Įsakymas netenka galios 2008-03-21:

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-634, 2008-03-12, Žin., 2008, Nr. 33-1203 (2008-03-20), i. k. 1082070ISAKISAK-634

Dėl Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos nuostatų patvirtinimo

 

Suvestinė redakcija nuo 2003-11-29 iki 2008-03-20

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 49-1725, i. k. 1012070ISAK00000914

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL NACIONALINĖS MIKALOJAUS KONSTANTINO ČIURLIONIO MENŲ MOKYKLOS NUOSTATŲ TVIRTINIMO

 

2001 m. gegužės 31 d. Nr. 914

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 1998, Nr. 67-1940) 35 straipsniu,

Tvirtinu Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos nuostatus (pridedama).

 

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                            ALGIRDAS MONKEVIČIUS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2001 05 31 įsakymu Nr. 914

 

NACIONALINĖS MIKALOJAUS KONSTANTINO ČIURLIONIO MENŲ MOKYKLOS NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla – (toliau – mokykla) yra valstybinė biudžetinė švietimo įstaiga, skirta menui gabiems moksleiviams, teikianti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį vidurinį išsilavinimą, profesionalaus meno pagrindus, suteikianti baleto artisto profesinę kvalifikaciją.

2. Mokykla įsteigta 1945 m. lapkričio 26 d. („Vyriausybės žinios“, 1944 m. gruodžio 7 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 220). Keitėsi pavadinimai: Vilniaus dešimtmetė muzikos mokykla (1945–1957 m.), Vilniaus specialioji muzikos mokykla (1957–1960 m.), Vilniaus vidurinė meno mokykla-internatas (1960–1965 m.), Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinė meno mokykla–internatas (1965–1994 m.), 1986 m. reorganizuojamas choreografijos skyrius į Vilniaus choreografijos mokyklą (identifikavimo kodas 9096719), Vilniaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazija nuo 1994 m. (identifikavimo kodas 9097901). Švietimo ir mokslo ministro 2001-04-30 įsakymu Nr. 720 „Dėl M. K. Čiurlionio menų gimnazijos ir Vilniaus baleto mokyklos reorganizavimo“ (Žin., 2001, Nr. 40-1405) M. K. Čiurlionio menų gimnazija ir Vilniaus baleto mokykla reorganizuojama į Nacionalinę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą.

3. Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos adresas: T. Kosciuškos g. 11, 2600 Vilnius.

4. Mokyklos priklausomybė – valstybinė, steigėjas – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

5. Mokyklą steigia, reorganizuoja ir likviduoja steigėjas – Švietimo ir mokslo ministerija, identifikavimo kodas 8860309, adresas: A. Volano g. 2/7, 2600 Vilnius.

6. Mokykloje vykdomos pagrindinės veiklos rūšys – bendrasis vidurinis mokymas (kodas 80.21.30), profesinis mokymas (kodas 80.22.10). Mokykloje vykdomos ir kitos veiklos rūšys – priešmokyklinis ugdymas, pradinis mokymas (kodas 80.10.30), bendrasis pagrindinis mokymas (kodas 80.42.40), papildomasis mokymas (kodas 80.42.40), kvalifikacijos tobulinimas (kodas 80.42.30), medicininės praktikos veikla (kodas 85.12), kita žmonių sveikatos priežiūros veikla (kodas 85.14).

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

 

7. Mokykla yra juridinis asmuo. Ji savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Švietimo, Profesinio mokymo ir kitais įstatymais, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais ir šiais nuostatais.

8. Mokykla turi emblemą ir vėliavą su įrašytu devizu „Ad astra“; mokyklos ugdytiniai dėvi nustatyto pavyzdžio uniformą.

9. Baigę Nacionalinės menų mokyklos papildomojo ugdymo skyriaus pagrindinės mokyklos meninio ugdymo programą ir išlaikę meninių dalykų egzaminus, moksleiviai gauna papildomojo ugdymo pažymėjimą (kodas 9201), o baigę mokyklos dvyliktą klasę ir sėkmingai išlaikę brandos ir meninių dalykų egzaminus, moksleiviai gauna brandos atestatą (kodas 3014, serija B ar BP) ir brandos atestato priedą (kodas 3016). Baleto specialybės moksleiviai, sėkmingai išlaikę specialiųjų dalykų egzaminus, mokslą gali tęsti dar vienerius metus. Išlaikiusiems baigiamuosius ir kvalifikacijos egzaminus moksleiviams suteikiama kvalifikacinė baleto artisto profesinė kvalifikacija ir išduodamas profesinio mokymo diplomas (kodas 3110).

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

 

II. MOKYKLOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

 

10. Nacionalinė menų mokykla – menų ir visuminio integruoto ugdymo institucija, skirta itin gabiems menui moksleiviams.

11. Mokykla ieško ir telkia labai gabius menui visos Lietuvos moksleivius, puoselėja jų meninę prigimtį ir individualybę, sudaro materialines prielaidas gabumų plėtrai ir talento sklaidai.

12. Kaupia meninio ugdymo Lietuvoje ir užsienio mokyklų metodinę patirtį ir ją skleidžia.

13. Organizuoja pagrindinius profesinio meno tarptautinius bei respublikinius konkursus, festivalius, parodas.

14. Mokykla deda tvirtus moksleivių dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, diegia bendrąsias žmogaus vertybes, brandina jų kūrybinę mąstyseną bei savarankiškumą ir gebėjimą atsakyti už savo veiksmus.

15. Perteikia pagrindines vertybes, kuriomis remiasi visuomeninis gyvenimas, skatina moksleivius mokytis, ruoštis gyventi ir veikti visuomenėje, užtikrina gerą parengimą tolesnėms studijoms aukštosiose meno mokyklose bei suteikia galimybę įgyti baleto artisto profesinę kvalifikaciją.

16. Žadina ir puoselėja kiekvieno moksleivio kūrybiškumą atsižvelgdama į jo polinkius, gebėjimus ir visuminę asmens raidą, sudaro galimybes imtis iniciatyvos ir atsakomybės.

17. Ugdo gerą savo šalies pilietį, puoselėja žmogaus savigarbą ir orumą, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, skatina harmoningą brandą.

18. Padeda pažinti, suprasti ir perimti Lietuvos tautos istorinį bei kultūrinį palikimą, įsisąmoninti demokratinės valstybės piliečio laisves, teises ir pareigas.

19. Sudaro moksleiviams sąlygas perimti Europos religinę ir filosofinę patirtį, įgyti estetinę nuovoką ir Europos žmogui reikalingus kalbinės komunikacijos gebėjimus, istoriškai pagrįstą Vakarų kultūros sampratą.

20. Atskleidžia meninius gabumus, plėtoja gebėjimus ir talentą.

21. Kuria kultūrinę aplinką, inicijuoja koncertines, parodines ir kitas menines programas, projektus, organizuoja renginius.

 

III. MOKYKLOS STRUKTŪRA

 

22. Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą sudaro keturi skyriai: bendrojo lavinimo, muzikos, dailės, baleto. Kiekvienas skyrius turi papildomojo ugdymo grupes, kurios dirba pagal bendras programas.

23. Mokykla savo struktūroje gali turėti metodinį centrą, jaunimo filharmoniją, meno galeriją ar studijas ir kt.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

 

24. Mokykla organizuoja priešmokyklinio ugdymo grupes.

25. Mokykloje yra moksleivių internatas (bendrabutis) atvykusiesiems iš kitų Lietuvos regionų.

26. Moksleiviams, gyvenantiems mokykloje-internate, taikomos visos apmokėjimo, medicininio aptarnavimo, medicininės praktikos veikla ir kita su žmonių sveikata susijusi veikla bei materialinio aprūpinimo normos, nustatytos bendrojo lavinimo mokykloms-internatams.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

 

IV. MOKSLEIVIŲ PRIĖMIMO TVARKA

 

27. Į Nacionalinės menų mokyklos 1-ą klasę priimami gabūs pasirinktai meno sričiai 6–7 metų amžiaus vaikai iš visos Lietuvos.

Moksleiviai į Nacionalinę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą priimami sudarius rašytinę sutartį su mokykla

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

 

28. Priėmimo į menų mokyklą kriterijai:

28.1. Į muzikos skyrių – muzikinė klausa, ritmo pojūtis, muzikinė atmintis, koordinacija.

28.2. Į dailės skyrių – sugebėjimas artikuliuotai perteikti aplinką, vizualinis–spalvinis, tūrinis-erdvinis suvokimas.

28.3. Į baleto skyrių – kūno proporcijos, kojų forma, verstumas, keltis, žingsnis, šuolis, lankstumas, sveikatos būklė, sceninė išvaizda, ritmiškumas, muzikalumas, koordinacija.

29. Stojamųjų egzaminų metu moksleivius vertina ir atrenka direktoriaus įsakymu skiriamos priėmimo komisijos. Komisijų sprendimai fiksuojami stojamųjų egzaminų protokoluose ir tvirtinami komisijos narių parašais. Galutinį priimtų moksleivių sąrašą tvirtina mokyklos direktorius.

30. Stojantieji į 1-ą klasę laiko bendrojo ir meninio pasirengimo mokyklai bei tinkamumo pasirinktai specialybei testus.

31. Į vyresnes klases priimami moksleiviai iš visos Lietuvos, jeigu jie bendruoju išsilavinimu, amžiumi bei meniniu pasirengimu atitinka konkrečios klasės reikalavimus.

32. Stojantieji laiko bendrojo išsilavinimo testą ir pasirinktos specialybės egzaminus:

32.1. Stojantieji į muzikos skyrių laiko šiuos specialybės egzaminus: specialybė, bendras fortepijonas, muzikologija.

32.2. Stojantiesiems į dailės skyrių egzaminas susideda iš piešinio, natiurmorto, kompozicijos nurodyta tema.

32.3. Stojantiesiems į baleto skyrių egzaminas vyksta trimis turais: I turas – profesinių duomenų patikrinimas; II turas – medicininis patikrinimas; III turas – meninis muzikinis patikrinimas.

33. Gabūs moksleiviai, dėl vienų ar kitų priežasčių negalintys mokytis dieniniame skyriuje ir besimokantys kitose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, gali būti priimami į papildomojo ugdymo grupes.

34. Į papildomojo ugdymo grupes priimami 1–10 klasių moksleiviai. Priėmimas vyksta pirmąją rugsėjo savaitę.

35. Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje gali mokytis ir moksleiviai, atvykę iš užsienio šalių, mokėdami už mokslą nustatyto dydžio mokestį, jei tarptautiniai susitarimai nenumato kitaip.

36. Įstojusieji į mokyklą moksleiviai, gyvenantys ne Vilniuje, tėvų ar globėjų prašymu priimami į internatą (bendrabutį) Mokyklos tarybos sprendimu.

 

V. UGDYMO TVARKA

 

37. Nacionalinėje menų mokykloje mokomasi bendrojo lavinimo ir meninio ugdymo dalykų:

37.1. Bendrojo ugdymo – pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus ugdymo planus, Bendrąsias arba individualias ugdymo programas.

37.2. Muzikos, dailės ir baleto skyriuose – pagal mokyklos paruoštus Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus ugdymo planus; individualias ugdymo programas.

38. Bendrojo ir meninio ugdymo dalykai yra neatsiejami ir sudaro vientisą ugdymo sistemą.

39. Moksleiviui gali būti taikoma individuali meninių dalykų programa, parengta pagal Nacionalinės menų mokyklos individualias ugdymo programas ir kriterijus.

40. Muzikos skyriuje mokoma šių specialybių: fortepijono, styginių, pučiamųjų bei mušamųjų ir kitų muzikos instrumentų, choro dirigavimo, muzikos teorijos.

41. Išėję bendrąjį meninio ugdymo kursą dailės skyriaus moksleiviai, įvertinus jų mokymo rezultatus, nuo 11 klasės pagal savo, tėvų, globėjų pageidavimą ir rekomendavus metodinėms komisijoms mokosi: tapybos, grafikos, skulptūros, dizaino specialybių.

42. Dailės skyriuje 6, 7, 8, 9, 11 klasėse mokslo metai baigiami vasaros praktika.

43. Moksleivių kūrybiniai darbai, atlikti specialybės pamokų metu, per konkursus, praktikas bei plenerus ir komisijos atrinkti į metodinius fondus, tampa mokyklos nuosavybe.

44. Baleto skyriuje dėstomos klasikinio, charakterinio, duetinio, istorinio šokio, aktoriaus meistriškumo, baleto ir teatro istorijos bei kitos disciplinos.

45. Baleto artisto rengimas skirstomas į ankstyvąjį meninį ugdymą (1–4 kl.), kryptingą meninį ugdymą su pirminiais profesiniais įgūdžiais (5–8 kl.) ir 2 profesinio rengimo pakopas:

45.1. Pirmoji pakopa apima 9–10 klases, antroji pakopa – 11–13 klases.

45.2. Klasikinio šokio ir klasikinio palikimo pamokos mergaitėms ir berniukams vyksta atskirai.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

 

45.3. Moksleiviai, įvykdę visos mokymo programos reikalavimus, laiko baigiamuosius ir kvalifikacijos egzaminus. Diplominis darbas ginamas dalyvaujant mokyklos baigiamajame koncerte ar spektaklyje.

45.4. Moksleiviams, įvykdžiusiems visos mokymo programos reikalavimus, turintiems bendrojo lavinimo pagrindinio ar vidurinio mokslo baigimą patvirtinančius dokumentus, išlaikiusiems baigiamuosius specialiųjų dalykų egzaminus bei turintiems visų mokomųjų dalykų patenkinamus pažymius, leidžiama laikyti kvalifikacinius egzaminus ir ginti diplominį darbą.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

 

45.5. Kvalifikacijos egzaminai vykdomi remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta egzaminų tvarka.

45.6. Sėkmingai išlaikiusiems kvalifikacijos egzaminus ir apgynusiems diplominį darbą kvalifikacijos komisijos sprendimu išduodamas profesinio mokymo diplomas ir suteikiama baleto artisto profesinė kvalifikacija.

45.7. Moksleiviai, kurių specialiųjų dalykų pažymiai ne mažesni nei 8, išlaikę kvalifikacijos egzaminus ir apgynę diplominį darbą „labai gerai“, gauna diplomą su pagyrimu.

45.8. Moksleiviai, kuriems nesuteikiama baleto artisto profesinė kvalifikacija, gauna akademinę pažymą apie išklausytą specialiųjų disciplinų kursą (išklausytų valandų skaičių ir įvertinimą).

45.9. Neišlaikiusiems arba nelaikiusiems kvalifikacijos egzaminų dėl pateisinamų priežasčių moksleiviams sudaromos sąlygos juos perlaikyti su kita mokyklos laida.

46. Pagrindinė ugdymo forma yra pamoka. Praktikuojamos ir kitos mokomosios veiklos formos: konsultacijos, ekskursijos, repeticijos, perklausos, peržiūros, plenerai, kūrybinės technologijos praktikos ir kt.

47. Moksleivių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami pusmečiais.

48. Į aukštesnę klasę keliami moksleiviai, turintys patenkinamus pažymius. Jei moksleivis turi nepatenkinamus metinius įvertinimus, jam skiriami papildomi darbai (ne daugiau kaip 3 dalykų), kuriuos privalu išlaikyti mokyklos nustatytu laiku. Kėlimą į aukštesnę klasę svarsto mokytojų taryba.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

 

49. Neatlikęs papildomų darbų arba turintis neigiamus metinius pažymius moksleivis praranda teisę kartoti kursą (išskyrus ligos atvejį, kurį patvirtina gydytojų komisija).

50. Baigus Nacionalinės menų mokyklos 4, 8 ir 10 klases, vykdoma konkursinė moksleivių atranka. Vertinama:

50.1. Muzikos ir dailės skyriuose – mokymosi rezultatai, gebėjimas įsisavinti specialiąsias žinias, perspektyva pasirinktai specialybei.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

 

50.2. Baleto skyriuje – mokymosi rezultatai, moksleivių sceninė išvaizda, kūno proporcijos.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

 

50.3. Moksleiviams, neatitinkantiems vertinimo kriterijų, siūloma pereiti į kitą ugdymo įstaigą. Sprendimą priima mokytojų taryba.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

 

51. Mokyklos tarybos sprendimu, baigiant 12-ą klasę, be bendrojo lavinimo egzaminų, laikomi:

51.1. Muzikos skyriuje – specialybės, muzikologijos (solfedžio, muzikos istorijos, harmonijos ir kt.) egzaminai.

51.2. Dailės skyriuje – piešimo, kompozicijos, specialybės (skulptūros, dizaino, grafikos, tapybos) egzaminai.

51.3. Baleto skyriuje – aktoriaus meistriškumo, klasikinio šokio, istorinio šokio, baleto ir teatro istorijos, charakterinio, duetinio šokio egzaminai.

52. Išlaikiusiems bendrojo ir meninio ugdymo brandos egzaminus išduodamas Brandos atestatas (kodas 3012, serija G ar GP).

53. Papildomojo ugdymo grupėse moksleiviams konsultacijos vyksta jiems patogiu metu (iš anksto apie tai pranešus) ne rečiau kaip 2 kartus per pusmetį. Egzaminai ir įskaitos vyksta pagal iš anksto nustatytą grafiką.

54. Moksleivių elgesį stebi ir pagal mokyklos bendruomenės nustatytas moksleivių elgesio taisykles vertina klasės auklėtojas, apie tai nuolat informuoja tėvus, mokyklos vadovybę.

55. Moksleiviai gali būti šalinami iš mokyklos, jei:

55.1. Šiurkščiai pažeidė ar sistemingai pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles.

55.2. Be pateisinamos priežasties nelankė mokyklos ištisą mėnesį ar daugiau.

55.3. Per pusmetį be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip pusę visų užsiėmimų.

55.4. Mokslo metų pabaigoje turi specialybės (baleto skyriuje – klasikinio šokio) nepatenkinamą pažymį.

 

VI. TEISĖS IR PAREIGOS

 

56. PEDAGOGAI turi teisę:

56.1. Laisvai rinktis pedagoginės veiklos organizavimo, individualias moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo formas ir metodus, aprobuotus metodinės komisijos ir laiduojančius reikiamus ugdymo rezultatus.

56.2. Tobulinti savo kvalifikaciją ir persikvalifikuoti.

56.3. Rengti individualias mokymo programas, kurios turi būti aprobuotos metodinės komisijos ir patvirtintos direktoriaus.

56.4. Koreguoti tėvų (vaiko globėjų) atstovų sociokultūrinės aplinkos poveikį moksleivių ugdymui(si).

56.5. Burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos kultūrines grupes, dalykines ir metodines komisijas, būrelius ar susivienijimus.

56.6. Teikti pasiūlymus dėl mokyklos vadovybės vadybinės bei kolegų pedagoginės veiklos.

56.7. Dalyvauti mokyklos savivaldoje.

56.8. Atostogauti vasarą ir naudotis Vyriausybės nustatytomis lengvatomis.

56.9. Atvirai pateikti moksleiviams skirtingas nuomones, problemas ir vertinimus, diskutuoti.

57. Pedagogai, kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir morališkai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

58. Pedagogai privalo:

58.1. Ieškoti ugdymo turinį ir jo kaitą atitinkančių pedagoginės veiklos formų ir metodų.

58.2. Dalyvauti moksleivių meninėje raiškoje (koncertuose, konkursuose, specialybių egzaminuose).

58.3. Kompleksiškai spręsti moksleivių bendrojo ir meninio ugdymo problemas.

58.4. Lavinti moksleivių smalsumą ir norą mokytis, pasitikėjimą savo gebėjimais, patarti ir suteikti pagalbą moksleiviams, turintiems mokymosi sunkumų.

58.5. Siekti, kad kiekvienas moksleivis turėtų žinių apie demokratijos principus ir ugdytųsi savo sugebėjimus dirbti demokratinėmis formomis.

58.6. Gerai pasiruošti pamokoms, papildomo ugdymo užsiėmimams, rengti pamokų planus.

58.7. Padėti moksleiviams formuoti dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus bei pilietines nuostatas, lavinti gebėjimą jomis vadovautis.

58.8. Remtis moksleivių sugebėjimais ir noru imtis atsakomybės daryti įtaką sociokultūrinei mokyklos aplinkai.

58.9. Mokyti moksleivius darbštumo, iniciatyvos savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę, pasitikėjimo, atvirumo, reiklumo sau, išvengti seksualinės prievartos ir išnaudojimo.

58.10. Kaupti dalykines pedagogikos, psichologijos žinias, plėsti kultūrinį akiratį, tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis.

58.11. Laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo.

58.12. Stebėti, analizuoti ir koreguoti tėvų (ar vaiko globėjų) sociokultūrinės aplinkos poveikį vaikų ir jaunimo ugdymui, domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga.

58.13. Analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus (ar vaiko globėjus), kolegas, mokyklos vadovybę bei savivaldos institucijas.

58.14. Bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu stebėti vienam kito darbą.

58.15. Padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, formuoti civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius.

58.16. Suteikti moksleiviui reikiamą pagalbą pastebėjus jo atžvilgiu taikomą smurtą, prievartą, seksualinį ar kitokio pobūdžio išnaudojimą.

58.17. Dirbdami internate privalo užtikrinti ugdymo proceso tęstinumą ir efektyvumą.

58.18. Mokytojai, auklėtojai ir kiti pedagogai įstatymų nustatyta tvarka atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomojo ugdymo bei organizuotų renginių metu.

59. Klasės (internato grupių) auklėtojas privalo:

59.1. Rūpintis moksleivių sveikata, tirti jų polinkius, poreikius, interesus, užtikrinti moksleivio saugumą, ugdyti higienos įgūdžius.

59.2. Reguliuoti moksleivių darbo ir poilsio režimą, informuoti tėvus (ar vaiko globėjus) apie moksleivių mokymąsi ir elgesį.

59.3. Ugdyti moksleivių vertybines nuostatas, pilietiškumą, puoselėti dorovę, sveiką gyvenseną ir socialinės rūpybos veiklą.

59.4. Prižiūrėti, kaip moksleiviai laikosi mokyklos nuostatų, vidaus tvarkos taisyklių.

59.5. Planuoti savo veiklą visam ugdymo periodui ir rengti metinius klasės, internato grupių auklėtojo darbo planus.

59.6. Bendrauti su kiekvienu moksleiviu ir jo šeima, burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus mokyklos darbuotojus (bibliotekininkas, psichologas).

59.7. Susisiekti su tėvais ir išsiaiškinti priežastis, dėl kurių moksleivis neatvyko į mokyklą, palaikyti glaudžius ryšius su Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojais.

59.8. Imtis visų reikiamų priemonių padėti moksleiviui, patyrusiam smurtą, prievartą, seksualinį ar kitokio pobūdžio išnaudojimą.

59.9. Bendrauti su mokyklos savivaldos institucijomis.

59.10. Ne rečiau kaip kartą per pusmetį organizuoti klasės tėvų susirinkimus.

59.11. Kartu su auklėtiniais dalyvauti mokyklos renginiuose.

60. Mokyklos psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, logopedas, bibliotekininkas ir kiti ugdymo funkcijas vykdantys specialistai vadovaujasi mokyklos nuostatais ir pareiginiais nuostatais.

61. MOKSLEIVIAI turi teisę:

61.1. Įgyti mokykloje teikiamą valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą ir baigę ją gauti pagrindinės mokyklos baigimo pažymėjimą, brandos atestatą arba profesijos diplomą.

61.2. Nustatyta tvarka naudotis mokyklos vadovėliais, biblioteka, muzikos instrumentais, sporto sale, atitinkamais kabinetais saviruošai.

61.3. Burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla skatina dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

61.4. Į minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę.

61.5. Puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas.

61.6. Dalyvauti mokyklos savivaldoje.

61.7. Siūlyti mokymo formas, metodus ugdymo turiniui.

62. Moksleiviai privalo:

62.1. Gerbti Lietuvos valstybę, jos simbolius, istoriją ir kultūrą.

62.2. Laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, mokyklos nuostatų ir vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų.

62.3. Sąžiningai mokytis ir tinkamai pasinaudoti mokykloje sudaromomis sąlygomis saviugdai.

62.4. Gerbti valstybinę, savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras.

62.5. Susiformuoti sąmoningą poziciją, pagrįstą žiniomis ir asmenine patirtimi, ir gebėti ją išreikšti.

62.6. Netoleruoti kitų žmonių priespaudos ir įžeidžiančių veiksmų, suprasti kitų žmonių situacijas ir jiems padėti.

62.7. Įgyti pakankamai žinių ir patirties tam, kad pasirinktų tolesnį mokymosi ar profesinės veiklos etapą, pasiruoštų savarankiškam gyvenimui.

62.8. Baigdami mokyklą raštu ir žodžiu gebėti bendrauti užsienio kalba.

62.9. Tausoti mokyklos turtą, taupiai naudoti energetinius išteklius.

62.10. Pamokų metu dėvėti mokyklos uniformą.

62.11. Moksleiviai, neatliekantys savo pareigų, nesilaikantys moksleivių elgesio taisyklių, atsako pagal vidaus tvarkos taisykles ir gali būti šalinami iš mokyklos.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

 

63. TĖVAI (ar vaiko globėjai) turi teisę:

63.1. Reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis ir meninis lavinimas.

63.2. Gauti informaciją apie mokyklos darbo formas, įvairias moksleivių pasirinkimo alternatyvas, savo vaiko mokymąsi, elgesį.

63.3. Dalyvauti mokyklos savivaldoje.

63.4. Dalyvauti vaiko egzaminų koncertuose ir dailės darbų peržiūrose.

63.5. Prašyti pakeisti vaikui specialybę ar jo pedagogą.

63.6. Spręsti vaiko dorinio auklėjimo kryptį.

63.7. Teikti pasiūlymų ugdymui tobulinti.

63.8. Kreiptis į mokyklos tarybą su pasiūlymais, prašymais.

63.9. Burtis į klasių ir mokyklos komitetus.

64. Tėvai (ar vaiko globėjai) privalo:

64.1. Sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą.

64.2. Bendrauti su mokyklos vadovybe ir pedagogais, teikti pasiūlymų sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus.

64.3. Aprūpinti vaiką reikalingomis ugdymo procesui medžiagomis ir instrumentais.

64.5. Susipažinti su mokyklos vidaus tvarkos taisyklėmis ir jų laikytis.

64.6. Apie vaiko ligą pranešti klasės auklėtojui ir specialybės mokytojui pirmą ligos dieną.

64.6. Mokyti vaiką darbštumo, iniciatyvos savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę, pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo sau.

64.7. Sudaryti reikiamas prielaidas vaiko protinėms, dvasinėms ir dorovinėms galioms ugdyti, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo.

