@D1=19950628;D2=19960606;D3=19960626

Pakeitimai:

Parlamentas, Įstatymas

{#19960606AA1370 ;} Nr. 1-1370, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1342 (96.06.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO

ĮSTATYMAS

1995 m. birželio 28 d. Nr.I-974

Vilnius

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato pagrindines sąvokas ir taisykles,

kurių būtina laikytis vykdant Lietuvos Respublikos mokesčių

įstatymus, pateikia Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių

sąrašą, nustato mokesčio administratoriaus teises ir pareigas,

mokesčio mokėtojo teises ir pareigas, mokesčio apskaičiavimo ir

mokėjimo tvarką, mokesčio bei su juo susijusių sumų išieškojimo

bei ginčų nagrinėjimo tvarką.

2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

Mokesčio įstatyme vartojamos sąvokos, jeigu mokesčio

įstatymas nenustato kitaip:

mokestis - mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatyta

piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės

(savivaldybės) funkcijoms vykdyti. Ši prievolė atliekama įstatymų

nustatyta tvarka;

rinkliava - įstatymo nustatyta piniginė prievolė asmeniui už

jam suteikiamas tam tikras valstybės institucijų paslaugas.

Rinkliavos yra papildomas pajamų šaltinis valstybės

(savivaldybės) funkcijoms vykdyti;

mokesčio įstatymas - Lietuvos Respublikos įstatymas, kuris

nustato mokestį, rinkliavą ar kitą įmoką į valstybės

(savivaldybės) biudžetą, taip pat šis įstatymas ir šio įstatymo 4

straipsnyje minima sutartis;

asmuo - fizinis asmuo (individas), juridinis asmuo, kitas

neturintis juridinio asmens teisių asmuo;

mokesčio mokėtojas - asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą

yra nustatyta prievolė mokėti mokestį;

rinkliavos mokėtojas - asmuo, kuris už valstybės institucijų

suteiktas paslaugas privalo sumokėti įstatymų nustatytą

rinkliavą;

mokesčio administratorius - už mokesčio administravimą

atsakinga institucija;

mokesčio administravimas - mokesčio administratoriaus teisių

ir pareigų bei mokesčio mokėtojo teisių ir pareigų įgyvendinimas,

mokesčio apskaičiavimas, sumokėjimas ir išieškojimas, atsakomybės

už netinkamą mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą taikymas,

mokesčio paskirstymas, informacijos mokesčių mokėtojams teikimas;

mokesčio deklaracija - mokesčio apskaičiavimo dokumentas,

kurį mokesčio mokėtojas arba mokestį išskaičiuojantis asmuo turi

užpildyti ir pateikti mokesčio administratoriui mokesčio įstatymo

nustatyta tvarka;

mokesčio nepriemoka - mokesčio mokėtojo arba mokestį

išskaičiuojančio asmens mokesčio įstatymo nustatyta tvarka laiku

nesumokėta mokesčio suma;

mokesčio permoka - mokesčio mokėtojo arba mokestį

išskaičiuojančio asmens mokesčio įstatymo nustatyta tvarka

sumokėta per didelė mokesčio suma. Mokesčio permoka taip pat

laikoma per didelė mokesčio suma, kurią patikrinimo metu nustato

mokesčio administratorius;

mokesčio apskaičiavimas - mokesčio deklaracijos arba kito

dokumento pildymas parodant mokesčio dydį pinigais, privalomą

sumokėti į valstybės (savivaldybės) biudžetą;

mokesčio bazė - mokesčio įstatymo nustatyta tvarka pinigų

suma įvertintas apmokestinamasis objektas, kuriam taikomas

nustatytas mokesčio dydis (tarifas);

mokestį išskaičiuojantis asmuo - asmuo, kuriam mokesčio

įstatymo nustatyta prievolė išskaičiuoti iš mokesčio mokėtojo

mokestį ir jį sumokėti į valstybės (savivaldybės) biudžetą;

mokesčio įstatymo pažeidimas - atlikta veika,

prieštaraujanti mokesčio įstatymui;

apmokestinimo tvarka - mokesčio įstatymo nustatytas mokesčio

mokėtojas, mokesčio bazė, mokesčio dydžiai (tarifai), mokesčio

lengvatos, baudos ir delspinigiai, mokesčio mokėjimo bei

išieškojimo taisyklės;

mokesčio lengvata - mokesčio mokėtojui įstatymo nustatytos

išskirtinės apmokestinimo sąlygos, dėl kurių reikia mokėti

mažesnį mokestį arba mokesčio mokėjimo terminas atidėtas ar

mokestį galima sumokėti per keletą kartų;

veikla - visokia asmens veika, kurios dėka asmuo galėjo

gauti arba gavo pajamų.

3 straipsnis. Mokesčio mokėtojų lygybė

Taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčio mokėtojai dėl šių

įstatymų nustatytų sąlygų yra lygūs.

4 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios

apmokestinimo taisyklės negu mokesčių įstatymuose ir šios

sutartys yra ratifikuotos Lietuvos Respublikoje, tai taikomos

tarptautinių sutarčių taisyklės.

II SKYRIUS. MOKESČIAI

5 straipsnis. Mokesčiai

1. Pagal šį įstatymą administruojami mokesčiai:

1) pridėtinės vertės mokestis;

2) akcizas;

3) fizinių asmenų pajamų mokestis;

4) juridinių asmenų pelno mokestis;

5) įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis;

6) žemės mokestis;

7) mokestis už valstybinius gamtos išteklius;

8) naftos ir dujų išteklių mokestis;

9) mokestis už aplinkos teršimą;

10) konsulinis mokestis;

11) žyminis mokestis;

12) prekyviečių mokestis;

13) atskaitymai nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos

Respublikos kelių fondo įstatymą;

14) paveldimo ar dovanojamo turto mokestis;

15) privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

2. Apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką nustato tik

atitinkamas mokesčio įstatymas arba jo pagrindu priimtas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimas, arba jų pagrindu priimtas

kitas teisės aktas.

3. Šis įstatymas netaikomas administruojant muitų ir

socialinio draudimo mokesčius.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960606AA1370 ;} Nr. 1-1370, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1342 (96.06.19)

6 straipsnis. Mokesčio įstatymo įgyvendinimas

1. Lietuvos Respublikos Seimo priimtus mokesčių įstatymus,

taip pat ir šį įstatymą įgyvendina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė, o kai yra jos pavedimas - Finansų ministerija. Jokiai

kitai valstybės institucijai negali būti pavesta įgyvendinti

mokesčių įstatymų, išskyrus Finansų ministeriją, jeigu to

nenumato mokesčio įstatymas.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama mokesčių

įstatymus, nustato atitinkamus metodus bei taisykles,

užtikrinančias mokesčio administravimą, arba paveda tai padaryti

Finansų ministerijai.

3. Joks poįstatyminis aktas šio įstatymo 5 straipsnio

pirmojoje dalyje išvardytų mokesčių apmokestinimo tvarkos

nustatymo klausimais negali būti priimtas be finansų ministro

sutikimo.

7 straipsnis. Mokesčio administratoriai

1. Šio įstatymo 5 straipsnio pirmojoje dalyje išvardytus

mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija.

2. Šio įstatymo 5 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2

punktuose išvardytus mokesčius taip pat administruoja Lietuvos

Respublikos muitinė, tačiau tik tiek, kiek muitinei pavesta pagal

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio ir Akcizų

įstatymus.

3. Šio įstatymo 5 straipsnio pirmosios dalies 7, 8 ir 9

punktuose išvardytus mokesčius taip pat administruoja Aplinkos

apsaugos ministerija, tačiau tik tiek, kiek pavesta pagal

Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, Mokesčių už aplinkos

teršimą bei Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymus.

III SKYRIUS. VALSTYBINĖ MOKESČIŲ INSPEKCIJA

8 straipsnis. Valstybinė mokesčių inspekcija

1. Valstybinė mokesčių inspekcija yra valstybės institucija,

įsteigta prie Finansų ministerijos, finansuojama iš valstybės

biudžeto ir kitų lėšų bei atskaitinga finansų ministrui.

Valstybinė mokesčių inspekcija yra juridinis asmuo, turintis savo

sąskaitą banke, antspaudą ir simboliką.

2. Valstybinės mokesčių inspekcijos materialinei bazei

stiprinti ir darbuotojams materialiai skatinti papildomai

skiriama 30 procentų patikrinimų metu išieškotų į valstybės

biudžetą lėšų. Iš šios sumos Valstybinės mokesčių inspekcijos

materialinei bazei stiprinti skiriama 75 procentai išieškotų

lėšų, o likusios lėšos naudojamos mokesčių inspekcijos

darbuotojams skatinti ir socialinėms garantijoms.

3. Valstybinė mokesčių inspekcija vadovaujasi Lietuvos

Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, kitais įstatymais,

poįstatyminiais teisės aktais bei Vyriausybės patvirtintais

nuostatais.

4. Valstybinė mokesčių inspekcija dirba bendradarbiaudama

bei keisdamasi informacija su visais mokesčių administratoriais,

valstybinėmis institucijomis bei užsienio valstybių

institucijomis, kurios administruoja mokesčių mokėjimą.

9 straipsnis. Valstybinės mokesčių inspekcijos struktūra

1. Valstybinę mokesčių inspekciją sudaro:

1) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

- centrinis mokesčio administratorius;

2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų

ministerijos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos -

vietos mokesčio administratoriai.

2. Vietos mokesčio administratorius pavaldus ir atskaitingas

centriniam mokesčio administratoriui.

10 straipsnis. Centrinio mokesčio administratoriaus darbo

organizavimas

1. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų

ministerijos vadovauja viršininkas, kurį skiria ir atleidžia iš

pareigų Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas finansų

ministro teikimu. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų

ministerijos viršininkas atskaitingas finansų ministrui.

2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų

ministerijos struktūrą tvirtina Inspekcijos viršininkas,

suderinęs su finansų ministru.

11 straipsnis. Vietos mokesčio administratoriaus darbo

organizavimas

1. Teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų skaičių bei

jų teritorines veiklos zonas nustato finansų ministras

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos

viršininko teikimu.

2. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos struktūrą

tvirtina teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos

viršininkas, atsižvelgdamas į centrinio mokesčio

administratoriaus metodinius nurodymus ir rekomendacijas.

3. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos viršininką

skiria ir atleidžia iš pareigų Valstybinės mokesčių inspekcijos

prie Finansų ministerijos viršininkas. Teritorinės valstybinės

mokesčių inspekcijos viršininkas atskaitingas Valstybinės

mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkui.

12 straipsnis. Valstybinių mokesčių inspekcijų

darbuotojai

1. Valstybinių mokesčių inspekcijų darbuotojus priima ir

atleidžia iš darbo tos mokesčių inspekcijos, į kurią jie priimami

dirbti, viršininkas.

2. Centrinis mokesčio administratorius nustato reikalavimus,

pagal kuriuos yra atrenkami valstybinės mokesčių inspekcijos

darbuotojai, taip pat procedūras, pagal kurias darbuotojai gali

būti skiriami į aukštesnes pareigas bei didinami jų atlyginimai.

Šie reikalavimai turi būti susiję tik su mokesčių inspekcijos

darbuotojų sugebėjimu atlikti darbą pagal patvirtintas pareigines

instrukcijas ir einamas pareigas.

13 straipsnis. Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo

apmokėjimas ir socialinės garantijos

Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų darbo ir

apmokėjimo sąlygas, socialines garantijas nustato Lietuvos

Respublikos įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai.

14 straipsnis. Informacijos pateikimo mokesčių mokėtojams

organizavimas

1. Centrinis mokesčio administratorius organizuoja, kad

mokesčių mokėtojams būtų pateikiama informacija apie mokesčių

įstatymus bei kitus teisės aktus mokesčių klausimais, ir sudaro

programas mokesčių mokėtojams lavinti. Šio darbo tikslas - padėti

mokesčių mokėtojams vykdyti mokesčių įstatymus bei poįstatyminius

teisės aktus.

2. Centrinis mokesčio administratorius organizuoja mokesčių

mokėtojų švietimą mokesčių įstatymų bei kitų teisės aktų,

reglamentuojančių mokesčių mokėjimo tvarką, klausimais.

15 straipsnis. Mokesčio administratoriaus darbuotojų

mokymo organizavimas

Centrinis mokesčio administratorius organizuoja valstybinės

mokesčių inspekcijos darbuotojų mokymą (kvalifikacijos kėlimą)

pagal tam tikslui parengtas mokymo programas.

IV SKYRIUS. MOKESČIO ADMINISTRATORIAUS

TEISĖS IR PAREIGOS

16 straipsnis. Mokesčio administratoriaus pareigos

1. Mokesčio administratorius:

1) tvarko mokesčių mokėtojų ir kitų įmokų į valstybės

(savivaldybės) biudžetą apskaitą;

2) kontroliuoja mokesčių į valstybės (savivaldybės) biudžetą

apskaičiavimą, sumokėjimą, išieško laiku nesumokėtus mokesčius ir

delspinigius bei baudas, paskirtas pagal mokesčių įstatymus, taip

pat grąžina permokas ir neteisingai išieškotus mokesčius,

delspinigius bei baudas;

3) vykdo vietos savivaldybės sprendimus dėl mokesčių,

rinkliavų ir atskaitymų į jos biudžetą lengvatų teikimo;

4) paskirsto mokesčius ir kitas įmokas į valstybės ir

savivaldybių biudžetus;

5) organizuoja konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės

paveldėto, į valstybės pajamas perduoto ir paimto turto bei lobių

apskaitą, įkainojimą bei realizavimą;

6) Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Finansų

ministerijos pavedimu leidžia teisės aktus arba rengia jų

projektus mokesčių įstatymams įgyvendinti;

7) teikia paaiškinimus mokesčių mokėtojams mokesčių mokėjimo

klausimais;

8) rengia ir teikia finansų ministrui mokesčių įstatymų bei

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektus, kitus

pasiūlymus dėl apmokestinimo tvarkos gerinimo;

9) pagal savo kompetenciją atlieka kvotą;

10) atlieka kituose įstatymuose nustatytas pareigas.

2. Šio straipsnio pirmosios dalies 3 ir 4 punktuose

nustatytas pareigas atlieka vietinis mokesčio administratorius, o

6 ir 8 punktuose - centrinis mokesčio administratorius. Visuose

kituose punktuose nustatytas pareigas atlieka ir vietinis, ir

centrinis mokesčio administratorius.

17 straipsnis. Mokesčio administratoriaus teisės

1. Mokesčio administratoriaus pareigūnai turi teisę:

1) gauti iš įmonių, įstaigų bei organizacijų ir kitų asmenų,

įskaitant bankus ir kitas kredito bei finansų įstaigas, pareigoms

atlikti reikalingas žinias bei dokumentų nuorašus apie tikrinamo

juridinio, fizinio asmens ar neturinčio juridinio asmens teisių

asmens turtą bei pajamas;

2) pateikęs tarnybinį pažymėjimą, norėdamas nustatyti, kaip

asmuo vykdo mokestines prievoles, be išankstinio įspėjimo įeiti į

asmens gamybines (įskaitant ir nuomojamas) patalpas arba

teritoriją, tikrinti veiklai naudojamus materialinius techninius

išteklius bei pagamintą produkciją. Mokesčio administratoriaus

pareigūnas turi šią teisę ir tais atvejais, kai veiklai bei

pajamoms gauti naudojamos gyvenamosios patalpos ir kiti objektai.

Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai bei fiziniai asmenys,

trukdantys mokesčio administratoriaus pareigūnui pasinaudoti šia

teise, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Be

išankstinio įspėjimo įeiti į mokesčio mokėtojo teritoriją,

pastatus ir patalpas (įskaitant ir nuomojamas) galima tik

mokesčio mokėtojo darbo metu. Kitais atvejais reikalingas

mokesčio mokėtojo sutikimas;

3) paimti laikinai - iki 30 dienų - iš mokesčio mokėtojo

dokumentus, reikalingus mokesčio apskaičiavimo teisingumui

nustatyti, palikus dokumentų paėmimo aktą, užantspauduoti

dokumentų, vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybių

saugojimo vietas, daryti dokumentų kopijas arba išrašus, daryti

žymas ant mokesčio mokėtojo dokumentų, kad būtų išvengta jų

klastojimo;

4) duoti mokesčio mokėtojui privalomus vykdyti nurodymus

mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo, kitų įmokų mokėjimo į

valstybės (savivaldybės) biudžetą klausimais, taip pat apskaitos

tvarkymo klausimais;

5) išieškoti ne ginčo tvarka iš asmenų sąskaitų bankų

įstaigose laiku nesumokėtus mokesčius ir įstatymų numatytus

delspinigius, baudas bei kitas biudžetams priklausančias sumas;

6) duoti nurodymus bankų įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą

bei pervedimą iš įmonių sąskaitų, jeigu jos nustatytu laiku

nepateikė valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčio deklaracijų

ir kitų įmokų į biudžetus apskaičiavimų, neleidžia patikrinti

mokesčių arba jei tikrinimo metu nustatyti pajamų slėpimo bei

neteisingo mokesčio apskaičiavimo faktai;

7) duoti mokesčio mokėtojui privalomus vykdyti nurodymus

mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo klausimais;

8) surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus

bylose, kurios pagal įstatymą priskirtos mokesčio

administratoriaus kompetencijai;

9) atlikti patys arba pareikalauti iš kitų kompetentingų

institucijų atlikti kontrolinius matavimus, materialinių vertybių

inventorizacijas ir kitus faktinius tikrinimus, reikalauti, kad

būtų sutvarkyta buhalterinė apskaita;

10) įrengti mokesčio mokėtojo saugyklose, produkcijos

laikymo vietose, kituose veiklai naudojamuose įrenginiuose

skaitiklius bei matavimo prietaisus; užplombuoti ir

užantspauduoti mokesčio mokėtojo saugyklas, patalpas, įrengimus;

uždaryti teritoriją ar jos dalis;

11) laikinai sustabdyti asmenų veiklą, jeigu vengiama

pateikti mokesčio administratoriui reikalaujamus dokumentus,

susijusius su mokesčio apskaičiavimu ir sumokėjimu, arba jeigu

yra padaryta kitų mokesčių įstatymų pažeidimų, kurie yra

išvardyti šio įstatymo 47, 48 ir 49 straipsniuose;

12) gauti iš mokesčio mokėtojo deklaracijas ir paaiškinimus

apie turto įsigijimo šaltinius;

13) įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines

sankcijas, baudas, numatytas mokesčių įstatymuose, taip pat

apskaičiuoti delspinigius;

14) kreiptis į visų nuosavybės formų įmonių, įstaigų,

organizacijų vadovus dėl aplinkybių ir sąlygų, trukdančių

mokesčio administratoriui tinkamai atlikti pareigas. Įmonių

vadovai bei kiti pareigūnai privalo išnagrinėti mokesčio

administratoriaus nurodymus ir nedelsdami (ne vėliau kaip kitą

dieną po nurodymo gavimo) pranešti mokesčio administratoriui apie

priimtas priemones;

15) areštuoti mokesčio mokėtojo, mokestį išskaičiuojančio

asmens turtą bei sąskaitas bankuose, jeigu mokesčio įstatymo

nustatyta tvarka nesumokėti (nepervesti) mokesčiai;

16) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

laikyti, nešioti ir panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą.

2. Mokesčio administratorius šiame straipsnyje išvardytas

teises turi ir dėl mokestį išskaičiuojančio asmens.

3. Naudotis kitų įstatymų, teisės aktų bei Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimų mokesčio administratoriaus

pareigūnui suteiktomis teisėmis.

18 straipsnis. Mokesčio administratoriaus ir jo pareigūno

veiksmų įforminimas

Mokesčio administratorius ar jo pareigūnas, įgyvendindamas

jam įstatymo suteiktas teises ir eidamas pareigas, atliekamus

veiksmus įformina sprendimais, kurių formas (aktas, pažyma,

nurodymas, teikimas, paaiškinimas, nutarimas, raginimas ir kt.)

ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.

V SKYRIUS. MOKESČIO MOKĖTOJO IR MOKESTĮ IŠSKAIČIUOJANČIO

ASMENS TEISĖS IR PAREIGOS

19 straipsnis. Mokesčių mokėjimas

1. Mokesčio mokėtojas moka tik mokesčių įstatymų nustatytus

mokesčius, laikydamasis mokesčių įstatymų, taip pat šio įstatymo

nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

2. Mokestį išskaičiuojantis asmuo išskaičiuoja mokestį ir

perveda jį laikydamasis įstatymų ir kitų norminių aktų nustatytos

tvarkos.

20 straipsnis. Informacijos kaupimas ir pateikimas

1. Mokesčio mokėtojas, mokestį išskaičiuojantis asmuo

privalo tvarkyti apskaitą įstatymo nustatyta tvarka, išduoti

reikalaujamus dokumentus bei teikti kitą informaciją, reikalingą

mokesčio administratoriui, pildyti ir pateikti mokesčio

deklaraciją arba kitokiu mokesčio įstatymo nustatytu būdu

pranešti mokesčio administratoriui apie mokesčio apskaičiavimą ir

sumokėjimą.

2. Jeigu mokesčio mokėtojas, mokestį išskaičiuojantis asmuo

neturi dokumentų (ar juos yra praradęs), reikalingų mokesčiui

apskaičiuoti, privalo juos parengti per mokesčio

administratoriaus nustatytą laiką.

3. Mokesčio mokėtojas, mokestį išskaičiuojantis asmuo

nustatyta tvarka mokesčio administratoriui privalo nurodyti savo

adresą (veiklos vietą) ir darbo laiką, o pasikeitus šiems

duomenims, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoti apie tai

mokesčio administratorių.

21 straipsnis. Teisė į informaciją

Mokesčio mokėtojas, mokestį išskaičiuojantis asmuo pateikęs

paklausimą mokesčio administratoriui, turi teisę gauti norminius

dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą mokesčio įstatymui

vykdyti.

22 straipsnis. Informacijos apie mokesčio mokėtoją

paslaptis

1. Informacija apie mokesčio mokėtoją, pateikta mokesčio

administratoriui arba jo pareigūnui, turi būti laikoma paslaptyje

ir naudojama tik mokesčio įstatymo nustatytiems tikslams.

2. Mokesčio administratoriaus pareigūnas informaciją apie

mokesčio mokėtoją laiko paslaptyje taip pat ir nutraukęs darbo

sutartį su darbdaviu, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.

3. Informacija, susijusi su mokesčio mokėtoju, gali būti

paskleista:

1) kitam valstybės mokesčio administratoriui arba jo

pareigūnui, jeigu tai būtina administruojant tą patį arba kitą

mokestį;

2) teismams, teisėsaugos ir kitoms institucijoms įstatymų

nustatytais atvejais;

3) vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis, užsienio šalies

mokesčio administratoriui pagal raštišką paklausimą;

4) kai mokesčio mokėtojo kaltė už mokesčio įstatymo

pažeidimus įrodyta arba kai mokesčio mokėtojas per šio įstatymo

nustatytą laiką ir nustatyta tvarka neapskundė mokesčio

administratoriaus veiksmų. Šiuo atveju informacija apie mokesčio

mokėtoją gali būti paskleista tik tiek, kiek tai yra susiję su

mokesčio įstatymo pažeidimu;

5) informacija, susijusi su mokesčio mokėtoju, gali būti

taip pat paskleista esant raštiškam mokesčio mokėtojo sutikimui

arba jo prašymui.

4. Asmuo, gaunantis informaciją pagal šio straipsnio

trečiosios dalies 1, 2, 3 punktus, privalo ją saugoti paslaptyje.

5. Jeigu mokesčio administratorius šio straipsnio trečiojoje

dalyje numatytais atvejais paskleidė neteisingą informaciją apie

mokesčio mokėtoją, privalo ištaisyti klaidą tuojau pat po to, kai

buvo apie ją sužinota.

6. Jeigu mokesčio administratorius paskleidžia informaciją

pagal šio straipsnio trečiosios dalies 3 punktą užsienio šalies

mokesčio administratoriui, apie tai būtina informuoti mokesčio

mokėtoją.

7. Mokesčio administratorius, taip pat bet kuris kitas

asmuo, kuriam buvo paskleista su mokesčio mokėtoju susijusi

slapta informacija, atsako už šios informacijos paskleidimą

įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai įstatymai

leidžia tokią informaciją skleisti.

8. Šio straipsnio reikalavimai taikomi ir mokestį

išskaičiuojančiam asmeniui.

VI SKYRIUS. MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS, SUMOKĖJIMAS,

IŠIEŠKOJIMAS IR GRĄŽINIMAS

23 straipsnis. Mokesčio deklaracijos reikalavimai

1. Kiekviena mokesčio mokėtojo mokesčio deklaracija,

pateikiama mokesčio administratoriui, turi atitikti nustatytą

formą. Mokesčio deklaracija pateikiama nustatytu laiku ir tik tam

mokesčio administratoriui, kuriam ji skirta.

2. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti reikalavimai

taikomi ir mokesčio deklaracijai, kurią mokesčio administratoriui

turi pateikti mokestį išskaičiuojantis asmuo.

3. Mokesčio deklaracijos arba kito dokumento, rodančio

mokestinę prievolę, formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis

mokesčio administratorius, vadovaudamasis mokesčių įstatymais.

24 straipsnis. Apskaičiavimo (perskaičiavimo) laikotarpis

1. Jeigu kitaip nenustatyta mokesčio įstatyme, mokestį

apskaičiuoti arba perskaičiuoti galima ne daugiau kaip už

penkerius praėjusius kalendorinius metus, už kuriuos mokesčio

administratoriui turėjo būti pateikta mokesčio deklaracija.

2. Jeigu mokesčio administratoriui pagal mokesčio įstatymą

nereikia pateikti mokesčio deklaracijos, mokestį apskaičiuoti

arba perskaičiuoti galima ne vėliau kaip penktaisiais metais po

tų kalendorinių metų, kuriais mokestis turėjo būti arba buvo

sumokėtas.

3. Jeigu mokesčio mokėtojas nepateikia mokesčio

deklaracijos, pateikia neteisingą mokesčio deklaraciją ar kitaip

vengia mokėti mokestį ir jeigu mokesčio įstatymas nenustato

kitaip, mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti galima ne daugiau

kaip už dešimtį praėjusių kalendorinių metų, už kuriuos mokesčio

administratoriui turėjo būti pateikta mokesčio deklaracija. Ši

taisyklė taip pat taikoma ir mokestį išskaičiuojančiam asmeniui.

25 straipsnis. Mokesčio lengvatos

Mokesčio lengvatą ar lengvatas nustato tik atitinkamas

mokesčio įstatymas, reglamentuojantis to mokesčio apskaičiavimo

tvarką. Laikinos mokesčių lengvatos gali būti nustatomos ir

specialiuose Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose įstatymuose.

26 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimo teisingumo įrodymas

1. Jeigu mokesčio mokėtojas nesutinka su mokesčio

administratoriaus apskaičiuota mokesčio suma, jis privalo

įrodyti, kad apskaičiuotoji suma yra neteisinga.

2. Jeigu mokesčio mokėtojas neturi apskaitos dokumentų ar

visai netvarko apskaitos arba nustatyta, kad dokumentai

suklastoti, taip pat jeigu nepateikia mokesčio administratoriui

reikalaujamos informacijos, mokesčio administratorius turi teisę

apmokestinti mokesčio mokėtoją, naudodamasis netiesioginiais

metodais. Šiuo atveju įrodyti, kad mokestis apskaičiuotas

neteisingai, privalo mokesčio mokėtojas.

3. Netiesioginis apmokestinimo metodas reiškia taisykles,

kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ir būdus mokesčio

bazei nustatyti tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas, mokestį

išskaičiuojantis asmuo neturi apskaitos dokumentų, jų netvarko,

turi ne visus reikalingus mokesčio administratoriui dokumentus,

taip pat kai apskaitos dokumentai yra netikri ar suklastoti arba

dėl kitų priežasčių nepavyksta nustatyti mokesčio bazės mokesčio

įstatymo nustatyta tvarka.

4. Jeigu tarp apmokestintų pajamų arba mokesčio mokėtojo

deklaruotų ar kitu būdu įrodytų pajamų ir tarp mokesčio mokėtojo

įsigyto turto arba jo kitokių turėtų išlaidų, kurias įrodo

didelis kiekis suvartojimo elementų, yra didelis skirtumas ar

nustatytų normų neatitikimas, mokesčio administratorius turi

teisę apmokestinti mokesčio mokėtoją tokia nustatytų pajamų suma,

kokios, remiantis jo apskaičiavimu, pagrįstai reikia tokiam

turtui arba suvartojimo elementams įsigyti. Šiuo atveju įrodyti,

kad mokestis nustatytas neteisingai, privalo mokesčio mokėtojas.

5. Suvartojimo elementas reiškia materialinių ir

nematerialinių gėrybių visumą, tinkamą ilgalaikiam arba

trumpalaikiam vartojimui.

6. Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojas nepateikia mokesčio

administratoriui mokesčio įstatymo nustatyta tvarka mokesčio

deklaracijos, mokesčio administratorius pats įvertina mokesčio

mokėtojo mokestinio įsiskolinimo sumą. Ši mokestinio įsiskolinimo

suma nustatoma (įvertinama) pagal vieną iš žemiau išvardytų būdų:

1) remiantis informacija apie mokesčių mokėtoją, kurią

administratorius turi iš ankstesnių mokesčio mokėtojo jam

pateiktų deklaracijų ar kitų dokumentų, arba remiantis

informacija, gauta iš tokia pat arba panašia veikla užsiimančių

asmenų;

2) remiantis kiekviena kita informacija, kurią mokesčių

administratorius turi apie mokesčio mokėtoją.

27 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo

tikrinimas

1. Atlikęs patikrinimą, mokesčio administratoriaus

pareigūnas(ai) surašo aktą, kurį pasirašo patikrinimą atlikęs

mokesčio administratoriaus pareigūnas(ai) bei tikrintos įmonės,

įstaigos, organizacijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas

(buhalteris) arba fizinis asmuo.

2. Atsisakymas pasirašyti patikrinimo dokumentą (aktą)

neatleidžia mokesčio mokėtojo nuo mokesčių, delspinigių ir baudų

mokėjimo.

3. Mokesčio administratoriaus pareigūnai savarankiškai

pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mastą

ir laiką.

4. Mokesčio mokėtojas, mokestį išskaičiuojantis asmuo

privalo sudaryti darbo sąlygas mokesčio administratoriaus

pareigūnams, pateikti visus dokumentus, reikalingus mokesčio

apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumui patikrinti.

28 straipsnis. Mokesčių paskirstymas

1. Mokesčiai ir kitos įmokos į valstybės (savivaldybės)

biudžetą paskirstomi taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos

biudžetinės sandaros įstatyme bei mokesčių įstatymuose. Jeigu

nėra nurodyta, kur kaupiami mokesčiai ar kitos biudžetams

priklausančios sumos, jie įskaitomi į valstybės biudžetą.

2. Pajamos iš delspinigių arba baudų už pavėluotą, mažesnio

mokesčio sumokėjimą arba visišką nesumokėjimą kaupiamos tokia pat

tvarka, kaip ir mokesčiai, už kurių netinkamą mokėjimą

delspinigiai arba baudos buvo apskaičiuotos.

29 straipsnis. Mokesčio sumokėjimas ir išieškojimas

1. Mokesčio sumokėjimo terminą nustato mokesčio įstatymas.

2. Mokesčio administratoriaus patikrinimo metu išaiškintos

nesumokėtos mokesčių sumos ir priskaičiuoti delspinigiai turi

būti sumokami ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tada, kai mokesčio

mokėtojas apie tai sužinojo.

3. Apskaičiuoto mokesčio sumokėjimo ir išieškojimo senaties

terminas yra netaikomas. Ši taisyklė taikoma ir priskaičiuotiems

delspinigiams ir baudoms.

4. Pirmiausiai sumokami (išieškomi) seniausiai nesumokėti

mokesčiai, po to - baudos, o vėliausiai - delspinigiai.

30 straipsnis. Raginimas mokestines prievoles įvykdyti

geruoju

1. Mokesčio administratorius, nustatęs mokesčio mokėtojo

įsiskolinimą ir naudodamasis savo teise išieškoti nesumokėtą

mokestį bei su juo susijusias kitas sumas (delspinigius, baudas)

priverstine tvarka, prieš pradėdamas atlikti savo pareigą

nusiunčia mokesčio mokėtojui raginimą geruoju sumokėti mokestį ir

kitas su netinkamu mokesčio mokėjimu susijusias sumas.

2. Raginime geruoju sumokėti mokestį ir kitas su netinkamu

mokesčio mokėjimu susijusias sumas turi būti nurodyta:

1) mokesčio administratoriaus pavadinimas;

2) mokesčio mokėtojo pavadinimas;

3) raginimo išdavimo data;

4) mokesčio mokėtojo identifikacinis numeris;

5) mokėtino mokesčio suma bei su juo susijusios sumos

(delspinigiai, baudos);

6) terminas, per kurį mokesčio mokėtojas turi geruoju

sumokėti raginime nurodytas sumas;

7) sąskaita, į kurią raginime nurodytos sumos turi būti

sumokėtos;

8) pastaba, kad nesumokėjus raginime nurodytų sumų geruoju,

šios sumos bus išieškotos priverstinai.

3. Tuo atveju, kai yra pavojus, kad mokesčio mokėtojas gali

turtą paslėpti, jį parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, mokesčio

administratoriaus pareigūnas turi teisę įteikdamas raginimą kartu

areštuoti mokesčio mokėtojo turtą.

4. Mokesčio administratorius mokesčio mokėtojui sumokėti

raginime nurodytas sumas paskiria ne mažiau kaip penkiolika, bet

ne daugiau kaip trisdešimt dienų nuo raginimo įteikimo dienos.

5. Jeigu mokesčio mokėtojas atsisako priimti raginimą arba

jo nerandama buveinėje, raginimą pristatantis asmuo tai pažymi

raginime ir grąžina jį mokesčio administratoriui. Įrašą apie

mokesčio mokėtojo atsisakymą priimti raginimą ir apie atsisakymo

motyvų patvirtinimą padaro raginimą pristatantis asmuo ir

kviestinis. Mokesčio mokėtojo atsisakymas priimti raginimą

prilyginamas raginimo jam įteikimui. Taip pat raginimas laikomas

įteiktu, jeigu mokesčio mokėtojo nerandama buveinėje jo nurodytu

adresu ir darbo laiku du kartus.

