Suvestinė redakcija nuo 2009-05-01 iki 2010-07-24
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 114-5170, i. k. 103301MISAK00000591
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL UPIŲ BASEINŲ RAJONO VALDYMO PLANO IR PRIEMONIŲ PROGRAMOS VANDENSAUGOS TIKSLAMS PASIEKTI RENGIMO BEI DERINIMO SU UŽSIENIO VALSTYBĖMIS TVARKOS PATVIRTINIMO
2003 m. lapkričio 25 d. Nr. 591
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 24 ir 25 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 840 „Dėl Lietuvos Respublikos vandens įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2003, Nr. 64-2898) 1.3, 1.4 ir 1.5 punktais, įgyvendindamas ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2003 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2003 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 25-1019), 3.22 skyriaus „Aplinka“ 3.22.4 poskyryje „Vandens apsauga“ patvirtintą ACQUIS teisės derinimo priemonę, kurios kodas 3.22.4-D16,
1. Tvirtinu Upių baseinų rajono valdymo plano (toliau – UBRVP) ir priemonių programos vandensaugos tikslams pasiekti (toliau – Priemonių programa) rengimo bei derinimo su užsienio valstybėmis tvarką (pridedama).
2. Pavedu:
2.1. Aplinkos ministerijos aplinkos kokybės departamentui ne vėliau kaip iki 2007 m. sausio 30 d. parengti aplinkos ministro įsakymo projektus dėl darbo grupių UBRVP ir Priemonių programų rengimo derinimui su užsienio valstybėmis sudarymo, jei tarpvalstybiniuose susitarimuose nenustatyta kitaip.
2.2. Aplinkos apsaugos agentūrai organizuoti UBRVP ir Priemonių programų rengimą, kad būtų įgyvendintos šios priemonės:
2.2.2. iki 2007 m. gruodžio 22 d. pateikta informacija upių baseinų rajonų koordinavimo taryboms (toliau – Taryba) ir visuomenei apie pagrindines vandens apsaugos ir valdymo problemas upių baseinų rajonuose;
2.2.3. iki 2008 m. gruodžio 22 d. parengti UBRVP ir Priemonių programų projektai ir pateikti svarstyti Taryboms bei visuomenei;
2.2.4. iki 2009 m. birželio 30 d. suderinti UBRVP projektai su Tarybomis ir visuomene bei pateikti aplinkos ministrui;
2.2.5. iki 2009 m. rugsėjo 22 d. UBRVP ir Priemonių programų projektai pateikti tvirtinimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
2.3. Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją organizuoti UBRVP dalių ir Priemonių programų parengimą ir iki 2008 m. birželio 22 d. pateikti jas Aplinkos apsaugos agentūrai.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 591
UPIŲ BASEINŲ RAJONO VALDYMO PLANO IR PRIEMONIŲ PROGRAMOS VANDENSAUGOS TIKSLAMS PASIEKTI RENGIMO BEI DERINIMO SU UŽSIENIO VALSTYBĖMIS TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių programos vandensaugos tikslams pasiekti rengimo bei derinimo su užsienio valstybėmis tvarka (toliau – Tvarka) nustato pagrindinius reikalavimus, kurių privaloma laikytis rengiant upių baseinų rajono valdymo planą (toliau – UBRVP) ir priemonių programą vandensaugos tikslams pasiekti (toliau – Priemonių programa) bei juos derinant su užsienio valstybėmis. Tvarkoje nustatyti reikalavimai gali būti sugriežtinti ir/ar papildyti kitomis aplinkosauginėmis priemonėmis.
2. UBRVP ir Priemonių programos rengimo tikslas – užtikrinti racionalų vandens naudojimą ir apsaugą, kad visuose upių baseinų rajonuose būtų pasiekti Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 22 ir 23 straipsniuose nurodyti ir pagal aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 patvirtintą tvarką (Žin., 2003, Nr. 92-4179) nustatyti vandensaugos tikslai.
3. Šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos:
3.1. bendrieji principai – tai teršalų išleidimo ir išmetimo į paviršinius vandenis kontrolė vadovaujantis šio Tvarkos 161 punkte išdėstytais principais;
3.2. tiesioginis teršalų išleidimas į požeminį vandenį – teršalų išleidimas į požeminį vandenį, neperleidžiant jų pro dirvą ar podirvį;
3.3. kitos šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakyme Nr. 457 „Dėl Vandensaugos tikslų nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 92-4179), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakyme Nr. 472 „Dėl Upių baseinų rajonų apibūdinimo, žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei įvertinimo, vandens naudojimo ekonominės analizės ir duomenų apie upių baseinų rajonus rinkimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 99-4468), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakyme Nr. 329 „Dėl Duomenų apie upių baseinų rajone esančius saugomus plotus rinkimo ir sisteminimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 69-3152) vartojamas sąvokas.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-209, 2009-04-22, Žin., 2009, Nr. 48-1910 (2009-04-30), i. k. 109301MISAK00D1-209
4. UBRVP turi būti parengtas tarpvalstybinio upių baseinų rajono daliai, esančiai Lietuvos Respublikos teritorijoje.
5. Priemonių programa turi būti parengta tarpvalstybinio upių baseinų rajono daliai, esančiai Lietuvos Respublikos teritorijoje.
6. UBRVP ir Priemonių programos rengimas turi būti derinamas su užsienio valstybėmis tarpvalstybinių susitarimų pagrindu.
7. Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos tarpvalstybinių susitarimų pagrindu turi būti derinami šalių veiksmai siekiant parengti bendrus UBRVP:
8. Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvalstybinių susitarimų pagrindu turi būti derinami šalių veiksmai siekiant parengti bendrą UBRVP tarpvalstybiniam Nemuno upių baseinų rajonui.
9. Priemonių programą galima rengti dalimis, pavyzdžiui, tam tikroms upių baseinų rajonų dalims (baseinams, pabaseiniams), tam tikriems vandens telkiniams ar tam tikroms problemoms išspręsti. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas numatytų priemonių koordinavimas visam upių baseinų rajonui arba jo daliai, esančiai Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priemonių programa tvirtinama kartu su UBRVP.
10. Priemonių programą sąlygoja upių baseinų rajonų būklės apibūdinimo bei žmogaus veiklos poveikio vandens telkiniams vertinimo rezultatai, keliami vandensaugos tikslai ir šalies mastu ir/ar vietiniu lygiu įgyvendinami kiti planai ar programos, taip pat techninės bei ekonominės galimybės. Priemonių programose galima remtis (daryti nuorodas į jas) priemonėmis, kurios yra įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Tokios priemonės gali būti taikomos tam tikram upių baseinų rajonui (tarpvalstybinio upių baseinų rajono daliai, esančiai Lietuvos Respublikos teritorijoje) arba visiems upių baseinų rajonams.
11. Rengiant UBRVP ir Priemonių programą, turi būti atsižvelgiama į Europos Sąjungos valstybių narių, Norvegijos ir Europos Komisijos pagal Bendrosios vandens politikos direktyvos (2000/60/EB) įgyvendinimo strategiją parengtas metodines rekomendacijas „Planavimo procesas“ (angl., Guidance on the planning process), „Upių baseinų rajonų valdymo planų ir priemonių programų rengimas įtraukiant atskirų upių baseinų valdymo planų integravimą“ (angl., Guidance on the preparation of river basin management plans and programmes of measures including the integration of different river basin management plans), „Visuomenės dalyvavimas“ (angl., Guidance on public participation), „Ekonomika ir aplinka. Pasirinkimas įgyvendinant Bendrosios vandens politikos direktyvą“ (angl., Economics and the Environment. The implementation challenge of the Water framework directive), „Etaloninių sąlygų ir ribų tarp vidaus paviršinių vandenų ekologinės būklės klasių nustatymas“ (angl., Guidance on establishment reference conditions and ecological status class boundaries for inland surface waters), „Tipologija, etaloninės sąlygos ir klasifikavimo sistemos tarpiniams ir priekrantės vandenims“ (angl., Guidance on typology, reference conditions and classification systems for transitional and coastal waters), „Apkrovų ir poveikių analizė pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą“ (angl., Guidance for the analysis of pressures and impacts in accordance with the Water framework directive), „Monitoringas pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą“ (angl., Guidance on monitoring for the Water framework directive), „Interkalibracijos tinklo suformavimas ir interkalibracijos procesas“ (angl., Towards a guidance on the intercalibration network and on the process of the intercalibration exercise), „Vandens telkinio ar jo dalies“ sąvokos vartojimas Bendrosios vandens politikos direktyvos kontekste“ (angl., Horizontal guidance document on the application of the term „water body“ in the context of the Water Framework directive), „GIS elementai pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą“ (angl., Guidance on implementing the GIS elements of the Water framework directive), kitus su Bendrosios vandens politikos direktyvos įgyvendinimu susijusius dokumentus, kitų šalių ir vietos patirtį.