64.8. Dalyvauti tėvų susirinkimuose.

64.9. Atsakyti už vaikų padarytą mokyklai materialinę žalą.

64.10. Tėvai (ar vaiko globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir morališkai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

VII. SAVIVALDOS INSTITUCIJOS

 

Mokyklos taryba, Mokytojų taryba, Mažoji mokytojų taryba, Baleto ugdymo taryba, Moksleivių taryba, Tėvų komitetai

 

65. MOKYKLOS TARYBA – aukščiausia mokyklos savivaldos institucija, telkianti pedagogų, tėvų (ar vaiko globėjų) ir moksleivių atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.

66. Taryba renkama trejiems metams. Ją sudaro penki mokyklos pedagogai, penki tėvai, penki vyresniųjų klasių moksleiviai.

67. Tėvus į tarybą renka visuotinis tėvų susirinkimas, mokytojus – mokytojų taryba, moksleivius – moksleivių susirinkimas. Rinkimai vykdomi pariteto principu pagal specialybes.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

 

68. Tarybos pirmininką renka tarybos nariai. Mokyklos direktorius negali būti tarybos pirmininku.

69. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

70. Tarybos nariai už savo veiklą atsiskaito juos rinkusiems bendruomenės nariams.

71. Mokyklos taryba:

71.1. Aprobuoja mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus tvarkos taisykles, nustato ugdymo organizavimo tvarką.

71.2. Svarsto vadovėlių, moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo sistemos pasirinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo klausimus, ugdymo plano projektą, sprendžia dėl klasių dalijimo į grupes (specialybes).

71.3. Svarsto pajamų ir išlaidų sąmatą, mokyklos ūkinę ir finansinę padėtį, priėmimo į internatą tvarką.

71.4. Mokytojų tarybos ir Moksleivių tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo klausimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

 

71.5. Inicijuoja mokyklos bendruomenės ir šeimos bendradarbiavimą.

71.6. Svarsto mokyklos struktūros keitimo klausimus.

71.7. Gali sustabdyti kitų savivaldos institucijų sprendimų įgyvendinimą, kol jų teisingumą ir teisėtumą ištirs kompetentingos institucijos.

72. MOKYTOJŲ TARYBA – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija profesinio darbo problemoms spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovybė, visi mokytojai, auklėtojai, asmens sveikatos priežiūros darbuotojai, psichologas, bibliotekininkai.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

 

73. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį, taip pat prasidedant ir baigiantis mokslo metams. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų mokyklos savivaldos institucijų atstovai. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis Mokytojų tarybos posėdis.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

 

74. Mokytojų tarybai vadovauja mokyklos direktorius.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

 

75. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių. Mokytojų tarybos sekretorius renkamas iš Mokytojų tarybos narių vieniems mokslo metams.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

 

76. Mokytojų tarybos nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

 

77. Mokytojų taryba:

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

77.1. Svarsto išsilavinimo standartų įgyvendinimą, optimalių mokymosi sąlygų sudarymą, ugdymo turinio atnaujinimą.

77.2. Analizuoja ugdymo planų, ugdymo programų įgyvendinimo klausimus.

77.3. Aprobuoja ugdymo turinio dalį, atitinkančią mokyklos filosofiją ir valstybinės politikos švietimo nuostatas.

77.4. Aptaria moksleivių koncertų ir dailės parodų rezultatus.

77.5. Išklauso klasės (internato grupių) auklėtojų ir metodinių komisijų pirmininkų veiklos ataskaitas.

77.6. Teikia siūlymų Mokyklos tarybai dėl drausminių nuobaudų ir šalinimo iš mokyklos.

78. Spręsti operatyvių mokyklos ugdymo klausimų (egzaminų tvarkos, grafiko, papildomojo ugdymo pamokų paskirstymo ir t. t.) kviečiama MAŽOJI MOKYTOJI TARYBA, kurią sudaro visi metodinių komisijų pirmininkai, mokyklos vadovybė. Į posėdžius gali būti kviečiami ugdymo problemoms aptarti tose klasėse dirbantys pedagogai.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

 

79. BALETO UGDYMO TARYBA:

79.1. Tarybą sudaro 9 nariai: 3 mokytojų, 1 moksleivių, 1 tėvų ir 4 socialinių partnerių atstovai. Į tarybą kviečiami atstovai iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto, kitų muzikinių teatrų, Lietuvos muzikos akademijos.

79.2. Taryba renkama 3 metų laikotarpiui ir jos veikla negali prieštarauti mokyklos nuostatams.

79.3. Tarybos pirmininką renka jos nariai. Direktorius negali būti jos pirmininku.

80. Ugdymo taryba:

80.1. Svarsto ugdymo plano projektą, ugdymo proceso tobulinimo kryptis.

80.2. Teikia pasiūlymų moksleivių praktinio mokymo bei įsidarbinimo klausimais.

80.3. Teikia mokyklos vadovams siūlymų dėl mokymo materialinės bazės gerinimo.

80.4. Inicijuoja mokyklos ir socialinių partnerių bendradarbiavimą.

80.5. Imasi iniciatyvos ieškant rėmėjų.

80.6. Inicijuoja mokyklos ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Lietuvos muzikos akademijos bendradarbiavimą.

81. MOKSLEIVIŲ ATSTOVŲ SUSIRINKIMAS organizuojamas ne rečiau kaip kartą per mokslo metus. Jo darbe dalyvauja klasių susirinkimuose išrinkti delegatai.

82. Moksleivių atstovų susirinkimas:

82.1. Formuoja moksleivių savivaldos institucijas.

82.2. Renka moksleivius į Mokyklos tarybą ir kitas savivaldos institucijas.

82.3. Svarsto mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų, ugdymo planų, programų projektus ir teikia siūlymų dėl jų įgyvendinimo.

82.4. Rengia siūlymus ugdymo procesui tobulinti.

82.5. Išklauso moksleivių savivaldos institucijų ataskaitas ir vertina jų veiklą.

83. MOKSLEIVIŲ TARYBA, kaip moksleivių savivaldos institucija, renkama iš 9–12 klasių moksleivių atstovauti moksleivių interesams sprendžiant ugdymo klausimus ir sudarant mokyklos kultūrinės veiklos programą.

84. Moksleivių taryba – nuolat veikianti moksleivių savivaldos institucija, kurios sudėtį nustato moksleivių susirinkimas. Moksleivių taryba kviečiama prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per pusmetį.

85. Moksleivių taryba:

85.1. Koordinuoja visų moksleivių savivaldos institucijų veiklą, planuoja ir organizuoja moksleivių popamokinį darbą ir laisvalaikį.

85.2. Organizuoja moksleivių socialinės rūpybos veiklą, budėjimą mokykloje, rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu mokykloje.

85.3. Priima sprendimus dėl neeilinio moksleivių susirinkimo sušaukimo.

85.4. Svarsto ir, mokyklos vadovybei pritarus, tvirtina svarbiausių moksleiviškų renginių planus.

85.5. Klasės auklėtojo teikimu svarsto skatinimų ir nuobaudų skyrimo, moksleivių lankomumo, šalinimo iš mokyklos klausimus ir teikia siūlymų mokyklos tarybai.

85.6. Svarsto moksleivių teisių mokykloje ir už mokyklos gynimo klausimus.

86. Mokyklos TĖVŲ KOMITETĄ sudaro klasių tėvų išrinkti atstovai.

87. Tėvų komitetas skatina ir palaiko pedagogų ir moksleivių tėvų ryšius, domisi moksleivių ugdymu, talkina organizuojant popamokinę veiklą.

88. Tėvų komitetas padeda mokyklos vadovybei spręsti ūkinius ir finansinius klausimus.

89. Mokyklos tėvų komitetas koordinuoja ir skatina klasių tėvų komitetų veiklą.

 

VIII. VALDYMAS

 

90. Mokyklai vadovauja direktorius, kurį Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka skiria steigėjas.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

 

91. Kvalifikaciniai reikalavimai: aukštasis išsilavinimas, ne mažesnis kaip 3 metų pedagoginio ir vadybinio darbo stažas ugdymo įstaigoje, ugdymo proceso organizavimo, vaikų teisių apsaugos, pedagogikos ir psichologijos pagrindų žinios. Nesant direktoriui (susirgus, atostogaujant ir kt.), direktorių pavaduoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui ar kitas švietimo ir mokslo ministro paskirtas asmuo. Direktorius:

91.1. Vadovauja ir atstovauja mokyklai, atsako už jos veiklos organizavimą, darbo rezultatus.

91.2. Telkia kolektyvą valstybinės švietimo politikos uždaviniams įgyvendinti, ilgalaikių ir trumpalaikių mokyklos veiklos programų vykdymui.

91.3. Puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės santykius.

91.4. Paskirsto vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, įpareigoja reguliariai atsiskaityti už nuveiktą darbą.

91.5. Palaiko ryšius su vaikų tėvais (ar vaiko globėjais), mokyklos rėmėjais, visuomene. Kuria ugdymui palankią sociokultūrinę aplinką.

91.6. Vykdo nuolatinę ugdymo proceso priežiūrą.

91.7. Vertina pedagogų praktinio darbo rezultatus.

91.8. Rūpinasi darbuotojų profesiniu tobulėjimu, skatina juos kelti kvalifikaciją ir atestuotis, tvirtina besiatestuojančiųjų metodinės veiklos rodiklius.

91.9. Rengia ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai tvirtinti mokyklos nuostatus.

91.10. Suderinęs su Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina mokyklos struktūrą ir etatų sąrašą.

91.11. Tvirtina vidaus darbo tvarkos taisykles, darbuotojų pareigines instrukcijas, metines ir perspektyvines veiklos programas, metodinių komisijų pirmininkus, pamokų tvarkaraštį, pedagogų ir kitų darbuotojų darbo grafikus.

91.12. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, priima ir atleidžia iš darbo įstaigos darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, tvirtina pedagogų tarifikacijas, neviršydamas mokos fondo nustato darbuotojų darbo užmokestį, skatina ir skiria drausmines nuobaudas.

91.13. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka disponuoja mokyklos turtu ir lėšomis. Atsako už biudžetinių ir nebiudžetinių lėšų panaudojimą pagal steigėjo patvirtintas sąmatas, įstaigos materialinės bazės kūrimą ir saugojimą.

91.14. Atsako už tai, kad mokykloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, švietimo ir mokslo ministro įsakymų, darbo saugos reikalavimų.

91.15. Mokyklos direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

91.16. Rengia metines ataskaitas ir teikia jas Švietimo ir mokslo ministerijai.

92. DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAI UGDYMUI:

92.1. Atsako, kad bendrojo lavinimo dalykų mokytojai laikytųsi ugdymo planų ir būtų įvykdytos dėstomų dalykų programos.

92.2. Analizuoja, kaip moksleivių bendrojo lavinimo žinios, gebėjimai ir įgūdžiai atitinka valstybinius išsilavinimo standartus, stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus.

