikotarpio finansinių metų, už kuriuos pateiktos reguliuojamosios veiklos ataskaitos su nepriklausomo auditoriaus išvada ar reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada arba metinės finansinės atskaitomybės ataskaitos (taikomos motyvuotu ūkio subjekto prašymu Kogeneracinėms jėgainėms, jei jose yra vykdoma daugiau veiklų nei šilumos ir (ar) elektros gamyba ir jei yra ženklių skirtumų tarp finansinės ir reguliavimo apskaitos dėl įmonės veiklos specifikos), laikotarpiais gautų Kogeneracinės jėgainės visų veiklų pajamų suma (tūkst. Eur);

n – paskutiniai Ataskaitinio laikotarpio metai.

25. Kogeneracinės jėgainės pelno (nuostolių) dalies perskirstymo, priklausomai nuo Kogeneracinėje jėgainėje gauto pelno (nuostolių) dydžio, tvarka:

25.1. Apskaičiuojama Kogeneracinės jėgainės visų veiklų be šilumos gamybos veiklos pagrįsta investicijų grąža pagal priklausomybę:

;

(2)

Kur:

– Kogeneracinės jėgainės visų veiklų be šilumos gamybos veiklos pagrįsta investicijų grąža (tūkst. Eur);

Kogeneracinės jėgainės ilgalaikio turto įsigijimo vertė Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (tūkst. Eur);

– Ataskaitinio laikotarpio pabaigai galiojančioje šilumos kainoje įvertinta AŠŠ turto įsigijimo vertė (įvertinant AŠŠ turto vertės pokyčius pagal Metodikos ir Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatas) (tūkst. Eur);

WACC – elektros sektoriuje taikoma protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąžos norma, apskaičiuota taikant šilumos bazinių kainų ar perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projekto pateikimo metu Tarybos viešai skelbiamus duomenis investicijų grąžos normai apskaičiuoti (%). Nuosavo kapitalo grąža (%) apskaičiuojama pagal Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos, patvirtintos Tarybos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“, 9 punktą, formulėse naudojamam dydžiui (finansinio sverto neturinti beta β_U) nustatyti taikant šios metodikos 9.3.4 papunktį (%).

25.2. Pelno (nuostolių) paskirstymas:

25.2.1. Šilumos gamybai priskiriamo pelno paskirstymas nėra atliekamas, jei tenkinama sąlyga:

(3)

Kur:

P(N) – Kogeneracinės jėgainės visų veiklų pelnas (nuostoliai) už Ataskaitinį laikotarpį (aritmetinis Ataskaitinio laikotarpio finansinių metų vidurkis), gautas naudojant Kogeneracinės jėgainės ilgalaikį turtą, tūkst. Eur;

– Kogeneracinės jėgainės Ataskaitiniu laikotarpiu galiojusiose šilumos kainose įvertintos investicijų grąžos aritmetinis vidurkis (tūkst. Eur);

– vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodikos 72 punktu nustatomos ūkio subjekto šilumos (produkto) gamybos Ataskaitinio laikotarpio papildomų pajamų, gautų dalyvaujant šilumos aukcione ir viršijančių leistiną gauti pajamų apimtį, atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje (toliau – CŠT) sumos aritmetinis Ataskaitinio laikotarpio finansinių metų vidurkis, tenkantis šilumos gamybos Kogeneracinėje jėgainėje veiklai, ar CŠT, kuriose neveikia nė vienas nepriklausomas gamintojas, vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodikos 71 punktu apskaičiuotas laikotarpių atitinkančių Ataskaitinį laikotarpį investicijų grąžos skirtumas, tenkantis šilumos gamybos Kogeneracinėje jėgainėje veiklai (tūkst. Eur). Papildomos pajamos, gautos dalyvaujant šilumos aukcione atitinkamoje CŠT, tenkančios šilumos gamybos Kogeneracinėje jėgainėje veiklai, apskaičiuojamos kaip Kogeneracinės jėgainės dalyvaujant šilumos aukcione gautų pajamų ir leistinoje gauti pajamų apimtyje įvertintų Kogeneracinės jėgainės sąnaudų skirtumas. CŠT, kuriose neveikia nė vienas nepriklausomas gamintojas, atveju šilumos gamybos Kogeneracinėje jėgainėje veiklai tenkantis investicijų grąžos skirtumas apskaičiuojamas pagal atitinkamo laikotarpio šilumos gamybos Kogeneracinėje jėgainėje gautų pajamų ir šilumos tiekimo veiklos gautų pajamų proporciją.

25.2.2. jei P(N) atitinka (4) formulėje nurodytą sąlygą, Šilumos gamybai priskiriama pelno dalis (S_e(š)) apskaičiuojama pagal (5) formulę:

(4)

;

(5)

Kur:

S_e(š)– pelno dalis, priskiriama šilumos gamybai (tūkst. Eur).

25.2.3. jei Kogeneracinė jėgainė per Ataskaitinį laikotarpį veikė nuostolingai:

(6)

25.2.3.1. Šilumos gamybai priskiriama nuostolių dalis nuo bendrų Kogeneracinės jėgainės nuostolių apskaičiuojama pagal formulę:

;

(7)

25.2.3.2. Kogeneracinės jėgainės kitoms veikloms be šilumos gamybos veiklos ateinantį Ataskaitinį laikotarpį nustatomas ) dydis yra didinamas Kogeneracinės jėgainės kitoms veikloms be šilumos gamybos veiklos nuostolio dydžiu (S_e(e)), nustatomu pagal formulę:

= (1

(8)

Kur:

S_e(e)– nuostolių dalis, priskiriama Kogeneracinės jėgainės visoms veikloms be šilumos gamybos veiklos (tūkst. Eur).

26. Atliekant Kogeneracinės jėgainės visų veiklų pelno (nuostolių) perskirstymą įvertinami veiklos rezultatų pokyčiai, susiję su teisės aktų, reglamentuojančių ūkio subjekto veiklą, reikalavimais.

27. Šilumos gamybai priskiriamas įvertinamas Šilumos kainų nustatymo metodikos 74¹ punkte nustatyta tvarka. Reguliuojamiems NŠG ir šilumos tiekėjams CŠT sistemose, kuriose veikia NŠG (išskyrus šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugą), mažinant (didinant) Leistiną gauti pajamų apimtį ateinančius dvejus metus puse dydžio atitinkamoje CŠT sistemoje.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. O3E-61, 2023-01-20, paskelbta TAR 2023-01-20, i. k. 2023-01019

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28. Nepriklausomiems šilumos gamintojams, parduodantiems technologiniame procese susidarančią šilumą (ne bendrame elektros ir šilumos gamybos cikle), AŠŠ formuojamas pagal Metodikos III ir IV skyriuose pateiktus principus, taikant biokuru kūrenamo AŠŠ rodiklius.

Punkto pakeitimai:

Nr. O3E-61, 2023-01-20, paskelbta TAR 2023-01-20, i. k. 2023-01019

29. Kogeneracinėms jėgainėms, naudojančioms alternatyvias kuro rūšis (ne dujas ar biokurą) AŠŠ formuojamas pagal Metodikos III, IV ir V skyriuose pateiktus principus, taikant biokuru kūrenamo AŠŠ rodiklius.

30. Ūkio subjektai, pažeidę Metodikos reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

31. Tarybos veiksmai ar neveikimas, įgyvendinant Metodiką, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

_________________

Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros

energijos sąnaudų atskyrimo metodikos

1 priedas

Alternatyvaus gamtinėmis dujomis kūrenamo šilumos šaltinio turto rodikliai

Eil. Nr.	AŠŠ turto rodikliai	Mato vnt.	Turto rodiklis
1	2	3	4
1.	Turto vertė
1.1	Naujai pastatytos jėgainės	tūkst. Eur/MW	43,44–86,89
1.2	Modernizuotos ir rekonstruotos jėgainės	tūkst. Eur/MW	18,83–43,44
1.3	Kondensaciniai ekonomaizeriai dujomis kūrenamiems katilams	tūkst. Eur/MW*	72,41–110,06

* Instaliuotų kondensacinių ekonomaizerių galia

Alternatyvaus biokuru kūrenamo šilumos šaltinio turto rodikliai

Eil. Nr.	AŠŠ turto rodikliai	Mato vnt.	Turto rodiklis
1	2	3	4
1.	Turto vertė
1.1	Biokuro katilai be kondensacinių ekonomaizerių	tūkst. Eur/MW	202,73–318,58
1.2	Kondensaciniai ekonomaizeriai biokuro katilams	tūkst. Eur/MW*	173,77–434,43

* Instaliuotų kondensacinių ekonomaizerių galia

_____________

Priedų pakeitimai:

2-3 priedai

Pakeitimai: