Suvestinė redakcija nuo 2008-11-05 iki 2010-08-17
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 16-554, i. k. 1081100NUTA00000067
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL VALSTYBINĖS PASIRENGIMO GRIPO PANDEMIJAI PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2008 m. sausio 23 d. Nr. 67
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 254 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti:
2. Nustatyti, kad Valstybinės pasirengimo gripo pandemijai programos įgyvendinimo priemonės vykdomos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.
3. Rekomenduoti savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant Valstybinę pasirengimo gripo pandemijai programą.
4. Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai:
4.1. iki 2008 m. liepos 1 d. – parengti ir patvirtinti pasirengimo gripo pandemijai veiksmų planą pagal gripo pandemijos etapus;
4.2. iki 2009 m. lapkričio 1 d. – parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Valstybinės pasirengimo gripo pandemijai programos įgyvendinimo 2010–2011 metų priemonių planą;
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 67
VALSTYBINĖ PASIRENGIMO GRIPO PANDEMIJAI programa
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinė pasirengimo gripo pandemijai programa (toliau vadinama – ši Programa) nustato pasirengimo gripo pandemijai (pasaulį apimančiai epidemijai) principus, priemones, gripo pandemijos etapus ir lygius.
2. Pasirengimo gripo pandemijai principai:
2.1. imtis prevencijos priemonių – kuo labiau sumažinti gripo A(H5N1) viruso virtimo pandeminio gripo virusu tikimybę, o jeigu tai atsitiktų, mažinti žalą visuomenės sveikatai, taip pat sunkių susirgimų ir mirčių, socialinius ir ekonominius nuostolius;
2.2. taikyti kovos su gripo pandemija priemones pirmiausiai toms visuomenės grupėms, kuriose galima tikėtis didžiausio efektyvumo ir naudos;
2.3. numatyti pasirengimo gripo pandemijai planuose (priemonių planuose) neatidėliotinas ir perspektyvines priemones, jų finansavimą;
2.4. užtikrinti tarnybų, būtinų viešajam saugumui palaikyti ir būtiniesiems visuomenės poreikams tenkinti, funkcionavimą;
3. Ši Programa parengta atsižvelgiant į Europos Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui (KOM (2005) 607 galutinis dėl pasirengimo gripo pandemijai ir atsako planavimo Europos Bendrijoje) (toliau vadinama – Europos Komisijos komunikatas).
4. Gripo pandemija gali kilti kas 10–40 metų. Ją sukelia naujas gripo viruso potipis, kuriam pasaulio gyventojai neturi imuniteto. Gripo pandemiją lemia trys pagrindiniai veiksniai:
5. Gripo pandemija siejama su sergančiųjų gausa, dideliu sveikatos priežiūros įstaigų darbo krūviu, sutrikdytu kasdieniu gyvenimo ritmu, daugybe ligos komplikacijų ir mirčių.
6. Pagrindinės gripo pandemijos poveikio kryptys:
6.1. sveikatos sektoriui – padaugėjus sergančiųjų, didėja sveikatos priežiūros įstaigų darbo krūvis, reikia vis daugiau vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių, dėl sergančiųjų gripu sutrinka planinės sveikatos priežiūros pagalbos teikimas;
6.2. paslaugų sektoriui – dėl sergančių darbuotojų sutrinka paslaugų sektoriaus veikla, neužtikrinamas gyvybiškai svarbių paslaugų teikimas gyventojams;
6.4. valstybės valdymui – sutrinka valstybės institucijų funkcijų ir priemonių vykdymas, gali tekti persvarstyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, valstybės institucijų strateginius veiklos planus ir institucijų vykdomų programų priemones;
6.5. švietimo ir kultūros sektoriui – susirgus mokytojams ir mokiniams, nutrūksta arba kurį laiką sutrinka mokymo procesas, ribojami masiniai renginiai, tai veikia kultūros sektoriaus veiklą;
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
7. Dažniausiai pandeminis gripo virusas atsiranda staiga, sergamumas per 2–3 savaites pasiekia aukščiausią lygį, suserga iki 50 procentų populiacijos (pagyvenusių ir kitų rizikos grupių asmenų – net 80 procentų). Dėl glaudžių tarptautinių ryšių ir išplėtoto transporto priemonių tinklo pandeminis gripo virusas greitai išplinta visame pasaulyje.
8. 20 amžiuje kilo 3 pandemijos: 1918–1920 metais – ispaniškasis gripas (H1N1) (mirė daugiau kaip 20 mln. žmonių), 1957–1958 metais – Azijos gripas (H2N2) ir 1968–1969 metais – Honkongo gripas (H3N2).
9. Pagal socialinę svarbą, žalą gyventojų sveikatai, ekonominius nuostolius gripas ir kitos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos pirmauja tarp užkrečiamųjų ligų. Per gripo epidemijas mirtingumas didėja ir dėl gripo komplikacijų (dažniausiai plaučių uždegimas) ir paūmėjusių kitų lėtinių ligų. Per įprastinę gripo sezoninę epidemiją suserga 5–10 procentų gyventojų. Lietuvoje kasmet registruojama vidutiniškai 100 tūkst. gripo atvejų.
10. Skiepijimas – efektyviausia profilaktikos priemonė, galinti apsaugoti nuo gripo ir jo komplikacijų. Įvairiose Europos valstybėse kasmet nuo gripo pasiskiepija daugiau kaip 20 procentų gyventojų. Lietuvoje nuo gripo pasiskiepija tik 4–6 procentai gyventojų, taigi būtina paskiepyti jų kuo daugiau.
11. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dažniausiai per gripo epidemijas miršta vyresnio amžiaus žmonės (80 procentų visų mirčių). Lietuvoje daugiau nei 500 tūkst. gyventojų – 65 metų ir vyresni (apie 15 procentų visų gyventojų).
12. Skiepijimas nuo gripo mažina tiesiogines sveikatos priežiūros išlaidas ir netiesiogines išlaidas, patiriamas dėl nedarbingumo. Kitose valstybėse atliktų tyrimų išvada viena – skiepijimas nuo gripo – ekonomiškai efektyvus. Tyrimų nustatyta, kad 34–44 procentais sumažėja vizitų pas gydytojus, 32–45 procentais – prarastų darbingų darbo dienų ir 25 procentais – antibiotikų, skirtų gydyti bakterines gripo komplikacijas, vartojimas. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad pagyvenusių asmenų, gyvenančių uždaruose kolektyvuose, skiepijimas nuo gripo 33 procentais sumažina hospitalizavimo atvejų, 50 procentų – bendrą mirtingumą.
13. Pasaulio sveikatos organizacija, Europos Komisija (toliau vadinama – EK), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pabrėžia, kad šiuo metu ypač svarbu didinti skiepijimo nuo gripo mastą. Rekomenduojama kuo daugiau paskiepyti asmenų, kuriems gripas pavojingiausias ir dažniausiai komplikuojasi (nuo anksčiau rekomenduotų 60 procentų iki 75 procentų).
14. Europos gripo priežiūros tinklo 2005 metų duomenimis, nuo gripo Belgijoje paskiepyta – 58 procentai, Danijoje – 46 procentai, Suomijoje – 46 procentai, Prancūzijoje – 67 procentai, Vokietijoje – 50 procentų, Latvijoje – 38 procentai, Estijoje – mažiau nei 5 procentai, Lietuvoje – 1,8 procento vyresnių nei 65 metų asmenų.
15. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ekspertai, 2006 metais vertinę Lietuvos pasirengimą gripo pandemijai, nurodė, kad pasirengimas gripo pandemijai apima tik sveikatos apsaugos sistemą ir labai mažas skiepijimo nuo gripo mastas.
16. Išanalizavusi pasirengimą gripo pandemijai įvairiose valstybėse, Pasaulio sveikatos organizacija 2005 metais pateikė pasirengimo gripo pandemijai rekomendacijas WHO/CDS/CSR/GIP/2005.5, kuriomis naudojasi visas pasaulis. Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybėse vadovaujamasi papildomais Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytos klasifikacijos patikslinimais, kurie nurodyti EK komunikate.
III. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
17. Šios Programos tikslas – mažinti gripo pandemijos sukeliamą žalą visuomenės sveikatai, socialinius ir ekonominius nuostolius.
18. Šios Programos uždaviniai:
18.3. toliau stiprinti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bendradarbiavimą;
18.4. užtikrinti aprūpinimą medicininėmis ir nemedicininėmis priemonėmis, tinkamą jų ir bendrųjų prevencijos priemonių naudojimą;
18.5. užtikrinti tarnybų, būtinų viešajam saugumui palaikyti ir būtiniesiems visuomenės poreikiams tenkinti, funkcionavimą per gripo pandemiją;
18.6. užtikrinti bendradarbiavimą su Pasaulio sveikatos organizacija, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, ES ir kaimyninėmis valstybėmis, dalyvavimą ES užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklo veikloje, efektyvų išankstinio įspėjimo ir reagavimo sistemos funkcionavimą šalyje.
IV. SIEKIAMI REZULTATAI
19. Įgyvendinus šią Programą, bus:
19.1. užtikrintas tarpžinybinis koordinuotas pasirengimas gripo pandemijai, valstybės valdymo institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos tęstinumas ir funkcijų atlikimas, viešasis saugumas ir būtinųjų visuomenės poreikių tenkinimas per gripo pandemiją;
19.3. sumažinta žmogaus sąlyčio su paukščių gripu galimybė, taigi ir pandeminio gripo viruso atsiradimo galimybė;
19.4. sumažintas gripo pandemijos neigiamas poveikis visuomenės sveikatai (kilus pirmajai gripo pandemijos bangai, bus naudojamas antivirusinių vaistų rezervas, o per antrąją pandemijos bangą – vakcina nuo pandeminio gripo);
19.6. užtikrintas bendradarbiavimas su Pasaulio sveikatos organizacija, ES, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru ir kaimyninėmis valstybėmis, dalyvavimas ES užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklo veikloje, efektyvus išankstinio įspėjimo ir reagavimo sistemos funkcionavimas šalyje.
V. Gripo pandemijos etapai ir lygiai
20. Pasirinkti gripo pandemijos etapai ir lygiai atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas ir jos gripo pandemijos etapų apibrėžimus. 6-asis etapas skirstomas į 4 lygius, atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes ES – vidaus sienų nebuvimą ir laisvą asmenų ir prekių judėjimą.
21. Planavimas ir koordinavimas, situacijos stebėjimas ir vertinimas, prevencija ir lokalizavimas, sveikatos sistemos atsakas, visuomenės informavimas ir keitimasis informacija tarp valstybės valdymo ir kitų institucijų būtini per visus gripo pandemijos etapus. Jie turi būti svarstomi kiekvieną kartą, kai pereinama į kitą etapą.
22. Pasirengimo gripo pandemijai etapai ir lygiai:
22.1. Tarppandeminis periodas, 1-asis etapas. Naujas gripo viruso potipis žmonėms nenustatytas. Gripo viruso potipis, sukeliantis sezoninį gripą, plinta tarp žmonių, gali būti nustatomas ir gyvūnams.
22.2. Tarppandeminis periodas, 2-asis etapas. Naujo potipio gripo virusas žmonėms nenustatytas, tačiau plintantis gyvūnų gripo viruso potipis kelia žmonėms grėsmę.
22.3. Gripo pandemijos pavojaus periodas, 3-iasis etapas. Žmonėms nustatytas naujo potipio viruso sukeltas gripas, tačiau neįrodyta, kad šiuo virusu žmogus gali užsikrėsti nuo žmogaus.
22.4. Gripo pandemijos pavojaus periodas, 4-asis etapas. Nustatomi nedideli grupiniai susirgimai, sukelti naujo gripo viruso potipio, tačiau infekcijos plitimas labai ribotas ir tai rodo, kad virusas nėra gerai prisitaikęs žmonių populiacijoje. ES žmonės neužsikrėtę, bet didėja infekcijos įvežimo arba pasireiškimo ES valstybėse pavojus.
22.5. Gripo pandemijos pavojaus periodas, 5-asis etapas. Užkratas plinta didesnėse žmonių grupėse, jo paplitimas lokalus, gripo virusas geriau prisitaikęs žmonių populiacijoje. Didelė gripo pandemijos rizika. Lokalizuoti protrūkiai ne Europos valstybėse, bet nepatvirtinta, kad infekcija plinta tarptautiniu mastu. Didėja infekcijos įvežimo arba pasireiškimo ES rizika.
22.6. Gripo pandemija, 6-asis etapas: stiprėja ir nuolat plinta gripo viruso naujas potipis bendroje populiacijoje. Šis etapas EK papildomai skirstomas į 4 lygius:
22.6.1. 1-asis lygis, kai nė vienoje ES valstybėje narėje nėra patvirtintų žmogaus užsikrėtimo pandeminio gripo virusu atvejų;
22.6.2. 2-asis lygis, kai bent vienoje ES valstybėje narėje yra vienas arba daugiau patvirtintų žmogaus užsikrėtimo pandeminio gripo virusu atvejų;
22.6.3. 3-iasis lygis, kai bent vienoje ES valstybėje narėje patvirtintas pandeminio gripo viruso protrūkis (perdavimas);
VI. Situacijos stebėjimas ir vertinimas, epidemiologinė ir epizootologinė priežiūra
23. Situacijos stebėjimas ir vertinimas, epidemiologinė priežiūra tarppandeminiu periodu:
23.1. Svarbiausias gripo epidemiologinės priežiūros Lietuvoje uždavinys – anksti nustatyti ir apibūdinti pandemijos gripo viruso potipius, remiantis klinikiniais ir kitais tyrimais, taip pat patikimai ištirti, ar nauji gripo viruso potipiai gali sukelti žmonėms plataus masto gripo protrūkius.
24. Gripo A(H5N1) infekcijos epidemiologinė ir epizootologinė priežiūra:
24.1. Nacionalinė veterinarijos laboratorija yra paukščių gripo kontrolinė laboratorija, kuri organizuoja ir koordinuoja paukščių gripo laboratorinius tyrimus paukščiams Lietuvos Respublikoje.
24.2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bendradarbiauja su Sveikatos apsaugos ministerija, teikia informaciją apie paukščių gripo epizootinę situaciją Europoje ir pasaulyje, pasirengimą galimam paukščių gripo protrūkiui Lietuvoje, organizuoja priemones paukščių gripo protrūkiams Lietuvoje likviduoti ir informuoja visuomenę per visuomenės informavimo priemones.
25. Epidemiologinė priežiūra kilus gripo pandemijai:
25.1. Gripo, sukelto naujojo gripo viruso potipio, atvejai per gripo pandemijos 4-ąjį ir 5-ąjį etapus ir 6-ojo etapo 1 ir 2 lygius registruojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
25.2. Gripo epidemiologinę priežiūrą per gripo pandemiją koordinuoja ir atlieka Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija, dalyvaujant asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms.
25.3. Vadovaudamasi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, per gripo pandemiją Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija kaupia informaciją apie sergamumo gripu ir ūminėmis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, hospitalizacijos, mirtingumo rodiklius, gripo vakcinų ir antivirusinių vaistų vartojimą, nepageidaujamas reakcijas į skiepus ir po antivirusinių vaistų vartojimo, galimas (patvirtintas) komplikacijas, susijusias su gripu.
VII. Skiepijimas nuo gripo
26. Rizikos grupių skiepijimas sezonine gripo vakcina – viena svarbiausių pasirengimo gripo pandemijai priemonių. Nuo gripo skiepijama sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose.
27. Rengdamosi nuo sezoninio gripo skiepyti rizikos grupių asmenis, Sveikatos apsaugos ministerija ir jos įgaliotos institucijos organizuoja sveikatos priežiūros specialistų mokymą, vaizdinėmis priemonėmis racionaliai ir efektyviai propaguoja skiepijimą, teikia visuomenei informaciją per visuomenės informavimo priemones.
28. Gripo rizikos grupių asmenys (ypač vyresni nei 65 metų asmenys) skiepijami nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos (polisacharidine vakcina), kadangi gripo virusas dažnai sukelia komplikacijas dėl pneumokokinės infekcijos.
29. Atsižvelgdama į vakcinų gamintojų pajėgumus, Sveikatos apsaugos ministerija sudaro su vakcinų gamintojais išankstines pandeminės ir (ar) prepandeminės gripo vakcinos įsigijimo (ne mažiau kaip 30 procentų gyventojų) sutartis.
VIII. Antivirusinių vaistų atsargos ir naudojimas
31. Kadangi antivirusiniai vaistai – svarbiausia gydymo ir apsaugos priemonė gripo pandemijos pradžioje, kol pagaminama pandeminė gripo vakcina, ir jų kiekis ribotas, nes nedaug gamintojų ir nedidelė gamybos apimtis, vadovaujantis EK ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, Lietuvoje kaupiamos antivirusinių vaistų atsargos, kad būtų galima jais aprūpinti iki 30 procentų gyventojų.
32. Manoma, kad atsargų gali nepakakti arba dėl dažno šių vaistų vartojimo gripo virusas gali pasidaryti jiems atsparus. Jeigu nenurodoma kitaip, kilus gripo pandemijai tikslinga antivirusinius vaistus skirti sergantiesiems gripu, taip pat profilaktiškai – asmens sveikatos priežiūros specialistams, kurie turi glaudų sąlytį su šiais ligoniais.
33. Nustačius naujo potipio gripo virusą ir jo savybes, Sveikatos apsaugos ministerija pagal poreikį atnaujina pandeminio gripo diagnostikos, gydymo ir profilaktikos antivirusiniais vaistais metodiką.
34. Kilus gripo pandemijai, gydytojai turi skirti antivirusinius vaistus, atsižvelgdami į nustatytas rekomendacijas.
35. Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaujantis Valstybinės gripo pandemijos komisijos rekomendacijomis, nustato gyventojų grupių, kurioms per gripo pandemiją prioriteto tvarka turi būti skiriami antivirusiniai vaistai, sąrašą, kuris periodiškai atnaujinamas atsižvelgiant į sukauptų antivirusinių vaistų kiekį ir naujas Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijas.
IX. Sveikatos sistemos atsakas
36. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planuose numatomas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, jeigu sergančiųjų labai daug, taip pat priemonės asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos tęstinumui užtikrinti.
37. Sveikatos sistemos atsakas planuojamas atsižvelgiant į bendruosius Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pasirengimo veiklai ir veiklos esant ekstremaliai situacijai principus, gripo pandemijos ypatumus ir poveikį sveikatos sektoriui.
X. Bendrųjų prevencijos priemonių organizavimas
39. Kilus gripo pandemijai, nemedicininių asmens apsaugos priemonių naudojimas – viena pagrindinių priemonių, galinčių apsaugoti nuo infekcijos, kadangi vakcinos ir antivirusinių vaistų gali nepakakti. Sveikatos apsaugos ministerija ir jos įgaliotos institucijos informuoja gyventojus apie asmens apsaugos nuo gripo būdus.
40. Asmens apsaugai užtikrinti Sveikatos apsaugos ministerija rengia, reguliariai atnaujina ir išplatina rankų higienos, kvėpavimo takų užkrečiamųjų ligų bendrosios apsaugos rekomendacijas, rekomendacijas keliautojams, kurie atvyksta iš gripo paveiktų regionų arba vyksta į juos, informaciją apie oro, jūrų uostuose, pasienio karantino punktuose taikomas priemones, savanoriškos izoliacijos būtinumą susirgus, vietinius judėjimo apribojimus, karantino priemonių organizavimą, gyventojų masinių susirinkimų, renginių organizavimo apribojimus ir mokyklų uždarymą.
41. Informacija apie asmenų apsaugos priemones skleidžiama įvairiais būdais (per internetą, kitas visuomenės informavimo priemones), kad būtų prieinama įvairioms gyventojų grupėms.
42. Asmens apsaugos priemonių naudojimo organizavimui metodiškai vadovauja Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija.
43. Ugdymo įstaigų veikla per gripo pandemiją organizuojama Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
XI. informavimas
46. Kiekvienam pasirengimo gripo pandemijai etapui ir lygiui sveikatos apsaugos ministras patvirtina visuomenės informavimo ir keitimosi informacija tarp valstybės valdymo ir kitų institucijų planą. Kuo didesnė grėsmė, tuo svarbiau užtikrinti veiksmingą visuomenės informavimą per visuomenės informavimo priemones. Patikimos informacijos skelbimas ankstyvuoju etapu užkirs kelią klaidingos ir nepatvirtintos informacijos skleidimui.
47. Būtinas operatyvus keitimasis informacija tarp kompetentingų sveikatos institucijų tiek šalyje, tiek už jos ribų. Visuomenės informavimo ir keitimosi informacija tarp valstybės valdymo ir kitų institucijų plane nurodoma aiški keitimosi informacija tarp visų valstybės valdymo institucijų, kurios rengiasi gripo pandemijai, tvarka. Keitimasis informacija su tarptautinėmis organizacijomis ir kitomis institucijomis – tarptautinio bendradarbiavimo dalis.
48. Kilus gripo pandemijai, informavimas ypač padeda išvengti nepagrįstos panikos. Taigi informavimo priemonės turi būti itin gerai parengtos.
49. Visuomenės informavimo ir keitimosi informacija tarp valstybės valdymo ir kitų institucijų plane nurodomos priemonės (tinklalapiai, plakatai, informacija skirtingomis šalyje vartojamomis kalbomis ir kita), skirtos visuomenei šviesti ir informuoti. Informacija teikiama skirtingoms tikslinėms visuomenės grupėms: visuomenės informavimo priemonių atstovams, gyventojams, rizikos grupėms, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams ir panašiai. Visuomenės informavimo ir keitimosi informacija tarp valstybės valdymo ir kitų institucijų plane turi būti numatyta sukurti oficialų tinklalapį, skirtą pasirengti gripo pandemijai.
50. Visuomenės informavimo ir keitimosi informacija tarp valstybės valdymo ir kitų institucijų plane nurodomos atsakingos institucijos ir vykdytojai, kurie teikia visuomenei informaciją.
XII. Tarptautinis bendradarbiavimas
52. Pagal 1998 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2119/98/EB dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklo Bendrijoje sukūrimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 62) Sveikatos apsaugos ministerija ir jos įgaliotos institucijos bendradarbiauja su EK ir kitomis ES valstybėmis. Apie susidariusią dėl susirgimų, sukeltų gripo A(H5N1) viruso, ar gripo, sukelto naujo gripo viruso potipio, ar gripo pandemijos nepalankią situaciją šalyje ir numatomus veiksmus Sveikatos apsaugos ministerija praneša EK ir kitoms ES valstybėms per išankstinio įspėjimo ir reagavimo sistemą, jeigu EK nenurodo kitaip. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras ir Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras užtikrina išankstinio įspėjimo ir reagavimo sistemos nuolatinę (visą parą, darbo ir ne darbo dienomis) veiklą, teikia reikiamą informaciją ir ataskaitas.
53. Sveikatos apsaugos ministerija ir jos įgaliotos institucijos bendradarbiauja su Pasaulio sveikatos organizacija, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, Europos gripo priežiūros tinklu, kaimyninėmis valstybėmis gripo epidemiologinės priežiūros, pasirengimo gripo pandemijai, keitimosi moksliškai pagrįstais duomenimis ir informacijos teikimo klausimais.
54. Informaciją apie esamą sergamumą gripu ir ūminėmis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, virusologinę gripo diagnostiką Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos teikia Europos gripo priežiūros tinklui, kuris informuoja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą ir kitas ES valstybes.
XIII. VERTINIMO KRITERIJAI
56. Nustatomi tokie šios Programos uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai:
56.2. kiek organizuota mokymo renginių pagal pasirengimo gripo pandemijai planus, kiek juose dalyvavo asmenų;
56.3. kiek sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų tobulino kvalifikaciją pasirengimo gripo pandemijai klausimais;
56.8. kokie asmens sveikatos priežiūros įstaigų intensyviosios terapijos skyrių materialinės techninės bazės ir dirbtinei plaučių ventiliacijai reikalingos įrangos būklės pokyčiai;
XIV. Pasirengimo gripo pandemijai planavimas ir koordinavimas
57. Gripo pandemijai rengiamasi, šiam rengimuisi vadovaujama, jis koordinuojamas, reikiamos priemonės per gripo pandemiją vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu (Žin., 1998, Nr. 115-3230) ir kitais teisės aktais.
58. Šios Programos įgyvendinimą koordinuoja Valstybinė gripo pandemijos komisija, kuri teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai pasiūlymus dėl būtinų pasirengimo gripo pandemijai ir jos pasekmių mažinimo priemonių taikymo, lėšų poreikio.
59. Valstybės valdymo institucijos, įstaigos, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės ir kiti asmenys pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintas rekomendacijas parengia pasirengimo gripo pandemijai planus (priemonių planus) – civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planų sudedamąsias dalis arba priedus – ir pagal kompetenciją imasi reikiamų priemonių šiai Programai vykdyti.
60. Pasirengimo gripo pandemijai planų (priemonių planų) tikslas – numatyti priemones, kuriomis siekiama apsaugoti institucijos arba įstaigos darbuotojus nuo pandeminio gripo ir kurių reikia institucijos arba įstaigos veiklos tęstinumui ir funkcijų atlikimui užtikrinti per gripo pandemiją.
61. Valstybės valdymo institucijos, įstaigos rengia jų reguliavimo sričiai priklausančių institucijų ir kitų subjektų, kurių veiklos tęstinumas ir atliekamos funkcijos būtinos viešajam saugumui palaikyti ir būtiniesiems visuomenės poreikiams tenkinti, sąrašus ir teikia juos Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri juos apibendrina ir teikia Valstybinei gripo pandemijos komisijai.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 67
VALSTYBINės PASIRENGIMO GRIPO PANDEMIJAI programos įgyvendinimo 2008–2009 MetŲ PRIEMONIŲ PLANAS
| Uždaviniai |
Priemonės |
Atsakingas vykdytojas |
Įvykdymo terminas |
Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų |
||
| 2008 metais |
2009 metais |
iš viso |
||||
| 1. Pasirengti galimai gripo pandemijai |
1.1. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Valstybinės gripo pandemijos komisijos nuostatų ir sudėties patvirtinimo projektą |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 metų III ketvirtis |
– |
– |
– |
| 1.2. Sudaryti prie Valstybinės gripo pandemijos komisijos mokslo ekspertų grupę, kurį teiktų moksliškai pagrįstą informaciją ir pasiūlymus |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 metų III ketvirtis |
30 |
30 |
60 |
|
| 1.3. Parengti ir patvirtinti valstybės valdymo institucijoms, įstaigoms, apskričių viršininkų administracijoms, savivaldybėms ir kitiems asmenims skirtas rekomendacijas, kaip rengti pasirengimo gripo pandemijai planus (priemonių planus) |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 metų IV ketvirtis |
– |
– |
– |
|
| 1.4. Parengti pasirengimo gripo pandemijai planus (priemonių planus) – civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planų sudedamąsias dalis arba priedus |
valstybės valdymo institucijos, įstaigos, apskričių viršininkų administracijos |
2009 metų I ketvirtis |
– |
– |
– |
|
| 1.5. Parengti ir patvirtinti visuomenės informavimo ir keitimosi informacija tarp valstybės valdymo ir kitų institucijų planą |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2009 metų I ketvirtis |
– |
– |
– |
|
| 1.6. Nustatyti prognozuojamą gripo pandemijos žalą visuomenės sveikatai ir ekonominius nuostolius valstybei |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 metų IV ketvirtis |
– |
– |
– |
|
| 1.7. Sudaryti su vakcinų gamintojais prepandeminės ir (ar) pandeminės gripo vakcinos įsigijimo paskiepyti ne mažiau kaip 30 procentų gyventojų išankstines sutartis |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 metai |
–
|
3500
|
3500
|
|
| 1.8. Parengti ir patvirtinti Pandeminės ir prepandeminės gripo vakcinos laikymo, paskirstymo, transportavimo, skiepijimo organizavimo, skiepijimo stebėsenos tvarkos aprašą |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2009 metų II ketvirtis |
– |
– |
– |
|
| 1.9. Sukaupti antivirusinių vaistų atsargas, kad būtų galima jais aprūpinti iki 30 procentų gyventojų |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008–2009 metai |
3000 |
3500 |
6500 |
|
| 1.10. Parengti ir patvirtinti Antivirusinių vaistų paskirstymo ir vartojimo stebėsenos aprašą |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 metų IV ketvirtis |
– |
– |
– |
|
| 1.11. Parengti ir patvirtinti Būtinosios medicinos pagalbos Lietuvos Respublikos piliečiams teikimo ir jų aprūpinimo antivirusiniais vaistais Europos Sąjungoje ir kitose užsienio valstybėse aprašą |
Sveikatos apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija |
2009 metų IV ketvirtis |
– |
– |
– |
|
| 1.12. Nustatyti, kiek antibakterinių preparatų, kitų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir lėšų prireiktų komplikacijoms gydyti per gripo pandemiją |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 metų III ketvirtis |
– |
– |
– |
|
| 1.13. Įvertinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyrių pasirengimą, nustatyti, kiek prireiktų dirbtinės plaučių ventiliacijos įrangos |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 metų III ketvirtis |
– |
– |
– |
|
| 1.14. Prireikus pakeisti galiojančius teisės aktus, kad būtų sukauptas medicinos personalo rezervas |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2009 metų I ketvirtis |
– |
– |
– |
|
| 1.15. Parengti ir patvirtinti Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kilus gripo pandemijai tvarkos aprašą |
Sveikatos apsaugos ministerija
|
2008 metų IV ketvirtis |
– |
– |
– |
|
| 1.16. Mokyti sveikatos priežiūros specialistus, informuoti ir šviesti visuomenę skiepijimo klausimais |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008–2009 metai |
– |
– |
– |
|
| 2. Sustiprinti gripo epidemiologinę priežiūrą |
2.1. Atlikti gripo epidemiologinę priežiūrą, pagrįstą pasirinktine klinikine virusologine diagnostika, įtraukti į ją nuo 1 iki 5 procentų visų Lietuvos šeimų, vidaus ir vaikų ligų gydytojų |
Sveikatos apsaugos ministerija, apskričių viršininkų administracijos |
2008–2009 metai |
– |
400 |
400 |
| 2.2. Rengti gydytojų, atliekančių gripo epidemiologinę priežiūrą, pagrįstą pasirinktine klinikine virusologine diagnostika, teorinį ir praktinį mokymą |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 metų III ketvirtis, 2009 metų III ketvirtis |
– |
– |
– |
|
| 2.3. Pakeisti Užkrečiamųjų ligų ir sveikatos problemų, dėl kurių turi būti atliekama epidemiologinė priežiūra, sąrašą ir informacijos teikimo tvarką, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 28 d įsakymu. Nr. V-397 (Žin., 2004, Nr. 90-3317), ir Privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 673 (Žin., 2003, Nr. 12-444; 2004, Nr. 82-2961), 1 priedą – įtraukti į juos susirgimo, sukelto gripo A(H5N1) viruso, ir gripo, sukelto naujojo gripo viruso potipio, sąvokas |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 metų III ketvirtis |
– |
– |
– |
|
| 2.4. Persvarstyti pandeminio gripo epidemiologinę priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus pagal naujas Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijas |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008–2009 metai |
– |
– |
– |
|
| 2.5. Aprūpinti Lietuvos AIDS centro laboratoriją priemonėmis sezoninio gripo virusams, gripo A(H5N1) virusui, gripo viruso jautrumui antivirusiniams vaistams nustatyti |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008–2009 metai |
– |
350 |
350 |
|
| 2.6. Paskirti Lietuvos AIDS centro laboratoriją etalonine gripo laboratorija, pripažinta Pasaulio sveikatos organizacijos, padidinti jos biosaugumo lygį iki trečiojo lygio (BSL–3) |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 metų IV ketvirtis |
50 |
2000 |
2050 |
|
| 2.7. Saugoti, dauginti ir siųsti į regioninę Pasaulio sveikatos organizacijos laboratoriją išskirtas gripo viruso padermes |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008–2009 metai |
10 |
10 |
20 |
|
| 2.8. Parengti ir patvirtinti Gripo viruso jautrumo antivirusiniams vaistams nustatymo tvarkos aprašą |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 metų IV ketvirtis |
– |
– |
– |
|
| 2.9. Nustatyti Lietuvos AIDS centro laboratorijos darbo organizavimo kilus gripo pandemijai tvarką |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2009 metų III ketvirtis |
– |
– |
– |
|
| 3. Toliau stiprinti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bendradarbiavimą |
3.1. Užtikrinti informacijos apie paukščių gripo paplitimą tarp paukščių teikimą suinteresuotoms institucijoms |
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba |
2008–2009 metai |
– |
– |
– |
| 3.2. Persvarstyti ir prireikus pakeisti susirgimų, sukeltų gripo A(H5N1) viruso, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos antivirusiniais vaistais metodikas |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 metų III ketvirtis |
– |
– |
– |
|
| 4. Užtikrinti aprūpinimą medicininėmis ir nemedicininėmis priemonėmis, tinkamą jų ir bendrųjų prevencijos priemonių naudojimą |
4.1. Skiepyti rizikos grupes nuo gripo (vakcinos įsigijimas, skiepijimo procedūra) |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008–2009 metai |
2000 |
2000 |
4000 |
| 4.2. Informuoti ir šviesti visuomenę skiepijimo nuo sezoninio gripo klausimais |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 metų III ketvirtis, 2009 metų III ketvirtis |
– |
250 |
250 |
|
| 4.3. Numatyti rizikos grupes, kurios valstybės lėšomis būtų skiepijamos polisacharidine pneumokokinės infekcijos vakcina |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 metų II ketvirtis |
– |
– |
– |
|
| 4.4. Parengti ir patvirtinti Sezoninio gripo diagnostikos, gydymo ir profilaktikos antivirusiniais vaistais metodiką |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 metų IV ketvirtis |
– |
– |
– |
|
| 4.5. Parengti ir patvirtinti Gripo, sukelto naujo gripo viruso potipio (pandeminio gripo), diagnostikos, gydymo ir profilaktikos antivirusiniais vaistais metodiką |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2009 metų II ketvirtis |
– |
– |
– |
|
| 4.6. Parengti ir patvirtinti būtinųjų asmens apsaugos priemonių, skirtų apsisaugoti nuo kvėpavimo takų virusinių infekcijų, sąrašą |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 metų II ketvirtis |
– |
– |
– |
|
| 4.7. Sukaupti būtinųjų asmens apsaugos priemonių, skirtų apsisaugoti nuo kvėpavimo takų virusinių infekcijų, atsargas pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą |
valstybės valdymo institucijos, įstaigos, apskričių viršininkų administracijos |
2009 metų II ketvirtis |
– |
– |
– |
|
| 4.8. Sukaupti būtinųjų asmens apsaugos priemonių, skirtų apsisaugoti nuo kvėpavimo takų virusinių infekcijų, atsargas sveikatos apsaugos priežiūros įstaigų personalui |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 metų IV ketvirtis |
– |
150 |
150 |
|
| 4.9. Neteko galios nuo 2008-11-05 |
|
|
|
|
|
|
| 4.10. Parengti ir patvirtinti Ugdymo įstaigų veiklos apribojimo tvarkos, nustačius susirgimų, sukeltų gripo A(H5N1) viruso, ir kilus gripo pandemijai, aprašą |
Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 metų III ketvirtis |
– |
– |
– |
|
| 4.11. Parengti ir patvirtinti Renginių ribojimo tvarkos, nustačius susirgimų, sukeltų gripo A(H5N1) viruso, ir kilus gripo pandemijai, aprašą |
Kultūros ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 metų IV ketvirtis |
– |
– |
– |
|
| 4.12. Parengti ir atnaujinti rankų higienos, kvėpavimo organų infekcijų bendrosios apsaugos rekomendacijas, rekomendacijas keliautojams, kurie atvyksta iš gripo paveiktų regionų arba vyksta į juos, informaciją apie taikomas priemones oro, jūrų uostuose, pasienio kontrolės punktuose, savanoriškos izoliacijos būtinumą susirgus |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008–2009 metai |
– |
– |
– |
|
| 5. Užtikrinti tarnybų, būtinų viešajam saugumui palaikyti ir būtiniesiems visuomenės poreikiams tenkinti, funkcionavimą per gripo pandemiją |
5.1. Parengti ir pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai institucijų ir kitų subjektų, kurių veiklos tęstinumas ir atliekamos funkcijos būtini viešajam saugumui palaikyti ir būtiniesiems visuomenės poreikiams tenkinti, sąrašus |
valstybės valdymo institucijos, įstaigos |
2009 metų III ketvirtis |
– |
– |
– |
| 5.2. Organizuoti tarpžinybines pasirengimo gripo pandemijai stalo pratybas |
Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 metų III ketvirtis |
– |
– |
– |
|
| 5.3. Organizuoti žinybines pasirengimo gripo pandemijai stalo pratybas |
valstybės valdymo institucijos, įstaigos, apskričių viršininkų administracijos |
2008 metų III–IV ketvirčiai |
– |
– |
– |
|
| 6. Užtikrinti bendradarbiavimą su Pasaulio sveikatos organizacija, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, ES ir kaimyninėmis valstybėmis |
6.1. Persvarstyti rekomendacijas valstybės valdymo institucijų, įstaigų, apskričių viršininkų administracijų, savivaldybių ir kitų asmenų pasirengimo gripo pandemijai planams (priemonių planams) pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Komisijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijas ir epidemiologinę situaciją pasaulyje |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2009 metai |
– |
– |
– |
| 6.2. Užtikrinti efektyvų išankstinio įspėjimo ir reagavimo sistemos funkcionavimą šalyje |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008–2009 metai |
– |
– |
– |
|
| 6.3. Teikti informaciją ir apibendrintas ataskaitas Pasaulio sveikatos organizacijai, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui, Europos gripo priežiūros tinklui, kaimyninėms valstybėms |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008–2009 metai |
– |
– |
– |
|
| 6.4. Dalyvauti Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, Europos Komisijos Sveikatos saugumo komiteto ir jo gripo sekcijos veikloje |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008–2009 metai |
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
5090 |
12190 |
17280 |
Priedo pakeitimai:
Nr. 1073, 2008-10-22, Žin., 2008, Nr. 126-4801 (2008-11-04), i. k. 1081100NUTA00001073
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1073, 2008-10-22, Žin., 2008, Nr. 126-4801 (2008-11-04), i. k. 1081100NUTA00001073
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 67 "Dėl Valstybinės pasirengimo gripo pandemijai programos patvirtinimo" pakeitimo