Redaguota:1994

Redaguota:1994.03.25.

Pakeitimai: Nr.1-284; 1993.10.19.; Žin., 1993, Nr.56-1083;

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS MOKSLO TARYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1. Patvirtinti Lietuvos Mokslo Tarybos nuostatus

(pridedami).

2. Pavesti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumui ne vėliau kaip iki 1991 m. spalio 15 d. paskirti

Lietuvos Mokslo Tarybos rinkimus.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS B. KUZMICKAS

Vilnius, 1991 m. liepos 9 d.

Nr. I-1539

LIETUVOS MOKSLO TARYBOS NUOSTATAI

I. Bendrieji nuostatai

1 straipsnis

Lietuvos Mokslo Taryba - savarankiškai veikianti mokslo ir

studijų savivaldos institucija. Ji yra Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos bei Vyriausybės mokslinis ekspertas

mokslo ir studijų organizavimo bei finansavimo klausimais.

Lietuvos Mokslo Taryba veikia pagal Lietuvos Respublikos

mokslo ir studijų įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos

įstatymus, šiuos nuostatus ir savo reglamentą, kurį ji priima

dviejų trečdalių balsų dauguma.

2 straipsnis

Lietuvos Mokslo Tarybos uždaviniai:

1) orientuoti mokslo ir studijų sistemą į Lietuvos ūkio,

kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos ir ekologijos poreikius;

2) remti fundamentinių ir su jais susijusių tyrimų plėtotę;

3) analizuoti, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos

mokslui ir studijoms;

4) kasmet pateikti Lietuvos visuomenei informaciją apie

mokslo ir studijų būklę ir biudžeto lėšų panaudojimą;

5) rūpintis Lietuvos mokslininkų kvalifikacija ir Lietuvos

mokslo prestižu;

6) vertinti studijų programas, vadovėlius, nustatyti

kvalifikacinius reikalavimus aukštosioms mokykloms ir mokslo

institutams, mokslo laipsniams bei pedagoginiams (mokslo)

vardams.

3 straipsnis

Lietuvos Mokslo Tarybos veikla finansuojama iš Lietuvos

Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų mokslui ir

studijoms. Lietuvos Mokslo Taryba sudaro savo išlaidų sąmatą,

kurią Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros

komiteto teikimu tvirtina Seimo valdyba.

Pakeitimai: 1-284; 1993.10.19.; Žin., 1993, Nr.56-1083;

II. Lietuvos Mokslo Tarybos sudarymas

4 straipsnis

Lietuvos Mokslo Tarybą sudaro 36 nariai. Du trečdalius

Lietuvos Mokslo Tarybos narių (24) renka Lietuvos mokslininkai

pagal 8 mokslo kryptis po 3 narius iš kiekvienos mokslo krypties

atstovų. Į Lietuvos Mokslo Tarybą nerenkami mokslo ir studijų

institucijų administracijos vadovai.

Vieną trečdalį mokslo tarybos narių (12) iš švietimo,

kultūros, ūkio, politikos ir visuomenės veikėjų skiria Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba.

Vienas trečdalis išrinktų ir paskirtų Lietuvos Mokslo

Tarybos narių kas dvieji metai pakeičiamas.

5 straipsnis

Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros

komitetas, atsižvelgdamas į aukštųjų mokyklų, mokslo institutų

ir visuomeninių kūrybinių organizacijų pasiūlymus, sudaro 9

narių rinkimų komisiją, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos

Seimo valdyba. Rinkimų komisijos įgaliojimų laikas - šešeri

metai. Ji dirba pagal savo patvirtintą reglamentą.

Rinkimų komisijos narys, davęs sutikimą balotiruotis į

Lietuvos Mokslo Tarybos narius, nebegali būti rinkimų komisijos

nariu.

Rinkimų komisija ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki dalies

Lietuvos Mokslo Tarybos narių įgaliojimų pabaigos skiria Lietuvos

Mokslo Tarybos rinkimų datą ir oganizuoja rinkimus.

Pakeitimai: 1-284; 1993.10.19.; Žin., 1993, Nr.56-1083;

6 straipsnis

Rinkimai į Lietuvos Mokslo Tarybą organizuojami kas dveji

metai rinkiminėse konferencijose. Rinkti ir būti išrinktu į

Lietuvos Mokslo Tarybą turi teisę kiekvienas Lietuvos

mokslininkas.

Lietuvos mokslo tarybos nario kadencija - šešeri metai.

Po dvejų ir po ketverių pirmųjų Lietuvos Mokslo Tarybos

darbo metų keičiami 8, po vieną iš kiekvienos mokslo krypties,

pirmuosiuose rinkimuose išrinkti ir 4 paskirti Tarybos nariai,

kurie patys atsisako toliau būti Tarybos nariais arba mažiausiai

dalyvavo sesijų darbe. Keičiamųjų Lietuvos Mokslo Tarybos narių

įgaliojimai baigiasi nuo naujų narių įgaliojimų patvirtinimo.

7 straipsnis

Nariai į Lietuvos Mokslo Tarybą renkami pagal 8 mokslo

kryptis:

1) lituanistikos, istorijos ir filologijos mokslai

(istorija, kalbotyra, literatūrologija, etnologija);

2) humanitariniai mokslai (filosofija, psichologija,

menotyra, architektūra, teologija);

3) socialiniai mokslai (ekonomika, teisė, pedagogika,

sociologija, politologija);

4) gamtos mokslai (chemija, biologija, geologija,

geografija, ekologija);

5) medicinos mokslai (medicina, farmacija);

6) žemės ūkio mokslai (agronomija, zootechnika,

veterinarija, miškininkystė);

7) tikslieji mokslai (fizika, astronomija, matematika,

informatika);

8) technikos mokslai (mechanika, energetika, urbanistika,

elektrotechnika, elektronika).

8 straipsnis

Kandidatai į Lietuvos Mokslo Tarybą pradedami kelti

paskelbus rinkimus ir baigiami - praėjus vienam mėnesiui po

rinkimų paskelbimo dienos.

Už kandidatą į Lietuvos Mokslo Tarybą turi pasisakyti ne

mažiau kaip 30 tos pačios mokslo krypties mokslininkų grupė.

Tokia mokslininkų grupė gali iškelti vieną kandidatą. Kiekvienas

mokslininkas gali dalyvauti tik vienoje grupėje.

9 straipsnis

Kandidatus į Lietuvos Mokslo Tarybos narius registruoja

rinkimų komisija. Registruoti baigiama praėjus 5 dienoms po

kandidatų kėlimo termino.

10 straipsnis

Rinkėjų sąrašus pagal mokslo kryptis tvirtina rinkimų

komisija. Mokslo ir studijų institucijos rinkimų komisijai

pateikia rinkėjų sąrašus, patvirtintus institucijos vadovo.

Sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas, pavardė, darbovietė,

mokslo laipsnis arba pedagoginis (mokslo) vardas, specialybė,

pagal kurią įgytas mokslo laipsnis, gyvenamosios vietos pašto

indeksas ir namų adresas. Sąrašai, išsiųsti į rinkimų komisiją,

skelbiami kandidatus iškėlusiose įstaigose viešai.

Rinkimų komisija į rinkėjų sąrašus gali įrašyti pavienius

mokslininkus, pateikusius mokslo laipsnio ar pedagoginio (mokslo)

vardo diplomą (atestatą).

11 straipsnis

Rinkimų komisija prieš 15 dienų iki balsavimo (po kandidatų

įregistravimo) paskelbia spaudoje balsavimo datą ir vietą,

išsiunčia rinkėjams į namus pranešimus apie rinkimus. Rinkėjai,

atvykę į rinkiminę konferenciją, pateikia asmens dokumentus.

Rinkėjas turi teisę balsuoti komisijos paskirtoje vietoje iš

anksto.

Rinkiminėje konferencijoje kandidatai pristato savo veiklos

Lietuvos Mokslo Taryboje programą, kurią galima pateikti

komisijai iš anksto raštu.

Balsuojama slaptu balsavimu. Biuletenis laikomas

galiojančiu, jei jame palikta ne daugiau pavardžių, negu reikia

išrinkti Mokslo Tarybos narių. Išrinktais laikomi kandidatai,

surinkę daugiausia balsų.

Pakeitimai: 1-284; 1993.10.19.; Žin., 1993, Nr.56-1083;

12 straipsnis

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba per du mėnesius

nuo rinkimų pradžios paskiria Lietuvos Mokslo Tarybos narius

švietimo, mokslo ir kultūros komisijos teikimu. Kandidatus siūlo

švietimo, mokslo, kultūros institucijos bei visuomeninės

organizacijos.

13 straipsnis

Ne vėliau kaip per dešimt dienų po rinkimų, rinkimų komisija

sukviečia išrinktus ir paskirtus Lietuvos Mokslo Tarybos narius į

posėdį. Lietuvos Mokslo Tarybos narių sąrašas skelbiamas

spaudoje.

III. Lietuvos Mokslo Tarybos struktūra ir valdymas

14 straipsnis

Lietuvos Mokslo Taryba renkasi į sesijas ne rečiau kaip

keturis kartus per metus. Lietuvos Mokslo Tarybos ekspertų darbas

apmokamas.

15 straipsnis

Lietuvos Mokslo Taryba kas dveji metai sudaro nuolatines

komisijas, renka tarybos pirmininką, jo pavaduotoją, sekretorių

ir nuolatinių komisijų pirmininkus.

16 straipsnis

Lietuvos Mokslo Taryba sudaro kolegiją, į kurią įeina

Tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas, sekretorius ir nuolatinių

komisijų pirmininkai.

Kolegija rengia Tarybos sesijas, pateikia svarstyti

klausimus, koordinuoja nuolatinių komisijų darbą, sudaro ekspertų

komisijas ir ne sesijų metu atlieka visus kitus darbus pagal

Tarybos jai suteiktus įgaliojimus.

17 straipsnis

Nuolatinės komisijos organizuoja ekspertų komisijų darbą,

pateikia klausimus kolegijai ir Tarybai svarstyti.

18 straipsnis

Tarybos pirmininkas organizuoja Tarybos ir kolegijos darbą

bei atsako už jų veiklą, taip pat atstovauja Lietuvos Mokslo

Tarybai.

19 straipsnis

Lietuvos Mokslo Tarybos nutarimai priimami, jei už juos

balsuoja daugiau kaip pusė Tarybos narių.