12. Į kiekvieną Priemonių programą turi būti įtrauktos šios Tvarkos 14–16 punktuose nurodytos pagrindinės priemonės ir prireikus papildomos priemonės, nurodytos šios Tvarkos 17–18 punktuose.
II. PAGRINDINĖS PRIEMONIŲ PROGRAMOS PRIEMONĖS
14. Priemonių programoje turi būti numatomos šios pagrindinės priemonės, skirtos:
14.3. užtikrinti geriamajam vandeniui išgauti skirtų vandens telkinių apsaugą užkertant kelią jų kokybės suprastėjimui, kad tiekiant geriamąjį vandenį reikėtų jį mažiau valyti (vandenviečių apsaugos zonos ir kt.);
14.4. kontroliuoti gėlo paviršinio ir požeminio vandens ėmimą, gėlo paviršinio vandens telkinių užtvenkimą, įskaitant vandens ėmimo apskaitos ir išankstinių leidimų sistemos vandens ėmimui ir užtvenkimui įdiegimą ir palaikymą. Tokios kontrolės priemonės turi būti reguliariai peržiūrimos ir prireikus atnaujinamos. Šiame punkte nurodytų kontrolės priemonių galima netaikyti, kai vandens ėmimas ar užtvenkimas vandens būklei neturi didesnio poveikio;
14.5. kontroliuoti veiksmus, susijusius su dirbtiniu požeminių vandens telkinių papildymu, naudojant išankstinių leidimų sistemą. Dirbtiniam požeminių vandens telkinių papildymui galima naudoti bet kokį paviršinio ar požeminio vandens šaltinį, jei toks naudojimas nesutrukdo pasiekti vandensaugos tikslų vandens telkiniui, iš kurio vanduo imamas, ar požeminiam vandens telkiniui, kuris papildomas. Tokios kontrolės priemonės turi būti reguliariai peržiūrimos ir prireikus atnaujinamos;
14.6. užtikrinti teršalų išleidimo iš sutelktųjų taršos šaltinių kontrolę, kad teršalų išleidimas arba būtų iš anksto reglamentuotas (draudimai išleisti į vandens telkinį tam tikras medžiagas ir kt.), arba būtų reikalavimas gauti išankstinį leidimą, arba reikalavimas registruoti išleidimą pagal bendruosius aplinkosaugos reikalavimus ar kitus teisės aktus, nustatančius specialius reikalavimus atitinkamų teršalų emisijų kontrolei. Tokios kontrolės priemonės turi būti reguliariai peržiūrimos ir prireikus atnaujinamos;
14.7. užtikrinti teršalų patekimo į vandenį iš pasklidusių taršos šaltinių prevenciją ir kontrolę, kad teršalų išleidimas būtų arba iš anksto reglamentuotas (draudimai ūkinėje veikloje naudoti arba/ir išleisti į vandens telkinius tam tikras medžiagas), arba būtų reikalavimas gauti išankstinį leidimą, arba reikalavimas registruoti tokių medžiagų naudojimą pagal bendruosius aplinkosaugos reikalavimus, kai toks reikalavimas nėra numatytas kituose teisės aktuose, taip pat kad būtų taikoma gero ūkininkavimo praktika bei laikomasi teisės aktais nustatytų kitų reikalavimų. Tokios kontrolės priemonės turi būti reguliariai peržiūrimos ir prireikus atnaujinamos;
14.8. kontroliuoti kitą reikšmingą antropogeninį poveikį, užtikrinant, kad vandens telkinių hidromorfologinės sąlygos netrukdytų pasiekti ar išlaikyti reikalaujamą ekologinę būklę arba dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių atvejais – gerą ekologinį potencialą. Kontrolės priemonėmis gali būti reikalavimas išankstinio leidimo ar registracijos vadovaujantis bendraisiais aplinkosauginiais reikalavimais, kai toks reikalavimas nėra numatytas kituose teisės aktuose. Tokios kontrolės priemonės reguliariai peržiūrimos ir prireikus atnaujinamos;
14.9. uždrausti tiesioginį teršalų išleidimą į požeminį vandenį, išskyrus atvejį, kai į tą patį vandeningąjį sluoksnį vėl suleidžiamas vanduo, panaudotas geoterminiais tikslais. Kai teršalų išleidimas nekliudo pasiekti vandensaugos tikslų, leidime nustačius sąlygas, taip pat gali būti leista:
14.9.1. į geologinius klodus, iš kurių jau yra išgauti angliavandeniliai ar kitos medžiagos, arba į geologinius klodus, kurie dėl gamtinių priežasčių niekada netiks kitiems tikslams, įleisti vandenį, kuriame yra medžiagų, susidariusių atliekant angliavandenilių žvalgomuosius, gavybos ir kasybos darbus. Tokiame įleidžiamame vandenyje neturi būti kitų medžiagų, išskyrus tas, kurios susidaro vykdant anksčiau nurodytą veiklą;
14.9.2. iš naujo vėl suleisti išsiurbtą požeminį vandenį iš šachtų ir kasyklų arba vandenį, susijusį su civilinės statybos ar priežiūros darbais;
14.9.3. suleisti gamtines dujas arba suskystintas naftos dujas (SND) sandėliavimo tikslais į geologinius klodus, kurie dėl gamtinių priežasčių niekuomet netiks kitiems tikslams;
14.9.4. suleisti gamtines dujas arba SND sandėliavimo tikslais į kitus geologinius klodus, kai svarbiausia – užtikrinti dujų tiekimą ir kai nei tuo metu, nei ateityje tai nesukels pavojaus, jog požeminio vandens kokybė gali suprastėti;
14.9.5. vykdyti statybos darbus ar panašią veiklą ant žemės ar žemėje, kuri liečiasi su požeminiu vandeniu, jei veikla vykdoma laikantis bendrų privalomų taisyklių, kurios yra patvirtintos aplinkos ministro;
14.9.6. išleisti nedidelius medžiagų kiekius moksliniais tikslais, siekiant apibūdinti ir apsaugoti vandens telkinius bei pagerinti jų būklę, jei tų medžiagų kiekis yra griežtai tik toks, koks reikalingas tokiam tikslui;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-209, 2009-04-22, Žin., 2009, Nr. 48-1910 (2009-04-30), i. k. 109301MISAK00D1-209
14.10. nuosekliai mažinti taršą, kurią kelia prioritetinės medžiagos, taip pat sustabdyti ar siekti, kad laipsniškai išnyktų prioritetinių pavojingų medžiagų išmetimas, išleidimas ar nuostoliai bei nuosekliai mažinti kitų medžiagų keliamą taršą, kurios nesumažinus nebūtų pasiekti vandens telkiniams nustatyti vandensaugos tikslai;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-209, 2009-04-22, Žin., 2009, Nr. 48-1910 (2009-04-30), i. k. 109301MISAK00D1-209
14.11. sukliudyti reikšmingus teršalų išmetimus iš techninių įrenginių, taip pat užkirsti kelią ir (arba) sumažinti poveikį dėl taršos, kurią sukelia atsitiktiniai taršos įvykiai, pavyzdžiui, potvynis, tarp jų priemonės, skirtos aptikti ir įspėti apie tokius įvykius bei visos kitos priemonės, skirtos sumažinti pavojų, keliamą vandens ekosistemoms tais atvejais, kai avarijų ar kitų nelaimingų atsitikimų nebuvo galima numatyti.
15. Be kitų priemonių, reikalingų įgyvendinant šios Tvarkos 14 punkto reikalavimus, į Priemonių programą turi būti įtraukta:
15.1. priemonės, numatytos Valstybinėje vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1076 (Žin., 2003, Nr. 83-3792);
15.2. nuotekų surinkimo ir jų tvarkymo priemonės, nustatytos aplinkos ministro 2001 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 495 patvirtintuose Aplinkosaugos reikalavimuose nuotekoms tvarkyti (Žin., 2001, Nr. 87-3054; 2002, Nr. 62-2533);
15.3. nuotekų dumblo naudojimo tręšimui kontrolės priemonės, nustatytos vadovaujantis aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintais Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimais (LAND 20-2001) (Žin., 2001, Nr. 61-2196);
15.4. užtvankų įrengimo, vandens paėmimo iš vandens telkinių apskaitos ir kontrolės priemonės, įgyvendinamos vadovaujantis Vandens įstatymu;
15.5. geriamojo vandens telkinių apsaugos ir geriamojo vandens kokybės užtikrinimo priemonės, nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymu (Žin. 2001, Nr. 64-2327);
15.6. Maudyklų vandens monitoringo programos reikalavimai, įgyvendinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1380 „Dėl Maudyklų vandens kokybės monitoringo programos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 98-3494) ir sveikatos apsaugos ministro patvirtinta higienos norma HN 92:1999 „Paplūdimiai ir jų maudyklos“ (Žin., 1999, Nr. 58-1907);
15.7. buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų išsaugojimui ir apsaugai taikomos priemonės, nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902);
15.8. planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin. 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092);
15.9. pramoninių avarijų prevencijos priemonės, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 4 d. nutarime Nr. 1090 „Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 65-1625);
15.10. taršos integruotos prevencijos ir kontrolės priemonės, nustatytos vadovaujantis aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintomis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėmis (Žin., 2002, Nr. 85-3684);
15.11. požeminio vandens apsaugos ir kontrolės priemonės naudojant žemės gelmių ertmes, įskaitant dirbtinį požeminio vandens telkinių papildymą, nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymu (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164);
15.12. požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis priemonės, nustatytos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 472 patvirtintose Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklėse (Žin., 2001, Nr. 83-2906);
15.13. cheminių preparatų naudojimo augalų apsaugai kontrolės priemonės, nustatytos vadovaujantis aplinkos ministro, sveikatos apsaugos ministro, žemės ūkio ministro ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. vasario 8 d. bendru įsakymu Nr. 52/77/44/30 patvirtintoje tvarkoje „Dėl informacijos apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, eksportuojamas ir gamyboje naudojamas chemines medžiagas ir preparatus, jų savybes, galimą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai pateikimo, rinkimo, kaupimo bei tolesnio paskirstymo“ (Žin., 2002, Nr. 20-780).
16. Įgyvendinant pagrindines priemones, turi būti imamasi veiksmų, kad nepadidėtų Baltijos jūros tarša. Taikomos priemonės neturi nei tiesiogiai, nei netiesiogiai didinti paviršinio vandens taršos.
Šis reikalavimas netaikomas, kai padidėja visos aplinkos tarša.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-209, 2009-04-22, Žin., 2009, Nr. 48-1910 (2009-04-30), i. k. 109301MISAK00D1-209
161. Ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 22 d., jei kitaip nėra numatyta atitinkamuose teisės aktuose, teršalų išleidimas iš pasklidųjų ir sutelktųjų taršos šaltinių į paviršinius vandenis turi būti kontroliuojamas nustatant ir (arba) įgyvendinant:
161.3. pasklidojo poveikio atveju – kontrolės priemones pagal teisės aktuose nustatytą geriausią aplinkos apsaugos praktiką.
Papildyta punktu:
Nr. D1-209, 2009-04-22, Žin., 2009, Nr. 48-1910 (2009-04-30), i. k. 109301MISAK00D1-209
162. Tais atvejais, kai kokybės tikslas ar kokybės standartas, nustatytas pagal Europos Bendrijos ar Lietuvos Respublikos teisės aktus, reikalauja griežtesnių sąlygų už tas, kurios susidarytų taikant 161 punktą, yra nustatomos atitinkamai griežtesnės išmetamų teršalų kontrolės priemonės.
Papildyta punktu:
Nr. D1-209, 2009-04-22, Žin., 2009, Nr. 48-1910 (2009-04-30), i. k. 109301MISAK00D1-209
III. PAPILDOMOS PRIEMONIŲ PROGRAMOS PRIEMONĖS
17. Kartu su šios Tvarkos II skirsnyje nurodytomis pagrindinėmis priemonėmis į Priemonių programą gali būti įtraukiamos papildomos priemonės, padedančios pasiekti nustatytus vandensaugos tikslus ir (arba) įgyvendinti Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus. Papildomomis priemonėmis gali būti:
17.1. teisinės, administracinės, ekonominės ir fiskalinės priemonės ar derybomis pasiekti susitarimai dėl vandens naudojimo ir apsaugos;
17.5. paklausos valdymo priemonės, skatinimas auginti tinkamus žemės ūkio pasėlius, pavyzdžiui, mažai drėgmės reikalaujančius augalus sausringose teritorijose ir pan.;
17.6. našumo ir pakartotinio naudojimo priemonės, pavyzdžiui, vandenį taupiai naudojančios technologijos pramonėje ir taupūs drėkinimo metodai;
18. Jeigu monitoringo ar kiti duomenys rodo, kad vandensaugos tikslai tam tikrame vandens telkinyje nebus pasiekti, turi būti ištirtos priežastys, dėl kurių vandensaugos tikslai nebus pasiekti, ir taikomos šios priemonės:
IV. REIKALAVIMAI UPIŲ BASEINŲ RAJONŲ VALDYMO PLANUI
19. UBRVP turi būti šie duomenys:
19.1. bendra informacija apie upių baseinų rajono apibūdinimą:
19.1.1. apibūdinant paviršinius vandens telkinius:
19.2. žmogaus veiklos reikšmingo poveikio paviršiniams ir požeminiams vandens telkiniams analizės rezultatų apibendrinimas, įskaitant:
19.3. registro santraukoje, kuri turi sudaryti upės baseino plano valdymo dalį, pateikiami žemėlapiai, kuriuose turi būti pažymėtas kiekvienas saugomas plotas bei teisės aktai, pagal kuriuos jie buvo nustatyti;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-209, 2009-04-22, Žin., 2009, Nr. 48-1910 (2009-04-30), i. k. 109301MISAK00D1-209
19.4. monitoringo tinklo upių baseinų rajone žemėlapis ir monitoringo rezultatų duomenys (pavaizduoti žemėlapyje) apie:
19.5. sąrašas vandensaugos tikslų, nustatytų paviršiniams ir požeminiams vandens telkiniams bei upių baseinų rajone esantiems saugomiems plotams, įskaitant priežastis, dėl kurių atitinkamiems vandens telkiniams ar jų dalims nustatyti ne tokie griežti tikslai arba tų tikslų pasiekimo terminas atidėtas, kaip nurodyta vandensaugos tikslų nustatymo tvarkoje, patvirtintoje aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457;
19.7. Priemonių programos apibendrinimas, įskaitant būdus ir priemones vandensaugos tikslams pasiekti, kuriame turi būti šios dalys:
19.7.1. vandens apsaugos priemonių, skirtų įgyvendinti Europos Sąjungos reikalavimus vandens apsaugai, apibendrinimas;
19.7.2. ataskaita apie atliktus veiksmus ir numatytas priemones siekiant įgyvendinti Vandens įstatyme nurodytą vandens naudojimo sąnaudų susigrąžinimo principą;
19.7.3. atliktų veiksmų ir numatytų priemonių geriamojo vandens išgavimui skirtų vandens telkinių nustatymui ir jų kokybės apsaugai apibendrinimas;
19.7.4. vandens ėmimo ir/ar užtvenkimo kontrolės priemonių apibendrinimas, darant nuorodas į atitinkamus registrus ir nustatant atvejus, kai kontrolės priemonės vandens paėmimui ir/ar užtvenkimui netaikytos dėl to, kad ši veikla neturi reikšmingo poveikio vandens telkinio būklei;
19.7.5. apibendrinimas šios Tvarkos 14.6 ir 14.8 punktuose nurodytų priemonių, skirtų išleidžiamų teršalų iš sutelktųjų taršos šaltinių ir kitokios veiklos, turinčios reikšmingą poveikį vandens būklei, kontrolei;
19.7.6. atvejai, kai pagal šios Tvarkos 14.9 punktą išduotas leidimas išleisti teršalus į požeminius vandenis;
19.7.7. priemonių, skirtų šios Tvarkos 14.10 punkte nurodytiems tikslams pasiekti, apibendrinimas;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-209, 2009-04-22, Žin., 2009, Nr. 48-1910 (2009-04-30), i. k. 109301MISAK00D1-209
19.7.8. taikytų ir numatytų taikyti priemonių, nurodytų šios Tvarkos 14.11 punkte, skirtų taršai, kylančiai dėl pramoninių ar kitokių avarijų ar nelaimingų atsitikimų, mažinti ar išvengti, apibendrinimas;
19.7.9. priemonių, nurodytų šios Tvarkos 18 punkte, ir skirtų vandens telkiniams, kuriuose problematiška pasiekti vandensaugos tikslus, apibendrinimas;
19.7.10. detali informacija apie papildomas priemones, kurių reikia imtis įgyvendinant vandensaugos tikslus;
19.8. sąrašas kitų Priemonių programų ar valdymo planų upių baseinų rajone, skirtų tam tikriems upių baseinų rajono pabaseiniams, sektoriams, tam tikroms problemoms ar tam tikriems vandens telkinių tipams (pateikiama šių programų ar planų turinio santrauka);
19.9. visuomenės informavimo ir konsultacijų rezultatų ir jų sąlygotų UBRVP pakeitimų apibendrinimas;
20. Pirmą kartą atnaujintame UBRVP variante ir visuose kituose jo atnaujintuose variantuose papildomai nurodomas:
20.1. visų pakeitimų ir atnaujinimų, padarytų po ankstesniojo UBRVP varianto paskelbimo, apibendrinimas, įskaitant vandensaugos tikslų peržiūrėjimų, nurodytų aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 patvirtintoje vandensaugos tikslų nustatymo tvarkoje, apibendrinimą;
20.2. pažangos siekiant vandensaugos tikslų įvertinimas, taip pat ir nurodant monitoringo rezultatus, gautus per ankstesnįjį UBRVP laikotarpį (pateikiama žemėlapyje), ir paaiškinimas, dėl kokių priežasčių kai kurie vandensaugos tikslai nepasiekti;
20.3. neįvykdytų priemonių, kurios buvo numatytos ankstesniame UBRVP variante, apibendrinimas ir neįvykdymo priežasčių paaiškinimas;
21. Rengiant UBRVP ir Priemonių programą, turi būti informuojama visuomenė sudarant sąlygas jai teikti pastabas ir pasiūlymus. Jeigu į visuomenės pastabas UBRVP projekto rengėjai neatsižvelgia, priežastys, dėl kurių neatsižvelgta, pridedamos prie UBRVP projekto. Visuomenė informuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei vadovaujantis atitinkamais kitais teisės aktais.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-573, 2004-11-08, Žin., 2004, Nr. 168-6209 (2004-11-20), i. k. 104301MISAK00D1-573
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymų pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-209, 2009-04-22, Žin., 2009, Nr. 48-1910 (2009-04-30), i. k. 109301MISAK00D1-209
Dėl aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 591 "Dėl Upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių programos vandensaugos tikslams pasiekti rengimo bei derinimo su užsienio valstybėmis tvarkos patvirtinimo" pakeitimo