Įstatymas paskelbtas: Žin., 1996, Nr. 53-1245

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO

ĮSTATYMAS

1996 m. gegužės 16 d. Nr. I-1340

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas reguliuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau - uostas) veiklą bei valdymą.

2. Kitų Lietuvos Respublikos jūrų uostų, naftos bei chemijos produktų terminalų, neįeinančių į jūrų uostų teritorijas, veiklą bei valdymą reguliuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o iki jų įsigaliojimo - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1344 , 99.10.05, Žin., 1999, Nr.86-2561 (99.10.15)

2 straipsnis. Įstatyme vartojamos sąvokos

Šiame įstatyme:

uostas - teritorija (uosto žemė ir akvatorija), skirta laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aptarnauti, kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti;

uosto žemė - žemės plotas su jame esančia uosto infrastruktūra;

uosto infrastruktūra - hidrotechninių ir inžinerinių statinių, navigacinių įrenginių, inžinerinių tinklų, taip pat kelių bei privažiuojamųjų geležinkelių kompleksas;

uosto akvatorija - vandens plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytose ribose, kuriame yra laivybos kanalas, plūdrieji statiniai ir vidinis bei išorinis reidai;

uosto kapitonas - valstybės pareigūnas, vykdantis valstybinę laivybos priežiūrą, kvalifikacijos dokumentų išdavimą, laivų registravimą, tarptautinių sutarčių dėl laivybos saugumo taikymo kontrolę;

uosto rinkliava - administraciniu būdu iš laivų savininkų (valdytojų) ir krovinių savininkų renkamos lėšos už naudojimąsi uostu;

uosto navigaciniai įrenginiai - kranto ir plūduriuojantys įrengimai, informuojantys apie laivybos sąlygas;

uosto navigacinių įrenginių veikimo sektorius - teritorija, kurioje pastatyti ir aptarnaujami navigaciniai įrenginiai;

laivas - savaeigis arba nesavaeigis plaukiojantis statinys, turintis savo pavadinimą, įgulą ir valstybės vėliavą;

linijinis laivas - laivas, plaukiantis pagal grafiką nuolatiniu maršrutu ir kuriam Uosto direkcija yra suteikusi linijinio laivo statusą.

[2 straipsnio redakcija nuo 2001 m.liepos 1 d.:

2 straipsnis. Įstatyme vartojamos sąvokos

Šiame įstatyme:

uostas – teritorija (uosto žemė ir akvatorija), skirta laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aptarnauti, kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti;

uosto žemė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų žemės plotas su jame esančia uosto infrastruktūra;

uosto infrastruktūra – hidrotechninių ir inžinerinių statinių, navigacinių įrenginių, inžinerinių tinklų, taip pat kelių bei privažiuojamųjų geležinkelių kompleksas;

uosto akvatorija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų vandens plotas, kuriame yra laivybos kanalas, plūdrieji statiniai ir vidinis bei išorinis reidai;

uosto kapitonas – pareigūnas, vykdantis laivybos priežiūrą ir užtikrinantis tvarkos palaikymą uosto akvatorijoje ir krantinėse Uosto kapitono nuostatų nustatyta tvarka;

uosto rinkliava – administraciniu būdu iš laivų savininkų (valdytojų) renkamos lėšos už naudojimąsi uostu;

laivas – bet kurio tipo savaeigis arba nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai;

linijinis laivas – laivas, plaukiantis laivybos linijoje tarp dviejų ar daugiau paskelbtų uostų pagal nuolatinį grafiką, kurios operatoriui yra išduotas laivybos linijos įregistravimo pažymėjimas;

laisvasis uostas – uosto žemės dalis, kurioje ne Lietuvos prekės importo muitų bei mokesčių ir ekonominių draudimų bei apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šios prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis sąlygomis, negu nustatyta šio įstatymo, Muitinės kodekso ar kitų teisės aktų;

krantinė – nustatyto ilgio, pločio ir leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys, skirtas švartuoti ir krauti laivus, įlaipinti arba išlaipinti keleivius;

uosto suprastruktūra – laivų krovos įrenginių kompleksas;

uosto naudotojas – Lietuvos Respublikoje įregistruotas ūkio subjektas, sudaręs sutartį su Uosto direkcija dėl veiklos uoste;

uosto žemės naudotojas – uosto naudotojas, sudaręs sutartį su Uosto direkcija dėl uosto žemės naudojimo.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

II SKYRIUS

VALSTYBINIS UOSTO VEIKLOS REGLAMENTAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

UOSTAS

3 straipsnis. Uostas ir jo ribos

1. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybė.

2. Uosto steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Steigėjo funkcijas Vyriausybės pavedimu vykdo Susisiekimo ministerija.

3. Uosto teritorijos ir rezervinių teritorijų ribas Susisiekimo ministerijos teikimu nustato Vyriausybė.

[3 straipsnis papildomas 4 dalimi nuo 2001 m. liepos 1 d.:

4. Žemės sklypą, kaip karinę uosto teritoriją, Lietuvos kariuomenei neterminuotai naudoti suteikia ir šios teritorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

4 straipsnis. Uosto paskirtis

1. Uostas - Lietuvos Respublikos transporto sistemos dalis, skirta laivams aptarnauti bei kitai su laivyba susijusiai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti.

2. Fiziniai ir juridiniai asmenys uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią komercinę ir ūkinę veiklą, kuri atitinka uosto funkcinę paskirtį, ir jeigu dėl jų veiklai reikalingos uosto žemės šie asmenys yra sudarę uosto žemės nuomos sutartį su Uosto direkcija.

[4 straipsnis papildomas 3 dalimi nuo 2001 m. liepos 1 d.:

3. Vyriausybė nustato sąrašą ne karinėje uosto teritorijoje esančių krantinių, kurias Uosto direkcija rezervuoja budintiems Lietuvos karo laivams, taip pat užsienio valstybių vizituojantiems karo laivams pirmumo teise pastatyti ir stovėti. Tokių krantinių bendras ilgis turi būti ne mažesnis kaip 190 metrų. Paraiškų karo laivams pastatyti pateikimo, taip pat švartavimo, ekologinių, sanitarinių, vandens ir energijos tiekimo paslaugų suteikimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

5 straipsnis. Uosto žemė ir kitas nekilnojamasis turtas

1. Uosto žemė, akvatorija, hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai yra valstybės nuosavybė.

2. Uosto akvatoriją, žemę, uosto infrastruktūros objektus bei kitą priskirtą ar sukurtą turtą Uosto direkcija valdo, naudoja bei juo disponuoja turto patikėjimo teisėmis vadovaudamasi šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais.

3. Uosto direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat jau uosto teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams, net jei jų veikla nesusijusi su uosto veikla.

4. Ilgalaikio materialiojo turto susidėvėjimo atskaitymai daromi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Palūkanos už valstybinio kapitalo naudojimą nemokamos.

5. Uostui priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas.

6 straipsnis. Apribojimai uosto navigacinių įrenginių veikimo sektoriuje

1. Uosto navigacinių įrenginių veikimo sektoriuje draudžiama statyti nuolatinius arba laikinus pastatus, sodinti medžius, įrengti didelio galingumo elektros arba kitokius šviesos šaltinius.

2. Kiekviena statyba uosto navigacinių įrenginių veikimo sektoriuje turi būti suderinta su Uosto direkcija.

3. Uosto navigacinių įrenginių sektoriaus ribas, apribojimus šio sektoriaus žemės naudotojams nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

[6 straipsnis. Netenka galios nuo 2001 m. liepos 1 d.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

7 straipsnis. Uosto privatizavimas

1. Uosto žemė, infrastruktūra ir akvatorija neprivatizuojama.

2. Kiti uoste esantys valstybės nuosavybės objektai gali būti privatizuojami pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, suderinus su Susisiekimo ministerija.

8 straipsnis. Naudojimosi uostu tvarka

1. Uostas yra atviras tarptautinei laivybai.

2. Uosto naudojimo, Uosto laivybos taisykles Uosto direkcijos teikimu tvirtina Susisiekimo ministerija, nustatyta tvarka suderinusi jas su suinteresuotomis institucijomis. Šios taisyklės yra privalomos visiems uosto naudotojams.

3. Laivams su branduolinėmis jėgainėmis ir branduoliniu ginklu įplaukti į uostą draudžiama.

4. Kitų šalių karo ir kiti nekomerciniai laivai į uostą gali įplaukti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

9 straipsnis. Uoste esančių įmonių, įstaigų ir organizacijų veikla

1. Uoste esančios įmonės, įstaigos ir organizacijos veikia savarankiškai pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus. Šios įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo laikytis šio įstatymo bei Uosto naudojimo taisyklių reikalavimų.

2. Uoste esančios įmonės, naudojančios ar transportuojančios žmonių sveikatai kenksmingas, pavojingas medžiagas, privalo užtikrinti darbo aplinkos saugumą.

3. Už saugų darbą uoste esančiose įmonėse atsako tų įmonių administracija. Transporto eismas uoste esančių įmonių teritorijose organizuojamas pagal atitinkamos transporto rūšies taisykles. Specialiojo (techninio) transporto eismo taisykles pagal saugos darbe teisės aktų reikalavimus nustato tų įmonių administracija.

4. Uoste veikiančios įmonės turi suteikti patalpas valstybės institucijoms, kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

ANTRASIS SKIRSNIS

UOSTO VALDYMAS

10 straipsnis. Uosto valdymas

1. Uoste esančius valstybės nuosavybės objektus valdo Uosto direkcija.

2. Uosto direkcija, į kurios sudėtį įeina Uosto kapitono valdyba, yra ne pelno organizacija, turinti juridinio asmens teises. Uosto direkcijos steigėja yra Susisiekimo ministerija.

3. Susisiekimo ministerija skiria ir atleidžia Uosto direkcijos vadovą, vyriausiąjį finansininką, uosto kapitoną, priima, keičia ir papildo Uosto direkcijos įstatus, tvirtina metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei Uosto direkcijos metinę ataskaitą apie uosto veiklą.

[2 ir 3 dalių redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

2. Uosto direkcija yra valstybės įmonė. Uosto direkcijos steigėja yra Susisiekimo ministerija.

3. Susisiekimo ministras skiria ir atleidžia Uosto direkcijos vadovą, vyriausiąjį finansininką, priima, keičia ir papildo Uosto direkcijos įstatus, tvirtina metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei Uosto direkcijos metinę uosto veiklos ataskaitą.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

11 straipsnis. Uosto direkcijos funkcijos

1. Uosto direkcija vykdo šio straipsnio 2 dalyje išvardytas funkcijas uosto akvatorijos, Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų, išimtinės ekonominės zonos teritorijose, išskyrus teritorijas kitų Lietuvos Respublikos jūrų uostų, naftos bei chemijos produktų terminalų, neįeinančių į jūrų uostų teritorijas.

2. Pagrindinės Uosto direkcijos funkcijos:

1) uosto veiklos organizavimas, laivybos saugumo užtikrinimas;

2) priskirto valstybės turto ir finansinių išteklių efektyvus naudojimas ir išsaugojimas;

3) uosto žemės nuoma;

4) uosto rinkliavų rinkimas;

5) laivų ir žmonių gelbėjimo darbų organizavimas uosto akvatorijoje, kituose Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse bei ekonominėje zonoje;

6) uosto plėtros krypčių projektų rengimas, jų realizavimo organizavimas, mokslinio tyrimo darbų organizavimas, uosto reklamavimas;

7) uoste veikiančių įmonių rekonstrukcijos, naujų objektų statybos projektų nagrinėjimas, derinimas, privalomų techninių sąlygų nustatymas ir tvirtinimas, leidimų realizuoti projektus išdavimas;

8) Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinės jūrų teisės dokumentų ir kitų teisės aktų laivybos klausimais laikymosi kontrolė;

9) uosto kapitono tarnybų veiklos užtikrinimas;

10) ryšių priemonių ir sistemų eksploatacija ir plėtra;

11) uosto apsaugos nuo taršos kontrolė bei taršos pasekmių likvidavimo organizavimas;

12) uosto objektų ir navigacinių įrenginių statyba, eksploatavimas ir plėtra.

[11 straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

11 straipsnis. Uosto direkcijos funkcijos

Pagrindinės Uosto direkcijos funkcijos:

1) organizuoti uosto veiklą, užtikrinti saugią laivybą uoste;

2) užtikrinti uosto kapitono veiklą;

3) efektyviai naudoti ir išsaugoti priskirtą valstybės turtą ir finansinius išteklius;

4) nuomoti uosto žemę;

5) rinkti uosto rinkliavas;

6) organizuoti uosto akvatorijoje laivų ir žmonių gelbėjimo darbus;

7) rengti uosto plėtros krypčių projektus, organizuoti jų įgyvendinimą, mokslinio tyrimo darbus, reklamuoti uostą;

8) nagrinėti uoste veikiančių įmonių rekonstrukcijos, naujų objektų statybos projektus, juos derinti, nustatyti ir tvirtinti privalomas technines sąlygas;

9) uosto apsaugos nuo taršos prevencija bei taršos padarinių likvidavimo organizavimas;

10) uosto infrastruktūros statyba, naudojimas ir plėtra;

11) laisvojo uosto veiklos organizavimas ir jo ribų apsauga;

12) uosto aplinkos apsauga;

13) uosto kultūros vertybių apsauga.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1344, 99.10.05, Žin., 1999, Nr.86-2561 (99.10.15)

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

12 straipsnis. Kitos uosto valdymo institucijos

1. Uosto plėtros kryptims nustatyti, santykiams tarp uosto, Klaipėdos miesto savivaldybės bei Vyriausybės įstaigų koordinuoti Vyriausybės nutarimu sudaroma Uosto plėtojimo taryba iš Susisiekimo, Finansų ir kitų suinteresuotų ministerijų, Klaipėdos apskrities, Klaipėdos miesto savivaldybės, mokslo įstaigų, Uosto direkcijos bei uosto teritorijoje esančių įmonių atstovų.

2. Uosto plėtojimo tarybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3. Uosto plėtros klausimams (programoms) rengti gali būti sudaroma Uosto direktorių taryba iš Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Uosto direkcijos, įmonių, įstaigų ir organizacijų, susijusių su uosto veikla, atstovų.

4. Uosto direktorių tarybos nuostatus tvirtina Susisiekimo ministerija.

Įstatymas papildomas straipsniu nuo 2001 m.liepos 1 d.:

[12⁽¹⁾ straipsnis. Uosto kapitonas

1. Uosto veiklą, susijusią su laivyba, užtikrina uosto kapitonas. Uosto kapitoną skiria ir atleidžia Uosto direkcijos vadovas.

2. Uosto kapitono pareigas gali eiti laivavedys, mokantis valstybinę ir anglų kalbas bei turintis aukštąjį jūrinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų plaukiojimo jūrų laivo, kurio bendroji talpa 3000 ir daugiau tonų, kapitonu stažą.

3. Uosto kapitono veiklą nustato šis įstatymas, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas bei Uosto kapitono nuostatai. Uosto kapitono nuostatus, suderintus su Lietuvos saugios laivybos administracija, tvirtina Uosto direkcijos vadovas.

4. Jeigu yra nesumokėtos uosto rinkliavos ir baudos, laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą ir (ar) suprastruktūrą, uosto kapitonas turi teisę neleisti laivui išplaukti iš uosto, iki bus sumokėtos uosto rinkliavos ar atlyginta padaryta žala arba iki minėtų prievolių įvykdymas bus užtikrintas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais.]

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

TREČIASIS SKIRSNIS

UOSTO KAPITONO VALDYBA

[Skirsnio pavadinimas nuo 2001 m. liepos 1 d.

TREČIASIS SKIRSNIS

LAISVASIS UOSTAS

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01]

13 straipsnis. Uosto kapitonas

1. Uosto veiklą, susijusią su laivyba, užtikrina Uosto kapitono valdyba, kuriai vadovauja uosto kapitonas. Uosto kapitono valdyboje yra laivybos priežiūros, laivų eismo (locmanų) ir kiti struktūriniai padaliniai.

2. Uosto kapitono pareigas gali eiti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį jūrinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų plaukiojimo jūrų laivo kapitonu stažą.

3. Uosto kapitoną Uosto direkcijos vadovo teikimu skiria ir atleidžia Susisiekimo ministerija.

4. Uosto kapitonas veikia pagal nuostatus, kuriuos Uosto direkcijos teikimu tvirtina Susisiekimo ministerija.

5. Uosto kapitonas turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu.

[13 straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

13 straipsnis. Laisvojo uosto steigimas

1. Uosto teritorijos dalys, kurių ribos nustatomos šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, šiuo įstatymu skelbiamos laisvuoju uostu.

2. Laisvojo uosto ribas ir jo veiklos sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

14 straipsnis. Pagrindinės uosto kapitono funkcijos

1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas uosto akvatorijos, Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų, išimtinės ekonominės zonos teritorijose, išskyrus teritorijas kitų Lietuvos Respublikos jūrų uostų, naftos bei chemijos produktų terminalų, neįeinančių į jūrų uostų teritorijas:

1) kontroliuoja, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių jūrų teisės dokumentų ir kitų teisės aktų laivybos saugumo klausimais;

2) kontroliuoja laivų pasirengimą išplaukti į jūrą, registruoja įplaukimą ir išplaukimą iš uosto;

3) tikrina laivų dokumentus ir laivų įgulų kvalifikacijos dokumentus;

4) registruoja laivus, plaukiojančius su Lietuvos Respublikos valstybės vėliava, ir išduoda registravimo dokumentus;

5) išduoda jūrininkų knygeles ir kitus kvalifikacijos dokumentus, tvirtina darbo laive ir plaukiojimo stažą;

6) organizuoja locmanų darbą ir jam vadovauja;

7) kontroliuoja uosto akvatorijos gylį, vykdo navigacinių įrenginių ir navigacijos ženklų priežiūrą;

8) kontroliuoja laivų grimzlę, laivų pakrovimo ir krovinių pritvirtinimo laivuose kokybę;

9) inspektuoja laivus, stovinčius uoste;

10) kontroliuoja uosto krantinių techninę būklę;

11) organizuoja žmonių ir laivų gelbėjimo darbus uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje;

12) teikia laivams navigacinę ir hidrometeorologinę informaciją;

13) leidžia laivams įplaukti į uostą ir išplaukti iš jo; susidarius ekstremalioms situacijoms uoste, perdislokuoja laivus;

14) tiria laivų avarijas, nustato jų priežastis ir teikia išvadas;

15) išduoda leidimus vykdyti narų darbus, kelti paskendusį turtą uosto akvatorijoje, derina leidimų vykdyti statybos ir remonto darbus uosto krantinėse ir akvatorijoje išdavimą.

2. Uosto kapitono inspektavimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo išlaidas apmoka laivo savininkas ar valdytojas.

3. Uosto kapitono reikalavimu uoste stovintys laivai privalo suteikti pagalbą nelaimės ištiktiems laivams bei žmonėms panaudodami savo turimas technines priemones.

[14 straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

14 straipsnis. Laisvojo uosto įrengimo sutartis

1. Laisvojo uosto žemės sklypo nuomininkas, norėdamas pradėti veiklą laisvajame uoste, sudaro su Uosto direkcija žemės sklypo įrengimo sutartį.

2. Laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo tvarka nustatoma Tipinėje laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo sutartyje.

3. Tipinę laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo sutarties formą nustato susisiekimo ministras suderinęs su finansų ministru ir vidaus reikalų ministru.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1344, 99.10.05, Žin., 1999, Nr.86-2561 (99.10.15)

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

15 straipsnis. Uosto kapitono sprendimų privalomumas

1. Uosto kapitono sprendimai jo kompetencijai priklausančiais klausimais yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant. Įvykdytas sprendimas gali būti skundžiamas teismine tvarka.

2. Už sprendimų nevykdymą uosto kapitonas gali taikyti įstatymų nustatytas administracines nuobaudas.

[15 straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

15 straipsnis. Veikla laisvajame uoste

1. Laisvajame uoste gali būti vykdoma Ekonominių veiklos rūšių klasifikatoriuje numatyta veikla:

1) transportavimas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai (telekomunikacijos);

2) transporto priemonių gamyba;

3) didmeninė prekyba;

4) mažmeninė prekyba Lietuvos prekėmis laisvajame uoste esančių fizinių asmenų poreikiams tenkinti jų buvimo laisvajame uoste metu;

5) statyba;

6) elektros, dujų ir vandens tiekimas;

7) finansinis tarpininkavimas;

8) nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla.

2. Laisvajame uoste gali būti vykdoma ir kita veikla, tiesiogiai susijusi su šiame įstatyme numatyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto funkcine paskirtimi.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

16 straipsnis. Laivų išplaukimo iš uosto apribojimai

Uosto kapitonas turi teisę neduoti leidimo išplaukti iš uosto, jeigu:

1) laivas techniškai netinkamas plaukioti;

2) pažeisti laivo pakrovimo, laivo aprūpinimo reikalingais ištekliais, laivo įgulos komplektavimo reikalavimai;

3) laivo dokumentų įforminimas neatitinka nustatytų reikalavimų;

4) nesumokėtos nustatytos rinkliavos ir baudos;

5) yra kitų laivo trūkumų, keliančių grėsmę plaukiojimo saugumui arba laive esančių žmonių sveikatai.

[16 straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

16 straipsnis. Valstybės ir savivaldybės institucijų veikla laisvajame uoste

Valstybės ir savivaldybės institucijos laisvajame uoste veikia pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

17 straipsnis. Laivo sulaikymo uoste tvarka

1. Asmuo, suinteresuotas sulaikyti laivą uoste, uosto kapitonui pateikia raštu motyvuotą reikalavimą.

2. Uosto kapitonas gali sulaikyti uoste laivą, jei to prašo asmuo, turintis teisę reikalauti atlyginti žalą dėl bendrosios laivo avarijos, gelbėjimo darbų, laivų susidūrimo ar kitokio laivo ar krovinio sužalojimo, taip pat dėl uosto įrenginių, navigacijos ženklų ar uoste esančio turto kitokio sužalojimo, sunaikinimo ar kitos žalos padarymo, kol laivo savininkas arba valdytojas nustatyta tvarka neužtikrins reikalavimo patenkinimo.

3. Laivas uoste gali būti sulaikytas ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Jeigu per tą laiką nebus priimtas teismo sprendimas areštuoti laivą, kad būtų užtikrintas ieškinys, sulaikytas laivas turi būti tuojau pat paleistas.

4. Sulaikyto laivo kapitonas uosto kapitono raštišką sprendimą dėl laivo sulaikymo gali apskųsti teismui.

[17 straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

17 straipsnis. Leidimas veiklai laisvajame uoste

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys laisvojo uosto teritorijoje gali verstis šio įstatymo 15 straipsnyje numatyta veikla tik gavę leidimą veiklai laisvajame uoste. Leidimo formą, jo išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2. Asmuo, gavęs leidimą veiklai laisvajame uoste, privalo pateikti muitinei bendrąją garantiją, reikalingą galinčių atsirasti skolininko įsipareigojimų, susijusių su laisvajame uoste laikomomis prekėmis, įvykdymui užtikrinti.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

18 straipsnis. Locmanas

1. Locmanas - laivavedys, turintis ne mažesnį kaip tolimojo plaukiojimo šturmano jūrinį laipsnį ir nustatytos formos locmano liudijimą. Locmanas nėra vedamo laivo įgulos narys.

2. Locmanu gali būti asmuo, turintis laivavedžio diplomą ir nustatytos formos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą locmano liudijimą, suteikiantį jam teisę vesti laivus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato locmano liudijimo išdavimo tvarką ir sąlygas bei reikalavimus, kuriuos turi atitikti asmenys, norintys gauti teisę verstis locmano praktika Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, taip pat asmenys, kuriems laivavedžio diplomai išduoti ne Lietuvoje.

3. Locmano liudijimas išduodamas ne jaunesniam kaip 25 metų asmeniui, turinčiam laivavedžio diplomą.

4. Asmuo gali eiti locmano pareigas, iki jam sueis 65 metai.

5. Locmanų veiklos uosto prieigose ir uosto vandenyse nuostatus tvirtina ir locmanų veiklą kontroliuoja uosto kapitonas.

[18 straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

18 straipsnis. Prekių įvežimas į laisvąjį uostą ir išvežimas iš jo, prekių laikymas ir

apskaita laisvajame uoste

Prekių įvežimo į laisvąjį uostą, išvežimo iš jo, laikymo ir apskaitos laisvajame uoste tvarką nustato Muitinės kodeksas ir jo taikymą reglamentuojantys teisės aktai.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1344, 99.10.05, Žin., 1999, Nr.86-2561 (99.10.15)

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

19 straipsnis. Laivų vedimas uoste

1. Uosto prieigose bei uosto vandenyse, nesvarbu, kokia laivo vėliava, laivus pagal Susisiekimo ministerijos patvirtintas Uosto laivybos taisykles veda locmanai. Laivybos saugumas kituose Lietuvos Respublikos jūrų uostuose, naftos bei chemijos produktų terminalų, neįeinančių į jūrų uostų teritorijas, prieigose užtikrinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Rajonus ir laivų kategorijas, kur būtina naudotis locmano patarnavimais, nustato Uosto laivybos taisyklės.

[19 straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

19 straipsnis. Patekimas į laisvąjį uostą

1. Asmenys ir transporto priemonės į laisvąjį uostą įleidžiami pateikę leidimus. Leidimų išdavimo tvarką ir pavyzdžius tvirtina susisiekimo ministras suderinęs su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos ir Pasienio policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos.

2. Uosto direkcijos ir valstybės institucijų, vykdančių laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą bei kontrolę, pareigūnai ir jų transporto priemonės į laisvąjį uostą įleidžiami pateikę tarnybinį pažymėjimą.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1344, 99.10.05, Žin., 1999, Nr.86-2561 (99.10.15)

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

20 straipsnis. Locmano ir vedamo laivo kapitono santykiai

1. Už laivo valdymą atsako vedamo laivo kapitonas. Jis atsako už laivo valdymą ir tuomet, kai suteikia locmanui teisę savarankiškai vesti laivą.

2. Locmanas privalo duoti vedamo laivo kapitonui patarimus, užtikrinančius saugų laivo vedimą, ir tikrinti, ar vedamo laivo kapitonas teisingai suprato duotus patarimus.

3. Jeigu vedamo laivo kapitonas nevykdo locmano patarimų, locmanas vis tiek privalo (kiek tai įmanoma) teikti laivo kapitonui duomenis apie laivybos ypatumus.

[20 straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

20 straipsnis. Muitai ir mokesčiai

1. Prekėms, įvežamoms į Lietuvos Respubliką iš laisvojo uosto, taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų šioms prekėms nustatyti importo muitai ir mokesčiai, taip pat importo draudimai bei apribojimai.

2. Prekėms, išvežamoms iš Lietuvos Respublikos į laisvąjį uostą, taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų šioms prekėms nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai, taip pat eksporto draudimai ir apribojimai.

3. Prekėms, įvežamoms į laisvąjį uostą ir išvežamoms iš jo į užsienį jūrų transportu, muitinės procedūros netaikomos.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

21 straipsnis. Draudimas locmanui palikti vedamą laivą

Pradėjęs vesti laivą, locmanas be vedamo laivo kapitono leidimo neturi teisės palikti laivo:

1) išvedant laivą į jūrą - kol laivas nuplauks iki tos vietos, nuo kurios toliau gali saugiai plaukti be locmano pagalbos;

2) įvedant laivą į uostą - kol laivas nuleidžia inkarą arba prisitvirtina prie krantinės;

3) kol locmaną pakeičia kitas locmanas.

[21 straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

21 straipsnis. Laisvojo uosto priežiūra

1. Laisvojo uosto ribas ir prekių įvežimo bei išvežimo punktus prižiūri muitinė, kuri tikrina į laisvąjį uostą atvykstančius ir iš jo išvykstančius fizinius asmenis bei transporto priemones. Laisvojo uosto ribų pagal perimetrą apsaugą organizuoja ir už ją atsako Uosto direkcija.

2. Prekės sausumos transportu į laisvąjį uostą įvežamos ir išvežamos per tam tikslui įrengtus punktus.

3. Muitinė tikrina į laisvąjį uostą įvežamas, iš jo išvežamas ir jame laikomas prekes Muitinės kodekso nustatyta tvarka.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

22 straipsnis. Atlyginimas už locmano patarnavimus

1. Už laivo vedimą laivo kapitonas privalo mokėti locmano rinkliavą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Laivo kapitonas, iškvietęs locmaną ir šiam atvykus atsisakęs jo patarnavimų, privalo sumokėti visą locmano rinkliavą, priklausančią už laivo vedimą, kuriam buvo iškviestas locmanas.

3. Kai locmano patarnavimais naudotis privaloma, tačiau laivo kapitonas jais nesinaudoja, jis privalo sumokėti visą locmano rinkliavą, priklausančią už laivo vedimą, ir gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

4. Kai locmanas užlaikomas laive daugiau kaip dvi valandas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, kurios nėra sukeltos nenugalimos jėgos, laivo kapitonas privalo sumokėti papildomą locmano rinkliavą, kurios maksimalų dydį nustato Susisiekimo ministerija.

5. Jeigu locmaną jo vestas laivas nuplukdo už jo aptarnaujamo rajono ribų, laivo kapitonas privalo apmokėti locmanui kelionės atgal išlaidas ir sumokėti atlyginimą už kiekvieną išbūtą valandą už locmano aptarnaujamo rajono ribų.

[Nuo 2001 m. liepos 1 d. 22 straipsnis perkeliamas III skyrių

III SKYRIUS

UOSTO ŪKINĖ IR KOMERCINĖ VEIKLA

PIRMASIS SKIRSNIS

UOSTO ŽEMĖS NUOMA

22 straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

22 straipsnis. Uosto plėtra

Vyriausybės sutikimu uostas gali būti plečiamas prijungiant žemes, kurios ribojasi su uosto teritorija, sudarant sutartis su tokios žemės savininkais. Jeigu uosto plėtros sutartis sudaroma su uosto žemės naudotoju dėl jam priklausančios žemės panaudos, už uosto žemės naudotojui priklausančios žemės sklypą nuomos užmokestis Uosto direkcijai nemokamas. Tuo atveju, kai žemę nuperka Uosto direkcija, uosto ribos plečiamos prijungiant nupirktą žemę.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1344, 99.10.05, Žin., 1999, Nr.86-2561 (99.10.15)

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

III SKYRIUS

UOSTO ŪKINĖ IR KOMERCINĖ VEIKLA

PIRMASIS SKIRSNIS

UOSTO ŽEMĖS NUOMA

23 straipsnis. Nuomos sutarties sudarymo tvarka

Uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik konkurso tvarka. Nuomos konkurso sąlygas, tipinę uosto žemės nuomos sutarties formą ir nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką tvirtina Susisiekimo ministerija.

[23 straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

23 straipsnis. Uosto žemės nuomos sutarties sudarymo tvarka

1. Uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik aukciono tvarka, išskyrus atvejį, kuomet įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurios įsigijo statinius komercinei–ūkinei ar nekomercinei veiklai, uosto žemė joms išnuomojama tik pastatų pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingus žemės plotus.

2. Uosto žemės nuomos aukciono sąlygas, tipinę uosto žemės nuomos sutarties formą, nuomos užmokesčio apskaičiavimo tvarką ir dydį tvirtina susisiekimo ministras.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

24 straipsnis. Nuomos sutarties forma ir terminas

1. Uosto žemės nuomos sutartis sudaroma raštu, ne ilgiau kaip 25 metams, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo reikalavimų.

2. Nuomininkas, tvarkingai vykdęs uosto žemės nuomos sutartyje nustatytas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmumo teisę atnaujinti sutartį.

[24 straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

24 straipsnis. Uosto žemės nuomos sutarties forma ir terminas

1. Uosto žemės nuomos sutartis sudaroma raštu ne ilgiau kaip 99 metams, bet ne trumpiau kaip 50 metų, laikantis Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo ir šio įstatymo reikalavimų.

2. Nuomininkas, tvarkingai vykdęs uosto žemės nuomos sutartyje nustatytas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmumo teisę atnaujinti sutartį.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

25 straipsnis. Nuomos sutarties sąlygos

1. Nuomininkas privalo laikytis visų uosto žemės nuomos sutartyje nustatytų sąlygų.

2. Nuomos sutartyje turi būti nustatytos nuomininko teikiamų paslaugų minimalios ir maksimalios kainos bei krovos ar kitų darbų minimalios apimtys.

3. Nuomotojas turi teisę nustatyta tvarka reikalauti nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą, jei nuomininkas nevykdo pareigų, nustatytų šiame įstatyme ar uosto žemės nuomos sutartyje ir jei tai numato Civilinis kodeksas.

4. Nuomininkas turi teisę nustatyta tvarka reikalauti nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą, jei tai numato Civilinis kodeksas.

[25 straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

25 straipsnis. Uosto žemės nuomos sutarties sąlygos

1. Nuomininkas privalo laikytis visų uosto žemės nuomos sutartyje nustatytų sąlygų.

2. Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti nustatyti nuomininko krovos ar kitų darbų minimalūs mastai.

3. Nuomotojas turi teisę nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą, jeigu:

1) nuomininkas nevykdo šiame įstatyme ar uosto žemės nuomos sutartyje numatytų įsipareigojimų;

2) nuomininkas sistemingai nevykdo uosto žemės nuomos sutartyje numatytos veiklos ar tai nustato Lietuvos Respublikos žemės nuomos ar kiti įstatymai;

3) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka to reikia visuomenės poreikiams tenkinti.

4. Nuomininkas turi teisę nustatyta tvarka reikalauti nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą, jei tai numato Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymas ar uosto žemės nuomos sutartis.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

26 straipsnis. Uosto infrastruktūros pagerinimas

1. Uosto infrastruktūros pagerinimas galimas tik nuomotojui leidus.

2. Jeigu nuomininkas išsinuomotoje uosto žemėje pagerina uosto infrastruktūros objektus arba sukuria naujus, jis turi teisę į padarytų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą arba jų įskaitymą į uosto žemės nuomos mokestį.

3. Jeigu pagerinimas padarytas be nuomuotojo leidimo, pagerinimo išlaidos nuomininkui neatlyginamos.

ANTRASIS SKIRSNIS

ŪKINĖS IR KOMERCINĖS VEIKLOS UOSTE YPATUMAI

27 straipsnis. Teisės aktai, reglamentuojantys ūkinės ir komercinės veiklos uoste

ypatumus

1. Uosto ūkinės ir komercinės veiklos ypatumus nustato šis įstatymas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

2. Pavojingų krovinių vežimo, perkrovimo ir sandėliavimo uoste tvarką nustato kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai ir tarptautinės sutartys, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika.

28 straipsnis. Aptarnavimas uoste

1. Uoste keleiviai gali būti aptarnaujami, kroviniai, paštas perkraunami, laivai aptarnaujami, transportavimo, ekspedicijos bei sandėliavimo operacijos atliekamos tik tam specialiai skirtose vietose.

2. Linijiniai laivai uoste aptarnaujami pirmumo tvarka.

[28 straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

28 straipsnis. Aptarnavimas uoste

1. Uoste keleiviai gali būti aptarnaujami, kroviniai, pašto siuntos ir siuntiniai perkraunami, laivai aptarnaujami, transportavimo, ekspedicijos bei sandėliavimo operacijos atliekamos tik tam specialiai skirtose vietose.

2. Linijiniai laivai uoste aptarnaujami pirmumo tvarka.

3. Uosto direkcija privalo užtikrinti laivuose susidarančių atliekų ir teršalų priėmimą ir tvarkymą.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

29 straipsnis. Laikinas ūkinės ir komercinės veiklos nutraukimas ar apribojimas

Uosto direkcija turi teisę laikinai nutraukti ar apriboti laivų aptarnavimą, keleivių, krovinių ir pašto priėmimą uoste dėl stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų, karantino, streiko, embargo ir kitų panašių aplinkybių. Šis Uosto direkcijos sprendimas skelbiamas viešai.

30 straipsnis. Atestuojama veikla

Teikti laivų agentavimo paslaugas, verstis laivų vilkimu (buksyravimu), žmonių ir laivų gelbėjimo, povandeniniais techniniais darbais gali tik Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka atestuotos įmonės.

[30 straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

30 straipsnis. Laivo, esančio uoste, areštas

Laivas, esantis uoste, gali būti areštuotas tik Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais ir tvarka.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-424, 97.09.25, Žin., 1997, Nr.96-2422 (97.10.24)

Nr. VIII-682, 98.03.26, Žin., 1998, Nr.32-856 (98.04.03)

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

31 straipsnis. Privačios nuosavybės objektų, esančių uoste, paėmimas valstybės

poreikiams

1. Privačios nuosavybės objektai, esantys uosto teritorijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu gali būti atlygintinai paimti valstybės poreikiams, jeigu tai būtina uosto infrastruktūros objektų statybai.

2. Už paimamus privačios nuosavybės objektus jų savininkams atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ginčus dėl tokių objektų paėmimo ir turto vertės nustatymo sprendžia teismas.

TREČIASIS SKIRSNIS

UOSTO LĖŠOS

32 straipsnis. Uosto lėšos

1. Uosto lėšas sudaro:

1) uosto rinkliavos;

2) uosto žemės nuomos mokestis;

3) valstybės biudžeto skirtos lėšos;

4) amortizaciniai atskaitymai;

5) pajamos, gaunamos už Uosto direkcijos teikiamus patarnavimus;

6) kitos teisėtai gautos lėšos.

2. Uosto rinkliavos ir uosto žemės nuomos mokestis yra nerealizacinės ir neapmokestinamosios pajamos.

33 straipsnis. Uosto lėšų naudojimas

Uosto lėšos naudojamos uosto eksploatavimo, plėtros ir kitoms išlaidoms, susijusioms su uosto veikla, finansuoti. Šios lėšos skiriamos:

1) uosto teritorijai prižiūrėti ir laivybos saugumui užtikrinti;

2) navigacijos ženklams ir sistemoms statyti, remontuoti ir prižiūrėti;

[2 punkto redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

2) saugią laivybą uoste užtikrinančioms sistemoms įrengti, prižiūrėti ir remontuoti;]

3) skelbiamam uosto vandens gyliui palaikyti bei akvatorijos gilinimo darbams;

4) Uosto direkcijai išlaikyti;

5) gelbėjimo darbams ir teršalų padariniams likviduoti;

[5 punkto redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

5) gelbėjimo darbams ir taršos padariniams uosto akvatorijoje likviduoti;]

6) hidrotechniniams įrenginiams statyti;

7) terminalams statyti;

8) bendrojo naudojimo inžineriniams įrenginiams statyti;

9) privažiavimo keliams rekonstruoti ir išplėsti, jas perdavus savivaldybei;

10) hidrografiniams darbams;

11) mokslinio tyrimo ir projektavimo darbams;

12) kitoms išlaidoms, numatytoms Susisiekimo ministerijos patvirtintoje pajamų-išlaidų sąmatoje.

[Nuo 2001 m. liepos 1 d. 10 punktas netenka galios, buvę 11 ir 12 punktai laikomi atitinkamai 10 ir 11 punktais.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1538, 00.02.15, Žin., 2000, Nr.18-429 (00.02.29)

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

34 straipsnis. Uosto rinkliavos

1. Laivų savininkai arba valdytojai, krovinių savininkai už naudojimąsi uostu ir Uosto direkcijos patarnavimais privalo mokėti uosto rinkliavas.

2. Uosto rinkliavų rūšis, dydžius, rinkliavų taikymo principus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3. Uosto rinkliavų taikymo taisykles, rinkliavų nuolaidų ir priedų dydžius bei jų taikymo tvarką nustato Susisiekimo ministerija.

[34 straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

34 straipsnis. Uosto rinkliavos

1. Už naudojimąsi uostu laivų valdytojai privalo mokėti uosto rinkliavas.

2. Uosto rinkliavų rūšis, dydžius, taikymo principus ir atskaitymų Lietuvos saugios laivybos administracijai išlaikyti dalį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3. Uosto rinkliavų taikymo taisykles tvirtina susisiekimo ministras.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

KETVIRTASIS SKIRSNIS

UOSTO AKVATORIJOJE PASKENDĘS TURTAS

35 straipsnis. Paskendusio turto savanoriško iškėlimo tvarka

1. Uosto akvatorijoje paskendusio turto savininkas, norintis šį turtą iškelti, turi apie tai raštu pranešti Uosto direkcijai per tris mėnesius nuo turto paskendimo dienos.

2. Uosto direkcija, suderinusi su suinteresuotomis valstybės institucijomis, nustato terminą turtui iškelti bei šių darbų atlikimo tvarką ir apie tai praneša turto savininkui.

3. Uosto direkcija turi teisę neleisti savininkui kelti paskendusį turtą savo priemonėmis arba jo pasirinktos laivų kėlimo organizacijos priemonėmis, jeigu paskendęs turtas yra akvatorijos dalyse, kuriose taikomas ypatingas režimas. Šiuo atveju turto iškėlimą organizuoja Uosto direkcija turto savininko lėšomis.

36 straipsnis. Privalomas paskendusio turto iškėlimas

1. Jeigu paskendęs turtas kliudo laivybai, jūrų verslams, hidrotechnikos arba kitiems darbams, kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui arba teršia aplinką, turto savininkas privalo iškelti šį turtą Uosto direkcijos reikalavimu per jos nustatytą terminą.

2. Jeigu dėl paskendusio turto yra tiesioginė grėsmė laivybos saugumui arba jeigu paskendusio turto savininkas neiškelia jo per nustatytą terminą, Uosto direkcija turi teisę imtis reikiamų priemonių turtui iškelti, o prireikus jį sunaikinti arba kitu būdu pašalinti.

3. Jeigu paskendusio turto savininkas nežinomas, terminus, nustatytus paskendusiam turtui iškelti, Uosto direkcija paskelbia viešai.

[36 straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

36 straipsnis. Privalomas uosto akvatorijoje paskendusio turto iškėlimas

1. Jeigu uosto akvatorijoje paskendęs turtas kliudo laivybai, hidrotechnikos arba kitiems darbams, kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui, gali teršti arba teršia aplinką, turto savininkas privalo iškelti šį turtą Uosto direkcijos reikalavimu per jos nustatytą terminą.

2. Jeigu dėl uosto akvatorijoje paskendusio turto yra tiesioginė grėsmė saugiai laivybai arba jeigu paskendusio turto savininkas neiškelia jo per nustatytą terminą, Uosto direkcija turi teisę imtis reikiamų priemonių turtui iškelti arba kitu būdu pašalinti.

3. Jeigu uosto akvatorijoje paskendusio turto savininkas nežinomas, terminus, nustatytus uosto akvatorijoje paskendusiam turtui iškelti, Uosto direkcija paskelbia visuomenės informavimo priemonėse.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

37 straipsnis. Paskendusio karinio turto iškėlimas

1. Paskendusį karinį turtą iškelia arba sunaikina ar kitu būdu pašalina šio turto savininkas pagal šio įstatymo reikalavimus.

2. Jeigu paskendęs karinis turtas kliudo laivybai, jūrų verslams, hidrotechnikos arba kitiems darbams, kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui arba teršia aplinką, paskendusio karinio turto savininkas privalo iškelti šį turtą Uosto direkcijos reikalavimu per jos nustatytą terminą.

[37 straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

37 straipsnis. Uosto akvatorijoje paskendusio karinio turto iškėlimas

1. Uosto akvatorijoje paskendusį karinį turtą iškelia arba sunaikina ar kitu būdu pašalina šio turto savininkas pagal šio įstatymo reikalavimus.

2. Jeigu uosto akvatorijoje paskendęs karinis turtas kliudo laivybai, hidrotechnikos arba kitiems darbams, kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui arba teršia aplinką, paskendusio karinio turto savininkas Uosto direkcijos reikalavimu ir jos nustatytais terminais privalo šį turtą iškelti arba kitu būdu pašalinti.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

38 straipsnis. Uosto direkcijos iškelto paskendusio turto išreikalavimas

1. Turtą, kurio iškėlimą organizavo Uosto direkcija, taip pat turtą, kurio iškėlimą organizavo Uosto direkcija dėl jo tiesioginės grėsmės laivybos saugumui, žmonių gyvybei ar saugumui arba dėl aplinkos teršimo, kliudymo jūrų verslams, hidrotechnikos arba kitiems darbams, jo savininkas gali išreikalauti per šešis mėnesius nuo turto iškėlimo dienos. Šiuo atveju turto savininkas Uosto direkcijai privalo atlyginti turto iškėlimo, jo saugojimo ir kitas dėl to turėtas išlaidas.

2. Turto savininkas, net jeigu atsisako paskendusio ar iškelto turto, privalo Uosto direkcijai atlyginti visas dėl to turėtas išlaidas.

[38 straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

38 straipsnis. Uosto direkcijos iškelto uosto akvatorijoje paskendusio turto

išreikalavimas

Uosto akvatorijoje paskendęs turtas, kurio iškėlimą organizavo Uosto direkcija, taip pat uosto akvatorijoje paskendęs turtas, kurio iškėlimą organizavo Uosto direkcija dėl jo tiesioginės grėsmės saugiai laivybai, žmonių gyvybei ar saugumui arba dėl aplinkos teršimo, kliudymo hidrotechnikos arba kitiems darbams, atitenka savininkui, jei jis pateikė prašymą per šešis mėnesius nuo jo turto iškėlimo dienos. Turto savininkas, jei jis ir atsisako iškelto turto, Uosto direkcijai privalo atlyginti turto iškėlimo, jo saugojimo ir kitas dėl to turėtas išlaidas.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

39 straipsnis. Atsitiktinai iškeltas paskendęs turtas

1. Atsitiktinai iškeltas paskendęs turtas turi būti perduotas Uosto direkcijai, kuri apie turto iškėlimą ir jo saugojimo vietą informuoja turto savininką. Jeigu iškelto turto savininkas nežinomas, Uosto direkcija apie tai paskelbia viešai.

2. Turto savininkas privalo atlyginti Uosto direkcijai tokio turto saugojimo išlaidas ir sumokėti atlyginimą asmeniui, iškėlusiam ir perdavusiam Uosto direkcijai turtą.

[39 straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

39 straipsnis. Atsitiktinai iškeltas uosto akvatorijoje paskendęs turtas

1. Atsitiktinai iškeltas uosto akvatorijoje paskendęs turtas turi būti perduotas Uosto direkcijai, kuri apie turto iškėlimą ir jo saugojimo vietą informuoja turto savininką. Jeigu iškelto turto savininkas nežinomas, Uosto direkcija apie tai paskelbia visuomenės informavimo priemonėse.

2. Jeigu iškelto turto savininkas neatsiranda, turtas teismo sprendimu perduodamas valstybės nuosavybėn laikantis Civilinio kodekso reikalavimų.

3. Turto savininkas privalo atlyginti Uosto direkcijai tokio turto saugojimo išlaidas, taip pat išlaidas asmeniui, iškėlusiam ir perdavusiam Uosto direkcijai turtą.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

PENKTASIS SKIRSNIS

NUOSTOLIŲ ATLYGINIMAS

40 straipsnis. Nuostolių, atsiradusių dėl locmano kaltės, atlyginimas

1. Nuostolius, atsiradusius dėl avarijos, įvykusios dėl locmano kaltės einant jam tarnybines pareigas, atlygina Uosto direkcija, jeigu įrodoma, kad tai atsitiko dėl locmano klaidingų patarimų, kuriais vadovaudamasis vedamo laivo kapitonas negalėjo išvengti avarijos.

2. Nuostolių atlyginimo dydis negali viršyti avarinio fondo, kurį formuoja Uosto direkcija, atskaitydama į fondą 10 procentų gaunamų už locmanų patarnavimus metinių pajamų, dydžio.

3. Uosto direkcija gali sudaryti locmanų tarnybinių pareigų vykdymo civilinės atsakomybės draudimo sutartis.

[40 straipsnis. Netenka galios nuo 2001 m. liepos 1 d.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

41 straipsnis. Nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįstai uoste sulaikyto laivo, atlyginimas

Nuostolius, atsiradusius dėl nepagrįstai uoste sulaikyto laivo, privalo atlyginti juridinis arba fizinis asmuo, kurio reikalavimu laivas buvo nepagrįstai sulaikytas.

[41 straipsnis. Netenka galios nuo 2001 m. liepos 1 d.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

42 straipsnis. Nuostolių, atsiradusių dėl taršos, atlyginimas

1. Nuostoliai dėl taršos - pinigais įvertinta žala žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, atsiradusi dėl uosto teritorijos teršimo, taip pat išlaidos, atsiradusios teršimų galimoms neigiamoms pasekmėms sumažinti arba jų išvengti.

2. Laivo savininkas arba valdytojas, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl taršos.

3. Nuostolius dėl taršos, atsiradusius išmetant kenksmingas medžiagas, naftą, naftos produktus, nutekamuosius vandenis ar šiukšles iš dviejų ar daugiau laivų, šių laivų savininkai arba valdytojai, jeigu negalima nustatyti kiekvieno jų kaltės, privalo atlyginti solidariai.

43 straipsnis. Žalos dėl navigacinių įrenginių sužalojimo atlyginimas

Juridinis arba fizinis asmuo, sugadinęs ar sunaikinęs uosto navigacinius įrenginius, privalo atlyginti padarytą žalą, taip pat ir avarijų, įvykusių dėl navigacinio ar uosto įrenginio sugadinimo, pasekmių likvidavimo išlaidas.

[43 straipsnis. Netenka galios nuo 2001 m. liepos 1 d.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

44 straipsnis. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto reorganizavimas ar likvidavimas

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas gali būti reorganizuotas arba jo veikla nutraukta tik Lietuvos Respublikos įstatymu.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

____________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-424, 97.09.25, Žin., 1997, Nr.96-2422 (97.10.24)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-682, 98.03.26, Žin., 1998, Nr.32-856 (98.04.03)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1344, 99.10.05, Žin., 1999, Nr.86-2561 (99.10.15)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 1, 11, 14, 18, 19, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1538, 00.02.15, Žin., 2000, Nr.18-429 (00.02.29)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2265 (00.09.07)

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 28, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 6, 40, 41, 43 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS, ĮSTATYMO PAPILDYMO 12(1) STRAIPSNIU IR II SKYRIAUS TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000.09.14)