Nutarimas netenka galios 2003-07-26:
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Nutarimas
Nr. O3-43, 2003-07-08, Žin., 2003, Nr. 74-3471 (2003-07-25); Žin., 2003, Nr. 85-0 (2003-09-05), i. k. 103106ANUTA000O3-43
Dėl Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos patvirtinimo
Suvestinė redakcija nuo 1998-03-26 iki 2003-07-25
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 32-802, i. k. 0971060NUTA00000006
VALSTYBINĖ ENERGETIKOS IŠTEKLIŲ KAINŲ IR ENERGETINĖS VEIKLOS KONTROLĖS KOMISIJA
NUTARIMAS
DĖL CENTRALIZUOTOS ŠILUMOS KAINOS NUSTATYMO LAIKINOSIOS METODIKOS PATVIRTINIMO
1997 m. kovo 27 d. Nr. 6
Vilnius
Patvirtinta
Valstybinės energetikos išteklių
kainų ir energetinės veiklos kontrolės
komisijos 1997 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 6
Centralizuotos šilumos kainų nustatymo laikinoji
METODIKA
Sąvokos
Centralizuota šiluma – iš šilumos įrengimų šilumos tinklais tiekiamas termofikacinis ir/arba karštas vanduo, ir/arba garas.
Šilumos tiekėjas – juridiniai ar fiziniai asmenys, tiekiantys centralizuotą šilumą vartotojui pagal tarpusavyje sudarytas sutartis.
Šilumos abonentas – vartotojas, tiesiogiai prijungtas prie tiekėjo šilumos tinklų ir turintis centralizuotos šilumos tiekimo-vartojimo sutartinius santykius su tiekėju.
Šilumos vartotojas – visi fiziniai ir juridiniai asmenys ar bet kokie kiti įmanomi subjektai, įstaigos, organizacijos, kurie vartoja centralizuotą šilumą.
Mokėtojas – juridinis arba fizinis asmuo, apmokantis tiekėjo pateiktas vartotojui sąskaitas už centralizuotą šilumą.
Šilumos įrenginiai – įrenginiai, kuriuose centralizuota šiluma gaminama, kaupiama, redukuojama, tiekiama, skirstoma, vartojama.
Šilumos tinklai – šilumos įrenginiai, kuriais tiekiama centralizuota šiluma.
Instaliuota šilumos galia – abonento projektinis šilumos pareikalavimas.
Pareikšta šilumos galia – centralizuotos šilumos tiekimo – vartojimo sutartyje nurodytas vartotojo šilumos įrenginių ir sistemų didžiausias šilumos pareikalavimas.
Šilumos gamyba – centralizuotos šilumos gamyba šilumos šaltinyje deginant kurą arba kitą energijos rūšį verčiant šiluma.
Šilumos perdavimas – pagamintos šilumos šaltinyje ir/arba pirktos centralizuotos šilumos tiekimas vartotojams šilumos tinklais.
Šilumos paskirstymas – centralizuotos šilumos galutinis paskirstymas vartotojams.
Šilumos kiekio perskirstymas – centralizuotos šilumos, patiektos vartotojams, kurie neturi apskaitos prietaisų, kiekių nustatymas ir perskirstymas vartotojams pagal galiojančius normatyvinius aktus.
Šilumos gamintojas – įmonė, gaminanti centralizuotą šilumą ir ją parduodanti pagal sutartį centralizuotos šilumos tiekėjui arba tiesiog vartotojui.
Šilumos perdavimo techniniai nuostoliai – normuoti centralizuotos šilumos nuostoliai per šilumos tinklų izoliaciją ir normuoti šilumnešio nuotėkiai šilumos tinkluose.
Šilumos komerciniai nuostoliai – gyventojams, neturintiems karšto vandens tiekimo įvaduose šilumos apskaitos prietaisų, pateiktos ir apmokestinamos šilumos kiekių skirtumas.
Vidutinio naudojimo galia – centralizuotos šilumos galia, apskaičiuojama metinį šilumos suvartotą kiekį dalinant iš metinio darbo valandų skaičiaus.
Sutartinė vidutinė šilumos galia – abonento centralizuotos šilumos tiekimo-vartojimo sutartyje nurodytas centralizuotos šilumos vartojimo įrenginių ir sistemų vidutinis šilumos galingumas. Šis galingumas technologijos, vėdinimo ar šildymo sistemų poreikiams atitinkamai nustatomas vadovaujantis veikiančių sistemų techniniais-projektiniais rodikliais, bandymų ar energetinio audito rezultatais, technologiniais reikalavimais ir/arba, jeigu yra šių sistemų šilumos kiekio matavimo prietaisų parodymų ataskaitos, kaip vidutinio naudojimo šilumos galia. Karšto vandentiekio sistemoms (išskyrus gyventojus) vidutinis šilumos galingumas nustatomas vadovaujantis veikiančių sistemų techniniais-projektiniais duomenimis, bandymų ar energetinio audito rezultatais ir technologiniais reikalavimais arba, jeigu yra šių sistemų šilumos kiekio matavimo prietaisų parodymų ataskaitos, kaip šių sistemų naudojimo šilumos galia. Karšto vandentiekio sistemoms (gyventojams) – vadovaujantis abonento deklaruotu už ataskaitinį laikotarpį gyventojų skaičiumi, karšto vandens naudojimo normomis, pastato karšto vandentiekio sistemos techniniais-projektiniais rodikliais, bandymų ar energetinio audito rezultatais.
Stambus šilumos vartotojas – centralizuotos šilumos vartotojas, kurio vartojimo statusą šilumos tiekėjo teikimu nustato Valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija.
Naudingas šilumos pateikimas – šilumos kiekis, kuris nustatomas iš pateiktos į tinklą šilumos atimant normuotus nuostolius.
1. Bendroji dalis
1.1. Ši metodika nustato centralizuotos šilumos gamybos elektrinėse ir katilinėse, taip pat centralizuotos šilumos perdavimo ir paskirstymo kainos skaičiavimo tvarką.
1.2. Centralizuotos šilumos kaina skaičiuojama ekonomiškai pagrindžiant šilumos gamybos, perdavimo ir paskirstymo sąlygiškai pastovias sąnaudas, kintamas šilumos gamybos sąnaudas, šilumos pirkimo sąnaudas, taip pat normatyvinio pelno dydį, kuris užtikrina stabilų šilumą gaminančių ir tiekiančių įmonių darbą. Centralizuotos šilumos kainos skaičiuojamos pagal 1-8 priedėliuose pateiktas formas. Termofikacinėse elektrinėse gaminamos centralizuotos šilumos kainos skaičiuojamos pagal 1a, 2a, 2b, 3, 4a, 5 ir 8a priedėliuose pateiktas formas*. Karšto vandens kaina skaičiuojama pagal 9 priedėlyje pateiktą formą.
2. Centralizuotos šilumos balansas
Centralizuotos šilumos balanse pateikiamos šilumos gamybos elektrinėse ir katilinėse apimtys, kurios skaičiuojamos pagal šilumos numatomą suvartojimą, įvertinus techninius bei komercinius nuostolius.
3. Sąlygiškai pastovių sąnaudų skaičiavimas
3.1. Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos nustatomos tiesioginiu skaičiavimu, vadovaujantis galiojančiais normatyvais.
Materialinėms sąnaudoms priskiriama planuojama gamyboje sunaudoti pirktų žaliavų ir medžiagų, pusfabrikačių ir komplektavimo gaminių, atsarginių dalių (išskyrus kurą, elektros energiją ir vandenį, skirtą technologinėms reikmėms, kurie šioje metodikoje priskiriami prie kintamų sąnaudų ir apskaičiuojami pagal atskirą formą), mažaverčių instrumentų, specialiųjų drabužių ir inventoriaus nusidėvėjimas; sąnaudos šilumos apskaitos prietaisams eksploatuoti, taip pat išlaidos už kitų įmonių suteiktas transporto, ryšių, gamybinių fondų remonto paslaugas, patalpų nuomos, mašininio informacijos apdorojimo, piniginių operacijų atlikimo, komandiruočių bei kitos sąnaudos, nurodytos Finansų ministerijos norminiuose dokumentuose.
3.2. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus norminius aktus.
3.3. Sąnaudas darbui apmokėti sudaro gamybinio įmonės personalo visų rūšių darbo užmokestis už atliktą darbą arba dirbtą laiką.
Darbo užmokesčio sąnaudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymu ir galiojančiais normatyvais.
3.4. Suskaičiavus darbo apmokėjimo sąnaudas, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus normatyvus skaičiuojamos įmokos socialiniam draudimui.
3.5. Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius, už aplinkos teršimą, žemę, kelius bei turto mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis galiojančiais normatyvais ir limitais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymais.
3.6. Palūkanos už kreditus apskaičiuojamos įvertinant tai, kokia bus išmokama palūkanų ir įmokų už paskolų garantijas suma, paskolų aptarnavimo paslaugas. Palūkanos už kreditus, gautus kurui pirkti, įtraukiamos į kintamas išlaidas. Paskolų aptarnavimo, garantijų ir palūkanų išlaidos įtraukiamos į sąnaudas tik esant ekonominiam pagrindimui.
4. Kintamų sąnaudų skaičiavimas
Kintamos sąnaudos susideda iš:
- kuro sąnaudų centralizuotai šilumai pagaminti;
- sąnaudų šilumai pirkti be sąlygiškai pastovių sąnaudų, nurodytų 3.7 p.;
- elektros energijos sąnaudų technologinėms reikmėms;
- vandens sąnaudų technologinėms reikmėms;
- sąnaudų palūkanoms apmokėti už banko kreditus kurui pirkti;
- normatyvinio pelno.
4.1. Formoje „Kuro sąnaudų centralizuotos šilumos gamybai apskaičiavimas“ pateikiamos kuro sąnaudos 1 šilumos kWh pagaminti, įskaitant jo transportavimo ir sandėliavimo sąnaudas.
4.2. Sunaudotino sąlyginio kuro termofikacinėse elektrinėse ir katilinėse kiekis (tūkst. t sk.) nustatomas numatomą centralizuotą šilumos tiekimą iš katilinių ir termofikacinių elektrinių kolektorių (tai atitinka šilumos gamybos apimtis) dauginant iš lyginamųjų kuro sąnaudų, nustatytų atsižvelgiant į planuojamus įrengimų bei agregatų darbo režimus bei naujos technikos diegimo priemones.
4.3. Numatomo sunaudoti natūralaus kuro kiekis (mazuto – tūkst. t, dujų – mln. m3) nustatomas atsižvelgiant į 4.2 punkte apskaičiuotą sąlyginio kuro kiekį, atskirų kuro rūšių kaloringumą bei mazuto ir dujų sunaudojimo santykį, nustatytą atsižvelgiant į planuojamą elektrinių ir katilinių darbo režimą, išteklių įsigijimo galimybes, teikiant prioritetą ekologiniams faktoriams.
4.4. Perkamos šilumos, elektros energijos ir vandens technologinėms reikmėms sąnaudos bei palūkanos už kreditus, gautus kurui pirkti, nustatomos tiesiogiai skaičiuojant, pagal galiojančius normatyvus ir esant ekonominiam pagrindimui.
5. Normatyvinio pelno, įskaitomo į centralizuotos šilumos kainą, apskaičiavimas
Normatyvinio pelno, įskaitomo į centralizuotos šilumos kainą, dydį nustato Valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija vadovaudamasi Energetikos įstatymu ir kitais norminiais aktais.
6. Reikalingų pajamų lygio apskaičiavimas
Pajamos už parduotą centralizuotą šilumą turi padengti šilumos gamybos, pirkimo, perdavimo ir paskirstymo pastovias ir kintamas sąnaudas bei normatyvinį pelną. Šios pajamos turi būti surenkamos iš visų šilumos vartotojų. Ekonomiškai pagrįstų pajamų, gaunamų realizuojant šilumą, apimtys nustatomos pagal formulę:
P= Sp + Sk + NP (1)
čia: P – norminės pajamos šilumos tiekėjui funkcionuoti ir vystytis;
Sp – sąlygiškai pastovios sąnaudos;
Sk – kintamos sąnaudos;
NP – normatyvinio pelno dydis, kurį nustato Valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija.
Planuojamos pajamos už parduotą šilumos energiją technologijai stambiems vartotojams:
SP=PQst. v. x Ts (2)
čia: SP – planuojamos pajamos už parduotą šilumą technologijai stambiems vartotojams;
PQst. v. – planuojamas parduoti stambiems vartotojams šilumos kiekis;
Ts – planuojamos sutartinės kainos, reguliuojamos Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos.
Planuojamos pajamos už vartotojams (išskyrus stambius vartotojus) parduotą centralizuotą šilumą:
PL=P – SP (3)
čia: PL – planuojamos pajamos už vartotojams (išskyrus stambius vartotojus) parduotą šilumą.
Atsižvelgiant į reikalingų pajamų apimtį pagal žemiau pateiktas formules apskaičiuojamos vidutinės šilumos kainos, kurios gali būti naudojamos įvairiems analizės, palyginimo tikslams bei subsidijų poreikio apskaičiavimams, jeigu institucijos, turinčios teisę nustatyti kainas, kainas nustato žemiau savikainos.
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina visiems vartotojams apskaičiuojama pagal formulę:
Tvid.= 
(4)
čia: Tvid. – centralizuotos šilumos kaina visiems vartotojams;
PQ – naudingas centralizuotos šilumos atleidimas visiems vartotojams.
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina (išskyrus stambius vartotojus) apskaičiuojama pagal formulę:
(5)
čia: 
– centralizuotos šilumos kaina vartotojams (išskyrus stambius vartotojus).
Ekonomiškai pagrįstų pajamų apimtys ir atitinkamai mokesčio už centralizuotą šilumą lygis pagal šioje metodikoje pateiktas formules skaičiuojamas be PVM.
7. Centralizuotos šilumos kainų apskaičiavimas termofikacinėse elektrinėse
Termofikacinės elektrinės centralizuotą šilumą parduoda šilumos tinklų įmonei, todėl pagamintos šilumos kiekis sutampa su parduotos šilumos kiekiu. (Žiūrėti formą 1a).
Termofikacinės elektrinės sąlyginai pastovios sąnaudos paskirstomos tarp šilumos ir elektros energijos gamybos proporcingai elektrinės elektros ir šilumos šaltinių galiai, o kintamos sąnaudos paskirstomos proporcingai pagamintos šilumos ir elektros energijos kiekiui ir įvertinant, kad sąnaudos elektros energijos galios rezervui palaikyti priskiriamos elektros energijos sąlyginai pastovioms sąnaudoms, o tuo atveju, jei šilumos gamybai buvo suvartota elektrinėje pagaminta elektros energija, tai tokios elektros energijos dalies sąlyginai pastovios sąnaudos perkeliamos į šilumos energijos sąlyginai pastovias sąnaudas.
Pateikdamos derinti energijos kainų skaičiavimus, įmonės kuro sąnaudas centralizuotos šilumos ir elektros energijos gamybai termofikacinėse elektrinėse paskirsto proporciniu arba fizikiniu metodu, suderinusios su Valstybine energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija.
Elektros energijos gamybos kvotas, užtikrinančias termofikacinių elektrinių šiluminį apkrovimą, nustato Ūkio ministerija.
Punkto pakeitimai:
Nr. 17, 1998-03-20, Žin., 1998, Nr. 28-758 (1998-03-25), i. k. 0981060NUTA00000017
8. Centralizuotos šilumos kainų diferenciacija ir skaičiavimas
8.1. Centralizuotos šilumos vartotojai skirstomi į 3 grupes atsižvelgiant į suvartotos šilumos kiekį ir kiekio nustatymo būdus:
8.2. Visiems centralizuotos šilumos vartotojams skaičiuojama dvinarė arba vienanarė šilumos kaina:
8.2.1. dvinarė:
8.3. Juridiniai asmenys ir gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos ir namų savininkai (šilumos energijos vartotojai), sudarę su centralizuotos šilumos tiekėju tiesioginę sutartį, atsiskaitymams už suvartotą centralizuotą šilumą (ne trumpiau kaip metams) gali pasirinkti dvinarę (8.2.1 punktas) arba vienanarę (8.2.2 punktas) kainą. Gyventojams, centralizuotos šilumos vartotojams dvinarės arba vienanarės kainos taikymą nustato Valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija pagal šilumos tiekėjo teikimą.
8.5. Stambiems centralizuotos šilumos vartotojams nustatoma sutartinė centralizuotos šilumos kaina, kuri turi padengti centralizuotos šilumos konkrečioje katilinėje (elektrinėje) gamybos sąnaudas ir ne didesnius kaip normatyvinius perdavimo techninius centralizuotos šilumos nuostolius. Sutartinė kaina nustatoma centralizuotos šilumos tiekimo sutartimi. Jeigu nėra nustatyta sutartinė kaina, stambūs centralizuotos šilumos vartotojai už suvartotą centralizuotą šilumą atsiskaito kainomis, nustatytomis pramonei ir kitiems šilumos vartotojams (8.1.2 p.).
8.6. Kintamos, sąlygiškai pastovios sąnaudos ir normatyvinis pelnas, skaičiuojant centralizuotos šilumos kainas pagal atskiras šilumos vartotojų grupes (išskyrus stambius vartotojus), paskirstomos tiesiogiai proporcingai naudingam centralizuotam šilumos atleidimui pagal atskiras vartotojų grupes, padidinus naudingą šilumos atleidimą konkrečiai grupei tenkančiais norminiais centralizuoto šilumos perdavimo ir komerciniais nuostoliais:
(PQpr. + Vt) + (PQg. + Vt1) = PQgamyba – (PQst. v. + Vt3) (6)
iš čia: PQgamyba – (PQst. v. + Vt3) prilyginami 100, kitų grupių vartotojų sąnaudoms bei normatyviniam pelnui paskirstyti lyginamasis svoris surandamas iš (6) formulės.
čia: PQpr. – planuojamas naudingas centralizuotos šilumos atleidimas pramonei ir kitiems vartotojams;
PQgamyba – planuojamas pateikimui į tinklą centralizuotos šilumos kiekis;
PQg. – planuojamas naudingas centralizuotos šilumos pateikimas gyventojams;
Vt – techninių nuostolių dalis, tenkanti pramonei ir kitiems vartotojams;
Vt1 – techninių nuostolių dalis, tenkanti gyventojams;
Vt3 – techninių nuostolių dalis, tenkanti stambiems vartotojams.
Techniniai nuostoliai nustatomi pagal 1996 07 26 energetikos ministro įsakymu Nr. 195 patvirtintą „Nuostolių šilumos tinkluose laikinąją metodiką“ ir paskirstomi proporcingai suvartotam šilumos energijos kiekiui atskirose vartotojų grupėse (išskyrus stambius vartotojus).
8.7. Centralizuotos šilumos dvinarė kaina, nurodyta 8.2.1.1 punkte, už sunaudotą šilumos kiekio vienetą (kWh) skaičiuojama pagal formulę:
Tk=
(ct už kWh) (7)
čia: Tk - centralizuotos šilumos kaina atitinkamai šilumos vartotojų grupei už sunaudotą centralizuotos šilumos kiekio vienetą (kWh);
- kintamų sąnaudų dalis, tenkanti atitinkamai šilumos vartotojų grupei;
NP’ - normatyvinio pelno dalis, tenkanti atitinkamai šilumos vartotojų grupei;
PQ’ - naudingas centralizuotos šilumos atleidimas atitinkamai šilumos vartotojų grupei.
8.8. Centralizuotos šilumos dvinarė kaina per mėnesį, nurodyta 8.2.1.2 punkte, už vidutinės naudojimo galios vienetą skaičiuojama pagal formulę:
(Lt už kW) (8)
čia: 
- kaina už vidutinės naudojimo galios vienetą pagal atskiras vartotojų grupes;
- metinė pastovių sąnaudų dalis, tenkanti atitinkamai šilumos vartotojų grupei;
12 - mėnesių skaičius per metus;
VNG - atitinkamos vartotojų grupės, vidutinės naudojimo arba sutartinės galios (kW) (šildymui, vėdinimui, technologiniam procesui ir karštam vandeniui ruošti);
n - vartotojų skaičius.
Centralizuotos šilumos, tiekiamos gyventojams, dvinarė kaina per mėnesį už šildomo bendrojo naudingojo gyvenamojo ploto kvadratinį metrą m2 skaičiuojama pagal formulę:
(Lt už m2) (9)
čia: 
– kaina už šildomą bendrojo naudingojo ploto kv. metrą, tenkanti atitinkamai gyventojų, vartojančiųcentralizuotą šilumą, grupei;
– metinė sąlyginai pastovių sąnaudų dalis, tenkanti atitinkamai gyventojų, vartojančių centralizuotą šilumą, grupei;
BNP – bendrasis naudingasis gyvenamasis plotas pagal atskiras gyventojų, vartojančių centralizuotą šilumą, grupes (m2).
Šilumos tiekėjas šilumos energijos, tiekiamos gyventojams, dvinarę kainą už galios vienetą arba už bendrojo naudingojo gyvenamojo ploto m2 gali apskaičiuoti pagal (8) arba (9) formules.
Gyvenamųjų namų, kuriuose nėra centralizuoto karšto vandens tiekimo ir netiekiama centralizuota šiluma karšto vandens ruošimui, gyventojams galios mokesčiai mažinami Ūkio ministerijos nustatytais koeficientais, Valstybinei energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijai įvertinus pateiktus skaičiavimus.
9. Karšto vandens kainų nustatymas
9.1. Gyventojams, karšto vandens vartotojams, kurių namų karšto vandens tiekimo įvaduose nėra šilumos apskaitos prietaisų:
9.1.1. Jeigu karštas vanduo tiekiamas iš grupinių boilerinių (CŠP), karšto vandens kaina nustatoma šalto vandens pirkimo, normuotos centralizuotos šilumos, suvartotos karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, grupinių boilerinių (CŠP) ir karšto vandens tinklų (nuo CŠP iki vartotojo) aptarnavimo ir remonto sąnaudų sumą padalinus iš karšto vandens naudingo atleidimo ir karšto vandens pagrįstų techninių nuostolių sumos:
(Lt už m3) (11)
čia: Tkv(CŠP) – karšto vandens, tiekiamo iš grupinių boilerinių, kaina;
Sšv – pagrįstos sąnaudos šaltam vandeniui pirkti;
Sšv(CŠP) – centralizuotos šilumos, suvartotos karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, pagrįstos sąnaudos;
Saptar.(CŠP) – grupinių boilerinių aptarnavimo ir remontų sąnaudos;
PG– karšto vandens naudingas atleidimas;
Vtech. k. v. – norminiais aktais pagrįsti karšto vandens nuostoliai (m3) išoriniuose tinkluose.
9.1.2. Jeigu karštas vanduo tiekiamas iš individualių boilerinių, karšto vandens kaina nustatoma šalto vandens pirkimo ir pagrįstos centralizuotos šilumos, suvartotos karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, sąnaudų sumą padalijus iš karšto vandens naudingo atleidimo:
(Lt už m3) (12)
čia: Tkv(IŠP) – karšto vandens, ruošiamo individualiose boilerinėse, kaina;
Sšv(IŠP) – pagrįstos šilumos energijos, suvartotos karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, sąnaudos.
9.2. Gyventojai, karšto vandens vartotojai, kurių namų karšto vandens tiekimo įvaduose yra šilumos apskaitos prietaisai, apmoka už centralizuotą šilumą, suvartotą karštam vandeniui ruošti, pagal apskaitos prietaisų parodymus ir suvartotą šaltą vandenį karštam vandeniui ruošti.
Pakeitimai:
1.
Valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija, Nutarimas
Nr. 17, 1998-03-20, Žin., 1998, Nr. 28-758 (1998-03-25), i. k. 0981060NUTA00000017
Dėl Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos 1997 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 6 dalinio pakeitimo