Suvestinė redakcija nuo 2025-04-09
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 61-2754, i. k. 1031010ISTA0IX-1597
Nauja redakcija nuo 2011-06-30:
Nr. XI-1428, 2011-06-07, Žin. 2011, Nr. 74-3539 (2011-06-18), i. k. 1111010ISTA0XI-1428
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ATSISKAITYMŲ BAIGTINUMO MOKĖJIMO IR
VERTYBINIŲ POPIERIŲ ATSISKAITYMO SISTEMOSE
ĮSTATYMAS
2003 m. birželio 5 d. Nr. IX-1597
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šio įstatymo paskirtis:
1) sudaryti teisinį pagrindą saugiai ir patikimai veikti mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoms (mokėjimo arba vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos toliau šiame įstatyme vadinamos sistemomis), sumažinti sisteminę riziką ir kiek įmanoma apsaugoti tokių sistemų dalyvių interesus, kai sustabdomos vieno iš sistemos dalyvių operacijos ar pradedamas šio dalyvio bankroto procesas;
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Atsakingoji institucija – Lietuvos Respublikos arba kitos valstybės narės teisės aktu paskirta institucija, kuri informuojama apie sistemos dalyvio operacijų sustabdymą arba pradedamą jo bankroto procesą ir kuri yra atsakinga už valstybių narių atitinkamų institucijų informavimą apie tai.
2. Atsiskaitymų sąskaita – Lietuvos banko, kitos valstybės narės centrinio banko, Europos centrinio banko, atsiskaitymų tarpininko arba pagrindinės sutarties šalies tvarkoma sąskaita, naudojama lėšoms arba vertybiniams popieriams laikyti ir atsiskaitymams tarp sistemos dalyvių atlikti.
3. Atsiskaitymų tarpininkas – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai (toliau – juridinis asmuo), kurie atidaro ir tvarko įstaigų ir (arba) pagrindinės sutarties šalies atsiskaitymų sąskaitas, naudojamas sistemoje pagal pervedimo nurodymus atsiskaityti ar lėšoms pagal mokėjimo nurodymus pervesti, ir kurie atsiskaitymo tikslais gali teikti paskolas įstaigoms ar pagrindinėms sutarties šalims.
4. Bankroto proceso pradžia – momentas, kai Lietuvos Respublikos, kitos valstybės narės arba trečiosios valstybės teismas ar kita įgaliota institucija priima sprendimą dėl sistemos dalyvio bankroto bylos iškėlimo ar pradeda kitą panašią procedūrą.
5. Darbo diena – sistemos taisyklėse nustatytas laikotarpis, apimantis dienos ir nakties atsiskaitymus ir visus kitus įvykius, įvykusius per sistemos darbo ciklą, kaip tai nustatyta sistemos taisyklėse.
6. Dukterinė įmonė – Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme apibūdinta įmonė.
61. Elektroninių pinigų įstaiga – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme (išskyrus juridinius asmenis, kuriems išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija), taip pat kitos valstybės narės subjektas, atitinkantis 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičiančios Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančios Direktyvą 2000/46/EB, su visais pakeitimais 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą elektroninių pinigų įstaigos apibrėžtį, išskyrus tos valstybės narės subjektą, kuriam taikoma šios direktyvos 9 straipsnyje nustatyta išimtis.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-3093, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-19, i. k. 2024-20113
7. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB, (OL 2010 L 331, p. 84) (toliau – Reglamentas (ES) 1095/2010) įsteigta Europos Sąjungos institucija.
8. Europos sisteminės rizikos valdyba – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL 2010 L 331, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1092/2010) įsteigta Europos Sąjungos institucija.
9. Finansinis įkaitas (toliau – įkaitas) – įkeistas finansinis turtas (įskaitant pinigus), taip pat pagal atpirkimo arba panašų sandorį perleistas finansinis turtas teisėms ir įsipareigojimams, galintiems atsirasti naudojantis sistema, užtikrinti arba pateiktas Lietuvos bankui, kitų valstybių narių centriniams bankams ar Europos centriniam bankui kaip prievolės šiems bankams įvykdymo užtikrinimo priemonė. Įkaitu pagal šį įstatymą laikomas ir finansinis užstatas pagal Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą.
10. Finansinis turtas – Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (toliau – Finansų įstaigų įstatymas) apibūdintas turtas.
11. Finansų maklerio įmonė – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, taip pat kitos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės narės teisės aktuose nustatytą finansų maklerio įmonės apibrėžtį, išskyrus Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatytas išimtis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-3093, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-19, i. k. 2024-20113
12. Įstaiga – įstaiga, kuri:
1) dalyvauja sistemoje ir yra atsakinga už įsipareigojimų pagal pervedimo ar mokėjimo nurodymus toje sistemoje įvykdymą:
2) dalyvauja mokėjimo sistemoje ir yra atsakinga už įsipareigojimų pagal mokėjimo nurodymus toje mokėjimo sistemoje įvykdymą:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-3093, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-19, i. k. 2024-20113
13. Kredito įstaiga – kaip apibrėžta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, su visais pakeitimais 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įskaitant 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, su visais pakeitimais 2 straipsnio 5 dalyje nurodytus subjektus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-3093, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-19, i. k. 2024-20113
131. Mokėjimo įstaiga – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme, išskyrus juridinius asmenis, kuriems išduota mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licencija arba mokėjimo įstaigos, teikiančios tik sąskaitos informacijos paslaugą, licencija, taip pat kitos valstybės narės subjektas, atitinkantis 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB, su visais pakeitimais 4 straipsnio 4 dalyje nustatytą mokėjimo įstaigos apibrėžtį, išskyrus tos valstybės narės subjektą, kuriam taikoma šios direktyvos 32 ir 33 straipsniuose nustatyta išimtis.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-3093, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-19, i. k. 2024-20113
14. Mokėjimo nurodymas – sistemos dalyvio nurodymas pervesti lėšas gavėjui, darant įrašus kredito įstaigos, centrinio banko, pagrindinės sutarties šalies arba atsiskaitymų tarpininko sąskaitose, arba nurodymas, pagal kurį sistemos taisyklėse nustatyta tvarka prisiimamas arba įvykdomas mokėjimo įsipareigojimas.
15. Mokėjimo sistema – trijų arba daugiau sistemos dalyvių, neskaitant sistemos operatoriaus, atsiskaitymų tarpininko, pagrindinės sutarties šalies, tarpuskaitos namų arba netiesioginio sistemos dalyvio, susitarimu veikianti sistema, tvarkoma pagal bendras taisykles ir standartizuotą procedūrą tarpuskaitai arba mokėjimo nurodymams tarp sistemos dalyvių vykdyti. Mokėjimo sistema, per kurią Lietuvos bankas pagal savo, kaip pinigų ar valstybės institucijos, funkcijas atlieka lėšų pervedimo operacijas, gali būti sudaryta iš dviejų sistemos dalyvių, neskaitant sistemos operatoriaus, atsiskaitymų tarpininko, pagrindinės sutarties šalies, tarpuskaitos namų arba netiesioginio sistemos dalyvio.
16. Netiesioginis sistemos dalyvis – sistemos taisyklėse nustatyta tvarka sistemos operatoriui žinoma įstaiga, pagrindinė sutarties šalis, atsiskaitymų tarpininkas, tarpuskaitos namai arba pats sistemos operatorius, kuriuos su tos sistemos dalyviu, atliekančiu pervedimo arba mokėjimo nurodymus, sieja sutartiniai santykiai, leidžiantys jiems per sistemą perduoti pervedimo arba mokėjimo nurodymus.
17. Operacijų sustabdymas – pagal Lietuvos Respublikos, kitos valstybės narės arba trečiosios valstybės teisę priimtas sprendimas, kuriuo draudžiama sistemos dalyviui disponuoti atsiskaitymų sąskaitos lėšomis ar vertybiniais popieriais, arba teismo laikinųjų apsaugos priemonių ar priežiūros institucijos poveikio priemonių tos sistemos dalyviui taikymas – vertybinių popierių pervedimo ir (ar) mokėjimo nurodymų sustabdymas ar apribojimas.
18. Pagrindinė sutarties šalis – pagrindinė sandorio šalis, kaip apibrėžta 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (su visais pakeitimais) 2 straipsnio 1 punkte.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-764, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26893
19. Pervedimo nurodymas – sistemos dalyvio nurodymas pervesti gavėjui vertybinius popierius, darant įrašus vertybinių popierių sąskaitose, arba kitu būdu perduoti nuosavybės teisę į vertybinius popierius ar su jais susijusias turtines teises.
20. Priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos arba kitos valstybės narės institucija, atliekanti šio straipsnio 12 dalies 1 punkto b, c ir e papunkčiuose, 2 punkte nurodytų įstaigų arba įmonių priežiūrą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-3093, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-19, i. k. 2024-20113
21. Reikalavimų ir įsipareigojimų įskaitymas (toliau – įskaitymas) – reikalavimų ir įsipareigojimų, atsirandančių dėl pervedimo arba mokėjimo nurodymų, kuriuos sistemos dalyvis turėjo atlikti vienam ar keliems kitiems sistemos dalyviams arba gauti iš jų, sujungimas į vieną grynąjį reikalavimą arba įsipareigojimą – tada sistemos dalyvis turi tik vieną grynąjį įsipareigojimą arba tik vienas jo grynasis reikalavimas turi būti įvykdytas.
22. Sąveikaujančios sistemos – dvi ar daugiau sistemų, kurių operatoriai vienas su kitu yra sudarę susitarimą dėl pervedimo arba mokėjimo nurodymų tarp tų sistemų vykdymo.
23. Sistema – mokėjimo arba vertybinių popierių atsiskaitymo sistema, kurios dalyviai teisėms ir įsipareigojimams, atsirandantiems dėl dalyvavimo sistemoje (taip pat dėl dalyvio operacijų sustabdymo ir (ar) bankroto), pasirinko Lietuvos Respublikos arba kitos valstybės narės teisę. Lietuvos Respublikos teisę sistemos dalyviai gali pasirinkti tik tuo atveju, kai bent vieno sistemos dalyvio buveinė yra Lietuvos Respublikoje. Sąveikaujančių sistemų susitarimas nėra sistema.
24. Sistemos dalyvis – įstaiga, atsiskaitymų tarpininkas, pagrindinė sutarties šalis, tarpuskaitos namai, sistemos operatorius arba pagrindinės sutarties šalies, kuriai suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 17 straipsnį, tarpuskaitos narys. Sistemos taisyklės gali numatyti, kad tas pats dalyvis atlieka pagrindinės sutarties šalies, atsiskaitymų tarpininko ir tarpuskaitos namų arba kelių minėtų asmenų funkcijas. Sistemos dalyviu gali būti laikomas ir netiesioginis jos dalyvis, jeigu toks dalyvavimas nustatytas sistemos taisyklėse, atsižvelgiant į to dalyvio keliamą sisteminę riziką. Tai, kad netiesioginis sistemos dalyvis laikomas sistemos dalyviu, neriboja to dalyvio, per kurį netiesioginis sistemos dalyvis perduoda pervedimo arba mokėjimo nurodymus į sistemą, atsakomybės.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-764, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26893
Nr. XIV-3093, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-19, i. k. 2024-20113
25. Sistemos operatorius – vienas ar keli juridiniai asmenys, atsakingi už sistemos veiklą. Sistemos operatorius gali veikti ir kaip atsiskaitymų tarpininkas, pagrindinė sutarties šalis arba tarpuskaitos namai.
26. Tarpuskaitos namai – juridinis asmuo, atsakingas už įstaigų, pagrindinės sutarties šalies ir (ar) atsiskaitymų tarpininko vertybinių popierių ir pinigų grynųjų likučių apskaičiavimą.
29. Vertybinių popierių atsiskaitymo sistema – trijų arba daugiau sistemos dalyvių, neskaitant sistemos operatoriaus, atsiskaitymų tarpininko, pagrindinės sutarties šalies, tarpuskaitos namų arba netiesioginio sistemos dalyvio, susitarimu veikianti sistema, tvarkoma pagal bendras taisykles ir standartizuotą procedūrą tarpuskaitai (nesvarbu, ar vykdoma per pagrindinę sutarties šalį, ar ne) arba vertybinių popierių pervedimo nurodymams tarp sistemos dalyvių vykdyti.
3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
1. Šio įstatymo nuostatos taikomos:
1) sistemai, kurios dalyviai teisėms ir įsipareigojimams, atsirandantiems dėl dalyvavimo sistemoje, pasirinko Lietuvos Respublikos teisę ir kurios operatorius yra Lietuvos bankas arba kuri įregistruota šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka, tokios sistemos dalyviams, įkaitui, kuris skirtas dalyvių teisėms ir įsipareigojimams, galintiems atsirasti dėl naudojimosi sistema, užtikrinti, ir įkaitui, kuris pateiktas Lietuvos bankui, kitų valstybių narių centriniams bankams ir Europos centriniam bankui kaip prievolės pagal jų atliekamas operacijas įvykdymo užtikrinimas;
ANTRASIS SKIRSNIS
MOKĖJIMO IR VERTYBINIŲ POPIERIŲ ATSISKAITYMO SISTEMOS
4 straipsnis. Reikalavimai sistemoms
1. Kiekviena sistema privalo turėti sistemos operatorių, atsakingą už saugų ir veiksmingą sistemos veikimą.
2. Neteko galios nuo 2025-04-09
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-3093, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-19, i. k. 2024-20113
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-466, 2017-06-20, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10827
3. Sistemą privalo reglamentuoti jos veikimo tvarką apibrėžiantis teisės aktas (sistemos taisyklės), kuriame būtų nustatyta:
3) pervedimo nurodymo arba mokėjimo nurodymo įtraukimo į sistemą momentas. Kiekvienos iš sąveikaujančių sistemų taisyklėse pervedimo nurodymo arba mokėjimo nurodymo įtraukimo į sistemą momentas turi būti nustatytas taip, kad kiek įmanoma būtų užtikrinta, kad sąveikaujančių sistemų taisyklių nuostatos dėl įtraukimo į sistemą momento būtų suderintos;
4) momentas, nuo kurio įtrauktas į sistemą pervedimo nurodymas arba mokėjimo nurodymas negali būti atšauktas sistemos dalyvio ar trečiojo asmens (neatšaukiamumo momentas). Kiekvienos iš sąveikaujančių sistemų taisyklėse pervedimo nurodymo arba mokėjimo nurodymo neatšaukiamumo momentas turi būti nustatytas taip, kad kiek įmanoma būtų užtikrinta, kad sąveikaujančių sistemų taisyklių nuostatos dėl neatšaukiamumo momento būtų suderintos;
5 straipsnis. Sistemų registravimas
1. Sistemos, kurių dalyviai teisėms ir įsipareigojimams, atsirandantiems dėl dalyvavimo sistemoje, pasirinko Lietuvos Respublikos teisę, išskyrus sistemas, kurių operatorius yra Lietuvos bankas, prieš pradėdamos veikti privalo būti registruotos Lietuvos banke.
2. Sistema gali būti įregistruota, jeigu sistemos operatorius raštu kreipiasi į Lietuvos banką ir jam pateikia:
1) Neteko galios nuo 2025-04-09
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIV-3093, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-19, i. k. 2024-20113
3) sistemos dalyvių sudarytų sutarčių, susijusių su dalyvavimu sistemoje, kopijas arba sutarčių standartines sąlygas, taip pat sistemos operatoriaus sutarčių su pagrindine sutarties šalimi, atsiskaitymų tarpininku arba tarpuskaitos namais kopijas;
3. Lietuvos bankas, gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, per 3 mėnesius juos išnagrinėja ir raštu praneša sistemos operatoriui apie priimtą sprendimą. Lietuvos bankas turi teisę reikalauti, kad sistemos operatorius pateiktų papildomą informaciją, būtiną sistemos rizikai nustatyti, taip pat paaiškintų arba pataisytų pateiktus duomenis. Lietuvos bankas turi teisę atsisakyti įregistruoti sistemą, jeigu:
4. Lietuvos bankas turi teisę panaikinti sistemos registravimą, jeigu:
1) sistemos operatorius nepranešė Lietuvos bankui apie savo duomenų, sistemos dalyvių arba jų duomenų pasikeitimus, kaip nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, ir apie sistemos taisyklių, sistemos dalyvių sudarytų sutarčių, susijusių su dalyvavimu sistemoje, arba sutarčių standartinių sąlygų pakeitimus, kaip nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje;
5. Lietuvos banko sprendimas atsisakyti įregistruoti sistemą arba panaikinti jos registravimą turi būti motyvuotas. Sistemos operatorius, ištaisęs nurodytus trūkumus, gali pateikti dokumentus registruoti sistemą iš naujo. Iš naujo pateikti dokumentai nagrinėjami bendra tvarka. Sprendimas atsisakyti įregistruoti sistemą ar panaikinti jos registravimą gali būti apskųstas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
6. Sistemos įregistravimas neterminuotas. Lietuvos bankas įtraukia sistemas į oficialų įregistruotų sistemų sąrašą.
7. Lietuvos bankas Lietuvos banko interneto svetainėje skelbia sistemų, įregistruotų Lietuvos banke, operatorių, dalyvių ir sistemų, kurių operatorius yra pats Lietuvos bankas, dalyvių (asmens pavadinimas, buveinė) sąrašus ir jų pasikeitimus.
6 straipsnis. Periodinis informacijos atskleidimas
1. Sistemos operatorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti Lietuvos bankui apie sistemos dalyvių arba jų duomenų, nurodytų šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte, taip pat paties sistemos operatoriaus duomenų pasikeitimus.
2. Sistemos operatorius ne vėliau kaip per 7 darbo dienas privalo raštu pranešti Lietuvos bankui apie atliktus sistemos taisyklių, sistemos dalyvių sudarytų sutarčių, susijusių su dalyvavimu sistemoje, arba sutarčių standartinių sąlygų pakeitimus.
3. Sistemos operatorius per 3 darbo dienas po sprendimo nutraukti sistemos veiklą priėmimo turi pranešti apie tai Lietuvos bankui.
TREČIASIS SKIRSNIS
OPERACIJŲ SUSTABDYMO IR BANKROTO PROCESO PADARINIŲ APRIBOJIMAS
7 straipsnis. Įskaitymas
1. Pervedimo nurodymai, mokėjimo nurodymai ir jų įskaitymas yra galiojantys ir net sustabdžius operacijas arba pradėjus sistemos dalyvio bankroto procesą negali būti ginčijami trečiųjų asmenų, jeigu pervedimo nurodymai ir (ar) mokėjimo nurodymai buvo įtraukti į sistemą iki sistemos dalyvio operacijų sustabdymo ir (ar) jo bankroto proceso pradžios. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai sąveikaujančios sistemos dalyvio arba sąveikaujančios sistemos operatoriaus, kuris nėra sistemos dalyvis, operacijos yra sustabdytos arba pradėtas bankroto procesas. Jeigu sąveikaujančių sistemų taisyklėse aiškiai nenustatytos kitos nuostatos, sistemos taisyklių nuostatoms, reglamentuojančioms pervedimo nurodymų ir mokėjimo nurodymų įtraukimo į sistemą momentą, neturi įtakos jokios kitų sąveikaujančių sistemų taisyklės.
2. Operacijų sustabdymo ir (ar) bankroto proceso pradžios darbo dieną su sistema arba sąveikaujančia sistema susijusiems įsipareigojimams, atsiradusiems iki sistemos dalyvio arba sąveikaujančios sistemos operatoriaus, kuris nėra sistemos dalyvis, operacijų sustabdymo ir (ar) bankroto proceso pradžios, įvykdyti panaudojamos to dalyvio atsiskaitymų sąskaitoje esančios lėšos ir (ar) vertybiniai popieriai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio 2 dalyje nurodytas eiliškumas, kai sąskaitoje nepakanka lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, taikomas tik po to, kai įvykdomi dalyvio su sistema arba sąveikaujančia sistema susiję įsipareigojimai.
3. Sistemos operatorius, atsiskaitymų tarpininkas, pagrindinė sandorio šalis arba tarpuskaitos namai, sužinoję apie tai, kad sustabdomos sistemos dalyvio operacijos ir (ar) pradedamas jo bankroto procesas, turi imtis visų įmanomų priemonių, kad to dalyvio pateikiami sistemai pervedimo nurodymai ir (ar) mokėjimo nurodymai nebūtų įtraukiami į sistemą.
4. Jeigu pervedimo nurodymai ir (ar) mokėjimo nurodymai buvo įtraukti į sistemą sustabdžius operacijas ir (ar) pradėjus bankroto procesą ir šie nurodymai įvykdomi operacijų sustabdymo ir (ar) bankroto proceso pradžios darbo dieną, jie yra galiojantys ir negali būti ginčijami trečiųjų asmenų tik tuo atveju, jeigu sistemos operatorius gali įrodyti, kad iki to laiko, kai tokių pervedimo nurodymų ir (ar) mokėjimo nurodymų jau nebuvo galima atšaukti, jis nežinojo ir neturėjo žinoti apie operacijų sustabdymo ir (ar) bankroto proceso pradžią.
5. Sandorio, sudaryto iki operacijų sustabdymo ir (ar) bankroto proceso pradžios, pripažinimas negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos arba sistemos dalyvio, sąveikaujančios sistemos dalyvio ar sąveikaujančios sistemos operatoriaus, kuris nėra sistemos dalyvis, bankrotą reglamentuojančius įstatymus ar kitais pagrindais nepanaikina pervedimo nurodymų, mokėjimo nurodymų bei jų įskaitymo ir gali turėti įtakos tik mokėtojo ir gavėjo tarpusavio teisėms ir įsipareigojimams, bet ne sistemai.
6. Sistemos dalyvis ar tretieji asmenys negali atšaukti pervedimo nurodymo ir (ar) mokėjimo nurodymo nuo sistemos taisyklėse nustatyto momento. Jeigu sąveikaujančių sistemų taisyklėse aiškiai nenustatytos kitos nuostatos, sistemos taisyklių nuostatoms, reglamentuojančioms pervedimo nurodymų ar mokėjimo nurodymų neatšaukiamumo momentą, neturi įtakos jokios kitų sąveikaujančių sistemų taisyklės.
8 straipsnis. Dalyvio bankrotas arba operacijų sustabdymas
1. Jeigu teismas pradėjo Lietuvos Respublikoje registruoto sistemos dalyvio bankroto procesą, apie tai jis nedelsdamas privalo pranešti Lietuvos bankui. Sprendime dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti nurodyta sprendimo priėmimo data ir valanda.
2. Pareigą informuoti Lietuvos banką, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, taip pat turi teismas arba kita institucija, priėmusi sprendimą dėl Lietuvos Respublikoje registruoto sistemos dalyvio operacijų sustabdymo.
3. Lietuvos bankas, gavęs šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pranešimą, nedelsdamas privalo pranešti:
1) tos sistemos, kurios dalyviai teisėms ir įsipareigojimams, atsirandantiems dėl dalyvavimo sistemoje, pasirinko Lietuvos Respublikos teisę, operatoriui;
4. Lietuvos bankas, gavęs pranešimą iš kitos valstybės narės atsakingos institucijos apie sistemos, kurios dalyvių teisėms ir įsipareigojimams, atsirandantiems dėl dalyvavimo sistemoje, taikoma Lietuvos Respublikos teisė, dalyvio operacijų sustabdymą arba pradėtą jo bankroto procesą, nedelsdamas privalo pranešti tos sistemos operatoriui.
5. Operacijų sustabdymas ir (ar) bankroto procesas neturi įtakos sistemos dalyvio teisių ir įsipareigojimų, atsiradusių dėl jo dalyvavimo sistemoje iki operacijų sustabdymo ir (ar) bankroto proceso pradžios, vykdymui. Operacijų sustabdymas ir (ar) bankroto procesas taip pat neturi įtakos sąveikaujančios sistemos dalyvio arba sąveikaujančios sistemos operatoriaus, kuris nėra sistemos dalyvis, teisių ir įsipareigojimų vykdymui.
6. Jeigu Lietuvos Respublikoje registruotam sistemos dalyviui, dalyvaujančiam sistemoje, kurios dalyvių teisėms ir įsipareigojimams, atsirandantiems dėl dalyvavimo sistemoje, taikoma kitos valstybės narės teisė, sustabdytos operacijos ir (ar) pradėtas bankroto procesas, jo teisėms ir įsipareigojimams, atsiradusiems dėl dalyvavimo toje sistemoje, taikoma tos kitos valstybės narės teisė.
7. Jeigu yra pradėtas sistemos dalyvio, dalyvaujančio sistemoje, kurios dalyviai teisėms ir įsipareigojimams, atsirandantiems dėl dalyvavimo sistemoje, pasirinko Lietuvos Respublikos teisę, bankroto procesas ir (ar) sustabdytos tokio dalyvio operacijos, teisėms ir įsipareigojimams, atsiradusiems dėl jo dalyvavimo sistemoje, taikoma Lietuvos Respublikos teisė.
9 straipsnis. Teisės į įkaitą
1. Jeigu sistemos dalyvis, sąveikaujančios sistemos dalyvis, sąveikaujančios sistemos operatorius, kuris nėra sistemos dalyvis, arba Lietuvos banko, kitų valstybių narių centrinių bankų ir Europos centrinio banko sandorio šalis, arba trečioji šalis, kuri pateikė įkaitą, laiku neįvykdo įkaitu užtikrintos prievolės, kitas sistemos dalyvis, sąveikaujančios sistemos dalyvis, sąveikaujančios sistemos operatorius, kuris nėra sistemos dalyvis, arba minėti bankai turi teisę perimti įkaitą ir jį realizuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Ši teisė taikoma neatsižvelgiant į sistemos dalyvio, sąveikaujančios sistemos dalyvio, sąveikaujančios sistemos operatoriaus, kuris nėra sistemos dalyvis, arba Lietuvos banko, kitų valstybių narių centrinių bankų ir Europos centrinio banko sandorio šalies, arba trečiosios šalies, kuri pateikė įkaitą, operacijų sustabdymą ir (ar) pradėtą bankroto procesą. Patenkinus įkaitu apsaugotus reikalavimus, likusi suma išmokama įkaito davėjui.
2. Jeigu vienas sistemos operatorius kitam sistemos operatoriui pateikia įkaitą, susijusį su sąveikaujančia sistema, įkaitą pateikiančio sistemos operatoriaus teisėms į tą įkaitą neturi įtakos dėl įkaitą gavusio sistemos operatoriaus pradėtas bankroto procesas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1479, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21140
3. Jeigu sistemos dalyviams, sistemos operatoriams arba Lietuvos bankui, kitų valstybių narių centriniams bankams arba Europos centriniam bankui kaip įkaitas pateikiami vertybiniai popieriai (įskaitant teises į vertybinius popierius) ir šių asmenų arba asmenų, veikiančių jų vardu, teisės į šiuos vertybinius popierius įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruotos registre, atitinkamoje sąskaitoje arba centralizuotoje saugojimo sistemoje, esančioje kitoje, negu Lietuvos Respublika, valstybėje narėje, tai šių asmenų, kaip įkaito turėtojų, teises į šiuos vertybinius popierius nustato tos valstybės narės teisė.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1479, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21140
4. Jeigu sistemos dalyviams, sistemos operatoriams arba Lietuvos bankui, kitų valstybių narių centriniams bankams arba Europos centriniam bankui kaip įkaitas pateikiami vertybiniai popieriai (įskaitant teises į vertybinius popierius) ir šių asmenų arba asmenų, veikiančių jų vardu, teisės į šiuos vertybinius popierius įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruotos registre, atitinkamoje sąskaitoje arba centralizuotoje saugojimo sistemoje, esančioje Lietuvos Respublikoje, tai šių asmenų, kaip įkaito turėtojų, teises į šiuos vertybinius popierius nustato Lietuvos Respublikos teisė.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1479, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21140
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
10 straipsnis. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos informavimas ir bendradarbiavimas 1. Lietuvos bankas privalo teikti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai informaciją apie sistemas ir jų operatorius, šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotus Lietuvos banke, ir sistemas, kurių operatorius yra pats Lietuvos bankas, taip pat nurodyti, kad jis yra šiame įstatyme nurodyta atsakinga institucija Lietuvoje.
Pakeistas straipsnio pavadinimas:
Nr. XI-1428, 2011-06-07, Žin., 2011, Nr. 74-3539 (2011-06-18), i. k. 1111010ISTA0XI-1428
1. Lietuvos bankas privalo teikti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai informaciją apie sistemas ir jų operatorius, šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotus Lietuvos banke, ir sistemas, kurių operatorius yra pats Lietuvos bankas, taip pat nurodyti, kad jis yra šiame įstatyme nurodyta atsakinga institucija Lietuvoje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XI-1428, 2011-06-07, Žin., 2011, Nr. 74-3539 (2011-06-18), i. k. 1111010ISTA0XI-1428
2. Šio įstatymo tikslais Lietuvos bankas bendradarbiauja su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija pagal Reglamentą (ES) 1095/2010.
Lietuvos Respublikos
atsiskaitymų baigtinumo
mokėjimo ir vertybinių popierių
atsiskaitymo sistemose įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/886.
Priedo pakeitimai:
Nr. XII-1479, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21140
Nr. XIV-764, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26893
Nr. XIV-3093, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-19, i. k. 2024-20113
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2128, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 61-2184 (2004-04-27), i. k. 1041010ISTA0IX-2128
Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-563, 2006-04-20, Žin., 2006, Nr. 50-1798 (2006-05-06), i. k. 1061010ISTA000X-563
Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo 2, 3, 5, 7, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1581, 2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2707 (2008-06-21), i. k. 1081010ISTA00X-1581
Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1428, 2011-06-07, Žin., 2011, Nr. 74-3539 (2011-06-18), i. k. 1111010ISTA0XI-1428
Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1479, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21140
Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. IX-1597 9 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-466, 2017-06-20, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10827
Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. IX-1597 4 straipsnio pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-764, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26893
Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. XI-1428 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-3093, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-19, i. k. 2024-20113
Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. IX-1597 2, 4, 5 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas