Suvestinė redakcija nuo 2009-01-01 iki 2010-11-26
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 56-1648, i. k. 1001010ISTAIII-1756
Nauja redakcija nuo 2004-05-01:
Nr. IX-2193, 2004-04-29, Žin. 2004, Nr. 73-2527 (2004-04-30), i. k. 1041010ISTA0IX-2193
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽUVININKYSTĖS
ĮSTATYMAS
2000 m. birželio 27 d. Nr. VIII-1756
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir galiojimo teritorija
1. Šis Įstatymas reglamentuoja santykius, atsirandančius žvejybos, akvakultūros, žuvų perdirbimo ir tiekimo į rinką srityse.
2. Šio Įstatymo tikslas – užtikrinti žuvų išteklius tausojančią žvejybą, jų išsaugojimą bei atkūrimą ir žvejybos kontrolę, atsižvelgiant į ekologines sąlygas, žuvininkystės ekonomiką, žvejų, žuvų augintojų, perdirbėjų bei vartotojų interesus.
3. Šio Įstatymo nuostatos galioja Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje, vidaus vandenyse, teritoriniuose vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje, o Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose – jūrų vandenyse.
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Akvakultūra – žuvų auginimas gėlame arba jūros vandenyje, sudarant joms dirbtines mitybos ir gyvenimo sąlygas.
2. Europos Bendrijos žvejybos laivas – žvejybos laivas, plaukiojantis su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava ir registruotas Bendrijos žvejybos laivyno registre.
3. Intervencinės žuvininkystės produktų rinkos reguliavimo priemonės – priemonės, kuriomis siekiama reguliuoti pirminio žuvininkystės produktų pardavimo rinką, užtikrinti stabilias kainas ir žuvų išteklių naudotojų pajamas.
4. Jūrų vandenys – Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenims, tarpiniams vandenims ir ne Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenims nepriklausantys vandens telkiniai.
5. Leidimas naudoti žvejybos plotą – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jame nustatytomis sąlygomis naudoti žuvų išteklius ir organizuoti mėgėjų žvejybą tam tikrame valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje.
6. Lietuvos Respublikos žvejybos laivas – bet kuris laivas su verslinės žvejybos įranga arba laivas, naudojamas šiai žvejybai ir įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, kurio dokumentuose nurodyta, kad jis yra žvejybos laivas. Lietuvos Respublikos žvejybos laivai, žvejojantys jūrų vandenyse, turi būti įtraukti į žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą.
7. Pirminis žuvininkystės produktų pardavimas – sužvejotų, apdorotų ar laive perdirbtų žuvininkystės produktų, iškrautų uoste, pardavimas arba jų pardavimas iš žvejybos ir kitų žuvininkystės produktus vežančių laivų.
8. Pirminis žuvininkystės produktų supirkėjas – juridinis ar fizinis asmuo, vykdantis pirminį žuvininkystės produktų supirkimą.
9. Pirminis žuvininkystės produktų supirkimas – sužvejotų, apdorotų ar laive perdirbtų žuvininkystės produktų, iškrautų uoste, supirkimas arba jų supirkimas iš žvejybos ir kitų žuvininkystės produktus vežančių laivų.
10. Pramoninis žuvininkystės tvenkinių ūkis – sistema visų kategorijų žuvininkystės tvenkinių (neršto, auginimo, ganyklinių, pirminių, žiemojimo ir karantininių), kuriuose vykdomas visas žuvų auginimo ciklas.
12. Privalomasis nurodymas – žuvininkystės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos žuvų ištekliams būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti dėl žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo atsiradusias pasekmes, arba įgyvendinti žuvų išteklių atkūrimo priemones.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
13. Specialioji žvejyba – žvejyba mokslinių ar veterinarinių tyrimų, stebėsenos, žuvivaisos, biologinės melioracijos, mokymo tikslais.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
14. Tarpšakinė žuvininkystės produktų organizacija – Žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotos institucijos pripažinta asociacija, vienijanti fizinius ir juridinius asmenis, užsiimančius žuvininkystės produktų gamyba, prekyba ir (arba) perdirbimu, įsteigta žuvininkystės produktų rinkai plėtoti ir pardavimo sąlygoms gerinti.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
15. Tvenkinių žuvininkystė – žuvų veisimas, auginimas, šėrimas, gaudymas, sandėliavimas ir pardavimas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
16. Vandens telkinio valdytojas – privataus žuvininkystės vandens telkinio savininkas, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka žuvininkystės vandens telkinys perduotas patikėjimo teise.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
17. Verslinė žvejyba – žvejyba verslinės žvejybos įrankiais pagal nustatytą tvarką.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
18. Vidaus vandenys – visi Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje esantys paviršiniai vandens telkiniai ir tarpiniai vandenys.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
19. Žuvininkystė – veikla, apimanti žuvų išteklių valdymą, išsaugojimą ir atkūrimą, žvejybą, akvakultūrą, žuvų perdirbimą, pirminį žuvininkystės produktų pardavimą ir supirkimą.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
20. Žuvininkystės kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla, kuria siekiama užtikrinti žuvų išteklių naudojimo teisėtumą ir tvarką ir kuri apima žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevenciją, pažeidimų nutraukimą, dėl padarytų pažeidimų kaltų asmenų nustatymą ir jų patraukimą atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
21. Žuvininkystės produktai – žuvys ir iš jų pagaminti gaminiai.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
22. Žuvininkystės produktų gamyba – veikla, apimanti pirminę gamybą (žuvininkystės produktų gamyba, įskaitant žuvų auginimą, veisimą ir gaudymą) ir pirminį perdirbimą (apdorojimas, kurio metu iš žuvininkystės produkto nekeičiant jo cheminės sudėties taip pat gaunamas žuvininkystės produktas).
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
23. Žuvininkystės produktų gamintojų organizacija – Žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotos institucijos pripažinta asociacija, vienijanti fizinius ir juridinius asmenis, užsiimančius versline žvejyba arba akvakultūra ir pirminiu žuvininkystės produktų pardavimu, jei apdorojant ar perdirbant žuvininkystės produktus atitinkamos procedūros atliekamos žvejybos laivuose, ir įsteigta žuvų išteklių tausojančiai žvejybai užtikrinti bei jos narių pagamintų žuvininkystės produktų pardavimo sąlygoms gerinti.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
24. Žuvininkystės tvenkinys – hidrotechnikos statinys (pylimai, krantų stiprinimo įrenginiai, vandens padavimo, nuleidimo ir dugno sausinimo kanalai, įleistuvai, išleistuvai, šliuzai, slenksčiai, pralaidos), įrengtas žemės paviršiuje, jo įdauboje, iškasoje arba upės vagoje ir naudojamas žuvims auginti ir veisti.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
25. Žuvininkystės vandens telkinys – Lietuvos Respublikos išskirtinė ekonominė zona, teritorinė jūra, visi paviršiniai vidaus vandenų telkiniai, kurie naudojami arba gali būti naudojami žuvininkystei.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
26. Žuvys – visų rūšių žuvys, nėgės, vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
27. Žuvivaisa – žuvų veisimas, paauginimas ir jų perkėlimas iš vienų žuvininkystės vandens telkinių į kitus, taip pat reproduktorių gaudymas ir laikymas žuvų išteklių atkūrimo, palaikymo ir gausinimo tikslais.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
28. Žuvų augintojas – fizinis ar juridinis asmuo, auginantis žuvis gėlame ar jūros vandenyje, sudarydamas joms dirbtines mitybos ir gyvenimo sąlygas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
29. Žuvų ištekliai – visos gėlavandenės ir jūrų žuvys, kurias žmogus naudoja arba gali naudoti savo poreikiams, išskyrus dirbtinai auginamas žuvis.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
30. Žuvų išteklių atkūrimas – teisinės, materialios ir finansinės priemonės, padedančios išlaikyti stabilias, natūraliai atsikuriančias arba atkurti nykstančias žuvų populiacijas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
31. Žuvų išteklių išsaugojimas ir kontrolė – teisinės, materialios ir finansinės priemonės žuvų ištekliams išsaugoti ir jų naudojimui kontroliuoti.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
32. Žuvų išteklių naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę naudoti žuvų išteklius.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
33. Žvejyba – žuvų gaudymas, laikymas ar perdirbimas ir sugautų žuvų gabenimas nepažeidžiant teritorinės jūros leistino perplaukimo teisės ir navigacijos laisvės išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
34. Žvejybos kvota – žuvų išteklių naudotojams skiriama žvejybos limito dalis.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
35. Žvejybos leidimas – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė žvejoti.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
36. Žvejybos limitas – žuvininkystės vandens telkiniui nustatytas didžiausias sugaunamų žuvų kiekis arba žvejybos įrankių, arba žvejybos dienų, arba žvejybos vietų skaičius.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
37. Žvejybos ploto naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, turintis Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti žvejybos plotą arba iki 2009 m. sausio 1 d. pagal vandens telkinių nuomos verslinei žūklei sutartį naudojantis valstybinį žuvininkystės vandens telkinį.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
38. Žvejybos stebėtojas – asmuo, įgaliotas stebėti, kaip Lietuvos Respublikos žvejybos laivo kapitonas ir kiti įgulos nariai laikosi žvejybos srities teisės aktų.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1436, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-629 (2008-02-12), i. k. 1081010ISTA00X-1436
ANTRASIS SKIRSNIS
VALSTYBINIS ŽUVININKYSTĖS regLAMENTAvimas
3 straipsnis. Žuvininkystės sektoriaus valstybinis reguliavimas
1. Žuvininkystės sektoriaus valstybinį reguliavimą atlieka:
1) Žemės ūkio ministerija – dalyvauja formuojant Lietuvos žuvininkystės politiką ir ją įgyvendina, vykdo žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą, įgyvendina Europos Sąjungos bendrąją žuvininkystės politiką bei organizuoja ir vykdo žuvų išteklių išsaugojimą ir kontrolę jūrų vandenyse;
2) Aplinkos ministerija – dalyvauja formuojant žuvų išteklių išsaugojimo ir kontrolės politiką, ją įgyvendina, vykdo žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą vidaus vandenyse;
2. Žemės ūkio ministrui ir aplinkos ministrui patarti ir siūlymams bei rekomendacijoms žuvininkystės politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais teikti steigiama Žuvininkystės taryba. Žuvininkystės tarybos nuostatus ir jos sudėtį tvirtina žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1436, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-629 (2008-02-12), i. k. 1081010ISTA00X-1436
4 straipsnis. Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistema
Lietuvos Respublikos žvejybos laivai turi būti įtraukti į žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą. Įtraukimo į žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą tvarką nustato Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1436, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-629 (2008-02-12), i. k. 1081010ISTA00X-1436
5 straipsnis. Žuvininkystės duomenų sistema
1. Žuvininkystės duomenų sistemą sudaro informacija apie žuvų išteklių naudojimą, informacija apie žvejojančius jūrų vandenyse laivus, ekonominiai ir biologiniai duomenys ir kita informacija.
2. Žuvininkystės duomenų sistema disponuoja, ją valdo ir naudoja:
1) Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija – informaciją apie žuvų išteklių naudojimą jūrų vandenyse, informaciją apie žvejojančius jūrų vandenyse laivus, ekonominius ir jūrų vandenų biologinius duomenis ir kitą informaciją;
3. Fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žuvininkyste, žuvininkystės duomenų sistemai teikia duomenis:
1) apie žvejybą jūrų vandenyse, žuvininkystės produktų iškrovimą, jų pirminį pardavimą ir supirkimą, žuvų perdirbimą bei akvakultūrą Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1436, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-629 (2008-02-12), i. k. 1081010ISTA00X-1436
TREČIASIS SKIRSNIS
LIETUVOS ŽUVŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS
6 straipsnis. Žvejybos rūšys
Žvejybos rūšys yra šios:
2) mėgėjų žvejyba;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. X-1436, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-629 (2008-02-12), i. k. 1081010ISTA00X-1436
7 straipsnis. Verslinė žvejyba
2. Verslinės žvejybos leidimus žvejoti jūrų vandenyse išduoda ir panaikina Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija.
3. Verslinės žvejybos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir priekrantės žvejybos specialius reikalavimus nustato Žemės ūkio ministerija.
4. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, išskyrus privačius žuvininkystės tvenkinius, tvarką nustato Aplinkos ministerija.
5. Verslinės žvejybos leidimus vidaus vandenyse, išskyrus privačius žuvininkystės vandens telkinius, išduoda ir panaikina Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos.
6. Privačiuose žuvininkystės vandens telkiniuose užsiimti versline žvejyba galima gavus šių telkinių savininkų rašytinį sutikimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1436, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-629 (2008-02-12), i. k. 1081010ISTA00X-1436
8 straipsnis. Mėgėjų žvejyba
Mėgėjų žvejyba leidžiama žuvininkystės vandens telkiniuose Mėgėjiškos žūklės įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2390, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 118-4396 (2004-07-31), i. k. 1041010ISTA0IX-2390
Nr. X-1436, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-629 (2008-02-12), i. k. 1081010ISTA00X-1436
9 straipsnis. Specialioji žvejyba
1. Specialiosios žvejybos tvarką jūrų vandenyse nustato Žemės ūkio ministerija, o vidaus vandenyse – Aplinkos ministerija. Už specialiosios žvejybos žuvivaisos tikslais metu sugautas žuvis žuvininkystės vandens telkinių savininkams ar žvejybos ploto naudotojams nustatyta tvarka kompensuoja asmenys, užsiimantys specialiąja žvejyba.
2. Specialiosios žvejybos leidimus žvejoti jūrų vandenyse pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytą specialiosios žvejybos tvarką jūrų vandenyse išduoda ir panaikina Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. Specialiosios žvejybos leidimus žvejoti vidaus vandenyse pagal Aplinkos ministerijos nustatytą specialiosios žvejybos tvarką vidaus vandenyse išduoda ir panaikina Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.
3. Specialiosios žvejybos leidimai žvejoti žuvininkystės tvenkiniuose, privačiuose žuvininkystės vandens telkiniuose ar telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, išduodami tik gavus šių vandens telkinių valdytojų ar žvejybos ploto naudotojų raštišką sutikimą.
4. Be sutikimo specialiosios žvejybos leidimai gali būti išduodami tik ypatingos ekologinės situacijos atvejais (epizootijos židinys, nepageidaujamų gyvūnų rūšių atsiradimas ir kt.) ar pagal kompetenciją su Žemės ūkio ministerija arba Aplinkos ministerija suderintiems žuvininkystės moksliniams tyrimams atlikti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1436, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-629 (2008-02-12), i. k. 1081010ISTA00X-1436
10 straipsnis. Žvejybos reglamentavimas ir žuvų išteklių naudojimo tvarka
1. Naudojant žuvų išteklius, turi būti užtikrinamos jų natūralaus atsikūrimo galimybės, palaikomas optimalus žuvininkystės vandens telkinių produktyvumas ir vengiama neigiamų vandens ekosistemų pakitimų.
2. Žvejyba reglamentuojama remiantis mokslinių tyrimų duomenimis pagal tarptautinius žuvų išteklių valdymo principus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktus.
3. Žvejybos reglamentavimo priemonės gali būti šios:
4. Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenų žuvininkystės vandens telkiniuose reglamentavimo priemones nustato Aplinkos ministerija.
5. Žuvų rūšims, kurioms Europos Bendrijos teisės aktai žvejybos limitų nenustato, žvejybos limitus Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, vadovaudamasi mokslinių tyrimų duomenimis, gali nustatyti Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija, o vidaus vandenyse – Aplinkos ministerija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. X-1436, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-629 (2008-02-12), i. k. 1081010ISTA00X-1436
6. Moksliniai tyrimai vidaus vandenyse atliekami ir šių tyrimų duomenys teikiami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, o jūrų vandenyse – Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. X-1436, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-629 (2008-02-12), i. k. 1081010ISTA00X-1436
7. Žvejybos kvotų skyrimo tvarką nustato ir kvotas žuvų išteklių naudotojams paskirsto Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1436, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-629 (2008-02-12), i. k. 1081010ISTA00X-1436
11 straipsnis. Žvejybos ploto naudotojo teisės ir pareigos bei leidimų naudoti žvejybos plotą išdavimo tvarka
1. Žvejybos ploto naudotojas turi teisę:
2. Žvejybos ploto naudotojas privalo:
1) įgyvendinti vandens telkinio valdytojo patvirtintas žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemones;
2) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoti mėgėjų žvejybos leidimus žvejoti žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos turi leidimą naudoti žvejybos plotą;
3) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie žuvininkystės vandens telkinį, žuvų išteklių naudojimą, išduotus mėgėjų žvejybos leidimus;
3. Leidimai naudoti žvejybos plotą išduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui.
4. Žuvininkystės vandens telkinių, į kuriuos leidimai naudoti žvejybos plotą neišduodami, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
5. Leidimus naudoti žvejybos plotą išduoda atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentas vadovaudamasis žuvininkystės vandens telkinio valdytojo sprendimu. Jei žuvininkystės vandens telkinys yra kelių regionų aplinkos apsaugos departamentų administruojamose teritorijose, leidimus naudoti žvejybos plotą išduoda to regiono aplinkos apsaugos departamentas, kurio administruojamoje teritorijoje yra didesnė žuvininkystės vandens telkinio dalis.
6. Žuvininkystės vandens telkinio valdytojo sprendimai suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priimami atsižvelgiant į aukciono rezultatus arba be aukciono.
7. Teisė naudoti žvejybos plotą suteikiama be aukciono:
1) asmenims, užsiimantiems akvakultūra ir naudojantiems vandenį iš tų žuvininkystės vandens telkinių žuvininkystės tvenkiniams užpildyti, žuvims veisti ar auginti;
8. Jei teisė naudoti žvejybos plotą suteikiama aukciono būdu, užmokesčio už šios teisės suteikimą dydis yra didžiausias aukciono metu pasiūlytas užmokesčio dydis.
9. Šio straipsnio 10 dalyje nustatytas užmokesčio už teisės naudoti žvejybos plotą suteikimą dydis laikomas pradiniu organizuojant aukcioną dėl leidimo naudoti žvejybos plotą žuvininkystės vandens telkinyje.
10. Be aukciono suteikiamos teisės naudoti žvejybos plotą užmokesčio dydį ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
11. Vandens telkinio valdytojas tvirtina žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos žuvininkystės vandens telkinyje priemonių planą, vadovaudamasis Aplinkos ministerijos patvirtintu žuvininkystės vandens telkinių tvarkymo tipiniu planu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2390, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 118-4396 (2004-07-31), i. k. 1041010ISTA0IX-2390
Nr. X-1436, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-629 (2008-02-12), i. k. 1081010ISTA00X-1436
12 straipsnis. Teisės žvejoti pasibaigimo pagrindai
1. Žvejybos teisė pasibaigia:
2. Jeigu žvejybos galimybių netenkama (taip pat ir terminuotai) dėl kitų asmenų veikos, patirtų nuostolių apskaičiavimo tvarką bei įkainius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
13 straipsnis. Žuvų išteklių naudotojų teisės
14 straipsnis. Žuvų išteklių naudotojų pareigos
Žuvų išteklių naudotojai privalo:
2) laikytis žvejybą ir žuvų išsaugojimą reglamentuojančių tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos įstatymų, žvejybos taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų bei žvejybos leidimuose, suteikiančiuose teisę naudoti žuvų išteklius, nustatytų sąlygų;
3) ištirti naudojamus žuvų išteklius (arba skirti lėšų žuvininkystės tyrimams vidaus vandenyse) ir pateikti tyrimų duomenis Aplinkos ministerijai;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. X-1436, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-629 (2008-02-12), i. k. 1081010ISTA00X-1436
4) paaiškėjus, kad naudojamiems žuvų ištekliams gresia pavojus, imtis priemonių jo išvengti, o atsiradus žalingiems padariniams nedelsiant juos šalinti ir apie tai informuoti Aplinkos ministeriją bei žuvininkystės vandens telkinių savininkus;
15 straipsnis. Žuvininkystės vandens telkinių ir žuvų išteklių išsaugojimas
1. Planuojant, projektuojant, statant ir eksploatuojant ūkinės ar kitokios veiklos objektus, galinčius neigiamai veikti žuvis bei jų aplinką, turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios palankias žuvų reprodukcijos, migracijos ir gyvenimo sąlygas. Jeigu dėl tokios veiklos neigiamas poveikis žuvims bei jų aplinkai neišvengiamas, projektuose turi būti numatytas žalos atlyginimas arba jos kompensavimo priemonės, kurias turi atlikti darbų užsakovai.
2. Saugomų rūšių žuvų ir jų buveinių bei migracijos kelių išsaugojimo priemones nustato ir jų vykdymą kontroliuoja Aplinkos ministerija. Saugomų rūšių žuvų veisimo, neršto ir migracijos sąlygų gerinimo darbus organizuoja Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.
16 straipsnis. Žuvininkystės tvenkinių ir žuvininkystės vandens telkinių bei žuvivaisos reglamentavimas
1. Žuvininkystės produktų gamyba priskiriama žemės ūkio veiklai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. X-1436, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-629 (2008-02-12), i. k. 1081010ISTA00X-1436
2. Privačių žuvininkystės tvenkinių žuvų ištekliai nuosavybės teise priklauso šių tvenkinių savininkams.
3. To paties vandens šaltinio baseine draudžiama įrengti naujus tvenkinius aukštupio kryptimi virš jau esančių žuvininkystės tvenkinių, nesuderinus statinio projektavimo sąlygų su Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. X-727, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2971 (2006-07-14), i. k. 1061010ISTA000X-727
4. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja žuvininkystės tvenkiniuose auginamų žuvų sanitarinę ir epizootinę būklę. Vyriausybė nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas aplink žuvininkystės tvenkinius.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. X-727, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2971 (2006-07-14), i. k. 1061010ISTA000X-727
5. Žuvivaisa valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose vykdoma pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintas ir su Aplinkos ministerija suderintas programas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. X-1436, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-629 (2008-02-12), i. k. 1081010ISTA00X-1436
6. Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose tvarką nustato Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija.
7. Pramoninių žuvininkystės tvenkinių ūkių sąrašą ir plotus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. X-1436, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-629 (2008-02-12), i. k. 1081010ISTA00X-1436
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ŽVEJYBA LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVEJYBOS LAIVAIS BEI ŽVEJYBA EUROPOS SĄJUNGOS IR TREČIŲJŲ ŠALIŲ ŽVEJYBOS LAIVAIS LIETUVOS RESPUBLIKOS IŠSKIRTINĖJE EKONOMINĖJE ZONOJE
17 straipsnis. Lietuvos Respublikos žvejybos laivų kapitonų pareigos
1. Lietuvos Respublikos žvejybos laivų kapitonai turi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei tarptautinėse sutartyse jiems nustatytas teises ir pareigas.
2. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo įgulą (įskaitant laivo kapitoną ir laivo kapitono vyriausiąjį padėjėją) turi sudaryti ne mažiau kaip du trečdaliai Europos Sąjungos valstybių piliečių ar nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų. Laivo kapitono ir laivo kapitono vyriausiojo padėjėjo pareigas gali eiti tik Lietuvos Respublikos piliečiai.
18 straipsnis. Palydovinio ryšio Lietuvos Respublikos žvejybos laivų stebėjimo sistema
1. Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose užtikrinama palydovinio ryšio Lietuvos Respublikos žvejybos laivų stebėjimo sistemos veikla.
19 straipsnis. Žvejybos stebėtojai
1. Tarptautinių žvejybos organizacijų reikalavimu jų jurisdikcijai priklausančiose akvatorijose žvejojančiuose Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose privalo dirbti žvejybos stebėtojai. Žvejybos stebėtojai gali būti skiriami ir į kitus jūrų vandenyse žvejojančius Lietuvos Respublikos žvejybos laivus.
2. Žvejybos stebėtojų veiklos Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.
3. Žvejybos stebėtojus į Lietuvos Respublikos žvejybos laivus skiria Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1436, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-629 (2008-02-12), i. k. 1081010ISTA00X-1436
20 straipsnis. Žvejyba trečiųjų šalių žvejybos laivais Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje
1. Trečiųjų šalių žvejybos laivai, žvejojantys Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, iškraudami žuvis Lietuvos uostuose arba perkraudami į kitą laivą Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, privalo vadovautis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
PENKTASIS SKIRSNIS
PREKYBA žuvininkystės produktAIS iR parama žuvininkystei
22 straipsnis. Pirminis žuvininkystės produktų pardavimas ir supirkimas
2. Pirminį žuvininkystės produktų supirkimą vykdo Žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotos institucijos registruoti pirminiai žuvininkystės produktų supirkėjai.
3. Pirminis žuvininkystės produktų pardavimas ir supirkimas vykdomas Žemės ūkio ministerijos nustatytose pirminio žuvininkystės produktų pardavimo vietose arba aukcionuose, išskyrus išimtis, kurias nustato Vyriausybė. Pirminio žuvininkystės produktų pardavimo aukciono nuostatus tvirtina Žemės ūkio ministerija.
23 straipsnis. Žuvininkystės produktų realizavimo kontrolė
1. Žuvininkystės produktų kilmė, įsigijimo teisėtumas, sauga ir kokybė Vyriausybės įgaliotų institucijų kontroliuojama visais gamybos, apdorojimo, perdirbimo, laikymo, vežimo, supirkimo ir realizavimo etapais.
2. Žuvininkystės produktai iš žvejybos laivų iškraunami Žemės ūkio ministerijos nustatytose vietose.
3. Visais žuvininkystės produktų realizavimo etapais atsekamumą nuo žuvų sugavimo iki galutinio vartotojo kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
4. Draudžiama sandėliuoti, vežti, perdirbti, parduoti ir supirkti mažesnes negu Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyto minimalaus dydžio žuvis, skirtas maistui, išskyrus įmonėse, užsiimančiose akvakultūra, išaugintas žuvis ir iš jų pagamintus produktus, žuvis, skirtas žuvivaisai, bei vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų leistiną kiekį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. X-1436, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-629 (2008-02-12), i. k. 1081010ISTA00X-1436
5. Draudžiama prekiauti specialiosios žvejybos metu mokslinių tyrimų tikslais sužvejotomis žuvimis bei iš jų pagamintais žuvininkystės produktais.
6. Draudžiama gabenti, sandėliuoti, perdirbti uždraustos žvejybos metu sužvejotas šviežias žuvis ir prekiauti jomis, išskyrus dirbtinai išaugintas žuvis, kurioms turi būti tai patvirtinantys dokumentai.
7. Draudžiamų sandėliuoti, vežti, perdirbti ar parduoti žuvų ar žuvininkystės produktų panaudojimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.
24 straipsnis. Žuvininkystės produktų gamintojų organizacijų ir tarpšakinių žuvininkystės produktų organizacijų pripažinimas ir pripažinimo panaikinimas
Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija nustato žuvininkystės produktų gamintojų organizacijų ir tarpšakinių žuvininkystės produktų organizacijų pripažinimo ir pripažinimo panaikinimo tvarką.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1436, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-629 (2008-02-12), i. k. 1081010ISTA00X-1436
25 straipsnis. Intervencinės žuvininkystės produktų rinkos reguliavimo priemonės
26 straipsnis. Žuvininkystės rėmimas
1. Specialiosios žuvininkystės rėmimo programos priemones tvirtina ir šiai programai įgyvendinti skirtas lėšas naudoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
2. Specialioji žuvininkystės rėmimo programa finansuojama vadovaujantis specialiųjų programų finansavimo principais. Programos lėšas sudaro:
1) lėšos, nustatyta tvarka išieškotos už žuvų ištekliams padarytą žalą pažeidus verslinę žvejybą jūrų vandenyse reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus;
2) lėšos iš sumokėtų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 872 straipsnyje, 873 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 874 straipsnyje (kai pažeidimai padaryti jūrų vandenyse), 875 straipsnyje, 876 straipsnyje (kai pažeidimai padaryti parduodant ar superkant jūrų vandenų žuvininkystės produktus), 877 straipsnyje (kai pažeidimai padaryti jūrų vandenyse) nustatytų baudų už įstatymų ar kitų žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus;
3) lėšos, gautos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka realizavus konfiskuotus žvejybos jūrų vandenyse įrankius, priemones ir neteisėtai įgytas žuvis;
4) užsienio valstybių, organizacijų ir piliečių, tarptautinių organizacijų lėšos, skirtos žuvų ištekliams jūrų vandenyse atkurti ir išsaugoti;
5) asmenų, kurių ūkinė veikla daro neigiamą poveikį žvejybai jūrų vandenyse, lėšos, skirtos šiam poveikiui kompensuoti;
6) lėšos, nustatyta tvarka gautos už suteiktą teisę naudoti Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos valdomus žvejybos pajėgumus;
3. Specialiosios žuvininkystės rėmimo programos lėšos naudojamos:
1) priemonėms, kuriomis kompensuojama žuvininkystei padaryta žala, su žuvininkyste susijusiems objektams projektuoti, statyti, rekonstruoti, remontuoti, žuvų ištekliams atkurti, gausinti ir išsaugoti;
2) žuvų išteklių naudojimo ir jų gausinimo programoms, žuvininkystės srities įstatymų ir kitų teisės aktų projektams rengti;
3) moksliniams darbams, susijusiems su žuvininkystės sritimi, žuvų išteklių stebėsenai ir poveikio žuvų ištekliams vertinimui;
4) žuvininkystės kontrolę atliekančioms valstybės įstaigoms aprūpinti prietaisais, įrenginiais, medžiagomis ir kitomis materialinėmis priemonėmis, reikalingais kontrolei atlikti;
5) švietimui, mokymui žuvininkystės kontrolės srityje, specialistų kvalifikacijai tobulinti, leidybai, informacijai apie žuvininkystės kontrolę skleisti, renginiams ir konkursams organizuoti, žvejybos tradicijoms puoselėti, tarptautinių projektų ir sutarčių žuvininkystės kontrolės srityje įgyvendinimo išlaidoms apmokėti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ŽUVININKYSTĖS KONTROLĖS ORGANIZAVIMAS
261 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės organizavimas
Žuvininkystės kontrolę pagal kompetenciją organizuoja Aplinkos ministerija ir Žuvininkystės departamentas prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės departamentas). Aplinkos ministerija, organizuodama žuvininkystės kontrolę, vadovaujasi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu, Žuvininkystės departamentas – šiuo įstatymu.
262 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės pareigūnų funkcijos
Siekdami užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką žuvininkystės srityje, Žuvininkystės departamento žuvininkystės kontrolės pareigūnai:
1) organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, kuria siekiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių žuvų išteklių naudojimą, reikalavimų;
2) kontroliuoja, ar teisėtai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja žuvų išteklius;
3) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys teikia duomenis apie žvejybą jūrų vandenyse, žuvininkystės produktų iškrovimą, jų pirminį pardavimą ir supirkimą, žuvų perdirbimą ir akvakultūrą;
4) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi palydovinio ryšio Lietuvos Respublikos žvejybos laivų stebėjimo sistemos naudojimo reikalavimų;
5) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi verslinės žvejybos ir specialiosios žvejybos reikalavimų, ar neviršijamos žvejybos kvotų skyrimo komisijos skirtos žvejybos kvotos, ar tinkamai tvarkoma sužvejotų žuvų apskaita;
6) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi žuvininkystės produktų iškrovimo nustatytose vietose, iškrovimo ar perkrovimo iš žvejybos laivų uostuose ar jūrų vandenyse, taip pat pirminio žuvininkystės produktų pardavimo ir supirkimo reikalavimų;
7) kontroliuoja, ar sandėliuojamos, vežamos, perdirbamos, parduodamos ar superkamos ne mažesnės negu nustatyto minimalaus dydžio žuvys, ar neparduodamos, nesuperkamos specialiosios žvejybos metu mokslinių tyrimų tikslais sužvejotos žuvys, ar sandėliuojamos, vežamos, perdirbamos, parduodamos ar superkamos ne žvejybos draudimo metu sužvejotos šviežios žuvys;
8) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi žuvininkystės produktų, draudžiamų sandėliuoti, vežti, perdirbti ar parduoti, naudojimo reikalavimų;
9) kontroliuoja, ar žuvininkystės produktų gamintojų organizacijos laikosi pripažinimo sąlygų, tikrina žuvininkystės produktų gamintojų organizacijų veiklos programas ir jų įgyvendinimą;
10) kontroliuoja, ar nepriklausantys atstovaujančiajai žuvininkystės produktų gamintojų organizacijai žuvų išteklių naudotojai, užsiimantys versline žvejyba, arba žuvų augintojai laikosi šios organizacijos nustatytų gamybos ir prekybos reikalavimų;
11) taiko žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidėjams įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas teisinio poveikio priemones – nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas, panaikina žvejybos leidimus arba sustabdo jų galiojimą ir kitais teisės aktais nustatytas teisinio poveikio priemones;
263 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės pareigūnų statusas, teisės ir pareigos, jų atsakomybė
1. Žuvininkystės kontrolės pareigūno statusą įgyja į valstybės tarnybą Žuvininkystės departamente įstatymų nustatyta tvarka priimtas asmuo, kuriam pareigybės aprašyme priskirtos žuvininkystės kontrolės funkcijos. Žuvininkystės kontrolės pareigūno statusą įrodo tarnybinis pažymėjimas.
2. Žuvininkystės departamento pareigūnai, atliekantys žuvininkystės kontrolę, turi šias teises ir pareigas:
1) pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.) darbo metu, o ne darbo metu – su tos įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkio bei privačios teritorijos ir joje esančių objektų (statinių, įrenginių, patalpų ir kt.) administracijos atstovu, savininku arba šio atstovu ir tikrinti, ar juose laikomasi žuvininkystę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją ir duomenis, kurie yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar gamybinė paslaptis, jei tai susiję su žuvų išteklių naudojimu;
2) tikrinti dokumentus, patvirtinančius žuvininkystės produktų įsigijimo teisėtumą, ir žuvininkystės produktus (ar šių produktų kiekis, rūšis, kokybė ir kt. atitinka dokumentuose nurodytus duomenis);
3) laikydamiesi tarptautinės teisės, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, sustabdyti, tikrinti ir sulaikyti Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių žvejybos laivus, kitas vandens transporto priemones, esančias Lietuvos Respublikos uostuose, teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, tikrinti Lietuvos Respublikos žvejybos laivus, esančius Europos Sąjungos, trečiųjų šalių uostuose, jų ekonominėse zonose (šalių sutikimu), regioninių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, kituose tarptautiniuose vandenyse, taip pat pagal tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus – jūrų vandenyse esančius Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių žvejybos laivus;
4) kad būtų užkirstas kelias žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, už kuriuos numatyta atsakomybė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sustabdyti, patekti ir apžiūrėti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų padarymu įtariamų asmenų transporto priemones;
5) įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, taip pat apžiūrėti teisės pažeidimo vietą, o nustačius nusikalstamos veikos požymius, pranešti apie tai kompetentingoms institucijoms;
6) vykdami į teisės pažeidimo vietą ar persekiodami žvejybos laivą ar transporto priemonę, kurią vairuoja arba kurioje yra asmenys, įtariami padarę žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, Vyriausybės nustatyta tvarka naudoti mėlynos spalvos švyturėlius;
7) gauti iš fizinių ir juridinių asmenų informaciją, reikalingą užkirsti kelią žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, išaiškinti pažeidimus ir nustatyti pažeidėjus, traukti juos atsakomybėn;
8) gavę pranešimą apie žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti;
10) įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas;
11) įstatymų nustatytais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pristatyti į policiją arba savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas asmenybei nustatyti ir protokolui surašyti;
3. Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, nepaisant jų tarnybos vietos, turi teisę atlikti žuvininkystės kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose, esančiuose Europos Sąjungos, trečiųjų šalių uostuose, jų ekonominėse zonose (šalių sutikimu), regioninių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, kituose tarptautiniuose vandenyse, taip pat pagal tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus – jūrų vandenyse esančiuose Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių žvejybos laivuose.
264 straipsnis. Fizinių asmenų veiklos tikrinimo tvarka
Tikrindamas fizinio asmens veiklą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:
1) prisistatyti asmeniui, kurio veikla tikrinama, pateikti tarnybinį pažymėjimą ir nurodyti patikrinimo tikslą;
2) asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu;
3) nustatęs pažeidimą, trumpai nurodyti pažeidėjui pažeidimo esmę ir pareikalauti nutraukti pažeidimą;
4) jei reikia, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais surašyti protokolą, aktą ar kitą dokumentą, fiksuojantį pažeidimą ar patį patikrinimo faktą, ir pateikti asmeniui, kurio veikla tikrinama, su juo susipažinti bei pasirašyti;
265 straipsnis. Juridinių asmenų veiklos tikrinimas
Tikrindamas juridinių asmenų veiklą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:
1) prisistatyti juridinio asmens savininkui, vadovui ar jų įgaliotam atstovui (toliau – juridinio asmens atstovas) ir pateikti tarnybinį pažymėjimą, paaiškinti patikrinimo tikslą;
2) išaiškinti juridinio asmens atstovui jo teisę dalyvauti patikrinime, teikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus;
3) nustatęs pažeidimą, dėl kurio yra kaltas juridinis asmuo, nurodyti juridinio asmens atstovui pažeidimo esmę ir pareikalauti nutraukti pažeidimą;
4) atlikęs patikrinimą, surašyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos formos patikrinimo aktą;
266 straipsnis. Patekimas į privačias teritorijas
1. Į privačias teritorijas žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) kartu su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu arba jų leidimu.
2. Prireikus, kai privačios teritorijos savininko arba valdytojo negalima rasti arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, arba atsisako įleisti žuvininkystės kontrolės pareigūnus į privačią teritoriją, žuvininkystės kontrolės pareigūnai gali į privačią teritoriją patekti ir atlikti žuvininkystės kontrolę ir be jų. Tokiu atveju turi dalyvauti bent du kviestiniai asmenys. Apie kviestinių asmenų dalyvavimą įrašoma patikrinimo akte ir jie šį aktą pasirašo.
267 straipsnis. Privalomojo nurodymo davimo atvejai
Privalomasis nurodymas duodamas šiais atvejais:
1) kai yra grėsmė, kad bus pažeisti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai;
2) kai žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra tęstinis ir šį pažeidimą išaiškinus bei nubaudus kaltus asmenis nustatomas terminas jį nutraukti;
3) kai nustatomas terminas pašalinti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis;
4) kai nustatomas terminas likviduoti dėl žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo atsiradusias pasekmes;
268 straipsnis. Privalomojo nurodymo turinys
1. Privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys:
3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas arba fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta;
4) kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias žuvų išteklių atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokį terminą jis tai turi padaryti;
269 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai
1. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, ne ilgesnį kaip 3 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis žuvininkystės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.
2610 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminų pratęsimas
1. Asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti šio nurodymo, nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas.
2. Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galima kreiptis ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.
2611 straipsnis. Privalomojo nurodymo apskundimas
2. Privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas Žuvininkystės departamento vadovui.
4. Žuvininkystės departamento vadovas, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų:
2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus reikalavimus arba pratęsdamas jo įvykdymo terminus;
2612 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės pareigūnų veiksmai, jei pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui jame nustatyti reikalavimai neįvykdomi
Jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo privalomojo nurodymo neįvykdžiusį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už šio nurodymo neįvykdymą, už žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas tęstinis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio įstatymo nuostatomis, arba jei privalomasis nurodymas duotas dėl šio įstatymo 267 straipsnio 5 punkte nurodytų priežasčių, pareikšti ieškinį teisme dėl žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo.
2613 straipsnis. Teisės stabdyti, patekti į transporto priemones ir jas apžiūrėti atsiradimo pagrindai
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi teisę stabdyti, patekti į transporto priemones ir jas apžiūrėti, kai:
1) turi žinių arba pagrįstai įtaria, kad transporto priemonėje yra asmenys, padarę žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus;
2) transporto priemonė yra daromo įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių žuvų išteklių naudojimą, pažeidimo įrankis arba priemonė;
2614 straipsnis. Reikalavimai stabdant ir apžiūrint transporto priemonę
1. Transporto priemonę stabdantis žuvininkystės kontrolės pareigūnas turi dėvėti tarnybinę uniformą.
2. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant vairuotojui signalą lazdele ar mojant skrituliu su raudonu atšvaitu.
3. Tamsiu paros metu transporto priemonės stabdomos laikantis šių reikalavimų:
1) žuvininkystės kontrolės pareigūnas turi dėvėti tarnybinę uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik su specialiais skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu;
2) automobilio ekipaže turi dirbti ne mažiau kaip du žuvininkystės kontrolės pareigūnai, o kai dirbama kartu su kitų institucijų (policijos ir kt.) pareigūnais, – be žuvininkystės kontrolės pareigūno, ne mažiau kaip dar vienas kitos institucijos pareigūnas;
4. Sustabdęs transporto priemonę, vienas iš ekipaže dirbančių žuvininkystės kontrolės pareigūnų privalo nedelsdamas prieiti prie vairuotojo, pasakyti sustabdymo priežastį, savo tarnybos vietą, pareigas, pavardę, asmeniui pareikalavus, pateikti tarnybinį pažymėjimą.
5. Jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo persekioti transporto priemonę Žuvininkystės departamento automobiliu su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais ir informuoti policiją apie persekiojamos transporto priemonės judėjimo kryptį.
2615 straipsnis. Teisės sulaikyti laivus atsiradimo pagrindai
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi teisę sulaikyti laivus ir pradėti tyrimą dėl žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo, jeigu:
1) pagrįstai įtaria, kad Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių žvejybos laivas, kita vandens transporto priemonė, esanti Lietuvos Respublikos uostuose, teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, pažeidė žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus;
2) pagrįstai įtaria, kad Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių žvejybos laivas, kita vandens transporto priemonė, esanti Lietuvos Respublikos uostuose, teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, pažeidė žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus ir dėl to buvo padaryta didelė žala žuvų ištekliams ar kilo tokios žalos grėsmė, o pažeidimo padarymu įtariamas laivas nepateikė reikalaujamos informacijos arba laivo pateikta informacija neatitinka tikrovės;
3) yra gautas pranešimas iš užsienio valstybių, Europos Sąjungos kompetentingų institucijų ar regioninių žvejybos valdymo organizacijų, kad su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantis laivas įtariamas pažeidęs užsienio valstybės žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus šios užsienio valstybės uostuose, teritoriniuose vandenyse arba išskirtinėje ekonominėje zonoje;
4) yra gautas prašymas iš užsienio valstybių, Europos Sąjungos kompetentingų institucijų ar regioninių žvejybos valdymo organizacijų pradėti tyrimą dėl savanoriškai įplaukusio į Lietuvos Respublikos uostą laivo, pažeidusio prašančios valstybės teritoriniuose vandenyse ar išskirtinėje ekonominėje zonoje žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus.
2616 straipsnis. Laivų stabdymas
1. Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, siekdami ištirti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka stabdyti laivą.
2. Jeigu laivas nesustoja, kai to reikalauja žuvininkystės kontrolės pareigūnai, šie pareigūnai apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas priverstinai sustabdyti laivus. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, kad žuvininkystės kontrolės pareigūno reikalavimu sustoti laivas būtų sustabdytas.
2617 straipsnis. Laivų tikrinimas
1. Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, siekdami ištirti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, turi teisę tikrinti laivus.
2. Tikrindamas laivą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:
1) prisistatyti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui, pateikti tarnybinį pažymėjimą ir paaiškinti patikrinimo tikslą;
2) išaiškinti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui jo teisę dalyvauti patikrinime, pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus;
3) nustatęs pažeidimą, nurodyti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui pažeidimo esmę ir pareikalauti nutraukti pažeidimą;
4) atlikęs patikrinimą, surašyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos formos patikrinimo aktą;
2618 straipsnis. Laivo sulaikymas
1. Žuvininkystės kontrolės pareigūnas, surinkęs pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad laivas padarė žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų, turi teisę sulaikyti laivą, kad galėtų išsamiai ir objektyviai šiuos pažeidimus ištirti.
2. Laivas sulaikomas žuvininkystės kontrolės pareigūno sprendimu. Sprendimo dėl laivo sulaikymo formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
3. Žuvininkystės kontrolės pareigūnui priėmus sprendimą sulaikyti laivą, laivas privalo plaukti į uostą. Jei laivas atsisako plaukti į uostą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas priverstinai atplukdyti laivus į uostą. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų, kad nepaklusęs žuvininkystės kontrolės pareigūno reikalavimui plaukti į uostą laivas būtų nuplukdytas į uostą. Apie sustabdyto laivo buvimą ar priverstinį laivo plukdymą į uostą žuvininkystės kontrolės pareigūnas nedelsdamas informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
5. Apie priimtą sprendimą sulaikyti laivą žuvininkystės kontrolės pareigūnas nedelsdamas informuoja valstybės, su kurios vėliava laivas plaukia, kompetentingas institucijas, Lietuvos saugios laivybos administraciją, Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
6. Sprendimas sulaikyti laivą per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas rajono (miesto) apylinkės teismui.
8. Laivo savininkas (valdytojas) apmoka sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidas. Sulaikytam laivui neleidžiama išplaukti iš uosto tol, kol neapmokėtos sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidos arba kol sulaikyto laivo kapitonas ar savininkas arba valdytojas nepateikia garantijų žuvininkystės kontrolės pareigūnui arba įstatymų įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teismui, prokurorui ar įstatymų įgaliotam nagrinėti baudžiamąją bylą teismui, kuriems yra perduota bylos medžiaga, kad šios išlaidos bus apmokėtos po laivo išplaukimo.
2619 straipsnis. Sprendimo sulaikyti laivą panaikinimas ir galiojimas
1. Žuvininkystės kontrolės pareigūnas priima Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos nutarimą panaikinti sprendimą sulaikyti laivą, jeigu:
2) atlyginta žala, padaryta pažeidžiant žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus, ir (arba) įvykdytos visos skirtos nuobaudos, jei tarptautinės sutartys nenustato kitaip, arba
2. Kai žuvininkystės kontrolės pareigūnas perduoda bylos medžiagą teismui, įstatymų įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas patikrina laivo sulaikymo pagrįstumą ir, jei reikia, priima nutartį dėl laivo sulaikymo nutraukimo.
3. Kai žuvininkystės kontrolės pareigūnas perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai, sprendimas sulaikyti laivą galioja 5 kalendorines dienas nuo medžiagos perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijai dienos, išskyrus atvejus, kai prokuroras priima nutarimą nutraukti laivo sulaikymą ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priima nutarimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo. Šiuo atveju sprendimas sulaikyti laivą galioja iki nutarimo nutraukti laivo sulaikymą priėmimo ar nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo priėmimo.
4. Priimto žuvininkystės kontrolės pareigūno nutarimo panaikinti sprendimą sulaikyti laivą ar įstatymų įgalioto nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teismo nutarties, prokuroro nutarimo nutraukti laivo sulaikymą ar nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo ar termino pratęsimo, įstatymų įgalioto nagrinėti baudžiamąją bylą teismo nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, termino pratęsimo ar panaikinimo kopijos nedelsiant išsiunčiamos sulaikyto laivo kapitonui, valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms, Lietuvos saugios laivybos administracijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jūrų uosto kapitonui.
5. Jei nutarimas sulaikyti laivą nustoja galioti šio straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais, prokuroras apie laivo sulaikymo galiojimo termino pabaigą nedelsdamas informuoja šio straipsnio 4 dalyje nurodytas institucijas ir laivo kapitoną.
Papildyta skirsniu:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
SEPTINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Skirsnio numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
27 straipsnis. Įstatymo vykdymo kontrolė
28 straipsnis. Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimus
29 straipsnis. Žalos žuvų ištekliams atlyginimas
1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos žuvų ištekliams, privalo ją atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos
žuvininkystės įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2847/93, nustatantis bendrosios žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003).
2. 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1263/1999 dėl Žuvininkystės orientavimo finansinio instrumento.
3. 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2792/1999, nustatantis išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriuje taisykles ir tvarką (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2369/2002).
4. 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo.
5. 2000 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1543/2000, nustatantis duomenų, būtinų Bendrijos bendrosios žuvininkystės politikos vykdymui, rinkimo ir tvarkymo sistemą.
6. 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių išsaugojimo ir tausojančio naudojimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką.
7. 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivų registro.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2193, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2527 (2004-04-30), i. k. 1041010ISTA0IX-2193
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2390, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 118-4396 (2004-07-31), i. k. 1041010ISTA0IX-2390
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-727, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2971 (2006-07-14), i. k. 1061010ISTA000X-727
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1436, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-629 (2008-02-12), i. k. 1081010ISTA00X-1436
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo nauju šeštuoju skirsniu įstatymas