@D1=19940707;D2=19960328;D3=19960422

Pakeitimai:

 1.

 Parlamentas, Įstatymas

{#95CCAA0835 ;} Nr. 1-835, 95.04.04, Žin., 1995, Nr. 30-683 (95.04.07)

 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO

 PAKEITIMO

 

 2.

 Parlamentas, Įstatymas

{#95FDAA1033 ;} Nr. 1-1033, 95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1486 (95.07.19)

 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO PAPILDYMO

 

 3.

 Parlamentas, Įstatymas

{#95HMAA1041 ;} Nr. 1-1041, 95.09.14, Žin., 1995, Nr. 79-1820 (95.09.27)

 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO

 PAPILDYMO

 

 4.

 Parlamentas, Įstatymas

{#96BMAA1227 ;} Nr. 1-1227, 96.03.14, Žin., 1996, Nr. 33-804 (96.04.12)

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO

 PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

 5.

 Parlamentas, Įstatymas

{#96B[AA1262 ;} Nr. 1-1262, 96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-869 (96.04.19)

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO

 PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

 *** Pabaiga ***

 

 

                        VIETOS SAVIVALDOS

                            ĮSTATYMAS

 

                  1994 m. liepos 7 d. Nr.I-533

                             Vilnius

 

                            I skyrius

                      BENDROSIOS NUOSTATOS

 

     1 straipsnis. Vietos savivaldos samprata ir įstatymo

                    paskirtis

 

     Vietos  savivalda   (toliau  -  savivalda)  -  tai  Lietuvos

Respublikos   teritorijos   administracinio   vieneto   gyventojų

išrinktos vietos  valdžios institucijų teisė ir reali galia pagal

Lietuvos  Respublikos   Konstituciją  ir   įstatymus  laisvai  ir

savarankiškai savo  atsakomybe reguliuoti bei tvarkyti visuomenės

reikalus ir tenkinti vietos gyventojų poreikius.

     Savivaldybė  -  tai  valstybės  teritorijos  administracinis

vienetas, kurio  gyventojų bendruomenė  turi  valstybės  laiduotą

savivaldos teisę.

     Savivaldybės  gyventojų   bendruomenė   -   tai   konkrečios

savivaldybės gyventojai, susiję savivaldos teisiniais santykiais.

     Savivaldos   teisinius    santykius   reguliuoja    Lietuvos

Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai, tarybų statutai.

     Šis  įstatymas   nustato   bendrą   savivaldos   institucijų

organizavimo ir veiklos tvarką.

     Jeigu savivaldybei  deleguojamos kitokios  valstybės valdymo

ar administravimo  funkcijos  arba  to  reikia  jos  išskirtiniam

statusui įgyvendinti, tai įstatymai gali nustatyti ir kitokią tos

savivaldybės institucijų organizavimo ir veiklos tvarką.

 

     2 straipsnis. Savivaldos principai

 

     Savivalda realizuojama vadovaujantis šiais principais:

     1) savivaldybės ir valstybės interesų derinimo;

     2)  tiesioginio   toje  savivaldybėje   gyvenančių  Lietuvos

Respublikos piliečių  dalyvavimo savivaldybės tarybos rinkimuose,

apklausose, gyventojų sueigose ir peticijose;

     3) savivaldos  institucijų bei  jų  pareigūnų  atskaitingumo

gyventojams;

     4) viešumo ir reagavimo į gyventojų nuomonę;

     5) teisėtumo ir socialinio teisingumo;

     6) ekonominio savarankiškumo.

 

     3 straipsnis. Savivaldos teritorinis pagrindas

 

     Savivaldos teisė  laiduojama įstatymo  numatytiems valstybės

teritorijos administraciniams vienetams.

 

                           II skyrius

                    SAVIVALDOS INSTITUCIJOS,

                JŲ ORGANIZAVIMO IR VEIKLOS TVARKA

 

     4 straipsnis. Savivaldos institucijos

 

     Savivaldos institucijos yra:

     1) renkama  atstovaujamoji -  savivaldybės taryba  (toliau -

taryba);

     2) vykdomosios  - savivaldybės meras arba savivaldybės meras

ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);

     3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.

     Kadencijos  pradžioje   pasirinkta  vykdomųjų   institucijų,

išvardintų šio  straipsnio antrajame punkte, struktūra nekeičiama

iki tarybos įgaliojimų pabaigos.

     Per  du   mėnesius  nuo  pirmojo  naujai  išrinktos  tarybos

posėdžio sušaukimo  dienos turi būti išrinkti savivaldybės meras,

mero   pavaduotojas,    suformuotos   savivaldos    institucijos,

patvirtinta administracijos struktūra bei tarybos statutas.

     Savivaldybės  institucijų   įgaliojimai  pasibaigia,  kai  į

pirmąjį  posėdį   susirenka  naujai  išrinkta  taryba.  Pirmajame

tarybos posėdyje atsistatydina meras, valdyba ir kontrolierius, o

taryba paveda  jiems eiti  pareigas tol, kol nustatyta tvarka bus

išrinkti ar paskirti nauji pareigūnai.

 

     5 straipsnis. Taryba

 

     Tarybų narius  dvejiems metams renka savivaldybės gyventojai

- Lietuvos  Respublikos piliečiai, remdamiesi visuotine, lygia ir

tiesiogine rinkimų  teise, slaptu  balsavimu Lietuvos Respublikos

savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka.

     Taryba įgyvendina  valstybės laiduotą  savivaldos  teisę  ir

turi juridinio asmens teises.

     Taryba    sudaro  komitetus,  komisijas  ir  kitus  Lietuvos

Respublikos įstatymų numatytus organus.

     Tarybos  struktūrą   ir  veiklos   tvarką  nustato   tarybos

statutas.

     Taryba netenka  įgaliojimų prieš  terminą, kai  savivaldybės

teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas.

 

     6 straipsnis. Tarybos veiklos formos

 

     Tarybos darbo  tvarką nustato  šis įstatymas ir jos priimtas

statutas.

     Posėdis yra pagrindinė tarybos veiklos forma.

     Taryba  savo  įgaliojimus  vykdo  svarstydama  ir  spręsdama

klausimus tarybos, komitetų bei komisijų posėdžiuose, frakcijų ir

grupių  pasitarimuose.   Taryba  svarstomais   klausimais  priima

sprendimus ir organizuoja jų įgyvendinimą bei kontrolę.

     Taryba ne  rečiau kaip vieną kartą per metus turi informuoti

gyventojus  apie  savo  ir  jos  suformuotų  institucijų  veiklą,

šalinti  nurodytus  darbo  trūkumus,  įgyvendinti  konstruktyvius

pasiūlymus.

     Pagrindinėje darbovietėje  negautas atlyginimas  už  tarybos

posėdžiuose praleistą  laiką tarybos  nariams mokamas ir su darbu

taryboje susijusios  išlaidos  kompensuojamos  tarybos  nustatyta

tvarka.

 

     7 straipsnis. Tarybos posėdis

 

     Tarybos   posėdis   yra   teisėtas,   jeigu  jame  dalyvauja

nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma.

     Pirmąjį  naujai  išrinktos tarybos posėdį šaukia atitinkamos

rinkimų  komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per dvi savaites po

rinkimų   rezultatų  paskelbimo.  Jį  pradeda  rinkimų  komisijos

pirmininkas  ir pirmininkauja iki mero išrinkimo. Jeigu komisijos

pirmininkas  posėdžio nešaukia, tarybos nariai renkasi patys kitą

dieną pasibaigus dviejų savaičių terminui.

     Kitus  tarybos  posėdžius šaukia meras, o jei jo nėra - mero

pavaduotojas  savo  iniciatyva  arba  komiteto, valdybos siūlymu,

taip  pat  kai  to  raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto

skaičiaus   tarybos  narių,  nurodydami  svarstytinus  klausimus.

Meras,  mero  pavaduotojas  privalo  sušaukti  posėdį  ir  teikti

svarstyti  pasiūlytus  klausimus  ne vėliau kaip per dvi savaites

nuo tarybos narių reikalavimo gavimo.

     Jeigu  per  nustatytą  laiką  posėdis nesušaukiamas, jį gali

šaukti  ne  mažiau  kaip  1/3  visų tarybos narių, apie tai raštu

pranešę  kitiems  tarybos nariams ir gyventojams. Jei meras ir jo

pavaduotojas   posėdyje   nedalyvauja,   pirmininkauja  ir  visus

posėdyje priimtus dokumentus pasirašo vienas iš tarybos narių.

     Apie  posėdžio  sušaukimą  bei parengtus svarstyti klausimus

meras,  jo  pavaduotojas  arba  1/3 tarybos narių praneša visiems

tarybos  nariams  ir gyventojams ne vėliau kaip prieš tris dienas

iki posėdžio pradžios.

     Klausimus  svarstyti  tarybai pateikia komitetai, komisijos,

tarybos  nariai,  meras,  valdyba.  Tarybos  posėdžio darbotvarkę

sudaro   meras.  Ji  gali  būti  papildyta  ar  pakeista  tarybos

sprendimu    komitetui    ar    komisijai,   frakcijai,   grupei,

kontrolieriui ar Vyriausybės atstovui pasiūlius.

     Tarybos   sprendimai  priimami  posėdyje  dalyvaujančių  jos

narių   balsų   dauguma.   Jei   balsai  pasiskirsto  po  lygiai,

sprendžiamąjį  balsą  turi  meras. Tarybos narys neturi balsavimo

teisės,  kai  sprendžiami  su juo susiję turtiniai ir finansiniai

klausimai.   Tarybos  sprendimai  įsigalioja  kitą  dieną  po  jų

paskelbimo, jeigu juose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data.

     Tarybos  posėdžiai  yra protokoluojami. Protokolą ir tarybos

sprendimus  pasirašo meras. Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo

rinkimų komisijos ar posėdžio pirmininkas.

     Tarybos  posėdžiai  šaukiami  ne rečiau kaip vieną kartą per

ketvirtį.

     Tarybos  posėdžiai  yra vieši. Juose turi teisę dalyvauti ir

pasisakyti  kontrolierius, valdybos nariai, Vyriausybės atstovas,

Lietuvos  Respublikos Seimo nariai. Įmonių, įstaigų, organizacijų

atstovų   ir  gyventojų  dalyvavimo  tarybos  posėdžiuose  tvarką

nustato tarybos statutas.

     Tarybos  posėdžiuose  svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių

tarybos   statuto   nustatyta   tvarka   yra  pateikti  sprendimų

projektai.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#95CCAA0835 ;} Nr. 1-835, 95.04.04, Žin., 1995, Nr. 30-683 (95.04.07)

 

 

     8 straipsnis. Tarybos komitetai

 

     Tarybos komitetai - tai tarybos organai, sudaromi klausimams

preliminariai  nagrinėti,   rengti  ir   teikti  tarybai,  merui,

valdybai bei  kontroliuoti, kaip  laikomasi įstatymų  ir  vykdomi

tarybos, mero, valdybos sprendimai.

     Komitetai gali  svarstyti savo  kompetencijos  klausimus  ir

priimti  rekomendacinius  sprendimus,  kuriuos  turi  apsvarstyti

rekomendacijas ar  pasiūlymus gavusios  savivaldos  institucijos,

administracijos    padaliniai,     savivaldybės    įmonės     bei

organizacijos.

     Komitetai taip  pat teikia pasiūlymus ir išvadas dėl tarybai

svarstyti pateiktų sprendimų ir kitų dokumentų projektų.

     Komitetai sudaromi  iš tarybos  narių. Komitetų  ir jų narių

skaičių, kompetenciją  bei darbo tvarką nustato tarybos statutas.

Komitetų pirmininkai renkami mero siūlymu.

     Komitetų posėdžiai  protokoluojami.  Išvadas  ir  sprendimus

pasirašo komitetų pirmininkai.

 

     9 straipsnis. Meras, mero pavaduotojas

     Taryba  savo   įgaliojimų  laikui  iš  tarybos  narių  renka

savivaldybės merą ir mero siūlymu - mero pavaduotoją. Meras, mero

pavaduotojas renkami  slaptu balsavimu.  Meras, mero pavaduotojas

laikomi išrinktais,  jeigu už  jų kandidatūras  balsavo nustatyto

viso tarybos narių skaičiaus dauguma.

     Už savarankiškosios  kompetencijos įgaliojimų vykdymą meras,

mero pavaduotojas yra atsakingi ir atskaitingi tarybai.

     Meras,  mero   pavaduotojas  yra   tiesiogiai  atsakingi  už

valstybės  deleguotų   įgaliojimų  vykdymą.   Jei   meras,   mero

pavaduotojas  nevykdo  arba  blogai  vykdo  valstybės  deleguotus

įgaliojimus,  Vyriausybė   apie  tai  praneša  tarybai,  o  šiuos

pareigūnus įspėja  ir nustato  terminą trūkumams pašalinti. Jeigu

per  nustatytą   laiką  trūkumai  nepašalinami,  Vyriausybė  savo

nutarimu kreipiasi į tarybą dėl mero, mero pavaduotojo atleidimo.

Vyriausybės kreipimasis  tarybos posėdyje  turi būti apsvarstytas

per  dvi   savaites.  Jeigu   taryba   mero,   mero   pavaduotojo

neatleidžia, Vyriausybė kreipiasi į Seimą dėl tiesioginio valdymo

įvedimo.

     Meras, mero  pavaduotojas taip  pat netenka savo įgaliojimų,

jeigu:

     l)   įsigalioja   teismo   nuosprendis   dėl   jų   padarytų

nusikaltimų;

     2) jie neatsisako kito darbo ar pareigų pagal šio straipsnio

dešimtąją dalį;

 

     3) savivaldybės  teritorijoje laikinai  įvedamas tiesioginis

valdymas.

     Prieš  terminą   motyvuotu  tarybos  sprendimu  meras,  mero

pavaduotojas gali  būti atleisti  iš pareigų  1/3  tarybos  narių

iniciatyva, jeigu  už tai  balsuoja nustatyto  viso tarybos narių

skaičiaus dauguma.

     Meras, mero pavaduotojas gali būti atleisti iš pareigų prieš

terminą ir kitais Darbo sutarties įstatyme nustatytais pagrindais

ir tvarka.

     Jeigu   sprendimas    atleisti   merą,    mero   pavaduotoją

nepriimamas, tai  šį klausimą svarstyti galima tik po pusės metų,

išskyrus tuos  atvejus, kai išaiškėja šio straipsnio ketvirtojoje

dalyje išvardintos aplinkybės.

     Pasibaigus įgaliojimų laikui, jeigu meras, mero pavaduotojas

neišrenkami naujam  terminui ir  jų negalima grąžinti į ankstesnį

darbą (pareigas),  išmokama  trijų  mėnesių  jų  vidutinio  darbo

užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa.

     Mero,  mero   pavaduotojo   atlyginimą   pagal   Vyriausybės

patvirtintus normatyvus  nustato taryba.

     Meras, mero  pavaduotojas negali  eiti jokių kitų renkamų ar

skiriamų  pareigų,   dirbti  jokiose   kitose   valstybinėse   ar

privačiose įmonėse  ir gauti  papildomai jokio  kito  atlyginimo,

išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

     Mero pavaduotojas  vykdo mero  jam deleguotus įgaliojimus ir

atlieka visas mero pareigas, kai šio nėra.

     Mero  pavaduotojas   pirmininkauja  tarybos   bei   valdybos

posėdžiui, kai svarstomi su mero asmeniu susiję klausimai.

     Merui, mero  pavaduotojui įgaliojimai pratęsiami ir po naujų

rinkimų  iki  reikalų  perdavimo  naujai  išrinktam  merui,  mero

pavaduotojui  arba  Vyriausybės  įgaliotiniui,  kai  savivaldybės

teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas.

 

     10 straipsnis. Valdyba

     Taryba gali  nuspręsti ir  savo įgaliojimų laikui iš tarybos

narių  sudaryti   kolegialią  vykdomąją  instituciją  -  valdybą,

nustatydama ir jos narių skaičių.

     Atskirais įstatymuose  nurodytais atvejais  sudaryti valdybą

gali būti privaloma, o jos sudėtis reglamentuota.

     Jeigu valdyba  sudaroma, į  ją pagal pareigas įeina meras ir

mero pavaduotojas.  Valdybos narių kandidatūras tarybai tvirtinti

teikia meras.

     Valdybos posėdis  yra  teisėtas,  jeigu  jame  dalyvauja  ne

mažiau kaip 2/3 visų jos narių.

     Valdybos posėdžio  darbotvarkę sudaro  meras. Ji  gali  būti

papildyta ar  pakeista  valdybos  sprendimu,  pasiūlius  valdybos

nariams, kontrolieriui ar Vyriausybės atstovui.

     Valdybos  posėdžiai   protokoluojami.  Posėdžių   protokolus

pasirašo meras.

     Valdybos sprendimai  priimami posėdyje  dalyvaujančių  narių

balsų dauguma.  Valdybos sprendimai  įsigalioja kitą  dieną po jų

paskelbimo,  jeigu   pačiuose  aktuose   nenustatyta  vėlesnė  jų

įsigaliojimo data.  Valdybos sprendimus  tarybos savarankiškosios

kompetencijos klausimais  privalo pasirašyti  meras.  Meras  turi

teisę nepasirašyti  valdybos sprendimų,  susijusių  su  valstybės

deleguotomis  funkcijomis,  jeigu  jie  prieštarauja  įstatymams.

Piliečių ir  organizacijų teises  pažeidžiantys mero veiksmai dėl

sprendimo nepasirašymo gali būti skundžiami teisme.

     Taryba  gali   1/3  tarybos   narių   iniciatyva   pareikšti

nepasitikėjimą visa  valdyba, jeigu  ši  sudaroma,  arba  atskiru

valdybos nariu,  jeigu už  tai balsuoja  nustatyto  viso  tarybos

narių  skaičiaus   dauguma.  Kai   pareiškiamas  nepasitikėjimas,

valdyba ar  atskiras jos narys privalo iš pareigų atsistatydinti.

Jeigu sprendimas  pareikšti nepasitikėjimą  nepriimamas,  tai  šį

klausimą svarstyti galima tik po pusės metų.

     Valdybos įgaliojimai  pratęsiami ir po tarybos narių rinkimų

iki naujos valdybos sudarymo.

 

     11 straipsnis. Administracija

     Tarybos, mero,  valdybos sprendimus  įgyvendina bei  tarybą,

merą, valdybą techniškai aptarnauja administracija.

     Administracijos struktūrą,  jos nuostatus tvirtina taryba, o

etatus  bei   administracijos  darbuotojų   atlyginimus  -  meras

(valdyba,  jeigu   ji  sudaroma),  vadovaudamasis  įstatymų  arba

Vyriausybės nutarimų  patvirtintais normatyvais  ir  neviršydamas

nustatyto mokos fondo.

     Administracijai vadovauja administratorius.

     Administratorius:

     1) yra atskaitingas merui, vykdo jo potvarkius ir nurodymus;

     2) organizuoja  tarybos ir  valdybos posėdžių  parengimą  ir

dokumentų įforminimą;

     3) atsako už administracijos vidaus darbo tvarką;

     4) pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus.

     Administratorių skiria  ir atleidžia  meras. Jeigu  sudaroma

valdyba, ji skiria ir atleidžia administratorių mero teikimu.

     Administracijos padalinių  vadovus, jų  pavaduotojus,  merui

pritarus,   skiria    ir   atleidžia    administratorius.   Kitus

administracijos  tarnautojus   priima  į   darbą   ir   atleidžia

administratorius.

     Administracijos darbuotojai  negali būti  tarybos, kurią jie

aptarnauja, nariai.

 

     12 straipsnis. Seniūnas

     Seniūnas  yra  administracijos  pareigūnas  seniūnijoje.  Jį

skiria ir iš pareigų atleidžia meras.

     Seniūnas paprastai  turi būti  tos seniūnijos  gyventojas  -

Lietuvos Respublikos pilietis.

     Pasibaigus įgaliojimų  laikui,  jeigu  seniūnas  neskiriamas

naujam terminui  ir jo  negalima grąžinti  į ankstesnį darbą, jam

išmokama trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė

pašalpa.

     Seniūno  įgaliojimai  tęsiasi  ir  po  naujų  tarybos  narių

rinkimų iki reikalų perdavimo naujai paskirtam seniūnui.

     Seniūno atlyginimą pagal Vyriausybės patvirtintus normatyvus

nustato meras (valdyba, jeigu ji sudaroma).

 

     13 straipsnis. Kontrolierius

     Taryba   savo   įgaliojimų   laikui   skiria   kontrolierių.

Kontrolieriumi gali  būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis

aukštąjį išsilavinimą.  Kontrolierius skiriamas slaptu balsavimu.

Kontrolierius laikomas  paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo

nustatyto viso  tarybos narių skaičiaus dauguma. Tokia pat tvarka

kontrolieriaus teikimu skiriamas kontrolieriaus pavaduotojas.

     Kontrolierius, kontrolieriaus pavaduotojas negali eiti jokių

kitų  renkamų   ar  skiriamų   pareigų,  dirbti   jokiose  kitose

valstybinėse ar privačiose įmonėse ir gauti papildomai jokio kito

atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

 

     Jeigu kontrolierius  negali eiti  savo pareigų arba jo nėra,

šias pareigas eina kontrolieriaus pavaduotojas.

     Kontrolierius,   kontrolieriaus   pavaduotojas   gali   būti

atleisti iš  pareigų prieš  terminą 1/3  tarybos narių iniciatyva

motyvuotu tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja nustatyto viso

tarybos narių skaičiaus dauguma.

     Jeigu  sprendimas   atleisti  kontrolierių,   kontrolieriaus

pavaduotoją nepriimamas,  tai šį klausimą svarstyti galima tik po

pusės metų.

     Pasibaigus   įgaliojimų    laikui,   jeigu    kontrolierius,

kontrolieriaus pavaduotojas  neskiriami  naujam  terminui  ir  jų

negalima grąžinti  į ankstesnį  darbą (pareigas),  išmokama trijų

mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa.

 

 

     Kontrolieriaus,   kontrolieriaus   pavaduotojo   įgaliojimai

tęsiasi ir  po tarybos narių rinkimų iki reikalų perdavimo naujai

paskirtam kontrolieriui.

 

 

                           III skyrius

               SAVIVALDOS INSTITUCIJŲ KOMPETENCIJA

 

     14 straipsnis. Bendrosios nuostatos

     Savivaldos institucijų  kompetencija yra  savarankiškoji  ir

valstybės deleguotoji.

     Savivaldos institucijos  pagal šio  įstatymo joms  priskirtą

savarankiškąją  kompetenciją   turi  veikimo,   iniciatyvos   bei

sprendimų priėmimo  laisvę, kiek tai leidžia Lietuvos Respublikos

Konstitucija,  įstatymai   ir  poįstatyminiai   aktai.   Be   to,

savivaldybėse sprendžiamos  ir kitos  jų  gyventojų  bendruomenės

nariams  iškylančios   problemos,  kurias   spręsti   nepriskirta

valstybės institucijų kompetencijai.

     Valstybės  funkcijos   deleguojamos  savivaldybėms  šiuo  ir

kitais įstatymais.

     Savivaldos  institucijos,  priimdamos  sprendimus  valstybės

deleguotosios kompetencijos  klausimais, vadovaujasi  įstatymais,

Vyriausybės nutarimais bei kitais poįstatyminiais aktais.

     Valstybės institucijos  veikia bei  kontroliuoja  savivaldos

institucijas, įgyvendinančias  valstybės deleguotąsias funkcijas,

tik įstatymuose numatytais atvejais ir formomis.

 

     15 straipsnis. Tarybos savarankiškoji kompetencija

     Taryba:

     1) renka bei atleidžia iš pareigų merą ir mero pavaduotoją;

     2)  sudaro     komitetus,   o   nutarusi   -   ir   valdybą,

administracinę bei  kitas komisijas,   keičia jų sudėtį, tvirtina

mero pasiūlytas komitetų ir komisijų  pirmininkų kandidatūras;

     3) nustato  administracijos struktūrą,  etatų skaičių, darbo

užmokesčio fondą;

     4) skiria kontrolierių bei jo pavaduotoją;

     5)   priima    sprendimus   dėl   savivaldybės   teritorijos

suskirstymo į seniūnijas ir nustato jų ribas;

     6) tvirtina tarybos statutą;

     7)  tvirtina   mero  (valdybos,   jeigu  ji   sudaroma)  bei

kontrolieriaus veiklos nuostatus;

     8) nutraukia  tarybos narių įgaliojimus prieš terminą Vietos

savivaldybės tarybos  nario statuso įstatymo nustatytais atvejais

ir tvarka;

     9) tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo įvykdymo apyskaitą;

     10)  tvirtina  nebiudžetinių  fondų  ir  lėšų  sudarymo  bei

naudojimo tvarką, jų panaudojimo apyskaitą;

     11) skirsto  arba įgalioja merą (valdybą, jeigu ji sudaroma)

skirstyti papildomas savivaldybės biudžeto lėšas;

     12) tvirtina  kainas ir  tarifus už valstybinių savivaldybės

įmonių teikiamas gyventojams paslaugas;

     13) tvirtina  iš savivaldybės  biudžeto išlaikomų įstaigų ir

organizacijų bendrą asignavimų sumą ir darbo užmokesčio fondą;

     14) įstatymų numatyta tvarka nustato vietines rinkliavas;

     15) priima  sprendimus įsteigti, reorganizuoti ar likviduoti

veikiančias  pagal   Įmonių  įstatymą   savivaldybės  įmones   ir

organizacijas;

     16) priima  sprendimus dėl  iš  savivaldybės  biudžeto  lėšų

išlaikomų įstaigų,  įmonių, organizacijų steigimo, reorganizavimo

bei likvidavimo;

     17) nustato  mokėjimų arba  kompensacijų už išperkamus žemės

sklypus,  naudojimąsi   savivaldybės  įrengimais,  objektais  bei

gamtos ištekliais dydį;

     18) tvirtina  savivaldybės teritorijos  plėtojimo generalinį

planą ir  jo pakeitimus,  miestų ir  miestelių plėtimo  ir kūrimo

generalines schemas;

     19) įstatymų nustatyta tvarka steigia ir tvarko savivaldybės

saugomas teritorijas, kraštovaizdžio objektus;

     20) nustato  savivaldybės sutarčių bei susitarimų su savo ir

kitų savivaldybių teritorijoje esančiomis įmonėmis, įstaigomis ir

organizacijomis,  kitomis   savivaldybėmis,   užsienio   įmonėmis

tvirtinimo tvarką;

     21) gali  teikti finansines lengvatas savo sąskaita įmonėms,

steigiančioms   naujas    darbo   vietas,   tenkinančioms   kitus

būtiniausius gyventojų poreikius;

     22)  naudojasi  bankų  kreditais,  ima  ir  teikia  paskolas

įstatymų  nustatyta   tvarka,  nustato   savivaldybės   vykdomųjų

institucijų naudojimosi  bankų kreditais  bei  paskolų  ėmimo  ir

teikimo sąlygas;

     23) nagrinėja  tarybos narių  keliamus klausimus, priima dėl

jų sprendimus;

     24) išklauso  mero (valdybos,  jeigu ji  sudaroma) bei  kitų

tarybos sudarytų  organų ataskaitas,  tarybos  narių  paklausimus

administracijos pareigūnams,  savivaldybės  įmonių,  organizacijų

vadovams bei priima dėl jų sprendimus;

     25)  savo   iniciatyva,  Vyriausybės   atstovo   arba   kitų

institucijų  siūlymu   ar  reikalavimu   panaikina  ar   atšaukia

įstatymams, Vyriausybės  ar tarybos sprendimams prieštaraujančius

tarybos, mero  (valdybos, jeigu  ji sudaroma) bei kitų savivaldos

institucijų sprendimus ir potvarkius;

     26) tvirtina želdinių apsaugos, miestų ir miestelių tvarkymo

ir švaros,  prekybos turgavietėse  ir kitas  taisykles, už  kurių

pažeidimą įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė;

     27) priima  sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas

ir dėl prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų;

     28)  tvirtina   savivaldybės  simbolius,   teikia   siūlymus

patvirtinti savivaldybės herbą;

     29)  teikia   siūlymus  dėl  savivaldybės  teritorijos  ribų

keitimo.

 

     16 straipsnis. Valstybės deleguotoji kompetencija

 

     Savivaldos   institucijos   atlieka  civilinės  metrikacijos

funkcijas,  tvarko  savivaldybių  ir  valstybinių  bei  privataus

kapitalo  įmonių,  visuomeninių  organizacijų  registrą, taip pat

gali  valdyti valstybinius parkus (nacionalinius ir regioninius),

organizuoti  savivaldybių  policiją,  civilinę  ir  priešgaisrinę

saugą,  organizuoti sveikatinimo veiklą savivaldybės teritorijoje

Vyriausybės   nustatyta   tvarka,   įgyvendinti   kitas  įstatymų

deleguotas funkcijas.

     Savivaldos     institucijos,    įgyvendindamos    deleguotas

valstybės  funkcijas,  vadovaujasi  įstatymais, vykdo Vyriausybės

nutarimus.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#95FDAA1033 ;} Nr. 1-1033, 95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1486 (95.07.19)

 

 

     17 straipsnis. Mero įgaliojimai ir kompetencija

 

     Meras numato  tarybos posėdžių  darbotvarkes, šaukia tarybos

posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja tarybos komitetų ir

komisijų  veiklą,   pasirašo  tarybos   sprendimus  ir   posėdžių

protokolus. Meras organizuoja tarybos sprendimų įgyvendinimą.

     Jei sudaroma  kolegiali   vykdomoji institucija  -  valdyba,

meras jai  vadovauja ir  pirmininkauja jos  posėdžiams,  pasirašo

sprendimus  savarankiškosios  kompetencijos  klausimais  ir  turi

teisę nepasirašyti  valdybos  sprendimų  valstybės  deleguotosios

kompetencijos klausimais,  jeigu šie,  jo  nuomone,  prieštarauja

įstatymams ar Vyriausybės nutarimams.

     Mero darbą reglamentuoja tarybos patvirtinti nuostatai.

     Vykdydamas savo Ōgaliojimus, meras:

     1)   atstovauja   arba  Ōgalioja  kitus  asmenis  atstovauti

tarybai    ir    valdybai    teisme,   santykiuose   su   kitomis

savivaldybÓmis,  valstybÓs  ar  uŲsienio valstybiÖ bei savivaldos

institucijomis, savivaldybÓs gyventojais;

     2)  si×lo  mero  pavaduotojo, komitetÖ, komisijÖ pirmininkÖ,

kitÖ tarybos sudaromÖ organÖ vadovÖ kandidat×ras;

     3)   skiria   ir   atleidŲia  administratoriÖ  ir  seni×nus;

tvirtina seni×no veiklos nuostatus;

     4)   sudaro   ir   teikia   tarybai  tvirtinti  sutartis  ir

susitarimus  su savo ir kitÖ savivaldybiÖ teritorijoje esanŃiomis

ŌmonÓmis,  Ōstaigomis,  organizacijomis  ir uŲsienio ŌmonÓmis bei

kitomis  savivaldybÓmis,  o  jeigu  savivaldybÓs teritorijoje yra

laisvoji  ekonominÓ  zona,  - taip pat sutartis ir susitarimus su

Õios zonos valdymo bendrove;

     5)   organizuoja  vaikÖ  ir  jaunimo  bendrŠjŌ  lavinimŠ  ir

papildomŠ   ugdymŠ,   suaugusiÖjÖ   bendrŠjŌ   ugdymŠ,   r×pinasi

gyventojÖ    kult×ros    ugdymu,   bendrosios   ir   etnokult×ros

puoselÓjimu,  organizuoja  gyventojÖ pirminŅ sveikatos apsaugŠ ir

sergamumo   prevencijŠ,  ligoniÖ,  invalidÖ  ir  seneliÖ  slaugŠ,

r×pinasi  teritorijos  sanitarija  ir kad b×tÖ laikomasi higienos

bei  gamtos  apsaugos  reikalavimÖ,  plÓtoja gyventojÖ poilsio ir

turizmo industrijŠ;

     6)  organizuoja  invalidÖ,  vieniÕÖ nusenusiÖ asmenÖ r×pybŠ,

prieŲi×rŠ  ir  aptarnavimŠ, labdaros renginius, tarybos nustatyta

tvarka skirsto surinktas lÓÕas ir aukas.

     Vykdydamas šiuos  ir kitus  įstatymų  numatytus  įgaliojimus

meras priima potvarkius.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#96B[AA1262 ;} Nr. 1-1262, 96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-869 (96.04.19)

 

     18 straipsnis. Valdybos kompetencija

 

     Jeigu  taryba   sudaro  valdybą,   tai  ši,  vykdydama  savo

įgaliojimus:

     1) tarybai pavedus nustato kainas ir tarifus už savivaldybės

įmonių teikiamas gyventojams paslaugas;

     2)  tarybai   įgaliojus  skirsto   papildomas   savivaldybės

biudžeto lėšas bei kitus išteklius;

     3)  organizuoja   teritorijos   raidos   analizę,   bendrųjų

ilgalaikių   socialinių,    kultūrinių,   ūkinių,   investicinių,

demografinių, ekologinių ir kitų programų projektų rengimą;

     4) organizuoja  tarybos  patvirtintų  programų  įgyvendinimą

savivaldybės teritorijoje;

     5) organizuoja  teritorijos generalinio  plano, jo pakeitimų

projektų bei detalių planų rengimą;

     6)  kontroliuoja,  kaip  laikomasi  visų  objektų  statybos,

plėtimo  ir  rekonstrukcijos,  pastatų  ir  teritorijos  statybų,

kraštovaizdžio,  architektūros  bei  kultūros  paminklų  apsaugos

reikalavimų;

     7) teikia  tarybai spręsti arba pati sprendžia socialinės ir

gamybinės  infrastruktūros   objektų  projektavimo   ir  statybos

klausimus, prižiūri,  kad būtų nustatyta jų eksploatavimo tvarka,

o prireikus - atliekamos užsakovo funkcijos;

     8) sudaro  ir teikia  tarybai tvirtinti  biudžeto  projektą,

biudžeto įvykdymo apyskaitą;

     9)   pagal    tarybos    patvirtintus    nuostatus    sudaro

nebiudžetinius  fondus;

     10)  kontroliuoja,   ar  tikslingai  ir  teisėtai  naudojami

savivaldybės įsteigti fondai;

     11)   kontroliuoja,   kaip   laikomasi   tarybos   nustatytų

taisyklių, už kurių pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė;

     12) įstatymų nustatyta tvarka organizuoja gyvenamųjų patalpų

statybą, eksploataciją, sudaro ir tvarko piliečių eiles valstybės

paramai   gauti,   nuomoja   ir   parduoda   savivaldybių   fondo

gyvenamąsias patalpas;

     13)  tiria  ir  analizuoja  migracijos  procesus,  kartu  su

teritorinėmis  darbo  biržomis  organizuoja  racionalų  gyventojų

užimtumą, gyventojų  kvalifikacijos kėlimą,  perkvalifikavimą bei

viešuosius darbus;

     14) kartu  su kitomis  valstybės  institucijomis  rengia  ir

įgyvendina  prevencines   priemones,  gyventojų   gelbėjimą   nuo

katastrofų,  stichinių   nelaimių,  epidemijų,  užkrečiamų  ligų,

likviduoja jų padarinius;

     15) rengia  tarybai  pasiūlymus  steigti,  reorganizuoti  ir

likviduoti iš  savivaldybės biudžeto  lėšų  išlaikomas  įstaigas,

įmones ir organizacijas;

     16) valdo, naudoja ir saugo savivaldybės turtą;

     17) rengia  gyventojų susirinkimus,  kuriuose ne rečiau kaip

kartą per  metus pateikia informaciją apie savivaldybės reikalus,

taip pat kartą per metus ir pagal  reikalavimą atsiskaito už savo

veiklą tarybai.

     Valdybos   kompetenciją   reguliuoja   tarybos   patvirtinti

nuostatai.

     Jeigu   valdyba nesudaroma,  tai visus  valdybai  priskirtus

įgaliojimus vykdo meras.

 

     19 straipsnis. Seniūno kompetencija

 

     Seniūno darbą reglamentuoja jo veiklos nuostatai.

     Seniūnas:

     1)  mero  pavedimu rengia ir teikia mero potvarkių (valdybos

sprendimų, jeigu ji sudaroma) projektus seniūnijos klausimais;

     2) teikia merui rekomendacijas dėl socialinės globos;

     3)   teikia   merui   pasiūlymus  dėl  savivaldybės  saugomų

teritorijų ir kraštovaizdžio objektų priežiūros;

     4) renka jo kompetencijai priskirtus statistikos duomenis;

     5)  išduoda pažymas seniūnijos gyventojams dėl jų socialinės

padėties;

     6) šaukia seniūnijos gyventojų sueigas;

     7) organizuoja kapinių priežiūrą;

     8) renka žinias apie žemės nuomos poreikius;

     9) organizuoja rinkliavas ir vietinių mokesčių rinkimą;

     10) tvarko ūkines knygas;

     11)  kontroliuoja  ir  teikia  savivaldybei informaciją apie

tarybos  (valdybos,  jeigu ji sudaroma) sprendimų, mero potvarkių

įgyvendinimą seniūnijos teritorijoje;

     12)  kaimo vietovėse registruoja gimimus bei mirtis, išduoda

leidimus  laidoti,  įstatymų  nustatyta tvarka atlieka notarinius

veiksmus,  įrašo Lietuvos Respublikos piliečio pase duomenis apie

nuolatinę gyvenamąją vietą;

     13)  atlieka kitas mero potvarkiu (valdybos sprendimu, jeigu

ji sudaroma) deleguotas funkcijas.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#95HMAA1041 ;} Nr. 1-1041, 95.09.14, Žin., 1995, Nr. 79-1820 (95.09.27)

 

 

     20 straipsnis. Kontrolieriaus kompetencija

 

     Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir

tarybos  sprendimų     nustatytų   įgaliojimų,   prižiūri,   kaip

naudojamos savivaldybės  biudžeto lėšos,  ar teisėtai, tikslingai

ir efektyviai  eksploatuojama   savivaldybės nuosavybė,  taip pat

savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.

     Kontrolieriaus veiklą reglamentuoja nuostatai. Kontrolierius

pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus.

     Kontrolierius:

     1) vadovauja  kontrolieriaus tarnybai,  priima  į  darbą  ir

atleidžia tarnybos  darbuotojus (neviršydamas biudžeto asignavimų

ir nustatyto mokos fondo);

     2) teikia tarybai išvadas dėl savivaldybės biudžeto vykdymo,

dėl nebiudžetinių lėšų ir fondų naudojimo;

     3) tarybos, jos komitetų, mero (valdybos, jeigu ji sudaroma)

siūlymu  arba   savo  iniciatyva   organizuoja  patikrinimus  bei

revizijas   administracijoje,    savivaldybės   valstybinėse   ir

valstybinėse akcinėse įmonėse, įstaigose, organizacijose;

     4) teikia  savivaldybės institucijoms  išvadas ir pasiūlymus

dėl patikrinimų ir revizijų rezultatų;

     5)  atlieka   kitus   veiksmus,   užtikrinančius   nustatytų

pažeidimų pašalinimą.

     Kontrolierius yra juridinis asmuo.

 

                           IV skyrius

            SAVIVALDYBIŲ EKONOMINĖS VEIKLOS PAGRINDAS

 

     21 straipsnis. Savivaldybės nuosavybė

 

     Savivaldybės ekonominės veiklos pagrindą sudaro savivaldybės

nuosavybė.

     Savivaldybės nuosavybė  - tai  savivaldybei nuosavybės teise

priklausantis turtas,  kurio savininko  funkcijas pagal įstatymus

įgyvendina taryba.

     Savivaldybės nuosavybės objektus nustato įstatymai.

     Savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda:

     1) perduodant įstatymų nustatyta tvarka valstybės nuosavybės

objektus  savivaldybės   nuosavybėn.  Šiuo   atveju   gali   būti

įstatymuose nustatytos  disponavimo tokiais  objektais apribojimo

sąlygos;

     2) sukuriant naujus nuosavybės objektus;

     3)  sudarant  sandorius  arba  kitais  įstatymų  nustatytais

atvejais.

     Taryba   teisę    valdyti   bei    eksploatuoti   konkrečius

savivaldybės nuosavybės objektus gali deleguoti savo suformuotoms

institucijoms arba ūkio subjektams.

 

     22 straipsnis. Turtiniai santykiai, keičiant Lietuvos

                    Respublikos savivaldybių teritorijų ribas

     Likviduojant savivaldybę  ar keičiant  Lietuvos  Respublikos

teritorijos administracinio  vieneto  ribas,  kitai  savivaldybei

priskiriama ta  savivaldybės nekilnojamojo  turto dalis, kuri yra

priskiriamojoje  teritorijoje;   kitas  jos   turtas  ir   skolos

paskirstomos   savivaldybėms    proporcingai   iš    priskiriamos

teritorijos juridinių ir fizinių asmenų surenkamiems mokesčiams į

savivaldybės biudžetą.

     Lietuvos  Respublikos  teritorijos  administracinių  vienetų

turtinius  ginčus,   kilusius  dėl   teritorijos  administracinių

vienetų ribų pertvarkymo, sprendžia teismas.

 

     23 straipsnis. Savivaldybės finansai

     Savivaldybės  finansinius   išteklius  sudaro   savivaldybės

biudžetas, nebiudžetiniai fondai ir lėšos.

     Kiekviena   savivaldybė    turi    savarankišką    biudžetą.

Savivaldybės  biudžetas   sudaromas  ir   tvirtinamas  vieneriems

metams.

     Biudžetiniais metais taryba gali keisti biudžetą ir sudaryti

papildomą biudžetą  ta  pačia  tvarka,  kokia  jis  sudaromas  ir

tvirtinamas.

     Lietuvos  valstybės   biudžeto  ir   savivaldybių   biudžetų

santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros ir

Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai.

     Savivaldybės biudžeto  pajamos formuojamos  iš pajamų už jos

nuosavybei priklausančio turto eksploatavimą, iš jos teritorijoje

esančių įmonių,  įstaigų ir organizacijų mokamų mokesčių bei kitų

pagal  Lietuvos   Respublikos  įstatymus  joms  priskirtų  pajamų

šaltinių.

     Jeigu savivaldybių  biudžetams priskirtų pajamų neužtenka jų

socialinėms reikmėms  tenkinti, savivaldybių biudžetams gali būti

skiriamos subsidijos  iš Lietuvos  valstybės biudžeto  tikslinėms

programoms įgyvendinti.

     Papildomos savivaldybių  biudžetų  pajamos,  gautos  vykdant

biudžetą, taip pat sutaupytos išlaidos lieka savivaldybėms.

     Jeigu savivaldybių biudžetų pajamos ar išlaidos dėl Lietuvos

valstybės institucijų  priimtų aktų keičiasi, pasikeitusios sumos

kompensuojamos atitinkamai  iš Lietuvos valstybės ar savivaldybės

biudžetų. Kompensacijų  sumas derina  suinteresuotos šalys. Kilus

ginčui,  galutinį   sprendimą  priima  teismas.  Lėšos  valstybės

deleguotosioms  funkcijoms   įgyvendinti  skiriamos  iš  Lietuvos

valstybės biudžeto.

     Savivaldybės nebiudžetiniai  fondai  ir  lėšos  sudaromi  iš

vietinių rinkliavų  ir kitų  pajamų šaltinių.  Vietinių rinkliavų

nustatymo bei  savivaldybės nebiudžetinių  fondų ir lėšų sudarymo

ir naudojimo tvarką nustato įstatymai.

     Savivaldybė gali  naudotis bankų  kreditais, imti  ir teikti

paskolas įstatymų nustatyta tvarka.

 

                            V skyrius

               SAVIVALDYBIŲ SANTYKIAI SU VALSTYBĖS

        INSTITUCIJOMIS IR TARPTAUTINĖMIS ORGANIZACIJOMIS

 

     24 straipsnis. Savivaldybių santykiai su valstybės

                    institucijomis

     Tarybų ir  savivaldybės vykdomųjų  institucijų santykiai  su

valstybės   institucijomis    grindžiami   Lietuvos   Respublikos

Konstitucija ir įstatymais.

     Savivaldos   institucijos    nėra    pavaldžios    valstybės

institucijoms.

     Tais atvejais,  kai su  savivaldybės  interesais  susijusius

reikalus svarsto  aukštesniosios valstybės institucijos, jos apie

tai privalo  pranešti  savivaldybei.  Taryba  teikia  pasiūlymus,

kuriuos    privalo     išnagrinėti    aukštesniosios    valstybės

institucijos.

     Vyriausybė  ir   jos   institucijos   sprendimus   valstybės

teritorijos planavimo  klausimais  derina  su  savivaldybėmis  ir

savivaldybių ribas  siūlo keisti,  atsižvelgdamos į  savivaldybių

pasiūlymus.

     Vyriausybė  remia   savivaldybes  rengiant,   tobulinant  ir

perkvalifikuojant savivaldybių tarnautojus.

     Savivaldybės  informuojamos   ir  konsultuojamos   valstybės

institucijose visais su savivaldybėmis susijusiais klausimais.

 

     25 straipsnis. Lietuvos Respublikos savivaldybių

                    atstovavimas

     Lietuvos Respublikos  savivaldybėms  Seime,  santykiuose  su

Respublikos    Prezidentu,    Vyriausybėje    ir    tarptautinėse

organizacijose atstovauja Respublikinė savivaldybių asociacija.

 

                           VI skyrius

            SAVIVALDYBIŲ VEIKLOS TEISINĖS GARANTIJOS

 

     26 straipsnis. Savivaldybių veiklos teisinių  garantijų

                    bendrosios nuostatos

     Savivaldos   institucijų    sprendimai,   neviršijantys   jų

kompetencijos, yra  privalomi  visoms  savivaldybės  teritorijoje

esančioms  įmonėms,   įstaigoms  ir   organizacijoms,  taip   pat

pareigūnams ir gyventojams.

     Šio įstatymo  nustatytos  savivaldybės  teisės  negali  būti

varžomos ar  ribojamos, išskyrus  Lietuvos  Respublikos  įstatymų

numatytus atvejus.

 

     27 straipsnis. Tarybų veiklos teisinė apsauga

     Tarybos dėl  savo teisių  pažeidimų turi  teisę  kreiptis  į

teismą.

 

     28 straipsnis. Savivaldos institucijų ir pareigūnų

                    veiklos teisinė priežiūra

     Ar savivaldybės   laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos

ir įstatymų,  ar vykdo Vyriausybės sprendimus, įstatymų nustatyta

tvarka prižiūri Vyriausybės atstovai.

     Piliečių skundus  dėl savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo

ar biurokratizmo  tiria Seimo  kontrolieriai,  kurių  įgaliojimus

nustato Seimo kontrolierių įstatymas.

     Tarybų, jų  vykdomųjų institucijų  bei  pareigūnų  aktai  ar

veiksmai,   pažeidžiantys piliečių  ir organizacijų  teises, gali

būti skundžiami teisme.

 

     29 straipsnis. Savivaldybių atributika ir raštvedyba

 

     Savivaldybės  herbu  laikomas  savivaldybės  centro  herbas.

Savivaldybės,  kurios   neturi   nustatyta   tvarka   patvirtinto

savivaldybės herbo, naudoja valstybės herbą.

     Savivaldybės  herbas   naudojamas  savivaldybės   vėliavoje,

vietos savivaldos  institucijų, savivaldybės  administracijos bei

jos  padalinių   ir  pareigūnų   antspauduose,  merų   ženkluose,

dokumentų blankuose ir iškabose.

     Savivaldybių raštvedyba  tvarkoma  lietuvių  kalba  ir  turi

atitikti valstybės nustatytus raštvedybos reikalavimus.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#96BMAA1227 ;} Nr. 1-1227, 96.03.14,

 

     30 straipsnis. Tiesioginio valdymo įvedimas savivaldybės

                    teritorijoje

     Savivaldybės teritorijoje  laikinai, bet  ne ilgiau kaip iki

kadencijos  pabaigos,   Seimo   sprendimu   gali   būti   įvestas

tiesioginis valdymas.  Įvedus  tiesioginį  valdymą,  savivaldybės

taryba ir  jos suformuotos  vykdomosios institucijos netenka savo

įgaliojimų.

     Tiesioginis valdymas gali būti įvedamas, jeigu:

     1)  savivaldos   institucijos  savo   veiksmais  kėsinasi  į

valstybės teritorijos vientisumą bei konstitucinę santvarką;

     2)  teismai   nustato,   kad   taryba   nesilaiko   Lietuvos

Respublikos Konstitucijos, nuolat pažeidinėja įstatymus;

     3) taryba neišsirenka mero, mero pavaduotojo ir nesuformuoja

savivaldos institucijų  per šiame  įstatyme nustatytą  laiką arba

tris kartus nesusirenka į mero šaukiamą posėdį;

     4) meras  ir taryba  nesilaiko  šio  įstatymo  9  straipsnio

trečiosios dalies nuostatų.

     Siūlymą  laikinai  įvesti  tiesioginį  valdymą  Seimui  gali

pateikti Lietuvos  Respublikos Vyriausybė,  o išvadas  dėl  tokio

siūlymo pagrįstumo Seimui teikia Seimo Savivaldybių komitetas.

     Seimas,  priimdamas  sprendimą  laikinai  įvesti  tiesioginį

valdymą, nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.

     Tiesioginį savivaldybės  valdymą pagal  Lietuvos Respublikos

įstatymą "Dėl  administracinių  teritorinių  vienetų  tiesioginio

valdymo" įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

     31 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

     Šis įstatymas  įsigalioja pirmą  dieną po įvykusių rinkimų į

Lietuvos  Respublikos   savivaldybių  tarybas.  Įsigaliojus  šiam

įstatymui, nustoja  galios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos

pagrindų įstatymas.

 

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

 

_