Suvestinė redakcija nuo 2020-10-10 iki 2022-04-20
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 38-1253, i. k. 1052230ISAK78/V-179
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠO IR DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2005 m. kovo 21 d. Nr. A1-78/V-179
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 9 dalimi,
Preambulės pakeitimai:
Nr. A1-399/V-828, 2015-07-03, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11018
1. Tvirtiname pridedamus:
3. P a v e d a m e įsakymo vykdymo kontrolę socialinės apsaugos ir darbo viceministrui ir sveikatos apsaugos viceministrui pagal veiklos sritis.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-399/V-828, 2015-07-03, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11018
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro ir
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179
(Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro ir
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. A1-131/V-349 redakcija)
DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠAS
1. Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – Kriterijų aprašas) apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis, bei jų taikymą.
2. Šiuo Kriterijų aprašu turi vadovautis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT), nustatydama asmenų darbingumo lygį, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipdamos asmenis į NDNT darbingumo lygiui nustatyti.
3. Sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi šiuos kriterijus:
4. Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus.
5. Jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis.
6. Jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka:
6.1. jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9;
6.2. jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 50–65, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8;
6.3. jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra 30–45, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7;
7. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100.
8. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam.
9. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną.
10. Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams:
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-1/V-2, 2019-01-02, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00042
11. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento.
12. Tuo atveju, kai prognozuojamas asmens bazinis darbingumas – nuo 0 iki 15 procentų ar kai dėl asmens, gyvenančio užsienyje, darbingumo lygio nustatymo kreipiasi pensiją ar išmoką skirianti institucija, asmens darbingumo lygis vertinamas tik pagal medicininius kriterijus, nevertinant asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami tik asmeniui pageidaujant.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-531/V-1146, 2014-11-05, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16257
13. Tuo atveju, kai į NDNT siunčiamo asmens sveikatos būklė neatitinka šiame Kriterijų apraše nurodytų kriterijų ir (ar) nepanaudotos visos būtinos medicininės reabilitacijos ir gydymo priemonės, NDNT priima sprendimą nevertinti asmens darbingumo lygio, vadovaudamasi siuntime į NDNT pateiktais duomenimis ir informacija.
Priedo pakeitimai:
Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072
Darbingumo lygio nustatymo
kriterijų aprašo
1 priedas
BAZINIO DARBINGUMO PROCENTAI
I SKYRIUS
NERVŲ SISTEMOS LIGOS
|
|
Pastaba: Vertinant nervų sistemos ligas, gali būti taikomas tik vienas 3 ar 7 punkto papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę ligos pasireiškimo formą |
|
| 1. |
Galvinių nervų neuralgija G50, G52: |
Proc. |
| 1.1. |
lengva, netrikdanti kasdienės veikos, kai neuralginių skausmų priepuoliams gydyti užtenka monoterapijos medikamentais |
90 |
| 1.2. |
vidutinė, trikdanti kasdienę veiklą, kai neuralginių skausmų priepuoliai sukeliami nestiprių išorinių dirgiklių ir taikoma monoterapija didžiausiomis dozėmis ar politerapija keliais preparatais |
55
|
| 1.3. |
sunki, ryškiai trikdanti kasdienę veiklą, kai neuralginių skausmų priepuoliai ištinka kramtant, juokiantis, kalbant, valgant, dėl to krenta svoris ir taikoma politerapija vaistų deriniais didžiausiomis dozėmis, kiti gydymo metodai |
40 |
| 1.4. |
labai sunki, visiškai sutrikdanti kasdienę veiklą, kai asmuo visai negali valgyti, dėl to krenta svoris, negali kalbėti, negali valytis dantų, vyrai negali skustis, kai neveiksmingas nei konservatyvus, nei chirurginis gydymas |
30 |
| 2. |
Periferinių veido nervų paralyžius: |
|
| 2.1. |
vienos veido pusės lengva parezė (minimalūs požymiai), lengvai sutrikusios funkcijos: sutrikusi mimikos raumenų funkcija, jutimo sutrikimai nestiprūs |
100 |
| 2.2. |
vienos pusės ryški parezė ir (ar) kontraktūros, vidutiniškai sutrikusios funkcijos: sutrikusi mimikos raumenų funkcija – valgant skystas maistas išsilieja per nesveikąją pusę – ir (ar) sutrikusi jutimų funkcija – skausmas sunkiai numalšinamas ir (ar) ašarojama valgant |
80 |
| 2.3. |
vienos pusės paralyžius ir (ar) kontraktūros, ir (ar) sinkinezės, ryškiai sutrikusios funkcijos |
50 |
| 2.4. |
abiejų pusių paralyžius ir (ar) kontraktūros, ir (ar) sinkinezės, ryškiai sutrikusios funkcijos |
45 |
| 3. |
Galvos smegenų pažeidimai: |
|
| Pastaba: Priskiriami embriono vystymosi stadijoje atsiradę ir vėlesni galvos smegenų pažeidimai (uždegimai, traumos, augliai, intoksikacijos, galvos smegenų kraujotakos (veninės ir (ar) arterinės) apytakos sutrikimai, demielinizuojančios ir degeneracinės centrinės nervų sistemos ligos ir kt.), kai organiniai smegenų pakitimai įrodyti klinikiniais, instrumentiniais diagnostiniais, neurovizualiniais tyrimais. Raumenų jėga galūnėse vertinama pagal Lowet skalę |
||
| 3.1. |
nežymus funkcijos sutrikimas: hemisindromas, raumenų jėga galūnėse – 5 balai. Asmuo funkciškai visiškai nepriklausomas |
90 |
| 3.2. |
lengvas funkcijos sutrikimas: lengva hemiparezė, raumenų jėga galūnėse – 4 balai. Asmuo visiškai savarankiškas |
80 |
| 3.3. |
vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimas: hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga galūnėse – 3–4 balai, tetraparezė, kai raumenų jėga – 4 balai. Asmuo savarankiškas |
50 |
| 3.4. |
vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimas: hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga rankose – 0–2 balai, vienoje kojoje ar abiejose kojose – 3–4 balai, tetraparezė, kai raumenų jėga – 3 balai. Asmuo sugeba pasinaudoti atramomis, nevisiškai savarankiškas |
40 |
| 3.5. |
ryškus funkcijos sutrikimas: hemiparezė ar paraparezė ar tetraparezė, kai raumenų jėga bent dviejose galūnėse – 2 balai, reikia vidutinės pagalbos nuolat naudojant pagalbines priemones |
30 |
| 3.6. |
ryškus funkcijos sutrikimas: hemiparezė ar paraparezė, ar tetraparezė, kai raumenų jėga bent dviejose galūnėse – 1 balas, reikia didelės pagalbos nuolat naudojant pagalbines priemones |
25 |
| 3.7. |
sunkus funkcijos sutrikimas: hemiplegija ar paraplegija, kai raumenų jėga bent dviejose galūnėse – 0 balų, negali vaikščioti, reikalingas neįgaliojo vežimėlis, reikia visapusiškos pagalbos atliekant visas veiklas |
15 |
| 3.8. |
ypač sunkus funkcijos sutrikimas: tetraplegija, kai raumenų jėga galūnėse – 0 balų, visiškas bejėgiškumas |
0 |
| 4. |
Galvos smegenų pažeidimai (uždegimai, traumos, augliai, intoksikacijos, galvos smegenų kraujotakos (veninės ir (ar) arterinės) apytakos sutrikimai, demielinizuojančios ir degeneracinės centrinės nervų sistemos ligos (kai organiniai smegenų pakitimai įrodyti klinikiniais, instrumentiniais diagnostiniais, neurovizualiniais tyrimais, būtinas neuropsichologinis ištyrimas, psichologo ir gydytojo psichiatro konsultacijos): |
|
| 4.1. |
nežymus funkcijos sutrikimas: vyrauja asteninis sindromas |
90 |
| 4.2. |
lengvas funkcijos sutrikimas: vidutinis asteninis sindromas, yra charakterio pakitimų, vidutiniškai susilpnėjusi atmintis |
80 |
| 4.3. |
vidutinis funkcijos sutrikimas: žymi astenija, visada būdingi charakterio pakitimai, vidutiniškai susilpnėjusi atmintis, sulėtėjęs mąstymas |
50
|
| 4.4. |
didelis funkcijos sutrikimas: visiško asmenybės nuskurdimo požymiai, ryškiai susilpnėjusi atmintis, sumažėjęs savarankiškumas, gebėjimas savarankiškai susitvarkyti buityje, ryškūs organiniai galvos smegenų pažeidimai |
40 |
| 4.5. |
sunkus funkcijos sutrikimas (po sunkių galvos smegenų pažeidimų): visada ryškūs asmenybės sutrikimo požymiai, ryškiai sumažėjęs savarankiškumas, savikritiškumas, gebėjimas abstrakčiai mąstyti, labai pablogėjusi atmintis. Amuo blogai sukaupia dėmesį, ryškėja demencija, apatija |
30 |
| 5. |
Autonominės (vegetacinės) sistemos sutrikimai, pasireiškiantys miego sutrikimais, alpimais, nukritimais (sinkopės, Drop atakos, katapleksija), vazomotorinės reguliacijos sutrikimais ir kt.: |
|
| 5.1. |
neryškūs: ortostatiniai simptomai reti, nepastovūs ar atsiranda tik ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti > 15 min., nesutrikdyta kasdienė veikla, arterinis kraujo spaudimas gali būti normalus |
90 |
| 5.2. |
lengvi: ortostatiniai simptomai bent 1 kartą per savaitę, paprastai atsiranda ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti > 10 < 15 min., kasdienė veikla apribota nestipriai, arterinio kraujo spaudimo ir pulso pakitimai, pavieniai nualpimo ar nukritimo priepuoliai |
70
|
| 5.3. |
vidutiniai: ortostatiniai simptomai dažni, paprastai atsiranda ortostatinio streso metu. neatsiranda be ortostatinio streso. Asmuo gali stovėti > 5 < 10 min., vidutiniškai apribota kasdienė veikla, dažni nualpimai ar nevalingi kritimai (< 1 kartą per savaitę) |
50
|
| 5.4. |
ryškūs: ortostatiniai simptomai dažni, atsiranda ortostatinio streso metu, kartais atsiranda ir be ortostatinio streso. Asmuo gali stovėti > 1 < 5 min., stipriai apribota kasdienė veikla, ortostatinė hipotenzija trunka > 50 % laiko skirtingomis dienomis, dažni nualpimai ar nevalingi kritimai (> 1 kartą per savaitę) |
40 |
| 5.5. |
labai ryškūs: ortostatiniai simptomai jaučiami visą laiką, ortostatinė hipotenzija nuolat registruojama. Asmuo gali stovėti < 1 min., reikalingas neįgaliojo vežimėlis, dažnos sinkopės ar presinkopės bandant stovėti, nevalingas užmigimas |
25 |
| 6. |
Smegenų pažeidimai, kai sutrikusios kalbos (afazija), praksijos ir suvokimo funkcijos: |
|
|
|
Pastaba: Kalbos (afazija), praksijos ir suvokimo funkcijų sutrikimai turi būti patvirtinti gydytojų specialistų konsultacijų išvadomis |
|
| 6.1. |
lengvi (dalinė motorinė afazija) ir (ar) lengva apraksija, ir (ar) lengva agnozija) |
60 |
| 6.2. |
vidutiniai (visiška motorinė ir (ar) dalinė sensomotorinė afazija, ir (ar) dalinė sensorinė afazija, ir (ar) vidutinė apraksija, ir (ar) vidutinė agnozija) |
45 |
| 6.3. |
dideli (visiška sensorinė afazija) ir (ar) ryški apraksija, ir (ar) ryški agnozija) |
35 |
| 6.4. |
sunkūs (globali afazija) |
25 |
| 7. |
Smegenų pažeidimai, kai sutrikusi koordinacija ir pusiausvyra (stovint ir vaikštant): |
|
|
|
Pastaba: Priskiriami embriono vystymosi stadijoje atsiradę ir vėlesni galvos smegenų pažeidimai (uždegimai, traumos, augliai, intoksikacijos, galvos smegenų kraujotakos (veninės ir (ar) arterinės ) apytakos sutrikimai, demielinizuojančios ir degeneracinės centrinės nervų sistemos ligos ir kt.), kai organiniai smegenų pakitimai įrodyti klinikiniais, instrumentiniais diagnostiniais, neurovizualiniais tyrimais, patvirtinti specialistų konsultacijų išvadomis |
|
| 7.1. |
nežymūs: nereikia pagalbos, nereikia pagalbinių priemonių, asmuo gali stovėti suglaustomis kojomis, pats apsisuka į abi puses |
90 |
| 7.2. |
lengvi: reikia minimalios pagalbos, nereikia pagalbinių priemonių, asmuo nepastovi suglaustomis kojomis, pats apsisuka į abi puses, piršto ir nosies, kelio ir kulno testus atlieka su intensija ir ataksija |
80
|
| 7.3. |
vidutiniai: reikia pagalbos, gali vaikščioti tik lygiu keliu, vengia nelygaus kelio ir (ar) kalnelių, reikia pagalbinių priemonių, tačiau nepriklausomas, suglaustomis kojomis nepastovi, tačiau gali stovėti išskėstomis kojomis, lėtai pats apsisuka į abi puses, Rombergo padėtis – 5–10 sek., 360° kampu į vieną pusę apsisuka per > 4 sek. be priežiūros ir kontrolės |
55 |
| 7.4. |
dideli: daugumai veiklų reikia pagalbos, reikia nedidelės pagalbos nuolat naudojant pagalbines priemones, sunkiai išlaiko pusiausvyrą išskėstomis kojomis, 360° kampu apsisukant į abi puses reikalinga epizodinė priežiūra ir žodinė kontrolė |
40 |
| 7.5. |
ryškūs: beveik visoms veikloms reikia pagalbos, ribotas vaikščiojimas, reikia pagalbos nuolat naudojant pagalbines priemones, sunkiai išlaiko pusiausvyrą išskėstomis kojomis, tačiau pastovi > 10 sek., Rombergo padėtis < 5 sek., 360° kampu apsisukant į abi puses reikalinga nuolatinė priežiūra ir žodinė kontrolė |
30 |
| 7.6. |
labai ryškūs: priklauso nuo kito asmens, atlikdamas daugumą veiklų, be pagalbos negali vaikščioti ir stovėti |
25
|
| 7.7. |
sunkūs: reikalinga visapusiška pagalba atliekant visas veiklas, negali vaikščioti, reikalingas neįgaliojo vežimėlis |
15 |
| 7.8. |
ypač sunkūs: visiškas bejėgiškumas, nejudrumas ir priklausomybė nuo kitų asmenų |
0 |
| 8. |
Cerebrinis paralyžius (toliau – CP), įvairios formos (G80): spastinė tetraplegija, spastinė diplegija, ataksinis CP, diskinezinis CP. Darbingumo lygis vertinamas pagal cerebrinio paralyžiaus formos vyraujančią neurologinę simptomatiką: |
|
| 8.1. |
nedidelis funkcinis sutrikimas: nedaug padidėjęs pažeistos galūnės spastiškumas, nežymi hiperrefleksija, nežymi ataksija, raumenų jėga – 4–5 balai |
80 |
| 8.2. |
lengvas funkcinis sutrikimas: lengva hemiparezė, kai raumenų jėga – 4 balai, sutrikusi smulkioji motorika, lengvas raumenų tonuso sutrikimas, lengva ataksija |
55 |
| 8.3. |
vidutinis funkcinis sutrikimas: vidutinė hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga – 3–4 balai, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 4 balai, sutrikusi smulkioji motorika, vidutinis liemens nestabilumas, galvos tremoras, sutrikusi kūno padėties kontrolė ir kūno pusiausvyra stovint, sugeba pasinaudoti atramomis |
40 |
| 8.4. |
sunkus funkcinis sutrikimas: ryški hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga – 2–3 balai, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 3 balai, nestabili kūno padėtis, dideli raumenų tonuso sutrikimai, ryškūs nuolatiniai įvairios amplitudės nevalingi galvos, kaklo, galūnių judesiai, reikia pagalbos nuolat naudojant pagalbines priemones |
30 |
| 8.5. |
labai sunkus funkcinis sutrikimas: sunki hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga – 1–2 balai, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 2 balai, nestabili kūno padėtis, dideli raumenų tonuso sutrikimai, ryškūs nuolatiniai įvairios amplitudės nevalingi galvos, kaklo, galūnių judesiai, reikia didelės pagalbos nuolat naudojant pagalbines priemones |
25 |
| 8.6. |
ypač sunkus funkcinis sutrikimas (visa apimantis): hipotoninė ar spastinė ryški hemiparezė ar paraparezė, ar tetraparezė, ar hemiplegija, ar paraplegija, raumenų jėga – 0–1 balas, asmuo nevaikšto, nesugeba pasinaudoti jokiomis atramomis, pagalbinėmis priemonėmis, reikalingas neįgaliojo vežimėlis |
10 |
| 8.7. |
Visiškas bejėgiškumas, nejudrumas, hipotoninė ar spastinė tetraplegija, raumenų jėga – 0 balų |
0 |
| 9. |
Ekstrapiramidinės sistemos ir judesių sutrikimai: |
|
|
|
Pastaba: Parkinsono liga vertinama pagal modifikuotą Hoehno irYahro stadijų skalę |
|
| 9.1. |
nežymus funkcijos sutrikimas, visiškai savarankiškas. Parkinsono ligos 1stadija |
90 |
| 9.2. |
ligos simptomai vienoje pusėje, be pusiausvyros sutrikimų, hiperkinezės neryškios. Visiškai savarankiškas: kasdienę veiklą atlieka lėčiau, savarankiškai atlieka daugumą namų ruošos darbų. Parkinsono ligos 1.5 stadija |
80 |
| 9.3. |
nevisiškai savarankiškas: patiria sunkumų atlikdamas kai kuriuos namų ruošos darbus, užtrunka tris keturis kartus ilgiau. Parkinsono ligos 2 stadija |
60 |
| 9.4. |
reikia nedidelės pagalbos, bet gali atlikti daugumą namų ruošos darbų, nors ir labai lėtai, su didelėmis pastangomis, daro klaidų, kai ko atlikti nepajėgia. Parkinsono ligos 2.5 stadija |
50
|
| 9.5. |
simetriškas abiejų kūno pusių funkcijų sutrikimas, būdingas posturalinis nestabilumas, hiperkinezės ryškios, trikdančios kasdienę veiklą, tačiau jai atlikti pagalbos nereikia. Parkinsono ligos 3 stadija |
40
|
| 9.6. |
simetriškas abiejų kūno pusių funkcijų sutrikimas, pusiausvyra sutrikusi, asmuo gali atsistoti, einant reikia pagalbos, hiperkinezės ryškios, trikdančios kasdienę veiklą, jai atlikti reikia pagalbos. Parkinsono ligos 4 stadija: |
|
| 9.6.1. |
priklausomas, kasdienėje veikloje reikalinga vidutinė kito asmens pagalba |
30 |
| 9.6.2. |
labai priklausomas, kasdienėje veikloje visada reikalinga didelė kito asmens pagalba |
20 |
| 9.7. |
simetriškas abiejų kūno pusių funkcijų sutrikimas, sutrikusi pusiausvyra, asmuo negali atsistoti ir paeiti be pagalbos, hiperkinezės ryškios, net ir padedamas kasdienę veiklą atlieka sunkiai. Parkinsono ligos 5 stadija |
|
| 9.7.1. |
nieko nedaro pats, gali kiek pradėti atlikti kai kuriuos kasdienius darbus, didelis abiejų kūno pusių funkcijų sutrikimas, reikalingas neįgaliojo vežimėlis |
10
|
| 9.7.2. |
ypač sunkūs: visiškas bejėgiškumas, nejudrumas ir priklausomybė nuo kitų asmenų |
0 |
| 10. |
Epilepsija: |
|
|
|
Vertinama ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo diagnozės nustatymo ir adekvataus gydymo nuo traukulių (vaisto koncentracija kraujo tyrime) pagal priepuolių pobūdį, sunkumą, dažnumą (tik neprovokuoti priepuoliai), pasiskirstymą paros metu, pažintinių funkcijų sutrikimus bei asmenybės pasikeitimus dėl epilepsijos. Epilepsijos diagnozė ir jos sukeliamas nedarbingumas turi būti pagrįstas gydytojo neurologo konsultacijos išvadomis bei diagnostiniais tyrimais – elektroencefalografija (toliau – EEG) (atliekama bent kartą per 2 metus), ilgalaike vaizdine EEG (nesant specifinių pakitimų rutininėje EEG), neurovizualiniais tyrimais |
|
| 10.1. |
reti generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys < l kartą per 2 mėnesius, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys bent l kartą per 2 savaites |
90
|
| 10.2. |
vidutinio dažnumo generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys 1–2 kartus per mėnesį, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys bent 1 kartą per savaitę, kai nėra pažintinių funkcijų sutrikimų ir asmenybės sutrikimų |
50 |
| 10.3. |
dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys 3–4 kartus per mėnesį, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys kasdien, kai nėra pažintinių funkcijų sutrikimų, bet yra asmenybės sutrikimų |
40 |
| 10.4. |
dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys 3–4 kartus per mėnesį, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys kasdien, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų ir asmenybės sutrikimų |
35
|
| 10.5. |
labai dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys > 4 kartus per mėnesį, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys >1 kartą per dieną, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų ir asmenybės sutrikimų |
30 |
| 10.6. |
labai dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys kasdien, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys kasdien, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų ir asmenybės sutrikimų ir kai chirurginis epilepsijos gydymas neveiksmingas ar juo šios epilepsijos formos gydyti neįmanoma |
25 |
| 11. |
Narkolepsija: |
|
|
|
Pastaba: Vertinama atsižvelgiant į simptomų pasireiškimą ir derinius (nenumaldomo mieguistumo priepuoliai, katapleksija, miego paralyžius, hipnagoginės haliucinacijos, miego sutrikimas, automatinis elgesys, fragmentuotas miegas (įvertinama atliekant polisomnografiją): |
|
| 11.1. |
lengvas funkcijos sutrikimas (bent vienas narkolepsijos simptomas) |
55 |
| 11.2. |
vidutinis funkcijos sutrikimas (trys narkolepsijos simptomai) |
40 |
| 11.3. |
sunkus funkcijos sutrikimas (visi narkolepsijos simptomai) |
25 |
| 12. |
Nugaros smegenų pažeidimai Raumenų jėga vertinama pagal Lowet skalę Nugaros smegenų pažeidimas vertinamas pagal ASIA skalę: |
|
| 12.1. |
lengvas funkcijos sutrikimas: neryškūs motorikos ir jutimo sutrikimo simptomai, kai nėra dubens organų funkcijos sutrikimų, ASIA E |
90 |
| 12.2. |
vidutinis funkcijos sutrikimas: paraparezė, kai raumenų jėga – 3–4 balai ir nėra dubens organų funkcijos sutrikimų, ASIA D |
55
|
| 12.3. |
vidutinis funkcijos sutrikimas: paraparezė, kai raumenų jėga – 3 balai, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 4 balai ir nėra dubens organų funkcijos sutrikimų, ASIA D |
50 |
| 12.4. |
vidutinis funkcijos sutrikimas: paraparezė, kai raumenų jėga –3 balai, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 4 balai ir yra dubens organų funkcijos sutrikimų; ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 3 balai ir nėra dubens organų funkcijos sutrikimų, ASIA D |
45 |
| 12.5. |
ryškus funkcijos sutrikimas: paraparezė, kai raumenų jėga 2 balai, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 3 balai ir yra dubens organų funkcijos sutrikimų, sugeba pasinaudoti atramomis, ASIA C-D |
40 |
| 12.6. |
ryškus funkcijos sutrikimas: paraparezė ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 2 balai ir yra dubens organų funkcijos sutrikimų, nuolat naudoja pagalbines priemones, ASIA C |
30 |
| 12.7. |
sunkus funkcijos sutrikimas: rankų paraparezė, kai raumenų jėga –2 balai, ir apatinė paraplegija ar tetraparezė, kai raumenų jėga –1 balas ir yra dubens organų funkcijos sutrikimų, reikia didelės pagalbos nuolat naudojant pagalbines priemones, reikalingas neįgaliojo vežimėlis, ASIA B |
20 |
| 12.8. |
sunkus funkcijos sutrikimas: nugaros smegenų pažeidimas (L1 ar žemesnėje dalyje), kojų paraplegija ir yra dubens organų funkcijos sutrikimų, nesugeba pasinaudoti pagalbinėmis priemonėmis, reikalingas neįgaliojo vežimėlis, ASIA A |
15 |
| 12.9. |
sunkus funkcijos sutrikimas: nugaros smegenų pažeidimas (C5 ar žemesnėje dalyje), rankų paraparezė, kai raumenų jėga – 1 balas, ir kojų paraplegija, yra dubens organų funkcijos sutrikimų, nesugeba pasinaudoti pagalbinėmis priemonėmis, reikalingas neįgaliojo vežimėlis, ASIA A |
10 |
| 12.10. |
ypač sunkus funkcijos sutrikimas: nugaros smegenų pažeidimas (C4 ar aukštesnėje dalyje), kai yra tetraplegija ir visiškas dubens organų funkcijos sutrikimas, ASIA A |
0 |
| 13. |
Išsėtinė sklerozė: Funkcijos sutrikimo laipsnis vertinamas naudojant Kurtzke išplėstinę negalios vertinimo skalę (angl. Expanded Disability Status Scale, toliau – EDSS) ligos remisijos metu |
|
| 13.1. |
EDSS 1–1.5 – nėra negalios, minimalūs požymiai vienoje funkcinėje sistemoje ar daugiau nei vienoje funkcinėje sistemoje |
80 |
| 13.2. |
EDSS 2–2.5 – lengva negalia, kai yra iki dviejų lengvų funkcinių sistemų sutrikimų |
55 |
| 13.3. |
EDSS 3–3.5 –vienos funkcinės sistemos vidutinė negalia ar daugiau nei dviejų funkcinių sistemų lengva negalia. Vaikšto savarankiškai, be pagalbinių priemonių |
40 |
| 13.4. |
EDSS 4–4.5 – santykinai sunki negalia, ribota kasdienė veikla, reikalinga minimali pagalba, be pagalbinių priemonių nueina iki 300 metrų |
35 |
| 13.5. |
EDSS 5–5.5 – negalia trikdo visos dienos aktyvumą, be pagalbinių priemonių gali nueiti iki 100 metrų |
30 |
| 13.6. |
EDSS 6–6.5 – einant reikalingos pagalbinės priemonės, gali nueiti < 20 metrų ar reikalingas neįgaliojo vežimėlis ir (ar) pagalba važiuojant |
25 |
| 13.7. |
EDSS 7–7.5 – gali nueiti iki 2 žingsnių, reikalingas neįgaliojo vežimėlis, pagalba važiuojant |
20 |
| 13.8. |
EDSS 8 – didelę laiko dalį praleidžia lovoje arba sėdi ant kėdės ar neįgaliojo vežimėlyje, tačiau pats atsikelia iš lovos, dažniausiai save apsitarnauja, išlikusi efektyvi rankų funkcija |
10 |
| 13.9 |
EDSS 8.5 – didesnę laiko dalį praleidžia lovoje, iš dalies apsitarnauja, iš dalies išlikusi rankų funkcija |
5 |
| 13.10. |
EDSS 9–9.5 – visiškai nekontroliuoja dubens organų funkcijos, negali efektyviai bendrauti, valgyti, ryti |
0 |
| 14. |
Periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligos: |
|
|
|
Pastaba: Vertinant vertebrogenines neurologines ligas, gali būti taikomas tik vienas 14 punkto papunktis arba tik vienas XIV skyriaus 80.1 papunkčio papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę pasireiškimo formą. Pasireiškia bent vienos galūnės ar jos dalies motorikos, jutimų sutrikimais ir skausmais. Išnaudojus gydymo galimybes, sutrikimai turi būti patvirtinti klinikiniais ir instrumentiniais tyrimais (elektromiografija arba elektroneurografija, arba neuromiografinis tyrimas), specialistų konsultacijų išvadomis. Raumenų jėga vertinama pagal Lowet skalę |
|
| 14.1. |
nežymus funkcijos sutrikimas: raumenų jėga nepakitusi, sutrikę jutimai, parestezijos, susilpnėję sausgysliniai antkaulių refleksai. Asmuo savarankiškas |
90 |
| 14.2. |
lengvas funkcijos sutrikimas: raumenų jėga – 4–5 balai, sutrikę jutimai, parestezijos, susilpnėję sausgysliniai antkaulių refleksai ar plaštakos jėga – 2 balai ar pėdos jėga – 0–1 balas. Asmuo savarankiškas |
80 |
| 14.3. |
vidutinis funkcijos sutrikimas: bent vienos visos galūnės raumenų jėga – 3 balai, raumenų hipotrofija, sutrikę jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistais, susilpnėję sausgysliniai antkaulių refleksai ar plaštakos jėga – 0–1 balas. Asmuo naudoja pagalbines priemones tam tikrai funkcijai atlikti, kito asmens pagalbos nereikia |
55 |
| 14.4. |
vidutinis funkcijos sutrikimas: bent vienos visos galūnės raumenų jėga – 2 balai, raumenų hipotrofija, sutrikę jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistų deriniais, susilpnėję sausgysliniai antkaulių refleksai. Asmuo naudoja pagalbines priemones tam tikrai funkcijai atlikti, kartais reikalinga kito asmens pagalba |
45 |
| 14.5. |
ryškus funkcijos sutrikimas: bent vienos visos galūnės raumenų jėga – 1 balas, raumenų hipotrofija ar atrofija, sutrikę jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistų deriniais, susilpnėję sausgysliniai antkaulių refleksai. Asmuo nuolat naudoja pagalbines priemones, reikalinga lengva ar vidutinė kito asmens pagalba, naudoja > 50 % savo jėgų |
35
|
| 14.6. |
sunkus funkcijos sutrikimas: visos galūnės raumenų jėga – 1 balas abiejose galūnėse, raumenų hipotrofija ar atrofija, sutrikę jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistų deriniais, susilpnėję ar neišgaunami sausgysliniai antkaulių refleksai. Asmuo labai priklausomas, nuolat reikalingas neįgaliojo vežimėlis, kartais – kito asmens pagalba atliekant sutrikdytas funkcijas (naudoja 25–50 % savo jėgų) |
25 |
| 14.7. |
labai sunkus funkcijos sutrikimas: ne mažiau kaip dviejų galūnių raumenų jėga – 0 balų, raumenų atrofija, sutrikę jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistų deriniais, neišgaunami sausgysliniai antkaulių refleksai. Asmuo visiškai priklausomas, nuolat reikalingas neįgaliojo vežimėlis bei pagalba juo važiuojant ir kito asmens pagalba sutrikdytoms funkcijoms atlikti (naudoja < 25 % savo jėgų) |
15 |
| 14.8. |
ypač sunkus funkcijos sutrikimas: vangi tetraplegija, raumenų atrofija. Asmuo funkciškai visiškai priklausomas |
0 |
| 15. |
Miastenija: |
|
|
|
Pastaba: Vertinama pagal Miastenijos fondo klinikinę miastenijos klasifikaciją |
|
| 15.1. |
bet kurių akies judinamųjų raumenų silpnumas (visų kitų raumenų jėga normali) ar miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti lengvu raumenų silpnumu, vyraujant galūnių ir aksialinių raumenų pažeidimui |
55 |
| 15.2. |
miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti lengvu raumenų silpnumu, vyraujant orofaringinių ir kvėpavimo raumenų pažeidimui |
45 |
| 15.3. |
miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti vidutiniu raumenų silpnumu, vyraujant galūnių ir aksialinių raumenų pažeidimui |
40 |
| 15.4. |
miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti vidutiniu raumenų silpnumu, vyraujant orofaringinių ir kvėpavimo raumenų pažeidimui |
35 |
| 15.5. |
miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti sunkiu raumenų silpnumu, vyraujant galūnių ir aksialinių raumenų pažeidimui |
25 |
| 15.6. |
miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti sunkiu raumenų silpnumu, vyraujant orofaringinių ir kvėpavimo raumenų pažeidimui |
15 |
| 15.7. |
miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti sunkiu raumenų silpnumu, reikalinga intubacija |
0 |
II SKYRIUS
PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI
|
|
|
Proc. |
| 16. |
Demencijos (F00.X, F01.X, F02.X, F03): Pastaba: Vertinama atsižvelgiant į MMSE tyrimo rezultatus, Blessed‘o demencijos skalę. Vertinama atsižvelgiant į klinikinę būklę po 6 mėn. gydymo. MMSE tyrimo rezultatus ir Blessed‘o demencijos skalę gydymo metu vertinti 2–3 kartus. Vertinama gydytojo psichiatro po 6 mėn. stebėjimo ir gydymo, pateikus išsamų psichikos sutrikimų ir asmens veiklos apibūdinimą (vadovaujantis MMSE, Blessedo‘o demencijos skale, Bendro veiklos vertinimo skale (angl. Global Assessment of Functioning Scale – GAF Scale), Adenbruko kognityvinio tyrimo metodika (angl. Addenbrooke’s Cognitive Examination – Revised, ACE-R), socialinės situacijos vertinimo aktu) |
|
| 16.1. |
21–24 – lengvas pažinimo sutrikimas (MMSE), 4–9 – lengva demencija (Blessed‘o demencijos skalė) |
55 |
| 16.2. |
11–20 – vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas (MMSE), 10–22 – vidutinė demencija (Blessed‘o demencijos skalė) |
35 |
| 16.3. |
0–10 – ryškus pažinimo sutrikimas (MMSE), 23–28 – sunki demencija (Blessed‘o demencijos skalė) |
25 |
| 17. |
Organinis amnezinis sindromas (F04), vertinamas pagal psichologinį atminties tyrimą: |
|
| 17.1. |
nežymus sutrikimas |
85 |
| 17.2. |
lengvas sutrikimas |
55 |
| 17.3. |
vidutinis sutrikimas |
35 |
| 17.4. |
sunkus sutrikimas |
25 |
| 18. |
Organinės psichozės (F06.0, F06.1, F06.2, F06.8): Pastaba: Reikia atsižvelgti į: dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar yra liekamoji neurologinė simptomatika |
|
| 18.1. |
nežymus sutrikimas |
85 |
| 18.2. |
lengvas sutrikimas |
55 |
| 18.3. |
vidutinis sutrikimas |
45 |
| 18.4. |
didelis sutrikimas |
35 |
| 18.5. |
sunkus sutrikimas |
25 |
| 19. |
Organiniai nuotaikos sutrikimai (F06.3): Pastaba: Reikia atsižvelgti į dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą (vertinama atsižvelgiant į vaisto koncentraciją kraujyje), yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar dažna ciklų kaita, sutrikusi asmens veikla. Organinė patologija turi būti patvirtinta gydytojo specialisto išvada |
|
| 19.1. |
nežymus sutrikimas |
85 |
| 19.2. |
lengvas sutrikimas |
75 |
| 19.3. |
vidutinis sutrikimas |
55 |
| 19.4. |
didelis sutrikimas |
35 |
| 19.5. |
sunkus sutrikimas |
20 |
| 20. |
Organinis asmenybės sutrikimas (F 07.0): Pastaba: Reikia atsižvelgti į: elgesio sutrikimus, taikomą adekvatų gydymą, ar yra liekamoji neurologinė simptomatika |
|
| 20.1. |
nedidelis sutrikimas |
85 |
| 20.2. |
vidutinis sutrikimas |
75 |
| 20.3. |
didelis sutrikimas |
55 |
| 21. |
Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas: |
|
| 21.1. |
psichozės (F1X.5) – taip pat kaip organinė psichozė: |
|
| 21.1.1. |
nežymus sutrikimas |
80 |
| 21.1.2. |
nedidelis sutrikimas |
55 |
| 21.1.3. |
vidutinis sutrikimas |
45 |
| 21.1.4. |
didelis sutrikimas |
35 |
| 21.1.5. |
sunkus sutrikimas |
25 |
| 21.2. |
amnezinis sindromas (F1X.6) – taip pat kaip organinis amnezinis sindromas: |
|
| 21.2.1. |
nežymus sutrikimas |
85 |
| 21.2.2. |
lengvas sutrikimas |
55 |
| 21.2.3. |
vidutinis sutrikimas |
35 |
| 21.2.4. |
sunkus sutrikimas |
25 |
|
|
Pastaba: Vertinant sutrikimus, nurodytus 22, 23 ir 24 punktuose, atsižvelgiama į ligos eigą, simptomų sunkumą (simptomų sunkumo lygis turi būti įvertintas psichometrinėmis skalėmis (pvz., Pozityvių ir negatyvių sindromų skalė (angl. The Positive and Negative Syndrome Scale – PANSS, Trumpa psichiatrinė vertinimo skalė (angl. The Brief Psychiatric Rating Scale – BPRS), dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar išlieka ryški negatyvioji simptomatika, asmens veiklą pagal Bendro veiklos vertinimo skalę (angl. GAF Scale – Global Assessment of Functioning Scale) (toliau – BVVS). BVVS balų suma nuo 61 balų – nedidelis sutrikimas; BVVS balų suma nuo 60 iki 41 balų – vidutinis sutrikimas; BVVS balų suma nuo 40 iki 1 balo – sunkus sutrikimas |
|
| 22. |
Šizofrenija, šizoafektiniai, šizotipiniai, nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai: |
|
| 22.1. |
šizotipinis sutrikimas (F21), nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai (F22.X): |
|
| 22.1.1. |
nežymus sutrikimas |
80 |
| 22.1.2. |
lengvas sutrikimas |
70 |
| 22.1.3. |
vidutinis sutrikimas |
50 |
| 22.1.4. |
didelis sutrikimas |
35 |
| 22.2. |
šizoafektiniai sutrikimai (F25.0, F25.1, F25.2): |
|
| 22.2.1. |
nežymus sutrikimas |
80 |
| 22.2.2. |
lengvas sutrikimas |
70 |
| 22.2.3. |
vidutinis sutrikimas |
50 |
| 22.2.4. |
didelis sutrikimas |
35 |
| 22.3. |
šizofrenija (F20.X): |
|
| 22.3.1. |
nežymus sutrikimas |
60 |
| 22.3.2. |
lengvas sutrikimas |
50 |
| 22.3.3. |
vidutinis sutrikimas |
35 |
| 22.3.4. |
didelis sutrikimas |
25 |
| 23. |
Afektiniai sutrikimai (F31.1, F31.2, F31.4, F31.5, F31.6, F31.8, F32.2, F32.3, F33.2, F33.3, F33.1): Pastaba: Vertinama atsižvelgiant į: simptomų sunkumą, dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar sutrikimas dvipolis, ar dažna ciklų kaita |
|
| 23.1. |
nežymus sutrikimas |
90 |
| 23.2. |
lengvas sutrikimas |
85 |
| 23.3. |
vidutinis sutrikimas |
70 |
| 23.4. |
didelis sutrikimas |
50 |
| 23.5. |
sunkus sutrikimas |
30 |
| 24. |
Fobiniai nerimo sutrikimai (F40.0, F40.1, F41.0, F41.1), obsesinis kompulsinis sutrikimas (F42.0, F42.1, F42.2, F42.8), potrauminio streso sutrikimas (F43.1), disociaciniai (konversiniai) sutrikimai (F44), somatoforminiai sutrikimai (F45.0), valgymo sutrikimai (F50): Pastaba: Vertinama atsižvelgiant į: dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas į gydymą, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių |
|
| 24.1. |
nežymus sutrikimas |
90 |
| 24.2. |
lengvas sutrikimas |
85 |
| 24.3. |
vidutinis sutrikimas |
70 |
| 24.4. |
didelis sutrikimas |
50 |
| 24.5. |
sunkus sutrikimas |
35 |
| 25. |
Protinis atsilikimas (F70, F71, F72, F73, F78), vertinama atsižvelgiant į intelekto koeficientą (IQ): |
|
| 25.1. |
F70 – intelekto koeficientas – 50–69, kai nėra elgesio sutrikimų, atsižvelgiant į lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją |
55 |
| 25.2. |
F70 – intelekto koeficientas – 50–69, yra elgesio sutrikimų, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją |
45 |
| 25.3. |
F71 – intelekto koeficientas – 35–49, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją |
35 |
| 25.4. |
F72 – intelekto koeficientas – 20–34, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją |
25 |
| 25.5. |
F73 – nustatomas klinikinio tyrimo duomenimis, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją |
15 |
| Pastaba: Visais atvejais būtina atsižvelgti ir į galimus profesinius ar veiklos pobūdžio apribojimus (medicinines kontraindikacijas, nurodytas kituose SAM įsakymuose) |
||
| 26. |
Įvairiapusiai raidos sutrikimai (F84). Diagnozė patikslinta specialistų. Atsižvelgiant į Klinikinę autizmo vertinimo skalę (CARS): |
|
| 26.1. |
F84, kai pagal CARS skalę yra 30–32 balai (lengvas sutrikimas) |
55 |
| 26.2. |
F84, kai pagal CARS skalę yra 33–36 balai (vidutinio sunkumo sutrikimas) |
40 |
| 26.3. |
F84, kai pagal CARS skalę yra daugiau kaip 37 balai (sunkus sutrikimas) |
20 |
III SKYRIUS
AKIES IR JOS PRIEDINIŲ ORGANŲ LIGOS
|
|
|
Proc. |
| 27. |
Abiejų akių aklumas – geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra mažiau kaip 0,05 arba geriau matančios akies regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško |
10 |
|
|
Pastaba: Akies aklumas – regėjimo aštrumas su korekcija yra < 0,05 arba regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško |
|
| 28. |
Abiejų akių regėjimo funkcijų sumažėjimas: |
|
| 28.1. |
geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija – nuo 0,35 iki 0,5 |
50 |
| 28.2. |
geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija – nuo 0,15 iki 0,3 |
40 |
| 28.3. |
geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija – nuo 0,05 iki 0,1 |
25 |
| 28.4. |
geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško |
50 |
| 28.5. |
geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško |
40 |
| 28.6. |
geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško |
10 |
| 28.7. |
abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško |
90 |
| 28.8. |
abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško |
70 |
| 28.9. |
abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 20 laipsnių nuo fiksacijos taško |
30 |
| 28.10. |
abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško |
20 |
| 28.11. |
dvejinimasis abiejose akyse |
75 |
| 28.12. |
abiejų akių glaukoma (III stadija) |
30 |
| 28.13. |
abiejų akių glaukoma (IV stadija) |
10 |
| 28.14. |
abiejų akių akomodacijos paralyžius |
70 |
| 28.15. |
abiejų akių vokai visiškai uždengia vyzdžius |
50 |
| 28.16. |
ryškus abiejų akių nistagmas |
30 |
| 29. |
Blogiau matančios akies regėjimo aštrumo sumažėjimas, kai geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija – nuo 0,55 iki 1,0: |
|
| 29.1. |
regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,15–0,3 |
90 |
| 29.2. |
regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,05–0,1 |
80 |
| 29.3. |
regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,0–0,04 |
70 |
| 29.4. |
akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško |
90 |
| 29.5. |
akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško |
80 |
| 29.6. |
akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 20 laipsnių nuo fiksacijos taško |
75 |
| 29.7. |
akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško |
70 |
| 29.8. |
rainelės ir krumplyno arba gyslainės centrinės dalies lėtinis uždegimas bei jų komplikacijos |
70 |
| 29.9. |
vienos akies aklumas ir kitos akies bei jos priedinių organų patologija. Vertinama individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą, sunkumą ir prognozę (vertinama atsižvelgiant į specialisto išvadą) |
40 |
| 30. |
Pusės ar ketvirčio akipločio visiškas praradimas: |
|
| 30.1. |
homoniminė hemianopsija |
60 |
| 30.2. |
bitemporalinė hemianopsija: |
|
| 30.2.1. |
išliekant abiejų akių regėjimo aštrumui iki 0,7, salelės formos akipločio defektas – vadinamosios centrinės skotomos – 10–15 laipsnių nuo fiksacijos taško |
50 |
| 30.2.2. |
išliekant abiejų akių regėjimo aštrumui iki 0,6, salelės formos akipločio defektas – skotomos – 20–25 laipsniai nuo fiksacijos taško |
40 |
| 30.2.3. |
abiejų akių regėjimo aštrumo sumažėjimas su korekcija – iki 0,5 |
60 |
| 30.3. |
homoniminė kvadrianopsija: |
|
| 30.3.1. |
viršuje |
60 |
| 30.3.2. |
apačioje |
60 |
| 30.4. |
nėra apatinės dalies regėjimo akipločio abiejose akyse |
40 |
| 30.5. |
nėra vieno šoninio regėjimo akipločio, jei kita akis yra akla |
30 |
| 31. |
Pašalinus piktybinį auglį (pvz., melanomą, retinoblastomą) 5 metus trunkančio dinamiško stebėjimo metu: |
|
| 31.1. |
piktybinis navikas tik akyje (ir enukleacijos atveju) po enukleacijos ar brachiterapijos, histologiškai patvirtintas po 0,5–5 metų stebėjimo |
40 |
| 31.2. |
peržengęs akies ribas navikas |
20 |
| 32. |
Spalvų juslės sutrikimas: |
|
| 32.1. |
dalinis spalvų juslės sutrikimas (vienos spalvos nejutimas) |
90 |
| 32.2. |
visiškas spalvų juslės nebuvimas (achromazija) |
70 |
IV SKYRIUS
AUSŲ, NOSIES IR GERKLŲ LIGOS
|
|
|
Proc. |
| 33. |
Klausos ir pusiausvyros organai: |
|
| 33.1. |
klausos pablogėjimas: |
|
|
|
Pastaba: Tais atvejais, kai įtariamas agravavimas (t. y. asmuo sąmoningai blogina klausos slenksčius) arba dėl psichikos būklės ar intelekto sutrikimų nesuvokia, kaip atlikti audiogramą, klausos pablogėjimas nustatomas taikant objektyvų klausos slenksčių nustatymo metodą – BERA (smegenų kamieno sukeltųjų potencialų tyrimas). Atsižvelgiama į klausos pablogėjimą, kuris nustatomas atliekant toninę ribinę audiometriją be klausos aparato tono audiometru. Klausos funkcijos pablogėjimas nustatomas atsižvelgiant į geriau girdinčios ausies girdėjimo aštrumą taip, kaip nurodyta toliau (garso dažnis – 500, 1 000 ir 2 000 Hz, klausos pablogėjimas): |
|
| 33.1.1. |
20 dB |
100 |
| 33.1.2. |
21–25dB |
90 |
| 33.1.3. |
26–30 dB |
85 |
| 33.1.4. |
31–40dB |
80 |
| 33.1.5. |
41–50dB |
75 |
| 33.1.6. |
51–60dB |
70 |
| 33.1.7. |
61–70dB |
50 |
| 33.1.8. |
71–80dB |
40 |
| 33.1.9. |
daugiau kaip 80dB |
35 |
| 33.2. |
Nesugebėjimas kalbėti ir kurtumas |
30 |
| 33.3. |
Pusiausvyros sutrikimai (dėl vestibulinio aparato patologijos): |
|
|
|
Pastaba: Pusiausvyros sutrikimai vertinami kartu su kita neurologine patologija |
|
| 33.3.1. |
lengvi funkciniai sutrikimai – lengvi nukrypimai nuo sugebėjimo stovėti ir vaikščioti, kurie atsiranda tik esant didesniems krūviams |
80 |
| 33.3.2. |
vidutinio sunkumo funkciniai sutrikimai: |
|
| 33.3.2.1. |
nepasitikėjimo jausmas, galvos svaigimas, atsirandantis esant didesniems ir kasdieniams krūviams |
60
|
| 33.3.2.2. |
nepasitikėjimo jausmas, galvos svaigimas, kai yra polinkis kristi, atsirandantis esant kasdieniams krūviams, vidutiniai nukrypimai bandant stovėti ar vaikščioti |
50
|
| 33.3.2.3. |
galvos svaigimas, aiškūs nukrypimai bandant stovėti ar vaikščioti, net esant mažiems krūviams |
40
|
| 33.3.3. |
sunkus funkcinis sutrikimas: stiprus galvos svaigimas, sunku stovėti ir vaikščioti netgi esant kasdieniams krūviams, reikia pagalbos vaikštant, nesugeba stovėti ar vaikščioti be pagalbos |
30 |
| 33.4. |
Menjero liga: Pastaba: Priepuolius vertina tretinio lygio otolaringologas ir pateikia toninių audiogramų išvadas |
|
| 33.4.1. |
vienas ar du priepuoliai per metus |
90 |
| 33.4.2.
|
daugiau negu 2 kartus per metus pasikartojantys priepuoliai, atsižvelgiant į jų sunkumą: |
|
| 33.4.2.1. |
lengvi priepuoliai |
80 |
| 33.4.2.2. |
vidutinio sunkumo priepuoliai |
70 |
| 33.4.2.3. |
sunkūs priepuoliai |
60 |
| 33.4.3. |
sunkaus pobūdžio priepuoliai, pasikartojantys kelis kartus per mėnesį |
50 |
|
|
Pastaba: Tuo pat metu esantys pastovūs klausos sutrikimai vertinami atskirai |
|
| 33.5. |
Lėtinis vidurinės ausies uždegimas, kai iš abiejų pusių nuolat išsiskiria pūlių |
80 |
| 34. |
Nosies ligos ir pažeidimai: |
|
| 34.1. |
nosies praradimas: |
|
| 34.1.1. |
kosmetiškai mažai trukdantis dalinis nosies praradimas |
80 |
| 34.1.2. |
visiškas nosies praradimas |
50 |
| 34.2. |
Visiškas kvapo jutimo praradimas, kai yra skonio jutimo sutrikimai |
90 |
| 34.3. |
Skonio jutimo praradimas |
90 |
| 34.4. |
Lėtinis nosies sinusų uždegimas, kai nuolat išsiskiria pūlių, trišakio nervo dirginimo požymiai, polipų atsiradimas |
80 |
| 34.5. |
Ozenos sloga |
70 |
| 35. |
Burnos ligos ir pažeidimai: |
|
| 35.1. |
bedantystė, protezų pritaikyti neįmanoma (pateikiama specialisto odontologo išvada) |
80 |
| 35.2. |
dalinis liežuvio neturėjimas, kalba neaiški, bet suprantama |
70 |
| 35.3. |
liežuvio neturėjimas: Pastaba: Vertinama atsižvelgiant į liekamuosius reiškinius po 6 mėnesius taikyto gydymo |
|
| 35.3.1. |
kai nėra mitybos sutrikimo |
55 |
| 35.3.2. |
kai yra I laipsnio mitybos nepakankamumas (kūno masės indeksas – 18,4–17,5 (toliau – KMI) |
50 |
| 35.3.3. |
kai yra II laipsnio mitybos nepakankamumas (KMI – 17,4–16) |
40 |
| 35.3.4. |
kai yra III laipsnio mitybos nepakankamumas (KMI < 16) |
30 |
| 36. |
Gerklų ligos ir pažeidimai: |
|
|
|
Pastaba: Užkimimo laipsnis nustatomas atlikus videolaringostroboskopiją ir nustačius disfonijos sunkumo indeksą (toliau – DSI). DSI nustatyti turi būti atlikti šie tyrimai: akustinė balso analizė, fonetograma, ilgiausia fonacijos trukmė |
|
| 36.1. |
disfonijos nėra, kai DSI > 4,4 (5 lygis) |
100 |
| 36.2. |
lengvo laipsnio disfonija (pavieniai disfonijos momentai ar trumpi periodai), kai DSI + 3,4 iki + 4,3 (4 lygis) |
90 |
| 36.3. |
lengvo ir vidutinio laipsnio disfonija (retesni disfonijos periodai ar lengva persistuojanti disfonija), kai DSI + 2,3 iki + 3,3 (3 lygis) |
85 |
| 36.4. |
vidutinio laipsnio disfonija (labai dažni disfonijos periodai), kai DSI + 0,4 iki + 2,2 (2 lygis) |
70 |
| 36.5. |
nuolatinė disfonija (pavieniai fonacijos periodai, gali būti afonijos periodai), kai DSI – 1,9 iki + 0,3 (1 lygis) |
60 |
| 36.6. |
sunkaus laipsnio afonija (visiškai nėra balso, negali fonuoti), kai DSI < –2,0 (0 lygis) |
50 |
| 36.7. |
nuolatinis balso ir gerklų neturėjimas
|
40
|
V SKYRIUS
KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOS
|
|
Plaučių funkcijos sutrikimo laipsnis nustatomas remiantis objektyviais tyrimais: spirometrija, dujų difuzijos tyrimu, fizinio krūvio mėginiu, arterinio kraujo dujų tyrimu. Plaučių funkcijų tyrimai atliekami prietaisais, atitinkančiais diagnostinius tokių prietaisų techninius reikalavimus, griežtai laikantis tyrimų atlikimo metodikų. Tyrimo duomenys turi būti pateikti atspausdinti ir saugomi kartu su asmens medicinos dokumentais. Tyrimo rezultatus įvertina ir išvadą pateikia gydytojas pulmonologas. Plaučių funkcija vertinama, kai po optimalaus gydymo yra ligos remisija, bet ne ligos paūmėjimo periodu. Sergant obstrukcinėmis plaučių ligomis, vertinami spirometrijos, atliktos su bronchus plečiančiu mėginiu, duomenys. Sergant intersticinėmis plaučių ligomis ar esant kitoms būklėms, sąlygojančioms plaučių restrikciją, tiriamas ir difuzinis plaučių pajėgumas. Fizinio krūvio testas atliekamas, kai dusulio intefnsyvumas esant ramybės būsenos ar fizinio krūvio metu neatitinka spirometrijos, dujų difuzijos ar arterinio kraujo dujų tyrimo duomenų. Jei, atliekant spirometrijos, dujų difuzijos ar arterinio kraujo dujų tyrimą, nustatomas sunkus ar labai sunkus funkcijos sutrikimas (kriterijai nurodyti 39 ir 40 punkte), fizinio krūvio testo atlikti nereikia. Plaučių funkcijos sutrikimas gali būti lengvas, vidutinio sunkumo, sunkus ar labai sunkus. Funkcijos sutrikimo laipsnis nustatomas pagal labiausiai pakitusius tyrimo rezultatus |
Proc. |
| 37. |
Lengvas plaučių funkcijos sutrikimas: Forsuoto iškvėpimo tūris per 1 sekundę (FEV1) > 60 % normos, bet mažiau už individualią apatinę normos ribą (toliau – ANR), kai FEV1/VC (ar FEV1/FVC) rodiklis yra mažiau už individualią ANR, arba difuzinis plaučių pajėgumas (DLCO) > 60 % normos, bet mažiau už individualią ANR, arba V02 max (maksimalus deguonies suvartojimas) > 20 ml/(kg/min.), bet < 25 ml/(kg/min.) |
70 |
| 38. |
Vidutinio sunkumo plaučių funkcijos sutrikimas: FEV1 > 40 % normos, bet < 60 %, kai FEV1/VC (ar FEV1/FVC) rodiklis mažiau už individualią ANR, arba (DLCO) > 40 % normos, bet < 60 % normos, arba VO2 max > 15 ml/(kg/min.), bet < 20 ml/(kg/min.) |
50
|
| 39. |
Sunkus plaučių funkcijos sutrikimas: FEV1 < 40 % normos, kai FEV1/VC (ar FEV1/FVC) rodiklis yra mažiau už individualią ANR, arba (DLCO) < 40 % normos, arba V02 max < 15 ml/(kg/min.), arba yra kvėpavimo sistemos ligų padariniai: tracheostoma, trachėjos stentas, pleuros fistulė |
40 |
| 39.1. |
Sunkus plaučių funkcijos sutrikimas: FEV1 < 40 % normos, kai FEV1 / VC (ar FEV1 / FVC) rodiklis yra mažiau už individualią ANR, arba (DLCO) < 40 % proc. normos, arba VO2 max < 15 ml/(kg/min.), arba yra kvėpavimo sistemos ligų padariniai: tracheostoma, trachėjos stentas, pleuros fistulė ir yra lėtinių kvėpavimo sistemos ligų dažni paūmėjimai, kai per pastaruosius vienerius metus buvo dokumentuoti du ir (arba) daugiau atvejų |
30 |
| 40. |
Labai sunkus plaučių funkcijos sutrikimas: Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, kai, esant ramybės būsenos, kvėpuojant aplinkos oru, arterinio kraujo Pa O2 < 55mmHg, arba ≤ 59 mmHg, jei yra plautinė hipertenzija, lėtinė plautinė širdis ar antrinė eritrocitozė (hematokrito rodiklis > 55 %) |
20 |
| 41. |
Plaučių transplantacija: |
|
| 41.1. |
daugiau nei dveji metai po plaučių transplantacijos, nesant transplantuoto organo funkcijos sutrikimo |
30
|
| 41.2. |
daugiau nei dveji metai po plaučių transplantacijos, esant transplantuoto organo funkcijos sutrikimui |
20 |
| 41.3. |
dveji metai po plaučių transplantacijos |
15 |
VI SKYRIUS
KRAUJOTAKOS SISTEMOS LIGOS
|
|
Pastaba: Vertinant kraujotakos sistemos ligas, gali būti taikomas tik vienas 42 punkto papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę pasireiškimo formą. Diagnozė turi būti pagrįsta gydytojo specialisto išvada ir objektyviais klinikiniais – instrumentiniais ir laboratoriniais tyrimais, atsižvelgiant į klinikinę būklę po 3 mėnesių gydymo |
Proc. |
| 42. |
Širdies ligos: |
|
| 42.1. |
širdies nepakankamumas, nustatomas remiantis Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo klasėmis: (NYHA funkcinės klasės asmenims priskiriamas C stadijos širdies nepakankamumas – yra širdies nepakankamumo simptomų bei požymių; taikomas optimalus gydymas) |
|
| 42.1. 1. |
I funkcinė klasė (turi minimalių širdies sutrikimų. Gerai toleruoja fizinį krūvį, jo metu ir būdami ramybės būsenos jokio diskomforto nejaučia) |
100 |
| 42.1. 2.
|
II funkcinė klasė (patiria nemalonių jutimų (širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį) tik sunkaus fizinio krūvio metu. Gerai jaučiasi būdami ramybės būsenos ir dirbdami vidutinio sunkumo fizinį darbą. Dėl kompensacinių adaptacinių rezervų minutinis širdies tūris būna normalus, bet padidėja diastolinis, sisteminis veninis spaudimas bei spaudimas plautiniame kamiene): |
|
| 42.1. 2.1. |
kai yra pakankama inotropija ir nėra plautinės hipertenzijos požymių |
60 |
| 42.1.2.2. |
kai yra sumažėjusi inotropija ir (ar) plautinės hipertenzijos požymiai ir (ar) vidutiniškai išreikštų vožtuvinių ydų |
55 |
| 42.1.3.
|
III funkcinė klasė (vidutinio fizinio krūvio metu asmenys patiria diskomfortą – padažnėjusį širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį, bet gerai jaučiasi ramybės būsenos bei nedidelio įprastinio fizinio krūvio metu. Hemodinamika būna stipriai sutrikusi): |
|
| 42.1.3.1.
|
kai yra normalaus ar nedidelio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF > 40 %) ir (ar) nėra plautinės hipertenzijos ar yra plautinės hipertenzijos požymių ir (ar) vidutiniškai išreikštų vožtuvinių ydų |
50
|
| 42.1.3.2.
|
kai yra vidutinio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF 30–40 %) ir (ar) vidutiniškai išreikšta plautinė hipertenzija, ir (ar) ryškiai išreikštų vožtuvinių ydų |
40
|
| 42.1.3.3. |
kai yra didelio laipsnio inotropinės funkcijos sutrikimas (IF < 30 %) ir (ar) didelio laipsnio plautinė hipertenzija |
30 |
| 42.1.4. |
IV funkcinė klasė (bet koks fizinis aktyvumas sukelia nemalonius jutimus; diskomforto reiškiniai – dusulys, tachikardija, krūtinės angina ir kt. – pasireiškia esant ramybės būsenai ir gali kartotis arba išlikti) |
20 |
| 42.1.5. |
Terminalinis IV funkcinės klasės širdies nepakankamumas (D stadija). Atsparus gydymui širdies nepakankamumas. Taikant maksimalų medikamentinį gydymą, išlieka ryškūs simptomai esant ramybės būsenos; dažnos hospitalizacijos; reikalingos specialios intervencijos: intraveninių vaistų infuzija, mechaninės kraujotakos palaikymo priemonės, asmuo laukia širdies transplantacijos (IF < 20 %) |
10 |
|
|
Pastaba: Svetimkūniai širdies raumenyje arba perikarde (adatos, šratai, kulkos ir t. t.) – vertinama pagal širdies nepakankamumo stadijas; neoperabilūs miokardo ir perikardo pirminiai ir antriniai augliai, trikdantys hemodinamiką (būtina gydytojo širdies chirurgo konsultacija hemodinamikos sutrikimo laipsniui įvertinti ir gydymo klausimu) – vertinama pagal širdies nepakankamumą |
|
| 42.2. |
Širdies vožtuvo protezai, širdies vožtuvų plastika svetimkūniais ar koronarinių kraujagyslių šuntai: |
|
| 42.2.1. |
esant I funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui |
70 |
| 42.2.2. |
esant II funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui |
50 |
| 42.2.3. |
esant III funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui: |
|
| 42.2.3.1. |
kai yra normalaus ar nedidelio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF > 40 %) ir (ar) nėra plautinės hipertenzijos ar yra plautinės hipertenzijos požymių |
40 |
| 42.2.3.2.
|
kai yra vidutinio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF 30 – 40 %) ir (ar) vidutiniškai išreikšta plautinė hipertenzija |
30
|
| 42.2.3.3. |
kai yra didelio laipsnio inotropinės funkcijos sutrikimas (IF < 30 %) ir (ar) didelio laipsnio plautinė hipertenzija |
25 |
| 42.3. |
Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai: |
|
| 42.3.1.
|
Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas: lėtinis prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas – vertinama pagal širdies nepakankamumo laipsnį: |
|
| 42.3.1.1.
|
paroksizminis prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas, kai ritmo sutrikimai (fiksuoti gydytojo), trikdantys hemodinamiką, kartojasi kelis kartus per metus |
70
|
| 42.3.1.2. |
paroksizminis prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas, kai ritmo sutrikimai (fiksuoti gydytojo), trikdantys hemodinamiką, kartojasi dažniau nei 1 kartą per mėnesį |
50 |
| 42.3.2.
|
Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai (paroksizminės tachikardijos, bradisistolijos epizodai, registruoti gydytojo): |
|
| 42.3.2.1. |
ritmo sutrikimai, trikdantys kraujotaką, pasikartojantys 1–2 kartus per metus |
70 |
| 42.3.2.2. |
ritmo sutrikimai, trikdantys kraujotaką, pasikartojantys daugiau kaip 2 kartus per metus |
60
|
| 42.3.2.3. |
ritmo sutrikimai, trikdantys kraujotaką, pasikartojantys kartą per mėnesį ir dažniau |
50 |
| 42.4. |
Automatinio kardioverterio-defibriliatoriaus implantavimas (bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į širdies nepakankamumo NYHA klasę) |
|
| 42.5. |
Elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas (bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į širdies nepakankamumo NYHA klasę, vadovaujantis 42.1 papunkčiu) |
|
| 42.6. |
Stabili krūtinės angina (toliau – KA) (stabilios KA funkcinės klasės vertinamos pagal Kanados kardiologų draugijos klasifikaciją): |
|
| 42.6.1. |
I funkcinė klasė (KA sukelia tik didelis, asmeniui neįprastas fizinis krūvis, angininiai priepuoliai reti) |
100 |
| 42.6.2. |
II funkcinė klasė (priepuolius sukelia didelis, bet asmeniui įprastas fizinis krūvis, pasitaikantis kiekvieną dieną, pvz., greitas ėjimas lygia vietove daugiau kaip 500 m, kopimas laiptais į antrą ar trečią aukštą arba į kalną, ypač esant šaltam, vėjuotam orui. Priepuoliai dažniau kartojasi, kai, be fizinio krūvio, yra ir emocinė įtampa. Priepuolių dažnumas priklauso nuo fizinio aktyvumo) |
70 |
| 42.6.3.
|
III funkcinė klasė (priepuolis prasideda nuo nedidelio ar vidutinio fizinio krūvio, pvz., ėjimo lygia vietove 100–500 m, kopiant laiptais net į pirmą aukštą. Kartais angininis skausmas kyla per pirmąsias valandas nubudus): |
|
| 42.6.3.1.
|
III funkcinės klasės KA, mažos rizikos grupė (IF > 40%, Duke'o krūvio indeksas didesnis ar lygus 5 balams, krūvio echoskopijos testo metu neatsiranda naujų hipokinezės ar akinezės zonų) |
60
|
| 42.6.3.2. |
III funkcinės klasės KA, vidutinės rizikos grupė |
50 |
| 42.6.3.3. |
III funkcinės klasės KA, didelės rizikos grupė (IF < 40 %, Duke'o krūvio indeksas mažesnis nei 5 balai, krūvio echoskopijos metu atsiradę nauji kontrakcijos sutrikimai daugiau kaip 2 segmentuose) |
40 |
| 42.6.4. |
IV funkcinė klasė (KA prasideda nuo nedidelės įtampos, einant lygia vietove iki 100 m, vaikštant kambaryje ar nuo menkiausių veiksmų. KA gali atsirasti ir esant ramybės būsenos, kai padidėja miokardo metaboliniai poreikiai (padidėjus kraujospūdžiui, padažnėjus širdies susitraukimams, kai daugiau kraujo priteka į širdį, sustiprėja kontrakcija) |
30 |
| 42.7. |
Arterinė hipertenzija (priklauso nuo ligos sunkumo kategorijos ir organų pažeidimų): |
|
| 42.7.1. |
Mažos rizikos grupė: pirmo laipsnio arterinio kraujo spaudimo (toliau – AKS) padidėjimas ir < 2 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir (ar) diabetą) |
100 |
| 42.7.2. |
Vidutinės rizikos grupė: antro laipsnio AKS padidėjimas, 2 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir (ar) diabetą) |
85 |
| 42.7.3. |
Vidutinės rizikos grupė: antro laipsnio AKS padidėjimas, 3 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir (ar) diabetą) |
80
|
| 42.7.4. |
Didelės rizikos grupė: antro laipsnio AKS padidėjimas ir > 3 rizikos veiksniai (užtenka vien rezistencijos insulinui ir (ar) diabeto) |
70 |
| 42.7.5.
|
AKS padidėjimas, sunkiai koreguojamas vaistais, kai nustatytos arterinės hipertenzijos komplikacijos (hipertenzinė nefropatija ir (ar) retinopatija, ir (ar) kardiopatija, ir (ar) persirgtas galvos smegenų insultas arba įvykęs praeinantis smegenų išemijos priepuolis (registruotas gydytojo): |
|
| 42.7.5.1.
|
pradinis organų taikinių pažeidimas (I–II° retinopatija ir (ar) hipertenzinė nefropatija, esant 0–I° IFN, ir (ar) hipertenzinė kardiopatija, ir (ar) ŠN B-C stadija, ir (ar) lėtinė smegenų išemija) |
60
|
| 42.7.5.2.
|
vidutinis organų taikinių pažeidimas (hipertenzinė kardiopatija, širdies nepakankamumas (C stadija, funkcinė klasė II–III), ir (ar) II–III° hipertenzinė retinopatija, ir (ar) hipertenzinė encefalopatija, ir (ar) hipertenzinė nefropatija, esant I–II° IFN) |
50
|
| 42.7.5.3. |
ryškus organų taikinių pažeidimas (hipertenzinė kardiopatija, esant C stadijos, III funkcinės klasės širdies nepakankamumui, ir (ar) progresuojanti aortos aneurizma, ir (ar) nefropatija, esant II–III° IFN, ir (ar) dažnai pasikartojantys praeinantys smegenų išemijos priepuoliai (toliau – PSIP) (registruoti gydytojo) ar persirgti insultai) |
40
|
| 42.8. |
Širdies transplantacija: |
|
| 42.8.1. |
daugiau nei dveji metai po širdies transplantacijos, nesant transplantuoto organo funkcijos sutrikimo |
30
|
| 42.8.2. |
daugiau nei dveji metai po širdies transplantacijos, esant transplantuoto organo funkcijos nepakankamumui |
20 |
| 42.8.3. |
dveji metai po širdies transplantacijos |
15 |
| 43. |
Arterinės kraujotakos sutrikimo laipsnis nustatomas remiantis simptomais ir klinikiniais požymiais, vertinamas pagal tarptautinę kojų arterinės kraujotakos sutrikimo 4 stadijų skalę (Fonten), prireikus kraujotakos sutrikimas gali būti tikslinamas sistolinio kraujospūdžio matavimu. Tarptautiniu sutarimu indeksą, kuris yra < 0,9, priimta laikyti sumažėjusios arterinės kraujotakos rodikliu. Rankų arterinės kraujotakos sutrikimas vertinamas pagal simptomus, klinikinius požymius ir rankų sistolinio kraujospūdžio sumažėjimą |
|
| 43.1. |
Arterijų obliteruojamosios ligos. Apatinių ir viršutinių galūnių arterijų spindžio susiaurėjimas ir užakimas, sukeliantis arterinės kraujotakos nepakankamumą (taip pat po kraujotaką atkuriančių chirurginių ar radiologinių operacijų), kai: |
|
| 43.1.1. |
arterinės kraujotakos nepakankamumas – I stadija |
90 |
| 43.1.2. |
kraujo cirkuliacija ribota ir yra protarpinio šlubumo (claudicatio intermittens) reiškiniai: |
|
| 43.1.2.1. |
vienos kojos arterinės kraujotakos nepakankamumas – II B stadija, kitos kojos – I arba II A stadija, abiejų kojų – II A stadija |
55 |
| 43.1.2.2. |
abiejų kojų arterinės kraujotakos nepakankamumas – II B stadija arba vienos kojos – III stadija |
45 |
| 43.1.2.3. |
abiejų kojų arterinės kraujotakos nepakankamumas – III stadija (pregangrena) |
30 |
| 43.1.2.4. |
abiejų kojų arterinės kraujotakos nepakankamumas – IV stadija Pastaba: Esant amputacijoms – vadovautis XIV skyriuje išdėstytais punktais |
15 |
|
|
Pastaba: Fonteno klasifikacija: I stadija – asmuo nesiskundžia jokiais negalavimais, yra pėdos arterijų pulsacija, o arterijos susiaurėjimas ar užakimas nustatomi, ištyrus medicinos prietaisais: dopleriu, ultragarso dvigubu skenavimu, angiografija ir kt. Riešo srityje apčiuopiamas abiejų dilbio arterijų pulsas, o arterijų pažeidimas nustatomas remiantis kraujospūdžio gradientu arba, esant galimybėms, – dopleriu, ultragarso dvigubu skenavimu, angiografija ir kitais būdais; II stadija – protarpinis šlubumas (claudicatio intermittens), kai asmuo gali nueiti daugiau nei 200 m lygia vieta (nesergančių diabetu kraujotakos sutrikimas gali būti patikslintas matuojant sistolinį kraujospūdį dopleriu, žasto / kulkšnių indeksas < 0,9); II A stadija – kojų skausmai atsiranda nuėjus daugiau nei 200 m; II B stadija – kojų skausmai atsiranda nuėjus mažiau nei 200 m; III stadija – kojų skausmai ramybės metu ir kojų trofikos sutrikimai; IV stadija – gangrena |
|
| 43.2. |
Po chirurginių operacijų stambiose kraujagyslėse (protezo implantacija), jei kraujo apytakos sutrikimas yra visiškai kompensuotas, ilgalaikis gydymas antikoaguliantais |
80 |
|
|
Pastaba: Jei po stambių kraujagyslių chirurginių operacijų (protezo implantacijos) gydytojo specialisto išvadoje yra nustatytas arterinės kraujotakos nepakankamumas, bazinio darbingumo procentai nustatomi atsižvelgiant į arterinės kraujotakos sutrikimą pagal 43 punktą |
|
| 43.3. |
Aneurizmos, atsižvelgiant į vietą ir dydį: |
|
| 43.3.1. |
neoperuotinos pilvo aortos aneurizmos, kurių diametras echoskopiškai viršija 3,5 cm, klubinių arterijų aneurizmos, kurių diametras echoskopiškai viršija 2,5 cm. Bendras fizinio krūvio pajėgumas yra apribotas (būtina gydytojų konsiliumo išvada) |
45 |
| 43.3.2. |
neoperuotinos bet kokios etiologijos ir lokalizacijos aortos lanko šakų ir periferinių arterijų aneurizmos, kurių diametras 1,5 karto didesnis nei normalios arterijos. Bendras fizinio krūvio pajėgumas stipriai apribotas (būtina gydytojų konsiliumo išvada) |
30 |
| 43.3.3. |
neoperuotina lėtinė atsisluoksniuojanti torakalinės, torakoabdominalinės arba abdominalinės aortos aneurizma arba lėtinė šių aortos dalių disekacija. Bendras fizinio krūvio pajėgumas labai stipriai apribotas (būtina gydytojų konsiliumo išvada) |
20 |
| 43.4. |
Įvairios kilmės lėtinės venų ligos klasifikuojamos pagal Europos Sąjungoje priimtą CEAP klasifikaciją: C1 teleangektazės; C2 varikozė; C3 edema; C4 trofiniai odos pakitimai – induracija, pigmentacija, odos atrofija, egzema; C5 trofiniai odos pakitimai – induracija, pigmentacija, odos atrofija, egzema ir užgijusi opa; C6 trofiniai odos pakitimai – induracija, pigmentacija, odos atrofija, egzema ir atvira opa |
|
| 43.4.1. |
C1–C2 kojų paviršinių venų varikozė, kai nėra kojų edemos ir trofikos sutrikimų. C3 kojų paviršinių venų varikozė, kai yra edema, kuri praeina taikant kompresinę terapiją arba per naktį (netaikant kompresinės terapijos) |
90 |
| 43.4.2.
|
C4 kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, baltąja trofine odos dėme, egzema: |
|
| 43.4.2.1. |
C4 vienos kojos lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, baltąja trofine odos dėme, egzema |
60
|
| 43.4.2.2. |
C4 abiejų kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, baltąja trofine odos dėme, egzema |
50
|
| 43.4.3.
|
C5–C6 kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, kai yra užgijusi ar atvira opa: |
|
| 43.4.3.1. |
C5 vienos kojos lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, kai yra užgijusi ar atvira opa |
45
|
| 43.4.3.2. |
C5 abiejų kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, kai yra užgijusi ar atvira opa |
40
|
| 43.4.3.3. |
C6 vienos kojos lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija ir atvira opa |
35
|
| 43.4.3.4. |
C6 abiejų kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija ir atvira opa |
30 |
| 43.5. |
Limfedema, kai yra: |
|
| 43.5.1. |
I laipsnio galūnės edema, kuri atsiranda tik nenešiojant gydomųjų kompresinių kojinių |
90 |
| 43.5.2. |
II–III laipsnio galūnės edema, kuri išlieka ir nešiojant kompresines kojines, bet galūnės funkcija neribota |
70 |
| 43.5.3. |
IV laipsnio galūnės edema. Galūnės funkcija ribota, nors taikoma nuolatinė kompresinė terapija gydomosiomis kojinėmis: |
|
| 43.5.3.1. |
vienoje kojoje |
55 |
| 43.5.3.2. |
abiejose kojose |
50 |
|
|
Pastaba: Pagal Mikos klasifikaciją: I laipsnio galūnės edema – nuo 1 iki 2 cm storesnė galūnė; II laipsnio galūnės edema – nuo 2 iki 4 cm storesnė galūnė; III laipsnio galūnės edema – nuo 4 iki 6 cm storesnė galūnė; IV laipsnio galūnės edema – daugiau nei 6 cm storesnė galūnė |
|
| 43.6. |
ortostatinė hipotenzija: |
|
| 43.6.1. |
kai yra lengvų negalavimų |
100 |
| 43.6.2. |
kai yra didesnių negalavimų, polinkis į kolapsą |
80 |
VII SKYRIUS
VIRŠKINIMO SISTEMOS LIGOS
|
|
|
Proc. |
| 44. |
Kramtymo ir rijimo pažeidimai: |
|
| 44.1. |
lengvas kramtymo ir (ar) nurijimo sutrikimas, gleivių susikaupimas ryklėje |
90 |
| 44.2. |
vidutinis kramtymo ir (ar) nurijimo sutrikimas |
70 |
| 44.3. |
sunkus rijimo sutrikimas, kai maistas lengvai patenka į kvėpavimo takus (reikalingas enterinis zondinis ir (ar) parenterinis maitinimas) |
20 |
| 44.4. |
asmuo gali maitintis tik per enterostomą |
20 |
| 45. |
A – Rezekuoto skrandžio liga (Dumping sindromas, malabsorbcijos sindromas); B – lėtinis pankreatitas; C – nespecifinis opinis kolitas, Krono liga; D – hepatitas; E – kepenų cirozė; F – kitos kepenų ligos, sukeliančios kepenų funkcijos sutrikimą (pvz.: židininiai kepenų pažeidimai, būklė po kepenų rezekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt.); KLN – kepenų lėtinis nepakankamumas. Bazinis darbingumas priklauso nuo kepenų funkcijos sutrikimų ir portinės kraujo apytakos |
|
| 45.1. |
lengvas funkcinis sutrikimas: A; B; C – 0,5 metų remisija; D – lėtinis hepatitas; E – kompensuotas; F |
80 |
| 45.2. |
vidutinis funkcinis sutrikimas: |
|
| 45.2.1.
|
A, B, C – paūmėjimai kelis kartus per metus (epizodinis viduriavimas, epizodiniai pakitimai tyrimuose); D – mažai aktyvus hepatitas, epizodiniai tyrimų pakitimai; E – A funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus), pradiniai portinės hipertenzijos požymiai; F – paūmėjimai kelis kartus per metus, KLN požymiai |
60 |
| 45.2.2.
|
A, B, C – paūmėjimai kelis kartus per metus (epizodinis viduriavimas, epizodiniai ar pastovūs pakitimai tyrimuose), svorio mažėjimas; D – aktyvus hepatitas, I laipsnio KLN; E – A-B funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus), I laipsnio portinės hipertenzijos požymiai; F – paūmėjimai kelis kartus per metus, I laipsnio KLN |
50 |
| 45.2.3.
|
A, B, C – dažni paūmėjimai (viduriavimas, tyrimų pakitimai), svorio mažėjimas, hipovitaminozės požymiai; D – aktyvus hepatitas, II laipsnio KLN; E – B-C funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus), I–II laipsnio portinės hipertenzijos požymiai ir (ar) I laipsnio hepatinė encefalopatija; F – dažni paūmėjimai, II laipsnio KLN |
40 |
| 45.3. |
sunkus funkcinis sutrikimas: |
|
| 45.3.1.
|
A, B – skausminis sindromas, nuolatinė diarėja, II laipsnio mitybos sutrikimas (KMI 17,4 – 16); C – totalus žarnų pažeidimas, buvęs kraujavimas iš žarnyno, anemija; D – dažni paūmėjimai, III laipsnio KLN; E – C funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus); II–III laipsnio portinė hipertenzija (buvę kraujavimai iš virškinamojo trakto, ascitas) ir (ar) I–II laipsnio hepatinė encefalopatija; F – III laipsnio KLN |
30 |
| 45.3.2.
|
A, B, C – nuolatinis skausminis sindromas, nuolatinė diarėja ir III laipsnio mitybos sutrikimas (KMI < 16), ir (ar) kitų organų sistemų pakenkimas; D, E – dekompensuota |
20 |
| 46. |
Skrandžio neturėjimas, pašalinimas: |
|
| 46.1. |
skrandžio rezekcija, gerai funkcionuojanti gastroanastomozė |
90 |
| 46.2. |
visiškas skrandžio pašalinimas, esant negalavimų, kai nėra mitybos sutrikimo |
70 |
| 46.3. |
visiškas skrandžio pašalinimas, kai yra mitybos sutrikimas: |
|
| 46.3.1. |
esant mitybos nepakankamumo požymiams (svorio mažėjimas) |
60 |
| 46.3.2. |
esant I laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 18,4–17,5) |
50 |
| 46.3.3. |
esant II laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 17,4–16) |
30 |
| 46.3.4. |
esant III laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI < 16) |
20 |
| 47. |
Išmatų nelaikymas: |
|
| 47.1. |
lengvo pobūdžio (pasitaiko tik esant viduriavimui) |
70 |
| 47.2. |
vidutinio sunkumo |
50 |
| 47.3. |
visiškas (nuolat naudojamos sauskelnės) |
40 |
| 48. |
Plonosios žarnos fistulė arba storosios žarnos fistulė |
50 |
| 49. |
Dirbtinė išangė |
40 |
| 50. |
Trumpos žarnos sindromas (po žarnų rezekcijos): |
|
| 50.1. |
lengvas funkcinis sutrikimas (pasikartojantis viduriavimas) |
80 |
| 50.2.
|
vidutinis funkcinis sutrikimas (nuolatinis viduriavimas ir pradiniai bei vidutiniai malabsorbcijos požymiai): |
|
| 50.2.1. |
nesant mitybos nepakankamumo (KMI 18,5–24.9) |
60 |
| 50.2.2. |
esant I laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 18,4–17,5) |
50 |
| 50.2.3. |
esant II laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 17,4–16) |
30 |
| 50.3. |
sunkus funkcinis sutrikimas (ryški malabsorbcija, ryškus mitybos nepakankamumas, KMI < 16) |
20 |
| 51. |
Žarnų malabsorbcija (celiakija ir kitos priežastys): |
|
| 51.1. |
lengvas funkcinis sutrikimas |
80 |
| 51.2. |
vidutinis funkcinis sutrikimas: |
|
| 51.2.1. |
nesant mitybos nepakankamumo (KMI 18,5–24,9) |
60 |
| 51.2.2. |
esant I laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 18,4–17,5) |
50 |
| 51.2.3. |
esant II laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 17,4–16) |
30 |
| 51.3. |
sunkus funkcinis sutrikimas (ryškus mitybos nepakankamumas, KMI < 16) |
20 |
| 52. |
Rando išvarža (reikia dėvėti bandažą) |
90 |
| 53. |
Transplantuotos kepenys / kasa: |
|
| 53.1. |
daugiau kaip dvejus metus po transplantacijos nepasireiškia transplantuoto organo funkcijos sutrikimas |
40 |
| 53.2. |
transplantuotų kepenų / kasos funkcijos sutrikimas |
20 |
| 53.3. |
dveji metai po transplantacijos |
15 |
VIII SKYRIUS
UROGENITALINĖS SISTEMOS LIGOS
| 54. |
Inkstų ligos: |
Proc. |
|
|
Pastaba: pagrindinis rodiklis Glomerulų filtracijos greitis (toliau – GFG): ml/min./l,73m². GFG vertinama, apskaičiuojant pagal CKD-EPI formulę |
|
| 54.1. |
Lėtinė inkstų liga: |
|
| 54.1.1. |
Lėtinė inkstų liga, I stadija (GFG ≥ 90 ml/min./l,73m²) |
100 |
| 54.1.2. |
Lėtinė inkstų liga, II stadija (GFG 89–60 ml/min./l,73m²) |
80 |
| 54.1.3. |
Lėtinė inkstų liga, III stadija (GFG 59–30 ml/min./l,73m²) |
50 |
| 54.1.4. |
Lėtinė inkstų liga, IV stadija (GFG 29–15 ml/min./l,73m²) |
30 |
| 54.1.5. |
Lėtinė inkstų liga, V stadija (GFG mažiau kaip 15 ml/min./l,73m²) |
15 |
| 54.2. |
Vieno inksto neturėjimas |
90 |
| 54.3. |
Vienintelio inksto patologija: |
|
| 54.3.1. |
Lėtinė inkstų liga, I stadija (GFG ≥ 90 ml/min./l,73m²) |
90 |
| 54.3.2. |
Lėtinė inkstų liga, II stadija (GFG 89–60 ml/min./l,73m²) |
80 |
| 54.3.3. |
Lėtinė inkstų liga, III stadija (GFG 59–30 ml/min./l,73m²) |
50 |
| 54.3.4. |
Lėtinė inkstų liga, IV stadija (GFG 29–15 ml/min./l,73m²) |
30 |
| 54.3.5. |
Lėtinė inkstų liga, V stadija (GFG mažiau kaip 15 ml/min./l,73m²) |
15 |
| 54.4. |
Transplantuotas inkstas: |
|
| 54.4.1. |
antrieji metai po inksto transplantacijos, esant normaliai transplantuoto organo funkcijai |
40 |
| 54.4.2. |
pirmieji metai po inksto transplantacijos |
15 |
| 54.4.3. |
transplantuoto inksto funkcijos sutrikimas, kai GFG 89–60 ml/min./l,73m² |
35 |
| 54.4.4. |
transplantuoto inksto funkcijos sutrikimas, kai GFG 59–30 ml/min./l,73m |
25 |
| 54.4.5. |
transplantuoto inksto funkcijos sutrikimas, kai GFG 29–15 ml/min./l,73m² |
20 |
| 54.4.6. |
transplantuoto inksto funkcijos sutrikimas, kai GFG mažiau kaip 15 ml/min./l,73m² |
15 |
| 55. |
Šlapimo pūslės neturėjimas, cistostomija, nefrostomija: |
|
| 55.1. |
Šlapimo pūslės neturėjimas (įgimtas) |
50 |
| 55.2. |
Cistostomija |
50 |
| 55.3. |
Nefrostomija |
40 |
| 56. |
Šlapimo nelaikymas (patvirtinta gydytojo urologo išvada): |
|
| 56.1. |
lengvas – šlapimo išteka kosint ar čiaudint |
90 |
| 56.2. |
vidutinio sunkumo – šlapimo išteka fizinio krūvio metu arba keičiant kūno padėtį |
80 |
| 56.3. |
sunkus –šlapimo pūslės veikla visiškai nekontroliuojama |
60 |
| 57. |
Šlapimo takų fistulė (jei negalima korekcija) |
70 |
| 58. |
Sando išvarža (reikia dėvėti bandažą) |
90 |
IX SKYRIUS
ENDOKRININĖS, MITYBOS IR MEDŽIAGŲ APYKAITOS LIGOS
|
|
|
Proc. |
| 59. |
Cukrinis diabetas (E10-E14): |
|
| 59.1. |
nežymus funkcijos sutrikimas, kai yra pradiniai organų pažeidimai: paprastoji diabetinė retinopatija, nereikalaujanti gydymo ir (ar) I stadijos nefropatija, ir (ar) neuropatija, ir (ar) 0 laipsnio diabetinė pėda, netrukdantys kasdienei veiklai |
90 |
| 59.2 |
lengvas funkcijos sutrikimas, kai yra didesni organų sistemų pažeidimai: paprastoji diabetinė retinopatija, kai taikomas gydymas lazerkoaguliacija, ir (ar) preproliferacinė retinopatija, ir (ar) pradinė proliferacinė retinopatija, ir (ar) II stadijos diabetinė nefropatija, esant I laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumui, ir (ar) I–II laipsnio diabetinė pėda, ir (ar) neuropatija: |
|
| 59.2.1. |
esant lengvam vienos organų sistemos pažeidimui |
70 |
| 59.2.2. |
esant lengviems dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimams |
60 |
| 59.3. |
vidutinis funkcijos sutrikimas, kai yra organų pažeidimai: vidutiniškai pažengusi proliferacinė retinopatija ir (ar) diabetinė nefropatija, esant II laipsnio inkstų nepakankamumui, ir (ar) III laipsnio diabetinė pėda, ir (ar) neuropatija: |
|
| 59.3.1. |
esant vidutiniam vienos organų sistemos pažeidimui |
50 |
| 59.3.2. |
esant vidutiniam dviejų organų sistemų pažeidimams arba vidutiniams vienos organų sistemos ir lengviems dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimams |
40 |
| 59.4. |
sunkus funkcijos sutrikimas, kai yra organų pažeidimai: ryškiai pažengusi proliferacinė retinopatija ir (ar) diabetinė makulopatija, su žymiu regėjimo funkcijos sutrikimu, ir (ar) tinklainės atšoka su žymiu regėjimo funkcijos sutrikimu, ir (ar) III laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumas, ir (ar) IV–V laipsnio diabetinė pėda: |
|
| 59.4.1. |
esant sunkiam vienos organų sistemos pažeidimui |
30 |
| 59.4.2. |
esant sunkiam dviejų organų sistemų pažeidimams arba esant sunkiems vienos organų sistemos ir vidutiniams dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimams |
20 |
| 59.5. |
ypač sunkus funkcijos sutrikimas, kai yra negrįžtami organų pažeidimai: terminalinė diabetinė akių liga, sukėlusi aklumą, ir (ar) terminalinis inkstų funkcijos nepakankamumas: |
|
| 59.5.1. |
esant ypač sunkiam vienos organų sistemos pažeidimui |
10 |
| 59.5.2. |
esant ypač sunkiam dviejų organų sistemų pažeidimams arba esant ypač sunkiam vienos organų sistemos ir sunkiems dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimams |
5 |
|
|
Pastaba: Kiti organų pažeidimai, patvirtinti gydytojų oftalmologo, neurologo, kraujagyslių chirurgo, nefrologo |
|
| 60. |
Hipofizės skydliaukės funkcijos sutrikimai, antinksčių nepakankamumas, necukrinis diabetas, kitų vidinės sekrecijos liaukų funkcijos sutrikimai (E00-E07), (E20-E34), kiti gliukozės reguliavimo ir kasos vidaus sekrecijos funkcijos sutrikimai (E15-E16), vidaus sekrecijos liaukų funkcijų sutrikimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur (E35), medžiagų apykaitos sutrikimai (E70-E80, E83-E90) po gydymo, pasiekus hormonų pusiausvyrą ir taikant pakaitinę terapiją. Bazinis darbingumas nustatomas pagal kitų organų funkcinius sutrikimus, atsiradusius dėl šių ligų: |
|
| 60.1. |
lengvas funkcijos sutrikimas (visiškai savarankiškas) |
100 |
| 60.2. |
vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimas (visiškai savarankiškas, kasdienę veiklą atlieka lėčiau) |
70 |
| 60.3. |
sunkus funkcijos sutrikimas (funkciniai sutrikimai trikdo kasdieninę veiklą ir jai atlikti reikalinga pagalba) |
50
|
| 60.4. |
esant dviejų ar daugiau organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams |
40 |
| 60.5. |
ypač sunkus funkcijos sutrikimas (asmeniui reikalinga didelė pagalba): |
|
| 60.5.1. |
esant vieno organo ir (ar) kitos organų sistemos pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą |
30 |
| 60.5.2. |
esant dviejų organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą |
20 |
| 60.5.3. |
esant trijų organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą |
10 |
| 61. |
Morbidinis nutukimas ir kitas maisto medžiagų perteklius bei maisto medžiagų pertekliaus padariniai (E65–E68), kai KMI > 40 |
80 |
| 62. |
Mitybos trūkumas (prasta mityba (E40–E46), kitų medžiagų trūkumas dėl prastos mitybos (E50–E64), esant nustatytam endokrininės sistemos organų pažeidimui, po taikyto gydymo: |
|
| 62.1. |
nesant mitybos nepakankamumo (KMI 18,5–24,9) |
60 |
| 62.2. |
esant I laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 18,4–17,5) |
50 |
| 62.3. |
esant II laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 17,4–16) |
30 |
| 62.4. |
ryškus mitybos nepakankamumas (KMI < 16) |
20 |
X SKYRIUS
ODOS IR POODŽIO LIGOS
|
|
|
Proc. |
| 63. |
Nuolatinė odos ir (ar) poodžio pažeidimo rizika, kurios galima išvengti tik naudojant apsaugos priemones; lengvas funkcijos sutrikimas (asmeniui kasdien reikalinga odos priežiūra ir režimas, kad išvengtų ligą sukeliančių ir provokuojančių veiksnių) |
90 |
| 64. |
Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir (ar) poodžio pažeidimas (sergant dermatitu, žvyneline, pūsline ar kita odos liga), kurio sunku išvengti, bet jis gali būti efektyviai gydomas; vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina ne tik kasdienė odos priežiūra ir režimas, bet ir vietinis bei sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja) |
70 |
| 65. |
Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir (ar) poodžio pažeidimas (sergant dermatitu, žvyneline, pūsline ar kita odos liga), kurio gydymas neveiksmingas; vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina kasdienė odos priežiūra ir režimas, vietinis ir sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja, asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų) |
50 |
| 66. |
Nuolatinis sunkios eigos odos ir (ar) poodžio pažeidimas (sergant dermatitu, žvyneline, pūsline ar kita odos liga) didelėje kūno dalyje (pažeista ne mažiau kaip 50 proc. kūno paviršiaus) arba padų ir (ar) delnų srityje, kuris sukelia bendrus sunkius funkcinius sutrikimus (asmuo gali atlikti tik lengvus, ribotus veiksmus, negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, nevartojant vaistų gali progresuoti funkciniai sutrikimai ir galimos kitos organų komplikacijos) |
30 |
| 67. |
Nuolatinis ypač sunkios eigos odos ir (ar) poodžio pažeidimas (sergant dermatitu, žvyneline, pūsline ar kita odos liga) didelėje kūno dalyje (pažeista ne mažiau kaip 50 proc. kūno paviršiaus), kuris sukelia bendrus labai sunkius funkcinius sutrikimus (asmuo pats sugeba patenkinti tik natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime visiškai priklauso nuo kitų asmenų) |
20 |
XI SKYRIUS
KRAUJO IR KRAUJODAROS ORGANŲ LIGOS BEI TAM TIKRI SUTRIKIMAI, SUSIJĘ SU IMUNINIAIS MECHANIZMAIS
|
|
|
Proc. |
|
|
Pastaba: Turi būti pateiktas gydytojo hematologo konsultacijos išrašas, kuriame būtų nurodyti funkcijos sutrikimai pagal atitinkamus kriterijus: |
|
| 68. |
Lengvas funkcinis sutrikimas: Pastaba: Nustatant lengvą funkcinį sutrikimą, turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardyti veiksniai: asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų; reguliariai (kas dieną per pastaruosius 12 mėnesių) turi vartoti vaistus; blužnis yra pašalinta, bet dėl to neatsiranda kitų komplikacijų, kaip, pavyzdžiui, trombozės, recidyvinės infekcijos ir t. t.; yra lengvas krešėjimo faktorių deficitas, dėl kurio neatsiranda spontaniškų kraujavimų |
70 |
| 69. |
Vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas: Pastaba: Nustatant vidutinio sunkumo funkcinį sutrikimą, turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardyti veiksniai: asmuo netoleruoja vidutinio sunkumo krūvių, negali nuolat atlikti tikslumo ir dėmesio sutelkimo reikalaujančio darbo, dažnai reikia poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų. Negalavimus sukelia ilgas stovėjimas ar vaikščiojimas; vaistų nevartojimas vieną parą sukelia sunkius funkcinius sutrikimus; gydymo koregavimo tikslais konsultuojamas hematologo mažiausiai 6 kartus per metus; padidėjęs imlumas oportunistinėms (tarp jų grybelinėms) infekcijoms; lengvas ar vidutinio sunkumo krešėjimo faktorių deficitas, kai kraujavimų pasitaiko kelis kartus per metus |
50 |
| 70. |
Sunkus funkcinis sutrikimas: Pastaba: Nustatant sunkų funkcinį sutrikimą, turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardyti veiksniai: asmuo sugeba atlikti tik lengvus ir apribotus veiksmus, kasdienėje veikloje stipriai yra priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos, turi reguliariai ir dažnai vartoti nuskausminamuosius vaistus; taikomas nuolatinis gydymas kraujo komponentais ir kitais medikamentais, gydymo nesilaikant ar nereguliariai vartojant vaistus, blogėja bendra sveikatos būklė; yra polinkis į spontaniškus kraujavimus ir trombozes; dėl laboratoriniais tyrimais nustatytų imuninės sistemos sutrikimų dažnai pasikartoja ir recidyvuoja infekcijos; dėl ligos atsirado III stadijos inkstų nepakankamumas; yra blužnies padidėjimas, sukeliantis skausmo sindromą ar kitų organų veiklos sutrikimus; yra dažni spontaniški kraujavimai dėl sunkaus ar vidutinio sunkumo krešėjimo deficito |
35 |
| 71. |
Ypač sunkus funkcinis sutrikimas, esant šiems veiksniams: kasdienėje veikloje asmuo yra labai priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos; savarankiškai sugeba patenkinti tik kasdienius natūralius poreikius |
25 |
XII SKYRIUS
INFEKCINĖS LIGOS
|
|
|
Proc. |
|||
|
|
Pastaba: Funkciniai sveikatos sutrikimai pagal šios dalies 72 punktą vertinami tik tuo atveju, jei yra pateikta gydytojo specialisto išvada; Bazinis darbingumas po persirgtos įvairių lokalizacijų tuberkuliozės nustatomas atsižvelgiant į atitinkamos organų sistemos funkcijos sutrikimo laipsnį |
|
|||
| 72. |
Tuberkuliozė, patvirtinta bakteriologiniais ar morfologiniais tyrimais, kai paciento gydymo trukmė viršija 6 mėn., nors pacientas neabejotinai laikosi gydymo režimo |
40 |
|||
| 73. |
ŽIV infekuotas, sergantis AIDS |
|
|||
| 73.1. |
A3, B1, B2, B3 |
50 |
|||
| 73.2. |
C1, C2, C3 |
40 |
|||
| 73.3. |
C2, C3 |
25 |
|||
|
|
Klinikinės kategorijos |
|
|||
| CD4 + T ląstelių kategorijos |
A simptominis, stiprus (pirminis) ŽIV arba PGL* |
B Simptominis ne A ar C |
C AIDS indikatorinės ligos |
||
|
|
> 500 miu L |
A1 |
B1 |
C1 |
|
| 200–499 miu L |
A2 |
B2 |
C2 |
||
| < 200 miu L |
A3 |
B3 |
C3 |
||
| *PGL – persistuojanti generalizuota limfadenopatija |
|||||
| 74. |
Laimo liga (neuroboreliozė) (A69.2) |
|
|||
| 75. |
Echinokokozė (B67) |
|
|||
| 76. |
Erkinis encefalitas (A84) |
|
|||
|
|
Pastaba: Esant 74, 75, 76 punktuose numatytoms ligoms, bazinis darbingumas nustatomas atsižvelgiant į atitinkamos organų sistemos funkcijos sutrikimo laipsnį, kai yra pateikta gydytojo specialisto išvada |
|
|||
XIII SKYRIUS
JUNGIAMOJO AUDINIO IR JUDAMOJO ATRAMOS APARATO LIGOS
| 77. |
Dviejų ir daugiau sąnarių artrozės: kelio, klubo ir kitų sąnarių artrozė, ne mažiau kaip dviejų sąnarių (darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos. Radiologiniai pakitimai turi būti įvertinti gydytojo radiologo konsultacijos išvadoje): |
Proc. |
| 77.1. |
I funkcinio nepakankamumo klasė : |
|
| 77.1.1. |
I rentgenologinė stadija: minimalūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas |
100 |
| 77.1.2. |
II rentgenologinė stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas |
90 |
| 77.1.3 |
III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų |
85 |
| 77.2. |
II funkcinio nepakankamumo klasė: |
|
| 77.2.1. |
I rentgenologinė stadija: minimalūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas |
80 |
| 77.2.2. |
II rentgenologinė stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas |
60 |
| 77.2.3. |
III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų |
55 |
| 77.2.4. |
IV rentgenologinė stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai |
50 |
| 77.3. |
III funkcinio nepakankamumo klasė: |
|
| 77.3.1. |
II rentgenologinė stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas |
50 |
| 77.3.2. |
III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų |
45 |
| 77.3.3. |
IV rentgenologinė stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai |
40 |
| 77.4. |
IV funkcinio nepakankamumo klasė: |
|
| 77.4.1. |
III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų |
40 |
| 77.4.2. |
IV rentgenologinė stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai |
30 |
| 78. |
Artritai ir sisteminės jungiamojo audinio ligos (procentą lemia ligos, uždegimo proceso aktyvumo laipsnis gydant vaistais pagal patvirtintas ar įprastos praktikos gydymo metodikas ir medicininės reabilitacijos priemonėmis, judamojo atramos aparato pokyčiai bei jų laipsnis ir vidaus organų funkcijos sutrikimo laipsnis): |
|
| 78.1. |
lengvas judamojo atramos aparato ir (ar) vidaus organų funkcinis sutrikimas (negali pakelti sunkių fizinių krūvių, pirštų ir kitų sąnarių funkcijos yra pablogėjusios, bet gali rašyti, užsegti sagas; negali dirbti atvirame ore (šaltyje ir (ar) esant ryškiai insoliacijai reikia papildomų poilsio pertraukėlių ir (ar) yra lengvas vidaus organų funkcijos sutrikimas). Turi reguliariai vartoti vaistus |
80 |
| 78.2. |
vidutinio sunkumo judamojo atramos aparato ir (ar) vienos vidaus organų sistemos vidutinio laipsnio arba daugiau nei vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas: |
|
| 78.2.1. |
vidutinio sunkumo judamojo atramos aparato ir (ar) vienos vidaus organų sistemos vidutinio laipsnio arba daugiau nei vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinių krūvių, atlikti nuolatinio tikslumo ir susitelkimo reikalaujančios veiklos; reikia dažnų poilsio pertraukėlių), esant uždegimo proceso I–II laipsnio aktyvumui arba klinikinei remisijai. Nevartojant vaistų vieną parą gali pasunkėti funkciniai sutrikimai, taikomas gydymas baziniais vaistais (citostatikais) |
50 |
| 78.2.2. |
vidutinio sunkumo judamojo atramos aparato ir (ar) vienos vidaus organų sistemos vidutinio laipsnio arba daugiau nei vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinių krūvių, atlikti nuolatinio tikslumo ir susitelkimo reikalaujančios veiklos; reikia dažnų poilsio pertraukėlių), esant uždegimo proceso III laipsnio aktyvumui. Nevartojant vaistų vieną parą gali pasunkėti funkciniai sutrikimai ir (ar) taikomas gydymas baziniais vaistais (citostatikais) |
40 |
| 78.3. |
sunkus judamojo atramos aparato ir (ar) sunkus vienos vidaus organų sistemos arba dviejų ir daugiau organų sistemų vidutinio laipsnio funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik labai ribotus lengvus veiksmus, kasdieniame gyvenime priklauso nuo kitų asmenų) |
30 |
| 78.4. |
ypač sunkus judamojo atramos aparato ir (ar) vienos vidaus organų sistemos ypač sunkus ar daugiau kaip dviejų organų sistemų sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo pats sugeba patenkinti tik savo natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime visiškai priklauso nuo kitų asmenų) |
10 |
XIV SKYRIUS
LIGOS, TRAUMOS IR KITI IŠORINIŲ PRIEŽASČIŲ PADARINIAI
| 79. |
Funkcijos sutrikimas dėl minkštųjų audinių sužalojimų: |
Proc. |
| 79.1. |
Veido ir kaklo priekinio ar šoninių paviršių randai po nudegimo, nušalimo ar sužalojimo: dideli (ryškūs), trikdantys mimiką |
50 |
| 79.2. |
liemens ir galūnių odos randai (hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius, trikdantys funkciją), kurie užima daugiau kaip 10 % ploto |
65 |
|
|
Pastaba: Delnas atitinka 1 % kūno paviršiaus ploto |
|
| 80. |
Griaučių neuromotorinės ir su judesiais susijusios funkcijos: |
|
| 80.1. |
Pastaba: Vertinant vertebrogenines neurologines ligas, gali būti taikomas tik vienas 80.1 papunkčio papunktis arba tik vienas I skyriaus 14 punkto papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę pasireiškimo formą Stuburo funkcijos sutrikimas: |
|
| 80.1.1. |
nedidelis judesių apribojimas |
85 |
| 80.1.2. |
vidutinis judesių apribojimas |
70 |
| 80.1.3. |
didelis judesių apribojimas, labai riboti judesiai |
50 |
|
|
§ Pastaba: Stuburo kaklinės dalies judesių amplitudė (neutralaus nulio metodu): Nedidelis judesių apribojimas: Ištiesimas / išlenkimas Sukimas D*/K** Pasilenkimas D/K 30/0/30° 50/0/50° 30/0/30° Vidutinis judesių apribojimas: Ištiesimas / išlenkimas Sukimas D/K Pasilenkimas D/K 20/0/20° 30/0/30° 20/0/20° Didelis judesių apribojimas: Ištiesimas / išlenkimas Sukimas D/K Pasilenkimas D/K 10/0/10° 10/0/10° 10/0/10°
Stuburo krūtininės ir (ar) juosmeninės dalies judesių amplitudė (neutralaus nulio metodu): Nedidelis judesių apribojimas: Ištiesimas / išlenkimas Sukimas D/K Pasilenkimas D/K 20/0/50° 40/0/40° 20/0/20° Vidutinis judesių apribojimas: Ištiesimas / išlenkimas Sukimas D/K Pasilenkimas D/K 10/0/30° 20/0/20° 10/0/10° Didelis judesių apribojimas: Ištiesimas / išlenkimas Sukimas D/K Pasilenkimas D/K 0/0/15° 0/0/0° 0/0/0° * Dešinė **Kairė |
|
| 80.2. |
Peties sąnarys: |
|
| 80.2.1. |
peties sąnario nejudrumas (ankilozė) funkciškai nepatogioje padėtyje (už didelės kontraktūros judesių amplitudės ribų) |
50 |
| 80.2.2. |
peties sąnario kontraktūra: |
|
| 80.2.2.1. |
nedidelė T/0/L SI/0/SV A/0/P 0/0/130° 0/0/70° 130/0/0° |
80 |
| 80.2.2.2. |
vidutinė T/0/L SI/0/SV A/0/P 0/0/80° 0/0/40° 90/0/0° |
70 |
| 80.2.2.3. |
didelė T/0/L SI/0/SV A/0/P 0/0/20° 0/0/20° 40/0/0° |
60 |
|
|
Pastaba: Normali peties sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodu): T/0/L SI/0/SV A/0/P 40/0/170° 50/0/95° 180/0/40 |
|
| 80.3. |
Rankos netektis žasto srityje |
45 |
| 80.4. |
Rankos ir mentės (ar jos dalies) netektis |
40 |
| 80.5. |
Rankos netektis nuo peties po peties sąnario egzartikuliacijos |
40 |
| 80.6. |
Vienintelės rankos netektis |
10 |
| 80.7. |
Nesuaugęs žastikaulio lūžis (netikras sąnarys) – operaciniu būdu nekoreguojama (pateikti III lygio gydytojų ortopedų-traumatologų konsiliumo išvadą) |
50 |
| 80.8. |
Alkūnė: |
|
| 80.8.1. |
alkūnės sąnario kontraktūra: |
|
| 80.8.1.1. |
nedidelė T/0/L N/0/A 0/0/130° 0/0/70° |
90 |
| 80.8.1.2. |
vidutinė T/0/L N/0/A 0/0/100° 0/0/40° |
75 |
| 80.8.1.3. |
didelė T/0/L N/0/A 0/0/60° 0/0/20° |
65 |
|
|
Pastaba: Normali alkūnės sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodu): T/0/L N/0/A 10/0/150° 85/0/85° |
|
| 80.8.2. |
alkūnės sąnario nejudrumas (ankilozė) funkciškai nepatogioje padėtyje (už didelės kontraktūros judesių amplitudės ribų) |
55 |
| 80.8.3. |
nestabilus alkūnės sąnarys po alkūnės sąnario rezekcijos – operaciniu būdu nekoreguojama (pateikti III lygio gydytojų ortopedų-traumatologų konsiliumo išvadą) |
50 |
| 80.9. |
Rankos netektis nuo alkūnės sąnario (po alkūnės sąnario egzartikuliacijos) |
50 |
| 80.10. |
Dilbio bigė bet kurioje dalyje |
50 |
| 80.11. |
Nesuaugęs dilbio kaulų lūžis (netikras sąnarys) – operaciniu būdu nekoreguojama (pateikti III lygio gydytojų ortopedų-traumatologų konsiliumo išvadą): |
|
| 80.11.1. |
vieno dilbio kaulo |
70 |
| 80.11.2. |
abiejų dilbio kaulų |
55 |
| 80.12. |
Riešas: |
|
| 80.12.1. |
riešo sąnario kontraktūra: |
|
| 80.12.1.1. |
nedidelė T/0/L 20/0/40° |
90 |
| 80.12.1.2. |
vidutinė T/0/L 10/0/20° |
85 |
| 80.12.1.3. |
didelė T/0/L 0/0/10° |
75 |
|
|
Pastaba: Normali riešo sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodu): T/0/L 50/0/50° |
|
| 80.12.2. |
riešo sąnario nejudrumas (ankilozė) funkciškai nepatogioje padėtyje |
60 |
| 80.13. |
Nesuaugę riešo kaulo arba delnakaulių lūžiai (netikri sąnariai) |
85 |
| 80.14. |
Plaštakos netektis nuo riešo arba delnakaulių |
50 |
| 80.15. |
Plaštaka: |
|
| 80.15.1. |
pirmasis pirštas (nykštys): |
|
| 80.15.1.1. |
naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai, kai yra pakitimų |
95 |
| 80.15.1.2. |
bigė IP (tarppirštakauliniame) sąnaryje |
85 |
| 80.15.1.3. |
piršto bigė pamatinio pirštakaulio lygyje |
80 |
| 80.15.1.4. |
bigė MP (delniniame piršto) sąnaryje |
75 |
| 80.15.1.5. |
piršto netekimas kartu su delnakauliu ar jo dalimi |
70 |
| 80.15.2. |
vieno piršto vieno sąnario nejudrumas: |
|
| 80.15.2.1. |
lenkimo ankilozė |
90 |
| 80.15.2.2. |
tiesimo ankilozė |
85 |
| 80.15.3. |
dviejų vieno piršto sąnarių nejudrumas: |
|
| 80.15.3.1. |
lenkimo ankilozė |
85 |
| 80.15.3.2. |
tiesimo ankilozė |
80 |
| 80.15.4. |
MP (delninio piršto) + PIP (artimojo tarppirštakaulinio) + DIP (tolimojo tarppirštakaulinio) piršto sąnarių nejudrumas (ankilozė): |
|
| 80.15.4.1. |
lenkimo ankilozė |
80 |
| 80.15.4.2. |
tiesimo ankilozė |
75 |
| 80.15.5. |
piršto judesių sutrikimas: |
|
| 80.15.5.1. |
nedidelis |
90 |
| 80.15.5.2. |
vidutinis (pusinio lenkimo) |
85 |
| 80.15.5.3. |
didelis (tiesimo arba visiško lenkimo) |
80 |
| 80.15.6. |
antrasis pirštas (rodomasis): |
|
| 80.15.6.1. |
naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai, kai yra pakitimų, arba bigė galiniame pirštakaulyje |
95 |
| 80.15.6.2. |
piršto bigė vidurinio pirštakaulio lygyje |
90 |
| 80.15.6.3. |
piršto bigė pamatinio pirštakaulio lygyje |
85 |
| 80.15.6.4. |
piršto netektis |
80 |
| 80.15.6.5. |
piršto netektis kartu su delnakauliu ar jo dalimi |
75 |
| 80.15.6.6. |
vidutinė piršto kontraktūra arba distalinio piršto sąnario kontraktūra |
90 |
| 80.15.6.7. |
didelė lenkimo piršto kontraktūra, taip pat proksimalinio piršto sąnario arba delno ir piršto sąnario ankilozė |
85 |
| 80.15.6.8. |
piršto visiška lenkimo arba tiesimo kontraktūra, taip pat dviejų piršto sąnarių ankilozė |
80 |
| 80.15.7. |
Trečiasis (vidurinis), ketvirtasis (bevardis) arba penktasis (mažylis) pirštai: |
|
| 80.15.7.1. |
galinio pirštakaulio bigė |
95 |
| 80.15.7.2. |
bigė DIP arba PIP sąnario lygyje |
90 |
| 80.15.7.3. |
piršto netektis kartu su delnakauliu arba jo dalimi |
85 |
| 80.15.7.4. |
nedidelė piršto kontraktūra arba PIP sąnario ankilozė |
95 |
| 80.15.7.5. |
didelė lenkimo piršto kontraktūra arba PIP sąnario, arba MP sąnario ankilozė |
90 |
| 80.15.7.6. |
piršto visiška lenkimo arba tiesimo kontraktūra arba dviejų, taip pat DIP, PIP, MP piršto sąnarių ankilozė |
85 |
| 80.15.8. |
dviejų vienos rankos pirštų netektis: |
|
| 80.15.8.1. |
trečiojo ir ketvirtojo arba trečiojo ir penktojo (3 + 4), (3 + 5) |
80 |
| 80.15.8.2. |
antrojo ir trečiojo, antrojo ir ketvirtojo arba antrojo ir penktojo (2 + 3), (2 + 4), (2 + 5) |
75 |
| 80.15.8.3. |
pirmojo ir antrojo, pirmojo ir trečiojo, pirmojo ir ketvirtojo arba pirmojo ir penktojo (1 + 2), (1 + 3), (1 + 4), (1 +5) |
65 |
| 80.15.9. |
trijų vienos rankos pirštų netektis: |
|
| 80.15.9.1. |
trečiojo, ketvirtojo ir penktojo (3 + 4 + 5) |
70 |
| 80.15.9.2. |
antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (2 + 3 + 4), (2 + 3 + 5) |
65 |
| 80.15.9.3. |
pirmojo, antrojo ir trečiojo, ketvirtojo arba penktojo (1 + 2 + 3), (1 + 2 + 4), (1 + 2 + 5) arba pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1 + 3 + 4), (1 + 3 + 5) |
55 |
| 80.15.10. |
keturių vienos rankos pirštų netektis: |
|
| 80.15.10.1. |
pirmojo, antrojo, ketvirtojo, penktojo |
55 |
| 80.15.10.2. |
pirmojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo |
55 |
| 80.15.10.3. |
pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1 + 2 + 3 + 4), (1 + 2 + 3 + 5) |
50 |
| 80.15.11. |
visų vienos plaštakos pirštų netektis |
50 |
| 80.15.12. |
vienos plaštakos visų pirštų kontraktūros: |
|
| 80.15.12.1. |
nedidelės |
65 |
| 80.15.12.2. |
vidutinės – pusiau lenkimo |
60 |
| 80.15.12.3. |
didelės – pilnos lenkimo, taip pat pirštų sąnarių ankilozė |
55 |
| 80.15.12.4. |
didelės – tiesimo, taip pat pirštų sąnarių tiesimo ankilozė |
50 |
| 80.15.13. |
vienos plaštakos keturių pirštų kontraktūros: |
|
| 80.15.13.1. |
nedidelės |
65 |
| 80.15.13.2. |
vidutinės – pusiau lenkimo kontraktūra |
60 |
| 80.15.13.3. |
didelės – visiškos lenkimo kontraktūros, taip pat pirštų sąnarių ankilozė |
55 |
| 80.15.13.4. |
didelės – tiesimo, taip pat pirštų sąnarių tiesimo ankilozė |
50 |
| 80.16. |
Dubens funkcijos sutrikimas: |
|
| 80.16.1. |
nedidelis statikos sutrikimas: klubo sąnarių judesiai neriboti, bet skausmingi, viena koja sutrumpėjusi ne daugiau kaip 3 cm. Dubens organų funkcija nesutrikusi. Papildoma techninė priemonė reikalinga einant didesnius atstumus |
80 |
| 80.16.2. |
vidutinis statikos sutrikimas: koja sutrumpėjusi iki 5 cm. Riboti klubo sąnario judesiai (koksartrozė). Vaikštant nuolat naudojamos techninės pagalbos priemonės (ramentai, lazdelė) |
50 |
| 80.16.3. |
didelis statikos sutrikimas: atsistoja sunkiai arba negali, galimi dubens organų funkcijos sutrikimai. Klubo sąnario judesių apribojimas (koksartrozė). Koja sutrumpėjusi daugiau nei 5 cm. Pažeistas dubens žiedo vientisumas, esant neurologiniams sutrikimams ir jų nesant. Vaikštant būtinos techninės pagalbos priemonės (ramentai, lazdelė) |
40 |
| 80.17. |
Klubo sąnarys: |
|
| 80.17.1. |
klubo sąnario nejudrumas (ankilozė), tiesimo ankilozė |
55 |
| 80.17.2. |
lenkimo ankilozė funkciškai nepatogioje padėtyje – operaciniu būdu nekoreguojama (pateikti III lygio gydytojų ortopedų-traumatologų konsiliumo išvadą) |
40 |
| 80.17.3. |
klubo sąnario kontraktūra: |
|
| 80.17.3.1. |
nedidelė T/0/L SI/0/SV A/0/P 0/0/90° 30/0/20 15/0/10 arba judesio amplitudė 90° |
75 |
| 80.17.3.2. |
vidutinė T/0/L SI/0/SV A/0/P 0/0/60° 15/0/10° 10/0/5 arba judesio amplitudė 60° |
65 |
| 80.17.3.3. |
didelė T/0/L SI/0/SV A/0/P 0/0/45° 10/0/5° 5/0/0° arba judesio amplitudė 45° |
50 |
|
|
Pastaba: Normali klubo sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodu): T/0/L SI/0/SV A/0/P 10/0/130° 45/0/35 50/0/25 |
|
| 80.17.4. |
šlaunikaulio netikras sąnarys – operaciniu būdu nekoreguojamas (pateikti III lygio gydytojų ortopedų-traumatologų konsiliumo išvadą) |
50 |
| 80.17.5. |
šlaunies bigė |
40 |
| 80.17.6. |
kojos netektis nuo klubo sąnario dėl klubo sąnario egzartikuliacijos |
30 |
| 80.17.7. |
kojos netektis, kai iki traumos koja buvo vienintelė |
20 |
| 80.17.8. |
kojos funkcijos sutrikimas dėl šlaunies traumos (pagal klubų ir kelio sąnarių nurodytus vertinimo punktus neutralaus nulio metodu): |
|
| 80.17.8.1. |
nedideli klubo arba kelio sąnarių pakitimai |
75 |
| 80.17.8.2. |
vidutiniai pakitimai, vidutinės klubo ir kelio sąnarių kontraktūros |
65 |
| 80.17.8.3. |
dideli pakitimai, didelės klubo ir kelio sąnarių kontraktūros |
50 |
| 80.18. |
Kelis |
|
| 80.18.1. |
daugiakryptis nestabilus kelio sąnarys (dėl raiščių plyšimo) |
65 |
| 80.18.2. |
kelio sąnario ankilozė: |
|
| 80.18.2.1. |
tiesimo |
70 |
| 80.18.2.2. |
lenkimo (funkciškai nepatogioje padėtyje) |
50 |
| 80.18.3. |
kelio sąnario kontraktūra: |
|
| 80.18.3.1. |
nedidelė T/0/L 0/0/110° arba judesio amplitudė 110° |
80 |
| 80.18.3.2. |
vidutinė T/0/L 0/0/90° arba judesio amplitudė 90° |
70 |
| 80.18.3.3. |
didelė T/0/L 0/0/45° arba judesio amplitudė 45° |
60 |
|
|
Pastaba: Normali kelio sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodu): T/0/L 5/0/150° |
|
| 80.18.4. |
kojos netektis nuo kelio sąnario (dėl kelio sąnario egzartikuliacijos) |
50 |
| 80.18.5. |
blauzdos bigė |
50 |
| 80.18.6. |
vienintelės kojos netektis nuo blauzdos |
20 |
| 80.18.7. |
nesuaugęs blauzdos kaulų lūžis (netikras sąnarys): |
|
| 80.18.7.1. |
vieno kaulo |
60 |
| 80.18.7.2. |
abiejų kaulų |
55 |
|
|
Pastaba: Jei netikras sąnarys operaciniu būdu nekoreguojamas, pateikti III lygio gydytojų ortopedų-traumatologų konsiliumo išvadą |
|
| 80.19. |
Čiurnos sąnarys ir pėda: |
|
| 80.19.1. |
nestabilus čiurnos sąnarys |
60 |
| 80.19.2. |
Čiurnos sąnario ankilozė: |
|
| 80.19.2.1. |
fiziologinėje padėtyje |
80 |
| 80.19.2.2. |
funkciškai nepatogioje padėtyje |
50 |
| 80.19.3. |
pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi |
80 |
| 80.19.4. |
visų pėdos pirštų netekimas dėl padikaulių ir pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje |
75 |
| 80.19.5. |
pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje |
70 |
| 80.19.6. |
pėdos netektis nuo čiurnos dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija ties čiurnos kaulais (per Šoparo sąnarį) |
60 |
| 80.20. |
Pūlinės ligos (osteomielitas, kiti pūlingi procesai, fistulės): |
|
| 80.20.1. |
nedidelės (remisija > l metus) |
70 |
| 80.20.2. |
vidutinės (fistulės atsiveria 1–2 kartus per metus) |
60 |
| 80.20.3. |
didelės – fistulinis osteomielitas (sunkiai gydomas, fistulės funkcionuoja nuolat) |
50 |
| 81. |
Kaukolės defektai (lūžiai): |
|
| 81.1. |
be komplikacijų sugiję kaukolės lūžiai |
100 |
| 81.2. |
mažesni nepadengti kaukolės (ir didesni padengti) defektai |
90 |
| 81.3. |
kaukolės pažeidimai, kai yra žymūs kaulų defektai (įskaitant ir deformuojančius), bet nėra funkcinių sutrikimų (priskiriami visi didesni dėl traumų atsiradę kaukolės defektai, kai pažeista ir vidinė kaulų plokštė) |
65 |
XV SKYRIUS
KITŲ ORGANŲ LIGOS IR PAŽEIDIMAI
|
|
|
Proc. |
| 82. |
Nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atveju (pooperacinės būsenos (1 metai) ir kt.) bazinis darbingumas nustatomas įvertinus bendrą funkcinį sutrikimą: |
|
| 82.1. |
nežymus funkcinis sutrikimas (asmens veikla nesutrikusi) |
100 |
| 82.2. |
lengvas funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, reikia papildomų poilsio pertraukėlių, pirštų funkcijos pablogėjusios, bet gali rašyti; reikalinga dieta, turi reguliariai vartoti vaistus) |
80 |
| 82.3. |
vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, atlikti veiklos, kuriai reikia nuolatinio susitelkimo ir tikslumo, reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas sukelia negalavimų; nevartojant vaistų vieną parą gali pasunkėti funkciniai sutrikimai) |
55 |
| 82.4. |
sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik lengvus, labai ribotus veiksmus, kasdieniame gyvenime yra labai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos) |
40 |
| 82.5. |
ypač sunkaus pobūdžio funkcinis sutrikimas (asmuo savarankiškai sugeba patenkinti tik savo natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime yra visiškai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos) |
20 |
XVI SKYRIUS
ONKOLOGINĖS LIGOS
|
|
|
Proc. |
| 83. |
Bazinis darbingumas nustatomas įvertinus po taikyto gydymo* išliekantį bendrą funkcinį sutrikimą: |
|
| 83.1. |
liga neišplitusi**, po taikyto gydymo asmuo pasveiko, liekamųjų reiškinių nėra, asmens sveikatos būklė normali, nusiskundimų ir ligos požymių nėra, prognozė gera, gali tęsti įprastą darbą, veikla be apribojimų |
100 |
| 83.2. |
liga neišplitusi arba išplitusi***, yra lengvų ligos liekamųjų reiškinių, lengvas funkcijos sutrikimas |
80 |
| 83.3. |
liga neišplitusi arba išplitusi, vidutinį funkcinį sutrikimą sukėlė ligos liekamieji reiškiniai, po taikyto operacinio ir (ar) spindulinio, ir (ar) chemoterapinio gydymo būdingi hematologiniai ir (ar) nehematologiniai reiškiniai (po gydymo pasireiškia 2–3 ligos pasekmės): lėtinis skausmas, depresija, nuovargis, pykinimas ir vėmimas ir (ar) viduriavimas, šlapinimosi sutrikimai, svorio kritimas, infekcijos, limfotakos sutrikimai, osteoporozė ir kt. |
50 |
| 83.4. |
liga neišplitusi arba išplitusi, vidutinį funkcinį sutrikimą sukėlė ligos liekamieji reiškiniai, po taikyto operacinio ir (ar) spindulinio, ir (ar) chemoterapinio gydymo atsiranda hematologinių ir (ar) nehematologinių, ir (ar) neurologinių reiškinių (po gydymo pasireiškia 4 ir daugiau ligos pasekmės): lėtinis skausmas, depresija, nuovargis, pykinimas, vėmimas ir (ar) viduriavimas, šlapinimosi sutrikimai, svorio kritimas, infekcijos, limfotakos sutrikimai, osteoporozė ir kt., tęsiama nepageidaujamų reiškinių korekcija |
35 |
| 83.5. |
liga išplitusi (atokios metastazės), yra liekamųjų reiškinių, didelis funkcijos sutrikimas (reikalinga pagalba kasdienėje veikloje gyvybinėms veiklos funkcijoms – judėjimo, asmens higienos, valgymo ir gėrimo, saugios aplinkos, bendravimo – palaikyti) |
25 |
| 83.6. |
liga išplitusi ir (ar) progresuojanti, yra liekamųjų reiškinių, didelis funkcijos sutrikimas (kasdienėje veikloje gyvybinėms veiklos funkcijoms: judėjimo, asmens higienos, valgymo ir gėrimo, saugios aplinkos, bendravimo, reikalinga didelė pagalba), taikoma paliatyvioji pagalba**** |
10 |
| 83.7. |
liga išplitusi ir (ar) progresuojanti, yra liekamųjų reiškinių, ypač sunkus funkcijos sutrikimas, gyvenimo kokybei pagerinti taikoma paliatyvioji pagalba, asmuo visiškai priklausomas nuo kitų asmenų |
5
|
|
|
* Specializuotą onkologinę pagalbą teikiančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje teikiamos gydytojo onkologo chemoterapeuto ir (ar) gydytojo onkologo radioterapeuto paslaugos, dirbanti daugiadalykė gydytojų specialistų komanda parenka asmens gydymo taktiką. Diagnozė turi būti nustatyta pagal galiojančią TNM (T – naviko dydis ir gretimų organų pažeidimas, N – išplitimas limfmazgiuose, M – metastazės) sistemą. ** Neišplitusi onkologinė liga – įvertinus diagnozę pagal TNM sistemą ir (ar) I, II ligos stadijos. *** Išplitusi onkologinė liga – įvertinus diagnozę pagal TNM sistemą, nustatyta metastazių ir (ar) III, IV ligos stadijos. **** Paliatyvioji pagalba – asmens, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, užkertančios kelią kančioms ar jas lengvinančios, padedančios spręsti kitas fizines, psichosocialines ir dvasines problemas (vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymu V-14) |
|
_________________________________
Priedo pakeitimai:
Nr. A1-168/V-499, 2005-06-16, Žin., 2005, Nr. 77-2802 (2005-06-21), i. k. 1052230ISAK68/V-499
Nr. A1-551/V-1149, 2011-12-27, Žin., 2012, Nr. 2-61 (2012-01-05), i. k. 1112230ISAK1/V-1149
Nr. A1-1/V-2, 2019-01-02, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00042
Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo
2 priedas
(Klausimyno forma)
NEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS
ASMENS VEIKLOS IR GEBĖJIMŲ DALYVAUTI KLAUSIMYNAS
________________
(data)
______________________________________________________________________________
(asmens vardas ir pavardė)
______________________________________________________________________________
(asmens (atstovo) tėvų, globėjo (rūpintojo) ar jo įgalioto atstovo vardas ir pavardė)
______________________________________________________________________________
(Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojo, atlikusio vertinimą ir užpildžiusio klausimyną, vardas ir pavardė)
Su darbingumo lygio vertinimo tvarka esu supažindintas, asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno (toliau – klausimynas) reikšmė, vertinant darbingumo lygį, man yra žinoma.
Asmuo (jo atstovas) _______________ ____________________________
______________ (parašas) (vardas ir pavardė)
(data)
Pirma klausimyno dalis pildoma remiantis darbingumo lygiui nustatyti pateiktais dokumentais ir informacija.
Pildant klausimyną reikia pažymėti (apibraukti) atitinkamą balą ir įrašyti bendrą surinktų balų skaičių.
| 1. Profesinė, darbo veikla bei aplinkos prieinamumas |
Balai |
|
| 1.1. Amžius |
55 metai ir daugiau |
3 |
| 45–54 metai |
2 |
|
| 35–44 metai |
1 |
|
| Iki 35 metų |
0 |
|
|
1.2. Profesinė kvalifikacija |
Neturi profesinės kvalifikacijos arba negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos |
4 |
| Reikalinga profesinė reabilitacija |
3 |
|
| Neturi profesinės kvalifikacijos arba negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus |
2 |
|
| Profesinė kvalifikacija atkurta arba įgyta nauja profesinė kvalifikacija profesinės reabilitacijos programos metu |
1 |
|
| Turi profesinę kvalifikaciją ir gali ją panaudoti |
0 |
|
|
1.3. Darbo patirtis ir darbo įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje |
Neturi darbo patirties ar darbo įgūdžių, negali panaudoti turimų ir negali jų įgyti |
3 |
| Prarado darbo patirtį ir darbo įgūdžius, nes turi ilgesnę kaip 3 metų darbo pertrauką |
2 |
|
| Neturi darbo patirties ir darbo įgūdžių, bet gali juos įgyti |
1 |
|
| Turi darbo patirties ir darbo įgūdžių, gali juos panaudoti |
0 |
|
|
1.4. Fizinės, darbo ir informacinės aplinkos pritaikymas |
Būtinas sudėtingas ir fizinės, ir darbo, ir informacinės aplinkos pritaikymas ir (ar) ar asmeninio asistento pagalba darbo vietoje |
3 |
| Būtinas sudėtingas darbo aplinkos pritaikymas ar asmeninio asistento pagalba darbo vietoje |
2 |
|
| Būtinas nesudėtingas fizinės ar darbo, ar informacinės aplinkos pritaikymas |
1 |
|
| Fizinės, darbo ir informacinės aplinkos pritaikymas nebūtinas |
0 |
|
| Profesinės, darbo veiklos bei aplinkos prieinamumo įvertinimas |
|
|
Antroje klausimyno dalyje pateikti klausimai, susiję su kasdiene asmens veikla. Pildant klausimyną reikia pažymėti (apibraukti), kokios pagalbos asmeniui reikia.
| 2. Veikla ir gebėjimas dalyvauti |
Vertinimo kriterijai (balais)
|
|||||
| 0
|
1
|
2
|
3
|
4
|
||
| 2.1. Mobilumas (judėjimas)
|
||||||
| 2.1.1. Atsisėdimas, sėdėjimas, persi-kėlimas į kitą padėtį |
Atsisėda, sėdi, persėda saugiai (nekeldamas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), suvokdamas veiksmų prasmę |
Atsisėda, persėda savarankiškai, kartais reikia pagalbinių priemonių (aukštesnė kėdė, lazda, ramentai ir kt.), kartais reikia kito asmens pagalbos, paraginimo |
Naudodamasis pa-galbinėmis prie-monėmis (aukštesne kėde, lazda, ramentais ir kt.), atsisėda, sėdi, savarankiškai persėda. Kartais reikalinga minimali kontaktinė pagalba atliekant veiksmą, kartais – paraginimo ar kito asmens priežiūros sudarant sąlygas veiksmui atlikti (pvz., pakišti po sėdmenimis slidžią lentą, pakelti ar nuleisti kojų atramą) |
Asmuo pats sa-varankiškai ir saugiai veiksmų neatlieka (gali kelti grėsmę sau ir (ar) aplinkiniams, tačiau, naudodamasis pa-galbinėmis priemonėmis ir padedamas kito asmens, gali atsisėsti, sėdėti, pakeisti padėtį |
Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo pats veiksmų neatlieka |
|
| Atsisėdimo, sėdė-jimo, persikėlimo į kitą padėtį įvertinimas balais |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| 2.1.2. Atsistojimas ir stovėjimas |
Atsistoja ir stovi ilgiau nei 30 minučių saugiai (nekeldamas grėsmės sau ir (ar) aplin-kiniams), suvo-kdamas veiksmų prasmę |
Atsistoja ir stovi savarankiškai ilgiau nei 30 minučių, kartais reikia pagalbinių priemonių (lazdos, ramentų ir kt.), kartais reikia kito asmens pagalbos, paraginimo ar priežiūros
|
Naudodamasis pa-galbinėmis prie-monėmis (aukštesne kėde, lazda, ramentais ir kt.), atsistoja ir stovi savarankiškai iki 30 minučių. Kartais reikalinga minimali kontaktinė pagalba atliekant veiksmą (kaip atrama), kartais – paraginimo ar kito žmogaus priežiūros sudarant sąlygas veiksmui atlikti (pvz., pakišti po sėdmenimis slidžią lentą, pakelti ar nuleisti kojų atramą) |
Reikalingos pagalbinės priemonės (aukštesnė kėdė, lazda, ramentai ir kt.) ir kitų asmenų pagalba, nes asmuo pats savarankiškai ir saugiai veiksmų neatlieka |
Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo pats veiksmų neatlieka |
|
| Atsistojimo ir stovėjimo įverti-nimas balais |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| 2.1.3. Ėjimas
|
Visiškai sava-rankiškas, eina ne mažiau kaip 200 metrų be poilsio. Nesinaudoja pagalbinėmis priemonėmis, vaikšto saugiai įveikdamas įvairius paviršius Veiksmus atlieka saugiai (nekel-damas grėsmės sau ir (ar) aplin-kiniams), suvokdamas veiksmų prasmę |
Asmuo savarankiškas – eina ne mažiau kaip 200 metrų be poilsio, prireikus gali pasinaudoti pagal-binėmis priemonėmis (lazda, ramentais, vaikštyne ir kt.). Veiksmas trunka ilgiau arba eisena nėra saugi, kartais reikalinga kito žmogaus priežiūra, žodinė korekcija, kliūtis įveikia saugiai |
Negali nueiti daugiau kaip 200 metrų be poilsio, naudojasi pagalbinėmis prie-monėmis (lazda, ramentais, vaikštyne ir kt.). Minimali kon-taktinė pagalba (pri-laikymas praradus pusiausvyrą ar pagalba sukantis ir keičiant judėjimo kryptį ar įveikiant slenkstį) |
Negali nueiti daugiau kaip 200 metrų be poilsio. Visada rei-kalingos pagalbinės priemonės (lazda, ramentai, vaikštynė ir kt.) ir kito asmens pagalba (prilaikymas praradus pusiausvyrą ar pagalba sukantis ir keičiant judėjimo kryptį ar įveikiant slenkstį). Užtenka vieno žmogaus pagalbos |
Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo pats veiksmų neatlieka |
|
| Ėjimo įvertinimas balais |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| 2.1.4. Naudojimasis viešuoju ir privačiu transportu |
Naudojasi vie-šuoju ir privačiu transportu sava-rankiškai ir saugiai (nekel-damas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), su-vokdamas veiks-mų prasmę |
Naudojasi viešuoju ir privačiu transportu savarankiškai ir saugiai, kartais reikalingos pagalbinės priemonės (turėklai, ramentai, lazdos ir kt.), kartais reikia kito asmens pagalbos (suteikti informaciją, paraginti ir kt.) |
Viešuoju ir privačiu transportu gali naudotis tik padedamas kito asmens, visada reikalingos pagalbinės priemonės (turėklai, ramentai, lazdos ir kt.). Pagalbinės priemonės suteikia galimybę naudotis neįgaliesiems pritaikytu viešuoju ir privačiu transportu, esant pritaikytai susisiekimo infrastruk-tūrai |
Gali naudotis tik neįgaliųjų poreikiams pritaikytu viešuoju ir privačiu transportu, esant pritaikytai susisiekimo infrastruktūrai. Visada naudojasi pagalbinėmis priemonėmis (turėklais, ramentais, lazdomis ir kt.) |
Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba. Gali naudotis tik specialiuoju transportu (greitosios pagalbos, ar kitu specialiai neįgaliesiems vežti pritaikytu transportu) |
|
| Naudojimosi vie-šuoju ir privačiu transportu įverti-nimas balais |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| 2.1.5. Daiktų paėmimas ir per-kėlimas |
Daiktus, leng-vesnius nei 3 kilogramai, paima, pakelia ir perkelia sava-rankiškai ir saugiai (nekel-damas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), su-vokdamas veiks-mų prasmę |
Daiktus, lengvesnius nei 3 kilogramai, paima, pakelia ir perkelia savarankiškai, kartais reikalingos pagalbinės priemonės (lazda, ramentai ir kt.) ar kito asmens pagalba, veiksmas atliekamas lėčiau, svorį paskirstant abiems rankoms |
Daiktams, leng-vesniems nei 3 kilogramai, paimti, pakelti ir perkelti nuolat naudoja pagalbines priemones (lazdą, ramentus ir kt.), galimas vienos rankos ribo-tumas, pusiausvyros sutrikimas, kartais reikalinga kito asmens pagalba (paduodant, prilaikant, paraginant ir kt.) |
Negali paimti, pakelti ir perkelti 3 kilogramų svorių. Veiksmui atlikti visada reikalingos pagalbinės priemonės (lazda, ramentai ir kt.) ir kito asmens pagalba (paduodant, palaikant, paraginant ir kt.) |
Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo sava-rankiškai veiksmų neatlieka |
|
| Daiktų paėmimo ir perkėlimo įverti-nimas balais |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| 2.1.6. Lipimas laiptais
|
Visiškai sa-varankiškas – lipa laiptais aukštyn ir žemyn į antrą aukštą be jokių papildomų prie-monių, nesi-laikydamas. Veiksmus atlieka saugiai (nekel-damas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), suvokdamas veiksmų prasmę |
Beveik savarankiškas – lipa laiptais aukštyn ir žemyn į antrą aukštą, tačiau reikalingas turėklas, lazda ar kitokia atramos priemonė |
Negali be poilsio užlipti į antrą aukštą, reikalingos pagalbinės priemonės (atrama, turėklas, lazda ir kt.). Reikalinga minimali kontaktinė pagalba prilaikant, stabilizuojant pusiausvyrą |
Negali užlipti į antrą aukštą, visada reikalingos pagalbinės priemonės, užtenka vieno žmogaus kontak-tinės pagalbos |
Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba ir pagalbinės priemonės, nes asmuo pats veiksmų neatlieka |
|
| Lipimo laiptais įvertinimas balais |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| Pagalbos mobilumui didinti poreikio įver-tinimas |
Ar techninės pagalbos priemonės padidintų mobilumo galimybes? (pažymėkite Q): TAIP NE Ar kito asmens pagalba padidintų mobilumo galimybes? TAIP NE Ar gyvenamosios aplinkos pritaikymas padidintų mobilumo galimybes? TAIP NE Ar socialinės reabilitacijos paslaugos padidintų mobilumo galimybes? TAIP NE |
|||||
| 2.2. Žinių taikymas
|
||||||
| 2.2.1. Susikaupimas |
Nesunku susikaupti veiklai (ne trumpesnei nei 10 minučių) |
Asmuo susikaupia veiklai, koncentruoja dėmesį, bet ne ilgiau nei 10 minučių, kartais reikalingos pagalbinės priemonės (užrašai, elektroniniai primi-nimai), kito asmens paraginimas, ar priminimas |
Asmuo susikaupia veiklai tik po priminimo ir (ar) kito asmens žodinio paraginimo |
Net ir trumpalaikiam susikaupimui (iki 10 minučių) reikalinga nuolatinė išorinė motyvacija, lengvai atitraukiamas nuo užduoties. Reikalingi nuolatiniai priminimai, paraginimai ir kt. |
Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes nesusikaupia net ir trumpalaikei užduočiai |
|
| Susikaupimo įvertinimas balais |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| 2.2.2. Atmintis |
Geba įsiminti informaciją iš įvairių sričių, gali ją susieti su kita |
Geba įsiminti infor-maciją iš įvairių sričių, kartais reikia pagalbinių priemonių (užrašų, priminimų), gali pa-miršti informacijos, kurios ilgai nenaudojo, detales |
Prisimena, kas yra svarbu jam, ar jo šeimos nariams tik nau-dodamasis pagalbi-nėmis priemonėmis (užrašais, priminimais) ar su kito asmens pagalba (priminimu, paraginimu) |
Pats neprisimena, kas yra svarbu jam ar jo šeimos nariams būtiniausioje kasdienėje veikloje. Pagalbines priemones naudoja nuolat, rei-kalingas kito asmens nuolatinis žodinis priminimas (raginimas pradėti, tęsti ir užbaigti veiklą), būtina veiksmų eigos kontrolė |
Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo visiškai praradęs atminties funkcijas |
|
| Atminties įvertinimas balais |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| 2.2.3. Orientacija aplinkoje ir laike |
Orientuojasi laike ir aplinkoje sava-rankiškai. Veiks-mus atlieka sau-giai (nekeldamas grėsmės sau ir (ar) aplinki-niams), suvok-damas veiksmų prasmę |
Orientuojasi aplinkoje savarankiškai, kartais gali būti reikalinga kito asmens pagalba (pa-aiškinimas, nurodymas, priminimas) |
Be pagalbinių prie-monių (aklųjų lazdelė, komunikacijos prie-monės, kalbantys laikrodžiai, skambučiai ir kt.) aplinkoje ir laike orientuojasi sunkiai, kartais reikalinga ir kito asmens pagalba (gestų kalbos vertėjas, vedlys ir kt.) |
Nesiorientuoja aplinkoje ir laike, nekontroliuoja savo emocijų ir elgesio (nuo agresijos iki visiškos apatijos), ne-įvertina savo galimybių, visada reikalingos pa-galbinės priemonės (aklųjų lazdelė, ko-munikacijos priemonės, kalbantys laikrodžiai, skambučiai ir kt.) ir kito asmens pagalba |
Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo visiškai nesupranta supančios aplinkos, nesiorientuoja laike
|
|
| Orientacijos ap-linkoje ir laike įvertinimas balais |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| 2.2.4. Regimosios informacijos su-pratimas |
Supranta regimąją informaciją, geba skaityti rašytinį tekstą |
Supranta regimąją in-formaciją, geba skaityti rašytinį tekstą, kartais reikalingos pagalbinės priemonės (didinamieji stiklai, kontaktiniai lęšiai ir kt.) ar kito as-mens pagalba (pa-aiškinti informaciją) |
Supranta regimąją in-formaciją, geba skaityti rašytinį tekstą tik naudodamasis pagalbinėmis priemonėmis (didinamaisiais stiklais ir kt.), kartais reikalinga kito asmens pagalba |
Iš dalies supranta regimąją informaciją, rašytinio teksto neskaito. Visada naudojasi pa-galbinėmis priemonėmis (didinamaisiais stiklais, kontaktiniais lęšiais ir kt.) ir kito asmens pagalba |
Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo įprastinės regimosios informacijos visiškai nesupranta arba jos visiškai nemato |
|
| Regimosios infor-macijos supratimo įvertinimas balais |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| 2.2.5. Girdimosios informacijos su-pratimas |
Supranta girdi-mąją informaciją, geba suprantamai kalbėti sudė-tingais sakiniais |
Supranta girdimąją informaciją, geba suprantamai kalbėti, kartais reikalingos pagalbinės priemonės ar kito asmens pagalba (paaiškinti informaciją) |
Supranta tik paprastai išreikštą sakytinę kalbą, reaguoja lėčiau. Visada reikalingos pagalbinės priemonės (klausos aparatai ir kt.), kuriomis naudodamasis geba girdėti ir kalbėti trumpais sakiniais, kartais reikalinga kito asmens pagalba (gestų kalbos vertėjas) |
Girdimosios infor-macijos nesupranta (nors ją girdi). Supranta iš lūpų tik atskirus žodžius, garsus, taria atskirus žodžius taip, kad juos sunku suprasti, ko-munikuoja gestų kalba. Visada naudojasi pa-galbinėmis priemonėmis, reikalinga kito asmens pagalba (versti iš ir į gestų kalbą, kontaktinė pagalba, paprastai išreikšta sakytinė kalba, mimika) |
Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba ir pagalbinės priemonės, nes asmuo įprastinės girdimosios informa-cijos visiškai nesu-pranta arba jos visiškai negirdi |
|
| Girdimosios infor-macijos supratimo įvertinimas balais |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| 2.2.6. Rašymas ir skaičiavimas |
Geba informaciją savarankiškai perteikti raštu |
Geba savarankiškai rašyti tekstą, skaičiuoti, tačiau tai trunka ilgiau nei įprastai. Kartais reikalingos pagalbinės priemonės (pritaikyta rašymo priemonė, informacinės technolo-gijos ir kt.) |
Geba rašyti tik labai trumpą bei paprastą tekstą ir skaičiuoti. Reikalingos pagalbinės priemonės ir kartais kito asmens pagalba |
Asmuo negali sava-rankiškai rašyti ir skaičiuoti. Visada rei-kalingos pagalbinės prie-monės ir kito asmens pagalba |
Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo negeba nei rašyti, nei skaičiuoti |
|
| Rašymo ir skai-čiavimo įverti-nimas balais |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| Pagalbos taikant žinias poreikio įvertinimas |
Ar techninės pagalbos priemonės padidintų žinių taikymo galimybes? (pažymėkite Q): TAIP NE Ar kito asmens pagalba padidintų žinių taikymo galimybes? TAIP NE
|
|||||
| 2.3. Bendravimas
|
||||||
| 2.3.1. Bendravimas su nepažįstamais asmenimis |
Neturi sunkumų bendraudamas su nepažįstamais asmenimis |
Bendrauja su nepa-žįstamais asmenimis nenoriai, gali turėti nežymių kalbos ir (ar) suvokimo sutrikimų. Kartais reikalinga kito asmens pagalba (paskatinimas, moty-vavimas ir kt.) |
Bendrauja su nepažįs-tamais asmenimis ri-botai, vengia ar negali palaikyti socialinių kontaktų. Visada rei-kalingos pagalbinės priemonės (infor-macinės technologijos, užrašai, komunikavimo ir kt.), kartais reikalinga kito asmens pagalba |
Bendrauti nesugeba (dėl fizinės, protinės ar psichinės būklės), be didelės kitų pagalbos jam gresia socialinė atskirtis. Visada reikalingos pa-galbinės priemonės (informacinės techno-logijos, užrašai, komuni-kavimo ir kt.) ir kito asmens pagalba |
Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo visiškai nebendrauja. Bendravimas neįmanomas net ir padedant kitiems asmenims |
|
| Bendravimo su nepažįstamais as-menimis įverti-nimas balais |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| 2.3.2. Bendravimas su artimais asmeni-mis |
Neturi sunkumų bendraudamas su artimais asme-nimis |
Bendrauja su artimais asmenimis nenoriai, gali turėti nežymių kalbos ir (ar) suvokimo sutrikimų. Kartais reikalinga kito asmens pagalba (paskatinimas, motyvavimas ir kt.) |
Bendrauja su artimais asmenimis ribotai, vengia ar negali palaikyti socialinių kontaktų, reikalingos pagalbinės priemonės (informacinės techno-logijos, užrašai, komunikavimo prie-monės ir kt.), kartais reikalinga kito asmens pagalba (iniciatyva, paraginimas, mo-tyvavimas, paskatinimas ir kt.) |
Bendraujant reikalingos pagalbinės priemonės (informacinės techno-logijos, užrašai, komu-nikavimo priemonės ir kt.) ir kito asmens pagalba, nes asmuo nesugeba bendrauti (dėl fizinės, protinės ar psichinės būklės), be didelės kitų asmenų pagalbos jam gresia socialinė atskirtis |
Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo visiškai nebendrauja. Bendra-vimas neįmanomas net ir padedant kitiems asmenims |
|
| Bendravimo su artimais asmenimis įvertinimas balais |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| 2.3.3. Kalbėjimas (pranešimų kūrimas bendraujant) ir (ar) kalbos suvokimas (pranešimų priėmi-mas bendraujant) |
Mintis reiškia sklandžiai, su-vokia situaciją, geba išreikšti sa-vo poreikius ir (ar) supranta sa-kytinę kalbą ir atitinkamai rea-guoja į pasakytą pranešimą |
Kalba nesklandžiai, atskirais žodžiais, pasitelkdamas gestus bei mimiką, arba raštu sugeba išreikšti savo poreikius ir (ar) supranta sakytinę kalbą |
Nekalba, tačiau gestais bei kitais ženklais arba raštu sugeba išreikšti savo poreikius ir (ar) supranta paprastai išreikštą sakytinę kalbą, bet reaguoja tik tam tikra mimika arba sunkiai suprantamais gestais |
Nekalba ir tik tam tikrais, ne visiems suprantamais ženklais sugeba išreikšti ele-mentariausius, būti-niausius poreikius ir (ar) supranta tik papras-čiausius nurodymus ar klausimus, bet į juos nereaguoja |
Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba ir pagalbinės priemonės, nes asmuo nekalba ir gestais bei kitais ženklais nesugeba išreikšti savo poreikių ir (ar) visiškai nesupranta net paprasčiausių nu-rodymų ar klausimų, gestų, mimikos pra-nešimų ir nereaguoja į juos |
|
| Kalbėjimo ir (ar) kalbos suvokimo įvertinimas balais |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| Pagalbos poreikio, didinančio bendra-vimo galimybes, įvertinimas |
Ar techninės pagalbos priemonės padidintų bendravimo galimybes? (pažymėkite Q): TAIP NE Ar kito asmens pagalba padidintų bendravimo galimybes? TAIP NE Ar pagalba priimant sprendimus padidintų bendravimo galimybes? TAIP NE Ar socialinės reabilitacijos paslaugos padidintų bendravimo galimybes? TAIP NE
|
|||||
| 2.4. Savarankiškumas
|
||||||
| 2.4.1. Prausimasis ir maudymasis |
Gali pats sava-rankiškai ir saugiai pasirūpinti asmenine higiena (nusiprausti, išsi-maudyti, pri-žiūrėti atskiras kūno dalis |
Asmuo savarankiškai prausiasi, maudosi, nusišluosto, reikalinga pritaikyta aplinka ir (ar) protezai / ortezai, gali prireikti žodinės pagalbos (paraginti, nusakyti veiksmus) ir (ar) paruošti vonią bei prausimosi reikmenis (išvalyti, prileisti vonią vandens) |
Reikalinga minimali kontaktinė pagalba (pvz., nutrinti plaušine kūno dalis ir paduoti priemones (gali prireikti pagalbos nusišluostant nugarą, kojas, pažeistą kūno dalį)
|
Asmeniui prausiantis, maudantis, nusišluostant reikalinga didesnė nei vidutinė kontaktinė pagalba |
Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba ir pagalbinės priemonės, nes asmuo sava-rankiškai nesiprausia ir nesimaudo
|
|
| Prausimosi ir maudymosi įverti-nimas balais |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| 2.4.2. Rengimasis |
Asmuo sava-rankiškai apsi-rengia, nusi-rengia, apsiauna ir nusiauna, pasi-renka tinkamą aprangą ir atlieka tai saugiai (nekel-damas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), su-vokdamas veiks-mų prasmę
|
Asmuo savarankiškai apsirengia, nusirengia, apsiauna ir nusiauna, pasirenka tinkamą aprangą, tik užtrunka ilgiau negu sveikas, asmuo nėra pakankamai saugus arba naudojasi protezais / ortezais, gali būti reikalinga žodinė pagalba (raginimas, patarimai) ir (ar) paruošimas (uždėti protezus, įtvarus ar apsirengti, nusirengti drabužius |
Reikalinga minimali kontaktinė pagalba (pvz.: pradedant apsirengti ar susitvarkyti su smulkiais aprangos elementais (sagomis, segtukais, sagtimis, raišteliais) ar kartais patarti dėl tinkamos aprangos, nusakyti rengimosi veiksmus ir (ar) raginti rengtis. Visada reikalingos pagalbinės priemonės (ortezai, protezai ir kt.) |
Asmeniui reikalinga didesnė nei vidutinė kontaktinė pagalba apsirengiant, nusi-rengiant, apsiaunant, nusiaunant, tinkamos ap-rangos pats nepasirenka. Visada reikalingos pagalbinės priemonės (ortezai, protezai ir kt.) ir kito asmens pagalba
|
Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo sa-varankiškai veiksmo neatlieka
|
|
| Rengimosi įverti-nimas balais |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| 2.4.3. Valgymas |
Asmuo maitinasi savarankiškai, veiksmus atlieka saugiai (nekel-damas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), su-vokdamas veiks-mų prasmę |
Asmuo maitinasi savarankiškai, veiksmus atlieka saugiai (nekeldamas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), suvokdamas veiksmų prasmę. Visus veiksmus atlieka lėčiau nei įprastai
|
Asmuo maitinasi savarankiškai, gali būti reikalinga minimali ar vidutinė kito asmens žodinė pagalba (ragi-nimas, patarimai) ir (ar) paruošimas (pvz.: įdėti maisto, užtepti ant duonos sviesto, įpilti gėrimo) ir (ar) minimali kontaktinė pagalba (pvz.: paduoti įrankį, įsidėti maisto gabaliuką į šaukštą ar užsmeigti ant šakutės ir pan.) |
Asmeniui maitinantis reikalinga didesnė nei vidutinė kito asmens žodinė ir kontaktinė pagalba atliekant veiksmą ir (ar) nuolatinė veiksmų priežiūra, kai asmuo savarankiškai atlieka veiksmą, tačiau nesupranta jo esmės (pvz., gali pradėti valgyti ne maisto produktus, taip sukeldamas pavojų savo sveikatai)
|
Reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, nes asmuo sa-varankiškai veiksmo neatlieka |
|
| Valgymo įverti-nimas balais |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| 2.4.4. Naudojimasis tualetu |
Asmuo savarankiškai naudojasi tualetu ir atlieka tai saugiai (nekeldamas grėsmės sau ir (ar) aplin-kiniams), suvok-damas veiksmų prasmę |
Asmuo savarankiškai naudojasi tualetu ir atlieka tai saugiai (nekeldamas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), suvokdamas veiksmų prasmę. Kartais reikalingos pagalbinės priemonės (lazda, ramentai, vaikštynė ir kt.) ir kito asmens pagalba |
Asmuo savarankiškai geba pasinaudoti tualetu, reikalingos pagalbinės priemonės (lazda, ramentai, vaikštynė, klozeto paaukštinimas, speciali kėdė ir kt.), gali būti reikalinga žodinė pagalba (raginimas, veiksmų nusakymas) ir (ar) minimali ar vidutinė kito asmens kontaktinė pagalba (pvz.: prilaikyti, padėti apsirengti ar nusirengti) |
Asmeniui naudojantis tualetu reikalinga didesnė nei vidutinė kito asmens kontaktinė pagalba, kai asmuo savarankiškai nesuvokia (nevaldo) proceso, tačiau gali pasirūpinti tualeto reikalais, kitam asmeniui kontroliuojant procesą. Visada reikalingos pagalbinės priemonės (lazda, ramentai, vaikš-tynė, klozeto paaukšti-nimas, speciali kėdė ir kt.) |
Asmeniui būtina nuolatinė kito asmens kontaktinė pagalba atliekant veiksmą, nes pats nesuvokia ar nevaldo šlapinimosi ir (ar) tuštinimosi veiksmų ir yra priklausomas nuo kito asmens pagalbos |
|
| Naudojimosi tuale-tu įvertinimas ba-lais |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| 2.4.5. Rūpinimasis savo sveikata |
Asmuo veiklas, susijusias su sveikatos prie-žiūra (lankymasis pas gydytojus, gydytojų nuro-dymų vykdymas, vaistų vartojimas ir kt.), atlieka savarankiškai ir prasmingai |
Asmuo veiklas, susi-jusias su sveikatos priežiūra (lankymasis pas gydytojus, gydytojų nurodymų vykdymas, vaistų vartojimas ir kt.), atlieka savarankiškai ir prasmingai. Supranta, kad reikia gerti vaistus, ir juos geria. Sugeba atsirinkti būtinus vaistus, žino, kada, kokius vaistus ir kokiomis dozėmis vartoti, ir nepamiršta jų išgerti. Kartais rei-kalinga kito asmens pagalba (priminimas, paraginimas). Veiksmus atlieka saugiai (nekel-damas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), suvokdamas veiksmų prasmę |
Kitam asmeniui pri-minus, asmuo be kito ar su minimalia kito asmens pagalba sugeba atsirinkti vaistus, jų kiekį, kuriuos reikia išgerti, ir išgeria pats, lankosi pas gydytojus, vykdo gydytojų nurodymus
|
Reikalinga kito asmens pagalba, nes asmuo nesuvokia, kad reikia gerti vaistus (gali tam priešintis), ir (ar) nesugeba atsirinkti vaistų, nesupranta, kokiomis dozėmis gerti ir kada. Nesupranta, kada reikia lankytis pas gydytojus ar vykdyti gydytojų nurodymus |
Asmeniui reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba, nes pats nesuvokia, kad reikia gerti vaistus, ir (ar) to nesugeba. Nesupranta, kad reikia lankytis pas gydytojus ir vykdyti gydytojų nurodymus. Asmuo priklausomas nuo kito asmens veiks-mų. Vaistai leidžiami ir (ar) paduodami per zondą ir (ar) turi būti sugirdyti |
|
| Rūpinimosi savo sveikata įverti-nimas balais |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| Pagalbos poreikio didinančio asmens savarankiškumą įvertinimas |
Ar techninės pagalbos priemonės padidintų savarankiškumo galimybes? (pažymėkite Q): TAIP NE Ar kito asmens pagalba padidintų savarankiškumo galimybes? TAIP NE Ar gyvenamosios aplinkos pritaikymas padidintų savarankiškumo galimybes? TAIP NE Ar socialinės reabilitacijos paslaugos padidintų savarankiškumo galimybes? TAIP NE Ar pagalba priimant sprendimus padidintų asmens savarankiškumo galimybes? TAIP NE Ar socialinės reabilitacijos paslaugos padidintų asmens savarankiškumą? TAIP NE |
|||||
| 2.5. Kasdienė veikla
|
||||||
| 2.5.1. Maisto ruošimas |
Maistą pasiruošti gali savarankiškai ir saugiai (nekel-damas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams) |
Maistą pasiruošti gali savarankiškai ir saugiai (nekeldamas grėsmės sau ir (ar) aplin-kiniams), tačiau kartais reikalingos pagalbinės priemonės ir (ar) kito asmens pagalba. Užtrunka ilgiau nei įprastai |
Maistą pasiruošti gali savarankiškai, jeigu yra pritaikyta gyvenamoji aplinka, visada naudoja pagalbines priemones, kartais reikalinga kito asmens pagalba (para-ginti, paduoti, atnešti, supjaustyti, nusakyti veiksmų seką ir kt.). Maisto ruošimas užtrunka ilgiau nei įprastai |
Maisto savarankiškai pasiruošti negali, visada reikalingos pagalbinės priemonės, pritaikyta gyvenamoji aplinka ir kito asmens pagalba (paraginti, paduoti, atnešti, supjaustyti, įpilti, nusakyti veiksmų seką ir kt.) |
Maisto pasiruošti negali, visiškai priklausomas nuo kito asmens priežiūros (pagalbos) |
|
| Maisto ruošimo įvertinimas balais |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| 2.5.2. Namų ruošos darbai |
Namų ruošos darbus atlieka savarankiškai ir saugiai, nekeldamas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), suvokdamas veiksmų prasmę |
Namų ruošos darbus atlieka savarankiškai ir saugiai, nekeldamas grėsmės sau ir (ar) aplinkiniams), suvokdamas veiksmų prasmę. Kartais reikalingos pagalbinės priemonės ar kito asmens pagalba |
Namų ruošos darbus gali atlikti tik su pagalbinėmis prie-monėmis (protezais, vaikštynėmis, vežimėliu ir kt.), kartais reikalinga kito asmens pagalba (paraginimas, moty-vavimas, veiksmų sekos nusakymas ir kt.) Nesuplanuoja namų apyvokos veiksmų, atlikdamas veiklas užtrunka ilgiau negu sveikas asmuo (reikalinga žodinė pagalba – patarimai, rekomendacijos) |
Namų ruošos darbų savarankiškai atlikti negali. Reikalinga kito asmens pagalba atliekant namų ruošos darbus, visada reikalingos pagalbinės priemonės, pritaikyta gyvenamoji aplinka |
Negali atlikti namų ruošos darbų. Rei-kalinga visiška kito asmens priežiūra (pagalba) |
|
| Atliktų namų ruošos darbų įvertinimas balais |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| Pagalbos poreikio kasdienėje veikloje įvertinimas
|
Ar techninės pagalbos priemonės palengvintų kasdienę veiklą? (pažymėkite Q): TAIP NE Ar kito asmens pagalba palengvintų kasdienę veiklą? TAIP NE Ar gyvenamosios aplinkos pritaikymas palengvintų kasdienę veiklą? TAIP NE Ar socialinės reabilitacijos paslaugos palengvintų kasdienę veiklą? TAIP NE |
|||||
| Bendra balų suma: |
|
|||||
Vertinimą atliko ir klausimyną užpildė
____________________________ _____________________ ________________________
(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
Susipažinau
Asmuo (jo atstovas) ______________________ _______________________
(parašas) (vardas ir pavardė)
Pastabos _______________________________________________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________________________________________
Priedo pakeitimai:
Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
Nr. A1-1/V-2, 2019-01-02, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00042
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministro ir Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2005 m. kovo 21 d.
įsakymu Nr. A1-78/V479
DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS
I. SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
1. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą.
2. Darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT).
3. Teisę į darbingumo lygio nustatymą turi Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
Nr. A1-344/V-688, 2011-07-18, Žin., 2011, Nr. 95-4469 (2011-07-23), i. k. 1112230ISAK44/V-688
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
4. Darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – Kriterijų aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
5. Darbingumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų amžiaus iki senatvės pensijos amžiaus.
6. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
6.1. Bazinis darbingumas – asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais.
6.2. Neteko galios nuo 2019-01-04
Papunkčio naikinimas:
Nr. A1-1/V-2, 2019-01-02, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00042
Papildyta papunkčiu:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
Papunkčio pakeitimai:
Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072
6.3. Neteko galios nuo 2019-01-04
Papunkčio naikinimas:
Nr. A1-1/V-2, 2019-01-02, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00042
Papildyta papunkčiu:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
Papunkčio pakeitimai:
Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072
6.4. Kitos šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
II. SKYRIUS
DOKUMENTŲ, REIKALINGŲ DARBINGUMO LYGIUI NUSTATYTI, PATEIKIMAS
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
7. Asmuo arba jo atstovas kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072
8. Asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, kurie yra patvirtinti instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir (ar) kitais tyrimais, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia NDNT elektroniniu būdu šiuos dokumentus:
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-504/V-1031, 2012-11-14, Žin., 2012, Nr. 135-6905 (2012-11-22), i. k. 1122230ISAK4/V-1031
Nr. A1-399/V-828, 2015-07-03, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11018
8.3. medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus išrašus iš Gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a), Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a);
8.4. priklausomai nuo asmens organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio pateikiami dokumentai:
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
8.4.1. informuojantys apie Bartelio indeksą, funkcinio nepriklausomumo testą, skausmo įvertinimo skalę, raumenų būklės vertinimą, judėjimo funkcijos sutrikimo laipsnį, esant judėjimo funkcijos sutrikimams;
8.4.2. informuojantys apie asmens intelekto koeficientą (IQ), atliktą Mini mental testą, psichologinį asmenybės tyrimą, patvirtinantys silpnaprotystės laipsnį, elgesio, emocijų, valios ir kitus sutrikimus, esant psichikos ligoms ir sutrikimams;
8.4.3. informuojantys apie specialius kontrolinius tyrimus, patvirtinančius regos ir (ar) klausos sutrikimų laipsnį, esant regos ir klausos sutrikimams;
8.5. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išduotą rekomendaciją siųsti į NDNT, jei siunčiamas asmuo yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas.
Papildyta punktu:
Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464
81. Gydantis gydytojas 8 punkte nurodytų dokumentų nerengia, jeigu asmens sveikatos būklė neatitinka šiuo įsakymu patvirtintų Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų, nebaigtas asmens gydymas, nenustatyta aiški diagnozė arba neišnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės.
Papildyta punktu:
Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072
82. asmenį gydantis gydytojas, nustatęs, kad asmens sveikatos būklė nepasikeitusi nuo paskutinio jo darbingumo lygio vertinimo, rengdamas siuntimą į NDNT pakartotiniam darbingumo lygio vertinimui, siuntime į NDNT pagal anksčiau gydytojų specialistų pateiktus ir instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir (ar) kitais tyrimais patvirtintus duomenis pateikia tikslią išplėstinę diagnozę ir patvirtina, kad asmens sveikatos būklė nuo paskutinio darbingumo lygio vertinimo nepasikeitusi. Tokiu atveju papildomų tyrimų atlikti ir jų rezultatų pateikti NDNT nereikia.
Papildyta punktu:
Nr. A1-616/V-1568, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-06-30, i. k. 2020-14573
9. Asmuo, jo tėvai, sutuoktinis, pilnamečiai vaikai, globėjai (rūpintojai) ar jo įgalioti kiti asmenys arba asmeniui atstovaujantis gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas, arba socialinės globos įstaigos, kurioje asmuo gyvena nuolat, socialinis darbuotojas šio Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus (išskyrus asmens prašymą dėl siuntimo į NDNT), kurių galiojimo terminas yra 60 kalendorinių dienų, pateikia arba išsiunčia registruotu paštu į NDNT. Jei dokumentai yra elektroninės formos, juos elektroniniu būdu pateikia asmenį gydantis gydytojas.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
Nr. A1-504/V-1031, 2012-11-14, Žin., 2012, Nr. 135-6905 (2012-11-22), i. k. 1122230ISAK4/V-1031
Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072
10. Asmuo, jo tėvai, sutuoktinis, pilnamečiai vaikai, globėjai (rūpintojai) ar jo įgalioti kiti asmenys arba asmeniui atstovaujantis gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas, arba socialinės globos įstaigos, kurioje asmuo gyvena nuolat, socialinis darbuotojas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo siuntimo į NDNT užpildymo dienos papildomai pateikia (pateikiamų originalų kopijas daro ir tvirtina NDNT specialistai) arba išsiunčia registruotu paštu šių dokumentų kopijas (siunčiamų dokumentų originalų kopijos turi būti patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka):
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745
Nr. A1-504/V-1031, 2012-11-14, Žin., 2012, Nr. 135-6905 (2012-11-22), i. k. 1122230ISAK4/V-1031
Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072
10.1. Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės arba valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos, piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, Lietuvos Respublikos pasą arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ar leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka kaip užsieniečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga ir dėl darbingumo lygio nustatymo kreipiamasi elektroniniu būdu. Asmuo, pateikdamas prašymą elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktais;
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745
Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464
Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072
Nr. A1-399/V-828, 2015-07-03, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11018
10.2. Neteko galios nuo 2009-05-31
Punkto naikinimas:
Nr. A1-354/V-402, 2009-05-22, Žin. 2009, Nr. 63-2514 (2009-05-30), i. k. 1092230ISAK54/V-402
10.3. Neteko galios nuo 2007-09-21
Punkto naikinimas:
Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin. 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745
10.5. esant šio Tvarkos aprašo 27.3–27.14 papunkčiuose nurodytoms priežastims, asmuo papildomai pateikia šiuos dokumentus:
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
10.5.1. dėl nelaimingo atsitikimo darbe – nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą ir, reikalui esant, kitus dokumentus, nurodytus Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu;
10.5.2. dėl profesinės ligos – profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą ir, reikalui esant, kitus dokumentus, nurodytus Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu;
10.5.3. dėl ligos (suluošinimo) tarnybos ar mokymų metu – nustatytos formos medicininius ir karinius dokumentus. Prireikus – teismo sprendimą ar nuosprendį ikiteisminio tyrimo, kitos kompetentingos institucijos dokumentą, patvirtinantį, kad įvykis yra susijęs su sužeistu (suluošintu) asmeniu ir jo tarnyba;
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
Nr. A1-314/V-988, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 131-4970 (2006-12-02), i. k. 1062230ISAK14/V-988
10.5.4. dėl ligos (suluošinimo) 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos – savivaldybės išduotą Nepriklausomybės gynėjo teisinio statuso pažymėjimą ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą pažymą, patvirtinančią sužalojimo, padaryto ginant Lietuvos Respublikos laisvę 1991 metais, faktą;
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
10.5.5. dėl ligos (suluošinimo) Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio – dokumentus, patvirtinančius dalyvavimą (karinį bilietą, karinės įstaigos išduotą pažymą arba darbovietės siuntimą), savivaldybės išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad asmuo dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius ir Specialistų komisijos ligos sąsajai su dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius nustatyti, kurios sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras, išvadą;
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
10.5.6. dėl ligos (suluošinimo) politiniai kaliniai, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviai – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus atitinkamus teisinio statuso pažymėjimus; asmenys, Antrojo pasaulinio karo metais buvę išvežti priverstiems darbams arba buvę getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros arba Vidaus reikalų ministerijos išduotą pažymą; asmenys, Antrojo pasaulinio karo metais tarnavę antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose – Krašto apsaugos ministerijos pažymą;
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
10.5.7. dėl ligos (suluošinimo) vykdant piliečio pareigą – dokumentus, patvirtinančius, kad liga (suluošinimas) atsirado vykdant piliečio pareigą;
10.5.8. dėl ligos (suluošinimo) būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu – dokumentus, patvirtinančius, kad liga (suluošinimas) atsirado būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, t. y. asmens karinį dokumentą, patvirtinantį būtinąją karinę tarnybą ar karinį mokymą sovietinėje armijoje, karinį-medicininį dokumentą, patvirtinantį ligą ar suluošinimą, arba gydymo įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį lėtai progresuojančią ligą, diagnozuotą po tarnybos, arba stacionarines psichiatrijos paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų psichiatrų konsiliumo sprendimą, patvirtinantį lėtai progresuojančią psichikos ligą, kuri sietina su tarnyba Afganistano kare;
Papildyta papunkčiu:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
Papunkčio pakeitimai:
Nr. A1-354/V-402, 2009-05-22, Žin., 2009, Nr. 63-2514 (2009-05-30), i. k. 1092230ISAK54/V-402
Nr. A1-189/V-260, 2020-03-03, paskelbta TAR 2020-03-04, i. k. 2020-04864
10.6. 3x4 cm dydžio nuotrauką;
Papildyta papunkčiu:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
10.7. prašymą nustatyti darbingumo lygį.
Papildyta punktu:
Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745
III. SKYRIUS
DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMAS
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
12. Darbingumo lygis nustatomas:
12.1. asmeniui dalyvaujant NDNT teritoriniame skyriuje arba apžiūrint jį namuose (ligoninėje) tais atvejais, kai asmens prognozuojamas bazinis darbingumas yra 0–25 procentai ir jis dėl organizmo funkcijų sutrikimų negali atvykti į NDNT;
12.2. asmeniui nedalyvaujant, kai jo darbingumo lygis vertinamas pakartotinai, o iš pateiktų medicininių dokumentų nekyla abejonių, kad prognozuojamas jo bazinis darbingumas yra 0–15 procentų ir dėl organizmo funkcijų sutrikimo jis negali atvykti į NDNT;
12.3. asmeniui nedalyvaujant, kai dėl asmens, gyvenančio užsienyje, darbingumo lygio nustatymo kreipiasi pensiją ar išmoką skirianti institucija;
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-509/V-1160, 2017-10-06, paskelbta TAR 2017-10-10, i. k. 2017-16056
12.4. kartu su asmeniu stebėtojo teisėmis dalyvaujant neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos atstovui, jeigu asmuo raštu patvirtina, kad jis sutinka, jog nustatant jo darbingumo lygį dalyvautų neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) atstovas. Tai, kad dalyvauja NVO atstovas, pažymima darbingumo lygio vertinimo akte. Stebėtojo teisės nesuteikia darbingumo lygio nustatymą stebinčiam NVO atstovui užduoti klausimus ar reikšti pastabas;
Papildyta papunkčiu:
Nr. A1-1/V-2, 2019-01-02, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00042
12.5. asmeniui nedalyvaujant Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos visoje šalyje laikotarpiu. Šiame papunktyje nustatytais atvejais Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas pildomas ir su jo rezultatais supažindinama susisiekus su asmeniu ar jo atstovu telefono ryšio priemonėmis ar elektroniniu paštu. Tai, kad Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas užpildytas ir su jo rezultatais supažindinta telefono ryšio priemonėmis ar elektroniniu paštu, pažymima Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti įvertinimo klausimyno pastabose.
Papildyta papunkčiu:
Nr. A1-616/V-1568, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-06-30, i. k. 2020-14573
Papunkčio pakeitimai:
Nr. A1-953/V-2227, 2020-10-09, paskelbta TAR 2020-10-09, i. k. 2020-21127
121. Tuo atveju, kai asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, kviečiamas be pateisinamų priežasčių neatvyksta į NDNT ar atsisako dalyvauti darbingumo lygio vertinimo procedūroje, jo darbingumas nevertinamas. Apie tai asmuo informuojamas raštu.
Papildyta punktu:
Nr. A1-531/V-1146, 2014-11-05, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16257
13. NDNT teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos:
13.1. esant reikalui, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-504/V-1031, 2012-11-14, Žin., 2012, Nr. 135-6905 (2012-11-22), i. k. 1122230ISAK4/V-1031
13.2. sprendžia dėl asmens apžiūros poreikio, jos vietos, laiko ir apie tai informuoja asmenį. Tuo atveju, kai kviečiamas asmuo be pateisinamų priežasčių neatvyksta į NDNT, jo darbingumo lygis nevertinamas, o asmuo apie tai per 3 darbo dienas informuojamas raštu.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745
Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464
131. Asmens darbingumo lygio vertinimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, turinčioms reikšmės darbingumo lygiui, NDNT teritorinis skyrius turi teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo.
Papildyta punktu:
Nr. A1-531/V-1146, 2014-11-05, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16257
14. NDNT teritoriniai skyriai per 15 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl:
14.4. bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo.
Papildyta papunkčiu:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
15. Kai darbingumo lygis nustatomas laikinai nedarbingam asmeniui, kuris turi nedarbingumo pažymėjimą, sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų gavimo NDNT dienos.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
Nr. A1-399/V-828, 2015-07-03, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11018
16. Nustatant asmens darbingumo lygį, pildomas NDNT direktoriaus, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos Darbingumo lygio vertinimo aktas.
161. Nustatydama darbingumo lygį, jo priežastį ir terminą NDNT turi teisę pasitelkti specialistų iš Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-688 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašas), klausimams pagal jų kompetenciją spręsti, kuriems už darbą apmokama iš einamiesiems metams NDNT skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, arba, prireikus, kitų reikalingų ekspertų. Prireikus, NDNT gali kreiptis į tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo. Už tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos suteiktas paslaugas NDNT apmoka iš einamiesiems metams NDNT skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.
Papildyta punktu:
Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-399/V-828, 2015-07-03, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11018
17. Tuo atveju, kai darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą arba pakartotinai pagal šio Tvarkos aprašo 35.1 ir 35.2 papunkčius, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra visų šio Tvarkos aprašo 8 ir 10 punktuose išvardytų dokumentų NDNT gavimo diena, išskyrus atvejus, kai darbingumo lygis nustatomas remiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos įstaigos pateiktais dokumentais, medicininėmis išvadomis ir administracinio pobūdžio informacija arba kitos valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis dėl socialinės paramos, pateiktais medicininiais dokumentais – darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra diena, kurią darbingumo lygis asmeniui nustatytas kitoje valstybėje.
NDNT teritorinis skyrius, priėmęs sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išrašo ir išduoda (išsiunčia):
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464
Nr. A1-531/V-1146, 2014-11-05, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16257
17.1. asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis, – socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos Darbingumo lygio pažymą ar (ir) Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą (toliau – pažyma), Neįgaliojo pažymėjimą, NDNT direktoriaus, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos rekomendaciją dėl pagalbos poreikio (toliau – rekomendacija) ir NDNT direktoriaus, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (toliau – išvada);
Papunkčio pakeitimai:
Nr. A1-1/V-2, 2019-01-02, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00042
17.2. Neteko galios nuo 2019-01-04
Papunkčio naikinimas:
Nr. A1-1/V-2, 2019-01-02, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00042
17.3. Neteko galios nuo 2007-09-21
Papunkčio naikinimas:
Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin. 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745
17.4. asmenims, kurių darbingumo lygis yra 60 procentų ir daugiau ir kurių darbingumo lygio priežastys nurodytos šio Tvarkos aprašo 27.3–27.14 papunkčiuose, pažymą;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
Nr. A1-1/V-2, 2019-01-02, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00042
17.5. asmeniui pageidaujant – Darbingumo lygio vertinimo akto kopiją, reikalui esant, kitą informaciją apie jo darbingumo lygio vertinimą raštu.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
18. Pirmą kartą vertinant asmens darbingumo lygį, kuriam, vadovaujantis Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-302 „Dėl Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatomas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis, darbingumo lygis nustatomas vieneriems metams.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
19. Nustačius profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ne vėliau kaip per tris darbo dienas užpildoma ir išduodama (išsiunčiama) asmeniui socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos išvada dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio.
20. Neteko galios nuo 2017-07-01
Punkto naikinimas:
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
21. Neteko galios nuo 2017-07-01
Punkto naikinimas:
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
22. Neteko galios nuo 2017-07-01
Punkto naikinimas:
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
23. Neteko galios nuo 2020-07-01
Punkto naikinimas:
Nr. A1-616/V-1568, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-06-30, i. k. 2020-14573
24. Dėl priežasčių, nurodytų šio Tvarkos aprašo 27.3–27.4 papunkčiuose, darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytų priežasčių nustatymu. Šiuo atveju asmens darbingumo lygis prilyginamas baziniam darbingumui. Dėl kiekvienos priežasties išduodama atskira pažyma.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
25. Dėl priežasčių, nurodytų šio Tvarkos aprašo 27.5–27.14 papunkčiuose, darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytų priežasčių nustatymu. Dėl kiekvienos priežasties išduodama atskira pažyma.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
26. Kai asmeniui yra nustatoma daugiau nei viena darbingumo lygio priežastis, darbingumo lygis nustatomas dėl kiekvienos priežasties atskirai. Jeigu asmeniui nustatomas darbingumo lygis dėl priežasčių, nurodytų šio Tvarkos aprašo 27.3 ir (ar) 27.4 papunkčiuose, ir yra organizmo funkcijų sutrikimas tik dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir (ar) profesinės ligos (kitų organizmo funkcijų sutrikimų, turinčių įtakos asmens darbingumo lygiui, nėra), pažymose įrašomos priežastys, nurodytos šio Tvarkos aprašo 27.3 ir (ar) 27.4 papunkčiuose.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
IV. SKYRIUS
DARBINGUMO LYGIO PRIEŽASTYS IR ATSIRADIMO LAIKAS
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
27. Darbingumo lygio priežastys:
27.5. liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu;
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-314/V-988, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 131-4970 (2006-12-02), i. k. 1062230ISAK14/V-988
27.6. liga (suluošinimas) dėl 1991 m. sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių;
27.7. liga (suluošinimas) dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio;
27.8. liga (suluošinimas), įgyta dalyvaujant pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu;
27.10. liga (suluošinimas), įgyta Antrojo pasaulinio karo metais tarnaujant antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ir junginiuose;
27.11. liga (suluošinimas), įgyta būnant getuose, koncentracijos ar kitokio tipo priverstinėse stovyklose;
27.12. liga (suluošinimas), įgyta dirbant priverstinius darbus;
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
27.14. liga (suluošinimas) būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu;
Papildyta papunkčiu:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
27.15. ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės (tik asmenims, kuriems pagal teisės aktus, galiojusius iki 2005 m. liepos 1 d., buvo nustatyta invalidumo priežastis „nuo vaikystės“. Pakartotinai vertinant šių asmenų darbingumo lygį dėl termino pasibaigimo, nurodoma ši priežastis).
Papildyta papunkčiu:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
28. Jei asmuo dėl pateisinamų priežasčių praleidžia pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką ir jei jis prašo, darbingumo lygis ar priežastys gali būti nustatyti atgaline data, jeigu NDNT pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui ar jo priežastims nustatyti atgaline data, bet ne daugiau kaip už trejus praėjusius metus, skaičiuojant nuo dokumentų gavimo NDNT dienos. Į šį laikotarpį neįskaičiuojamas laikotarpis, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje asmuo negalėjo pateikti NDNT visų reikalingų dokumentų (duomenų), būtinų darbingumo lygiui ar jo priežastims nustatyti atgaline data.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-335/V-933, 2020-04-21, paskelbta TAR 2020-04-21, i. k. 2020-08306
281. Jei asmuo, kuriam buvo nustatytas neįgalumo lygis ar invalidumas iki 18 metų, dėl pateisinamų priežasčių praleidžia darbingumo lygio vertinimo laiką ir jei jis prašo, darbingumo lygis gali būti nustatytas atgaline data, jeigu NDNT pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui nustatyti, bet ne daugiau kaip už trejus praėjusius metus, skaičiuojant nuo dokumentų gavimo NDNT dienos. Į šį laikotarpį neįskaičiuojamas laikotarpis, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje asmuo negalėjo pateikti NDNT visų reikalingų dokumentų (duomenų), būtinų darbingumo lygiui ar jo priežastims nustatyti atgaline data.
Papildyta punktu:
Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-335/V-933, 2020-04-21, paskelbta TAR 2020-04-21, i. k. 2020-08306
282. Kai asmuo, kuriam buvo nustatytas neįgalumo lygis ar invalidumas iki 18 metų, be pateisinamų priežasčių praleido pakartotinio vertinimo laiką, esant pensiją ar išmoką mokančios institucijos motyvuotam prašymui, NDNT išduoda išvadą dėl darbingumo lygio (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) atsiradimo laiko, jeigu NDNT turi dokumentus (duomenis), reikalingus išvadai išduoti.
Papildyta punktu:
Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464
29. Tais atvejais, kai asmuo prašo, kad jo darbingumo lygis būtų nustatytas atgaline data, susiejant jį su darbingumo lygio pasikeitimu dėl ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, bet ne vėliau, iki jam sukako 26 metai, NDNT gali darbingumo lygį nustatyti atgaline data, jeigu tam yra pateikiama pakankamai duomenų. Ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, priežastys nustatomos tik tuo atveju, kai asmuo buvo pripažintas neįgaliuoju, iki jam sukako 26 metai.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-1/V-2, 2019-01-02, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00042
30. Tais atvejais, kai asmuo prašo darbingumo lygį, atsiradusį dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe, profesinės ligos, nustatyti atgaline data, NDNT gali darbingumo lygį nustatyti atgaline data padarinių atsiradimo ar profesinės ligos diagnozavimo dienos, jeigu tam yra pateikta pakankamai duomenų.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
V. SKYRIUS
DARBINGUMO LYGIO TERMINAI
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
31. Darbingumo lygio terminas nustatomas vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatomis.
Punkto pakeitimai:
2012-12-28, Žin., 2013, Nr. 2-41 (2013-01-05), i. k. 112502VSPRERG120041
Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072
32. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalies 1–3 punktuose nurodyti terminai nustatomi ne ilgesniam laikotarpiui kaip iki senatvės pensijos amžiaus
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072
33. Šio Tvarkos aprašo 31.1–31.3 punktuose nurodyti terminai gali būti tęsiami ne ilgiau kaip 6 metus, jei asmeniui nesikeičia arba mažėja nustatyti darbingumo lygio procentai. Po 6 metų darbingumo lygio terminas nurodomas iki senatvės pensijos amžiaus.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-354/V-402, 2009-05-22, Žin., 2009, Nr. 63-2514 (2009-05-30), i. k. 1092230ISAK54/V-402
34. Kai pakartotinis darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis šio Tvarkos aprašo 35.3, 35.4 ir 35.5 papunkčiais, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra sprendimo NDNT priėmimo diena, išskyrus atvejus, kai:
34.1. pakartotinis darbingumo lygis vertinamas, atsižvelgiant į Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos pateiktą išvadą. Tokiu atveju darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra diena, kai darbingumo lygis NDNT asmeniui buvo nustatytas pirmą kartą;
34.2. vadovaujantis šio Tvarkos aprašo 35.3 papunkčiu, atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe ar profesinės ligos, pakeičiamas anksčiau priimtas NDNT sprendimas. Tokiu atveju darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra keičiamame NDNT teritorinio skyriaus sprendime nurodyta darbingumo lygio nustatymo termino pradžia. Anksčiau NDNT teritorinio skyriaus priimtas sprendimas ir išduotos pažymos laikomos negaliojančiais;
34.3. darbingumo lygį įvertinus pakartotinai, nustatomas mažesnis asmens darbingumas. Tokiu atveju darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra keičiamame NDNT teritorinio skyriaus sprendime nurodyta darbingumo lygio nustatymo termino pradžia. Anksčiau NDNT teritorinio skyriaus priimtas sprendimas ir išduotos pažymos laikomos negaliojančiomis.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
341. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu ir 90 kalendorinių dienų po jo baigiasi asmeniui nustatyto darbingumo lygio galiojimo terminas ir šiuo laikotarpiu asmuo nesikreipė į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo, nustatyto darbingumo lygio galiojimo terminas tęsiamas iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje pabaigos ir dar 90 kalendorinių dienų jam pasibaigus. Asmeniui kreipusis į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo ir pratęsus nustatyto darbingumo lygio galiojimo terminą, nauji dokumentai, nurodyti Tvarkos aprašo 17 punkte, asmeniui neišduodami, o anksčiau išduoti galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu ir dar 90 kalendorinių dienų jam pasibaigus.
Papildyta punktu:
Nr. A1-616/V-1568, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-06-30, i. k. 2020-14573
342. Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino ar ekstremaliosios situacijos visoje šalyje laikotarpiu asmens darbingumo lygis buvo įvertintas pakartotinai ir, nepasibaigus NDNT sprendimo dėl darbingumo lygio galiojimo pratęsimo priėmimo terminui, nurodytam Tvarkos aprašo 341 punkte, priimtas naujas NDNT sprendimas dėl darbingumo lygio:
342.1. darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra kita diena po asmens darbingumo lygio vertinimo, buvusio prieš Tvarkos aprašo 342 punkte nurodytą pakartotinį vertinimą, metu nustatyto darbingumo lygio galiojimo termino pabaigos, jei asmeniui nustatomas mažesnis nei buvo darbingumo lygis. Nuo šiame papunktyje nurodytos darbingumo lygio nustatymo termino pradžios Tvarkos aprašo 341 punkte nurodytas NDNT sprendimas dėl darbingumo lygio galiojimo termino pratęsimo netenka galios;
342.2. darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra visų reikalingų dokumentų darbingumo lygiui įvertinti gavimo NDNT diena, jei nustatomas didesnis nei buvo asmens darbingumo lygis. Nuo šiame papunktyje nurodytos darbingumo lygio nustatymo termino pradžios Tvarko aprašo 341 punkte nurodytas NDNT sprendimas dėl darbingumo termino pratęsimo netenka galios.
Papildyta punktu:
Nr. A1-616/V-1568, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-06-30, i. k. 2020-14573
VI. SKYRIUS
PAKARTOTINIS DARBINGUMO LYGIO VERTINIMAS
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
35. NDNT atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą:
35.1. baigiantis nustatytam darbingumo lygio terminui, bet ne vėliau kaip paskutinę nustatyto darbingumo lygio termino dieną;
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
35.3. asmeniui ir / ar pensiją arba išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT teritorinio skyriaus priimtu sprendimu;
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-531/V-1146, 2014-11-05, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16257
35.4. vykdant Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija) sprendimą;
35.5. jeigu atlikus NDNT teritorinių skyrių priimtų sprendimų patikrinimą paaiškėja, kad sprendimas priimtas nepagrįstai.
Papildyta papunkčiu:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
Papunkčio pakeitimai:
Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464
36. Tuo atveju, kai asmens pakartotinis darbingumo lygis vertinamas pasikeitus jo sveikatos būklei, darbingumo lygio priežastims, turi būti pateikti dokumentai, nurodyti šio Tvarkos aprašo 8, 9 ir 10 punktuose.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464
37. Asmens darbingumo lygis pagal šio Tvarkos aprašo 35.1 ir 35.2 papunkčius pakartotinai įvertinamas ir sprendimas priimamas per 15 darbo dienų nuo visų darbingumo lygio pakartotiniam vertinimui reikiamų dokumentų NDNT gavimo dienos, pagal 35.3 ir 35.5 papunkčius – per 30 kalendorinių dienų nuo visų darbingumo lygio pakartotiniam vertinimui reikiamų dokumentų NDNT gavimo dienos, pagal 35.4 papunktį – per Ginčų komisijos nustatytą laiką.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
Nr. A1-531/V-1146, 2014-11-05, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16257
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
38. NDNT teritorinio skyriaus sprendimas gali būti skundžiamas NDNT direktoriui:
38.1 per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų, nurodytų šio Tvarkos aprašo 17 punkte, gavimo dienos, kai asmuo nesutinka su NDNT teritorinio skyriaus sprendimu;
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072
38.2. per 90 kalendorinių dienų nuo pensiją ar išmoką mokančios institucijos informavimo dienos, kai pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su NDNT teritorinio skyriaus sprendimu.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
Nr. A1-314/V-988, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 131-4970 (2006-12-02), i. k. 1062230ISAK14/V-988
Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464
381. Tuo atveju, kai NDNT teritorinio skyriaus sprendimą skundžia asmuo, NDNT gali pakviesti asmenį dalyvauti pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį. Jei kviečiamas asmuo be pateisinamos priežasties neatvyksta į NDNT, NDNT gali priimti sprendimą nekeisti NDNT teritorinio skyriaus priimto sprendimo.
Tuo atveju, kai NDNT teritorinio skyriaus sprendimą skundžia pensiją ar išmoką mokanti institucija, NDNT pakviečia asmenį dalyvauti pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį ir informuoja pensiją ar išmoką mokančią instituciją apie asmens pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, pakartotinio vertinimo vietą ir laiką. Jeigu kviečiamas asmuo neatvyksta į NDNT, sprendimas priimamas jam nedalyvaujant.
Pakartotinai vertindama asmens darbingumą, NDNT turi teisę pasitelkti ekspertų iš Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo, kitų ekspertų, taip pat gauti būtiną informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, Valstybinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir kitų institucijų.
Papildyta punktu:
Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-354/V-402, 2009-05-22, Žin., 2009, Nr. 63-2514 (2009-05-30), i. k. 1092230ISAK54/V-402
Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464
Nr. A1-551/V-1149, 2011-12-27, Žin., 2012, Nr. 2-61 (2012-01-05), i. k. 1112230ISAK1/V-1149
Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072
382. NDNT, gavusi visus darbingumo lygiui pakartotinai vertinti reikiamus dokumentus, asmens darbingumo lygį įvertina ir sprendimą priima per 30 kalendorinių dienų. Jei dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pakartotinis vertinimas negali būti atliktas, NDNT direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali vertinimo terminą pratęsti 15 kalendorinių dienų. Asmeniui apie termino pratęsimą pranešama raštu. Pakartotinio vertinimo metu priimtas sprendimas gali būti skundžiamas šio Tvarkos aprašo 41 punkte nustatyta tvarka.
Papildyta punktu:
Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464
383. Tuo atveju, kai asmuo, apskundęs NDNT teritorinio skyriaus sprendimą, su nauju siuntimu kreipiasi į NDNT dėl pakartotinio darbingumo lygio nustatymo, jo skundas nenagrinėjamas. Asmeniui apie tai pranešama raštu.
Papildyta punktu:
Nr. A1-551/V-1149, 2011-12-27, Žin., 2012, Nr. 2-61 (2012-01-05), i. k. 1112230ISAK1/V-1149
39. Apie pakartotinio darbingumo lygio vertinimo rezultatus NDNT turi informuoti asmenį, pensiją ar išmoką mokančią instituciją, reikalui esant, asmenį gydantį gydytoją ir Ginčų komisiją.
40. NDNT, pakeitusi sprendimą, išduoda (išsiunčia) atitinkamus dokumentus, nurodytus šio Tvarkos aprašo 17 punkte.
41. Jeigu asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su NDNT direktoriaus sprendimu dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, šis sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų, nurodytų 17 punkte, gavimo dienos (pensiją ar išmoką mokančios institucijos informavimo dienos) gali būti skundžiamas Ginčų komisijai, kuri ginčus dėl NDNT priimtų sprendimų nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072
VII. SKYRIUS
ASMENS TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
43. Asmuo turi teisę:
43.2. būti supažindintas su darbingumo lygio nustatymo tvarka, kriterijais, Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti pildant klausimyną ir vertinant asmens darbingumo lygį, bei priimtu NDNT sprendimu;
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
VIII. SKYRIUS
SKYRIUS ATSAKOMYBĖ
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
45. Už pateikto siuntimo į NDNT teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas. Už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą atsako konsultaciją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas. Apie gautus neteisingus medicinos dokumentus NDNT informuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba asmenį gydantis ir (ar) jį konsultavęs gydytojas, vadovą. NDNT, gavusi iš asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų papildomas išvadas ir NDNT direktoriaus nustatyta tvarka atlikusi išsamų tyrimą (-us) ir nustačiusi, kad pateikti neteisingi duomenys (objektyvūs duomenys paneigia asmeniui nustatytą diagnozę ar būklės sunkumą), t. y. padarytas šiurkštus pažeidimas ir šis pažeidimas neturi veikos, dėl kurios gydytojui gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė požymių, taip pat kreipiasi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pateikdama jai motyvuotą kreipimąsi ir tyrimo ar kitus dokumentus su išvada ar išvadomis, patvirtinančiomis priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas licencijos galiojimas.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
Nr. A1-299/V-763, 2016-06-14, paskelbta TAR 2016-06-17, i. k. 2016-17220
46. Už pateiktos informacijos apie profesinės reabilitacijos programos rezultatus teisingumą ir patikimumą atsako teritorinė darbo birža.
47. Už asmens supažindinimą su darbingumo lygio nustatymo procedūra, Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno pildymo tvarka ir už asmens darbingumo lygio vertinimo teisingumą ir pagrįstumą atsako NDNT darbuotojai, atlikę darbingumo lygio vertinimą. Už sprendimo dėl asmens darbingumo lygio nustatymo teisingumą ir pagrįstumą atsako NDNT teritorinio skyriaus, kuriame vertinamas darbingumo lygis ir priimamas sprendimas, vedėjas arba NDNT direktoriaus įgaliotas priimti sprendimus atstovas.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
IX. SKYRIUS
DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO PERIODINĖ KONTROLĖ
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
49. NDNT teritorinių skyrių priimtų sprendimų periodinė kontrolė, kuri įgyvendinama vykdant planinius ir neplaninius NDNT teritorinių skyrių priimtų sprendimų patikrinimus, atliekama NDNT direktoriaus nustatyta ir su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suderinta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
50. Pensiją ar išmoką mokanti institucija turi teisę organizuoti ir vykdyti darbingumo lygio nustatymo teisėtumo ir teisingumo tikrinimus, esant pagrįstų abejonių dėl NDNT teritorinio skyriaus priimto sprendimo, taip pat teikti NDNT pasiūlymus dėl NDNT teritorinių skyrių priimtų sprendimų planinių ir neplaninių patikrinimų bei dalyvauti nagrinėjant patikrinimo rezultatus.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-551/V-1149, 2011-12-27, Žin., 2012, Nr. 2-61 (2012-01-05), i. k. 1112230ISAK1/V-1149
Papildyta skyriumi:
Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464
Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo
1 priedas
(Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro ir
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2012 m. lapkričio 14 d.
įsakymo Nr. A1-504/V-1031
redakcija)
___________________________________________________________
(asmens sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas)
SIUNTIMAS Į NEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBĄ PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS
|
|
20_-_-_ |
Nr. |
______ |
|
(data)
| (vardas ir pavardė, asmens kodas) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| Amžius: |
|
|
|
metai |
|
|
mėnesiai |
||||||
Dabartinės gyvenamosios vietos adresas __________________________________________
__________________ Tel. _____________________________________________________ ,
Mob. tel. ____________ El. paštas: ______________________________________________ .
Darbovietė / Ugdymo įstaiga ___________________________________________________ .
Pareigos ___________________________________________________________________ .
2. Taikytas gydymas:
| ⬜ ambulatorinis |
⬜ medikamentinis |
|
| ⬜ stacionarus |
⬜ chirurginis |
|
| ⬜ medicininė reabilitacija |
|
|
| ⬜ kitas (-ti) (išvardinti): |
|
|
4. Sveikatos būklės aprašymas:
| Konsultacijos data |
Gydytojo specialybė |
Išliekantys organizmo funkcijų sutrikimai, tyrimų duomenys, gydytojų specialistų išvados, patvirtinančios ligos sunkumą ir diagnozę |
Priedai (prisegami) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 51. Barthel indeksas |
|
|
lentelė2 __ |
|
7. Pagrindinė diagnozė:
| TLK-10-AM kodas |
|
Žodžiais: |
|
Funkcinė klasė _____ , laipsnis ______, stadija _______, eiga / forma __________________ .
8. Kitos diagnozės:
| TLK-10-AM kodas |
|
Žodžiais: |
|
Funkcinė klasė _____ , laipsnis ______, stadija _______, eiga / forma __________________ .
......................................................................................................................................................
| TLK-10-AM kodas |
|
Žodžiais: |
|
Funkcinė klasė _____ , laipsnis ______, stadija _______, eiga / forma __________________ .
......................................................................................................................................................
| TLK-10-AM kodas |
|
Žodžiais: |
|
Funkcinė klasė _____ , laipsnis ______, stadija _______, eiga / forma __________________ .
9. Siunčiamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą:
| ⬜ dėl darbingumo lygio nustatymo |
⬜ pirmą kartą |
| ⬜ dėl neįgalumo lygio nustatymo |
⬜ baigiantis terminui |
| ⬜ dėl specialiųjų poreikių nustatymo |
⬜ būklei pasikeitus |
| ⬜ asmeniui ar jo atstovui pagal įstatymą reikalaujant |
| ___________ (gydytojo vardas ir pavardė) |
____________ (gydytojo kodas) |
__________ (specialybė) |
__________ (parašas) |
Skirsnio pakeitimai:
Nr. A1-299/V-763, 2016-06-14, paskelbta TAR 2016-06-17, i. k. 2016-17220
Priedo pakeitimai:
Nr. A1-36/V-86, 2007-02-09, Žin., 2007, Nr. 21-782 (2007-02-15), i. k. 1072230ISAK-36/V-86
Nr. A1-504/V-1031, 2012-11-14, Žin., 2012, Nr. 135-6905 (2012-11-22), i. k. 1122230ISAK4/V-1031
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. A1-168/V-499, 2005-06-16, Žin., 2005, Nr. 77-2802 (2005-06-21), i. k. 1052230ISAK68/V-499
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. A1-139/V-356, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 52-1918 (2006-05-12), i. k. 1062230ISAK39/V-356
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. A1-314/V-988, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 131-4970 (2006-12-02), i. k. 1062230ISAK14/V-988
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. A1-36/V-86, 2007-02-09, Žin., 2007, Nr. 21-782 (2007-02-15), i. k. 1072230ISAK-36/V-86
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. A1-241/V-745, 2007-09-14, Žin., 2007, Nr. 99-4027 (2007-09-20), i. k. 1072230ISAK41/V-745
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo
6.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas
Nr. A1-354/V-402, 2009-05-22, Žin., 2009, Nr. 63-2514 (2009-05-30), i. k. 1092230ISAK54/V-402
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo
7.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas
Nr. A1-206/V-464, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 62-3075 (2010-05-29), i. k. 1102230ISAK06/V-464
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo
8.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas
Nr. A1-344/V-688, 2011-07-18, Žin., 2011, Nr. 95-4469 (2011-07-23), i. k. 1112230ISAK44/V-688
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo
9.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas
Nr. A1-551/V-1149, 2011-12-27, Žin., 2012, Nr. 2-61 (2012-01-05), i. k. 1112230ISAK1/V-1149
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo
10.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas
Nr. A1-504/V-1031, 2012-11-14, Žin., 2012, Nr. 135-6905 (2012-11-22), i. k. 1122230ISAK4/V-1031
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo
11.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Sprendimas
2012-12-28, Žin., 2013, Nr. 2-41 (2013-01-05), i. k. 112502VSPRERG120041
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimas (Administracinė byla Nr. I-552-23/2012. Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03252-2010-8. Procesinio sprendimo kategorija 17.1)
12.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas
Nr. A1-6/V-18, 2013-01-08, Žin., 2013, Nr. 4-141 (2013-01-12), i. k. 1132230ISAK1-6/V-18
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo
13.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. A1-131/V-349, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-14, i. k. 2014-03072
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 ,,Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
14.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. A1-531/V-1146, 2014-11-05, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16257
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
15.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. A1-399/V-828, 2015-07-03, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11018
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
16.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas
Nr. A1-299/V-763, 2016-06-14, paskelbta TAR 2016-06-17, i. k. 2016-17220
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
17.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. A1-330/V-809, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11178
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
18.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. A1-509/V-1160, 2017-10-06, paskelbta TAR 2017-10-10, i. k. 2017-16056
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
19.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. A1-1/V-2, 2019-01-02, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00042
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
20.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. A1-189/V-260, 2020-03-03, paskelbta TAR 2020-03-04, i. k. 2020-04864
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
21.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. A1-335/V-933, 2020-04-21, paskelbta TAR 2020-04-21, i. k. 2020-08306
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
22.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. A1-616/V-1568, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-06-30, i. k. 2020-14573
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
23.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. A1-953/V-2227, 2020-10-09, paskelbta TAR 2020-10-09, i. k. 2020-21127
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo