Redaguota: 1996 03 14

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1995 04 04

Įstatymas Nr.1-835

Žin., 1995 Nr.30-683

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS

ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO

2.Lietuvos Respublikos 1995 07 05

Įstatymas Nr.1-1033

Žin., 1995 Nr.59-1486

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS

ĮSTATYMO PAPILDYMO

3.Lietuvos Respublikos 1995 09 14

Įstatymas Nr.1-1041

Žin., 1995 Nr.79-1820

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS

ĮSTATYMO 19 SRAIPSNIO PAPILDYMO

4.Lietuvos Respublikos 1996 03 14

Įstatymas Nr.1-1227

Žin., 1996, Nr.33-804

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS

ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIETOS SAVIVALDOS

ĮSTATYMAS

1994 m. liepos 7 d. Nr.I-533

Vilnius

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Vietos savivaldos samprata ir įstatymo

paskirtis

Vietos savivalda (toliau - savivalda) - tai Lietuvos

Respublikos teritorijos administracinio vieneto gyventojų

išrinktos vietos valdžios institucijų teisė ir reali galia pagal

Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus laisvai ir

savarankiškai savo atsakomybe reguliuoti bei tvarkyti visuomenės

reikalus ir tenkinti vietos gyventojų poreikius.

Savivaldybė - tai valstybės teritorijos administracinis

vienetas, kurio gyventojų bendruomenė turi valstybės laiduotą

savivaldos teisę.

Savivaldybės gyventojų bendruomenė - tai konkrečios

savivaldybės gyventojai, susiję savivaldos teisiniais santykiais.

Savivaldos teisinius santykius reguliuoja Lietuvos

Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai, tarybų statutai.

Šis įstatymas nustato bendrą savivaldos institucijų

organizavimo ir veiklos tvarką.

Jeigu savivaldybei deleguojamos kitokios valstybės valdymo

ar administravimo funkcijos arba to reikia jos išskirtiniam

statusui įgyvendinti, tai įstatymai gali nustatyti ir kitokią tos

savivaldybės institucijų organizavimo ir veiklos tvarką.

2 straipsnis. Savivaldos principai

Savivalda realizuojama vadovaujantis šiais principais:

1) savivaldybės ir valstybės interesų derinimo;

2) tiesioginio toje savivaldybėje gyvenančių Lietuvos

Respublikos piliečių dalyvavimo savivaldybės tarybos rinkimuose,

apklausose, gyventojų sueigose ir peticijose;

3) savivaldos institucijų bei jų pareigūnų atskaitingumo

gyventojams;

4) viešumo ir reagavimo į gyventojų nuomonę;

5) teisėtumo ir socialinio teisingumo;

6) ekonominio savarankiškumo.

3 straipsnis. Savivaldos teritorinis pagrindas

Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės

teritorijos administraciniams vienetams.

II skyrius

SAVIVALDOS INSTITUCIJOS,

JŲ ORGANIZAVIMO IR VEIKLOS TVARKA

4 straipsnis. Savivaldos institucijos

Savivaldos institucijos yra:

l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -

taryba);

2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras

ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);

3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.

Kadencijos pradžioje pasirinkta vykdomųjų institucijų,

išvardintų šio straipsnio antrajame punkte, struktūra nekeičiama

iki tarybos įgaliojimų pabaigos.

Per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos tarybos

posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinkti savivaldybės meras,

mero pavaduotojas, suformuotos savivaldos institucijos,

patvirtinta administracijos struktūra bei tarybos statutas.

Savivaldybės institucijų įgaliojimai pasibaigia, kai į

pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinkta taryba. Pirmajame

tarybos posėdyje atsistatydina meras, valdyba ir kontrolierius, o

taryba paveda jiems eiti pareigas tol, kol nustatyta tvarka bus

išrinkti ar paskirti nauji pareigūnai.

5 straipsnis. Taryba

Tarybų narius dvejiems metams renka savivaldybės gyventojai

- Lietuvos Respublikos piliečiai, remdamiesi visuotine, lygia ir

tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu Lietuvos Respublikos

savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka.

Taryba įgyvendina valstybės laiduotą savivaldos teisę ir

turi juridinio asmens teises.

Taryba sudaro komitetus, komisijas ir kitus Lietuvos

Respublikos įstatymų numatytus organus.

Tarybos struktūrą ir veiklos tvarką nustato tarybos

statutas.

Taryba netenka įgaliojimų prieš terminą, kai savivaldybės

teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas.

6 straipsnis. Tarybos veiklos formos

Tarybos darbo tvarką nustato šis įstatymas ir jos priimtas

statutas.

Posėdis yra pagrindinė tarybos veiklos forma.

Taryba savo įgaliojimus vykdo svarstydama ir spręsdama

klausimus tarybos, komitetų bei komisijų posėdžiuose, frakcijų ir

grupių pasitarimuose. Taryba svarstomais klausimais priima

sprendimus ir organizuoja jų įgyvendinimą bei kontrolę.

Taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi informuoti

gyventojus apie savo ir jos suformuotų institucijų veiklą,

šalinti nurodytus darbo trūkumus, įgyvendinti konstruktyvius

pasiūlymus.

Pagrindinėje darbovietėje negautas atlyginimas už tarybos

posėdžiuose praleistą laiką tarybos nariams mokamas ir su darbu

taryboje susijusios išlaidos kompensuojamos tarybos nustatyta

tvarka.

7 straipsnis. Tarybos posėdis

Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja nustatyto

viso tarybos narių skaičiaus dauguma.

Pirmąjį naujai išrinktos tarybos posėdį šaukia atitinkamos

rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per dvi savaites po

rinkimų rezultatų paskelbimo. Jį pradeda rinkimų komisijos

pirmininkas ir pirmininkauja iki mero išrinkimo. Jeigu komisijos

pirmininkas posėdžio nešaukia, tarybos nariai renkasi patys

kitą dieną pasibaigus dviejų savaičių terminui.

Kitus tarybos posėdžius šaukia meras, o jei jo nėra - mero

pavaduotojas savo iniciatyva arba komiteto, valdybos siūlymu,

taip pat kai to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto

skaičiaus tarybos narių, nurodydami svarstytinus klausimus.

Meras, mero pavaduotojas privalo sušaukti posėdį ir teikti

svarstyti pasiūlytus klausimus ne vėliau kaip per dvi savaites

nuo tarybos narių reikalavimo gavimo.

Jeigu per nustatytą laiką posėdis nesušaukiamas, jį gali

šaukti ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių, apie tai raštu

pranešę kitiems tarybos nariams ir gyventojams. Jei meras ir jo

pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, pirmininkauja ir visus

posėdyje priimtus dokumentus pasirašo vienas iš tarybos narių.

Apie posėdžio sušaukimą bei parengtus svarstyti klausimus

meras, jo pavaduotojas arba 1/3 tarybos narių praneša visiems

tarybos nariams ir gyventojams ne vėliau kaip prieš tris dienas

iki posėdžio pradžios.

Klausimus svarstyti tarybai pateikia komitetai, komisijos,

tarybos nariai, meras, valdyba. Tarybos posėdžio darbotvarkę

sudaro meras. Ji gali būti papildyta ar pakeista tarybos

sprendimu komitetui ar komisijai, frakcijai, grupei,

kontrolieriui ar Vyriausybės atstovui pasiūlius.

Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių jos narių

balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamąjį

balsą turi meras. Tarybos narys neturi balsavimo teisės, kai

sprendžiami su juo susiję turtiniai ir finansiniai klausimai.

Tarybos sprendimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu

juose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data.

Tarybos posėdžiai yra protokoluojami. Protokolą ir tarybos

sprendimus pasirašo meras. Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo

rinkimų komisijos ar posėdžio pirmininkas.

Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per

ketvirtį.

Tarybos posėdžiai yra vieši. Juose turi teisę dalyvauti ir

pasisakyti kontrolierius, valdybos nariai, Vyriausybės atstovas,

Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Įmonių, įstaigų, organizacijų

atstovų ir gyventojų dalyvavimo tarybos posėdžiuose tvarką

nustato tarybos statutas.

Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių

tarybos statuto nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų

projektai.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1995 04 04

Įstatymas Nr.1-835

Žin., 1995 Nr.30-683

8 straipsnis. Tarybos komitetai

Tarybos komitetai - tai tarybos organai, sudaromi klausimams

preliminariai nagrinėti, rengti ir teikti tarybai, merui,

valdybai bei kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi

tarybos, mero, valdybos sprendimai.

Komitetai gali svarstyti savo kompetencijos klausimus ir

priimti rekomendacinius sprendimus, kuriuos turi apsvarstyti

rekomendacijas ar pasiūlymus gavusios savivaldos institucijos,

administracijos padaliniai, savivaldybės įmonės bei

organizacijos.

Komitetai taip pat teikia pasiūlymus ir išvadas dėl tarybai

svarstyti pateiktų sprendimų ir kitų dokumentų projektų.

Komitetai sudaromi iš tarybos narių. Komitetų ir jų narių

skaičių, kompetenciją bei darbo tvarką nustato tarybos statutas.

Komitetų pirmininkai renkami mero siūlymu.

Komitetų posėdžiai protokoluojami. Išvadas ir sprendimus

pasirašo komitetų pirmininkai.

9 straipsnis. Meras, mero pavaduotojas

Taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka

savivaldybės merą ir mero siūlymu - mero pavaduotoją. Meras, mero

pavaduotojas renkami slaptu balsavimu. Meras, mero pavaduotojas

laikomi išrinktais, jeigu už jų kandidatūras balsavo nustatyto

viso tarybos narių skaičiaus dauguma.

Už savarankiškosios kompetencijos įgaliojimų vykdymą meras,

mero pavaduotojas yra atsakingi ir atskaitingi tarybai.

Meras, mero pavaduotojas yra tiesiogiai atsakingi už

valstybės deleguotų įgaliojimų vykdymą. Jei meras, mero

pavaduotojas nevykdo arba blogai vykdo valstybės deleguotus

įgaliojimus, Vyriausybė apie tai praneša tarybai, o šiuos

pareigūnus įspėja ir nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu

per nustatytą laiką trūkumai nepašalinami, Vyriausybė savo

nutarimu kreipiasi į tarybą dėl mero, mero pavaduotojo atleidimo.

Vyriausybės kreipimasis tarybos posėdyje turi būti apsvarstytas

per dvi savaites. Jeigu taryba mero, mero pavaduotojo

neatleidžia, Vyriausybė kreipiasi į Seimą dėl tiesioginio valdymo

įvedimo.

Meras, mero pavaduotojas taip pat netenka savo įgaliojimų,

jeigu:

l) įsigalioja teismo nuosprendis dėl jų padarytų

nusikaltimų;

2) jie neatsisako kito darbo ar pareigų pagal šio straipsnio

dešimtąją dalį;

3) savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis

valdymas.

Prieš terminą motyvuotu tarybos sprendimu meras, mero

pavaduotojas gali būti atleisti iš pareigų 1/3 tarybos narių

iniciatyva, jeigu už tai balsuoja nustatyto viso tarybos narių

skaičiaus dauguma.

Meras, mero pavaduotojas gali būti atleisti iš pareigų prieš

terminą ir kitais Darbo sutarties įstatyme nustatytais pagrindais

ir tvarka.

Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją

nepriimamas, tai šį klausimą svarstyti galima tik po pusės metų,

išskyrus tuos atvejus, kai išaiškėja šio straipsnio ketvirtojoje

dalyje išvardintos aplinkybės.

Pasibaigus įgaliojimų laikui, jeigu meras, mero pavaduotojas

neišrenkami naujam terminui ir jų negalima grąžinti į ankstesnį

darbą (pareigas), išmokama trijų mėnesių jų vidutinio darbo

užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa.

Mero, mero pavaduotojo atlyginimą pagal Vyriausybės

patvirtintus normatyvus nustato taryba.

Meras, mero pavaduotojas negali eiti jokių kitų renkamų ar

skiriamų pareigų, dirbti jokiose kitose valstybinėse ar

privačiose įmonėse ir gauti papildomai jokio kito atlyginimo,

išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

Mero pavaduotojas vykdo mero jam deleguotus įgaliojimus ir

atlieka visas mero pareigas, kai šio nėra.

Mero pavaduotojas pirmininkauja tarybos bei valdybos

posėdžiui, kai svarstomi su mero asmeniu susiję klausimai.

Merui, mero pavaduotojui įgaliojimai pratęsiami ir po naujų

rinkimų iki reikalų perdavimo naujai išrinktam merui, mero

pavaduotojui arba Vyriausybės įgaliotiniui, kai savivaldybės

teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas.

10 straipsnis. Valdyba

Taryba gali nuspręsti ir savo įgaliojimų laikui iš tarybos

narių sudaryti kolegialią vykdomąją instituciją - valdybą,

nustatydama ir jos narių skaičių.

Atskirais įstatymuose nurodytais atvejais sudaryti valdybą

gali būti privaloma, o jos sudėtis reglamentuota.

Jeigu valdyba sudaroma, į ją pagal pareigas įeina meras ir

mero pavaduotojas. Valdybos narių kandidatūras tarybai tvirtinti

teikia meras.

Valdybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne

mažiau kaip 2/3 visų jos narių.

Valdybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ji gali būti

papildyta ar pakeista valdybos sprendimu, pasiūlius valdybos

nariams, kontrolieriui ar Vyriausybės atstovui.

Valdybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus

pasirašo meras.

Valdybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių

balsų dauguma. Valdybos sprendimai įsigalioja kitą dieną po jų

paskelbimo, jeigu pačiuose aktuose nenustatyta vėlesnė jų

įsigaliojimo data. Valdybos sprendimus tarybos savarankiškosios

kompetencijos klausimais privalo pasirašyti meras. Meras turi

teisę nepasirašyti valdybos sprendimų, susijusių su valstybės

deleguotomis funkcijomis, jeigu jie prieštarauja įstatymams.

Piliečių ir organizacijų teises pažeidžiantys mero veiksmai dėl

sprendimo nepasirašymo gali būti skundžiami teisme.

Taryba gali 1/3 tarybos narių iniciatyva pareikšti

nepasitikėjimą visa valdyba, jeigu ši sudaroma, arba atskiru

valdybos nariu, jeigu už tai balsuoja nustatyto viso tarybos

narių skaičiaus dauguma. Kai pareiškiamas nepasitikėjimas,

valdyba ar atskiras jos narys privalo iš pareigų atsistatydinti.

Jeigu sprendimas pareikšti nepasitikėjimą nepriimamas, tai šį

klausimą svarstyti galima tik po pusės metų.

Valdybos įgaliojimai pratęsiami ir po tarybos narių rinkimų

iki naujos valdybos sudarymo.

11 straipsnis. Administracija

Tarybos, mero, valdybos sprendimus įgyvendina bei tarybą,

merą, valdybą techniškai aptarnauja administracija.

Administracijos struktūrą, jos nuostatus tvirtina taryba, o

etatus bei administracijos darbuotojų atlyginimus - meras

(valdyba, jeigu ji sudaroma), vadovaudamasis įstatymų arba

Vyriausybės nutarimų patvirtintais normatyvais ir neviršydamas

nustatyto mokos fondo.

Administracijai vadovauja administratorius.

Administratorius:

1) yra atskaitingas merui, vykdo jo potvarkius ir nurodymus;

2) organizuoja tarybos ir valdybos posėdžių parengimą ir

dokumentų įforminimą;

3) atsako už administracijos vidaus darbo tvarką;

4) pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus.

Administratorių skiria ir atleidžia meras. Jeigu sudaroma

valdyba, ji skiria ir atleidžia administratorių mero teikimu.

Administracijos padalinių vadovus, jų pavaduotojus, merui

pritarus, skiria ir atleidžia administratorius. Kitus

administracijos tarnautojus priima į darbą ir atleidžia

administratorius.

Administracijos darbuotojai negali būti tarybos, kurią jie

aptarnauja, nariai.

12 straipsnis. Seniūnas

Seniūnas yra administracijos pareigūnas seniūnijoje. Jį

skiria ir iš pareigų atleidžia meras.

Seniūnas paprastai turi būti tos seniūnijos gyventojas -

Lietuvos Respublikos pilietis.

Pasibaigus įgaliojimų laikui, jeigu seniūnas neskiriamas

naujam terminui ir jo negalima grąžinti į ankstesnį darbą, jam

išmokama trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė

pašalpa.

Seniūno įgaliojimai tęsiasi ir po naujų tarybos narių

rinkimų iki reikalų perdavimo naujai paskirtam seniūnui.

Seniūno atlyginimą pagal Vyriausybės patvirtintus normatyvus

nustato meras (valdyba, jeigu ji sudaroma).

13 straipsnis. Kontrolierius

Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.

Kontrolieriumi gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis

aukštąjį išsilavinimą. Kontrolierius skiriamas slaptu balsavimu.

Kontrolierius laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo

nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma. Tokia pat tvarka

kontrolieriaus teikimu skiriamas kontrolieriaus pavaduotojas.

Kontrolierius, kontrolieriaus pavaduotojas negali eiti jokių

kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti jokiose kitose

valstybinėse ar privačiose įmonėse ir gauti papildomai jokio kito

atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

Jeigu kontrolierius negali eiti savo pareigų arba jo nėra,

šias pareigas eina kontrolieriaus pavaduotojas.

Kontrolierius, kontrolieriaus pavaduotojas gali būti

atleisti iš pareigų prieš terminą 1/3 tarybos narių iniciatyva

motyvuotu tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja nustatyto viso

tarybos narių skaičiaus dauguma.

Jeigu sprendimas atleisti kontrolierių, kontrolieriaus

pavaduotoją nepriimamas, tai šį klausimą svarstyti galima tik po

pusės metų.

Pasibaigus įgaliojimų laikui, jeigu kontrolierius,

kontrolieriaus pavaduotojas neskiriami naujam terminui ir jų

negalima grąžinti į ankstesnį darbą (pareigas), išmokama trijų

mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa.

Kontrolieriaus, kontrolieriaus pavaduotojo įgaliojimai

tęsiasi ir po tarybos narių rinkimų iki reikalų perdavimo naujai

paskirtam kontrolieriui.

III skyrius

SAVIVALDOS INSTITUCIJŲ KOMPETENCIJA

14 straipsnis. Bendrosios nuostatos

Savivaldos institucijų kompetencija yra savarankiškoji ir

valstybės deleguotoji.

Savivaldos institucijos pagal šio įstatymo joms priskirtą

savarankiškąją kompetenciją turi veikimo, iniciatyvos bei

sprendimų priėmimo laisvę, kiek tai leidžia Lietuvos Respublikos

Konstitucija, įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Be to,

savivaldybėse sprendžiamos ir kitos jų gyventojų bendruomenės

nariams iškylančios problemos, kurias spręsti nepriskirta

valstybės institucijų kompetencijai.

Valstybės funkcijos deleguojamos savivaldybėms šiuo ir

kitais įstatymais.

Savivaldos institucijos, priimdamos sprendimus valstybės

deleguotosios kompetencijos klausimais, vadovaujasi įstatymais,

Vyriausybės nutarimais bei kitais poįstatyminiais aktais.

Valstybės institucijos veikia bei kontroliuoja savivaldos

institucijas, įgyvendinančias valstybės deleguotąsias funkcijas,

tik įstatymuose numatytais atvejais ir formomis.

15 straipsnis. Tarybos savarankiškoji kompetencija

Taryba:

1) renka bei atleidžia iš pareigų merą ir mero pavaduotoją;

2) sudaro komitetus, o nutarusi - ir valdybą,

administracinę bei kitas komisijas, keičia jų sudėtį, tvirtina

mero pasiūlytas komitetų ir komisijų pirmininkų kandidatūras;

3) nustato administracijos struktūrą, etatų skaičių, darbo

užmokesčio fondą;

4) skiria kontrolierių bei jo pavaduotoją;

5) priima sprendimus dėl savivaldybės teritorijos

suskirstymo į seniūnijas ir nustato jų ribas;

6) tvirtina tarybos statutą;

7) tvirtina mero (valdybos, jeigu ji sudaroma) bei

kontrolieriaus veiklos nuostatus;

8) nutraukia tarybos narių įgaliojimus prieš terminą Vietos

savivaldybės tarybos nario statuso įstatymo nustatytais atvejais

ir tvarka;

9) tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo įvykdymo apyskaitą;

10) tvirtina nebiudžetinių fondų ir lėšų sudarymo bei

naudojimo tvarką, jų panaudojimo apyskaitą;

11) skirsto arba įgalioja merą (valdybą, jeigu ji sudaroma)

skirstyti papildomas savivaldybės biudžeto lėšas;

12) tvirtina kainas ir tarifus už valstybinių savivaldybės

įmonių teikiamas gyventojams paslaugas;

13) tvirtina iš savivaldybės biudžeto išlaikomų įstaigų ir

organizacijų bendrą asignavimų sumą ir darbo užmokesčio fondą;

14) įstatymų numatyta tvarka nustato vietines rinkliavas;

15) priima sprendimus įsteigti, reorganizuoti ar likviduoti

veikiančias pagal Įmonių įstatymą savivaldybės įmones ir

organizacijas;

16) priima sprendimus dėl iš savivaldybės biudžeto lėšų

išlaikomų įstaigų, įmonių, organizacijų steigimo, reorganizavimo

bei likvidavimo;

17) nustato mokėjimų arba kompensacijų už išperkamus žemės

sklypus, naudojimąsi savivaldybės įrengimais, objektais bei

gamtos ištekliais dydį;

18) tvirtina savivaldybės teritorijos plėtojimo generalinį

planą ir jo pakeitimus, miestų ir miestelių plėtimo ir kūrimo

generalines schemas;

19) įstatymų nustatyta tvarka steigia ir tvarko savivaldybės

saugomas teritorijas, kraštovaizdžio objektus;

20) nustato savivaldybės sutarčių bei susitarimų su savo ir

kitų savivaldybių teritorijoje esančiomis įmonėmis, įstaigomis ir

organizacijomis, kitomis savivaldybėmis, užsienio įmonėmis

tvirtinimo tvarką;

21) gali teikti finansines lengvatas savo sąskaita įmonėms,

steigiančioms naujas darbo vietas, tenkinančioms kitus

būtiniausius gyventojų poreikius;

22) naudojasi bankų kreditais, ima ir teikia paskolas

įstatymų nustatyta tvarka, nustato savivaldybės vykdomųjų

institucijų naudojimosi bankų kreditais bei paskolų ėmimo ir

teikimo sąlygas;

23) nagrinėja tarybos narių keliamus klausimus, priima dėl

jų sprendimus;

24) išklauso mero (valdybos, jeigu ji sudaroma) bei kitų

tarybos sudarytų organų ataskaitas, tarybos narių paklausimus

administracijos pareigūnams, savivaldybės įmonių, organizacijų

vadovams bei priima dėl jų sprendimus;

25) savo iniciatyva, Vyriausybės atstovo arba kitų

institucijų siūlymu ar reikalavimu panaikina ar atšaukia

įstatymams, Vyriausybės ar tarybos sprendimams prieštaraujančius

tarybos, mero (valdybos, jeigu ji sudaroma) bei kitų savivaldos

institucijų sprendimus ir potvarkius;

26) tvirtina želdinių apsaugos, miestų ir miestelių tvarkymo

ir švaros, prekybos turgavietėse ir kitas taisykles, už kurių

pažeidimą įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė;

27) priima sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas

ir dėl prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų;

28) tvirtina savivaldybės simbolius, teikia siūlymus

patvirtinti savivaldybės herbą;

29) teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos ribų

keitimo.

16 straipsnis. Valstybės deleguotoji kompetencija

Savivaldos institucijos atlieka civilinės metrikacijos

funkcijas, tvarko savivaldybių ir valstybinių bei privataus

kapitalo įmonių, visuomeninių organizacijų registrą, taip pat

gali valdyti valstybinius parkus (nacionalinius ir regioninius),

organizuoti savivaldybių policiją, civilinę ir priešgaisrinę

saugą organizuoti sveikatinimo

veiklą savivaldybės teritorijoje Vyriausybės nustatyta tvarka,

įgyvendinti kitas įstatymų deleguotas funkcijas.

Savivaldos institucijos, įgyvendindamos deleguotas valstybės

funkcijas, vadovaujasi įstatymais, vykdo Vyriausybės nutarimus.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1995 07 05

Įstatymas Nr.1-1033

Žin., 1995 Nr.59-1486

17 straipsnis. Mero įgaliojimai ir kompetencija

Meras numato tarybos posėdžių darbotvarkes, šaukia tarybos

posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja tarybos komitetų ir

komisijų veiklą, pasirašo tarybos sprendimus ir posėdžių

protokolus. Meras organizuoja tarybos sprendimų įgyvendinimą.

Jei sudaroma kolegiali vykdomoji institucija - valdyba,

meras jai vadovauja ir pirmininkauja jos posėdžiams, pasirašo

sprendimus savarankiškosios kompetencijos klausimais ir turi

teisę nepasirašyti valdybos sprendimų valstybės deleguotosios

kompetencijos klausimais, jeigu šie, jo nuomone, prieštarauja

įstatymams ar Vyriausybės nutarimams.

Mero darbą reglamentuoja tarybos patvirtinti nuostatai.

Vykdydamas savo įgaliojimus, meras:

1) atstovauja arba įgalioja kitus asmenis atstovauti tarybai

ir valdybai teisme, santykiuose su kitomis savivaldybėmis,

valstybės ar užsienio valstybių bei savivaldos institucijomis,

savivaldybės gyventojais;

2) siūlo mero pavaduotojo, komitetų, komisijų pirmininkų,

kitų tarybos sudaromų organų vadovų kandidatūras;

3) skiria ir atleidžia administratorių ir seniūnus; tvirtina

seniūno veiklos nuostatus;

4) sudaro ir teikia tarybai tvirtinti sutartis ir

susitarimus su savo ir kitų savivaldybių teritorijoje esančiomis

įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis ir užsienio įmonėmis bei

kitomis savivaldybėmis;

5) organizuoja vaikų ir jaunimo bendrąjį lavinimą ir

papildomą ugdymą, suaugusiųjų bendrąjį ugdymą, rūpinasi gyventojų

kultūros ugdymu, bendrosios ir etnokultūros puoselėjimu,

organizuoja gyventojų pirminę sveikatos apsaugą ir sergamumo

prevenciją, ligonių, invalidų ir senelių slaugą, rūpinasi

teritorijos sanitarija ir kad būtų laikomasi higienos bei gamtos

apsaugos reikalavimų, plėtoja gyventojų poilsio ir turizmo

industriją;

6) organizuoja invalidų, vienišų nusenusių asmenų rūpybą,

priežiūrą ir aptarnavimą, labdaros renginius, tarybos nustatyta

tvarka skirsto surinktas lėšas ir aukas.

Vykdydamas šiuos ir kitus įstatymų numatytus įgaliojimus

meras priima potvarkius.

18 straipsnis. Valdybos kompetencija

Jeigu taryba sudaro valdybą, tai ši, vykdydama savo

įgaliojimus:

1) tarybai pavedus nustato kainas ir tarifus už savivaldybės

įmonių teikiamas gyventojams paslaugas;

2) tarybai įgaliojus skirsto papildomas savivaldybės

biudžeto lėšas bei kitus išteklius;

3) organizuoja teritorijos raidos analizę, bendrųjų

ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių,

demografinių, ekologinių ir kitų programų projektų rengimą;

4) organizuoja tarybos patvirtintų programų įgyvendinimą

savivaldybės teritorijoje;

5) organizuoja teritorijos generalinio plano, jo pakeitimų

projektų bei detalių planų rengimą;

6) kontroliuoja, kaip laikomasi visų objektų statybos,

plėtimo ir rekonstrukcijos, pastatų ir teritorijos statybų,

kraštovaizdžio, architektūros bei kultūros paminklų apsaugos

reikalavimų;

7) teikia tarybai spręsti arba pati sprendžia socialinės ir

gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos

klausimus, prižiūri, kad būtų nustatyta jų eksploatavimo tvarka,

o prireikus - atliekamos užsakovo funkcijos;

8) sudaro ir teikia tarybai tvirtinti biudžeto projektą,

biudžeto įvykdymo apyskaitą;

9) pagal tarybos patvirtintus nuostatus sudaro

nebiudžetinius fondus;

10) kontroliuoja, ar tikslingai ir teisėtai naudojami

savivaldybės įsteigti fondai;

11) kontroliuoja, kaip laikomasi tarybos nustatytų

taisyklių, už kurių pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė;

12) įstatymų nustatyta tvarka organizuoja gyvenamųjų patalpų

statybą, eksploataciją, sudaro ir tvarko piliečių eiles valstybės

paramai gauti, nuomoja ir parduoda savivaldybių fondo

gyvenamąsias patalpas;

13) tiria ir analizuoja migracijos procesus, kartu su

teritorinėmis darbo biržomis organizuoja racionalų gyventojų

užimtumą, gyventojų kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą bei

viešuosius darbus;

14) kartu su kitomis valstybės institucijomis rengia ir

įgyvendina prevencines priemones, gyventojų gelbėjimą nuo

katastrofų, stichinių nelaimių, epidemijų, užkrečiamų ligų,

likviduoja jų padarinius;

15) rengia tarybai pasiūlymus steigti, reorganizuoti ir

likviduoti iš savivaldybės biudžeto lėšų išlaikomas įstaigas,

įmones ir organizacijas;

16) valdo, naudoja ir saugo savivaldybės turtą;

17) rengia gyventojų susirinkimus, kuriuose ne rečiau kaip

kartą per metus pateikia informaciją apie savivaldybės reikalus,

taip pat kartą per metus ir pagal reikalavimą atsiskaito už savo

veiklą tarybai.

Valdybos kompetenciją reguliuoja tarybos patvirtinti

nuostatai.

Jeigu valdyba nesudaroma, tai visus valdybai priskirtus

įgaliojimus vykdo meras.

19 straipsnis. Seniūno kompetencija

Seniūno darbą reglamentuoja jo veiklos nuostatai.

Seniūnas:

1) mero pavedimu rengia ir teikia mero potvarkių (valdybos

sprendimų, jeigu ji sudaroma) projektus seniūnijos klausimais;

2) teikia merui rekomendacijas dėl socialinės globos;

3) teikia merui pasiūlymus dėl savivaldybės saugomų

teritorijų ir kraštovaizdžio objektų priežiūros;

4) renka jo kompetencijai priskirtus statistikos duomenis;

5) išduoda pažymas seniūnijos gyventojams dėl jų socialinės

padėties;

6) šaukia seniūnijos gyventojų sueigas;

7) organizuoja kapinių priežiūrą;

8) renka žinias apie žemės nuomos poreikius;

9) organizuoja rinkliavas ir vietinių mokesčių rinkimą;

10) tvarko ūkines knygas;

11) kontroliuoja ir teikia savivaldybei informaciją apie

tarybos (valdybos, jeigu ji sudaroma) sprendimų, mero potvarkių

įgyvendinimą seniūnijos teritorijoje;

12) kaimo vietovėse registruoja gimimus bei mirtis, išduoda

leidimus laidoti, įstatymų nustatyta tvarka atlieka notarinius

veiksmus įrašo Lietuvos Respublikos piliečio pase duomenis

apie nuolatinę gyvenamąją vietą;

13) atlieka kitas mero potvarkiu (valdybos sprendimu, jeigu

ji sudaroma) deleguotas funkcijas.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1995 09 14

Įstatymas Nr.1-1041

Žin., 1995 Nr.79-1820

20 straipsnis. Kontrolieriaus kompetencija

Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir

tarybos sprendimų nustatytų įgaliojimų, prižiūri, kaip

naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai

ir efektyviai eksploatuojama savivaldybės nuosavybė, taip pat

savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.

Kontrolieriaus veiklą reglamentuoja nuostatai. Kontrolierius

pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus.

Kontrolierius:

1) vadovauja kontrolieriaus tarnybai, priima į darbą ir

atleidžia tarnybos darbuotojus (neviršydamas biudžeto asignavimų

ir nustatyto mokos fondo);

2) teikia tarybai išvadas dėl savivaldybės biudžeto vykdymo,

dėl nebiudžetinių lėšų ir fondų naudojimo;

3) tarybos, jos komitetų, mero (valdybos, jeigu ji sudaroma)

siūlymu arba savo iniciatyva organizuoja patikrinimus bei

revizijas administracijoje, savivaldybės valstybinėse ir

valstybinėse akcinėse įmonėse, įstaigose, organizacijose;

4) teikia savivaldybės institucijoms išvadas ir pasiūlymus

dėl patikrinimų ir revizijų rezultatų;

5) atlieka kitus veiksmus, užtikrinančius nustatytų

pažeidimų pašalinimą.

Kontrolierius yra juridinis asmuo.

IV skyrius

SAVIVALDYBIŲ EKONOMINĖS VEIKLOS PAGRINDAS

21 straipsnis. Savivaldybės nuosavybė

Savivaldybės ekonominės veiklos pagrindą sudaro savivaldybės

nuosavybė.

Savivaldybės nuosavybė - tai savivaldybei nuosavybės teise

priklausantis turtas, kurio savininko funkcijas pagal įstatymus

įgyvendina taryba.

Savivaldybės nuosavybės objektus nustato įstatymai.

Savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda:

1) perduodant įstatymų nustatyta tvarka valstybės nuosavybės

objektus savivaldybės nuosavybėn. Šiuo atveju gali būti

įstatymuose nustatytos disponavimo tokiais objektais apribojimo

sąlygos;

2) sukuriant naujus nuosavybės objektus;

3) sudarant sandorius arba kitais įstatymų nustatytais

atvejais.

Taryba teisę valdyti bei eksploatuoti konkrečius

savivaldybės nuosavybės objektus gali deleguoti savo suformuotoms

institucijoms arba ūkio subjektams.

22 straipsnis. Turtiniai santykiai, keičiant Lietuvos

Respublikos savivaldybių teritorijų

ribas

Likviduojant savivaldybę ar keičiant Lietuvos Respublikos

teritorijos administracinio vieneto ribas, kitai savivaldybei

priskiriama ta savivaldybės nekilnojamojo turto dalis, kuri yra

priskiriamojoje teritorijoje; kitas jos turtas ir skolos

paskirstomos savivaldybėms proporcingai iš priskiriamos

teritorijos juridinių ir fizinių asmenų surenkamiems mokesčiams į

savivaldybės biudžetą.

Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų

turtinius ginčus, kilusius dėl teritorijos administracinių

vienetų ribų pertvarkymo, sprendžia teismas.

23 straipsnis. Savivaldybės finansai

Savivaldybės finansinius išteklius sudaro savivaldybės

biudžetas, nebiudžetiniai fondai ir lėšos.

Kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą.

Savivaldybės biudžetas sudaromas ir tvirtinamas vieneriems

metams.

Biudžetiniais metais taryba gali keisti biudžetą ir sudaryti

papildomą biudžetą ta pačia tvarka, kokia jis sudaromas ir

tvirtinamas.

Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų

santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros ir

Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai.

Savivaldybės biudžeto pajamos formuojamos iš pajamų už jos

nuosavybei priklausančio turto eksploatavimą, iš jos teritorijoje

esančių įmonių, įstaigų ir organizacijų mokamų mokesčių bei kitų

pagal Lietuvos Respublikos įstatymus joms priskirtų pajamų

šaltinių.

Jeigu savivaldybių biudžetams priskirtų pajamų neužtenka jų

socialinėms reikmėms tenkinti, savivaldybių biudžetams gali būti

skiriamos subsidijos iš Lietuvos valstybės biudžeto tikslinėms

programoms įgyvendinti.

Papildomos savivaldybių biudžetų pajamos, gautos vykdant

biudžetą, taip pat sutaupytos išlaidos lieka savivaldybėms.

Jeigu savivaldybių biudžetų pajamos ar išlaidos dėl Lietuvos

valstybės institucijų priimtų aktų keičiasi, pasikeitusios sumos

kompensuojamos atitinkamai iš Lietuvos valstybės ar savivaldybės

biudžetų. Kompensacijų sumas derina suinteresuotos šalys. Kilus

ginčui, galutinį sprendimą priima teismas. Lėšos valstybės

deleguotosioms funkcijoms įgyvendinti skiriamos iš Lietuvos

valstybės biudžeto.

Savivaldybės nebiudžetiniai fondai ir lėšos sudaromi iš

vietinių rinkliavų ir kitų pajamų šaltinių. Vietinių rinkliavų

nustatymo bei savivaldybės nebiudžetinių fondų ir lėšų sudarymo

ir naudojimo tvarką nustato įstatymai.

Savivaldybė gali naudotis bankų kreditais, imti ir teikti

paskolas įstatymų nustatyta tvarka.

V skyrius

SAVIVALDYBIŲ SANTYKIAI SU VALSTYBĖS

INSTITUCIJOMIS IR TARPTAUTINĖMIS ORGANIZACIJOMIS

24 straipsnis. Savivaldybių santykiai su valstybės

institucijomis

Tarybų ir savivaldybės vykdomųjų institucijų santykiai su

valstybės institucijomis grindžiami Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais.

Savivaldos institucijos nėra pavaldžios valstybės

institucijoms.

Tais atvejais, kai su savivaldybės interesais susijusius

reikalus svarsto aukštesniosios valstybės institucijos, jos apie

tai privalo pranešti savivaldybei. Taryba teikia pasiūlymus,

kuriuos privalo išnagrinėti aukštesniosios valstybės

institucijos.

Vyriausybė ir jos institucijos sprendimus valstybės

teritorijos planavimo klausimais derina su savivaldybėmis ir

savivaldybių ribas siūlo keisti, atsižvelgdamos į savivaldybių

pasiūlymus.

Vyriausybė remia savivaldybes rengiant, tobulinant ir

perkvalifikuojant savivaldybių tarnautojus.

Savivaldybės informuojamos ir konsultuojamos valstybės

institucijose visais su savivaldybėmis susijusiais klausimais.

25 straipsnis. Lietuvos Respublikos savivaldybių

atstovavimas

Lietuvos Respublikos savivaldybėms Seime, santykiuose su

Respublikos Prezidentu, Vyriausybėje ir tarptautinėse

organizacijose atstovauja Respublikinė savivaldybių asociacija.

VI skyrius

SAVIVALDYBIŲ VEIKLOS TEISINĖS GARANTIJOS

26 straipsnis. Savivaldybių veiklos teisinių garantijų

bendrosios nuostatos

Savivaldos institucijų sprendimai, neviršijantys jų

kompetencijos, yra privalomi visoms savivaldybės teritorijoje

esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, taip pat

pareigūnams ir gyventojams.

Šio įstatymo nustatytos savivaldybės teisės negali būti

varžomos ar ribojamos, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų

numatytus atvejus.

27 straipsnis. Tarybų veiklos teisinė apsauga

Tarybos dėl savo teisių pažeidimų turi teisę kreiptis į

teismą.

28 straipsnis. Savivaldos institucijų ir pareigūnų

veiklos teisinė priežiūra

Ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos

ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, įstatymų nustatyta

tvarka prižiūri Vyriausybės atstovai.

Piliečių skundus dėl savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo

ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai, kurių įgaliojimus

nustato Seimo kontrolierių įstatymas.

Tarybų, jų vykdomųjų institucijų bei pareigūnų aktai ar

veiksmai, pažeidžiantys piliečių ir organizacijų teises, gali

būti skundžiami teisme.

29 straipsnis. Savivaldybių atributika ir raštvedyba

Savivaldybės herbu laikomas savivaldybės centro herbas.

Savivaldybės, kurios neturi nustatyta tvarka patvirtinto

savivaldybės herbo, naudoja valstybės herbą.

Savivaldybės herbas naudojamas savivaldybės vėliavoje,

vietos savivaldos institucijų, savivaldybės administracijos bei

jos padalinių ir pareigūnų antspauduose, merų ženkluose,

dokumentų blankuose ir iškabose.

Savivaldybių raštvedyba tvarkoma lietuvių kalba ir turi

atitikti valstybės nustatytus raštvedybos reikalavimus.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1996 03 14

Įstatymas Nr.1-1227

Žin., 1996, Nr.33-804

30 straipsnis. Tiesioginio valdymo įvedimas

savivaldybės teritorijoje

Savivaldybės teritorijoje laikinai, bet ne ilgiau kaip iki

kadencijos pabaigos, Seimo sprendimu gali būti įvestas

tiesioginis valdymas. Įvedus tiesioginį valdymą, savivaldybės

taryba ir jos suformuotos vykdomosios institucijos netenka savo

įgaliojimų.

Tiesioginis valdymas gali būti įvedamas, jeigu:

1) savivaldos institucijos savo veiksmais kėsinasi į

valstybės teritorijos vientisumą bei konstitucinę santvarką;

2) teismai nustato, kad taryba nesilaiko Lietuvos

Respublikos Konstitucijos, nuolat pažeidinėja įstatymus;

3) taryba neišsirenka mero, mero pavaduotojo ir nesuformuoja

savivaldos institucijų per šiame įstatyme nustatytą laiką arba

tris kartus nesusirenka į mero šaukiamą posėdį;

4) meras ir taryba nesilaiko šio įstatymo 9 straipsnio

trečiosios dalies nuostatų.

Siūlymą laikinai įvesti tiesioginį valdymą Seimui gali

pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o išvadas dėl tokio

siūlymo pagrįstumo Seimui teikia Seimo Savivaldybių komitetas.

Seimas, priimdamas sprendimą laikinai įvesti tiesioginį

valdymą, nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.

Tiesioginį savivaldybės valdymą pagal Lietuvos Respublikos

įstatymą "Dėl administracinių teritorinių vienetų tiesioginio

valdymo" įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

31 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja pirmą dieną po įvykusių rinkimų į

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybas. Įsigaliojus šiam

įstatymui, nustoja galios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos

pagrindų įstatymas.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS