Suvestinė redakcija nuo 2014-12-31
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 143-5460, i. k. 106505ANUTA00000152
LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL LEIDIMO TAIKYTI VIDAUS REITINGAIS PAGRĮSTĄ KREDITO RIZIKOS VERTINIMO IR PAŽANGŲJĮ OPERACINĖS RIZIKOS VERTINIMO METODĄ IŠDAVIMO TVARKOS
2006 m. gruodžio 7 d. Nr. 152
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punktu, įgyvendindama 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/E bei 2006/49/EB (OL 2013 L 176, p. 338), Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
Preambulės pakeitimai:
Nr. 03-342, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20968
1. Patvirtinti Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarką (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2006 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 152
LEIDIMO TAIKYTI VIDAUS REITINGAIS PAGRĮSTĄ KREDITO RIZIKOS VERTINIMO IR PAŽANGŲJĮ OPERACINĖS RIZIKOS VERTINIMO METODĄ IŠDAVIMO
TVARKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarka taikoma Lietuvos banko licenciją turintiems bankams ir Lietuvos centrinei kredito unijai (toliau – bankams) ar finansinei grupei priklausančio globojančio (patronuojančio) banko grupei (toliau – finansinei grupei) (šiame dokumente sąvoka „finansinei grupei priklausančio globojančio (patronuojančio) banko grupė“ apima globojantį (patronuojantį) banką ir jo kontroliuojamas finansų įmones), norintiems taikyti pagrindinį arba pažangųjį vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo metodą (IRB metodą) ir (arba) pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą (AMA metodą) skaičiuojant kapitalo pakankamumą.
2. Neteko galios nuo 2014-12-31
Punkto naikinimas:
Nr. 03-342, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20968
3. Leidimas taikyti IRB (AMA) metodą suteikiamas vadovaujantis šiuo nutarimu, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013), atsižvelgiant į Europos bankų priežiūros institucijų komiteto (angl. Committee of European Banking Supervisors – CEBS) 2010 m. birželio 15 d. Priežiūros institucijų kolegijų veiklos gaires (angl. Guidelines for the Operational Functioning of Supervisory Colleges (GL34), 2006 m. balandžio 4 d. Pažangaus vertinimo (AMA) metodo ir vidaus reitingais pagrįsto (IRB) metodo įgyvendinimo, patikimumo vertinimo ir įvertinimo gaires (angl. Guidelines on the implementation, validation and assessment of Advanced Measurement (AMA) and Internal Ratings Based (IRB) Approaches (GL10) ir mutatis mutandis vadovaujantis Bendrųjų kredito įstaigų prašymų išduoti leidimus pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2004 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 58 „Dėl Bendrųjų kredito įstaigų prašymų išduoti leidimus pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“, nuostatomis.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-342, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20968
4. Šios tvarkos tikslas – nustatyti leidimo taikyti IRB (AMA) metodą išdavimo tvarką bankams:
4.1. turintiems globojančius (patronuojančius) bankus kitose Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse (principai nustatyti II skyriaus I ir II skirsnyje) (Lietuvos bankas – priimančiosios šalies priežiūros institucija);
4.2. neturintiems globojančių (patronuojančių) bankų kitose ES valstybėse narėse, tačiau turintiems kontroliuojamas finansų įmones ES valstybėse narėse (principai nustatyti II skyriaus I skirsnyje) (Lietuvos bankas – globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija). Šiuo atveju šio dokumento nuostatos, reglamentuojančios Lietuvos banko poziciją išduodant leidimą taikyti IRB (AMA) metodą, gali būti papildytos atitinkamų priimančiųjų šalių priežiūros institucijų reikalavimais, keliamais norint gauti leidimą taikyti šiuos metodus tose šalyse;
4.3. neturintiems nei globojančių (patronuojančių) bankų, nei kontroliuojamų finansų įmonių ES valstybėse narėse (principai nustatyti II skyriaus III skirsnyje);
II SKYRIUS
LEIDIMO TAIKYTI IRB (AMA) METODĄ IŠDAVIMO PRINCIPAI
I SKIRSNIS
LIETUVOS BANKO BENDRADARBIAVIMO SU GLOBOJANČIŲ (PATRONUOJANČIŲ) BANKŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS IR PRIIMANČIŲJŲ ŠALIŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS PRINCIPAI IR BENDRIEJI LEIDIMO TAIKYTI IRB (AMA) METODĄ BANKAMS, TURINTIEMS GLOBOJANČIUS (PATRONUOJANČIUS) BANKUS ARBA KONTROLIUOJAMAS FINANSŲ ĮMONES KITOSE ES VALSTYBĖSE NARĖSE, IŠDAVIMO PRINCIPAI
5. Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su globojančių (patronuojančių) bankų priežiūros institucijomis ir priimančiųjų šalių priežiūros institucijomis (kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į tai, ar Lietuvos bankas yra priimančiosios šalies priežiūros institucija ar globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija), nustatydamas reikalavimus, keliamus finansinei grupei, norinčiai gauti leidimą taikyti IRB (AMA) metodą, ir išduodamas leidimą taikyti šiuos metodus, vadovaujasi šiais principais:
5.1. Dėl bendro sprendimo išduoti finansinei grupei leidimą arba neišduoti leidimo taikyti IRB (AMA) metodą skaičiuojant kapitalo pakankamumą:
5.1.1. Globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucijos ir priimančiųjų šalių priežiūros institucijų bendradarbiavimo nustatant reikalavimus gauti leidimą taikyti IRB (AMA) metodą ir išduodant leidimą taikyti šiuos metodus pagrindinis tikslas yra kuo veiksmingiau prižiūrėti finansinę grupę, taikančią IRB (AMA) metodą skaičiuojant kapitalo pakankamumą (visą finansinę grupę ir atskirus bankus, sudarančius finansinę grupę), t. y. turi būti:
5.1.1.1. nustatomas aiškus globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucijos ir priimančiųjų šalių priežiūros institucijų atsakomybės pasiskirstymas;
5.1.1.3. vykdoma į riziką sukoncentruota priežiūra, atsižvelgiant į finansinės grupės struktūrą, sistemas, kontrolę ir valdymą;
5.1.1.4. atsižvelgiama į kontroliuojamos finansų įmonės svarbą finansinėje grupėje ir priimančiosios šalies finansinėje sistemoje;
5.1.2. Globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija parengia vieną kreipimosi dėl oficialaus prašymo taikyti IRB (AMA) metodą paraiškos formą (toliau – paraiškos forma) ir pateikia visoms priimančiųjų šalių priežiūros institucijoms. Priimančiųjų šalių priežiūros institucijos, išnagrinėjusios šią paraiškos formą, globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucijai ir savo prižiūrimiems bankams pateikia pastabas ir reikalavimus dėl papildomų dokumentų ir informacijos savo prižiūrimų bankų atžvilgiu. Visų priimančiųjų šalių priežiūros institucijos ir globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija priima bendrą sprendimą dėl priimtinos paraiškos formos.
5.1.3. Patvirtintą paraiškos formą globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija pateikia visoms priimančiųjų šalių priežiūros institucijoms ir jos jurisdikcijai priklausančiam globojančiam (patronuojančiam) bankui, kuris apie tai informuoja kontroliuojamą finansų įmone,.
5.1.4. Finansinė grupė pateikia globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucijai oficialų prašymą ir motyvacinį laišką, kuriame turi būti patvirtinta, kad prie prašymo pridedami autentiški dokumentai, o juose išdėstyta informacija yra tikra (tinkama, pateikta nepraleidžiant reikšmingų faktų ir aplinkybių) ir teisinga (t. y. neklaidinanti).
5.1.5. Kai finansinės grupės pateiktą prašymą visos įtrauktos į procesą priežiūros institucijos pripažįsta tinkamu nagrinėti, pradedamas skaičiuoti 6 mėnesių laikotarpis, per kurį globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija ir visų priimančiųjų šalių priežiūros institucijos turi priimti bendrą sprendimą išduoti finansinei grupei leidimą arba neišduoti leidimo taikyti IRB (AMA) metodą.
5.1.6. Globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija, derindama su visų priimančiųjų šalių priežiūros institucijomis, sudaro finansinės grupės IRB (AMA) metodo tvirtinimo planą (angl. approval plan), apimantį finansinės grupės dokumentų ir informacijos tikrinimą (angl. off-site review), finansinės grupės tikslinį inspektavimą (angl. on-site review) ir kt. aspektus. IRB (AMA) metodo tvirtinimo plane numatytus darbus bendradarbiaudamos tarpusavyje atlieka globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija ir priimančiųjų šalių priežiūros institucijos.
5.1.7. Globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija, bendradarbiaudama su priimančiųjų šalių priežiūros institucijomis, turi priimti bendrą sprendimą išduoti leidimą arba neišduoti leidimo taikyti IRB (AMA) metodą skaičiuojant kapitalo pakankamumą. Sprendime gali būti tam tikrų sąlygų ir (arba) išlygų, taikomų visai finansinei grupei ar atskirų šalių bankams, priklausantiems grupei. Tokios sąlygos ir (arba) išlygos turi būti raštiškai pagrįstos sprendime.
5.1.7.1. Sprendimas išduoti leidimą taikyti IRB (AMA) metodą gali būti priimamas, jei globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucijai pateikiama visa paraiškos formoje nurodyta informacija (įskaitant visų priimančiųjų šalių priežiūros institucijų pateiktą papildomą informaciją) ir jei atlikus IRB (AMA) metodo tvirtinimo plane numatytus darbus nustatoma, kad finansinė grupė atitinka IRB (AMA) metodui keliamus reikalavimus.
5.1.7.2. Sprendimas neišduoti leidimo taikyti IRB (AMA) metodą gali būti priimamas, jei globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucijai pateikiama ne visa paraiškos formoje nurodyta informacija (įskaitant visų priimančiųjų šalių priežiūros institucijų pateiktą papildomą informaciją) arba jei atlikus IRB (AMA) metodo tvirtinimo plane numatytus darbus nustatoma, kad finansinė grupė neatitinka IRB (AMA) metodui keliamų reikalavimų.
5.2. Dėl informacijos ir kitų bendradarbiavimo sričių:
5.2.1. Globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija ir priimančiųjų šalių priežiūros institucijos turi sudaryti raštiškus veiksmų koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimus, siekdamos įdiegti ir palengvinti veiksmingą priežiūros procesą.
5.2.2. Globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija koordinuoja svarbios ir esminės informacijos rinkimą ir skleidimą, koordinuoja ir planuoja priežiūros institucijų veiklą, kai yra susirūpinimą keliančių ir kritinių situacijų. Finansinės grupės viduje susidarius kritinei situacijai, keliančiai grėsmę priimančiosios šalies finansinės sistemos stabilumui, globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija, kai tai įmanoma padaryti, įspėja apie tai priimančiosios šalies priežiūros instituciją. Kai globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucijai reikia informacijos, kuri jau buvo pateikta priimančiosios šalies priežiūros institucijai, globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija kreipiasi į priimančiosios šalies priežiūros instituciją, o ši pateikia globojančio banko priežiūros institucijai visą reikiamą informaciją. Taip išvengiama dvigubo informacijos pateikimo abiems priežiūros institucijoms.
5.2.3. Globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucijos ir priimančiosios šalies priežiūros institucijos bendradarbiavimu užtikrinamas lygiateisis apsikeitimas informacija, kai atsižvelgiama tiek į vienos, tiek ir į kitos priežiūros institucijos interesus. Priimančiosios šalies priežiūros institucijos ir globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucijos apsikeitimas informacija, susijusia su leidimo taikyti IRB (AMA) metodą skaičiuojant kapitalo pakankamumą išdavimu, turėtų apimti visus su leidimo taikyti šiuos metodus išdavimu susijusius etapus:
5.2.3.1. Priimančiosios šalies priežiūros institucija turi teise, iš globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucijos gauti visą informaciją, kuri yra esminė arba svarbi priimančiosios šalies priežiūros institucijai atliekant priežiūros funkcijas. Globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija turi pateikti priimančiosios šalies priežiūros institucijos prašymu visą svarbią informaciją, o savo iniciatyva – visą esmine, informaciją.
5.2.3.2. Bendras skirtingų operacinės rizikos vertinimo metodų (AMA metodo kartu su bazinio indikatoriaus metodu arba AMA metodo kartu su standartizuotu metodu) taikymas finansinėje grupėje gali būti pripažintas tinkamu, jeigu tenkinamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 314 straipsnyje nustatytos sąlygos.
5.3. Papildomi principai dėl AMA metodo:
5.3.1. Globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija, vertindama finansinės grupės pasirengimą taikyti AMA metodą skaičiuojant kapitalo pakankamumą, prireikus koordinuoja ir derina su priimančiųjų šalių priežiūros institucijomis klausimus, susijusius su visų AMA metodo papildymų ir reikšmingų AMA metodo pakeitimų pripažinimu ir leidimo juos taikyti išdavimu, naujų finansinės grupės verslo padalinių įtraukimu į AMA taikymo sritį, pradiniu draudimo pripažinimu AMA modelyje, metodikos, naudojamos paskirstant finansinės grupės kapitalą, reikalingą operacinei rizikai padengti, tarp skirtingų šios grupės įmonių, pripažinimu, naudos, gaunamos dėl diversifikacijos poveikio, pripažinimu.
5.3.2. Bendras skirtingų operacinės rizikos vertinimo metodų (AMA metodo kartu su bazinio indikatoriaus metodu arba AMA metodo kartu su standartizuotu metodu) taikymas finansinėje grupėje gali būti pripažintas tinkamu, jeigu tenkinamos Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų XII skirsnyje nustatytos sąlygos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-342, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20968
II SKIRSNIS
SPRENDIMO DĖL GALIMYBĖS BANKUI, TURINČIAM GLOBOJANTĮ (PATRONUOJANTĮ) BANKĄ ES VALSTYBĖSE NARĖSE, TAIKYTI IRB (AMA) METODĄ PRIĖMIMO TVARKA
6. Lietuvos bankas, būdamas priimančiosios šalies priežiūros institucija, bendradarbiauja su globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija laikydamasis II skyriaus I skirsnio principų.
7. Lietuvos bankui turi būti pateikiama ne tik su globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija suderintoje paraiškos formoje nurodyta informacija, bet ir III skyriaus IV skirsnyje ir (arba) V skirsnyje nurodyta informacija ir dokumentai, jei jie nebuvo įtraukti į bendrą paraiškos formą, ir Lietuvos banko reikalavimu papildomi dokumentai, nurodyti 5.1.2 punkte. Lietuvos bankas apie papildomų dokumentų sąrašą informuoja globojančio (patronuojančio) banko priežiūros instituciją ir prižiūrimą banką. Lietuvos bankui pateikiami su banko IRB (AMA) metodu susiję dokumentai turi būti patvirtinti atitinkamo banko ar finansinės grupės valdymo organo, struktūrinio padalinio arba komiteto.
8. Per 1 mėnesio (ar kitokios su globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija suderintos trukmės) laikotarpį nuo su banko IRB (AMA) metodu susijusios informacijos ir dokumentų gavimo dienos Lietuvos bankas nustato, ar jie pakankamai išsamūs, kad Lietuvos bankas galėtų įvertinti banko pasirengimą taikyti IRB (AMA) metodą. Išnagrinėjęs pateiktus dokumentus ir informaciją, Lietuvos bankas pateikia bankui ir globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucijai atsakymą, ar pateikta informacija ir dokumentai pakankamai išsamūs ir nurodo (jeigu reikia) sprendimui dėl galimybės taikyti IRB (AMA) metodą priimti trūkstamą informaciją ir dokumentus arba kitus taisytinus trūkumus.
9. Jei Lietuvos bankas nustato, kad pateikiama informacija ir dokumentai nepakankamai išsamūs, bankas turi Lietuvos bankui pateikti trūkstamą Lietuvos banko nurodytą informaciją ir dokumentus arba ištaisyti kitus Lietuvos banko nurodytus trūkumus. Lietuvos bankas, suderinąs su globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija, priima nagrinėti banko dokumentus ir informaciją tik tada, kai šis pateikia Lietuvos bankui trūkstamą Lietuvos banko nurodytą informaciją ir dokumentus arba ištaiso kitus Lietuvos banko nurodytus trūkumus.
10. Per atitinkamą su globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija suderintą laikotarpį, skaičiuojant nuo tada, kai Lietuvos bankas priima nagrinėti banko dokumentus ir informaciją, Lietuvos bankas, vadovaudamasis savo sudarytu ir su globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija suderintu dokumentų ir informacijos tikrinimo planu (angl. off-site plan), vertina banko pasirengimą taikyti IRB (AMA) metodą.
11. Baigęs nagrinėti pateiktus dokumentus ir informaciją, Lietuvos bankas, suderinęs su globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija, informuoja banką apie planuojamą tikslinį šio banko inspektavimą. Tikslinis inspektavimas kartu su inspektavimo rezultatų apibendrinimu turi trukti ne ilgiau kaip 2 mėnesius (arba kitą su globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija suderintą laikotarpį). Pranešime apie numatomą tikslinį inspektavimą Lietuvos bankas gali pareikalauti nedelsiant pateikti papildomą informaciją ir dokumentus, reikalingus rengiantis tiksliniam inspektavimui. Tikslinis inspektavimas organizuojamas mutatis mutandis laikantis Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių inspektavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 03-43 „Dėl Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių inspektavimo nuostatų“ (toliau – Inspektavimo nuostatai), kiek jie neprieštarauja šio dokumento nuostatoms.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-342, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20968
12. Sprendimas nesuteikti bankui galimybės taikyti IRB (AMA) metodą gali būti priimamas, kai:
12.2. atlikus IRB (AMA) metodo tvirtinimo plane numatytus darbus, nustatoma, kad bankas neatitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriuje ir (arba) trečios dalies III antraštinės dalies 4 skyriuje nustatytų sąlygų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-342, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20968
III SKIRSNIS
LEIDIMO BANKUI, NETURINČIAM NEI GLOBOJANČIO (PATRONUOJANČIO) BANKO, NEI KONTROLIUOJAMŲ FINANSŲ ĮMONIŲ ES VALSTYBĖSE NARĖSE, TAIKYTI IRB (AMA) METODĄ IŠDAVIMO PRINCIPAI
14. Leidimo taikyti IRB (AMA) metodą išdavimo etapai (etapai parodyti 1 priede):
14.1. Ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki 14.2 punkte nurodyto prašymo pateikimo dienos bankas turi Lietuvos bankui pranešti apie ketinimus taikyti IRB (AMA) metodą. Kartu su pranešimu Lietuvos bankui turi būti nurodyta data, kada bus pateiktas prašymas, nurodytas 14.2 punkte, ir pateiktas IRB metodo, taikomo skaičiuojant kapitalo pakankamumą, įgyvendinimo planas (tuo atveju, kai bankas kreipiasi dėl leidimo taikyti IRB metodą išdavimo). IRB metodo įgyvendinimo plano reikalavimai išvardyti 18.1.2 punkte. Apie IRB metodo įgyvendinimo plano pakeitimus ar neįgyvendintas plano dalis bankas privalo nedelsdamas raštu informuoti Lietuvos banką.
14.2. 14.1 punkte nurodytą dieną Lietuvos bankui pateikiamas banko prašymas išduoti leidimą taikyti IRB (AMA) metodą ir motyvacinis laiškas, kuriame turi būti patvirtinta, kad prie prašymo pridedami autentiški dokumentai, o juose išdėstyta informacija yra tikra (tinkama, pateikta nepraleidžiant reikšmingų faktų ir aplinkybių) ir teisinga (t. y. neklaidinanti). Kartu su prašymu leisti taikyti IRB metodą turi būti pateikta informacija ir dokumentai, nurodyti III skyriaus IV skirsnyje, o kreipiantis su prašymu leisti taikyti AMA metodą – informacija ir dokumentai, nurodyti III skyriaus V skirsnyje. Lietuvos bankui pateikiami su banko IRB (AMA) metodu susiję dokumentai turi būti patvirtinti atitinkamo banko valdymo organo, struktūrinio padalinio arba komiteto.
14.3. Per 1 mėnesį nuo 14.2 punkte nurodyto prašymo, dokumentų ir informacijos gavimo dienos Lietuvos bankas įvertina, ar jie pakankamai išsamūs, kad Lietuvos bankas galėtų įvertinti banko pasirengimą įgyvendinti IRB (AMA) metodą. Išnagrinėjęs pateiktą prašymą, dokumentus ir informaciją, Lietuvos bankas pateikia bankui atsakymą, ar pateikta informacija ir dokumentai yra pakankamai išsamūs, ir nurodo (jeigu reikia) sprendimui išduoti leidimą arba neišduoti leidimo taikyti IRB (AMA) metodą priimti trūkstamą informaciją ir dokumentus arba kitus taisytinus trūkumus.
14.4. Jei Lietuvos bankas nustato, kad pateikti dokumentai ir informacija nepakankamai išsamūs, bankas turi Lietuvos bankui pateikti trūkstamą Lietuvos banko nurodytą informaciją ir dokumentus arba ištaisyti kitus Lietuvos banko nurodytus trūkumus. Lietuvos bankas priima nagrinėti banko prašymą, kai šis pateikia Lietuvos bankui trūkstamą Lietuvos banko nurodytą informaciją ir dokumentus arba ištaiso kitus Lietuvos banko nurodytus trūkumus.
14.5. Lietuvos bankas, priėmęs nagrinėti banko prašymą, per 6 mėnesius turi priimti sprendimą išduoti leidimą arba neišduoti leidimo taikyti IRB (AMA) metodą skaičiuojant kapitalo pakankamumą. Lietuvos bankas sudaro IRB (AMA) metodo tvirtinimo planą, apimantį:
14.5.3. preliminarios išvados dėl sprendimo išduoti leidimą arba neišduoti leidimo taikyti IRB (AMA) metodą skaičiuojant kapitalo pakankamumą parengimą; pokalbius su banku dėl preliminarios išvados išduoti leidimą arba neišduoti leidimo taikyti IRB (AMA) metodą;
14.5.4. galutinio sprendimo išduoti leidimą arba neišduoti leidimo taikyti IRB (AMA) metodą skaičiuojant kapitalo pakankamumą parengimą;
14.6. Ne ilgiau kaip 2 mėnesius, skaičiuojant nuo tada, kai Lietuvos bankas priima nagrinėti banko prašymą, Lietuvos bankas, vadovaudamasis savo sudarytu gautų dokumentų ir informacijos tikrinimo planu, vertina banko pasirengimą taikyti IRB (AMA) metodą.
14.7. Baigęs nagrinėti pateiktus dokumentus ir informaciją, kaip numatyta 14.6 punkte, Lietuvos bankas ne vėliau kaip prieš 2 savaites informuoja banką apie planuojamą tikslinį banko inspektavimą. Tikslinis banko inspektavimas kartu su inspektavimo rezultatų apibendrinimu turi trukti ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Pranešime apie numatomą tikslinį banko inspektavimą, Lietuvos bankas gali pareikalauti nedelsiant pateikti papildomą informaciją ir dokumentus, reikalingus rengiantis tiksliniam inspektavimui. Tikslinis inspektavimas organizuojamas mutatis mutandis laikantis Inspektavimo nuostatų, kiek jie neprieštarauja šios tvarkos nuostatoms.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-342, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20968
14.8. Atlikęs 14.5.2 punkte numatytus darbus, ne vėliau kaip per 2 savaites Lietuvos bankas parengia preliminarią išvadą dėl leidimo taikyti IRB (AMA) metodą išdavimo ir kartu su šią išvadą pagrindžiančiais komentarais pateikia bankui.
14.9. Bankas, susipažinęs su Lietuvos banko preliminaria išvada dėl leidimo taikyti IRB (AMA) metodą išdavimo ir ją pagrindžiančiais komentarais, per 2 savaites gali pateikti Lietuvos bankui motyvuotas pastabas ir kitus paaiškinimus.
14.10. Ne vėliau kaip po mėnesio nuo preliminarios išvados pateikimo bankui dienos (tačiau ne vėliau kaip 6 mėnesiai iki metodo taikymo pradžios) priimamas ir pateikiamas bankui galutinis sprendimas dėl leidimo taikyti IRB (AMA) metodą išdavimo arba neišdavimo. Jei priimamas sprendimas neleisti taikyti IRB (AMA) metodo, bankas, ištaisęs trūkumus, gali iš naujo pateikti prašymą Lietuvos bankui pagal 14.2 punkte nustatytus reikalavimus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-63, 2012-03-15, Žin., 2012, Nr. 35-1768 (2012-03-24), i. k. 112505ANUTA00003-63
15. Priimdamas sprendimą išduoti leidimą taikyti IRB metodą, Lietuvos bankas atsižvelgia ne tik į gautą informaciją ir dokumentus, nurodytus III skyriaus III skirsnyje, tikslinio inspektavimo rezultatus, kaip numatyta 14.7 punkte, bet ir į banko planuojamo taikyti IRB metodo praktinį patikimumą.
16. Sprendimas nesuteikti bankui leidimo taikyti IRB (AMA) metodą gali būti priimamas, kai:
16.2. atlikus IRB (AMA) metodo tvirtinimo plane numatytus darbus, nustatoma, kad bankas neatitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriuje ir (arba) trečios dalies III antraštinės dalies 4 skyriuje nustatytų sąlygų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-342, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20968
17. Atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (pvz., jei reikia pratęsti arba atlikti papildomą tikslinį inspektavimą), 14 punkte nurodyti leidimo taikyti IRB (AMA) metodą išdavimo etapai gali būti keičiami (keičiama jų trukmė, praleidžiami ar įtraukiami nauji etapai). Apie tokius leidimo taikyti IRB (AMA) metodą išdavimo etapų pakeitimus Lietuvos bankas iš anksto informuoja banką.
III SKYRIUS
PATEIKIAMI DOKUMENTAI IR INFORMACIJA
IV SKIRSNIS
INFORMACIJA IR DOKUMENTAI, PATEIKIAMI SU PRAŠYMU IŠDUOTI LEIDIMĄ TAIKYTI IRB METODĄ
18. Lietuvos bankui turi būti pateikta tokia su banko IRB metodu susijusi informacija:
18.1. Bendroji informacija, kuri apibendrintų IRB metodo įgyvendinimą:
18.1.1. prašymas, kuriame turi būti nurodyta, kokius metodus, kokioms pozicijoms, verslo padaliniams prašoma leisti taikyti, įskaitant prašomas leisti taikyti nuolatines išimtis;
18.1.2. išsamus IRB metodo įgyvendinimo plano etapų aprašymas:
18.1.2.1. kada, kieno, kokie darbai įgyvendinant IRB metodą jau yra atlikti, atliekami šiuo metu ir planuojami atlikti reitingų sistemų, personalo mokymo ir kitose srityse;
18.1.2.3. kaip bus užtikrinta, kad projektui įgyvendinti bus skirta pakankamai lėšų, kitų išteklių ir pan.;
18.1.2.4. kada, kokioms pozicijų grupėms, kokiuose verslo padaliniuose numatoma taikyti IRB metodą, kokios reitingų sistemos taikomos ar ketinamos taikyti šioms pozicijų grupėms ar verslo padaliniuose, kokia dalis pagal riziką įvertintos pozicijų vertės bus vertinama taikant IRB metodą kiekvieno IRB metodo įgyvendinimo etapu;
18.1.3. pozicijų priskyrimo atitinkamoms pozicijų grupėms ir pogrupiams (išskiriant specializuoto skolinimo pozicijas, mažmeninių pozicijų grupės pogrupius, įsigytas įmonių ir mažmenines gautinas sumas ir t. t.) principai, taikomi priskyrimo kriterijai;
18.1.4. visų naujų kapitalo pakankamumo reikalavimų įgyvendinimo planas (įskaitant banko vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesą ir informacijos atskleidimą, kaip apibrėžta Lietuvos banko ir Europos Sąjungos teisės aktuose);
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-342, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20968
18.1.5. banko organizacinės struktūros teikiant pozicijas, valdant kredito riziką, paskirstant kapitalą, apibūdinimas ir planuojami reikšmingi banko organizacinės struktūros pakeitimai;
18.2. Savęs vertinimas:
18.2.1. Bankas turi pateikti dokumentus ir informaciją, įrodančius, kad banke buvo atliktas savęs vertinimas, kaip planuojamas taikyti IRB metodas atitinka Lietuvos banko reikalavimus, ir atskleidžiančius tokio vertinimo rezultatus, IRB metodo trūkumus, jų reikšmingumo įvertinimą, planą šalinti trūkumus ir kaip jis įgyvendinamas.
18.2.2. Savęs vertinimas turi apimti:
18.2.2.1. bendrą vertinimą (kaip įvairios IRB reitingų sistemos, modeliai ir procesai dera tarpusavyje, ar tinkama IRB metodo taikymui banko organizacinė struktūra ir pan.); taip pat turi būti pateikiama informacija, kas atliko savęs vertinimą;
18.3. Dokumentai ir informacija apie:
18.3.2. tai, kaip laikomasi reikalavimo naudoti vidaus reitingų sistemas kitoje banko veikloje (ne tik skaičiuojant kapitalo pakankamumą) (angl. use test). Bankas turi įrodyti, kad vidaus reitingai, PD, LGD ir CF, naudojami skaičiuojant kapitalo pakankamumą, su tuo susijusios sistemos ir procesai vaidina esminį vaidmenį valdant kredito riziką banke, priimant verslo sprendimus, teikiant paskolas ir pan. T. y. bankas turi įrodyti Lietuvos bankui, kad visos minėtos sistemos ir procesai nenaudojami išskirtinai tik skaičiuojant kapitalo pakankamumą. Pateikti dokumentai ir informacija turi atskleisti:
18.3.2.1. IRB metodo priemonių, procedūrų naudojimą:
18.3.2.1.7. valdybos informavimo apie kredito riziką sistemoje (pateikti visų ataskaitų sąrašą ir trumpą kiekvienos apibūdinimą);
18.3.2.2. ar reitingų sistemos, kredito rizikos parametrai, naudojami skaičiuojant kapitalo pakankamumą, ir su tuo susijusios sistemos ir procesai vaidina esminį vaidmenį 18.3.2.1 punkte nurodytuose banko procesuose;
18.3.2.3. kaip bankas įgyvendina patirties taikant reitingų sistemą reikalavimą (angl. experience test):
18.3.2.3.1. ar bankas, vertindamas atitinkamų pozicijų grupes pagal IRB metodą, naudojo reikalavimus atitinkančias reitingų sistemas ne mažiau kaip trejus metus iki tol, kol jam bus suteikta teisė taikyti IRB metodą;
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-342, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20968
18.3.2.3.2. ar bankas, teikdamas prašymą naudoti paties apskaičiuotus LGD ir (arba) CF centrinės valdžios ir centrinių bankų, institucijų ir įmonių pozicijų grupėms, gali įrodyti, kad jis, kiekybiškai vertindamas LGD ir (arba) CF, laikėsi Reglamente (ES) Nr. 575/2013 numatytų LGD ir (arba) CF kiekybinio įvertinimo reikalavimų ne mažiau kaip trejus metus iki tol, kol jam bus suteikta teisė naudoti paties apskaičiuotus LGD ir (arba) CF.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-342, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20968
18.3.3. duomenų valdymą:
18.3.3.1. apibendrinti duomenų valdymą banke (duomenų valdymo architektūros diagrama, apimanti duomenų rinkimą, saugojimą, sujungimą skaičiuojant kapitalo pakankamumą, jos apibūdinimas);
18.3.3.2. aprašyti, kaip įgyvendinami IRB metodo reikalavimai duomenims, kaip užtikrinamas duomenų išsamumas, kokybė, tikslumas, tinkamumas ir reprezentatyvumas;
18.4. IRB metodo įtaka kapitalo pakankamumui. Apie kiekvieną verslo padalinio ir pozicijų grupės derinį Lietuvos bankui turi būti pateikta tokia informacija:
18.4.2. glaustas verslo padalinio paskolų portfelio struktūros ir aptariamai pozicijų grupei priklausančių produktų apibūdinimas.
18.4.3. planuojami taikyti kredito rizikos kapitalo poreikio skaičiavimo metodai, kokias nuolatines išimtis prašoma leisti taikyti.
18.5. Išsami informacija apie kiekvieną IRB metodo reitingų sistemą:
18.5.1. Bendras reitingų sistemos apibūdinimas:
18.5.1.8. pagal riziką įvertinta pozicijų, kurioms taikoma reitingų sistema, vertė (pagal esamus reikalavimus ir pagal planuojamus taikyti);
18.5.1.10. įsipareigojimų neįvykdymo atvejų skaičius (pateikti visus turimus mėnesinius duomenis, t. y. kiek kiekvieną mėnesį buvo įsipareigojimų neįvykdymo atvejų);
18.5.2. Reitingų sistemos struktūros ir priskyrimo proceso apibūdinimas:
18.5.2.2. reitingų sistemos metodologinis pagrindas (ekspertų, statistinis ar mišrus), jo apibūdinimas, pagrindimas;
18.5.2.3. detalus reitingų skalės apibūdinimas, naudotos metodikos nustatant reitingų skalės rangų ar rizikos grupių skaičių;
18.5.2.4. skolininkų ar pozicijų homogeniškumo tuose pačiuose ranguose ar rizikos grupėse ir skirtingų rangų ar rizikos grupių diferenciacijos analizė;
18.5.2.5. vidaus ir išorės modeliai, taikomi reitingų sistemoje, detalus jų apibūdinimas, jų reikšmės reitingų sistemai įvertinimas;
18.5.2.6. jei yra modelių, sukurtų viename verslo padalinyje, tačiau taikomų kituose verslo padaliniuose, informaciją apie:
18.5.2.6.1. kokie tai modeliai, kuriuose verslo padaliniuose sukurti ir kuriuose verslo padaliniuose taikomi;
18.5.2.6.2. kaip buvo įvertintas ir nuolat užtikrinamas tokių modelių tinkamumas kitiems verslo padaliniams;
18.5.2.7. skolininkų ar pozicijų priskyrimų rangams arba rizikos grupėms proceso peržiūrėjimo ir priskyrimų atnaujinimo apibūdinimas;
18.5.2.10. kita su reitingų sistemos struktūra ir priskyrimo procesu susijusi informacija, siekiant įvertinti, ar reitingų sistemos struktūra ir priskyrimo procesas atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus reikalavimus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-342, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20968
18.5.3. Informacija apie įvesties duomenis:
18.5.3.1. data, kada ir kokie vidaus duomenys pradėti naudoti skaičiuojant PD, LGD ir CF arba kitus kredito rizikos parametrus;
18.5.3.3. ar naudojami išorės duomenys, jei taip, kokie tai duomenys; kiek, palyginti su vidaus duomenimis, reitingų sistema priklausoma nuo išorės duomenų;
18.5.3.4. kai naudojami bendri kelių bankų duomenys, nurodyti, kaip bankas ketina įgyvendinti nuoseklumo naudojant šiuos bendrus duomenis reikalavimą (t. y. ar numatoma ir toliau naudoti bendrus grupės duomenis; kokie numatomi pokyčiai ir kokios šių pokyčių priežastys; kokiu būdu ketinama atlikti statistinės duomenų bazės korekcijas ir pan.);
18.5.4. Kiekybinis kredito rizikos parametrų vertinimas:
18.5.4.1. kaip nustatomi kredito rizikos parametrai (PD, LGD, CF arba kiti kredito rizikos parametrai) ir jų apibrėžimai.
18.5.4.2. kokie metodai, modeliai taikomi nustatant kredito rizikos parametrus (PD, LGD, CF arba kitus kredito rizikos parametrus):
18.5.4.2.2. kokie ir kaip naudojami ekspertų vertinimai, koreguojant gautus kredito rizikos parametrus;
18.5.4.4. visa turima informacija apie reitingų sistemos kiekvieno rango ar rizikos grupės kredito rizikos parametrus (apskaičiuotus ir faktinius rodiklius);
18.5.4.5. kredito rizikos parametrų, naudojamų vidaus poreikiams valdant kredito riziką ir naudojamų skaičiuojant kapitalo pakankamumą, skirtumai;
18.5.4.6. kita su kiekybiniu kredito rizikos parametrų vertinimu susijusi informacija, siekiant įvertinti, ar kiekybinis kredito rizikos parametrų vertinimas atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus reikalavimus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-342, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20968
18.6. IRB metodo patikimumo vertinimas (angl. validation):
18.6.1. Pateikti su atliktu IRB metodo patikimumo vertinimu susijusią informaciją, laikantis Patikimumo vertinimo ir jo tikrinimo nuostatų reikalavimų.
18.6.2. Apibendrinti IRB metodo patikimumo vertinimo procesą ir jo elementus (naudotinus duomenis, taikytinus metodus, jų pagrindimą, patikimumo vertinimo proceso mastą, atsakomybę, atskaitomybę, nepriklausomybę, dokumentavimą, reguliarumą, rezultatus ir veiksmus, atsižvelgiant į gautus rezultatus).
18.6.3. Apibūdinti, kaip banke vertinamas modelių ir sistemų patikimumas: kaip vertinama reitingų sistemų ir (arba) modelių diskriminacinė galia (angl. discriminative power), kredito rizikos parametrų vertinimo (angl. calibration) tikslumas, ypač žemo įsipareigojimų neįvykdymo lygio portfelių.
18.6.4. Pagal kiekvieną reitingų sistemą pateikti tokią informaciją:
18.6.4.2. asmens, patvirtinusio reitingų sistemos patikimumo vertinimą, vardas, pavardė ir einamos pareigos;
18.6.4.3. paskutinio atlikto reitingų sistemos patikimumo vertinimo santrauka:
18.6.4.3.1. atlikti darbai, siekiant įvertinti ir užtikrinti reitingų sistemos (modelių), įvesties duomenų tikslumą, patikimumą;
18.6.4.3.2. su kokiais vidaus ar išorės ribiniais dydžiais (angl. benchmark) buvo lyginama reitingų sistema (modeliai), atliktos lyginamosios analizės rezultatai;
18.6.4.3.3. statistinės priemonės (testai), taikytos vertinant reitingų sistemos (modelių) diskriminacinę galią, tokių tikrinimų rezultatai, įskaitant informaciją apie banko nustatytų limitų, ribų pažeidimus;
18.6.4.3.4. statistinės priemonės (testai), taikytos nustatant kredito rizikos parametrų vertinimo tikslumą, tokių tikrinimų rezultatai, įskaitant informaciją apie banko nustatytų limitų, ribų pažeidimus;
18.6.5. Nurodyti, kaip banko valdyba užtikrina, kad reitingų sistemų ir (arba) modelių rezultatai bus patikimi ir tinkami priimant verslo sprendimus.
18.7. Bendrojo valdymo ir priežiūros įvertinimas (informacija, susijusi su valdybos atsakomybe, kredito rizikos kontrolės padalinio atsakomybe ir atskaitomybe, vidaus kredito rizikos ataskaitų teikimu, banko veiklą papildančių paslaugų pirkimu, vidaus auditu).
18.8. Kita, banko nuomone, svarbi informacija ir dokumentai, kurie padėtų atskleisti banko pasirengimą taikyti IRB metodą, ir nustatyti, ar laikomasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus reikalavimų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-342, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20968
V SKIRSNIS
DOKUMENTAI IR INFORMACIJA, PATEIKIAMI SU PRAŠYMU IŠDUOTI LEIDIMĄ TAIKYTI AMA METODĄ
19. Lietuvos bankui kartu su prašymu, kuriame nurodoma, kokiems finansinės grupės verslo padaliniams prašoma leisti taikyti AMA metodą, turi būti pateikta ši su banko AMA metodu susijusi informacija:
19.1. operacinės rizikos vertinimo sistemos (įskaitant taikomus modelius) dokumentacija, kurios minimalų turinį sudaro šie dokumentai:
19.1.1. visų banko turimų vidaus dokumentų, susijusių su teikiama paraiška, sąrašas ir trumpas jų turinio aprašymas;
19.1.2. ataskaita, paaiškinanti, kokios operacijos ir (ar) operacinės rizikos rūšys yra vertinamos taikant AMA modelius;
19.1.3. trumpas visų taikomų modelių aprašymas, į kurį įtraukiamas naudojamų duomenų, pagrindinių AMA elementų (t. y. vidaus ir išorės duomenų, scenarijų analizės ir veiksnių, susijusių su verslo aplinka bei vidaus kontrolės sistemomis) aprašymas; sąvokų, klasifikavimo kategorijų, taikomų metodų, kiekybinių ir kokybinių vertinimų aprašymas;
19.1.4. operacinei rizikai padengti reikalingo kapitalo poreikio paskirstymas finansinės grupės viduje ir naudos, gaunamos dėl diversifikacijos (jei naudojama) poveikio, įvertinimas;
19.1.5. kai bankas numato neskaičiuoti kapitalo, reikalingo tikėtiniems nuostoliams padengti, poreikio, turi būti pateikti banko vidaus dokumentai, kuriuose apibrėžta tikėtinų operacinės rizikos nuostolių įvertinimo ir fiksavimo tvarka ir pateiktas paaiškinimas, kaip tikėtinų nuostolių padengimo mechanizmas atitinka Patikimumo vertinimo ir jo tikrinimo nuostatose nustatytas sąlygas;
19.2. informacija apie operacinės rizikos vertinimo sistemos kontrolės aplinką, įgyvendinimo procedūras ir IT infrastruktūrą:
19.2.1. banko vidaus valdymo struktūros apžvalga (valdymo organų funkcijų ir atsakomybės pasiskirstymas, vidaus audito vaidmuo, rizikos valdymo struktūra);
19.3. AMA metodo įgyvendinimo planas ir informacija apie nuolat taikomas išimtis dėl AMA metodo taikymo (jei planuojama taikyti tokias išimtis). Bankas turi pateikti vidaus taisykles kartu su nurodytais įgyvendinimo terminais, apimančias tokias sritis:
19.4. informacija apie atliktą vidaus patikimumo vertinimą ir veiksmų nustatytiems trūkumams šalinti planas, nurodant veiksmų įgyvendinimo terminus. Šis vertinimas turi apimti:
19.5. AMA metodo pakeitimų politika, atitinkanti 2 priede nustatytus reikalavimus.
Papildyta punktu:
Nr. 03-63, 2012-03-15, Žin., 2012, Nr. 35-1768 (2012-03-24), i. k. 112505ANUTA00003-63
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-63, 2012-03-15, Žin., 2012, Nr. 35-1768 (2012-03-24), i. k. 112505ANUTA00003-63
20. Siekiant efektyviai įvertinti banko operacinės rizikos vertinimo sistemos tinkamumą naudoti skaičiuojant kapitalo pakankamumą, paraiškos nagrinėjimo metu bankas gali būti paprašytas pateikti tokią papildomą informaciją apie AMA metodą (neapsiribojant žemiau pateikiamu sąrašu):
20.3. informaciją apie tai, kaip pasiekiamas patikimumo standartas, lyginamas su 99,9 proc. pasikliautinuoju intervalu per vienerių metų laikotarpį; jei bankas atlieka pradinius skaičiavimus naudodamas žemesnį pasikliautinąjį intervalą, o vėliau didina šį intervalą iki reikalaujamo, bankas turi sugebėti pateikti informaciją, įrodančią, kad tam tikslui taikomi skaidrūs metodai ir gaunami patikimi modelio išvesties rezultatai;
20.4. informaciją apie tai, kaip modelyje įvertinamas draudimo ir kitų rizikos perkėlimo priemonių poveikis;
20.5. AMA modelio vidaus patikimumo vertinimo proceso aprašymą (įskaitant kriterijus, kuriais remiantis priimami sprendimai dėl to, ar susiklosčiusioje situacijoje pakanka (nepakanka) vidaus duomenų skaičiuojant operacinės rizikos įverčių parametrus);
20.6. Neteko galios nuo 2012-03-25
Punkto naikinimas:
Nr. 03-63, 2012-03-15, Žin. 2012, Nr. 35-1768 (2012-03-24), i. k. 112505ANUTA00003-63
21. Bankas, jau turintis anksčiau išduotą leidimą taikyti AMA metodą, kreipiasi į Lietuvos banką su prašymu išduoti leidimą taikyti AMA metodą su papildymais ir (arba) reikšmingais AMA metodo pakeitimais, turi pateikti tik informaciją pagal 2 priedo reikalavimus.
Papildyta punktu:
Nr. 03-63, 2012-03-15, Žin., 2012, Nr. 35-1768 (2012-03-24), i. k. 112505ANUTA00003-63
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
22. Šios tvarkos nuostatos turi būti taikomos:
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-63, 2012-03-15, Žin., 2012, Nr. 35-1768 (2012-03-24), i. k. 112505ANUTA00003-63
22.2. keičiant leidimą taikyti IRB metodą (pvz., kai bankas siekia pradėti naudoti paties apskaičiuotus LGD ir (arba) CF); kai bankas siekia taikyti IRB metodą verslo padaliniuose, naujiems produktams, kuriems buvo taikomas standartizuotas kredito rizikos vertinimo metodas);
22.3. išduodant leidimą taikyti AMA metodą su papildymais ir (arba) reikšmingais AMA metodo pakeitimais.
Papildyta punktu:
Nr. 03-63, 2012-03-15, Žin., 2012, Nr. 35-1768 (2012-03-24), i. k. 112505ANUTA00003-63
Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą
kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį
operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo
tvarkos 1 priedas
LEIDIMO TAIKYTI IRB (AMA) METODĄ IŠDAVIMO ETAPŲ SCHEMA
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. 03-63, 2012-03-15, Žin., 2012, Nr. 35-1768 (2012-03-24), i. k. 112505ANUTA00003-63
Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą
kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį
operacinės rizikos vertinimo metodą
išdavimo tvarkos
2 priedas
(Lietuvos banko valdybos 2012 m. kovo 15 d.
nutarimo Nr. 03-63 redakcija)
MINIMALŪS PAŽANGAUS OPERACINĖS RIZIKOS VERTINIMO (AMA) METODO PAPILDYMŲ IR PAKEITIMŲ REIKALAVIMAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Minimalūs pažangaus operacinės rizikos vertinimo (AMA) metodo papildymų ir pakeitimų reikalavimai parengti atsižvelgus į Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) 2012 m. sausio 6 d. Pažangaus operacinės rizikos vertinimo (AMA) metodo papildymų ir pakeitimų gairėse (angl. EBA Guidelines on Advanced Measurement Approach (AMA) – Extensions and Changes) pateiktas rekomendacijas.
2. Šio dokumento nuostatos taikomos bankams, kurie planuoja taikyti AMA metodą arba jau yra gavę leidimą jį taikyti operacinės rizikos kapitalo poreikiui apskaičiuoti. Bankai, turintys globojančius (patronuojančius) bankus kitose ES valstybėse narėse, kurie planuoja taikyti AMA metodą arba jau yra gavę leidimą jį taikyti operacinės rizikos kapitalo poreikiui apskaičiuoti, nerengia atskiros AMA metodo pakeitimų politikos, tačiau turi įrodyti Lietuvos bankui, kad sugebės taikyti globojančio (patronuojančio) banko AMA metodo pakeitimų politiką.
3. Šio dokumento II skyriuje pateikiami bankų AMA metodo pakeitimų politikai taikomi reikalavimai, III skyriuje pateikiamos AMA metodo pakeitimų klasifikavimo pagal jų svarbą kategorijos ir klasifikavimo reikalavimai, IV skyriuje nustatyti klasifikuojant AMA metodo pakeitimus naudojami kriterijai, V skyriuje nustatyti reikalavimai, kurių turi laikytis bankas, informuodamas Lietuvos banką apie AMA metodo papildymus ir pakeitimus, ir Lietuvos banko veiksmai, kurių jis gali imtis susipažinęs su banko pateikta informacija.
II. AMA METODO PAKEITIMŲ POLITIKAI TAIKOMI REIKALAVIMAI
4. Banke turi būti tinkamai įgyvendinta banko valdybos patvirtinta AMA metodo pakeitimų politika, įskaitant vidaus procedūras ir atsakomybės pasiskirstymą, remiantis kuriuo:
4.1. atliekamas AMA metodo papildymų ir pakeitimų atitikties įvertinimas siekiant juos pripažinti patikimais ir tinkamais naudoti, atsižvelgus į finansinės grupės organizacinę struktūrą ir pasirinkto AMA metodo ypatumus;
5. Bankas AMA metodo pakeitimų politikoje aprašo principus ir procedūras, naudojamus planuojamiems AMA metodo papildymams ir pakeitimams klasifikuoti ir įgyvendinti, atsižvelgdamas į III skyriaus reikalavimus.
6. Bankas pasirenka ir AMA metodo pakeitimų politikoje dokumentuoja tinkamus kriterijus galimiems pakeitimams klasifikuoti, atsižvelgdamas į IV skyriaus reikalavimus, ir atskleidžia informaciją apie tai, kaip nustatytų kategorijų AMA metodo papildymų ir pakeitimų įgyvendinimas suderinamas su banko vidaus valdymo sistema ir AMA modelio struktūra.
7. Banko AMA metodo pakeitimų politikoje numatoma, kas atliks planuojamų AMA metodo papildymų ir reikšmingų AMA metodo pakeitimų nepriklausomą peržiūrą – vidaus audito padalinys ar audito įmonė.
8. Bankas turi periodiškai, bent 1 kartą per kalendorinius metus, peržiūrėti ir prireikus patikslinti savo AMA metodo pakeitimų politiką, įvertinus banko vidaus valdymo arba AMA modelio struktūros pasikeitimus.
III. AMA METODO PAPILDYMŲ IR PAKEITIMŲ KLASIFIKAVIMO REIKALAVIMAI
10. AMA metodo papildymai ir pakeitimai AMA metodo pakeitimų politikoje klasifikuojami pagal svarbą į šias kategorijas (nuo pačių reikšmingiausių iki mažiausiai reikšmingų):
11. Banko AMA metodo pakeitimų politikoje turi būti numatytos visos keturios AMA metodo papildymų ir pakeitimų kategorijos.
12. Kiekvieno numatomo AMA metodo pakeitimo priskyrimas tam tikrai kategorijai atliekamas tik tada, kai įvertinamas jo galimas sąryšis ne tik su kitais anksčiau atliktais pakeitimais, bet ir su tais pakeitimais, kurie įsigalioja tuo pačiu metu, ir su pakeitimais, kuriuos numatoma atlikti ateityje.
13. Kai AMA metodo pakeitimas, vertinant jį pagal kiekybinį poveikį operacinės rizikos kapitalo poreikiui ir vertinant pagal kokybinius klasifikavimo kriterijus, skiriasi, bankas turi priskirti šį AMA metodo pakeitimą didesnės svarbos kategorijai.
14. Nesvarbu, pagal kuriuos banko AMA metodo pakeitimų politikoje nustatytus kriterijus bankas klasifikuoja galimus AMA metodo pakeitimus, Lietuvos bankas, peržiūrėjęs faktinio AMA metodo pakeitimo klasifikavimą, gali priskirti jį didesnės svarbos kategorijai ir taikyti atitinkamas procedūras, kaip nustatyta V skyriuje.
IV. AMA METODO PAPILDYMŲ IR PAKEITIMŲ KLASIFIKAVIMO KRITERIJAI
15. Šiame skyriuje pateiktas galimų AMA metodo papildymų ir pakeitimų klasifikavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Bankas taiko visus arba tik dalį iš pateiktų kriterijų, kurie atitinka jo specifinį AMA metodą, taip pat gali įtraukti į savo AMA metodo pakeitimų politiką papildomus kriterijus, pagal kuriuos bus klasifikuojami galimi AMA metodo papildymai ir pakeitimai.
1. AMA metodo papildymai
16. AMA metodo papildymai gali būti susiję su papildomų elementų įdiegimu į kiekybinę AMA metodo vertinimo sistemą ir su AMA metodo taikymo masto finansinėje grupėje pasikeitimu.
17. AMA metodo papildymų, susijusių su papildomų elementų įdiegimu į kiekybinę AMA metodo vertinimo sistemą, kriterijai:
17.1. pirmą kartą pradedamas taikyti AMA metodu apskaičiuoto kapitalo mažinimas dėl didžiausios tikėtinos nuostolio padengimo sumos ribos pripažinimo, t. y. kai planuojama kapitalo poreikį skaičiuoti vien tik netikėtam nuostoliui padengti, jeigu tenkinami Patikimumo vertinimo ir jo tikrinimo nuostatų III skyriaus VIII skirsnio 1 dalies reikalavimai;
17.2. pirmą kartą pradedamos naudoti draudimo ir kitos rizikos perkėlimo priemonės, dėl kurių pripažinimo gali būti mažinamas AMA metodu apskaičiuotas kapitalas, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 323 straipsniu;
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-342, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20968
17.3. pirmą kartą pradedama vertinti nauda, gaunama dėl diversifikacijos poveikio taikant AMA metodą;
18. AMA metodo papildymų, susijusių su AMA metodo taikymo masto finansinėje grupėje pasikeitimu, kriterijai:
18.1. AMA metodo taikymo finansinėje grupėje pasikeitimai, atsirandantys dėl banko sprendimo pradėti taikyti AMA metodą tose finansinės grupės įmonėse, kurioms iki tol nebuvo suteiktas leidimas taikyti AMA metodą ir jos nebuvo įtrauktos į AMA metodo įgyvendinimo finansinėje grupėje planą, pateiktą kartu su prašymu išduoti leidimą taikyti AMA metodą, vadovaujantis Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarkos 19.3 punktu;
18.2. AMA metodo taikymo finansinėje grupėje pasikeitimai, atsirandantys dėl banko, turinčio leidimą finansinėje grupėje taikyti AMA metodą kartu su bazinio indikatoriaus metodu arba AMA metodą kartu su standartizuotu metodu, kai tenkinamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 314 straipsnyje nustatytos sprendimo pakeisti leidime nurodytą šių metodų taikymo mastą sąlygos, t. y. pradėti taikyti AMA metodą verslo padaliniuose, kurie nebuvo įtraukti į AMA metodo įgyvendinimo finansinėje grupėje planą, pateiktą kartu su prašymu išduoti leidimą taikyti AMA metodą, vadovaujantis Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo nuostatų 19.3 papunkčiu.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-342, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20968
19. 18 punkte nurodyti kriterijai priskiriami AMA metodo papildymų kategorijai tik tada, jeigu jie turi reikšmingą įtaką finansinės grupės rizikos pobūdžiui. Skaičiuodamas operacinės rizikos kapitalo poreikį, bankas turi įvertinti verslo padalinių susijungimus, įsigijimus ir kitus finansinės grupės verslo struktūros pasikeitimus, kurie gali paveikti AMA metodo taikymo mastą. Jeigu toks verslo išplėtimas ir kiti struktūriniai pokyčiai turi tik nežymų poveikį finansinės grupės rizikos pobūdžiui, jie priskiriami svarbių ir (arba) nežymių pakeitimų kategorijai. Tuo atveju bankas gali taikyti pakeitimus be išankstinio Lietuvos banko leidimo, bet turi iš anksto pateikti informaciją Lietuvos bankui apie numatomus svarbius AMA metodo pakeitimus, kaip nustatyta 26 punkte.
2. Reikšmingi AMA metodo pakeitimai
20. Reikšmingų AMA metodo pakeitimų kriterijai:
20.1. operacinės rizikos kapitalo poreikiui apskaičiuoti naudojamų duomenų rinkinio struktūros ir charakteristikų reikšmingi pasikeitimai (pvz., pirmą kartą pradedami naudoti nauji išorės duomenų šaltiniai);
20.2. AMA metodo kiekybinio vertinimo sistemos reikšmingi pasikeitimai, susiję su naujų skaičiavimo metodų naudojimu (pvz., perėjimas nuo duomenimis pagrįsto modelio prie scenarijų analize pagrįsto modelio ir atvirkščiai, keturių pagrindinių AMA metodo elementų lyginamojo svorio pasikeitimai, kiekybinio modelio prielaidų ir parametrų, nuo kurių priklauso operacinės rizikos nuostolių įverčių pasiskirstymas, pasikeitimai) arba svarbiais finansinės grupės struktūros pasikeitimais (pvz., reikšmingų verslo padalinių pašalinimas iš modelio);
20.3. kapitalo poreikio paskirstymo finansinės grupės viduje mechanizmo pakeitimai taikant AMA metodą;
3. Svarbūs AMA metodo pakeitimai
21. Svarbių AMA metodo pakeitimų kriterijai:
21.1. Banko vidaus procedūrų, reglamentuojančių vidaus nuostolio duomenų kaupimą, scenarijų analizės vykdymą, verslo aplinkos ir vidaus kontrolės veiksnių nustatymą, pakeitimai;
21.2. kiekybinio AMA metodo vertinimo sistemos pakeitimai, susiję su skaičiavimo metodų pasikeitimu arba finansinės grupės struktūros pasikeitimais (pvz., operacinės rizikos kapitalo poreikiui apskaičiuoti naudojamų duomenų rinkinio stebėjimo periodo pasikeitimas; kriterijų, pagal kuriuos nustatomos minimalios nuostolių ribos modeliuojant nuostolių įverčių pasiskirstymą pagrindinėje ir didelių nuokrypių zonoje, pasikeitimas; kriterijų, pagal kuriuos apibrėžiami tikėtini nuostoliai, rizikos perkėlimo priemonės ir atskirų operacinės rizikos įverčių koreliacija, kai bankas buvo gavęs leidimą AMA modelyje naudoti šias priemones, pasikeitimas);
21.3. AMA metodui įgyvendinti naudojamų informacinių technologijų sistemų, duomenų administravimo arba atskaitomybės pertvarkymas;
21.5. AMA metodo pakeitimai, dėl kurių susidaro ženklus operacinės rizikos kapitalo poreikio nuokrypis. Nuokrypis skaičiuojamas lyginant operacinės rizikos kapitalo poreikį, gautą naudojant esamą AMA metodą ir siūlomą AMA metodą po pakeitimų. Kai leidimas taikyti AMA metodą yra suteiktas finansinei grupei, nuokrypis skaičiuojamas finansinės grupės mastu. Kai vertinamas operacinės rizikos kapitalo poreikio nuokrypis finansinėje grupėje, turinčioje globojantį (patronuojantį) banką kitoje ES valstybėje narėje arba finansinėje grupėje, neturinčioje globojančio (patronuojančio) banko kitoje ES valstybėje narėje, tačiau turinčioje kontroliuojamas finansų įmones ES valstybėse narėse, Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su globojančių (patronuojančių) bankų priežiūros institucijomis ir priimančiųjų šalių priežiūros institucijomis (kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į tai, ar Lietuvos bankas yra priimančiosios šalies priežiūros institucija ar globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija), gali nustatyti minimalią ribą, nuo kurios operacinės rizikos kapitalo poreikio nuokrypis laikomas ženkliu.
4. Nežymūs AMA metodo pakeitimai
22. Visi AMA metodo papildymai ir pakeitimai, kurie neatitinka banko AMA metodo pakeitimų politikoje nustatytų kriterijų, pagal kuriuos jie turi būti priskirti papildymų, reikšmingų ir (arba) svarbių pakeitimų kategorijai, kaip tai apibrėžta 16–21 punktuose, ir kurie nebūtų priskirti minėtoms kategorijoms net ir įvertinus jų tarpusavio sąryšį, laikomi nežymiais AMA metodo pakeitimais.
V. INFORMACIJOS APIE AMA METODO PAPILDYMUS IR PAKEITIMUS PATEIKIMAS LIETUVOS BANKUI IR JOS VERTINIMAS
1. AMA metodo papildymai ir reikšmingi AMA metodo pakeitimai
23. Bankas, planuojantis papildyti ir (arba) reikšmingai pakeisti AMA metodą, turi iš anksto, ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki planuojamų AMA metodo papildymų arba reikšmingų AMA metodo pakeitimų įgyvendinimo pradžios, pateikti Lietuvos bankui prašymą išduoti leidimą juos taikyti ir pateikti šiuos dokumentus, kurių pagrindu vertinama, ar po pakeitimų banko taikomas AMA metodas ir toliau atitiks Lietuvos banko teisės aktuose nustatytus reikalavimus:
23.2. trumpą planuojamo AMA metodo papildymo arba reikšmingo AMA metodo pakeitimo aprašymą, kuriame atskleidžiama pakeitimo esmė, nurodoma planuojama įgyvendinimo pradžios data;
23.3. planuojamo AMA metodo papildymo arba reikšmingo AMA metodo pakeitimo pagrindimą, tikslus ir tikėtiną poveikį AMA metodo operacinės rizikos kapitalo poreikio dydžiui;
24. Gavęs banko prašymą ir būtinus dokumentus, Lietuvos bankas pradeda vertinti banko pasirengimą taikyti AMA metodo papildymus ir reikšmingus AMA metodo pakeitimus pagal Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarkos II skyriaus reikalavimus.
25. Bankas gali įgyvendinti AMA metodo papildymus ir reikšmingus AMA metodo pakeitimus tik gavęs Lietuvos banko leidimą. Prieš išduodamas leidimą, Lietuvos bankas gali nurodyti bankui patobulinti papildytas arba reikšmingai pakeistas AMA metodo dalis arba įvykdyti kitas papildomas sąlygas (pvz., atlikti paralelinį operacinės rizikos kapitalo poreikio skaičiavimą naudojant ankstesnįjį AMA metodą ir AMA metodą po pakeitimų).
2. Svarbūs AMA metodo pakeitimai
26. Bankas, planuojantis atlikti svarbius AMA metodo pakeitimus, turi iš anksto, ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki planuojamų svarbių AMA metodo pakeitimų įgyvendinimo pradžios, apie tai informuoti Lietuvos banką ir pateikti šiuos dokumentus:
26.2. trumpą planuojamo svarbaus AMA metodo pakeitimo aprašymą, kuriame atskleidžiama pakeitimo esmė, nurodant planuojamą įgyvendinimo pradžios datą;
27. Lietuvos bankas per 1 mėnesį nuo 26 punkte nurodytų dokumentų gavimo dienos įvertina planuojamą svarbų AMA metodo pakeitimą ir raštu informuoja banką, ar prieštarauja jis ar ne, kad šie pakeitimai būtų įgyvendinti. Įvertinęs banko pateiktą informaciją, Lietuvos bankas gali nurodyti bankui, prieš įgyvendinant svarbius AMA metodo pakeitimus, juos patobulinti arba įvykdyti kitas papildomas sąlygas (pvz., atlikti paralelinį operacinės rizikos kapitalo poreikio skaičiavimą naudojant ankstesnįjį AMA metodą ir AMA metodą po pakeitimų). Tokiu atveju 1 mėnesio terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai Lietuvos bankas gauna dokumentus, patvirtinančius nustatytų papildomų sąlygų įvykdymą.
28. Bankas gali įgyvendinti svarbius AMA metodo pakeitimus tik gavęs Lietuvos banko patvirtinimą, kad jis neprieštarauja šių pakeitimų įgyvendinimui. Lietuvos bankas, įvertinęs banko pateiktą informaciją apie svarbų AMA metodo pakeitimą, gali jį priskirti AMA metodo papildymų arba reikšmingų AMA metodo pakeitimų kategorijai, apie tai informuodamas banką. Tokiu atveju bankas turi teikti prašymą išduoti leidimą taikyti AMA metodo papildymus arba reikšmingus AMA metodo pakeitimus Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30. AMA metodo pakeitimų politika teikiama kartu su prašymu išduoti leidimą taikyti AMA metodą. AMA metodą taikantys arba planuojantys taikyti bankai, turintys globojančius (patronuojančius) bankus kitose ES valstybėse narėse, pateikia globojančio (patronuojančio) banko AMA metodo pakeitimų politiką.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-342, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20968
Papildyta priedu:
Nr. 03-63, 2012-03-15, Žin., 2012, Nr. 35-1768 (2012-03-24), i. k. 112505ANUTA00003-63
Pakeitimai:
1.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 03-63, 2012-03-15, Žin., 2012, Nr. 35-1768 (2012-03-24), i. k. 112505ANUTA00003-63
Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarkos“ pakeitimo
2.
Lietuvos bankas, Nutarimas
Nr. 03-342, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20968
Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarkos“ pakeitimo