Suvestinė redakcija nuo 2022-04-21 iki 2022-05-31

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 38-1253, i. k. 1052230ISAK78/V-179

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠO IR DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2005 m. kovo 21 d. Nr. A1-78/V-179

Vilnius

 

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 9 dalimi,

Preambulės pakeitimai:

Nr. A1-399/V-828, 2015-07-03, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11018

 

1. Tvirtiname pridedamus:

1.1. Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą;

1.2. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašą.

2. Nustatome, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.

3. P a v e d a m e įsakymo vykdymo kontrolę socialinės apsaugos ir darbo viceministrui ir sveikatos apsaugos viceministrui pagal veiklos sritis.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-399/V-828, 2015-07-03, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11018

 

 

 

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                               VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                        ŽILVINAS PADAIGA

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro  ir

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179

(Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. A1-131/V-349 redakcija)

 

DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠAS

 

1. Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – Kriterijų aprašas) apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis, bei jų taikymą.

2. Šiuo Kriterijų aprašu turi vadovautis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT), nustatydama asmenų darbingumo lygį, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipdamos asmenis į NDNT darbingumo lygiui nustatyti.

3. Sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi šiuos kriterijus:

3.1. medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas);

3.2. asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas).

4. Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus.

5. Jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis.

6. Jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka:

6.1. jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9;

6.2. jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 50–65, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8;

6.3. jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra 30–45, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7;

6.4. jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 0–25, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,6.

7. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100.

8. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam.

9. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną.

10. Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams:

10.1. 93–101 balas – koeficientas 0,7;

10.2. 84–92 balai – koeficientas 0,8;

10.3. 68–83 balai – koeficientas 0,9;

10.3. 23–67 balai – koeficientas 1;

10.4. 10–22 balai – koeficientas 1,1;

10.5. 0–9 balai – koeficientas 1,2.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-1/V-2, 2019-01-02, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00042

 

11.  Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai  dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti  koeficiento.

12. Jei dėl asmens, gyvenančio užsienyje, darbingumo lygio nustatymo kreipiasi pensiją ar išmoką skirianti institucija, asmens darbingumo lygis vertinamas tik pagal medicininius kriterijus, nevertinant asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti. Asmens veikla ir gebėjimai dalyvauti vertinami tik asmeniui pageidaujant.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-531/V-1146, 2014-11-05, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16257

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

13. Jei asmens, siunčiamo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, sveikatos būklė neatitinka šiame Kriterijų apraše nurodytų kriterijų ir (ar) nepanaudotos visos būtinos medicininės reabilitacijos ir gydymo priemonės, NDNT, vadovaudamasi Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje pateiktais klinikiniais elektroniniais dokumentais E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“ ar E003 „Stacionaro epikrizė“ ir E027 „Siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui“, nurodytais Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, priede, arba siuntime į NDNT (Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 1 priedas) darbingumo lygiui nustatyti pateiktais duomenimis ir informacija, priima sprendimą nevertinti asmens, siunčiamo darbingumo lygiui nustatyti, darbingumo lygio, nurodydama asmens vardą, pavardę, gimimo datą ir konkrečius asmens sveikatos būklės neatitikimus pagal Kriterijų aprašą ir (ar) nepanaudotas būtinas medicininės reabilitacijos ir (ar) gydymo priemones.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

__________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

 

 

Darbingumo lygio nustatymo

kriterijų aprašo

1 priedas

 

BAZINIO DARBINGUMO PROCENTAI

 

I SKYRIUS

NERVŲ SISTEMOS LIGOS

 

 

Pastaba:

Vertinant nervų sistemos ligas, gali būti taikomas tik vienas 3 ar 7 punkto papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę ligos pasireiškimo formą

 

1.

Galvinių nervų neuralgija G50, G52:

Proc.

1.1.

lengva, netrikdanti kasdienės veikos, kai neuralginių skausmų priepuoliams gydyti užtenka monoterapijos medikamentais

90

1.2.

vidutinė, trikdanti kasdienę veiklą, kai neuralginių skausmų priepuoliai sukeliami nestiprių išorinių dirgiklių ir taikoma monoterapija didžiausiomis dozėmis ar politerapija keliais preparatais

55

 

 

1.3.

sunki, ryškiai trikdanti kasdienę veiklą, kai neuralginių skausmų priepuoliai ištinka kramtant, juokiantis, kalbant, valgant, dėl to krenta svoris ir taikoma politerapija vaistų deriniais didžiausiomis dozėmis, kiti gydymo metodai

40

1.4.

labai sunki, visiškai sutrikdanti kasdienę veiklą, kai asmuo visai negali valgyti, dėl to krenta svoris, negali kalbėti, negali valytis dantų, vyrai  negali skustis, kai neveiksmingas nei konservatyvus, nei chirurginis gydymas

30

2.

Periferinių veido nervų paralyžius:

 

2.1.

vienos veido pusės lengva parezė (minimalūs požymiai), lengvai sutrikusios funkcijos: sutrikusi mimikos raumenų funkcija, jutimo sutrikimai nestiprūs

100

2.2.

vienos pusės ryški parezė ir (ar) kontraktūros, vidutiniškai sutrikusios funkcijos: sutrikusi mimikos raumenų funkcija – valgant skystas maistas išsilieja per nesveikąją pusę – ir (ar) sutrikusi jutimų funkcija – skausmas sunkiai numalšinamas ir (ar) ašarojama valgant

80

2.3.

vienos pusės paralyžius ir (ar) kontraktūros, ir (ar) sinkinezės, ryškiai sutrikusios funkcijos

50

2.4.

abiejų pusių paralyžius ir (ar) kontraktūros, ir (ar) sinkinezės, ryškiai sutrikusios funkcijos

45

3.

Galvos smegenų pažeidimai:

Pastaba:

Priskiriami embriono vystymosi  stadijoje atsiradę  ir vėlesni galvos smegenų pažeidimai (uždegimai, traumos, augliai, intoksikacijos, galvos smegenų kraujotakos (veninės ir (ar) arterinės) apytakos sutrikimai, demielinizuojančios ir degeneracinės centrinės nervų sistemos ligos ir kt.), kai organiniai smegenų pakitimai  įrodyti klinikiniais, instrumentiniais diagnostiniais, neurovizualiniais tyrimais.

Raumenų jėga galūnėse vertinama pagal Lowet skalę

3.1.

nežymus funkcijos sutrikimas: hemisindromas, raumenų jėga galūnėse – 5 balai. Asmuo funkciškai visiškai nepriklausomas

90

3.2.

lengvas funkcijos sutrikimas: lengva hemiparezė, raumenų jėga galūnėse –  4 balai. Asmuo visiškai savarankiškas

80

3.3.

vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimas: hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga galūnėse – 3–4 balai, tetraparezė, kai raumenų jėga – 4 balai. Asmuo savarankiškas

50

3.4.

vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimas: hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga rankose – 0–2 balai, vienoje kojoje ar abiejose kojose – 3–4 balai, tetraparezė, kai raumenų jėga – 3 balai. Asmuo sugeba pasinaudoti atramomis, nevisiškai savarankiškas

40

3.5.

ryškus funkcijos sutrikimas: hemiparezė ar paraparezė ar tetraparezė, kai raumenų jėga bent dviejose galūnėse – 2 balai, reikia vidutinės pagalbos nuolat naudojant pagalbines priemones

30

3.6.

ryškus funkcijos sutrikimas: hemiparezė ar paraparezė, ar tetraparezė, kai raumenų jėga bent dviejose galūnėse – 1 balas, reikia didelės pagalbos nuolat naudojant pagalbines priemones

25

3.7.

sunkus funkcijos sutrikimas: hemiplegija ar paraplegija, kai raumenų jėga bent dviejose galūnėse – 0 balų, negali vaikščioti, reikalingas neįgaliojo vežimėlis, reikia visapusiškos pagalbos atliekant visas veiklas

15

3.8.

ypač sunkus funkcijos sutrikimas: tetraplegija, kai raumenų jėga galūnėse – 0 balų, visiškas bejėgiškumas

0

4.

Galvos smegenų pažeidimai (uždegimai, traumos, augliai, intoksikacijos, galvos smegenų kraujotakos (veninės ir (ar) arterinės) apytakos sutrikimai, demielinizuojančios ir degeneracinės centrinės nervų sistemos ligos (kai organiniai smegenų pakitimai  įrodyti klinikiniais, instrumentiniais diagnostiniais, neurovizualiniais tyrimais, būtinas neuropsichologinis ištyrimas, psichologo ir gydytojo psichiatro konsultacijos):

 

4.1.

nežymus funkcijos sutrikimas: vyrauja asteninis sindromas

90

4.2.

lengvas funkcijos sutrikimas: vidutinis asteninis sindromas, yra charakterio pakitimų, vidutiniškai susilpnėjusi atmintis

80

4.3.

vidutinis funkcijos sutrikimas: žymi astenija, visada būdingi charakterio pakitimai, vidutiniškai susilpnėjusi atmintis, sulėtėjęs mąstymas

50

 

4.4.

didelis funkcijos sutrikimas: visiško asmenybės nuskurdimo požymiai, ryškiai susilpnėjusi atmintis, sumažėjęs savarankiškumas, gebėjimas savarankiškai susitvarkyti buityje, ryškūs organiniai galvos smegenų pažeidimai

40

4.5.

sunkus funkcijos sutrikimas (po sunkių galvos smegenų pažeidimų): visada ryškūs asmenybės sutrikimo požymiai, ryškiai sumažėjęs savarankiškumas, savikritiškumas,  gebėjimas abstrakčiai mąstyti, labai pablogėjusi atmintis. Amuo blogai sukaupia dėmesį, ryškėja demencija, apatija

30

5.

Autonominės (vegetacinės) sistemos sutrikimai, pasireiškiantys miego sutrikimais, alpimais, nukritimais (sinkopės, Drop atakos, katapleksija), vazomotorinės reguliacijos sutrikimais ir kt.:

 

5.1.

neryškūs: ortostatiniai simptomai reti, nepastovūs ar atsiranda tik ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti > 15 min., nesutrikdyta kasdienė veikla, arterinis kraujo spaudimas gali būti normalus

90

5.2.

lengvi: ortostatiniai simptomai bent 1 kartą per savaitę, paprastai atsiranda ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti > 10 < 15 min., kasdienė veikla apribota nestipriai, arterinio kraujo spaudimo ir pulso pakitimai, pavieniai nualpimo ar nukritimo priepuoliai

70

 

 

 

5.3.

vidutiniai: ortostatiniai simptomai dažni, paprastai atsiranda ortostatinio streso metu. neatsiranda be ortostatinio streso. Asmuo gali stovėti > 5 < 10 min., vidutiniškai apribota kasdienė veikla, dažni nualpimai ar nevalingi kritimai (< 1 kartą per savaitę)

50

 

 

5.4.

ryškūs: ortostatiniai simptomai dažni, atsiranda ortostatinio streso metu, kartais atsiranda ir be ortostatinio streso. Asmuo gali stovėti > 1 < 5 min., stipriai apribota kasdienė veikla, ortostatinė hipotenzija trunka > 50 % laiko skirtingomis dienomis, dažni nualpimai ar nevalingi kritimai (> 1 kartą per savaitę)

40

5.5.

labai ryškūs: ortostatiniai simptomai jaučiami visą laiką, ortostatinė hipotenzija nuolat registruojama. Asmuo gali stovėti < 1 min., reikalingas neįgaliojo vežimėlis, dažnos sinkopės ar presinkopės bandant stovėti, nevalingas užmigimas

25

6.

Smegenų pažeidimai, kai sutrikusios kalbos (afazija), praksijos ir suvokimo funkcijos:

 

 

Pastaba:

Kalbos (afazija), praksijos ir suvokimo funkcijų sutrikimai turi būti patvirtinti gydytojų specialistų konsultacijų išvadomis

 

6.1.

lengvi (dalinė motorinė afazija) ir (ar) lengva apraksija, ir (ar) lengva agnozija)

60

6.2.

vidutiniai (visiška motorinė ir (ar) dalinė sensomotorinė afazija, ir (ar) dalinė sensorinė afazija, ir (ar) vidutinė apraksija, ir (ar) vidutinė agnozija)

45

6.3.

dideli (visiška sensorinė afazija) ir (ar) ryški apraksija, ir (ar) ryški agnozija)

35

6.4.

sunkūs (globali afazija)

25

7.

Smegenų pažeidimai, kai sutrikusi koordinacija ir pusiausvyra (stovint ir vaikštant):

 

 

Pastaba:

Priskiriami embriono vystymosi stadijoje atsiradę ir vėlesni galvos smegenų pažeidimai (uždegimai, traumos, augliai, intoksikacijos, galvos smegenų kraujotakos (veninės ir (ar) arterinės ) apytakos sutrikimai, demielinizuojančios ir degeneracinės centrinės nervų sistemos ligos ir kt.), kai organiniai smegenų pakitimai įrodyti klinikiniais, instrumentiniais diagnostiniais, neurovizualiniais tyrimais, patvirtinti specialistų konsultacijų išvadomis

 

7.1.

nežymūs: nereikia pagalbos, nereikia pagalbinių priemonių, asmuo gali stovėti suglaustomis kojomis, pats apsisuka į abi puses

90

7.2.

lengvi: reikia minimalios pagalbos, nereikia pagalbinių priemonių, asmuo nepastovi suglaustomis kojomis, pats apsisuka į abi puses, piršto ir nosies,  kelio ir kulno testus atlieka su intensija ir ataksija

80

 

7.3.

vidutiniai: reikia pagalbos, gali vaikščioti tik lygiu keliu, vengia nelygaus kelio ir (ar) kalnelių, reikia pagalbinių priemonių, tačiau nepriklausomas, suglaustomis kojomis nepastovi, tačiau gali stovėti išskėstomis kojomis, lėtai pats apsisuka į abi puses, Rombergo padėtis – 5–10 sek., 360° kampu į vieną pusę apsisuka per > 4 sek. be priežiūros ir kontrolės

55

7.4.

dideli: daugumai veiklų reikia pagalbos, reikia nedidelės pagalbos nuolat naudojant pagalbines priemones, sunkiai išlaiko pusiausvyrą išskėstomis kojomis, 360° kampu apsisukant į abi puses reikalinga epizodinė priežiūra ir žodinė kontrolė

40

7.5.

ryškūs: beveik visoms veikloms reikia pagalbos, ribotas vaikščiojimas, reikia pagalbos nuolat naudojant pagalbines priemones, sunkiai išlaiko pusiausvyrą išskėstomis kojomis, tačiau pastovi > 10 sek., Rombergo padėtis < 5 sek., 360° kampu apsisukant į abi puses reikalinga nuolatinė priežiūra ir žodinė kontrolė

30

7.6.

labai ryškūs: priklauso nuo kito asmens, atlikdamas daugumą veiklų, be pagalbos negali vaikščioti ir stovėti

25

 

7.7.

sunkūs: reikalinga visapusiška pagalba atliekant visas veiklas, negali vaikščioti, reikalingas neįgaliojo vežimėlis

15

7.8.

ypač sunkūs: visiškas bejėgiškumas, nejudrumas ir priklausomybė nuo kitų asmenų

0

8.

Cerebrinis paralyžius (toliau – CP), įvairios formos (G80): spastinė tetraplegija, spastinė diplegija, ataksinis CP, diskinezinis CP. Darbingumo lygis vertinamas pagal cerebrinio paralyžiaus formos vyraujančią neurologinę simptomatiką:

8.1.

nedidelis funkcinis sutrikimas: nedaug padidėjęs pažeistos galūnės spastiškumas, nežymi hiperrefleksija, nežymi ataksija, raumenų jėga – 4–5 balai

80

8.2.

lengvas funkcinis sutrikimas: lengva hemiparezė, kai raumenų jėga – 4 balai, sutrikusi smulkioji motorika, lengvas raumenų tonuso sutrikimas, lengva ataksija

55

8.3.

vidutinis funkcinis sutrikimas: vidutinė hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga – 3–4 balai, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 4 balai, sutrikusi smulkioji motorika, vidutinis liemens nestabilumas, galvos tremoras, sutrikusi kūno padėties kontrolė ir kūno pusiausvyra stovint, sugeba pasinaudoti atramomis

40

8.4.

sunkus funkcinis sutrikimas: ryški hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga – 2–3 balai, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 3 balai, nestabili kūno padėtis, dideli raumenų tonuso sutrikimai, ryškūs nuolatiniai įvairios amplitudės nevalingi galvos, kaklo, galūnių judesiai, reikia pagalbos nuolat naudojant pagalbines priemones

30

8.5.

labai sunkus funkcinis sutrikimas: sunki hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga – 1–2 balai, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 2 balai, nestabili kūno padėtis, dideli raumenų tonuso sutrikimai, ryškūs nuolatiniai įvairios amplitudės nevalingi galvos, kaklo, galūnių judesiai, reikia didelės pagalbos nuolat naudojant pagalbines priemones

25

8.6.

ypač sunkus funkcinis sutrikimas (visa apimantis): hipotoninė ar spastinė ryški hemiparezė ar paraparezė, ar tetraparezė, ar hemiplegija, ar paraplegija, raumenų jėga – 0–1 balas, asmuo nevaikšto, nesugeba pasinaudoti jokiomis atramomis, pagalbinėmis priemonėmis, reikalingas neįgaliojo vežimėlis

10

8.7.

Visiškas bejėgiškumas, nejudrumas, hipotoninė ar spastinė tetraplegija, raumenų jėga – 0 balų

0

9.

Ekstrapiramidinės sistemos ir judesių sutrikimai:

 

 

Pastaba:

Parkinsono liga vertinama pagal modifikuotą Hoehno irYahro stadijų skalę

 

9.1.

nežymus funkcijos sutrikimas, visiškai savarankiškas. Parkinsono ligos 1stadija

90

9.2.

ligos simptomai vienoje pusėje, be pusiausvyros sutrikimų, hiperkinezės neryškios. Visiškai savarankiškas: kasdienę veiklą atlieka lėčiau, savarankiškai atlieka daugumą namų ruošos darbų. Parkinsono ligos 1.5 stadija

 

80

9.3.

nevisiškai savarankiškas: patiria sunkumų atlikdamas kai kuriuos namų ruošos darbus, užtrunka tris keturis kartus ilgiau. Parkinsono ligos 2 stadija

60

9.4.

reikia nedidelės pagalbos, bet gali atlikti daugumą namų ruošos darbų, nors ir labai lėtai, su didelėmis pastangomis, daro klaidų, kai ko atlikti nepajėgia. Parkinsono ligos 2.5 stadija

50

 

9.5.

simetriškas abiejų kūno pusių funkcijų sutrikimas, būdingas posturalinis nestabilumas, hiperkinezės ryškios, trikdančios kasdienę veiklą, tačiau jai atlikti pagalbos nereikia. Parkinsono ligos 3 stadija

40

 

9.6.

simetriškas abiejų kūno pusių funkcijų sutrikimas, pusiausvyra sutrikusi, asmuo gali atsistoti, einant reikia pagalbos, hiperkinezės ryškios, trikdančios kasdienę veiklą, jai atlikti reikia pagalbos. Parkinsono ligos 4 stadija:

 

 

9.6.1.

priklausomas, kasdienėje veikloje reikalinga vidutinė kito asmens pagalba

30

9.6.2.

labai priklausomas, kasdienėje veikloje visada reikalinga didelė kito asmens pagalba

20

9.7.

simetriškas abiejų kūno pusių funkcijų sutrikimas, sutrikusi pusiausvyra, asmuo negali atsistoti ir paeiti be pagalbos, hiperkinezės ryškios, net ir padedamas kasdienę veiklą atlieka sunkiai. Parkinsono ligos 5 stadija

 

9.7.1.

nieko nedaro pats, gali kiek pradėti atlikti kai kuriuos kasdienius darbus, didelis abiejų kūno pusių funkcijų sutrikimas, reikalingas neįgaliojo vežimėlis

10

 

9.7.2.

ypač sunkūs: visiškas bejėgiškumas, nejudrumas ir priklausomybė nuo kitų asmenų

0

10.

Epilepsija:

 

 

Vertinama ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo diagnozės nustatymo ir adekvataus  gydymo nuo traukulių (vaisto koncentracija kraujo tyrime) pagal priepuolių pobūdį, sunkumą, dažnumą (tik neprovokuoti priepuoliai), pasiskirstymą paros metu, pažintinių funkcijų sutrikimus bei asmenybės pasikeitimus dėl epilepsijos. Epilepsijos diagnozė ir jos sukeliamas nedarbingumas turi būti pagrįstas gydytojo neurologo konsultacijos išvadomis bei diagnostiniais tyrimais – elektroencefalografija (toliau – EEG) (atliekama bent kartą per 2 metus), ilgalaike vaizdine EEG (nesant specifinių pakitimų rutininėje EEG), neurovizualiniais tyrimais

 

10.1.

reti generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys < l kartą per 2 mėnesius, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys bent l kartą per 2 savaites

90

 

10.2.

vidutinio dažnumo generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys 1–2 kartus per mėnesį, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys bent 1 kartą per savaitę, kai nėra pažintinių funkcijų sutrikimų ir asmenybės sutrikimų

50

10.3.

dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys 3–4 kartus per mėnesį, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys kasdien, kai nėra pažintinių funkcijų sutrikimų, bet yra asmenybės sutrikimų

40

10.4.

dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys 3–4 kartus per mėnesį, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys kasdien, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų ir asmenybės sutrikimų

35

 

 

10.5.

labai dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys > 4 kartus per mėnesį, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys >1 kartą per dieną, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų ir asmenybės sutrikimų

30

10.6.

labai dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys kasdien, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys kasdien, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų ir asmenybės sutrikimų ir kai chirurginis epilepsijos gydymas neveiksmingas ar juo šios epilepsijos formos gydyti neįmanoma

25

11.

Narkolepsija:

 

 

Pastaba:

Vertinama atsižvelgiant į simptomų pasireiškimą ir derinius (nenumaldomo mieguistumo priepuoliai, katapleksija, miego paralyžius, hipnagoginės haliucinacijos, miego sutrikimas, automatinis elgesys, fragmentuotas miegas (įvertinama atliekant polisomnografiją):

 

11.1.

lengvas funkcijos sutrikimas (bent vienas narkolepsijos simptomas)

55

11.2.

vidutinis funkcijos sutrikimas (trys narkolepsijos simptomai)

40

11.3.

sunkus funkcijos sutrikimas (visi narkolepsijos simptomai)

25

12.

Nugaros smegenų pažeidimai

Raumenų jėga vertinama pagal Lowet skalę

Nugaros smegenų pažeidimas vertinamas pagal ASIA skalę:

 

12.1.

lengvas funkcijos sutrikimas: neryškūs motorikos ir jutimo sutrikimo simptomai, kai nėra dubens organų funkcijos sutrikimų, ASIA E

90

12.2.

vidutinis funkcijos sutrikimas: paraparezė, kai raumenų jėga – 3–4 balai ir nėra dubens organų funkcijos sutrikimų, ASIA D

55

 

12.3.

vidutinis funkcijos sutrikimas: paraparezė, kai raumenų jėga – 3 balai, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 4 balai ir nėra dubens organų funkcijos sutrikimų, ASIA D

50

12.4.

vidutinis funkcijos sutrikimas: paraparezė, kai raumenų jėga –3 balai, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 4 balai ir yra dubens organų funkcijos sutrikimų; ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 3 balai ir nėra dubens organų funkcijos sutrikimų, ASIA D

45

12.5.

ryškus funkcijos sutrikimas: paraparezė, kai raumenų jėga 2 balai, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 3 balai ir yra dubens organų funkcijos sutrikimų, sugeba pasinaudoti atramomis, ASIA C-D

40

12.6.

ryškus funkcijos sutrikimas: paraparezė ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 2 balai ir yra dubens organų funkcijos sutrikimų, nuolat naudoja pagalbines priemones, ASIA C

30

12.7.

sunkus funkcijos sutrikimas: rankų paraparezė, kai raumenų jėga –2 balai, ir apatinė paraplegija ar tetraparezė, kai raumenų jėga –1 balas ir yra dubens organų funkcijos sutrikimų, reikia didelės pagalbos nuolat naudojant pagalbines priemones, reikalingas neįgaliojo vežimėlis, ASIA B

20

12.8.

sunkus funkcijos sutrikimas: nugaros smegenų pažeidimas (L1 ar žemesnėje dalyje), kojų paraplegija ir yra dubens organų funkcijos sutrikimų, nesugeba pasinaudoti pagalbinėmis priemonėmis, reikalingas neįgaliojo vežimėlis, ASIA A

15

12.9.

sunkus funkcijos sutrikimas: nugaros smegenų pažeidimas (C5 ar žemesnėje dalyje), rankų paraparezė, kai raumenų jėga – 1 balas, ir kojų paraplegija, yra dubens organų funkcijos sutrikimų, nesugeba pasinaudoti pagalbinėmis priemonėmis, reikalingas neįgaliojo vežimėlis, ASIA A

10

12.10.

ypač sunkus funkcijos sutrikimas: nugaros smegenų pažeidimas (C4 ar aukštesnėje dalyje), kai yra tetraplegija ir visiškas dubens organų funkcijos sutrikimas, ASIA A

0

13.

Išsėtinė sklerozė:

Funkcijos sutrikimo laipsnis vertinamas naudojant Kurtzke išplėstinę negalios vertinimo skalę (angl. Expanded Disability Status Scale, toliau – EDSS) ligos remisijos metu

13.1.

EDSS 1–1.5 – nėra negalios, minimalūs požymiai vienoje funkcinėje sistemoje ar daugiau nei vienoje funkcinėje sistemoje

80

13.2.

EDSS 2–2.5 – lengva negalia, kai yra iki dviejų lengvų funkcinių sistemų sutrikimų

55

13.3.

EDSS 3–3.5 –vienos funkcinės sistemos vidutinė negalia ar daugiau nei dviejų funkcinių sistemų lengva negalia. Vaikšto savarankiškai, be pagalbinių priemonių

40

13.4.

EDSS 4–4.5 – santykinai sunki negalia, ribota kasdienė veikla, reikalinga minimali pagalba, be pagalbinių priemonių nueina iki 300 metrų

35

13.5.

EDSS 5–5.5 – negalia trikdo visos dienos aktyvumą, be pagalbinių priemonių gali nueiti iki 100 metrų

30

13.6.

EDSS 6–6.5 – einant reikalingos pagalbinės priemonės, gali nueiti < 20 metrų ar reikalingas neįgaliojo vežimėlis ir (ar) pagalba važiuojant

25

13.7.

EDSS 7–7.5 – gali nueiti iki 2 žingsnių, reikalingas neįgaliojo vežimėlis, pagalba važiuojant

20

13.8.

EDSS 8 – didelę laiko dalį praleidžia lovoje arba sėdi ant kėdės ar neįgaliojo vežimėlyje, tačiau pats atsikelia iš lovos, dažniausiai save apsitarnauja, išlikusi efektyvi rankų funkcija

10

13.9

EDSS 8.5 – didesnę laiko dalį praleidžia lovoje, iš dalies apsitarnauja, iš dalies išlikusi rankų funkcija

5

13.10.

EDSS 9–9.5 – visiškai nekontroliuoja dubens organų funkcijos, negali efektyviai bendrauti, valgyti, ryti

0

14.

Periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligos:

 

Pastaba:

Vertinant vertebrogenines neurologines ligas, gali būti taikomas tik vienas 14 punkto papunktis arba tik vienas XIV skyriaus 80.1 papunkčio papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę pasireiškimo formą.

Pasireiškia bent vienos galūnės ar jos dalies motorikos, jutimų sutrikimais ir skausmais. Išnaudojus gydymo galimybes, sutrikimai turi būti patvirtinti klinikiniais ir instrumentiniais tyrimais (elektromiografija arba elektroneurografija, arba neuromiografinis tyrimas), specialistų konsultacijų išvadomis.

Raumenų jėga vertinama pagal Lowet skalę

 

14.1.

nežymus funkcijos sutrikimas: raumenų jėga nepakitusi, sutrikę jutimai, parestezijos, susilpnėję sausgysliniai antkaulių refleksai. Asmuo savarankiškas

90

14.2.

lengvas funkcijos sutrikimas: raumenų jėga – 4–5 balai, sutrikę jutimai, parestezijos, susilpnėję sausgysliniai antkaulių refleksai ar  plaštakos jėga – 2 balai ar pėdos jėga – 0–1 balas. Asmuo savarankiškas

80

14.3.

vidutinis funkcijos sutrikimas: bent vienos visos galūnės raumenų jėga – 3 balai, raumenų hipotrofija, sutrikę jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistais, susilpnėję sausgysliniai antkaulių refleksai ar plaštakos jėga – 0–1 balas. Asmuo naudoja pagalbines priemones tam tikrai funkcijai atlikti, kito asmens pagalbos nereikia

55

14.4.

vidutinis funkcijos sutrikimas: bent vienos visos galūnės raumenų jėga – 2 balai, raumenų hipotrofija, sutrikę jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistų deriniais, susilpnėję sausgysliniai antkaulių refleksai. Asmuo naudoja pagalbines priemones tam tikrai funkcijai atlikti, kartais reikalinga kito asmens pagalba

45

14.5.

ryškus funkcijos sutrikimas: bent vienos visos galūnės raumenų jėga – 1 balas, raumenų hipotrofija ar atrofija, sutrikę  jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistų deriniais, susilpnėję sausgysliniai antkaulių refleksai. Asmuo nuolat naudoja pagalbines priemones, reikalinga lengva ar vidutinė kito asmens pagalba, naudoja > 50 % savo jėgų

35

 

 

14.6.

sunkus funkcijos sutrikimas: visos galūnės raumenų jėga – 1 balas abiejose galūnėse, raumenų hipotrofija ar atrofija, sutrikę jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistų deriniais, susilpnėję ar neišgaunami sausgysliniai antkaulių refleksai. Asmuo labai priklausomas, nuolat reikalingas neįgaliojo vežimėlis, kartais – kito asmens pagalba atliekant sutrikdytas funkcijas (naudoja 25–50 % savo jėgų)

25

14.7.

labai sunkus funkcijos sutrikimas: ne mažiau kaip dviejų galūnių raumenų jėga – 0 balų, raumenų atrofija, sutrikę jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistų deriniais, neišgaunami sausgysliniai antkaulių refleksai. Asmuo visiškai priklausomas, nuolat reikalingas neįgaliojo vežimėlis bei pagalba juo važiuojant ir kito asmens pagalba sutrikdytoms funkcijoms atlikti (naudoja < 25 % savo jėgų)

15

14.8.

ypač sunkus funkcijos sutrikimas: vangi tetraplegija, raumenų atrofija. Asmuo funkciškai visiškai priklausomas

0

15.

Miastenija:

 

 

Pastaba:

Vertinama pagal Miastenijos fondo klinikinę miastenijos klasifikaciją
(2000 m.)

 

15.1.

bet kurių akies judinamųjų raumenų silpnumas (visų kitų raumenų jėga normali) ar miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti lengvu raumenų silpnumu, vyraujant galūnių ir aksialinių raumenų pažeidimui

55

15.2.

miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti lengvu raumenų silpnumu, vyraujant orofaringinių ir kvėpavimo raumenų pažeidimui

45

15.3.

miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti vidutiniu raumenų silpnumu, vyraujant galūnių ir aksialinių raumenų pažeidimui

40

15.4.

miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti vidutiniu raumenų silpnumu, vyraujant orofaringinių ir kvėpavimo raumenų pažeidimui

35

15.5.

miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti sunkiu raumenų silpnumu, vyraujant galūnių ir aksialinių raumenų pažeidimui

25

15.6.

miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti sunkiu raumenų silpnumu, vyraujant orofaringinių ir kvėpavimo raumenų pažeidimui

15

15.7.

miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti sunkiu raumenų silpnumu, reikalinga intubacija

0

 

II SKYRIUS

PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI

 

 

 

Proc.

16.

Demencijos (F00.X, F01.X, F02.X, F03):

Pastaba:

Vertinama atsižvelgiant į MMSE tyrimo rezultatus, Blessed‘o demencijos skalę. Vertinama atsižvelgiant į klinikinę būklę po 6 mėn. gydymo. MMSE tyrimo rezultatus ir Blessed‘o demencijos skalę gydymo metu vertinti 2–3 kartus.

Vertinama gydytojo psichiatro po 6 mėn. stebėjimo ir gydymo, pateikus išsamų psichikos sutrikimų ir asmens veiklos apibūdinimą (vadovaujantis MMSE, Blessedo‘o demencijos skale, Bendro veiklos vertinimo skale (angl. Global Assessment of Functioning Scale – GAF Scale), Adenbruko kognityvinio tyrimo metodika (angl. Addenbrooke’s Cognitive Examination – Revised, ACE-R), socialinės situacijos vertinimo aktu)

 

16.1.

21–24 – lengvas pažinimo sutrikimas (MMSE), 4–9 – lengva demencija (Blessed‘o demencijos skalė)

55

16.2.

11–20 – vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas (MMSE), 10–22 – vidutinė demencija (Blessed‘o demencijos skalė)

35

16.3.

0–10 – ryškus pažinimo sutrikimas (MMSE), 23–28 – sunki demencija (Blessed‘o demencijos skalė)

25

17.

Organinis amnezinis sindromas (F04), vertinamas pagal psichologinį atminties tyrimą:

 

17.1.

nežymus sutrikimas

85

17.2.

lengvas sutrikimas

55

17.3.

vidutinis sutrikimas

35

17.4.

sunkus sutrikimas

25

18.

Organinės psichozės (F06.0, F06.1, F06.2, F06.8):

Pastaba:

Reikia atsižvelgti į: dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar yra liekamoji neurologinė simptomatika

 

18.1.

nežymus sutrikimas

85

18.2.

lengvas sutrikimas

55

18.3.

vidutinis sutrikimas

45

18.4.

didelis sutrikimas

35

18.5.

sunkus sutrikimas

25

19.

Organiniai nuotaikos sutrikimai (F06.3):

Pastaba:

Reikia atsižvelgti į dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą (vertinama atsižvelgiant į vaisto koncentraciją kraujyje), yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar dažna ciklų kaita, sutrikusi asmens veikla. Organinė patologija turi būti patvirtinta gydytojo specialisto išvada

 

19.1.

nežymus sutrikimas 

85

19.2.

lengvas sutrikimas 

75

19.3.

vidutinis sutrikimas

55

19.4.

didelis sutrikimas

35

19.5.

sunkus sutrikimas

20

20.

Organinis asmenybės sutrikimas (F 07.0):

Pastaba:

Reikia atsižvelgti į: elgesio sutrikimus, taikomą adekvatų gydymą, ar yra liekamoji neurologinė simptomatika

 

20.1.

nedidelis sutrikimas

85

20.2.

vidutinis sutrikimas

75

20.3.

didelis sutrikimas

55

21.

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas:

 

21.1.

psichozės (F1X.5) – taip pat kaip organinė psichozė:

 

21.1.1.

nežymus sutrikimas

80

21.1.2.

nedidelis sutrikimas

55

21.1.3.

vidutinis sutrikimas

45

21.1.4.

didelis sutrikimas

35

21.1.5.

sunkus sutrikimas

25

21.2.

amnezinis sindromas (F1X.6) – taip pat kaip organinis amnezinis sindromas:

 

21.2.1.

nežymus sutrikimas

85

21.2.2.

lengvas sutrikimas

55

21.2.3.

vidutinis sutrikimas

35

21.2.4.

sunkus sutrikimas

25

 

Pastaba:

Vertinant sutrikimus, nurodytus 22, 23 ir 24 punktuose, atsižvelgiama į ligos eigą, simptomų sunkumą (simptomų sunkumo lygis turi būti įvertintas psichometrinėmis skalėmis (pvz., Pozityvių ir negatyvių sindromų skalė (angl. The Positive and Negative Syndrome Scale – PANSS, Trumpa psichiatrinė vertinimo skalė (angl. The Brief Psychiatric Rating Scale – BPRS), dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar išlieka ryški negatyvioji simptomatika, asmens veiklą pagal Bendro veiklos vertinimo skalę (angl. GAF Scale – Global Assessment of Functioning Scale) (toliau – BVVS).

BVVS balų suma nuo 61 balų – nedidelis sutrikimas;

BVVS balų suma nuo 60 iki 41 balų – vidutinis sutrikimas;

BVVS balų suma nuo 40 iki 1 balo – sunkus sutrikimas

 

22.

Šizofrenija, šizoafektiniai, šizotipiniai, nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai:

 

22.1.

šizotipinis sutrikimas (F21), nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai (F22.X):

22.1.1.

nežymus sutrikimas

80

22.1.2.

lengvas sutrikimas

70

22.1.3.

vidutinis sutrikimas

50

22.1.4.

didelis sutrikimas

35

22.2.

šizoafektiniai sutrikimai (F25.0, F25.1, F25.2):

22.2.1.

nežymus sutrikimas

80

22.2.2.

lengvas sutrikimas

70

22.2.3.

vidutinis sutrikimas

50

22.2.4.

didelis sutrikimas

35

22.3.

šizofrenija (F20.X):

 

22.3.1.

nežymus sutrikimas

60

22.3.2.

lengvas sutrikimas

50

22.3.3.

vidutinis sutrikimas

35

22.3.4.

didelis sutrikimas

25

23.

Afektiniai sutrikimai (F31.1, F31.2, F31.4, F31.5, F31.6, F31.8, F32.2, F32.3, F33.2, F33.3, F33.1):

Pastaba:

Vertinama atsižvelgiant į: simptomų sunkumą, dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar sutrikimas dvipolis, ar dažna ciklų kaita

23.1.

nežymus sutrikimas

90

23.2.

lengvas sutrikimas

85

23.3.

vidutinis sutrikimas

70

23.4.

didelis sutrikimas

50

23.5.

sunkus sutrikimas

30

24.

Fobiniai nerimo sutrikimai (F40.0, F40.1, F41.0, F41.1), obsesinis kompulsinis sutrikimas (F42.0, F42.1, F42.2, F42.8), potrauminio streso sutrikimas (F43.1), disociaciniai (konversiniai) sutrikimai (F44), somatoforminiai sutrikimai (F45.0), valgymo sutrikimai (F50):

Pastaba:

Vertinama atsižvelgiant į: dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas į gydymą, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių

24.1.

nežymus sutrikimas

90

24.2.

lengvas sutrikimas

85

24.3.

vidutinis sutrikimas

70

24.4.

didelis sutrikimas

50

24.5.

sunkus sutrikimas

35

25.

Protinis atsilikimas (F70, F71, F72, F73, F78), vertinama atsižvelgiant į intelekto koeficientą (IQ):

 

25.1.

F70 – intelekto koeficientas – 50–69, kai nėra elgesio sutrikimų, atsižvelgiant į lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją

55

25.2.

F70 – intelekto koeficientas – 50–69, yra  elgesio sutrikimų, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją

45

25.3.

F71 – intelekto koeficientas – 35–49, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją

35

25.4.

F72 – intelekto koeficientas – 20–34, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją

25

25.5.

F73 – nustatomas klinikinio tyrimo duomenimis, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją

15

Pastaba:

Visais atvejais būtina atsižvelgti ir į galimus profesinius ar veiklos pobūdžio apribojimus (medicinines kontraindikacijas, nurodytas kituose SAM įsakymuose)

26.

Įvairiapusiai raidos sutrikimai (F84). Diagnozė patikslinta specialistų. Atsižvelgiant į Klinikinę autizmo vertinimo skalę (CARS):

 

26.1.

F84, kai pagal CARS skalę yra 30–32 balai (lengvas sutrikimas)

55

26.2.

F84, kai pagal CARS skalę yra 33–36 balai (vidutinio sunkumo sutrikimas)

40

26.3.

F84, kai pagal CARS skalę yra daugiau kaip 37 balai (sunkus sutrikimas)

20

 

III SKYRIUS

AKIES IR JOS PRIEDINIŲ ORGANŲ LIGOS

 

 

 

Proc.

27.

Abiejų akių aklumas – geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra mažiau kaip 0,05 arba geriau matančios akies regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

10

 

Pastaba:

Akies aklumas – regėjimo aštrumas su korekcija yra < 0,05 arba regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

 

28.

Abiejų akių regėjimo funkcijų  sumažėjimas:

 

28.1.

geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija  – nuo 0,35 iki 0,5

50

28.2.

geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija  – nuo 0,15 iki 0,3

40

28.3.

geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija  – nuo 0,05 iki 0,1

25

28.4.

geriau matančios akies  akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško

50

28.5.

geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško

40

28.6.

geriau matančios akies  akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

10

28.7.

abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško

90

28.8.

abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško

70

28.9.

abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 20 laipsnių nuo fiksacijos taško

30

28.10.

abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

20

28.11.

dvejinimasis abiejose akyse

75

28.12.

abiejų akių glaukoma (III stadija)    

30

28.13.

abiejų akių glaukoma (IV stadija)   

10

28.14.

abiejų akių akomodacijos paralyžius

70

28.15.

abiejų akių vokai visiškai uždengia vyzdžius

50

28.16.

ryškus abiejų akių nistagmas

30

29.

Blogiau matančios akies regėjimo aštrumo sumažėjimas, kai geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija – nuo 0,55 iki 1,0:

 

29.1.

regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,15–0,3

90

29.2.

regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,05–0,1

80

29.3.

regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,0–0,04

70

29.4.

akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško

90

29.5.

akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško

80

29.6.

akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 20 laipsnių nuo fiksacijos taško

75

29.7.

akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

70

29.8.

rainelės ir krumplyno arba gyslainės centrinės dalies lėtinis uždegimas bei jų komplikacijos

70

29.9.

vienos akies aklumas ir kitos akies bei jos priedinių organų patologija. Vertinama individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą, sunkumą ir prognozę (vertinama atsižvelgiant į specialisto išvadą)

40

30.

Pusės ar ketvirčio akipločio visiškas praradimas:

 

30.1.

homoniminė hemianopsija

60

30.2.

bitemporalinė hemianopsija:

 

30.2.1.

išliekant abiejų akių regėjimo aštrumui iki 0,7, salelės formos akipločio defektas – vadinamosios centrinės skotomos – 10–15 laipsnių nuo fiksacijos taško

50

30.2.2.

išliekant abiejų akių regėjimo aštrumui iki 0,6, salelės formos akipločio defektas – skotomos – 20–25 laipsniai nuo fiksacijos taško

40

30.2.3.

abiejų akių regėjimo aštrumo sumažėjimas su korekcija – iki 0,5

60

30.3.

homoniminė kvadrianopsija:

 

30.3.1.

viršuje

60

30.3.2.

apačioje

60

30.4.

nėra apatinės dalies regėjimo akipločio abiejose akyse

40

30.5.

nėra vieno šoninio regėjimo akipločio, jei kita akis yra akla

30

31.

Pašalinus piktybinį auglį (pvz., melanomą, retinoblastomą) 5 metus trunkančio dinamiško stebėjimo metu:

 

31.1.

piktybinis navikas tik akyje (ir enukleacijos atveju) po enukleacijos ar brachiterapijos, histologiškai patvirtintas po 0,5–5 metų stebėjimo

40

31.2.

peržengęs akies ribas navikas

20

32.

Spalvų juslės sutrikimas:

 

32.1.

dalinis spalvų juslės sutrikimas (vienos spalvos nejutimas)

90

32.2.

visiškas spalvų juslės nebuvimas (achromazija)

70

 

IV SKYRIUS

AUSŲ, NOSIES IR GERKLŲ LIGOS

 

 

 

Proc.

33.

Klausos ir pusiausvyros organai:

 

33.1.

klausos pablogėjimas:

 

 

Pastaba:

Tais atvejais, kai įtariamas agravavimas (t. y. asmuo sąmoningai blogina klausos slenksčius) arba dėl psichikos būklės ar intelekto sutrikimų nesuvokia, kaip atlikti audiogramą, klausos pablogėjimas nustatomas taikant objektyvų klausos slenksčių nustatymo metodą – BERA (smegenų kamieno sukeltųjų potencialų tyrimas).

Atsižvelgiama į klausos pablogėjimą, kuris nustatomas atliekant toninę ribinę audiometriją be klausos aparato tono audiometru. Klausos funkcijos pablogėjimas nustatomas atsižvelgiant į geriau girdinčios ausies girdėjimo aštrumą taip, kaip nurodyta toliau (garso dažnis – 500, 1 000 ir 2 000 Hz, klausos pablogėjimas):

 

33.1.1.

20 dB

100

33.1.2.

21–25dB

90

33.1.3.

26–30 dB

85

33.1.4.

31–40dB

80

33.1.5.

41–50dB

75

33.1.6.

51–60dB

70

33.1.7.

61–70dB

50

33.1.8.

71–80dB

40

33.1.9.

daugiau kaip 80dB

35

33.2.

Nesugebėjimas kalbėti ir kurtumas

30

33.3.

Pusiausvyros sutrikimai (dėl vestibulinio aparato patologijos):

 

 

Pastaba:

Pusiausvyros sutrikimai vertinami kartu su kita neurologine patologija

 

33.3.1.

lengvi funkciniai sutrikimai – lengvi nukrypimai nuo sugebėjimo stovėti ir vaikščioti, kurie atsiranda tik esant didesniems krūviams

80

33.3.2.

vidutinio sunkumo funkciniai sutrikimai:

 

33.3.2.1.

nepasitikėjimo jausmas, galvos svaigimas, atsirandantis esant didesniems ir kasdieniams krūviams

60

 

33.3.2.2.

nepasitikėjimo jausmas, galvos svaigimas, kai yra polinkis kristi, atsirandantis esant kasdieniams krūviams, vidutiniai nukrypimai bandant stovėti ar vaikščioti

50

 

33.3.2.3.

galvos svaigimas, aiškūs nukrypimai bandant stovėti ar vaikščioti, net esant mažiems krūviams

40

 

33.3.3.

sunkus funkcinis sutrikimas: stiprus galvos svaigimas, sunku stovėti ir vaikščioti netgi esant kasdieniams krūviams, reikia pagalbos vaikštant, nesugeba stovėti ar vaikščioti be pagalbos

30

33.4.

Menjero liga:

Pastaba:

Priepuolius vertina tretinio lygio otolaringologas ir pateikia toninių audiogramų išvadas

 

33.4.1.

vienas ar du priepuoliai per metus

90

33.4.2.

 

daugiau negu 2 kartus per metus pasikartojantys priepuoliai, atsižvelgiant į jų sunkumą:

 

 

33.4.2.1.

lengvi priepuoliai

80

33.4.2.2.

vidutinio sunkumo priepuoliai

70

33.4.2.3.

sunkūs priepuoliai

60

33.4.3.

sunkaus pobūdžio priepuoliai, pasikartojantys kelis kartus per mėnesį

50

 

Pastaba:

Tuo pat metu esantys pastovūs klausos sutrikimai vertinami atskirai

 

33.5.

Lėtinis vidurinės ausies uždegimas, kai iš abiejų pusių nuolat išsiskiria pūlių

80

34.

Nosies ligos ir pažeidimai:

 

34.1.

nosies praradimas:

 

34.1.1.

kosmetiškai mažai trukdantis dalinis nosies praradimas

80

34.1.2.

visiškas nosies praradimas

50

34.2.

Visiškas kvapo jutimo praradimas, kai yra skonio jutimo sutrikimai

90

34.3.

Skonio jutimo praradimas     

90

34.4.

Lėtinis nosies sinusų uždegimas, kai nuolat išsiskiria pūlių, trišakio nervo dirginimo požymiai, polipų atsiradimas

80

34.5.

Ozenos sloga

70

35.

Burnos ligos ir pažeidimai:

 

35.1.

bedantystė, protezų pritaikyti neįmanoma (pateikiama specialisto odontologo išvada)

80

35.2.

dalinis liežuvio neturėjimas, kalba neaiški, bet suprantama

70

35.3.

liežuvio neturėjimas:

Pastaba:

Vertinama atsižvelgiant į liekamuosius reiškinius po 6 mėnesius taikyto gydymo

 

35.3.1.

kai nėra mitybos sutrikimo

55

35.3.2.

kai yra I laipsnio mitybos nepakankamumas (kūno masės indeksas – 18,4–17,5 (toliau – KMI)

50

35.3.3.

kai yra II laipsnio mitybos nepakankamumas (KMI – 17,4–16)

40

35.3.4.

kai yra III laipsnio mitybos nepakankamumas (KMI < 16)

30

36.

Gerklų ligos ir pažeidimai:

 

 

Pastaba:

Užkimimo laipsnis nustatomas atlikus videolaringostroboskopiją ir nustačius disfonijos sunkumo indeksą (toliau – DSI). DSI nustatyti turi būti atlikti šie tyrimai: akustinė balso analizė, fonetograma, ilgiausia fonacijos trukmė

 

36.1.

disfonijos nėra, kai DSI > 4,4 (5 lygis)                    

100

36.2.

lengvo laipsnio disfonija (pavieniai disfonijos momentai ar trumpi periodai), kai DSI + 3,4 iki + 4,3 (4 lygis)      

90

36.3.

lengvo ir vidutinio laipsnio disfonija (retesni disfonijos periodai ar lengva persistuojanti disfonija), kai DSI + 2,3 iki + 3,3 (3 lygis)

85

36.4.

vidutinio laipsnio disfonija (labai dažni disfonijos periodai), kai DSI + 0,4 iki + 2,2 (2 lygis)      

70

36.5.

nuolatinė disfonija (pavieniai fonacijos periodai, gali būti afonijos periodai), kai DSI – 1,9 iki + 0,3 (1 lygis)

60

36.6.

sunkaus laipsnio afonija (visiškai nėra balso, negali fonuoti), kai DSI < –2,0 (0 lygis)              

50

36.7.

nuolatinis balso ir gerklų neturėjimas

 

40

 

 

V SKYRIUS

KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOS

 

 

Plaučių funkcijos sutrikimo laipsnis nustatomas remiantis objektyviais tyrimais: spirometrija, dujų difuzijos tyrimu, fizinio krūvio mėginiu, arterinio kraujo dujų tyrimu. Plaučių funkcijų tyrimai atliekami prietaisais, atitinkančiais diagnostinius tokių prietaisų techninius reikalavimus, griežtai  laikantis tyrimų atlikimo metodikų. Tyrimo duomenys turi būti pateikti atspausdinti ir saugomi kartu su asmens medicinos dokumentais. Tyrimo rezultatus įvertina ir išvadą pateikia gydytojas pulmonologas. Plaučių funkcija vertinama, kai po optimalaus gydymo yra ligos remisija, bet ne ligos paūmėjimo periodu.

Sergant obstrukcinėmis plaučių ligomis, vertinami spirometrijos, atliktos su bronchus plečiančiu mėginiu, duomenys. Sergant intersticinėmis plaučių ligomis  ar esant kitoms būklėms, sąlygojančioms plaučių restrikciją, tiriamas ir difuzinis plaučių pajėgumas.

Fizinio krūvio testas atliekamas, kai dusulio intefnsyvumas esant ramybės būsenos ar fizinio krūvio metu neatitinka spirometrijos, dujų difuzijos ar arterinio kraujo dujų tyrimo duomenų. Jei, atliekant spirometrijos, dujų difuzijos ar arterinio kraujo dujų tyrimą, nustatomas sunkus ar labai sunkus funkcijos sutrikimas (kriterijai nurodyti 39 ir 40 punkte), fizinio krūvio testo atlikti nereikia.

Plaučių funkcijos sutrikimas gali būti lengvas, vidutinio sunkumo, sunkus ar labai sunkus. Funkcijos sutrikimo laipsnis nustatomas pagal labiausiai pakitusius tyrimo rezultatus

Proc.

37.

Lengvas plaučių funkcijos sutrikimas:

Forsuoto iškvėpimo tūris per 1 sekundę (FEV1) > 60 % normos, bet mažiau už individualią apatinę  normos ribą (toliau – ANR), kai FEV1/VC (ar FEV1/FVC) rodiklis yra mažiau už individualią ANR, arba difuzinis plaučių pajėgumas (DLCO) > 60 %  normos, bet mažiau už individualią ANR, arba V02 max (maksimalus deguonies suvartojimas) > 20 ml/(kg/min.), bet < 25 ml/(kg/min.)

70

38.

Vidutinio sunkumo plaučių funkcijos sutrikimas:

FEV1 > 40 % normos, bet < 60 %, kai FEV1/VC (ar FEV1/FVC) rodiklis mažiau už individualią ANR, arba (DLCO) > 40 % normos, bet < 60 % normos, arba VO2 max > 15 ml/(kg/min.), bet < 20 ml/(kg/min.)

50

 

39.

Sunkus plaučių funkcijos sutrikimas:

FEV1 < 40 % normos, kai FEV1/VC (ar FEV1/FVC) rodiklis yra mažiau už individualią ANR, arba (DLCO) < 40 % normos, arba V02 max < 15 ml/(kg/min.), arba yra kvėpavimo sistemos ligų padariniai: tracheostoma, trachėjos stentas, pleuros fistulė

40

39.1.

Sunkus plaučių funkcijos sutrikimas:

FEV1 < 40 % normos, kai FEV1 / VC (ar FEV1 / FVC) rodiklis yra mažiau už individualią ANR, arba (DLCO) < 40 % proc. normos, arba VO2 max < 15 ml/(kg/min.), arba yra kvėpavimo sistemos ligų padariniai: tracheostoma, trachėjos stentas, pleuros fistulė ir yra lėtinių kvėpavimo sistemos ligų dažni paūmėjimai, kai per pastaruosius vienerius metus buvo dokumentuoti du ir (arba) daugiau atvejų

30

40.

Labai sunkus plaučių funkcijos sutrikimas:

Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, kai, esant ramybės būsenos, kvėpuojant aplinkos oru, arterinio kraujo Pa O2 < 55mmHg, arba ≤ 59 mmHg, jei yra plautinė hipertenzija, lėtinė plautinė širdis ar antrinė eritrocitozė (hematokrito rodiklis > 55 %)

20

41.

Plaučių transplantacija:

 

41.1.

daugiau nei dveji metai po plaučių transplantacijos, nesant transplantuoto organo funkcijos sutrikimo

30

 

41.2.

daugiau nei dveji metai po plaučių transplantacijos, esant transplantuoto organo funkcijos sutrikimui

20

41.3.

dveji metai po plaučių transplantacijos

15

 

VI SKYRIUS

KRAUJOTAKOS SISTEMOS LIGOS

 

 

Pastaba:

Vertinant kraujotakos sistemos ligas, gali būti taikomas tik vienas 42 punkto papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę pasireiškimo formą. Diagnozė turi būti pagrįsta gydytojo specialisto išvada ir objektyviais klinikiniais – instrumentiniais ir laboratoriniais tyrimais, atsižvelgiant į klinikinę būklę po 3 mėnesių gydymo

Proc.

42.

Širdies ligos:

 

42.1.

širdies nepakankamumas, nustatomas remiantis Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo klasėmis:

(NYHA funkcinės klasės asmenims priskiriamas C stadijos širdies nepakankamumas – yra širdies nepakankamumo simptomų bei požymių; taikomas optimalus gydymas)

 

42.1. 1.

I funkcinė klasė (turi minimalių širdies sutrikimų. Gerai toleruoja fizinį krūvį, jo metu ir būdami ramybės būsenos jokio diskomforto nejaučia)

100

42.1. 2.

 

 

 

 

II funkcinė klasė (patiria nemalonių jutimų (širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį) tik sunkaus fizinio krūvio metu. Gerai jaučiasi būdami ramybės būsenos ir dirbdami vidutinio sunkumo fizinį darbą. Dėl kompensacinių adaptacinių rezervų minutinis širdies tūris būna normalus, bet padidėja   diastolinis, sisteminis veninis spaudimas bei spaudimas plautiniame kamiene):

 

 

 

 

 

42.1. 2.1.

kai yra pakankama inotropija ir nėra plautinės hipertenzijos požymių

60

42.1.2.2.

kai yra sumažėjusi inotropija ir (ar) plautinės hipertenzijos požymiai ir (ar) vidutiniškai išreikštų vožtuvinių ydų

55

42.1.3.

 

 

 

III funkcinė klasė (vidutinio fizinio krūvio metu asmenys patiria diskomfortą – padažnėjusį širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį, bet gerai jaučiasi ramybės būsenos bei nedidelio įprastinio fizinio krūvio metu. Hemodinamika būna stipriai sutrikusi):

 

 

 

 

42.1.3.1.

 

kai yra normalaus ar nedidelio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF > 40 %)  ir (ar) nėra plautinės hipertenzijos ar yra plautinės hipertenzijos požymių ir (ar) vidutiniškai išreikštų vožtuvinių ydų

50

 

 

42.1.3.2.

 

kai yra vidutinio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF 30–40 %) ir (ar) vidutiniškai išreikšta plautinė hipertenzija, ir (ar) ryškiai išreikštų vožtuvinių ydų

40

 

 

42.1.3.3.

kai yra didelio laipsnio inotropinės funkcijos sutrikimas (IF < 30 %) ir (ar) didelio laipsnio plautinė hipertenzija

30

42.1.4.

IV funkcinė klasė (bet koks fizinis aktyvumas sukelia nemalonius jutimus; diskomforto reiškiniai – dusulys, tachikardija, krūtinės angina ir kt. – pasireiškia esant ramybės būsenai ir gali kartotis arba išlikti)

20

42.1.5.

Terminalinis IV funkcinės klasės širdies nepakankamumas (D stadija). Atsparus gydymui širdies nepakankamumas. Taikant maksimalų medikamentinį gydymą, išlieka ryškūs simptomai esant ramybės būsenos; dažnos hospitalizacijos; reikalingos specialios intervencijos: intraveninių vaistų infuzija, mechaninės kraujotakos palaikymo priemonės, asmuo laukia širdies transplantacijos (IF < 20 %)

10

 

Pastaba:

Svetimkūniai širdies raumenyje arba perikarde (adatos, šratai, kulkos ir t. t.) – vertinama pagal širdies nepakankamumo stadijas;

neoperabilūs miokardo ir perikardo pirminiai ir antriniai augliai, trikdantys hemodinamiką (būtina gydytojo širdies chirurgo konsultacija hemodinamikos sutrikimo laipsniui įvertinti ir gydymo klausimu) – vertinama pagal širdies nepakankamumą

 

42.2.

Širdies vožtuvo protezai, širdies vožtuvų plastika svetimkūniais ar koronarinių kraujagyslių šuntai:

 

42.2.1.

esant I funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui

70

42.2.2.

esant II funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui

50

42.2.3.

esant III funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui:

 

42.2.3.1.

kai yra normalaus ar nedidelio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF > 40 %) ir (ar) nėra plautinės hipertenzijos ar yra plautinės hipertenzijos požymių       

40

42.2.3.2.

 

kai yra vidutinio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF 30 – 40 %) ir (ar) vidutiniškai išreikšta plautinė hipertenzija

30

 

42.2.3.3.

kai yra didelio laipsnio inotropinės funkcijos sutrikimas (IF < 30 %) ir (ar) didelio laipsnio plautinė hipertenzija

25

42.3.

Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai:

 

42.3.1.

 

 

Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas:

lėtinis prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas – vertinama pagal širdies nepakankamumo laipsnį:

 

 

 

42.3.1.1.

 

paroksizminis prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas, kai ritmo sutrikimai (fiksuoti gydytojo), trikdantys hemodinamiką, kartojasi kelis kartus per metus

70

 

42.3.1.2.

paroksizminis prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas, kai ritmo sutrikimai (fiksuoti gydytojo), trikdantys hemodinamiką, kartojasi dažniau nei 1 kartą per mėnesį

50

42.3.2.

 

Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai (paroksizminės tachikardijos, bradisistolijos epizodai, registruoti gydytojo):

 

 

42.3.2.1.

ritmo sutrikimai, trikdantys kraujotaką, pasikartojantys 1–2 kartus per metus

70

42.3.2.2.

ritmo sutrikimai, trikdantys kraujotaką, pasikartojantys daugiau kaip 2 kartus per metus

60

 

42.3.2.3.

ritmo sutrikimai, trikdantys kraujotaką, pasikartojantys kartą per mėnesį ir dažniau

50

42.4.

Automatinio kardioverterio-defibriliatoriaus implantavimas (bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į širdies nepakankamumo NYHA klasę)

 

 

42.5.

Elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas (bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į širdies nepakankamumo NYHA klasę, vadovaujantis 42.1 papunkčiu)

 

42.6.

Stabili krūtinės angina (toliau – KA) (stabilios KA funkcinės klasės vertinamos pagal Kanados kardiologų draugijos klasifikaciją):

 

42.6.1.

I funkcinė klasė (KA sukelia tik didelis, asmeniui neįprastas fizinis krūvis, angininiai priepuoliai reti)

100

42.6.2.

II funkcinė klasė (priepuolius sukelia didelis, bet asmeniui įprastas fizinis krūvis, pasitaikantis kiekvieną dieną, pvz., greitas ėjimas lygia vietove daugiau kaip 500 m, kopimas laiptais į antrą ar trečią aukštą arba į kalną, ypač esant šaltam, vėjuotam orui. Priepuoliai dažniau kartojasi, kai, be fizinio krūvio, yra ir emocinė įtampa. Priepuolių dažnumas priklauso nuo fizinio aktyvumo)

70

42.6.3.

 

 

III funkcinė klasė (priepuolis prasideda nuo nedidelio ar vidutinio fizinio krūvio, pvz., ėjimo lygia vietove 100–500 m, kopiant laiptais net į pirmą aukštą. Kartais angininis skausmas kyla per pirmąsias valandas nubudus):

 

 

 

42.6.3.1.

 

 

III funkcinės klasės KA, mažos rizikos grupė (IF > 40%, Duke'o krūvio indeksas didesnis ar lygus 5 balams, krūvio echoskopijos testo metu neatsiranda naujų hipokinezės ar akinezės zonų)

60

 

 

42.6.3.2.

III funkcinės klasės KA, vidutinės rizikos grupė

50

42.6.3.3.

III funkcinės klasės KA, didelės rizikos grupė (IF < 40 %, Duke'o krūvio indeksas mažesnis nei 5 balai, krūvio echoskopijos metu atsiradę nauji kontrakcijos sutrikimai daugiau kaip 2 segmentuose)

40

42.6.4.

IV funkcinė klasė (KA prasideda nuo nedidelės įtampos, einant lygia vietove iki 100 m, vaikštant kambaryje ar nuo menkiausių veiksmų. KA gali atsirasti ir esant ramybės būsenos, kai padidėja miokardo metaboliniai poreikiai (padidėjus kraujospūdžiui, padažnėjus širdies susitraukimams, kai daugiau kraujo priteka į širdį, sustiprėja kontrakcija)

30

42.7.

Arterinė hipertenzija (priklauso nuo ligos sunkumo kategorijos ir organų pažeidimų):

 

42.7.1.

Mažos rizikos grupė: pirmo laipsnio arterinio kraujo spaudimo (toliau –  AKS) padidėjimas ir < 2 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir (ar) diabetą)

100

42.7.2.

Vidutinės rizikos grupė: antro laipsnio AKS padidėjimas, 2 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir (ar) diabetą)

85

42.7.3.

Vidutinės rizikos grupė: antro laipsnio AKS padidėjimas, 3 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir (ar) diabetą)

80

 

42.7.4.

Didelės rizikos grupė: antro laipsnio AKS padidėjimas ir > 3 rizikos veiksniai (užtenka vien rezistencijos insulinui ir (ar) diabeto)

70

42.7.5.

 

 

 

AKS padidėjimas, sunkiai koreguojamas vaistais, kai nustatytos arterinės hipertenzijos komplikacijos (hipertenzinė nefropatija ir (ar) retinopatija, ir (ar) kardiopatija, ir (ar) persirgtas galvos smegenų insultas arba įvykęs praeinantis smegenų išemijos priepuolis (registruotas gydytojo):

 

 

 

 

42.7.5.1.

 

pradinis organų taikinių pažeidimas (I–II° retinopatija ir (ar) hipertenzinė nefropatija, esant 0–I° IFN, ir (ar) hipertenzinė kardiopatija, ir (ar) ŠN B-C stadija, ir (ar) lėtinė smegenų išemija)

60

 

 

42.7.5.2.

 

vidutinis organų taikinių pažeidimas (hipertenzinė kardiopatija, širdies nepakankamumas (C stadija, funkcinė klasė II–III), ir (ar) II–III° hipertenzinė retinopatija, ir (ar) hipertenzinė encefalopatija, ir (ar) hipertenzinė nefropatija, esant I–II° IFN)

50

 

 

 

42.7.5.3.

ryškus organų taikinių pažeidimas (hipertenzinė kardiopatija, esant C stadijos, III funkcinės klasės širdies nepakankamumui, ir (ar) progresuojanti aortos aneurizma, ir (ar) nefropatija, esant II–III° IFN, ir (ar) dažnai pasikartojantys praeinantys smegenų išemijos priepuoliai (toliau – PSIP) (registruoti gydytojo) ar persirgti insultai)

40

 

 

 

42.8.

Širdies transplantacija:

 

42.8.1.

daugiau nei dveji metai po širdies transplantacijos, nesant transplantuoto organo funkcijos sutrikimo

30

 

42.8.2.

daugiau nei dveji metai po širdies transplantacijos, esant transplantuoto organo funkcijos nepakankamumui

20

42.8.3.

dveji metai po širdies transplantacijos

15

43.

Arterinės kraujotakos sutrikimo laipsnis nustatomas remiantis simptomais ir klinikiniais požymiais, vertinamas pagal tarptautinę kojų arterinės kraujotakos sutrikimo 4 stadijų skalę (Fonten), prireikus kraujotakos sutrikimas gali būti tikslinamas sistolinio kraujospūdžio matavimu. Tarptautiniu sutarimu indeksą, kuris yra < 0,9, priimta laikyti sumažėjusios arterinės kraujotakos rodikliu. Rankų arterinės kraujotakos sutrikimas vertinamas pagal simptomus, klinikinius požymius ir rankų sistolinio kraujospūdžio sumažėjimą

 

43.1.

Arterijų obliteruojamosios ligos. Apatinių ir viršutinių galūnių arterijų spindžio susiaurėjimas ir užakimas, sukeliantis arterinės kraujotakos nepakankamumą (taip pat po kraujotaką atkuriančių chirurginių ar radiologinių operacijų), kai:

 

43.1.1.

arterinės kraujotakos nepakankamumas – I stadija

90

43.1.2.

kraujo cirkuliacija ribota ir yra protarpinio šlubumo (claudicatio intermittens) reiškiniai:

 

43.1.2.1.

vienos kojos arterinės kraujotakos nepakankamumas – II B stadija, kitos kojos – I arba II A stadija, abiejų kojų – II A stadija

55

43.1.2.2.

abiejų kojų arterinės kraujotakos nepakankamumas – II  B stadija arba vienos kojos – III stadija

45

43.1.2.3.

abiejų kojų arterinės kraujotakos nepakankamumas – III stadija (pregangrena)

30

43.1.2.4.

abiejų kojų arterinės kraujotakos nepakankamumas – IV stadija

Pastaba:

Esant amputacijoms – vadovautis XIV skyriuje išdėstytais punktais

15

 

Pastaba:

Fonteno klasifikacija:

I stadija – asmuo nesiskundžia jokiais negalavimais, yra pėdos arterijų pulsacija, o arterijos susiaurėjimas ar užakimas nustatomi, ištyrus medicinos prietaisais: dopleriu, ultragarso dvigubu skenavimu, angiografija ir kt. Riešo srityje apčiuopiamas abiejų dilbio arterijų pulsas, o arterijų pažeidimas nustatomas remiantis kraujospūdžio gradientu arba, esant galimybėms, – dopleriu, ultragarso dvigubu skenavimu, angiografija ir kitais būdais;

II stadija – protarpinis šlubumas (claudicatio intermittens), kai asmuo gali nueiti daugiau nei 200 m lygia vieta (nesergančių diabetu kraujotakos sutrikimas gali būti patikslintas matuojant sistolinį kraujospūdį dopleriu, žasto / kulkšnių indeksas < 0,9);

II A stadija – kojų skausmai atsiranda nuėjus daugiau nei 200 m;

II B stadija – kojų skausmai atsiranda nuėjus mažiau nei 200 m;

III stadija – kojų skausmai ramybės metu ir kojų trofikos sutrikimai;

IV stadija – gangrena

 

43.2.

Po chirurginių operacijų stambiose kraujagyslėse (protezo implantacija), jei kraujo apytakos sutrikimas yra visiškai kompensuotas, ilgalaikis gydymas antikoaguliantais

80

 

Pastaba:

Jei po stambių kraujagyslių chirurginių operacijų (protezo implantacijos) gydytojo specialisto išvadoje yra nustatytas arterinės kraujotakos nepakankamumas, bazinio darbingumo procentai nustatomi atsižvelgiant į arterinės kraujotakos sutrikimą pagal 43 punktą

 

43.3.

Aneurizmos, atsižvelgiant į vietą ir dydį:

 

43.3.1.

neoperuotinos pilvo aortos aneurizmos, kurių diametras echoskopiškai viršija 3,5 cm, klubinių arterijų aneurizmos, kurių diametras echoskopiškai viršija 2,5 cm. Bendras fizinio krūvio pajėgumas yra apribotas (būtina gydytojų konsiliumo išvada)

45

43.3.2.

neoperuotinos bet kokios etiologijos ir lokalizacijos aortos lanko šakų ir periferinių arterijų aneurizmos, kurių diametras 1,5 karto didesnis nei normalios arterijos. Bendras fizinio krūvio pajėgumas stipriai apribotas (būtina gydytojų konsiliumo išvada)

30

43.3.3.

neoperuotina lėtinė atsisluoksniuojanti torakalinės, torakoabdominalinės arba abdominalinės aortos aneurizma arba lėtinė šių aortos dalių disekacija.

Bendras fizinio krūvio pajėgumas labai stipriai apribotas (būtina gydytojų konsiliumo išvada)

20

43.4.

Įvairios kilmės lėtinės venų ligos klasifikuojamos pagal Europos Sąjungoje priimtą CEAP klasifikaciją:

C1 teleangektazės;

C2 varikozė;

C3 edema;

C4 trofiniai odos pakitimai – induracija, pigmentacija, odos atrofija, egzema;

C5 trofiniai odos pakitimai – induracija, pigmentacija, odos atrofija, egzema ir užgijusi opa;

C6 trofiniai odos pakitimai – induracija, pigmentacija, odos atrofija, egzema ir atvira opa

 

43.4.1.

C1–C2 kojų paviršinių venų varikozė, kai nėra kojų edemos ir trofikos sutrikimų. C3 kojų paviršinių venų varikozė, kai yra edema, kuri praeina taikant kompresinę terapiją arba per naktį (netaikant kompresinės terapijos)

90

43.4.2.

 

 

C4 kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, baltąja trofine odos dėme, egzema:

 

 

 

43.4.2.1.

C4 vienos kojos lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, baltąja trofine odos dėme, egzema

60

 

43.4.2.2.

C4 abiejų kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, baltąja trofine odos dėme, egzema

50

 

43.4.3.

 

C5–C6 kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, kai yra užgijusi ar atvira opa:

 

 

43.4.3.1.

C5 vienos kojos lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, kai yra užgijusi ar atvira opa

45

 

43.4.3.2.

C5 abiejų kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, kai yra užgijusi ar atvira opa

40

 

43.4.3.3.

C6 vienos kojos lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija ir atvira opa

35

 

43.4.3.4.

C6 abiejų kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija ir atvira opa

30

43.5.

Limfedema, kai yra:

 

43.5.1.

I laipsnio galūnės edema, kuri atsiranda tik nenešiojant gydomųjų kompresinių kojinių

90

43.5.2.

II–III laipsnio galūnės edema, kuri išlieka ir nešiojant kompresines kojines, bet galūnės funkcija neribota

70

43.5.3.

IV laipsnio galūnės edema. Galūnės funkcija ribota, nors taikoma nuolatinė kompresinė terapija gydomosiomis kojinėmis:

 

 

43.5.3.1.

vienoje kojoje

55

43.5.3.2.

abiejose kojose

50

 

Pastaba:

Pagal Mikos klasifikaciją:

I laipsnio galūnės edema – nuo 1 iki 2 cm storesnė galūnė;

II laipsnio galūnės edema – nuo 2 iki 4 cm storesnė galūnė;

III laipsnio galūnės edema – nuo 4 iki 6 cm storesnė galūnė;

IV laipsnio galūnės edema – daugiau nei 6 cm storesnė galūnė

 

43.6.

ortostatinė hipotenzija:

 

43.6.1.

kai yra lengvų negalavimų

100

43.6.2.

kai yra didesnių negalavimų, polinkis į kolapsą

80

 

VII SKYRIUS

VIRŠKINIMO SISTEMOS LIGOS

 

 

 

Proc.

44.

Kramtymo ir rijimo pažeidimai:

 

44.1.

lengvas kramtymo ir (ar) nurijimo sutrikimas, gleivių susikaupimas ryklėje

90

44.2.

vidutinis kramtymo ir (ar) nurijimo sutrikimas

70

44.3.

sunkus rijimo sutrikimas, kai maistas lengvai patenka į kvėpavimo takus (reikalingas enterinis zondinis ir (ar) parenterinis maitinimas)

20

44.4.

asmuo gali maitintis tik per enterostomą

20

45.

A – Rezekuoto skrandžio liga (Dumping sindromas, malabsorbcijos sindromas); B – lėtinis pankreatitas;

C – nespecifinis opinis kolitas, Krono liga;

D – hepatitas;

E – kepenų cirozė;

F – kitos kepenų ligos, sukeliančios kepenų funkcijos sutrikimą (pvz.: židininiai kepenų pažeidimai, būklė po kepenų rezekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt.);

KLN – kepenų lėtinis nepakankamumas.

Bazinis darbingumas priklauso nuo kepenų funkcijos sutrikimų ir portinės kraujo apytakos

 

45.1.

lengvas funkcinis sutrikimas:

A; B; C – 0,5 metų remisija; D – lėtinis hepatitas; E – kompensuotas; F

80

45.2.

vidutinis funkcinis sutrikimas:

 

45.2.1.

 

A, B, C – paūmėjimai kelis kartus per metus (epizodinis viduriavimas, epizodiniai pakitimai tyrimuose);

D – mažai aktyvus hepatitas, epizodiniai tyrimų pakitimai;

E – A funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus), pradiniai portinės hipertenzijos požymiai;

F – paūmėjimai kelis kartus per metus, KLN požymiai

60

45.2.2.

 

A, B, C – paūmėjimai kelis kartus per metus (epizodinis viduriavimas, epizodiniai ar pastovūs pakitimai tyrimuose), svorio mažėjimas;

D – aktyvus hepatitas, I laipsnio KLN;

E – A-B funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus), I laipsnio portinės hipertenzijos požymiai;

F – paūmėjimai kelis kartus per metus, I laipsnio KLN

50

45.2.3.

 

 

A, B, C – dažni paūmėjimai (viduriavimas, tyrimų pakitimai), svorio mažėjimas, hipovitaminozės požymiai;

D – aktyvus hepatitas, II laipsnio KLN;

E – B-C funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus), I–II laipsnio portinės hipertenzijos požymiai ir (ar) I laipsnio hepatinė encefalopatija;

F – dažni paūmėjimai, II laipsnio KLN

40

45.3.

sunkus funkcinis sutrikimas:

 

45.3.1.

 

A, B – skausminis sindromas, nuolatinė diarėja, II laipsnio mitybos sutrikimas (KMI 17,4 – 16);

C – totalus žarnų pažeidimas, buvęs kraujavimas iš žarnyno, anemija;

D – dažni paūmėjimai, III laipsnio KLN;

E – C funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus); II–III laipsnio portinė hipertenzija (buvę kraujavimai iš virškinamojo trakto, ascitas) ir (ar) I–II laipsnio hepatinė encefalopatija;

F – III laipsnio KLN

30

45.3.2.

 

A, B, C – nuolatinis skausminis sindromas, nuolatinė diarėja ir III laipsnio mitybos sutrikimas (KMI < 16), ir (ar) kitų organų sistemų pakenkimas;

D, E – dekompensuota

20

46.

Skrandžio neturėjimas, pašalinimas:

 

46.1.

skrandžio rezekcija, gerai funkcionuojanti gastroanastomozė

90

46.2.

visiškas skrandžio pašalinimas, esant negalavimų, kai nėra mitybos sutrikimo

70

46.3.

visiškas skrandžio pašalinimas, kai yra mitybos sutrikimas:

 

46.3.1.

esant mitybos nepakankamumo požymiams (svorio mažėjimas)

60

46.3.2.

esant I laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 18,4–17,5)

50

46.3.3.

esant II laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 17,4–16)

30

46.3.4.

esant III laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI < 16)

20

47.

Išmatų nelaikymas:

 

47.1.

lengvo pobūdžio (pasitaiko tik esant viduriavimui)

70

47.2.

vidutinio sunkumo

50

47.3.

visiškas (nuolat naudojamos sauskelnės)

40

48.

Plonosios žarnos fistulė arba storosios žarnos fistulė

50

49.

Dirbtinė išangė

40

50.

Trumpos žarnos sindromas (po žarnų rezekcijos):

 

50.1.

lengvas funkcinis sutrikimas (pasikartojantis viduriavimas)

80

50.2.

 

vidutinis funkcinis sutrikimas (nuolatinis viduriavimas ir pradiniai bei vidutiniai malabsorbcijos požymiai):

 

 

50.2.1.

nesant mitybos nepakankamumo (KMI 18,5–24.9)

60

50.2.2.

esant I laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 18,4–17,5)

50

50.2.3.

esant II laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 17,4–16)

30

50.3.

sunkus funkcinis sutrikimas (ryški malabsorbcija, ryškus mitybos nepakankamumas, KMI < 16)

20

51.

Žarnų malabsorbcija (celiakija ir kitos priežastys):

 

51.1.

lengvas funkcinis sutrikimas

80

51.2.

vidutinis funkcinis sutrikimas:

 

51.2.1.

nesant mitybos nepakankamumo (KMI 18,5–24,9)

60

51.2.2.

esant I laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 18,4–17,5)

50

51.2.3.

esant II laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 17,4–16)

30

51.3.

sunkus funkcinis sutrikimas (ryškus mitybos nepakankamumas, KMI < 16)

20

52.

Rando išvarža (reikia dėvėti bandažą)

90

53.

Transplantuotos kepenys / kasa:

 

53.1.

daugiau kaip dvejus metus po transplantacijos nepasireiškia transplantuoto organo funkcijos sutrikimas

40

53.2.

transplantuotų kepenų / kasos funkcijos sutrikimas

20

53.3.

dveji metai po transplantacijos

15

 

VIII SKYRIUS

UROGENITALINĖS SISTEMOS LIGOS

 

54.

Inkstų ligos:

Proc.

 

Pastaba: pagrindinis rodiklis Glomerulų filtracijos greitis (toliau – GFG): ml/min./l,73m². GFG vertinama, apskaičiuojant pagal CKD-EPI formulę

 

54.1.

Lėtinė inkstų liga:

 

54.1.1.

Lėtinė inkstų liga, I stadija (GFG ≥ 90 ml/min./l,73m²)

100

54.1.2.

Lėtinė inkstų liga, II stadija (GFG 89–60 ml/min./l,73m²)

80

54.1.3.

Lėtinė inkstų liga, III stadija (GFG 59–30 ml/min./l,73m²)

50

54.1.4.

Lėtinė inkstų liga, IV stadija (GFG 29–15 ml/min./l,73m²)

30

54.1.5.

Lėtinė inkstų liga, V stadija (GFG mažiau kaip 15 ml/min./l,73m²)

15

54.2.

Vieno inksto neturėjimas

90

54.3.

Vienintelio inksto patologija:

 

54.3.1.

Lėtinė inkstų liga, I stadija (GFG ≥ 90 ml/min./l,73m²)

90

54.3.2.

Lėtinė inkstų liga, II stadija (GFG 89–60 ml/min./l,73m²)

80

54.3.3.

Lėtinė inkstų liga, III stadija (GFG 59–30 ml/min./l,73m²)

50

54.3.4.

Lėtinė inkstų liga, IV stadija (GFG 29–15 ml/min./l,73m²)

30

54.3.5.

Lėtinė inkstų liga, V stadija (GFG mažiau kaip 15 ml/min./l,73m²)

15

54.4.

Transplantuotas inkstas:

 

54.4.1.

antrieji metai po inksto transplantacijos, esant normaliai transplantuoto organo funkcijai

40

54.4.2.

pirmieji metai po inksto transplantacijos

15

54.4.3.

transplantuoto inksto funkcijos sutrikimas, kai GFG 89–60 ml/min./l,73m²

35

54.4.4.

transplantuoto inksto funkcijos sutrikimas, kai GFG 59–30 ml/min./l,73m

25

54.4.5.

transplantuoto inksto funkcijos sutrikimas, kai GFG 29–15 ml/min./l,73m²

20

54.4.6.

transplantuoto inksto funkcijos sutrikimas, kai GFG mažiau kaip 15 ml/min./l,73m²

15

55.

Šlapimo pūslės neturėjimas, cistostomija, nefrostomija:

 

55.1.

Šlapimo pūslės neturėjimas (įgimtas)

50

55.2.  

Cistostomija

50

55.3.

Nefrostomija

40

56.

Šlapimo nelaikymas (patvirtinta gydytojo urologo išvada):

 

56.1.

lengvas – šlapimo išteka kosint ar čiaudint

90

56.2.

vidutinio sunkumo – šlapimo išteka fizinio krūvio metu arba keičiant kūno padėtį

80

56.3.

sunkus –šlapimo pūslės veikla visiškai nekontroliuojama

60

57.

Šlapimo takų fistulė (jei negalima korekcija)

70

58.

Sando išvarža (reikia dėvėti bandažą)

90

 

IX SKYRIUS

ENDOKRININĖS, MITYBOS IR MEDŽIAGŲ APYKAITOS LIGOS

 

 

 

Proc.

59.

Cukrinis diabetas (E10-E14):

 

59.1.

nežymus funkcijos sutrikimas, kai yra pradiniai organų pažeidimai:

paprastoji diabetinė retinopatija, nereikalaujanti gydymo ir (ar) I stadijos nefropatija, ir (ar) neuropatija, ir (ar) 0 laipsnio diabetinė pėda, netrukdantys kasdienei veiklai

90

59.2

lengvas funkcijos sutrikimas, kai yra didesni organų sistemų pažeidimai: paprastoji diabetinė retinopatija, kai taikomas gydymas lazerkoaguliacija, ir (ar) preproliferacinė retinopatija, ir (ar) pradinė proliferacinė retinopatija, ir (ar) II stadijos diabetinė nefropatija, esant I laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumui, ir (ar) I–II laipsnio diabetinė pėda, ir (ar) neuropatija:

59.2.1.

esant lengvam vienos organų sistemos pažeidimui

70

59.2.2.

esant lengviems dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimams

60

59.3.

vidutinis funkcijos sutrikimas, kai yra organų pažeidimai: vidutiniškai pažengusi proliferacinė retinopatija ir (ar) diabetinė nefropatija, esant II laipsnio inkstų nepakankamumui, ir (ar) III laipsnio diabetinė pėda, ir (ar) neuropatija:

 

59.3.1.

esant vidutiniam vienos organų sistemos pažeidimui

50

59.3.2.

esant vidutiniam dviejų organų sistemų pažeidimams arba vidutiniams vienos organų sistemos ir lengviems dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimams

40

59.4.

sunkus funkcijos sutrikimas, kai yra organų pažeidimai: ryškiai pažengusi proliferacinė retinopatija ir (ar) diabetinė makulopatija, su žymiu regėjimo funkcijos sutrikimu, ir (ar) tinklainės atšoka su žymiu regėjimo funkcijos sutrikimu, ir (ar) III laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumas, ir (ar) IV–V laipsnio diabetinė pėda:

 

59.4.1.

esant sunkiam vienos organų sistemos pažeidimui

30

59.4.2.

esant sunkiam dviejų organų sistemų pažeidimams arba esant sunkiems vienos organų sistemos ir vidutiniams dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimams

20

59.5.

ypač sunkus funkcijos sutrikimas, kai yra negrįžtami organų pažeidimai: terminalinė diabetinė akių liga, sukėlusi aklumą, ir (ar) terminalinis inkstų funkcijos nepakankamumas:

 

 

59.5.1.

esant ypač sunkiam vienos organų sistemos pažeidimui

10

59.5.2.

esant ypač sunkiam dviejų organų sistemų pažeidimams arba esant ypač sunkiam vienos organų sistemos ir sunkiems dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimams

5

 

Pastaba:

Kiti organų pažeidimai, patvirtinti gydytojų oftalmologo, neurologo, kraujagyslių chirurgo, nefrologo

 

60.

Hipofizės skydliaukės funkcijos sutrikimai, antinksčių nepakankamumas, necukrinis diabetas, kitų vidinės sekrecijos liaukų funkcijos sutrikimai (E00-E07), (E20-E34), kiti gliukozės reguliavimo ir kasos vidaus sekrecijos funkcijos sutrikimai (E15-E16), vidaus sekrecijos liaukų funkcijų sutrikimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur (E35), medžiagų apykaitos sutrikimai (E70-E80, E83-E90) po gydymo, pasiekus hormonų pusiausvyrą ir taikant pakaitinę terapiją. Bazinis darbingumas nustatomas pagal kitų organų funkcinius sutrikimus, atsiradusius dėl šių ligų:

 

60.1.

lengvas funkcijos sutrikimas (visiškai savarankiškas)

100

60.2.

vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimas (visiškai savarankiškas, kasdienę veiklą atlieka lėčiau)

70

60.3.

sunkus funkcijos sutrikimas (funkciniai sutrikimai trikdo kasdieninę veiklą ir jai atlikti reikalinga pagalba)

50

 

60.4.

esant dviejų ar daugiau organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams

40

60.5.

ypač sunkus funkcijos sutrikimas (asmeniui reikalinga didelė pagalba):

60.5.1.

esant vieno organo ir (ar) kitos organų sistemos pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą

30

60.5.2.

esant dviejų organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą

20

60.5.3.

esant trijų organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą                                       

10

61.

Morbidinis nutukimas ir kitas maisto medžiagų perteklius bei maisto medžiagų pertekliaus padariniai (E65–E68), kai KMI > 40

80

62.

Mitybos trūkumas (prasta mityba (E40–E46), kitų medžiagų trūkumas dėl prastos mitybos (E50–E64), esant nustatytam endokrininės sistemos organų pažeidimui, po taikyto gydymo:

 

62.1.

nesant mitybos nepakankamumo (KMI 18,5–24,9)

60

62.2.

esant I laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 18,4–17,5)

50

62.3.

esant II laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 17,4–16)

30

62.4.

ryškus mitybos nepakankamumas (KMI < 16)

20

 

X SKYRIUS

ODOS IR POODŽIO LIGOS

 

 

 

Proc.

63.

Nuolatinė odos ir (ar) poodžio pažeidimo rizika, kurios galima išvengti tik naudojant apsaugos priemones; lengvas funkcijos sutrikimas (asmeniui kasdien reikalinga odos priežiūra ir režimas, kad išvengtų ligą sukeliančių ir provokuojančių veiksnių)

90

64.

Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir (ar) poodžio pažeidimas (sergant dermatitu, žvyneline, pūsline ar kita odos liga), kurio sunku išvengti, bet jis gali būti efektyviai gydomas; vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina ne tik kasdienė odos priežiūra ir režimas, bet ir vietinis bei sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja)

70

65.

Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir (ar) poodžio pažeidimas (sergant dermatitu, žvyneline, pūsline ar kita odos liga), kurio gydymas neveiksmingas; vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina kasdienė odos priežiūra ir režimas, vietinis ir sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja, asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų)

50

66.

Nuolatinis sunkios eigos odos ir (ar) poodžio pažeidimas (sergant dermatitu, žvyneline, pūsline ar kita odos liga) didelėje kūno dalyje (pažeista ne mažiau kaip 50 proc. kūno paviršiaus) arba padų ir (ar) delnų srityje, kuris sukelia bendrus sunkius funkcinius sutrikimus (asmuo gali atlikti tik lengvus, ribotus veiksmus, negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, nevartojant vaistų gali progresuoti funkciniai sutrikimai ir galimos kitos organų komplikacijos)

30

67.

Nuolatinis ypač sunkios eigos odos ir (ar) poodžio pažeidimas (sergant dermatitu, žvyneline, pūsline ar kita odos liga) didelėje kūno dalyje (pažeista ne mažiau kaip 50 proc. kūno paviršiaus), kuris sukelia bendrus labai sunkius funkcinius sutrikimus (asmuo pats sugeba patenkinti tik natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime visiškai priklauso nuo kitų asmenų)

20

 

XI SKYRIUS

KRAUJO IR KRAUJODAROS ORGANŲ LIGOS BEI TAM TIKRI SUTRIKIMAI, SUSIJĘ SU IMUNINIAIS MECHANIZMAIS

 

 

 

Proc.

 

Pastaba:

Turi būti pateiktas gydytojo hematologo konsultacijos išrašas, kuriame būtų nurodyti funkcijos sutrikimai pagal atitinkamus kriterijus:

 

68.

Lengvas funkcinis sutrikimas:

Pastaba:

Nustatant lengvą funkcinį sutrikimą, turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardyti veiksniai:

asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų;

reguliariai (kas dieną per pastaruosius 12 mėnesių) turi vartoti vaistus;

blužnis yra pašalinta, bet dėl to neatsiranda kitų komplikacijų, kaip, pavyzdžiui, trombozės, recidyvinės infekcijos ir t. t.;

yra lengvas krešėjimo faktorių deficitas, dėl kurio neatsiranda spontaniškų kraujavimų

70

69.

Vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas:

Pastaba:

Nustatant vidutinio sunkumo funkcinį sutrikimą, turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardyti veiksniai: asmuo netoleruoja vidutinio sunkumo krūvių, negali nuolat atlikti tikslumo ir dėmesio sutelkimo reikalaujančio darbo, dažnai reikia poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų. Negalavimus sukelia ilgas stovėjimas ar vaikščiojimas;

vaistų nevartojimas vieną parą sukelia sunkius funkcinius sutrikimus;

gydymo koregavimo tikslais konsultuojamas hematologo mažiausiai 6 kartus per metus; padidėjęs imlumas oportunistinėms (tarp jų grybelinėms) infekcijoms; lengvas ar vidutinio sunkumo krešėjimo faktorių deficitas, kai kraujavimų pasitaiko kelis kartus per metus

50

70.

Sunkus funkcinis sutrikimas:

Pastaba:

Nustatant sunkų funkcinį sutrikimą, turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardyti veiksniai: asmuo sugeba atlikti tik lengvus ir apribotus veiksmus, kasdienėje veikloje stipriai yra priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos, turi reguliariai ir dažnai vartoti nuskausminamuosius vaistus; taikomas nuolatinis gydymas kraujo komponentais ir kitais medikamentais, gydymo nesilaikant ar nereguliariai vartojant vaistus, blogėja bendra sveikatos būklė; yra polinkis į spontaniškus kraujavimus ir trombozes; dėl laboratoriniais tyrimais nustatytų imuninės sistemos sutrikimų dažnai pasikartoja ir recidyvuoja infekcijos; dėl ligos atsirado III stadijos inkstų nepakankamumas; yra blužnies padidėjimas, sukeliantis skausmo sindromą ar kitų organų veiklos sutrikimus; yra dažni spontaniški kraujavimai dėl sunkaus ar vidutinio sunkumo krešėjimo deficito

35

71.

Ypač sunkus funkcinis sutrikimas, esant šiems veiksniams:

kasdienėje veikloje asmuo yra labai priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos;

savarankiškai sugeba patenkinti tik kasdienius natūralius poreikius

25

 

XII SKYRIUS

INFEKCINĖS LIGOS

 

 

 

Proc.

 

Pastaba:

Funkciniai sveikatos sutrikimai pagal šios dalies 72 punktą vertinami tik tuo atveju, jei yra pateikta gydytojo specialisto išvada;

Bazinis darbingumas po persirgtos įvairių lokalizacijų tuberkuliozės nustatomas atsižvelgiant į atitinkamos organų sistemos funkcijos sutrikimo laipsnį

 

72.

Tuberkuliozė, patvirtinta bakteriologiniais ar morfologiniais tyrimais, kai paciento gydymo trukmė viršija 6 mėn., nors pacientas neabejotinai laikosi gydymo režimo

40

73.

ŽIV infekuotas, sergantis AIDS

 

73.1.

A3, B1, B2, B3

50

73.2.

C1, C2, C3

40

73.3.

C2, C3

25

 

Klinikinės kategorijos

 

CD4 + T ląstelių

kategorijos

A

simptominis, stiprus (pirminis)

ŽIV arba PGL*

B

Simptominis

ne A ar C

C

AIDS indikatorinės

ligos

 

> 500 miu L

A1

B1

C1

 

200–499 miu L

A2

B2

C2

< 200 miu L

A3

B3

C3

*PGL – persistuojanti generalizuota limfadenopatija

74.

Laimo liga (neuroboreliozė) (A69.2)

 

75.

Echinokokozė (B67)

 

76.

Erkinis encefalitas (A84)

 

 

Pastaba:

Esant 74, 75, 76 punktuose numatytoms ligoms, bazinis darbingumas nustatomas atsižvelgiant į atitinkamos organų sistemos funkcijos sutrikimo laipsnį, kai yra pateikta gydytojo specialisto išvada

 

 

XIII SKYRIUS

JUNGIAMOJO AUDINIO IR JUDAMOJO ATRAMOS APARATO LIGOS

 

77.

Dviejų ir daugiau sąnarių artrozės: kelio, klubo ir kitų sąnarių artrozė, ne mažiau kaip dviejų sąnarių (darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos. Radiologiniai pakitimai turi būti įvertinti gydytojo radiologo konsultacijos išvadoje):

Proc.

77.1.

I funkcinio nepakankamumo klasė :

 

77.1.1.

I rentgenologinė stadija: minimalūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas

100

77.1.2.

II rentgenologinė stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas

90

77.1.3

III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų

85

77.2.

II funkcinio nepakankamumo klasė:

 

77.2.1.

I rentgenologinė stadija: minimalūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas

80

77.2.2.

II rentgenologinė stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas

60

77.2.3.

III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų

55

77.2.4.

IV rentgenologinė stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai

50

77.3.

III funkcinio nepakankamumo klasė:

 

77.3.1.

II rentgenologinė stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas

50

77.3.2.

III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų

45

77.3.3.

IV rentgenologinė stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai

40

77.4.

IV funkcinio nepakankamumo klasė:

 

77.4.1.

III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų

40

77.4.2.

IV rentgenologinė stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai

30

78.

Artritai ir sisteminės jungiamojo audinio ligos (procentą lemia ligos, uždegimo proceso aktyvumo laipsnis gydant vaistais pagal patvirtintas ar įprastos praktikos gydymo metodikas ir medicininės reabilitacijos priemonėmis, judamojo atramos aparato pokyčiai bei jų laipsnis ir vidaus organų funkcijos sutrikimo laipsnis):

 

78.1.

lengvas judamojo atramos aparato ir (ar) vidaus organų funkcinis sutrikimas (negali pakelti sunkių fizinių krūvių, pirštų ir kitų sąnarių funkcijos yra pablogėjusios, bet gali rašyti, užsegti sagas; negali dirbti atvirame ore (šaltyje ir (ar) esant ryškiai insoliacijai reikia papildomų poilsio pertraukėlių ir (ar) yra lengvas vidaus organų funkcijos sutrikimas). Turi reguliariai vartoti vaistus

80

78.2.

vidutinio sunkumo judamojo atramos aparato ir (ar) vienos vidaus organų sistemos vidutinio laipsnio arba daugiau nei vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas:

 

78.2.1.

vidutinio sunkumo judamojo atramos aparato ir (ar) vienos vidaus organų sistemos vidutinio laipsnio arba daugiau nei vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinių krūvių, atlikti nuolatinio tikslumo ir susitelkimo reikalaujančios veiklos; reikia dažnų poilsio pertraukėlių), esant uždegimo proceso I–II laipsnio aktyvumui arba klinikinei remisijai. Nevartojant vaistų vieną parą gali pasunkėti funkciniai sutrikimai, taikomas gydymas baziniais vaistais (citostatikais)

50

78.2.2.

vidutinio sunkumo judamojo atramos aparato ir (ar) vienos vidaus organų sistemos vidutinio laipsnio arba daugiau nei vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinių krūvių, atlikti nuolatinio tikslumo ir susitelkimo reikalaujančios veiklos; reikia dažnų poilsio pertraukėlių), esant uždegimo proceso III laipsnio aktyvumui. Nevartojant vaistų vieną parą gali pasunkėti funkciniai sutrikimai ir (ar) taikomas gydymas baziniais vaistais (citostatikais)

40

78.3.

sunkus judamojo atramos aparato ir (ar) sunkus vienos vidaus organų sistemos arba dviejų ir daugiau organų sistemų vidutinio laipsnio funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik labai ribotus lengvus veiksmus, kasdieniame gyvenime priklauso nuo kitų asmenų)

30

78.4.

ypač sunkus judamojo atramos aparato ir (ar) vienos vidaus organų sistemos ypač sunkus ar daugiau kaip dviejų organų sistemų sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo pats sugeba patenkinti tik savo natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime visiškai priklauso nuo kitų asmenų)

10

 

XIV SKYRIUS

LIGOS, TRAUMOS IR KITI IŠORINIŲ PRIEŽASČIŲ PADARINIAI

 

79.

Funkcijos sutrikimas dėl minkštųjų audinių sužalojimų:

Proc.

79.1.

Veido ir kaklo priekinio ar šoninių paviršių randai po nudegimo, nušalimo ar sužalojimo: dideli (ryškūs), trikdantys mimiką

50

79.2.

liemens ir galūnių odos randai (hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius, trikdantys funkciją), kurie užima daugiau kaip 10 % ploto

65

 

Pastaba:

Delnas atitinka 1 % kūno paviršiaus ploto

 

80.

Griaučių neuromotorinės ir su judesiais susijusios funkcijos:

 

80.1.

Pastaba:

Vertinant vertebrogenines neurologines ligas, gali būti taikomas tik vienas 80.1 papunkčio papunktis arba tik vienas I skyriaus 14 punkto papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę pasireiškimo formą

Stuburo funkcijos sutrikimas:

 

80.1.1.

nedidelis judesių apribojimas

85

80.1.2.

vidutinis judesių apribojimas

70

80.1.3.

didelis judesių apribojimas, labai riboti judesiai

50

 

§ Pastaba:

Stuburo kaklinės dalies judesių amplitudė (neutralaus nulio metodu):

Nedidelis judesių apribojimas:

Ištiesimas / išlenkimas         Sukimas D*/K**    Pasilenkimas D/K

30/0/30°                        50/0/50°                     30/0/30°

Vidutinis judesių apribojimas:

Ištiesimas / išlenkimas         Sukimas D/K          Pasilenkimas D/K

20/0/20°                        30/0/30°                     20/0/20°

Didelis judesių apribojimas:

Ištiesimas / išlenkimas         Sukimas D/K          Pasilenkimas D/K

10/0/10°                        10/0/10°                     10/0/10°

 

Stuburo krūtininės ir (ar) juosmeninės dalies judesių amplitudė (neutralaus nulio metodu):

Nedidelis judesių apribojimas:

Ištiesimas / išlenkimas         Sukimas D/K          Pasilenkimas D/K

20/0/50°                        40/0/40°                     20/0/20°

Vidutinis judesių apribojimas:

Ištiesimas / išlenkimas         Sukimas D/K          Pasilenkimas D/K

10/0/30°                        20/0/20°                     10/0/10°

Didelis judesių apribojimas:

Ištiesimas / išlenkimas         Sukimas D/K          Pasilenkimas D/K

0/0/15°                            0/0/0°                        0/0/0°

* Dešinė

**Kairė

 

80.2.

Peties sąnarys:

 

80.2.1.

peties sąnario nejudrumas (ankilozė) funkciškai nepatogioje padėtyje (už didelės kontraktūros judesių amplitudės ribų)

50

80.2.2.

peties sąnario kontraktūra:

 

80.2.2.1.

nedidelė                T/0/L                        SI/0/SV                 A/0/P

0/0/130°                   0/0/70°                 130/0/0°

80

80.2.2.2.

vidutinė                T/0/L                         SI/0/SV                A/0/P

0/0/80°                      0/0/40°                 90/0/0°

70

80.2.2.3.

didelė                    T/0/L                        SI/0/SV                A/0/P

0/0/20°                     0/0/20°                40/0/0°

60

 

Pastaba:

Normali peties sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodu):

T/0/L                        SI/0/SV           A/0/P

40/0/170°                 50/0/95°          180/0/40                            

 

80.3.

Rankos netektis žasto srityje

45

80.4.

Rankos ir mentės (ar jos dalies) netektis

40

80.5.

Rankos netektis nuo peties po peties sąnario egzartikuliacijos

40

80.6.

Vienintelės rankos netektis

10

80.7.

Nesuaugęs žastikaulio lūžis (netikras sąnarys) – operaciniu būdu nekoreguojama (pateikti III lygio gydytojų ortopedų-traumatologų konsiliumo išvadą)

50

80.8.

Alkūnė:

 

80.8.1.

alkūnės sąnario kontraktūra:

 

80.8.1.1.

nedidelė               T/0/L                        N/0/A

0/0/130°                   0/0/70°

90

80.8.1.2.

vidutinė               T/0/L                        N/0/A

0/0/100°                   0/0/40°

75

80.8.1.3.

didelė                   T/0/L                        N/0/A

0/0/60°                     0/0/20°

65

 

Pastaba:

Normali alkūnės sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodu):

T/0/L                        N/0/A

10/0/150°                 85/0/85°                                    

 

80.8.2.

alkūnės sąnario nejudrumas (ankilozė) funkciškai nepatogioje padėtyje (už didelės kontraktūros judesių amplitudės ribų)

55

80.8.3.

nestabilus alkūnės sąnarys po alkūnės sąnario rezekcijos – operaciniu būdu nekoreguojama (pateikti III lygio gydytojų ortopedų-traumatologų konsiliumo išvadą)

50

80.9.

Rankos netektis nuo alkūnės sąnario (po alkūnės sąnario egzartikuliacijos)

50

80.10.

Dilbio bigė bet kurioje dalyje

50

80.11.

Nesuaugęs dilbio kaulų lūžis (netikras sąnarys) – operaciniu būdu nekoreguojama (pateikti III lygio gydytojų ortopedų-traumatologų konsiliumo išvadą):

 

80.11.1.

vieno dilbio kaulo

70

80.11.2.

abiejų dilbio kaulų

55

80.12.

Riešas:

 

80.12.1.

riešo sąnario kontraktūra:

 

80.12.1.1.

nedidelė               T/0/L

20/0/40°                  

90

80.12.1.2.

vidutinė               T/0/L                       

10/0/20°                   

85

80.12.1.3.

didelė                   T/0/L                       

0/0/10°                        

75

 

Pastaba:

Normali riešo sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodu):

T/0/L                       

50/0/50°                 

 

80.12.2.

riešo sąnario nejudrumas (ankilozė) funkciškai nepatogioje padėtyje

60

80.13.

Nesuaugę riešo kaulo arba delnakaulių lūžiai (netikri sąnariai)

85

80.14.

Plaštakos netektis nuo riešo arba delnakaulių

50

80.15.

Plaštaka:

 

80.15.1.

pirmasis pirštas (nykštys):

 

80.15.1.1.

naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai, kai yra pakitimų

95

80.15.1.2.

bigė IP (tarppirštakauliniame) sąnaryje

85

80.15.1.3.

piršto bigė pamatinio pirštakaulio lygyje

80

80.15.1.4.

bigė MP (delniniame piršto) sąnaryje

75

80.15.1.5.

piršto netekimas kartu su delnakauliu ar jo dalimi

70

80.15.2.

vieno piršto vieno sąnario nejudrumas:

 

80.15.2.1.

lenkimo ankilozė

90

80.15.2.2.

tiesimo ankilozė

85

80.15.3.

dviejų vieno piršto sąnarių nejudrumas:

 

80.15.3.1.

lenkimo ankilozė

85

80.15.3.2.

tiesimo ankilozė

80

80.15.4.

MP (delninio piršto) + PIP (artimojo tarppirštakaulinio) + DIP (tolimojo tarppirštakaulinio) piršto sąnarių nejudrumas (ankilozė):

 

80.15.4.1.

lenkimo ankilozė

80

80.15.4.2.

tiesimo ankilozė

75

80.15.5.

piršto judesių sutrikimas:

 

80.15.5.1.

nedidelis

90

80.15.5.2.

vidutinis (pusinio lenkimo)

85

80.15.5.3.

didelis (tiesimo arba visiško lenkimo)

80

80.15.6.

antrasis pirštas (rodomasis):

 

80.15.6.1.

naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai, kai yra pakitimų, arba bigė galiniame pirštakaulyje

95

80.15.6.2.

piršto bigė vidurinio pirštakaulio lygyje

90

80.15.6.3.

piršto bigė pamatinio pirštakaulio lygyje

85

80.15.6.4.

piršto netektis

80

80.15.6.5.

piršto netektis kartu su delnakauliu ar jo dalimi

75

80.15.6.6.

vidutinė piršto kontraktūra arba distalinio piršto sąnario kontraktūra

90

80.15.6.7.

didelė lenkimo piršto kontraktūra, taip pat proksimalinio piršto sąnario arba delno ir piršto sąnario ankilozė

85

80.15.6.8.

piršto visiška lenkimo arba tiesimo kontraktūra, taip pat dviejų piršto sąnarių ankilozė

80

80.15.7.

Trečiasis (vidurinis), ketvirtasis (bevardis) arba penktasis (mažylis) pirštai:

 

80.15.7.1.

galinio pirštakaulio bigė

95

80.15.7.2.

bigė DIP arba PIP sąnario lygyje

90

80.15.7.3.

piršto netektis kartu su delnakauliu arba jo dalimi

85

80.15.7.4.

nedidelė piršto kontraktūra arba PIP sąnario ankilozė

95

80.15.7.5.

didelė lenkimo piršto kontraktūra arba PIP sąnario, arba MP sąnario ankilozė

90

80.15.7.6.

piršto visiška lenkimo arba tiesimo kontraktūra arba dviejų, taip pat DIP, PIP, MP piršto sąnarių ankilozė

85

80.15.8.

dviejų vienos rankos pirštų netektis:

 

80.15.8.1.

trečiojo ir ketvirtojo arba trečiojo ir penktojo (3 + 4), (3 + 5)

80

80.15.8.2.

antrojo ir trečiojo, antrojo ir ketvirtojo arba antrojo ir penktojo (2 + 3), (2 + 4), (2 + 5)

75

80.15.8.3.

pirmojo ir antrojo, pirmojo ir trečiojo, pirmojo ir ketvirtojo arba pirmojo ir penktojo (1 + 2), (1 + 3), (1 + 4), (1 +5)

65

80.15.9.

trijų vienos rankos pirštų netektis:

 

80.15.9.1.

trečiojo, ketvirtojo ir penktojo (3 + 4 + 5)

70

80.15.9.2.

antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (2 + 3 + 4), (2 + 3 + 5)

65

80.15.9.3.

pirmojo, antrojo ir trečiojo, ketvirtojo arba penktojo (1 + 2 + 3), (1 + 2 + 4), (1 + 2 + 5) arba pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1 + 3 + 4), (1 + 3 + 5)

55

80.15.10.

keturių vienos rankos pirštų netektis:

 

80.15.10.1.

pirmojo, antrojo, ketvirtojo, penktojo

55

80.15.10.2.

pirmojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo

55

80.15.10.3.

pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1 + 2 + 3 + 4), (1 + 2 + 3 + 5)

50

80.15.11.

visų vienos plaštakos pirštų netektis

50

80.15.12.

vienos plaštakos visų pirštų kontraktūros:

 

80.15.12.1.

nedidelės

65

80.15.12.2.

vidutinės – pusiau lenkimo

60

80.15.12.3.

didelės – pilnos lenkimo, taip pat pirštų sąnarių ankilozė

55

80.15.12.4.

didelės – tiesimo, taip pat pirštų sąnarių tiesimo ankilozė

50

80.15.13.

vienos plaštakos keturių pirštų kontraktūros:

 

80.15.13.1.

nedidelės

65

80.15.13.2.

vidutinės – pusiau lenkimo kontraktūra

60

80.15.13.3.

didelės – visiškos lenkimo kontraktūros, taip pat pirštų sąnarių ankilozė

55

80.15.13.4.

didelės – tiesimo, taip pat pirštų sąnarių tiesimo ankilozė

50

80.16.

Dubens funkcijos sutrikimas:

 

80.16.1.

nedidelis statikos sutrikimas: klubo sąnarių judesiai neriboti, bet skausmingi, viena koja sutrumpėjusi ne daugiau kaip 3 cm. Dubens organų funkcija nesutrikusi. Papildoma techninė priemonė reikalinga einant didesnius atstumus

80

80.16.2.

vidutinis statikos sutrikimas: koja sutrumpėjusi iki 5 cm. Riboti klubo sąnario judesiai (koksartrozė). Vaikštant nuolat naudojamos techninės pagalbos priemonės (ramentai, lazdelė)

50

80.16.3.

didelis statikos sutrikimas:

atsistoja sunkiai arba negali, galimi dubens organų funkcijos sutrikimai. Klubo sąnario judesių apribojimas (koksartrozė). Koja sutrumpėjusi daugiau nei 5 cm. Pažeistas dubens žiedo vientisumas, esant neurologiniams sutrikimams ir jų nesant. Vaikštant būtinos techninės pagalbos priemonės (ramentai, lazdelė)

40

80.17.

Klubo sąnarys:

 

80.17.1.

klubo sąnario nejudrumas (ankilozė), tiesimo ankilozė

55

80.17.2.

lenkimo ankilozė funkciškai nepatogioje padėtyje – operaciniu būdu nekoreguojama

(pateikti III lygio gydytojų ortopedų-traumatologų konsiliumo išvadą)

40

80.17.3.

klubo sąnario kontraktūra:

 

80.17.3.1.

nedidelė               T/0/L            SI/0/SV                 A/0/P

0/0/90°        30/0/20                15/0/10

arba judesio amplitudė 90°

75

80.17.3.2.

vidutinė               T/0/L            SI/0/SV                 A/0/P

0/0/60°        15/0/10°               10/0/5

arba judesio amplitudė 60°

65

80.17.3.3.

didelė                   T/0/L           SI/0/SV                 A/0/P

0/0/45°        10/0/5°                  5/0/0°

arba judesio amplitudė 45°

50

 

Pastaba:

Normali klubo sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodu):

T/0/L                        SI/0/SV                 A/0/P

10/0/130°                  45/0/35                50/0/25

 

80.17.4.

šlaunikaulio netikras sąnarys – operaciniu būdu nekoreguojamas (pateikti III lygio gydytojų ortopedų-traumatologų konsiliumo išvadą)

50

80.17.5.

šlaunies bigė

40

80.17.6.

kojos netektis nuo klubo sąnario dėl klubo sąnario egzartikuliacijos

30

80.17.7.

kojos netektis, kai iki traumos koja buvo vienintelė

20

80.17.8.

kojos funkcijos sutrikimas dėl šlaunies traumos (pagal klubų ir kelio sąnarių nurodytus vertinimo punktus neutralaus nulio metodu):

 

80.17.8.1.

nedideli klubo arba kelio sąnarių pakitimai

75

80.17.8.2.

vidutiniai pakitimai, vidutinės klubo ir kelio sąnarių kontraktūros

65

80.17.8.3.

dideli pakitimai, didelės klubo ir kelio sąnarių kontraktūros

50

80.18.

Kelis

 

80.18.1.

daugiakryptis nestabilus kelio sąnarys (dėl raiščių plyšimo)

65

80.18.2.

kelio sąnario ankilozė:

 

80.18.2.1.

tiesimo

70

80.18.2.2.

lenkimo (funkciškai nepatogioje padėtyje)

50

80.18.3.

kelio sąnario kontraktūra:

 

80.18.3.1.

nedidelė               T/0/L                       

0/0/110°

arba judesio amplitudė 110°

80

80.18.3.2.

vidutinė               T/0/L                       

0/0/90°       

arba judesio amplitudė 90°         

70

80.18.3.3.

didelė                  T/0/L                       

0/0/45°

arba judesio amplitudė 45°                  

60

 

Pastaba:

Normali kelio sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodu):                              T/0/L

5/0/150°                  

 

80.18.4.

kojos netektis nuo kelio sąnario (dėl kelio sąnario egzartikuliacijos)

50

80.18.5.

blauzdos bigė

50

80.18.6.

vienintelės kojos netektis nuo blauzdos

20

80.18.7.

nesuaugęs blauzdos kaulų lūžis (netikras sąnarys):

 

80.18.7.1.

vieno kaulo

60

80.18.7.2.

abiejų kaulų

55

 

Pastaba:

Jei netikras sąnarys operaciniu būdu nekoreguojamas, pateikti III lygio gydytojų ortopedų-traumatologų konsiliumo išvadą

 

80.19.

Čiurnos sąnarys ir pėda:

 

80.19.1.

nestabilus čiurnos sąnarys

60

80.19.2.

Čiurnos sąnario ankilozė:

80.19.2.1.

fiziologinėje padėtyje

80

80.19.2.2.

funkciškai nepatogioje padėtyje

50

80.19.3.

pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi

80

80.19.4.

visų pėdos pirštų netekimas dėl padikaulių ir pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje

75

80.19.5.

pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje

70

80.19.6.

pėdos netektis nuo čiurnos dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija ties čiurnos kaulais (per Šoparo sąnarį)

60

80.20.

Pūlinės ligos (osteomielitas, kiti pūlingi procesai, fistulės):

 

80.20.1.

nedidelės (remisija > l metus)

70

80.20.2.

vidutinės (fistulės atsiveria 1–2 kartus per metus)

60

80.20.3.

didelės – fistulinis osteomielitas (sunkiai gydomas, fistulės funkcionuoja nuolat)

50

81.

Kaukolės defektai (lūžiai):

 

81.1.

be komplikacijų sugiję kaukolės lūžiai

100

81.2.

mažesni nepadengti kaukolės (ir didesni padengti) defektai

90

81.3.

kaukolės pažeidimai, kai yra žymūs kaulų defektai (įskaitant ir deformuojančius), bet nėra funkcinių sutrikimų (priskiriami visi didesni dėl traumų atsiradę kaukolės defektai, kai pažeista ir vidinė kaulų plokštė)

65

 

XV SKYRIUS

KITŲ ORGANŲ LIGOS IR PAŽEIDIMAI

 

 

 

 

Proc.

82.

Nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atveju (pooperacinės būsenos (1 metai) ir kt.) bazinis darbingumas nustatomas įvertinus bendrą funkcinį sutrikimą:

 

82.1.

nežymus funkcinis sutrikimas (asmens veikla nesutrikusi)

100

82.2.

lengvas funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, reikia papildomų poilsio pertraukėlių, pirštų funkcijos pablogėjusios, bet gali rašyti; reikalinga dieta, turi reguliariai vartoti vaistus)

 

80

82.3.

vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, atlikti veiklos, kuriai reikia nuolatinio susitelkimo ir tikslumo, reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas sukelia negalavimų; nevartojant vaistų vieną parą gali pasunkėti funkciniai sutrikimai)

 

55

82.4.

sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik lengvus, labai ribotus veiksmus, kasdieniame gyvenime yra labai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos)

 

40

82.5.

ypač sunkaus pobūdžio funkcinis sutrikimas (asmuo savarankiškai sugeba patenkinti tik savo natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime yra visiškai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos)

 

20

 

XVI SKYRIUS

ONKOLOGINĖS LIGOS

 

 

 

Proc.

83.

Bazinis darbingumas nustatomas įvertinus po taikyto gydymo* išliekantį bendrą funkcinį sutrikimą:

 

83.1.

liga neišplitusi**, po taikyto gydymo asmuo pasveiko, liekamųjų reiškinių nėra, asmens sveikatos būklė normali, nusiskundimų ir ligos požymių nėra, prognozė gera, gali tęsti įprastą darbą, veikla be apribojimų

100

83.2.

liga neišplitusi arba išplitusi***, yra lengvų ligos liekamųjų reiškinių, lengvas funkcijos sutrikimas

80

83.3.

liga neišplitusi arba išplitusi, vidutinį funkcinį sutrikimą sukėlė ligos liekamieji reiškiniai, po taikyto operacinio ir (ar) spindulinio, ir (ar) chemoterapinio gydymo būdingi hematologiniai ir (ar) nehematologiniai reiškiniai (po gydymo pasireiškia 2–3 ligos pasekmės): lėtinis skausmas, depresija, nuovargis, pykinimas ir vėmimas ir (ar) viduriavimas, šlapinimosi sutrikimai, svorio kritimas, infekcijos, limfotakos sutrikimai, osteoporozė ir kt.

50

83.4.

liga neišplitusi arba išplitusi, vidutinį funkcinį sutrikimą sukėlė ligos liekamieji reiškiniai, po taikyto operacinio ir (ar) spindulinio, ir (ar) chemoterapinio gydymo atsiranda hematologinių ir (ar) nehematologinių, ir (ar) neurologinių reiškinių (po gydymo pasireiškia 4 ir daugiau ligos pasekmės): lėtinis skausmas, depresija, nuovargis, pykinimas, vėmimas ir (ar) viduriavimas, šlapinimosi sutrikimai, svorio kritimas, infekcijos, limfotakos sutrikimai, osteoporozė ir kt., tęsiama nepageidaujamų reiškinių korekcija

35

83.5.

liga išplitusi (atokios metastazės), yra liekamųjų reiškinių, didelis funkcijos sutrikimas (reikalinga pagalba kasdienėje veikloje gyvybinėms veiklos funkcijoms – judėjimo, asmens higienos, valgymo ir gėrimo, saugios aplinkos, bendravimo – palaikyti)

25

83.6.

liga išplitusi ir (ar) progresuojanti, yra liekamųjų reiškinių, didelis funkcijos sutrikimas (kasdienėje veikloje gyvybinėms veiklos funkcijoms: judėjimo, asmens higienos, valgymo ir gėrimo, saugios aplinkos, bendravimo, reikalinga didelė pagalba), taikoma paliatyvioji pagalba****

10

83.7.

liga išplitusi ir (ar) progresuojanti, yra liekamųjų reiškinių, ypač sunkus funkcijos sutrikimas, gyvenimo kokybei pagerinti taikoma paliatyvioji pagalba, asmuo visiškai priklausomas nuo kitų asmenų

5

 

 

 

* Specializuotą onkologinę pagalbą teikiančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje teikiamos gydytojo onkologo chemoterapeuto ir (ar) gydytojo onkologo radioterapeuto paslaugos, dirbanti daugiadalykė gydytojų specialistų komanda parenka asmens gydymo taktiką. Diagnozė turi būti nustatyta pagal galiojančią TNM (T – naviko dydis ir gretimų organų pažeidimas, N – išplitimas limfmazgiuose, M – metastazės) sistemą.

** Neišplitusi onkologinė liga – įvertinus diagnozę pagal TNM sistemą ir (ar) I, II ligos stadijos.

*** Išplitusi onkologinė liga – įvertinus diagnozę pagal TNM sistemą, nustatyta metastazių ir (ar) III, IV ligos stadijos.

**** Paliatyvioji pagalba – asmens, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, užkertančios kelią kančioms ar jas lengvinančios, padedančios spręsti kitas fizines, psichosocialines ir dvasines problemas (vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymu V-14)

 

 

_________________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. A1-168/V-499, 2005-06-16, Žin., 2005, Nr. 77-2802 (2005-06-21), i. k. 1052230ISAK68/V-499

Nr. A1-551/V-1149, 2011-12-27, Žin., 2012, Nr. 2-61 (2012-01-05), i. k. 1112230ISAK1/V-1149

Nr. A1-1/V-2, 2019-01-02, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00042

 

 

Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo

2 priedas

 

 

(Klausimyno forma)

 

NEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

 

 

 

ASMENS VEIKLOS IR GEBĖJIMŲ DALYVAUTI KLAUSIMYNAS

 

________________

(data)

 

 

______________________________________________________________________________

(asmens vardas ir pavardė)

______________________________________________________________________________

(asmens (atstovo) tėvų, globėjo (rūpintojo) ar jo įgalioto atstovo vardas ir pavardė)

 

______________________________________________________________________________

(Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojo, atlikusio vertinimą ir užpildžiusio klausimyną, vardas ir pavardė)

 

Su darbingumo lygio vertinimo tvarka esu supažindintas, asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno (toliau – klausimynas) reikšmė, vertinant darbingumo lygį, man yra žinoma.

 

Asmuo (jo atstovas)                                _______________         ____________________________

______________                                           (parašas)                         (vardas ir pavardė)

(data)

 

Pirma klausimyno dalis pildoma remiantis darbingumo lygiui nustatyti pateiktais dokumentais ir informacija.

Pildant klausimyną reikia pažymėti (apibraukti) atitinkamą balą ir įrašyti bendrą surinktų balų skaičių.

1. Profesinė, darbo veikla bei aplinkos prieinamumas

Balai

1.1. Amžius

55 metai ir daugiau

3

45–54 metai

2

35–44 metai

1

Iki 35 metų

0

 

 

1.2. Profesinė kvalifikacija

Neturi profesinės kvalifikacijos arba negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos

4

Reikalinga profesinė reabilitacija

3

Neturi profesinės kvalifikacijos arba negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus

2

Profesinė kvalifikacija atkurta arba įgyta nauja profesinė kvalifikacija profesinės reabilitacijos programos metu

1

Turi profesinę kvalifikaciją ir gali ją panaudoti

0 

 

 

 

1.3. Darbo patirtis ir darbo įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje

Neturi darbo patirties ar darbo įgūdžių, negali panaudoti turimų ir negali jų įgyti

3

Prarado darbo patirtį ir darbo įgūdžius, nes turi ilgesnę kaip 3 metų darbo pertrauką

2

Neturi darbo patirties ir darbo įgūdžių, bet gali juos įgyti

1

Turi darbo patirties ir darbo įgūdžių, gali juos panaudoti

0

 

 

1.4. Fizinės, darbo ir informacinės aplinkos pritaikymas

Būtinas sudėtingas ir fizinės, ir darbo, ir informacinės aplinkos pritaikymas ir (ar) ar asmeninio asistento pagalba darbo vietoje

3

Būtinas sudėtingas darbo aplinkos pritaikymas ar asmeninio asistento pagalba darbo vietoje

2

Būtinas nesudėtingas fizinės ar darbo, ar informacinės aplinkos pritaikymas

1

Fizinės, darbo ir informacinės aplinkos pritaikymas nebūtinas

0

Profesinės, darbo veiklos bei aplinkos prieinamumo įvertinimas

 

Antroje klausimyno dalyje pateikti klausimai, susiję su kasdiene asmens veikla. Pildant klausimyną reikia pažymėti (apibraukti), kokios pagalbos asmeniui reikia.

 

 

 

 

2.   Veikla ir gebėjimas dalyvauti

Vertinimo kriterijai

(balais)

 

0

 

1

 

2

 

3

 

4

 

2.1. Mobilumas (judėjimas)

 

2.1.1. Atsisėdimas, sėdėjimas, persi-kėlimas į kitą padėtį

Atsisėda, sėdi, persėda saugiai (nekeldamas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), suvokdamas veiksmų prasmę

Atsisėda, persėda savarankiškai, kartais reikia pagalbinių priemonių (aukštesnė kėdė, lazda, ramentai ir kt.), kartais reikia kito asmens pagalbos, paraginimo

Naudodamasis pa-galbinėmis prie-monėmis (aukštesne kėde, lazda, ramentais ir kt.), atsisėda, sėdi, savarankiškai persėda. Kartais reikalinga minimali kontaktinė pagalba atliekant veiksmą, kartais – paraginimo ar kito asmens priežiūros sudarant sąlygas veiksmui atlikti (pvz., pakišti po sėdmenimis slidžią lentą, pakelti ar nuleisti kojų atramą)

Asmuo pats sa-varankiškai ir saugiai veiksmų neatlieka (gali kelti grėsmę sau ir (ar) aplinkiniams, tačiau, naudodamasis pa-galbinėmis priemonėmis ir padedamas kito asmens, gali atsisėsti, sėdėti, pakeisti padėtį

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo pats veiksmų neatlieka

Atsisėdimo, sėdė-jimo, persikėlimo į kitą padėtį įvertinimas balais

0

1

2

3

4

2.1.2. Atsistojimas ir stovėjimas

Atsistoja ir stovi ilgiau nei 30 minučių saugiai (nekeldamas grėsmės sau ir (ar) aplin-kiniams), suvo-kdamas veiksmų prasmę

Atsistoja ir stovi  savarankiškai ilgiau nei 30 minučių, kartais reikia pagalbinių priemonių (lazdos, ramentų ir kt.),  kartais reikia kito asmens pagalbos, paraginimo ar priežiūros

 

Naudodamasis pa-galbinėmis prie-monėmis (aukštesne kėde, lazda, ramentais ir kt.), atsistoja ir stovi savarankiškai iki 30 minučių. Kartais reikalinga minimali kontaktinė pagalba atliekant veiksmą (kaip atrama), kartais – paraginimo ar kito žmogaus priežiūros sudarant sąlygas veiksmui atlikti (pvz., pakišti po sėdmenimis slidžią lentą, pakelti ar nuleisti kojų atramą)

Reikalingos pagalbinės priemonės (aukštesnė kėdė, lazda, ramentai ir kt.) ir kitų asmenų pagalba, nes asmuo pats savarankiškai ir saugiai veiksmų neatlieka

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo pats veiksmų neatlieka

Atsistojimo ir stovėjimo įverti-nimas balais

0

1

2

3

4

2.1.3. Ėjimas

 

Visiškai sava-rankiškas, eina ne mažiau kaip 200 metrų be poilsio. Nesinaudoja pagalbinėmis priemonėmis, vaikšto saugiai įveikdamas įvairius paviršius Veiksmus atlieka saugiai (nekel-damas grėsmės sau ir (ar) aplin-kiniams), suvokdamas veiksmų prasmę

Asmuo savarankiškas – eina ne mažiau kaip 200 metrų be poilsio, prireikus gali pasinaudoti pagal-binėmis priemonėmis (lazda, ramentais, vaikštyne ir kt.). Veiksmas trunka ilgiau arba eisena nėra saugi, kartais reikalinga kito žmogaus priežiūra, žodinė korekcija, kliūtis įveikia saugiai

Negali nueiti daugiau kaip 200 metrų be poilsio, naudojasi pagalbinėmis prie-monėmis (lazda, ramentais, vaikštyne ir kt.). Minimali kon-taktinė pagalba (pri-laikymas praradus pusiausvyrą ar pagalba sukantis ir keičiant judėjimo kryptį ar įveikiant slenkstį)

Negali nueiti daugiau kaip 200 metrų be poilsio. Visada rei-kalingos pagalbinės priemonės (lazda, ramentai, vaikštynė ir kt.) ir kito asmens pagalba (prilaikymas praradus pusiausvyrą ar pagalba sukantis ir keičiant judėjimo kryptį ar įveikiant slenkstį). Užtenka vieno žmogaus pagalbos

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo pats veiksmų neatlieka

Ėjimo įvertinimas balais

0

1

2

3

4

2.1.4. Naudojimasis viešuoju ir privačiu transportu

Naudojasi vie-šuoju ir privačiu transportu sava-rankiškai ir saugiai (nekel-damas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), su-vokdamas veiks-mų prasmę

Naudojasi viešuoju ir privačiu transportu savarankiškai ir saugiai, kartais reikalingos pagalbinės priemonės (turėklai, ramentai, lazdos ir kt.), kartais reikia kito asmens pagalbos (suteikti informaciją, paraginti ir kt.)

Viešuoju ir privačiu transportu gali naudotis tik padedamas kito asmens, visada reikalingos pagalbinės priemonės (turėklai, ramentai, lazdos ir kt.). Pagalbinės priemonės suteikia galimybę naudotis neįgaliesiems pritaikytu viešuoju ir privačiu transportu, esant pritaikytai susisiekimo infrastruk-tūrai

Gali naudotis tik  neįgaliųjų poreikiams pritaikytu viešuoju ir privačiu transportu, esant pritaikytai susisiekimo infrastruktūrai. Visada naudojasi pagalbinėmis priemonėmis (turėklais, ramentais, lazdomis ir kt.)

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba. Gali naudotis tik specialiuoju transportu (greitosios pagalbos, ar kitu specialiai neįgaliesiems vežti pritaikytu transportu)

Naudojimosi vie-šuoju ir privačiu transportu įverti-nimas balais

0

1

2

3

4

2.1.5. Daiktų paėmimas ir per-kėlimas

Daiktus, leng-vesnius nei 3 kilogramai, paima, pakelia ir perkelia sava-rankiškai ir saugiai (nekel-damas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), su-vokdamas veiks-mų prasmę

Daiktus, lengvesnius nei 3 kilogramai, paima, pakelia ir perkelia savarankiškai, kartais reikalingos pagalbinės priemonės (lazda, ramentai ir kt.) ar kito asmens pagalba, veiksmas atliekamas lėčiau, svorį paskirstant abiems rankoms

Daiktams, leng-vesniems nei 3 kilogramai, paimti, pakelti ir perkelti nuolat naudoja pagalbines priemones (lazdą, ramentus ir kt.), galimas vienos rankos ribo-tumas, pusiausvyros sutrikimas, kartais reikalinga kito asmens pagalba (paduodant, prilaikant, paraginant ir kt.)

Negali paimti, pakelti ir perkelti 3 kilogramų svorių. Veiksmui atlikti visada reikalingos pagalbinės priemonės (lazda, ramentai ir kt.) ir kito asmens pagalba (paduodant, palaikant, paraginant ir kt.)

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo sava-rankiškai veiksmų neatlieka

Daiktų paėmimo ir perkėlimo įverti-nimas balais

0

1

2

3

4

2.1.6. Lipimas laiptais

 

Visiškai sa-varankiškas – lipa laiptais aukštyn ir žemyn į antrą aukštą be jokių papildomų prie-monių, nesi-laikydamas. Veiksmus atlieka saugiai (nekel-damas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), suvokdamas veiksmų prasmę

Beveik savarankiškas – lipa laiptais aukštyn ir žemyn į antrą aukštą, tačiau reikalingas turėklas, lazda ar kitokia atramos priemonė

Negali be poilsio užlipti į antrą aukštą, reikalingos pagalbinės priemonės (atrama, turėklas, lazda ir kt.). Reikalinga minimali kontaktinė pagalba prilaikant, stabilizuojant pusiausvyrą

Negali užlipti į antrą aukštą, visada reikalingos pagalbinės priemonės, užtenka vieno žmogaus kontak-tinės pagalbos

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba ir pagalbinės priemonės, nes asmuo pats veiksmų neatlieka

Lipimo laiptais įvertinimas balais

0

1

2

3

4

Pagalbos mobilumui didinti poreikio įver-tinimas

Ar techninės pagalbos priemonės padidintų mobilumo galimybes? (pažymėkite Q): TAIPNE

Ar kito asmens pagalba padidintų mobilumo galimybes?  TAIP  NE

Ar gyvenamosios aplinkos pritaikymas padidintų mobilumo galimybes? TAIPNE

Ar socialinės reabilitacijos paslaugos padidintų mobilumo galimybes?TAIPNE

2.2. Žinių taikymas

 

2.2.1. Susikaupimas

Nesunku susikaupti veiklai (ne trumpesnei nei 10 minučių)

Asmuo susikaupia veiklai, koncentruoja dėmesį, bet ne ilgiau nei 10 minučių, kartais reikalingos pagalbinės priemonės (užrašai, elektroniniai primi-nimai), kito asmens paraginimas, ar priminimas

Asmuo susikaupia veiklai tik po priminimo ir (ar) kito asmens žodinio paraginimo

Net ir trumpalaikiam susikaupimui (iki 10 minučių) reikalinga nuolatinė išorinė motyvacija, lengvai atitraukiamas nuo užduoties. Reikalingi nuolatiniai priminimai, paraginimai ir kt.

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes nesusikaupia net ir trumpalaikei užduočiai

Susikaupimo įvertinimas balais

0

1

2

3

4

2.2.2. Atmintis

Geba įsiminti informaciją iš įvairių sričių, gali ją susieti su kita

Geba įsiminti infor-maciją iš įvairių sričių, kartais reikia pagalbinių priemonių (užrašų, priminimų), gali pa-miršti informacijos, kurios ilgai nenaudojo, detales

Prisimena, kas yra svarbu jam, ar jo šeimos nariams tik nau-dodamasis pagalbi-nėmis priemonėmis (užrašais, priminimais) ar su kito asmens pagalba (priminimu, paraginimu)

Pats neprisimena, kas yra svarbu jam ar jo šeimos nariams būtiniausioje kasdienėje veikloje. Pagalbines priemones naudoja nuolat, rei-kalingas kito asmens nuolatinis žodinis priminimas (raginimas pradėti, tęsti ir užbaigti veiklą), būtina veiksmų eigos kontrolė

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo visiškai praradęs atminties funkcijas

Atminties įvertinimas balais

0

1

2

3

4

2.2.3. Orientacija aplinkoje ir laike

Orientuojasi laike ir aplinkoje sava-rankiškai. Veiks-mus atlieka sau-giai (nekeldamas grėsmės sau ir (ar) aplinki-niams), suvok-damas veiksmų prasmę

Orientuojasi aplinkoje savarankiškai, kartais gali būti reikalinga kito asmens pagalba (pa-aiškinimas, nurodymas, priminimas)

Be pagalbinių prie-monių (aklųjų lazdelė, komunikacijos prie-monės, kalbantys laikrodžiai, skambučiai ir kt.) aplinkoje ir laike orientuojasi sunkiai, kartais reikalinga ir kito asmens pagalba (gestų kalbos vertėjas, vedlys ir kt.)

Nesiorientuoja aplinkoje ir laike, nekontroliuoja savo emocijų ir elgesio (nuo agresijos iki visiškos apatijos), ne-įvertina savo galimybių, visada reikalingos pa-galbinės priemonės (aklųjų lazdelė, ko-munikacijos priemonės, kalbantys laikrodžiai, skambučiai ir kt.) ir kito asmens pagalba

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo visiškai nesupranta supančios aplinkos, nesiorientuoja laike

 

Orientacijos ap-linkoje ir laike įvertinimas balais

0

1

2

3

4

2.2.4. Regimosios informacijos su-pratimas

Supranta regimąją informaciją, geba skaityti rašytinį tekstą

Supranta regimąją in-formaciją, geba skaityti rašytinį tekstą, kartais reikalingos pagalbinės priemonės (didinamieji stiklai, kontaktiniai lęšiai ir kt.) ar kito as-mens pagalba (pa-aiškinti informaciją)

Supranta regimąją in-formaciją, geba skaityti rašytinį tekstą tik naudodamasis pagalbinėmis priemonėmis (didinamaisiais stiklais ir kt.), kartais reikalinga kito asmens pagalba

Iš dalies supranta regimąją informaciją, rašytinio teksto neskaito. Visada naudojasi pa-galbinėmis priemonėmis (didinamaisiais stiklais, kontaktiniais lęšiais ir kt.) ir kito asmens pagalba

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo įprastinės regimosios informacijos visiškai nesupranta arba jos visiškai nemato

Regimosios infor-macijos supratimo įvertinimas balais

0

1

2

3

4

2.2.5. Girdimosios informacijos su-pratimas

Supranta girdi-mąją informaciją, geba suprantamai kalbėti sudė-tingais sakiniais

Supranta girdimąją informaciją, geba suprantamai kalbėti, kartais reikalingos pagalbinės priemonės ar kito asmens pagalba (paaiškinti informaciją)

Supranta tik paprastai išreikštą sakytinę kalbą, reaguoja lėčiau. Visada reikalingos pagalbinės priemonės (klausos aparatai ir kt.), kuriomis naudodamasis geba girdėti ir kalbėti trumpais sakiniais, kartais reikalinga kito asmens pagalba (gestų kalbos vertėjas)

Girdimosios infor-macijos nesupranta (nors ją girdi). Supranta iš lūpų tik atskirus žodžius, garsus, taria atskirus žodžius taip, kad juos sunku suprasti, ko-munikuoja gestų kalba. Visada naudojasi pa-galbinėmis priemonėmis, reikalinga kito asmens pagalba (versti iš ir į gestų kalbą, kontaktinė pagalba, paprastai išreikšta sakytinė kalba, mimika)

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba ir pagalbinės priemonės, nes asmuo įprastinės girdimosios informa-cijos visiškai nesu-pranta arba jos visiškai negirdi

Girdimosios infor-macijos supratimo įvertinimas balais

0

1

2

3

4

2.2.6. Rašymas ir skaičiavimas

Geba informaciją savarankiškai perteikti raštu

Geba savarankiškai rašyti tekstą, skaičiuoti, tačiau tai trunka ilgiau nei įprastai. Kartais reikalingos pagalbinės priemonės (pritaikyta rašymo priemonė, informacinės technolo-gijos ir kt.)

Geba rašyti tik labai trumpą bei paprastą tekstą ir skaičiuoti. Reikalingos pagalbinės priemonės ir kartais kito asmens pagalba

Asmuo negali sava-rankiškai rašyti ir skaičiuoti. Visada rei-kalingos pagalbinės prie-monės ir kito asmens pagalba

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo negeba nei rašyti, nei skaičiuoti

Rašymo ir skai-čiavimo įverti-nimas balais

0

1

2

3

4

Pagalbos taikant žinias poreikio įvertinimas

Ar techninės pagalbos priemonės padidintų žinių taikymo galimybes? (pažymėkite Q): TAIPNE

Ar kito asmens pagalba padidintų žinių taikymo galimybes?  TAIP  NE

 

2.3. Bendravimas

 

2.3.1. Bendravimas su nepažįstamais asmenimis

Neturi sunkumų bendraudamas su nepažįstamais asmenimis

Bendrauja su nepa-žįstamais asmenimis nenoriai, gali turėti nežymių kalbos ir (ar) suvokimo sutrikimų. Kartais reikalinga kito asmens pagalba (paskatinimas, moty-vavimas ir kt.)

Bendrauja su nepažįs-tamais asmenimis ri-botai, vengia ar negali palaikyti socialinių kontaktų. Visada rei-kalingos pagalbinės priemonės (infor-macinės technologijos, užrašai, komunikavimo ir kt.), kartais reikalinga kito asmens pagalba

Bendrauti nesugeba (dėl fizinės, protinės ar psichinės būklės), be didelės kitų pagalbos jam gresia socialinė atskirtis. Visada reikalingos pa-galbinės priemonės (informacinės techno-logijos, užrašai, komuni-kavimo ir kt.) ir kito asmens pagalba

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo visiškai nebendrauja. Bendravimas neįmanomas net ir padedant kitiems asmenims

Bendravimo su nepažįstamais as-menimis įverti-nimas balais

0

1

2

3

4

2.3.2. Bendravimas su artimais asmeni-mis

Neturi sunkumų bendraudamas su artimais asme-nimis

Bendrauja su artimais asmenimis nenoriai,  gali turėti nežymių kalbos ir (ar) suvokimo sutrikimų. Kartais reikalinga kito asmens pagalba (paskatinimas, motyvavimas ir kt.)

Bendrauja su artimais asmenimis ribotai, vengia ar negali palaikyti socialinių kontaktų, reikalingos pagalbinės priemonės (informacinės techno-logijos, užrašai, komunikavimo prie-monės ir kt.), kartais reikalinga kito asmens pagalba (iniciatyva, paraginimas, mo-tyvavimas, paskatinimas ir kt.)

Bendraujant reikalingos pagalbinės priemonės (informacinės techno-logijos, užrašai, komu-nikavimo priemonės ir kt.) ir kito asmens pagalba, nes asmuo nesugeba bendrauti (dėl fizinės, protinės ar psichinės būklės), be didelės kitų asmenų pagalbos jam gresia socialinė atskirtis

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo visiškai nebendrauja. Bendra-vimas neįmanomas net ir padedant kitiems asmenims

Bendravimo su artimais asmenimis įvertinimas balais

0

1

2

3

4

2.3.3. Kalbėjimas (pranešimų kūrimas bendraujant) ir (ar) kalbos suvokimas (pranešimų priėmi-mas bendraujant)

Mintis reiškia sklandžiai, su-vokia situaciją, geba išreikšti sa-vo poreikius ir (ar) supranta sa-kytinę kalbą ir atitinkamai rea-guoja į pasakytą pranešimą

Kalba nesklandžiai, atskirais žodžiais, pasitelkdamas gestus bei mimiką, arba raštu sugeba išreikšti savo poreikius ir (ar) supranta sakytinę kalbą

Nekalba, tačiau gestais bei kitais ženklais arba raštu sugeba išreikšti savo poreikius ir (ar) supranta paprastai išreikštą sakytinę kalbą, bet reaguoja tik tam tikra mimika arba sunkiai suprantamais gestais

Nekalba ir tik tam tikrais, ne visiems suprantamais ženklais sugeba išreikšti ele-mentariausius, būti-niausius poreikius ir (ar) supranta tik papras-čiausius nurodymus ar klausimus, bet į juos nereaguoja

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba ir pagalbinės priemonės, nes asmuo nekalba ir gestais bei kitais ženklais nesugeba išreikšti savo poreikių ir (ar) visiškai nesupranta net paprasčiausių nu-rodymų ar klausimų, gestų, mimikos pra-nešimų ir nereaguoja į juos

Kalbėjimo ir (ar) kalbos suvokimo įvertinimas balais

0

1

2

3

4

Pagalbos poreikio, didinančio bendra-vimo galimybes, įvertinimas

Ar techninės pagalbos priemonės padidintų bendravimo galimybes? (pažymėkite Q): TAIPNE

Ar kito asmens pagalba padidintų bendravimo galimybes?  TAIP  NE

Ar pagalba priimant sprendimus padidintų bendravimo galimybes?  TAIP  NE

Ar socialinės reabilitacijos paslaugos padidintų bendravimo galimybes?  TAIP  NE

 

2.4. Savarankiškumas

 

2.4.1. Prausimasis ir maudymasis

Gali pats sava-rankiškai ir saugiai pasirūpinti asmenine higiena (nusiprausti, išsi-maudyti, pri-žiūrėti atskiras kūno dalis

Asmuo savarankiškai prausiasi, maudosi, nusišluosto, reikalinga pritaikyta aplinka ir (ar) protezai / ortezai, gali prireikti žodinės pagalbos (paraginti, nusakyti veiksmus) ir (ar) paruošti vonią bei prausimosi reikmenis (išvalyti, prileisti vonią vandens)

Reikalinga minimali kontaktinė pagalba (pvz., nutrinti plaušine kūno dalis ir paduoti priemones (gali prireikti pagalbos nusišluostant nugarą, kojas, pažeistą kūno dalį)

 

 

Asmeniui prausiantis, maudantis, nusišluostant reikalinga didesnė nei vidutinė kontaktinė pagalba

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba ir pagalbinės priemonės, nes asmuo sava-rankiškai nesiprausia ir nesimaudo

 

 

Prausimosi ir maudymosi įverti-nimas balais

0

1

2

3

4

2.4.2. Rengimasis

Asmuo sava-rankiškai apsi-rengia, nusi-rengia, apsiauna ir nusiauna, pasi-renka tinkamą aprangą ir atlieka tai saugiai (nekel-damas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), su-vokdamas veiks-mų prasmę

 

Asmuo savarankiškai apsirengia, nusirengia, apsiauna ir nusiauna, pasirenka tinkamą aprangą, tik užtrunka ilgiau negu sveikas, asmuo nėra pakankamai saugus arba naudojasi protezais / ortezais, gali būti reikalinga žodinė pagalba (raginimas, patarimai) ir (ar) paruošimas (uždėti protezus, įtvarus ar apsirengti, nusirengti drabužius

Reikalinga minimali kontaktinė pagalba (pvz.: pradedant apsirengti ar susitvarkyti su smulkiais aprangos elementais (sagomis, segtukais, sagtimis, raišteliais) ar kartais patarti dėl tinkamos aprangos, nusakyti rengimosi veiksmus ir (ar) raginti rengtis. Visada reikalingos pagalbinės priemonės (ortezai, protezai ir kt.)

Asmeniui reikalinga didesnė nei vidutinė kontaktinė pagalba apsirengiant, nusi-rengiant, apsiaunant, nusiaunant, tinkamos ap-rangos pats nepasirenka. Visada reikalingos pagalbinės priemonės (ortezai, protezai ir kt.) ir kito asmens pagalba

 

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo sa-varankiškai veiksmo neatlieka

 

 

Rengimosi įverti-nimas balais

0

1

2

3

4

2.4.3. Valgymas

Asmuo maitinasi savarankiškai, veiksmus atlieka saugiai (nekel-damas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), su-vokdamas veiks-mų prasmę

Asmuo maitinasi savarankiškai, veiksmus atlieka saugiai (nekeldamas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), suvokdamas veiksmų prasmę. Visus veiksmus atlieka lėčiau nei įprastai

 

Asmuo maitinasi savarankiškai, gali būti reikalinga minimali ar vidutinė kito asmens žodinė pagalba (ragi-nimas, patarimai) ir  (ar) paruošimas (pvz.: įdėti maisto, užtepti ant duonos sviesto, įpilti gėrimo) ir (ar) minimali kontaktinė pagalba (pvz.: paduoti įrankį, įsidėti maisto gabaliuką į šaukštą ar užsmeigti ant šakutės ir pan.)

Asmeniui maitinantis reikalinga didesnė nei vidutinė kito asmens žodinė ir kontaktinė pagalba atliekant veiksmą ir (ar) nuolatinė veiksmų priežiūra, kai asmuo savarankiškai atlieka veiksmą, tačiau nesupranta jo esmės (pvz., gali pradėti valgyti ne maisto produktus, taip sukeldamas pavojų savo sveikatai)

 

Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo sa-varankiškai veiksmo neatlieka

Valgymo įverti-nimas balais

0

1

2

3

4

2.4.4. Naudojimasis tualetu

Asmuo savarankiškai naudojasi tualetu ir atlieka tai saugiai (nekeldamas grėsmės sau ir (ar) aplin-kiniams), suvok-damas veiksmų prasmę

Asmuo savarankiškai naudojasi tualetu ir atlieka tai saugiai (nekeldamas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), suvokdamas veiksmų prasmę. Kartais reikalingos pagalbinės priemonės (lazda, ramentai, vaikštynė ir kt.) ir kito asmens pagalba

Asmuo savarankiškai geba pasinaudoti tualetu, reikalingos pagalbinės priemonės (lazda, ramentai, vaikštynė, klozeto paaukštinimas, speciali kėdė ir kt.), gali būti reikalinga žodinė pagalba (raginimas, veiksmų nusakymas) ir (ar) minimali ar vidutinė kito asmens kontaktinė pagalba (pvz.: prilaikyti, padėti apsirengti ar nusirengti)

Asmeniui naudojantis tualetu reikalinga didesnė nei vidutinė kito asmens kontaktinė pagalba, kai asmuo savarankiškai nesuvokia (nevaldo) proceso, tačiau gali pasirūpinti tualeto reikalais, kitam asmeniui kontroliuojant procesą. Visada reikalingos pagalbinės priemonės (lazda, ramentai, vaikš-tynė, klozeto paaukšti-nimas, speciali kėdė ir kt.)

Asmeniui būtina nuolatinė kito asmens kontaktinė pagalba atliekant veiksmą, nes pats nesuvokia ar nevaldo šlapinimosi ir (ar) tuštinimosi veiksmų ir yra priklausomas nuo kito asmens pagalbos

Naudojimosi tuale-tu įvertinimas ba-lais

0

1

2

3

4

2.4.5. Rūpinimasis savo sveikata

Asmuo veiklas, susijusias su sveikatos prie-žiūra (lankymasis pas gydytojus, gydytojų nuro-dymų vykdymas, vaistų vartojimas ir kt.), atlieka savarankiškai ir prasmingai

Asmuo veiklas, susi-jusias su sveikatos priežiūra (lankymasis pas gydytojus, gydytojų nurodymų vykdymas, vaistų vartojimas ir kt.), atlieka savarankiškai ir prasmingai. Supranta, kad reikia gerti vaistus, ir juos geria. Sugeba atsirinkti būtinus vaistus, žino, kada, kokius vaistus ir kokiomis dozėmis vartoti, ir nepamiršta jų išgerti. Kartais rei-kalinga kito asmens pagalba (priminimas, paraginimas). Veiksmus atlieka saugiai (nekel-damas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), suvokdamas veiksmų prasmę

Kitam asmeniui pri-minus, asmuo be kito ar su minimalia kito asmens pagalba sugeba atsirinkti vaistus, jų kiekį, kuriuos reikia išgerti, ir išgeria pats, lankosi pas gydytojus, vykdo gydytojų nurodymus

 

Reikalinga kito asmens pagalba, nes asmuo nesuvokia, kad reikia gerti vaistus (gali tam priešintis), ir (ar) nesugeba atsirinkti vaistų, nesupranta, kokiomis dozėmis gerti ir kada. Nesupranta, kada reikia lankytis pas gydytojus ar vykdyti gydytojų nurodymus

Asmeniui reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba, nes pats nesuvokia, kad reikia gerti vaistus, ir (ar) to nesugeba. Nesupranta, kad reikia lankytis pas gydytojus ir vykdyti gydytojų nurodymus.  Asmuo priklausomas nuo kito asmens veiks-mų. Vaistai leidžiami ir (ar) paduodami per zondą ir (ar) turi būti sugirdyti

Rūpinimosi savo sveikata įverti-nimas balais

0

1

2

3

4

Pagalbos poreikio didinančio asmens savarankiškumą įvertinimas

Ar techninės pagalbos priemonės padidintų savarankiškumo galimybes? (pažymėkite Q): TAIPNE

Ar kito asmens pagalba padidintų savarankiškumo galimybes?  TAIP  NE

Ar gyvenamosios aplinkos pritaikymas padidintų savarankiškumo galimybes?  TAIP  NE

Ar socialinės reabilitacijos paslaugos padidintų savarankiškumo galimybes?  TAIPNE

Ar pagalba priimant sprendimus padidintų asmens savarankiškumo galimybes? TAIPNE

Ar socialinės reabilitacijos paslaugos padidintų asmens savarankiškumą?TAIPNE

2.5. Kasdienė veikla

 

2.5.1. Maisto ruošimas

Maistą pasiruošti gali savarankiškai ir saugiai (nekel-damas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams)

Maistą pasiruošti gali savarankiškai ir saugiai (nekeldamas grėsmės sau ir (ar) aplin-kiniams), tačiau kartais reikalingos pagalbinės priemonės ir (ar) kito asmens pagalba. Užtrunka ilgiau nei įprastai

Maistą pasiruošti gali savarankiškai, jeigu yra pritaikyta gyvenamoji aplinka, visada naudoja pagalbines priemones, kartais reikalinga kito asmens pagalba (para-ginti, paduoti, atnešti, supjaustyti, nusakyti veiksmų seką ir kt.). Maisto ruošimas užtrunka ilgiau nei įprastai

Maisto savarankiškai pasiruošti negali, visada reikalingos pagalbinės priemonės, pritaikyta gyvenamoji aplinka ir kito asmens pagalba (paraginti, paduoti, atnešti, supjaustyti, įpilti, nusakyti veiksmų seką ir kt.)

Maisto pasiruošti negali, visiškai priklausomas nuo kito asmens priežiūros (pagalbos)

Maisto ruošimo įvertinimas balais

0

1

2

3

4

2.5.2. Namų ruošos darbai

Namų ruošos darbus atlieka savarankiškai ir saugiai, nekeldamas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), suvokdamas veiksmų prasmę

Namų ruošos darbus atlieka savarankiškai ir saugiai, nekeldamas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), suvokdamas veiksmų prasmę. Kartais reikalingos pagalbinės priemonės ar kito asmens pagalba

Namų ruošos darbus gali atlikti tik su pagalbinėmis prie-monėmis (protezais, vaikštynėmis, vežimėliu ir kt.), kartais reikalinga kito asmens pagalba (paraginimas, moty-vavimas, veiksmų sekos nusakymas ir kt.) Nesuplanuoja namų apyvokos veiksmų, atlikdamas veiklas užtrunka ilgiau negu sveikas asmuo (reikalinga žodinė pagalba – patarimai, rekomendacijos)

Namų ruošos darbų savarankiškai atlikti negali. Reikalinga kito asmens pagalba atliekant namų ruošos darbus, visada reikalingos pagalbinės priemonės, pritaikyta gyvenamoji aplinka

Negali atlikti namų ruošos darbų. Rei-kalinga visiška kito asmens priežiūra (pagalba)

Atliktų namų ruošos darbų įvertinimas balais

0

1

2

3

4

Pagalbos poreikio kasdienėje veikloje įvertinimas

 

Ar techninės pagalbos priemonės palengvintų kasdienę veiklą? (pažymėkite Q): TAIPNE

Ar kito asmens pagalba palengvintų kasdienę veiklą?  TAIP  NE

Ar gyvenamosios aplinkos pritaikymas palengvintų kasdienę veiklą?  TAIPNE

Ar socialinės reabilitacijos paslaugos palengvintų kasdienę veiklą?TAIPNE

Bendra balų suma:

 

 

Vertinimą atliko ir klausimyną užpildė

____________________________                                     _____________________                                        ________________________

(pareigų pavadinimas)                                                                        (parašas)                                                             (vardas ir pavardė)

 

Susipažinau

 

Asmuo (jo atstovas)                                                               ______________________                                      _______________________

(parašas)                                                                                       (vardas ir pavardė)

 

Pastabos _______________________________________________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________________________________________

 

Priedo pakeitimai:

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

Nr. A1-1/V-2, 2019-01-02, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00042

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro ir Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2005 m. kovo 21 d.

įsakymu Nr. A1-78/V479

 

DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

 

1. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą.

2. Darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT).

3. Teisę į darbingumo lygio nustatymą turi Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-344/V-688, 2011-07-18, Žin., 2011, Nr. 95-4469 (2011-07-23), i. k. 1112230ISAK44/V-688

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

 

4. Darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – Kriterijų aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

5. Darbingumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų amžiaus iki senatvės pensijos amžiaus.

6. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

6.1. Bazinis darbingumas – asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais.

6.2. Neteko galios nuo 2019-01-04

Papunkčio naikinimas:

Nr. A1-1/V-2, 2019-01-02, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00042

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Papunkčio pakeitimai:

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

 

6.3. Neteko galios nuo 2019-01-04

Papunkčio naikinimas:

Nr. A1-1/V-2, 2019-01-02, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00042

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Papunkčio pakeitimai:

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

 

6.4. Kitos šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

II. SKYRIUS

DOKUMENTŲ, REIKALINGŲ DARBINGUMO LYGIUI NUSTATYTI, PATEIKIMAS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

 

7. Asmuo, jo tėvai, sutuoktinis, pilnamečiai vaikai, globėjai (rūpintojai) ar jo įgalioti kiti asmenys arba asmeniui atstovaujantis jo nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas, arba socialinės globos įstaigos, kurioje asmuo gyvena nuolat, socialinis darbuotojas (toliau – asmens atstovas) asmens sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta tvarka kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją (toliau – asmenį gydantis gydytojas) dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti ir nurodo savo ir asmens, dėl kurio kreipiasi, vardą, pavardę, gimimo datą. Jei asmuo ar asmens atstovas į asmenį gydantį gydytoją kreipiasi dėl kitos priežasties ir asmenį gydantis gydytojas nustato, kad po asmeniui taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, jis vizito ar konsultacijos metu informuoja asmenį ar asmens atstovą apie galimybę kreiptis į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

8. Asmenį gydantis gydytojas, siųsdamas asmenį į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS) pateikia klinikinius elektroninius dokumentus E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“ ar E003 „Stacionaro epikrizė“ ir E027 „Siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui“, nurodytus Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, priede (toliau – klinikiniai elektroniniai dokumentai E025 ar E003 ir E027), kuriuose nurodo diagnozę (-es), dėl kurios (-ių) asmuo siunčiamas į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, asmeniui taikytą gydymą ir (ar) medicininę reabilitaciją, įvertina, ar ESPBI IS nurodytos visos asmeniui suteiktos konsultacijos, atlikti instrumentiniai, klinikiniai laboratoriniai ir (ar) kiti tyrimai, patvirtinantys tą (tas) diagnozę (-es). Jeigu visa reikalinga informacija yra ESPBI IS, asmenį gydantis gydytojas vizito ar konsultacijos metu informuoja asmenį ar asmens atstovą apie galimybę kreiptis į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo. Jei nėra galimybės klinikinių dokumentų E025 ar E003 ir E027 ar dokumentų, patvirtinančių taikytą gydymą ir (ar) medicininę reabilitaciją, visas asmeniui suteiktas gydytojų specialistų konsultacijas, atliktus instrumentinius, klinikinius laboratorinius ir (ar) kitus tyrimus, išsaugoti ESPBI IS, asmenį gydantis gydytojas parengia ir vizito ar konsultacijos metu įteikia asmeniui ar asmens atstovui ar elektroninių ryšių priemonėmis pateikia NDNT šiuos dokumentus, tai pažymėdamas ESPBI IS klinikiniame elektroniniame dokumente E027: 

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-504/V-1031, 2012-11-14, Žin., 2012, Nr. 135-6905 (2012-11-22), i. k. 1122230ISAK4/V-1031

Nr. A1-399/V-828, 2015-07-03, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11018

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

8.1. Neteko galios nuo 2022-04-21

Punkto naikinimas:

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

8.2. užpildytą siuntimą į NDNT (1 priedas);

8.3. medicininių tyrimų (instrumentinių, laboratorinių) išrašus, patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus – išrašus iš formos Nr. 003/a „Gydymo stacionare ligos istorija“, nurodytos Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąraše ir saugojimo terminuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“, ir (ar) formos Nr. 025/a „Ambulatorinė asmens sveikatos istorija“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

8.4. priklausomai nuo asmens organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio pateikiami dokumentai:

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

8.4.1. informuojantys apie Barthelio indeksą ir (ar) Rivermeado mobilumo indeksą, funkcinio nepriklausomumo testą, skausmo įvertinimo skalę, raumenų būklės vertinimą, judėjimo funkcijos sutrikimo laipsnį, esant judėjimo funkcijos sutrikimų;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

8.4.2. informuojantys apie asmens intelekto koeficientą (IQ), atliktą Mini mental testą, psichologinį asmenybės tyrimą, patvirtinantys silpnaprotystės laipsnį, elgesio, emocijų, valios ir kitus sutrikimus, esant psichikos ligoms ir sutrikimams;

8.4.3. informuojantys apie specialius kontrolinius tyrimus, patvirtinančius regos ir (ar) klausos sutrikimų laipsnį, esant regos ir klausos sutrikimams;

8.4.4. kalbos tyrimo testas, esant kalbos funkcijos sutrikimui.

8.5. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išduotą rekomendaciją siųsti į NDNT, jei siunčiamas asmuo yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas.

Papildyta punktu:

Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464

 

81. Gydantis gydytojas 8 punkte nurodytų dokumentų nerengia, jeigu asmens sveikatos būklė neatitinka šiuo įsakymu patvirtintų Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų, nebaigtas asmens gydymas, nenustatyta aiški diagnozė arba neišnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės.

Papildyta punktu:

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

 

82. Asmenį gydantis gydytojas, nustatęs, kad asmens sveikatos būklė nepasikeitusi nuo paskutinio jo darbingumo lygio vertinimo, atlikto per paskutinius 36 mėnesius, ESPBI IS klinikiniuose elektroniniuose dokumentuose E025 ar E003 ir E027 arba siuntime į NDNT (Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 1 priedas) (toliau – siuntimas į NDNT) darbingumo lygiui nustatyti pagal anksčiau gydytojų specialistų pateiktus ir atliktais instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir (ar) kitais tyrimais patvirtintus duomenis pateikia tikslią (-ias) diagnozę (-es) ir patvirtina, kad asmens sveikatos būklė nuo paskutinio darbingumo lygio vertinimo per paskutinius 36 mėnesius nepasikeitė. Tokiu atveju asmeniui papildomų tyrimų atlikti ir jų rezultatų pateikti NDNT nereikia, ESPBI IS pateikiami klinikiniai elektroniniai dokumentai E025 ar E003 ir E027 arba asmeniui ar asmens atstovui išduodamas siuntimas į NDNT asmens darbingumo lygiui nustatyti. NDNT vertina tik tyrimų, asmeniui atliktų per paskutinius 36 mėnesius, rezultatus.

Papildyta punktu:

Nr. A1-616/V-1568, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-06-30, i. k. 2020-14573

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

83. Jei ESPBI IS klinikinius elektroninius dokumentus E003 ir E027 rengia arba siuntimą į NDNT darbingumo lygiui nustatyti pildo asmenį stacionare gydantis gydytojas, jis prireikus raštu kreipiasi į asmenį gydantį gydytoją arba gydytoją psichiatrą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti ar dėl informacijos, reikalingos nustatant asmens darbingumo lygį, papildymo (kreipimesi nurodomos asmenį stacionare gydančio gydytojo pareigos, vardas, pavardė ir asmens, dėl kurio kreipiamasi, vardas, pavardė, gimimo data, prašomų duomenų gavimo pagrindas, jų naudojimo tikslas, teikimo būdas ir duomenų apimtis).

Papildyta punktu:

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

9. Asmuo ar asmens atstovas per 60 kalendorinių dienų nuo klinikinių elektroninių dokumentų E025 ar E003 ir E027 pateikimo ESPBI IS dienos arba siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti išdavimo dienos Tvarkos aprašo 10 punkte nurodytais būdais kreipiasi į NDNT, pateikdamas NDNT nustatytos formos prašymą nustatyti asmens darbingumo lygį. Jei per šį laikotarpį asmuo ar asmens atstovas prašymo nustatyti asmens darbingumo lygį NDNT nepateikia, ESPBI IS pateikti klinikiniai elektroniniai dokumentai E025 ar E003 ir E027 ar siuntimas į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, asmeniui ar asmens atstovui prašant, rengiami iš naujo.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-504/V-1031, 2012-11-14, Žin., 2012, Nr. 135-6905 (2012-11-22), i. k. 1122230ISAK4/V-1031

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

10. Asmuo ar asmens atstovas per 60 kalendorinių dienų nuo klinikinių elektroninių dokumentų E025 ar E003 ir E027 pateikimo ESPBI IS dienos arba siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti išdavimo dienos kartu su Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytu prašymu reikalingus dokumentus gali pateikti atvykęs į NDNT (asmens ar asmens atstovo pateiktų dokumentų, išskyrus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nurodytą Tvarkos aprašo 10.1 papunktyje, kopijas padaro ir patvirtina NDNT specialistas, o jų originalai grąžinami juos pateikusiam asmeniui; NDNT specialistas, įsitikinęs asmens tapatybe, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą grąžina jį pateikusiam asmeniui, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija nedaroma) arba registruotu laišku (siunčiamų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos šiuos dokumentus išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, notaro (ar asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus), konsulinio pareigūno arba kompetentingo užsienio valstybės pareigūno), arba elektroninių ryšių priemonėmis, jei valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, leidžianti nustatyti asmens tapatybę (kartu su prašymu ir dokumentais nereikia teikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos). Asmuo ar asmens atstovas turi pateikti šiuos dokumentus:

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

Nr. A1-504/V-1031, 2012-11-14, Žin., 2012, Nr. 135-6905 (2012-11-22), i. k. 1122230ISAK4/V-1031

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

10.1. Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės arba valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos, piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, Lietuvos Respublikos pasą arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ar leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka kaip užsieniečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga ir dėl darbingumo lygio nustatymo kreipiamasi elektroniniu būdu. Asmuo, pateikdamas prašymą elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktais;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

Nr. A1-399/V-828, 2015-07-03, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11018

 

10.2. Neteko galios nuo 2009-05-31

Punkto naikinimas:

Nr. A1-354/V-402, 2009-05-22, Žin. 2009, Nr. 63-2514 (2009-05-30), i. k. 1092230ISAK54/V-402

 

10.3. Neteko galios nuo 2007-09-21

Punkto naikinimas:

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin. 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

 

10.4. dokumentus, patvirtinančius asmens išsilavinimą, specialybę, kvalifikaciją.

10.5. esant šio Tvarkos aprašo 27.3–27.14 papunkčiuose  nurodytoms priežastims, asmuo papildomai pateikia šiuos dokumentus:

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

10.5.1. dėl nelaimingo atsitikimo darbe – nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą ir, reikalui esant, kitus dokumentus, nurodytus Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu;

10.5.2. dėl profesinės ligos – profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą ir, reikalui esant, kitus dokumentus, nurodytus Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu;

10.5.3. dėl ligos (suluošinimo) tarnybos ar mokymų metu – nustatytos formos medicininius ir karinius dokumentus. Prireikus – teismo sprendimą ar nuosprendį ikiteisminio tyrimo, kitos kompetentingos institucijos dokumentą, patvirtinantį, kad įvykis yra susijęs su sužeistu (suluošintu) asmeniu ir jo tarnyba;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-314/V-988, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 131-4970 (2006-12-02), i. k. 1062230ISAK14/V-988

 

10.5.4. dėl ligos (suluošinimo) 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos – savivaldybės išduotą Nepriklausomybės gynėjo teisinio statuso pažymėjimą ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą pažymą, patvirtinančią sužalojimo, padaryto ginant Lietuvos Respublikos laisvę 1991 metais, faktą;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

10.5.5. dėl ligos (suluošinimo) Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio – dokumentus, patvirtinančius dalyvavimą (karinį bilietą, karinės įstaigos išduotą pažymą arba darbovietės siuntimą), savivaldybės išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad asmuo dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius ir Specialistų komisijos ligos sąsajai su dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius nustatyti, kurios sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras, išvadą;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

10.5.6. dėl ligos (suluošinimo) politiniai kaliniai, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviai – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus atitinkamus teisinio statuso pažymėjimus; asmenys, Antrojo pasaulinio karo metais buvę išvežti priverstiems darbams arba buvę getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros arba Vidaus reikalų ministerijos išduotą pažymą; asmenys, Antrojo pasaulinio karo metais tarnavę antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose – Krašto apsaugos ministerijos pažymą;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

10.5.7. dėl ligos (suluošinimo) vykdant piliečio pareigą – dokumentus, patvirtinančius, kad liga (suluošinimas) atsirado vykdant piliečio pareigą;

10.5.8. dėl ligos (suluošinimo) būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu – dokumentus, patvirtinančius, kad liga (suluošinimas) atsirado būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, t. y. asmens karinį dokumentą, patvirtinantį būtinąją karinę tarnybą ar karinį mokymą sovietinėje armijoje, karinį-medicininį dokumentą, patvirtinantį ligą ar suluošinimą, arba gydymo įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį lėtai progresuojančią ligą, diagnozuotą po tarnybos, arba stacionarines psichiatrijos paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų psichiatrų konsiliumo sprendimą, patvirtinantį lėtai progresuojančią psichikos ligą, kuri sietina su tarnyba Afganistano kare;

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Papunkčio pakeitimai:

Nr. A1-354/V-402, 2009-05-22, Žin., 2009, Nr. 63-2514 (2009-05-30), i. k. 1092230ISAK54/V-402

Nr. A1-189/V-260, 2020-03-03, paskelbta TAR 2020-03-04, i. k. 2020-04864

 

10.6. 3x4 cm dydžio nuotrauką;

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

10.7. prašymą nustatyti darbingumo lygį.

Papildyta punktu:

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

 

III. SKYRIUS

DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMAS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

 

11. Darbingumo lygis nustatomas 5 procentinių punktų intervalu.

12. Darbingumo lygis nustatomas:

12.1. asmeniui dalyvaujant NDNT teritoriniame skyriuje arba apžiūrint jį namuose (ligoninėje) tais atvejais, kai asmens prognozuojamas bazinis darbingumas yra 0–25 procentai ir jis dėl organizmo funkcijų sutrikimų negali atvykti į NDNT;

12.2. Neteko galios nuo 2022-04-21

Papunkčio naikinimas:

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

12.3. asmeniui nedalyvaujant, kai dėl asmens, gyvenančio užsienyje, darbingumo lygio nustatymo kreipiasi pensiją ar išmoką skirianti institucija;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-509/V-1160, 2017-10-06, paskelbta TAR 2017-10-10, i. k. 2017-16056

 

12.4. kartu su asmeniu stebėtojo teisėmis dalyvaujant neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos atstovui, jeigu asmuo raštu patvirtina, kad jis sutinka, jog nustatant jo darbingumo lygį dalyvautų neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) atstovas. Tai, kad dalyvauja NVO atstovas, pažymima darbingumo lygio vertinimo akte. Stebėtojo teisės nesuteikia darbingumo lygio nustatymą stebinčiam NVO atstovui užduoti klausimus ar reikšti pastabas;

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-1/V-2, 2019-01-02, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00042

 

12.5. asmeniui nedalyvaujant Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos visoje šalyje laikotarpiu. Šiame papunktyje nustatytais atvejais Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas pildomas ir su jo rezultatais supažindinama susisiekus su asmeniu ar jo atstovu telefono ryšio priemonėmis ar elektroniniu paštu. Tai, kad Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas užpildytas ir su jo rezultatais supažindinta telefono ryšio priemonėmis ar elektroniniu paštu, pažymima Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti įvertinimo klausimyno pastabose.

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-616/V-1568, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-06-30, i. k. 2020-14573

Papunkčio pakeitimai:

Nr. A1-953/V-2227, 2020-10-09, paskelbta TAR 2020-10-09, i. k. 2020-21127

 

121. Jei asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, kviečiamas be pateisinamų priežasčių neatvyksta į NDNT ar atsisako dalyvauti darbingumo lygio vertinimo procedūroje arba jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurios asmenį gydantis gydytojas ESPBI IS pateikė klinikinius elektroninius dokumentus E025 ar E003 ir E027 arba išdavė siuntimą į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, ar kitos institucijos raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis informuoja NDNT, kad asmuo be pateisinamos priežasties atsisako papildomo (-ų) tyrimo (-ų) (nurodoma informaciją pateikusio asmens pareigos, vardas, pavardė ir asmens, kurio darbingumo lygis vertinamas ir kuris be pateisinamos priežasties atsisako papildomo (-ų) tyrimo (‑ų), vardas, pavardė, gimimo data ir tyrimas (-ai), kurio (-ių) atsisakyta be pateisinamos priežasties), NDNT priima motyvuotą sprendimą nevertinti asmens darbingumo lygio. Apie priimtą sprendimą nevertinti asmens darbingumo lygio asmuo informuojamas raštu per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, pateikiant šio sprendimo kopiją. Sprendimas nevertinti asmens darbingumo lygio priimamas ir tuo atveju, jeigu asmuo miršta.

Papildyta punktu:

Nr. A1-531/V-1146, 2014-11-05, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16257

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

13. NDNT teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos:

13.1. susipažinę su informacija, nurodyta ESPBI IS pateiktuose klinikiniuose elektroniniuose dokumentuose E025 ar E003 ir E027, raštu kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios asmenį gydantis gydytojas ESPBI IS pateikė klinikinius elektroninius dokumentus E025 ar E003 ir E027 arba išdavė siuntimą į NDNT darbingumo lygiui nustatyti (kreipimesi nurodoma NDNT teritorinio skyriaus darbuotojo pareigos, vardas, pavardė ir asmens, dėl kurio kreipiamasi, vardas, pavardė, gimimo data, prašomų duomenų gavimo pagrindas, jų naudojimo tikslas, teikimo būdas ir apimtis), dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos), reikalingų asmens darbingumo lygiui nustatyti, pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos), reikalingų asmens darbingumo lygiui nustatyti, pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-504/V-1031, 2012-11-14, Žin., 2012, Nr. 135-6905 (2012-11-22), i. k. 1122230ISAK4/V-1031

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

13.2. sprendžia dėl asmens apžiūros poreikio, jos vietos, laiko ir apie tai informuoja asmenį. Tuo atveju, kai kviečiamas asmuo be pateisinamų priežasčių neatvyksta į NDNT, jo darbingumo lygis nevertinamas, o asmuo apie tai per 3 darbo dienas informuojamas raštu.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464

 

131. Neteko galios nuo 2022-04-21

Punkto naikinimas:

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

Papildyta punktu:

Nr. A1-531/V-1146, 2014-11-05, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16257

 

14. NDNT teritoriniai skyriai per 20 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo NDNT dienos priima sprendimą dėl:

14.1. asmens darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino;

14.2. profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio;

14.3. darbo pobūdžio ir sąlygų;

14.4. specialiųjų poreikių.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

141. Jei dėl objektyvių priežasčių per Tvarkos aprašo 14 punkte nurodytą terminą asmens darbingumo lygio vertinimas negali būti atliktas, NDNT direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu asmens darbingumo lygio vertinimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie priimtą sprendimą dėl asmens darbingumo lygio vertinimo termino pratęsimo pranešama raštu per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos, pateikiant jo kopiją.

Papildyta punktu:

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

15. Kai darbingumo lygis nustatomas laikinai nedarbingam asmeniui, kuris turi nedarbingumo pažymėjimą, sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų gavimo NDNT dienos.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-399/V-828, 2015-07-03, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11018

 

16. Nustatant asmens darbingumo lygį, pildomas NDNT direktoriaus, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos Darbingumo lygio vertinimo aktas.

161. NDNT turi teisę raštu kreiptis į tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo, nurodydama asmens, kurio darbingumo lygis vertinamas, vardą, pavardę, gimimo datą ir priežastį, dėl kurios prašo papildomo asmens sveikatos ištyrimo. Už tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos suteiktas paslaugas NDNT apmoka iš einamiesiems metams NDNT skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Papildyta punktu:

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-399/V-828, 2015-07-03, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11018

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

17. Jei asmens darbingumo lygis nustatomas pagal Tvarkos aprašo 35.1 ir 35.2 papunkčius, asmens darbingumo lygis laikomas nustatytu nuo asmens prašymo nustatyti darbingumo lygį NDNT gavimo dienos, išskyrus atvejį, kai, atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, asmeniui nustatomas didesnis, nei buvo, asmens darbingumo lygis. Tokiu atveju darbingumo lygis laikomas nustatytu nuo NDNT sprendimo dėl asmens darbingumo lygio nustatymo priėmimo dienos. Jei asmens darbingumo lygis vertinamas vykdant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis dėl socialinės apsaugos ir (ar) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus, asmens darbingumo lygis nustatomas remiantis kitų valstybių kompetentingos įstaigos pateiktais dokumentais, medicininiais dokumentais ir (ar) medicininėmis išvadomis, administracinio pobūdžio informacija. Tokiu atveju asmens darbingumo lygis laikomas nustatytu nuo tos dienos, kurią jis buvo nustatytas kitoje valstybėje. NDNT teritorinis skyrius, priėmęs sprendimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo, per 3 darbo dienas raštu informuoja asmenį ar asmens atstovą apie priimtą sprendimą, pateikdamas sprendimo kopiją, išrašo ir išduoda (išsiunčia):

17.1. asmeniui, kuriam nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis, – Neįgaliojo pažymėjimą, NDNT direktoriaus, suderinus su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos rekomendaciją dėl specialiosios pagalbos priemonių (toliau – rekomendacija) ir NDNT direktoriaus, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (toliau – išvada);

17.2. asmeniui prašant (prašymas gali būti teikiamas Tvarkos aprašo 10 punkte nurodytais būdais, nurodant asmens, kurio darbingumo lygis buvo vertintas, ar asmens atstovo, jeigu jis kreipėsi dėl asmens darbingumo lygio vertinimo, vardą, pavardę, gimimo datą ir dokumento, kurį prašoma išduoti, pavadinimą ar norimą gauti kitą rašytinę informaciją apie asmens darbingumo lygio vertinimą raštu) – NDNT direktoriaus patvirtintos formos Darbingumo lygio pažymą ar (ir) Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą (toliau – pažyma), Darbingumo lygio vertinimo akto kopiją ar informaciją apie asmens darbingumo lygio vertinimą raštu.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

18. Pirmą kartą vertinant asmens darbingumo lygį, kuriam, vadovaujantis Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-302 „Dėl Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatomas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis, darbingumo lygis nustatomas vieneriems metams.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

 

19. Nustačius profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ne vėliau kaip per tris darbo dienas užpildoma ir išduodama (išsiunčiama) asmeniui socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos išvada dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio.

20. Neteko galios nuo 2017-07-01

Punkto naikinimas:

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

21. Neteko galios nuo 2017-07-01

Punkto naikinimas:

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

22. Neteko galios nuo 2017-07-01

Punkto naikinimas:

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

 

23. Neteko galios nuo 2020-07-01

Punkto naikinimas:

Nr. A1-616/V-1568, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-06-30, i. k. 2020-14573

 

24. Dėl priežasčių, nurodytų šio Tvarkos aprašo 27.3–27.4 papunkčiuose, darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytų priežasčių nustatymu. Šiuo atveju asmens darbingumo lygis prilyginamas baziniam darbingumui. Dėl kiekvienos priežasties išduodama atskira pažyma.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

 

25. Dėl priežasčių, nurodytų šio Tvarkos aprašo 27.5–27.14 papunkčiuose, darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytų priežasčių nustatymu. Dėl kiekvienos priežasties išduodama atskira pažyma.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

 

26. Kai asmeniui yra nustatoma daugiau nei viena darbingumo lygio priežastis, darbingumo lygis nustatomas dėl kiekvienos priežasties atskirai. Jeigu asmeniui nustatomas darbingumo lygis dėl priežasčių, nurodytų šio Tvarkos aprašo 27.3 ir (ar) 27.4 papunkčiuose, ir yra organizmo funkcijų sutrikimas tik dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir (ar) profesinės ligos (kitų organizmo funkcijų sutrikimų, turinčių įtakos asmens darbingumo lygiui, nėra), pažymose įrašomos priežastys, nurodytos šio Tvarkos aprašo 27.3 ir (ar) 27.4 papunkčiuose.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

 

IV. SKYRIUS

DARBINGUMO LYGIO PRIEŽASTYS IR ATSIRADIMO LAIKAS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

 

27. Darbingumo lygio priežastys:

27.1. ligos arba būklės;

27.2. ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų;

27.3. nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe;

27.4. profesinė liga;

27.5. liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-314/V-988, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 131-4970 (2006-12-02), i. k. 1062230ISAK14/V-988

 

27.6. liga (suluošinimas) dėl 1991 m. sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių;

27.7. liga (suluošinimas) dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio;

27.8. liga (suluošinimas), įgyta dalyvaujant pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu;

27.9. liga (suluošinimas), įgyta neteisėto kalinimo ir tremties metu;

27.10. liga (suluošinimas), įgyta Antrojo pasaulinio karo metais tarnaujant antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ir junginiuose;

27.11. liga (suluošinimas), įgyta būnant getuose, koncentracijos ar kitokio tipo priverstinėse stovyklose;

27.12. liga (suluošinimas), įgyta dirbant priverstinius darbus;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

27.13. liga (suluošinimas), įgyta vykdant piliečio pareigą;

27.14. liga (suluošinimas) būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu;

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

27.15. ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės (tik asmenims, kuriems pagal teisės aktus, galiojusius iki 2005 m. liepos 1 d., buvo nustatyta invalidumo priežastis „nuo vaikystės“. Pakartotinai vertinant šių asmenų darbingumo lygį dėl termino pasibaigimo, nurodoma ši priežastis).

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

28. Jei asmuo dėl pateisinamų priežasčių praleidžia pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką ir jei jis prašo, darbingumo lygis ar priežastys gali būti nustatyti atgaline data, jeigu NDNT pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui ar jo priežastims nustatyti atgaline data, bet ne daugiau kaip už trejus praėjusius metus, skaičiuojant nuo dokumentų gavimo NDNT dienos. Į šį laikotarpį neįskaičiuojamas laikotarpis, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje asmuo negalėjo pateikti NDNT visų reikalingų dokumentų (duomenų), būtinų darbingumo lygiui ar jo priežastims nustatyti atgaline data.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-335/V-933, 2020-04-21, paskelbta TAR 2020-04-21, i. k. 2020-08306

 

281. Jei asmuo, kuriam buvo nustatytas neįgalumo lygis ar invalidumas iki 18 metų, dėl pateisinamų priežasčių praleidžia darbingumo lygio vertinimo laiką ir jei jis prašo, darbingumo lygis gali būti nustatytas atgaline data, jeigu NDNT pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui nustatyti, bet ne daugiau kaip už trejus praėjusius metus, skaičiuojant nuo dokumentų gavimo NDNT dienos. Į šį laikotarpį neįskaičiuojamas laikotarpis, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje asmuo negalėjo pateikti NDNT visų reikalingų dokumentų (duomenų), būtinų darbingumo lygiui ar jo priežastims nustatyti atgaline data.

Papildyta punktu:

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-335/V-933, 2020-04-21, paskelbta TAR 2020-04-21, i. k. 2020-08306

 

282. Kai asmuo, kuriam buvo nustatytas neįgalumo lygis ar invalidumas iki 18 metų, be pateisinamų priežasčių praleido pakartotinio vertinimo laiką, esant pensiją ar išmoką mokančios institucijos motyvuotam prašymui, NDNT išduoda išvadą dėl darbingumo lygio (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) atsiradimo laiko, jeigu NDNT turi dokumentus (duomenis), reikalingus išvadai išduoti.

Papildyta punktu:

Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464

 

29. Tais atvejais, kai asmuo prašo, kad jo darbingumo lygis būtų nustatytas atgaline data, susiejant jį su darbingumo lygio pasikeitimu dėl ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, bet ne vėliau, iki jam sukako 26 metai, NDNT gali darbingumo lygį nustatyti atgaline data, jeigu tam yra pateikiama pakankamai duomenų. Ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, priežastys nustatomos tik tuo atveju, kai asmuo buvo pripažintas neįgaliuoju, iki jam sukako 26 metai.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-1/V-2, 2019-01-02, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00042

 

30. Tais atvejais, kai asmuo prašo darbingumo lygį, atsiradusį dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe, profesinės ligos, nustatyti atgaline data, NDNT gali darbingumo lygį nustatyti atgaline data padarinių atsiradimo ar profesinės ligos diagnozavimo dienos, jeigu tam yra pateikta pakankamai duomenų.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

V. SKYRIUS

DARBINGUMO LYGIO TERMINAI

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

 

31. Darbingumo lygio terminas nustatomas vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatomis.

Punkto pakeitimai:

2012-12-28, Žin., 2013, Nr. 2-41 (2013-01-05), i. k. 112502VSPRERG120041           

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

 

32. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalies 1–3 punktuose nurodyti terminai nustatomi ne ilgesniam laikotarpiui kaip iki senatvės pensijos amžiaus

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

 

33. Šio Tvarkos aprašo 31.1–31.3 punktuose nurodyti terminai gali būti tęsiami ne ilgiau kaip 6 metus, jei asmeniui nesikeičia arba mažėja nustatyti darbingumo lygio procentai. Po 6 metų darbingumo lygio terminas nurodomas iki senatvės pensijos amžiaus.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-354/V-402, 2009-05-22, Žin., 2009, Nr. 63-2514 (2009-05-30), i. k. 1092230ISAK54/V-402

 

34. Kai pakartotinis darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis šio Tvarkos aprašo 35.3, 35.4 ir 35.5 papunkčiais, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra sprendimo NDNT priėmimo diena, išskyrus atvejus, kai:

34.1. pakartotinis darbingumo lygis vertinamas, atsižvelgiant į Centrinės darbo medicinos  ekspertų komisijos pateiktą išvadą. Tokiu atveju darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra diena, kai darbingumo lygis NDNT asmeniui buvo nustatytas pirmą kartą;

34.2. vadovaujantis šio Tvarkos aprašo 35.3 papunkčiu, atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe ar profesinės ligos, pakeičiamas anksčiau priimtas NDNT sprendimas. Tokiu atveju darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra keičiamame NDNT teritorinio skyriaus sprendime nurodyta darbingumo lygio nustatymo termino pradžia. Anksčiau NDNT teritorinio skyriaus priimtas sprendimas ir išduotos pažymos laikomos negaliojančiais;

34.3. darbingumo lygį įvertinus pakartotinai, nustatomas mažesnis asmens darbingumas. Tokiu atveju darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra keičiamame NDNT teritorinio skyriaus sprendime nurodyta darbingumo lygio nustatymo termino pradžia. Anksčiau NDNT teritorinio skyriaus priimtas sprendimas ir išduotos pažymos laikomos negaliojančiomis.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

 

341. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu ir 90 kalendorinių dienų po jo baigiasi asmeniui nustatyto darbingumo lygio galiojimo terminas ir šiuo laikotarpiu asmuo nesikreipė į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo, nustatyto darbingumo lygio galiojimo terminas tęsiamas iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje pabaigos ir dar 90 kalendorinių dienų jam pasibaigus. Asmeniui kreipusis į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo ir pratęsus nustatyto darbingumo lygio galiojimo terminą, nauji dokumentai, nurodyti Tvarkos aprašo 17 punkte, asmeniui neišduodami, o anksčiau išduoti galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu ir dar 90 kalendorinių dienų jam pasibaigus.

Papildyta punktu:

Nr. A1-616/V-1568, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-06-30, i. k. 2020-14573

 

342. Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino ar ekstremaliosios situacijos visoje šalyje laikotarpiu asmens darbingumo lygis buvo įvertintas pakartotinai ir, nepasibaigus NDNT sprendimo dėl darbingumo lygio galiojimo pratęsimo priėmimo terminui, nurodytam Tvarkos aprašo 341 punkte, priimtas naujas NDNT sprendimas dėl darbingumo lygio:

342.1. darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra kita diena po asmens darbingumo lygio vertinimo, buvusio prieš Tvarkos aprašo 342 punkte nurodytą pakartotinį vertinimą, metu nustatyto darbingumo lygio galiojimo termino pabaigos, jei asmeniui nustatomas mažesnis nei buvo darbingumo lygis. Nuo šiame papunktyje nurodytos darbingumo lygio nustatymo termino pradžios Tvarkos aprašo 341 punkte nurodytas NDNT sprendimas dėl darbingumo lygio galiojimo termino pratęsimo netenka galios;

342.2. darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra visų reikalingų dokumentų darbingumo lygiui įvertinti gavimo NDNT diena, jei nustatomas didesnis nei buvo asmens darbingumo lygis. Nuo šiame papunktyje nurodytos darbingumo lygio nustatymo termino pradžios Tvarko aprašo 341 punkte nurodytas NDNT sprendimas dėl darbingumo termino pratęsimo netenka galios.

Papildyta punktu:

Nr. A1-616/V-1568, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-06-30, i. k. 2020-14573

 

VI. SKYRIUS

PAKARTOTINIS DARBINGUMO LYGIO VERTINIMAS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

 

35. NDNT atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą:

35.1. baigiantis nustatytam darbingumo lygio terminui, bet ne vėliau kaip paskutinę nustatyto darbingumo lygio termino dieną;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

 

35.2. pasikeitus asmens sveikatos būklei, darbingumo lygio priežastims;

35.3. asmeniui ir / ar pensiją arba išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT teritorinio skyriaus priimtu sprendimu;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-531/V-1146, 2014-11-05, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16257

 

35.4. vykdant Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija) sprendimą;

35.5. jeigu atlikus NDNT teritorinių skyrių priimtų sprendimų patikrinimą paaiškėja, kad sprendimas priimtas nepagrįstai.

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Papunkčio pakeitimai:

Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464

 

36. Tuo atveju, kai asmens pakartotinis darbingumo lygis vertinamas pasikeitus jo sveikatos būklei, darbingumo lygio priežastims, turi būti pateikti dokumentai, nurodyti šio Tvarkos aprašo 8, 9 ir 10 punktuose.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464

 

37. Asmens darbingumo lygis pagal Tvarkos aprašo 35.1–35.3 ir 35.5 papunkčius pakartotinai įvertinamas ir sprendimas dėl asmens darbingumo lygio nustatymo priimamas per 20 darbo dienų nuo visų darbingumo lygio pakartotiniam vertinimui atlikti reikalingų dokumentų, nurodytų Tvarkos aprašo 8, 9, 10 punktuose ir 13.1 papunktyje, gavimo NDNT dienos, pagal Tvarkos aprašo 35.4 papunktį – per Ginčų komisijos nustatytą laiką.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-531/V-1146, 2014-11-05, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16257

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

38. NDNT teritorinio skyriaus sprendimas gali būti skundžiamas NDNT direktoriui:

38.1 per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų, nurodytų šio Tvarkos aprašo 17 punkte, gavimo dienos, kai asmuo nesutinka su NDNT teritorinio skyriaus sprendimu;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

 

38.2. per 90 kalendorinių dienų nuo pensiją ar išmoką mokančios institucijos informavimo dienos, kai pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su NDNT teritorinio skyriaus sprendimu.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-314/V-988, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 131-4970 (2006-12-02), i. k. 1062230ISAK14/V-988

Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464

 

381. Tuo atveju, kai NDNT teritorinio skyriaus sprendimą skundžia asmuo, NDNT gali pakviesti asmenį dalyvauti pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį. Jei kviečiamas asmuo be pateisinamos priežasties neatvyksta į NDNT, NDNT gali priimti sprendimą nekeisti NDNT teritorinio skyriaus priimto sprendimo.

Tuo atveju, kai NDNT teritorinio skyriaus sprendimą skundžia pensiją ar išmoką mokanti institucija, NDNT pakviečia asmenį dalyvauti pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį ir informuoja pensiją ar išmoką mokančią instituciją apie asmens pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, pakartotinio vertinimo vietą ir laiką. Jeigu kviečiamas asmuo neatvyksta į NDNT, sprendimas priimamas jam nedalyvaujant.

Pakartotinai vertindama asmens darbingumo lygį, NDNT turi teisę pasitelkti ekspertus, taip pat gauti informaciją, būtiną asmens darbingumo lygiui nustatyti, iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitų institucijų.

Papildyta punktu:

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-354/V-402, 2009-05-22, Žin., 2009, Nr. 63-2514 (2009-05-30), i. k. 1092230ISAK54/V-402

Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464

Nr. A1-551/V-1149, 2011-12-27, Žin., 2012, Nr. 2-61 (2012-01-05), i. k. 1112230ISAK1/V-1149

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

382. NDNT, gavusi asmens ar asmens atstovo skundą dėl asmens darbingumo lygio vertinimo (nurodomas asmens, kurio darbingumo lygis buvo vertintas, ar asmens atstovo, jeigu jis kreipėsi dėl asmens darbingumo lygio vertinimo, vardas, pavardė, gimimo data ir skundo motyvai, pateikiant atstovavimą patvirtinantį dokumentą ar patvirtintą jo kopiją), asmens darbingumo lygį įvertina ir sprendimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo priima per 20 darbo dienų. Jei dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pakartotinis asmens darbingumo lygio vertinimas negali būti atliktas, NDNT direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie priimtą sprendimą dėl asmens darbingumo lygio vertinimo termino pratęsimo pranešama raštu per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos, pateikiant sprendimo kopiją. Pakartotinio asmens darbingumo lygio vertinimo metu priimtas NDNT direktoriaus sprendimas dėl asmens darbingumo lygio nustatymo gali būti skundžiamas šio Tvarkos aprašo 41 punkte nustatyta tvarka.

Papildyta punktu:

Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

383. Jei asmuo, apskundęs NDNT teritorinio skyriaus sprendimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo, kreipiasi į NDNT dėl pakartotinio darbingumo lygio nustatymo, pateikdamas naują prašymą nustatyti darbingumo lygį ir Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus, jo pateiktas skundas dėl NDNT teritorinio skyriaus sprendimo dėl asmens darbingumo lygio nustatymo nenagrinėjamas ir apie tai asmeniui pranešama raštu, pateikiant sprendimo kopiją.

Papildyta punktu:

Nr. A1-551/V-1149, 2011-12-27, Žin., 2012, Nr. 2-61 (2012-01-05), i. k. 1112230ISAK1/V-1149

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

39. Apie pakartotinio darbingumo lygio vertinimo rezultatus NDNT turi informuoti asmenį, pensiją ar išmoką mokančią instituciją, reikalui esant, asmenį gydantį gydytoją ir Ginčų komisiją.

40. NDNT, pakeitusi sprendimą, išduoda (išsiunčia) atitinkamus dokumentus, nurodytus šio Tvarkos aprašo 17 punkte.

41. Jeigu asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su NDNT direktoriaus sprendimu dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, šis sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų, nurodytų 17 punkte, gavimo dienos (pensiją ar išmoką mokančios institucijos informavimo dienos) gali būti skundžiamas Ginčų komisijai, kuri ginčus dėl NDNT priimtų sprendimų nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

 

42. Ginčų komisijos sprendimas dėl darbingumo lygio gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

 

VII. SKYRIUS

ASMENS TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

 

43. Asmuo turi teisę:

43.1. kreiptis į asmenį gydantį gydytoją dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti;

Papildyta papunkčiu:

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

43.2. kreiptis į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo;

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

43.3. būti supažindintas su darbingumo lygio nustatymo tvarka, kriterijais, Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti pildant klausimyną ir vertinant asmens darbingumo lygį, bei priimtu NDNT sprendimu;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

43.4. dalyvauti vertinant jo darbingumo lygį;

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

43.5. į informacijos apie asmenį bei dokumentų konfidencialumą;

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

43.6. apskųsti NDNT priimtą sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

44. Asmuo ar jo atstovas pagal įstatymą privalo teikti darbingumo lygiui nustatyti reikiamą informaciją.

 

VIII. SKYRIUS

SKYRIUS ATSAKOMYBĖ

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

 

45. Už ESPBI IS pateiktų klinikinių elektroninių dokumentų E025 ar E003 ir E027 parengimą ir (ar) siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas.

Už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą atsako konsultaciją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas. Apie gautus neteisingus medicininius dokumentus NDNT raštu informuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba asmenį gydantis ir (ar) jį konsultavęs gydytojas, vadovą, nurodydamas medicininio dokumento datą, pavadinimą, dokumentą parengusio asmens pareigas, vardą ir pavardę. NDNT, gavusi iš asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų papildomas išvadas, NDNT direktoriaus nustatyta tvarka atlikusi išsamų (-ius) tyrimą (-us) ir nustačiusi, kad pateikti neteisingi duomenys, t. y. padarytas šiurkštus pažeidimas, bet šis pažeidimas neturi veikos, dėl kurios gydytojui gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, požymių, raštu informuoja Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pateikdama jai motyvuotą kreipimąsi, kuriame nurodo gydytojo, dėl kurio kreipiasi, vardą, pavardę, gydymo įstaigą, pareigas, ir tyrimo dokumentų kopijas.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Nr. A1-299/V-763, 2016-06-14, paskelbta TAR 2016-06-17, i. k. 2016-17220

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

46. Už pateiktos informacijos apie profesinės reabilitacijos programos įvykdymo rezultatus teisingumą ir patikimumą atsako Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

 

47. Už asmens supažindinimą su darbingumo lygio nustatymo procedūra, Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno pildymo tvarka ir už asmens darbingumo lygio vertinimo teisingumą ir pagrįstumą atsako NDNT darbuotojai, atlikę darbingumo lygio vertinimą. Už sprendimo dėl asmens darbingumo lygio nustatymo teisingumą ir pagrįstumą atsako NDNT teritorinio skyriaus, kuriame vertinamas darbingumo lygis ir priimamas sprendimas, vedėjas arba NDNT direktoriaus įgaliotas priimti sprendimus atstovas.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

 

48. Asmuo atsako už jo paties pateiktos informacijos teisingumą.

 

IX. SKYRIUS

DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO PERIODINĖ KONTROLĖ

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

 

49. NDNT teritorinių skyrių priimtų sprendimų periodinė kontrolė, kuri įgyvendinama vykdant planinius ir neplaninius NDNT teritorinių skyrių priimtų sprendimų patikrinimus, atliekama NDNT direktoriaus nustatyta ir su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suderinta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

 

50. Pensiją ar išmoką mokanti institucija turi teisę organizuoti ir vykdyti darbingumo lygio nustatymo teisėtumo ir teisingumo tikrinimus, esant pagrįstų abejonių dėl NDNT teritorinio skyriaus priimto sprendimo, taip pat teikti NDNT pasiūlymus dėl NDNT teritorinių skyrių priimtų sprendimų planinių ir neplaninių patikrinimų bei dalyvauti nagrinėjant patikrinimo rezultatus.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-551/V-1149, 2011-12-27, Žin., 2012, Nr. 2-61 (2012-01-05), i. k. 1112230ISAK1/V-1149

 

Papildyta skyriumi:

Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464

 

______________

 

Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo

1 priedas

(Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro ir

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2012 m. lapkričio 14 d.

įsakymo Nr. A1-504/V-1031

redakcija)

 

___________________________________________________________

(asmens sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas)

 

SIUNTIMAS Į NEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBĄ PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

 

 

20_-_-_

Nr.

______

 

(data)                                                       

 

(vardas ir  pavardė, asmens kodas)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Amžius:

 

 

 

metai

 

 

mėnesiai

 

Dabartinės gyvenamosios vietos adresas __________________________________________

__________________ Tel. _____________________________________________________ ,

Mob. tel. ____________ El. paštas: ______________________________________________ .

Darbovietė / Ugdymo įstaiga ___________________________________________________ .

Pareigos ___________________________________________________________________ .

 

1. Išsami ligos anamnezė:

 

 

 

 

2. Taikytas gydymas:

⬜ ambulatorinis

⬜ medikamentinis

⬜ stacionarus

⬜ chirurginis

⬜ medicininė reabilitacija

 

⬜ kitas (-ti) (išvardinti):

 

 

3. Būklės ir gydymo eiga:

 

 

 

 

4. Sveikatos būklės aprašymas:

 

Konsultacijos data

Gydytojo specialybė

Išliekantys organizmo funkcijų sutrikimai, tyrimų duomenys, gydytojų specialistų išvados, patvirtinančios ligos sunkumą ir diagnozę

Priedai

(prisegami)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

51. Barthel indeksas

 

 

lentelė2 __

 

 

__________________

1 Pildoma, kai reikia.

2 Lentelė – savarankiškumo įvertinimo Barthel indeksu metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 196/40.

 

6. Laikinojo nedarbingumo trukmė per paskutinius 12 mėn.

 

 

 

 

7. Pagrindinė diagnozė:

 

TLK-10-AM kodas

 

Žodžiais:

 

 

Funkcinė klasė _____ , laipsnis ______, stadija _______, eiga / forma __________________ .

 

8. Kitos diagnozės:

 

TLK-10-AM kodas

 

Žodžiais:

 

 

Funkcinė klasė _____ , laipsnis ______, stadija _______, eiga / forma __________________ .

 

......................................................................................................................................................

 

TLK-10-AM kodas

 

Žodžiais:

 

 

Funkcinė klasė _____ , laipsnis ______, stadija _______, eiga / forma __________________ .

 

......................................................................................................................................................

 

TLK-10-AM kodas

 

Žodžiais:

 

 

Funkcinė klasė _____ , laipsnis ______, stadija _______, eiga / forma __________________ .

 

9. Siunčiamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą:

 

⬜ dėl darbingumo lygio nustatymo

⬜ pirmą kartą

⬜ dėl neįgalumo lygio nustatymo

⬜ baigiantis terminui

⬜ dėl specialiųjų poreikių nustatymo

⬜ būklei pasikeitus

 

⬜ asmeniui ar jo atstovui pagal įstatymą reikalaujant

 

 

 

___________

(gydytojo vardas ir pavardė)

____________

(gydytojo kodas)

__________

(specialybė)

__________

(parašas)

 

Skirsnio pakeitimai:

Nr. A1-299/V-763, 2016-06-14, paskelbta TAR 2016-06-17, i. k. 2016-17220

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. A1-36/V-86, 2007-02-09, Žin., 2007, Nr. 21-782 (2007-02-15), i. k. 1072230ISAK-36/V-86

Nr. A1-504/V-1031, 2012-11-14, Žin., 2012, Nr. 135-6905 (2012-11-22), i. k. 1122230ISAK4/V-1031

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. A1-168/V-499, 2005-06-16, Žin., 2005, Nr. 77-2802 (2005-06-21), i. k. 1052230ISAK68/V-499

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. A1-314/V-988, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 131-4970 (2006-12-02), i. k. 1062230ISAK14/V-988

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. A1-36/V-86, 2007-02-09, Žin., 2007, Nr. 21-782 (2007-02-15), i. k. 1072230ISAK-36/V-86

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

5.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

6.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas

Nr. A1-354/V-402, 2009-05-22, Žin., 2009, Nr. 63-2514 (2009-05-30), i. k. 1092230ISAK54/V-402

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

7.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas

Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

8.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas

Nr. A1-344/V-688, 2011-07-18, Žin., 2011, Nr. 95-4469 (2011-07-23), i. k. 1112230ISAK44/V-688

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

9.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas

Nr. A1-551/V-1149, 2011-12-27, Žin., 2012, Nr. 2-61 (2012-01-05), i. k. 1112230ISAK1/V-1149

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

10.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas

Nr. A1-504/V-1031, 2012-11-14, Žin., 2012, Nr. 135-6905 (2012-11-22), i. k. 1122230ISAK4/V-1031

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

11.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Sprendimas

2012-12-28, Žin., 2013, Nr. 2-41 (2013-01-05), i. k. 112502VSPRERG120041               

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimas (Administracinė byla Nr. I-552-23/2012. Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03252-2010-8. Procesinio sprendimo kategorija 17.1)

 

12.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas

Nr. A1-6/V-18, 2013-01-08, Žin., 2013, Nr. 4-141 (2013-01-12), i. k. 1132230ISAK1-6/V-18

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

13.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 ,,Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

14.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. A1-531/V-1146, 2014-11-05, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16257

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

15.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. A1-399/V-828, 2015-07-03, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11018

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

16.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas

Nr. A1-299/V-763, 2016-06-14, paskelbta TAR 2016-06-17, i. k. 2016-17220

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

17.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

18.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. A1-509/V-1160, 2017-10-06, paskelbta TAR 2017-10-10, i. k. 2017-16056

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

19.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. A1-1/V-2, 2019-01-02, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00042

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

20.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. A1-189/V-260, 2020-03-03, paskelbta TAR 2020-03-04, i. k. 2020-04864

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

21.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. A1-335/V-933, 2020-04-21, paskelbta TAR 2020-04-21, i. k. 2020-08306

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

22.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. A1-616/V-1568, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-06-30, i. k. 2020-14573

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

23.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. A1-953/V-2227, 2020-10-09, paskelbta TAR 2020-10-09, i. k. 2020-21127

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

24.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. A1-184/V-539, 2022-03-15, paskelbta TAR 2022-03-15, i. k. 2022-04774

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

25.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. A1-294/V-784, 2022-04-20, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08010

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo