Suvestinė redakcija nuo 2003-07-01 iki 2004-10-05

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 10-246, i. k. 0992020ISAK00000440

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL TEKSTILĖS PAVADINIMŲ TECHNINIO REGLAMENTO IR TEKSTILĖS PLUOŠTŲ MIŠINIŲ KIEKYBINĖS ANALIZĖS TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO

1999 m. gruodžio 29 d. Nr. 440

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1076 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir acquis įgyvendinimo priemonių 1999 metų planų patvirtinimo“ patvirtintą Teisės derinimo priemonių planą 1999 metams (Žin., 1999, Nr. 83-2473):

1. Tvirtinu:

1.1. Tekstilės pavadinimų techninį reglamentą (1 priedas);

1.2. Tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės techninį reglamentą (2 priedas).

2. Nustatau, kad 1 punkte nurodyti techniniai reglamentai įsigalioja nuo 2000 m. birželio 15 d.

ŪKIO MINISTRAS                                                                                VALENTINAS MILAKNIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 440

1 priedas

TEKSTILĖS PAVADINIMŲ TECHNINIS REGLAMENTAS

Šis techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato į Lietuvos rinką teikiamuose tekstilės produktuose naudojamų pluoštų pavadinimų, sudėties ir ženklinimo etiketėmis reikalavimus.

Reglamentas privalomas visiems asmenims, teikiantiems į Lietuvos rinką tekstilės produktus, t. y.:

gamintojams;

gamintojų įgaliotiesiems atstovams;

importuotojams.

Šis Reglamentas parengtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/74/EC „Dėl tekstilės pavadinimų“ ir ją papildančią Komisijos direktyvą 97/37/EC, derinančią direktyvos 96/74/EC „Dėl tekstilės pavadinimų“ I ir II priedus su technikos pažanga.

Pastraipos pakeitimai:

Nr. 275, 2002-07-26, Žin., 2002, Nr. 79-3373 (2002-08-09), i. k. 1022020ISAK00000275

Įsigaliojimo data ir nuorodos į Reglamentą

Reglamentas įsigalioja nuo 2000 m. birželio 15 d. Teikiant nuorodas į Reglamentą, jį cituoti taip – „Tekstilės pavadinimų techninis reglamentas“.

Taikymo sritis ir pagrindinės sąvokos

1 straipsnis

Į Lietuvos rinką leidžiama pateikti tekstilės produktus prieš jų pramoninį perdirbimą, įvairiose pramoninio perdirbimo stadijose arba bet kuriame platinimo etape tik tada, kai tokie produktai atitinka šio Reglamento nuostatas.

2 straipsnis

1. Šis Reglamentas taikomas tekstilės produktams. Reglamente „tekstilės produktais“ vadinami bet kokie neapdoroti, pusiau apdoroti, apdoroti, pusiau pagaminti, pagaminti, pusiau pasiūti ar pasiūti produktai, sudaryti tik iš tekstilės pluoštų, nepriklausomai nuo jų sumaišymo ar sujungimo būdo.

2. Šiame Reglamente „tekstilės pluoštais“ vadinama:

- medžiaga, kuriai būdinga lankstumas, švelnumas ir didelis santykis tarp ilgio ir maksimalaus skersinio matmens, leidžiantys ją taikyti tekstilėje,

-lanksčios juostelės arba vamzdeliai, kurių matomasis plotis neviršija 5 mm, įskaitant juosteles, išpjautas iš platesnių juostų arba plėvelių, pagamintų iš medžiagų, naudojamų I priedo 19-44 pozicijose išvardytiems pluoštams gaminti ir tinkamų taikyti tekstilėje; matomasis plotis yra sulankstytos, suplotos, suspaustos arba susuktos juostelės ar vamzdelio plotis arba vidutinis plotis, kai jų plotis nėra visur vienodas.

3. Tekstilės produktais taip pat laikomi ir jiems taikomas šis Reglamentas:

- produktai, kuriuose tekstilės pluoštai sudaro ne mažiau kaip 80% visos masės,

- baldai, skėčiai, tentai nuo saulės, kuriuose tekstilės komponentai sudaro ne mažiau kaip 80% visos masės; taip pat daugiasluoksnių kiliminių dangų, čiužinių, turizmo reikmenų tekstiliniai komponentai bei šilti avalynės, pirštuotų pirštinių, kumštinių pirštinių ir puspirštinių pamušalai, jeigu tokie komponentai ir pamušalai sudaro ne mažiau kaip 80% gatavo produkto masės,

- tekstilė, įeinanti į kitų produktų sudėtį ir sudaranti neatskiriamą jų dalį, kurios sudėtis nurodoma.

4. Reglamento nuostatos netaikomos tekstilės produktams, kurie:

a) skirti eksportuoti į trečiąsias šalis;

b) įvežami į valstybių narių teritoriją tranzitu ir pateikiami muitinės kontrolei;

c) importuojami iš trečiųjų šalių perdirbti šalies viduje;

d) namudininkų arba nepriklausomų firmų pagal sutartis gaminami iš medžiagų, kurių savybės lydinčiuose dokumentuose nenurodomos.

Bendrosios nuostatos

3 straipsnis

1. 2 straipsnyje paminėtų pluoštų pavadinimai ir apibūdinimai išvardyti I priede.

2. I priedo lentelėje nurodyti pavadinimai turi būti naudojami tik toje pačioje lentelės eilutėje apibūdintiems pluoštams.

3. Nė vienas iš šių pavadinimų jokia kalba neleidžiamas vartoti kitam pluoštui įvardyti nei savarankišku žodžiu, nei žodžio šaknimi, nei būdvardžiu.

4. Terminas „šilkas“ neleidžiamas vartoti ištisinių gijų siūlų iš tekstilės pluoštų išvaizdai ar išskirtinumui pažymėti.

4 straipsnis

1. Joks tekstilės produktas neleidžiamas įvardyti kaip „šimtaprocentinis“, „grynas“ arba „visiškas“, nebent jis būtų sudarytas vien tiktai iš to paties pluošto; neleidžiama vartoti jokio panašaus termino.

2. Tekstilės produkte leidžiama kitų pluoštų iki 2% jo masės, jeigu šis kiekis yra technologiškai pagrįstas, o ne pridedamas kaip įprasta. Iškarštiems tekstilės produktams šis leistinas dydis gali būti padidintas iki 5%.

5 straipsnis

1. Vilnos produktą leidžiama apibūdinti kaip natūralioji vilna

(- lana virgen arba lana de esquilado,

- ren, ny uld,

- Schurwolle,

- paxqeno malli,

- fleece wool arba virgin wool,

- laine vierge arba laine de tonte,

-lana vergine arba lana di tosa,

- scheerwol,

- la virgem,

- uusi villa,

- ren ull)

tiktai tada, jeigu jį sudaro pluoštas, kuris anksčiau nebuvo panaudotas baigtame produkte, kuris nebuvo verptas ir (arba) veltas kitaip, negu to reikalauja to produkto gamyba, ir kuris nebuvo kaip nors pažeistas jį apdorojant ar naudojant.

2. 1 dalies nuostatos su išlyga gali būti taikomos apibūdinti vilnai, esančiai pluošto mišinyje, kai:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. 275, 2002-07-26, Žin., 2002, Nr. 79-3373 (2002-08-09), i. k. 1022020ISAK00000275

a) visa šiame mišinyje esanti vilna atitinka 1 dalyje nurodytus reikalavimus;

b) tokia vilna sudaro ne mažiau kaip 25% šio mišinio masės;

c) naudojant vilnos maišymo prieš karšimą būdą, vilna yra sumaišyta tiktai su vienu kitokiu pluoštu.

Šioje dalyje išvardytais atvejais turi būti procentais nurodoma visa mišinio sudėtis.

3. 1 ir 2 dalyse minėtiems produktams, įskaitant iškarštos vilnos produktus, leidžiamos technologiškai pagrįstos pluoštinės priemaišos neturi viršyti 0,3%.

6 straipsnis

1. Tekstilės produktas, sudarytas iš dviejų arba daugiau pluoštų, kurių vieno yra ne mažiau kaip 85% visos masės, turi būti žymimas:

- vyraujančio pluošto pavadinimu, nurodant jo masės procentą, arba

- vyraujančio pluošto pavadinimu, po kurio rašomi žodžiai „mažiausiai 85%“, arba

- procentais nurodant viso produkto sudėtį.

2. Tekstilės produktas, sudarytas iš dviejų arba daugiau pluoštų, kurių nė vienas nesudaro 85% visos masės, turi būti žymimas nurodant mažiausiai dviejų pagrindinių pluoštų pavadinimus ir jų masės procentą, po kurių mažėjančio masės santykio seka išvardijami kiti produktą sudarantys pluoštai, nebūtinai nurodant jų masės procentą. Tačiau:

a) pluoštus, kurių kiekvienas atskirai sudaro mažiau kaip 10% visos produkto masės, leidžiama bendrai pažymėti terminu „kiti pluoštai“, šalia nurodant visos jų masės procentą;

b) nurodant pluošto, sudarančio mažiau kaip 10% visos produkto masės, pavadinimą, turi būti procentais pateikiama visa produkto sudėtis.

3. Produktus, turinčius grynos medvilnės metmenis ir gryno lino ataudus, kuriuose linas sudaro ne mažiau kaip 40% visos nešlichtuotos medžiagos masės, leidžiama pavadinti „medvilnė ir linas“ ir kartu privalo būti pateikta sudėties charakteristika, kurioje būtų pažymėta: „grynos medvilnės metmenys – gryno lino ataudai“.

4. Nurodant galutiniam vartotojui skirto produkto 1, 2, 3 ir 5 dalyse apibrėžtą procentinę sudėtį, leidžiama:

a) pašalinių pluoštų iki 2% visos tekstilės produkto masės, jeigu šis kiekis yra technologiškai pagrįstas, o ne pridedamas kaip įprasta; šį dydį leidžiama padidinti iki 5% iškarštiems tekstilės produktams nepažeidžiant 5 straipsnio 3 dalyje nurodyto leistino nuokrypio;

b) 3% paklaida tarp gamintojo nurodytų ir analizės metu nustatytų pluošto procentų visos etiketėje išvardytų pluoštų masės atžvilgiu; tokia leistina paklaida taip pat taikoma pluoštams, kurie, kaip nustatyta 2 dalyje, išvardijami mažėjančia masės seka, nenurodant procento. Tokia pat leistina paklaida taikoma ir 5 straipsnio 2 dalies b punktui.

Atliekant analizę, leistini nuokrypiai apskaičiuojami atskirai; visa mase, į kurią turi būti atsižvelgiama apskaičiuojant b punkte nurodytą leistiną paklaidą, yra laikoma visa gatavo produkto pluoštų masė, atėmus kitų pluoštų masę, apskaičiuotą taikant a punkte nurodytą leistiną dydį.

a ir b punktuose nurodytus leistinus nuokrypius leidžiama sudėti tiktai tuo atveju, jeigu bet kokie pašaliniai pluoštai, nustatyti analizės, atliktos taikant a punkte nurodytą leistiną dydį, metu, pasirodo esą to paties cheminio tipo, kaip vienas ar keli etiketėje nurodyti pluoštai.

Jeigu tam tikrų produktų gamybos procesas sąlygoja didesnius nuokrypius negu nurodyta a ir b punktuose, tokie didesni nuokrypiai gali būti leidžiami tiktai išimtiniais atvejais, patikrinus produkto atitiktį pagal 13 straipsnio 1 dalį, kai gamintojas pateikia argumentuotą pateisinimą ir apie tai nedelsdamas informuoja Ūkio ministeriją.

5. Terminai „maišyti pluoštai“ arba „neidentifikuota tekstilės sudėtis“ gali būti taikomi tokiam produktui, kurio sudėtį nelengva nustatyti gaminant.

7 straipsnis

Nepažeidžiant 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 3 dalyje ir 6 straipsnio 4 dalyje nustatytų leistinų nuokrypių, aiškiai matomų, išsiskiriančių pluoštų, kurie yra grynai dekoratyvūs ir neviršija 7% gatavo produkto masės, nurodant pluošto sudėtį pagal 4 ir 6 straipsnio nuostatas, minėti nereikia; tas pats taikoma ir tokiems pluoštams (pvz., metalizuotiems pluoštams), kurie vartojami gaminyje antistatiniam poveikiui suteikti ir kurie neviršija 2% gatavo produkto masės. 6 straipsnio 3 dalyje minėtiems produktams tokie procentai turi būti skaičiuojami ne nuo visos medžiagos masės, o atskirai nuo metmenų ir ataudų masės.

8 straipsnis

1. Šiame Reglamente aprašyti tekstilės produktai turi būti paženklinti etiketėmis arba pažymėti, kai jie teikiami į rinką perdirbimo arba komerciniais tikslais; tokį ženklinimą arba žymėjimą leidžiama pakeisti arba papildyti pridedant komercinius dokumentus, kai produktai nėra tiesiogiai parduodami galutiniam vartotojui arba kai jie tiekiami vykdant užsakymą, pateiktą valstybės ar kito juridinio asmens, kuris yra viešosios teisės subjektas.

2. a) visi 3–6 straipsniuose ir I priede minėti pavadinimai, apibūdinimai ir tekstilės pluoštų sudėties duomenys turi būti aiškiai nurodomi komerciniuose dokumentuose. Šis reikalavimas ypač draudžia vartoti santrumpas prekybos sutartyse, sąskaitose ir važtaraščiuose; tačiau galima naudoti mechanizuoto duomenų apdorojimo kodą, jeigu šis kodas yra paaiškintas tame pačiame dokumente;

b) visi 3–6 straipsniuose ir I priede minėti pavadinimai, apibūdinimai ir tekstilės pluoštų sudėties duomenys turi būti nurodomi aiškiais, įskaitomais ir vienodais rašmenimis pateikiant tekstilės produktus prekybai arba parduodant juos vartotojui, ypač nurodant juos kataloguose, komercinėje literatūroje, ant pakuotės, etiketėse ir žymenyse.

Duomenys ir informacija, kurie neaptarti šiame Reglamente, turi būti aiškiai atskirti. Ši nuostata netaikoma prekės ženklui arba įmonės pavadinimui, kurie gali būti rašomi prieš pat duomenis, kuriuos reikia nurodyti pagal šį Reglamentą, arba po jų.

Tačiau jei pateikiant tekstilės produktą prekybai arba parduodant jį vartotojui, kaip nurodyta pirmojoje pastraipoje, nurodytas prekės ženklas arba įmonės pavadinimas, kuriuose atskiru žodžiu, būdvardžiu arba žodžio šaknimi yra pavartotas vienas iš I priede išvardytų pavadinimų arba pavadinimas, kuris gali būti su juo supainiotas, prieš tokį prekės ženklą ar įmonės pavadinimą arba po jų aiškiais ir įskaitomais rašmenimis turi būti užrašomi 3-6 straipsniuose ir I priede minėti pavadinimai, apibūdinimai ir tekstilės pluošto sudėties duomenys;

c) ženklinant arba žymint tekstilės produktus pagal šio straipsnio reikalavimus, kai tokie produktai pateikiami į prekybą arba parduodami galutiniam vartotojui Lietuvos Respublikos teritorijoje, vartojama valstybinė kalba.

Kai siuvimui, adymui ar siuvinėjimui skirti siūlai pateikiami ritėmis, sruogomis, kamuoliukais ar kitaip nedideliais kiekiais, šio punkto pirmosios pastraipos nuostatos taikomos ženklinant tiktai bendrąja etikete ant pakuotės arba eksponuojant produktą. Nepažeidžiant nurodymų IV priedo 18 pozicijoje numatytiems produktams, pavieniai produktai gali būti ženklinami bet kuria Bendrijos kalba.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. 275, 2002-07-26, Žin., 2002, Nr. 79-3373 (2002-08-09), i. k. 1022020ISAK00000275

d) nedraudžiama vartoti kitokius, negu nurodyta 3, 4 ir 5 straipsniuose, apibūdinimus ar duomenis apie produkto savybes, jeigu tokie apibūdinimai ar duomenys nepažeidžia sąžiningos prekybos reikalavimų.

9 straipsnis

1. Bet kuris tekstilės produktas, sudarytas iš dviejų arba daugiau skirtingos pluošto sudėties komponentų, turi turėti etiketę, nurodančią kiekvieno komponento pluošto sudėtį. Toks ženklinimas nėra privalomas tiems komponentams, kurie sudaro mažiau kaip 30% visos produkto masės, išskyrus pagrindinį pamušalą.

2. Jei du arba daugiau tekstilės produktų yra tos pačios pluošto sudėties ir paprastai sudaro vieną vienetą, reikalinga tiktai viena etiketė.

3. Nepažeidžiant 12 straipsnio nuostatų:

a) išvardytų korsetinių gaminių pluošto sudėtis turi būti nurodyta visam gaminiui arba atskiriems išvardytiems komponentams bendrai arba atskirai:

- liemenėlėms: kaušelių vidaus ir išorės medžiagos ir nugarinės dalies,

- korsetams: priekio, užpakalinės dalies ir šonų standinantiesiems intarpams,

- gracijoms: kaušelių išorės ir vidaus medžiagoms, priekio ir užpakalinės dalies standinantiesiems intarpams bei šoniniams intarpams.

Kitų, pirmoje pastraipoje neišvardytų, korsetinių gaminių pluošto sudėtis turi būti nurodyta visam gaminiui arba atskiriems gaminio komponentams bendrai arba atskirai; neprivaloma ženklinti tų komponentų, kurie sudaro mažiau kaip 10% visos gaminio masės.

Atskiras korsetinių gaminių įvairių dalių (komponentų) ženklinimas etiketėmis turi būti toks, kad vartotojas galėtų lengvai suprasti, kurią gaminio dalį apibūdina duomenys etiketėje;

b) tekstilės, margintos ėsdinimo būdu, pluošto sudėtis turi būti nurodyta visam produktui ir gali būti atskirai nurodyta medžiagos pagrindo ir ėsdintos dalies sudėtis. Šie komponentai turi būti įvardyti;

c) siuvinėto tekstilės produkto pluošto sudėtis turi būti pateikiama nurodant viso produkto sudėtį ir gali būti atskirai pateikiama ir medžiagos pagrindo bei siuvinėjimo siūlų sudėtis; šie komponentai turi būti įvardyti; jeigu siuvinėtos dalys neužima daugiau kaip 10% produkto paviršiaus ploto, turi būti nurodyta tiktai medžiagos pagrindo sudėtis;

d) siūlų, kurių šerdis ir apvalkalas yra iš skirtingų pluoštų ir kurie pateikiami vartotojui, pluošto sudėtis turi būti nurodyta visam siūlui ir gali būti atskirai nurodyta šerdies ir apvalkalo sudėtis. Šie komponentai turi būti įvardyti;

e) aksomo ir pliušo arba tekstilės, panašios į aksomą ir pliušą, pluošto sudėtis turi būti nurodyta visam produktui ir, jei produkte aiškiai atskiriami iš skirtingų pluoštų suformuoti pagrindas ir naudojamasis paviršius, gali būti nurodyta pluošto sudėtis atskirai šioms dalims, jas įvardijant;

f) grindų dangos ir kilimų, kurių pagrindą ir naudojamąjį paviršių sudaro skirtingi pluoštai, sudėtis gali būti pateikiama nurodant tiktai naudojamojo paviršiaus sudėtį, kuris turi būti įvardytas.

10 straipsnis

1. Atvejai, kai 8 ir 9 straipsnių nuostatos netaikomos:

a) III priede išvardytiems tekstilės produktams, kurie yra bet kurioje iš 2 straipsnio 1 dalyje paminėtų stadijų, nereikalaujama ženklinimo etiketėmis arba žymėjimo, nurodančio pavadinimą ar sudėtį. Tačiau 8 ir 9 straipsnių nuostatos turi būti taikomos, jeigu tokie produktai turi etiketę arba žymenį, nurodančius pavadinimą ar sudėtį, prekės ženklą ar įmonės pavadinimą, kur atskiru žodžiu, būdvardžiu arba žodžio šaknimi yra pavartotas vienas iš I priede išvardytų pavadinimų arba pavadinimas, kuris gali būti su juo supainiotas;

b) jeigu IV priede išvardyti tekstilės produktai yra vienodos rūšies ir sudėties, juos galima pateikti prekybai kartu vienoje pakuotėje su bendra etikete, kurioje nurodyti šio Reglamento nustatyti sudėties duomenys;

c) metrais parduodamų tekstilės produktų sudėtį reikia nurodyti tiktai ant pateikiamos prekybai atraižos arba ritinio.

2. Lietuvos Respublikoje įgaliotos institucijos turi imtis visų būtinų priemonių, užtikrinančių, kad šio straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodyti produktai būtų pateikti prekybai taip, kad galutinis vartotojas galėtų išsamiai susipažinti su šių produktų sudėtimi.

11 straipsnis

Lietuvos Respublikoje įgaliotos institucijos turi taikyti visas būtinas priemones, užtikrinančias, kad bet kokia nurodyta informacija apie teikiamus į rinką tekstilės produktus nebūtų painiojama su šiame Reglamente nurodytais pavadinimais ir duomenimis.

12 straipsnis

Taikant 8 straipsnio 1 dalį ir kitas šio Reglamento nuostatas dėl tekstilės produktų ženklinimo, 4, 5 ir 6 straipsniuose minima pluošto sudėtis procentais turi būti nustatoma neatsižvelgiant į:

1. Visuose tekstilės produktuose:

ne tekstilines dalis, kraštus, etiketes ir ženklelius, apvadus ir papuošimus, kurie nėra šio produkto neatskiriama dalis, tekstilės medžiaga aptrauktas sagas ir sagtis, aksesuarus, papuošimus, neelastinius kaspinus, elastinius siūlus ir juosteles, pridedamus tam tikrose konkrečiose produkto vietose ir pagal 7 straipsnyje nustatytas sąlygas matomus ir išskirtinius tik dekoratyvinės paskirties pluoštus ir antistatinius pluoštus.

2. a) grindų dangose ir kilimuose: visus komponentus, išskyrus naudojamąjį paviršių;

b) apmušalinėse medžiagose: rišamuosius ir užpildančiuosius metmenis ir ataudus, kurie nesudaro naudojamojo paviršiaus;

portjerose ir užuolaidose: rišamuosius ir užpildančiuosius metmenis ir ataudus, kurie nepatenka į gerąją medžiagos pusę;

c) kituose tekstilės produktuose: pagrindą ir apatines medžiagas, sustandinimus ir sutvirtinimus, vidinius pamušalus ir grubios drobės pamušalus, dygsniavimo ir siuvimo siūlus, jeigu jie neatstoja medžiagos metmenų ir (arba) ataudų, užpildus, neskirtus izoliacijai, ir pagal 9 straipsnio 1 dalį pamušalus.

Šioje nuostatoje:

- tekstilės produkto pagrindu arba apatine medžiaga laikoma ta, kuri tarnauja kaip naudojamo paviršiaus pagrindas, ypač antklodėse ir dvisluoksnėse medžiagose, aksome ar pliuše arba į juos panašiuose produktuose ir negali būti lengvai atskiriama nuo naudojamo paviršiaus;

- „sustandinimai ir sutvirtinimai“ reiškia siūlus arba medžiagas, kuriuos papildomai pridėjus sustiprinamos, sustandinamos arba pastorinamos tam tikros konkrečios tekstilės produkto vietos.

3. Riebalingas, rišamąsias, sunkinančiąsias, šlichto ir apretavimo medžiagas, impregnuojančius produktus, papildomus dažymo ir marginimo produktus bei kitas tekstilės apdorojimo medžiagas. Jeigu nėra atitinkamų Bendrijos nuostatų, gamintojas turi imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šių priedų nebūtų tiek, kad jie galėtų suklaidinti vartotoją.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. 275, 2002-07-26, Žin., 2002, Nr. 79-3373 (2002-08-09), i. k. 1022020ISAK00000275

13 straipsnis

1. Patikrinimai, ar tekstilės produkto sudėtis atitinka tą informaciją, kuri yra apie jį pateikiama pagal šio Reglamento reikalavimus, turi būti atliekami analizės metodais, nurodytais šio straipsnio 2 dalyje.

Tam 4, 5 ir 6 straipsniuose minėta pluošto sudėtis procentais turi būti nustatoma taikant kiekvieno pluošto nusausintai masei II priede nurodytus sutartinius dydžius, pašalinus 12 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytus komponentus.

2. Pavyzdžių atrinkimo ir analizės metodus, kuriuos reikia taikyti šiame Reglamente minimuose produktuose naudojamo pluošto sudėčiai nustatyti, reglamentuoja atskiros direktyvos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. 275, 2002-07-26, Žin., 2002, Nr. 79-3373 (2002-08-09), i. k. 1022020ISAK00000275

14 straipsnis

1. Negalima drausti arba kliudyti šio Reglamento nuostatas atitinkantiems tekstilės produktams patekti į rinką dėl priežasčių, susijusių su pavadinimų arba sudėties detalėmis.

2. Šio Reglamento nuostatos neturi trukdyti taikyti nuostatų dėl pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos, kilmės vietos pavadinimo, kilmės žymėjimo bei nesąžiningos konkurencijos prevencijos, kurios galioja Lietuvoje.

15 straipsnis

Asmenys, pažeidę Reglamento reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________

I PRIEDAS

TEKSTILĖS PLUOŠTŲ LENTELĖ

Nr.	Pavadinimas		Pluošto apibūdinimas
	lietuvių kalba	anglų kalba
1.	Vilna^1	wool	Avių ar ėriukų (Ovis aries) kailio pluoštas
2.	Alpakos, lamos, kupranugario,	alpaca, llama, camel, kashmir,	Šių gyvūnų plaukai: alpakos, lamos, kupranugario, kašmyro ožkos,
	kašmyro, moherio, angoros,	mohair, angora vicuna, yak,	angoros ožkos, angoros triušio, vikūnijos, jako, guanako, kašgoros
	vikūnijos, jako, guanako,	guanaco, cashgora, beaver, otter,	ožkos (kašmyro ir angoros ožkų hibridas), bebro, ūdros
	kašgoros, bebro, ūdros.	followed or not by the name
	Gali būti vartojama su terminu „vilna“, arba „plaukai“^1	„wool“ or „hair“
3.	Gyvūnų plaukai arba ašutai,	animal or horsehair, with or without	1 ir 2 pozicijoje nepaminėtų įvairių gyvūnų plaukai
	nebūtinai įvardijant gyvūno	an indication of the kind of animal
	rūšį (pvz., galvijų plaukai,	(e. g. cattle hair, common goat
	paprastosios ožkos plaukai, ašutai)	hair, horsehair)
4.	Šilkas	silk	Pluoštas, išskiriamas tiktai šilkaverpių vabzdžių
5.	Medvilnės	cotton	Pluoštas, gaunamas iš medvilnės augalo (Gossypium) sėklų dėžučių
6.	Kapoko	kapok	Pluoštas, gaunamas nuo kapoko medžio (Ceiba pentandra) sėklų
7.	Lino	flax	Pluoštas, gaunamas iš lino (Linum usitatissimum) luobo
8.	Tikrosios kanapės	true hemp	Pluoštas, gaunamas iš kanapės (Cannabis sativa) luobo
9.	Džiuto	jute	Pluoštas, gaunamas iš Corchorus olitorius ir Corchorus capsularis luobo. Šioje direktyvoje džiutu yra laikomi luobiniai pluoštai, gaunami iš šių rūšių: Hibiscus cannabis, Hibiscus sabdariffa, Abultilon avicennae, Urena lobata, Urena sinuata
10.	Abaka (Manilos kanapė)	abaca (Manila hemp)	Pluoštas, gaunamas iš Musa textilis lapamakščių
11.	Alfa	alfa	Pluoštas, gaunamas iš Stipa tenacissima lapų
12.	Kokoso	coir (coconut)	Pluoštas, gaunamas nuo Cocos nucifera vaisių
13.	Prožirnio	broom	Pluoštas, gaunamas iš Cytisus scoparius ar Spartium Junceum luobo
14.	Ramė	ramie	Pluoštas, gaunamas iš Boehmeria nivea ir Boehmeria tenacissima luobo
15.	Sizalis	sisal	Pluoštas, gaunamas iš Agave sisalana lapų
16.	Suna	Sunn	Pluoštas, gaunamas iš Crotalaria juncea luobo
17.	Henekenas	Henequen	Pluoštas, gaunamas iš Agave Fourcroydes lapų
18.	Magėjus	Maguey	Pluoštas, gaunamas iš Agave Cantala lapų
19.	Acetatinis	acetate	Celiuliozės acetato pluoštas, kuriame yra nuo 74% iki 92% acetilintų hidroksilo grupių
20.	Alginatinis	alginate	Pluoštas, gaunamas iš algino rūgšties metalų druskų
21.	Vario amoniakinis pluoštas	cupro (cuprammonium rayon)	Regeneruotos celiuliozės pluoštas (cupramonium rayon), gaunamas vario amoniakinimo procesu
22.	Modalinis	modal	Regeneruotos celiuliozės pluoštas, gaunamas modifikuojant
			viskozę, pasižymintis didele trūkimo jėga ir dideliu moduliu
			šlapiame būvyje. Kondicionuoto pluošto trūkimo jėga (BC) ir jėga
			(BM), reikalinga, norint pasiekti 5% ištįsą šlapiame būvyje, yra:
			BC (CN) ³ 1,3 ÖT + 2T
			BM (CN) ³ 0,5 ÖT,
			kur T reiškia vidutinį ilginį tankį deciteksais
23.	Baltyminis^1	protein	Pluoštas, gaunamas iš chemikalais regeneruotų ir stabilizuotų natūralių baltyminių medžiagų
24.	Triacetatinis	triacetate	Celiuliozės acetato pluoštas, turintis ne mažiau kaip 92% acetilintų hidroksilo grupių
25.	Viskozė	viscose	Regeneruotos celiuliozės pluoštas, gaunamas elementaraus ir
			štapelio pluošto viskozės gamybos procese
26.	Akrilinis^1	acrylic	Pluoštas, suformuotas iš linijinių makromolekulių, kurių grandinėje
			yra mažiausiai 85% masės akrilnitrilinių segmentų
27.	Chloringasis pluoštas	chlorofibre	Pluoštas, suformuotas iš linijinių makromolekulių, kurių grandinėje
			daugiau negu 50% masės sudaro vinilchlorido arba
			vinilidenchlorido monomerinės grandys
28.	Fluoringasis pluoštas	fluorofibre	Pluoštas, suformuotas iš linijinių makromolekulių, sudarytų iš
			alifatinių anglies fluorido monomerų
29.	Modakrilinis^2	modacrylic	Pluoštas, suformuotas iš linijinių makromolekulių, kurių grandinėje
			yra nuo 50% iki 85% (masės) akrilnitrilo segmentų
30.	Poliamidinis arba nailonas^2	polyamide or nylon	Pluoštas, suformuotas iš sintetinių linijinių makromolekulių,
			turinčių grandinėje pasikartojančių amido jungčių, iš kurių ne
			mažiau kaip 85% yra susijungę į alifatinius ar ciklo-alifatinius
			junginius
31.	Aramidinis	aramid	Pluoštas, suformuotas iš sintetinių linijinių makromolekulių, kurias
			sudaro aromatinės grupės, sujungtos amidų ar imidų jungtimis, iš
			kurių ne mažiau kaip 85% yra tiesiogiai sujungtos į du aromatinius
			žiedus ir kur imido jungčių, jei pastarųjų yra, nėra daugiau nei amido jungčių
32.	Poliimidinis	polyimide	Pluoštas, suformuotas iš sintetinių linijinių makromolekulių, kurių
			grandinėje yra pasikartojančių imido segmentų
33.	Liocelis^3	lyocell	Regeneruotas celiuliozės pluoštas, gaunamas tirpinimo ir verpimo
			organiniame tirpiklyje būdu, nesusidarant šalutiniams dariniams
34.	Poliesterinis	polyester	Pluoštas, suformuotas iš linijinių makromolekulių, kurių grandinėje
			ne mažiau kaip 85% (masės) sudaro diolio esteris ir tereftalio rūgštis
35.	Polietileninis^2	polyethylene	Pluoštas, suformuotas iš nepakeisto prisotinto alifatinio
			angliavandenilio linijinių makromolekulių
36.	Polipropileninis^2	polypropylene	Pluoštas, suformuotas iš prisotinto alifatinio angliavandenilio
			linijinių makromolekulių, kuriose vienas anglies atomas turi
			izoterinėje padėtyje esančią šoninę metilo grupę ir neturi jokių kitų
			pakaitų
37.	Polikarbamidinis^2	polycarbamide	Pluoštas, suformuotas iš linijinių makromolekulių, kurių grandinėje
			yra pasikartojančių funkcinių ureileno (NH-CO-NH) grupių
38.	Poliuretaninis^2	polyurethane	Pluoštas, suformuotas iš linijinių makromolekulių, sudarytų iš
			pasikartojančių funkcinių uretano grupių
39.	Vinilalinis	vinylal	Pluoštas, suformuotas iš linijinių makromolekulių, kurių grandinės
			yra sudarytos iš skirtingu laipsniu acetalinto poli(vinilo alkoholio)
40.	Trivinilinis^2	trivinyl	Pluoštas, suformuotas iš akrilnitrilo terpolimero, chlorinto vinilo
			monomero ir tretinio vinilo monomero, kurių nė vienas nesudaro
			50% visos masės
41.	Elastodieninis^2	elastodiene	Elastinis pluoštas iš natūralaus arba sintetinio poliizopreno arba
			sudarytas iš vieno ar daugiau diolefinų, polimerizuotų su vienu ar
			daugiau vinilo monomerų, arba be jų, ir kuris, ištempus jį iki ilgio,
			trigubai viršijančio jo pradinį ilgį, paleistas greitai ir visiškai susitraukia iki savo pradinio ilgio
42.	Elastanas	elastane	Elastinis pluoštas, kurį sudaro ne mažiau kaip 85% (masės)
			poliuretano segmentų ir kuris, ištempus jį iki ilgio, trigubai
			viršijančio jo pradinį ilgį, paleistas greitai ir visiškai susitraukia iki
			savo pradinio ilgio
43.	Stiklo pluoštas	glass fibre	Pluoštas, pagamintas iš stiklo
44.	Pavadinimas, atitinkantis	name corresponding to the	Pluoštai, gaunami iš įvairių arba anksčiau neminėtų medžiagų
	pluoštus sudarančios medžiagos	material of which the fibres are
	pavadinimą, pvz., metalo,	composed, e. g. metal (metallic,
	(metalinis, metalizuotas),	metallized), asbestos, paper,
	asbesto, popieriaus, vartojamas	followed or not by the word
	atskirai ar kartu su žodžiais	„yarn“ or „fibre“
	„siūlas“ arba „pluoštas“

¹ Šio priedo 1 pozicijoje nurodytas pavadinimas „vilna“ taip pat gali būti vartojamas žymėti avies arba ėriukų vilnų pluoštų mišiniams ir 2 pozicijos trečioje skiltyje nurodytų plaukų mišiniams.

Ši nuostata yra taikoma 4 ir 5 straipsniuose išvardytiems bei 6 straipsnyje nurodytiems tekstilės produktams, jeigu jie yra iš dalies sudaryti iš 1 ir 2 pozicijoje išvardytų pluoštų.

² Suprantama kaip žodis „pluoštas“.

³ Suprantama, kad iš esmės „organinis tirpiklis“ yra organinių cheminių medžiagų ir vandens mišinys.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 275, 2002-07-26, Žin., 2002, Nr. 79-3373 (2002-08-09), i. k. 1022020ISAK00000275

II PRIEDAS

SUTARTINIAI DYDŽIAI, NAUDOJAMI PLUOŠTŲ MASEI TEKSTILĖS PRODUKTE APSKAIČIUOTI

Pluošto Nr.	Pluoštas	Procentai
1-2	Vilna ir gyvūnų plaukai:
	šukuoti pluoštai	18,25
	iškaršti pluoštai	17,001
3	Gyvūnų plaukai:
	šukuoti pluoštai	18,25
	iškaršti pluoštai	17,00 1
	Ašutai:
	šukuoti pluoštai	16,00
	iškaršti pluoštai	15,00
4	Šilkas	11,00
5	Medvilnės:
	normalus pluoštas	8,50
	merserizuotas pluoštas	10,50
6	Kapoko	10,90
7	Lino	12,00
8	Tikrosios kanapės	12,00
9	Džiuto	17,00
10	Abaka	14,00
11	Alfa	14,00
12	Kokoso	13,00
13	Prožirnio	14,00
14	Ramė (balintas pluoštas)	8,50
15	Sizalis	14,00
16	Suna	12,00
17	Henekenas	14,00
18	Magėjus	14,00
19	Acetatinis	9,00
20	Alginatinis	20,00
21	Vario amoniakinis pluoštas	13,00
22	Modalinis	13,00
23	Baltyminis	17,00
24	Triacetatinis	7,00
25	Viskozės	13,00
26	Akrilinis	2,00
27	Chloringasis pluoštas	2,00
28	Fluoringasis pluoštas	0,00
29	Modakrilinis	2,00
30	Poliamidinis arba nailonas:
	kuokštelinis pluoštas	6,25
	gijos	5,75
31	Aramidinis	8,00
32	Poliimidinis	3,50
33	Liocelis	13,00
34	Poliesterinis:
	štapelio pluoštas	1,05
	elementarios gijos	1,50
35	Polietileninis	1,50
36	Polipropileninis	2,00
37	Polikarbamidinis	2,00
38	Poliuretaninis
	kuokštelinis pluoštas	3,50
	gijos	3,00
39	Vinilalinis	5,00
40	Trivinilinis	3,00
41	Elastodieninis	1,00
42	Elastanas	1,50
43	Stiklo:
	vidutinis skersmuo ilgesnis kaip 5 mm	2,00
	vidutinis skersmuo 5 mm arba mažiau	3,00
44	Metalinis	2,00
	Metalizuotas	2,00
	Asbesto	2,00
	Popieriaus	13,75

¹ Sutartinis leidžiamas 17,00% dydis taip pat taikomas, kai neįmanoma nustatyti, ar vilnos arba gyvūno plaukų turintis tekstilės produktas yra šukuotas ar iškarštas.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 275, 2002-07-26, Žin., 2002, Nr. 79-3373 (2002-08-09), i. k. 1022020ISAK00000275

III PRIEDAS

PRODUKTAI, KURIEMS ŽENKLINIMAS AR ŽYMĖJIMAS NEPRIVALOMAS

(10 straipsnio 1 dalies a punktas)

1. Rankoves prilaikančios juostos.

2. Tekstiliniai laikrodžių dirželiai.

3. Etiketės ir emblemos.

4. Kimšti prikaistuvių laikikliai iš tekstilės medžiagos.

5. Kavinukų apdangalai.

6. Arbatinukų apdangalai.

7. Antrankoviai.

8. Movos iš nepūkinės medžiagos.

9. Dirbtinės gėlės.

10. Pagalvėlės adatoms.

11. Tapybiniais raštais dekoruota drobė.

12. Tekstilės produktai pagrindo ir pamušalo medžiagoms bei sutvirtinimams.

13. Veltiniai.

14. Seni gatavi tekstilės produktai, parduodami kaip seni.

15. Getrai.

16. Naudotos pakavimo priemonės, parduodamos kaip naudotos.

17. Fetrinės skrybėlės.

18. Minkštos, be sukietinto pagrindo talpos iš tekstilės medžiagų.

19. Kelionės reikmenys iš tekstilės.

20. Rankomis siuvinėti gobelenai, baigti arba nebaigti, ir jų gamybai reikalingos medžiagos, įskaitant siuvinėjimo siūlus, parduodamus atskirai nuo drobės ir specialiai pritaikytus tokiam siuvinėjimui.

21. Užtrauktukai.

22. Tekstile aptrauktos sagos ir sagtys.

23. Knygų aplankai iš tekstilės medžiagos.

24. Žaislai.

25. Avalynės tekstilinės dalys, išskyrus šiltą pamušalą.

26. Iš kelių komponentų sudaryti stalo patiesalai, kurių paviršiaus plotas ne didesnis kaip 500 cm2.

27. Orkaitės pirštinės ir šluostės.

28. Kiaušinių gaubtai.

29. Kosmetinės.

30. Tekstilės tabokinės.

31. Akinių, cigarečių ir cigarų, žiebtuvėlių ir šukų dėklai iš tekstilės audinio.

32. Sporto saugos reikmenys, išskyrus pirštines.

33. Tualeto reikmeninės.

34. Batų valymo reikmeninės.

35. Laidotuvių reikmenys.

36. Vienkartinio naudojimo produktai, išskyrus vatą.

Šiame Reglamente vienkartinio naudojimo produktais yra laikomi tokie tekstilės produktai, kurie gali būti panaudoti tiktai vieną kartą arba ribotą laiką ir kurių, jei jie buvo vartojami įprastai, neįmanoma restauruoti ir dar kartą panaudoti tam pačiam arba panašiam tikslui.

37. Tekstilės produktai, kuriuos reglamentuoja Europos farmakopėjos taisyklės, nevienkartinė tvarsliava, naudojama medicinos ir ortopedijos tikslams bei apskritai ortopediniai tekstilės produktai.

38. Tekstilės produktai, įskaitant virves, lynus ir virveles, išvardyti IV priedo 12 pozicijoje, paprastai naudojami:

a) kaip įrenginių komponentai gaminant ir apdorojant prekes;

b) kaip sudedamoji mechaninių įrenginių ir instaliacijų (pvz., šildymo, oro kondicionavimo ar apšvietimo), namų apyvokos ir kitokių įrenginių, automobilių ir kitų transporto priemonių dalis, arba reikalingi jų veikimui, priežiūrai ar įrengimui, išskyrus brezento apklotus ir tekstilinius automobilių priedus, parduodamus atskirai nuo transporto priemonių.

39. Saugos reikmėms skirti tekstilės gaminiai: saugos diržai, parašiutai, gelbėjimo liemenės, avariniai nuleidikliai, ugniagesių reikmenys, kulkoms atsparios liemenės ir specialūs saugos drabužiai (pvz., apsisaugoti nuo ugnies, chemikalų ar kitokių pavojingų poveikių).

40. Pripučiamos konstrukcijos (pvz., sporto salės, parodų paviljonai ar sandėliai), jeigu yra pateiktos šių įrenginių naudojimo instrukcijos ir techninės charakteristikos.

41. Burės.

42. Gyvūnų apranga.

43. Vėliavos ir vėliavėlės.

______________

IV PRIEDAS

PRODUKTAI, KURIEMS PRIVALOMAS ŽENKLINIMAS ARBA ŽYMĖJIMAS TIK BENDRĄJA ETIKETE

(10 straipsnio 1 dalies b punktas)

1. Grindų šluostės.

2. Valymo šluostės.

3. Apsiuvai ir papuošimai.

4. Pozumentai.

5. Diržai.

6. Petnešos.

7. Keliaraiščiai.

8. Batų raišteliai.

9. Kaspinai.

10. Guma.

11. Nauji pakavimo reikmenys, parduodami kaip nauji.

12. Špagatas, žemės ūkyje naudojamos virvės, virvelės, lynai ir trosai, kurie neįtraukti į III priedo 38 poziciją¹.

13. Stalo užtiesalai.

14. Nosinės.

15. Plaukų tinkleliai.

16. Kaklaraiščiai ir peteliškės vaikams.

17. Seilinukai, vonios pirštinės ir servetėlės veidui plauti.

18. Siuvimo, adymo ir siuvinėjimo siūlai, pateikiami mažmeninei prekybai mažais kiekiais ir kurių gryna masė neviršija 1 g.

19. Užuolaidų, portjerų ir štorų juostelės.

______________________

¹ Produktams, kuriuos apima šis punktas ir kurie parduodami atkarpomis, pakuotės ženklinimas bendrąja etikete turi būti toks, kaip ir ritės. Šiame punkte nurodytos virvės bei lynai yra ir kalnų ar vandens sportui naudojamos virvės bei lynai.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 440

2 priedas

TEKSTILĖS PLUOŠTŲ MIŠINIŲ KIEKYBINĖS ANALIZĖS TECHNINIS REGLAMENTAS

Šis techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato į Lietuvos rinką teikiamuose tekstilės produktuose naudojamų pluoštų mišinių kiekybinės analizės metodus.

Reglamentas privalomas visiems asmenims, teikiantiems į Lietuvos rinką tekstilės produktus, t. y.:

- gamintojams;

- gamintojų įgaliotiesiems atstovams;

- importuotojams.

Šiuo Reglamentu įteisinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/73/EC „Dėl tam tikrų dviejų komponentų tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės metodų“ ir Tarybos direktyvos 73/44/EEC „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su trijų komponentų pluoštų mišinių kiekybine analize, suvienodinimo“, nuostatos.

Įsigaliojimo data ir nuorodos į Reglamentą

Reglamentas įsigalioja nuo 2000 m. birželio 15 d. Teikiant nuorodas į Reglamentą, jį cituoti taip: „Tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės techninis reglamentas“.

Taikymo sritis

Reglamentas taikomas tam tikrų dviejų komponentų ir trijų komponentų tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės metodams, kuriais nustatoma tekstilės produktų pluoštų sudėtis:

- dviejų komponentų tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės metodai (1 dalis);

- trijų komponentų tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės metodai (2 dalis).

Atsakomybė už Reglamento nevykdymą

Asmenys, pažeidę Reglamento reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

1 dalis

DVIEJŲ KOMPONENTŲ TEKSTILĖS PLUOŠTŲ MIŠINIŲ KIEKYBINĖS ANALIZĖS METODAI

Taikymo sritis ir pagrindinės sąvokos

1 straipsnis.

Ši Reglamento dalis taikoma tam tikrų dviejų komponentų tekstilės pluoštų mišinių, įskaitant ir taškinių bandinių bei elementariųjų bandinių paruošimą, kiekybinės analizės metodams.

2 straipsnis.

Taškinis bandinys – tai analizei tinkamo dydžio bandinys, paimtas iš jungtinių bandinių, kurie savo ruožtu yra paimti iš analizei skirtų gaminių siuntos.

Elementarusis bandinys – tai ta taškinio bandinio dalis, kuri būtina atskiram bandymo rezultatui gauti.

3 straipsnis.

Atliekant dviejų komponentų pluoštų mišinių kiekybinę analizę, įskaitant ir taškinių bandinių bei elementariųjų bandinių paruošimą, turi būti taikomos Tekstilės pavadinimų techninio reglamento I ir II priedų nuostatos visuose oficialiuose bandymuose, kuriais nustatoma į rinką pateikiamų tekstilės produktų pluoštų sudėtis.

4 straipsnis.

Bet kuri laboratorija, atsakinga už dviejų komponentų pluoštų mišinių bandymus, kuriems nėra taikomo unifikuoto analizės metodo, tokių mišinių sudėtį nustato naudodama bet kurį turimą savo žinioje įteisintą metodą, analizės ataskaitoje nurodydama gautą rezultatą ir, kiek tai žinoma, taikyto metodo tikslumo lygį.

______________

I PRIEDAS

TAŠKINIŲ BANDINIŲ IR ELEMENTARIŲJŲ BANDINIŲ PARUOŠIMAS TEKSTILĖS PRODUKTŲ PLUOŠTO SUDĖČIAI NUSTATYTI

1. Taikymo sritis

Šiame priede pateikiama procedūra, kaip gauti tinkamo dydžio taškinius bandinius kiekybinei analizei atlikti (t. y. sveriančius ne daugiau kaip 100 g) iš jungtinių bandinių ir kaip atrinkti elementariuosius bandinius iš taškinių bandinių, kuriems buvo atliktas parengtinis apdorojimas nepluoštinei medžiagai pašalinti¹

2. Apibrėžimai

2.1. Siunta – tai medžiagos kiekis, įvertinamas pagal vienos bandymo serijos rezultatus. Tai gali būti, pavyzdžiui, vienos audinių siuntos visas audinys, visas audinys nuo metimo veleno, siūlų siunta, žaliavos pluošto pakas ar keli pakai.

2.2. Jungtinis bandinys – tai dalis siuntos, kuri atspindi visas jos savybes ir kurią galima naudoti laboratorijoje. Jungtinio bandinio dydis ir sudėtis turi būti tokie, kad apibūdintų siuntos savybes ir palengvintų darbą laboratorijoje²

2.3. Taškinis bandinys – tai jungtinio bandinio dalis, kuriai atliktas paruošiamasis apdorojimas nepluoštinei medžiagai pašalinti ir iš kurios imami elementarieji bandiniai. Taškinio bandinio dydis ir sudėtis turi būti tokie, kad atspindėtų visas jungtinio bandinio savybes³

2.4. Elementarusis bandinys – tai medžiagos dalis, reikalinga gauti atskiram bandymo rezultatui ir atrinkta iš taškinio bandinio.

3. Atrankos principas

Taškinis bandinys yra paimamas taip, kad visiškai atspindėtų jungtinį bandinį.

Elementarieji bandiniai iš taškinio bandinio imami taip, kad kiekvienas iš jų atspindėtų taškinį bandinį.

4. Bandinių iš laisvų pluoštų atrinkimas

4.1. Neorientuotieji pluoštai. Taškinis bandinys gaunamas atsitiktinai parenkant kuokštelius iš jungtinio bandinio. Visą taškinį bandinį kruopščiai sumaišykite laboratorine karšimo mašina⁴. Atlikite karšinio ar mišinio kartu su laisvais pluoštais ir prilipusiais prie maišymui naudoto įrengimo pluoštais paruošiamąjį apdorojimą. Tada atrinkite elementariuosius bandinius, proporcingus atitinkamai masei, iš karšinio ar mišinio, iš laisvų pluoštų ir prilipusių prie įrengimo pluoštų.

Jeigu karšinys po paruošiamojo apdorojimo lieka nepakitęs, pasirinkite elementariuosius bandinius 4.2 aprašyta tvarka. Jeigu paruošiamojo apdorojimo metu karšinys suardomas, kiekvieną elementarųjį bandinį pasirinkite atsitiktinai paimdami ne mažiau kaip 16 mažų tinkamo ir maždaug vienodo dydžio kuokštelių ir tada juos sujunkite.

4.2. Orientuotieji pluoštai (karšiniai, sluoksna, pusverpaliai). Iš jungtinio bandinio bet kurių vietų iškerpama ne mažiau kaip 10 skersinių atkarpų, kurių kiekvienos masė apytikriai 1,0 g. Atlikite taip sudaryto taškinio bandinio paruošiamąjį apdorojimą. Vėl sujunkite skersines atkarpas, sudėdami jas vieną prie kitos ir, iškirpus tokią dalį, kurioje būtų kiekvienos iš 10 atkarpų dalis, gaunamas elementarusis bandinys.

5. Siūlų bandinių atrinkimas

5.1. Siūlai pakuotėse arba sruogose. Atrinkite bandinius iš visų pakuočių, sudarančių jungtinį bandinį.

Iš kiekvienos pakuotės paimkite atitinkamus siūlų ilgius, užvyniodami vienodo apsisukimų skaičiaus sruogas ant lankčio⁵ ar kokiais kitais būdais. Norint suformuoti taškinį bandinį sulyginkite galus, sudėdami vieną greta kito kaip bendrą sruogą arba kaip kuodelį, užtikrindami, kad kiekvienos pakuotės sruogos ar kuodeliai turėtų vienodus ilgius.

Atlikite taškinio bandinio paruošiamąjį apdorojimą.

Iš taškinio bandinio paimkite elementariuosius bandinius, atkirpdami iš sruogos ar kuodelio vienodo ilgio siūlų pluoštelį, apimantį visus juose esančius siūlus.

Jeigu siūlo teksas yra t, o iš jungtinio bandinio pasirinktų pakuočių skaičius yra n, tai, norint gauti 10 g taškinį bandinį, siūlo ilgis, kurį reikia atvynioti iš kiekvienos pakuotės, yra

10⁶ cm

––––

Nt

Jeigu nt yra didelis, t. y. daugiau kaip 2000, suvyniokite sunkesnę sruogą ir įpjaukite ją dviejose vietose taip, kad sudarytumėte tinkamos masės kuodelį. Bet kurio kuodelio formos bandinio galai turi būti tvirtai surišti prieš paruošiamąjį apdorojimą, o elementarieji bandiniai imami iš atkarpos, esančios toli nuo surišimo juostos.

5.2. Siūlai ant metimo veleno. Paimkite ne trumpesnį kaip 20 cm ilgio taškinį bandinį, atkirpdami siūlus nuo metimo galo ir apimdami visus siūlus metime, išskyrus krašto siūlus, kurie yra atmetami. Suriškite siūlų pluoštelį prie vieno galo. Jeigu bandinys yra per daug didelis bet kokiam paruošiamajam apdorojimui, tai jis padalijamas į dvi ar daugiau dalių, kurių kiekviena, parengiant jas paruošiamajam apdorojimui, yra surišama, o po apdorojimo atskiros dalys vėl sujungiamos. Paimkite elementarųjį bandinį, atkirpdami atitinkamą taškinio bandinio dalį nuo to galo, kuris yra toliau nuo surišimo juostos ir apimant visus siūlus metime. Kai metimo siūlų skaičius yra N, o ilginis tankis, išreikštas teksais, yra t, tai 1 g masės bandinio ilgis centimetrais yra

10⁶ cm

––––

Nt

6. Medžiagų bandinių atrinkimas

6.1. Iš jungtinio vienos atkarpos bandinio

- atkirpkite įstrižą juostelę nuo vieno kampo iki kito ir nukirpkite kraštus. Ši juostelė ir yra taškinis bandinys. Kad gautumėte x g taškinio bandinio, juostelės plotas turi būti

x10⁴ cm²

––––

G

čia G – medžiagos 1 m² masė gramais.

Atlikite taškinio bandinio paruošiamąjį apdorojimą, o tada perkirpkite juostelę skersai į keturias lygias atraižas ir uždėkite vieną ant kitos.

Pasidarykite elementariuosius bandinius iš bet kurios susluoksniuotos medžiagos dalies, kirpdami per visus sluoksnius taip, kad kiekvieną bandinį sudarytų vienoda kiekvieno sluoksnio atraiža.

Jeigu medžiaga yra raštuota, taškinio bandinio plotis, matuojant paraleliai metmenims, turi būti ne mažesnis kaip vieno rašto piešinio raporto pasikartojimas. Jeigu, įvykdžius šią sąlygą, taškinis bandinys yra per didelis, kad būtų tiriamas visas, perkirpkite jį į lygias dalis, atlikite jų paruošiamąjį apdorojimą atskirai ir prieš pasirinkdami elementariuosius bandinius uždėkite tas dalis vieną ant kitos taip, kad atitinkamos piešinio dalys nesutaptų.

6.2. Iš jungtinio kelių atkarpų bandinio

- kiekviena atkarpa paruošiama kaip aprašyta 6.1 ir visi rezultatai pateikiami atskirai.

7. Gaminių bandinių atrinkimas

Jungtinį bandinį paprastai sudaro visas gaminys arba tą gaminį atstojanti dalis.

Jei reikia, nustatykite įvairių gaminio dalių, kurių pluošto sudėtis yra skirtinga, procentinį santykį, kad patikrintumėte, ar tai atitinka Tekstilės pavadinimų techninio reglamento 9 straipsnį.

Pasirinkite taškinį bandinį, reprezentuojantį gatavo gaminio, kurio sudėtis nurodyta etiketėje, dalį. Jeigu gaminys turi keletą etikečių, pasirinkite taškinius bandinius iš kiekvienos dalies, atitinkančios tam tikrą etiketę.

Jeigu gaminys, kurio sudėtis turi būti nustatyta, nėra vientisas, gali prireikti pasirinkti taškinius bandinius iš kiekvienos gaminio dalies bei nustatyti įvairių dalių santykines proporcijas su visu aptariamu gaminiu.

Tada apskaičiuokite dalis procentais, atsižvelgdami į atrinktų bandinių dalių santykines proporcijas.

Atlikite taškinių bandinių paruošiamąjį apdorojimą.

Tada pasirinkite elementariuosius bandinius iš taškinių bandinių, kuriems buvo atliktas paruošiamasis apdorojimas.

______________

II PRIEDAS

TAM TIKRŲ DVIEJŲ KOMPONENTŲ PLUOŠTŲ MIŠINIŲ KIEKYBINĖS ANALIZĖS METODAI

1. BENDROJI DALIS

Įvadas

Pluoštų mišinių kiekybinės analizės metodai grindžiami dviem pagrindiniais procesais: mechaniniu ir cheminiu pluoštų atskyrimu.

Jei tik įmanoma, reikėtų taikyti mechaninio atskyrimo metodą, kadangi juo gaunami rezultatai paprastai yra tikslesni nei gaunami cheminiu metodu. Jis gali būti taikomas įvairiems tekstilės produktams, kurių pluošto komponentai nesudaro labai glaudaus mišinio kaip, pavyzdžiui, siūlams, kurių kiekvienas elementas sudarytas tik iš vieno tipo pluošto, ar audiniams, kurių metmenų ir ataudų pluoštai yra skirtingi, ar trikotažo medžiagoms, kurią galima išardyti ir kuri sudaryta iš skirtingų tipų siūlų.

Apskritai cheminės kiekybinės analizės metodai grindžiami selektyviu atskirų komponentų ištirpinimu. Pašalinus vieną komponentą, netirpi liekana pasveriama, o tirpaus komponento dalis apskaičiuojama pagal masės sumažėjimą. Priedo pirmoje dalyje pateikiama bendra informacija, tinkanti šiuo metodu tiriant nepriklausomai nuo jų sudėties visų pluoštų mišinius, apie kuriuos rašoma šiame priede. Taigi ji turi būti taikoma kartu su tolesniais šio priedo atskirais skyriais, kuriuose išsamiai aprašomos procedūros, taikomos skirtingų pluoštų mišiniams. Kartais analizė grindžiama ne selektyviu komponentų tirpinimo principu; tokiais atvejais atitinkamame skyriuje pateikiamas išsamus aprašymas.

Pluoštų mišiniuose, juos apdorojant, ir rečiau gatavuose tekstilės produktuose gali būti natūraliai atsiradusių ar specialiai apdorojimo metu pridėtų nepluoštinių medžiagų, pavyzdžiui, riebalų, vaškų ar apretų, arba vandenyje tirpių medžiagų. Nepluoštinės medžiagos prieš analizę turi būti pašalintos. Todėl pateikiamas ir metodas alyvai, riebalams, vaškui ir vandenyje tirpioms medžiagoms pašalinti.

Be to, tekstilės produktuose gali būti dervų ar kitų medžiagų, pridėtų dėl specialių savybių suteikimo. Tokios medžiagos, išimtiniais atvejais ir dažai, gali trukdyti komponento ir tirpiklio sąveikai ir(arba) iš dalies ar visiškai jame ištirpti. Taigi dėl šio tipo pridėtų medžiagų rezultatai gali būti klaidingi, todėl jos turi būti pašalintos prieš analizuojant bandinį. Jeigu tokių pridėtų medžiagų pašalinti neįmanoma, šiame priede aprašyti kiekybinės cheminės analizės metodai netaikytini.

Dažytose medžiagose esantys dažai laikomi sudedamąja pluošto dalimi, todėl jų šalinti nereikia.

Bandymai atliekami remiantis sauso bandinio mase, todėl pateikiama procedūra, kaip ją nustatyti.

Rezultatas yra gaunamas kiekvieno sauso pluošto masei taikant drėgnumo atstatymo sutartinius dydžius, kurie yra išvardyti Tekstilės pavadinimų techninio reglamento II priede.

Prieš pradedant bet kokį bandymą, turi būti identifikuoti visi mišinyje esantys pluoštai. Taikant kai kuriuos metodus, reagentas tirpiam komponentui ištirpdyti gali iš dalies ištirpdyti ir netirpų mišinio komponentą. Kur įmanoma, pasirenkami reagentai, mažai veikiantys arba visai neveikiantys netirpius pluoštus. Jeigu žinoma, kad bandymo metu sumažės masė, rezultatas turi būti patikslintas; šiam tikslui pateikiami ir korekcijos koeficientai. Šie koeficientai buvo nustatyti keliose laboratorijose, apdorojant, kaip nurodyta analizės metode, išvalytus paruošiamojo apdorojimo metu pluoštus su atitinkamais reagentais. Šie korekcijos koeficientai taikomi tik nesuardytiems pluoštams, o jei pluoštai prieš apdorojimą arba jo metu susiskaidė, gali prireikti taikyti kitus korekcijos koeficientus. Aprašytos procedūros taikomos vienkartiniams bandymams. Vykdant mechaninį ar cheminį atskyrimą, atskirų bandinių bandymus reikia pakartoti bent du kartus. Patvirtinimui, jei techniškai įmanoma, rekomenduojama taikyti alternatyvias procedūras, kai pirmiausia ištirpinama ta sudedamoji dalis, kuri standartinio metodo metu išlieka netirpi.

I. BENDRA INFORMACIJA, SUSIJUSI SU TEKSTILĖS PLUOŠTŲ MIŠINIŲ KIEKYBINĖS CHEMINĖS ANALIZĖS METODAIS

Informacija yra susijusi su metodais, taikomais pluoštų mišinių kiekybinei cheminei analizei.

I.1. Objektas ir taikymo sritis

Kiekvieno metodo taikymo sritis nusako, kuriems pluoštams taikomas metodas.

I.2. Principas

Identifikavus mišinio komponentus, nepluoštinė medžiaga pašalinama tinkamu paruošiamuoju apdorojimu, o tada pašalinamas vienas komponentas pasirinktu ištirpinimo būdu⁶. Netirpi liekana pasveriama ir pagal masės sumažėjimą apskaičiuojama tirpaus komponento dalis. Išskyrus tuos atvejus, kai tai sukelia techninių sunkumų, pirmiau geriau ištirpdyti tą pluoštą, kurio yra daugiau, taigi liekana yra pluoštas, kurio mažiau.

I.3. Medžiagos ir įranga

I.3.1. Prietaisai

I.3.1.1. Filtravimo tigliai ir pakankamai dideli svėrimo indai, kad sutalpintų tokius tiglius, arba bet koks kitas prietaisas, kuriuo galima gauti tapačius rezultatus.

I.3.1.2. Vakuuminė kolba.

I.3.1.3. Eksikatorius su indikatoriniu silikoniniu geliu.

I.3.1.4. Vėdinama krosnelė bandiniams džiovinti (150±3)°C temperatūroje.

I.3.1.5. 0,0002 g tikslumo analitinės svarstyklės.

I.3.1.6. Soksleto ekstrahavimo aparatas ar kitas prietaisas, kuriuo galima gauti tapačius rezultatus.

I.3.2. Reagentai

I.3.2.1. Šviesusis perdistiliuotas petrolio eteris, verdantis nuo 40°C iki 60°C temperatūroje.

I.3.2.2. Kiti reagentai tiksliai aprašyti kiekvieno metodo atitinkamame skyriuje. Visi naudojami reagentai turi būti chemiškai gryni.

I.3.2.3. Distiliuotas ar dejonizuotas vanduo.

I.4. Bandymų klimato sąlygos

Kadangi nustatoma sauso bandinio masė, bandinio kondicionuoti ar bandymą atlikti kondicinėje aplinkoje nereikia.

I.5. Taškinis bandinys

Iš jungtinio bandinio paimkite taškinį bandinį, kuris turi būti pakankamo dydžio, kad jo pakaktų visiems reikalingiems elementariesiems bandiniams, kurių kiekvieno masė yra ne mažesnė kaip 1 g.

I.6. Paruošiamasis taškinio bandinio apdorojimas⁷

Jei bandinyje yra medžiagos, į kurią neatsižvelgiama skaičiuojant santykį procentais pagal Tekstilės pavadinimų techninio reglamento 12 straipsnio 3 dalį, ji turi būti pašalinta tinkamu metodu, neturinčiu įtakos kitoms pluošto sudedamosioms dalims.

Todėl nepluoštinė medžiaga, kurią galima ekstrahuoti šviesiuoju petrolio eteriu ir vandeniu, pašalinama normaliomis sąlygomis išdžiovintą bandinį apdorojant Soksleto aparate šviesiuoju petrolio eteriu vieną valandą ne mažesniu kaip šešių ciklų per valandą dažniu. Leiskite šviesiajam petrolio eteriui išgaruoti iš bandinio, kuris po to ekstrahuojamas tiesiogiai jį apdorojant, pirmiausia valandą mirkant bandinį kambario temperatūros vandenyje, o po to mirkant dar vieną valandą (65±5)°C temperatūros vandenyje, kartais tirpalą pamaišant. Tirpalo ir bandinio tūrių santykis turi būti 100:1. Vandens perteklius iš bandinio pašalinamas nuspaudžiant, nusiurbiant ar centrifuguojant, tada bandinys natūraliai išdžiovinamas.

Jei nepluoštinė medžiaga negali būti ekstrahuota šviesiuoju petrolio eteriu ir vandeniu, ji turi būti pašalinta aukščiau aprašytą vandens metodą pakeičiant kitu tinkamu metodu, kuris nepakeistų iš esmės pluošto sudėtinių dalių. Tačiau reikia pastebėti, jog įprastu būdu šviesiuoju petrolio eteriu ir vandeniu apdorojant kai kuriuos nebalintus natūralius augalinius pluoštus (pvz., džiutą, koiro pluoštą), visos natūralios nepluoštinės medžiagos nepašalinamos. Vis dėlto papildomas paruošiamasis apdorojimas netaikomas, nebent bandinyje būtų apdailos preparatų, netirpstančių nei šviesiajame petrolio eteryje, nei vandenyje.

Bandymų protokoluose turi būti išsamiai aprašyti taikyti paruošiamojo apdorojimo metodai.

I.7. Bandymų atlikimo tvarka

I.7.1. Bendrieji nurodymai

I.7.1.1. Džiovinimas

Visas džiovinimo operacijas vykdykite ne trumpiau kaip keturias valandas ir ne ilgiau kaip šešiolika valandų (105±3)°C temperatūroje vėdinamoje krosnelėje su sandariai uždarytomis durelėmis. Jeigu džiovinimas trunka mažiau nei keturiolika valandų, bandinys turi būti pasvertas, įsitikinti, jog bandinio masė tapo pastovi. Laikoma, kad masė tapo pastovi, jei po tolesnio džiovinimo dar 60 minučių ji pakito ne daugiau kaip 0,05%.

Džiovinimo, aušinimo ir svėrimo metu nelieskite tiglių ir svėrimo indų, bandinių ar liekanų neapsaugotomis rankomis.

Bandinius džiovinkite svėrimo indelyje, greta pasidėję jo kamštį. Po džiovinimo, prieš išimdami svėrimo indelį iš krosnelės, jį užkimškite ir greitai perkelkite į eksikatorių.

Filtravimo tiglį su jo dangteliu svėrimo indelyje džiovinkite krosnelėje. Po džiovinimo užkimškite svėrimo indelį ir greitai jį perkelkite į eksikatorių.

Jei naudojamas ne filtravimo tiglis, džiovinimas krosnelėje turi būti atliekamas taip, kad sausų pluoštų masė būtų nustatyta be nuostolių.

I.7.1.2. Aušinimas

Atlikite visas aušinimo operacijas eksikatoriuje, pastarąjį padėję prie svarstyklių, kol svėrimo indeliai neatvės visiškai, tačiau bet kokiu atveju ne mažiau kaip dvi valandas.

I.7.1.3. Svėrimas

Ataušinę pasverkite svėrimo indus ne vėliau kaip per dvi minutes po jų išėmimo iš eksikatoriaus. Pasverkite 0,0002 g tikslumu.

I.7.2. Procedūra

Iš taškinio bandinio, kuriam atliktas paruošiamasis apdorojimas, paimkite ne mažiau kaip 1 g sveriantį elementarųjį bandinį. Siūlą ar medžiagą sukarpykite į maždaug 10 mm atraižas, kuo smulkiau. Išdžiovinkite bandinį svėrimo indelyje, ataušinkite jį eksikatoriuje ir pasverkite. Po to perkelkite bandinį į stiklinį indą, aprašytą atitinkamame taikomo metodo skyriuje, nedelsdami pasverkite tuščią svėrimo indelį ir pagal skirtumą apskaičiuokite sauso bandinio masę. Baikite bandymą, kaip aprašyta atitinkamame skyriuje apie taikomą metodą. Ištirkite liekaną mikroskopu, kad įsitikintumėte, jog apdorojimo metu tirpus pluoštas buvo tikrai pašalintas.

I.8. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

Netirpaus komponento masę išreikškite procentais bendroje mišinio pluoštų masėje. Tirpaus komponento procentinė dalis apskaičiuojama pagal skirtumą. Apskaičiuokite rezultatus pagal gryno sauso bandinio masę, patikslintą: a) atitinkamais drėgnumo atstatymo sutartiniais dydžiais, ir b) korekcijos koeficientais, įvertinančiais medžiagos netekimą paruošiamojo apdorojimo ir analizės metu. Apskaičiavimams taikoma I.8.2 pateikta formulė.

I.8.1. Netirpaus komponento procentinės dalies apskaičiavimas, remiantis gryno sauso bandinio mase, nekreipiant dėmesio į pluošto masės netekimą paruošiamojo apdorojimo metu:

čia:

P1 – švaraus sauso netirpaus komponento masės procentinė dalis;

m – sauso bandinio masė po paruošiamojo apdorojimo;

r – sauso likučio masė;

d – korekcijos koeficientas, įvertinantis netirpaus komponento masės sumažėjimą veikiant reagentu. Atitinkamos d reikšmės pateikiamos kiekvieno metodo atitinkamame skyriuje.

Tokios d reikšmės yra įprastos vertės, taikomos chemiškai nesuardytiems pluoštams.

I.8.2. Netirpaus komponento procentinės dalies apskaičiavimas, remiantis gryno sauso bandinio mase, patikslinant sutartiniais dydžiais ir prireikus korekcijos koeficientais, įvertinančiais masės sumažėjimą paruošiamojo apdorojimo metu:

čia:

P_1A – netirpaus komponento masės procentinė dalis, patikslinta pagal atitinkamus leidžiamus sutartinius dydžius ir įvertinant masės netekimą paruošiamojo apdorojimo metu;

P₁ – gryno sauso netirpaus komponento procentinė dalis, apskaičiuota pagal I.8.1 pateiktą formulę;

a₁ – sutartinis dydis, taikomas netirpiam komponentui (žr. Tekstilės pavadinimų techninio reglamento II priedą);

a₂ – sutartinis dydis, taikomas tirpiam komponentui (žr. Tekstilės pavadinimų techninio reglamento II priedą);

b₁ – netirpaus komponento masės sumažėjimo paruošiamojo apdorojimo metu procentinė dalis;

b₂ – tirpaus komponento masės sumažėjimo paruošiamojo apdorojimo metu procentinė dalis.

Antrojo komponento procentinė dalis P2A yra lygi 100 – P1A.

Jei buvo atliekamas specialus paruošiamasis apdorojimas, turi būti nustatytos b1 ir b2 reikšmės, jei įmanoma, atliekant kiekvieno gryno pluošto komponentų paruošiamąjį apdorojimą, taikytą bandymo metu. Gryni pluoštai yra tie, kuriuose nėra jokių nepluoštinių medžiagų, išskyrus tas, kurios juose paprastai būna (arba natūraliai, arba patenka gamybinio proceso metu), ir tokios būklės (nebalinti, balinti), kokios jie pasitaiko analizuojamoje medžiagoje.

Jei nėra jokių grynų atskirų sudedamųjų pluoštų, naudojamų analizuojamos medžiagos gamyboje, turi būti taikomos vidutinės b1 ir b2 reikšmės, gautos tiriant grynus pluoštus, panašius į tiriamo mišinio pluoštus.

Jei taikomas įprastas paruošiamasis apdorojimas, ekstrahuojant šviesiuoju petrolio eteriu ir vandeniu, į korekcijos koeficientus b1 ir b2 galima apskritai nekreipti dėmesio, išskyrus nebalintą medvilnę, nebalintus linus ir nebalintą kanapių pluoštą, kai nuostolis dėl paruošiamojo apdorojimo paprastai yra 4%, ir polipropileno atveju, kai nuostolis yra 1%.

Atliekant apskaičiavimus kitų pluoštų bandymų metu į nuostolius dėl paruošiamojo apdorojimo paprastai nekreipiama dėmesio.

II. KIEKYBINĖS ANALIZĖS METODAS, GRINDŽIAMAS MECHANINIU ATSKYRIMU

II.1. Taikymo sritis

Šis metodas taikomas visų tipų tekstilės pluoštams, kurie nesudaro glaudaus mišinio ir kuriuos įmanoma atskirti rankomis.

II.2. Principas

Identifikavus tekstilės produkto sudedamąsias dalis, nepluoštinė medžiaga pašalinama atliekant atitinkamą paruošiamąjį apdorojimą, o tada pluoštai atskiriami rankomis, išdžiovinami ir pasveriami, kad būtų galima apskaičiuoti kiekvieno pluošto proporciją mišinyje.

II.3. Prietaisai

II.3.1. Svėrimo indelis ar kitas prietaisas, leidžiantis gauti tapačius rezultatus.

II.3.2. Eksikatorius su indikatoriniu silikoniniu geliu.

II.3.3. Vėdinama krosnelė bandiniams džiovinti (105±3)°C temperatūroje.

II.3.4. 0,0002 g tikslumo analitinės svarstyklės.

II.3.5. Soksleto ekstrahavimo aparatas ar kitas prietaisas, leidžiantis gauti tapačius rezultatus.

II.3.6. Adata.

II.3.7. Sukromatis ar panašus prietaisas.

II.4. Reagentai

II.4.1. Šviesusis perdistiliuotas petrolio eteris, verdantis (40-60)°C temperatūroje.

II.4.2. Distiliuotas ar dejonizuotas vanduo.

II.5. Bandymų klimato sąlygos

Žr. I.4.

II.6. Taškinis bandinys

Žr. I.5.

II.7. Paruošiamasis taškinio bandinio apdorojimas

Žr. I.6.

II.8. Bandymų atlikimo tvarka

II.8.1. Siūlo analizė

Iš taškinio bandinio, kuriam atliktas paruošiamasis apdorojimas, išsirinkite ne mažiau kaip 1 g sveriantį bandinį. Jeigu siūlas labai plonas, analizei gali būti imama ne mažiau kaip 30 metrų siūlo nepriklausomai nuo jo masės.

Sukarpykite siūlą į atitinkamo ilgio atkarpas bei atskirkite skirtingus pluoštus su adata ir, jei reikia, sukromačiu. Taip atskirti skirtingų rūšių pluoštai sudedami į prieš tai pasvertus svėrimo indelius ir džiovinami (105±3)°C temperatūroje, kol masė tampa pastovi, kaip aprašyta I.7.1 ir I.7.2.

II.8.2. Medžiagos analizė

Iš taškinio bandinio, kuriam atliktas paruošiamasis apdorojimas, kuo toliau nuo visų audinio kraštų išsirinkite bandinį, sveriantį ne mažiau kaip 1 g, kruopščiai apkarpytais kraštais, kad nebrigztų ir nesutaptų su ataudų ar metmenų siūlais, arba trikotažo medžiagų atveju – pagal stulpelius ir eilutes. Atskirkite skirtingų tipų pluoštus, surinkite juos į prieš tai pasvertus svėrimo indelius ir tęskite, kaip aprašyta II.8.1.

II.9. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

Kiekvienos pluošto sudedamosios dalies masę išreikškite procentais bendroje mišinio pluoštų masėje. Apskaičiuokite rezultatus pagal gryno sauso bandinio masę, patikslintą: a) atitinkamais drėgnumo atstatymo sutartiniais dydžiais, ir b) korekcijos koeficientais, įvertinančiais medžiagos netekimą paruošiamojo apdorojimo metu.

II.9.1. Gryno sauso pluošto masių procentinės dalies apskaičiavimas, neatsižvelgiant į pluošto masės netekimą paruošiamojo apdorojimo metu:

čia:

P1 – pirmojo švaraus sauso komponento masės procentinė dalis;

m1 – pirmojo švaraus sauso komponento masė;

m2 – antrojo švaraus sauso komponento masė.

II.9.2. Kiekvieno komponento procentinės dalies apskaičiavimui, patikslinant atitinkamomis leidžiamomis paklaidomis ir prireikus korekcijos koeficientais, įvertinant medžiagos netekimą paruošiamojo apdorojimo metu, žr. I.8.2.

III.1. Metodų tikslumas

Atskirų metodų tikslumas susijęs su rezultatų pasikartojimu.

Pasikartojimas siejasi su patikimumu, t. y. eksperimentų, atliktų skirtingose laboratorijose ar skirtingu laiku, tiriant tuo pačiu metodu tos pačios sudėties mišinį, rezultatų atitikimu.

Pasikartojimas yra išreiškiamas rezultatų patikimumo ribomis, kai patikimumo lygis yra 95%.

Tai reiškia, kad bandymų rezultatai, identiškus ir pastovius mišinius tiriant keletą kartų skirtingose laboratorijose, vienodai ir teisingai taikant metodą, skiriasi tik penkiais atvejais iš 100.

III.2. Bandymo protokolas

III.2.1. Nurodykite, kad analizė buvo atlikta pagal šį metodą.

III.2.2. Išsamiai aprašykite bet kokį specialų paruošiamąjį apdorojimą (žr. I.6).

III.2.3. Pateikite atskirus rezultatus ir aritmetinį vidurkį 0,1 tikslumu.

2. SPECIALŪS METODAI – SANTRAUKA

Metodas	Taikymo sritis		Reagentas
	I komponentas	II komponentas
1	Acetatinis	Tam tikri kiti pluoštai	Acetonas
2	Tam tikri baltyminiai pluoštai	Tam tikri kiti pluoštai	Hipochloritas
3	Viskozės, vario amoniakinis pluoštas ar tam tikrų tipų modalinis pluoštas	Medvilnė	Skruzdžių rūgštis ir cinko chloridas
4	Poliamidinis ar nailonas	Tam tikri kiti pluoštai	80% m/m skruzdžių rūgštis
5	Acetatinis	Triacetatinis	Benzilo alkoholis
6	Triacetatinis	Tam tikri kiti pluoštai	Dichlorometanas
7	Tam tikri celiuliozės pluoštai	Poliesterinis	75% m/m sieros rūgštis
8	Akrilinis, tam tikras modifikuotas akrilinis ar tam tikri chloropluoštai	Tam tikri kiti pluoštai	Dimetilformamidas
9	Tam tikri chloropluoštai	Tam tikri kiti pluoštai	55,5/44,5 anglies disulfido ir acetono mišinys
10	Acetatinis	Tam tikri chloropluoštai	Ledinė acto rūgštis
11	Šilkas	Vilna ar gyvūno plaukai	75% m/m sieros rūgštis
12	Džiuto	Tam tikri gyvūno plaukai	Metodas, nustatant azoto kiekį
13	Polipropileninis	Tam tikri kiti pluoštai	Ksilolas
14	Chloropluoštai (vinilo chlorido homopolimerai)	Tam tikri kiti pluoštai	Koncentruotos sieros rūgšties metodas
15	Chloropluoštai, tam tikras modifikuotas akrilinis, tam tikri elastano pluoštai, acetatinis, triacetatinis	Tam tikri kiti pluoštai	Cikloheksanonas

1 METODAS

ACETATINIS PLUOŠTAS SU TAM TIKRAIS KITAIS PLUOŠTAIS

(Acetono metodas)

1. Taikymo sritis

Šis metodas taikomas, prieš bandymą pašalinus nepluoštines medžiagas, tokiems dviejų komponentų mišiniams:

1. acetatinio pluošto (19)^*

su

2. vilna (1), gyvūno plaukais (2 ir 3), šilku (4), medvilne (5), lino (7), tikrųjų kanapių pluoštu (8), džiuto (9), Manilos kanapėmis (10), liucernos (11), koiro pluoštu (12), karklo (13), ramės (14), sizalio (15), vario amoniakiniu (21), modaliniu pluoštu (22), baltyminiu pluoštu (23), viskozės (25), akriliniu (26), poliamidiniu ar nailono (30) ir poliesteriniu pluoštu (34).

Šis metodas jokiu būdu netaikomas acetatiniams pluoštams, kurių paviršius buvo deacetilintas.

2. Principas

Acetatinis pluoštas iš žinomos sauso mišinio masės yra ištirpinamas acetone. Liekana surenkama, išplaunama, išdžiovinama ir pasveriama; jos masė, prireikus patikslinta, išreiškiama sauso mišinio masės procentine dalimi. Sauso acetatinio pluošto procentinė dalis apskaičiuojama pagal skirtumą tarp sauso bandinio masės ir liekanos masės.

3. Papildomi prietaisai ir reagentai

3.1. Prietaisas

Ne mažesnės kaip 200 ml talpos kūginės kolbos su stikliniais šlifuotais kamščiais.

3.2. Reagentas

Acetonas.

4. Bandymo atlikimo tvarka

Vadovaukitės procedūra, aprašyta bendruosiuose nurodymuose, ir atlikite tokius veiksmus:

Bandinį, įdėtą į ne mažesnę kaip 200 ml talpos kūginę kolbą su stikliniu šlifuotu kamščiu, užpilkite acetonu, po 100 ml kiekvienam bandinio gramui, pakratykite kolbą ir palikite ją kambario temperatūroje 30 minučių, kartais ją pajudindami, o tada tirpalas dekantuojamas per pasvertą filtravimo tiglį.

Pakartokite procedūrą dar du kartus (ekstrahavimas atliekamas tris kartus), tačiau dabar tirpinimo trukmė – tik 15 minučių, kad bendras apdorojimo acetonu laikas būtų viena valanda. Perdėkite liekaną į filtravimo tiglį. Filtravimo tiglyje esančią liekaną perplaukite acetonu ir nusausinkite nusiurbdami. Vėl pripildykite tiglį acetonu ir leiskite jam nutekėti.

Galiausiai nusausinkite tiglį nusiurbdami, išdžiovinkite tiglį ir liekaną, ataušinkite juos ir pasverkite.

5. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

Apskaičiuokite rezultatus kaip aprašyta bendruosiuose nurodymuose. d reikšmė yra 1,00.

6. Tikslumas

Šiuo metodu tiriant homogeninį tekstilės medžiagų mišinį, gautų rezultatų patikimumo ribos yra ne didesnės kaip ± 1, kai patikimumo lygis yra 95%.

2 METODAS

TAM TIKRI BALTYMINIAI PLUOŠTAI SU KAI KURIAIS KITAIS PLUOŠTAIS

(Metodas, naudojant hipochloritą)

1. Taikymo sritis

Šis metodas taikomas, prieš bandymą pašalinus nepluoštines medžiagas, tokiems dviejų komponentų mišiniams:

1. tam tikrų baltyminių pluoštų, būtent: vilnos (1), gyvūno plaukų (2 ir 3), šilko (4), proteino (23)

su

2. medvilne (5), vario amoniakiniu pluoštu (21), viskozės (25), akriliniu (26), chloropluoštu (27), poliamidiniu ar nailono (30), poliesteriniu (34), polipropileniniu (36), elastano (42) ir stiklo pluoštu (43).

Jeigu sudėtyje yra skirtingų baltyminių pluoštų, metodas pateikia jų bendrą kiekį, o ne kiekvieno jų kiekį atskirai.

2. Principas

Iš žinomos sauso mišinio masės baltyminis pluoštas yra ištirpinamas hipochlorito tirpalu. Liekana yra surenkama, išplaunama, išdžiovinama ir pasveriama; jos masė, prireikus patikslinta, išreiškiama sauso mišinio masės procentine dalimi. Sauso baltyminio pluošto procentinė dalis apskaičiuojama pagal skirtumą tarp sauso bandinio masės ir liekanos masės.

Gaminant hipochlorito tirpalą gali būti naudojamas arba ličio hipochloritas, arba natrio hipochloritas.

Ličio hipochloritas rekomenduojamas tada, kai atliekama mažai bandymų arba kai bandymai vykdomi su gana ilgomis pertraukomis. Taip yra todėl, kad hipochlorito kiekis kietame ličio hipochlorite – priešingai nei natrio hipochlorite – faktiškai yra pastovus. Jeigu žinoma hipochlorito procentinė dalis, hipochlorito kiekio prieš kiekvieną bandymą jodometriniu būdu tikrinti nereikia, kadangi gali būti naudojama pastovi pasverta ličio hipochlorito dalis.

3. Papildomi prietaisai ir reagentai

3.1. Prietaisai

1) 250 ml Erlenmejerio kolba su matinio stiklo kamščiu.

2) Termostatas, reguliuojamas iki (20±2)°C.

3.2. Reagentai

i) Hipochlorito reagentas

a) Ličio hipochlorito tirpalas

Jį sudaro šviežiai pagamintas tirpalas, kuriame yra (35±2) g/l aktyvaus chloro (maždaug 1 M), į kurį įpilama (5±0,5) g/l ištirpinto natrio hidroksido. Tam tikslui 100 gramų ličio hipochlorito, kuriame yra 35% aktyvaus chloro (arba 115 gramų, jei yra 30% aktyvaus chloro) ištirpinkite maždaug 700 ml distiliuoto vandens, pridėkite 5 gramus natrio hidroksido, ištirpinto maždaug 200 ml distiliuoto vandens, ir dar praskieskite distiliuotu vandeniu iki 1 litro. Šviežiai padaryto tirpalo jodometriniu būdu tikrinti nereikia.

b) Natrio hipochlorito tirpalas

Jį sudaro šviežiai pagamintas tirpalas, kuriame yra (35±2) g/l aktyvaus chloro (maždaug 1 M), į kurį įpilama (5±0,5) g/l prieš tai ištirpinto natrio hidroksido.

Prieš kiekvieną bandymą patikrinkite tirpalo aktyvaus chloro kiekį jodometriniu būdu.

ii) Skiestas acto rūgšties tirpalas

Atskieskite 5 ml ledinės acto rūgšties vandeniu iki 1 litro.

4. Bandymo atlikimo tvarka

Vadovaukitės procedūra, aprašyta bendruosiuose nurodymuose, ir atlikite tokius veiksmus: maždaug 1 gramą bandinio 250 ml talpos kolboje užpilkite maždaug 100 ml hipochlorito tirpalo (ličio arba natrio hipochlorito) ir stipriai pakratykite, kad bandinys sušlaptų.

Tada pakaitinkite kolbą 40 minučių termostate 20°C temperatūroje ir nuolat arba bent jau vienodais intervalais pakratykite. Kadangi vilnos tirpinimas vyksta egzotermiškai, šio metodo reakcijos karštis turi būti paskirstytas ir pašalintas. Antraip dėl prasidedančio netirpių pluoštų tirpimo rezultatai gali būti klaidingi.

Po 40 minučių perfiltruokite kolbos turinį per stiklinį filtravimo tiglį ir perdėkite visus likusius pluoštus į filtravimo tiglį, kolbą praskalaudami nedideliu kiekiu hipochlorito tirpalo. Nusausinkite tiglį nusiurbdami ir nuplaukite liekaną pakaitom vandeniu, atskiesta acto rūgštimi ir vėl vandeniu, po kiekvieno pripildymo nusausindami tiglį nusiurbimu. Nusiurbimas netaikomas, kol kiekvienas plovimo tirpalas laisvai nenuteka.

Galiausiai, nusausinkite tiglį nusiurbdami, išdžiovinkite tiglį ir liekaną, ataušinkite juos ir pasverkite.

5. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

Apskaičiuokite rezultatus kaip aprašyta bendruosiuose nurodymuose. d reikšmė yra 1,00, išskyrus medvilnę, viskozės ir modalinį pluoštą, kurių d lygi 1,01, bei nebalintą medvilnę, kurios d lygi 1,03.

6. Tikslumas

Šiuo metodu tiriant homogeninį tekstilės medžiagų mišinį, gautų rezultatų patikimumo ribos yra ne didesnės kaip ± 1, kai patikimumo lygis yra 95%.

3 METODAS

VISKOZĖ, VARIO AMONIAKINIS PLUOŠTAS AR KAI KURIE MODALINIO PLUOŠTO TIPAI SU MEDVILNE

(Metodas, naudojant skruzdžių rūgštį ir cinko chloridą)

1. Taikymo sritis

Šis metodas taikomas, prieš bandymą pašalinus nepluoštines medžiagas, tokiems dviejų komponentų mišiniams:

1. viskozės (25) arba vario amoniakinio pluošto (21), taip pat tam tikrų tipų modalinio pluošto (22)

su

2. medvilne (5).

Jeigu sudėtyje aptinkamas modalinis pluoštas, turi būti atliktas paruošiamasis tyrimas, kad būtų nustatyta, ar jis tirpsta reagente.

Šis metodas netaikomas mišiniams, kuriuose medvilnė dėl cheminio poveikio buvo stipriai suardyta, arba tais atvejais, kai viskozės ar vario amoniakinis pluoštas nėra visiškai tirpūs dėl jų sudėtyje esančių tam tikrų dažų ar apdailos medžiagų, kurių neįmanoma visiškai pašalinti.

2. Principas

Iš žinomos sauso mišinio masės viskozės, vario amoniakinis ar modalinis pluoštas ištirpinami reagentu, kurį sudaro skruzdžių rūgštis ir cinko chloridas. Liekana surenkama, išplaunama, išdžiovinama ir pasveriama; jos patikslinta masė išreiškiama sauso mišinio masės procentine dalimi. Sauso viskozės, vario amoniakinio ar modalinio pluošto procentinė dalis apskaičiuojama pagal skirtumą tarp sauso bandinio masės ir liekanos masės.

3. Papildomi prietaisai ir reagentai

3.1. Prietaisas

i) Ne mažesnės kaip 200 ml talpos kūginės kolbos su stikliniais šlifuotais kamščiais.

ii) Prietaisas laikyti kolbas (40±2)°C temperatūroje.

3.2. Reagentai

i) Tirpalas, kuriame yra 20 g lydyto bevandenio cinko chlorido ir 68 gramai bevandenės skruzdžių rūgšties, praskiestas vandeniu iki 100 g (būtent 20 dalių iš lydyto bevandenio cinko chlorido masės su 80 dalių iš 85% m/m skruzdžių rūgšties masės).

Pastaba.

Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį į I.3.2.2, nustatantį, kad visi naudojami reagentai turi būti chemiškai gryni; be to, svarbu naudoti tik lydytą bevandenį cinko chloridą.

ii) Amoniako hidroksido tirpalas: atskieskite 20 ml koncentruoto amoniako tirpalo (santykinis tankumas 0,880 g/ml) vandeniu iki 1 litro.

4. Bandymo atlikimo tvarka

Vadovaukitės procedūra, aprašyta bendruosiuose nurodymuose, ir atlikite tokius veiksmus: neatidėliodami įdėkite bandinį į kolbą, įkaitintą iki 40°C. Kiekvienam bandinio gramui įpilkite po 100 ml skruzdžių rūgšties ir cinko chlorido tirpalo, pašildyto iki 40°C. Užkimškite kamštį ir kolbą stipriai pakratykite. Laikykite kolbą ir jos turinį pastovioje 40°C temperatūroje dvi su puse valandas, kas valandą kolbą pakratydami. Perfiltruokite kolbos turinį per pasvertą filtravimo tiglį ir tirpalu iš kolbos į tiglį išplaukite visus kolboje likusius pluoštus. Praskalaukite 20 ml reagento.

Kruopščiai išplaukite tiglį ir liekaną 40°C temperatūros vandeniu. Praskalaukite pluošto likučius maždaug 100 ml šalto amoniako tirpalo (3 dalies 2 punkto 2 papunktis), žiūrėdami, kad šie likučiai būtų visiškai panirę tirpale maždaug 10 minučių⁸; tada kruopščiai praskalaukite šaltu vandeniu.

Nusiurbimas netaikomas, kol kiekvienas plovimo tirpalas laisvai nenuteka. Galiausiai nusausinkite likusį skystį nusiurbdami, išdžiovinkite tiglį ir liekaną, ataušinkite juos ir pasverkite.

5. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

Apskaičiuokite rezultatus kaip aprašyta bendruosiuose nurodymuose. d reikšmė medvilnei yra 1,02.

6. Tikslumas

Šiuo metodu tiriant homogeninį tekstilės medžiagų mišinį, gautų rezultatų patikimumo ribos yra ne didesnės kaip ± 2, kai patikimumo lygis yra 95%.

4 METODAS

POLIAMIDINIS AR NAILONO PLUOŠTAS SU KAI KURIAIS KITAIS PLUOŠTAIS

(Metodas, naudojant 80% m/m skruzdžių rūgštį)

1. Taikymo sritis

Šis metodas taikomas, prieš bandymą pašalinus nepluoštines medžiagas, tokiems dviejų komponentų mišiniams:

1. poliamidinio ar nailono (30)

su

2. vilna (1), gyvūno plaukais (2 ir 3), medvilne (5), vario amoniakiniu pluoštu (21), modaliniu pluoštu (22), viskozės (25), akriliniu (26), chloropluoštu (27), poliesteriniu (34), polipropileniniu (36) ir stiklo pluoštu (43).

Kaip minėta aukščiau, šis metodas taip pat taikomas mišiniams su vilna, tačiau jei vilnos kiekis viršija 25%, taikomas 2 metodas (ištirpinant vilną šarminiame natrio hipochlorite).

2. Principas

Iš žinomos sauso mišinio masės poliamidinis pluoštas ištirpinamas skruzdžių rūgštimi. Liekana surenkama, išplaunama, išdžiovinama ir pasveriama; jos masė, prireikus patikslinta, išreiškiama sauso mišinio masės procentine dalimi. Sauso poliamidinio ar nailono pluošto procentinė dalis apskaičiuojama pagal skirtumą tarp sauso bandinio masės ir liekanos masės.

3. Papildomi prietaisai ir reagentai

3.1. Prietaisas

Ne mažesnės kaip 200 ml talpos kūginė kolba su stikliniu šlifuotu kamščiu.

3.2. Reagentai

i) Skruzdžių rūgštis (80% m/m, santykinis tankumas 20°C temperatūroje: 1,186). Praskieskite vandeniu 880 ml 90% m/m skruzdžių rūgšties (santykinis tankumas 20 °C temperatūroje: 1,204) iki 1 litro. Arba atskieskite vandeniu 780 ml nuo 98% iki 100% m/m skruzdžių rūgšties (santykinis tankumas 20°C temperatūroje: 1,220) iki 1 litro.

Koncentracija nėra lemiamas veiksnys, jeigu skruzdžių rūgštis yra nuo 77% iki 83% m/m.

ii) Praskiestas amoniako tirpalas: praskieskite vandeniu 80 ml koncentruoto amoniako tirpalo (santykinis tankumas 20°C temperatūroje: 0,880) iki 1 litro.

4. Bandymo atlikimo tvarka

Laikykitės procedūros, aprašytos bendruosiuose nurodymuose, ir atlikite tokius veiksmus: bandinį, esantį kūginėje kolboje, ne mažesnės kaip 200 ml talpos, užpilkite skruzdžių rūgštimi, po 100 ml kiekvienam bandinio gramui. Užkimškite kamštį, pakratykite kolbą, kad bandinys sušlaptų. Palikite kolbą 15 minučių kambario temperatūroje, kartais ją pakratydami. Perfiltruokite kolbos turinį per pasvertą filtravimo tiglį ir perkelkite visus likusius pluoštus į tiglį, išskalaudami kolbą nedideliu kiekiu skruzdžių rūgšties tirpalo. Nusausinkite tiglį nusiurbdami, o ant filtro esančią liekaną nuplaukite pakaitomis skruzdžių rūgšties tirpalu, karštu vandeniu, atskiestu amoniako tirpalu ir galiausiai šaltu vandeniu, po kiekvieno pripildymo nusausindami tiglį nusiurbdami. Nusiurbimas netaikomas, kol kiekvienas plovimo tirpalas laisvai nenuteka. Galiausiai nusausinkite tiglį nusiurbdami, išdžiovinkite tiglį ir liekaną, ataušinkite juos ir pasverkite.

5. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

Apskaičiuokite rezultatus kaip aprašyta bendruosiuose nurodymuose. d reikšmė yra 1,00.

6. Tikslumas

Šiuo metodu tiriant homogeninį tekstilės medžiagų mišinį, gautų rezultatų patikimumo ribos yra ne didesnės kaip ± 1, kai patikimumo lygis yra 95%.

5 METODAS

ACETATINIS PLUOŠTAS SU TRIACETATINIU

(Metodas, naudojant benzilo alkoholį)

1. Taikymo sritis

Šis metodas taikomas, prieš bandymą pašalinus nepluoštines medžiagas, tokiems dviejų komponentų mišiniams:

- acetatinio pluošto (19)

su

- triacetatiniu pluoštu (24).

2. Principas

Iš žinomos sauso mišinio masės acetatinis pluoštas yra ištirpinamas benzilo alkoholiu (52 ± 2)°C temperatūroje.

Liekana surenkama, išplaunama, išdžiovinama ir pasveriama; jos masė, prireikus patikslinta, išreiškiama sauso mišinio masės procentine dalimi. Sauso acetatinio pluošto procentinė dalis apskaičiuojama pagal skirtumą tarp sauso bandinio masės ir liekanos masės.

3. Papildomi prietaisai ir reagentai

3.1. Prietaisai

i) Ne mažesnės kaip 200 ml talpos kūginė kolba su stikliniu šlifuotu kamščiu.

ii) Mechaninis maišytuvas.

iii) Termostatas ar kitas prietaisas, palaikantis (52±2) °C kolbos temperatūrą.

3.2. Reagentai

i) Benzilo alkoholis.

ii) Etanolis.

4. Bandymo atlikimo tvarka

Laikykitės procedūros, aprašytos bendruosiuose nurodymuose, ir atlikite tokius veiksmus:

Kūginėje kolboje esantį bandinį užpilkite benzilo alkoholiu, po 100 ml kiekvienam bandinio gramui. Užkimškite kamštį, pritvirtinkite kolbą prie maišytuvo taip, kad ji būtų panirusi į vandens vonią, kurios temperatūra (52±2)°C, ir kratykite kolbą tokioje temperatūroje 20 minučių.

(Vietoj mechaninio maišytuvo kolba gali būti stipriai kratoma ranka.)

Dekantuokite skystį per pasvertą filtravimo tiglį. Į kolbą įpilkite dar vieną benzilo alkoholio dozę ir kaip anksčiau kratykite 20 minučių (52±2)°C temperatūroje.

Dekantuokite skystį per tiglį. Pakartokite tą pačią procedūrą trečią kartą.

Galiausiai supilkite skystį ir liekaną į tiglį; papildomu kiekiu (52±2)°C temperatūros benzilo alkoholio išplaukite kolboje likusius pluoštus į tiglį. Kruopščiai nusausinkite tiglį.

Perkelkite pluoštus į kolbą, nuskalaukite etanoliu ir pakratę rankomis perkoškite per filtravimo tiglį.

Pakartokite šią skalavimo operaciją du ar tris kartus. Perkelkite liekaną į tiglį ir kruopščiai nusausinkite. Išdžiovinkite tiglį ir liekaną bei ataušinkite juos ir pasverkite.

5. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

Apskaičiuokite rezultatus kaip aprašyta bendruosiuose nurodymuose. d reikšmė yra 1,00.

6. Tikslumas

Šiuo metodu tiriant homogeninį tekstilės medžiagų mišinį, gautų rezultatų patikimumo ribos yra ne didesnės kaip ± 1, kai patikimumo lygis yra 95%.

6 METODAS

TRIACETATINIS PLUOŠTAS SU KAI KURIAIS KITAIS PLUOŠTAIS

(Metodas, naudojant dichlormetaną)

1. Taikymo sritis

Šis metodas taikomas, prieš bandymą pašalinus nepluoštines medžiagas, tokiems dviejų komponentų mišiniams:

1. triacetatinio pluošto (24)

su

2. vilna (1), gyvūno plaukais (2 ir 3), šilku (4), medvilne (5), vario amoniakiniu pluoštu (21), modaliniu pluoštu (22), viskozės (25), akriliniu (26), poliamidiniu ar nailono (30), poliesteriniu (34) ir stiklo pluoštu (43).

Pastaba.

Triacetatiniai pluoštai, kurie apdailos metu buvo iš dalies hidrolizuoti, nebėra visiškai tirpūs reagente. Tokiais atvejais šis metodas netaikomas.

2. Principas

Iš žinomos sauso mišinio masės triacetatinis pluoštas yra ištirpinamas dichlormetanu. Liekana surenkama, išplaunama, išdžiovinama ir pasveriama; jos masė, prireikus patikslinta, išreiškiama sauso mišinio masės procentine dalimi. Sauso triacetatinio pluošto procentinė dalis apskaičiuojama pagal skirtumą tarp sauso bandinio masės ir liekanos masės.

3. Papildomi prietaisai ir reagentai

3.1. Prietaisas

Ne mažesnės kaip 200 ml talpos kūginė kolba su stikliniu šlifuotu kamščiu.

3.2. Reagentas

Dichlormetanas.

4. Bandymo atlikimo tvarka

Laikykitės procedūros, aprašytos bendruosiuose nurodymuose, ir atlikite tokius veiksmus:

200 ml kūginėje kolboje su stikliniu kamščiu esantį bandinį užpilkite dichlormetanu, po 100 ml kiekvienam bandinio gramui, užkimškite kamštį, pakratykite kolbą kas 10 minučių, kad bandinys sušlaptų, ir laikykite ją 30 minučių kambario temperatūroje, reguliariais intervalais pakratydami. Perfiltruokite skystį per pasvertą filtravimo tiglį. Į kolbą su liekana įpilkite 60 ml dichlormetano, pakratykite rankomis ir perfiltruokite kolbos turinį per filtravimo tiglį. Perkelkite likusius pluoštus į tiglį, praskalaudami kolbą nedideliu kiekiu dichlormetano. Nusausinkite tiglį nusiurbdami, kad pašalintumėte skysčio perteklių, vėl pripildykite tiglį dichlormetano ir leiskite jam laisvai nutekėti.

Galiausiai nusiurbdami pašalinkite skysčio perteklių, tada apdorokite liekaną verdančiu vandeniu, kad pašalintumėte visus tirpiklius, nusiurbkite, išdžiovinkite tiglį ir liekaną, juos ataušinkite ir pasverkite.

5. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

Apskaičiuokite rezultatus kaip aprašyta bendruosiuose nurodymuose. d reikšmė yra 1,00, išskyrus poliesterį, kurio d reikšmė yra 1,01.

6. Tikslumas

Šiuo metodu tiriant homogeninį tekstilės medžiagų mišinį, gautų rezultatų patikimumo ribos yra ne didesnės kaip ± 1, kai patikimumo lygis yra 95%.

7 METODAS

TAM TIKRI CELIULIOZĖS PLUOŠTAI SU POLIESTERINIU PLUOŠTU

(Metodas, naudojant 75% m/m sieros rūgštį)

1. Taikymo sritis

Šis metodas taikomas, prieš bandymą pašalinus nepluoštines medžiagas, tokiems dviejų komponentų mišiniams:

1. medvilnės (5), lino (7), tikrosios kanapės (8), ramės (14), vario amoniakinio pluošto(21), modalinio pluošto (22), viskozės pluošto (25)

su

2. poliesteriniu pluoštu (34).

2. Principas

Iš žinomos sauso mišinio masės celiuliozės pluoštas yra ištirpinamas 75% m/m sieros rūgštimi. Liekana surenkama, išplaunama, išdžiovinama ir pasveriama; jos masė išreiškiama sauso mišinio masės procentine dalimi. Sauso celiuliozės pluošto procentinė dalis apskaičiuojama pagal skirtumą tarp sauso bandinio masės ir liekanos masės.

3. Papildomi prietaisai ir reagentai

3.1. Prietaisai

i) Ne mažesnės kaip 500 ml talpos kūginė kolba su stikliniu kamščiu.

ii) Termostatas ar kitas prietaisas, palaikantis (50±5)°C kolbos temperatūrą.

3.2. Reagentai

i) (75 ± 2)% m/m sieros rūgštis

Paruoškite, į 350 ml distiliuoto vandens atsargiai įpildami, aušindami, 700 ml sieros rūgšties (santykinis tankumas 20°C temperatūroje: 1,84). Tirpalui atvėsus iki kambario temperatūros, praskieskite vandeniu iki 1 litro.

ii) Praskiestas amoniako tirpalas

Praskieskite vandeniu 80 ml amoniako tirpalo (santykinis tankumas 20°C temperatūroje: 0,88) iki 1 litro.

4. Bandymo atlikimo tvarka

Laikykitės procedūros, aprašytos bendruosiuose nurodymuose, ir atlikite tokius veiksmus:

Bandinį, esantį ne mažesnės kaip 500 ml talpos kūginėje kolboje su stikliniu kamščiu, užpilkite 75% sieros rūgštimi, po 200 ml kiekvienam bandinio gramui, užkimškite kamštį ir atsargiai pakratykite kolbą, kad bandinys sušlaptų. Laikykite kolbą (50±5)°C temperatūroje vieną valandą, maždaug kas dešimt minučių ją pakratydami. Perfiltruokite kolbos turinį per pasvertą filtravimo tiglį nusiurbdami. Perkelkite visus likusius pluoštus, išskalaudami kolbą nedideliu kiekiu 75% sieros rūgšties. Nusausinkite tiglį nusiurbdami ir nuplaukite liekaną ant filtro, vieną kartą pripildydami tiglį šviežia sieros rūgštimi. Nusiurbimas netaikomas, kol rūgštis laisvai nenuteka.

Nuplaukite liekaną paeiliui keletą kartų šaltu vandeniu, du kartus atskiestu amoniako tirpalu, o tada kruopščiai šaltu vandeniu, po kiekvieno pripildymo nusausindami tiglį nusiurbdami. Nusiurbimas netaikomas, kol kiekvienas plovimo tirpalas laisvai nenuteka. Galiausiai nusiurbdami nusausinkite tiglyje likusį skystį, išdžiovinkite tiglį ir liekaną, juos ataušinkite ir pasverkite.

5. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

Apskaičiuokite rezultatus kaip aprašyta bendruosiuose nurodymuose. d reikšmė yra 1,00.

6. Tikslumas

Šiuo metodu tiriant homogeninį tekstilės medžiagų mišinį, gautų rezultatų patikimumo ribos yra ne didesnės kaip ± 1, kai patikimumo lygis yra 95%.

8 METODAS

AKRILINIS, TAM TIKRAS MODIFIKUOTAS AKRILINIS AR TAM TIKRI CHLOROPLUOŠTAI SU KAI KURIAIS KITAIS PLUOŠTAIS

(Metodas, naudojant dimetilformamidą)

1. Taikymo sritis

Šis metodas taikomas, prieš bandymą pašalinus nepluoštines medžiagas, tokiems dviejų komponentų mišiniams:

1. akrilinio (26), tam tikro modifikuoto akrilinio (29) ar tam tikrų chloropluoštų (27)⁹

su

2. vilna (1), gyvūno plaukais (2 ir 3), šilku (4), medvilne (5), vario amoniakiniu pluoštu (21), modaliniu pluoštu (22), viskozės (25), poliamidiniu ar nailono (30) ir poliesteriniu pluoštu (34).

Jis vienodai taikomas akriliniui ir tam tikram modifikuotam akriliniui pluoštui, apdorotiems beico dažais, tačiau netaikomas dažytiems antriniais chrominiais dažais.

2. Principas

Iš žinomos sauso mišinio masės akrilinis, modifikuotas akrilinis ar chloropluoštas yra ištirpinamas dimetilformamidu, įkaitintu vandens vonioje iki virimo temperatūros. Liekana surenkama, nuplaunama, išdžiovinama ir pasveriama. Jos masė, prireikus patikslinta, išreiškiama sauso mišinio masės procentine dalimi, o sauso akrilinio, modifikuoto akrilinio ar chloropluošto procentinė dalis apskaičiuojama pagal skirtumą tarp sauso bandinio masės ir liekanos masės.

3. Papildomi prietaisai ir reagentai

3.1. Prietaisai

i) Ne mažesnės kaip 200 ml talpos kūginė kolba su stikliniu šlifuotu kamščiu.

ii) Virimo temperatūros vandens vonia.

3.2. Reagentas

Dimetilformamidas (virimo temperatūra (153±1)°C), kuriame yra ne daugiau kaip 0,1% vandens.

Šis reagentas yra toksiškas, todėl rekomenduojama naudoti gaubtą.

4. Bandymo atlikimo tvarka

Laikykitės procedūros, aprašytos bendruosiuose nurodymuose, ir atlikite tokius veiksmus:

Bandinį, esantį ne mažesnės kaip 200 ml talpos kūginėje kolboje su stikliniu kamščiu, užpilkite dimetilformamidu, įkaitintu vandens vonioje iki virimo temperatūros, po 80 ml kiekvienam bandinio gramui, užkimškite kamštį, pakratykite kolbą, kad bandinys sušlaptų, ir kaitinkite virimo temperatūros vandens vonioje vieną valandą. Per tą laiką penkis kartus rankomis švelniai pakratykite kolbą su jos turiniu.

Perfiltruokite skystį per pasvertą filtravimo tiglį, palikdami pluoštus kolboje. Įpilkite dar 60 ml dimetilformamido į kolbą ir kaitinkite dar 30 minučių, per tą laiką du kartus kolbą su jos turiniu pakratydami.

Perfiltruokite kolbos turinį per filtravimo tiglį nusiurbdami.

Perkelkite visus likusius pluoštus į tiglį, išskalaudami menzūrą dimetilformamidu. Nusausinkite tiglį nusiurbdami. Nuplaukite liekaną maždaug 1 litru karšto, (70-80)°C, vandens, kiekvieną kartą užpildydami tiglį. Po kiekvieno vandens pripylimo leiskite vandeniui laisvai nutekėti, o tada staigiai nusiurbkite. Jei plovimo tirpalas išbėga iš tiglio per lėtai, galima truputį jo nusiurbti.

Galiausiai išdžiovinkite tiglį su liekana, juos ataušinkite ir pasverkite.

5. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

Apskaičiuokite rezultatus kaip aprašyta bendruosiuose nurodymuose. d reikšmė yra 1,00, išskyrus šiuos atvejus:

vilnai                                             1,01,

medvilnei                                      1,01,

vario amoniakiniam pluoštui         1,01,

modaliniam pluoštui                     1,01,

poliesteriniam pluoštui                  1,01.

6. Tikslumas

Šiuo metodu tiriant homogeninį tekstilės medžiagų mišinį, gautų rezultatų patikimumo ribos yra ne didesnės kaip ± 1, kai patikimumo lygis yra 95%.

9 METODAS

TAM TIKRI CHLOROPLUOŠTAI SU KAI KURIAIS KITAIS PLUOŠTAIS

(Metodas, naudojant 55,5/44,5 anglies disulfido ir acetono mišinį)

1. Taikymo sritis

Šis metodas taikomas, prieš bandymą pašalinus nepluoštines medžiagas, tokiems dviejų komponentų mišiniams:

1. tam tikrų chloropluoštų (27), būtent tam tikrų polivinilchlorido pluoštų, nepriklausomai nuo to, ar jie chloruoti, ar ne¹⁰,

su

2. vilna (1), gyvūno plaukais (2 ir 3), šilku (4), medvilne (5), vario amoniakiniu pluoštu (21), modaliniu pluoštu (22), viskozės (25), akriliniu (26), poliamidiniu ar nailono (30), poliesteriniu (34) ir stiklo pluoštu (43).

Kai vilnos ar šilko kiekis mišinyje viršija 25%, turi būti taikomas 2 metodas.

Kai poliamidinio ar nailono pluošto kiekis mišinyje viršija 25%, turi būti taikomas 4 metodas.

2. Principas

Chloropluoštas yra ištirpinamas azeotropiniu anglies disulfido ir acetono mišiniu iš žinomos sauso mišinio masės. Liekana surenkama, nuplaunama, išdžiovinama ir pasveriama; jos masė, prireikus patikslinta, išreiškiama sauso mišinio masės procentine dalimi. Sauso polivinilinio chlorido pluošto procentinė dalis apskaičiuojama pagal skirtumą tarp sauso bandinio masės ir liekanos masės.

3. Papildomi prietaisai ir reagentai

3.1. Prietaisai

i) Ne mažesnės kaip 200 ml talpos kūginė kolba su stikliniu šlifuotu kamščiu.

ii) Mechaninis maišytuvas.

3.2. Reagentai

i) Azeotropinis anglies disulfido ir acetono mišinys (55,5% anglies disulfido su 44,5% acetono pagal masę). Kadangi šis reagentas yra toksiškas, rekomenduojama naudoti gaubtą.

ii) Etanolis (92% pagal masę) ar metanolis.

4. Bandymo atlikimo tvarka

Laikykitės procedūros, aprašytos bendruosiuose nurodymuose, ir atlikite tokius veiksmus:

Bandinį, esantį ne mažesnės kaip 200 ml talpos kūginėje kolboje su stikliniu kamščiu, užpilkite azeotropiniu mišiniu, po 100 ml kiekvienam bandinio gramui. Tvirtai užkimškite kolbą ir ją kratykite arba mechaniniu maišytuvu, arba stipriai ranka maždaug 20 minučių kambario temperatūroje. Dekantuokite paviršiuje esantį skystį per pasvertą filtravimo tiglį.

Pakartokite procedūrą su 100 ml šviežiai pagaminto reagento. Kartokite šią procedūrą tol, kol išgarinus ištraukto skysčio lašą, ant stebėjimo stiklo neliks jokių polimero nuosėdų. Naudodami daugiau reagento, perpilkite liekaną į filtravimo tiglį, nusiurbdami pašalinkite skystį ir praskalaukite tiglį bei liekaną 20 ml alkoholio, o tada tris kartus vandeniu. Prieš sausindami nusiurbdami, leiskite plovimo tirpalui laisvai nutekėti. Išdžiovinkite tiglį ir liekaną, juos ataušinkite ir pasverkite.

Pastaba.

Kai kurių mišinių, turinčių labai daug chloropluošto, bandinys džiovinimo metu gali labai susitraukti, todėl chloropluošto tirpinimas tirpikliu sulėtėja. Tačiau ištirpimo laipsniui tai įtakos neturi.

5. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

Apskaičiuokite rezultatus kaip aprašyta bendruosiuose nurodymuose. d reikšmė yra 1,00.

6. Tikslumas

Šiuo metodu tiriant homogeninį tekstilės medžiagų mišinį, gautų rezultatų patikimumo ribos yra ne didesnės kaip ± 1, kai patikimumo lygis yra 95%.

10 METODAS

ACETATINIS PLUOŠTAS SU TAM TIKRAIS CHLOROPLUOŠTAIS

(Metodas, naudojant ledinę acto rūgštį)

1. Taikymo sritis

Šis metodas taikomas, prieš bandymą pašalinus nepluoštines medžiagas, tokiems dviejų komponentų mišiniams:

1. acetatinio pluošto (19)

su

2. tam tikrais chloropluoštais (27), būtent polivinilchlorido pluoštais, nepriklausomai nuo to, ar jie chloruoti, ar ne.

2. Principas

Acetatinis pluoštas išskiriamas ledine acto rūgštimi iš žinomos sauso mišinio masės. Liekana surenkama, nuplaunama, išdžiovinama ir pasveriama; jos masė, prireikus patikslinta, išreiškiama sauso mišinio masės procentine dalimi. Sauso acetatinio pluošto procentinė dalis apskaičiuojama pagal skirtumą tarp sauso bandinio masės ir liekanos masės.

3. Papildomi prietaisai ir reagentai

3.1. Prietaisai

i) Ne mažesnės kaip 200 ml talpos kūginė kolba su stikliniu šlifuotu kamščiu.

ii) Mechaninis maišytuvas.

3.2. Reagentas

Ledinė acto rūgštis (virš 99%). Šis reagentas yra labai kenksmingas, todėl su juo reikia elgtis labai atsargiai.

4. Bandymo atlikimo tvarka

Laikykitės procedūros, aprašytos bendruosiuose nurodymuose, ir atlikite tokius veiksmus:

Bandinį, esantį ne mažesnės kaip 200 ml talpos kūginėje kolboje su stikliniu kamščiu, užpilkite ledine acto rūgštimi, po 100 ml kiekvienam bandinio gramui. Tvirtai užkimškite kolbą ir kratykite ją arba mechaniniu maišytuvu, arba stipriai ranka maždaug 20 minučių kambario temperatūroje. Nufiltruokite paviršiuje esantį skystį per pasvertą filtravimo tiglį. Pakartokite šią procedūrą du kartus, kiekvieną kartą naudodami po 100 ml šviežio reagento, iš viso atlikdami tris ekstrahavimus. Perpilkite liekaną į filtravimo tiglį, nusausinkite nusiurbdami, kad pašalintumėte skystį, ir praskalaukite tiglį bei liekaną 50 ml ledinės acto rūgšties, o tada tris kartus vandeniu. Prieš nusausindami nusiurbdami, po kiekvieno skalavimo leiskite skysčiui laisvai nutekėti. Išdžiovinkite tiglį ir liekaną, juos ataušinkite ir pasverkite.

5. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

Apskaičiuokite rezultatus kaip aprašyta bendruosiuose nurodymuose. d reikšmė yra 1,00.

6. Tikslumas

Šiuo metodu tiriant homogeninį tekstilės medžiagų mišinį, gautų rezultatų patikimumo ribos yra ne didesnės kaip ± 1, kai patikimumo lygis yra 95%.

11 METODAS

ŠILKAS SU VILNA AR GYVŪNO PLAUKAIS

(Metodas, naudojant 75% m/m sieros rūgštį)

1. Taikymo sritis

Šis metodas taikomas, prieš bandymą pašalinus nepluoštines medžiagas, tokiems dviejų komponentų mišiniams:

1. šilko (4)

su

2. vilna (1) ar gyvūno plaukais (2 ir 3).

2. Principas

Šilko pluoštas ištirpinamas 75% m/m sieros rūgštimi iš žinomos sauso mišinio masės¹¹.

Liekana surenkama, nuplaunama, išdžiovinama ir pasveriama. Jos masė, prireikus patikslinta, išreiškiama sauso mišinio masės procentine dalimi. Sauso šilko procentinė dalis apskaičiuojama pagal skirtumą tarp sauso bandinio masės ir liekanos masės.

3. Papildomi prietaisai ir reagentai

3.1. Prietaisas

Ne mažesnės kaip 200 ml talpos kūginė kolba su stikliniu šlifuotu kamščiu.

3.2. Reagentai

i) Sieros rūgštis (75 ± 2)% m/m

Paruoškite, į 350 ml distiliuoto vandens atsargiai pildami, aušindami, 700 ml sieros rūgšties (tankumas 20°C temperatūroje: 1,84).

Atvėsinę iki kambario temperatūros, praskieskite tirpalą vandeniu iki 1 litro.

ii) Praskiestas sieros rūgšties tirpalas: įpilkite 100 ml sieros rūgšties (tankumas 20°C temperatūroje: 1,84) į 1900 ml distiliuoto vandens.

iii) Praskiestas amoniako tirpalas: praskieskite 200 ml koncentruoto amoniako (tankumas 20°C temperatūroje: 0,880) vandeniu iki 1000 ml.

4. Bandymo atlikimo tvarka

Laikykitės procedūros, aprašytos bendruosiuose nurodymuose, ir atlikite tokius veiksmus:

Bandinį, esantį ne mažesnės kaip 200 ml talpos kūginėje kolboje su stikliniu kamščiu, užpilkite 75% m/m sieros rūgštimi, po 100 ml kiekvienam bandinio gramui ir užkimškite kamštį. Smarkiai suplakite ir palikite 30 minučių kambario temperatūroje. Dar kartą suplakite ir palikite 30 minučių. Suplakite paskutinį kartą ir perfiltruokite kolbos turinį per pasvertą filtravimo tiglį. 75% sieros rūgšties reagentu nuplaukite nuo kolbos visus likusius pluoštus. Nuplaukite liekaną ant tiglio paeiliui 50 ml atskiesto sieros rūgšties reagento, 50 ml vandens ir 50 ml atskiesto amoniako tirpalo. Prieš nusiurbdami kiekvieną kartą palikite pluoštą skystyje maždaug 10 minučių. Galiausiai nuskalaukite vandeniu, palikdami pluoštus vandenyje maždaug 30 minučių. Nusausinkite tiglį nusiurbdami, išdžiovinkite tiglį ir liekaną, juos ataušinkite ir pasverkite.

5. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

Apskaičiuokite rezultatus kaip aprašyta bendruosiuose nurodymuose. d reikšmė yra 0,985 vilnai¹².

6. Tikslumas

Šiuo metodu tiriant homogeninį tekstilės medžiagų mišinį, gautų rezultatų patikimumo ribos yra ne didesnės kaip ± 1, kai patikimumo lygis yra 95%.

12 METODAS

DŽIUTAS SU TAM TIKRAIS GYVŪNINIAIS PLUOŠTAIS

(Metodas, nustatant azoto kiekį)

1. Taikymo sritis

Šis metodas taikomas, prieš bandymą pašalinus nepluoštines medžiagas, tokiems dviejų komponentų mišiniams:

1. džiuto (9)

su

2. tam tikrais gyvūniniais pluoštais.

Gyvūninio pluošto komponentą gali sudaryti vien tik gyvūno plaukai (2 ir 3) ar vilna (1), arba bet koks abiejų mišinys. Šis metodas netaikomas tekstilės mišiniams, kuriuose yra nepluoštinės medžiagos (dažai, apdailos medžiagos ir t. t.) su azotu.

2. Principas

Nustatomas azoto kiekis mišinyje, ir pagal jį bei abiejų komponentų žinomą arba numanomą azoto kiekį atskiruose komponentuose apskaičiuojamas jų procentinis santykis.

3. Papildomi prietaisai ir reagentai

3.1. Prietaisai

i) (200-300) ml talpos Kjeldalio kolba.

ii) Kjeldalio garinis distiliatorius.

iii) 0,05 ml tikslumo titravimo prietaisas.

3.2. Reagentai

i) Toluolas.

ii) Metanolis.

iii) Sieros rūgštis, santykinis tankumas 20°C temperatūroje: 1,84¹³.

iv) Kalio sulfatas¹³.

v) Seleno dioksidas¹³.

vi) Natrio hidroksido tirpalas (400 g/l). Ištirpinkite 400 g natrio hidroksido (400-500) ml vandens ir praskieskite vandeniu iki 1 litro.

vii) Indikatorių mišinys. 0,1 g raudonojo metilo ištirpinkite 95 ml etanolio ir 5 ml vandens mišinyje, sumaišykite su 0,5 g žaliojo bromkrezolio, ištirpinto 475 ml etanolio ir 25 ml vandens mišinyje.

viii) Boro rūgšties tirpalas. Ištirpinkite 20 g boro rūgšties 1 litre vandens.

ix) Sieros rūgštis, 0,02N (standartinis titruotas tirpalas).

4. Bandinio paruošiamasis apdorojimas

Vietoj bendruosiuose nurodymuose aprašyto paruošiamojo apdorojimo taikomas žemiau aprašytas paruošiamasis apdorojimas:

Ekstrahuokite natūraliai išdžiovintą bandinį Soksleto aparatu 1 dalies toluolo ir 3 dalių metanolio mišiniu keturias valandas ne mažesniu kaip 5 ciklų per valandą dažniu. Leiskite tirpikliui išgaruoti iš bandinio į orą ir pašalinkite likučius (105±3) °C temperatūros krosnelėje. Tada ekstrahuokite bandinį vandenyje (50 ml bandinio gramui), virindami su grįžtamu šaldytuvu 30 minučių. Perfiltruokite, vėl įdėkite bandinį į kolbą ir pakartokite ekstrahavimą tokiame pat vandens kiekyje. Perfiltruokite, iš bandinio pašalinkite vandens perteklių nuspausdami nusiurbdami ar centrifuguodami, palikite bandinį natūraliai išdžiūti.

Pastaba.

Reikia nepamiršti toksinio toluolo ir metanolio poveikio, todėl juos naudojant reikia imtis visų atsargumo priemonių.

5. Bandymo atlikimo tvarka

5.1. Bendrieji nurodymai

Atrinkdami, džiovindami ir sverdami bandinį laikykitės procedūros, aprašytos bendruosiuose nurodymuose.

5.2. Detali bandymo atlikimo tvarka

Įdėkite bandinį į Kjeldalio kolbą. Kolboje esantį bandinį, sveriantį ne mažiau kaip 1 g, užpilkite tokia tvarka: 2,5 g kalio sulfato, (0,1-0,2) g seleno dioksido ir 10 ml sieros rūgšties (santykinis tankumas 1,84). Pakaitinkite kolbą, iš pradžių atsargiai, kol suirs visas pluoštas, o tada smarkiau, kol tirpalas pasidarys skaidrus ir beveik bespalvis. Pakaitinkite jį dar 15 minučių. Leiskite kolbai atvėsti, atsargiai praskieskite turinį (10-20) ml vandens, ataušinkite, perpilkite turinį į 200 ml graduotą kolbą iki 200 ml padalos ir pripilkite vandens, kad gautumėte virinimo tirpalą.

Į 100 ml kūginę kolbą įpilkite maždaug 20 ml boro rūgšties tirpalo ir pastatykite kolbą po Kjeldalio distiliatoriaus grįžtamu šaldytuvu taip, kad išleidžiamasis vamzdelis būtų vos paniręs į boro rūgšties tirpalą. Į distiliavimo kolbą įpilkite lygiai 10 ml virinimo tirpalo, į piltuvėlį įpilkite ne mažiau kaip 5 ml natrio hidroksido tirpalo, truputį kilstelėkite kamštį ir leiskite natrio hidroksido tirpalui lėtai sutekėti į kolbą. Jei virinimo tirpalas ir natrio hidroksido tirpalas sudaro du atskirus sluoksnius, pamažu juos sumaišykite. Atsargiai pakaitinkite distiliavimo kolbą, leisdami į ją garus iš generatoriaus. Surinkite apie 20 ml distiliato, nuleiskite kūginę kolbą taip, kad išleidžiamojo vamzdelio galas būtų apie 20 mm virš skysčio paviršiaus, ir distiliuokite dar 1 minutę. Nuskalaukite išleidžiamojo vamzdelio galą vandeniu, skalavimo vandenį surinkdami į kūginę kolbą. Patraukite kūginę kolbą ir vietoj jos pastatykite kitą kūginę kolbą su maždaug 10 ml boro rūgšties tirpalo, ir surinkite apie 10 ml distiliato.

Abu distiliatus titruokite atskirai 0,02N sieros rūgštimi, naudokite indikatorių mišinį. Abiem distiliatams užrašykite bendrą titrą. Jeigu antrojo distiliato titras didesnis nei 0,2 ml, pakartokite bandymą ir pradėkite distiliavimą iš naujo, naudodami naują virinimo tirpalo bandinį.

Atlikite tuščią bandymą, t. y. virinimą ir distiliavimą, naudojant tik reagentus.

6. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

6.1. Apskaičiuokite azoto kiekio sausame bandinyje procentinę dalį pagal formulę:

čia

A – azoto procentinė dalis švariame sausame bandinyje,

V – bendras standartinės sieros rūgšties, sunaudotas titruojant bandinį, tūris ml,

b – bendras standartinės sieros rūgšties, sunaudotas tuščio bandymo metu, tūris ml,

N – standartinės sieros rūgšties normalinė koncentracija,

W – sauso bandinio masė gramais.

6.2. Jei azotas džiute sudaro 0,22%, o natūraliajame baltyminiame pluošte – 16,2%, kai abi procentinės dalys išreikštos pagal sauso pluošto masę, apskaičiuokite mišinių sudėtį pagal formulę:

čia

PA % – natūraliojo gyvūninio pluošto švariame sausame bandinyje procentinė dalis.

7. Tikslumas

Šiuo metodu tiriant homogeninį tekstilės medžiagų mišinį, gautų rezultatų patikimumo ribos yra ne didesnės kaip ± 1, kai patikimumo lygis yra 95%.

13 METODAS

POLIPROPILENINIAI PLUOŠTAI SU TAM TIKRAIS KITAIS PLUOŠTAIS

(Ksilolo metodas)

1. Taikymo sritis

Šis metodas taikomas, prieš bandymą pašalinus nepluoštines medžiagas, tokiems dviejų komponentų mišiniams:

1. polipropileninių pluoštų (33)

su

2. vilna (1), gyvūno plaukais (2 ir 3), šilku (4), medvilne (5), acetatiniu (19), vario amoniakiniu pluoštu (21), modaliniu pluoštu (22), triacetatiniu (24), viskozės (25), akriliniu (26), poliamidiniu ar nailono (30), poliesteriniu (34) ir stiklo pluoštu (43).

2. Principas

Polipropileninis pluoštas išskiriamas verdančiu ksilolu iš žinomos sauso mišinio masės. Liekana surenkama, nuplaunama, išdžiovinama ir pasveriama; jos masė, prireikus patikslinta, išreiškiama sauso mišinio masės procentine dalimi. Polipropileninio pluošto procentinė dalis apskaičiuojama pagal skirtumą tarp sauso bandinio masės ir liekanos masės.

3. Papildomi prietaisai ir reagentai

3.1. Prietaisai

i) Ne mažesnės kaip 200 ml talpos kūginė kolba su stikliniu šlifuotu kamščiu.

ii) Grįžtamas šaldytuvas (tinkantis skysčiams su aukšta virimo temperatūra), pritaikytas kūginei kolbai (1).

3.2. Reagentas

Ksilolas, distiliuojamas (137-142)°C temperatūroje.

Pastaba.

Šis reagentas yra labai degus ir kenksmingas. Jį naudojant reikia imtis visų atsargumo priemonių.

4. Bandymo atlikimo tvarka

Laikykitės procedūros, aprašytos bendruosiuose nurodymuose, ir atlikite tokius veiksmus:

Kiekvienam bandinio, esančio kūginėje kolboje (3.1. i), gramui įpilkite po 100 ml ksilolo (3.2). Prijunkite grįžtamą šaldytuvą (3.1. ii), užvirinkite kolbos turinį ir kaitinkite tris minutes. Nedelsdami perfiltruokite karštą tirpalą per pasvertą filtravimo tiglį (žr. 1 pastabą). Pakartokite šią procedūrą dar du kartus, kiekvieną kartą naudodami po 50 ml šviežiai pagaminto tirpalo.

Nuplaukite liekaną kolboje paeiliui 30 ml verdančio ksilolo (du kartus), 75 ml petrolio eterio (II priedo Bendrųjų nurodymų I.3.2.1) (du kartus). Antrą kartą nuplovę petrolio eteriu perfiltruokite kolbos turinį per tiglį, perkelkite visus likusius pluoštus į tiglį skalaudami nedideliu kiekiu petrolio eterio bei leiskite tirpikliui išgaruoti. Išdžiovinkite tiglį ir liekaną, juos ataušinkite ir pasverkite.

Pastabos:

1. Filtravimo tiglis, per kurį filtruojamas ksilolas, turi būti prieš tai pakaitintas.

2. Atlikę procedūrą su verdančiu ksilolu, įsitikinkite, jog prieš įpilant petrolio eterį kolba su liekana yra pakankamai ataušinta.

3. Norint sumažinti ugnies ir toksiškumo riziką bandymų vykdytojams, gali būti naudojamas karšto ekstrahavimo prietaisas, su kuriuo taikomos atitinkamos procedūros, kuriuo galima gauti tapačius rezultatus¹⁴.

5. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

Apskaičiuokite rezultatus kaip aprašyta bendruosiuose nurodymuose. d reikšmė yra 1,00.

6. Tikslumas

Šiuo metodu tiriant homogeninį tekstilės medžiagų mišinį, gautų rezultatų patikimumo ribos yra ne didesnės kaip ± 1, kai patikimumo lygis yra 95%.

14 METODAS

CHLOROPLUOŠTAI (VINILO CHLORIDO HOMOPOLIMERAI) SU TAM TIKRAIS KITAIS PLUOŠTAIS

(Koncentruotos sieros rūgšties metodas)

1. Taikymo sritis

Šis metodas taikomas, prieš bandymą pašalinus nepluoštines medžiagas, tokiems dviejų komponentų mišiniams:

1. chloropluoštų (27), grindžiamų vinilo chlorido homopolimerais, nepriklausomai nuo to, ar jie chloruoti, ar ne,

su

2. medvilne (5), acetatiniu (19), vario amoniakiniu pluoštu (21), modaliniu pluoštu (22), triacetatiniu (24), viskozės (25), tam tikru akriliniu (26), tam tikru modifikuotu akriliniu (29), poliamidiniu ar nailono (30) ir poliesteriniu pluoštu (34).

Modifikuoti akriliniai pluoštai yra tie, kurie, įmerkti į koncentruotą sieros rūgštį (santykinis tankumas 20°C temperatūroje yra 1,84), sudaro skaidrų tirpalą.

Šis metodas gali būti naudojamas vietoj 8 ir 9 metodų.

2. Principas

Iš žinomos sauso mišinio masės antrasis komponentas (t. y. 1 dalies 2 p. minimi pluoštai) yra ištirpinamas koncentruota sieros rūgštimi (santykinis tankumas 20°C temperatūroje yra 1,84). Liekana, kurią sudaro chloropluoštas, surenkama, nuplaunama, išdžiovinama ir pasveriama. Jos masė, prireikus patikslinta, išreiškiama sauso mišinio masės procentine dalimi. Antrojo komponento procentinė dalis apskaičiuojama pagal skirtumą tarp sauso bandinio masės ir liekanos masės.

3. Papildomi prietaisai ir reagentai

3.1. Prietaisai

i) Ne mažesnės kaip 200 ml talpos kūginė kolba su stikliniu šlifuotu kamščiu.

ii) Stiklinė lazdelė plokščiu galu.

3.2. Reagentai

i) Koncentruota sieros rūgštis (santykinis tankumas 20°C temperatūroje: 1,84).

ii) Maždaug 50% (m/m) vandeninis sieros rūgšties tirpalas.

Paruoškite, į 500 ml distiliuoto ar dejonizuoto vandens atsargiai pildami, aušindami, 400 ml sieros rūgšties (santykinis tankumas 20°C temperatūroje: 1,84). Atvėsinę iki kambario temperatūros, atskieskite tirpalą vandeniu iki 1 litro.

iii) Praskiestas amoniako tirpalas

Praskieskite 60 ml koncentruoto amoniako tirpalo (santykinis tankumas 20°C temperatūroje: 0,880) distiliuotu vandeniu iki vieno litro.

4. Bandymo atlikimo tvarka

Laikykitės procedūros, aprašytos bendruosiuose nurodymuose, ir atlikite tokius veiksmus:

Kiekvienam bandinio, esančio kolboje (3.1. i), gramui įpilkite po 100 ml sieros rūgšties (3.2. i).

Palikite kolbos turinį kambario temperatūroje 10 minučių ir per tą laiką elementarųjį bandinį kartais pamaišykite stikline lazdele. Jeigu bandymas atliekamas su austu ar megztu gaminiu, suspauskite jį tarp kolbos sienelės ir stiklinės lazdelės bei pasistenkite atskirti sieros rūgšties ištirpdytą medžiagą.

Perfiltruokite tirpalą per pasvertą filtravimo tiglį. Į kolbą įpilkite 100 ml šviežiai pagamintos sieros rūgšties (3.2. i) ir procedūrą pakartokite. Supilkite kolbos turinį į filtravimo tiglį, o pluošto likučius perkelkite su stikline lazdele. Prireikus į kolbą įpilkite truputį koncentruotos sieros rūgšties (3.2. i), kad pašalintumėte visus pluoštus, prilipusius prie sienelių. Nusausinkite filtravimo tiglį nusiurbdami; išpilkite filtratą iš filtravimo kolbos arba ją pakeiskite, nuplaukite liekaną tiglyje paeiliui 50% sieros rūgšties tirpalu (3.2. ii), distiliuotu ar dejonizuotu vandeniu (II priedo Bendrųjų nurodymų I.3.2.3), amoniako tirpalu (3.2. iii) ir galiausiai kruopščiai nuplaukite distiliuotu ar dejonizuotu vandeniu, po kiekvieno pripildymo išdžiovindami tiglį nusiurbdami. (Nusiurbimas netaikomas plaunant, o tik po to, kai tirpalas laisvai nuteka.)

Išdžiovinkite tiglį ir liekaną, juos ataušinkite ir pasverkite.

5. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

Apskaičiuokite rezultatus kaip aprašyta bendruosiuose nurodymuose. d reikšmė yra 1,00.

6. Tikslumas

Šiuo metodu tiriant homogeninį tekstilės medžiagų mišinį, gautų rezultatų patikimumo ribos yra ne didesnės kaip ± 1, kai patikimumo lygis yra 95%.

15 METODAS

CHLOROPLUOŠTAI, TAM TIKRAS MODIFIKUOTAS AKRILINIS PLUOŠTAS, TAM TIKRI ELASTANO PLUOŠTAI, ACETATINIAI, TRIACETATINIAI PLUOŠTAI SU TAM TIKRAIS KITAIS PLUOŠTAIS

(Metodas, naudojant cikloheksanoną)

1. Taikymo sritis

Šis metodas taikomas, prieš bandymą pašalinus nepluoštines medžiagas, tokiems dviejų komponentų mišiniams:

1. acetatinio (19), triacetatinio (24), chloropluošto (27), tam tikro modifikuoto akrilinio pluošto (29), tam tikro elastano pluošto (42)

su

2. vilna (1), gyvūno plaukais (2 ir 3), šilku (4), medvilne (5), vario amoniakiniu pluoštu (21), modaliniu pluoštu (22), viskozės (25), poliamidinio ar nailono (30), akriliniu (26) ir stiklo pluoštu (43).

Jeigu mišinyje yra modifikuoto akrilinio ar elastano pluoštų, pirmiausia reikia nustatyti, ar pluoštas yra visiškai tirpus reagente.

Mišinius, kurių sudėtyje yra chloropluoštų, galima tirti naudojant 9 ar 14 metodą.

2. Principas

Iš žinomos sauso mišinio masės acetatiniai ir triacetatiniai pluoštai, chloropluoštai, tam tikras modifikuotas akrilinis pluoštas ir tam tikri elastano pluoštai yra išskiriami beveik iki virimo temperatūros įkaitintu cikloheksanonu. Liekana surenkama, nuplaunama, išdžiovinama ir pasveriama; jos masė, prireikus patikslinta, išreiškiama sauso mišinio masės procentine dalimi. Chloropluošto, modifikuoto akrilinio, elastano, acetatinio ir triacetatinio pluošto procentinė dalis apskaičiuojama pagal skirtumą tarp sauso bandinio masės ir liekanos masės.

3. Papildomi prietaisai ir reagentai

3.1. Prietaisai

i) Karšto ekstrahavimo prietaisas, tinkantis 4 dalyje aprašytai bandymo procedūrai (žr. paveikslą: tai prietaiso, aprašyto Melliand Textilberichte 56 (1975) 643-645, variantas).

ii) Filtravimo tiglis bandiniui laikyti.

iii) Akyta (reflektorinė) pertvara (1 akytumo laipsnis).

iv) Grįžtamas šaldytuvas, kurį galima prijungti prie distiliavimo kolbos.

v) Kaitinimo įranga.

3.2. Reagentai

i) Cikloheksanonas, verdantis 156°C temperatūroje.

ii) Etanolis, 50% pagal masę.

Pastaba.

Cikloheksanonas yra degus ir toksiškas. Jį naudojant reikia imtis visų atsargumo priemonių.

4. Bandymo atlikimo tvarka

Laikykitės procedūros, aprašytos bendruosiuose nurodymuose, ir atlikite tokius veiksmus:

Į distiliavimo kolbą kiekvienam medžiagos gramui įpilkite po 100 ml cikloheksanono, prijunkite ekstrahavimo indą, į kurį buvo įdėtas prieš tai pasvertas filtravimo tiglis su bandiniu ir akyta reflektorine pertvara. Prijunkite grįžtamą šaldytuvą. Užvirinkite ir tęskite ekstrahavimą 60 minučių, ne mažesniu kaip 12 ciklų per valandą dažniu. Po ekstrahavimo ir aušinimo atjunkite ekstrahavimo indą, išimkite filtravimo tiglį ir nuimkite reflektorinę pertvarą. Filtravimo tiglio turinį nuplaukite tris ar keturis kartus 50% etanoliu, pašildytu iki maždaug 60°C temperatūros, po to 1 litru 60°C temperatūros vandens.

Nusiurbimas netaikomas plaunant ar tarp plovimo procedūrų. Leiskite tirpalui laisvai nutekėti, tada nusiurbkite.

Galiausiai išdžiovinkite tiglį su liekana, juos ataušinkite ir pasverkite.

5. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

Apskaičiuokite rezultatus kaip aprašyta bendruosiuose nurodymuose. d reikšmė yra 1,00, išskyrus:

šilkui                       1,01;

akriliniam pluoštui  0,98.

6. Tikslumas

Šiuo metodu tiriant homogeninį tekstilės medžiagų mišinį, gautų rezultatų patikimumo ribos yra ne didesnės kaip ± 1, kai patikimumo lygis yra 95%.

15 metodo 3 dalies 1 punkte minimas paveikslas

2 dalis

TRIJŲ KOMPONENTŲ TEKSTILĖS PLUOŠTŲ MIŠINIŲ KIEKYBINĖS ANALIZĖS METODAI

Taikymo sritis

1 straipsnis

Ši Reglamento dalis taikoma tam tikrų trijų komponentų tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės metodams, apimantiems: mechaninį atskyrimą, cheminį atskyrimą arba šių abiejų metodų derinį.

2 straipsnis

Tyrimams reikalingi taškiniai ir elementarieji bandiniai turi būti ruošiami remiantis šio Reglamento 1 dalies, I priedo nuostatomis, susijusiomis su dviejų komponentų tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės metodais, suvienodijant su šios Reglamento dalies I priede išdėstytomis nuostatomis.

3 straipsnis

Atliekant trijų komponentų pluoštų mišinių kiekybinę analizę tekstilės produktų, kurie pateikiami į rinką pagal Tekstilės pavadinimų techninį reglamentą, visuose oficialiuose bandymuose turi būti taikomos tiek šio Reglamento 1 dalies I priedo, tiek 2 dalies I priedo nuostatos.

4 straipsnis

Bet kuri trijų komponentų pluoštų mišinius tirianti laboratorija savo tyrimų protokole nurodo visus I priedo V dalyje minimus veiksnius.

I PRIEDAS

TRIJŲ KOMPONENTŲ PLUOŠTŲ MIŠINIŲ KIEKYBINĖ ANALIZĖ.

BENDROJI DALIS

Įvadas

Pluoštų mišinių kiekybinės analizės metodai yra pagrįsti dviem būdais: mechaniniu ir cheminiu pluoštų atskyrimu.

Reikėtų stengtis, jei tik įmanoma, naudoti mechaninį pluoštų atskyrimo būdą, nes jį taikant gaunami tikslesni rezultatai nei atliekant cheminę analizę. Šis metodas taikytinas tiriant visus tekstilės produktus, kurių sudėtinių dalių pluoštai nesusimaišę, kaip, sakykime, tuo atveju, kai audinio siūlai sudaryti iš keleto elementų, kurių kiekvienas susideda iš vienos rūšies pluošto arba kai audinio metmenų ir ataudų pluoštai skirtingi arba kai trikotažo išardomą medžiagą sudaro skirtingų rūšių siūlai.

Paprastai kiekybinės cheminės analizės metodai būna pagrįsti atskirų komponentų selektyviu ištirpinimu. Yra keturi galimi šio metodo variantai:

1. Tiriami du skirtingi elementarieji bandiniai. Pirmiausia ištirpinamas pirmojo bandinio komponentas(a), po to – antrojo (b). Kiekvieno bandinio netirpios liekanos pasveriamos ir pagal atitinkamą masės sumažėjimą apskaičiuojamos abiejų tirpiųjų komponentų procentinės dalys. Trečiojo komponento (c) procentinė dalis apskaičiuojama iš skirtumo.

2. Tiriami du skirtingi elementarieji bandiniai. Ištirpinamas pirmojo bandinio komponentas (a) ir du antrojo bandinio komponentai (a) ir (b). Pasveriamos netirpios pirmojo bandinio liekanos ir pagal prarastos masės kiekį apskaičiuojama komponento (a) procentinė dalis. Po to pasveriamos antrojo bandinio netirpios liekanos ir gauta masė rodo komponento (c) procentinę dalį mišinyje. Trečiojo komponento (b) procentinė dalis apskaičiuojama iš skirtumo.

3. Tiriami du skirtingi elementarieji bandiniai. Ištirpinami du pirmojo bandinio komponentai (a) ir (b) bei du antrojo bandinio komponentai (b) ir (c). Netirpių liekanų masė lygi atitinkamų komponentų (c) ir (a) procentiniam kiekiui mišinyje. Trečiojo komponento procentinė dalis apskaičiuojama iš skirtumo.

4. Tyrimui naudojamas tik vienas elementarusis bandinys. Atskyrus vieną komponentą, pasveriamos iš kitų dviejų pluoštų susiformavusios netirpios liekanos ir pagal masės sumažėjimą apskaičiuojama tirpiojo komponento procentinė dalis mišinyje. Tada ištirpinamas vienas iš dviejų liekanose esančių pluoštų, pasveriamas netirpus komponentas ir pagal masės sumažėjimą nustatoma antrojo tirpaus komponento procentinė dalis mišinyje.

Esant galimybei, patartina naudoti vieną iš pirmųjų trijų variantų.

Atliekant cheminę analizę, už šio proceso eigą atsakingas ekspertas turi pasirūpinti, kad jo parinktais metodais naudojami tirpikliai tirpdytų tik reikiamą pluoštą(-us), nepaliesdami likusiojo(-ųjų).

Kaip pavyzdys, III priede yra pateikta lentelė. Lentelėje yra išvardytas tam tikras skaičius trijų komponentų pluoštų mišinių kartu su dviejų komponentų pluoštų mišinių tyrimo metodais, kurie iš principo gali būti naudojami ir šių trijų komponentų pluoštų mišiniams tirti.

Siekiant klaidos galimybę sumažinti iki minimumo, rekomenduojama, kai tik įmanoma, cheminę analizę atlikti bent dviem variantais iš aukščiau nurodytų keturių.

Gaminant tekstilės produktus ir šiek tiek rečiau jau pagamintiems produktams naudojamų ar naudotų pluoštų mišinių sudėtyje gali būti tokių nepluoštinių medžiagų kaip riebalai, vaškas, apretai ar vandenyje tirpios medžiagos, tiek natūraliai atsiradusios, tiek pridėtos gamybiniam procesui skatinti. Prieš pradedant analizę, visos nepluoštinės medžiagos turi būti pašalintos. Todėl yra pateikiamas ir pluoštų paruošiamojo apdorojimo, kurio metu pašalinami riebalai, alyva, vaškas ir vandenyje tirpios medžiagos, metodas.

Be to, tekstilės produktuose gali būti dervų ar kitų medžiagų, suteikiančių specialias savybes. Tokios medžiagos, tarp jų išskirtiniais atvejais ir dažai, gali trukdyti reagentui efektyviai veikti tirpiuosius komponentus ir (arba) reagentas gali jas iš dalies ar visiškai pašalinti. Taigi dėl tokio tipo pridėtųjų medžiagų rezultatai gali būti klaidingi, todėl, prieš pradedant bandinio tyrimą, jas reikėtų pašalinti. Jei tai padaryti neįmanoma, III priede nurodyti kiekybinės cheminės analizės metodai negali būti taikomi produktui tirti.

Dažytame pluošte esantys dažai laikomi neatskiriama pluošto dalimi ir nešalinami.

Analizė atliekama remiantis sauso bandinio mase, kuri nustatoma pagal pateiktą metodiką.

Rezultatą gauname kiekvieno pluošto sausajai masei taikydami Tekstilės pavadinimų techninio reglamento II priede išvardytus drėgnumo atstatymo sutartinius dydžius.

Prieš pradedant bet kokią analizę, turi būti identifikuoti visi mišinyje esantys pluoštai. Taikant kai kuriuos cheminius metodus, tirpiojo komponento(-ų) tirpinimui paruoštame reagente kartais iš dalies ištirpsta ir netirpusis komponentas. Jei įmanoma, pasirenkami reagentai, turintys netirpiam pluoštui labai mažą poveikį arba neturintys jokio poveikio. Jei atliekant analizę prarandama dalis masės, rezultatas turi būti koreguojamas; tokiu atveju pateikiami korekcijos koeficientai. Šiuos koeficientus nustatė kelios laboratorijos paruošiamojo apdorojimo metu išvalytus pluoštus veikdamos tam tikru analizės metodo numatytu reagentu. Šie korekcijos koeficientai naudotini tik nesuardytų pluoštų tyrimui, o jei pluoštai apdorojimo metu buvo suardyti, taikomi kiti korekcijos koeficientai. Jei reikia taikyti ketvirtąjį variantą, kai tekstilės pluoštas tirpinamas dviem skirtingais tirpikliais, tai turi būti taikomi masės sumažėjimo korekcijos koeficientai dėl abiejų tirpiklių poveikio. Ir cheminio, ir mechaninio pluoštų atskyrimo atveju būtini bent du bandymai.

I. BENDRA INFORMACIJA APIE TRIJŲ KOMPONENTŲ PLUOŠTŲ MIŠINIŲ KIEKYBINĖS CHEMINĖS ANALIZĖS METODUS

Informacija apie trijų komponentų pluoštų mišinių kiekybinės cheminės analizės metodus.

I.1. Objektas ir taikymo sritis

Dviejų komponentų pluoštų mišinių analizės metodo parinkimas priklauso nuo to, kokiems pluoštams šis metodas taikomas (žr. šio Reglamento 1 dalies dėl tam tikrų dviejų komponentų pluoštų mišinių kiekybinės analizės metodų II priedą).

I.2. Principas

Nustačius mišinio sudėtines dalis, pašalinamos nepluoštinės medžiagos, taikant tinkamą paruošiamąjį apdorojimą, ir tuomet pasirenkamas vienas arba keli iš įžangoje aprašytų keturių pasirinkto tirpinimo variantų. Jeigu tai nesudaro techninių sunkumų, tai pirmiausiai tirpinamas pluoštų mišinio didžiausią dalį sudarantis komponentas, o mažiausią dalį sudarantis – lieka kaip liekana.

I.3. Prietaisai ir reagentai

I.3.1. Prietaisai

I.3.1.1. Filtravimo tigliai ir pakankamai dideli svėrimo indeliai, kad į juos tilptų šie tigliai ar kiti prietaisai, duodantys identiškus rezultatus.

I.3.1.2 Vakuuminė kolba

I.3.1.3 Eksikatorius su indikatoriniu silikoniniu geliu

I.3.1.4 Vėdinama krosnelė tiriamiems bandiniams džiovinti (105±3)°C temperatūroje

I.3.1.5. Analitinės svarstyklės, kurių tikslumas – 0,0002g

I.3.1.6. Soksleto ekstrahavimo aparatas ar kitas prietaisas, duodantis identiškus rezultatus

I.3.2. Reagentai

I.3.2.1. Šviesusis perdistiliuotas petrolio eteris, kurio virimo temperatūra (40-60)°C

I.3.2.2. Kiti reagentai smulkiai aprašyti atitinkamose metodą apibūdinančiose teksto dalyse. Visi naudojami reagentai turi būti chemiškai gryni.

I.3.2.3. Distiliuotas ar dejonizuotas vanduo

I.4. Bandymų klimato sąlygos

Kadangi tyrimai atliekami remiantis sauso bandinio mase, tai nebūtina specialiai ruošti bandinių, ir tyrimas atliekamas įprastinėje aplinkoje.

I.5. Taškinis bandinys

Iš jungtinio bandinio paimkite taškinį bandinį, pakankamo dydžio, kad užtektų visiems elementariesiems bandiniams, kurių kiekvieno masė ne mažesnė kaip 1 g.

I.6. Taškinio bandinio paruošiamasis apdorojimas

Jeigu tiriamame pluošte yra medžiaga, kuri nereikalinga procentinėms dalims apskaičiuoti (žr. Tekstilės pavadinimų techninio reglamento 12 straipsnio 2 dalį), ją reikia pašalinti tokiu metodu, kad nebūtų pažeisti kitų sudėtinių dalių pluoštai.

Todėl nepluoštinės medžiagos, kurias galima ekstrahuoti naudojant šviesųjį petrolio eterį bei vandenį, yra pašalinamos normaliomis kambario sąlygomis išdžiovintą bandinį vieną valandą apdorojant petrolio eteriu Soksleto ekstrahavimo aparate, mažiausiai 6 ciklų per valandą dažniu. Petrolio eteriui leidžiama nugaruoti ir nereikalingos medžiagos toliau ekstrahuojamos vandeniu valandą mirkant tiriamą bandinį kambario temperatūros vandenyje. Po to, skystį retkarčiais suplakant, dar valandą mirkoma (65±5) °C temperatūroje, tiriamo pluošto ir vandens santykiui esant 1:100. Vandens perteklius pašalinamas jį nuspaudžiant, nusiurbiant ar centrifuguojant ir bandiniui leidžiama išdžiūti kambario temperatūroje.

Jeigu nepluoštinių medžiagų nepasiseka pašalinti aukščiau aprašytu šviesiojo petrolio eterio ir vandens metodu, reikėtų jas ekstrahuoti kitu tinkamu, pluošto sudėties iš esmės nekeičiančiu, metodu. Tačiau pažymėtina tai, jog tiriant kai kuriuos nebalintus natūralius augalinius pluoštus (pvz., džiutą ar koiro pluoštą), įprastinis paruošiamasis jų apdorojimas petrolio eteriu bei vandeniu nepašalina visų natūralių nepluoštinių medžiagų. Nepaisant to, paprastai bandinys papildomai neapdorojamas, išskyrus tuos atvejus, kai jame būna nei šviesiajame petrolio eteryje, nei vandenyje netirpstančių apdailos medžiagų.

Bandymų protokoluose turi būti smulkiai aprašyti visi paruošiamojo apdorojimo metodai.

I.7. Bandymo atlikimo tvarka

I.7.1. Bendrieji nurodymai

I.7.1.1. Džiovinimas

Visos džiovinimo procedūros turi vykti ne trumpiau kaip 4 valandas ir ne ilgiau kaip 16 valandų iki (105±3) °C temperatūros įkaitintoje vėdinamoje krosnelėje sandariai uždarytomis durelėmis. Jei džiovinama trumpiau kaip keturiolika valandų, tiriamą pluoštą reikia pasverti ir stebėti, kada bus pasiekta pastovi masė. Ji laikoma pastovia, jei toliau džiovinant dar 60 minučių, svyruoja mažiau nei 0,05%.

Džiovinant, aušinant ir sveriant reikia vengti plikomis rankomis liesti tiglius, svėrimo indelius, bandinius ar liekanas.

Bandiniai džiovinami svėrimo indeliuose, įdėjus juos į krosnelę ir šalia padėjus jų dangtelius. Prieš ištraukdami iš krosnelės svėrimo indelius, juos uždenkite ir greitai perkelkite į eksikatorių.

Filtravimo tiglis džiovinamas krosnelėje esančiame svėrimo indelyje su šalia padėtu dangteliu. Po džiovinimo svėrimo indelis uždengiamas ir tučtuojau perkeliamas į eksikatorių.

Jei vietoje filtravimo tiglio naudojamas kitas prietaisas, džiovinama krosnelėje, nes pluoštų sausoji masė turi būti apskaičiuojama be nuostolių.

I.7.1.2. Aušinimas

Aušinama eksikatoriuje, esančiame greta svarstyklių iki visiško svėrimo indelių atvėsinimo, bet ne trumpiau kaip dvi valandas.

I.7.1.3. Svėrimas

Iš eksikatoriaus išimtas ataušintas svėrimo indelis ne vėliau kaip per dvi minutes pasveriamas 0,0002 g tikslumu.

I.7.2. Procedūra

Iš taškinio bandinio po paruošiamojo apdorojimo paimamas mažiausiai 1 g sveriantis elementarusis bandinys. Siūlai ar medžiaga sukarpomi apie 10 mm ilgio gabalėliais ir, kiek galima, išskaidomi. Bandinys(-iai) išdžiovinamas(-i) svėrimo indelyje(-iuose), ataušinamas(-i) eksikatoriuje ir pasveriamas(-i). Po to bandinys(-iai) perkeliamas(-i) į tam tikroje metodo pastraipoje aprašytą (-us) stiklinį indą (-us), svėrimo indelis(-iai) tuoj pat dar kartą pasveriamas(-i) ir iš gauto skirtumo apskaičiuojama sauso bandinio(-ių) masė. Tyrimas baigiamas remiantis taikomam metodui pateiktomis nuorodomis. Siekiant įsitikinti, ar atliekant tyrimą tikrai buvo pašalinti visi tirpūs pluoštai, mikroskopu ištiriama liekana.

I.8. Rezultatų apdorojimas ir išraiška

Kiekvieno komponento masės dalis išreiškiama bendroje mišinio masėje procentais. Rezultatai skaičiuojami gryno sauso bandinio masei, taikant drėgnumo atstatymo sutartinius dydžius bei paruošiamojo apdorojimo ir analizės metu prarastos nepluoštinių medžiagų masės korekcijos koeficientą.

I.8.1. Grynų sausų pluoštų masės procentinių dalių apskaičiavimas, neįvertinus masės nuostolių paruošiamojo apdorojimo metu.

I.8.1.1. 1 variantas

Kai iš vieno bandinio pašalinamas vienas komponentas, iš kito – antras, taikoma ši formulė:

P₃% = 100 – (P1%+ P2%);

P1%  gryno sauso pirmojo komponento procentinė dalis (pirmojo bandinio komponentas, tirpus pirmajame reagente);

P₂%   gryno sauso antrojo komponento procentinė dalis (antrojo bandinio komponentas, tirpus antrajame reagente);

P₃%   gryno sauso trečiojo komponento procentinė dalis (abiejų bandinių netirpus komponentas);

m₁      pirmojo sauso bandinio masė po paruošiamojo apdorojimo;

m₂      antrojo sauso bandinio masė po paruošiamojo apdorojimo;

r₁       sauso likučio, gauto pirmuoju reagentu iš pirmojo bandinio pašalinus pirmąjį komponentą, masė;

r₂       sauso likučio, gauto antruoju reagentu iš antrojo bandinio pašalinus antrąjį komponentą, masė;

d₁      korekcijos koeficientas, įvertinantis pirmojo bandinio antrojo komponento masės sumažėjimą veikiant pirmuoju reagentu1;

d₂      korekcijos koeficientas, įvertinantis pirmojo bandinio trečiojo komponento masės sumažėjimą veikiant pirmuoju reagentu¹;

d₃      korekcijos koeficientas, įvertinantis antrojo bandinio pirmojo komponento masės sumažėjimą veikiant antruoju reagentu¹;

d₄      korekcijos koeficientas, įvertinantis antrojo bandinio trečiojo komponento masės sumažėjimą veikiant antruoju reagentu¹;

I.8.1.2. 2 variantas

Kai iš pirmojo bandinio pašalinamas komponentas (a), kitus du komponentus (b+c) paliekant liekanų pavidalu, o iš antrojo bandinio pašalinami du komponentai (a+b), liekaną sudaro trečiasis elementas (c), taikomos formulės:

P₁%     gryno sauso pirmojo komponento procentinė dalis (pirmojo bandinio komponentas, tirpus pirmajame reagente);

P₂%     gryno sauso antrojo komponento procentinė dalis (komponentas tirpus antrajame reagente, kaip ir antrojo bandinio pirmasis komponentas);

P₃%     gryno sauso trečiojo komponento procentinė dalis (abiejų bandinių netirpus komponentas);

m₁        pirmojo sauso bandinio masė po paruošiamojo apdorojimo;

m₂        antrojo sauso bandinio masė po paruošiamojo apdorojimo;

r₁          sauso likučio, gauto pirmuoju reagentu iš pirmojo bandinio pašalinus pirmąjį komponentą, masė;

r₂          sauso likučio, gauto antruoju reagentu iš antrojo bandinio pašalinus pirmąjį ir antrąjį komponentus, masė;

d₁         korekcijos koeficientas, įvertinantis pirmojo bandinio antrojo komponento masės sumažėjimą veikiant pirmuoju reagentu¹;

d₂         korekcijos koeficientas, įvertinantis pirmojo bandinio trečiojo komponento masės sumažėjimą veikiant pirmuoju reagentu¹;

d₄         korekcijos koeficientas, įvertinantis antrojo bandinio trečiojo komponento masės sumažėjimą veikiant antruoju reagentu¹;

I.8.1.3. 3 variantas

Kai iš vieno bandinio pašalinami du komponentai (a+b), trečiasis (c) sudaro liekaną, o iš kito bandinio pašalinami komponentai (b+c), ir pirmasis komponentas (a) sudaro liekaną, taikomos šios formulės:

P₁%   gryno sauso pirmojo komponento procentinė dalis (komponentas tirpus pirmajame reagente);

P₂%   gryno sauso antrojo komponento procentinė dalis (komponentas tirpus abiejuose reagentuose);

P₃%   gryno sauso trečiojo komponento procentinė dalis (komponentas tirpus antrajame reagente);

m₁      pirmojo sauso bandinio masė po paruošiamojo apdorojimo;

m₂      antrojo sauso bandinio masė po paruošiamojo apdorojimo;

r₁       sauso likučio, gauto pirmuoju reagentu iš pirmojo bandinio pašalinus pirmąjį ir antrąjį komponentus, masė;

r₂       sauso likučio, gauto antruoju reagentu iš antrojo bandinio pašalinus antrąjį ir trečiajį komponentus, masė;

d₂      korekcijos koeficientas, įvertinantis pirmojo bandinio trečiojo komponento masės sumažėjimą veikiant pirmuoju reagentu¹;

d₃      korekcijos koeficientas, įvertinantis antrojo bandinio pirmojo komponento masės sumažėjimą veikiant antruoju reagentu¹;

I.8.1.4. 4 variantas

Jei du komponentai paeiliui pašalinami iš to paties bandinio, taikytina formulė:

P₁%= 100 – (P₂%+ P₃%);

P₁%   gryno sauso pirmojo komponento procentinė dalis (pirmasis tirpus komponentas);

P₂%   gryno sauso antrojo komponento procentinė dalis (antrasis tirpus komponentas);

P₃%   gryno sauso trečiojo komponento procentinė dalis (netirpus komponentas);

m       sauso bandinio masė po paruošiamojo apdorojimo;

r₁       sauso likučio, gauto pirmuoju reagentu iš bandinio pašalinus pirmąjį komponentą, masė;

r₂       sauso likučio, gauto antruoju reagentu iš bandinio pašalinus antrąjį komponentą, masė;

d₁      korekcijos koeficientas, įvertinantis antrojo komponento masės sumažėjimą veikiant pirmuoju reagentu¹;

d₂      korekcijos koeficientas, įvertinantis trečiojo komponento masės sumažėjimą veikiant pirmuoju reagentu¹;

d₃      korekcijos koeficientas, įvertinantis trečiojo komponento masės sumažėjimą veikiant pirmuoju ir antruoju reagentu²;

I.8.2. Kiekvieno sudėtinio komponento procentinė dalis apskaičiuojama, taikant drėgnumo atstatymo sutartinius dydžius ir, kai kuriais atvejais, paruošiamojo apdorojimo proceso metu prarastos masės korekcijos koeficientą, pagal formules:

ir tuomet:

P_1A% gryno sauso pirmojo komponento procentinė dalis, įskaitant drėgmę ir paruošiamojo apdorojimo metu prarastą masę;

P_2A% gryno sauso antrojo komponento procentinė dalis, įskaitant drėgmę ir paruošiamojo apdorojimo metu prarastą masę;

P_3A% gryno sauso trečiojo komponento procentinė dalis, įskaitant drėgmę ir paruošiamojo apdorojimo metu prarastą masę;

P₁      gryno sauso pirmojo komponento procentinė dalis, gauta pagal vieną iš I.8.1 punkte pateiktų formulių;

P₂      gryno sauso antrojo komponento procentinė dalis, gauta pagal vieną iš I.8.1 punkte pateiktų formulių;

P₃      gryno sauso trečiojo komponento procentinė dalis, gauta pagal vieną iš I.8.1 punkte pateiktų formulių;

a₁       pirmojo komponento drėgnumo atstatymo sutartinis dydis;

a₂       antrojo komponento drėgnumo atstatymo sutartinis dydis;

a₃       trečiojo komponento drėgnumo atstatymo sutartinis dydis;

b₁       pirmojo komponento procentinis masės sumažėjimas paruošiamojo apdorojimo metu;

b₂       antrojo komponento procentinis masės sumažėjimas paruošiamojo apdorojimo metu;

b₃       trečiojo komponento procentinis masės sumažėjimas paruošiamojo apdorojimo metu;

Jei prieš pradedant analizę naudojamas ypatingas paruošiamasis tiriamų produktų apdorojimas, turėtų būti nustatomi dydžiai b₁, b₂ ir b₃, jei galima, kiekvienam iš gryno pluošto komponentų atliekant paruošiamąjį apdorojimą. Grynaisiais pluoštais laikomi balinti arba nebalinti tiriamoje medžiagoje esantys pluoštai, kuriuose nėra nepluoštinių medžiagų, išskyrus tas, kurios jų sudėtyje yra natūraliai arba patenka gamybos proceso metu.

Jeigu neįmanoma gauti atskirai grynų pluoštų komponentų, panaudotų medžiagų gamyboje, tai taikomos vidutinės b1, b2 ir b3 reikšmės, gautos tiriant grynus pluoštus, panašius į tuos, kurie yra tiriamoje medžiagoje.

Jei tyrimui reikalingi produktai iš anksto apdorojami įprastiniu šviesiojo petrolio eterio ir vandens metodu, į korekcijos koeficientus b₁, b₂ ir b₃ paprastai neatsižvelgiama, išskyrus tuos atvejus, kai tiriama nebalinta medvilnė, nebalintas linas ir nebalintas kanapių pluoštas, kuriems taikomas 4% korekcijos koeficientas (polipropileniam pluoštui – 1%).

Į kitokių pluoštų paruošiamojo apdorojimo metu prarastą masę skaičiuojant paprastai neatsižvelgiama.

I.8.3. Pastaba

Skaičiavimo pavyzdžiai yra pateikti šios Reglamento dalies II priede.

II. TRIJŲ KOMPONENTŲ PLUOŠTŲ MIŠINIŲ KIEKYBINĖ ANALIZĖ TAIKANT MECHANINIO ATSKYRIMO METODĄ

II.1. Taikymo sritis

Šis metodas gali būti taikomas visų rūšių tekstilės pluoštams, jei mišinyje jie nėra glaudžiai susiję ir juos galima atskirti ranka.

II.2. Principas

Identifikavus tekstilės medžiagos komponentus, atitinkamu paruošiamuoju apdorojimu iš jo pašalinamos nepluoštinės medžiagos, pluoštai atskiriami rankomis, išdžiovinami, pasveriami ir nustatomos jų procentinės dalys mišinyje.

II.3. Prietaisai

II.3.1. Svėrimo indeliai ar kiti prietaisai, duodantys identiškus rezultatus

II.3.2. Eksikatorius su indikatoriniu silikoniniu geliu

II.3.3 Vėdinama krosnelė tiriamiems bandiniams džiovinti (105±3)°C temperatūroje

II.3.4. Analitinės svarstyklės, kurių tikslumas – 0,0002 g

II.3.5. Soksleto ekstrahavimo aparatas ar kitas prietaisas, duodantis identiškus rezultatus

II.3.6. Adata

II.3.7. Sukromatis ar panašus prietaisas

II.4. Reagentai

II.4.1. Šviesusis perdistiliuotas petrolio eteris, kurio virimo temperatūra (40 – 60)°C

II.4.2. Distiliuotas ar dejonizuotas vanduo

II.5. Bandymų klimato sąlygos

Žiūrėti 1.4 punktą.

II.6. Taškinis bandinys

Žiūrėti 1.5 punktą.

II.7. Taškinio bandinio paruošiamasis apdorojimas

Žiūrėti 1.6 punktą.

II.8. Procedūra

II.8.1. Siūlų tyrimas

Iš paruošiamąjį apdorojimą praėjusio taškinio bandinio paimamas ne mažesnis kaip 1g masės elementarusis bandinys. Jei tiriami labai ploni siūlai, tyrimui imama ne mažiau kaip 30 m atkarpa nepriklausomai nuo masės.

Siūlai sukarpomi atitinkamo ilgio gabalėliais ir skirtingų tipų pluoštai atskiriami adata ar, jei reikia, sukromačiu. Taip atskirti skirtingi pluoštai sudedami į prieš tai pasvertus svėrimo indelius ir džiovinami (105±3)°C temperatūroje iki pastovios masės, kaip nurodyta I.7.1 ir I.7.2.

II.8.2. Medžiagos tyrimas

Iš paruošiamąjį apdorojimą praėjusio taškinio bandinio paimamas ne mažiau kaip 1g sveriantis elementarusis bandinys. Jo kraštai tvarkingai apkerpami, kad nebrigztų; kerpama lygiagrečiai metmenų ir ataudų siūlams, o jei tiriamos megztos medžiagos, lygiagrečiai stulpeliams ir eilutėms. Atskirti skirtingi pluoštai sudedami į pasvertus svėrimo indelius ir toliau viskas daroma taip, kaip nurodyta II.8.1.

II.9. Bandymo rezultatų apdorojimas ir išraiška

Kiekvieno komponento masės dalis išreiškiama bendroje mišinio masėje procentais. Rezultatai apskaičiuojami gryno sauso bandinio masei, taikant a) drėgnumo atstatymo sutartinius dydžius bei b) paruošiamojo apdorojimo metu prarastos masės korekcijos koeficientus.

II.9.1. Gryno sauso pluošto masės procentinė dalis apskaičiuojama, neįvertinus masės nuostolių paruošiamojo apdorojimo metu, pagal formulę:

P₃%= 100 – (P₁%+ P₂%);

P₁%          gryno sauso pirmojo komponento procentinė dalis;

P₂%          gryno sauso antrojo komponento procentinė dalis;

P₃%          gryno sauso trečiojo komponento procentinė dalis;

m₁             gryno sauso pirmojo komponento masė;

m₂             gryno sauso antrojo komponento masė;

m₃             gryno sauso trečiojo komponento masė;

II.9.2. Kiekvieno komponento procentinė dalis, taikant drėgnumo atstatymo sutartinius dydžius ir, kai kuriais atvejais, paruošiamojo apdorojimo metu prarastos masės korekcijos koeficientus, apskaičiuojama remiantis I.8.2 pateiktomis formulėmis.

III. TRIJŲ KOMPONENTŲ PLUOŠTŲ MIŠINIŲ KIEKYBINĖ ANALIZĖ TAIKANT MECHANINĮ IR CHEMINĮ ATSKYRIMO METODĄ

Visais įmanomais atvejais reikėtų taikyti mechaninį metodą. Prieš pradedant bet kokį atskirų komponentų cheminį apdorojimą, būtina atkreipti dėmesį į mechaniniu būdu atskirtų komponentų proporcijas.

IV. METODŲ TIKSLUMAS

Kiekvieno dviejų komponentų pluoštų mišinių analizės metodo tikslumas apibūdinamas rezultatų pasikartojimu (žr. šio Reglamento 1 dalies dėl kai kurių dviejų komponentų tekstilės pluoštų mišinių kiekybės analizės metodų II priedą).

Tai siejasi su patikimumu, t. y. kai eksperimentų, atliktų skirtingose laboratorijose ar skirtingu laiku tais pačiais metodais tiriant identiškus homogeninius mišinius, rezultatų atitikimu.

Pasikartojimas išreiškiamas rezultatų patikimumo ribomis, kai patikimumo lygis yra 95%.

Tai reiškia, kad tiriant identiškus ir homogeninius mišinius keletą kartų skirtingose laboratorijose tik penkiais atvejais iš šimto gaunami rezultatai, kurių skirtumai viršija leistiną ribą.

Siekiant nustatyti trijų komponentų pluoštų mišinių analizės tikslumą įprastiniu būdu, taikomos tos pačios reikšmės kaip ir dviejų komponentų pluoštų mišinių analizei.

Žinant, jog visų keturių trijų komponentų pluoštų mišinių kiekybinės cheminės analizės variantų sąlyga yra dviejų bandinių tirpinimai (taikant pirmuosius tris variantus, imami du bandiniai, o taikant ketvirtąjį – tik vienas) ir simboliais E1 bei E2 pasižymint dviejų komponentų pluoštų mišinių tyrimo metodų tikslumą, kiekvienos pluošto sudėtinės dalies rezultato tikslumas nurodytas lentelėje:

Variantai	1	2 ir 3	4
Pluošto sudėtinės dalys
a	E1	E1	E1
b	E2	E1 + E2	E1 + E2
c	E1 + E2	E2	E1 + E2

Jei taikomas ketvirtasis variantas, tikslumo laipsnis gali būti žemesnis nei skaičiuojant aukščiau nurodytu metodu: pirmasis reagentas gali paveikti komponentų b ir c liekaną, tuo apsunkindamas skaičiavimą.

V. BANDYMŲ PROTOKOLAS

V.1. Nurodomi analizės atlikimo variantai (-as), metodai, reagentai ir korekcijos koeficientai.

V.2. Smulkiai apibūdinamas specialus paruošiamasis apdorojimas (žr. 1.6).

V.3. Pateikiami atskiri rezultatai ir jų aritmetinis vidurkis vienos dešimtosios tikslumu.

V.4. Jei tik įmanoma, naudojant IV dalyje pateiktą lentelę, apskaičiuojamas metodo tikslumas kiekvienam komponentui.

II PRIEDAS

KAI KURIŲ TRIJŲ KOMPONENTŲ PLUOŠTŲ MIŠINIŲ ATSKIRŲ KOMPONENTŲ MASĖS

PROCENTINĖS DALIES SKAIČIAVIMO, REMIANTIS I PRIEDO I.8.1 PUNKTE

APRAŠYTAIS VARIANTAIS, PAVYZDŽIAI

Imamas toks kokybinės analizės metu nustatytų sudėtinių dalių mišinys: 1. sukaršta vilna; 2. nailonas(poliamidinis pluoštas); 3. nebalinta medvilnė.

1 variantas

Taikant šį variantą, t. y. imant du skirtingus bandinius, iš pirmo pašalinant komponentą a (a = vilna), iš antro komponentą b (b = poliamidinis pluoštas), gaunami rezultatai apskaičiuojami taip:

1.      Pirmo sauso bandinio masė po paruošiamojo apdorojimo                     (m1) = 1,6000 g

2.      Sauso likučio masė po apdorojimo šarminiu                                          (r1) = 1,4166 g

natrio hipochlorito tirpalu (poliamidinis pluoštas + medvilnė)

3.      Antro sauso bandinio masė po paruošiamojo apdorojimo                     (m2) = 1,8000 g

4.      Sauso likučio masė po apdorojimo skruzdžių                                        (r2) = 0,9000 g

rūgštimi (vilna + medvilnė)

Tiriamą mišinį veikiant šarminiu natrio hipochloritu, poliamidinio pluošto masė nesikeičia, o nebalintos medvilnės sumažėja 3%, taigi d1 = 1,0, o d2 = 1,03.

Veikiant skruzdžių rūgštimi, nepakinta nei vilnos, nei nebalintos medvilnės masė, tad d3 ir d4 = 1,0

Jeigu cheminės analizės duomenys ir korekcijos koeficientas I priedo I.8.1.1 yra pakeičiami kitais vienetais, gaunamas toks rezultatas:

P3%(medvilnė) = 100 – (10,30 + 50,00) = 39,70

Įvairių sausų pluoštų procentinės dalys mišinyje yra:

Vilna                                             10,30 %

Poliamidinis pluoštas                    50,00 %

Medvilnė                                       39,70 %

Šios procentinės dalys turi būti atitinkamai koreguojamos pagal I priedo I.8.2 pateiktas formules, taikant ir drėgnumo atstatymo sutartinius dydžius, ir paruošiamojo apdorojimo metu prarastos masės korekcijos koeficientą.

Kaip nurodoma Tekstilės pavadinimų techninio reglamento II priede, taikomi tokie drėgnumo atstatymo sutartiniai dydžiai: sukarštai vilnai – 17,0%, poliamidiniam pluoštui – 6,25%, medvilnei – 8,5%; nebalinta medvilnė, taikant paruošiamąjį apdorojimą šviesiuoju petrolio eteriu ir vandeniu, praranda 4% masės. Taigi:

P3A%(medvilnė) = 100 – (10,97 + 48,37) = 40,66

Mišinio sudėtis yra tokia:

Poliamidinis pluoštas                    48,4 %

Medvilnė                                       40,6 %

Vilna                                            

4 variantas

Imamas tekstilės pluoštų mišinys, kuris, atlikus kokybinę cheminę analizę, pasirodė esąs tokios sudėties: sukaršta vilna, viskozės pluoštas, nebalinta medvilnė.

Tarkime, jog taikant 4 variantą, kai iš vieno bandinio paeiliui pašalinami du sudėtiniai mišinio komponentai, gauname tokį rezultatą:

1. Sauso bandinio masė po apdorojimo                                        (m1) = 1,6000 g

2. Sauso likučio masė po pirmojo apdorojimo šarminiu               (r1) = 1,4166 g

natrio hipochlorito tirpalu (viskozės pluoštas + medvilnė)

3. Sauso likučio masė po likučio r1 antrojo apdorojimo               (r2) = 0,6630 g

cinko chloridu/skruzdžių rūgštimi (medvilnė)

Veikiant šarminiu natrio hipochloritu, nesikeičia viskozės pluošto masė; nebalintos medvilnės masė sumažėja 3%, taigi d₁ = 1,0, o d₂ = 1,03

Cinko chlorido ar skruzdžių rūgšties poveikis 4% padidina medvilnės masę, tad d3=(1,03´0,96)=0,9888 suapvalintas iki 0,99 (d₃ rodikliu laikomas pirmu ir antru reagentu veikiamo trečiojo komponento prarastos arba padidėjusios masės korekcijos koeficientas).

Jeigu cheminės analizės duomenys ir korekcijos koeficientas I priedo I.8.1.4 pateiktose formulėse yra pakeičiami kitais vienetais, rezultatas yra toks:

P1%(vilna) = 100 – (48,75 + 41,02) = 10,23 %

Kaip jau buvo nurodyta pirmajame variante, šios procentinės dalys turi būti koreguojamos taikant I priedo I.8.2 nurodytas formules

P3A%(medvilnė) = 100 – (10,57 + 48,65) = 40,78 %

Taigi mišinio sudėtis yra tokia:

Viskozės pluoštas            48,6 %

Medvilnė                         40,8 %

Vilna                               

III PRIEDAS

TIPINIŲ TRIJŲ KOMPONENTŲ MIŠINIŲ, KURIEMS GALI BŪTI TAIKOMI DVIEJŲ KOMPONENTŲ MIŠINIAMS ANALIZUOTI SKIRTI METODAI, LENTELĖ

(Iliustravimui)

Mišinio Nr.	Komponento pluoštai			Variantas analizės metodo numeris ir reagentas	Bendrijos dviejų komponentų mišinių
	1-asis komponentas	2-asis komponentas	3-iasis komponentas
1.	vilna arba gyvūno plaukai	viskozės, vario amoniakinis arba tam tikrų tipų modalinis pluoštas	medvilnė	1 ir (arba) 4	2 (šarminis natrio hipochloritas) ir 3 (cinko chloridas/skruzdžių rūgštis)
2.	vilna arba gyvūno plaukai	poliamidinis 6 arba 6.6	medvilnė, viskozės, vario amoniakinis arba modalinis pluoštas	1 ir (arba) 4	2 (šarminis natrio hipochloritas) ir 4 (skruzdžių rūgštis 80 % m/m)
3.	vilna, gyvūno plaukai arba šilkas	tam tikri chloropluoštai	viskozės, vario amoniakinis, modalinis pluoštas arba medvilnė	1 ir (arba) 4	2 (šarminis natrio hipochloritas) ir 9 (anglies disulfidas/ acetonas 55,5/44,5 m/m)
4.	vilna arba gyvūno plaukai	poliamidinis 6 arba 6.6	poliesterinis, polipropileninis, akrilinis arba stiklo pluoštas	1 ir (arba) 4	2 (šarminis natrio hipochloritas) ir 4 (skruzdžių rūgštis 80 % m/m)
5.	vilna, gyvūno plaukai arba šilkas	tam tikri chloropluoštai	poliesterinis, akrilinis, poliamidinis arba stiklo pluoštas	1 ir (arba) 4	2 (šarminis natrio hipochloritas) ir 9 (anglies disulfidas/ acetonas 55,5/44,5 m/m)
6.	šilkas	vilna arba gyvūno plaukai	poliesterinis	2	11 (sieros rūgštis 75 % m/m) ir 2 (šarminis natrio hipochloritas)
7.	poliamidinis 6 arba 6.6	akrilinis pluoštas	medvilnė, viskozės, vario amoniakinis arba modalinis pluoštas	1 ir (arba) 4	4 (skruzdžių rūgštis 80 % m/m) ir 8 (dimetilformamidas)
8.	tam tikri chloropluoštai	poliamidinis 6 arba 6.6	medvilnė, viskozės, vario amoniakinis arba modalinis pluoštas	1 ir (arba) 4	8 (dimetilformamidas) ir 4 (skruzdžių rūgštis 80 % m/m) arba 9 (anglies disulfidas/ acetonas 55,5/44,5 m/m) ir 4 (skruzdžių rūgštis 80 % m/m)
9.	akrilinis	poliamidinis 6 arba 6.6	poliesterinis	1 ir (arba) 4	8 (dimetilformamidas) ir 4 (skruzdžių rūgštis 80 % m/m)
10.	acetatinis	poliamidinis 6 arba 6.6	medvilnė, viskozės, vario amoniakinis arba modalinis pluoštas	4	1 (acetonas) ir 4 (skruzdžių rūgštis 80 % m/m)
11.	tam tikri chloropluoštai	akrilinis	poliamidinis	2 ir (arba) 4	9 (anglies disulfidas/acetonas 55,5/44,5 m/m) ir 8 (dimetilformamidas)
12.	tam tikri chloropluoštai	poliamidinis 6 arba 6.6	akrilinis	1 ir (arba) 4	9 (anglies disulfidas/ acetonas 55,5/44,5 m/m) ir 4 (skruzdžių rūgštis 80 % m/m)
13.	poliamidinis 6 arba 6.6	viskozės, vario amoniakinis, modalinis pluoštas arba medvilnė	poliesterinis	4	4 (skruzdžių rūgštis 80 % m/m) ir 7 (sieros rūgštis 75 % m/m)
14.	acetatinis	viskozės, vario amoniakinis, modalinis pluoštas arba medvilnė	poliesterinis	4	1 (acetonas) ir 7 (sieros rūgštis 75 % m/m)
15.	akrilinis	viskozės, vario amoniakinis, modalinis pluoštas arba medvilnė	poliesterinis	4	8 (dimetilformamidas) ir 7 (sieros rūgštis 75 % m/m)
16	acetatinis	vilna, gyvūno plaukai arba šilkas	medvilnė, viskozės, vario amoniakinis, modalinis, poliamidinis, poliesterinis, akrilinis pluoštas	4	1 (acetonas) ir 2 (šarminis natrio hopochloritas)
17.	triacetatinis	vilna, gyvūno plaukai arba šilkas	medvilnė, viskozės, vario amoniakinis, modalinis, poliamidinis, poliesterinis, akrilinis pluoštas	4	6 (dichlormetanas) ir 2 (šarminis natrio hipochloritas)
18.	akrilinis	vilna, gyvūno plaukai arba šilkas	poliesterinis	1 ir (arba) 4	8 (dimetilformamidas) ir 2 (šarminis natrio hipochloritas)
19.	akrilinis	šilkas	vilna arba gyvūno plaukai	4	8 (dimetilformamidas) ir 11 (sieros rūgžtis 75% m/m)
20.	akrilinis	vilna, gyvūno plaukai arba šilkas	medvilnė, viskozės, vario amoniakinis arba modalinis pluoštas	1 ir (arba) 4	8 (dimetilformamidas) ir 2 (šarminis natrio hipochloritas)
21.	vilna, gyvūno plaukai arba šilkas	medvilnė, viskozės, modalinis, vario amoniakinis pluoštas	poliesterinis	4	2 (šarminis natrio hipochloritas) ir 7 (sieros rūgštis 75 % m/m)
22.	viskozės, vario amoniakinis arba tam tikrų tipų modalinis pluoštas	medvilnė	poliesterinis	2 ir (arba) 4	3 (cinko chloridas/skruzdžių rūgštis) ir 7 (sieros rūgštis 75 % m/m)
23.	akrilinis	viskozės, vario amoniakinis arba tam tikrų tipų modalinis pluoštas	medvilnė	4	8 (dimetilformamidas) ir 3 (cinko chloridas/ skruzdžių rūgštis)
24	tam tikri chloropluoštai	viskozės, vario amoniakinis arba tam tikrų tipų modalinis pluoštas	medvilnė	1 ir (arba) 4	9 (anglies disulfidas/ acetonas 55,5/44,5 m/m) ir 3 (cinko chloridas/ skruzdžių rūgštis) arba 8 (dimetilformamidas) ir 3 (cinko chloridas/ skruzdžių rūgštis)
25.	acetatinis	viskozės, vario amoniakinis arba tam tikrų tipų modalinis pluoštas	medvilnė	4	1 (acetonas) ir 3 (cinko chloridas/ skruzdžių rūgštis)
26.	triacetatinis	viskozės, vario amoniakinis arba tam tikrų tipų modalinis pluoštas	medvilnė	4	6 (dichlormetanas) ir 3 (cinko chloridas/skruzdžių rūgštis)
27.	acetatinis	šilkas	vilna arba gyvūno plaukai	4	1 (acetonas) ir 11 (sieros rūgštis 75 % m/m)
28.	triacetatinis	šilkas	vilna arba gyvūno plaukai	4	6 (dichlormetanas) ir 11 (sieros rūgštis 75 % m/m)
29.	acetatinis	akrilinis	medvilnė, viskozės, vario amoniakinis arba modalinis pluoštas	4	1 (acetonas) ir 8 (dimetilformamidas)
30.	triacetatinis	akrilinis	medvilnė, viskozės, vario amoniakinis arba modalinis pluoštas	4	6 (dichlormetanas) ir 8 (dimetilformamidas)
31.	triacetatinis	poliamidinis 6 arba 6.6	medvilnė, viskozės, vario amoniakinis arba modalinis pluoštas	4	6 (dichlormetanas) ir 4 (skruzdžių rūgštis 80 % m/m)
32	triacetatinis	medvilnė, viskozės, vario amoniakinis arba modalinis pluoštas	poliesterinis	4	6 (dichlormetanas) ir 7 (sieros rūgštis 75% m/m)
33.	acetatinis	poliamidinis 6 arba 6.6	poliesterinis arba akrilinis	4	1 (acetonas) ir 4 (skruzdžių rūgštis 80 % m/m)
34.	acetatinis	akrilinis	poliesterinis	4	1 (acetonas) ir 8 (dimetilformamidas)
35.	tam tikri chloropluoštai	medvilnė, viskozės, vario amoniakinis arba modalinis pluoštas	poliesterinis	4	8 (dimetilformamidas) ir 7 (sieros rūgštis 75 % m/m) arba 9 (anglies disulfidas / acetonas 55,5/44,5 m/m) ir 7 (sieros rūgštis 75 % m/m)

¹ Naudojant 4 variantą, pirmiausia pirmojo reagento pagalba pašalinti pirmąjį komponentą.

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 275, 2002-07-26, Žin., 2002, Nr. 79-3373 (2002-08-09), i. k. 1022020ISAK00000275

Dėl ūkio ministro 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 440 "Dėl Tekstilės pavadinimų techninio reglamento ir Tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės techninio reglamento patvirtinimo" pakeitimo

---

¹ Kai kuriais atvejais atskiriems elementariesiems bandiniams būtina atlikti paruošiamąjį apdorojimą.

² Gataviems gaminiams žr. 7 dalį.

³ Žr. 1 dalį.

⁴ Laboratorinė karšimo mašina gali būti pakeista pluoštų maišytuvu arba pluoštai gali būti maišomi „kuokštelių ir atliekų“ metodu.

⁵ Jeigu pakuotės gali būti sustatytos tinkamame rityne, visas kiekis gali būti suvyniotas vienu metu

⁶ 12 metodas yra išimtis. Jis grindžiamas vieno iš dviejų komponentų turinio nustatymu.

⁷ Žr. 1 priedo 1 dalį.

^* Šiame ir kituose šios Reglamento dalies metoduose skaičiai prie pluoštų pavadinimų atitinka pluoštų Nr., nurodytus Tekstilės pavadinimų techninio reglamento I ir II prieduose.

⁸ Kad pluošto likučiai būtų panirę amoniako tirpale 10 minučių, galima, pavyzdžiui, naudoti filtravimo adapterį su kaiščiu, kuriuo galima reguliuoti amoniako tirpalo srovę.

⁹ Prieš atliekant bandymus turi būti patikrintas modifikuotų akrilinių ar chloro pluoštų tirpumas reagente.

¹⁰ Prieš atliekant bandymus turi būti patikrintas polivinilchlorido pluošto tirpumas reagente.

¹¹  Laukinių šilkaverpių šilkas nėra visiškai tirpus 75% m/m sieros rūgštyje.

¹² Laukinių šilkaverpių šilkas nėra visiškai tirpus 75% m/m sieros rūgštyje.

¹³ Šiuose reagentuose neturi būti azoto.

¹⁴ Žr., pavyzdžiui, prietaisą, apibūdintą Melliand Textilberichte 56 (1975), p.643–645.

¹ d vertės pateiktos šio Reglamento 1 dalies dėl tam tikrų dviejų komponentų tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės metodų atitinkamose dalyse.

¹ d vertės pateiktos šio Reglamento 1 dalies dėl tam tikrų dviejų komponentų tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės metodų atitinkamose dalyse.

² Kur tai įmanoma, d₃ eksperimentiniais metodais turi būti nustatytas iš anksto.