Įsakymas netenka galios 2022-10-01:

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-1541, 2022-09-30, paskelbta TAR 2022-09-30, i. k. 2022-19987

Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ pakeitimo

Suvestinė redakcija nuo 2012-09-01 iki 2022-09-30

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 99-4020, i. k. 1072070ISAKSAK-1790

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL INTEGRUOTO TECHNOLOGIJŲ KURSO BENDROSIOS PROGRAMOS MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS II DALĮ IR PASIRENKAMŲJŲ TECHNOLOGIJŲ IR MENŲ BENDRŲJŲ PROGRAMŲ MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ, PATVIRTINIMO

2007 m. rugsėjo 6 d. Nr. ISAK-1790

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3755) 37 straipsnio 4 dalimi ir 56 straipsnio 14 punktu,

tvirtinu pridedamas:

1. Integruoto technologijų kurso bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį;

2. Neteko galios nuo 2012-09-01

Punkto naikinimas:

Nr. V-271, 2011-02-21, Žin. 2011, Nr. 26-1284 (2011-03-03), i. k. 1112070ISAK000V-271

3. Neteko galios nuo 2012-09-01

Punkto naikinimas:

Nr. V-271, 2011-02-21, Žin. 2011, Nr. 26-1284 (2011-03-03), i. k. 1112070ISAK000V-271

4. Neteko galios nuo 2012-09-01

Punkto naikinimas:

Nr. V-271, 2011-02-21, Žin. 2011, Nr. 26-1284 (2011-03-03), i. k. 1112070ISAK000V-271

5. Neteko galios nuo 2012-09-01

Punkto naikinimas:

Nr. V-271, 2011-02-21, Žin. 2011, Nr. 26-1284 (2011-03-03), i. k. 1112070ISAK000V-271

6. Neteko galios nuo 2012-09-01

Punkto naikinimas:

Nr. V-271, 2011-02-21, Žin. 2011, Nr. 26-1284 (2011-03-03), i. k. 1112070ISAK000V-271

7. Fotografijos bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą;

8. Grafinio dizaino bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą;

9. Filmų kūrimo bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-271, 2011-02-21, Žin., 2011, Nr. 26-1284 (2011-03-03), i. k. 1112070ISAK000V-271

10. Kompiuterinių muzikos technologijų bendrąją programą mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą.

Švietimo ir mokslo ministrė                                                                                         Roma Žakaitienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu

Nr. ISAK-1790

INTEGRUOTO TECHNOLOGIJŲ KURSO BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ANTRĄJĄ DALĮ

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Integruoto technologijų kurso bendroji programa (toliau – Programa) skiriama mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį.

Viena iš technologijų dalyko programų: mityba, konstrukcinės medžiagos, tekstilė, elektronika, gaminių dizainas ir technologijos – privalomai pasirenkama 9–10 klasių mokinių. Tačiau mokiniai susiduria su šių programų pasirinkimo bei motyvuoto mokymosi aukštesniosiose klasėse problema. Siekiant padėti mokiniams pasirinkti patrauklią technologijų programą ir užtikrinti, kad aukštesniųjų klasių mokiniai pasirinktų vieną iš jų, 9–10 klasėms siūloma integruoto technologijų kurso programa. Siūlant šią programą 9–10 klasėms siekiama, kad mokiniai sužinotų apie perspektyvias Lietuvos ūkio šakas, susipažintų su darbo pasauliu, verslo aplinka, realia ūkio šakų plėtros tendencija regione, ES rinkos perspektyvomis.

Mokydamiesi pagal Integruoto technologijų kurso programą mokiniai susipažįsta su populiariausiomis Lietuvos ūkio šakomis, su jomis susijusia darbo aplinka ir vykdoma veikla, atlieka projektinius darbus mokykloje arba darbinėje aplinkoje. Rekomenduojama integruotos technologinio ugdymo programos apimtis – 17 val. Apie 25% integruoto technologijų kurso programoje numatyto laiko skiriama teoriniam susipažinimui su ūkio šakomis, taikant aktyvius mokymo(si) metodus ir informacines technologijas. Apie 25% numatyto laiko skiriama mokinių susitikimams su profesinių mokyklų, pramonės, paslaugas teikiančių įmonių, verslo, vartotojų teisių gynimo valstybinių ir visuomeninių organizacijų atstovais. Apie 50% numatyto laiko skiriama mokinio pasirinktos ūkio šakos žinioms ir gebėjimams pagilinti, projektiniams darbams mokykloje arba darbinėje aplinkoje atlikti. Tačiau toks veiklos suskirstymas yra orientacinis. Ugdymo procese šios veiklos sritys glaudžiai susijusios, todėl toks mokinių veiklos suskirstymas tėra sąlyginis, padedantis mokytojui apytikriai orientuotis, kokia turėtų būti programos apimtis.

II. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA

2. Integruoto technologijų kurso programos tikslas – sudaryti galimybes 9–10 klasių mokiniams pažinti Lietuvos ūkio šakas, darbo ir verslo pasaulį bei motyvuotai pasirinkti technologinio ugdymo programą (mitybos, konstrukcinių medžiagų, tekstilės, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų) ir toliau mokytis technologijų vidurinės mokyklos 11–12 klasėse, technologinėje gimnazijoje arba kryptingai mokytis technologijų profesinėje mokykloje.

3. Įgyvendinant Programos tikslą keliami uždaviniai, kad mokiniai:

susipažintų su Lietuvos ūkio šakomis ir pasirinktų patrauklią technologijų programą;

ieškotų, analizuotų ir kauptų informaciją apie Lietuvos ūkio šakas ir juos dominančias profesijas;

kūrybingai mokytųsi, planuotų technologinės veiklos etapus, analizuotų iškylančias problemas ir numatytų būdus joms spręsti;

analizuotų Lietuvos ūkio šakose naudojamas medžiagas, jų įvairovę, savybes, pritaikymo galimybes, teikiamas paslaugas;

apibendrintų technologinės veiklos etapus, įvertintų ir pristatytų darbo rezultatą.

atlikdami technologinę veiklą pasirinktoje ūkio šakoje, įgytų žinių ir gebėjimų, reikalingų kasdieniam gyvenimui.

4. Programos struktūrą apibrėžia:

4.1. Integruoto technologijų kurso programos statusas ugdymo procese

Technologijų programos pavadinimas	Statusas ugdymo procese
	5–8 klasėse	9–10 klasėse
Mityba	Privaloma	Privalomai pasirenkama
Tekstilė	Privaloma	Privalomai pasirenkama
Konstrukcinės medžiagos	Privaloma	Privalomai pasirenkama
Elektronika	Privaloma	Privalomai pasirenkama
Gaminių dizainas	Nėra	Privalomai pasirenkama
Integruoto technologijų kurso programa	Nėra	Privalomas 17 pamokų kursas

Privaloma programa – visi mokiniai privalo mokytis pateiktą programą.

Privalomai pasirenkama programa – mokiniai privalo pasirinkti vieną iš pateiktų programų.

4.2 Mokinių veiklos sritys integruoto technologijų kurso programoje:

4.2.1. Projektavimas – projektinių idėjų paieška, užduočių formulavimas, detalizavimas, tikslinimas, apibendrinimas grafine arba aprašomąja forma.

4.2.2. Informacija – informacijos, skirtos projektinėms užduotims, medžiagų pažinimui ar technologinių procesų atlikimui arba tam tikrų užduočių patikslinimo informacijos paieška, kaupimas ir pritaikymas.

4.2.3. Medžiagos – medžiagų pažinimas, jų pritaikymas projektinėms užduotims atlikti.

4.2.4. Technologiniai procesai, jų rezultatai – projektinių užduočių praktinis atlikimas ir pasiektų rezultatų pristatymas.

4.3. Ugdymo turinys grindžiamas mokinių interesus ir polinkius atliepiančia aktualia technologine veikla: projektuojant, renkant ir naudojant informaciją, pažįstant medžiagas ir atliekant technologines operacijas bei įvertinant rezultatus. Mokiniai, susipažinę su Lietuvos ūkio šakomis, patariami mokytojų, renkasi vieną iš Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose nurodytų technologijų programų: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos arba dizaino ir technologijų.

III. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS: INTEGRAVIMO GALIMYBĖS, DIDAKTINĖS NUOSTATOS, MOKYMOSI APLINKA

5. Programa skirta tolesniam mokinių pasirinkimui, t. y. prieš pasirenkant technologinio ugdymo programą, siekiama įgyvendinti vidinį technologijų integravimą. Programoje numatyta, kad turėtų būti ugdomos esminės kompetencijos, aprašytos integruojamose verslumo, mokymosi mokytis, kultūrinio sąmoningumo ir kt. programose. Taip pat pabrėžiama dermė ir ryšys su kitomis ugdymo sritimis: gamtamoksliniu, matematiniu, kalbiniu, meniniu ir kt. ugdymu.

6. Pagrindinės didaktinės nuostatos yra šios:

6.1. Siekiant stiprinti mokinių mokymosi motyvaciją ir domėjimąsi technologijų dalyku, ypač svarbu tinkamai organizuoti ugdymo procesą, kuris atitiktų įvairius 14–19 metų paauglių ir jaunuolių poreikius ir interesus bei sudarytų palankią aplinką išlikti švietimo sistemoje, didintų aukštos profesinės kvalifikacijos ir aukštesniojo išsilavinimo populiarumą. Tai lemtų tikslingas pamokos turinio planavimas, kūrybingas aktyvaus mokymo metodų ir informacinių technologijų taikymas, užduočių diferencijavimas ir integracinių ryšių (ir su kitais mokomaisiais dalykais, ir technologijų dalyko viduje) numatymas.

6.2. Taikydamas aktyvaus mokymo(si) metodus mokytojas sudaro sąlygas mokiniams savarankiškai iš įvairių šaltinių ieškoti reikiamos informacijos apie Lietuvos ūkio šakas, ją analizuoti, grupuoti ir sisteminti, apibendrinti ir kūrybingai pateikti bendraklasiams, suplanuoti technologines sekas, numatyti galimas problemas ir jų sprendimo būdus. Vadovaujantis didaktinėmis rekomendacijomis bus siekiama padėti mokiniams išsiugdyti numatytas vertybines nuostatas.

6.3. Mokydamiesi pagal šią Programą mokiniai turi daugiau galimybių rinktis, jiems sudaromos sąlygos kryptingai siekti patrauklios technologinės srities gebėjimų. Mokiniai, mokydamiesi ir aktyviai veikdami:

susipažįsta su Lietuvos ūkio šakomis;

aptaria Lietuvos ūkio šakas ir su technologine veikla susijusias profesijas bei jų perspektyvas;

pasirenka dominančią Lietuvos ūkio šaką ar giminiškas šakas;

pagal pasirinktą ūkio šaką grupėje atlieka mokymosi užduotis;

kartu su mokytoju suplanuoja ir aptaria numatomą darbą;

nustato ir aptaria vertinimo ir galutinio rezultato pristatymo kriterijus;

grupėse savarankiškai pasiskirsto numatomas atlikti užduotis;

renka informaciją iš įvairių šaltinių, ją analizuoja, sistemina, kaupia ir atrenka reikalingą;

surinktą informaciją perteikia ir/arba pristato grupės nariams ir bendraklasiams;

grupėje diskutuoja, analizuoja, vertina ir į(si)vertina veiklos rezultatus;

pasirenka patrauklią Lietuvos ūkio šaką, kurioje atliks technologinę veiklą;

suformuluoja aktualius klausimus, apie tai diskutuoja grupėje;

suplanuoja veiklos etapus, numato informacijos, atsakančios į suformuluotus klausimus, paieškos būdus;

pagal individualius poreikius ir gebėjimus bei savo mokymosi stilių pasirenka diferencijuotas mokytojo pateiktas užduotis;

renka informaciją, kurioje randa atsakymus į suformuluotus klausimus;

aptaria su grupės nariais surinktą informaciją ir atliktą veiklą;

panaudodami maketines medžiagas parengia būsimo gaminio maketą arba grafinį projekto procesų planą;

pasirengia pristatyti projektinių darbų rezultatus;

pristato darbus (sukurtą gaminį ir/arba jo projektą, paslaugų aprašą ar kt.) bendraklasiams ir mokytojui;

kartu su mokytoju aptaria ir įvertina atliktų darbų rezultatų pristatymus;

pateikia pavyzdžių, kaip įgyti gebėjimai gali būti pritaikyti/taikomi praktiniame gyvenime.

6.4. Mokytojas ugdymo procese yra mokinio konsultantas ir patyręs patarėjas, todėl jis konsultuoja mokinius, sudaro sąlygas mokymuisi ir savarankiškam patrauklios technologinės veiklos pasirinkimui, instruktuoja mokinius, stebi mokymąsi, analizuoja mokymosi pasiekimus ir padeda mokiniams į(si)vertinti veiklos rezultatus, siekiant integruotos technologinio ugdymo programos išsilavinimo standarte numatytų mokinių gebėjimų ir pasiekimų.

Įgyvendindamas Programą mokytojas pamokoje:

sudaro sąlygas mokiniams pasirinkti mokymosi kryptį, atitinkančią įvairius jų polinkius ir poreikius jiems patrauklioje Lietuvos ūkio šakoje;

organizuoja mokomąsias mokinių ekskursijas, susitikimus, diskusijas su darbo pasaulio atstovais, supažindina su miesto, rajono ir/arba šalies ūkio šakomis;

taikydamas aktyvaus mokymo(si) metodus, informacines komunikacines technologijas, diferencijuodamas mokomąsias užduotis organizuoja Lietuvos ūkio šakų aptarimą;

organizuoja mokinių darbo grupių su(si)darymą pagal pasirinktą veiklos sritį pasirinktoje ūkio šakoje;

sudaro sąlygas mokiniams aptarti numatomus darbus;

kartu su mokiniais nustato ir aptaria vertinimo ir galutinio darbo rezultato pristatymo kriterijus;

stebi mokinių darbą, konsultuoja iškilus klausimų;

sudaro sąlygas mokiniams į(si)vertinti technologinę veiklą;

padeda mokiniams numatyti įgytų praktinių gebėjimų pritaikymo galimybes gyvenime.

7. Rekomenduojama mokymosi aplinka:

Mokiniai su Lietuvos ūkio šakomis susipažįsta aktyviai, todėl ugdymo procese rekomenduojama naudoti vaizdo medžiagą, kompiuterius ir informacines komunikacines technologijas, verslo aplinkoje arba mokykloje susitikti su profesinių mokyklų, pramonės, paslaugas teikiančių įmonių, verslo, vartotojų teisių gynimo valstybinių ir visuomeninių organizacijų atstovais, projektinius darbus atlikti mokykloje arba darbinėje aplinkoje.

IV. MOKINIŲ PASIEKIMAI IR UGDYMO GAIRĖS, TURINIO APIMTIS, VERTINIMAS

8. Mokinių pasiekimų ir ugdymo gairių lentelė

1. Projektavimas			Ugdymo proceso gairės
Nuostatos	Gebėjimai	Žinios ir supratimas
Smalsiai ir kūrybiškai pažinti ūkio šakas, atrasti asmeniškai patrauklią sritį.	1.1. Atsirinkti sau patrauklią ūkio šaką.	1.1.1. Išvardyti Lietuvos ūkio šakas. 1.1.2. Paaiškinti, į kokias sritis skirstomos ūkio šakos. 1.1.3. Išvardyti galimus objektus, kur gali susipažinti su dominančia ūkio šaka.	Stebėdami, diskutuodami, analizuodami artimiausią aplinką, pasitelkdami savo patirtį, atsižvelgdami į individualius polinkius ir poreikius mokiniai pasirenka juos dominančią ūkio šaką. Stebėdami aplinką mokiniai pateikia susijusių su juos dominančia ūkio šaka objektų sąrašą. Mokiniai, mokytojo padedami, taikydami „minčių lietaus“, diskusijos, minčių žemėlapio ar kt. metodus, nusprendžia, kokius objektus aktualu/realu aplankyti. Mokiniai sudaro lankytinų objektų sąrašą ir įvertina realias laiko, materialias ir kt. sąnaudas.
	1.2. Numatyti vienos ar kelių pasirinktų ūkio šakų pažinimo būdus.	1.2.1. Suplanuoti ūkio šakų pažinimo etapus. 1.2.2. Apžvelgti ūkio šakos (šakų) pažinimo būdus kasdienėje aplinkoje/visuomenėje/ pramonėje/ versle.	Mokytojas skatina mokinius apsikeisti idėjomis ir nuomonėmis pasitelkiant „minčių lietaus“, diskusijų ir pan. metodus siekdamas, kad mokiniai susipažintų su ūkio šakomis. Surengęs mokinių mokomąsias ekskursijas į įvairias įstaigas ir įmones, susitikimus, diskusijas su darbo aplinkos atstovais, mokytojas skatina mokinius taikyti įvairius ūkio šakų pažinimo būdus (stebėjimą, apklausą ir pan.).
2. Informacija
Orientuotis informacijos šaltinių įvairovėje, surasti ir išskirti reikiamą informaciją bei ją pritaikyti.	2.1. Rinkti, kaupti informaciją, reikalingą technologinio pobūdžio užduotims spręsti.	2.1.1. Išvardyti galimus informacijos šaltinius (mokytojai, šeimos nariai, internetas ir pan.).	Naudodamiesi įvairiomis informacijos priemonėmis ir savarankiškai ar mokytojo padedami mokiniai ieško, kaupia ir atrenka informaciją apie ūkio šakoje taikomų technologijų raidą bei darbo procesų ypatumus. Fiksuojama ir aptariama informacija apie ūkio šakose gaminamą produkciją ar teikiamą paslaugą, naudojamas medžiagas, išteklius, darbo priemones, įrangą.
	2.2. Argumentuoti informacijos pasirinkimo kriterijus. 2.3. Tikslingai pritaikyti informaciją sprendžiant technologinio pobūdžio užduotis.	2.2.1. Geba išskirti reikiamą informaciją.	Mokiniai mokosi pagarbiai, argumentuotai išsakyti savo nuomonę pasirinkdami aktualią informaciją. Remdamiesi sutartais kriterijais, diskutuodami analizuoja apie reikalingos informacijos tikslingą pasirinkimą. Mokiniai, remdamiesi savo surinkta arba mokytojo pasiūlyta informacija, numato technologinio pobūdžio užduočių atlikimo eigą.
3. Medžiagos
Domėtis ūkio šakose naudojamomis tinkamų savybių medžiagomis ir reikalingais žmonių ištekliais.	3.1. Analizuoti ūkio šakoje naudojamų medžiagų savybes. 3.2. Argumentuotai parinkti reikiamų savybių medžiagas ūkio šakos gaminiams. 3.3. Argumentuotai parinkti reikiamus žmonių išteklius paslaugai teikti.	3.1.1. Atpažinti ūkio šakoje naudojamas tinkamas medžiagas arba reikalingus žmonių išteklius.	Mokiniai, konsultuodamiesi su mokytoju ir tarpusavyje, atrenka ir sugrupuoja reikiamų savybių medžiagas, naudojamas produkcijos gamybai ūkio šakoje. Argumentuotai apibūdina reikiamų savybių medžiagų parinkimą, numato jų apdirbimo ypatumus. Stebėdami ir analizuodami artimiausią aplinką įvardija ir aptaria reikiamus žmonių išteklius įvairiose paslaugų sferose.
4. Technologiniai procesai ir jų rezultatai
Atsakingai, kūrybingai ir racionaliai suvokti gaminių ir paslaugų reikšmę žmogaus kasdienėje aplinkoje, versle, visuomenėje.	4.1. Pagaminti būsimo gaminio maketą arba grafinį projekto procesų planą.	4.1.1. Parengti ir saugiai pristatyti būsimo gaminio maketą panaudojant maketines medžiagas (kartoną, putplastį, poroloną ir kt.) arba atlikti projekto procesų grafinį modeliavimą.	Mokiniai, konsultuodamiesi su mokytoju, parengia ir atlieka būsimo gaminio maketą arba projekto procesų grafinį modeliavimą. Mokiniai aptaria ūkio šakoje gaminamos produkcijos ar teikiamos paslaugos vertinimo kriterijus. Pasirinkę sau aktualią ūkio šaką mokiniai įvertina būsimos veiklos atlikimo ir interpretavimo galimybes. Bendradarbiaudami su mokytoju apibūdina gaminių naudojimo, veikimo principus, pranašumus ir trūkumus. Mokiniai kūrybiškai analizuoja pasirinktų objektų formas, funkcijas ir paskirtį. Vadovaudamiesi sutartais kriterijais mokiniai, diskutuodami tarpusavyje, tiria ir vertina gaminį ar paslaugą, suformuluoja išvadas, kurios atspindi kokybės ir kainos santykį. Remdamiesi savo patirtimi ir sukaupta informacija mokiniai, mokytojo padedami, analizuoja paslaugos tinkamumą skirtingų poreikių ir galimybių žmonių grupėms. Mokytojas rekomenduoja darbo metodiką, diferencijuodamas mokinius pagal pageidavimus, mokymosi galimybes ir stilių.
	4.2. Įvertinti pasirinktos ūkio šakos gaminius konstrukciniu, technologiniu aspektais ir vartotojo požiūriu.	4.2.1. Aptarti pagrindinius ūkio šakos ypatumus (technologiniu, konstrukciniu, ergonominiu vartotojo aspektu).
	4.3. Išbandyti gaminius vartotojo požiūriu. 4.4. Įvertinti ūkio šakos paslaugas paklausos ir pasiūlos aspektais.	4.3.1. Paaiškinti ūkio šakos paslaugų kokybės ir kainos santykį, paslaugų teikimo galimybes.

9. Turinio apimtis:

9.1. Lietuvos ūkio šakų pažinimas:

Mokinių veiklos sritys: Informacija. Medžiagos. Technologiniai procesai, jų rezultatai.

Veikla/darbo operacijos: Mokiniai susipažįsta su bendra Lietuvos ūkio šakų sistema, pateikia savo aplinkos objektų pavyzdžių, kuriuose gali susipažinti su dominančia ūkio šaka. Mokiniai kartu su mokytoju numato ir aptaria galimus ūkio šakų pažinimo būdus: informacijos paiešką internete, spausdintuose šaltiniuose, organizuojant ekskursijas ir kt. Mokytojas skatina mokinius apsikeisti idėjomis ir nuomonėmis, kaip susipažinti su ūkio šakomis.

9.2. Atskirų Lietuvos ūkio šakų raida ir pažinimas:

Mokinių veiklos sritys: Projektavimas. Informacija. Medžiagos. Technologiniai procesai, jų rezultatai.

Veikla/darbo operacijos: Mokytojas kartu su mokiniais planuoja mokomąsias mokinių ekskursijas į įvairias įstaigas ir įmones, susitikimus, diskusijas su darbo aplinkos atstovais. Mokiniai naudojasi įvairiomis informacijos priemonėmis ir savarankiškai ar mokytojo padedami ieško, kaupia, atrenka informaciją apie ūkio šakoje taikomų technologijų raidą bei darbo procesų ypatumus. Įvairiomis informacijos priemonėmis ir savarankiškai ar mokytojo padedami ieško ir atrenka informaciją apie ūkio šakose gaminamą produkciją. Mokiniai, mokytojo padedami, nusprendžia, kokius objektus aktualu/realu aplankyti. Savarankiškai ar mokytojo padedami ieško, kaupia ir atrenka informaciją apie produkcijai gaminti naudojamas medžiagas, apdailą, darbo priemones, įrangą. Argumentuotai parenka reikiamus žmonių išteklius įvairioms paslaugų sferoms. Mokiniai, mokytojo padedami, analizuoja paslaugos tinkamumą skirtingų poreikių ir galimybių žmonių grupėms.

9.3. Gilesnis pasirinktos Lietuvos ūkio šakos pažinimas:

Mokinių veiklos sritys: Projektavimas. Informacija. Medžiagos. Technologiniai procesai, jų rezultatai.

Veikla/darbo operacijos: Atsižvelgdami į individualius polinkius ir poreikius mokiniai pasirenka dominančią ūkio šaką. Mokiniai argumentuoja reikalingos informacijos pasirinkimo kriterijus. Surinktą informaciją panaudoja praktiniams darbams atlikti. Atrenka ir sugrupuoja medžiagas, naudojamas produkcijos gamybai ūkio šakoje. Argumentuotai parenka reikiamų savybių medžiagas, numato parinktų medžiagų apdirbimo ypatumus. Mokiniai įvardija technologines gaminių sekas, numato galimas problemas ir būdus, kaip jas spręsti. Išanalizavę ir aptarę surinktą informaciją mokiniai sudaro gaminio aprašą, kuriame įvardijama: medžiagos, priemonės, technologiniai procesai. Parengia būsimo gaminio maketą ir jį atlieka naudodami maketines medžiagas (kartoną, putplastį, poroloną ir kt.) arba grafinį projekto procesų planą. Mokiniai kartu su mokytoju apibūdina gaminių panaudojimo, veikimo principus, privalumus ir trūkumus. Mokytojas padeda mokiniams analizuoti pasirinktų objektų formas, funkcijas ir paskirtį. Mokiniai tiria ir vertina pasirinktą paslaugą, suformuluoja išvadas, kurios atspindi kokybės ir kainos santykį. Mokiniai dirba su informacija, kompiuteriu, rengia projektą, atrenka darbo priemones ir medžiagas, nustato darbo sekas, parengia projekto aprašą, gamina maketą / modelį.

10. Vertindamas mokinio pasiekimus mokytojas:

10.1. Gebėjimų lygį detalizuoja pagal mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo rodiklius.

10.2. Mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo rodiklius naudoja vertinimo kriterijams nustatyti:

Lygis Pasiekimų sritys	Patenkinamas	Pagrindinis	Aukštesnysis
Žinios ir supratimas	Pedagogo ir bendraklasių padedamas mokinys įvardija Lietuvoje esančias ūkio šakas, įvardija objektus, kur galima susipažinti su ūkio šakomis, sudaro lankytinų objektų sąrašą ir įvertina laiko sąnaudas, išvardija galimus informacijos šaltinius bei kaip galima informaciją kaupti ir atrinkti. Dirbdamas grupėje pateikia po vieną pavyzdį apie ūkio šakose gaminamą produkciją ar teikiamą paslaugą, naudojamas medžiagas, išteklius, darbo priemones, įrangą, įvardija ūkio šakoje naudojamas tinkamas medžiagas ar reikalingus žmonių išteklius, apibūdina, kokiomis savybėmis turi pasižymėti medžiagos, kuriant pasirinktą gaminį, pagrindinius ūkio šakos gaminių ypatumus, paaiškina gaminių panaudojimo, veikimo principus, kam ir kuo gali būti naudingas ūkio šakoje gaminamas gaminys ar teikiama paslauga.	Mokinys geba: išvardyti Lietuvos ūkio šakas, paaiškinti ūkio šakų sritis. Išvardija galimus objektus, kur gali susipažinti su dominančia ūkio šaka. Suplanuoja ūkio šakų pažinimo etapus. Apžvelgia ūkio šakos (šakų) pažinimo būdus kasdienėje aplinkoje/visuomenėje/pramonėje/versle. Išvardija galimus informacijos šaltinius (mokytojai, šeimos nariai, internetas ir pan.). Geba išskirti reikalingą informaciją, atpažinti ūkio šakoje naudojamas tinkamas medžiagas arba reikalingus žmonių išteklius. Mokinys geba parengti ir saugiai atlikti būsimo gaminio maketą panaudodamas maketines medžiagas (kartoną, putplastį, poroloną ir kt.) Aptaria pagrindinius ūkio šakos ypatumus (technologiniu, konstrukciniu, ergonominiu vartotojo aspektu). Paaiškina ūkio šakos paslaugų kokybės ir kainos santykį, paslaugų teikimo galimybes.	Savarankiškai išvardija ūkio šakas ir paaiškina, į kokias sritis jos skirstomos, analizuoja artimiausią aplinką. Savarankiškai suplanuoja ūkio šakos pažinimo etapus ir įvertina laiko bei materialias sąnaudas, bendradarbiauja su grupe ir suderina įgyvendinimo planą. Savarankiškai apibūdina galimus informacijos šaltinius, paieškos ir kaupimo būdus. Argumentuotai paaiškina informacijos pasirinkimo tikslingumą. Analizuoja technologijų raidą bei darbo proceso ypatumus. Savarankiškai atpažįsta, atrenka ir sugrupuoja ūkio šakoje naudojamas tinkamas medžiagas arba reikalingus žmonių išteklius. Argumentuotai paaiškina savo pasirinkimą, teikia siūlymų klasės draugams. Savarankiškai paaiškina pagrindinius ūkio šakos gaminių ypatumus (technologiniu, konstrukciniu, ergonominiu vartotojo aspektu). Argumentuotai paaiškina gaminių panaudojimo, veikimo principus, įvardija pranašumus ir trūkumus, ūkio šakos paslaugų kokybės ir kainos santykį ir paslaugos teikimo galimybes.
Projektavimas	Pedagogo ir bendraklasių padedamas pasirenka dominančią ūkio šaką. Pedagogo ir bendraklasių padedamas suranda informacijos apie dominančią ūkio šaką, ją kaupia ir analizuoja.	Atsirenka sau patrauklią ūkio šaką, numato vienos ar kelių pasirinktų ūkio šakų pažinimo būdus.	Atsižvelgdamas į individualius polinkius ir poreikius, pasirenka dominančią ūkio šaką. Grupei pateikia idėjų apie būdus, kaip susipažinti su dominančiomis ūkio šakomis.
Informacija	Pedagogo ir bendraklasių padedamas randa informacijos apie ūkio šakoje taikomų technologijų raidą bei darbo procesų ypatumus. Dirbdamas grupėje numato technologinio pobūdžio užduočių atlikimo eigą. Kartu su grupe pristato surinktą informaciją.	Renka, kaupia informaciją, reikalingą technologinio pobūdžio užduotims spręsti. Argumentuoja informacijos pasirinkimo kriterijus. Tikslingai pritaiko informaciją, spręsdamas technologinio pobūdžio užduotis.	Randa informaciją įvairiuose informacijos šaltiniuose, ją fiksuoja, interpretuoja, aptaria grupėje. Apibūdina ūkio šakoje taikomų technologijų raidą bei darbo procesų ypatumus. Surinktą medžiagą pritaiko spręsdamas technologinio pobūdžio užduotis. Dalijasi informacija su grupės nariais ir pateikia užduočių sprendimo būdus. Su grupe aptaria galimus surinktos informacijos pristatymo būdus, padeda pasirengti ir dalyvauja pristatyme.
Medžiagos	Pedagogo ir bendraklasių padedamas parenka reikiamus žmogiškuosius išteklius paslaugai teikti. Dirbdamas grupėje analizuoja ūkio šakoje naudojamų medžiagų savybes bei pateikia ūkio šakos gaminių gamybai reikiamų savybių medžiagų pavyzdžių.	Analizuoja ūkio šakoje naudojamų medžiagų savybes. Argumentuotai parenka reikiamų savybių medžiagas ūkio šakos gaminiams ir reikiamus žmonių išteklius paslaugai teikti.	Stebėdamas ir analizuodamas aplinką įvardija ir argumentuotai apibūdina reikalingus žmonių išteklius įvairiose paslaugų sferose. Savarankiškai analizuoja ūkio šakoje naudojamų medžiagų savybes bei argumentuotai parenka ūkio šakos gaminių gamybai reikiamų savybių medžiagas. Pateikia pavyzdžių, kaip taupiai ir kūrybingai jas naudoti. Numato pasirinktų medžiagų apdirbimo ypatumus. Bendradarbiauja su grupe ir suderina įgyvendinimo planą.
Technologiniai procesai ir jų rezultatai	Mokytojo ir bendraklasių padedamas atlieka būsimo gaminio maketą arba grafinį projekto procesų planą bei gali įvertinti gaminius vienu aspektu (technologiniu, konstrukciniu, ergonominiu). Išbando gaminį kaip vartotojas ir, mokytojo padedamas, suformuluoja išvadas. Apibūdina ūkio šakoje teikiamas paslaugas vartotojo požiūriu (pavyzdžiui, ar kaina atitinka kokybę).	Konsultuodamasis su mokytoju pagamina būsimo gaminio maketą arba sukuria grafinį projekto procesų planą. Įvertina pasirinktos ūkio šakos gaminius konstrukciniu, technologiniu aspektais bei vartotojo požiūriu. Išbando gaminius kaip vartotojas. Įvertina ūkio šakos paslaugas paklausos ir pasiūlos aspektais.	Savarankiškai suprojektuoja ir atlieka būsimo gaminio maketą arba grafinį projekto procesų planą. Argumentuotai paaiškina gaminių panaudojimo, veikimo principus, įvertina ir išbando gaminius technologiniu, konstrukciniu aspektais bei kaip vartotojas ergonominiu aspektu. Įvertina ir paaiškina ūkio šakos paslaugas paklausos ir pasiūlos aspektais, savarankiškai analizuoja paslaugos tinkamumą skirtingų poreikių ir galimybių žmonėms. Numato galimus praktinio išbandymo būdus ir geba panaudoti juos įvertindamas gaminio savybes. Savarankiškai suformuluoja išvadas.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu

Nr. ISAK-1790

STATYBOS IR MEDŽIO APDIRBIMO TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Statybos ir medžio apdirbimo technologijų bendroji programa (toliau – Programa) skiriama mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą.

Programą siūloma rinktis tiems mokiniams, kurie:

jaučia, kad mokykloje jiems geriau sekasi mokytis praktinio ugdymo dalykus (dailė, technologijos ir pan.), mėgsta kurti medienos dirbinius;

jaučia pomėgį techniniams dalykams, sprendžia praktinius uždavinius, dalyvauja techninės kūrybos būreliuose;

noriai diskutuoja techninėmis temomis, domisi naujomis medienos gaminių, interjero idėjomis, skaito atitinkamus leidinius;

gerai įsivaizduoja erdvės figūras, jų santykius, padeda namuose tėvams remontuoti ar kurti medienos gaminius, įrengti namų interjerą.

Mokydamiesi pagal šią Programą, mokiniai pažins statybines apdailos ir medienos gaminių medžiagas, perpras interjero apdailos ir medienos gaminių kūrimo principus ir struktūrą, funkcionavimą ir paskirtį, priežiūrą ir naudojimo būdus. Jie mokės skaityti ir braižyti medienos gaminių bei statybinius interjero brėžinius, dirbti su pagrindiniais paviršių apdailos ir medienos apdirbimo įrankiais, prietaisais ir mašinomis.

Mokinys, pasirinkęs Programą:

išmoks susikurti ir pasidaryti norimus medienos gaminius;

kurs racionalius, estetiškus ir įdomius interjerus;

taps medienos gaminių ir namų interjero srities kritišku vartotoju bei įdomiu šios srities pašnekovu.

II. PROGRAMOS Tikslas, uždaviniai, STRUKTŪRA, MOKINIŲ VEIKLOS SRITYS

2. Programos tikslas – sudaryti mokiniams sąlygas puoselėti vertybines nuostatas, tautos tradicijas, plėtoti bendruosius gebėjimus; suvokti buitinėje aplinkoje kylančias problemas, susijusias su statyba ir medžio apdirbimu, medienos gaminių priežiūra; išmokti saugiai pasinaudoti nesudėtinga technika; pažinti ir racionaliai taikyti buityje naudojamas statybines ir medienos medžiagas; ugdyti gebėjimą savarankiškai ir kūrybingai mąstyti apie interjero apdailą ir medienos gaminių kūrimą bei praktiškai įgyvendinti technologinius projektus, padedančius kaip vartotojui orientuotis statybinių medžiagų rinkoje.

3. Įgyvendinant Programos tikslą keliami uždaviniai, kad mokiniai:

puoselėdami vertybines nuostatas ir ugdydamiesi bendruosius gebėjimus, stebėdami ir aptardami buitinę aplinką, suprastų statybos ir medienos panaudojimo statyboje svarbą ir nuolatinę kaitą;

analizuodami būsto interjero apdailos pavyzdžius ir medienos gaminių analogus, plėtotų intuityvųjį patyrimą kūrybinėje ir praktinėje veikloje;

įgyvendindami aptartus ir numatytus projektinius sumanymus, išmoktų planuoti, organizuoti ir įgyvendinti projektus;

tikslingai pažindami statybos ir medžio apdirbimo technologijas, naudotųsi įvairiais informacijos šaltiniais, surastų ir kūrybingai panaudotų reikiamą informaciją;

mokydamiesi nuosekliai atlikti technologinius procesus, įgytų gebėjimų panaudoti įvairias medienos ir apdailos medžiagas namų interjere, tinkamai prižiūrės medienos paviršius, įsivertintų darbo rezultatus;

suvokdami saugaus ir racionalaus darbo svarbą buityje, smulkiajame versle ar pramonėje, mokėtų saugiai dirbti su buitinėmis medžio apdirbimo darbo priemonėmis bei daugiafunkce technika, racionaliai, nuosekliai organizuotų bei atliktų technologinius procesus (darbo operacijas ir jų sekas).

4. Mokinių veiklos sritys yra šios:

Projektavimas

Informacija

Medžiagos

Technologiniai procesai, jų rezultatai

5. Programos struktūra yra modulinė. Programa sudaryta iš tarpusavyje susijusių modulių, kuriuos jungia ūkio šakos veiklos komponentas. Programa sudaryta tokiu nuoseklumu: ūkio šaka Þ technologija Þ specializacija. Bendrojo kurso modulis supažindina su ūkio šaka, projektinė veikla orientuojama į konkrečią ūkio šakos technologiją, o išplėstinio kurso – dar ir į specializaciją. Programa stengiamasi mokiniams suteikti galimybę atlikti įvairią technologinę praktiką, kad jie galėtų pamatyti alternatyvias praktikos galimybes, technologinės veiklos modelius, – tai padrąsintų juos ieškoti naujovių.

5.1. Bendrasis kursas supažindina mokinius su statybos ir medžio apdirbimo ūkio šakos

darbine veikla, mokiniai atlieka praktinius bei projektinius darbus. Antraisiais metais mokiniai gali rinktis kitą bendrojo kurso programą arba tęsti tos pačios programos modulius. Mokiniai galės: gilintis į statybos ir medžio apdirbimo ūkio šakos veiklos turinį, tobulinti ankstesnėse klasėse įgytus praktinius gebėjimus, susipažinti su bendraisiais techniniais statybos ir medžio apdirbimo reikalavimais, naudingais kiekvienam vartotojui.

5.2. Išplėstinis kursas teikia galimybę dar pagilinti ūkio šakos žinias, susipažinti su

techniniais reikalavimais, būtinais techninei dokumentacijai „skaityti“, siekti geresnių psichomotorinių gebėjimų.

5.3. Programos išklotinė moduliais ir valandomis per dvejus mokslo metus:

Vidurinis ugdymas	Bendrasis kursas (B. K.) 2 savaitinės valandos		Išplėstinis kursas 3 savaitinės valandos, t. y. 2 val. (B. K.) +1 val.
Pirmi mokslo metai	1 modulis – Medžio apdirbimas. Medienos gaminių technologija
	34 val.	Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai.	17 val.	Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete (TIPK) su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.
	2 modulis – Projektinis darbas. Medienos gaminio technologinis projektas
	34 val.	Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai.	17 val.	Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete (TIPK) su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.
Antri mokslo metai	3 modulis – Interjero apdailos technologija
	34 val.	Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai.	17 val.	Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete (TIPK) su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.
	4 modulis – Projektinis darbas. Interjero apdailos technologinis projektas
	34 val.	Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai.	17 val.	Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete (TIPK) su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.

III. MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS, MOKYMOSI APLINKA

6. Mokinių pasiekimų lentelė

Veiklos sritys	Bendrieji technologiniai mokinių gebėjimai (pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus XI–XII klasėms, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465)		Mokinių pasiekimai pagal statybos ir medžio apdirbimo technologijų programą
	Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas	Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas
1. Projektavimas	1.1. Siūlo ir plėtoja savo projektų idėjas, fiksuoja jas grafinės raiškos priemonėmis, pažymi kai kuriuos terminus ir galimus projektinius apribojimus.	1.1. Kuria ir tobulina projektus, kuriuose vartojami simboliai, grafinė kalba, specialūs terminai, siūlo kelias projekto sprendimo alternatyvas. Savo sprendimus pagrindžia funkciniu, estetiniu, socialiniu aspektu.	1.1. Teikia idėjas, užduoda klausimų, ieško informacijos apie statybos ir medžio apdirbimo technologijas, nustato galimas projektų idėjas, pažymi jas grafiškai, nurodo naujus terminus, numato estetinius, konstrukcinius, technologinius projekto apribojimus.	1.1. Tobulina numatytą projektą, t. y. numato, kokios papildomos informacijos reikia, tikslina jį įvertindamas funkcinius, estetinius, socialinius aspektus, papildo grafinį sprendimą aiškinamaisiais simboliais, nurodo specialius terminus, numato galimus technologinius projekto sprendimo variantus.
	1.2. Apibūdina projekto idėjos įgyvendinimo etapus. Planuoja procesus, jų seką, gamina produkciją, užtikrina darbo proceso saugumą.	1.2. Kuria gaminių/procesų įgyvendinimo planą atsižvelgdamas į projekto specifiką, galimus pavojus, darbo saugos reikalavimus.	1.2. Nubraižo pasirinkto projekto įgyvendinimo plano schemą, kurioje pažymi darbų sekas, grafiškai nurodo nuosekliai atliekamas darbo operacijas, numato pavojingus darbo momentus.	1.2. Nubraižo pasirinkto projekto įgyvendinimo plano schemą ir, atsižvelgdamas į statybos ir medžio apdirbimo ūkio šakos produkcijos gamybos specifiką bei darbo saugos reikalavimus, grafiškai bei trumpai raštu tikslina numatytas darbų sekas, darbo operacijas.
	1.3. Apibūdina ateities objektų dizainą, išskiria estetinius ir technologinius aspektus bei jų įtaką aplinkai.	1.3. Įvertina kitų mokomųjų dalykų indėlį įgyvendinant projektą bei galimą priimamų sprendimų poveikį aplinkai.	1.3. Pateikia numatyto projekto aprašymą, kuriame trumpai ir aiškiai nusako estetinius ir technologinius kuriamo statybos objekto, interjero ar gaminių iš medžio sprendimo vertinimo kriterijus, išryškina eksploatacinius gaminių aspektus ir įtaką gamtai bei žmonėms.	1.3. Pateikia numatyto projekto aprašymą, kuriame, be estetinio, ergonominio, technologinio sprendimo vertinimo, nurodo, kurių mokomųjų dalykų žinios ir gebėjimai reikalingi siekiant sėkmingai, saugiai ir kokybiškai atlikti darbo sekas, operacijas bei įvertinant atliekamo projekto įtaką gamtai ir žmogui.
	1.4. Apibendrina ir įvertina, ar idėja, jos įgyvendinimas atitinka projekto funkcinius, estetinius ir technologinius reikalavimus.		1.4. Įvertina parengtą pirminį projektą, t. y. tikslina, ar numatomi atlikti darbai ir pats statybos objektas, interjero elementas ar gaminys iš medžio atitinka numatytus funkcinius, estetinius, technologinius vertinimo kriterijus, ieško papildomos informacijos, pateikia klausimų, koreguoja projektą.	1.4. Numato galimus tolesnio idėjos, projekto vystymo (plėtotės) variantus, užtikrina, kad projektas atitiktų pagrindinę idėją.
2. Informacijos rinkimas ir panaudojimas	2.1. Nustato ir analizuoja socialinius, kultūrinius kasdienių gaminių ar procesų raidos aspektus.	2.1. Paaiškina, kaip informacija naudojama atsižvelgiant į projekto reikalavimus ir numatytus darbo procesus.	2.1. Ieško informacijos apie statybos ir medžio apdirbimo ūkio šakoje taikomas technologijas, analizuoja ir nustato, kokį poveikį jos turi kiekvieno žmogaus kasdieniame gyvenime, kokie yra jų kultūriniai ir techninės-technologinės raidos aspektai.	2.1. Nurodo, kokią įtaką numatyto projekto idėjos bei jų įgyvendinimo reikalavimai turi renkant informaciją apie statybos ir medžio apdirbimo ūkio šaką.
	2.2. Apibūdina galimus informacijos: rinkimo ir kaupimo variantus; atrankos kuriamam projektui kriterijus; panaudojimo apribojimus; pateikimo variantus.	2.2. Apibūdina, kaip buvo kaupiama informacija ir kaip ji pakito pateiktame projekte.	2.2. Analizuoja numatyto projekto idėjas, pirminius grafinius jų vaizdus bei aprašus ir konkrečiai nustato: kokios reikia informacijos apie statybos ir medžio apdirbimo ūkio šaką, jos gaminius, naudojamas medžiagas, organizuojamus technologinius procesus, kokie yra alternatyvūs informacijos šaltiniai, kaip informaciją kaupti ir atrinkti, kokie galimi atrinktos informacijos panaudojimo ir pateikimo projekte variantai.	2.2. Numato, kaip klasifikuoti, racionaliai kaupti kuriamam projektui informaciją apie gaminius iš medienos, statyboje naudojamus gaminius, medžiagas, darbo priemones, įrangą, technologinius ir organizacinius procesus, kad sukaupta informacija būtų naudinga.
	2.3. Naudoja technines priemones informacijai užrašyti, papildyti, perduoti.	2.3. Kuria informacijos produktus, reikalingus projektui įgyvendinti.	2.3. Naudoja informacines priemones techniniams skaičiavimams atlikti, duomenims užrašyti ir grafiškai atvaizduoti, informacijai pateikti bei perduoti kitiems vartotojams.	2.3. Naudodamasis informacinėmis technologijomis braižo brėžinius, rengia operacines korteles, projektinius aprašus.
	2.4. Paaiškina, kokiomis formomis informacija gali būti pateikiama, saugoma ir perduodama visuomenei, ypač vartotojams.		2.4. Pateikia pavyzdžių, kaip statybos ir medžio apdirbimo ūkio šakos informacija pateikiama visuomenei ir vartotojams, kaip ji saugoma ir perduodama žodine, vaizdine, skaitmenine forma, kaip reikiamą projekto informaciją išsaugoti ir pateikti vartotojams.	2.4. Nurodo kelis galimus informacijos pateikimo visuomenei ir vartotojams variantus, esminius kiekvieno varianto bruožus, ypatumus.
3. Medžiagų pažinimas ir taikymas	3.1. Atpažįsta dažnai vartojamas medžiagas, nusako jų ypatybes bei tinkamai jas naudoja.	3.1. Nusako medžiagų ypatybes ir susieja jas su funkciniais ir estetiniais kuriamo projekto reikalavimais.	3.1. Atpažįsta pagrindines statybos ir medžio apdirbimo ūkio šakoje bei buitinėje aplinkoje taikomas medžiagas, apibūdina fizines ir technologines jų savybes ir racionaliai derina jas kuriamame projekte.	3.1. Atpažįsta pagrindines statybos ir medžio apdirbimo ūkio šakos medžiagas, apibūdina jų savybes ir palygina jas su funkciniais, konstrukciniais ir estetiniais kuriamo projekto reikalavimais.
	3.2. Parenka tam tikrų savybių medžiagas, tinkamas projektui įgyvendinti.	3.2. Parenka tam tikrų fizinių, cheminių ir estetinių savybių medžiagas, atitinkančias eksploatavimo reikalavimus.	3.2. Pagal kuriamo projekto apraše pateiktą apibūdinimą parenka reikiamų savybių statybos ir medžio apdirbimo ūkio šakos medžiagas.	3.2. Pagal statybos darbų ir medienos gaminių konstrukcines ir eksploatavimo sąlygas parenka medžiagas, kurios pasižymi reikiamomis fizinėmis, cheminėmis ir estetinėmis savybėmis.
		3.3. Parenka įrangą dirbti su pasirinktomis medžiagomis, dirba ja tiksliai pagal reikalavimus, laikydamasis technologinių procesų saugumo.		3.3. Pagal pasirinktų projektui įgyvendinti medžiagų savybes atrenka bei panaudoja saugiems ir kokybiškiems statybos ir medienos apdirbimo darbams atlikti nesudėtingą įrangą ir darbo priemones.
4. Sistemų konstravimas ir technologiniai procesai	4.1. Parenka sistemos analogą ir suskaido į technologinius procesus.	4.1. Nustato sistemos elementų ryšius ir sudaro technologines sekas, konstruoja sistemas (pavyzdžiui, suknelę, stalą ir kt.). Nurodo galimų kuriamos sistemos technologinių procesų variantų.	4.1. Atsižvelgdamas į savo gebėjimus ir technines-technologines sąlygas pasirenka statybos objektą ar medienos gaminį ir suskaido jo gamybos procesą į atskiras operacijas.	4.1. Atsižvelgdamas į projekto užduotį nustato statybos objekto ar medienos gaminio elementų ryšius ir sudaro technologines sekas, konstruoja sistemas, pateikia alternatyvių gamybos variantų, pasirenka patį racionaliausią.
	4.2. Parenka ir užtikrina trumpą ir saugią darbų seką atliekant operacijas, montuojant ir derinant sistemą.	4.2. Parenka ir naudoja techniką sistemai montuoti ar išmontuoti, elementams sujungti ar atskirti.	4.2. Pagal projekto užduotį sudaro racionalią technologinę statybos darbų ar medienos apdirbimo seką ir dirba pagal ją laikydamasis saugaus darbo principų.	4.2. Pagal projekto užduotį savarankiškai pasirenka bei naudoja įrangą ir darbo priemones statybos darbams atlikti, medienai apdirbti ar gaminiams iš medienos gaminti.
	4.3. Paaiškina kuriamos sistemos elementų dermę.	4.3. Įvertina atliktų darbų kokybę, nustato ir šalina trūkumus.	4.3. Atsižvelgdamas į projekto užduotį paaiškina, kaip suderinti tarpusavyje atskirus statybos objekto ar medienos gaminio elementus į vieną harmoningą visumą, laikantis konstrukcinių bei dizaino reikalavimų.	4.3. Įvertina atliekamų darbų kokybę, atsižvelgdamas į apdirbimo tikslumo, baigtumo, estetinius, ergonominius bei techninius kriterijus, nustato pagal projekto užduotį atliktų statybos darbų, pagamintų medienos gaminių defektus, šalina juos.
	4.4. Apibūdina sistemos įgyvendinimo efektyvumą, poveikį žmonėms ir aplinkai.	4.4. Paaiškina, kokios galimos kompleksinių sistemų struktūros, jų valdymas atsižvelgiant į jų rezultatus; poveikį bendruomenei ir aplinkai.	4.4. Atsižvelgdamas į projekto užduotį apibūdina statybos darbų atlikimo ar medienos gaminių gamybos efektyvumą ekonominiu ir ekologiniu aspektais.	4.4. Paaiškina, kokios galimos statybos darbų ar medienos apdirbimo technologijos, koks jų valdymas ir taikymas, atsižvelgiant į kokybinius, ekologinius, mokslinius techninius ir organizacinius kriterijus.

7. Turinio apimtis:

7.1. Modulis – Medienos gaminių technologija

7.1.1. Mediena ir jos medžiagos, gaminiai, asortimentas, pagrindinės savybės ir techninės ypatybės, pritaikymas

Mokinių veiklos sritys	Informacija. Medžiagos.
Veiksmai, darbo operacijos	Informacijos rinkimas, gaminių analizavimas, stebėjimas, lyginimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu; darbo priemonių parinkimas, bandymai su statybinėmis ir medienos medžiagomis: skėlimas, pjovimas, drožimas, šlifavimas, gręžimas, kalimas, veržimas, lenkimas ir t. t.

7.1.2. Medienos gaminių projektavimas

Mokinių veiklos sritys	Projektavimas. Informacija.
Veiksmai, darbo operacijos:	Piešimas, eskizavimas, kopijavimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu.

7.1.3. Medienos gaminių gamybos technologija

Mokinių veiklos sritys	Informacija. Technologiniai procesai ir jų rezultatai.
Veiksmai, darbo operacijos	Schemų braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu, darbo priemonių parinkimas, matavimas, konstravimas, montavimas, pjovimas, drožimas, kaltavimas, obliavimas, gręžimas, frezavimas, šlifavimas, dildymas, lenkimas, lakavimas, vaškavimas, dažymas, klijavimas, įvairus detalių jungimas.

7.2. Modulis – Projektinis darbas. Medienos gaminio technologinis projektas

Mokiniai gali rinktis projektuojamus gaminius bei darbo operacijas, todėl programų turinys nedetalizuojamas. Patartina pritaikyti žemesnėse klasėse bei 1 modulyje išmoktas darbo operacijas, įgytą darbų planavimo, organizavimo patirtį.

7.3. Modulis – Interjero apdailos technologija:

7.3.1. Šiuolaikinės interjero apdailos medžiagos, jų pagrindinės savybės ir techninės ypatybės, pritaikymas

Mokinių veiklos sritys	Informacija. Medžiagos.
Veiksmai, darbo operacijos	Informacijos rinkimas, medžiagų analizavimas, stebėjimas, lyginimas, rašymas, darbas kompiuteriu, medžiagų parinkimas, bandymai su statybinėmis medžiagomis: lenkimas, pjovimas, klijavimas, šlifavimas, gręžimas ir t. t.

7.3.2. Interjero apdailos projektavimas.

Mokinių veiklos sritys	Projektavimas. Informacija.
Veiksmai, darbo operacijos	Informacijos rinkimas, aplinkos analizavimas, piešimas, eskizavimas, kopijavimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu.

7.3.3. Vidaus interjero apdailos technologijos

Mokinių veiklos sritys	Informacija. Technologiniai procesai ir jų rezultatai.
Veiksmai, darbo operacijos	Darbas kompiuteriu, darbo priemonių parinkimas, matavimas, konstravimas, montavimas, dažymas, dekoravimas, klijavimas, tapetavimas, klojimas, glaistymas, tinkavimas, pjovimas, karpymas, lankstymas, gręžimas, šlifavimas, įvairus detalių jungimas.

7.4. Modulis – Projektinis darbas. Interjero apdailos technologinis projektas

Mokiniai gali rinktis projektuojamus gaminius bei darbo operacijas, todėl programų turinys nedetalizuojamas. Patartina pritaikyti žemesnėse klasėse bei 3 modulyje išmoktas darbo operacijas, įgytą darbų planavimo, organizavimo patirtį.

8. Rekomenduojama mokymo(si) aplinka:

8.1. Technologijų dirbtuvės aprūpintos:

vaizdinėmis mokymosi priemonėmis;

medienos apdirbimo įrankiais ir įranga;

statybiniais apdailos įrankiais ir įrenginiais;

pagalbiniais įtaisais ir įrenginiais;

konstrukcinėmis ir technologinėmis medžiagomis.

8.2. Projektavimo ir informacijos rinkimo bei paties projekto pristatymo darbams atlikti siūlytina naudotis informatikos kabinetu arba šalia technologijos kabinetų įrengtu technologijų ir projektavimo kabinetu, aprūpintais kompiuterine technika, periferine ir programine įranga.

8.3. Įgyvendinant programą tikslinga bendradarbiauti su greta esančiomis medienos apdirbimo, baldų, statybos įmonėmis, amatų mokyklomis.

8.4. Mokinių projektiniai darbai gali būti atliekami gražinant mokyklą ir jos aplinką, įrengiant poilsio zonas, kabinetus ir pan. Labai svarbu, kad mokyklos bendruomenė iš anksto numatytų, kokius darbus mokiniai gali atlikti, kokią atsakomybę prisiims mokytojas, o kokią – mokiniai, numatyti projekto etapų aptarimus ir koregavimus. Atliekant projektinį mokyklos ir jos aplinkos gražinimo darbą, galėtų padėti technologijų, dailės ir informatikos mokytojai. Dailės mokytojai galėtų padėti projektuojant numatomus objektus, informatikos – renkant, kaupiant informaciją, o technologijų mokytojas – parenkant medžiagas, darbo priemones, įrangą, atliekant praktinius darbus. Svarbu, kad darbas būtų prasmingas, estetiškas bei kokybiškai atliktas.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu

Nr. ISAK-1790

TAIKOMOJO MENO, AMATŲ IR DIZAINO TECHNOLOGIJŲ BENDROJI Programa MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Taikomojo meno, amatų ir dizaino technologijų bendroji programa (toliau – Programa) skiriama mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą.

Programą siūloma rinktis tiems mokiniams, kurie domisi tradiciniais ir šiuolaikiniais amatais, taikomuoju menu, dizainu ir leidybos pagrindais bei gali geriausiai save realizuoti praktinėje veikloje bei versle.

Pasirinkęs šią programą mokinys:

susipažins su taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos sektoriumi, smulkiuoju verslu, pramonine gamyba, darbo aplinka, darbo priemonėmis;

pažins ir išbandys tradicines ir šiuolaikines medžiagas, naudojamas taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos sektoriuje, jų asortimentu, savybėmis ir pritaikymu;

projektuos ir gamins nedidelius taikomojo meno dirbinius, derindamas juos su pastatų, sodybų eksterjeru, interjeru, mažosios architektūros elementais, rinks medžiagą projektams muziejuose, bibliotekose, internete;

atliks nesudėtingas darbo operacijas šiuolaikinėmis darbo priemonėmis, įranga, kūrybos procese naudos kompiuterių programas, skaitmeninę fotografijos įrangą;

analizuos dizaino objektus, konstruos, maketuos ir pateiks individualius projektus, taikydamas poligrafijos principus.

Įvairiose veiklos srityse, numatytose programoje, atsiras galimybė pasireikšti mokinio iniciatyvai, kūrybingumui, savarankiškumui, individualumui. Mokinys, įgijęs technologinių taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos srities žinių, galės jas taikyti ne tik ateityje, nuosekliai tęsti studijas, bet ir kasdieniame gyvenime, praktiškai pritaikys ir pademonstruos įgytus įgūdžius (buityje, mokykloje, parodose ir pan.).

Taikomasis menas, dailieji amatai, dizainas ir poligrafija – tai sritys, kurios padeda mokiniui suvokti aplinkos harmonizavimo principus ir būdus, sudaro galimybę mokiniams kurti bei taikyti pagrindinius kūrybinius principus savo praktinėje veikloje.

II. PROGRAMOS Tikslas, uždaviniai, STRUKTŪRA, MOKINIŲ VEIKLOS SRITYS

2. Programos tikslas – praktiškai atlikti projektinius darbus supažindinant mokinius su meninėmis priemonėmis, pagrindiniais technologiniais principais ir raiškos galimybėmis, tradiciniais ir šiuolaikiniais amatais, taikomojo meno, dizaino ir poligrafijos raida, tradicijomis.

3. Įgyvendinant Programos tikslą keliami uždaviniai, kad mokiniai:

puoselėdami vertybines nuostatas ir plėtodami bendruosius gebėjimus, stebėdami ir aptardami buitinę aplinką, susipažintų su taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos sektoriaus struktūra, raida, veikla, informacinių ir komunikacinių technologijų panaudojimo galimybėmis;

kūrybingai planuotų veiklos etapus, projektuodami, maketuodami rinktų informaciją apie taikomojo meno, dailiųjų amatų ir dizaino objektus, poligrafijos technikas;

analizuotų kylančias problemas, parinkdami medžiagas, gamindami, naudodami ir utilizuodami įvairius dirbinius;

atliktų kūrybinę praktinę veiklą, tikslingai pasirinktų darbo objektą, gaminio modelį, darbo priemones, gebėtų estetiškai, ekonomiškai ir saugiai atlikti technologinius procesus ir darbo operacijas;

apibendrintų idėjas ir atliktus darbus, įvertintų ir pristatytų galutinį darbo rezultatą.

4. Mokinių veiklos sritys yra šios:

Projektavimas

Informacija

Medžiagos

Technologiniai procesai, jų rezultatai

5. Programos struktūra yra modulinė. Ji sudaryta iš keturių tarpusavyje susijusių modulių.

Programą pasirinkę mokiniai gali mokytis pagal:

5.1. Bendrąjį kursą (2 val.), kurio metu susipažins su taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos ūkio šakos darbine veikla bei atliks projektinį darbą. Antraisiais metais mokiniai gali rinktis kitą bendrojo kurso programą arba tęsti tos pačios programos modulius. Mokiniai:

gilinsis į taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos ūkio šakos veiklos turinį;

tobulins praktinius gebėjimus, įgytus ankstesnėse klasėse;

susipažins su bendraisiais taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos ūkio šakos veiklos principais, naudingais kiekvienam vartotojui.

5.2. Išplėstinį kursą (2 val.+ 1 val. = 3 val.), kurio metu:

plačiau ir išsamiau susipažins su meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos ūkio šakos veikla;

sieks geresnių taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos ūkio šakos veiklos projektavimo gebėjimų;

dirbs technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.

5.3. Programos išklotinė moduliais ir valandomis per dvejus metus:

Vidurinis ugdymas	Bendrasis kursas (B. K.) 2 val.		Išplėstinis kursas 3 val., t. y. 2 val. (B. K.) +1 val.
Pirmi mokslo metai	1 modulis – Taikomasis menas ir dailieji amatai
	34 val.	Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai.	17 val.	Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.
	2 modulis – Dizainas
	34 val.	Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai.	17 val.	Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.
Antri mokslo metai	3 modulis – Poligrafija
	34 val.	Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai.	17 val.	Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.
	4 modulis – Projektinis darbas
	34 val.	Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai.	17 val.	Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.

III. MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS, MOKYMOSI APLINKA

6. Mokinių pasiekimų lentelė

Veiklos sritis	Bendrieji technologiniai mokinių gebėjimai (pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus XI–XII klasėms, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465)		Mokinių pasiekimai pagal taikomojo meno, amatų, dizaino ir poligrafijos ūkio šakos technologijų programą
	Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas	Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas
1. Projektavimas	1.1. Siūlo ir plėtoja savo projektų idėjas, fiksuoja jas grafinės raiškos priemonėmis, pažymi kai kuriuos terminus ir galimus projektinius apribojimus.	1.1. Kuria ir tobulina projektus, kuriuose vartojami simboliai, grafinė kalba, specialūs terminai, siūlo kelias projekto sprendimo alternatyvas. Savo sprendimus pagrindžia funkciniu, estetiniu, socialiniu aspektu.	1.1. Ieško idėjų projektui sau artimoje aplinkoje. Fiksuoja projekto idėją eskizais, piešiniais, brėžiniais, kopijavimo priemonėmis. Numato projekto apimtį atsižvelgdamas į skirtą laiką, grafinės raiškos galimybes, technines maketo realizavimo galimybes, žino specifines sąvokas.	1.1. Projektui įgyvendinti pasitelkia sudėtingas grafinės ir plastinės raiškos priemones – piešinius, brėžinius, fotografiją, koliažus, skaitmeninę spaudą, pateikia paaiškinimus raštu. Tinkamai vartoja ūkio šakos srities sąvokas. Pagrindžia idėjos pritaikymą kuriai nors amžiaus, profesinei, socialinei grupei.
	1.2. Apibūdina projekto idėjos įgyvendinimo etapus. Planuoja procesus, jų seką, gamina produkciją, užtikrina darbo proceso saugumą.	1.2. Kuria gaminių ir procesų įgyvendinimo planą atsižvelgdamas į projekto specifiką, galimus pavojus, darbo saugos reikalavimus.	1.2. Apibūdina ir apsvarsto projekto idėjos įgyvendinimo etapus – grafinį idėjos fiksavimą, grafinių vaizdų papildymą tekstiniais paaiškinimais, medžiagų parinkimą grafinei ar plastinei idėjos išraiškai. Parenka saugius technologijos procesus.	1.2. Įvaldo naujus efektyvius ir saugius technologinius procesus bei įrangą. Parenka medžiagas pagal projekto specifiką. Saugiai dirba su medžiagomis ir rankiniais bei stacionariais elektriniais įrankiais, įranga.
	1.3. Apibūdina ateities objektų dizainą, išskiria estetinius ir technologinius aspektus bei jų įtaką aplinkai.	1.3. Įvertina kitų mokomųjų dalykų indėlį įgyvendinant projektą bei galimą priimamų sprendimų poveikį aplinkai.	1.3. Apibūdina estetines aplinkos savybes, ieško galimybių jai tobulinti. Išmoko ir taiko nekenksmingus aplinkai technologinius procesus, parenka medžiagas, nedarančias neigiamo poveikio aplinkai.	1.3. Tiria kuriamam projektui parinktų medžiagų savybes ir poveikį aplinkai. Tyrimo rezultatams pateikti naudoja informacines komunikacines technologijas, vartoja taisyklingą terminiją.
	1.4. Apibendrina ir įvertina, ar idėja, jos įgyvendinimas atitinka funkcinius, estetinius ir technologinius projekto reikalavimus.		1.4. Projekto pradžioje aptaria ir nustato funkcinius, puošybos, kompozicinius vertinimo kriterijus.	1.4. Nustato, ar technologinės galimybės buvo pakankamos projektui įgyvendinti.
2. Informacija	2.1. Nustato ir analizuoja socialinius, kultūrinius kasdienių gaminių ar procesų raidos aspektus.	2.1. Paaiškina, kaip informacija naudojama atsižvelgiant į projekto reikalavimus ir numatytus darbo procesus.	2.1. Renka ir analizuoja informaciją apie ūkio šakos produktus pagal socialinę ir kultūrinę jų paskirtį, įvairių vartotojų poreikius.	2.1. Pateikia surinktą informaciją apie ūkio šakos produktus pagal socialinę ir kultūrinę jų paskirtį, įvairių vartotojų poreikius.
	2.2. Apibūdina galimus informacijos: rinkimo ir kaupimo variantus; atrankos kuriamam projektui kriterijus; naudojimo apribojimus; pateikimo variantus.	2.2. Apibūdina, kaip buvo kaupiama informacija ir kaip ji pakito pateiktame projekte.	2.2. Pasirinkęs tinkamą informacijos rinkimo ir kaupimo būdą, atrenka projektui esminę informaciją apie estetines aplinkos savybes iš periodinės spaudos, specialiosios literatūros, apklausų.	2.2. Apibūdina, kaip iš interneto atrenka esminę projektui informaciją apie estetines aplinkos savybes, pateikia gaminio prototipų, pavyzdžių, analogų. Palygina su pirmine informacija iš alternatyvių šaltinių.
	2.3. Naudoja technines priemones informacijai užrašyti, papildyti, perduoti.	2.3. Kuria informacijos produktus, reikalingus projektui įgyvendinti.	2.3. Informaciją užrašo ir tvarko įprastinėmis grafinėmis priemonėmis, nesudėtingomis skaitmeninėmis technologijomis.	2.3. Projekto idėjas fiksuoja ir apibendrina brėžiniais, piešiniais, spaudiniais, įrašo kompaktinėse plokštelėse, skelbia internete.
	2.4. Paaiškina, kokiomis formomis informacija gali būti pateikiama, saugoma ir perduodama visuomenei, ypač vartotojams.		2.4. Paaiškina informacijos pateikimo, saugojimo ir perdavimo principus įvairiose projekto stadijose – analizuojant problemą, projektuojant, informuojant visuomenę ir reklamuojant produktą.
3. Medžiagų pažinimas ir taikymas	3.1. Atpažįsta dažnai vartojamas medžiagas, nusako jų ypatybes bei tinkamai jas panaudoja.	3.1. Nusako medžiagų ypatybes ir susieja jas su funkciniais ir estetiniais kuriamo projekto reikalavimais.	3.1. Žino pagrindinių medžiagų, naudojamų taikomojo meno, dizaino ir poligrafijos ūkio šakoje, konstrukcines ir menines ypatybes.	3.1. Analizuoja šiuolaikines medžiagas, jų panaudojimo ir derinimo su tradicinėmis medžiagomis galimybes, nusako medžiagų tinkamumą kuriamam projektui pagal funkcinius ir estetinius reikalavimus.
	3.2. Parenka tam tikrų savybių medžiagas, tinkamas projektui įgyvendinti.	3.2. Parenka tam tikrų fizinių, cheminių ir estetinių savybių medžiagas, atitinkančias eksploatavimo reikalavimus.	3.2. Parenka projektui įgyvendinti nesudėtingas regione tradiciškai naudojamas medžiagas, kurioms apdoroti nereikalingi specifiniai technologiniai procesai.	3.2. Derina tarpusavyje tradicines ir šiuolaikines įvairių konstrukcinių, estetinių ypatybių medžiagas, atsižvelgdamas į eksploatacines jų ypatybes, naudoja jas projekto idėjai atskleisti ir numato medžiagų utilizavimo galimybes.
		3.3. Parenka įrangą dirbti su pasirinktomis medžiagomis, dirba ja tiksliai pagal reikalavimus, laikydamasis technologinių procesų saugumo.		3.3. Dirba su pasirinktomis medžiagomis tinkama technologiniam procesui įranga bei įrankiais, vadovaujasi įrangos gamintojo nurodymais, specifinių medžiagų vartojimo instrukcijomis.
4. Technologiniai procesai, jų rezultatai	4.1. Parenka sistemos analogą ir suskaido į technologinius procesus.	4.1. Nustato sistemos elementų ryšius ir sudaro technologines sekas, konstruoja sistemas (pavyzdžiui“ suknelę, stalą ir kt.). Nurodo galimų kuriamos sistemos technologinių procesų variantų.	4.1. Parenka nesudėtingų kuriamo gaminio analogų iš daiktinės aplinkos analogus. Palygina jų konstravimo eigą, numato kuriamo gaminio analogo gamybos procesus.	4.1. Nustato kuriamos sistemos elementų ryšius ir projektiniame darbe nuosekliai nurodo technologinius procesus, sujungia atskirus elementus į kompozicijas. Nurodo kuriamai sistemai alternatyvių technologinių procesų.
	4.2. Parenka ir užtikrina trumpą ir saugią darbų seką atliekant operacijas, montuojant ir derinant sistemą.	4.2. Parenka ir naudoja techniką sistemai montuoti ar išmontuoti, elementams sujungti ar atskirti.	4.2. Parenka ruošinius, nužymi detalių kontūrus, gamina detales, nustato detalių jungimo eilės tvarką ir jas sujungia. Užbaigia gaminį (kūrinį), suteikia jam vientisumo.	4.2. Numato objekto sumontavimo (surinkimo, sustatymo), transformavimo, naudojimo įvairiomis sąlygomis galimybes, naudoja technologinio proceso etapui (gaminimas, transportavimas, platinimas) optimaliai tinkančią įrangą ir priemones.
	4.3. Paaiškina kuriamos sistemos elementų dermę.	4.3. Įvertina atliktų darbų kokybę, nustato ir šalina trūkumus.	4.3. Grafinėmis ir techninėmis priemonėmis paaiškina kuriamos sistemos elementų tarpusavio darną, harmoningą jų ryšį su aplinka.	4.3. Pastebi ir pašalina atlikto darbo konstrukcines klaidas, apdailos trūkumus ir kitus išorinius defektus.
	4.4. Apibūdina sistemos įgyvendinimo efektyvumą, poveikį žmonėms ir aplinkai.	4.4. Paaiškina, kokios galimos kompleksinių sistemų struktūros, jų valdymas atsižvelgiant į jų: rezultatus, poveikį bendruomenei ir aplinkai.	4.4. Apibūdina kuriamo objekto ryšį su vartotoju ir jo aplinka, objekto naudojimo efektyvumą, ergonomiškumą, funkcionalumą, poveikį aplinkai.	4.4. Apibūdina taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos objekto kūrimo etapus: paklausos ir daikto poreikio tyrimas, projektavimas, gaminimas, reklamavimas, realizavimas, utilizavimas.

7. Turinio apimtis:

7.1. Modulis – Taikomasis menas ir dailieji amatai

Mokinių veiklos sritys

Informacija. Medžiagos. Technologiniai procesai ir jų rezultatai.

Veiksmai, darbo operacijos

Analogų suradimas, jų matavimas, matmenų fiksavimas, aprašymas, eskizavimas, braižymas, idėjos variantų piešimas, erdvinis modeliavimas, fotografavimas, fotografinių vaizdų apdorojimas ir katalogavimas, plastinių idėjų fiksavimas aplankuose renkant informaciją ir parengiant projektinio darbo koncepciją. Medžiagų projektiniam darbui ieškojimas, įvertinimas, atrinkimas, parinkimas pagal darbo paskirtį, analizavimas; savybių bandymas. Darbo operacijos pagal pasirinktą techniką, pavyzdžiui: audimas, rišimas, siuvimas, mezgimas, nėrimas, dažymas, aplikavimas, lipdymas, žiedimas, štampavimas, glazūravimas, degimas, pjovimas, skėlimas, gręžimas, obliavimas, šlifavimas, tonavimas, lakavimas, klijavimas, sunėrimas, drožimas, inkrustavimas, faneravimas, metalo pjovimas, kalimas, suvirinimas, kniedijimas, srieginis sujungimas, liejimas, poliravimas, cheminis apdorojimas, akmens pjovimas, skėlimas, tašymas, punktavimas, stiklo pjaustymas, jungimas, glazūravimas, terminis apdorojimas, deformavimas, gręžimas, graviravimas, spalvinis dekoravimas, pritaikant pasirinktam taikomojo meno ar dailiųjų amatų objektui.

7.2. Modulis – Dizainas

Mokinių veiklos sritys

Informacija. Medžiagos. Technologiniai procesai ir jų rezultatai.

Veiksmai, darbo operacijos

Analogų suradimas, analizavimas ir įvertinimas konstrukciniu, medžiagų panaudojimo, dekoratyviniu, surinkimo, vartojimo, transportavimo, aptarnavimo, utilizavimo požiūriu; analogų klasifikavimas, archyvavimas, kompozicinių idėjų aplanko rengimas ir pildymas, braižymas, eskizavimas, piešimas, erdvinis konstravimas ir modeliavimas, maketavimas, modulinių struktūrų projektavimas, popieriaus lakšto lankstymas, savo artimos aplinkos objektų analizavimas, kinetinių struktūrų ir judesio šaltinių analizavimas, informacijos apie dizaino raidą, šakas ir mokyklas kaupimas, įrankių ruošimas, plastinių idėjų fiksavimas ir pateikimas parengiant projektinio darbo koncepciją; technologiniai procesai: įvairių medžiagų pjovimas, gręžimas, lenkimas, sujungimas, derinimas, paviršiaus apdorojimas gruntuojant, dažant, lakuojant, šlifuojant, poliruojant, formavimas, liejimas, tekinimas, metalų apdorojimas kalvystės ir šaltkalvystės operacijomis, struktūros elementų sumontavimas ir išmontavimas, fotografavimas, fotografinių vaizdų, piešinių, brėžinių, schemų apdorojimas skaitmeninėmis technologijomis; veikiančių modelių konstravimas, jų poveikio aplinkai tyrimas.

7.3. Modulis – Poligrafija

Mokinių veiklos sritys

Informacija. Medžiagos. Technologiniai procesai ir jų rezultatai.

Veiksmai, darbo operacijos

Šrifto raidos ir stilių pažinimas; šrifto stiliaus parinkimas, naudojimas leidinyje, šrifto stiliaus emocinio, psichologinio poveikio suvokimas, raidžių proporcijų studijavimas, raidžių konstravimo principų pažinimas, meninis šrifto rašymas – kaligrafija, raidžių komponavimas, žodžių komponavimas, puslapio komponavimas ir maketavimas, puslapio proporcijų suradimas, teksto išdėstymas puslapyje, iliustracijų išdėstymas puslapyje, šrifto parinkimas, iliustracijų, teksto ir šrifto derinimas puslapyje, iliustracijų kūrimas pasitelkus fotografiją ir skaitmenines technologijas, iliustracijų kūrimas naudojant spausdinimo formas, pagrindinių spaudos technikų ir jų raidos pažinimas, iškiliosios spaudos formų projektavimas, iškiliosios spaudos formų gaminimas, spausdinimas iškiliosios spaudos formomis, giliaspaudės formų projektavimas, giliaspaudės formų gaminimas, spausdinimas giliaspaudės formomis, plokščiaspaudės formų projektavimas, plokščiaspaudės formų gaminimas, spausdinimas plokščiaspaudės formomis, skaitmeninės spaudos įrangos pažinimas, popieriaus rūšies parinkimas ir skaitmeninės spaudos technologijos taikymas, spausdinimo medžiagų parinkimas ir taikymas skaitmeninės spaudos technologijose.

7.4. Modulis – Projektinis darbas

Patartina panaudoti įvairesnius 1–3 modulių darbo veiklos derinius ir įgytą darbų planavimo, organizavimo patirtį pasirenkant aktualią temą, formuluojant problemą, numatant darbo etapus ir renkant, aptariant bei apibendrinant papildomą informaciją, reikalingą projektui. Projektinio darbo projektavimas: braižymas, eskizavimas, piešimas, erdvinis modeliavimas; projektinio darbo atlikimas pasirinkto programos modulio atlikimo priemonėmis; projektinio darbo tikslinimas, trūkumų nustatymas ir ištaisymas; medžiagos rengimas projekto pristatymui, naudojant programos poligrafijos modulyje išvardytas priemones, technologinius procesus ir medžiagas.

8. Rekomenduojama mokymosi aplinka:

8.1. Taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ir poligrafijos ūkio šakos programos užduotims atlikti kabinetuose, laboratorijose ir dirbtuvėse rekomenduojama turėti:

vaizdinių mokymo priemonių;

mobilios ir stacionarinės įrangos ir rankinių elektrinių ar pneumatinių įrankių mokinių pasirinktiems tekstilės, keramikos, medžio ir metalo darbams atlikti;

informacinių technologijų įrangos, įgalinančios surasti ir kaupti informaciją apie tradicinius ir šiuolaikinius technologinius procesus, medžiagas, kurti informacinius produktus, padedančius pristatyti projektinio darbo eigą ir rezultatus, modeliuoti darbo operacijas, technologinius procesus.

8.2. Mokinių projektavimo ir informacijos rinkimo bei paties projekto pristatymo darbams atlikti siūlytina pasinaudoti arba informatikos kabinetu, arba šalia technologijų kabinetų įrengtu technologijų ir projektavimo kabinetu.

8.3. Mokinių projektiniai darbai gali būti atliekami projektuojant mokyklos interjerą ar eksterjerą. Todėl dalis mokymosi veiklos gali būti atliekama bibliotekose, aktų salėje, koridoriuose ir kitoje mokyklos aplinkoje. Tikslinga pasiūlyti mokyklos bendruomenei numatyti prioritetines mokinių veiklos sritis, susijusias su taikomojo meno, dailiųjų amatų, dizaino ar poligrafijos veikla. Svarbu pasitelkti kitų dalykų mokytojus, visų pirma informatikos – renkant, kaupiant ir apdorojant informaciją, dirbant su medžiaga internete.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu

Nr. ISAK-1790

TEKSTILĖS IR APRANGOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Tekstilės ir aprangos technologijų bendroji programa (toliau – Programa) skiriama mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą

Tekstilės ir aprangos pramonė – tai ūkio šaka, kurioje iš įvairiausių medžiagų kuriama ir gaminama daugybė gaminių, reikalingų kiekvieno žmogaus buičiai, kitoms pramonės šakoms ir smulkiajam verslui. Šioje, kaip ir kitose ūkio šakose, nuolat kuriamos ir gaminamos naujos medžiagos, gaminiai iš jų, taikomos naujausios gamybos technologijos, lanksčiai ir racionaliai integruojama kūryba ir gamyba. Kiekvienam žmogui būtina, bent kaip vartotojui, orientuotis šioje ūkio šakoje sukurtų gaminių pasaulyje.

Programą siūloma rinktis tiems mokiniams, kurie domisi šia sritimi ir nori išsamiau susipažinti su tekstilės ir aprangos gamyba pramonėje ir smulkiajame versle.

Pasirinkęs šią programą mokinys:

susipažins su smulkiojo verslo bei pramonės tekstilės ir aprangos gamyba ir darbo aplinka, darbo priemonėmis;

susipažins su tradicinių ir šiuolaikinių audinių, trikotažo, odos ir kailio savybėmis ir asortimentu bei pritaikys šias žinias praktiniuose darbuose;

išmoks projektuoti, konstruoti ir siūti drabužius, aksesuarus ir kitus jam patinkančius gaminius iš audinių, odos, kailio, trikotažo, atlikti nesudėtingas darbo operacijas šiuolaikinėmis darbo priemonėmis, įranga.

Mokantis pagal šią Programą įvairiose joje numatytose veiklos srityse galės pasireikšti mokinio iniciatyva, kūrybingumas, savarankiškumas, individualumas. Išsamiau susipažinęs su tekstilės ir aprangos kūrimu, konstravimu ir gamyba, mokinys galės šias žinias taikyti savo buitinėje aplinkoje arba siekti įgyti profesiją, susijusią su tekstilės ir aprangos gamyba.

II. PROGRAMOS Tikslas, uždaviniai, STRUKTŪRA, MOKINIŲ VEIKLOS SRITYS

1. Programos tikslas – sudaryti mokiniams galimybę susipažinti su tekstilės ir aprangos pramonės ūkio šakoje vykstančiais procesais, naujausiomis technologijomis ir įranga, padėti orientuotis gaminių pasaulyje kaip vartotojui ir kūrėjui, motyvuotai rinktis profesiją, kūrybingai, racionaliai, praktiškai įgyvendinti numatytus projektus, kartu plėtojant bendruosius gebėjimus bei puoselėjant tautos tradicijas.

2. Įgyvendinant Programos tikslą keliami uždaviniai, kad mokiniai:

puoselėdami vertybines nuostatas ir ugdydami bendruosius gebėjimus, stebėdami ir susipažindami su ūkio šakoje gaminamais gaminiais, įranga, naujausiomis technologijomis, suprastų šios ūkio šakos nuolatinės kaitos poreikį ir svarbą, profesijų įvairovę ir vietą joje;

analizuodami, kaip projektuojami, konstruojami, gaminami tekstilės, odos, kailių gaminiai ir drabužiai istoriniame ir kultūriniame kontekste, numatytų kuriamus objektus, problemų sprendimo variantus, reikiamas medžiagas bei darbo priemones;

tikslingai pažindami lengvojoje pramonėje ir smulkiajame versle taikomas technologijas, naudotųsi įvairiais informacijos šaltiniais, surastų ir kūrybingai panaudotų reikiamą informaciją;

suvokdami saugaus ir racionalaus darbo svarbą buityje ir smulkiajame versle ar pramonėje ir įgyvendindami aptartus projektinius sumanymus, mokėtų planuoti, organizuoti ir įgyvendinti projektus;

mokydamiesi nuosekliai ir saugiai atlikti technologinius procesus, įgytų gebėjimų panaudoti įvairias tekstilės ir trikotažo medžiagas, odas ir kailį, tinkamai prižiūrėti juos, įsivertintų darbo rezultatus.

3. Mokinių veiklos sritys yra šios:

Projektavimas

Informacija

Medžiagos

Technologiniai procesai, jų rezultatai

4. Programos struktūra yra modulinė. Vienerių mokslo metų programą sudaro mokinio pasirenkami bendrojo ar išplėstinio kursų moduliai. Bendrojo kurso modulis supažindina su ūkio šaka, projektinė veikla orientuojama į konkrečią ūkio šakos technologiją, o išplėstinio kurso – dar ir į geresnį jos išmanymą. Programa stengiamasi suteikti mokiniams galimybę atlikti įvairią technologinę praktiką.

4.1. Bendrasis kursas supažindina su tekstilės ir aprangos ūkio šakos darbine veikla, mokiniai atlieka praktinius bei projektinius darbus. Antraisiais metais mokiniai gali rinktis kitą bendrojo kurso programą arba tęsti tos pačios programos modulius („Oda ir kailiai“). Mokiniai galės gilintis į kitos, pavyzdžiui, verslo ir vadybos ūkio šakos veiklos turinį, tobulinti praktinius gebėjimus, įgytus ankstesnėse klasėse, įgis verslo ir vadybos gebėjimų, padedančių įgyvendinti savo idėjas, supras, kaip sėkmingiau įsidarbinti konkurencinėje darbo rinkoje ar įkurti savo verslą bei sėkmingai jam vadovauti.

4.2. Išplėstinis kursas, kuriame mokiniai išsamiau gilinsis į ūkio šakoje taikomas technologijas, naudojamas medžiagas, jų kombinacijas, konstravimo ypatumus, sieks geresnių psichomotorinių gebėjimų.

4.3. Programos išklotinė moduliais ir valandomis per dvejus metus

Vidurinis ugdymas	Bendrasis kursas (B. K.) 2 val.		Išplėstinis kursas 3 val. t. y. 2 val. (B. K.) + 1 val.
Pirmi mokslo metai	1 modulis – Tekstilė (austinės ir neaustinės medžiagos ir apranga iš jų)
	34 val.	Veiklos sritys: projektavimas, informacija, medžiagos, technologiniai procesai, jų rezultatai.	17 val.	Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: Informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.
	2 modulis – Trikotažas (megztinės medžiagos ir apranga iš jų)
	34 val.	Veiklos sritys: projektavimas, informacija, medžiagos, technologiniai procesai, jų rezultatai.	17 val.	Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: Informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.
Antri mokslo metai	3 modulis – Oda ir kailiai (dirbiniai ir aprangos priedai iš jų)
	34 val.	Veiklos sritys: projektavimas, informacija, medžiagos, technologiniai procesai, jų rezultatai.	17 val.	Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: Informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.
	4 modulis – Projektinis darbas
	34 val.	Veiklos sritys: projektavimas, informacija, medžiagos, technologiniai procesai, jų rezultatai.	17 val.	Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: Informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.

III. MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS, MOKYMOSI APLINKA

5. Mokinių pasiekimų lentelė

Veiklos sritys	Bendrieji technologiniai mokinių gebėjimai (pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus XI–XII klasėms, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465)		Mokinių pasiekimai pagal lengvosios pramonės (tekstilės ir aprangos) ūkio šakos technologijų programą
	Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas	Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas
1. Projektavimas	1.1. Siūlo ir plėtoja savo projektų idėjas, fiksuoja jas grafinės raiškos priemonėmis, pažymi kai kuriuos terminus ir galimus projektinius apribojimus.	1.1. Kuria ir tobulina projektus, kuriuose vartojami simboliai, grafinė kalba, specialūs terminai, siūlo kelias projekto sprendimo alternatyvas. Savo sprendimus pagrindžia funkciniu, estetiniu, socialiniu aspektu.	1.1. Užduoda klausimų, pateikia gaminių projektavimo idėjų, ieško informacijos apie lengvosios pramonės ūkio šakos masinės, serijinės gamybos, gaminių projektavimo ir technologinius procesus, skirtumus, plėtoja idėjas pateikdami kuriamo gaminio eskizą, įvairius sprendimo variantus, parenka terminus, numato konstrukcinius-technologinius projekto apribojimus.	1.1. Numato, kokios papildomos informacijos reikia tobulinant projektą, tikslina jį įvertindamas funkcinius, estetinius, socialinius aspektus, papildo grafinį sprendimą, vartoja grafinę kalbą, t. y. simbolius, nurodo specialius terminus, argumentuoja numatomus sprendimus funkciniu, estetiniu, socialiniu aspektu
	1.2. Apibūdina projekto idėjos įgyvendinimo etapus. Planuoja procesus, jų seką, gamina produkciją, užtikrina darbo proceso saugumą.	1.2. Kuria gaminių ir procesų įgyvendinimo planą atsižvelgdamas į projekto specifiką, galimus pavojus, darbo saugos reikalavimus.	1.2. Pateikia pasirinkto projekto įgyvendinimo planą, kuriame pažymi darbų sekas, nurodo nuosekliai atliekamas darbo operacijas, pateikia reikiamus medžiagų pavyzdžius, numato sunkumus, jų šalinimo galimybes.	1.2. Pateikia pasirinkto projekto įgyvendinimo planą, atsižvelgia į gaminių iš tekstilės medžiagų, odos, kailio gamybos specifiką, darbo saugumo aspektus, tikslina numatytas darbų sekas, operacijas, parengia konstrukcinio-technologinio sprendimo aprašą.
	1.3. Apibūdina ateities objektų dizainą, išskiria estetinius ir technologinius aspektus bei jų įtaką aplinkai.	1.3. Įvertina kitų mokomųjų dalykų indėlį įgyvendinant projektą bei galimą priimamų sprendimų poveikį aplinkai.	1.3. Pateikia numatyto projekto aprašymą, kuriame trumpai ir aiškiai nusako estetinius ir technologinius kuriamo drabužio ar kito tekstilės arba kitų medžiagų gaminio vertinimo kriterijus, išryškina gaminių eksploatavimo aspektus ir įtaką gamtai bei žmonėms.	1.3. Pateikia numatyto projekto aprašymą, kuriame nurodo, kurie turimi mokomųjų dalykų gebėjimai būtini darbo operacijoms sėkmingai, kokybiškai ir saugiai atlikti, bei įvertina projekto įtaką gamtai ir žmogui.
	1.4. Apibendrina ir įvertina, ar idėja, jos įgyvendinimas atitinka projekto funkcinius, estetinius ir technologinius reikalavimus.		1.4. Įvertina. ar numatomi atlikti darbai ir pats gaminys atitinka numatytus funkcinius, estetinius, technologinius vertinimo kriterijus, ieško papildomos informacijos, pateikia klausimų, koreguoja projektą.
2. Informacija	2.1. Nustato ir analizuoja socialinius, kultūrinius kasdienių gaminių ar procesų raidos aspektus.	2.1. Paaiškina, kaip informacija naudojama atsižvelgiant į projekto reikalavimus ir numatytus darbo procesus.	2.1. Ieško informacijos apie lengvosios pramonės ūkio šakoje taikomas technologijas, analizuoja ir nustato, kokį poveikį jos turi kiekvieno žmogaus kasdieniam gyvenimui, kokius kultūros ir techninių-technologinių mokslų raidos aspektus jose galima įžvelgti.	2.1. Nurodo, kokią įtaką numatyto projekto idėjos bei jų įgyvendinimo reikalavimai turi renkant informaciją apie lengvosios pramonės ūkio šaką.
	2.2. Apibūdina galimus informacijos: rinkimo ir kaupimo variantus; atrankos kuriamam projektui kriterijus; naudojimo apribojimus; pateikimo variantus.	2.2. Apibūdina, kaip buvo kaupiama informacija ir kaip ji pakito pateiktame projekte.	2.2. Analizuoja numatyto projekto idėjas, pirminius grafinius jų vaizdus bei aprašus ir konkrečiai nustato: kokios reikia informacijos apie lengvosios pramonės ūkio šaką, jos gaminių asortimentą, naudojamas medžiagas, organizuojamus technologinius procesus, kokie yra alternatyvūs informacijos šaltiniai, apribojimai renkant informaciją; kaip informaciją kaupti ir atrinkti, kokie galimi atrinktos informacijos panaudojimo ir pateikimo projekte variantai.	2.2. Numato, kaip klasifikuoti, racionaliai kaupti kuriamam projektui informaciją apie lengvosios pramonės gaminius iš tekstilės medžiagų, odos, kailio, apie medžiagas, darbo priemones, įrangą, technologinius ir organizacinius procesus, palygina pirminę informaciją su pateiktąja grafiniame projekte bei konstrukciniame-technologiniame apraše ir nustato, kaip ji pakito.
	2.3. Naudoja technines priemones informacijai užrašyti, papildyti, perduoti.	2.3. Kuria informacijos produktus, reikalingus projektui įgyvendinti.	2.3. Naudoja informacines priemones techniniams skaičiavimams atlikti, duomenims užrašyti ir grafiškai vaizduoti, informacijai apie tekstilės ir kitas medžiagas, gaminius, aprangą, jų asortimentą pateikti bei perduoti.	2.3. Naudodamasis informacinėmis technologijomis braižo brėžinius, schemas, rengia operacines korteles, projektinius aprašus, reklaminius pranešimus, gaminių pristatymo skaidres.
3. Medžiagos	3.1. Atpažįsta dažnai vartojamas medžiagas, nusako jų ypatybes bei tinkamai jas naudoja.	3.1. Nusako medžiagų ypatybes ir susieja jas su funkciniais ir estetiniais kuriamo projekto reikalavimais.	3.1. Atpažįsta pagrindines lengvojoje pramonėje naudojamas ir dažnai buitinėje aplinkoje pasitaikančias tekstilės medžiagas, apibūdina jų savybes, struktūrą, pritaikymo konkrečiuose projektuose galimybes, racionaliai jas derina, nusako, kaip galima pakenkti tekstilės ar kitoms medžiagoms taikant netinkamas apdirbimo priežiūros ar gamybos technologijas.	3.1. Ieško informacijos, atlieka nedidelius bandymus, nustato pagrindines lengvosios pramonės ūkio šakoje ir buitinėje aplinkoje dažniausiai naudojamų medžiagų savybes, struktūrą ir palygina jas su funkciniais, konstrukciniais ir estetiniais kuriamo projekto reikalavimais.
	3.2. Parenka tam tikrų savybių medžiagas, tinkamas projektui įgyvendinti.	3.2. Parenka tam tikrų fizinių, cheminių ir estetinių savybių medžiagas, atitinkančias eksploatavimo reikalavimus.	3.2. Pagal projekto apraše pateiktą apibūdinimą parenka atitinkamų savybių ir struktūros tekstilės medžiagas, odas, kailius arba jų derinius.	3.2. Pagal projekto apraše pateiktą reikiamų medžiagų savybių ir struktūros apibūdinimą parenka ir pritaiko tam tikrų fizinių ir estetinių savybių medžiagas, odas, kailius, nustato, kokios priežiūros priemonės, technologijos taikomos eksploatuojant šiuos gaminius, pagamintus iš šiuolaikinių tekstilės medžiagų.
		3.3. Parenka įrangą dirbti su pasirinktomis medžiagomis, dirba ja tiksliai pagal reikalavimus, laikydamasis technologinių procesų saugumo.		3.3. Analizuoja, parenka ir naudoja įrangą, tinkamą dirbti su pasirinktomis šiuolaikinėmis tekstilės medžiagomis, oda, kailiu, pritaiko ją pasirinktiems gaminiams saugiai ir kokybiškai gaminti.
4. Technologiniai procesai ir jų rezultatai	4.1. Parenka sistemos analogą ir suskaido į technologinius procesus.	4.1. Nustato sistemos elementų ryšius ir sudaro technologines sekas, konstruoja sistemas (pvz., suknelę, stalą ir kt.). Nurodo galimų kuriamos sistemos technologinių procesų variantų.	4.1. Suskaido projekto grafiniame sprendime ir apraše pateiktas konstrukcines-technologines sistemas į atskirus konstrukcinius elementus, darbo sekas, operacijas.	4.1. Naudodamasis grafiniu projekto sprendimu ir aprašu, kuriame nurodytos konstrukcinės-technologinės sąlygos, konstruoja sistemas, pateikia alternatyvių gamybos variantų, pasirenka patį racionaliausią.
	4.2. Parenka ir užtikrina trumpą ir saugią darbų seką atliekant operacijas, montuojant ir derinant sistemą.	4.2. Parenka ir naudoja techniką sistemai montuoti ar išmontuoti, elementams sujungti ar atskirti.	4.2. Naudodamasis grafiniu projekto vaizdu, aprašu, kuriame nurodytos konstrukcinės-technologinės sąlygos, sudaro racionalią pasirinkto gaminio gamybos seką ir nuosekliai bei saugiai atlieka darbo operacijas, nustato ir pašalina darbo procese atsiradusius konstrukcinius ir technologinius netikslumus.	4.2. Naudodamasis grafiniu projekto vaizdu ir aprašu, savarankiškai pasirenka bei naudoja įrangą, darbo priemones pasirinktiems gaminiams iš audinių, trikotažo, odos, kailio gaminti.
	4.3. Paaiškina kuriamos sistemos elementų dermę.	4.3. Įvertina atliktų darbų kokybę, nustato ir šalina trūkumus.	4.3. Atsižvelgdamas į projekto užduotį paaiškina, kaip kuriami gaminiai iš audinių, trikotažo, odos, kailio, kaip racionaliai ir harmoningai derinami konstrukciniai ir technologiniai šių gaminių sprendimai bei pačios medžiagos.	4.3. Įvertina atliekamų konstravimo, technologinių darbų kokybę, atsižvelgdamas į apdirbimo tikslumo, baigtumo, estetinius, ergonominius bei techninius kriterijus, nustato ir šalina pagamintų gaminių defektus.
	4.4. Apibūdina sistemos įgyvendinimo efektyvumą, poveikį žmonėms ir aplinkai.	4.4. Paaiškina, kokios galimos kompleksinių sistemų struktūros, jų valdymas atsižvelgiant į jų rezultatus, poveikį bendruomenei ir aplinkai.	4.4. Apibūdina tekstilės ir aprangos gaminių individualios ir pramoninės gamybos procesų skirtumus, efektyvumą ir, atsižvelgdamas į projekto užduotį, apibūdina gaminių iš audinių, trikotažo, odos, kailio gamybos efektyvumą ekonominiu, ekologiniu bei poveikio žmogui ir gamtai aspektais.	4.4. Paaiškina, kokios galimos gaminių iš audinių, trikotažo, odos, kailio apdirbimo technologijos, kaip jas taikyti ir valdyti atsižvelgiant į kokybinius, ekologinius, mokslinius techninius ir organizacinius kriterijus.

7. Turinio apimtis:

7.1. Modulis – Tekstilė (austinės ir neaustinės medžiagos ir apranga iš jų):

7.1.1. Tekstilės ir aprangos pramonė ir smulkusis verslas: darbo aplinka, organizavimo ypatumai. Tekstilės gaminių tradicijos ir perspektyvos

Mokinių veiklos sritys	Projektavimas. Informacija.
Veiksmai, darbo operacijos	Piešimas, eskizavimas, kopijavimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu.

7.1.2. Tekstilės tradicinės ir šiuolaikinės austinės ir neaustinės medžiagos: asortimentas, savybės ir pritaikymas

Mokinių veiklos sritys:	Informacija. Medžiagos.
Veiksmai, darbo operacijos	Braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu, darbo priemonių parinkimas, bandymai su tekstilėje naudojamomis medžiagomis: deginimas, mirkymas, skalbimas, lyginimas, kirpimas, siuvimas.

7.1.3. Gaminių iš austinių ir neaustinių medžiagų projektavimas

Mokinių veiklos sritys	Projektavimas. Informacija.
Veiksmai, darbo operacijos	Piešimas, eskizavimas, kopijavimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu.

7.1.4. Gaminių iš austinių ir neaustinių medžiagų gamybos technologijos

Mokinių veiklos sritys	Informacija. Technologiniai procesai ir jų rezultatai.
Veiksmai, darbo operacijos	Braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu, darbo priemonių parinkimas, matavimas, konstravimas, konstrukcinių detalių daigstymas, susiuvimas, pusgaminio pamatavimas, koregavimas, siuvimas, lyginimas, gaminio lankstymas, pakavimas.

7.2. Modulis – Trikotažas (megztinės medžiagos ir apranga iš jų):

7.2.1. Tekstilės ir aprangos pramonė ir smulkusis verslas: darbo aplinka, organizavimo ypatumai. Trikotažo gaminių tradicijos ir perspektyvos

Mokinių veiklos sritys	Projektavimas. Informacija.
Veiksmai, darbo operacijos	Piešimas, eskizavimas, kopijavimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu.

7.2.2. Trikotažo (megztinių) medžiagų asortimentas, savybės ir pritaikymas

Mokinių veiklos sritys	Informacija. Medžiagos.
Veiksmai, darbo operacijos	Braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu, darbo priemonių parinkimas, bandymai su trikotažo medžiagomis: ardymas, tempimas, garinimas, mirkymas, skalbimas, lyginimas, kirpimas, siuvimas, sumezgimas.

7.2.3. Gaminių iš megztinių medžiagų projektavimas

Mokinių veiklos sritys	Projektavimas. Informacija.
Veiksmai, darbo operacijos	Piešimas, eskizavimas, kopijavimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu.

7.2.4. Gaminių iš megztinių medžiagų gamybos technologijos

Mokinių veiklos sritys	Informacija. Technologiniai procesai ir jų rezultatai.
Veiksmai, darbo operacijos	Braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu, darbo priemonių parinkimas, matavimas, konstravimas, konstrukcinių detalių daigstymas, susiuvimas, pusgaminio pamatavimas, koregavimas, siuvimas, detalių apmėtymas, gaminio lyginimas, lankstymas, pakavimas.

7.3. Modulis – Oda ir kailiai (dirbiniai ir aprangos priedai):

7.3.1. Tekstilės ir aprangos pramonė ir smulkusis verslas: darbo aplinka, organizavimo ypatumai. Gaminių iš odos, kailio tradicijos ir perspektyvos

Mokinių veiklos sritys	Projektavimas. Informacija.
Veiksmai, darbo operacijos	Piešimas, eskizavimas, kopijavimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu.

7.3.2. Odos ir kailių asortimentas, savybės ir pritaikymas

Mokinių veiklos sritys	Informacija. Medžiagos.
Veiksmai, darbo operacijos	Braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu, darbo priemonių parinkimas, bandymai su odos, kailio atraižomis: performavimas, tempimas, mirkymas, kirpimas, skutimas, siuvimas, supynimas, perforavimas.

7.3.3. Gaminių iš odos ir kailio projektavimas

Mokinių veiklos sritys	Projektavimas. Informacija.
Veiksmai, darbo operacijos	Piešimas, eskizavimas, kopijavimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu.

7.3.4. Gaminių iš odos ir kailio gamybos technologijos

Mokinių veiklos sritys	Informacija. Technologiniai procesai ir jų rezultatai.
Veiksmai, darbo operacijos	Braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu, darbo priemonių parinkimas, matavimas, konstravimas, konstrukcinių detalių kirpimas, klijavimas, garinimas, lyginimas, daigstymas, susiuvimas, pusgaminio pamatavimas, koregavimas, detalių apipynimas, dekoratyviųjų detalių perforavimas, gaminio siuvimas, pakavimas.

7.4. Modulis – Projektinis darbas

Mokiniai gali rinktis projektuojamus gaminius bei darbo operacijas, todėl programų turinys nedetalizuojamas. Patartina pritaikyti žemesnėse klasėse bei 3 modulyje išmoktas darbo operacijas, įgytą darbų planavimo, organizavimo patirtį.

8. Rekomenduojama mokymosi aplinka:

8.1. Technologijų kabinetai aprūpinti:

vaizdinėmis mokymosi priemonėmis;

buitinėmis austinių ir megztinių medžiagų (trikotažo), odų, kailių siuvimo mašinomis;

rankinėmis mezgimo mašinomis;

lygintuvais, lyginimo presais;

rankinių darbų įrankiais: žirklėmis, liniuotėmis, braižymo lekalais, siuvimo adatomis, mezgimo virbalais, vąšeliais ir kt.;

įrankiais ir įranga kailio ir odos detalėms formuoti, kaip antai: odininko peiliai, skriestuvai, skylmušiai;

pagalbiniais įtaisais ir įrenginiais, pvz.: manekenais;

audinių, megztinių medžiagų, odos, kailio atraižomis.

8.2. Idėjų paieškai, informacijai rinkti rekomenduojama lankytis muziejuose, parodose, bibliotekose, lengvosios (tekstilės ir aprangos) pramonės įmonėse, parduotuvėse ir kt.

8.3. Mokinių projektavimo ir informacijos rinkimo bei paties projekto pristatymo darbams atlikti, siūlytina pasinaudoti arba informatikos kabinetu, arba šalia technologijų kabinetų įrengtu technologijų ir projektavimo kabinetu, kurie aprūpinti kompiuterine technika ir programine įranga.

8.4. Mokinių projektiniai darbai gali būti atliekami gražinant mokyklą ir jos aplinką, įrengiant poilsio zonas, kabinetus ir t. t. Labai svarbu, kad mokyklos bendruomenė iš anksto numatytų, kokius darbus mokiniai gali atlikti, kokią atsakomybę prisiims mokytojas, o kokią – mokiniai, numatyti projekto etapų aptarimus ir koregavimus. Tokius projektinius darbus atlikti galėtų padėti technologijų, dailės ir informatikos mokytojai. Svarbu, kad darbas būtų prasmingas, estetiškas bei kokybiškai atliktas.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu

Nr. ISAK-1790

TURIZMO IR MITYBOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Turizmo ir mitybos technologijų bendroji programa (toliau – Programa) skiriama mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą.

Programą siūloma rinktis tiems mokiniams, kurie domisi kelionėmis, jų organizavimu, patys mėgsta keliauti, kurie nori susipažinti su viešbučio teikiamomis paslaugomis, siekia plačiau susipažinti su mitybos pagrindais, įvairių pasaulio kultūrų mitybos tradicijomis ir ypatumais, išmokti gaminti kai kuriuos nacionalinius kitų šalių patiekalus. Projektinei veiklai mokinys galės laisvai rinktis jam labiausiai patinkančius ir jo asmenines savybes atskleidžiančius darbus. Tai mokiniams sudarys geriausias sąlygas realizuoti savo gebėjimus ir norus.

Pasirinkęs šią programą mokinys:

sužinos įvairius žmonių poreikius atitinkančius turizmo organizavimo ypatumus;

išmoks sudaryti įvairių žmonių poreikius atitinkančius kelionės maršrutus;

susipažins su kelionių vadovo, gido darbo specifika;

sužinos, kaip savarankiškai pasinaudoti įvairiomis komunikacijos priemonėmis ir užsisakyti vietą norimame viešbutyje, stovyklavietėje, motelyje ar kt.;

išmoks sudaryti valgiaraštį, gaminti ir patiekti patiekalus, apskaičiuoti kalorijas, atsižvelgdamas į įvairius poreikius ir galimybes.

Mokydamiesi pagal šią programą mokiniai įgis papildomų žinių ir gebėjimų, kurie turės jam praktinės naudos renkantis profesiją, dirbant ar kuriant savo verslą. Dirbant pagal programą ir siekiant geresnės bei patrauklesnės mokymosi aplinkos, taikomos informacinės technologijos (kompiuteriai, mokomosios kompiuterių programos, internetinės viešbučių rezervavimo sistemos ir kt.). Daug dėmesio programoje skiriama projektinei veiklai, kuri sudaro galimybes mokiniui atskleisti savo asmenines savybes ir gebėjimus. Atliekami darbai turėtų būti siejami su realia gyvenamąja aplinka, atitikti šiuolaikinius visuomenės poreikius ir būti praktiškai naudingi mokiniui bei visai mokyklos bendruomenei ir jos aplinkai. Pabrėžtina, kad mokydamiesi pagal šią programą mokiniai susipažins su platesnėmis informacinių technologijų taikymo galimybėmis bei, atlikdami konkrečius projektus ir praktines užduotis, įgis gebėjimų projektavimo, informacijos rinkimo ir panaudojimo, sistemų konstravimo, medžiagų pažinimo ir taikymo srityse.

II. PROGRAMOS Tikslas, uždaviniai, STRUKTŪRA, MOKINIŲ VEIKLOS SRITYS

2. Programos tikslas – sudaryti mokiniams prielaidas puoselėti vertybines nuostatas, tautos tradicijas, plėtoti bendruosius gebėjimus, nustatyti problemas, susijusias su turizmo ir turistų mitybos organizavimu, suvokti turizmo ir su juo susijusių paslaugų – viešbučių aptarnavimo, viešojo maitinimo – ypatumus, pastebėti šių paslaugų teikimo Lietuvoje galimybes, ugdytis sociokultūrinę pasaulėjautą, pagarbą kitų tautų papročiams ir tradicijoms bei gebėjimą racionaliai vertinti turistinius šalių išteklius.

3. Įgyvendinant programos tikslą keliami uždaviniai, kad mokiniai:

puoselėdami vertybines nuostatas ir plėtodami bendruosius gebėjimus, stebėdami ir aptardami

turizmo rinką, susipažins su turizmo, viešbučių aptarnavimo ir viešojo maitinimo raida Lietuvoje, analizuos ir vertins savo regiono turistines, ekskursines, apgyvendinimo ir maitinimo galimybes;

analizuos įvairius poreikius atitinkančius turizmo bei viešojo maitinimo pavyzdžius, įgis kūrybinės ir praktinės veiklos patirties;

sieks tikslingai pažinti turizmo ir viešojo maitinimo planavimo ir organizavimo ypatumus, perprasti šiuolaikinių komunikacinių technologijų reikšmę turizmo verslo plėtrai ir, naudodamiesi įvairiais informaciniais šaltiniais, ras ir kūrybingai panaudos reikiamą informaciją;

siekdami įgyvendinti aptartus ir numatytus projektinius sumanymus, mokysis planuoti, nuosekliai, racionaliai, kokybiškai organizuoti ir įgyvendinti turistinių kelionių, viešbučių rezervavimo, maitinimo įstaigų parinkimo projektus, kritiškai juos įvertins;

puoselėdami kultūros tęstinumą ir pagarbą kitoms kultūroms, susipažins su įvairių tautų mitybos papročiais ir tradicijomis, mokysis gaminti ir patiekti nesudėtingus savo ir kitų šalių nacionalinius patiekalus;

atsižvelgdami į sveikos gyvensenos principus, analizuos įvairaus amžiaus žmonių mitybos ypatumus, sveikatos sutrikimus, mokysis sudaryti valgiaraščius, parinks patiekalų receptūras, šiuolaikines patiekalų gamybos technologijas;

analizuos kultūringo elgesio pavyzdžius paslaugų versle, svečių priėmimo organizavimą ir aptarnavimą viešbučiuose, viešojo maitinimo įstaigose.

4. Mokinių veiklos sritys yra šios:

Projektavimas

Informacija

Medžiagos

Technologiniai procesai, jų rezultatai

5. Programa sudaryta iš keturių modulių: turizmo, viešbučių aptarnavimo, viešojo maitinimo, projektinio darbo. Pasirinkę šią Programą mokiniai gali mokytis pagal bendrąjį arba išplėstinį kursą.

5.1. Bendrasis kursas supažindina su turizmo ir viešojo maitinimo ūkio šakos veikla. Bendrasis programos kursas sudaro prielaidas mokiniams:

gilintis į turizmo ir viešojo maitinimo ūkio šakos veiklą;

tobulinti praktinius maisto ruošimo gebėjimus, įgytus ankstesnėse klasėse;

susipažinti su bendraisiais turizmo ir viešojo maitinimo organizavimo reikalavimais,

svarbiais kiekvienam vartotojui.

5.2. Išplėstinis kursas – tai išplėtotas bendrasis kursas. Šis kursas sudaro prielaidas mokiniams:

įgyti platesnių ir išsamesnių turizmo ir viešojo maitinimo ūkio šakos žinių;

siekti geresnių turizmo ir viešojo maitinimo ūkio šakos projektavimo įgūdžių;

išsamiau susipažinti su turizmo ir viešojo maitinimo organizavimo reikalavimais;

antrųjų mokslo metų pabaigoje laikyti technologijų egzaminą.

5.3. Siūloma išeitą turizmo ir viešojo maitinimo technologijų išplėstinio kurso programą įskaityti profesinėje mokykloje kaip šios ūkio šakos bendrąjį įvadinį kursą.

5.4. Programos išklotinė moduliais ir valandomis per dvejus metus:

Vidurinis ugdymas	Bendrasis kursas (B. K.) 2 val.		Išplėstinis kursas 3 val., t. y. 2 val. (B. K.) +1 val.
Pirmi mokslo metai	1 modulis – Turizmas
	34 val.	Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai.	17 val.	Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.
	2 modulis – Viešbučių aptarnavimas
	34 val.	Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai.	17 val.	Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.
Antri mokslo metai	3 modulis – Viešasis maitinimas
	34 val.	Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai.	17 val.	Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.
	4 modulis – Projektinis darbas
	34 val.	Veiklos sritys: informacija, projektavimas, medžiagos, technologiniai procesai.	17 val.	Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.

III. MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS, MOKYMOSI APLINKA

6. Mokinių pasiekimų lentelė

Veiklos sritis	Bendrieji technologiniai mokinių gebėjimai (pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus XI– XII klasėms, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465)		Mokinių pasiekimai pagal turizmo ir mitybos technologijų programą
	Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas	Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas
1. Projektavimas	1.1. Siūlo ir plėtoja savo projektų idėjas, fiksuoja jas grafinės raiškos priemonėmis, pažymi kai kuriuos terminus ir galimus projektinius apribojimus.	1.1. Kuria ir tobulina projektus, kuriuose vartojami simboliai, grafinė kalba, specialūs terminai, siūlo kelias projekto sprendimo alternatyvas. Savo sprendimus pagrindžia funkciniu, estetiniu, socialiniu aspektu.	1.1. Generuoja ir plėtoja projektų idėjas: numato, kokie gaminiai bus gaminami ar kokie procesai nagrinėjami, atrenka pagrindinius informacijos šaltinius, fiksuoja pagrindinius terminus, numato galimus projektinius apribojimus atsižvelgdamas į idėjos įgyvendinimo aplinką (mokykla, gyvenamasis rajonas ar pan.).	1.1. Plėtoja, tikslina ir tobulina projekto idėjas: pateikia alternatyvių idėjų įgyvendinimo galimybių, sprendimų variantų; iliustruoja juos specialiais terminais, lentelėmis, paveikslais. Savo sprendimus pagrindžia funkciniais, estetiniais, socialiniais aspektais.
	1.2. Apibūdina projekto idėjos įgyvendinimo etapus. Planuoja procesus, jų seką, gamina produkciją, užtikrina darbo proceso saugumą.	1.2. Kuria gaminių ir procesų įgyvendinimo planą atsižvelgdamas į projekto specifiką, galimus pavojus, darbo saugos reikalavimus.	1.2. Apibūdina projekto idėjos įgyvendinimo etapus, planuoja procesus ir jų seką, numato priemones, rezultatus, gamina produkciją, apibūdina teigiamus ir neigiamus pasirinktos idėjos įgyvendinimo dalykus, galimus pavojus, numato priemones ir sąlygas, užtikrinančias darbo proceso saugumą.	1.2. Tikslina pasirinkto projekto įgyvendinimo planą, atsižvelgdamas į projekto specifiškumą, galimus įgyvendinimo sunkumus, darbo saugos reikalavimus.
	1.3. Apibūdina ateities objektų dizainą, išskiria estetinius ir technologinius aspektus bei jų įtaką aplinkai.	1.3. Įvertina kitų mokomųjų dalykų indėlį įgyvendinant projektą bei galimą priimamų sprendimų poveikį aplinkai.	1.3. Apibūdina estetinius ir technologinius pasirinkto projektuoti gaminio ar proceso aspektus, jų įtaką ir priklausomybę nuo aplinkos veiksnių bei kaitos galimybę laiko ar tam tikrų sąlygų atžvilgiu.	1.3. Tikslina įgyvendinamą projektą, remdamasis turimomis žiniomis: išskiria iš žemesniųjų klasių žinomus terminus ar procesus, tikslina juos ir, naudodamasis įvairiais informacijos šaltiniais, teikia pasiūlymų projektui tobulinti. Numato galimą priimtų projekto sprendimų poveikį žmogui ir aplinkai.
	1.4. Apibendrina ir įvertina, ar idėja, jos įgyvendinimas atitinka projekto funkcinius, estetinius ir technologinius reikalavimus.		1.4. Remdamasis sukaupta informacija apibendrina ir įvertina, kaip projekto idėja atitinka jo reikalavimus pagal funkcinius, estetinius ir technologinius kriterijus. Kritiškai vertina projekto įgyvendinimą.
2. Informacija	2.1. Nustato ir analizuoja socialinius, kultūrinius kasdienių gaminių ar procesų raidos aspektus.	2.1. Paaiškina, kaip informacija naudojama atsižvelgiant į projekto reikalavimus ir numatytus darbo procesus.	2.1. Pasirinktuose informacijos šaltiniuose suranda ir analizuoja politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius raidos veiksnius, padedančius atskleisti pasirinkto projekto idėją.	2.1. Paaiškina, kaip surinkta informacija gali būti naudojama, atsižvelgiant į projekto reikalavimus, numatytus darbo procesus.
	2.2. Apibūdina galimus informacijos: rinkimo ir kaupimo variantus; atrankos kuriamam projektui kriterijus; naudojimo apribojimus; pateikimo variantus.	2.2. Apibūdina, kaip buvo kaupiama informacija ir kaip ji pakito pateiktame projekte.	2.2. Pagal projektuojamo gaminio ar proceso pobūdį įvardija galimus informacijos rinkimo ir kaupimo variantus, numato informacijos atrankos konkrečiam projekto įgyvendinimo etapui kriterijus; numato pateikimo variantus bei pritaikymo apribojimus.	2.2. Apibūdina informacijos kaupimo būdus pagal pasirinktą projekto idėją, nurodo teigiamų ir neigiamų dalykų. Paaiškina, kaip gali būti pateikiama, apsaugoma ir perduodama informacija.
	2.3. Naudoja technines priemones informacijai užrašyti, papildyti, perduoti.	2.3. Kuria informacijos produktus, reikalingus projektui įgyvendinti.	2.3. Pagal projekto idėją parenka ir taiko technines priemones surinktai informacijai užrašyti, iliustruoti ar perduoti.	2.3. Remdamasis sukaupta informacija kuria informacijos produktus (sudaro kelionės sąmatą, kuria viešbučių reklaminius lankstinukus, sudaro vegetarų valgiaraščius ir kt.), reikalingus pasirinktam projektui įgyvendinti.
	2.4. Paaiškina, kokiomis formomis informacija gali būti pateikiama, saugoma ir perduodama visuomenei, ypač vartotojams.		2.4. Paaiškina, kokiomis formomis pagal konkrečią projekto užduotį surinkta informacija gali būti pateikiama, saugoma ir perduodama mokyklos bendruomenei ir kitiems vartotojams.
3. Medžiagų pažinimas ir taikymas	3.1. Atpažįsta dažnai vartojamas medžiagas, nusako jų ypatybes bei tinkamai jas panaudoja.	3.1. Nusako medžiagų ypatybes ir susieja jas su funkciniais ir estetiniais kuriamo projekto reikalavimais.	3.1. Pagal projektuojamą gaminį ar procesą parenka reikiamas medžiagas, išmano jų ypatybes bei pritaikymo turizmo, viešojo maitinimo ar viešbučių aptarnavimo srityje galimybes.	3.1. Pagal projektuojamą gaminį ar procesą parenka konkrečių ypatybių medžiagas ir jas susieja su kuriamo projekto funkciniais ir (arba) estetiniais reikalavimais.
	3.2. Parenka tam tikrų savybių medžiagas, tinkamas projektui įgyvendinti.	3.2. Parenka tam tikrų fizinių, cheminių ir estetinių savybių medžiagas, atitinkančias eksploatavimo reikalavimus.	3.2. Parenka atitinkamų savybių medžiagas projektui įgyvendinti.	3.2. Parenka ir derina optimaliausias medžiagas pagal įgyvendinamo projekto reikalavimus. Numato galimus sunkumus.
		3.3. Parenka įrangą dirbti su pasirinktomis medžiagomis, dirba ja tiksliai pagal reikalavimus, laikydamasis technologinių procesų saugumo.		3.3. Pagal kuriamą projektą parenka įrangą dirbti su pasirinktomis medžiagomis, dirba ja tiksliai pagal reikalavimus, laikydamasis technologinių procesų saugumo.
4. Technologiniai procesai, jų rezultatai	4.1. Parenka sistemos analogą ir suskaido į technologinius procesus.	4.1. Nustato sistemos elementų ryšius ir sudaro technologines sekas, konstruoja sistemas (pavyzdžiui, suknelę, stalą ir kt.). Nurodo galimų kuriamos sistemos technologinių procesų variantų.	4.1. Projektinei užduočiai atlikti parenka turizmo, viešbučių aptarnavimo bei viešojo maitinimo srities sistemos analogą ir suskaido į technologinius procesus.	4.1. Nustato kuriamo projekto sistemos elementų ryšius ir sudaro technologines sekas, konstruoja sistemas. Pateikia kuriamos sistemos elementų ryšių ir technologinių procesų galimų variantų.
	4.2. Parenka ir užtikrina trumpą ir saugią darbų seką atliekant operacijas, montuojant ir derinant sistemą.	4.2. Parenka ir naudoja techniką sistemai montuoti ar išmontuoti, elementams sujungti ar atskirti.	4.2. Pagal siekiamą pasirinkto projekto rezultatą parenka ir užtikrina trumpą ir saugią darbų seką atliekant operacijas, kuriant ir derinant sistemą.	4.2. Pagal savarankiškai sukauptą informaciją atrenka ir panaudoja techniką sistemai sukurti, elementams sujungti ar atskirti.
	4.3. Paaiškina kuriamos sistemos elementų dermę.	4.3. Įvertina atliktų darbų kokybę, nustato ir šalina trūkumus.	4.3. Remdamasis įgyvendinamo projekto pavyzdžiais paaiškina kuriamos sistemos elementų (pavyzdžiui, lankomų objektų: mokomųjų, istorinių, literatūrinių ir kt.; viešbučio struktūrinių dalių, personalo) dermę.	4.3. Pagal mokytojo nurodytus kriterijus įvertina atlikto projekto kokybę, nustato trūkumus ir numato, kaip juos pašalinti.
	4.4. Apibūdina sistemos įgyvendinimo efektyvumą, poveikį žmonėms ir aplinkai.	4.4. Paaiškina, kokios galimos kompleksinių sistemų struktūros, jų valdymas atsižvelgiant į jų rezultatus, poveikį bendruomenei ir aplinkai.	4.4. Remdamasis projekto medžiaga apibūdina sistemos įgyvendinimo efektyvumą, poveikį žmonėms ir aplinkai.	4.4. Remdamasis atliktu projektu išskiria galimas kompleksinių sistemų struktūras, paaiškina jų valdymą atsižvelgdamas į rezultatus ir poveikį savo mokyklos bendruomenei bei aplinkai apskritai.

7. Turinio apimtis:

7.1. Modulis – Turizmas:

7.1.1. Turizmas – pasaulio pažinimo forma

Mokinių veiklos sritys	Projektavimas. Informacija. Technologiniai procesai, jų rezultatai.
Veiksmai, darbo operacijos	Braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu, darbo priemonių parinkimas, informacijos apie vartojamus simbolius, grafinę kalbą, specialius terminus apdorojimas, alternatyvių projekto sprendimų paieška, pažintinės kelionės sudarymas, turistinio žygio ar kaimo turizmo kelionės plano sudarymas ir (arba) organizavimas, turizmo paslaugų teikimo ypatumų analizė, aptarimas ir aiškinimas.

7.1.2. Kelionių vadovai, gidai ir jų darbo ypatumai

Mokinių veiklos sritys

Projektavimas. Informacija. Medžiagų pažinimas ir taikymas. Technologiniai procesai, jų rezultatai.

Veiksmai, darbo operacijos

Piešimas, kopijavimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu, išvykos į ekskursiją, turizmo raidos Lietuvoje veiksnių, kaimo turizmo, poilsiaviečių plėtros analizė, kelionės sąmatos sudarymas, kaimo turizmo ir žygių specifikos aptarimas ir aiškinimas, žygio inventoriaus įvertinimas, kelionės (arba kaimo turizmo, kelionės į užsienį, ekskursijos gimtajame mieste ar Lietuvoje) organizavimas, lankomų objektų parinkimas ir apibūdinimas.

7.1.3. Turistinių kelionių organizavimo ypatumai

Mokinių veiklos sritys

Projektavimas. Informacija. Medžiagų pažinimas ir taikymas. Technologiniai procesai, jų rezultatai.

Veiksmai, darbo operacijos

Piešimas, kopijavimas, braižymas, rašymas, darbas kompiuteriu, išvykos į ekskursiją, kaimo turizmo, poilsiaviečių plėtros analizė, kelionės sąmatos sudarymas, kaimo turizmo ir žygių specifikos aptarimas ir aiškinimas, žygio inventoriaus įvertinimas, kelionės (arba kaimo turizmo, kelionės į užsienį, ekskursijos gimtajame mieste ar Lietuvoje) organizavimas, lankomų objektų parinkimas, analizė ir apibūdinimas.

7.2. Modulis – Viešbučių aptarnavimas:

7.2.1. Viešbučio valdymas ir administravimas; personalo darbo pobūdis

Mokinių veiklos sritys	Projektavimas. Informacija. Medžiagų pažinimas ir taikymas. Technologiniai procesai, jų rezultatai.
Veiksmai, darbo operacijos	Rašymas, darbas kompiuteriu, skaitymas, diskusijos, išvykos į ekskursiją, grafinės raiškos priemonių taikymas, viešbučio personalo darbo ypatumų numatymas, viešbučio teigiamo įvaizdžio kūrimas, viešbučio apsaugos sistemos kūrimas, pagrindinių veiksnių, darančių įtaką viešbučių aptarnavimo sferos plėtrai Lietuvoje, aptarimas ir analizė, lankstinuko apie viešbutį sukūrimas.

7.2.2. Viešbučiuose teikiamų paslaugų analizė

Mokinių veiklos sritys

Projektavimas. Informacija. Medžiagų pažinimas ir taikymas. Technologiniai procesai, jų rezultatai.

Veiksmai, darbo operacijos

Rašymas, darbas kompiuteriu, skaitymas, diskusijos, išvykos į ekskursiją, grafinės raiškos priemonių taikymas, medžiagų, naudojamų tvarkant aplinką, atpažinimas ir vertinimas, cheminių medžiagų ir įrangos tvarkymui parinkimas, saugaus darbo su medžiagomis ir įrankiais parinkimas, viešbučių rezervavimo sistemos taikymas, viešbučio svečių pobūvio scenarijaus kūrimas, viešbučio personalo darbo, viešbučio geografinės padėties, estetinio patrauklumo vertinimas, viešbučio infrastruktūros vertinimas ir kūrimas.

7.2.3. Viešbučio svečių priėmimo organizavimas

Mokinių veiklos sritys	Projektavimas. Informacija. Medžiagų pažinimas ir taikymas. Technologiniai procesai, jų rezultatai.
Veiksmai, darbo operacijos	Rašymas, darbas kompiuteriu, skaitymas, diskusijos, išvykos į ekskursiją, grafinės raiškos priemonių taikymas, apgyvendinimas ir veiklos programos sudarymas, paslaugų teikimas (maitinimas, konferencijos, pramogos, transportas, komunikacinės priemonės).

7.3. Modulis – Viešasis maitinimas:

7.3.1. Maitinimo verslo ir svečių maitinimo organizavimo ypatumai

Mokinių veiklos sritys	Projektavimas. Informacija. Medžiagų pažinimas ir taikymas. Technologiniai procesai, jų rezultatai.
Veiksmai, darbo operacijos	Rašymas, darbas kompiuteriu, skaitymas, diskusijos, išvykos į ekskursiją, grafinės raiškos priemonių taikymas, darbo priemonių parinkimas, maisto produktų paruošimas ir patiekalų gaminimas: maisto produktų smulkinimas, maišymas, terminis ir neterminis apdorojimas, serviravimas, dekoravimas ir kt.

7.3.2. Lietuvos, jos regionų ir kitų šalių gyventojų maitinimosi papročiai, patiekalai, gamybos ypatumai

Mokinių veiklos sritys	Projektavimas. Informacija. Medžiagų pažinimas ir taikymas. Technologiniai procesai, jų rezultatai.
Veiksmai, darbo operacijos	Rašymas, darbas kompiuteriu, skaitymas, diskusijos, grafinės raiškos priemonių taikymas, svečių maitinimo organizavimas, valgiaraščių sudarymas, Lietuvos, jos regionų ir kitų šalių gyventojų maitinimosi papročiai, patiekalai, gamybos ypatumų analizė ir vertinimas.

7.3.3. Įvairaus amžiaus, sveikatos žmonių mitybos ypatumai ir patiekalų gamyba viešojo maitinimo įstaigose, kaimo turizmo sodybose, viešbučiuose

Mokinių veiklos sritys	Projektavimas. Informacija. Medžiagų pažinimas ir taikymas. Technologiniai procesai, jų rezultatai.
Veiksmai, darbo operacijos	Rašymas, darbas kompiuteriu, skaitymas, diskusijos, grafinės raiškos priemonių taikymas, įvairių maisto produktų poveikio žmogaus sveikatai ir darbingumui analizė, maitinimo įstaigų valgiaraščių vertinimas, įvairaus amžiaus žmonių subalansuotos mitybos analizė ir valgiaraščio sudarymas.

7.4. Modulis – Projektinis darbas

Mokiniai gali rinktis pažintinės, pramoginės ar dalykinės kelionės organizavimą arba konkrečios turizmo verslo agentūros ar įmonės veiklos analizę, todėl modulio turinys nedetalizuojamas. Patartina panaudoti 1–3 modulių darbo veiklą ir įgytą darbų planavimo, organizavimo patirtį.

8. Įgyvendinant Programą rekomenduojama mokymosi aplinka:

8.1. Technologijų kabinetai aprūpinti:

vaizdinėmis mokymosi priemonėmis;

kompiuteriu(-iais) su interneto prieiga ir kelionių projektavimo programine įranga;

enciklopedinio pobūdžio informacijos šaltiniais: enciklopedijomis, žinynais, elektroniniais enciklopediniais leidiniais, Europos ir Lietuvos atlasais ir kt.;

kompiuterine technika, periferine ir programine įranga.

8.2. Virtuvė ar maisto gaminimo kabinetas aprūpinti:

įrankiais ir įranga maisto produktams apdoroti;

pagalbiniais įtaisais ir įrenginiais.

8.3. Mokinių projektavimo ir informacijos rinkimo bei paties projekto pristatymo darbams atlikti siūlytina naudotis informatikos kabinetu arba šalia technologijų kabinetų įrengtu technologijų ir projektavimo kabinetu, aprūpintais 8.1 punkte išvardintomis priemonėmis.

8.4. Mokiniai gali rengti kelionių, turistinių maršrutų, svečių priėmimo mokykloje projektus.

Todėl dalis mokymosi veiklos gali būti atliekama bibliotekose, aktų salėje, valgykloje, koridoriuose ir kitoje mokyklos aplinkoje. Tikslinga pasiūlyti mokyklos bendruomenei numatyti prioritetines mokinių veiklos sritis, susijusias su mokyklinių kelionių organizavimu, viešuoju maitinimu ir mokyklos svečių priėmimu. Svarbu pasitelkti kitų dalykų mokytojus, visų pirma informatikos renkant, kaupiant ir apdorojant informaciją, dirbant su interneto medžiaga.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu

Nr. ISAK-1790

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Verslo ir vadybos technologijų bendroji programa (toliau – Programa) skiriama mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą

Programą siūloma rinktis tiems mokiniams, kurie domisi šia sritimi ir nori geriau susipažinti, kaip organizuojamas verslas, kokie yra vadybos principai, išbandyti savo gebėjimus kuriant nedidelius projektinius verslo organizavimo modelius.

Mokydamiesi pagal šią Programą mokiniai:

susipažins su ekonominės, socialinės, kultūrinės aplinkos reikšme organizuojant sėkmingą verslą;

susipažins su verslo aplinka, verslininkais, vadybos principais, sužinos, kokių profesinių gebėjimų reikia verslui organizuoti ir sumaniai vadovauti;

supras, kaip verslas organizuojamas, kaip atliekama rinkos analizė, kokią reikšmę verslui turi ištekliai;

gebės atrinkti informaciją, vertingą kuriant nedidelius verslo organizavimo modelius bei verslo reklamą;

išmoks planuoti, organizuoti, įgis verslui tinkamo bendravimo gebėjimų;

išmoks sudaryti verslo planą ir kurti projektinius verslo modelius.

Mokinys, pasirinkęs šią programą, įgis verslo ir vadybos gebėjimų, padedančių įgyvendinti savo idėjas, supras, kaip sėkmingiau įsidarbinti konkurencinėje darbo rinkoje ar įkurti savo verslą bei sėkmingai jam vadovauti. Įgyvendindamas savo idėjas projektinėje veikloje, mokinys išmoks dirbti komandoje, prisiimti atsakomybę, protingai rizikuoti, pasitikėti savimi, įvertinti išteklių svarbą organizuojant sėkmingą verslą, atsakingai įgyvendinti aptartus ir numatytus projektinius verslo organizavimo modelius, ieškoti reikiamos informacijos ir naudotis ja.

Mokiniai savo darbo rezultatus galės panaudoti mokykloje: gražindami ją, reklamuodami, organizuodami renginius ir t. t.

II. PROGRAMOS Tikslas, uždaviniai, STRUKTŪRA, MOKINIŲ VEIKLOS SRITYS

2. Programos tikslas – sudaryti mokiniams galimybę plėtoti bendruosius gebėjimus, susipažinti su verslo ir vadybos ūkio šakoje vykstančiais procesais, komunikacinėmis technologijomis, darbo priemonių ir įrangos reikšme organizuojant verslą, medžiagų, darbuotojų atrankos aspektais, padėti suprasti, kaip organizuojamas ir valdomas verslas, kokią įtaką verslui turi visuomenėje bei rinkoje vykstantys procesai verslui ir kaip juose orientuotis, mokyti praktiškai įgyvendinti numatytus projektinius verslo modelius.

3. Įgyvendinant Programos tikslą keliami uždaviniai, kad mokiniai:

puoselėdami vertybines nuostatas ir ugdydami bendruosius gebėjimus, stebėdami ir susipažindami su verslo organizavimo ir valdymo struktūromis, suprastų socialinių, kultūrinių, ekonominių, rinkodaros pokyčių įtaką verslo organizavimui, jo vystymui, įgytų verslui organizuoti ir valdyti reikiamų gebėjimų, susipažintų su verslo ir vadybos profesijomis;

tikslingai aiškindamiesi informacijos svarbą verslui, valdymui, rinkodarai, naudotųsi įvairiais informacijos šaltiniais, surastų, kūrybingai, racionaliai ją panaudotų bei kurtų informacinius produktus, skirtus verslo reklamai;

aptardami ir analizuodami, kaip organizuojamas verslas, kokie jame taikomi valdymo modeliai (atsižvelgiant į istorinį kontekstą), numatytų, kokio pobūdžio verslą ir projektinį jo valdymo modelį kurs ir planuos;

suvokdami saugaus ir racionalaus darbo svarbą buityje, smulkiajame versle ir įgyvendindami aptartus bei numatytus projektinius verslo modelius, mokėtų apibūdinti rinkos poreikius, ekonominį, socialinį kontekstą, numatytų išteklius, darbo priemones, medžiagas, valdymo struktūras, sudarytų verslo planą.

4. Mokinių veiklos sritys yra šios:

Projektavimas

Informacija

Medžiagos

Technologiniai procesai, jų rezultatai

5. Programos struktūra yra modulinė. Vienerių mokslo metų programą sudaro mokinio pasirenkami bendrojo ar išplėstinio kurso moduliai. Bendrojo kurso modulis skirtas šiai ūkio šakai pažinti, projektinė veikla orientuojama į verslo organizavimo modelių kūrimą, o išplėstinio kurso – dar ir į geresnį verslo struktūrų ir organizavimo principų išmanymą.

5.1. Bendrasis kursas supažindina su darbine veikla verslo struktūrose, mokiniai atlieka praktinius bei projektinius darbus. Antraisiais metais mokiniai gali rinktis kitą bendrojo kurso programą arba tęsti tos pačios programos bendrojo kurso modulius. Jeigu mokinys pirmais metais mokėsi, tarkime, pagal lengvosios pramonės ūkio šakos programą, antrais metais, pasirinkęs verslo ir vadybos ūkio šakos programą, jis gali kurti projektinius tekstilės ir aprangos verslo modelius.

5.2. Išplėstinis kursas skirtas išsamiau gilintis į verslo ir vadybos ūkio šakos aplinką, struktūras, išteklių valdymą ir panaudojimą, verslo modernizavimo aspektus, darbo saugos užtikrinimą ir t. t..

5.3. Programos išklotinė moduliais ir valandomis per dvejus metus:

Vidurinis ugdymas	Bendrasis kursas (B. K.) 2 val.		Išplėstinis kursas 3 val., t. y. 2 val. (B. K.) +1 val.
Pirmi mokslo metai	1 modulis – Vadyba
	34 val.	Veiklos sritys: projektavimas, informacija, medžiagos, technologiniai procesai, jų rezultatai.	17 val.	Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: Informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.
	2 modulis – Projektinis darbas Nr. 1
	34 val.	Veiklos sritys: projektavimas, informacija, medžiagos, technologiniai procesai, jų rezultatai.	17 val.	Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: Informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.
Antri mokslo metai	3 modulis – Verslas
	34 val.	Veiklos sritys: projektavimas, informacija, medžiagos, technologiniai procesai, jų rezultatai.	17 val.	Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: Informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.
	4 modulis – Projektinis darbas Nr. 2
	34 val.	Veiklos sritys: projektavimas, informacija, medžiagos, technologiniai procesai, jų rezultatai.	17 val.	Mokinių gebėjimų plėtojimo sritys: Informacija ir projektavimas. Dirbama technologijų ir projektavimo kabinete su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.

III. MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS, MOKYMOSI APLINKA

6. Mokinių pasiekimų lentelė

Veiklos sritis	Bendrieji technologiniai mokinių gebėjimai (pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus XI–XII klasėms, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465)		Mokinių pasiekimai pagal verslo ir vadybos ūkio šakos technologijų programą
	Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas	Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas
1. Projektavimas	1.1. Siūlo ir plėtoja savo projektų idėjas, fiksuoja jas grafinės raiškos priemonėmis, pažymi kai kuriuos terminus ir galimus projektinius apribojimus.	1.1. Kuria ir tobulina projektus, kuriuose vartojami simboliai, grafinė kalba, specialūs terminai, siūlo kelias projekto sprendimo alternatyvas. Savo sprendimus pagrindžia funkciniu, estetiniu, socialiniu aspektu.	1.1. Pateikia klausimų ir formuluoja vadybos ar verslo projekto idėjas: gaminiai ar paslaugos, pagrindiniai vartotojai, poreikių tenkinimas, nauda vartotojui, kur ir kada bus gaminama (regione); ieško informacijos apie verslo ir vadybos ūkio šaką bei joje vykstančius procesus, struktūras, jų skirtumus, pateikia grafinį kuriamo projekto vaizdą (schemos, lentelės, simboliai ir t. t.), apibrėžia naujus terminus, numato projekto apribojimus.	1.1. Numato, kokios papildomos informacijos reikia tobulinant projektą, tikslina jį įvertindamas socialinius, ekonominius, kultūrinius aspektus, papildo grafinį sprendimą, vartoja grafinę kalbą, t. y. simbolius, šalia nurodo specialius terminus, argumentuoja numatomus sprendimus ekonominiu, socialiniu aspektu.
	1.2. Apibūdina projekto idėjos įgyvendinimo etapus. Planuoja procesus, jų seką, gamina produkciją, užtikrina darbo proceso saugumą.	1.2. Kuria gaminių ir procesų įgyvendinimo planą atsižvelgdamas į projekto specifiką, galimus pavojus, darbo saugos reikalavimus.	1.2. Nurodo pasirinktos projektinės idėjos įgyvendinimo etapus, pateikia vadybos ar verslo planą, žmonių išteklių planą, finansinį planą, rizikos įvertinimą, numato reklamą, sunkumus, jų šalinimo galimybes.	1.2. Pateikia pasirinkto projekto įgyvendinimo planą, atsižvelgia į gaminamų gaminių ar teikiamų paslaugų specifiką, darbo saugumo aspektus, tikslina numatytas darbų sekas, parengia trumpą aiškinamąjį sprendimo aprašą.
	1.3. Apibūdina ateities objektų dizainą, išskiria estetinius ir technologinius aspektus bei jų įtaką aplinkai.	1.3. Įvertina kitų mokomųjų dalykų indėlį įgyvendinant projektą bei galimą priimamų sprendimų poveikį aplinkai.	1.3. Pateikia numatyto projekto aprašymą, kuriame trumpai ir aiškiai nusako organizuojamo gaminių gamybos arba paslaugų teikimo verslo ar vadybos modelius, numato sprendimo vertinimo kriterijus, išryškina teigiamas ir neigiamas jo ypatybes, nurodo poveikį gamtai ir žmonėms.	1.3. Pateikia numatyto projekto aprašymą, kuriame įvertina kitų mokomųjų dalykų (fizikos, chemijos, biologijos) indėlį įgyvendinant projektą bei galimą priimamų sprendimų poveikį aplinkai (socialiniai, ekonominiai, ekologiniai aspektai).
	1.4. Apibendrina ir įvertina, ar idėja, jos įgyvendinimas atitinka projekto funkcinius, estetinius ir technologinius reikalavimus.		1.4. Įvertina, ar numatomi atlikti darbai atitinka numatytus socialinius, ekonominius, kultūrinius, darbų saugumo vertinimo kriterijus, ieško papildomos informacijos, pateikia klausimų, koreguoja projektą.
2. Informacija	2.1. Nustato ir analizuoja socialinius, kultūrinius kasdienių gaminių ar procesų raidos aspektus.	2.1. Paaiškina, kaip informacija naudojama atsižvelgiant į projekto reikalavimus ir numatytus darbo procesus.	2.1. Ieško informacijos apie verslo ir vadybos ūkio šakoje vykstančius procesus, valdymo struktūras, jų skirtumus, gamyboje taikomas technologijas ar paslaugų organizavimą ir pobūdį, analizuoja, kokios įtakos verslui ir vadybai turi socialiniai, ekonominiai, kultūriniai, darbų saugumo aspektai, technikos ir mokslo naujovės.	2.1. Nurodo, kokią įtaką numatyto projekto idėjos, jų įgyvendinimo reikalavimai turi renkant informaciją apie verslo ir vadybos ūkio šaką.
	2.2. Apibūdina galimus informacijos: rinkimo ir kaupimo variantus; atrankos kuriamam projektui kriterijus; naudojimo apribojimus; pateikimo variantus.	2.2. Apibūdina, kaip buvo kaupiama informacija ir kaip ji pakito pateiktame projekte.	2.2. Analizuoja numatyto projekto idėjas, pirminius grafinius jų vaizdus bei aprašus ir konkrečiai nustato: kokios reikia informacijos apie verslo ir vadybos ūkio šaką, jos gaminius ar teikiamas paslaugas, naudojamas medžiagas, technologinius procesus, darbo organizavimo ir valdymo modelius; kokie yra alternatyvūs informacijos šaltiniai, apribojimai renkant informaciją, kaip informaciją kaupti ir atrinkti, kokie galimi atrinktos informacijos naudojimo ir pateikimo projekte variantai.	2.2. Numato, kaip grupuoti, racionaliai kaupti kuriamam projektui informaciją apie verslo ir vadybos ypatumus įvairaus dydžio įmonėse, apie šiuolaikinių technologijų diegimą versle, technologinius, organizacinius, valdymo procesus. Palygina pirminę, grafiniame projekte pateiktą informaciją su patikslinta ir nustato, kaip ji pakito.
	2.3. Naudoja technines priemones informacijai užrašyti, papildyti, perduoti.	2.3. Kuria informacijos produktus, reikalingus projektui įgyvendinti.	2.3. Naudoja informacines priemones techniniams skaičiavimams atlikti, duomenims užrašyti ir grafiškai vaizduoti, informacijai apie vadybos ir verslo ypatumus didelėse ir mažose įmonėse, organizuojančiose gaminių gamybą ar paslaugas, fiksuoti, pateikti, papildyti, perduoti.	2.3. Naudodamasis informacinėmis technologijomis kuria informacijos produktus apie: regione gaminamus gaminius ar teikiamas paslaugas, šiuolaikines medžiagas, technologijas prekių ar paslaugų rinką Lietuvoje ir pasaulyje.
	2.4. Paaiškina, kokiomis formomis informacija gali būti pateikiama, saugoma ir perduodama visuomenei, ypač vartotojams.		2.4. Paaiškina, kokiomis formomis (lankstinukai, skaidrės, skelbimai) gali būti pateikiama, saugoma ir perduodama visuomenei, ypač vartotojams, informacija apie prekės ar paslaugos naudą, kokybę, vartojimo ypatumus ir garantijas.
3. Medžiagos	3.1. Atpažįsta dažnai vartojamas medžiagas, nusako jų ypatybes bei tinkamai jas naudoja.	3.1. Nusako medžiagų ypatybes ir susieja jas su funkciniais ir estetiniais kuriamo projekto reikalavimais.	3.1. Atpažįsta stambiajame ir smulkiajame gaminių gamybos ar paslaugų teikimo versle naudojamas medžiagas, apibūdina jų ypatybes, pritaikymo galimybes kuriant naują produkciją ar teikiant paslaugas.	3.1. Ieško informacijos ir apibūdina šiuolaikines medžiagas, jų savybes, struktūrą ir ypatybes bei susieja su ekonominiais kuriamų projektų, rinkos paklausos ir pasiūlos reikalavimais.
	3.2. Parenka tam tikrų savybių medžiagas, tinkamas projektui įgyvendinti.	3.2. Parenka tam tikrų fizinių, cheminių ir estetinių savybių medžiagas, atitinkančias eksploatavimo reikalavimus.	3.2. Parenka medžiagas pagal projekto apraše pateiktą reikiamų medžiagų savybių ir struktūros apibūdinimą.	3.2. Pagal projekto apraše pateiktą reikiamų medžiagų savybių ir struktūros apibūdinimą parenka ir pritaiko šiuolaikines tam tikrų fizinių, cheminių ir estetinių savybių medžiagas, atitinkančias eksploatavimo reikalavimus.
		3.3. Parenka įrangą dirbti su pasirinktomis medžiagomis, dirba ja tiksliai pagal reikalavimus, laikydamasis technologinių procesų saugumo.		3.3. Analizuoja, parenka ir naudoja projektiniame verslo modelyje įrangą, tinkamą dirbti su pasirinktomis šiuolaikinėmis medžiagomis, pritaiko ją gamybai.
4. Technologiniai procesai, jų rezultatai	4.1. Parenka sistemos analogą ir suskaido į technologinius procesus.	4.1. Nustato sistemos elementų ryšius ir sudaro technologines sekas, konstruoja sistemas (pavyzdžiui, suknelę, stalą ir kt.). Nurodo galimų kuriamos sistemos technologinių procesų variantų.	4.1. Suskaido projekto grafiniame sprendime ir apraše pateiktas verslo organizavimo sąlygas į atskirus elementus, nurodo naujausių technologijų taikymo galimybes.	4.1. Naudodamasis grafiniu projekto sprendimu ir aprašu, kuriame nurodytos verslo organizavimo sąlygos, kuria modernias verslo struktūras, pateikia alternatyvių variantų, pasirenka patį racionaliausią.
	4.2. Parenka ir užtikrina trumpą ir saugią darbų seką atliekant operacijas, montuojant ir derinant sistemą.	4.2. Parenka ir naudoja techniką sistemai montuoti ar išmontuoti, elementams sujungti ar atskirti.	4.2. Naudodamasis grafiniu projekto vaizdu, aprašu, kuriame nurodytos verslo ir vadybos organizavimo sąlygos, sudaro racionalų verslo planą, jį detalizuoja: ekonominė verslo aplinka, atsiskaitymas ir finansai, žmonių ištekliai, valdymo struktūra ir principai, rinkodara, pasirinktos produkcijos gamybos ar paslaugų teikimo organizavimas.	4.2. Naudodamasis grafiniu projekto vaizdu, aprašu, tikslina ir detalizuoja verslo planą, savarankiškai pasirenka bei naudoja įrangą, darbo priemones pasirinktiems gaminiams gaminti ar paslaugoms teikti.
	4.3. Paaiškina kuriamos sistemos elementų dermę.	4.3. Įvertina atliktų darbų kokybę, nustato ir šalina trūkumus.	4.3. Atsižvelgdamas į projekto užduotį paaiškina, kaip kuriamame versle, kurio tikslas – organizuoti gaminių gamybą ar paslaugų teikimą, racionaliai naudojami ištekliai, atsižvelgiama į rinkos poreikius, kuriama ir taikoma lanksti valdymo struktūra.	4.3. Analizuoja ir vertina pagrindinius kuriamo verslo elementus (išteklius, vadybą, rinkodarą, verslo aplinką), numato galimus nesklandumus šiose grandyse arba tarp grandžių ir nusako, kaip juos pašalinti.
	4.4. Apibūdina technologinių procesų įgyvendinimo efektyvumą, poveikį žmonėms ir aplinkai.	4.4. Paaiškina, kokios galimos kompleksinių sistemų struktūros, jų valdymas atsižvelgiant į jų rezultatus, poveikį bendruomenei ir aplinkai.	4.4. Atsižvelgdamas į projekto užduotį apibūdina gamybos ar paslaugos teikimo stambiajame ir smulkiajame versle skirtumus, efektyvumą ekonominiu, ekologiniu bei poveikio žmogui, gamtai aspektais.	4.4. Paaiškina, kokios galimos stambaus ir smulkaus verslo gamybos ar paslaugų teikimo struktūros, koks jų valdymas ir gamybos pobūdis, atsižvelgiant į jų rezultatus ir kontrolę.

7. Turinio apimtis:

7.1. Modulis – Vadyba:

7.1.1. Verslo administravimas

Mokinių veiklos sritys	Informacija. Išteklių planavimas ir valdymas
Veiksmai, darbo operacijos	Renka, kaupia, apibendrina, pristato informaciją, organizuoja, įvertina, koreguoja.

7.1.2. Verslo administravimo organizavimas, kontrolė, bendradarbiavimas, atsakomybė

Mokinių veiklos sritys	Projektavimas. Medžiagos. Informacija.
Veiksmai, darbo operacijos	Renka, kaupia, analizuoja ir vertina, piešia, braižo, rašo, dirba kompiuteriu, atrenka, pritaiko, planuoja, tobulina.

7.1.3. Darbo rezultatai ir perspektyvinis planavimas

Mokinių veiklos sritys	Informacija. Technologiniai procesai.
Veiksmai, darbo operacijos	Renka, kaupia, analizuoja ir įvertina, organizuoja darbą, sudaro technologines schemas, parengia, tikslina, užtikrina darbų saugą, įvertina, atrenka.

7.2. Modulis – Vadybos projektinis darbas

Mokiniai gali rinktis įvairius projektuojamus vadybos organizavimo modelius ir juos taikyti, derinti prie jau esamų verslo struktūrų, todėl programų turinys nedetalizuojamas.

7.3. Modulis – Verslas:

7.3.1. Prekės ir paslaugos, asortimentas, pagrindinės savybės ir techninės ypatybės, pritaikymas

Mokinių veiklos sritys	Informacija. Medžiagos.
Veiksmai, darbo operacijos	Renka, kaupia, apibūdina gaminius, jų savybes ir technines ypatybes, įvertina, analizuoja analogus, nustato analogų savybes.

7.3.2. Prekės ar paslaugos projektavimas

Mokinių veiklos sritys	Projektavimas. Medžiagos. Informacija.
Veiksmai, darbo operacijos	Renka, kaupia, piešia, braižo, rašo, dirba kompiuteriu, atrenka, pritaiko, planuoja.

7.3.3. Prekės ar paslaugos gamybos technologijos

Mokinių veiklos sritys	Sistemų konstravimas ir technologiniai procesai. Informacija.
Veiksmai, darbo operacijos	Renka, kaupia, analizuoja, organizuoja darbą, sudaro technologines schemas, tikslina, saugiai dirba, įvertina, atrenka.

7.4. Modulis – Verslo projektinis darbas

Mokiniai gali rinktis projektuojamus gaminius bei darbo operacijas, todėl programų turinys nedetalizuojamas. Patartina pritaikyti pirmaisiais metais įgytą vadybos modulių patirtį ir kurti įvairius projektinius verslo modelius.

8. Rekomenduojama mokymosi aplinka:

Technologijų kabinetas.

Kompiuteriai su programine įranga, modeliuojančia darbo operacijas, technologinius procesus.

Internetas.

Mokomoji literatūra.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu

Nr. ISAK-1790

FOTOGRAFIJOS BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Fotografijos bendroji programa (toliau – Programa) skiriama mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą. Siūloma programa yra taikomojo pobūdžio, tad įgytą patirtį mokiniai galės lengvai pritaikyti kasdieniame gyvenime bei rinkdamiesi profesiją.

Fotografija – meninio ugdymo dalis. Fotografijos programa skiriama mokiniams, besidomintiems aplinkiniu pasauliu, norintiems juos sudominusius siužetus užfiksuoti tradiciniu ir skaitmeniniu fotoaparatu, perkelti į kompiuterines laikmenas ir tobulinti kompiuterinėmis programomis.

Programos paskirtis – suteikti mokiniams pagrindines fotografijos žinias, ugdyti bendrą kultūrinį, meninį išprusimą bei informacinių technologijų taikymo patirtį, plėtoti meninę ir estetinę kompetenciją, būtiną tenkinant praktinio gyvenimo poreikius.

Pasirinkę mokytis fotografijos dalyką, mokiniai įgis pagrindinių fotografavimo įgūdžių, todėl galės juos praktiškai pritaikyti fotografuodami savo šeimos, klasės ar kitus aktualius įvykius.

Išmokę fotografuoti, mokiniai gebės tvarkyti nuotraukas kompiuteriu, sukurti nuotraukomis iliustruotą savo puslapį interneto svetainėje, išmoks demonstruoti nuotraukas projekcinėmis priemonėmis, rengti meniškai įtaigius savo darbų pristatymus, perteikti aplinkinio pasaulio grožį ir įvairovę, įgis praktinių fotografavimo ir nuotraukų darymo žinių, taip pat fotografiją galės pritaikyti įvairiose savo darbo ir veiklos srityse: puošdami interjerą, reklamuodami savo įmonę, rengdami reklaminius lankstinukus, apipavidalindami vizualinę informaciją.

Mokiniai, pasirinkę pagrindinį ar išplėstinį kursą, įgis galimybę rinktis mokyklinį menų egzaminą. Baigus mokyklą, išeito kurso patirtį bus galima pritaikyti ir tobulinti Vilniaus dailės akademijoje, Šiaulių universiteto dailės fakultete, Kauno technologijos universiteto Dizaino ir technologijų fakultete, Vilniaus kolegijos Dizaino technologijų fakultete, Vilniaus statybos ir dizaino kolegijoje, Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete, Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre.

Ugdytinos šios vertybinės nuostatos:

pagarba meninei kultūrai ugdoma analizuojant meno pasaulio reiškinius ir kūrinius;

atvirumas naujovėms ugdomas kūrybine veikla, naujausių komponavimo technikų bei technologijų taikymu;

pagarba kartu dirbančiajam ir tolerancija kitokiai nuomonei ugdoma organizuojant grupinius darbus, parodas, stebint ir analizuojant skirtingą kiekvieno saviraišką;

savo individualumo ir išskirtinumo supratimas ugdomas kuriant, reiškiantis tik sau būdingu, unikaliu stiliumi.

Pagrindiniai ugdytini bendrieji mokinių gebėjimai yra šie:

asmeniniai gebėjimai – per meninę kūrybinę veiklą mokiniai ugdosi pasitikėjimą savimi, iniciatyvumą, atsakingumą, kritinio mąstymo bei problemų sprendimo gebėjimus;

pilietinis sąmoningumas – analizuodami Lietuvos meninę kultūrą mokosi vertinti savo tautos laimėjimus;

mokymasis mokytis – aukštesniųjų klasių mokiniai pajėgūs dirbti savarankiškai, todėl mokytojas tik pateikia nuorodų, kur galima rasti vienokios ar kitokios reikiamos informacijos, išteklių. Kūrybinio proceso metu ugdomas mokėjimas mokytis. Pristatydami ir analizuodami savo kūrinius mokiniai ugdosi gebėjimą reflektuoti;

verslumas – kūrybinė veikla glaudžiai siejasi su išradingumu, planavimu, numatymu, reagavimu į nenumatytas situacijas, komandiniu darbu ir kitomis verslumą ugdančiomis veiklomis;

komunikavimas – įvaldydami meninės kalbos simbolius ir išreikšdami jais savo sumanymus, skleisdami savo meninę patirtį bei kūrybos produktus mokiniai bendrauja tarpusavyje, diskutuoja;

kultūrinis sąmoningumas – motyvuotai dalyvaudami kūrybos bei meno vertinimo veiklose mokiniai ugdosi teigiamas nuostatas į meninio ugdymo dalykus, aiškinasi meno svarbą asmenybės tobulėjimui, individualumo skleidimuisi, įgyja meniniam komunikavimui reikiamų žinių, specifinių ir bendrųjų gebėjimų, pažįsta ir mokosi gerbti bei vertinti kitų tautų ir kultūrų meninę raišką.

II. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA, VERTINIMAS

2. Fotografijos programos tikslas – puoselėjant kūrybinį mąstymą ir individualumą, aktyvinant vaizduotę ir pastabumą plėtoti mokinių meninės raiškos priemonių pažinimą bei gebėjimą jomis komunikuoti, skatinant kūrybingumą ir profesijos paieškas analizuoti ir vertinti fotografijos pritaikomumą įvairiose gyvenimo srityse.

3. Įgyvendinant tikslą siekiama, kad mokiniai:

susipažintų su fotografijos kilme, lygintų, analizuotų ir vertintų fotografijos raidą istorijos kontekste, pažintų Lietuvos bei pasaulio fotografijos meno paveldą;

mokytųsi fotografuoti, lavintų vaizduotę ir pastabumą, taikytų fotokompozicijos dėsnius, fotografinės raiškos priemones;

taikytų fotografiją praktiškai, kurdami ir maketuodami interneto puslapius, fotoalbumus, transformuodami fotografinį vaizdą kompiuteriu.

4. Programos struktūra apima tris veiklos sritis ir du kursus – bendrąjį ir išplėstinį.

4.1. Programos veiklos sritys yra šios:

kūryba ir informacinių kompiuterinių technologijų įvaldymas;

fotografijos supratimas ir vertinimas;

kūrybos sklaida.

4.2. Mokinys gali rinktis bendrąjį arba išplėstinį programos kursą. Bendrajam kursui skiriama 4 val. per dvejus mokslo metus, išplėstiniam – 6 valandos per dvejus mokslo metus. Turinio požiūriu kursai skiriasi ne apimtimi, bet pažinimo gyliu. Išplėstinį kursą pasirinkę mokiniai atliks daugiau praktinių kūrybinių darbų, geriau pažins meninę kalbą bei raiškos būdus.

5. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra neatsiejama ugdymo proceso dalis.

5.1. Meninio ugdymo veiklos ir kūrinių vertinimo paskirtis yra:

padėti mokiniams mokytis ir koreguoti mokymąsi;

padėti mokiniams įsivertinti bendruosius ir meninius pasiekimus;

nustatyti ugdymo sėkmę ir numatyti tolesnę jo eigą, išsikelti mokymosi tikslus;

apibendrinti mokymosi rezultatus, siekiant nustatyti meninį mokinių raštingumą.

5.2. Vertinami mokinių kūriniai. Kūrinys gali būti vertinamas tik tada, kai mokinys pateikia baigtą darbą. Kūriniai vertinami pagal iš anksto sutartus kriterijus. Pažymiu vertinami tik didesnės apimties, ilgesnės trukmės ar specialios paskirties kūriniai, pateikiami vieną du kartus per semestrą. Per semestrą taikomas kaupiamasis vertinimas – kaupiamas mokinių darbų aplankas, kurį analizuodamas mokinys galėtų matyti savo raidą, sėkmes ir spragas. Mokytojas inicijuoja mokinių diskusijas apie jų darbų privalumus ir trūkumus, savijautą kūrybinės veiklos metu. Tai skatina mokinių savistabos, refleksijos, mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymąsi.

III. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS: MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS, TECHNINĖ BAZĖ

6. Mokinių pasiekimų lentelė

Dalyko sritis	Esminiai gebėjimai	Pasiekimai
		Pagrindinis kursas	Išplėstinis kursas
1. Kūryba ir technologinių priemonių įvaldymas	Atrasti ir iškelti kūrybinę idėją	1.1.1. Mokytojo padedamas pasirenka idėją, fiksuoja aplinkoje pastebėtas estetines vizualines objektų ar reiškinių ypatybes, patirtus įspūdžius. Kūrybiškai interpretuoja aplinkos įkvėptas idėjas, o emocinius išgyvenimus išreiškia kūryboje.	1.1.1. Savarankiškai iškelia kūrybinę idėją ir įgyvendina panaudodamas IKT teikiamas galimybes. Tikslingai atrenka ir fiksuoja aplinkoje pastebėtas menines ir estetines objektų ar reiškinių ypatybes, patirtus įspūdžius.
		1.1.2. Savarankiškai renka kūrybinę medžiagą, pastebi subtilius aplinkos pokyčius, grupuoja kilusias idėjas ir pagrindžia kūrybinį sumanymą.	1.1.2. Savarankiškai analizuoja, interpretuoja ir transformuoja aplinkos reiškinių sukeltas idėjas, taiko kūryboje, tikslingai taiko informacines technologijas.
	1.2. Įsivaizduoti ir numatyti kūrybinės idėjos įgyvendinimą	1.2.1 Mokytojo padedamas ir savarankiškai numato loginę idėjos įgyvendinimo seką: nusako galimas idėjos realizavimo priemones, vaizdavimo būdus, menines išraiškos priemones.	1.2.1. Savarankiškai planuoja savo kūrybinės idėjos įgyvendinimo būdus, tikslingai pasirenka tinkamus įrankius, medžiagas, technikas, kūrybiškai transformuoja kilusias idėjas.
		1.2.2. Žino ir taiko pagrindines dailės raiškos priemones ir vaizdavimo būdus, kurdamas fotografinius vaizdus. Dailės raiškos priemones sieja su fotografija: taiko realistinį, sąlygiškąjį ir abstraktųjį vaizdavimo būdus.	1.2.2. Kūrybiškai pasirenka ir taiko pagrindines dailės raiškos priemones ir vaizdavimo būdus kurdamas fotografinius vaizdus. Fotografuoja natūralią tikrovę, taikydamas įvairias technines išraiškos priemones, geba stilizuoti, abstrahuoti ir transformuoti vaizdą.
	1.3. Įgyvendinti idėją panaudojant tinkamas priemones, medžiagas, būdus, kompiuterines programas ir procesus	1.3.1 Idėjų raiškai pasirenka ir pritaiko įvairias medžiagas bei technikas, fotografavimo priemones, žino dažniausiai naudojamų ir mokiniui prieinamų medžiagų savybes, išmano darbo su šiomis medžiagomis būdus ir gali taikyti keletą technikų siekdamas perteikti idėją fotografijos srityje.	1.3.1. Vizualinėje raiškoje tikslingai derina ir naudoja medžiagas bei technikas, eksperimentuoja ir išradingai naudoja technines jų galimybes siekdamas meniškumo.
		1.3.2 Žino ir taiko fotografijose meninius vizualinės informacijos perteikimo būdus ir priemones (dydžių, erdvių, ritminių struktūrų santykius, spalvos, formos, medžiagos ir vizualinių objektų sąveiką). Remdamasis kompozicijos dėsningumais ir principais sukurtas fotografijas panaudoja vizualinės informacijos objektams (lankstinukai, plakatai, stendai, svetainės ir t. t.) kurti.	1.3.2. Kurdamas informacinės paskirties vizualinį objektą prasmingai taiko išraiškos elementus, stiprinančius komunikacines kūrinio savybes, siekia originalumo ir įtaigumo, tikslingai taiko kompiuterines technologijas.
		1.3.3. Žino vizualinės išraiškos elementus (spalva, atspalvis, tonas, koloritas, taškas, linija, dėmė, tekstūra, faktūra, šviesa, šešėlis, tūris, forma, tektonika, ažūras ir kt.), panaudoja juos kurdamas kompozicines struktūras. Remiasi kompozicijos dėsningumais ir principais (simetrija, asimetrija, statika, dinamika, kontrastas, niuansas, proporcija, ritmas, akcentas ir kt.), kuria, atsižvelgdamas į savo estetinius išgyvenimus, harmoningus, estetiškus vaizdus. Moka taikyti kompozicijos dėsnius, kompozicijos priemones.	1.3.3. Prasmingai pasirinktomis vizualinės išraiškos priemonėmis komponuoja meninį vaizdą, perteikdamas idėją ir savo estetinius išgyvenimus. Apdoroja skaitmeniniais fotoaparatais gautą vaizdą, naudoja nuotraukas iliustracijoms, interneto puslapiams. Analizuoja masinės kultūros reiškinius, spaudą, internetą ir kaupia vizualinę patirtį.
2. Fotografijos supratimas ir vertinimas (menotyra)	2.1. Apibūdinti ir analizuoti meninę kūrybą estetiniu, kultūriniu ir socialiniu aspektu	2.1.1. Savarankiškai vertina savo ir draugų nuotraukas, analizuoja pagrindinius komponavimo būdus ir menines išraiškos ypatybes. Savarankiškai analizuoja pasirinktą meninę problemą, suranda informaciją, sistemina ir pateikia ją bendraamžiams.	2.1.1. Vertina savo ir draugų dailės kūrinius: nusako pagrindines kompozicines dalis, jų santykius, įvertina meninės idėjos perteikimo ypatybes. Savarankiškai analizuoja pasirinktą meninę problemą, suranda informaciją, sistemina ir pateikia ją bendraamžiams. Orientuojasi šiuolaikinio meno kontekste: žino XX a. meno tendencijas.
		2.1.2. Žino ne tik vertingus artimiausios aplinkos meno objektus, bet ir keletą žymiausių pasaulio ir Lietuvos meno muziejų bei meno šedevrų, apibūdina jų meninę reikšmę, domisi kūrėjais ir jų kūryba. Tinkamai vartoja terminus.	2.1.2. Žino žymiausius pasaulio ir Lietuvos meno muziejus, galerijas, atpažįsta pagrindinius pasaulinio meno šedevrus, orientuojasi nuolatinėse Lietuvos dailės muziejų ekspozicijose.
			2.1.3. Žino keletą žymiausių Lietuvos ir pasaulio fotografų, suvokia vizualinių menų reikšmę kasdieniame gyvenime, kritiškai vertina masinės kultūros reiškinius, domisi kultūros procesais. Žino skiriamuosius pagrindinių epochų ir stilių, meno krypčių bruožus ir ypatybes.
3. Kūrybos sklaida	3.1. Pritaikyti kūrybinius meninius bei technologinių įrankių valdymo gebėjimus ir žinias ir skleisti savo kūrybą	3.1.1. Meninės raiškos gebėjimus pritaiko kasdienėje praktinėje veikloje: šeimos, klasės, mokyklos gyvenimo įvykiams fiksuoti, kūrybiniams projektams įgyvendinti. Apipavidalina (pasportuoja) nuotraukas. Dalyvauja kolektyvinėje meninėje kūryboje, žino darbų eksponavimo būdus, padeda rengti ir apipavidalinti parodų ekspozicijas.	3.1.1. Savo fotografijas eksponuoja parodose. Rengia personalines fotografijos parodas: savarankiškai apipavidalina ir eksponuoja savo ar draugų kūrybą. Padeda organizuoti ir apipavidalinti dailės parodas, menų šventes, kultūrinius projektus, menines akcijas.
		3.1.2. Lanko bendraamžių ir profesionalų fotografijos ir kitų menų parodas už mokyklos ribų. Pristato pasirinktą ekspoziciją, parodą, įvykį, išsako savo požiūrį ir estetinius vertinimus.	3.1.2. Stebi kultūros ir meno įvykius, analizuoja juos. Kūrybiškai interpretuoja ir cituoja idėjas savo raiškoje, nurodo idėjų šaltinius.
		3.1.3. Mokytojo vadovaujamas dalyvauja mokyklos kūrybiniuose konkursuose, kultūriniuose projektuose, įgyvendina kūrybinius sumanymus.	3.1.3. Aktyviai dalyvauja kolektyvinės meninės kūrybos projektuose, apipavidalina ir atnaujina mokyklos interneto svetainę, eksponuoja joje savo ir draugų kūrybą, kuria vizualinę parodų informaciją.

7. Turinio apimtis:

7.1. Mokytojas, dirbantis pagal šią programą, turėtų padėti mokiniams suvokti fotografijos prigimtį per praktišką meninės raiškos priemonių ir technikos pažinimą, pasiūlydamas mokiniams prieinamas ir meninę problemą padedančias spręsti raiškos priemones.

7.2. Fotografijos turinys apima šias sritis:

Kūryba ir informacinių techninių priemonių pažinimas.

Fotografijos supratimas ir vertinimas (menotyra).

Kūrybos sklaida socialinėje kultūrinėje aplinkoje (nuotraukų ir meninių idėjų

pritaikymas kasdienėje praktinėje veikloje: šeimos, klasės, mokyklos gyvenimo įvykiams fiksuoti).

7.2.1. Kūryba ir informacinių technologinių priemonių pažinimas apima šias sritis:

Susipažinimas su fotografinio vaizdo gavimo principais. Juostinių ir skaitmeninių fotoaparatų analizė.

Aplinkos reiškinių ir įvykių stebėjimas ir fotografavimas.

Fotografijos išraiškos ir kompozicijos priemonių taikymas fotografuojant portretus, peizažus, natiurmortus, įvykio bei kelionių reportažus.

Fotografijos kalbos raiškos priemonių visuma: šviesa, šešėlis, tonai ir pustoniai, spalva, atspalvis, koloritas, linija, ritmas, faktūra, rakursas, tūris, forma ir kt.

Fotografijos meninės išraiškos priemonės: fotografinės kalbos elementai – pozityvas, negatyvas, linija, dėmė; dvimatės kompozicijos dėsniai, kompozicijos vienovė: simetrija, asimetrija, statika, dinamika, kontrastas, proporcija, niuansas; erdvės perteikimas kadre: erdvinės perspektyvos dėsniai, planų ir formų kaita, tonų kaita; fotografijos technikos: rastras, reljefas, soliarizacija ir kt.

Fotografinės raiškos darbo priemonės: įvairių tipų fotoaparatai, kiti reikmenys. Įvairiais būdais užfiksuoto vaizdo atgaminimas ir dauginimas, nuotraukų gavimo technologijų apžvalga. Fotografinio vaizdo kūrimo būdai: fotografika, spalvotoji ir nespalvotoji fotografija, kompiuterinis fotografijų apdorojimas, kompiuterinių vaizdo formavimo ir koregavimo programų taikymas. Estetiniai ir emociniai idėjos ir vaizdo formavimo kriterijai, informatyvumo reikšmė.

7.2.2. Suprasdami ir vertindami (menotyra) fotografiją mokiniai susipažins su:

fotografijos terminais;

pasaulinės ir Lietuvos fotografijos raida ir šiuolaikinės fotografijos tendencijomis, žymiausių fotografų kūryba;

kūrėjo santykių su pasauliu išraiška kūrinyje;

fotografijų analize: fotomenininkų darbų, savo ir draugų sukurtų, taip pat esančių kitose vizualinėse aplinkose, komponavimo būdų, idėjų perteikimo ypatybėmis;

pagrindinių epochų stilių ir skiriamųjų bruožų išraiška fotografijoje;

vizualiniu menu, susijusiu su fotografija;

žymiausiais pasaulio ir Lietuvos fotografijos ir vaizduojamojo meno muziejais, fotografijos meno galerijomis ir jų veikla;

vizualine informacija, susijusia su fotografija.

masinės kultūros reiškinių vertinimu;

kultūrine, moksline ir socialine XIX a. aplinka, fotografijos atsiradimo prielaidomis;

fotografijos raida, kultūros raidos, meninių stilių atspindžiais fotografijoje, skiriamaisiais bruožais ir ypatybėmis;

stiliaus samprata, Lietuvos fotografijos mokyklos kūrėjais, Lietuvos fotografijos meno laimėjimais, Lietuvos fotografijos meno vieta pasaulio kultūroje. Žymiausių Lietuvos fotografijos meno meistrų kūryba, fotografijos meno vieta tarp kitų vaizduojamųjų menų.

Mokytojas, parinkdamas demonstruoti meno kūrinius, pirmiausia atsižvelgia į aktualijas, į tai, kas vyksta meno pasaulyje šiomis dienomis, ir, pristatydamas vieną ar kitą žanrą, jei įmanoma, pateikia Lietuvoje ar pasaulyje šiomis dienomis sukurtų kūrinių.

7.2.3. Kūrybos sklaida mokiniams teiks galimybių sužinoti apie ir išbandyti:

fotografijų meninį apipavidalinimą, parodų organizavimą, meno švenčių fotografavimą, projektų apipavidalinimą;

mokyklinę periodiką: laikraščiai, vizualinė informacija interneto puslapiuose;

dalyvavimą meninės kūrybos projektuose, kūrybiniuose konkursuose, savo draugų, žymių fotografų ir kitų dailės kūrėjų ekspozicijų pristatymą, estetinį vertinimą;

mokyklos renginių ir kitų įvykių, vykstančių gyvenamojoje aplinkoje, fotografavimą.

Fotografijos žanrų įvaldymas: portretų fotografavimas įvairiomis sąlygomis, peizažo fotografavimas, natiurmorto ir daiktų fotografavimas, įvykio ir kelionių reportažai, švenčių ir kitų renginių fotografavimo ypatumai.

8. Rekomenduojama techninė bazė:

Skaitmeninis ir juostinis fotoaparatai, kompiuteris, spausdintuvas, vaizdo skaitytuvas.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu

Nr. ISAK-1790

GRAFINIO DIZAINO BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Grafinio dizaino bendroji programa (toliau – Programa) skiriama mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą.

Grafinis dizainas – meninio ugdymo dalis. Programa skiriama tiems mokiniams, kuriems patinka vizualiai reikšti savo mintis ir idėjas, kuriems svarbu, kad įvairūs tekstai ir jų teikiama informacija būtų gyva, judri, patraukli, įgytų spalvą ir vaizdą. Kuriant tokią informacijos grafinę aplinką, reikalinga estetinė nuovoka, elementarus dailės kalbos suvokimas, kompozicinių principų pažinimas ir informacinių komunikacinių technologijų valdymas.

Programos paskirtis – suteikti mokiniams dailės suvokimo ir informacinės kultūros pagrindus per siauresnę dailės pažinimo sritį – grafinį dizainą – ir laiduoti bendrą kultūrinį mokinių išprusimą bei komunikacinių technologijų taikymo patirtį, ugdyti meninę bei estetinę kompetenciją, būtiną tenkinant praktines gyvenimo reikmes.

Pasirinkę tokią dailės studijų sritį, mokiniai galės įgyti spaudos šrifto ir kaligrafijos meno suvokimo pagrindus, įgis patirties kurdami leidinių ir reklaminės spaudos dizainą, vizualizuodami informaciją tradicinėmis ir šiuolaikinėmis techninėmis priemonėmis, išmoks naudotis programine bei technine grafinio dizaino įranga – mokysis kurti vaizdą skaitmeninėmis technologijomis ir apdoroti kompiuterių programomis, bus sudarytos galimybės mokytis maketuoti spaudinius ir interneto svetaines.

Mokydamiesi grafinio dizaino mokiniai įgis universalios patirties, kuri padės lengviau ir geriau veikti ateityje, pasiekti aukštesnę grafinę kultūrą, gebės orientuotis, kaip grafinis dizainas naudojamas reklamoje, kuriant firminį stilių, mokės nustatyti knygų, prekinių ženklų, pakuočių ir t. t. grafinio dizaino vertingumą.

Įgyta meninė patirtis jaunuoliams padės pritaikyti savo įgūdžius studijuojant aukštojoje mokykloje.

Ugdytinos šios vertybinės nuostatos:

pagarba meninei kultūrai ugdoma analizuojant meno pasaulio reiškinius ir kūrinius;

atvirumas naujovėms ugdomas kūrybine veikla, naujausių komponavimo technikų bei technologijų taikymu;

pagarba kartu dirbančiajam ir tolerancija kitokiai nuomonei ugdoma organizuojant grupinius darbus, parodas, stebint ir analizuojant skirtingą kiekvieno saviraišką;

savo individualumo ir išskirtinumo supratimas ugdomas kuriant, reiškiantis tik sau būdingu, unikaliu stiliumi.

Pagrindiniai ugdytini bendrieji mokinių gebėjimai yra šie:

asmeniniai gebėjimai – per meninę kūrybinę veiklą mokiniai ugdosi pasitikėjimą savimi, iniciatyvumą, atsakingumą, kritinio mąstymo bei problemų sprendimo gebėjimus;

pilietinis sąmoningumas – analizuodami Lietuvos meninę kultūrą mokosi vertinti savo tautos laimėjimus;

mokymasis mokytis – aukštesniųjų klasių mokiniai pajėgūs dirbti savarankiškai, todėl mokytojas tik pateikia nuorodų, kur galima rasti vienokios ar kitokios reikiamos informacijos, išteklių. Kūrybinio proceso metu ugdomas mokėjimas mokytis. Pristatydami ir analizuodami savo kūrinius mokiniai ugdosi gebėjimą reflektuoti;

verslumas – kūrybinė veikla glaudžiai siejasi su išradingumu, planavimu, numatymu, reagavimu į nenumatytas situacijas, komandiniu darbu ir kitomis verslumą ugdančiomis veiklomis;

komunikavimas – įvaldydami meninės kalbos simbolius ir išreikšdami jais savo sumanymus, skleisdami savo meninę patirtį bei kūrybos produktus mokiniai bendrauja tarpusavyje, diskutuoja;

kultūrinis sąmoningumas – motyvuotai dalyvaudami kūrybos bei meno vertinimo veiklose mokiniai ugdosi teigiamas nuostatas į meninio ugdymo dalykus, aiškinasi meno svarbą asmenybės tobulėjimui, individualumo skleidimuisi, įgyja meniniam komunikavimui reikiamų žinių, specifinių

ir bendrųjų gebėjimų, pažįsta ir mokosi gerbti bei vertinti kitų tautų ir kultūrų meninę raišką

II. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA, VERTINIMAS

2. Programos tikslas – puoselėjant mokinių kūrybinį mąstymą ir jo individualumą, plėtoti meninės išraiškos priemonių pažinimą bei gebėjimą taikyti jas savo kūryboje, komunikuoti meno priemonėmis, pasitelkiant informacines komunikacines technologijas, ugdyti gebėjimą analizuoti bei vertinti grafinio dizaino apraiškas meniniame ir kasdieniame gyvenime.

3. Įgyvendinant tikslą siekiama, kad mokiniai:

kurdami tirtų įvairias medžiagas, plėtotų grafinės raiškos priemonių pažinimą ir taikymą kūryboje, mokytųsi pritaikyti šiuolaikines technologijas kurdami grafinio dizaino kompozicijas;

susipažintų su šrifto ir kaligrafijos pradmenimis, kūrybiškai panaudotų šriftą maketuodami tekstines kompozicijas;

susipažintų su spalvinės raiškos ypatybėmis ir jų pritaikymu grafinio dizaino kompozicijose;

mokytųsi derinti idėją, formą ir funkciją;

analizuodami savo ir kitų grafinio dizaino kūrinius, mokytųsi suprasti ir vertinti juos.

4. Programos struktūra apima tris veiklos sritis ir du kursus – bendrąjį ir išplėstinį.

4.1. Programos veiklos sritys yra šios:

kūryba ir IKT įrankių valdymas;

grafinio dizaino kūrybos analizavimas ir vertinimas (dailėtyra);

kūrybos sklaida.

4.2. Mokinys gali rinktis bendrąjį arba išplėstinį programos kursą. Bendrajam kursui skiriama 4 val. per dvejus mokslo metus, išplėstiniam – 6 valandos per dvejus mokslo metus. Turinio požiūriu kursai skiriasi ne apimtimi, bet pažinimo gyliu. Išplėstinį kursą pasirinkę mokiniai atliks daugiau praktinių kūrybinių darbų, geriau pažins meninę kalbą bei raiškos būdus.

5. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra neatsiejama ugdymo proceso dalis.

5.1. Meninio ugdymo veiklos ir kūrinių vertinimo paskirtis yra:

padėti mokiniams mokytis ir koreguoti mokymąsi;

padėti mokiniams įsivertinti bendruosius ir meninius pasiekimus;

nustatyti ugdymo sėkmę ir numatyti tolesnę jo eigą, išsikelti mokymosi tikslus;

apibendrinti mokymosi rezultatus, siekiant nustatyti meninį mokinių raštingumą.

5.2. Vertinami mokinių kūriniai. Kūrinys gali būti vertinamas tik tada, kai mokinys pateikia baigtą darbą. Kūriniai vertinami pagal iš anksto sutartus kriterijus. Pažymiu vertinami tik didesnės apimties, ilgesnės trukmės ar specialios paskirties kūriniai, pateikiami vieną du kartus per semestrą. Per semestrą taikomas kaupiamasis vertinimas – kaupiamas mokinių darbų aplankas, kurį analizuodamas mokinys galėtų matyti savo raidą, sėkmes ir spragas. Mokytojas inicijuoja mokinių diskusijas apie jų darbų privalumus ir trūkumus, savijautą kūrybinės veiklos metu. Tai skatina mokinių savistabos, refleksijos, mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymąsi.

III. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS: MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS, TECHNINĖ BAZĖ

6. Mokinių pasiekimų lentelė

Dalyko sritis	Esminiai gebėjimai	Pasiekimai
		Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas
1. Kūrybinė meninė raiška ir IKT įrankių valdymas	1.1. Rasti ir iškelti kūrybinę idėją	1.1.1. Stebi, analizuoja, atsirenka ir mokytojo pasiūlytomis priemonėmis fiksuoja vizualiojoje aplinkoje pastebėtas menines ir estetines objektų ar reiškinių ypatybes, patirtus įspūdžius, grupuoja artimiausios aplinkos, kitų kūrybos, asmeninės patirties teikiamas idėjas ir pagrindžia kūrybinį sumanymą.	1.1.1. Stebi, analizuoja, atsirenka ir savo kūryboje įvairiomis skaitmeninėmis priemonėmis bei įrankiais fiksuoja aplinkoje pastebėtas menines ir estetines objektų ar reiškinių ypatybes, patirtus įspūdžius, pastebi socialinės ir vizualinės aplinkos pokyčius, grupuoja ir kataloguoja kilusias idėjas, pagrindžia kūrybinį sumanymą.
	1.2. Įsivaizduoti ir numatyti kūrybinės idėjos įgyvendinimą	1.2.1. Žino dailės kalbos raiškos priemones ir, remdamasis kompozicijos dėsningumais bei principais, nusako galimas idėjos realizavimo ir interpretavimo priemones, vaizdavimo būdus, įrankius, programas, pasirenka tinkamiausias meninės raiškos priemones.	1.2.1. Tikslingai derina ir naudoja pasirinktos dailės srities medžiagas bei technikas, eksperimentuoja, išradingai naudojasi techninėmis jų galimybėmis, tikslingai pasirenka realistinį, sąlygiškąjį ar abstraktųjį vaizdavimo būdą ir, siekdamas meniškumo, kūrybingai reiškia kilusias idėjas.
		1.2.2. Vienas ar su grupe planuoja veiklos etapus, kuria eskizus.	1.2.2. Numato savo kūrybinių idėjų įgyvendinimo būdus ir pritaikymo galimybes, pasirinktomis kompiuterinėmis priemonėmis vienas ar su grupe kuria eskizus.
	1.3. Įgyvendinti idėją, panaudojant tinkamas priemones, medžiagas, būdus, kompiuterių programas ir procesus	1.3.1. Kurdamas grafinėmis raiškos priemonėmis, atsižvelgia į spalvos ir erdvinių struktūrų sąveiką, pritaiko tradicines ir netradicines priemones bei raiškos būdus idėjai perteikti, fotografuoja, kuria kompozicijas įvairiomis šiuolaikinėmis dailės technikomis.	1.3.1. Kurdamas grafinėmis raiškos priemonėmis, atsižvelgia į spalvos ir erdvinių struktūrų sąveiką, žino dažniausiai naudojamų ir lengviausiai prieinamų medžiagų bei programinės įrangos savybes, išmano darbo jomis būdus ir gali panaudoti keletą technikų ar vaizdo kūrimo įrankių, siekdamas perteikti idėją grafinio dizaino kūriniais.
		1.3.2. Perteikia pagrindinius natūros ar reiškinio bruožus, stilizuoja, abstrahuoja vaizdą ir pritaiko jį, kurdamas vizualinės informacijos kūrinius.	1.3.2. Įvairiais raiškos būdais ir informacinių technologijų priemonėmis perteikia pagrindinius natūros ar kultūrinio gyvenimo bruožus, įžvelgia būdingiausias vaizduojamų objektų ar idėjų savybes ir bruožus, apibendrina, stilizuoja, abstrahuoja vaizdą ir taiko vizualinės informacijos perteikimo būdus bei priemones kurdamas grafinio dizaino kūrinius, nurodo idėjų šaltinius.
		1.3.3. Kurdamas spaudinių maketų projektus, interneto svetaines, naudoja ranka rašytus ir kompiuteriu sukurtus šriftus, derina vaizdą ir tekstą, remiasi formos, funkcijos ir medžiagos sąveika.	1.3.3. Kurdamas spaudinių maketų projektus, interneto svetainės puslapius, naudoja ranka rašytus ir kompiuteriu sukurtus šriftus, derina vaizdą ir tekstą, kuria vizualinius efektus, taiko animacijos elementus, išradingai remiasi formos, funkcijos ir medžiagos sąveika.
2. Meninės kūrybos suvokimas ir vertinimas (dailėtyra)	2.1. Apibūdinti ir analizuoti meninę kūrybą estetiniu, kultūriniu ir socialiniu aspektais	2.1.1. Vertindamas savo ir draugų grafinio dizaino kūrinius, nusako pagrindines kompozicines dalis, jų santykius, įvertina menines idėjos perteikimo ypatybes, apibūdina pagrindines grafinio dizaino rūšis ir pritaikymo galimybes, atlikimo būdus ir priemones. Savo vertinimus išsako tolerantiškai.	2.1.1. Vertindamas dailininkų, savo ir draugų kūrinius, kuria vaizdines priemones, daugialypės terpės darbus įvairiems dalykams mokytis, aptaria meninės raiškos priemones, vertina ir analizuoja spaudinių, reklaminės spaudos, pakuočių, firminio stiliaus ar internetinės terpės dizainą, komponavimo būdus, menines ypatybes, nusako pagrindines kompozicines dalis, jų santykius, išmano pagrindines grafinio dizaino rūšis ir pritaikymo galimybes, nusako meninę jų vertę. Tolerantiškai išsako savo nuomonę.
		2.1.2. Žino keletą žymiausių lietuvių grafinio dizaino dailininkų, įžvelgia praeities stilių ir masinės kultūros įtaką vizualiajai informacijai bei kultūrinei aplinkai, vertina vizualiosios komunikacijos įtaką aplinkai. Išsako savo įspūdžius ir nuomonę, remdamasis sutartais kriterijais ir vartodamas tinkamą žodyną.	2.1.2. Žino keletą žymiausių lietuvių ir pasaulio grafinio dizaino dailininkų, išmano, kaip surasti apie juos informacijos internete, nusimano apie knygos meno raidą, įžvelgia praeities stilių ir masinės kultūros įtaką vizualiajai informacijai ir kultūrinei aplinkai, vertina vizualiosios komunikacijos įtaką, nusako bent keletą skiriamųjų kūrinio bruožų ir meninių ypatybių, atspindinčių epochos stilių ar meno kryptį.
		2.1.3. Žino keletą žymiausių pasaulio ir Lietuvos meno muziejų bei meno šedevrų, žino vertingus artimiausios aplinkos meno objektus, jų kilmę ir reikšmę, domisi savo aplinkos kūrėjais ir jų kūryba. Moka surasti virtualiąsias meno galerijas, muziejus, parodas, aukcionus. Nurodo surastos informacijos šaltinius.	2.1.3. Žino žymiausius pasaulio ir Lietuvos meno muziejus, galerijas, atpažįsta pagrindinius pasaulinio meno šedevrus, orientuojasi nuolatinėse Lietuvos dailės muziejų ekspozicijose, moka surasti virtualiąsias meno galerijas, muziejus, parodas, aukcionus, panaudoja informaciją, kurdamas savo grafinio dizaino objektus. Žino apie intelektualinės nuosavybės autorines teises, nurodo surastos informacijos šaltinius.
3. Kūrybos sklaida socialinėje kultūrinėje aplinkoje	3.1. Pritaikyti kūrybinius meninius bei technologinių įrankių valdymo gebėjimus ir žinias	3.1.1. Kurdamas vizualiąją mokyklos informaciją naudoja įvairias dailės technikas, kompiuterinę grafiką, fotonuotraukas.	3.1.1. Kurdamas vizualiąją mokyklos informaciją naudoja kompiuterinę grafiką, skaitmenines technologijas, imituoja jomis įvairias dailės technikas.
		3.1.2. Padeda organizuoti ir apipavidalinti dailės parodas, menų šventes, kultūrinius projektus, menines akcijas.	3.1.2. Dalyvauja kolektyvinėje meninėje kūryboje, išmano darbų eksponavimo būdus, padeda rengti ir apipavidalinti parodų ekspozicijas, kuria vizualiąją parodų informaciją.
		3.1.3. Bendradarbiauja su kitomis grupėmis bei mokytojais, kuria vaizdines priemones, daugialypės terpės darbus įvairiems dalykams mokytis.
		3.1.4. Apipavidalina savo dailės darbus ir eksponuoja parodose.	3.1.4. Randa informacijos apie vykstančius šalies ir tarptautinius meninius projektus bei konkursus, dalyvauja juose, surasta informacija dalinasi su kitais.
		3.1.5. Dalyvauja projektinių grupių veikloje, pristato savo veiklos rezultatą.	3.1.5. Iniciatyviai ir kūrybingai dalyvauja projektinėje veikloje, siūlo ir kuria individualius projektus.

.

7. Turinio apimtis:

7.1. Mokytojas, dirbantis pagal šią programą, padeda mokiniams susisteminti pagrindinėje mokykloje įgytą dailės raiškos patirtį ir susieti ją su meninių ir kompozicinių dailės raiškos priemonių pažinimu, pasiūlydamas mokiniams prieinamas ir meninei problemai spręsti tinkamas grafinės raiškos priemones bei reikmenis, pasitelkdamas kompiuterines ir kitas skaitmenines technologijas.

7.2. Grafinio dizaino ugdymo turinį sudaro:

Dailės kalbos raiškos priemonių visuma: spalva (atspalvis, tonas, koloritas), taškas, linija, dėmė, tekstūra, faktūra, šviesa, šešėlis, tūris (forma, tektonika, ažūras) ir kt.

Grafinio dizaino meninės raiškos priemonės:

grafinės kalbos elementai – taškas, linija, dėmė; tekstūra, pozityvas, negatyvas;

dvimatės kompozicijos dėsningumai ir principinės struktūros – simetrija, asimetrija, statika,

dinamika, kontrastas, niuansas, akcentas, proporcija, ritmas, modulis, stilizacija, šriftas;

optinės iliuzijos – kintančios formos, spalvos ir dydžiai, erdvinės perspektyvos dėsniai ir pan.

Grafinės raiškos įrankiai, reikmenys, technikos. Skaitmeninės spaudos ir technologijų apžvalga.

Vizualioji informacija (komunikacija) – „gatvės dailės kūriniai“ – gaminių vartojimo ir kokybės informacija, kelio ženklai, viešosios nukreipiamosios piktogramos ir simboliai; reklaminiai tekstai.

Vizualiosios informacijos (komunikacijos) formavimo būdai: grafiniai ženklai, šrifto pobūdis – rankraštiniai, kaligrafiniai, kompiuteriniai, individualieji šriftai; šriftų transformacijos – pozityvieji, negatyvieji, kontūriniai, pasvirieji, perspektyviniai ir kt. šrifto vaizdai; fono, teksto ir vaizdo derinimas – dydžių, formų, šviesos ir spalvų santykio kaita; informaciniai, emociniai ir estetiniai idėjos ir vaizdo formavimo kriterijai. Vaizdo kūrimo būdai – piešiniai, juodos ir baltos spalvos bei spalvota grafika, kompiuterinis piešto, tapyto, fotografuoto vaizdo apdorojimas, trijų matavimų (3d) grafika.

Grafinio dizaino objektai: knyga, žurnalinė spauda, plakatas, reklama, afiša, lankstinukas, skrajutė, bukletas, katalogas, kalendorius, etiketė, pakuotė, internetinės terpės dizainas, firminis stilius – firmos ženklas, logotipas, firminė spalva, šrifto garnitūra.

Koliažinis ar kompiuterinis spaudinių projektų maketavimas, vizualiųjų efektų ir animacijos elementų pritaikymas.

Kompiuterinės maketavimo ir vaizdo formavimo programos.

Knygos meno raida, šriftų stilistika. Epochos stiliaus atspindžiai knygų grafikoje. Stiliaus samprata. Dizaino atsiradimas. Technologiniai, estetiniai ir ekonominiai pramoninės dailės reikalavimai. Estetinio funkcionalumo principai. Firminio stiliaus atsiradimas. Žymiausios pasaulio dizaino mokyklos (Bauhauzo, skandinavų, japonų, italų dizaino kūriniai). Pasirinkti Lietuvos dizainerių darbai. Žymiausi lietuvių plakato ir knygų grafikos meistrai. Lietuvių grafinio dizaino ištakos. Masinė kultūra ir grafinis dizainas. Informacijos paieška internetinėje terpėje ir kituose šaltiniuose, virtualiosiose galerijose.

Grafinio dizaino raiška apima šias veiklos sritis ir jų pritaikymą mokinių kūryboje:

Aplinkos (gamtos ir žmogaus sukurtos) stebėjimas, fiksavimas ir stilizavimas.

Grafinės raiškos meninių priemonių pažinimas ir tikslingas taikymas kūryboje.

Tikslingas kompozicinių dėsningumų ir struktūrų pasirinkimas siekiant kūrybos savitumo.

Grafinės raiškos medžiagų, reikmenų, technikų bei technologinių įrankių pažinimas ir praktinis taikymas.

Vizualiosios informacijos formavimo būdų pažinimas ir praktinis taikymas.

Kuriamo grafinio objekto idėjos ir informacinių, emocinių bei estetinių vaizdo formavimo kriterijų derinimas.

Kūrybinių ieškojimų individualumas ir originalumas.

8. Rekomenduojama techninė bazė:

Grafinio dizaino pamokoms reikalingas dailės kabinetas, grafinės raiškos reikmenys ir galimybė naudotis informacinių technologijų įranga. Grafinio dizaino programa gali būti įgyvendinama laisvai pasirenkant legalią programinę įrangą ir mokyklai prieinamas teksto bei grafikos rengykles.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu

Nr. ISAK-1790

FILMŲ KŪRIMO BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ

Pakeistas priedo pavadinimas:

Nr. V-271, 2011-02-21, Žin., 2011, Nr. 26-1284 (2011-03-03), i. k. 1112070ISAK000V-271

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Filmų kūrimo bendroji programa (toliau – Programa) skiriama mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą.

Filmų kūrimas – meninio ugdymo dalis. Ši meninio ugdymo forma yra aktuali, paveiki ir nesudėtinga. Siūloma programa yra taikomojo pobūdžio, tad įgytą patirtį mokiniai galės lengvai pritaikyti kasdieniame gyvenime bei rinkdamiesi profesiją.

Programa skiriama mokiniams, kurie labai domisi informacinėmis technologijomis bei šiuolaikinėmis meno formomis, nori užsiimti aktyvia menine veikla bei patirti kūrybinio proceso džiaugsmą. Kurdami kino ir videomeno produktus mokiniai galėtų išsakyti savo požiūrius, jausmus, svajones, įsitikinimus ir t. t.

Pasirinkę tokią meninės saviraiškos sritį, mokiniai išmoks naudotis technine bei programine įranga, t. y. kurti vaizdą skaitmeninėmis technologijomis ir apdoroti kompiuterių programomis susipažins su pasaulinės kino ir vaizdo kultūros paveldu, žanrais, jų kūrimo ypatybėmis bei populiarinimo metodais.

Mokydamiesi pagal šią programą mokiniai įgis gebėjimų orientuotis pasauliniame kino ir videomeno produktų lobyne, skirti komercinę produkciją nuo nekomercinės, atsakingai vykdyti savo pareigas, pasidalinti darbus, prisitaikyti prie aplinkybių, nekonfliktiškai spręsti problemines situacijas, strategiškai mąstyti dirbdami, ugdysis atsakingumą, gebėjimą įvertinti savo veiklą, nes tokia ugdymo priemonė teikia išskirtinių galimybių stebėti save iš šalies.

Įgyta meninė patirtis padės jaunuoliams pritaikyti savo įgūdžius kasdieniame gyvenime ir renkantis profesiją. Mokinys pasitelkdamas menines ir technines priemones, mokės kokybiškai užfiksuoti buitinius įvykius raiškiai kalbės, mokės kurti tekstą reikiama tematika, galės rinktis vadybininko specialybę ir dirbti reklamos kūrimo srityje, rinktis kino ar televizijos operatoriaus, režisieriaus ar kitas su kinu susijusias profesijas.

Ugdytinos šios vertybinės nuostatos:

pagarba meninei kultūrai ugdoma analizuojant meno pasaulio reiškinius ir kūrinius;

atvirumas naujovėms ugdomas kūrybine veikla, naujausių komponavimo technikų bei technologijų taikymu;

pagarba kartu dirbančiajam ir tolerancija kitokiai nuomonei ugdoma organizuojant grupinius darbus, parodas, stebint ir analizuojant skirtingą kiekvieno saviraišką;

savo individualumo ir išskirtinumo supratimas ugdomas kuriant, reiškiantis tik sau būdingu, unikaliu stiliumi.

Pagrindiniai ugdytini bendrieji mokinių gebėjimai yra šie:

asmeniniai gebėjimai – per meninę kūrybinę veiklą mokiniai ugdosi pasitikėjimą savimi, iniciatyvumą, atsakingumą, kritinio mąstymo bei problemų sprendimo gebėjimus;

pilietinis sąmoningumas – analizuodami Lietuvos meninę kultūrą mokosi vertinti savo tautos laimėjimus;

mokymasis mokytis – aukštesniųjų klasių mokiniai pajėgūs dirbti savarankiškai, todėl mokytojas tik pateikia nuorodų, kur galima rasti vienokios ar kitokios reikiamos informacijos, išteklių. Kūrybinio proceso metu ugdomas mokėjimas mokytis. Pristatydami ir analizuodami savo kūrinius mokiniai ugdosi gebėjimą reflektuoti;

verslumas – kūrybinė veikla glaudžiai siejasi su išradingumu, planavimu, numatymu, reagavimu į nenumatytas situacijas, komandiniu darbu ir kitomis verslumą ugdančiomis veiklomis;

komunikavimas – įvaldydami meninės kalbos simbolius ir išreikšdami jais savo sumanymus, skleisdami savo meninę patirtį bei kūrybos produktus mokiniai bendrauja tarpusavyje, diskutuoja;

kultūrinis sąmoningumas – motyvuotai dalyvaudami kūrybos bei meno vertinimo veiklose mokiniai ugdosi teigiamas nuostatas į meninio ugdymo dalykus, aiškinasi meno svarbą asmenybės tobulėjimui, individualumo skleidimuisi, įgyja meniniam komunikavimui reikiamų žinių, specifinių ir bendrųjų gebėjimų, pažįsta ir mokosi gerbti bei vertinti kitų tautų ir kultūrų meninę raišką.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-271, 2011-02-21, Žin., 2011, Nr. 26-1284 (2011-03-03), i. k. 1112070ISAK000V-271

II. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA, VERTINIMAS

2. Programos tikslas – puoselėjant mokinių kūrybinį mąstymą ir individualumą, plėtoti meninės raiškos priemonių pažinimą bei gebėjimą taikyti jas kūryboje pasitelkiant informacines komunikacines technologijas; analizuoti ir vertinti videomeno apraiškas meniniame ir kasdieniame gyvenime.

3. Įgyvendinant tikslą siekiama, kad mokiniai:

per komandinį darbą ugdytųsi bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, mokytųsi derinti idėją su jos įgyvendinimo galimybėmis, plėtotų verslumo ir organizacinius gebėjimus;

tirtų, stebėtų ir fiksuotų aplinką, gamtą, emocines žmogaus būsenas bei socialinius įvykius;

analizuodami videomeno žanrus, susipažintų su įvairiu stilistiniu bei sociokultūriniu jų kontekstu (kostiumai, architektūra, grimas, interjeras ir kt.) bei plėtotų savo meninius interesus;

mokytųsi pritaikyti šiuolaikines technologijas kurdami videoprodukciją (vaizdo ir garso apdorojimo kompiuterių programomis galimybės, darbas su kamera ir apšvietimu) bei panaudotų kitų dalykų žinias (literatūros, kalbos, dailės, šokio, teatro, muzikos, visuotinių bei gamtos mokslų, fotografijos, informacinių komunikacinių technologijų ir kt).

4. Programos struktūra apima tris veiklos sritis ir du kursus – bendrąjį ir išplėstinį.

4.1. Filmų kūrimo programa apima tris veiklos sritis:

kūryba ir IKT įrankių įvaldymas;

videoprodukcijos supratimas ir vertinimas;

kūrybos sklaida.

4.2. Mokinys gali rinktis bendrąjį arba išplėstinį programos kursą. Bendrajam kursui skiriama 4 val. per dvejus mokslo metus, išplėstiniam – 6 valandos per dvejus mokslo metus. Turinio požiūriu kursai skiriasi ne apimtimi, bet pažinimo gyliu. Išplėstinį kursą pasirinkę mokiniai atliks daugiau praktinių kūrybinių darbų, geriau pažins meninę kalbą bei raiškos būdus.

5. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra neatsiejama ugdymo proceso dalis.

5.1. Meninio ugdymo veiklos ir kūrinių vertinimo paskirtis yra:

padėti mokiniams mokytis ir koreguoti mokymąsi;

padėti mokiniams įsivertinti bendruosius ir meninius pasiekimus;

nustatyti ugdymo sėkmę ir numatyti tolesnę jo eigą, išsikelti mokymosi tikslus;

apibendrinti mokymosi rezultatus, siekiant nustatyti meninį mokinių raštingumą.

5.2. Vertinami mokinių kūriniai. Kūrinys gali būti vertinamas tik tada, kai mokinys pateikia baigtą darbą. Kūriniai vertinami pagal iš anksto sutartus kriterijus. Pažymiu vertinami tik didesnės apimties, ilgesnės trukmės ar specialios paskirties kūriniai, pateikiami vieną du kartus per semestrą. Per semestrą taikomas kaupiamasis vertinimas – kaupiamas mokinių darbų aplankas, kurį analizuodamas mokinys galėtų matyti savo raidą, sėkmes ir spragas. Mokytojas inicijuoja mokinių diskusijas apie jų darbų privalumus ir trūkumus, savijautą kūrybinės veiklos metu. Tai skatina mokinių savistabos, refleksijos, mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymąsi.

III. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS: MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS, TECHNINĖ BAZĖ

6. Mokinių pasiekimų lentelė

Sritis	Esminiai gebėjimai	Pasiekimai
		Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas
1. Kūrybinė meninė raiška ir IKT įrankių valdymas	1.1. Rasti ir iškelti kūrybinę idėją	1.1.1. Mokytojo padedamas pasirenka idėją kūrybai. 1.1.2. Mokytojo padedamas vysto idėją ir sukuria videožanrą (televizijos laidos, reportažai, muzikiniai filmukai, reklamos, videoprojekcija, animacija) atitinkančią istoriją. 1.1.3. Savarankiškai išdėsto idėją žodžiu.
			1.1.4. Savarankiškai išdėsto idėją raštu, numatydamas, kaip ją pritaikyti scenarijui. 1.1.5. Suvokia ir išmano scenarijaus struktūrą.
	1.2. Tinkamai pasirinkti priemones	1.2.1. Mokytojo padedamas suformuoja tinkamą komandą filmavimui organizuoti. 1.2.2. Mokytojo padedamas idėją išreiškia scenarijumi ir pristato jį žodžiu. 1.2.3. Tinkamai pasirenka priemones (aktorius, techniką, filmavimo lokacijas, muziką, kostiumus ir kt.) idėjai įgyvendinti. 1.2.4. Išmano kūrybinės komandos formavimo galimybes, jos narių pareigas ir jų darbo specifiką. 1.2.5. Savarankiškai pritaiko literatūrinę istoriją scenarijui raštu ir žodžiu. 1.2.6. Numato reikiamus filmui kostiumus, garso takelį, lokacijas. 1.2.7. Įvertina sumanymo įgyvendinimo galimybes.
			1.2.8. Tinkamai paišo kadruočių lentelę. 1.2.9. Suvokia įvykių sekos dinamiką, dinamiškai išdėsto įvykius scenarijuje.
	1.3. Įgyvendinti idėją, panaudojant tinkamas priemones, būdus, kompiuterių programas ir procesus	1.3.1. Racionaliai naudoja filmavimo techniką. 1.3.2. Mokytojo padedamas geba pradėti (nebūtinai pabaigti) televizijos laidų, reportažų, muzikovaizdžių, reklamų, videoprojekcijų filmavimą. 1.3.3. Pasirengia filmavimui kaip kūrybinės komandos narys. 1.3.4. Dirba komandoje: atsakingai atlieka savo pareigas, pasidalina darbus, nekonfliktiškai sprendžia problemines situacijas, prisitaiko prie aplinkybių filmuojant.
			1.3.5. Tinkamai parenka garso takelį, kostiumus, vietą. 1.3.6. Savarankiškai pradeda filmavimą, istoriją filmuoja nuosekliai ir iki galo. 1.3.7. Perkelia nufilmuotą medžiagą į montažinę. 1.3.8. Valdo vaizdo montavimo programą. 1.3.9. Parenka estetiškus montavimo efektus.
2. Kino ir videomeno suvokimas ir vertinimas	2.1. Apibūdinti ir analizuoti meninę kūrybą estetiniu, kultūriniu ir socialiniu aspektais	2.1.1. Stebėdamas savo ir draugų sukurtas ištraukas įvardina jų žanrus (televizijos laida, reportažas, muzikovaizdis, reklama, videoprojekcija, animacija). 2.1.2. Geba išsakyti savo nuomonę ir įspūdžius, vadovaudamasis sutartais kriterijais, vartoja tinkamą meninės kalbos žodyną. 2.1.3. Apibūdina videomeno rūšis.
			2.1.4. Vartoja tinkamą meninę kalbą, geba išskirti keletą ryškiausių Lietuvos ir užsienio kino ir videomeno kūrėjų. 2.1.5. Geba įžvelgti praeities stilių ir masinės kultūros įtaką Lietuvos ir užsienio šalių šiuolaikinio videomeno produkcijai.
3. Kūrybos sklaida	3.1. Pritaikyti kūrybinius meninius bei technologinių įrankių valdymo gebėjimus ir žinias	3.1.1. Mokytojo ar draugų padedamas dalyvauja sukurtos meninės produkcijos populiarinimo kampanijoje. 3.1.2. Savarankiškai organizuoja savo sukurtos kino ir vaizdo produkcijos premjerą: pasirenka reklamos koncepciją, populiarinimo metodus.
			3.1.3. Savarankiškai pristato savo sukurtą produkciją mokyklos (miesto, Respublikos, užsienio, interneto) bendruomenei. 3.1.4. Populiarindamas savo sukurtą produkciją, tinkamai vadovauja bei į veiklą įtraukia draugus.

7. Turinio apimtis:

7.1. Mokytojas, dirbantis pagal šią programą, turėtų padėti mokiniams suvokti kino ir videomeno prigimtį per praktišką meninės raiškos priemonių ir technikos pažinimą, pasiūlydamas mokiniams prieinamas ir meninę problemą padedančias spręsti raiškos priemones.

7.2. Filmų kūrimo turinį sudaro:

7.2.1. Rekomenduojamas peržiūrų repertuaras, žanrai ir rūšys:

(Pastaba. Nurodyti pavyzdžiai nėra privalomi. Mokytojas turėtų domėtis meniniu vyksmu ir, atsižvelgdamas į kultūrines aktualijas, gali parinkti kitus pavyzdžius.)

Žanrai, rūšys	Repertuaras
Vaidybinis kinas:
istorinis epas	R. Skoto „Gladiatorius“, P. Džeksono „Žiedų valdovas“, L. Besono „Žana d’Ark“;
trileris	K. Tarantino „Bulvarinis skaitalas“, G. Ričio „Revolveris“, M. Skorsezės „Infiltruotieji“;
kostiuminė drama	K. Šekaro „Elžbieta“;
komedija	G. Pireso „Taksi“, E. Kusturicos „Pogrindis“;
drama	P. Almodovaro „Sugrįžimas“, M. Poloneno „Šuns nagų kirpėjas“, N. Michalkovo „Sibiro kirpėjas“, K. Kešlovskio „Mėlyna“;
melodrama	E. Rezanovo „Tarnybinis romanas“, Dž. Kamerono „Titanikas“, A. Mingelos „Anglas ligonis“, V. Vordo „Kur nuneša sapnai“;
fantastinis kinas	A. ir L. Vačovskių „Matrica“, R. Hovardo „Apolonas 13“;
trumpametražis kinas	„Visi nepastebėti vaikai“;
televizijos filmas	T. Huperio „Elžbieta I“;
muzikinis filmas	B. Luhrmano „Mulen Ružas“, R. Maršalo „Čikaga“, A. Govarikerio „Lagaan“;
Dokumentinis kinas	M. Spurloko „Super didelis aš“, A. Matelio „Prieš parskrendant į žemę“.
Animaciniai filmai	H. Miyazakio „Stebuklingi Šihiros nuotykiai dvasių pasaulyje“, „Keliaujanti pilis“, V. Popovo „Trise iš Rūgpienių kaimo“, V. Stepancevo „Mažylis ir Karlsonas“, J. Noršteino „Ežiukas rūke“ ir t. t. (Animacinius filmus į šį repertuarą įtraukiame dėl to, kad juose labai lengva pastebėti sudedamąsias scenarijaus dalis – užuomazgą, vystymą, kulminaciją ir atomazgą.).
Lietuviškasis kinas	A. Puipos „Elzė iš Gilijos“, K. Gudavičiaus „Ideali pora“, V. Žalakevičiaus „Niekas nenorėjo mirti“, R. Banionio „Vaikai iš Amerikos viešbučio“.
Videomenas	Susipažinimas (pasirinktinai) su videomeno atstovų, tokių kaip Nam June Paiko, Jono Meko, Billo Violos, Eglės Rakauskaitės, Gintaro Šepučio, Gedimino ir Nomedos Urbonų, Evaldo Janso ir kt. televizijos laidos, reportažai, muzikiniai filmukai, reklamos, videoprojekcijos.

7.2.2. Filmavimo galimybės. Mokiniai turėtų būti išbandę savo kūryboje: 1) kadro kūrimo elementus – apšvietimą, spalvą, kompoziciją; 2) kadro vaizdo kaitą – rakursus, plano stambumą; 3) filmavimo vietos (lokacijos) pasirinkimo reikšmę; 4) scenarijaus rūšis ir kūrimo principus (autorinis, literatūrinis, spontaniškasis scenarijus (filmavimas be išankstinio sumanymo); scenarijaus struktūros elementai: užuomazga, dėstymas, kulminacija, atomazga ir dramaturginiai sprendimai).

7.2.3. Montavimo galimybės. Mokiniai turėtų suvokti montavimo elementų (kadrų kaita, trukmė, ritmas, tempas, garso takelis, epizodų ir scenų kaita) reikšmę galutiniam meniniam produktui ir praktiškai juos išbandę dėlioti į meninę kompoziciją.

7.2.4. Techninės priemonės. Mokiniai turėtų būti įvaldę kino ir videomeno kūrimo technines priemones: išmanyti kūrybinės komandos vaidmenis (režisierius, aktorius, opertorius, prodiuseris, dailininkas), gebėti valdyti techniką (filmavimo kamera, montavimo programa).

7.3. Rekomenduojamas toks kūrybinės produkcijos minimumas:

bendrojo kurso mokiniai, laisvai pasirinkę žanrą, kas pusmetį turėtų sukurti po 2 videomeno produktus;

išplėstinio kurso mokiniai, laisvai pasirinkę žanrą, kas pusmetį turėtų sukurti po 4 videomeno produktus.

Produkcijos žanro neapibrėžiame, nes televizijos kūriniai ir vaidybinių žanrų filmai gali būti lygiai tokios pačios meninės vertės, todėl kokio žanro produktą nori kurti, galėtų nuspręsti pats mokinys. Tai leistų mokiniui laisviau rinktis technologinius sprendimus ir būti imliam naujovėms.

8. Rekomenduojama techninė bazė:

Skaitmeninės vaizdo kameros ir fotoaparatai

Kompiuteriai, kompiuterių klasė

Vaizdo montavimo programos (pavyzdžiui, Windows Movie Maker, Adobe Premiere, Adobe AfterEffect ar kt.)

Elektroninio pašto programa (pavyzdžiui, Outlook Express ar kt.)

Programa sąmatai skaičiuoti (pavyzdžiui, Exel ar kt.)

Programa filmo muzikai pritaikyti (pavyzdžiui, Sound Forge, Wave Lab ar kt.).

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu

Nr. ISAK-1790

KOMPIUTERINIŲ MUZIKOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kompiuterinių muzikos technologijų bendroji programa (toliau – Programa) skiriama mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą.

Kompiuterinės muzikos technologijų programa – meninio ugdymo dalis. Kompiuterinės muzikos technologijų programą gali rinktis mokiniai, mėgstantys muziką ir kompiuterius, norintys plėtoti savo muzikinę patirtį, siedami su turimomis tiksliųjų mokslų (fizikos, matematikos) žiniomis ir pritaikydami informacinių komunikacinių technologijų (IKT) srityje.

Programos paskirtis – pasitelkiant kompiuterines muzikos technologijas ugdyti mokinių muzikos suvokimo, kūrybos ir sklaidos gebėjimus, suteikiant mokiniams žinių apie garsinius fenomenus.

Kompiuterinės technologijos yra patrauklios jauniems žmonėms, nes išplečia jų kūrybingumo, individualios raiškos galimybes, muzikos pažinimą padaro šiuolaikišką ir modernų. Jos padeda atsiskleisti įvairių polinkių ir gebėjimų mokiniams, leidžia išskaidyti kūrybos procesą į etapus, nuolat stebėti ir koreguoti kūrybos eigą, nedidelėmis pastangomis per trumpą laiką gauti rezultatą.

Pasirinkę kompiuterinės muzikos technologijų programą, mokiniai išmoks suvokti ir lyginti įvairių stilių muziką, kompiuterinėmis technologijomis įrašyti ir užrašyti garsą, atlikti muziką, kurti įvairaus pobūdžio garsinę medžiagą, analizuoti garsus bei muziką.

Kompiuterinės muzikos technologijų programa pravarti mokiniui, norinčiam rinktis tas profesijas, kurioms reikia kurti, kaupti, apdoroti garsinę (atskirai ar kartu su vaizdu) bei muzikinę medžiagą. Šių profesijų reikia žiniasklaidos (taip pat ir elektroninės) įmonėse – radijo, televizijos, muzikos leidybos kompanijose, kuriant reklamą, renginių versle. Be to, ši programa gali praplėsti kitas muzikines profesijas besirenkančio mokinio akiratį, nes kompiuterinės technologijos taikomos vis plačiau.

Mokydamiesi pagal šią programą pasiekę itin gerų rezultatų, mokiniai turės galimybę rinktis muzikos ar daugialypės terpės technologijų studijas.

Ugdytinos šios vertybinės nuostatos:

pagarba meninei kultūrai ugdoma analizuojant meno pasaulio reiškinius ir kūrinius;

atvirumas naujovėms ugdomas kūrybine veikla, naujausių komponavimo technikų bei technologijų taikymu;

pagarba kartu dirbančiajam ir tolerancija kitokiai nuomonei ugdoma organizuojant grupinius darbus, parodas, stebint ir analizuojant skirtingą kiekvieno saviraišką;

savo individualumo ir išskirtinumo supratimas ugdomas kuriant, reiškiantis tik sau būdingu, unikaliu stiliumi.

Pagrindiniai ugdytini bendrieji mokinių gebėjimai yra šie:

asmeniniai gebėjimai – per meninę kūrybinę veiklą mokiniai ugdosi pasitikėjimą savimi, iniciatyvumą, atsakingumą, kritinio mąstymo bei problemų sprendimo gebėjimus;

pilietinis sąmoningumas – analizuodami Lietuvos meninę kultūrą mokosi vertinti savo tautos laimėjimus;

mokymasis mokytis – aukštesniųjų klasių mokiniai pajėgūs dirbti savarankiškai, todėl mokytojas tik pateikia nuorodų, kur galima rasti vienokios ar kitokios reikiamos informacijos, išteklių. Kūrybinio proceso metu ugdomas mokėjimas mokytis. Pristatydami ir analizuodami savo kūrinius mokiniai ugdosi gebėjimą reflektuoti;

verslumas – kūrybinė veikla glaudžiai siejasi su išradingumu, planavimu, numatymu, reagavimu į nenumatytas situacijas, komandiniu darbu ir kitomis verslumą ugdančiomis veiklomis;

komunikavimas – įvaldydami meninės kalbos simbolius ir išreikšdami jais savo sumanymus, skleisdami savo meninę patirtį bei kūrybos produktus mokiniai bendrauja tarpusavyje, diskutuoja;

kultūrinis sąmoningumas – motyvuotai dalyvaudami kūrybos bei meno vertinimo veiklose mokiniai ugdosi teigiamas nuostatas į meninio ugdymo dalykus, aiškinasi meno svarbą asmenybės tobulėjimui, individualumo skleidimuisi, įgyja meniniam komunikavimui reikiamų žinių, specifinių ir bendrųjų gebėjimų, pažįsta ir mokosi gerbti bei vertinti kitų tautų ir kultūrų meninę raišką.

II. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, STRUKTŪRA, VERTINIMAS

2. Programos tikslas – puoselėjant mokinių kūrybinį mąstymą ir individualumą, plėtoti meninės raiškos priemonių pažinimą bei gebėjimą taikyti jas kūryboje, pasitelkiant IKT; ugdyti gebėjimą analizuoti ir vertinti kompiuterinės muzikos apraiškas meniniame ir kasdieniame gyvenime.

3. Įgyvendinant tikslą siekiama, kad mokiniai:

pažindami garsų pasaulio dėsnius, modeliuotų juos kompiuterinėmis priemonėmis;

plėtotų muzikinės raiškos priemonių pažinimą ir taikymą kūryboje;

taikytų šiuolaikines technologijas kurdami, įrašydami ar užrašydami, atlikdami, nagrinėdami muziką;

išmoktų pasitelkti kompiuterines technologijas muzikinės kūrybos sklaidai viešojoje erdvėje: spektakliuose, koncertuose, šventėse, mugėse, internete ir t. t.

4. Programos struktūra apima tris veiklos sritis ir du kursus – bendrąjį ir išplėstinį.

4.1. Programa apima tris veiklos sritis:

kūryba ir IKT įrankių valdymas;

supratimas ir vertinimas;

kūrybos sklaida.

4.2. Mokinys gali rinktis bendrąjį arba išplėstinį programos kursą. Bendrajam kursui skiriama 4 val. per dvejus mokslo metus, išplėstiniam – 6 valandos per dvejus mokslo metus. Turinio požiūriu kursai skiriasi ne apimtimi, bet pažinimo gyliu. Išplėstinį kursą pasirinkę mokiniai atliks daugiau praktinių kūrybinių darbų, geriau pažins meninę kalbą bei raiškos būdus.

5. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra neatsiejama ugdymo proceso dalis.

5.1. Meninio ugdymo veiklos ir kūrinių vertinimo paskirtis yra:

padėti mokiniams mokytis ir koreguoti mokymąsi;

padėti mokiniams įsivertinti bendruosius ir meninius pasiekimus;

nustatyti ugdymo sėkmę ir numatyti tolesnę jo eigą, išsikelti mokymosi tikslus;

apibendrinti mokymosi rezultatus, siekiant nustatyti meninį mokinių raštingumą.

5.2. Vertinami mokinių kūriniai. Kūrinys gali būti vertinamas tik tada, kai mokinys pateikia baigtą darbą. Kūriniai vertinami pagal iš anksto sutartus kriterijus. Pažymiu vertinami tik didesnės apimties, ilgesnės trukmės ar specialios paskirties kūriniai, pateikiami vieną du kartus per semestrą. Per semestrą taikomas kaupiamasis vertinimas – kaupiamas mokinių darbų aplankas, kurį analizuodamas mokinys galėtų matyti savo raidą, sėkmes ir spragas. Mokytojas inicijuoja mokinių diskusijas apie jų darbų privalumus ir trūkumus, savijautą kūrybinės veiklos metu. Tai skatina mokinių savistabos, refleksijos, mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymąsi.

III. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS: MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS, TECHNINĖ BAZĖ

6. Mokinių pasiekimų lentelė

Sritis	Esminiai gebėjimai	Pasiekimai
		Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas
1. Kūrybinė meninė raiška ir technologinės įrangos valdymas	1.1. Rasti ir iškelti kūrybinę idėją	1.1.1. Pažįsta gamtinės ir kultūrinės aplinkos garsus, jais remdamasis iškelia kūrybines idėjas.	Stebėdamas aplinkos vyksmus bei objektus randa kūrybinių idėjų, taiko jas savo veikloje.
	1.2. Įsivaizduoti ir numatyti kūrybinės idėjos įgyvendinimą	1.2.1. Pasirinktais (mokytojo pasiūlytais) simboliais užrašo monodinio kompiuterinio kūrinio planą.	Pasirinktais (sukurtais) simboliais užrašo daugiabalsio kompiuterinio kūrinio planą.
		1.2.2. Sudaro 2–3 kūrinio parametrų diagramą.	Sudaro pagrindinių kūrinio parametrų diagramą.
		1.2.3. Pasirenka kompiuterines priemones, kuriomis įmanoma įgyvendinti sumanymą.	Pasirenka alternatyvias kompiuterines priemones kūrybiniam sumanymui įgyvendinti.
		1.2.4. Pasirenka kūrinio iškarpas, tinkamas linijinio montažo idėjai įgyvendinti.	Pasirenka keleto kūrinių iškarpas, tinkamas rekompozicijos idėjai įgyvendinti.
		1.2.5. Formuluoja idėjas ir pasirenka akustinius bei kompiuterinius instrumentus.	Formuluoja idėjas ir pasirenka algoritminės kompozicijos arba gyvosios elektronikos priemones.
	1.3. Įgyvendinti idėją panaudojant tinkamas priemones, medžiagas, būdus, procesus	1.3.1. Keisdamas kūrinio stilių, papildo muzikos įrašą sintetiniais garsais (pavyzdžiui, mušamųjų instrumentų).	Daugiasluoksnio montažo, perkūrimo (rekompozicijos) technika sukuria kompiuterinės muzikos kūrinį.
		1.3.2. Sukuria originalių monodinių kompiuterinių kūrinių arba kūrinių su standartinių stilių pritarimu.	Sukuria originalių daugiabalsių kompiuterinių kūrinių.
		1.3.3. Kompiuteriu įrašo aplinkos garsus ir muziką.	Savo kūriniuose kūrybiškai derina sintetinius garsus su gyvąja elektronika arba su balsu, akustiniais instrumentais.
2. Muzikos supratimas ir vertinimas	2.1. Apibūdinti ir analizuoti meninę raišką estetiniu, kultūriniu ir socialiniu aspektais.	2.1.1. Analizuoja kompiuterinės muzikos dažnius, garso stiprį ir tembrus, užrašo tai schema.	Analizuoja kompiuterinės muzikos temines ir harmonines struktūras, užrašo jas schema; analizuoja ir vertina techninių priemonių panaudojimą kompiuterinėje muzikoje.
		2.1.2. Skiria keletą kompiuterinės muzikos stilių.	Įvardija muzikos stilių skirtumus, lygina stilistinių priemonių panaudojimą kūriniuose.
		2.1.3. Tinkamai vartoja pagrindinius kompiuterinės muzikos terminus.	Nuosekliai vartoja terminus, žino lietuviškus angliškų terminų atitikmenis.
		2.1.4. Žino keletą lietuvių ir užsienio kompiuterinės muzikos autorių, centrų, festivalių.
3. Muzikinė raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje	3.1. Pritaikyti kūrybinius meninius bei technologinius įrankių valdymo gebėjimus ir žinias	3.1.1. Sukuria garsinius akcentus (ženklus) proginiam mokyklos renginiui (rugsėjo 1-osios šventei, apdovanojimų įteikimo ceremonijai, sporto varžyboms ir pan.).	Kompiuterinėmis priemonėmis sukuria muzikinį melodeklamacijos, parodos, šokio, teatro spektaklio ar filmo foną.
		3.1.2. Surenka bei parengia tekstinę, vaizdinę, garsinę medžiagą apie vieną kompiuterinės muzikos autorių, kryptį, stilių.	Komentuoja savo ar kitų autorių kompiuterinės muzikos kūrinius mokyklos leidinyje, radijo laidoje arba organizuoja, veda ir komentuoja kompiuterinės muzikos koncertą.

7. Turinio apimtis:

7.1. Mokytojas, dirbantis pagal šią programą, turėtų padėti mokiniams suvokti kompiuterinių muzikos technologijų prigimtį per praktišką meninės raiškos priemonių ir technikos pažinimą, pasiūlydamas mokiniams prieinamas ir meninę problemą padedančias spręsti raiškos priemones.

7.2. Programos turinį sudaro trys sritys:

muzikos elementai (garsų ir jų šaltinių įvairovė, akustikos dėsniai) bei garso technologijos;

muzikos kūrinių pažinimas (kūriniai, jų autoriai, kūrinių rūšys);

išraiškos priemonės, kūrybos metodai ir technikos.

7.2.1. Muzikos pagrindas yra laiko tėkmė ir garsai. Laiką skaido įvykiai (pokyčiai ir jų atpažinimas).

Skirtingo periodiškumo garsinius įvykius žmogus suvokia kaip garso aukštį, tembrą, aidą, ritmą, repriziškumą ir pan. Atskiras garsas turi keturis matmenis: aukštį, tembrą, stiprį, trukmę. Penktuoju matmenimi galime laikyti garso erdviškumą (garso šaltinio padėtį ir judėjimą erdvėje). Muziką sudaro garsų deriniai pagal tam tikrus požymius: pagal aukštį (melika, akordika); pagal tembrą (sonorika); pagal stiprį (dinamika); pagal trukmę (ritmika). Jų svarba skirtingų stilių muzikoje yra nevienoda. Stiliaus normos nulemia, kas yra konsonansas ar disonansas. Kuriant muziką, jos medžiaga gali tapti ne tik toniniai (apibrėžto aukščio) garsai, triukšmai (neapibrėžto aukščio garsai), bet ir jau sukurta muzika (koliažo, rekompozicijos ir pan. atvejais). Kompiuteris muzikoje naudojamas įvairiai. Jis gali atlikti muzikos instrumentų (garso šaltinių) vaidmenį ar palengvinti muzikos kūrimo, atlikimo, įrašymo, analizavimo darbus. Daugeliu atvejų kompiuteris padeda užrašyti muziką: natomis, matrica, sąrašu, įvairiomis schemomis ar garso bangų forma. Pagrindinės kompiuterinės muzikos techninės sąvokos: audiotechnologija, MIDI, analoginis bei skaitmeninis įrašas, garso sintezė, garso apdorojimo priemonės – moduliatoriai, filtrai, efektai.

7.2.2. Muzikos kūrinija (įskaitant ir šiuolaikinę muziką) skirstoma pagal naudojamas priemones ir paskirtį. Pagrindiniai žanrai: vokalinė, instrumentinė (akustinė ir sintetinė); daina, šokis, pjesė; grynoji ir taikomoji (literatūrinė, teatro, kino, pramoginė); pagal atlikėjų skaičių – orkestrinė, chorinė, kamerinė, solinė; ir kt. muzika. Sudėtingi išraiškos priemonių deriniai sudaro epochų, kompozicinių mokyklų, geografinius, socialinius, kultūrinius, autoriaus ar atskiro kūrybos laikotarpio stilius. Svarbiausi kompiuterinės muzikos (ir jos pirmtakų) stiliai: briuitizmas, konkrečioji, stochastinė, spektrinė muzika; populiarioji kompiuterinė muzika – ambient, disco, downtempo, electronic art music, electro, hardcore, industrial, drum and bass, techno, trance stiliaus.

Iliustruoti stilius galima šiais kūriniais:

Karlheinz Stockhausen, „Gesang der Jünglinge“ (elektroninė muzika ir berniuko balsas);

Kaija Saariaho, „Jardin Secret I“ (kompiuterinė muzika su akustiniais instrumentais);

John Cage, „Fontana mix“ (konkrečioji muzika);

Gyorgy Ligeti, „Glissandi“ (elektroninė muzika);

Luciano Berio, „Visage“ (elektroninė muzika ir sopranas);

Iannis Xenakis, „Bohor“ (stochastinė muzika);

Edgard Varese, „Density“ (konkrečioji muzika);

Tristan Murail, „Terre d’ombre“ (spektrinė muzika);

Louis & Bebe Barron, „The forbidden planet“ (elektroninė muzika kino filmui);

Popol Vuh, „Aguirre“ (elektroninė muzika kino filmui);

Vangelis, „Chariots of fire“ (elektroninė muzika kino filmui);

Brian Eno, „Drawn from Life“ (ambient stilius);

Kraftwerk, „Radio-Activity“ (electro, synth-pop, experimental stiliai);

Vytautas V. Jurgutis, „Telomeros“ (kompiuterinė algoritminė muzika);

Pieno lazeriai, „Hero“ (electrofunk stilius).

Nurodyti muzikos pavyzdžiai nėra privalomi. Mokytojas gali pasirinkti kitus aktualius pavyzdžius.

7.2.3. Kūrybos technikos, kuriomis tvarkomi muzikos elementai: visuminė organizacija (algoritminė kompozicija), serijinė, repetityvinė, aleatorinė, modalinė, tonacinė; jos gali būti įvairiai derinamos tarpusavyje. Mokiniams pateikiami supaprastinti kūrybos technikų pavyzdžiai, pabrėžiant principinius dalykus. Technines ir išraiškos priemones muzika paverčia kūrybinė veikla, kurios tipinius elementus galima įvardyti ir paaiškinus rekomenduoti mokiniams. Tai – kartojimas, pasireiškiantis pulsu, ritmu, metru, figūracija (ornamentu); papildomumo (komplementarumo) principas; priešybių poros – kontrastas ir nuoseklumas (staigi ir tolydi kaita), įtampa ir ramybė, figūra ir fonas, pastovumas (inercija, norma) ir pokytis, skaidymas ir sumavimas ir t. t. Tekstūra (faktūra) – tai muzikos audinys, kurio elementai yra melodija, figūracija, akordika ir kt. Iš šių elementų susidaro tekstūros tipai: monodija, heterofonija, homofonija, polifonija, punktualizmas, „garsų debesys“ ir kt. Kūrinio forma: reprizinė ir nereprizinė, kupletinė, rondinė, variantinė, variacinė, konfliktinė (sonatos), „bangos“. Tonacinei muzikai būdinga formos elementų hierarchija: motyvas, frazė, sakinys, periodas. Dinaminiu požiūriu kūrinio formos lūžis gali būti pabaigoje, viduryje ar pradžioje; foninės muzikos formai lūžis nebūdingas.

8. Rekomenduojama techninė bazė:

8.1. Dirbant pagal kompiuterinių muzikos technologijų programą, reikalingas kabinetas su kompiuterine įranga: specializuotas muzikos kabinetas, informacinių technologijų kabinetas ar kita analogiška įranga aprūpinta patalpa. Vienas kompiuteris skiriamas vienam arba dviem mokiniams.

8.2. Mokinio darbo vietoje reikalingos šios priemonės:

Asmeninis kompiuteris, kokybiška garso posistemė ir MIDI sąsaja

Ausinės (uždarojo tipo)

Mikrofonas

MIDI klaviatūra arba sintezatorius su kompiuterine jungtimi

Įrenginių sujungimo laidai.

8.3. Mokytojo darbo vietoje reikalingos šios priemonės:

Nešiojamasis skaitmeninio garso įrašymo įrenginys

Garso kolonėlės (stereofoninės arba daugiakanalės)

Daugiafunkcis pultas

Kondensatorinis mikrofonas

8.4. Mokymui naudojama ši programinė įranga (įrankiai gali būti atskiri ar integruoti):

Garso sintezatorius

Garso analizatorius

Garso įrašymo programa

Garso apdorojimo programa

MIDI apdorojimo programa

Algoritminio komponavimo programinė įranga

Kompiuteriniai garso efektai

Natografijos programa

8.5. Aparatinės įrangos minimalų komplektą sudaro asmeninis kompiuteris, turintis garso posistemę, ir garso išvesties įrenginys (ausinės, garso kolonėlės). Galima naudoti laisvąją (atvirojo kodo) programinę įrangą.

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-271, 2011-02-21, Žin., 2011, Nr. 26-1284 (2011-03-03), i. k. 1112070ISAK000V-271

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. ISAK-1790 "Dėl Integruoto technologijų kurso bendrosios programos mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos II dalį, ir pasirenkamųjų technologijų ir menų bendrųjų programų mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą, patvirtinimo" pakeitimo