Suvestinė redakcija nuo 2005-11-21 iki 2006-08-24
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 188-7044, i. k. 1043030ISAK01B-1198
MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS GENERALINIO DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL IMPORTUOJAMŲ NAUDOTŲ AUTOMOBILIŲ MUITINIO ĮVERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2004 m. gruodžio 29 d. Nr. 1B-1198
Vilnius
Vadovaudamasis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 (Žin., 2004, Nr. 158-5774), 18 punktu:
2. Pavedu:
2.1. Ūkio ir aprūpinimo skyriui (R. Kavarskas) kartu su Finansų ir apskaitos (M. Morkūnas) bei Muitinio įvertinimo (A. Belzus) skyriais organizuoti teritorinių muitinių aprūpinimą žinynu (katalogu) „Automobilių importo kainos“;
2.2. Muitinio įvertinimo skyriui ne rečiau kaip kartą per metus pateikti teritorinėms muitinėms šiuo įsakymu patvirtintos metodikos 18.1 punkte nurodytą įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, vidutinio pelno normą, nustatytą pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuoto bendrojo veiklos pelningumo per ataskaitinį laikotarpį duomenis, ir metodikos 17 punkte nurodytas vidutines išlaidas, susijusias su naudotų automobilių pardavimu Lietuvos rinkoje.
3. Pripažįstu netekusiais galios:
3.1. Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. 153 „Dėl Naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 31-1188);
3.2. Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 489 „Dėl Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 153 „Dėl Naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 80-3487);
3.3. Muitinės departamento direktoriaus 2003 m. vasario 10 d. įsakymą Nr. 1B-113 „Dėl Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 153 „Dėl Naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 16-691);
3.4. Muitinės departamento direktoriaus 2003 m. birželio 24 d. įsakymą Nr. 1B-570 „Dėl Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 153 „Dėl Naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 63-2867).
PATVIRTINTA
Muitinės departamento prie Finansų
ministerijos generalinio direktoriaus
2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198
IMPORTUOJAMŲ NAUDOTŲ AUTOMOBILIŲ MUITINIO ĮVERTINIMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja naudotų keleivinių ir krovininių automobilių muitinės vertės nustatymo tvarką ir šiai vertei nustatyti naudojamų muitinio įvertinimo metodų taikymo sąlygas ir ypatybes.
2. Metodika taikoma fizinių ir juridinių asmenų importuojamų naudotų visų tipų ir markių keleivinių ir krovininių automobilių, klasifikuojamų Europos Bendrijos Kombinuotosios nomenklatūros, patvirtintos 2004 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1810/2004, 8702, 8703, 8704 pozicijose ir turinčių Metodikos 3 punkte nurodytas eksploatavimo charakteristikas (toliau – naudoti automobiliai), kuriems įforminamos išleidimo į laisvą apyvartą ir laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros, muitiniam įvertinimui.
3. Metodikoje naudotais automobiliais laikomi tokie automobiliai, nuo kurių eksploatavimo pradžios praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai (arba jų rida iki pateikimo išleidimo į laisvą apyvartą arba laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrai įforminti buvo didesnė kaip 6000 km) ir kurie dėl įprastinio naudojimo yra nusidėvėję.
Autoavarijos metu ar dėl vandens, ugnies ar kitokio gamtos stichijos poveikio sužalotiems automobiliams taikomos specialios Metodikos nuostatos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1B-572, 2005-08-19, Žin., 2005, Nr. 102-3804 (2005-08-23), i. k. 1053030ISAK001B-572
4. Metodika parengta vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1332 „Dėl 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 158-5774) nuostatomis. Ją rengiant taip pat atsižvelgta į Pasaulio muitinių organizacijos Muitinio įvertinimo techninio komiteto nuomonę, išdėstytą dokumente „Naudotų transporto priemonių su varikliu vertinimas“.
II. IMPORTUOJAMŲ NAUDOTŲ AUTOMOBILIŲ MUITINIS ĮVERTINIMAS
5. Importuojamų naudotų automobilių muitiniam įvertinimui taikomi tie patys muitinio įvertinimo principai ir metodai, kokie taikomi kitų prekių muitiniam įvertinimui. Šių metodų taikymo tvarka nustatyta Bendrijos muitinės kodekso 28–36 straipsniuose ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 141–181a straipsniuose bei 23 ir 24 prieduose.
Naudotų automobilių muitiniam įvertinimui gali būti taikomi sandorio vertės, tapačių ar panašių prekių sandorio vertės ir dedukcinis metodai. Sumavimo metodas, kurį taikant importuojamų prekių muitinė vertė apskaičiuojama pagal jų gamybos kaštus, šiuo atveju negali būti taikomas, nes šiuo metodu galima nustatyti tik naujų, o ne naudotų automobilių muitinę vertę.
Jeigu importuojamų naudotų automobilių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pritaikius minėtus muitinio įvertinimo metodus, jų muitinis įvertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu, taikant naudotų automobilių importo kainas, kurios pateikiamos bendros įmonės „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ kas ketvirtį rengiamame žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ (toliau – žinynas (katalogas) „Automobilių importo kainos“). Žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ pateikiamos naudotų automobilių importo kainos apskaičiuojamos Metodikos III skyriaus 16–18 punktų nustatyta tvarka.
6. Jeigu importuojamų naudotų automobilių muitiniam įvertinimui taikomas sandorio vertės metodas, jų muitinė vertė yra sandorio vertė, t. y. pinigų suma, sumokėta ar mokėtina už automobilį, pridėjus pirkėjui tenkančias Bendrijos muitinės kodekso 32 straipsnyje nurodytas išlaidas, įskaitant automobilių gabenimo iki įvežimo Bendrijos muitų teritoriją vietos, draudimo ir kitas su jų gabenimu susijusias išlaidas.
Šiuo atveju importuojamų naudotų automobilių sandorio vertė apskaičiuojama remiantis automobilio pirkimo-pardavimo dokumentais, t. y. sąskaita-faktūra (invoice), sutartimi (kontraktu), transporto paslaugų sąskaita-faktūra. Jeigu automobiliai gabenami nemokamai arba pirkėjo transportu, transporto išlaidos, kurios įskaitomos į automobilių muitinę vertę, apskaičiuojamos remiantis transporto tarifais, paprastai taikomais gabenant prekes tos pačios rūšies transporto priemonėms, nurodytais Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 164 straipsnio c punkte.
7. Muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 181a straipsniu, importuojamo naudoto automobilio muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo netaiko, kai:
7.1. muitinei kyla pagrįstų abejonių, ar deklaruojama naudoto automobilio sandorio vertė lygi visai sumokėtai arba mokėtinai pinigų sumai, ir, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu, yra pagrindo manyti, kad jo pardavimui arba kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ir aplinkybės, kurių poveikio automobilio pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti; arba
7.2. muitiniam tikrinimui pateikti dokumentai, kuriuose nurodyti duomenys neišsamūs arba jų teisingumas kelia abejonių (pvz., pateikti pirkimo pardavimo sandorio, sudaryto tarp fizinių asmenų, dokumentai, kuriuose nurodyta, kad atsiskaitoma grynaisiais pinigais ir pan.); ir
7.3. deklaruota naudoto automobilio sandorio vertė žymiai skiriasi nuo tapačių ar panašių naudotų automobilių importo kainų. Šiam palyginimui naudojamos žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ nurodytos atitinkamų markių ir modelių bei atitinkamo senumo naudotų automobilių importo kainos, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, galėjusius turėti įtakos importuojamo naudoto automobilio vertei: papildomą automobilio įrangą, prekinę išvaizdą, bendrą techninę būklę (nusidėvėjimą ir defektus) ir kt. Importuotojas gali pateikti informaciją (pvz., turto vertintojų ar ekspertų išvadas arba kitus turimus dokumentus), pagrindžiančią nurodytųjų veiksnių poveikį importuojamo naudoto automobilio sandorio vertei. Priklausomai nuo šių veiksnių poveikio importuojamo naudoto automobilio sandorio vertė gali būti didesnė ar mažesnė, palyginti su atitinkamo tapataus ar panašaus naudoto automobilio importo kaina, pateikta minėtame žinyne (kataloge); ir
8. Jeigu vadovaujantis Metodikos 7 punktu pripažįstama, kad sandorio vertės metodas negali būti taikomas, importuojamo naudoto automobilio muitinė vertė nustatoma vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies a ir b punktais, jeigu turima duomenų apie tapačių arba panašių naudotų automobilių, parduotų eksportui iš trečiųjų šalių į Bendrijos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu, kaip ir automobiliai, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, sandorio vertes.
Kadangi dėl skirtingo naudotų automobilių nusidėvėjimo, jų techninės būklės, papildomai automobilyje įrengtos įrangos sudėtinga nustatyti, ar automobilis atitinka tapačios ar panašios prekės apibrėžimą, pateiktą Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 142 straipsnyje, tapačių ir panašių prekių muitinio įvertinimo metodai naudotų automobilių muitiniam įvertinimui gali būti taikomi tik įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, kai importuotojai pateikia patikimą informaciją (anksčiau įformintą muitinės deklaraciją, sąskaitą-faktūrą arba sutartį (kontraktą) ir pan.) apie jų importuotų tapačių ar panašių naudotų automobilių sandorio vertes.
9. Dėl Metodikos 8 punkte nurodytų priežasčių importuojamų naudotų automobilių muitiniam įvertinimui Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatos (dedukcinis muitinio įvertinimo metodas) gali būti taikomos tik įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, kai importuotojas pateikia patikimą informaciją (anksčiau įformintą muitinės deklaraciją, automobilio pardavimo Bendrijos muitų teritorijoje sąskaitą-faktūrą, remonto išlaidų kalkuliaciją, jeigu automobilis buvo remontuojamas, ir pan.) apie importuotų automobilių pardavimo Bendrijos muitų teritorijoje kainas.
10. Jeigu importuojamų naudotų automobilių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis Metodikos 6–9 punktų nuostatomis, jų muitiniam įvertinimui taikomos atitinkamų markių ir modelių automobilių importo kainos, pateiktos žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“.
11. Jeigu atitinkamos markės ir modelio bei senumo automobilio importo kaina žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ nepateikta, importuojamo naudoto automobilio muitinei vertei nustatyti taikoma minėtame žinyne (kataloge) pateikta panašaus (atitinkamo galingumo, panašių techninių charakteristikų ir senumo) automobilio importo kaina.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1B-572, 2005-08-19, Žin., 2005, Nr. 102-3804 (2005-08-23), i. k. 1053030ISAK001B-572
12. Jeigu importuojamas naudotas automobilis yra senesnis ar naujesnis už tos pačios markės ir modelio automobilį, kurio importo kaina pateikta žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“, jo importo kaina gali būti nustatoma ekstrapoliacijos būdu: apskaičiuojant vieneriems metams tenkantį dviejų pagal savo amžių šiam automobiliui artimiausių tos pačios markės ir modelio automobilių importo kainų skirtumą, išreikštą procentais, jį padauginant iš pagal amžių artimiausio automobilio importo kainos, ir priklausomai nuo to, ar šis automobilis senesnis, ar naujesnis, pridedant prie šios kainos arba iš jos atimant.
Šį importuojamų naudotų automobilių importo kainos nustatymo būdą iliustruoja tokie pavyzdžiai:
1 pavyzdys. Automobilio „Honda Legend 2.7“, modelis V 6, pagaminimo metai – 1987 m., importo kainos apskaičiavimas.
Žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ tos pačios markės ir modelio automobilių importo kainos yra: 1988 m. pagaminto automobilio – 3,21 tūkst. Lt, 1989 m. pagaminto automobilio – 3,81 tūkst. Lt.
((3,81 – 3,21) / 3,21) tūkst. Lt x 100 = 18,69 proc.
3,21 tūkst. Lt – 3,21 tūkst. Lt x 18,69 proc. = 2611 Lt.
Ekstrapoliacijos būdu apskaičiuota automobilio „Honda Legend 2.7“, modelis V 6, pagaminimo metai – 1987 m., importo kaina lygi 2 611 Lt.
2 pavyzdys. Automobilio „Ford Mondeo“, modelis 16V/CLX, pagaminimo metai – 2000 m., importo kainos apskaičiavimas.
Žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ tos pačios markės ir modelio automobilių importo kainos yra: 1998 m. pagaminto automobilio – 15,9 tūkst. Lt, 1999 m. pagaminto automobilio – 18,7 tūkst. Lt.
(18,7– 15,9)/15,9 tūkst. Lt x 100 =17,6 proc.
18,7 tūkst. Lt + 18,7 tūkst. Lt x 17,6 proc. = 21,99 tūkst. Lt.
Ekstrapoliacijos būdu apskaičiuota automobilio „Ford Mondeo“, modelis 16V/CLX, pagaminimo metai – 2000 m., importo kaina yra 21,99 tūkst. Lt.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1B-312, 2005-05-02, Žin., 2005, Nr. 58-2063 (2005-05-07), i. k. 1053030ISAK001B-312
13. Jeigu naudoto automobilio, pagal savo technines charakteristikas, senumą ir galingumą panašaus į importuojamą naudotą automobilį, kurio muitinę vertę reikia nustatyti, importo kaina žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ nepateikta, importuojamo naudoto automobilio muitinė vertė nustatoma remiantis muitinės turimais duomenimis (kitais automobilių rinkos kainų katalogais ar kitais duomenimis) ir apskaičiuojama taikant Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 152 straipsnio nuostatas tokiu būdu: iš tos pačios markės ir modelio naujo automobilio arba į jį panašaus naujo automobilio rinkos kainos priklausomai nuo automobilio senumo pakoreguotos vertės koeficientu, išreikštu procentais, atėmus įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, vidutinį pelną, vidutines išlaidas, susijusias su automobilių pardavimu Lietuvos rinkoje, ir už atitinkamą automobilį Europos Bendrijoje nustatytus importo muitus bei Lietuvos Respublikoje taikomus importo mokesčius.
Nustatant naudoto automobilio muitinę vertę šio punkto nustatyta tvarka taikomi transporto priemonių vertės koeficientai, pateikti Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje, patvirtintoje susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 (Žin., 2000, Nr. 33-946).
14. Jeigu automobiliai per laikotarpį nuo jų pardavimo iki importo deklaracijos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti pateikimo buvo naudojami daugiau kaip 6 mėnesius ne Bendrijos muitų teritorijoje ir nusidėvėjo, deklaranto prašymu vietoj sandorio vertės jų muitiniam įvertinimui Metodikos 8–13 punktų nustatyta tvarka gali būti taikomi kiti muitinio įvertinimo metodai, taip pat naudotų automobilių importo kainos, pateiktos žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“.
15. Jeigu importuojamuose naudotuose automobiliuose, kurių muitinei vertei nustatyti naudojamos žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ pateiktos naudotų automobilių importo kainos, įrengta papildoma įranga arba padaryti patobulinimai, automobilio muitinė vertė koreguojama pagal turto vertintojų ar ekspertų išvadas arba kitus importuotojo pateiktus duomenis.
III. ŽINYNE (KATALOGE) „AUTOMOBILIŲ IMPORTO KAINOS“ AUTOMOBILIŲ IMPORTO KAINŲ APSKAIČIAVIMAS
16. Žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ naudotų automobilių importo kainos apskaičiuojamos remiantis bendros įmonės „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ kas ketvirtį rengiamame žinyne (kataloge) „Automobilių rinkos kainos“ (toliau – žinynas (katalogas) „Automobilių rinkos kainos „), aprobuotame susisiekimo ministro 1999 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 227 „Dėl žinyno „Automobilių rinkos kainos“ aprobavimo“ (Žin., 1999, Nr. 55-1786), pateiktomis atitinkamų naudotų automobilių rinkos kainomis, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 152 straipsnio nuostatomis, t. y. taikant dedukcinį muitinio įvertinimo metodą. Apskaičiuojant naudoto automobilio importo kainą iš žinyne „Automobilių rinkos kainos“ nurodytos atitinkamo naudoto automobilio rinkos kainos atimama:
16.1. Lietuvoje registruotų įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, vidutinis pelnas;
16.3. už į Bendrijos muitų teritoriją importuojamus naudotus automobilius, kilusius iš trečiųjų šalių, nustatyti importo muitai bei Lietuvos Respublikoje nustatyti importo mokesčiai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1B-572, 2005-08-19, Žin., 2005, Nr. 102-3804 (2005-08-23), i. k. 1053030ISAK001B-572
17. Tam tikros markės ir modelio bei amžiaus naudoto automobilio importo kaina apskaičiuojama pagal šią formulę:
IK(ij) = RKij – P – Z – M(pvm) – M(im);
IKij – tam tikros markės ir modelio bei amžiaus naudoto automobilio importo kaina litais;
RKij – žinyne (kataloge) „Automobilių rinkos kainos“ nurodyta tam tikros markės ir modelio naudoto automobilio rinkos kaina litais;
P – apskaičiuotas vidutinis įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, pelnas litais;
Z – vidutinės išlaidos, susijusios su naudotų automobilių pardavimu Lietuvos rinkoje, kurios nustatomos ekspertiniu būdu, remiantis įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos ekspertinio įvertinimo duomenimis. Jeigu turto vertintojo sudarytoje transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad automobilį remontuoti ekonomiškai netikslinga, šios vidutinės išlaidos iš importuoto naudoto automobilio rinkos kainos neatimamos;
M(pvm) – pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) suma litais;
M(im) – importo muito suma litais.
18. Naudoto automobilio importo kainos elementai apskaičiuojami tokia tvarka:
18.1. vidutinis įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, pelnas litais:
P = RK(ij) x % Pk /100;
Pk – įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, vidutinio pelno norma nustatoma pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuoto įmonių, kurių veikla klasifikuojama Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 50.10 pozicijoje, bendrojo veiklos pelningumo ataskaitinio laikotarpio duomenis;
18.2. PVM suma litais apskaičiuojama atitinkamo naudoto automobilio PVM apmokestinamąją vertę padauginus iš Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyto PVM tarifo:
M(pvm) = (RKij – P – Z) x %PVM/(100+ %PVM);
PVM – 18 proc. PVM tarifas, nustatytas už importuojamus keleivinius ir krovininius automobilius;
18.3. importo muito suma litais apskaičiuojama atitinkamo automobilio apmokestinamąją vertę padauginus iš Bendrijos muitų teisės aktų nustatytos importo muito normos, taikomos atitinkamam naudotam automobiliui:
Mim = (RKij – P –Z – Mpvm) x % IM/(100+% IM);
IM – importo muito norma procentais, nustatyta už į Bendrijos muitų teritoriją importuojamus naudotus automobilius kilusius iš trečiųjų šalių. Šios importo muito normos nustatomos Europos Bendrijos muitų teisės aktuose ir skelbiamos Europos Sąjungos leidinyje bei internete: Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) duomenų bazėje adresu internete:
Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) duomenų bazėje adresu http://europa.eu.int/comm/taxation-customs/dds/en/tarhome.htm
ir Lietuvos Respublikos integruoto tarifo (LITAR) duomenų bazėje adresu: http://litarweb.cust.lt.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1B-312, 2005-05-02, Žin., 2005, Nr. 58-2063 (2005-05-07), i. k. 1053030ISAK001B-312
IV. KITI NAUDOTŲ AUTOMOBILIŲ MUITINIO ĮVERTINIMO ATVEJAI
19. Jeigu vadovaujantis Metodikos 7 punktu pripažįstama, kad sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas negali būti taikomas importuojamų automobilių, apgadintų (sužalotų) autoavarijos metu, dėl vandens, ugnies ar kitokio gamtos stichijos poveikio, muitiniam įvertinimui, minėtų automobilių muitinė vertė nustatoma remiantis turto vertintojų apskaičiuota importuoto automobilio rinkos verte ir taikant Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 152 straipsnio nuostatas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1B-572, 2005-08-19, Žin., 2005, Nr. 102-3804 (2005-08-23), i. k. 1053030ISAK001B-572
20. Turto vertintojai Metodikos 19 punkte nurodytų apgadintų (sužalotų) automobilių rinkos vertę, kuria remiamasi apskaičiuojant šių automobilių muitinę vertę, nustato laikydamiesi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 52-1672) reikalavimų ir vadovaudamiesi Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos bei Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintų susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101, bei šiomis nuostatomis:
20.1. kai vertinamo automobilio atkūrimo (remonto) kaštai, apskaičiuoti Metodikos 20.1.1 ir 20.1.2 punktų nustatyta tvarka, sudaro mažiau kaip 60 proc. iki apgadinimo (sužalojimo) turėtos jo rinkos vertės, apgadinto (sužaloto) automobilio rinkos vertė nustatoma taip:
20.1.1. vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija pagal Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte (2 priedas) surašytus automobilio kėbulo, variklio, vairo mechanizmo, ratų pakabos, pavarų dėžės ir kitus vizualiai matomus defektus apskaičiuojami vertinamo apgadinto (sužaloto) automobilio atkūrimo (remonto) kaštai. Apskaičiuojant šiuos kaštus nevertinamos išlaidos, reikalingos automobilio sudėtinių dalių (pvz., žibintų, dešinėje pusėje įrengto vairo ir kt.), kurios neatitinka Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos, patvirtintos susisiekimo ministro 2001 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 130 „Dėl Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos“ (Žin., 2001, Nr. 36-1221), nustatytų reikalavimų, pakeitimui, jeigu šios sudėtinės dalys neturi vizualiai matomų defektų.
Apskaičiuojant vertinamo apgadinto (sužaloto) automobilio atkūrimo (remonto) kaštus, į juos neįskaitoma išmontuotų automobilio sudėtinių dalių (pvz., išmontuotos durys, žibintai ir kt.) vertė ir automobilio sudėtinių dalių defektams, kurie nėra apgadinimų (sužalojimų), nurodytų Metodikos 19 punkte, pasekmė, pašalinti reikalingos išlaidos;
20.1.2. nustatant vertinamo apgadinto (sužaloto) automobilio atkūrimo (remonto) kaštus, pagal Metodikos 20.1.1 punktą, automobilio turimiems vizualiai nematomiems defektams, kurių neįmanoma nufotografuoti ir identifikuoti automobilio vizualios apžiūros (fizinio tikrinimo) metu, pašalinti reikalingos išlaidos skaičiuojamos (vertinamos) tik tada, jeigu prie Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto pridėtas atitinkamos markės automobilių gamintojo įgalioto atstovo Lietuvoje surašytas tikrinimo protokolas;
20.1.3. pagal žinyno (katalogo) „Automobilių rinkos kainos“ duomenis nustatoma vertinamo apgadinto (sužaloto) automobilio rinkos vertė iki apgadinimo (sužalojimo). Jeigu duomenų apie vertinamo automobilio (tos pačios markės ir modelio automobilio) rinkos kainą žinyne (kataloge) „Automobilių rinkos kainos“ nėra, automobilio rinkos vertę iki apgadinimo (sužalojimo) turto vertintojas nustato lyginamosios vertės metodu;
20.1.4. iš vertinamo apgadinto (sužaloto) automobilio rinkos vertės, turėtos iki apgadinimo (sužalojimo), atimami Metodikos 20.1.1 ir 20.1.2 punktų nustatyta tvarka apskaičiuoti automobilio atkūrimo (remonto) kaštai;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1B-572, 2005-08-19, Žin., 2005, Nr. 102-3804 (2005-08-23), i. k. 1053030ISAK001B-572
20.2. kai vertinamo automobilio atkūrimo (remonto) kaštai, apskaičiuoti vadovaujantis Metodikos 20.1.1 ir 20.1.2 punktų nuostatomis, sudaro ne mažiau kaip 60 proc. iki apgadinimo (sužalojimo) turėtos jo rinkos vertės, nustatytos vadovaujantis Metodikos 20.1.3 punktu, apgadinto (sužaloto) automobilio rinkos verte laikoma jo likutinė vertė. Apskaičiuojant vertinamo apgadinto (sužaloto) automobilio likutinę vertę taikomos tokios koeficientų reikšmės:
20.2.1. automobilio populiarumo rinkoje koeficientas:
20.2.1.1. nuo 1 iki 0,9, jeigu apgadinta (sužalota) automobilio priekinė dalis arba deformuota jo laikančioji konstrukcija (kėbulo karkasas);
20.2.2. rizikos dėl neįvertintų gedimų bei pakitimų (paklausos rinkoje) koeficientas:
Punkto pakeitimai:
Nr. 1B-572, 2005-08-19, Žin., 2005, Nr. 102-3804 (2005-08-23), i. k. 1053030ISAK001B-572
20.3. kai vertinamo apgadinto (sužaloto) automobilio rinkos vertė nustatoma vadovaujantis Metodikos 20.1 arba 20.2 punktų nuostatomis, turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje turi nurodyti vertinamo automobilio atkūrimo (remonto) kaštų kalkuliaciją, išvadą apie apgadinto (sužaloto) automobilio likutinę vertę ir jos pagrindimą, išvadą apie automobilio rinkos vertę, turėtą iki apgadinimo (sužalojimo), ir duomenis apie lyginamuosius objektus, jeigu nustatant pastarąją vertę naudotas lyginamosios vertės metodas, ir turto vertintojo nustatytąją apgadinto (sužaloto) automobilio rinkos vertę.
Papildyta punktu:
Nr. 1B-312, 2005-05-02, Žin., 2005, Nr. 58-2063 (2005-05-07), i. k. 1053030ISAK001B-312
Punkto pakeitimai:
Nr. 1B-572, 2005-08-19, Žin., 2005, Nr. 102-3804 (2005-08-23), i. k. 1053030ISAK001B-572
21. Nustatant Metodikos 19 punkte nurodytų automobilių arba nestandartinės komplektacijos ar paskirties automobilių muitinę vertę, iš turto vertintojų apskaičiuotos importuoto automobilio rinkos vertės atimama Metodikos 16 ir 17 punktuose nurodyti naudoto automobilio importo kainos elementai, kurie apskaičiuojami Metodikos 18 punkto nurodyta tvarka.
22. Importuojamų autoavarijos metu, dėl vandens, ugnies ar kitokio gamtos stichijos poveikio apgadintų (sužalotų) automobilių muitinė vertė, apskaičiuojama vadovaujantis Metodikos 20 ir 21 punktų nuostatomis, gali būti nustatyta tokių automobilių muitinio įforminimo metu muitinės postuose, jeigu juose yra tinkamos sąlygos tam atlikti. Tokiais atvejais Metodikos 20 ir 21 punktų nuostatos taikomos tokia tvarka:
22.1. Metodikos 1 priede pateiktos formos rašytiniame prašyme turi būti nurodyta, kad importuotojas prašo nustatyti jo importuojamo automobilio muitinę vertę nurodytame muitinės poste;
22.2. jeigu automobilis deklaruojamas išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti, muitiniam tikrinimui kartu su bendrojo administracinio dokumento importo rinkiniu ir kartu su juo privalomais pateikti dokumentais turi būti pateikta turto vertintojo surašyta turto vertinimo ataskaita, kurioje apskaičiuota importuojamo apgadinto (sužaloto) automobilio rinkos vertė.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1B-572, 2005-08-19, Žin., 2005, Nr. 102-3804 (2005-08-23), i. k. 1053030ISAK001B-572
23. Muitinės pareigūnas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus ir Metodikos 21 punkto nustatyta tvarka apskaičiavęs apgadinto (sužaloto) automobilio muitinę vertę, priima vieną iš šių sprendimų:
23.1. automobilio muitine verte laikyti deklaruotą automobilio sandorio vertę, jeigu ji ne mažesnė už Metodikos 21 punkto nustatyta tvarka apskaičiuotą jo muitinę vertę arba jai artima (šiek tiek mažesnė); arba
24. Metodikos 23 punkte nurodyti sprendimai laikomi priimtais išleidus importuojamą apgadintą (sužalotą) automobilį į laisvą apyvartą, kai jam įforminto bendrojo administracinio dokumento importo rinkinio 46 langelyje nurodyta muitinės poste nustatyta automobilio muitinė vertė.
25. Jeigu importuotojas (deklarantas) neįvykdo Metodikos 22.1–22.2 punktų reikalavimų, apgadinto (sužaloto) automobilio išleidimo į laisvą apyvartą ar laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra įforminama, kai importuotojas (deklarantas) (jeigu įmanoma – kartu su turto vertintoju) surašo importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, aktą (2 priedas) ir importuotojas (deklarantas) pateikia garantiją, kurios dydžio, apskaičiuojamo pagal atitinkamų markių ir modelių naudotų automobilių importo kainas, pateiktas žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“, pakanka galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti (įvertinus jau sumokėtus importo muitus ir mokesčius).
Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, aktas surašomas dviem egzemplioriais, kurių vienas skirtas importuotojui (deklarantui), o kitas pridedamas prie įforminamo bendrojo administracinio dokumento importo rinkinio. Prie akto turi būti pridedamos importuojamo automobilio spalvotosios fotografijos, kuriose matomi jo defektai. Kitoje fotografijų pusėje turi būti nurodyta importuojamo automobilio markė, kėbulo numeris ir importuotojo (deklaranto) vardas ir pavardė. Fotografijų ir kitoje jų pusėje nurodytų duomenų tikrumas turi būti patvirtintas importuotojo (deklaranto) parašu. Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, aktą (abu egzempliorius) pasirašo importuotojas (deklarantas) ir turto vertintojas, jeigu jis dalyvavo surašant minėtą aktą. Jeigu atliekamas importuojamo automobilio fizinis tikrinimas, jį atliekantis muitinės pareigūnas turi patikrinti, ar akte nurodyti defektai atitinka prie akto pridėtose fotografijose matomus defektus. Jeigu nustatoma, kad nurodytieji defektai atitinka, muitinės pareigūnas akte deda B grupės spaudą su įrašu arba užrašo „Atitinka“, taip pat pasirašo, nurodo savo vardą ir pavardę, muitinio tikrinimo datą ir deda muitinės pareigūno antspaudą. Nustačius defektų neatitikimą, imamasi teisės aktų numatytų priemonių, taikomų tada, kai patikrinus prekes nustatoma, kad muitinės deklaracijoje pateikti duomenys neteisingi.
Tuo atveju, kai importuojamo apgadinto (sužaloto) automobilio muitinė vertė nustatoma ne muitinės poste, kuriame atliekamas automobilio muitinis tikrinimas ir įforminimas, šio posto muitinės pareigūnas bendrojo administracinio dokumento importo rinkinio B langelyje deda B grupės spaudą su įrašu arba užrašo „____________ teritorinė muitinė, prekės (-ių) Nr.___ muitinė vertė tikrintina papildomai“ ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną, dokumentus, reikalingus deklaruotos importuojamo apgadinto (sužaloto) automobilio muitinės vertės tikrinimui ir perskaičiavimui (įskaitant kartu su bendrojo administracinio dokumento importo rinkiniu pateiktus automobilio pirkimo dokumentus, importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, aktą, prie jo pridėtas automobilio fotografijas ir kitus muitiniam tikrinimui pateiktus dokumentus) perduoda teritorinei muitinei, kuriai priklauso minėtas muitinės postas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1B-312, 2005-05-02, Žin., 2005, Nr. 58-2063 (2005-05-07), i. k. 1053030ISAK001B-312
Nr. 1B-733, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 137-4954 (2005-11-19), i. k. 1053030ISAK001B-733
26. Importuotojas ne vėliau kaip per mėnesį nuo bendrojo administracinio dokumento importo rinkinio, kuriuo apgadintas (sužalotas) automobilis buvo deklaruotas išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti, priėmimo dienos teritorinei muitinei, kuriai priklauso šią muitinės deklaraciją priėmęs muitinės postas, turi pateikti turto vertintojo parengtą turto vertinimo ataskaitą, kurioje apskaičiuota importuojamo apgadinto (sužaloto) automobilio rinkos vertė, bei automobilio vertinimo dokumentus, nurodytus Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos susiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101, 28–35 punktuose.
Importuotojui pateikus motyvuotą prašymą, teritorinės muitinės viršininkas (pavaduotojas) gali pratęsti pirmiau minėtų turto vertinimo ataskaitos bei automobilio vertinimo dokumentų pateikimo terminą, tačiau nei ilgiau kaip dviem mėnesiams.
27. Teritorinė muitinė išnagrinėja automobilio, kurio galutinis muitinis įvertinimas atidėtas, importuotojo pateiktus dokumentus ir, Metodikos 21 punkto nustatyta tvarka apskaičiavusi jo muitinę vertę, priima vieną iš Metodikos 23 punkte nurodytų sprendimų.
Jeigu importuotojas per Metodikos 26 punkte nustatytą laiką nepateikia teritorinei muitinei tame punkte nurodytų dokumentų, apgadintų (sužalotų) automobilių muitinė vertė nustatoma pagal žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ pateiktas panašių naudotų automobilių importo kainas.
28. Jeigu Metodikos 19 punkte nurodytus apgadintus (sužalotus) krovininius automobilius, klasifikuojamus Europos Bendrijos Kombinuotosios nomenklatūros KN 8704 pozicijoje, importuoja įmonė, kurios pagrindinė veikla yra automobilių remontas, ir įforminama laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra, Metodikos 20–27 punktų nuostatos tokių importuojamų automobilių muitiniam įvertinimui netaikomos. Kai suremontuoti krovininiai automobiliai išleidžiami į laisvą apyvartą, jų muitinė vertė nustatoma vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 152 straipsniu, t. y. taikant dedukcinį muitinio įvertinimo metodą.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
29. Importuojamų naudotų automobilių muitiniam įvertinimui taikant atitinkamų markių ir modelių naudotų automobilių importo kainas, nurodytas žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“, arba rinkos kainą, nurodytą žinyne (kataloge) „Automobilių rinkos kainos“, taip pat nustatant automobilių rinkos vertę iki apgadinimo (sužalojimo) lyginamosios vertės metodu, JAV ir Kanadoje pagamintų automobilių pagaminimo data laikoma data, nurodyta tokius automobilius lydinčiuose dokumentuose, kitų automobilių pagaminimo data – data, nustatyta vadovaujantis Lengvųjų automobilių (jų numeruojamų agregatų) pagaminimo datos nustatymo instrukcija, patvirtinta Muitinės departamento direktoriaus 1996 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 60 (Žin., 1996, Nr. 14-378), ir kitais prieinamais informacijos apie importuojamų automobilių senumą šaltiniais.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1B-572, 2005-08-19, Žin., 2005, Nr. 102-3804 (2005-08-23), i. k. 1053030ISAK001B-572
30. Metodikos 17 punkte nurodytas vidutines išlaidas, susijusias su naudotų automobilių pardavimu Lietuvos rinkoje, ir 18.1 punkte nurodytą įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, vidutinio pelno normą, nustatytą pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuoto įmonių, kurių veikla klasifikuojama Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 50.10 pozicijoje, bendrojo veiklos pelningumo per ataskaitinį laikotarpį duomenis, Muitinės departamentas pateikia teritorinėms muitinėms.
31. Asmenys, nesutinkantys su muitinės sprendimais, priimtais vadovaujantis Metodika, turi teisę juos apskųsti Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (Žin., 2004, Nr. 73-2517) nustatyta tvarka.
Importuojamų naudotų automobilių muitinio
įvertinimo metodikos
1 priedas
(Muitinės departamento generalinio
direktoriaus 2005 m. gegužės 2 d.
įsakymo Nr. 1B-312 redakcija)
(importuotojas (deklarantas))
(adresas)
__________________________
(teritorinė muitinė, muitinės postas)
PRAŠYMAS
200_ – –
__________________
(sudarymo vieta)
Prašau apžiūrėti importuojamą naudotą automobilį__________________________________
__________________________________________________________________________
(markė, modelis, pagaminimo metai, kėbulo Nr.)
ir nustatyti jo muitinę vertę nurodytame muitinės poste.
PRIDEDAMA. ___________ fotografijų, __________ turto vertinimo ataskaita
___________________________________________
(parašas) (vardas, pavardė)
Priedo pakeitimai:
Nr. 1B-312, 2005-05-02, Žin., 2005, Nr. 58-2063 (2005-05-07), i. k. 1053030ISAK001B-312
Importuojamų naudotų automobilių muitinio
įvertinimo metodikos
2 priedas
(Muitinės departamento generalinio
direktoriaus 2005 m. gegužės 2 d.
įsakymo Nr. 1B-312 redakcija)
IMPORTUOJAMO AUTOMOBILIO DEFEKTŲ, ATSIRADUSIŲ DĖL SUŽALOJIMO, AKTAS
200 – – –
____________________
(sudarymo vieta)
_______________ teritorinės muitinės ______________________________________ poste
importuotojas (deklarantas), dalyvaujant turto vertintojui (jeigu jis nedalyvavo – išbraukti)__
(vardas, pavardė)
nustatė ___________ automobilio_______________________________________________
(defektų skaičius) (markė, modelis)
Pagaminto_________ m., kėbulo Nr._____________________________________________
defektus (duomenys apie automobilio defektus pateikti lentelėje).
PRIDEDAMA. ____________ fotografijų.
Importuotojas (deklarantas) Turto vertintojas
_______________________ ________________________
(parašas, vardas, pavardė) (parašas, vardas, pavardė)
Duomenys apie nustatytus automobilio defektus
| Eil.Nr. |
Sunaikintų, sugadintų dalių, detalių pavadinimai |
Sugadinimo laipsnis, pobūdis ir plotas |
| (1) |
(2) |
(3) |
|
|
|
|
PASTABA. Neužpildyta lentelės dalis perbraukiama įstrižai.
Priedo pakeitimai:
Nr. 1B-312, 2005-05-02, Žin., 2005, Nr. 58-2063 (2005-05-07), i. k. 1053030ISAK001B-312
Pakeitimai:
1.
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Įsakymas
Nr. 1B-312, 2005-05-02, Žin., 2005, Nr. 58-2063 (2005-05-07), i. k. 1053030ISAK001B-312
Dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1B-1198 "Dėl Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo
2.
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Įsakymas
Nr. 1B-572, 2005-08-19, Žin., 2005, Nr. 102-3804 (2005-08-23), i. k. 1053030ISAK001B-572
Dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1B-1198 "Dėl Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo
3.
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Įsakymas
Nr. 1B-733, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 137-4954 (2005-11-19), i. k. 1053030ISAK001B-733
Dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1B-1198 "Dėl Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo