Įstatymas paskelbtas: Žin., 1996, Nr. 53-1245
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO
ĮSTATYMAS
1996 m. gegužės 16 d. Nr. I-1340
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas reguliuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau - uostas) veiklą bei valdymą.
2. Kitų Lietuvos Respublikos jūrų uostų, naftos bei chemijos produktų terminalų, neįeinančių į jūrų uostų teritorijas, veiklą bei valdymą reguliuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o iki jų įsigaliojimo - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1344, 99.10.05, Žin., 1999, Nr.86-2561 (99.10.15)
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Uostas – teritorija (uosto žemė ir akvatorija), skirta laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aptarnauti, kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti.
2. Uosto žemė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų žemės plotas su jame esančia uosto infrastruktūra.
3. Uosto infrastruktūra – hidrotechninių ir inžinerinių įrenginių ir statinių, navigacinių įrenginių, taip pat kelių bei privažiuojamųjų geležinkelio kelių kompleksas.
4. Uosto akvatorija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų vandens plotas, kuriame yra laivybos kanalas, plūdrieji statiniai ir vidinis bei išorinis reidai.
5. Uosto kapitonas – asmuo, atliekantis laivybos priežiūrą ir užtikrinantis tvarkos palaikymą uosto akvatorijoje bei krantinėse Uosto kapitono nuostatų nustatyta tvarka.
6. Uosto rinkliava – laivų savininkų (valdytojų) mokamos privalomosios įmokos už naudojimąsi uostu.
7. Laivas – bet kurio tipo savaeigis arba nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai.
8. Linijinis laivas – laivas, plaukiantis laivybos linijoje, kurios operatoriui yra išduotas laivybos linijos įregistravimo pažymėjimas, tarp dviejų ar daugiau paskelbtų uostų pagal nuolatinį grafiką.
9. Laisvasis uostas – nuo uosto teritorijos atskirta uosto teritorijos dalis, kurioje ne Lietuvos prekės importo muitų bei mokesčių ir ekonominių draudimų bei apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šios prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis sąlygomis, negu nustatyta šio įstatymo, Muitinės kodekso ar kitų teisės aktų.
10. Krantinė – nustatyto ilgio, pločio ir leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir krauti, keleiviams įlaipinti ar išlaipinti.
11. Uosto suprastruktūra – laivų krovos įrenginių kompleksas ir kiti statiniai bei įrenginiai, nepriskirti uosto infrastruktūrai.
12. Uosto naudotojas – su Uosto direkcija sudariusi sutartį dėl veiklos uoste Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė ar užsienio juridinio asmens, kuris pagal savo šalies teisės aktus turi teisę verstis komercine ir ūkine veikla, filialas.
13. Uosto žemės naudotojas – uosto naudotojas, sudaręs sutartį su Uosto direkcija dėl uosto žemės nuomos.
14. Uosto riba – linija, skirianti uosto teritoriją nuo likusios Lietuvos Respublikos teritorijos dalies.
18. Laivų aprūpinimas – laivų aprūpinimo atsargomis veikla.
19. Karo laivas – valstybės karinėms pajėgoms priklausantis ir tai patvirtinančiais tos valstybės išoriniais ženklais pažymėtas laivas, kuriam vadovauja į šias pareigas paskirtas tos valstybės vyriausybės karininkas (jo pavardė turi būti įrašyta atitinkamame karininkų sąraše arba analogiškame dokumente) ir kurį aptarnauja įgula, laikydamasi reguliariųjų karinių pajėgų drausmės.
20. Nekarinė uosto teritorija – uosto žemė, išskyrus uosto žemės sklypą, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra suteiktas Lietuvos kariuomenei neterminuotai naudotis.
21. Pirsas – dviejų pusių krovos darbams naudojama prieplauka, pastatyta uosto akvatorijoje statmenai ar tam tikru kampu į krantą.
22. Valstybinį statusą turintis laivas – laivas, priklausantis kuriai nors valstybei arba tos valstybės naudojamas ir atliekantis tik nekomercinę valstybinę tarnybą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.82-2479 (00.09.29)
Nr. IX-1226, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)
II SKYRIUS
VALSTYBINIS UOSTO VEIKLOS REGLAMENTAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
UOSTAS
3 straipsnis. Uostas ir jo ribos
1. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybė.
2. Uosto steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Steigėjo funkcijas Vyriausybės pavedimu vykdo Susisiekimo ministerija.
3. Uosto teritorijos ir rezervinių teritorijų ribas Susisiekimo ministerijos teikimu nustato Vyriausybė.
4. Žemės sklypą, kaip karinę uosto teritoriją, Lietuvos kariuomenei neterminuotai naudoti suteikia ir šios teritorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
4 straipsnis. Uosto paskirtis
1. Uostas - Lietuvos Respublikos transporto sistemos dalis, skirta laivams aptarnauti bei kitai su laivyba susijusiai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti.
2. Uosto naudotojai uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią komercinę ir ūkinę veiklą, kuri atitinka uosto funkcinę paskirtį, ir jeigu dėl jų veiklai reikalingos uosto žemės yra sudaryta uosto žemės nuomos sutartis šio įstatymo nustatyta tvarka.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sąrašą ne karinėje uosto teritorijoje esančių krantinių, kurias Uosto direkcija rezervuoja budintiems Lietuvos karo laivams, taip pat užsienio valstybių vizituojantiems karo laivams pirmumo teise pastatyti ir stovėti. Tokių krantinių bendras ilgis turi būti ne mažesnis kaip 190 metrų. Paraiškų karo laivams pastatyti pateikimo, laivų aptarnavimo ir aprūpinimo paslaugų suteikimo, taip pat vietų, kuriose gali būti pastatyti karo laivai, suteikimo ir apmokėjimo tvarką uosto naudotojams nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
Nr. IX-1226, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)
5 straipsnis. Uosto žemė ir kitas nekilnojamasis turtas
1. Uosto žemė, akvatorija, hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai yra valstybės nuosavybė.
2. Uosto akvatoriją, žemę, uosto infrastruktūros objektus bei kitą priskirtą ar sukurtą turtą Uosto direkcija valdo, naudoja bei juo disponuoja turto patikėjimo teisėmis vadovaudamasi šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais.
3. Uosto direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat jau uosto teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams, net jei jų veikla nesusijusi su uosto veikla.
4. Ilgalaikio materialiojo turto susidėvėjimo atskaitymai daromi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Palūkanos už valstybinio kapitalo naudojimą nemokamos.
5. Uostui priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas.
6 straipsnis. Neteko galios nuo 2000 m. spalio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
7 straipsnis. Uosto privatizavimas
1. Uosto žemė, infrastruktūra ir akvatorija neprivatizuojama.
2. Kiti uoste esantys valstybės nuosavybės objektai gali būti privatizuojami pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, suderinus su Susisiekimo ministerija.
8 straipsnis. Naudojimosi uostu tvarka
1. Uostas yra atviras vidaus ir tarptautinei laivybai.
2. Uosto naudojimo, Uosto laivybos taisykles Uosto direkcijos teikimu tvirtina Susisiekimo ministerija, nustatyta tvarka suderinusi jas su suinteresuotomis institucijomis. Šios taisyklės yra privalomos visiems uosto naudotojams.
3. Laivams su branduolinėmis jėgainėmis ir branduoliniu ginklu įplaukti į uostą draudžiama.
4. Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turintys laivai, eksploatuojami nekomerciniais tikslais, į uostą gali įplaukti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1226, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)
9 straipsnis. Uoste esančių įmonių, įstaigų ir organizacijų veikla
1. Uoste esančios įmonės, įstaigos ir organizacijos veikia savarankiškai pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus. Šios įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo laikytis šio įstatymo bei Uosto naudojimo taisyklių reikalavimų.
2. Uoste esančios įmonės, naudojančios ar transportuojančios žmonių sveikatai kenksmingas, pavojingas medžiagas, privalo užtikrinti darbo aplinkos saugumą.
3. Už saugų darbą uoste esančiose įmonėse atsako tų įmonių administracija. Transporto eismas uoste esančių įmonių teritorijose organizuojamas pagal atitinkamos transporto rūšies taisykles. Specialiojo (techninio) transporto eismo taisykles pagal saugos darbe teisės aktų reikalavimus nustato tų įmonių administracija.
4. Uoste veikiančios įmonės įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi suteikti patalpas valstybės institucijoms, kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
5. Laivų aptarnavimo ir aprūpinimo paslaugas teikiantys asmenys turi teisę aptarnauti laivą ir jo įgulą ar aprūpinti atsargomis nustatyta tvarka gavę leidimą patekti į uostą ir pagal laivų, stovinčių prie uosto krantinių, pirsų kapitonų arba jų įgaliotų asmenų paraiškas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1226, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)
ANTRASIS SKIRSNIS
UOSTO VALDYMAS
10 straipsnis. Uosto valdymas
1. Uoste esančius valstybės nuosavybės objektus valdo Uosto direkcija.
2. Uosto direkcija yra valstybės įmonė. Uosto direkcijos steigėja yra Susisiekimo ministerija.
3. Susisiekimo ministras skiria ir atleidžia Uosto direkcijos vadovą, vyriausiąjį finansininką, priima, keičia ir papildo Uosto direkcijos įstatus, tvirtina metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei Uosto direkcijos metinę uosto veiklos ataskaitą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
11 straipsnis. Uosto direkcijos funkcijos
Pagrindinės Uosto direkcijos funkcijos:
1) koordinuoti uosto žemės naudotojų vykdomą uosto teritorijos apsaugą, užtikrinti saugią laivybą uoste;
2) užtikrinti uosto kapitono veiklą;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prižiūrėti bei tvarkyti uosto rezervines teritorijas;
4) efektyviai naudoti ir valdyti patikėjimo teise perduotą valstybės turtą;
5) nuomoti uosto žemę;
6) rinkti uosto rinkliavas;
7) organizuoti uosto akvatorijoje laivų ir žmonių gelbėjimo darbus;
8) rengti uosto strategijos projektus, uosto ir uosto rezervinių teritorijų detaliuosius planus, organizuoti jų įgyvendinimą, mokslinio tyrimo darbus, reklamuoti uostą;
9) nagrinėti uoste esančių statinių rekonstrukcijos, naujų objektų statybos projektus, juos derinti, nustatyti ir tvirtinti privalomas technines sąlygas;
10) įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones bei organizuoti taršos padarinių likvidavimą;
11) statyti, naudoti ir plėtoti uosto infrastruktūrą;
12) palaikyti projektinius gylius uosto akvatorijoje ir prie krantinių, pirsų;
13) organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą;
14) suderinus su savivaldybės institucijomis, atlikti uosto rezervinėse teritorijose parengiamuosius infrastruktūros plėtros darbus;
15) užtikrinti priežiūrą neišnuomotose uosto žemės (teritorijos) dalyse;
16) organizuoti socialinį-buitinį jūrininkų aptarnavimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1344, 99.10.05, Žin., 1999, Nr.86-2561 (99.10.15)
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.82-2479 (00.09.29)
Nr. IX-1226, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)
12 straipsnis. Kitos uosto valdymo institucijos
1. Uosto strategijai formuoti, santykiams tarp uosto, Klaipėdos miesto savivaldybės bei valstybės įstaigų koordinuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu sudaroma Uosto plėtojimo taryba iš Susisiekimo, Finansų ir kitų suinteresuotų ministerijų, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, mokslo įstaigų, Uosto direkcijos bei uosto naudotojų ir jų asociacijų atstovų.
2. Uosto plėtojimo tarybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Uosto plėtros klausimams (programoms) rengti sudaroma Uosto taryba iš Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Uosto direkcijos, uosto naudotojų ir jų asociacijų bei įstaigų atstovų.
4. Uosto tarybos nuostatus tvirtina Susisiekimo ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1226, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)
12(1) straipsnis. Uosto kapitonas
1. Uosto veiklą, susijusią su laivyba, užtikrina uosto kapitonas. Uosto kapitoną skiria ir atleidžia Uosto direkcijos vadovas.
2. Uosto kapitono pareigas gali eiti laivavedys, mokantis valstybinę ir anglų kalbas bei turintis aukštąjį jūrinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų plaukiojimo jūrų laivo, kurio bendroji talpa 3000 ir daugiau tonų, kapitonu stažą.
3. Uosto kapitono veiklą nustato šis įstatymas, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas bei Uosto kapitono nuostatai. Uosto kapitono nuostatus, suderintus su Lietuvos saugios laivybos administracija, tvirtina Uosto direkcijos vadovas.
4. Jeigu yra nesumokėtos uosto rinkliavos ir baudos, laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą ir (ar) suprastruktūrą, uosto kapitonas turi teisę neleisti laivui išplaukti iš uosto, iki bus sumokėtos uosto rinkliavos ar atlyginta padaryta žala arba iki minėtų prievolių įvykdymas bus užtikrintas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
TREČIASIS SKIRSNIS
LAISVASIS UOSTAS
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
13 straipsnis. Laisvojo uosto steigimas
Laisvasis uostas steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje, kurios ribas ir veiklos sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.82-2479 (00.09.29)
Nr. IX-1226, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)
14 straipsnis. Laisvojo uosto įrengimo sutartis
1. Uosto žemės naudotojas, norėdamas pradėti veiklą laisvajame uoste, su Uosto direkcija sudaro laisvojo uosto įrengimo sutartį.
2. Laisvojo uosto įrengimo tvarka nustatoma laisvojo uosto įrengimo sutartyje.
3. Laisvojo uosto įrengimo sutarties formą nustato susisiekimo ministras, suderinęs su finansų ministru ir vidaus reikalų ministru.
4. Uosto žemės naudotojui, įvykdžiusiam visus laisvojo uosto įrengimo sutarties reikalavimus, šio įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka išduodamas leidimas veiklai laisvajame uoste.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1344, 99.10.05, Žin., 1999, Nr.86-2561 (99.10.15)
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.82-2479 (00.09.29)
Nr. IX-1226, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)
15 straipsnis. Veikla laisvajame uoste
Uosto žemės naudotojai veiklą laisvajame uoste vykdo
tik gavę šio įstatymo
17 straipsnyje nurodytą leidimą veiklai laisvajame uoste.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.82-2479 (00.09.29)
Nr. IX-1226, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)
16 straipsnis. Valstybės ir savivaldybės institucijų veikla laisvajame uoste
Valstybės ir savivaldybės institucijos laisvajame uoste veikia pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
17 straipsnis. Leidimas veiklai laisvajame uoste
1. Uosto žemės naudotojai laisvajame uoste gali verstis ūkine ir komercine veikla tik gavę leidimą veiklai laisvajame uoste.
2. Leidimo, suteikiančio jo turėtojui teisę verstis veikla laisvajame uoste, formą, jo išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3. Uosto žemės naudotojai laisvajame uoste gali verstis tik leidime nurodyta veikla.
4. Leidimus veiklai laisvajame uoste išduoda susisiekimo ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.82-2479 (00.09.29)
Nr. IX-1226, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)
18 straipsnis. Prekių įvežimas į laisvąjį uostą ir išvežimas iš jo, prekių laikymas ir apskaita laisvajame uoste
Prekių įvežimo į laisvąjį uostą, išvežimo iš jo, laikymo ir apskaitos laisvajame uoste tvarką nustato Muitinės kodeksas ir jo taikymą reglamentuojantys teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1344, 99.10.05, Žin., 1999, Nr.86-2561 (99.10.15)
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
19 straipsnis. Patekimas į laisvąjį uostą
1. Asmenys ir transporto priemonės į laisvąjį uostą įleidžiami pateikę leidimus. Leidimų išdavimo tvarką ir pavyzdžius tvirtina susisiekimo ministras suderinęs su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
2. Uosto direkcijos ir valstybės institucijų, vykdančių laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą bei kontrolę, pareigūnai ir jų transporto priemonės į laisvąjį uostą įleidžiami pateikę tarnybinį pažymėjimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1344, 99.10.05, Žin., 1999, Nr.86-2561 (99.10.15)
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
Nr. VIII-2017, 00.10.10, Žin., 2000, Nr.92-2869 (00.10.31)
20 straipsnis. Muitai ir mokesčiai
1. Prekėms, įvežamoms į Lietuvos Respubliką iš laisvojo uosto, taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų šioms prekėms nustatyti importo muitai ir mokesčiai, taip pat importo draudimai bei apribojimai.
2. Prekėms, išvežamoms iš Lietuvos Respublikos į laisvąjį uostą, taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų šioms prekėms nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai, taip pat eksporto draudimai ir apribojimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.82-2479 (00.09.29)
Nr. IX-1226, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)
21 straipsnis. Laisvojo uosto priežiūra
1. Laisvojo uosto ribas ir prekių įvežimo bei išvežimo vietas prižiūri muitinė. Teisės aktų nustatyta tvarka ji tikrina į laisvąjį uostą atvykstančius ir iš jo išvykstančius fizinius asmenis bei transporto priemones. Laisvojo uosto pagal perimetrą apsaugą organizuoja ir vykdo uosto žemės naudotojai.
2. Prekės iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos į laisvąjį uostą įvežamos ir iš laisvojo uosto į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją išvežamos per tam tikslui įrengtas vietas. Postų ir muitinio tikrinimo vietų įrengimą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija, patalpų, muitinio tikrinimo vietų bei infrastruktūros projektus suderinusi su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
3. Muitinė tikrina į laisvąjį uostą įvežamas, iš jo išvežamas ir jame laikomas prekes Muitinės kodekso nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.82-2479 (00.09.29)
Nr. IX-1226, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)
III SKYRIUS
UOSTO ŪKINĖ IR KOMERCINĖ VEIKLA
PIRMASIS SKIRSNIS
UOSTO ŽEMĖS NUOMA
22 straipsnis. Uosto žemės plėtra
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu uostas gali būti plečiamas prijungiant rezervines uosto teritorijas, taip pat kitas žemes, kurios ribojasi su uosto teritorija. Tai įforminama žemės sandoriais. Tokius sandorius su žemės savininkais valstybės vardu sudaro Uosto direkcija.
2. Ūkinės veiklos uosto rezervinėse teritorijose apribojimus, rezervinių teritorijų priežiūros bei tvarkymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Uosto rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas negali būti perduodami privačion nuosavybėn, juo negali būti užtikrinami trečiųjų asmenų įsipareigojimai ir iš jo negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1344, 99.10.05, Žin., 1999, Nr.86-2561 (99.10.15)
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.82-2479 (00.09.29)
Nr. IX-1226, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)
23 straipsnis. Uosto žemės nuomos tvarka
1. Uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik konkurso tvarka, išskyrus kai:
1) uosto žemė išnuomojama juridiniams asmenims, kurie įsigijo statinius. Šiuo atveju jiems išnuomojami tik statinių pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingi uosto žemės plotai;
2) uosto žemė išnuomojama uosto žemės naudotojams kaip kompensacija už paimamą visuomenės poreikiams anksčiau jiems išnuomotą uosto žemę ir dėl to nutraukiama prieš terminą uosto žemės nuomos sutartis.
2. Uosto žemės nuomos konkurso sąlygas, uosto žemės nuomos sutarties formą, uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžius Uosto direkcijos teikimu tvirtina susisiekimo ministras. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžiai tvirtinami ne trumpesniam kaip 5 metų terminui. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkoje nustatoma, kad uosto žemės nuomos mokesčio dydis uosto žemės naudotojams gali būti didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į uosto žemės naudotojo atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, mastus (didėjant atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, mastams, uosto žemės nuomos mokesčio dydis mažinamas, mažėjant – didinamas).
3. Valstybės institucijoms, kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, uosto žemė suteikiama naudotis Žemės įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.82-2479 (00.09.29)
Nr. IX-1226, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)
24 straipsnis. Uosto žemės nuomos sutarties forma ir terminas
1. Uosto žemės nuomos sutartis sudaroma raštu ne ilgiau kaip 50 metų, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo reikalavimų.
2. Nuomininkas, tvarkingai vykdęs uosto žemės nuomos sutartyje nustatytas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmumo teisę atnaujinti sutartį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.82-2479 (00.09.29)
Nr. IX-1226, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)
25 straipsnis. Uosto žemės nuomos sutarties sąlygos
1. Nuomininkas privalo laikytis visų uosto žemės nuomos sutartyje nustatytų sąlygų.
2. Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti:
1) nustatyti nuomininko krovos ir kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, minimalūs mastai;
2) uosto žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo, keitimo sąlygos bei tvarka.
3. Nuomotojas turi teisę nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą, jeigu:
1) nuomininkas nevykdo šiame įstatyme ar uosto žemės nuomos sutartyje numatytų įsipareigojimų;
2) tai nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ar kiti įstatymai;
3) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka uosto žemė paimama visuomenės poreikiams tenkinti;
4) nuomininkas atsisako mokėti uosto žemės nuomos mokestį, apskaičiuotą šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
4. Nuomininkas turi teisę nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą.
5. Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta, kad tais atvejais, kai uosto žemės nuomos sutartis nutraukiama dėl to, kad nuomininkas nevykdo uosto žemės nuomos sutarties, kompensacijos už žalą, patirtą nutraukus sutartį, nuomininkui nemokamos.
6. Uosto žemę subnuomoti draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.82-2479 (00.09.29)
Nr. IX-1226, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)
Nr. IX-2489, 2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 156-5694 (2004-10-26)
26 straipsnis. Uosto infrastruktūros pagerinimas ar jos sukūrimas
1. Uosto infrastruktūrą pagerinti ar ją sukurti galima tik Uosto direkcijai leidus.
2. Nuomininkas, pageidaujantis išsinuomotoje uosto žemėje pagerinti uosto infrastruktūrą ar ją sukurti ir įgyti teisę į turėtų išlaidų atlyginimą arba jų įskaitymą į uosto žemės nuomos mokestį, su Uosto direkcija turi sudaryti uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo sutartį.
3. Jeigu uosto infrastruktūra pagerinta ar sukurta nesudarius uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo sutarties, nuomininko turėtos išlaidos neatlyginamos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1226, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)
ANTRASIS SKIRSNIS
ŪKINĖS IR KOMERCINĖS VEIKLOS UOSTE YPATUMAI
27 straipsnis. Teisės aktai, reglamentuojantys ūkinės ir komercinės veiklos uoste
ypatumus
1. Uosto ūkinės ir komercinės veiklos ypatumus nustato šis įstatymas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.
2. Pavojingų krovinių vežimo, perkrovimo ir sandėliavimo uoste tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai bei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos ir naudojimo taisyklės bei kiti teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1226, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)
28 straipsnis. Aptarnavimas uoste
1. Uoste keleiviai gali būti aptarnaujami, kroviniai, pašto siuntos ir siuntiniai perkraunami, laivai aptarnaujami, transportavimo, ekspedicijos bei sandėliavimo operacijos atliekamos tik tam specialiai skirtose vietose.
2. Linijiniai laivai uoste aptarnaujami pirmumo tvarka.
3. Uosto direkcija privalo užtikrinti laivuose susidarančių atliekų ir teršalų priėmimą ir tvarkymą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
29 straipsnis. Laikinas ūkinės ir komercinės veiklos nutraukimas ar apribojimas
Uosto direkcija turi teisę laikinai nutraukti ar apriboti laivų aptarnavimą, keleivių, krovinių ir pašto priėmimą uoste dėl stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų, karantino, streiko, embargo ir kitų panašių aplinkybių. Šis Uosto direkcijos sprendimas skelbiamas viešai.
30 straipsnis. Laivo, esančio uoste, areštas
Laivas, esantis uoste, gali būti areštuotas tik Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais ir tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-424, 97.09.25, Žin., 1997, Nr.96-2422 (97.10.24)
Nr. VIII-682, 98.03.26, Žin., 1998, Nr.32-856 (98.04.03)
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
31 straipsnis. Privačios nuosavybės objektų, esančių uoste, paėmimas valstybės
poreikiams
1. Uosto teritorijoje esantys privačios nuosavybės objektai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu visuomenės poreikiams, jeigu tai būtina uosto infrastruktūros objektų statybai ir plėtrai ar uosto funkcionavimui užtikrinti, gali būti paimti tik teisingai už juos atlyginus.
2. Už paimamus privačios nuosavybės objektus jų savininkams atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ginčus dėl tokių objektų paėmimo ir turto vertės nustatymo sprendžia teismas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1226, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)
TREČIASIS SKIRSNIS
UOSTO LĖŠOS
32 straipsnis. Uosto lėšos
1. Uosto lėšas sudaro:
1) uosto rinkliavos;
2) uosto žemės nuomos mokestis;
3) valstybės biudžeto skirtos lėšos;
4) amortizaciniai atskaitymai;
5) pajamos, gaunamos už Uosto direkcijos teikiamus patarnavimus;
6) kitos teisėtai gautos lėšos.
2. Uosto rinkliavos ir uosto žemės nuomos mokestis yra nerealizacinės ir neapmokestinamosios pajamos.
33 straipsnis. Uosto lėšų naudojimas
Uosto lėšos naudojamos uosto eksploatavimo, plėtros ir kitoms išlaidoms, susijusioms su uosto veikla, apmokėti. Šios lėšos skiriamos:
1) uosto teritorijai prižiūrėti ir saugoti, saugiai laivybai uoste užtikrinti;
2) projektiniam uosto vandens gyliui palaikyti bei akvatorijos gilinimo darbams;
3) Uosto direkcijai ir Lietuvos saugios laivybos administracijai išlaikyti;
4) gelbėjimo darbams ir taršos padariniams uosto akvatorijoje likviduoti;
5) hidrotechniniams įrenginiams statyti;
6) terminalams statyti;
7) bendrojo naudojimo inžineriniams įrenginiams statyti;
8) privažiavimo prie uosto keliams rekonstruoti ir išplėsti (šiuo atveju lėšos perduodamos savivaldybei įstatymų nustatyta tvarka);
9) mokslinio tyrimo ir projektavimo darbams;
10) jūrininkų socialiniam-buitiniam aptarnavimui organizuoti;
11) kompensacijoms už žemės ar kitų privačios nuosavybės objektų paėmimą visuomenės poreikiams, taip pat už nuostolius, patirtus nutraukus žvejybos galimybes dėl uosto infrastruktūros objektų statybos ir uosto teritorijos plėtros;
12) žemei ar kitiems privačios nuosavybės objektams įsigyti;
13) parengiamiesiems infrastruktūros plėtros darbams uosto rezervinėse teritorijose atlikti;
14) uosto rezervinėms teritorijoms prižiūrėti bei tvarkyti;
15) kitoms išlaidoms, numatytoms susisiekimo ministro patvirtintoje pajamų ir išlaidų sąmatoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1538, 00.02.15, Žin., 2000, Nr.18-429 (00.02.29)
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
Nr. IX-1226, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)
34 straipsnis. Uosto rinkliavos
1. Už naudojimąsi uostu laivų valdytojai privalo mokėti uosto rinkliavas.
2. Uosto rinkliavų rūšis, jų maksimalius dydžius, rinkliavų taikymo principus ir atskaitymų Lietuvos saugios laivybos administracijai išlaikyti dalį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Uosto rinkliavų taikymo taisykles tvirtina susisiekimo ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
Nr. IX-1226, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
UOSTO AKVATORIJOJE PASKENDĘS TURTAS
35 straipsnis. Paskendusio turto savanoriško iškėlimo tvarka
1. Uosto akvatorijoje paskendusio turto savininkas, norintis šį turtą iškelti, turi apie tai raštu pranešti Uosto direkcijai per tris mėnesius nuo turto paskendimo dienos.
2. Uosto direkcija, suderinusi su suinteresuotomis valstybės institucijomis, nustato terminą turtui iškelti bei šių darbų atlikimo tvarką ir apie tai praneša turto savininkui.
3. Uosto direkcija turi teisę neleisti savininkui kelti paskendusį turtą savo priemonėmis arba jo pasirinktos laivų kėlimo organizacijos priemonėmis, jeigu paskendęs turtas yra akvatorijos dalyse, kuriose taikomas ypatingas režimas. Šiuo atveju turto iškėlimą organizuoja Uosto direkcija turto savininko lėšomis.
36 straipsnis. Privalomas uosto akvatorijoje paskendusio, palikto be priežiūros
arba apleisto turto iškėlimas ar pašalinimas
1. Jeigu uosto akvatorijoje paskendęs, paliktas be priežiūros arba apleistas turtas kliudo laivybai, trukdo uosto naudotojo veiklai, hidrotechnikos arba kitiems darbams, kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui, gali teršti arba teršia aplinką, turto savininkas privalo iškelti ar pašalinti šį turtą Uosto direkcijos reikalavimu per jos nustatytą terminą.
2. Jeigu paskendusio, palikto be priežiūros arba apleisto turto savininkas per nustatytą terminą raštu nepraneša Uosto direkcijai apie savo sprendimą iškelti ar pašalinti paskendusį, paliktą be priežiūros ar apleistą turtą arba neiškelia ar nepašalina jo per Uosto direkcijos nustatytą terminą, Uosto direkcija turi teisę imtis priemonių turtui iškelti arba kitu būdu jį pašalinti ir gauti dėl to turėtų išlaidų atlyginimą.
3. Jeigu uosto akvatorijoje paskendusio, palikto be priežiūros arba apleisto turto savininkas yra nežinomas, terminą, nustatytą uosto akvatorijoje paskendusiam, paliktam be priežiūros arba apleistam turtui iškelti ar pašalinti, Uosto direkcija paskelbia visuomenės informavimo priemonėse. Nustatytam terminui pasibaigus, Uosto direkcija turi teisę imtis reikiamų priemonių turtui iškelti ar kitu būdu jį pašalinti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
Nr. IX-1226, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)
37 straipsnis. Uosto akvatorijoje paskendusio karinio turto iškėlimas
1. Uosto akvatorijoje paskendusį karinį turtą iškelia arba sunaikina ar kitu būdu pašalina šio turto savininkas pagal šio įstatymo reikalavimus.
2. Jeigu uosto akvatorijoje paskendęs karinis turtas kliudo laivybai, hidrotechnikos arba kitiems darbams, kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui arba teršia aplinką, paskendusio karinio turto savininkas Uosto direkcijos reikalavimu ir jos nustatytais terminais privalo šį turtą iškelti arba kitu būdu pašalinti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
38 straipsnis. Uosto direkcijos iškelto uosto akvatorijoje paskendusio turto
išreikalavimas
1. Uosto akvatorijoje paskendęs ir iškeltas turtas, kurio iškėlimą organizavo Uosto direkcija, taip pat uosto akvatorijoje paskendęs ir iškeltas turtas, kurio iškėlimą organizavo Uosto direkcija dėl jo tiesioginės grėsmės saugiai laivybai, žmonių gyvybei ar saugumui arba dėl aplinkos teršimo, kliudymo hidrotechnikos ar kitiems darbams, atitenka savininkui, jei jis pateikė prašymą per šešis mėnesius nuo jo turto iškėlimo dienos. Turto savininkas, nors jis ir atsisakytų iškelto turto, Uosto direkcijai privalo atlyginti turto iškėlimo, jo saugojimo ir kitas dėl to turėtas išlaidas.
2. Šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nurodytas ir iškeltas ar kitu būdu pašalintas turtas yra laikomas bešeimininkiu ir perduodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
Nr. IX-1226, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)
39 straipsnis. Atsitiktinai iškeltas uosto akvatorijoje paskendęs turtas
1. Atsitiktinai iškeltas uosto akvatorijoje paskendęs turtas turi būti perduotas Uosto direkcijai, kuri apie turto iškėlimą ir jo saugojimo vietą informuoja turto savininką. Jeigu iškelto turto savininkas nežinomas, Uosto direkcija apie tai paskelbia visuomenės informavimo priemonėse.
2. Jeigu iškelto turto savininkas neatsiranda, turtas teismo sprendimu perduodamas valstybės nuosavybėn laikantis Civilinio kodekso reikalavimų.
3. Turto savininkas privalo atlyginti Uosto direkcijai tokio turto saugojimo išlaidas, taip pat išlaidas asmeniui, iškėlusiam ir perdavusiam Uosto direkcijai turtą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
PENKTASIS SKIRSNIS
NUOSTOLIŲ ATLYGINIMAS
40 straipsnis. Neteko galios nuo 2000 m. spalio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
41 straipsnis. Neteko galios nuo 2000 m. spalio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
42 straipsnis. Nuostolių, atsiradusių dėl taršos, atlyginimas
1. Nuostoliai dėl taršos - pinigais įvertinta žala žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, atsiradusi dėl uosto teritorijos teršimo, taip pat išlaidos, atsiradusios teršimų galimoms neigiamoms pasekmėms sumažinti arba jų išvengti.
2. Laivo savininkas arba valdytojas, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl taršos.
3. Nuostolius dėl taršos, atsiradusius išmetant kenksmingas medžiagas, naftą, naftos produktus, nutekamuosius vandenis ar šiukšles iš dviejų ar daugiau laivų, šių laivų savininkai arba valdytojai, jeigu negalima nustatyti kiekvieno jų kaltės, privalo atlyginti solidariai.
43 straipsnis. Neteko galios nuo 2000 m. spalio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
44 straipsnis. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto reorganizavimas ar likvidavimas
Klaipėdos valstybinis jūrų uostas gali būti reorganizuotas arba jo veikla nutraukta tik Lietuvos Respublikos įstatymu.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-424, 97.09.25, Žin., 1997, Nr.96-2422 (97.10.24)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-682, 98.03.26, Žin., 1998, Nr.32-856 (98.04.03)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1344, 99.10.05, Žin., 1999, Nr.86-2561 (99.10.15)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 1, 11, 14, 18, 19, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1538, 00.02.15, Žin., 2000, Nr.18-429 (00.02.29)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)
KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 28, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 6, 40, 41, 43 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS, ĮSTATYMO PAPILDYMO 12(1) STRAIPSNIU IR II SKYRIAUS TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymo įsigaliojimas pakeistas :
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1 d.
Pakeitimai:
1)
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.82-2479 (00.09.29)
KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 28, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 6, 40, 41, 43 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS, ĮSTATYMO PAPILDYMO 12(1) STRAIPSNIU IR II SKYRIAUS TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1, 6, 9, 10, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2017, 00.10.10, Žin., 2000, Nr.92-2869 (00.10.31)
KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1226, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)
KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 2, 4, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 31, 33, 34, 36, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2489, 2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 156-5694 (2004-10-26)
KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2004-10-28)
autrap@lrs.lt