Suvestinė redakcija nuo 2016-12-10
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 110-5627, i. k. 112106ANUTA00O3-252
VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS
N U T A R I M A S
DĖL ELEKTROS ENERGIJOS PERDAVIMO, SKIRSTYMO, VISUOMENINIO TIEKIMO PASLAUGŲ IR VISUOMENINIŲ ELEKTROS ENERGIJOS KAINŲ DIFERENCIJAVIMO TVARKOS APRAŠo PATVIRTINIMO
2012 m. rugsėjo 19 d. Nr. O3-252
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576) 8 straipsnio 9 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2012, Nr. 17-752) 9 straipsnio 3 dalies 9 punktu, 67 straipsnio 2 dalimi ir 69 straipsnio 6 dalimi ir atsižvelgdama į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2012 m. rugsėjo 10 d. pažymą Nr. O5-210 „Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninių elektros energijos kainų diferencijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Komisija n u t a r i a:
Patvirtinti Elektros energijos perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninių elektros energijos kainų diferencijavimo tvarkos aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos
2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. O3-252
ELEKTROS ENERGIJOS PERDAVIMO, SKIRSTYMO, VISUOMENINIO TIEKIMO PASLAUGŲ IR VISUOMENINIŲ ELEKTROS ENERGIJOS KAINŲ DIFERENCIJAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Elektros energijos perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninių elektros energijos kainų diferencijavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato pagrindinius elektros energijos perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ir visuomeninių elektros energijos kainų diferencijavimo principus ir taikomas atitinkamų paslaugų teikėjams.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576) (toliau – Energetikos įstatymas) 8 straipsnio 9 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2012, Nr. 17-752) (toliau – Elektros energetikos įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies 9 punktu.
3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Energetikos įstatyme, Elektros energetikos įstatyme ir kituose teisės aktuose.
4. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – Komisijai) nustačius viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas bei visuomeninių elektros energijos kainų viršutines ribas, paslaugų teikėjai turi teisę diferencijuoti atitinkamų paslaugų kainas pagal objektyvius požymius.
5. Diferencijuojant paslaugų kainas, paslaugų teikėjams draudžiama diskriminuoti elektros energijos vartotojus.
6. Paslaugų teikėjai, diferencijuodami kainas, privalo tinkamai atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumo didinimo principą, nustatytą Elektros energetikos įstatymo
69 straipsnio 7 dalyje.
Punkto pakeitimai:
Nr. O3-420, 2016-12-08, paskelbta TAR 2016-12-09, i. k. 2016-28527
II. ELEKTROS ENERGIJOS PERDAVIMO IR SKIRSTYMO PASLAUGŲ KAINŲ DIFERENCIJAVIMO PRINCIPAI
7. Perdavimo paslaugos kaina diferencijuojama į dedamąsias elektros energijos vartotojams, gamintojams ir importuotojams, importuojantiems elektros energiją iš valstybių, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės. Gamintojams nustatoma perdavimo paslaugos kaina turi atitikti Europos Komisijos 2010 m. rugsėjo 23 d. reglamento Nr. 838/2010 dėl perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo ir bendro perdavimo mokesčių reguliavimo metodo taikymo gairių nustatymo (OL 2010 L 250, p. 5) Priedo B dalyje nustatytą kainų intervalą.
8. Perdavimo paslaugos kaina, persiuntimo paslaugos kaina, skirstymo paslaugos kaina visais atvejais, išskyrus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos dalį, gali būti diferencijuojamos į galios ir elektros energijos dedamąsias.
9. Perdavimo sistemos operatorius, diferencijuodamas elektros energijos perdavimo paslaugos kainą, privalo vadovautis šiais principais:
9.1. perdavimo paslaugos kainos diferencijavimo į elektros energijos ir galios dedamąsias atveju:
9.1.1. perdavimo sistemos operatorius 50 proc. perdavimo sistemos operatoriaus sąlyginai pastoviųjų sąnaudų ir investicijų grąžos bei 100 proc. kintamųjų sąnaudų privalo priskirti elektros energijos dedamajai ir 50 proc. sąlyginai pastoviųjų sąnaudų ir investicijų grąžos privalo priskirti galios dedamajai;
9.1.2. nustatydamas elektros energijos dedamąją paslaugos vienetui (1 kWh), perdavimo sistemos operatorius privalo įvertinti bendrą per ataskaitinius metus perduotiną elektros energijos kiekį;
9.1.3. nustatydamas galios dedamąją paslaugos vienetui (1 kW), perdavimo sistemos operatorius privalo įvertinti bendrą suteiktą vartotojams, kurių įrenginiai yra prijungti prie perdavimo tinklų, ir skirstomųjų tinklų operatoriams leistinąją naudoti (pareikštą sutartyse ) galią;
9.1.4. elektros energijos perdavimo paslaugos kainos elektros energijos dedamoji nustatoma už faktiškai perdavimo tinklu persiųstą elektros energijos kiekį;
9.1.5. elektros energijos perdavimo paslaugos kainos galios dedamoji nustatoma už leistinąją naudoti (pareikštą sutartyse) galią;
9.2. perdavimo paslaugos kainos diferencijavimo pagal vartotojų grupes atveju, perdavimo sistemos operatorius privalo išskirti vartotojus, kurių elektros įrenginiai prie perdavimo tinklo prijungti ties 330–110 kV įtampos riba, ir vartotojus, kurių įrenginiai prie perdavimo tinklo prijungti ties 35–6 kV įtampos riba.
10. Skirstomųjų tinklų operatorius, diferencijuodamas elektros energijos skirstymo (persiuntimo) paslaugos kainas, privalo vadovautis šiais principais:
10.1. skirstymo (persiuntimo) paslaugos kainos diferencijavimo į elektros energijos ir galios dedamąsias (išskyrus buitiniams vartotojams) atveju:
10.1.1. skirstomųjų tinklų operatorius ne mažiau kaip 50 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąlyginai pastoviųjų sąnaudų, skirstymo paslaugos sąnaudų ir investicijų grąžos bei 100 proc. kintamųjų sąnaudų privalo priskirti elektros energijos dedamajai, ir ne daugiau kaip 50 proc. sąlyginai pastoviųjų sąnaudų, skirstymo paslaugos sąnaudų ir investicijų grąžos privalo priskirti galios dedamajai;
10.1.2. nustatydamas elektros energijos dedamąją paslaugos vienetui (1 kWh), skirstomųjų tinklų operatorius privalo įvertinti bendrą per ataskaitinius metus paskirstytiną (persiųstiną) elektros energijos kiekį;
10.1.3. nustatydamas galios dedamąją paslaugos vienetui (1 kW), skirstomųjų tinklų operatorius privalo įvertinti bendrą suteiktą vartotojams, kurių įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų, leistinąją naudoti (pareikštą sutartyse) galią;
10.1.4. elektros energijos skirstymo (persiuntimo) paslaugos kainos elektros energijos dedamoji taikoma už faktiškai skirstymo tinklu persiųstą elektros energijos kiekį;
10.2. skirstymo (persiuntimo) paslaugos kainos diferencijavimo pagal vartotojų grupes atveju, skirstomųjų tinklų operatorius privalo išskirti vartotojus, kurių elektros įrenginiai prie skirstomųjų tinklų prijungti ties 35–6 kV įtampos riba, ir vartotojus, kurių elektros įrenginiai prie skirstomojo tinklo prijungti ties 0,4 kV įtampos riba.
11. Diferencijuojant elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas, šias paslaugas teikiančių operatorių apskaičiuotas atitinkamų metų vidutinis perdavimo ar skirstymo paslaugos tarifas (tarifų svertinis vidurkis) neturi viršyti Komisijos nustatytos atitinkamų metų perdavimo ar skirstymo paslaugos kainos viršutinės ribos.
12. Perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų perdavimo paslaugų kainų diferencijavimo tvarka ir Skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamų skirstymo (persiuntimo) paslaugų kainų diferencijavimo tvarka (kai ji buvo koreguota nuo paskutinio jos pateikimo Komisijai) bei pagrindžiantys dokumentai pateikiami Komisijai derinimui kartu su prašymu dėl elektros energijos perdavimo ar elektros energijos skirstymo paslaugų kainų, tarifų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais.
III. ELEKTROS ENERGIJOS VISUOMENINIO TIEKIMO PASLAUGOS IR VISUOMENINIŲ ELEKTROS ENERGIJOS KAINŲ DIFERENCIJAVIMO PRINCIPAI
13. Visuomeninio tiekimo paslaugos kaina gali būti diferencijuojama pagal paslaugos teikėjo pasirinktus objektyvius požymius (vartotojų kategorijas, grupes, kitus požymius), kurie sudarytų galimybę nustatant skirtingas tarifų rūšis siekti tiekėjo veiklos didesnio efektyvumo.
14. Visuomeninė elektros energijos kaina gali būti diferencijuojama į prieigos ir elektros energijos dedamąsias. Visuomeninė elektros energijos kaina gali būti diferencijuojama pagal vartotojų kategorijas, grupes, elektros energijos vartojimo laiką, sunaudotos elektros energijos kiekį, realų valandinį elektros energijos vartojimą, taikant su vartojimo perkėlimu iš piko meto susijusias nuolaidas ir kitaip sudarant sąlygas reaguoti į elektros energijos paklausą, taip pat pagal kitus paslaugos teikėjo pasirinktus objektyvius požymius, kurie sudarytų galimybę per diferencijavimą siekti elektros energijos vartojimo didesnio efektyvumo bei bendrosios elektros energetikos sistemos sąnaudų mažinimo.
Punkto pakeitimai:
Nr. O3-420, 2016-12-08, paskelbta TAR 2016-12-09, i. k. 2016-28527
15. Visuomeninio tiekėjo nustatytos visuomeninės elektros energijos kainos ir visuomeninio tiekimo paslaugos kainos diferencijavimo tvarka (kai ji buvo koreguota nuo paskutinio jos pateikimo Komisijai) bei pagrindžiantys dokumentai pateikiami Komisijai derinimui kartu su prašymu dėl kainos bei tarifų paskelbimo teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
16. Paslaugų teikėjai, pažeidę Aprašo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Pakeitimai:
1.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Nutarimas
Nr. O3-420, 2016-12-08, paskelbta TAR 2016-12-09, i. k. 2016-28527
Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. O3-252 „Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninių elektros energijos kainų diferencijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo