Suvestinė redakcija nuo 2003-08-14 iki 2004-06-03

 

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 12-278, i. k. 0981100NUTA00000111

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL APMOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS PRINCIPŲ IR TVARKOS PATVIRTINIMO

 

1998 m. sausio 29 d. Nr. 111

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo įgyvendinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 104-2368), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Apmokėjimo už socialines paslaugas principus ir tvarką (pridedama).

Apmokėjimo už socialines paslaugas principai ir tvarka taikomi nuo 1998 m. kovo 1 d., išskyrus 8 punktą, kuris taikomas nuo 1998 m. gruodžio 1 dienos.

2. Pavesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai iki 1998 m. gruodžio 1 d. parengti ir patvirtinti stacionarinių socialinių paslaugų įstaigų kategorijų nustatymo bei suteikimo tvarką.

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              GEDIMINAS VAGNORIUS

 

 

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                                    IRENA DEGUTIENĖ


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 111

 

APMOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS PRINCIPAI IR TVARKA

 

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Pagal šiuos Apmokėjimo už socialines paslaugas principus ir tvarką (toliau vadinama  tvarka) mokama už bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, kurias teikia valstybinės, apskričių ir savivaldybių socialinių paslaugų įstaigos, taip pat nevyriausybinės organizacijos ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys, sudarę su miesto (rajono) savivaldybe bendros veiklos sutartis.

2. Pagal šią tvarką mokama už socialines paslaugas, numatytas Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

3. Šioje tvarkoje šeima laikomi sutuoktiniai, jų vaikai (įvaikiai) bei kiti asmenys, gyvenantys kartu ir vedantys bendrą ūkį.

4. Socialinių paslaugų gavėjai, šių paslaugų mastai bei mokėjimo už jas dydis nustatomi atsižvelgiant į vidutinę paslaugos kainą, paslaugos gavėjo (jo šeimos narių) pajamas, paslaugos gavėjo sveikatos būklę ir šeimos sudėtį.

5. Miestų (rajonų) savivaldybės nustato ir tvirtina pagalbos namuose paslaugų sąrašą, vidutinę pagalbos namuose paslaugos kainą ir kiek už paslaugą moka paslaugos gavėjas.

6. Socialinių paslaugų išlaidos asmenims, kurie pagal šią tvarką nemoka arba atleidžiami nuo mokėjimo už jas, dengiamos iš Lietuvos valstybės biudžete arba savivaldybių biudžetuose šiam tikslui numatytų lėšų priklausomai nuo įstaigos, teikiančios socialines paslaugas, pavaldumo.

7. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais.

8. Mokėjimo už specialiąsias socialines paslaugas dydis priklauso nuo jas teikiančios stacionarios socialinių paslaugų įstaigos kategorijos. Kategorijas nustato ir suteikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija arba kita jos akredituota institucija, dalyvaujant steigėjui ir kitoms institucijoms, kurių paslaugos teikiamos stacionariose socialinių paslaugų įstaigose.

 

MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS

 

9. Informavimo ir konsultavimo paslaugos teikiamos nemokamai.

10. Už pagalbos namuose pagrindines paslaugas mokama šia tvarka:

10.1. už teikiamas paslaugas nemoka:

10.1.1. šeima, auginanti invalidą vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė slauga, jeigu pajamos vienam šeimos nariui neviršija 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio;

10.1.2. vienišas pensininkas ir invalidas, jeigu jo pajamos neviršija 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio;

10.1.3. pensininkų ir invalidų šeimos, neturinčios vaikų, taip pat nedirbančių invalidų šeimos, auginančios nepilnamečius vaikus, jeigu pajamų dydis vienam šeimos nariui neviršija 2 valstybės remiamų pajamų dydžių;

10.1.4. pensininkų ir invalidų šeimos, kurių vaikai gyvena atskirai ir dėl objektyvių priežasčių neturi pragyvenimo šaltinio ir negali prižiūrėti tėvų, jeigu jų pajamų dydis neviršija 2 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam šeimos nariui;

10.2. už teikiamas paslaugas iš dalies moka visi kiti paslaugų gavėjai, kurių pajamos vienam šeimos nariui yra:

10.2.1. nuo 2 iki 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio įmoka 20 procentų vidutinės paslaugos kainos per mėnesį;

10.2.2. nuo 2,5 iki 3 valstybės remiamų pajamų dydžių įmoka 50 procentų vidutinės paslaugos kainos per mėnesį;

10.2.3. nuo 3 iki 3,5 valstybės remiamų pajamų dydžio įmoka 80 procentų vidutinės paslaugos kainos per mėnesį;

10.3. už teikiamas paslaugas visiškai moka visi kiti paslaugų gavėjai, kurių pajamos viršija 3,5 remiamų pajamų dydžio vienam šeimos nariui.

11. Už pagalbos namuose papildomas paslaugas mokama šia tvarka:

11.1. už teikiamas paslaugas nemoka vienišas pensininkas, invalidas, šeima, auginanti invalidą vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė slauga, jeigu jų pajamos neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam asmeniui;

11.2. už teikiamas paslaugas iš dalies moka visi kiti paslaugų gavėjai, kurių pajamos vienam šeimos nariui yra:

11.2.1. nuo 1,5 iki 2 valstybės remiamų pajamų dydžių įmoka 20 procentų vidutinės paslaugos kainos per mėnesį;

11.2.2. nuo 2 iki 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio įmoka 50 procentų vidutinės paslaugos kainos per mėnesį;

11.2.3. nuo 2,5 iki 3 valstybės remiamų pajamų dydžių įmoka 80 procentų vidutinės paslaugos kainos per mėnesį;

11.3. už teikiamas paslaugas visiškai moka visi kiti paslaugų gavėjai, kurių pajamos viršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam šeimos nariui.

12. Miestų (rajonų) savivaldybės globos ir rūpybos skyrių teikimu paslaugų gavėjus gali atleisti nuo mokėjimo už pagalbos namuose paslaugas ar jį sumažinti.

13. Už slaugą namuose mokama kaip už pagalbos namuose pagrindines paslaugas, laikantis šios tvarkos 10 ir 19 punktų reikalavimų.

14. Globos pinigai mokami asmeniui tais atvejais, kai socialinių paslaugų gavėjui dėl objektyvių priežasčių negalima tiesiogiai suteikti pagalbos ar slaugos namuose paslaugų, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, paslaugų poreikį ir rūšis, gaunamas pajamas, šeiminę padėtį.

15. Globos pinigais gali būti mokama tik už pagalbos ar slaugos namuose paslaugas.

16. Kaip naudojami globos pinigai, tikrina savivaldybių globos ir rūpybos skyriai.

17. Globos pinigų suma, skiriama paslaugų gavėjui per mėnesį, negali būti didesnė už vidutinę pagalbos namuose kainą per mėnesį.

Miestų (rajonų) savivaldybės nustato ir tvirtina globos pinigų per mėnesį sumą.

18. Globos pinigai nemokami mirus globos pinigų gavėjui, pasikeitus gavėjo socialiniam statusui (pasveikus, įsidarbinus ir pan.), taip pat nustačius, kad šie pinigai naudojami ne pagal paskirtį.

19. Pagalbos namuose paslaugos vidutinė kaina apskaičiuojama pagal formulę:

V = (U + D + T + K) / N, kur:

V – vidutinė pagalbos namuose kaina per mėnesį;

U – individualios priežiūros (arba kito darbuotojo, kuris teikia pagalbos namuose paslaugas) darbuotojų bruto darbo užmokesčio suma;

D – socialinio draudimo įmokos;

T – transporto išlaidos, susijusios su pagalbos namuose paslaugų teikimu, per mėnesį;

K – kitos išlaidos, susijusios su pagalbos namuose paslaugų teikimu, per mėnesį;

N – pagalbos namuose paslaugų gavėjų skaičius.

 

MOKĖJIMAS UŽ SPECIALIĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS

 

20. Už specialiąsias socialines paslaugas, teikiamas stacionariose globos ir slaugos įstaigose, mokama šia tvarka:

20.1. vaikų globos namuose – vaikai išlaikomi valstybės arba savivaldybės lėšomis;

20.2. senelių globos namuose – mokama ne daugiau kaip dvi bazinės pensijos už žemiausią kategoriją (kai teikiamos bazinės paslaugos: maitinimas, nakvynė, elementari slauga, minimalios buitinės paslaugos). Už gyvenimą žemiausios kategorijos senelių globos namuose negali būti mokama daugiau kaip 80 procentų asmens pajamų;

20.3. žmonių su proto negalia įstaigose – mokama ne daugiau kaip 80 procentų asmens pajamų. Šio tipo įstaigose gyvenantys vaikai iki 16 metų išlaikomi valstybės arba savivaldybės lėšomis

Punkto pakeitimai:

Nr. 989, 2003-08-07, Žin., 2003, Nr. 79-3592 (2003-08-13), i. k. 1031100NUTA00000989

 

21. Už specialiąsias socialines paslaugas, teikiamas dienos globos įstaigose, mokama šia tvarka:

21.1. dienos centruose – už teikiamas paslaugas mokama priklausomai nuo asmens (šeimos) pajamų. Socialinę pašalpą gaunančios šeimos ir šalpos (socialinę) pensiją gaunantys asmenys nuo mokėjimo atleidžiami. Kiti paslaugų gavėjai moka iki 80 procentų suteikiamos paslaugos kainos;

21.2. asmenų su negale dienos centruose – paslaugų gavėjas moka iki 50 procentų invalidumo pensijos už buvimą dieninėje grupėje, iki 80 procentų – už savaitinę grupę priklausomai nuo teikiamų paslaugų kainos ir rūšies.

22. Už specialiąsias socialines paslaugas, teikiamas laikino gyvenimo įstaigose, mokama šia tvarka:

22.1. nakvynės namuose – paslaugų gavėjas moka tiek, kiek nurodyta savivaldybės nakvynės namų nuostatuose;

22.2. laikino gyvenimo namuose – mokama priklausomai nuo paslaugos kainos ir paslaugų gavėjo pajamų. Tam tikri gyventojai steigėjų sprendimu gali būti nuo mokėjimo atleisti.

23. Už reabilitacijos centruose teikiamas socialines paslaugas mokama kaip ir kitose dienos globos įstaigose. Už medicinos reabilitacijos paslaugas šiuose centruose mokama kaip už kitas medicinos paslaugas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus įkainius.

______________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 989, 2003-08-07, Žin., 2003, Nr. 79-3592 (2003-08-13), i. k. 1031100NUTA00000989

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 111 "Dėl Apmokėjimo už socialines paslaugas principų ir tvarkos patvirtinimo" pakeitimo