31 straipsnis. Mokesčio administratoriaus teisė išieškoti

mokesčius iš mokesčio mokėtojo turto

1. Jeigu mokesčio mokėtojas nesumoka mokesčio ar kitų su

mokesčio tinkamu mokėjimu susijusių sumų (delspinigių, baudų),

nurodytų mokesčio administratoriaus raginime, tai mokesčio

administratorius įgyja teisę išieškoti mokestį iš mokesčio

mokėtojo turto, į kurį pagal Lietuvos Respublikos civilinio

proceso kodeksą gali būti nukreiptas išieškojimas.

2. Teisė išieškoti mokesčius iš mokesčio mokėtojo turto

įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime įvykdyti

mokestines prievoles geruoju nurodytas terminas.

3. Teisė išieškoti mokesčius iš mokesčio mokėtojo turto

išnyksta tą dieną, kai mokesčio mokėtojas susimoka mokesčio

nepriemoką bei su ja susijusias sumas (delspinigius, baudas).

32 straipsnis. Mokesčio mokėtojo turto areštas

Mokesčio mokėtojo turto ar pinigų areštas yra turto ar

pinigų sumų aprašymas ir uždraudimo jais disponuoti paskelbimas,

nesvarbu pas ką arešto dieną tas turtas ar pinigai buvo. Tai

įforminama turto arešto aktu.

33 straipsnis. Mokesčio mokėtojo turto aprašymas

1. Mokesčio administratorius aprašo mokesčio mokėtojo turto

tiek, kiek jo reikia mokesčiams bei su jais susijusioms sumoms

(delspinigiams, baudoms) sumokėti ir priverstinio išieškojimo

išlaidoms padengti.

2. Mokesčio administratorius gali aprašytuosius daiktus

užantspauduoti.

3. Mokesčio mokėtojo turtas aprašomas, kai yra įsiskolinimas

biudžetui. Mokesčio mokėtojo turtas aprašomas dalyvaujant pačiam

mokesčio mokėtojui, o tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas yra ne

fizinis asmuo - dalyvaujant mokesčio mokėtojo darbuotojams,

atsakingiems už mokesčio deklaracijos užpildymo teisingumą.

4. Turtą aprašant mokesčio mokėtojas turi teisę pareikšti

mokesčio administratoriui, į kuriuos daiktus reikia nukreipti

išieškojimą pirmiausiai. Mokesčio administratorius privalo tokį

pareiškimą patenkinti, jeigu tai nepažeidžia šio

administratoriaus interesų ir nekliudo išieškoti mokesčių bei su

jais susijusių sumų.

34 straipsnis. Turto arešto akto turinys

1. Turto arešto akte turi būti nurodoma:

1) akto surašymo laikas ir vieta;

2) surašiusio aktą mokesčio administratoriaus pareigūno,

taip pat surašant aktą dalyvaujančių asmenų vardai ir pavardės;

3) mokesčio administratoriaus pareigūno ir mokesčio mokėtojo

vardai ir pavardės (pavadinimai);

4) kiekvieno aprašomo daikto pavadinimas, jo skiriamieji

požymiai (svoris, metražas, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti

požymiai), kiekvieno daikto įkainojimas ir viso areštuojamo turto

vertė;

5) kad daiktai užantspauduoti, jeigu tai buvo padaryta;

6) daiktų, paimamų perduoti kitam asmeniui saugoti, sąrašas;

7) asmuo, kuriam turtas perduotas saugoti, ir jo adresas,

jeigu turtą saugoti pavedama ne pačiam mokesčio mokėtojui;

8) įrašas, kad mokesčio mokėtojui ir kitiems asmenims

pranešta, jog mokesčio mokėtojui arba turto saugotojui

išaiškintos su saugojimu susijusios jų pareigos ir atsakomybė,

numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4141

straipsnyje;

9) mokesčio mokėtojo ir kitų asmenų, dalyvaujančių aprašant

turtą, pastabos bei pareiškimai, taip pat mokesčio

administratoriaus patvarkymai dėl jų.

2. Reikiamais atvejais turto arešto akte išvardijami rasti

daiktai, į kuriuos pagal įstatymą negali būti nukreipiamas

išieškojimas, taip pat kiti daiktai, kurie neareštuojami.

3. Turto arešto aktą pasirašo mokesčio administratoriaus

pareigūnas, turto saugotojas, mokesčio mokėtojas ir kiti asmenys,

kurie dalyvauja areštuojant turtą.

35 straipsnis. Areštuoto turto įkainojimas

Areštuotą skolininko turtą mokesčio administratoriaus

pareigūnas įkainoja tos vietovės kainomis, atsižvelgdamas į turto

nusidėvėjimą. Jeigu kai kuriuos daiktus įkainoti sunku, taip pat

jeigu mokesčio mokėtojas prieštarauja mokesčio administratoriaus

pareigūno atliktam įkainojimui, mokesčio administratorius turto

vertei nustatyti kviečia ekspertą.

36 straipsnis. Areštuoto turto saugojimas

1. Areštuotą turtą mokesčio administratorius pasirašytinai

perduoda saugoti mokesčio mokėtojui arba kitam asmeniui. Jiems

įteikiamas turto arešto akto nuorašas.

2. Saugotojas (jeigu jis nėra mokesčio mokėtojas) gauna

atlyginimą pagal nustatytą įkainį. Be to, jam atlyginamos

faktiškai turėtos reikalingos turto saugojimo išlaidos, kartu

atsižvelgiant į jo gautą naudą.

3. Iš mokesčio mokėtojo paimtas valiutines vertybes,

vertybinius popierius, brangiųjų metalų luitus, šlichą,

grynuolius, gamybinės ir laboratorinės vertės pusfabrikačius bei

dirbinius, deimantus, taip pat juvelyrinius ir kitus buitinius

dirbinius iš aukso, sidabro, platinos ir platinos grupės metalų,

brangakmenių, perlų bei jų laužą mokesčio administratorius

perduoda saugoti jį aptarnaujančiai banko įstaigai.

4. Perduoto saugoti turto išeikvojimas, perleidimas ar

paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar

sužalojimas užtraukia saugotojui baudžiamąją atsakomybę.

5. Už perduoto saugoti turto praradimą, trūkumą ar

sužalojimą saugotojas kiekvienu atveju atsako savo turtu.

37 straipsnis. Priverstinis mokesčio ir su juo susijusių

sumų išieškojimas

1. Surašęs turto arešto aktą, mokesčio administratorius

priima sprendimą dėl išieškų ir jį kartu su turto arešto aktu

perduoda teismo antstoliams vykdyti įstatymo nustatyta tvarka.

2. Sprendimas dėl išieškų į biudžetą perduodamas teismo

antstoliams Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

nustatyta tvarka. Sprendimas dėl išieškų į biudžetą perduodamas

teismo antstoliams tik pasibaigus mokesčio administratoriaus

veiksmų apskundimo procesui, numatytam šio įstatymo X skyriuje,

arba tada, kai yra pradelstas skundo padavimo terminas.

3. Kiekvienas asmuo, pas kurį yra areštuotas mokesčio

mokėtojo turtas, negali atlikti jokių veiksmų su mokesčio

mokėtojo turtu (nei daryti išmokų iš to turto, nei jo kam nors

perleisti), išskyrus mokesčio administratoriaus nurodymų vykdymą.

4. Asmeniui, kurio sąskaitą banke areštavo mokesčio

administratorius, bankas negali atidaryti naujos sąskaitos ir

negali daryti jokių išmokų iš areštuotos sąskaitos, išskyrus

išmokas pagal mokesčio administratoriaus nurodymą. Sąskaitos

areštas nėra kliūtis pinigams patekti (įskaityti) į asmens

sąskaitą.

38 straipsnis. Mokesčio grąžinimas

1. Mokesčio sumos, kurias mokesčio administratorius grąžina

mokesčio mokėtojui, išmokamos iš to biudžeto arba biudžetų, į

kuriuos jos buvo įmokėtos, ir tomis pačiomis proporcijomis,

kuriomis buvo sumokėtos.

2. Kitos su mokesčio grąžinimu susijusios sumos grąžinamos

ta pačia tvarka kaip ir mokestis.

3. Jeigu kitaip nenustatyta atitinkamame mokesčio įstatyme,

prašymas grąžinti sumokėto mokesčio permoką gali būti pateiktas

per dvejus kalendorinius metus po tų metų, kuriais mokestis buvo

sumokėtas.

4. Prašymas turi būti pateiktas raštu tam pačiam mokesčio

administratoriui, kuriam buvo sumokėtas per didelis mokestis.

Prašyme nurodoma permokėta suma ir grąžinimo pagrindas.

5. Mokesčio administratorius grąžina mokesčio mokėtojui

permokėtą mokestį per 30 dienų po to, kai gavo raštišką

pareiškimą dėl mokesčio grąžinimo. Mokesčio administratorius, per

nurodytą laiką negrąžinęs permokėto mokesčio sumos, mokesčio

mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas iki tol, kol permokėto

mokesčio suma bus grąžinta. Palūkanų dydis lygus nustatytam

delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydžiui, sumažintam iki

15 punktų.

6. Mokesčio administratorius per 30 dienų nuo pareiškimo

gavimo dienos permokėtą mokesčio sumą gali įskaityti bet kokio

kito mokesčio (įskaitant delspinigius ir baudas) įsiskolinimui

padengti, nors tai nenurodyta mokesčio mokėtojo raštu pateiktame

prašyme. Mokesčio administratorius, per nurodytą laiką neįskaitęs

permokėtos sumos kito mokesčio (įskaitant baudas ir delspinigius)

įsiskolinimui padengti, mokesčio mokėtojo naudai skaičiuoja

palūkanas tokia pat tvarka, kaip ir ne laiku grąžinus permokėtas

mokesčio sumas. Mokesčio administratorius šią teisę turi ir

nesant mokesčio mokėtojo raštiško pareiškimo.

7. Jeigu mokestį išskaičiuojantis asmuo perveda per didelį

mokestį į valstybės (savivaldybės) biudžetą, už permokėtą

mokesčio sumą palūkanos neskaičiuojamos, o suma grąžinama per 30

dienų nuo prašymo gavimo dienos.

39 straipsnis. Delspinigiai

1. Delspinigiai skaičiuojami už ne laiku sumokėtą ar

pervestą deklaruotą mokestį į valstybės (savivaldybės) biudžetą,

neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių mokestis buvo ne laiku

sumokėtas ar pervestas į valstybės (savivaldybės) biudžetą.

2. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to,

kai mokestis turėjo būti sumokėtas arba pervestas į valstybės

(savivaldybės) biudžetą, ir baigiami skaičiuoti mokesčio

sumokėjimo (pervedimo) dieną įskaitytinai.

3. Delspinigių dydį už ne laiku sumokėtą mokestį ir

delspinigių mokėjimo bei skaičiavimo tvarką nustato finansų

ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio kalendorinio

ketvirčio palūkanų normą, mokamą už valstybės ne ilgiau kaip

vieneriems metams išleistas obligacijas, padidintą iki 10 punktų.

4. Iš mokesčio mokėtojo ar mokestį išskaičiuojančio asmens,

nemokančio delspinigių nustatyta tvarka, delspinigiai išieškomi

tokia pat tvarka kaip ir nesumokėtas mokestis.

5. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo mokesčio

mokėjimo.

6. Už per nustatytą terminą nesumokėtas mokesčio

administratoriaus pareigūno(ų) papildomai išaiškintas mokesčių

sumas bei jo skirtas baudas skaičiuojami ir išieškomi

delspinigiai šio straipsnio nustatyta tvarka.

40 straipsnis. VI skyriaus išimtys

1. Šio skyriaus nuostatos netaikomos tiems mokesčio

mokėtojams, iš kurių mokestį išskaičiuoja ir sumoka į valstybės

(savivaldybės) biudžetą mokestį išskaičiuojantis asmuo.

2. Jeigu mokestį išskaičiuojantis asmuo neteisingai išskaitė

ir sumokėjo mokestį į valstybės (savivaldybės) biudžetą,

įskaitant delspinigius ir baudas, tai šie įsiskolinimai išieškomi

iš mokestį išskaičiuojančio asmens šiame skyriuje nustatyta

tvarka.

VII SKYRIUS. MOKESČIO MOKĖTOJŲ APSKAITA

41 straipsnis. Mokesčio mokėtojų registras

1. Mokesčio mokėtojų apskaitai tvarkyti sudaromas bendras

mokesčio mokėtojų registras.

2. Mokesčio administratorius registruoja visus asmenis,

kurių registravimas yra privalomas pagal šio įstatymo 43

straipsnį.

42 straipsnis. Mokesčio mokėtojų registro tvarkytojai

1. Mokesčio mokėtojų registro steigėjas yra finansų

ministras, tvarkytojas - mokesčio administratorius.

2. Bendrą mokesčio mokėtojų registrą tvarko centrinis

mokesčio administratorius.

3. Mokesčio mokėtojus registruoja ir teritorijos

registracinius duomenis tvarko vietos mokesčio administratorius.

4. Mokesčio mokėtojų registras turi būti tvarkomas taip, kad

būtų suderintas su kitais valstybiniais registrais ir

klasifikatoriais. Todėl mokesčio administratorius bendradarbiauja

su valstybinių registrų ir klasifikatorių tvarkytojais.

43 straipsnis. Mokesčio mokėtojų bei asmenų,

išskaičiuojančių mokesčius, registracija

1. Asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta

prievolė mokėti mokestį, privalo registruotis pas atitinkamą

vietos mokesčio administratorių kaip mokesčio mokėtojas.

2. Kiekvienas fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį,

pas vietos mokesčio administratorių registruojasi per savo

darbdavį.

3. Kiekvienas mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo

registruotis pas vietos mokesčio administratorių ir pateikti

mokesčio mokėtojų, iš kurių išskaito mokestį, sąrašą pagal

nustatytą formą ir tvarką.

44 straipsnis. Mokesčio mokėtojų registravimo laikas

Asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė

mokėti mokestį, privalo registruotis pas atitinkamą vietos

mokesčio administratorių ne vėliau kaip per 5 dienas nuo

prievolės atsiradimo. Prievolės atsiradimo momentu laikomas

teisinis asmens įregistravimas, o kai teisinis registravimas

įstatymo nenumatytas - veiklos vykdymo pradžia.

45 straipsnis. Mokesčio mokėtojo identifikacinis numeris

1. Kiekvienas mokesčio mokėtojas ar mokestį išskaičiuojantis

asmuo privalo turėti nuolatinį identifikacinį numerį, leidžiantį

identifikuoti mokesčio mokėtoją ar išskaičiuojantį mokestį

asmenį, nesvarbu, kas administruoja mokestį.

2. Įmonėms ir organizacijoms naudojamas Juridinių vienetų

registro identifikacinis kodas, fiziniams asmenims - Gyventojų

registro asmenų kodas.

3. Mokesčio mokėtojams, kuriems dėl kokių nors priežasčių

negalima naudoti Juridinių vienetų registro identifikacinio kodo

ar Gyventojų registro asmenų kodo, priskiriamas laikinas mokesčio

mokėtojo identifikacinis numeris, kurio taikymo tvarką nustato

mokesčio mokėtojų registro tvarkytojas.

46 straipsnis. Mokesčio mokėtojų registravimo taisyklės

ir registro pildymo tvarka

Mokesčio mokėtojų registravimo taisykles ir registro pildymo

tvarką nustato finansų ministras centrinio mokesčio

administratoriaus teikimu.

VIII SKYRIUS. MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMAI

47 straipsnis. Mokestinės prievolės neįvykdymas dėl

aplaidumo

Mokestinės prievolės neįvykdymu dėl aplaidumo laikoma, kai

mokesčio mokėtojas arba mokestį išskaičiuojantis asmuo į

valstybės (savivaldybės) biudžetą sumoka (perveda) mažiau kaip

100 procentų, bet daugiau kaip 85 procentus įstatymo nustatyto

mokesčio.

48 straipsnis. Mokestinės prievolės neįvykdymas dėl

didelio aplaidumo

Mokestinės prievolės neįvykdymu dėl didelio aplaidumo

laikoma, kai mokesčio mokėtojas arba asmuo, išskaičiuojantis

mokestį, į valstybės (savivaldybės) biudžetą sumoka (perveda)

mažiau nei 85 procentus mokesčio, kurį turėjo sumokėti (pervesti)

pagal įstatymus.

49 straipsnis. Piktybiniai mokesčių įstatymų pažeidimai

1. Piktybiniu mokesčių įstatymų pažeidimu laikomas

pasikartojantis, sistemingas ar sąmoningas mokesčio įstatymo

pažeidimas.

2. Piktybiniu mokesčio įstatymo pažeidimu laikoma, jei:

1) mokesčio mokėtojas arba mokestį išskaičiuojantis asmuo

padarė veikas, numatytas šio įstatymo 47 ir 48 straipsniuose, du

kartus per trejus kalendorinius metus;

2) mokesčio mokėtojas arba mokestį išskaičiuojantis asmuo

padarė veikas, numatytas šio įstatymo 47 ir 48 straipsniuose,

tris ir daugiau kartų, nesvarbu, per kokį laikotarpį tai buvo

atlikta;

3) asmuo aplaidžiai tvarko įmonės, įstaigos, organizacijos

buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš

dalies nustatyti įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos,

komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ar įvertinti

turto;

4) asmuo apgaulingai tvarko įmonės, įstaigos, organizacijos

buhalterinę apskaitą, paslepia, sunaikina arba praranda apskaitos

dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies

nustatyti įmonės, įstaigos, organizacijos komercinės, ūkinės,

finansinės būklės rezultatų ar įvertinti turto;

5) asmuo mokesčio administratoriui pateikiamoje mokesčio

deklaracijoje įrašo neteisingus duomenis apie savo pajamas ar jų

naudojimą;

6) asmuo mokesčio administratoriui nepateikia mokesčio

deklaracijos ar pateikia ją pavėluotai, jeigu už tokį pat

pažeidimą jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda;

7) asmuo netvarko apskaitos dokumentų;

8) asmuo neleidžia mokesčio administratoriaus pareigūnui

susipažinti su apskaitos dokumentais;

9) asmuo, gavęs mokesčio administratoriaus pakartotinį

pranešimą, neatvyksta nurodytu laiku pas mokesčio

administratorių;

10) asmuo klastoja dokumentus arba pateikia mokesčio

administratoriui suklastotus duomenis;

11) asmuo bando trukdyti mokesčio nustatymo ar surinkimo

procesui;

12) asmuo bendradarbiauja su kitais asmenimis prisidėdamas

prie bet kurios šiame straipsnyje išvardytų veikų;

13) asmuo, neįsiregistravo kaip mokesčio mokėtojas arba kaip

mokestį išskaičiuojantis asmuo;

14) asmuo nepranešė mokesčio administratoriui apie savo

buveinės adreso ir darbo laiko pasikeitimą.

IX SKYRIUS. ATSAKOMYBĖ UŽ MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMUS

50 straipsnis. Baudų skyrimas

1. Banko (kredito) įstaigai, nevykdančiai mokesčio

administratoriaus nurodymo nurašyti pinigų sumas ne ginčo tvarka

iš mokesčio mokėtojo ar mokestį išskaičiuojančio asmens

sąskaitos, neatsižvelgiant į tai, ar ji areštuota ar ne, mokesčio

administratorius skiria baudą, kuri lygi nurodyme nurodytai

pinigų sumai. Skiriama bauda negali būti didesnė už pinigų sumą,

esančią mokesčio mokėtojo arba mokestį išskaičiuojančio asmens

sąskaitoje tą dieną, kada bankas gavo nurodymą nurašyti pinigus

ne ginčo tvarka. Baudos sumokėjimas neatleidžia banko įstaigos

nuo mokesčio administratoriaus nurodymo vykdymo.

2. Jeigu mokesčio mokėtojas neįvykdo mokestinės prievolės

dėl aplaidumo (47 straipsnis), jam skiriama nesumokėtos

(nepervestos) mokesčio sumos 50 procentų dydžio bauda.

3. Jeigu mokesčio mokėtojas neįvykdo mokestinės prievolės

dėl didelio aplaidumo (48 straipsnis), jam skiriama nesumokėtos

(nepervestos) mokesčio sumos 100 procentų dydžio bauda.

4. Jeigu mokesčius išskaičiuojantis asmuo pažeidžia mokesčio

įstatyme nustatytą mokesčio išskaičiavimo ir pervedimo į

valstybės (savivaldybės) biudžetą tvarką (47 straipsnis), jam

skiriama bauda, sudaranti 10 procentų sumos, kuri nebuvo mokesčio

įstatymo nustatyta tvarka išskaičiuota ar pervesta į valstybės

(savivaldybės) biudžetą, o dėl didelio aplaidumo (48 straipsnis)

- 50 procentų bauda, kuri nebuvo mokesčio įstatymo nustatyta

tvarka išskaičiuota ar pervesta į valstybės (savivaldybės)

biudžetą.

5. Asmenys, pažeidę mokesčių įstatymus ir padarę veikas,

numatytas šio įstatymo 49 straipsnyje, traukiami administracinėn

arba baudžiamojon atsakomybėn. Tais atvejais, kai 49 straipsnyje

nurodyti mokesčių įstatymų pažeidimai padaryti juridinio asmens

arba asmens, neturinčio juridinio asmens teisių, administracinėn

arba baudžiamojon atsakomybėn traukiami to ūkio subjekto

darbuotojai ar savininkai, atsakingi už teisingą mokesčio

apskaičiavimą ir sumokėjimą į valstybės (savivaldybės) biudžetą.

51 straipsnis. Mokesčio administratoriaus atsakomybė

1. Įstatymus pažeidę mokesčio administratoriaus pareigūnai

traukiami drausminėn, materialinėn, baudžiamojon atsakomybėn

įstatymų nustatyta tvarka.

2. Mokesčio mokėtojų patirti nuostoliai dėl neteisėtų

mokesčio administratoriaus ar jo pareigūnų veiksmų atlyginami

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

52 straipsnis. Baudų sumokėjimo terminas

1. Mokesčio administratoriaus skirtos baudos už mokesčio

įstatymo pažeidimus sumokamos ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos

dienos, kai asmeniui buvo įteiktas nutarimas skirti baudą. Vietos

mokesčio administratorius turi teisę šį terminą nustatyta tvarka

pratęsti, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, centrinis mokesčio

administratorius - ne ilgiau kaip vieneriems metams, Lietuvos

Respublikos Vyriausybė - iki dvejų metų.

2. Bauda, nesumokėta per šio straipsnio pirmojoje dalyje

nurodytą terminą, išieškoma tokia pat tvarka kaip ir nesumokėtas

mokestis.

3. Pagal šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytus terminus

leidžiama ir delspinigius mokėti per keletą kartų, tačiau tik

tuos delspinigius, kuriuos mokesčio administratoriaus pareigūnas

priskaičiavo patikrinimo metu.

4. Jeigu šio straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse

nustatyta tvarka atidėtos sumos nesumokamos per atidėtąjį

laikotarpį arba sumokama tik dalis atidėtų sumų, tai nesumokėtos

atidėtos sumos indeksuojamos atsižvelgiant į suvestinį vartojimo

kainų indeksą. Indeksuojama tik tuo atveju, jeigu per atidėjimo

laikotarpį suvestinis vartojimo kainų indeksas yra ne mažesnis

kaip 1,1.

53 straipsnis. Leidimo (licencijos) verstis veikla ir

eksporto bei importo operacijų atšaukimas

1. Asmeniui, neįsiregistravusiam nustatyta tvarka kaip

mokesčio mokėtojui, nepateikusiam mokesčio įstatymo nustatyta

tvarka ir per nustatytus terminus mokesčio deklaracijos arba

kitokiu būdu vengiančiam mokėti mokesčius, trukdančiam mokesčio

administratoriui tinkamai atlikti pareigas ir įgyvendinti

įstatymo suteiktas teises, mokesčio administratoriaus pareigūnai

gali sustabdyti leidimo (licencijos) galiojimą verstis atitinkama

veikla, taip pat gali priimti sprendimą sustabdyti eksporto bei

importo operacijas.

2. Institucija, gavusi šio straipsnio pirmojoje dalyje

nustatyta tvarka mokesčio administratoriaus nurodymą, privalo jį

įvykdyti nedelsdama, tik gavusi nurodymą.

X SKYRIUS. MOKESTINIAI GINČAI IR BYLINĖJIMASIS

54 straipsnis. Mokestiniai ginčai

1. Mokesčio mokėtojas gali užginčyti kiekvieną mokesčio

administratoriaus ar jo pareigūno veiksmą dėl jo ir šio veiksmo

pasekmes.

2. Mokestinius ginčus nagrinėja vietos mokesčio

administratorius, centrinis mokesčio administratorius ir teismas.

3. Kiekviename mokestinio ginčo nagrinėjimo etape mokesčio

mokėtojas turi teisę būti išklausytas.

4. Kiekviename mokestinio ginčo nagrinėjimo etape mokesčio

administratorius turi stengtis, kad su mokesčio mokėtoju būtų

pasiektas abipusis supratimas dėl vienodo mokesčio įstatymo

taikymo.

5. Mokestiniai ginčai tarp mokesčio administratoriaus ir

mokestį išskaičiuojančio asmens nagrinėjami tokia pat tvarka kaip

ir mokestiniai ginčai tarp mokesčio administratoriaus ir mokesčio

mokėtojo.

55 straipsnis. Skundo pateikimas vietos mokesčio

administratoriui

1. Vietos mokesčio administratorius nagrinėja mokestinius

ginčus, kurie iškyla tiesiogiai tarp mokesčio mokėtojo ir

mokesčio administratoriaus pareigūno, atliekančio patikrinimą,

laikydamasis mokesčių ir kitų įstatymų bei jų pagrindu priimtų

poįstatyminių aktų.

2. Mokesčio mokėtojo skundas priimamas tik tada, jeigu:

1) pateikiamas raštu per 20 dienų nuo mokesčio

administratoriaus pareigūno surašyto sprendimo gavimo dienos;

2) pateikiamas tam mokesčio administratoriui, kurio

pareigūno veiksmai skundžiami;

3) jame nurodytas mokesčio mokėtojo vardas, pavardė

(pavadinimas), adresas, jo surašymo data ir yra pasirašytas;

4) nurodyti skundžiami veiksmai.

3. Skundo padavimas sustabdo mokesčio administratoriaus

nurodymo vykdymą, bet nėra kliūtis paskirti mokesčio mokėtojui

turto areštą ar pagrindas naikinti turto areštą.

4. Skundą nagrinėjantis mokesčio administratorius turi

priimti sprendimą per 30 dienų nuo skundo gavimo dienos.

5. Skundą nagrinėjantis mokesčio administratorius pagal savo

kompetenciją:

1) patvirtina mokesčio administratoriaus pareigūno

sprendimą;

2) panaikina mokesčio administratoriaus pareigūno sprendimą;

3) iš dalies patvirtina arba panaikina mokesčio

administratoriaus pareigūno sprendimą;

4) paveda atlikti pakartotinį patikrinimą.

56 straipsnis. Skundo nagrinėjimas ir pateikimas

centriniam mokesčio administratoriui

1. Centrinis mokesčio administratorius nagrinėja tuos

mokestinius ginčus, kuriuos nagrinėjo vietos mokesčio

administratorius, arba jei vietos mokesčio administratorius

nepriėmė jokio sprendimo per 55 straipsnio ketvirtojoje dalyje

nurodytą terminą.

2. Jeigu skundas pateikiamas dėl centrinio mokesčio

administratoriaus pareigūnų priimtų sprendimų, šio straipsnio

pirmoji dalis netaikoma.

3. Skundas centriniam mokesčio administratoriui nagrinėjamas

tik tada, jeigu:

1) pateikiamas raštu per 20 dienų po to, kai buvo gautas

vietos mokesčio administratoriaus sprendimas dėl skundo tyrimo

rezultatų arba pasibaigė laikas, per kurį toks sprendimas turėjo

būti priimtas;

2) dėl centrinio mokesčio administratoriaus (jo pareigūnų)

sprendimo pateikiamas raštu per 20 dienų po skundžiamo sprendimo

gavimo dienos;

3) pateiktas centriniam mokesčio administratoriui;

4) jame nurodytas mokesčio mokėtojo vardas, pavardė

(pavadinimas), jo adresas, surašymo data ir yra pasirašytas;

5) nurodyti skundžiami veiksmai.

4. Skundo padavimas centriniam mokesčio administratoriui

sustabdo vietos mokesčio administratoriaus sprendimo vykdymą, bet

jis nėra kliūtis paskirti mokesčio mokėtojo turtui areštą ar

pagrindas naikinti turto areštą.

5. Centrinis mokesčio administratorius turi priimti

sprendimą dėl skundo per 30 dienų nuo skundo pateikimo dienos.

Šis terminas centrinio mokesčio administratoriaus vadovo

sprendimu gali būti pratęstas iki 60 dienų, jeigu skundui

nagrinėti reikalingas papildomas tyrimas. Apie tai turi būti

raštu pranešta skundą padavusiam asmeniui.

6. Centrinis mokesčio administratorius pagal savo

kompetenciją:

1) patvirtina vietos mokesčio administratoriaus arba

centrinio mokesčio administratoriaus pareigūno sprendimą, kurį

mokesčio mokėtojas skundžia;

2) panaikina vietos mokesčio administratoriaus arba

centrinio mokesčio administratoriaus pareigūno sprendimą, kurį

mokesčio mokėtojas skundžia;

3) iš dalies patvirtina arba panaikina vietos mokesčio

administratoriaus arba centrinio mokesčio administratoriaus

pareigūno sprendimą, kuris buvo skundžiamas;

4) duoda nurodymą vietos mokesčio administratoriui

skundžiamą sprendimą apsvarstyti iš naujo ir priimti naują

sprendimą.

7. Centrinis mokesčio administratorius, nagrinėdamas vietos

mokesčio administratoriaus sprendimą, savo arba savo pareigūno

tiesiogiai priimtą sprendimą, turi teisę išnagrinėti visus

klausimus, susijusius su mokesčio mokėtojo apmokestinimu, ir turi

teisę pakeisti priimtą sprendimą.

57 straipsnis. Sprendimo dėl skundo formulavimas

1. Mokesčio administratorius, išnagrinėjęs skundą,

nedelsdamas raštu informuoja mokesčio mokėtoją apie priimtą

sprendimą, nurodydamas sprendimo priėmimo pagrindus.

2. Sprendime išaiškinama mokesčio mokėtojo teisė apskųsti

priimtąjį sprendimą.

3. Centrinio mokesčio administratoriaus priimtas sprendimas

privalomas vykdyti ginčo šalims, taip pat ir su ginču susijusiems

asmenims, praėjus 58 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytiems

apskundimo terminams.

4. Kai mokesčio mokėtojas skundžia centrinio mokesčio

administratoriaus priimtą sprendimą teismui, sustabdomas tik

ginčijamų baudų ir delspinigių išieškojimas pagal centrinio

mokesčio administratoriaus priimtą sprendimą.

58 straipsnis. Mokesčio administratoriaus sprendimo

apskundimas teismui

1. Mokesčio mokėtojas, apskundęs centrinio mokesčio

administratoriaus pareigūno, atlikusio patikrinimą, veiksmus ir

nesutinkantis su centrinio mokesčio administratoriaus sprendimu

(arba jei tokio sprendimo centrinis mokesčio administratorius

nepriėmė per įstatymo nustatytą laiką), dėl šio pareigūno veiksmų

turi teisę apskųsti centrinio mokesčio administratoriaus

sprendimą (arba jei tokio sprendimo centrinis mokesčio

administratorius nepriėmė, tai centrinio mokesčio

administratoriaus pareigūno veiksmus) teismui.

2. Mokesčio mokėtojas, apskundęs vietos mokesčio

administratoriaus priimtą sprendimą centriniam mokesčio

administratoriui ir nesutinkantis su centrinio mokesčio

administratoriaus priimtu sprendimu arba jeigu centrinis mokesčio

administratorius nepriėmė sprendimo per įstatymo nustatytą laiką,

teismui skundžia vietos mokesčio administratoriaus priimtą

sprendimą.

3. Skundą teismui mokesčio mokėtojas turi paduoti ne vėliau

kaip per 20 dienų po centrinio mokesčio administratoriaus

sprendimo gavimo dienos, o jeigu sprendimas nepriimtas - per 20

dienų nuo kitos dienos, kurią centrinis mokesčio administratorius

turėjo priimti sprendimą.

4. Mokesčio administratorius ir mokesčio mokėtojas turi

teisę per visuomenės informavimo priemones supažindinti visuomenę

su teismų sprendimais mokesčių bylose.

XI SKYRIUS. DATŲ IR DOKUMENTŲ PRIPAŽINIMAS

59 straipsnis. Terminų nustatymas

1. Dokumentų įteikimo mokesčio administratoriui data laikoma

ta data, kurią mokesčio administratorius pažymi, kad dokumentai

gauti.

2. Dokumentų įteikimo mokesčio mokėtojui data laikoma ta

data, kurią mokesčio mokėtojas pažymi, kad dokumentus jis gavo.

3. Jeigu mokesčio administratorius arba mokesčio mokėtojas

dokumentus siunčia paštu, dokumento gavimo data nustatoma pagal

oficialų pašto antspaudą, uždėtą pašto įstaigos, turinčios tam

teisę.

4. Tais atvejais, kai nėra įrodymų apie dokumento gavimą

paštu, terminai nustatomi pagal išsiuntimo datą, patvirtintą

oficialiu pašto antspaudu.

5. Šio straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse

išvardytos datų nustatymo taisyklės taikomos tikrinant, ar

nepažeisti mokesčių įstatymuose nustatyti terminai.

6. Jeigu pagal įstatymą paskutinė veiksmo atlikimo diena

mokesčio administratoriui yra ne darbo diena, veiksmas turi būti

atliktas kitą dieną po ne darbo dienos.

60 straipsnis. Dokumentų pripažinimas

Senaties terminai nustatomi tik pagal dokumentų originalus,

turinčius visus privalomus rekvizitus, suteikiančius dokumentui

juridinę galią.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS