Suvestinė redakcija nuo 2008-06-13 iki 2008-07-19
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 35-1270, i. k. 108106ANUTA000O3-41
VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS
NUTARIMAS
DĖL ŠILUMOS KAINŲ NUSTATYMO METODIKOS
2008 m. kovo 15 d. Nr. O3-41
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2007, Nr. 130-5259) 2 straipsnio 2 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutaria:
2. Nustatyti, kad:
2.1. bazinės šilumos kainos, nustatytos iki Metodikos įsigaliojimo dienos, galioja iki Komisijos nutarimuose nustatytų datų;
2.2. perskaičiuojant šilumos kainas įmonėms, kurių bazinės šilumos kainos nustatytos iki Metodikos įsigaliojimo dienos, netaikomas pelno koregavimas (87 punktas), nusidėvėjimo (amortizacijos) pokyčio koregavimo koeficientas Inusid (113, 114.6 punktai), o infliacijos koregavimo koeficientas Iinfl (114.5 punktas) skaičiuojamas taikant baziniam šilumos kainos galiojimo laikotarpiui Komisijos nutarimu nustatytą efektyvumo didinimo koeficientą;
2.3. Metodikos 47.1, 47.5, 48.1, 48.3 punktuose nurodyti reikalavimai šilumos kainų projektų pateikimo terminams netaikomi, kai laikotarpis tarp Metodikos įsigaliojimo dienos ir bazinių (ar perskaičiuotų) šilumos kainų galiojimo laikotarpio pabaigos yra trumpesnis už minėtuose punktuose nurodytus terminus;
2.4. kol nepatvirtinta Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika, sąnaudos šiluminės energijos gamybai atskiriamos pagal Alternatyvios šiluminės energijos gamybos atskyrimo metodą;
3. Pripažinti netekusiais galios 2003 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-43 (Žin., 2003, Nr. 74-3471; 2006, Nr. 32-1171; 2007, Nr. 34-1272) patvirtintos Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos punktus, reglamentuojančius šilumos bazinių kainų skaičiavimo ir perskaičiavimo nuostatas.
4. Kol nepatvirtinta Karšto vandens kainų nustatymo metodika, karšto vandens kainos skaičiuojamos ir perskaičiuojamos vadovaujantis Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos punktais, reglamentuojančiais bazinių karšto vandens kainų skaičiavimo ir perskaičiavimo tvarką.
Papildyta punktu:
Nr. O3-73, 2008-06-06, Žin., 2008, Nr. 67-2565 (2008-06-12), i. k. 108106ANUTA000O3-73
5. Kol nepatvirtinta Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika, savivaldybių tarybos atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį skaičiuoja vadovaudamosi Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų skaičiavimo metodikos 108 punkto nuostatomis, reglamentuojančiomis karšto vandens pardavimo kainos skaičiavimą.
Papildyta punktu:
Nr. O3-73, 2008-06-06, Žin., 2008, Nr. 67-2565 (2008-06-12), i. k. 108106ANUTA000O3-73
PATVIRTINTA
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. kovo 15 d. nutarimu
Nr. O3-41
ŠILUMOS KAINŲ NUSTATYMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šilumos kainų nustatymo metodika (toliau – Metodika) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4899) ir Šilumos ūkio įstatymu (Žin., 2007, Nr. 130-5259), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais. Ji nustato šilumos bazinių kainų skaičiavimo principus, kainodaros reikalavimus ir kainų nustatymo tvarką.
2. Metodika privaloma visiems šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, vienoje aprūpinimo šiluma sistemoje gaminantiems daugiau kaip 50 procentų šilumos.
3. Šilumos kainos grindžiamos nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, stabilumo, kryžminio subsidijavimo draudimo principais ir sudaro prielaidas įgyvendinti šiuos tikslus:
3.2. mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti ilgalaikį, patikimą bei kokybišką šilumos tiekimą vartotojams;
II. SĄVOKOS
4. Apyvartinis taršos leidimas (ATL) – tai leidimas per nustatytą laiką į aplinką išmesti vieną toną anglies dioksido ekvivalento.
5. Aprūpinimo šiluma sistema – organizacinis-techninis ūkio kompleksas, gaminantis ir tiekiantis šilumą vartotojams, valdomas šilumos tiekėjo ir susidedantis iš šilumos perdavimo tinklo bei vieno ar daugiau prie tinklo prijungtų šilumos gamintojų.
6. Atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai – vartotojams patiektos šilumos kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą.
7. Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) – šilumos ir elektros energijos gamyba bendrame technologiniame cikle.
9. Būtinosios sąnaudos -pagal šią Metodiką nustatytos bazinių kainų galiojimo laikotarpio sąnaudos, naudojamos bazinėms šilumos kainoms nustatyti bei perskaičiuoti.
10. Investicijų planas – ilgalaikis šilumos tiekėjo parengtas ir su savivaldybės taryba suderintas dokumentas, kuriame nurodytos planuojamos per bazinių šilumos kainų galiojimo laikotarpį įgyvendinti investicijos, jų įgyvendinimui reikalingos lėšos bei finansavimo šaltiniai. Į bazinių kainų skaičiavimą įtraukiamos tik tos investicijų plano investicijos, kurios suderintos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija).
11. Kompensacija už rezervinę galią – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką apskaičiuota su rezervuota galia susijusių papildomų sąnaudų kompensacija, mokama vartotojo, naudojančio aprūpinimo šiluma sistemą kaip rezervinį šildymo būdą.
12. Konkurencinis šilumos vartotojas – šilumos vartotojas, esantis šilumos tiekimo konkurencinėje zonoje, nustatytoje savivaldybės tarybos patvirtintame specialiajame šilumos ūkio plane, arba kitas Komisijos nustatytas šilumos vartotojas, suvartojantis daugiau kaip 1 procentą šilumos tiekėjo per praėjusius kalendorinius metus realizuoto šilumos kiekio. Šiems vartotojams šilumos kaina nustatoma individualių sąnaudų principu.
13. Kryžminis subsidijavimas – tai vienų prekių ar paslaugų aukštų kainų ir pelno normos palaikymas, užtikrinant žemas kitų prekių ar paslaugų kainas.
14. Nepriklausomas šilumos gamintojas – juridinis asmuo, gaminantis ir parduodantis šilumą šilumos tiekėjui arba, turėdamas šilumos tiekimo licenciją, – vartotojui.
15. Nuosavas kapitalas – ūkio subjekto savininkų teisė į ūkio subjekto turto dalį, likusią iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus.
16. Palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos – šilumos tiekėjo disponuojamais šilumos gamybos įrenginiais visam esamam aprūpinimo šiluma sistemos poreikiui, šilumos energijos vienetui pagaminti patirtos kuro, elektros energijos ir vandens technologijai sąnaudos.
17. Pastato šildymo sistema – pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai į patalpas pristatyti. Nuo tiekėjų tinklų j i atribojama šilumos įvadu.
18. Ribinės šilumos tiekimo sąnaudos – papildomos šilumos tiekimo įmonės sąnaudos, reikalingos papildomam šilumos kiekio vienetui patiekti.
20. Skolintas kapitalas – ilgalaikiai ūkio subjekto įsipareigojimai, už kuriuos ūkio subjektas privalo atsiskaityti vėliau nei per ateinančius vienerius finansinius metus nuo balanso sudarymo dienos.
21. Susiję asmenys – fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurie atitinka bent vieną iš verslo apskaitos standarte „Susiję asmenys“ nustatytų kriterijų.
22. Šilumnešis – specialiai paruoštas vanduo, karštas vanduo, garas, kondensatas, kitas skystis ar dujos, naudojami šilumai pristatyti.
23. Šilumos bazinė kaina – tai ne trumpesnio kaip 3 metų ir ne ilgesnio kaip 5 metų laikotarpio būtinųjų šilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo sąnaudų bei normatyvinio pelno ir per šį laikotarpį planuojamo realizuoti šilumos kiekio santykis, kuris antrais bei kitais šilumos bazinės kainos galiojimo metais perskaičiuojamas atsižvelgiant į Metodikoje numatytus koregavimo koeficientus.
24. Šilumos bazinės ar perskaičiuotos kainos projektas – tai šilumos bazinių ar perskaičiuotų kainų skaičiavimai ir skaičiavimui reikalingų dokumentų visuma.
25. Šilumos bazinės kainos ataskaitinis laikotarpis – praėję paskutiniai šilumos tiekėjo finansiniai metai iki šilumos bazinės kainos projekto rengimo proceso pradžios.
26. Šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpis – tai nustatytų šilumos kainų vartotojams galiojimo laikotarpių suma.
27. Šilumos dvinarė kaina – šilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo bazinė arba perskaičiuota kaina, sudaryta iš pastoviosios ir kintamosios dalies.
28. Šilumos dvinarės kainos kintamoji dalis – kaina už suvartotą šilumos kiekį (vienos kilovatvalandės kaina).
29. Šilumos dvinarės kainos pastovioji dalis – kaina, mokama už vidutinę šilumos vartojimo galią (kilovato kaina).
30. Šilumos įvadas – šilumos perdavimo tinklo atšaka, įskaitant pastato pirmuosius uždaromuosius įtaisus ir apskaitos prietaisus, jungianti pastato šilumos įrenginius ir šilumos perdavimo tinklą.
31. Šilumos kaina – kaina, nustatyta savivaldybės tarybos ar Šilumos ūkio įstatymo nustatyta tvarka šilumos tiekėjo, vadovaujantis šia Metodika ir Komisijos nustatytomis bazinėmis kainomis.
32. Šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinis laikotarpis – keturi paskutiniai metų ketvirčiai iki šilumos kainos perskaičiavimo projekto rengimo proceso pradžios.
33. Šilumos pardavimas – tai veikla, susijusi su sąskaitų, mokėjimo pranešimų apie suvartotą šilumą parengimu ir pateikimu vartotojams, šilumos suvartojimo bei mokėjimų apskaita, vartotojų informavimu bei kita, su pardavimu susijusi veikla.
34. Šilumos pardavimo kaina – tai kaina, mokama už šilumos pardavimo paslaugas centais už kilovatvalandę arba litais per mėnesį vartotojui, butui ar namui.
36. Šilumos perdavimo technologiniai nuostoliai – šilumos tiekėjo patiekto į tinklą ir šilumos vartotojo sunaudoto pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis šilumos kiekio skirtumas. Skirtumas susidaro dėl per vamzdynų paviršius prarastos šilumos ir dėl nutekėjusio šilumnešio.
37. Šilumos pirkimo-pardavimo vieta – šilumnešio vamzdynų vieta, kurioje tiekėjas parduoda šilumą vartotojui.
38. Šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas šilumos perdavimo tinklo įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus.
39. Šilumos tiekėjas – juridinis asmuo, tiekiantis šilumą vartotoj ams pagal pirkimo-pardavimo sutartis.
40. Šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams.
41. Šilumos vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo sistemų.
42. Šilumos vienanarė kaina – šilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo bazinė arba perskaičiuota kaina centais už šilumos kilovatvalandę.
43. Tiekimo-vartojimo riba – šilumnešio vamzdynų vieta, iki kurios tiekėjas pristato šilumą vartotojui.
44. Veiklos sąnaudos – tai bendrosios ir administracinės sąnaudos. Bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms priskiriami administracinių ir bendro naudojimo patalpų išlaikymas, nuoma ar nusidėvėjimas, įmonės ir jos padalinių valdymo ir aptarnavimo personalo darbo užmokestis ir socialinis draudimas, transporto priemonių išlaikymas, finansinio ir techninio audito paslaugos sąnaudos, įmonės ir jos veiklos draudimo, komunalinės paslaugos bendriems įmonės poreikiams tenkinti, profesinis draudimas, telekomunikacinės sąnaudos, personalo mokymo kaštai, bei kitos su įmonės valdymu susijusios sąnaudos.
III. ŽYMĖJIMAI
Simboliai:
A – šilumos vartotojų skaičius;
B – planuojamos investicijos;
C – rezervinis kuras;
D – skolintas kapitalas;
E – nuosavas kapitalas;
e – efektyvumo didinimo koeficientas;
F – nurašytas ar perleistas turtas;
I – koregavimo koeficientas;
K – reguliuojamo turto vertė;
L – sąnaudų dalis;
N – vidutinė vartojimo galia;
NP – normatyvinis pelnas;
P – pajamos;
R – pelno norma;
S – sąnaudos;
T – kaina;
Q – šilumos kiekis;
WACC – vidutinė svertinė kapitalo kaina.
Indeksai:
b – šilumos bazinė kaina;
bs – būtinosios sąnaudos;
bv – balansinė vertė;
d – skolintas kapitalas;
dv – šilumos dvinarė kaina;
e – nuosavas kapitalas;
g – šilumos gamyba;
infl. – infliacija;
k – kintamosios sąnaudos;
kiek – kiekis;
kiti – kiti veiksniai;
kn – konkurenciniai vartotojai;
kuro – kuro ir perkamos šilumos sąnaudos;
nš – nuosavi šilumos gamybos šaltiniai;
nusid. – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos;
p – pastoviosios sąnaudos;
persk. – perskaičiuota šilumos kaina;
pr – šilumos perdavimas;
prd. – šilumos pardavimas;
pš – pirkta šiluma;
pt – patiekta į tinklą šiluma;
sj – sąnaudų dalis be kuro ir pirktos šilumos sąnaudų;
šp – šilumos punktai;
t – laikotarpis;
tn – šilumos perdavimo technologiniai nuostoliai;
v –vartotojų kainų indeksas;
vart. – vartotojas;
veikl. – veiklos sąnaudos;
q – realizuotos šilumos kiekis.
IV. NUORODOS
45. Teisės aktai, į kuriuos šioje Metodikoje pateikiamos nuorodos:
45.1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2003, Nr. 73-3352; 2005, Nr. 142-5104; 2007, Nr. 55-2124);
45.2. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2007, Nr. 130-5259);
45.3. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. 262 „Dėl šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 74-2613);
45.4. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. O3-5 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. O3-116 „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti“ pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 2007, Nr. 15-579);
45.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982 (Žin., 2003, Nr. 75-3481) patvirtinta Šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų į šilumos tiekimo sistemas tvarka;
45.6. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas Lyginamosios analizės aprašas;
45.7. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Investicijų projektų derinimo Komisijoje tvarka (Žin., 2003, Nr. 62-2852);
45.8. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika;
45.9. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Šilumos kainų konkurenciniams vartotojams skaičiavimo metodika;
45.10. Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 1 „Dėl verslo apskaitos standartų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 20-616).
V. ŠILUMOS KAINŲ NUSTATYMO IR PERSKAIČIAVIMO TVARKA
46. Šilumos tiekėjams, kurie realizuoja ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, vienoje aprūpinimo šiluma sistemoje gaminantiems daugiau kaip 50 procentų šilumos bei per metus realizuojantiems ne mažiau kaip 10 GWh šilumos, bazines šilumos kainas nustato Komisija. Šilumos tiekėjams, kurie realizuoja mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, vienoje aprūpinimo šiluma sistemoje gaminantiems daugiau kaip 50 procentų šilumos bei per metus realizuojantiems mažiau kaip 10 GWh šilumos, bazines šilumos kainas ir perskaičiuojamas šilumos kainas nustato savivaldybių tarybos.
47. Šilumos kainų nustatymo ir perskaičiavimo tvarka, kai šilumos tiekėjui bazines šilumos kainas nustato Komisija:
47.1. Baigiantis baziniam šilumos kainų galiojimo laikotarpiui, šilumos tiekėjas, ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki bazinių šilumos kainų galiojimo laikotarpio pabaigos, parengia ir teikia Komisijai bei savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos projektą. Kai šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas, Komisijai bei savivaldybės institucijai teikiamas šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos projektas.
47.2. Savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 dienų teikia Komisijai šilumos bazinės kainos suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas. Komisija, išnagrinėjusi savivaldybės pastabas arba per 30 dienų jų negavusi, ne vėliau kaip per 15 dienų nustato šilumos bazinę kainą.
47.3. Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Komisijos nustatytomis šilumos bazinėmis kainomis ir šia Metodika, ne vėliau kaip per 30 dienų nustato tiekiamos šilumos kainas. Savivaldybės tarybos nustatytos kainos galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos.
47.4. Jeigu savivaldybės taryba per nurodytą terminą nenustato šilumos kainų pirmiesiems šilumos bazinių kainų galiojimo metams, Komisija vienašališkai nustato šilumos kainas lygias šilumos bazinėms kainoms.
47.5. Perskaičiuojant šilumos kainas, šilumos tiekėjai, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki šilumos kainų galiojimo pabaigos teikia Komisijai bei savivaldybės institucijai perskaičiuotų šilumos kainų projektus ir jų pagrindimą. Savivaldybės taryba per 30 dienų nustato šilumos kainas.
47.6. Visas savivaldybės tarybos nustatytas šilumos kainas tiekėjai pateikia Komisijai per 10 kalendorinių dienų nuo šilumos kainų nustatymo, tačiau ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki jų įsigaliojimo.
47.7. Jei savivaldybės taryba šilumos kainas nustatė su pažeidimais, Komisija šiuos pažeidimus nurodo ir savivaldybė privalo juos pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybei nepašalinus nurodytų pažeidimų arba laiku nenustačius šilumos kainų, Komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas. Komisijos nustatytos šilumos kainos galioja, kol pašalinami Komisijos nurodyti pažeidimai.
48. Šilumos kainų nustatymo ir perskaičiavimo tvarka, kai šilumos tiekėjui bazines šilumos kainas nustato savivaldybių tarybos:
48.1. Baigiantis baziniam šilumos kainų galiojimo laikotarpiui, šilumos tiekėjas ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki bazinių šilumos kainų galiojimo laikotarpio pabaigos parengia ir teikia savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos projektą. Kai šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas, savivaldybės institucijai teikiamas šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos projektas.
48.2. Savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 dienų nustato šilumos bazinę kainą. Pirmiesiems bazinių kainų galiojimo metams nustatoma šilumos kaina, lygi šilumos bazinei kainai.
48.3. Perskaičiuojant šilumos kainas, šilumos tiekėjai, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki šilumos kainų galiojimo pabaigos, teikia savivaldybės institucijai perskaičiuotų šilumos kainų projektus ir jų pagrindimą. Savivaldybės taryba per 30 dienų nustato šilumos kainas.
48.4. Visas savivaldybės tarybos nustatytas šilumos kainas tiekėjai pateikia Komisijai per 10 kalendorinių dienų nuo šilumos kainų nustatymo, tačiau ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki jų įsigaliojimo.
49. Jei šilumos tiekėjas, kurio daugiau kaip 1/2 akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kuris valdo skirtingose savivaldybėse esančias aprūpinimo šiluma sistemas, teikia vienodą šilumos kainą visoms savivaldybėms, šilumos kainą nustato šilumos tiekėjas įmonės įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs ją pagal šią Metodiką ir suderinęs su Komisija. Nustatant šilumos kainas tokiam tiekėjui, netaikomi Metodikos 47, 48 punktai.
50. Šilumos kainos skelbiamos viešai, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki jų įsigaliojimo, ir taikomos nuo mėnesio pirmosios dienos.
51. Šilumos tiekėjas, valdantis skirtingose savivaldybėse esančias aprūpinimo šiluma sistemas, gali teikti Komisijai nustatyti skirtingas šilumos bazines kainas šioms sistemoms. Šilumos tiekėjas, teikdamas projektą dėl skirtingų šilumos bazinių kainų aprūpinimo šiluma sistemoms, esančioms skirtingose savivaldybėse, nustatymo, privalo jį teikti dėl visų skirtingose savivaldybėse esančių aprūpinimo šiluma sistemų.
52. Nepriklausomas šilumos gamintojas, vienoje aprūpinimo šiluma sistemoje gaminantis daugiau kaip 50 procentų šilumos, iki šilumos kainos galiojimo pabaigos parengia ir teikia priklausomai nuo per metus realizuojamo šilumos kiekio Komisijai ar savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos ar perskaičiuotos šilumos kainos projektą. Komisija ar savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 dienų nustato šilumos kainą. Nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos kaina nustatoma prieš šilumos tiekėjui, superkančiam šilumą iš šio nepriklausomo gamintojo, pradedant rengti šilumos bazinės ar perskaičiuotos kainos projektą. Nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos kaina įsigalioja, įsigaliojus šilumos tiekėjo, superkančio šilumą iš šio nepriklausomo gamintojo, šilumos kainai.
VI. ŠILUMOS KAINODARA
53. Šilumos bazinė kaina nustatoma ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir antrais bei kitais jos galiojimo metais taikoma perskaičiuojant šilumos kainas, atsižvelgiant į šioje Metodikoje numatytus infliacijos, realizuotos šilumos kiekio, kuro ir perkamos šilumos kainų, nusidėvėjimo (amortizacijos) ir kitų, nuo tiekėjo veiklos nepriklausančių veiksnių sąlygojamo sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientus.
54. Šilumos kaina galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Jeigu šilumos tiekėjo kuro ir (ar) perkamos šilumos kainos, palyginti su galiojančiose šilumos tiekimo kainose įskaičiuoto kuro ir (ar) perkamos šilumos kaina, pasikeičia tiek, kad kuro ir perkamos šilumos sąnaudų suma padidėja arba sumažėja daugiau kaip 15 proc., šilumos kaina perskaičiuojama nelaukiant 12 mėnesių laikotarpio pabaigos, tačiau ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo paskutinio šilumos tiekimo kainos pasikeitimo dienos. Šiuo atveju šilumos kaina perskaičiuojama atsižvelgiant į visus Metodikoje numatytus koregavimo koeficientus.
55. Šilumos bazinės kainos nustatomos šioms šilumos tiekimo veikloms: šilumos gamybai (pirkimui), šilumos perdavimui ir šilumos pardavimui. Šilumos tiekėjams, kurie realizuoja mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, šilumos bazinių kainų skaičiavimas pagal atskiras veiklas neprivalomas.
56. Šilumos kainos yra Vienanarės arba dvinarės. Už suvartotą šilumos energiją šilumos vartotojas moka vienanarę arba dvinarę kainą pasirinktinai.
57. Šilumos tiekėjui pasirinkus ir savivaldybės institucijai pritarus, šilumos kainos gali būti diferencijuojamos pagal šilumos punktų nuosavybę, aprūpinimo šiluma sistemas, vartotojų grupes, šilumos pirkimo-pardavimo vietą, tiekimo- vartojimo ribą, šilumos vartojimo mastą, šilumnešius ir jų kokybę, tiekimo patikimumą, vartojimo sezoniškumą, periodiškumą ir apskaitos būdus. Šilumos kainos diferencijuojamos atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas.
58. Šilumos kainos grindžiamos tiekėjo būtinosiomis šilumos gamybos (pirkimo), perdavimo, pardavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis.
59. Šilumos tiekėjų veiklos efektyvumas bei sąnaudų pagrįstumas vertinamas atliekant lyginamąją analizę, t. y. lyginant tiekėjo veiklą su kitų atitinkamai šilumos tiekėjų grupei priklausančių tiekėjų veikla. Lyginamosios analizės rodiklius skaičiuoja Komisija, vadovaudamasi Lyginamosios analizės aprašu. Komisijos įvertinti atitinkamos šilumos tiekėjų grupės lyginamosios analizės rodikliai skelbiami viešai. Šie rodikliai yra pagrindas šilumos tiekėjo veiklos užduotims ir sąnaudoms nustatyti.
60. Nustatydama šilumos bazines kainas, Komisija nustato efektyvumo didinimo koeficientą, taikomą perskaičiuojant šilumos kainas ir lygų pusei šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio infliacijos dydžio, tačiau ne didesnį kaip 3 proc. Infliacija skaičiuojama remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamais vartotojų kainų indeksais, įvertinus jų pasikeitimą nuo bazinės kainos įsigaliojimo mėnesio iki atitinkamo šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.
61. Nepriklausomų šilumos gamintojų, vienoje aprūpinimo šiluma sistemoje gaminančių daugiau kaip 50 procentų šilumos, šilumos kainą priklausomai nuo per metus realizuoto šilumos kiekio nustato Komisija ar savivaldybės taryba, kitais atvejais šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų kaina nustatoma vadovaujantis galiojančiomis šilumos pirkimo-pardavimo sutartimis. Nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos kaina turi būti ne didesnė už šilumos tiekėjų, superkančių šilumą, lyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas ar kitų nepriklausomų gamintojų parduodamas šilumos kainas. Lyginamosios šilumos tiekėjo šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Vyriausybės patvirtinta Šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų į šilumos tiekimo sistemas tvarka.
62. Naujiems šilumos vartotojams, prisijungusiems prie aprūpinimo šiluma sistemos, leidžiama ne ilgiau kaip 3 metams nustatyti šilumos kainas, grindžiamas tiekėjo būtinomis ribinėmis šilumos tiekimo šiems vartotojams sąnaudomis. Ribinės šilumos tiekimo sąnaudos skaičiuojamos prie kintamų šilumos tiekimo sąnaudų, kurios būtų patirtos, padidinus šilumos tiekimo apimtį vienu kiekio vienetu, pridėjus su naujų šilumos vartotojų prijungimu padarytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) ir eksploatacines sąnaudas.
63. Šilumos kainos konkurenciniams vartotojams skaičiuojamos vadovaujantis Komisijos patvirtinta Šilumos kainų konkurenciniams vartotojams skaičiavimo metodika. Šilumos kainą konkurenciniams šilumos vartotojams nustato šilumos tiekėjas, suderinęs su Komisija. Jeigu nėra nustatyta kita šilumos kaina, konkurenciniai šilumos vartotojai už suvartotą šilumą atsiskaito šilumos kainomis, nustatytomis ir kitiems šilumos vartotojams.
64. Šilumos tiekėjai šilumos bazinei kainai nustatyti pateikia bazinių kainų galiojimo laikotarpio investicijų planą pagal Metodikos priede pateiktą lentelę bei turto priežiūros ir eksploatavimo planą. Visos investicijų plano investicijos turi būti suderintos su Komisija ir savivaldybės institucija (savivaldybės tarybos nustatyta tvarka) iki bazinių kainų projekto pateikimo Komisijai ir savivaldybės institucijai. Investicijos derinamos su Komisija, vadovaujantis Investicijų projektų derinimo Komisijoje tvarka. Investicijų plano bei turto priežiūros ir eksploatavimo plano vykdymo ataskaita pateikiama Komisijai kartu su šilumos kainų perskaičiavimo projektu.
65. Anglies dioksido išmetimo mažinimo ir apyvartinių taršos leidimų (ATL) vadybos planas yra šilumos tiekėjo investicijų plano dalis. Plane numatomos investicijos į anglies dioksido išmetimo mažinimą, pajamų, gautų už parduotus ATL panaudojimas, lėšų poreikis trūkstamų ATL įsigijimui. Jei šilumos tiekėjas neturi anglies dioksido išmetimo mažinimo ir ATL vadybos plano arba jo nevykdo, pajamos, gautos už ATL pardavimą, yra pripažįstamos šilumos tiekimo veiklos pajamomis, o sąnaudos papildomų ATL įsigijimui nepripažįstamos būtinosiomis šilumos tiekimo veiklos sąnaudomis.
66. Jeigu šilumos tiekėjas valdo daugiau negu vieną aprūpinimo šiluma sistemą, kuriose realizuojama ne mažiau kaip po 10 GWh šilumos per metus, kiekvienos sistemos sąnaudos į apskaitą įtraukiamos atskirai. Tvarkant buhalterinę apskaitą, pajamų ir sąnaudų ataskaitos parengiamos pagal atskiras savivaldybes.
67. Jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje, kurioje realizuojama ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, šilumos tiekėjas dar ir gamina šilumą, jis privalo atskirai tvarkyti šilumos gamybos ir šilumos perdavimo sąnaudų apskaitą.
68. Jeigu šilumos tiekėjas prižiūri šilumos vartotojų šildymo sistemas, šios veiklos sąnaudos įtraukiamos į apskaitą atskirai. Pastatų šildymo sistemų priežiūros ir rekonstravimo sąnaudos negali būti įtraukiamos į šilumos kainas.
69. Šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo ir kitos, su minėtomis veiklomis nesusijusios, veiklos turtas, įsipareigojimai ir sąnaudos atskiriamos atitinkamai veiklai tiesiogiai priskiriant šios veiklos turtą, įsipareigojimus ir sąnaudas. Turtas, įsipareigojimai ir sąnaudos, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos atitinkamai veiklai, paskirstomos tarp veiklų proporcingai tiesiogiai priskirtam turtui, įsipareigojimams ir sąnaudoms. Turtas, įsipareigojimai ir sąnaudos gali būti atskiriamos taikant ir kitus veiklų atskyrimo principus, tačiau tiekėjo veiklų atskyrimo taisyklės turi būti suderintos su Komisija.
70. Bendrame technologiniame šilumos ir elektros energijos gamybos cikle susidarančios šiluminės energijos gamybos sąnaudos atskiriamos vadovaujantis Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika. Kol ši metodika nepatvirtinta, sąnaudos šiluminės energijos gamybai atskiriamos pagal Alternatyvios šiluminės energijos gamybos atskyrimo metodą. Pagal šį metodą bendrame technologiniame cikle susidarančios šiluminės energijos gamybos sąnaudos yra lygios sąnaudoms, kurios susidaro panašios galios tik šilumą generuojančiose katilinėse, naudojant tą pačią kuro rūšį. Likusios sąnaudos priskiriamos elektros energijos gamybos sąnaudoms. Šilumos ir elektros energijos gamybos sąnaudos gali būti atskiriamos vadovaujantis kitais sąnaudų atskyrimo metodais, tačiau tiekėjo sąnaudų atskyrimo taisyklės turi būti suderintos su Komisija, o 48 punkte nustatytais atvejais – su savivaldybės institucijomis.
71. Rezervinės galios įrengimo sąnaudos nenutrūkstamo aprūpinimo šilumos vartotojams nepripažįstamos būtinosiomis šilumos tiekimo veiklos sąnaudomis. Šias sąnaudas padengia vartotojai, naudojantys aprūpinimo šiluma sistemą kaip rezervinį šildymo būdą, mokėdami pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką, apskaičiuotą su rezervuota galia susijusių papildomų sąnaudų kompensaciją.
VII. ŠILUMOS KIEKIŲ IR SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS
73. Skaičiuojant šilumos bazines kainas, planuojamas realizuoti šilumos kiekis nustatomas įvertinus per paskutinius praėjusius trejus kalendorinius metus faktiškai realizuotos šilumos kiekį, priežastis, lėmusias realizuotos šilumos kiekio pasikeitimą, prognozuojamą šilumos suvartojimo pasikeitimą bei atsižvelgiant į norminius šilumos kiekius patalpų šildymui ir technologinėms reikmėms pagal šilumnešio rūšį ir vartotojų grupes.
74. Būtinas patiekti į šilumos perdavimo tinklą šilumos kiekis skaičiuojamas prie planuojamo realizuoti šilumos kiekio pridėjus norminius šilumos perdavimo technologinius nuostolius. Norminiai šilumos perdavimo technologiniai nuostoliai skaičiuojami pagal ūkio ministro patvirtintą Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodiką. Komisija, vadovaudamasi atitinkamos šilumos tiekėjų grupės lyginamosios analizės rodikliais, turi teisę šilumos tiekimo įmonėms nustatyti užduotis šilumos perdavimo technologiniams nuostoliams mažinti.
75. Bazinių šilumos kainų skaičiavimuose šilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo būtinosios sąnaudos nustatomos visam šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiui, įvertinus paskutinių praėjusių trejų kalendorinių metų faktines sąnaudas, priežastis, lėmusias šių sąnaudų pasikeitimą, sąnaudų pasikeitimą dėl investicijų plane numatytų priemonių įgyvendinimo ir nustatytas užduotis pagal lyginamąją analizę.
76. Būtinosios šilumos tiekimo sąnaudos skirstomos į pastoviąsias, kintamąsias ir veiklos sąnaudas. Pastoviąsias šilumos tiekimo sąnaudas sudaro:
76.1. Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos. Tai šilumai gaminti, perduoti ir parduoti sunaudotos žaliavos ir medžiagos, atsarginės dalys, mažaverčiai instrumentai, specialieji drabužiai ir kitas inventorius, sąnaudos atsiskaitomiesiems šilumos apskaitos prietaisams pastatų šilumos įvaduose (punktuose) tikrinti ir eksploatuoti, draudimo įmokų sąnaudos; sąnaudos už kitų įmonių suteiktas transporto, ryšių, remonto ir kitas paslaugas, nuomos, informacijos apdorojimo, piniginių operacijų atlikimo bei kitos sąnaudos, nurodytos norminiuose teisės aktuose.
76.2. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos. Turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos skaičiuojamos nuo atitinkamos veiklos ataskaitinio laikotarpio reguliuojamo turto vertės pagal Metodikos priede nurodytus ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, taikant tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo metodą.
76.2.1. Šilumos tiekėjo bazinių šilumos kainų galiojimo laikotarpio reguliuojamo turto vertė skaičiuojama pagal priklausomybę:
K = Kt + B – F; (tūkst. Lt) (1)
čia
Kt – ataskaitinio laikotarpio šilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo veiklos reguliuojamo turto (nuosavo ir išsinuomoto) vertė, tūkst. Lt;
B – pirmųjų bazinės šilumos kainos galiojimo metų planuojama investicijų suma, tūkst. Lt;
F – per pirmuosius bazinės šilumos kainos galiojimo metus numatomo perleisti ir nurašyti ilgalaikio turto vertė, tūkst. Lt.
76.2.2. Reguliuojamo turto vertė (Kt) ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo tikslais nustatoma pagal ataskaitinio laikotarpio duomenis, įvertinant ilgalaikio turto būklės pasikeitimus, įvykusius iki šilumos bazinių kainų projekto rengimo. Reguliuojamo turto verte nepripažįstamas su šilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo veikla nesusijęs, nenaudojamas, esantis atsargose, užkonservuotas turtas, taip pat vartotojų sumokėtos lėšos už prijungimą prie tinklų.
76.3. Darbo užmokesčio sąnaudos:
76.3.1. darbo užmokesčio sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgus į ataskaitinio laikotarpio atitinkamai veiklai priskirtą darbuotojų skaičių ir darbuotojų skaičiaus pasikeitimą dėl investicijų plane numatytų priemonių įgyvendinimo. Darbuotojai, kurie tiesiogiai negali būti priskirti vienai veiklai, tarp veiklų paskirstomi proporcingai tiesiogiai priskirtiems darbuotojams arba proporcingai pagal atitinkamoje veikloje dirbtą darbo laiką.
76.3.2. Metinis darbo užmokesčio fondas skaičiuojamas atitinkamos veiklos darbuotojų skaičių padauginus iš darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio. Vidutinis šilumos tiekėjo darbuotojų darbo užmokesčio dydis ribojamas atitinkamos šilumos tiekėjų grupės vidutiniu darbo užmokesčio dydžiu, kuris skaičiuojamas vadovaujantis Lyginamosios analizės aprašu. Kai šilumos tiekėjo darbuotojų skaičius yra mažesnis už atitinkamos šilumos tiekėjų grupės siektinus lyginamosios analizės rodiklius, tiekėjo darbuotojų vidutinis darbo užmokestis gali būti didesnis už šilumos tiekėjų grupės vidutinį darbo užmokestį, tačiau darbo užmokesčio fondas neturi viršyti sumos, suskaičiuotos siektiną darbuotojų skaičių padauginus iš atitinkamos tiekėjų grupės vidutinio darbo užmokesčio.
76.4. Įmokos socialiniam draudimui bei garantiniam fondui skaičiuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.
76.5. Palūkanų sąnaudos už paskolas investicijoms skaičiuojamos pagal atskiras veiklos rūšis, atsižvelgus į ataskaitinio laikotarpio pabaigoje galiojančių paskolų sutarčių sąlygas, įvertinus paskolas, skirtas investicijų plano finansavimui. Palūkanų sąnaudos už paskolas apyvartinio kapitalo papildymui (kai pagrindinio ir rezervinio kuro kainos viršija šilumos kainose įskaičiuotas kainas) skaičiuojamos įvertinus per paskutinius trejus kalendorinius metus apyvartinio kapitalo papildymui paimtų paskolų apimtis. Būtinosiomis palūkanų sąnaudomis pripažįstamos palūkanų sąnaudos, mokamos už įsipareigojimus, kurių suma neviršija 50 proc. šilumos tiekėjo ataskaitinio laikotarpio balanse rodomos turto vertės. Palūkanų normos dydis ribojamas ataskaitinio laikotarpio Lietuvos banko paskelbtu paskolų nefinansinėms korporacijoms vidutiniu palūkanų normos dydžiu.
76.6. Šilumos ūkio turto nuomos ar koncesijos mokesčio sąnaudos. Jos skaičiuojamos pagal turto nuomos ar koncesijos sutartyse nustatytas sąlygas, pripažįstant tik su šilumos tiekimo veikla susijusias sąnaudas ir nepripažįstant sąnaudų, kurios pripažintos pagal kitus Metodikos punktus.
77. Kintamąsias sąnaudas sudaro:
77.1. Kuro sąnaudos šilumai gaminti. Kuro sąnaudos šilumai gaminti skaičiuojamos atsižvelgus į šilumos tiekėjo kuro struktūrą (t. y. naudojamas kuro rūšis, jų kiekį ir dalį bendrame kuro balanse):
77.1.1. šilumos bazinių kainų galiojimo laikotarpiui šilumos tiekėjo kuro struktūra sudaroma pagal optimalią ataskaitinio laikotarpio šilumos tiekėjo kuro struktūrą, atsižvelgiant į sudarytą planuojamą elektrinių ir katilinių darbo režimą, išteklių įsigijimo galimybes, teikiant prioritetą atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui. Siekiant paskatinti investicijas į šilumos gamybos efektyvumo didinimą kuro struktūra nekeičiama visą bazinių kainų galiojimo laikotarpį, išskyrus atvejus, kai kuro struktūra keičiasi dėl nuo tiekėjo veiklos nepriklausančių priežasčių;
77.1.2. skaičiuojant kuro sąnaudas šilumos gamybai, pateikiamos kuro sąnaudos 1 kWh šilumos pagaminti, įskaitant kuro transportavimo ir sandėliavimo sąnaudas;
77.1.3. numatomo sunaudoti natūralaus kuro kiekis perskaičiuojamas į sąlyginio kuro kiekį (tne), atsižvelgiant į atskirų kuro rūšių šiluminę vertę;
77.1.4. kuro kainos skaičiuojamos pagal atskiras kuro rūšis. Šilumos gamybos kainos skaičiavimuose gamtinių dujų kaina nustatoma pagal paskutinio mėnesio, einančio prieš bazinės šilumos kainos projekto ar perskaičiuotos šilumos kainos projekto rengimą faktines gamtinių dujų pirkimo kainas. Kitų kuro rūšių kainos nustatomos pagal paskutinio ketvirčio, einančio prieš bazinės šilumos kainos projekto ar perskaičiuotos šilumos kainos projekto rengimą faktines kuro pirkimo kainas;
77.1.5. kai kuro kainų nustatymo laikotarpiu atitinkamos rūšies kuro šilumos tiekėjas nepirko, kuro kaina nustatoma vadovaujantis galiojančiomis kuro pirkimo sutartimis, o jų nesant – kuro rinkos kaina;
77.1.6. kai šilumos tiekėjo pateikta faktinė kuro kaina viršija to paties laikotarpio atitinkamos kuro rūšies rinkos kainą, Komisija, įvertinusi objektyvias kainų skirtumo priežastis, turi teisę koreguoti kuro kainą, kad ji neviršytų atitinkamos kuro rūšies rinkos kainos. Ketvirtinės kuro rinkos kainos skelbiamos Komisijos interneto tinklalapyje.
78. Veiklos sąnaudos paskirstomos šilumos gamybai, perdavimui ir pardavimui proporcingai atitinkamos veiklos ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos), darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudų sumai. Ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų paskirstymas pateikiamas atskiroje Metodikos priedo lentelėje. Veiklos sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgus į atitinkamos šilumos tiekėjų grupės lyginamosios analizės rodiklius.
79. Kitos, šiame skyriuje nepaminėtos, sąnaudos būtinosiomis sąnaudomis pripažįstamos vadovaujantis Verslo apskaitos standartais ir kitais teisės aktais.
80. Šilumos bazinių būtinųjų sąnaudų skaičiavimai pateikiami pagal Metodikos priede pateiktą dokumentų sąrašą. Skaičiavimai atliekami be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Šilumos tiekimo įmonės pateikia ataskaitinio laikotarpio auditoriaus patvirtintos finansinės atskaitomybės dokumentus. Faktiniai kainų skaičiavimo duomenys turi atitikti finansinėje atskaitomybėje pateiktus duomenis.
VIII. NORMATYVINIO PELNO SKAIČIAVIMAS
82. Šilumos gamybos bei perdavimo veiklos normatyvinis pelnas skaičiuojamas pagal priklausomybę:
(tūkst. Lt) (2)
čia:
Kbv – šilumos gamybos ar perdavimo veiklos reguliuojamo turto (nuosavo ir išsinuomoto) vertė, tūkst. Lt;
C – teisės aktų nustatyto privalomo rezervinio kuro atsargų kiekio vidutinė metinė ataskaitinio laikotarpio vertė, tūkst. Lt;
WACC – vidutinė svertinė kapitalo kaina, %.
83. Reguliuojamo turto vertė (Kbv) normatyvinio pelno skaičiavimo tikslais nustatoma pagal ataskaitinio laikotarpio balanso duomenis (ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto balansine verte), įvertinus iki šilumos bazinės kainos projekto rengimo įvykusius ilgalaikio turto būklės pasikeitimus. Reguliuojamo turto verte nepripažįstamas su šilumos gamybos ar perdavimo veikla nesusijęs, nenaudojamas, esantis atsargose, užkonservuotas turtas, ilgalaikio turto perkainojimo rezultatai, taip pat vartotojų sumokėtos lėšos už prijungimą prie tinklų, turtui įsigyti skirtos subsidijos, dotacijos, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.
84. Vidutinė svertinė kapitalo kaina skaičiuojama pagal priklausomybę:
(%) (3)
čia:
Re – šilumos tiekėjo nuosavo kapitalo pelno norma, %;
Rd – šilumos tiekėjo skolinto kapitalo pelno norma. Skolinto kapitalo pelno norma nustatoma kaip vidutinė metinė atitinkamos veiklos ilgalaikių paskolų palūkanų norma, tačiau ne didesnė už rinkos palūkanų normą, apskaičiuotą pagal 76.5 punktą, %;
E – šilumos tiekėjo atitinkamos veiklos ataskaitinio laikotarpio nuosavas kapitalas, tūkst. Lt;
D – šilumos tiekėjo atitinkamos veiklos ataskaitinio laikotarpio skolintas kapitalas, tūkst. Lt.
85. Šilumos tiekėjo nuosavo kapitalo pelno norma skaičiuojama pagal priklausomybę:
Re = Rf + Rlibor + Rm ; (%) (4)
čia:
Rf – metinė Europos Sąjungos šalių narių išleistų euroobligacijų palūkanų norma, kuri yra lygi penkerių metų trukmės euroobligacijų aukcionų, įvykusių per praėjusius kalendorinius metus, einančius prieš tuos metus, kuriais yra nustatoma šilumos bazinė kaina, metinės palūkanų normos aritmetinis vidurkis, %. Obligacijų palūkanų norma skaičiuojama vadovaujantis Europos centrinio banko skelbiama informacija;
Rlibor – vidutinių tarpbankinio skolinimosi palūkanų normų per praėjusius kalendorinius metus, einančius prieš tuos metus, kuriais yra nustatoma šilumos bazinė kaina, Vilibor ir Euribor skirtumas, %. Tarpbankinio skolinimosi palūkanų normos skaičiuojamos vadovaujantis Europos centrinio banko ir Lietuvos banko skelbiama informacija;
Rm – nuosavo kapitalo rizikos norma, %. Ji nustatoma pagal tarptautinių vertinimo agentūrų skelbiamus šalies rizikos reitingus (Moody’s Investor Service ir pan.). Komisija kasmet skelbia nuosavo kapitalo rizikos normą.
86. Šilumos pardavimo veiklos normatyvinis pelnas skaičiuojamas pagal formulę:
(tūkst. Lt) (5)
čia:
Sbs – nustatytos būtinosios šilumos pardavimo sąnaudos, tūkst. Lt per metus.
87. Jeigu šilumos tiekėjo vidutinė faktinė dvejų paskutinių metų pelno norma (normatyvinio pelno santykis atitinkamai su reguliuojamo turto verte šilumos gamybos ir perdavimo veikloje ir normatyvinio pelno santykis su metinėmis sąnaudomis šilumos pardavimo veikloje) viršija atitinkamai veiklai Komisijos nustatytą tiekėjo vidutinę svertinę kapitalo kainą daugiau kaip 2 procentiniais punktais (pirmoji riba), kitais metais šios veiklos kaina mažinama 50 proc. pelno viršijimo sumos. Jei šilumos tiekėjas viršija nustatytą vidutinę svertinę kapitalo kainą daugiau kaip 6 procentiniais punktais (antroji riba) – mažinama visa pelno viršijimo suma virš antrosios ribos ir 50 proc. normatyvinio pelno viršijimo sumos virš pirmosios ribos. Paskutinių bazinės kainos galiojimo laikotarpio metų pelno viršijimo suma įvertinama koreguojant naujo bazinių kainų laikotarpio pelną.
88. Jeigu nepriklausomo šilumos gamintojo, vienoje aprūpinimo šiluma sistemoje gaminančio daugiau kaip 50 procentų šilumos, vidutinė faktinė dvejų paskutinių metų pelno norma (normatyvinio pelno santykis atitinkamai su reguliuojamo turto verte) viršija Komisijos nustatytą vidutinę svertinę kapitalo kainą daugiau kaip 9 procentiniais punktais, kitais metais šios veiklos kaina mažinama visa pelno viršijimo suma virš 9 procentinių punktų.
89. Atsižvelgus į šilumos tiekėjo tiekimo veiklos patikimumo ir paslaugų kokybės pasikeitimą, suskaičiuotą remiantis tiekėjo veiklos monitoringo duomenimis, pirmoji ir antroji pelno riba gali būti padidinta arba sumažinta 1 procentiniu punktu.
90. Skaičiuojant vidutinę faktinę šilumos tiekėjo pelno normą, ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudomis pripažįstamos sąnaudos, suskaičiuotos nuo reguliuojamos turto vertės pagal Metodikos priede nurodytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, taikant tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo metodą.
IX. ŠILUMOS BAZINIŲ KAINŲ SKAIČIAVIMAS
91. Šilumos bazinės kainos nustatomos šioms šilumos tiekimo veikloms: šilumos gamybai (pirkimui), šilumos perdavimui ir šilumos pardavimui. Šilumos tiekėjams, kurie realizuoja mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, šilumos bazinių kainų skaičiavimas pagal atskiras veiklas neprivalomas.
92. Pajamos už parduotą šilumą turi padengti šilumos gamybos, pirkimo, perdavimo ir pardavimo pastoviąsias, veiklos ir kintamąsias sąnaudas bei užtikrinti normatyvinį pelną. Šios pajamos surenkamos iš visų šilumos vartotojų.
93. Būtinosios pajamos nustatomos pagal priklausomybę:
P = Sp+ Sk + Sveikl. + NP ; (tūkst. Lt) (6)
čia:
Sp – pastoviosios sąnaudos, tūkst. Lt;
Sk – kintamosios sąnaudos, tūkst. Lt;
Sveikl. – veiklos sąnaudos, tūkst. Lt;
NP – normatyvinis pelno dydis, tūkst. Lt.
94. Planuojamos pajamos už konkurenciniams vartotojams parduodamą šilumos energiją nustatomo s pagal priklausomybę:
Pkn = Qkn * Tkn; (tūkst. Lt) (7)
čia:
Qkn – planuojamas parduoti konkurenciniams vartotojams šilumos kiekis, tūkst. MWh;
Tkn – kainos konkurenciniams vartotojams, ct/kWh.
95. Planuojamos pajamos už vartotojams parduodamą šilumos energiją:
Pvart = P – Pkn; (tūkst. Lt) (8)
96. Vidutinė šilumos kaina vartotojams skaičiuojama pagal priklausomybę:
(ct/kWh) (9)
čia:
Q – šilumos kiekis ties gyvenamųjų namų ir kitų pastatų tiekimo-vartojimo riba, tūkst. MWh.
97. Šilumos kiekis, patiekiamas į šilumos perdavimo tinklą, skaičiuojamas pagal priklausomybę:
Qpt = Q + Qtn; (tūkst. MWh) (10)
čia:
Qtn – šilumos perdavimo technologiniai nuostoliai, suskaičiuoti pagal ūkio ministro patvirtintą šilumos tiekimo nuostolių nustatymo metodiką, tūkst. MWh.
98. Šilumos tiekėjas sprendžia, kiek patiekiamo į šilumos perdavimo tinklą šilumos kiekio gamins nuosavuose šilumos šaltiniuose ir kiek pirks iš nepriklausomų šilumos gamintojų, įvertinus, kad vartotojams būtų užtikrintas ilgalaikis ir patikimas šilumos tiekimas mažiausiomis sąnaudomis:
Qpt = Qnš + Qpš; (tūkst. MWh) (11)
čia:
Qnš – savo šilumos šaltiniuose gaminamos ir tiekiamos į tinklą šilumos kiekis, tūkst. MWh;
Qpš – perkamos ir tiekiamos į tinklą šilumos kiekis, tūkst. MWh.
X. ŠILUMOS BAZINIŲ GAMYBOS KAINŲ SKAIČIAVIMAS
99. Skaičiuojant šilumos gamybos kainą, įvertinamos kuro, elektros energijos, vandens, skirto technologijai, darbo užmokesčio, socialinio draudimo, šilumos gamybos turto nusidėvėjimo (amortizacijos), katilinių eksploatacijos, savo reikmėms naudojamos šilumos energijos, rezervinio kuro saugojimo, draudimo įmokų, mokesčių ir kitos sąnaudos bei veiklos sąnaudų ir normatyvinio pelno dalis, priskirta šilumos gamybai.
100. Šilumos gamybos savo šaltinyje vienanarė kaina, skaičiuojama pagal priklausomybę:
(ct/kWh) (12)
čia:
Sg p – pastoviųjų sąnaudų dalis, priskirta šilumos gamybai, tūkst. Lt;
Sg k – kintamųjų sąnaudų dalis, priskirta šilumos gamybai, tūkst. Lt;
Sg veikl. – veiklos sąnaudų dalis, priskirta šilumos gamybai, tūkst. Lt;
Sp š – perkamos šilumos sąnaudos, tūkst. Lt;
NPg – normatyvinio pelno dalis, priskirta šilumos gamybai, tūkst. Lt.
101. Patiektos į tinklą šilumos gamybos vienanarė kaina skaičiuojama pagal priklausomybę:
(ct/kWh) (13)
102. Dvinarės šilumos gamybos kainos pastovioji dalis skaičiuojama pagal priklausomybę:
(Lt už kW per mėnesį) (14)
čia:
NPg p – pastoviajai kainos daliai priskirtas šilumos gamybos normatyvinis pelnas, tūkst. Lt. Jis paskirstomas proporcingai pastoviosios ir kintamosios kainos dalies būtinosioms sąnaudoms;
Ng – patiektos į tinklą šilumos srauto vidutinė galia, MW.
103. Patiektos į tinklą šilumos srauto vidutinė galia skaičiuojama pagal priklausomybę:
(MW) (15)
čia:
8760 – kalendorinių metų (12 mėnesių) trukmė valandomis.
(ct/kWh) (16)XI. ŠILUMOS BAZINIŲ PERDAVIMO KAINŲ SKAIČIAVIMAS
105. Skaičiuojant šilumos perdavimo kainą, įvertinamos šilumnešio cirkuliacijos, elektros energijos, termofikacinio vandens papildymo, šilumos perdavimo tinklų ir įvadinių šilumos apskaitos prietaisų eksploatacijos, darbo užmokesčio, socialinio draudimo, šilumos perdavimo technologinių nuostolių, šilumos perdavimo turto nusidėvėjimo (amortizacijos), draudimo įmokų, mokesčių ir kitos sąnaudos bei šilumos perdavimui priskirta veiklos sąnaudų ir normatyvinio pelno dalis.
106. Vienanarė šilumos perdavimo kaina (iki pastato šilumos įvado), kai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai, skaičiuojama pagal priklausomybę:
(ct/kWh) (l7)
čia:
Spr p – pastoviųjų sąnaudų dalis, priskirta šilumos perdavimo veiklai, tūkst. Lt;
Sp šp – individualių ir grupinių šilumos punktų pastoviosios sąnaudos;
Spr k – kintamųjų sąnaudų dalis, priskirta šilumos perdavimo veiklai, tūkst. Lt;
Sk šp -individualių ir grupinių šilumos punktų kintamosios sąnaudos;
Spr veikl. – veiklos sąnaudų dalis, priskirta šilumos perdavimui, tūkst. Lt;
Tpt – patiektos į tinklą šilumos gamybos vidutinė vienanarė kaina, Lt/MWh;
Qtn – šilumos perdavimo technologiniai nuostoliai, tūkst. MWh;
NPpr – šilumos perdavimo normatyvinis pelnas, tūkst. Lt.
106.1. Dvinarės šilumos perdavimo kainos pastovioji dalis skaičiuojama pagal priklausomybę:
(Lt už kW per mėnesį) (18)
čia:
Npr – suvartotos šilumos srauto vidutinė galia, KW;
NPpr p – pastoviajai kainos daliai priskirtas šilumos perdavimo normatyvinis pelnas, tūkst. Lt. Jis paskirstomas proporcingai pastoviosios ir kintamosios kainos dalies būtinosioms sąnaudoms.
(KW) (19)
107. Kai šilumos vartotojams šiluma tiekiama iš grupinių ir individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų, šilumos perdavimo vienanarė kaina nustatoma pagal priklausomybę:
(ct/kWh) (21)
čia:
Tpr– vienanarė šilumos perdavimo kaina, ct/kWh;
Qšp – šilumos kiekis vartotojams, kuriems šiluma tiekiama iš grupinių ir individualių šilumos tiekėjui priklausančių punktų, tūkst. MWh.
107.1. Dvinarės šilumos perdavimo kainos pastovioji dalis, kai šiluma vartotojams tiekiama iš grupinių ir individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų, skaičiuojama pagal priklausomybę:
(Lt už kW per mėnesį) (22)
Nšp – šilumos, suvartotos per grupinius ir individualius šilumos tiekėjui priklausančius šilumos punktus, srauto vidutinė galia, KW.
107.2. Šilumos, suvartotos per grupinius ir individualius šilumos tiekėjui priklausančius šilumos punktus, srauto vidutinė galia skaičiuojama pagal priklausomybę:
(KW) (23)
108. Jeigu yra techninės galimybės ir vartotojai pageidauja, tiekėjai įrengia šilumos apskaitos prietaisus kitoje vietoje negu šilumos pirkimo-pardavimo vieta. Tokiu atveju vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais šilumos pristatymo iki tiekimo-vartojimo ribos papildomas sąnaudas apmoka šie vartotojai šalių susitarimu.
XII. ŠILUMOS BAZINIŲ PARDAVIMO KAINŲ SKAIČIAVIMAS
109. Skaičiuojant šilumos pardavimo kainą, įvertinamos tarnybų, tiesiogiai susijusių su šilumos pardavimu (abonentų ir kt.), darbo užmokesčio, socialinio draudimo, turto nusidėvėjimo (amortizacijos), gyventojų įmokų surinkimo ir kitos sąnaudos bei veiklos sąnaudų ir normatyvinio pelno dalis, priskirta šilumos pardavimui.
110. Šilumos pardavimo kaina skaičiuojama pagal priklausomybę:
(Lt per mėnesį vartotojui) (25)
čia:
Sprd. p – pastoviųjų sąnaudų dalis, priskirta šilumos pardavimui, tūkst. Lt;
Sprd. veikl. – veiklos sąnaudų dalis, priskirta šilumos pardavimui, tūkst. Lt;
NPprd. – normatyvinio pelno dalis, priskirta šilumos pardavimui, tūkst. Lt;
A – šilumos vartotojų (abonentų) skaičius šilumos bazinių kainų ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
111. Vartotojams pasirinkus, šilumos pardavimo kaina gali būti skaičiuojama suvartotam šilumos kiekiui pagal priklausomybę:
(ct/kWh) (26)
112. Šilumos pardavimo kainos gali būti diferencijuojamos pagal atsiskaitymo būdus. Savivaldybei nustačius, kad buitiniams šilumos vartotojams vietoj sąskaitų būtų išduodami mokesčio už šilumą pranešimai, į šilumos pardavimo kainą neįtraukiamos sąskaitų už šilumą parengimo ir pateikimo vartotojams sąnaudos.
XIII. ŠILUMOS KAINŲ PERSKAIČIAVIMAS
113. Šilumos bazinė kaina antraisiais bei kitais jos galiojimo metais taikoma perskaičiuojant šilumos kainas, atsižvelgus į Komisijos nustatytus koregavimo koeficientus.
Šilumos kainos perskaičiuojamos pagal priklausomybę:
Tpersk. = Tb * [1 + (Iq + Ikuro + Iinfl. + Inusid. + Ikiti )]; (ct/kWh) (27)
čia:
Tpersk. – perskaičiuota šilumos kaina, ct/kWh;
Tb – šilumos bazinė kaina, ct/kWh;
Iq – realizuotos šilumos kiekio pokyčio koeficientas;
Ikuro – kuro ir perkamos šilumos sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientas;
Iinfl. – infliacijos koregavimo koeficientas;
Inusid. – nusidėvėjimo (amortizacijos) pokyčio koregavimo koeficientas;
Ikiti – kitų nuo šilumos tiekėjo veiklos nepriklausančių veiksnių sąlygojamo sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientas.
113.1 Perskaičiuojant šilumos kainas, kuro kainos, realizuotos šilumos kiekis, nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos lyginamos su bazinės šilumos kainos skaičiavimuose nustatytomis reikšmėmis.
Lp veikl., Lkuro, Lsj, Lnusid, Lkiti reikšmės per šilumos bazinių kainų galiojimo laikotarpį nekeičiamos.
Jeigu perskaičiuota šilumos kaina nesiskiria nuo galiojančios šilumos kainos daugiau kaip 1 proc., tuomet galiojančios šilumos kainos galima nekeisti.
114. Šilumos kainų koregavimo koeficientų skaičiavimas:
114.1. realizuotos šilumos kiekio pokyčio koeficientas skaičiuojamas pagal priklausomybę:
(28)
čia:
Lp veikl. – bazinės šilumos kainos skaičiavimuose pastovių sąnaudų (įskaitant veiklos sąnaudas) dalis visose sąnaudose;
Qt – realizuotos šilumos kiekis šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu, tūkst. MWh;
Qb – realizuotos šilumos kiekis, nustatytas bazinės šilumos kainos skaičiavimuose, tūkst. MWh.
114.2. Kuro ir perkamos šilumos sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientas taikomas atsižvelgus į atitinkamų kuro rūšių kainos ir perkamos šilumos sąnaudų, numatytų šilumos bazinės kainos skaičiavimuose, pasikeitimą ir skaičiuojamas pagal priklausomybę:
(29)
čia:
Lkuro – bazinės šilumos kainos skaičiavimuose kuro ir perkamos šilumos sąnaudų dalis visose gamybos sąnaudose;
Tkuro b – kuro ir perkamos šilumos sąnaudos nustatytos šilumos gamybos bazinės kainos skaičiavimuose, tūkst. Lt;
Tkuro t – perkamos šilumos sąnaudos ir kuro sąnaudos, suskaičiuotos pagal 77.1.4 punkto reikalavimus, nekeičiant šilumos bazinės kainos skaičiavimuose nustatytos kuro struktūros, tūkst. Lt.
114.3. Jeigu šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio faktinės kuro ir (ar) pirktos šilumos kainos skiriasi nuo paskutiniame šilumos kainų perskaičiavime naudotų kuro ir (ar) perkamos šilumos kainų, tai dėl kuro ir (ar) pirktos šilumos kainų skirtumo susidariusios sąnaudos pridedamos, o gautos pajamos išskaičiuojamos, perskaičiuojant šilumos gamybos kainas ateinantiems metams. Paskutinių bazinės šilumos kainos galiojimo laikotarpio metų dėl kuro kainų skirtumo susidariusios sąnaudos ar gautos pajamos įvertinamos nustatant naujo bazinių kainų laikotarpio bazinę šilumos gamybos kainą.
114.4. Jeigu nepriklausomo šilumos gamintojo, vienoje aprūpinimo šiluma sistemoje gaminančio daugiau kaip 50 procentų šilumos, planuojama atitinkamos kuro rūšies kaina, suskaičiuota vadovaujantis Metodikos 77.1.4 punkto nuostatomis, daugiau kaip 10 proc. mažesnė už to paties laikotarpio atitinkamos kuro rūšies rinkos kainą, nustatant bazinę šilumos gamybos kainą ar perskaičiuojant šilumos gamybos kainą ateinantiems metams, gali būti taikomos atitinkamos kuro rūšies rinkos kainos. Tačiau nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos gamybos kainos turi būti ne didesnės už lyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas. Šiuo atveju netaikomos 114.3 punkto nuostatos.
114.5 Infliacijos koregavimo koeficientas skaičiuojamas pagal priklausomybę:
(30)
čia:
Lsj – bazinės šilumos kainos skaičiavimuose numatyta sąnaudų dalis be kuro, pirktos šilumos sąnaudų, numatytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) ir technologinių perdavimo nuostolių, pinigine išraiška;
Iv – Lietuvos statistikos departamento paskelbtas šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio paskutinio mėnesio prieš perskaičiuotos šilumos kainos projekto rengimą vartotojų kainų indeksas, suskaičiuotas įvertinus jų pasikeitimą nuo bazinės kainos įsigaliojimo mėnesio iki atitinkamo šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, %;
e – Komisijos nustatytas efektyvumo didinimo koeficientas, lygus pusei šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio infliacijos dydžio, tačiau ne didesnis kaip 3 proc. Antrais ir kitais šilumos kainos perskaičiavimo kartais praėjusių ataskaitinių laikotarpių efektyvumo didinimo koeficientai sumuojasi.
114.6. Numatytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientas skaičiuojamas pagal priklausomybę:
(31)
čia:
Lnusid. – bazinės šilumos kainos skaičiavimuose numatytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalis visose šilumos sąnaudose;
Snusid. b – numatytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, nustatytos bazinės šilumos kainos skaičiavimuose, tūkst. Lt;
Snusid. t – numatytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, nustatytos bazinės šilumos kainos skaičiavimuose, atėmus per šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinį laikotarpį investicijų plane numatytų, bet neatliktų, taip pat atliktų, bet su Komisija nesuderintų investicijų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas ir pridėjus kitų bazinės šilumos kainos galiojimo metų planuojamų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas, tūkst. Lt.
114.7. Jei šilumos tiekėjo planuojamų įgyvendinti investicijų suma per atitinkamus metus yra mažesnė už šių metų investicijų plane numatytą investicijų sumą, neįvykdytų investicijų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) metinės sąnaudos išskaičiuojamos, perskaičiuojant šilumos gamybos kainas ateinantiems metams.
114.8. Kitų, nuo šilumos tiekėjo veiklos nepriklausančių veiksnių sąlygojamo sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientas skaičiuojamas pagal priklausomybę:
(32)
čia:
Lkiti – bazinės šilumos kainos skaičiavimuose kitų koreguojamų sąnaudų dalis visose šilumos sąnaudose;
Tkiti b – bazinės šilumos kainos skaičiavimuose kitų, nuo šilumos tiekėjo veiklos nepriklausančių veiksnių sąlygojamos sąnaudos, tūkst. Lt;
Tkiti t – šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio nuo šilumos tiekėjo veiklos nepriklausančių veiksnių sąlygojamos sąnaudos, tūkst. Lt.
Šilumos kainų nustatymo metodikos
1 priedas
DOKUMENTŲ SĄRAŠAS BAZINĖS ŠILUMOS
KAINOS SKAIČIAVIMUI PAGRĮSTI
2. Bazinės šilumos kainos skaičiavimo aiškinamasis raštas:
2.3. savo reikmėms suvartotos šilumos, elektros energijos ir vandens technologinėms reikmėms sąnaudų pagrindimas;
6. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, priskirto šilumos gamybai, perdavimui, pardavimui išklotinė (ilgalaikio turto pradinė vertė, likutinė vertė, paskutinio mėnesio nusidėvėjimas, turto įvedimo į eksploataciją data).
8. Per paskutinius trejus kalendorinius metus apyvartinio kapitalo papildymui paimtų paskolų sutartys.
9. Darbuotojų pareigybių sąrašas pagal gamybos, perdavimo ir pardavimo veiklas (visų administracijos darbuotojų pareigybių sąrašas pateikiamas atskirai).
11. Pirkto kuro PVM sąskaitos faktūros (dujų – paskutinio mėnesio, kito kuro – paskutinio ketvirčio).
12. Paskutinio ketvirčio, einančio prieš bazinės šilumos kainos projekto rengimą, pirkto kuro (taip pat ir gamtinių dujų) kainų ir kiekių suvestinė pagal atskiras kuro rūšis.
14. Konkurenciniams ir kitiems Komisijos nustatytiems šilumos vartotojams individualių šilumos tiekimo sąnaudų skaičiavimas.
Šilumos kainų nustatymo metodikos
2 priedas
DOKUMENTŲ SĄRAŠAS ŠILUMOS KAINOS PERSKAIČIAVIMUI PAGRĮSTI
1. Savivaldybės tarybos sprendimas arba Šilumos ūkio įstatymu numatytu atveju šilumos tiekėjo įmonės įstatuose numatyta tvarka parengtas dokumentas, kuriuo nustatytos šilumos kainos.
5. Per šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinį laikotarpį investicijų plane numatytų, bet neatliktų, taip pat atliktų, bet su Komisija nesuderintų investicijų sąrašas, nurodant jų įtaką ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) apimtims.
7. Pirkto kuro PVM sąskaitos faktūros (dujų – paskutinio mėnesio, kito kuro – paskutinio ketvirčio).
8. Paskutinio ketvirčio, einančio prieš perskaičiuotos šilumos kainos projekto rengimą pirkto kito (taip pat ir gamtinių dujų) kuro kainų ir kiekių suvestinė pagal atskiras kuro rūšis.
9. Kainos perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu pirkto kuro kainų ir kiekių suvestinė pagal kuro rūšis.
3 priedas
_________________ PLANUOJAMO REALIZUOTI ŠILUMOS KIEKIO SKAIČIAVIMAS
Įmonės pavadinimas
| Eil. Nr. |
Rodikliai |
Mato vnt. |
Praėjusių trejų metų vidurkis |
Normatyviniai kiekiai, įvertinus invest. |
Planuojamas laikotarpis |
||||||
| kiekis |
kWh/m3; kWh/m2; kWh/butui |
šilumos kiekis |
kiekis |
kWh/m3; kWh/m2; kWh/butui |
šilumos kiekis |
kiekis |
kWh/m3; kWh/m2; kWh/butui |
šilumos kiekis |
|||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
| 1. |
Šiluma geriamojo vandens pašildymui |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1. |
Šiluma geriamojo vandens pašildymui iš individualių šilumokaičių |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.1. |
Pašildyta geriamojo vandens |
tūkst. m3 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.2. |
Butų skaičius, esant įrengtai cirk. sistemai ir vonios šildymu |
vnt. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.3. |
Butų skaičius, esant įrengtai cirk. sistemai be vonios šildymo |
vnt. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1.4. |
Butų skaičius, esant įrengtai cirk. sistemai namo rūsyje |
vnt. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2. |
Šiluma geriamojo vandens pašildymui iš grupinių šilumokaičių |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2.1. |
Pašildyta geriamojo vandens |
tūkst. m |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2.2. |
Butų skaičius, esant įrengtai cirk. sistemai ir vonios šildymu |
vnt. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2.3. |
Butų skaičius, esant įrengtai cirk. sistemai be vonios šildymo |
vnt. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2.4. |
Butų skaičius, esant įrengtai cirk. sistemai namo rūsyje |
vnt. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Šiluma gyvenamųjų namų šildymui |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1. |
Šiluma gyvenamųjų namų (pastatų iki 1992 m.) šildymui |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.1. |
1–2 aukštų namų bendras naudingas plotas |
m2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.2. |
3–4 aukštų namų bendras naudingas plotas |
m2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.3. |
5 aukštų namų bendras naudingas plotas |
m2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.4. |
daugiau kaip 5 aukštų namų bendras naudingas plotas |
m2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2. |
Šiluma gyvenamųjų namų šildymui, pastatų pagal RSN 143-92, STR 2.05.01:1999 arba visiškai renovuotų |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2.1. |
1–2 aukštų namų bendras naudingas plotas |
m2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2.2. |
3–4 aukštų namų bendras naudingas plotas |
m2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2.3. |
5 aukštų namų bendras naudingas plotas |
m2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2.4. |
daugiau kaip 5 aukštų namų bendras naudingas plotas |
m2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.3. |
Šiluma dalinai renovuotų gyvenamųjų namų šildymu |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.3.1. |
1–2 aukštų namų bendras naudingas plotas |
m2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.3.2. |
3–4 aukštų namų bendras naudingas plotas |
m2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.3.3. |
5 aukštų namų bendras naudingas plotas |
m2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.3.4. |
daugiau kaip 5 aukštų namų bendras naudingas plotas |
m2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
Planuojamas realizuoti šilumos kiekis gyventojams (1+2) |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4. |
Planuojamas realizuoti šilumos kiekis kitiems vartotojams |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5. |
Planuojamas realizuoti šilumos kiekis konkurenc. vartotojams |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 6. |
Planuojamas realizuoti šilumos kiekis (3+4+5) |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Įmonės vadovas _________________
4 priedas
_______________ ŠILUMOS GAMYBOS BAZINIŲ KAINŲ SKAIČIAVIMAS
Įmonės pavadinimas
| Eil. Nr. |
Rodikliai |
Mato vnt. |
Baziniai metai |
20_m. |
20_m. |
Ataskaitinis laikotarpis |
Planuojamas laikotarpis |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
| 1. |
Pirminės kuro sąnaudos |
tne |
|
|
|
|
|
| tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
||
| 2 |
Pagaminta ir patiekta šilumos iš savų šaltinių: |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
| 2.1. |
nuo katilinių kolektorių |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
| 2.2. |
nuo elektrinių kolektorių |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
| 2.3. |
nuo elektrodinių katilinių kolektorių |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
| 3. |
Pirkta ir patiekta šilumos: |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
| 3.1. |
pirktos šilumos kiekis iš |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
| pirktos šilumos kaina |
ct/kWh |
|
|
|
|
|
|
| 3.2. |
pirktos šilumos kiekis iš |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
| pirktos šilumos kaina |
ct/kWh |
|
|
|
|
|
|
| 3.3. |
pirktos šilumos kiekis iš |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
| pirktos šilumos kaina |
ct/kWh |
|
|
|
|
|
|
| 4. |
Patiekta šilumos į tinklą: |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
| 4.1. |
termofikaciniu vandeniu |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
| 4.2. |
garu |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
| 4.3. |
karštu vandeniu |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
| 5 |
Patiektos į tinklą šilumos srauto vid. galia |
MW |
|
|
|
|
|
| 6. |
Visos gamybos sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| ct/kWh |
|
|
|
|
|
||
| 6.1. |
Kintamosios sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| ct/kWh |
|
|
|
|
|
||
| 6.1.1. |
Kuras technologijai |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 6.1.2. |
Elektros energija technologijai |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 6.1.3. |
Vanduo technologijai |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 6.1.4. |
Perkamos šilumos sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 6.2. |
Pastoviosios sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| ct/kWh |
|
|
|
|
|
||
| 6.2.1. |
Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos: |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 6.2.1.1. |
iš t. sk. medžiagos, žaliavos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 6.2.1.2. |
remonto darbai |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 6.2.1.3. |
transporto paslaugos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 6.2.1.4. |
elektros energija (saviems poreikiams) |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 6.2.1.5. |
rezervinio kuro saugojimo sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 6.2.1.6. |
kitos sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 6.2.2. |
Nusidėvėjimas (amortizacija) |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 6.2.3. |
Darbo užmokesčio sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 6.2.4. |
Socialinio draudimo įmokos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 6.2.5. |
Mokesčiai: |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 6.2.5.1. |
iš t. sk. nekilnojamojo turto mokestis |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 6.2.5.2. |
turto nuomos ar koncesijos mokestis |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 6.2.5.3. |
žemės nuomos mokestis |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 6.2.5.4. |
mokestis už valstybinius gamtos išteklius |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 6.2.5.5. |
mokestis už aplinkos teršimą |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 6.2.5.6. |
kiti mokesčiai |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 6.3.6. |
Palūkanų sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 6.3. |
Veiklos sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| ct/kWh |
|
|
|
|
|
||
| 7. |
Pelnas (nuostolis) |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 7.1. |
pastoviajai kainos daliai priskirta pelno dalis |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 7.2. |
kintamajai kainos daliai priskirta pelno dalis |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 8. |
Būtinosios pajamos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 9. |
Elektros energija šilumos gamybai |
tūkst. kWh |
|
|
|
|
|
| 9.1. |
elektros energijos kaina |
ct/kWh |
|
|
|
|
|
| 10. |
Elektros energija elektrodinėse katilinėse |
tūkst. kWh |
|
|
|
|
|
| 10.1. |
elektros energijos kaina |
ct/kWh |
|
|
|
|
|
| 11. |
Lyginamosios elektros energijos sąnaudos |
kWh/MWh |
|
|
|
|
|
| 12. |
Sąlyginio kuro sąnaudos |
tne |
|
|
|
|
|
| 12.1. |
Gamtinės dujos |
tne |
|
|
|
|
|
| 12.1.1. |
natūralių |
1000 m3 |
|
|
|
|
|
| 12.1.2. |
sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 12.1.3. |
kaina |
Lt/tūkst.m3 |
|
|
|
|
|
| 12.1.4. |
šiluminė vertė |
kcal/m3 |
|
|
|
|
|
| 12.1.5. |
lyginamosios kuro sąnaudos |
kg/MWh |
|
|
|
|
|
| 12.1.6. |
lyginamasis svoris kuro balanse |
% |
|
|
|
|
|
| 12.2. |
Mediena |
tne |
|
|
|
|
|
| 12.2.1. |
natūrali |
t |
|
|
|
|
|
| 12.2.2. |
sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 12.2.3. |
kaina |
Lt/tne |
|
|
|
|
|
| 12.2.4. |
šiluminė vertė |
kcal/kg |
|
|
|
|
|
| 12.2.5. |
lyginamosios kuro sąnaudos |
kg/MWh |
|
|
|
|
|
| 12.2.6. |
lyginamasis svoris kuro balanse |
% |
|
|
|
|
|
| 12.3. |
Mazutas |
tne |
|
|
|
|
|
| 12.3.1. |
natūralus |
t |
|
|
|
|
|
| 12.3.2. |
sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 12.3.3. |
kaina |
Lt/t |
|
|
|
|
|
| 12.3.4. |
šiluminė vertė |
kcal/kg |
|
|
|
|
|
| 12.3.5. |
lyginamosios kuro sąnaudos |
kg/MWh |
|
|
|
|
|
| 12.3.6. |
lyginamasis svoris kuro balanse |
% |
|
|
|
|
|
| 12.4. |
Akmens anglis |
tne |
|
|
|
|
|
| 12.4.1. |
natūrali |
t |
|
|
|
|
|
| 12.4.2. |
sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 12.4.3. |
kaina |
Lt/t |
|
|
|
|
|
| 12.4.4. |
šiluminė vertė |
kcal/kg |
|
|
|
|
|
| 12.4.5. |
lyginamosios kuro sąnaudos |
kg/MWh |
|
|
|
|
|
| 12.4.6. |
lyginamasis svoris kuro balanse |
% |
|
|
|
|
|
| 12.5. |
Skalūnų alyva |
tne |
|
|
|
|
|
| 12.5.1. |
natūrali |
t |
|
|
|
|
|
| 12 5 2 |
sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 12.5.3. |
kaina |
Lt/t |
|
|
|
|
|
| 12.5.4. |
šiluminė vertė |
kcal/kg |
|
|
|
|
|
| 12.5.5. |
lyginamosios kuro sąnaudos |
kg/MWh |
|
|
|
|
|
| 12.5.6. |
lyginamasis svoris kuro balanse |
% |
|
|
|
|
|
| 12.6. |
Malkos (skiedros) |
tne |
|
|
|
|
|
| 12.6.1. |
natūralios |
t |
|
|
|
|
|
| 12.6.2. |
sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 12.6.3. |
kaina |
Lt/tne |
|
|
|
|
|
| 12.6.4. |
šiluminė vertė |
kcal/kg |
|
|
|
|
|
| 12.6.5. |
lyginamosios kuro sąnaudos |
kg/MWh |
|
|
|
|
|
| 12.6.6. |
lyginamasis svoris kuro balanse |
% |
|
|
|
|
|
| 12.7. |
|
tne |
|
|
|
|
|
| 12.7.1. |
natūralios |
t |
|
|
|
|
|
| 12 7 2 |
sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 12.7.3. |
kaina |
Lt/tne |
|
|
|
|
|
| 12.7.4. |
šiluminė vertė |
kcal/kg |
|
|
|
|
|
| 12.7.5. |
lyginamosios kuro sąnaudos |
kg/MWh |
|
|
|
|
|
| 12.7.6. |
lyginamasis svoris kuro balanse |
% |
|
|
|
|
|
| 12.8. |
|
tne |
|
|
|
|
|
| 12.8.1. |
natūralios |
t |
|
|
|
|
|
| 12.8.2. |
sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 12.8.3. |
kaina |
Lt/tne |
|
|
|
|
|
| 12.8.4. |
šiluminė vertė |
kcal/kg |
|
|
|
|
|
| 12.8.5. |
lyginamosios kuro sąnaudos |
kg/MWh |
|
|
|
|
|
| 12.8.6. |
lyginamasis svoris kuro balanse |
% |
|
|
|
|
|
| 13. |
Sąlyginio kuro 1 tonos kaina |
Lt/tne |
|
|
|
|
|
| 14. |
Lyginamosios kuro sąnaudos |
kg/MWh |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 15. |
Šilumos gamybos savo šaltinyje vienanarė kaina |
ct/kWh |
|
|
|
|
|
| 16. |
Patiektos į tinklą šilumos gamybos vienanarė kaina |
ct/kWh |
|
|
|
|
|
| 17. |
Dvinarė šilumos gamybos kaina: |
||||||
| 17.1. |
pastovioji kainos dalis |
Lt/kW per mėn. |
|
|
|
|
|
| 17.2. |
kintamoji kainos dalis |
ct/kWh |
|
|
|
|
|
Įmonės vadovas_______________
Gamyba
5 priedas
ŠILUMOS PERDAVIMO BAZINIŲ KAINŲ SKAIČIAVIMAS
| Eil. Nr. |
Rodikliai |
Mato vnt. |
Baziniai metai |
20__m. |
20__m. |
Ataskaitinis laikotarpis |
Planuojamas laikotarpis |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
| 1. |
Patiekta šilumos į tinklą: |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
| 1.1. |
technologiniai perdavimo nuostoliai |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
| 1.2. |
šiluma savo reikmėms |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
| 1.3. |
šilumos pardavimas: |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
| 1.3.1. |
iš t. sk. gyventojams |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
| 1.3.1.1. |
iš t. sk.: iš individualių tiekėjui priklausančių šilumos punktų |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
| 1.3.1.2. |
iš grupinių šilumos punktų |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
| 1.3.2. |
kitiems vartotojams |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
| 1.3.2.1. |
iš t. sk. konkurenciniams vartotojams |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
| 2. |
Suvartotos šilumos srauto vidutinė galia |
MW |
|
|
|
|
|
| 2.1. |
iš t. sk. per grup. ir ind. šilumos p. suvartotos šil. srauto vid. galia |
MW |
|
|
|
|
|
| 3. |
Visos sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| ct/kWh |
|
|
|
|
|
||
| 4. |
Pajamos už konkurenciniams vartotojams parduotą šilumą |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 4.1. |
vidutinė perdavimo kaina konkurenciniams vartotojams |
ct/kWh |
|
|
|
|
|
| 5. |
Perdavimo sąnaudos, tenkančios kt. vartotojams |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 6. |
Kintamosios sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| ct/kWh |
|
|
|
|
|
||
| 6.1. |
Elektros energija technologijai |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 6.2. |
Vanduo technologijai |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 61 |
Grupinių ir individualių šilumos punktų sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 61.1. |
elektros energija technologijai |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 61.2. |
kitos sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 7. |
Perdavimo technologinių nuostolių sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 8. |
Savo reikmėms suvartotos šilumos sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 9. |
Pastoviosios sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| ct/kWh |
|
|
|
|
|
||
| 9.1. |
Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos: |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 9.1.1. |
iš t. sk. medžiagos, žaliavos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 9.1.2. |
remonto darbai |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 9.1.3. |
transporto paslaugos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 9.1.4. |
elektros energija (saviems poreikiams) |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 9.1.5. |
įvadinių apskaitos prietaisų eksploatacijos sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 9.1.6. |
kitos sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 9.2. |
Nusidėvėjimas (amortizacija) |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 9.3. |
Darbo užmokesčio sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 9.4. |
Socialinio draudimo įmokos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 9.5. |
Mokesčiai: |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 9.5.1. |
iš t. sk: nekilnojamojo turto mokestis |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 9.5.2. |
turto nuomos ar koncesijos mokestis |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 9.5.3. |
žemės nuomos mokestis |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 9.5.4. |
kiti mokesčiai |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 9.6. |
Palūkanų sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 91 |
Grupinių ir individualių šilumos punktų sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 91.1. |
remonto darbai |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 91.2. |
medžiagos, žaliavos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 91.3. |
nusidėvėjimas (amortizacija) |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 91.4. |
kitos sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 10. |
Veiklos sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| ct/kWh |
|
|
|
|
|
||
| 11. |
Pelnas (nuostolis) |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 11.1. |
pastoviajai kainos daliai priskirta pelno dalis |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 11.2. |
kintamajai kainos daliai priskirta pelno dalis |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 12. |
Būtinosios pajamos (išskyrus konkurencinius vartotojus) |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 13. |
El.energija termofikacinio vandens cirkuliacijai užtikrinti |
tūkst. kWh |
|
|
|
|
|
| 13.1. |
elektros energijos kaina |
ct/kWh |
|
|
|
|
|
| 14. |
Sąlyginių šilumos tinklų ilgis |
km |
|
|
|
|
|
| 15. |
Šilumos tinklų ilgis, tenkantis 1 dirbančiajam |
km/žm. |
|
|
|
|
|
|
|
|||||||
| 16. |
Vienanarė šilumos perdavimo kaina (iki pastato šilumos įvado) |
ct/kWh |
|
|
|
|
|
| 17. |
Dvinarė šilumos perdavimo kaina: |
||||||
| 17.1. |
pastovioji kainos dalis |
Lt/kW per mėn. |
|
|
|
|
|
| 17.2. |
kintamoji kainos dalis |
ct/kWh |
|
|
|
|
|
|
|
|||||||
| 18. |
Šilumos perdavimo kainos diferencijavimas: kai šiluma tiekiama iš grupinių ir individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų |
||||||
| 19. |
Vienanarė šilumos perdavimo kaina |
ct/kWh |
|
|
|
|
|
| 20. |
Dvinarė šilumos perdavimo kaina: |
||||||
| 20.1. |
pastovioji kainos dalis |
Lt/kW per mėn. |
|
|
|
|
|
| 20.2. |
kintamoji kainos dalis |
ct/kWh |
|
|
|
|
|
Įmonės vadovas _________________
Perdavimas
6 priedas
__________________ŠILUMOS PARDAVIMO BAZINIŲ KAINŲ SKAIČIAVIMAS
Įmonės pavadinimas
| Eil. Nr. |
Rodikliai |
Mato vnt. |
Baziniai metai |
20__m. |
20__m. |
Ataskaitinis laikotarpis |
Planuojamas laikotarpis |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
| 1. |
Šilumos pardavimas: |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
| 1.1. |
iš t. sk. gyventojams |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
| 1.2. |
kitiems vartotojams |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
|
| 2. |
Vartotojų skaičius: |
vnt. |
|
|
|
|
|
| 2.1. |
iš t. sk. gyventojai |
vnt. |
|
|
|
|
|
| 2.2. |
kiti vartotojai |
vnt. |
|
|
|
|
|
| 3. |
Visos sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| ct/kWh |
|
|
|
|
|
||
| 3.1. |
Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos: |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 3.1.1. |
iš t. sk. medžiagos, žaliavos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 3.1.2. |
transporto paslaugos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 3.1.3. |
elektros energija (saviems poreikiams) |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 3.1.4. |
sąskaitų parengimo ir pateikimo sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 3.1.5. |
gyventojų įmokų administravimo sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 3.1.6. |
kitos sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 3.2. |
Nusidėvėjimas (amortizacija) |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 3.3. |
Darbo užmokesčio sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 3.4. |
Socialinio draudimo įmokos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 3.5. |
Mokesčiai: |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 3.5.1. |
iš t. sk. nekilnojamojo turto mokestis |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 3.5.2. |
kiti mokesčiai |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 3.6. |
Veiklos sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| ct/kWh |
|
|
|
|
|
||
| 4. |
Pelnas (nuostolis) |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
| 5. |
Būtinosios pajamos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
|
|
|||||||
| 6. |
Šilumos pardavimo kaina |
Lt/butui per mėn. |
|
|
|
|
|
| 7. |
Šilumos pardavimo kaina už suvartotą šilumos kiek |
ct/kWh |
|
|
|
|
|
Įmonės vadovas________________
Pardavimas
7 priedas
_________________ ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ILGALAIKIO TURTO ĮSIGIJIMO IR LIKUTINĖ VERTĖ
Įmonės pavadinimas
tūkst. Lt
| Eil. Nr. |
Ilgalaikio turto grupės IT pagal veiklos rūšis |
Pastatai |
Įrenginiai |
Vamzdynai |
Mašinos ir įrengimai |
Transporto priemonės |
Kiti įrenginiai ir įrankiai |
Iš viso |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
| 1. |
Pradinė turto vertė |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1. |
Nebaigta statyba |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2. |
Užkonservuotas, nenaudojamas turtas |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.3. |
Nusidėvėjęs turtas |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4. |
Eksploatuojamas turtas: |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4.1. |
Šilumos gamyba |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4.1.1. |
iš t. sk. katilinės |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4.1.2. |
konteinerinių katilinių ir siurblinių pastatai |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4.1.3. |
katilinių įrengimai ir stacionariniai garo katilai |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4.1.4. |
vandens šildymo katilai |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4.1.5. |
siurbliai ir kita siurblinė įranga |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4.1.6. |
kuro rezervuarai |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4.1.7. |
dūmtraukiai |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4.1.8. |
keliai, aikštelės |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4.1.9 |
kitas turtas |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4.2. |
Šilumos perdavimas |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4.2.1 |
iš t. sk. individualūs ir grupiniai šilumos punktai |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4.2.2. |
vamzdynai |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4.2.3. |
šilumos apskaitos prietaisai |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4.2.4. |
keliai, aikštelės |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4.2.5. |
kitas turtas |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4.3. |
Šilumos pardavimas |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4.4. |
Kita veikla |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4.5. |
Bendroji ir administracinė veikla |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4.5.1. |
iš t. sk. nematerialusis turtas |
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Likutinė (balansinė) turto vertė |
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1. |
Nebaigta statyba |
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2. |
Užkonservuotas, nenaudojamas turtas |
|
|
|
|
|
|
|
| 2.3. |
Eksploatuojamas turtas: |
|
|
|
|
|
|
|
| 2.3.1. |
Šilumos gamyba |
|
|
|
|
|
|
|
| 3.2.2. |
Šilumos perdavimas |
|
|
|
|
|
|
|
| 2.3.3. |
Šilumos pardavimas |
|
|
|
|
|
|
|
| 2.3.4. |
Kita veikla |
|
|
|
|
|
|
|
| 2.3.5. |
Bendroji ir administracinė veikla |
|
|
|
|
|
|
|
| 2.3.5.1. |
iš t. sk. nematerialusis turtas |
|
|
|
|
|
|
|
Įmonės vadovas__________________
8 priedas
_________________ REGULIUOJAMO TURTO VERTĖS NUSIDĖVĖJIMO (AMORTIZACIJOS) SKAIČIAVIMO TIKSLAIS NUSTATYMAS
tūkst. Lt
| Eil. Nr. |
Veikla |
Ilgalaikio turto pradinė vertė |
Iki bazinės kainos skaičiavimo įsigytas turtas |
Pirmųjų metų planuojamos investicijos |
Numatomas perleisti ir nurašyti turtas |
Reguliuojamo turto vertė |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
| 1. |
Šilumos gamyba |
|
|
|
|
|
| 1.1. |
iš t. sk. katilinės |
|
|
|
|
|
| 1.2. |
konteinerinių katilinių ir siurblinių pastatai |
|
|
|
|
|
| 1.3. |
katilinių įrengimai ir stacionariniai garo katilai |
|
|
|
|
|
| 1.4. |
vandens šildymo katilai |
|
|
|
|
|
| 1.5. |
siurbliai ir kita siurblinė įranga |
|
|
|
|
|
| 1.6. |
kuro rezervuarai |
|
|
|
|
|
| 1.7. |
dūmtraukiai |
|
|
|
|
|
| 1.8. |
keliai, aikštelės |
|
|
|
|
|
| 1.9. |
kitas turtas |
|
|
|
|
|
| 2. |
Šilumos perdavimas |
|
|
|
|
|
| 2.1. |
iš t. sk. individualūs ir grupiniai šilumos punktai |
|
|
|
|
|
| 2.2. |
vamzdynai |
|
|
|
|
|
| 2.3. |
šilumos apskaitos prietaisai |
|
|
|
|
|
| 2.4. |
keliai, aikštelės |
|
|
|
|
|
| 2.5. |
kitas turtas |
|
|
|
|
|
| 3. |
Šilumos pardavimas |
|
|
|
|
|
| 4. |
Kita veikla |
|
|
|
|
|
| 5. |
Bendroji ir administracinė veikla |
|
|
|
|
|
| 5.1. |
iš t. sk. nematerialusis turtas |
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso: |
|
|
|
|
|
Įmonės vadovas________________
9 priedas
___________________________ VEIKLOS SĄNAUDŲ PASKIRSTYMAS
Įmonės pavadinimas
tūkst. Lt
| Eil. Nr. |
Sąnaudų straipsnis |
Šilumos tiekimas |
Kita veikla |
|
Visos veiklos sąnaudos |
|||
| gamyba |
perdavimas |
pardavimas |
iš viso: |
|||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
|
8 |
| Ataskaitinis laikotarpis |
|
|
||||||
| 1. |
Tiesioginės sąnaudos |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1. |
Darbo užmokestis |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2. |
Socialinio draudimo įmokos |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.3. |
Nusidėvėjimas (amortizacija) |
|
|
|
|
|
|
|
| 2 |
Veiklos sąnaudų paskirstymas |
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1. |
Darbo užmokestis |
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2. |
Socialinio draudimo įmokos |
|
|
|
|
|
|
|
| 2.3. |
Nusidėvėjimas (amortizacija) |
|
|
|
|
|
|
|
| 2.4. |
Materialinės sąnaudos |
|
|
|
|
|
|
|
| Planuojamas laikotarpis |
|
|
||||||
| 3. |
Tiesioginės sąnaudos |
|
|
|
|
|
|
|
| 3.1. |
Darbo užmokestis |
|
|
|
|
|
|
|
| 3.2. |
Socialinio draudimo įmokos |
|
|
|
|
|
|
|
| 3.3. |
Nusidėvėjimas (amortizacija) |
|
|
|
|
|
|
|
| 4. |
Veiklos sąnaudų paskirstymas |
|
|
|
|
|
|
|
| 4.1. |
Darbo užmokestis |
|
|
|
|
|
|
|
| 4.2. |
Socialinio draudimo įmokos |
|
|
|
|
|
|
|
| 4.3. |
Nusidėvėjimas (amortizacija) |
|
|
|
|
|
|
|
| 4.4. |
Materialinės sąnaudos |
|
|
|
|
|
|
|
Įmonės vadovas_________________
10 priedas
_______________ DARBUOTOJŲ SKAIČIUS IR VIDUTINIS DARBO UŽMOKESTIS
Įmonės pavadinimas
| Eil. Nr. |
Pavadinimas |
Šilumos tiekimas |
Kita veikla |
Išviso: |
||
| gamyba |
perdavimas |
pardavimas |
||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
| 1. |
Ataskaitinio laikotarpio darbuotojų skaičius |
|
||||
| 1.1. |
Tiesioginės veiklos |
|
|
|
|
|
| 1.1.1. |
iš t. sk. tiesioginių padalinių |
|
|
|
|
|
| 1.1.2. |
kitų padalinių |
|
|
|
|
|
| 1.2. |
Bendrosios ir administracinės veiklos |
|
|
|
|
|
| 1.2.1. |
iš t. sk. administracijos |
|
|
|
|
|
| 1.2.2. |
kitų padalinių |
|
|
|
|
|
| 2. |
Ataskaitinio laikotarpio mėnesio vidutinis darbo užmokesčio fondas, tūkst. Lt |
|
||||
| 2.1. |
Tiesioginės veiklos |
|
|
|
|
|
| 2.1.1. |
iš t. sk. tiesioginių padalinių |
|
|
|
|
|
| 2.1.2. |
kitų padalinių |
|
|
|
|
|
| 2.2. |
Bendrosios ir administracinės veiklos |
|
|
|
|
|
| 2.2.1. |
iš t. sk. administracijos |
|
|
|
|
|
| 2.2.2. |
kitų padalinių |
|
|
|
|
|
| 3. |
Planuojamas darbuotojų skaičius |
|
||||
| 3.1. |
Tiesioginės veiklos |
|
|
|
|
|
| 3.1.1. |
iš t. sk. tiesioginių padalinių |
|
|
|
|
|
| 3.1.2. |
kitų padalinių |
|
|
|
|
|
| 3.2. |
Bendrosios ir administracinės veiklos |
|
|
|
|
|
| 3.2.1. |
iš t. sk. administracijos |
|
|
|
|
|
| 3.2.2. |
kitų padalinių |
|
|
|
|
|
| 4. |
Planuojamo laikotarpio mėnesio vidutinis darbo užmokesčio fondas, tūkst. Lt |
|
||||
| 4.1. |
Tiesioginės veiklos |
|
|
|
|
|
| 4.1.1. |
iš t. sk. tiesioginių padalinių |
|
|
|
|
|
| 4.1.2. |
kitų padalinių |
|
|
|
|
|
| 4.2. |
Bendrosios ir administracinės veiklos |
|
|
|
|
|
| 4.2.1. |
iš t. sk. administracijos |
|
|
|
|
|
| 4.2.2. |
kitų padalinių |
|
|
|
|
|
| 5. |
Ataskaitinio laikotarpio vidutinis darbo užmokestis, Lt |
|
||||
| 6. |
Planuojamo laikotarpio vidutinis darbo užmokestis, Lt |
|
||||
Įmonės vadovas_______________
11 priedas
INVESTICIJŲ PLANAS IR JO FINANSAVIMO ŠALTINIAI
| Eil. Nr. |
Pavadinimas |
Gamyba |
Perdavimas |
Pardavimas |
||||||||||||
| 20__ m. |
20__ m. |
20__ m. |
20__ m. |
20__ m. |
20__ m. |
20__ m. |
20__ m. |
20__ m. |
20__ m. |
20__ m. |
20__ m. |
20__ m. |
20__ m. |
20__ m. |
||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
| 1. |
Ilgalaikio turto įsigijimo šaltiniai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1. |
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2. |
Normatyvinis pelnas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.3. |
Savivaldybės ir valstybės lėšos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.3.1. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.3.2. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.3.3. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4. |
Paskolos investicijų projektams įgyvendinti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4.1. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4.2. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4.3. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.5. |
Įvairių fondų lėšos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.5.1. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.5.2. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.5.3. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.6. |
Kiti finansavimo šaltiniai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.6.1. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.6.2. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.6.3. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Lėšų panaudojimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1. |
Lėšos investicijų įgyvend., naujam turtui įsigyti, atstatyti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.1. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.2. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.3. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.4. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.5. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.6. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.7. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.8. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.9. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.10. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.11. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.12. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.13. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.14. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.15. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.16. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.17. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.18. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.19. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.20. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.21. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.22. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.23. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1.24. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2. |
Paskolų grąžinimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Įmonės vadovas ______________ Savivaldybės atstovas
12 priedas
__________________ ŠILUMOS BAZINIŲ KAINŲ PROJEKTAS
Įmonės pavadinimas
| Eil. Nr. |
Pavadinimas |
Mato vnt. |
Kaina |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| 1. |
ŠILUMOS GAMYBOS KAINA |
||
| 1.1. |
šilumos gamybos savo šaltinyje vienanarė kaina |
ct/kWh |
|
| 1.2. |
patiektos į tinklą šilumos gamybos vienanarė kaina |
ct/kWh |
|
| 1.3. |
dvinarė šilumos gamybos kaina: |
|
|
| 1.3.1. |
pastovioji kainos dalis |
Lt/kW per mėn. |
|
| 1.3.2. |
kintamoji kainos dalis |
ct/kWh |
|
| 2. |
ŠILUMOS PERDAVIMO KAINA |
||
| 2.1. |
vienanarė šilumos perdavimo kaina (iki pastato šilumos įvado) |
ct/kWh |
|
| 2.2. |
dvinarė šilumos perdavimo kaina: |
|
|
| 2.2.2. |
pastovioji kainos dalis |
Lt/kW per mėn. |
|
| 2.2.1. |
kintamoji kainos dalis |
ct/kWh |
|
| 2.3. |
kainos diferencijavimas: kai šiluma tiekiama iš grupinių ar individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų |
|
|
| 2.3.1. |
vienanarė šilumos perdavimo kaina |
ct/kWh |
|
| 2.3.2. |
dvinarė šilumos perdavimo kaina: |
|
|
| 2.3.2.1. |
pastovioji kainos dalis |
Lt/kW per mėn. |
|
| 2.3.2.2. |
kintamoji kainos dalis |
ct/kWh |
|
| 3. |
ŠILUMOS, PATIEKTOS IKI GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITŲ PASTATŲ ĮVADŲ, KAINA |
||
| 3.1. |
vienanarė šilumos perdavimo kaina (iki pastato šilumos įvado) |
ct/kWh |
|
| 3.2. |
dvinarė šilumos perdavimo kaina: |
|
|
| 3.2.1. |
pastovioji kainos dalis |
Lt/kW per mėn. |
|
| 3.2.2. |
kintamoji kainos dalis |
ct/kWh |
|
| 3.3. |
kainos diferencijavimas: kai šiluma tiekiama iš grupinių ar individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų |
|
|
| 3.3.1. |
vienanarė šilumos perdavimo kaina |
ct/kWh |
|
| 3.3.2. |
dvinarė šilumos perdavimo kaina: |
|
|
| 3.3.2.1. |
pastovioji kainos dalis |
Lt/kW per mėn. |
|
| 3.3.2.2. |
kintamoji kainos dalis |
ct/kWh |
|
| 4. |
ŠILUMOS PARDAVIMO KAINA |
||
| 4.1. |
šilumos pardavimo kaina už suvartotą šilumos kiekį |
ct/kWh |
|
| 4.2. |
šilumos pardavimo kaina |
Lt/vartot. per mėn. |
|
Įmonės vadovas_______________
13 priedas
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai, taikomi bazinių šilumos kainų skaičiavimuose
| Eil. Nr. |
Ilgalaikis turtas |
Normatyvai, metais |
| 1. |
Pastatai |
|
| 1.1. |
katilinės |
50 |
| 1.2. |
konteinerinių katilinių ir siurblinių pastatai |
40 |
| 1.3. |
kiti pastatai |
50 |
| 2. |
Mašinos ir įrengimai |
|
| 2.1. |
katilinių įrengimai ir stacionariniai garo katilai |
16 |
| 2.2. |
vandens šildymo katilai |
16 |
| 2.3. |
šilumos punktai, mazgai, moduliai |
15 |
| 2.4. |
siurbliai ir kita siurblinė įranga |
10 |
| 2.5. |
šilumos apskaitos prietaisai |
7 |
| 2.6. |
kiti įrengimai |
15 |
| 3. |
Įrenginiai |
|
| 3.1. |
mazuto rezervuarai |
22 |
| 3.2. |
keliai, aikštelės, šaligatviai ir tvoros |
27 |
| 3.3. |
mūriniai ir gelžbetoniniai dūmtraukiai |
45 |
| 3.4. |
metaliniai dūmtraukiai |
25 |
| 4. |
Vamzdynai |
30 |
| 5. |
Transporto priemonės |
7 |
| 6. |
Nematerialusis turtas |
3 |
Normatyvai parengti vadovaujantis šilumos tiekimo įmonių pateiktais duomenimis ir Ūkio ministerijos
14 priedas
______________ KURO KAINŲ IR PERKAMOS ŠILUMOS SĄNAUDŲ POKYTIS
Įmonės pavadinimas
| Rodiklio pavadinimas |
Mato vienetas |
Nustatyta bazinių kainų skaičiavime |
Paskutiniame perskaičiavime naudoti dydžiai |
Ataskaitinis laikotarpis |
Taikoma perskaičiuojant kainas |
| A |
B |
C |
D |
||
| Realizuota produkcija |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
| Pagaminta šiluma |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
| Pirkta šiluma |
tūkst. MWh |
|
|
|
|
| Naudotas efektyvumo didinimo koeficientas |
|
|
|
|
|
| Skaičiuotinos šilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
| Kuro sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
| Perkamos šilumos sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
| Perkamos šilumos kaina |
ct/kWh |
|
|
|
|
| Gamtinių dujų kaina |
Lt/1000 m3 |
|
|
|
|
| Mazuto kaina |
Lt/t |
|
|
|
|
| Medienos kaina |
Lt/tne |
|
|
|
|
| Skalūnų alyvos kaina |
Lt/t |
|
|
|
|
| Krosnių kuro kaina |
Lt/t |
|
|
|
|
| Anglies kaina |
Lt/t |
|
|
|
|
| _______ kaina |
|
|
|
|
|
| _______ kaina |
|
|
|
|
|
| _______ kaina |
|
|
|
|
|
| _______ kaina |
|
|
|
|
|
| _______ kaina |
|
|
|
|
|
| Gamtinių dujų kiekis |
1000 m3 |
|
|
|
|
| Mazuto kiekis |
t |
|
|
|
|
| Medienos kiekis |
tne |
|
|
|
|
| Skalūnų alyvos kiekis |
t |
|
|
|
|
| Krosnių kuro kiekis |
t |
|
|
|
|
| Anglies kiekis |
t |
|
|
|
|
| _______ kiekis |
|
|
|
|
|
| _______ kiekis |
|
|
|
|
|
| _______ kiekis |
|
|
|
|
|
| _______ kiekis |
|
|
|
|
|
| _______ kiekis |
|
|
|
|
|
| Sąlyginio kuro kaina |
Lt/tne |
|
|
|
|
| Sąlyginio kuro kiekis |
tne |
|
|
|
|
Įmonės vadovas________________
15 priedas
______________ŠILUMOS KAINŲ KOREGAVIMO KOEFICIENTŲ NUSTATYMAS
Įmonės pavadinimas
| Eil. Nr. |
Rodikliai |
Mato vnt. |
KOEFICIENTAI |
|||||
| gamyba |
pirkta šiluma |
į tinklą patiekta šiluma |
perdavimas |
pardavimas |
||||
| E |
E1 |
E2 |
F |
G |
||||
| 1 |
(Tb) Nustatyta bazinė kaina |
ct/kWh |
|
|
|
|
|
|
| 2 |
Sąnaudos iš viso nustatytos bazinės kainos skaičiavimuose |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
|
| 3 |
Realizuotos šilumos kiekio pokyčio koregavimo koeficientas (5 eil. x (1 – 7 eil. / 6 eil.): |
|
|
|
|
|
|
|
| 4 |
Pastovios sąnaudos (įskaitant veiklos sąnaudas), nustatytos bazinės kainos skaičiavimuose |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
|
| 5 |
Lkuro – bazinės šilumos gamybos kainos skaičiavime kuro ir perkamos šilumos sąnaudų dalis visose sąnaudose; |
|
|
|
|
|
|
|
| 6 |
Tkuro t – kuro ir perkamos šilumos sąnaudos, suskaičiuotos pagal Metodikos reikalavimus, nekeičiant šilumos bazinės kainos skaičiavimuose nustatytos kuro struktūros; |
tūkst. MWh |
|
|||||
| 7 |
Realizuotos šilumos kiekis šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu |
tūkst. MWh |
|
|||||
| 8 |
(Iq) kainos padidėjimas dėl realizuotos šilumos pasikeitimo (1 eil. x 3 eil.) |
ct/kWh |
|
|
|
|
|
|
| 9 |
Kuro ir perkamos šilumos sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientas (11 eil. x ((12 eil. / 10 eil.) – 1): |
|
|
|
|
|
|
|
| 10 |
Kuro ir perkamos šilumos sąnaudos, nustatytos bazinės kainos skaičiavimuose |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
|
| 11 |
Kuro ir perkamos šilumos sąnaudų dalis visose sąnaudose (10 eil. / 2 eil.) |
|
|
|
|
|
|
|
| 12 |
Kuro ir perkamos šilumos sąnaudos, suskaičiuotos pagal Metodikos reikalavimus, nekeičiant šilumos bazinės kainos skaičiavimuose nustatytos kuro struktūros |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
|
| 13 |
(Ikuro) kainos padidėjimas dėl kuro ir perkamos šilumos sąnaudų pokyčio (1 eil. x 9 eil.) |
ct/kWh |
|
|
|
|
|
|
| 14 |
Infliacijos koregavimo koeficientas (16 eil. x ((19 eil. / 17 eil.) – 1) – 20 eil.): |
|
|
|
|
|
|
|
| 15 |
Sąnaudos (gamyba be kuro ir pirktos šilumos, perdavimas be techn. nuostolių ir savo reikmių ir visos veiklos be numatytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų) nustatytos bazinėje kainoje |
tūkst.Lt |
|
|
|
|
|
|
| 16 |
Sąnaudų (gamyba be kuro ir pirktos šilumos, perdavimas be techn. nuostolių ir savo reikmių ir visos veiklos be numatytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų) dalis visose sąnaudose (15 eil. / 2 eil.) |
|
|
|
|
|
|
|
| 17 |
Vartotojų kainų indeksas* bazinės kainos nustatymo metu |
|
|
|||||
| 18 |
Vartotojų kainų indeksas paskutiniu šilumos kainos perskaičiavimo laikotarpiu |
|
|
|||||
| 19 |
Vartotojų kainų indeksas šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu |
|
|
|||||
| 20 |
Efektyvumo didinimo koeficientas |
|
|
|||||
| 21 |
(Iinfl) kainos padidėjimas dėl infliacijos (1 eil. x 14 eil.) |
ct/kWh |
|
|
|
|
|
|
| 22 |
Numatytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientas (24 eil. x ((25 eil. / 23 eil.)-1): |
|
|
|
|
|
|
|
| 23 |
Numatytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, nustatytos bazinėje kainoje |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
|
| 24 |
Bazinės kainos skaičiavimuose numatytų investicijų nusidėvėjimo (amotizacijos) sąnaudų dalis visose sąnaudose (23 eil. / 2 eil.) |
|
|
|
|
|
|
|
| 25 |
Numatytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, nustatytos bazinės šilumos kainos skaičiavimuose, atėmus per šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinį laikotarpį investicijų plane numatytų, bet neatliktų, taip pat atliktų, bet su Komisija nesuderintų investicijų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas ir pridėjus sekančių bazinės šilumos kainos galiojimo metų planuojamų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
|
| 26 |
(Inusid) kainos padidėjimas dėl nusidėvėjimo (amortizacijos) (1 eil. x 22 eil.) |
ct/kWh |
|
|
|
|
|
|
| 27 |
Kitų faktorių pokyčio koregavimo koeficientas (29 eil. x ((30 eil. /28 eil.) – 1): |
|
|
|
|
|
|
|
| 28 |
Kitos koreguojamos sąnaudos, nustatytos bazinėse kainose |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
|
| 29 |
Kitų koreguojamų sąnaudų dalis visose sąnaudose (28 eil. / 2 eil.) |
|
|
|
|
|
|
|
| 30 |
Šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio atitinkamų kitų veiksmų sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
|
|
| 31 |
(Ikiti) kainos padidėjimas dėl kitų faktorių (1 eil. x 27 eil.) |
ct/kWh |
|
|
|
|
|
|
| 32 |
Kompensacija pagal Metodikos 114.3 punktą |
ct/kWh |
|
|
|
|
|
|
| 33 |
(Tpersk) perskaičiuota šilumos kaina (1 eil. + 8 eil. + 13 eil. +21 eil. +26 eil. +31 eil. + 32 eil.) |
ct/kWh |
|
|
|
|
|
|
| 34 |
Vienanarė perskaičiuota šilumos kaina (E** 33 + F 33 + G 33 ) |
ct/kWh |
|
|||||
| 35 |
Vienanarė bazinė kaina (E* 1 + F 1 + G 1) |
ct/kWh |
|
|||||
| 36 |
Kainos padidėjimas lyginant su bazine kaina ((34 eil. / 35 eil) * 100 – 100) |
% |
|
|||||
| 37 |
Galiojanti kaina |
ct/kWh |
|
|||||
| 38 |
Kainos padidėjimas lyginant su galiojančia kaina ((34 eil. / 37 eil.) * 100 – 100) |
% |
|
|||||
* – indeksas rašomas ne procentais, pvz. Statistikos departamento duomenimis 2006 metų gruodžio mėnesio vartotojų kainų indeksas –106,0
** – jei įmonė perka šilumą – E^2
Įmonės vadovas______________
16 priedas
_____________________ ŠILUMOS KAINŲ PERSKAIČIAVIMAS
Įmonės pavadinimas
| Eil. Nr. |
Koregavimo koeficientai |
Gamyba |
Perdavimas |
Pardavimas |
| 1 |
Realizuotos šilumos kiekio pokyčio koregavimo koeficientas:
Qt ir Qb – realizuotos šilumos kiekis šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu ir nustatytas bazinės šilumos kainos skaičiavimuose; Lp veikl – bazinės šilumos kainos skaičiavimuose sąlygiškai pastovių sąnaudų (įskaitant veiklos sąnaudas) dalis visose sąnaudose. |
|
|
|
| 2 |
Kuro ir perkamos šilumos sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientas:
Lkuro – bazinės šilumos gamybos kainos skaičiavime kuro ir perkamos šilumos sąnaudų dalis visose sąnaudose; Tkuro t – kuro ir perkamos šilumos sąnaudos, suskaičiuotos pagal Metodikos reikalavimus, nekeičiant šilumos bazinės kainos skaičiavimuose nustatytos kuro struktūros; Tkuro b – kuro ir perkamos šilumos sąnaudos nustatytos šilumos bazinės kainos skaičiavimuose. |
|
|
|
| 3 |
Infliacijos koregavimo koeficientas:
Lsj – bazinės šilumos kainos skaičiavimuose numatyta sąnaudų dalis be kuro ir pirktos šilumos, numatytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) ir technologinių perdavimo nuostolių, pinigine išraiška; Iv – šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio vartotojų kainų indeksas procentais; e – Komisijos nustatytas efektyvumo didinimo koeficientas procentais. |
|
|
|
| 4 |
Numatytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientas:
Lnusid – bazinės šilumos kainos skaičiavimuose numatytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalis visose šilumos sąnaudose; Snusid t – numatytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, nustatytos bazinės šilumos kainos skaičiavimuose, atėmus per šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinį laikotarpį investicijų plane numatytų, bet neatliktų, taip pat atliktų, bet su Komisija nesuderintų investicijų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas ir pridėjus sekančių bazinės šilumos kainos galiojimo metų planuojamų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas; Snusid b – numatytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, nustatytos bazinės šilumos kainos skaičiavimuose. |
|
|
|
| 5 |
Kitų faktorių pokyčio koregavimo koeficientas:
Lkiti – bazinės šilumos kainos skaičiavimuose kitų koreguojamų sąnaudų dalis visose šilumos sąnaudose; Tkiti t ir Tkiti b – kitų veiksnių sąnaudos atitinkamai šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu ir nustatytos bazinės šilumos kainos skaičiavimuose. |
|
|
|
| 6 |
Perskaičiuota šilumos kaina:
|
|
|
|
| 7 |
Kompensacija pagal Metodikos 114.3 punktą, ct/kWh |
|
|
|
| 8 |
Nustatyta bazinė šilumos kaina pagal veiklas Bazinė šilumos kaina |
|
|
|
| 9 |
Galiojančios šilumos kainos |
|
||
| 10 |
Suminė perskaičiuota šilumos kaina |
|
||
| 11 |
Kainos pasikeitimas lyginant su nustatyta bazine kaina, % |
|
||
| 12 |
Kainos pasikeitimas lyginant su galiojančia kaina, % |
|
||
Įmonės vadovas _________________
Pakeitimai:
1.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Nutarimas
Nr. O3-73, 2008-06-06, Žin., 2008, Nr. 67-2565 (2008-06-12), i. k. 108106ANUTA000O3-73
Dėl 2008 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. O3-41 "Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos" papildymo