92.3. Teikia profesinę pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai.

92.4. Numato bendrojo lavinimo dalykų mokytojų metodines komisijas, organizuoja jų darbą, prižiūri ir kontroliuoja vykdymą, kasmet pateikia tvirtinti metodinių komisijų pirmininkų kandidatūras.

92.5. Organizuoja ir kartu su metodinėmis komisijomis dalyvauja kuriant bendrojo lavinimo ugdymo planus, mokymo programas.

92.6. Tvarko moksleivių apskaitą, veda abėcėlinę, brandos atestatų ir pažymėjimų apskaitos knygas.

92.7. Kasmet iki mokslo metų pabaigos sudaro bendrojo lavinimo mokytojų pedagoginį krūvį, paruošia jį kitų mokslo metų finansinei tarifikacijai ir vadovauja visos mokyklos pamokų ir papildomojo ugdymo tvarkaraščių sudarymui.

92.8. Tvarko bendrojo lavinimo dalykų mokytojų darbo apskaitos dokumentus, rengia mokyklos veiklos sąvadą.

92.9. Organizuoja bendrojo lavinimo pagrindinės mokyklos bei brandos egzaminus ir yra atsakingi už jų vykdymą.

92.10. Skiria klasių auklėtojus.

92.11. Organizuoja pedagoginį tėvų švietimą.

92.12. Kontroliuoja mokyklos bendrojo lavinimo dokumentų teisingą tvarkymą.

92.13. Kontroliuoja klasės vadovų darbo efektyvumą, daro išvadas ir vertinimus.

92.14. Rūpinasi mokytojų kvalifikacija, atestacija.

92.15. Atsako už vaikų socializaciją (teisės pažeidimų prevenciją, užimtumą).

93. DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS MUZIKAI:

93.1. Organizuoja ir atsako už muzikos dalykų ugdymo procesą.

93.2. Organizuoja ir kartu su metodinėmis komisijomis dalyvauja kuriant muzikos dalykų ugdymo planus, mokymo programas.

93.3. Apibendrina skyriaus ugdymo pusmetinius bei metinius rezultatus, jų analizę su atitinkamomis išvadomis ir pasiūlymais teikia mokytojų tarybai.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

 

93.4. Palaiko ryšius su giminiškomis mokyklomis bei Lietuvos muzikos akademija ugdymo programų koregavimo, koncertų organizavimo, dėstymo metodikos ir kitais pedagoginės veiklos klausimais.

93.5. Kontroliuoja, kad mokytojai laikytųsi ugdymo planų ir įvykdytų kiekvieno dėstomo dalyko programą. Kontroliuoja mokytojų darbą.

93.6. Siekdamas, kad ugdymas būtų profesionalus, lanko pamokas, įskaitas bei egzaminus, analizuoja kiekvieno mokytojo ir moksleivio rezultatus ir drauge su metodinėmis komisijomis atitinkamai juos vertina.

93.7. Skatina pedagogus savarankiškam profesiniam tobulėjimui, dalykiniam bendradarbiavimui, atestavimui. Teikia organizacinę pagalbą skyriaus mokytojams, norintiems kelti dalykinę kvalifikaciją.

93.8. Sudaro skyriaus pamokų ir papildomojo ugdymo tvarkaraščius.

93.9. Kasmet iki mokslo metų pabaigos sudaro skyriaus mokytojų bei koncertmeisterių pedagoginį krūvį ir paruošia jį kitų mokslo metų finansinei tarifikacijai ir bendram mokyklos pamokų tvarkaraščio sudarymui.

93.10. Koordinuoja muzikos skyriaus metodinių komisijų veiklą ir kasmet pateikia tvirtinti metodinių komisijų pirmininkų kandidatūras.

93.11. Tvarko muzikos skyriaus darbo apskaitos dokumentus ir atsako už jų teisingą įforminimą.

94. DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS DAILEI:

94.1. Organizuoja ir atsako už dailės dalykų ugdymo procesą.

94.2. Analizuoja, kaip moksleivių ruošimas specialybei bei meniniai gebėjimai atitinka programų lygį, stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus.

94.3. Organizuoja ir kartu su metodinėmis komisijomis dalyvauja kuriant dailės dalykų ugdymo planus, ugdymo programas, metodiką; kontroliuoja programų įgyvendinimą.

94.4. Apibendrina skyriaus ugdymo pusmetinius bei metinius rezultatus ir jų analizę su atitinkamomis išvadomis ir pasiūlymais teikia mokytojų tarybai.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

 

94.5. Palaiko ryšius su giminiškomis menų mokyklomis bei Dailės akademija ugdymo programų koregavimo, parodų organizavimo, dėstymo metodikos ir kitais pedagoginės veiklos klausimais.

94.6. Kontroliuoja, kad mokytojai laikytųsi ugdymo planų ir būtų įvykdyta dalyko programa.

94.7. Teikia profesinę pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai.

94.8. Analizuoja, kaip moksleivių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai atitinka valstybinius išsilavinimo standartus, stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus.

94.9. Siekdamas, kad ugdymas būtų profesionalus, lanko pamokas, užsiėmimus, peržiūrų metu analizuoja mokytojo ir moksleivio rezultatus ir drauge su metodinėmis komisijomis atitinkamai vertina mokytojų darbą.

94.10. Skatina pedagogus savarankiškam profesiniam tobulėjimui, dalykiniam bendradarbiavimui, atestavimuisi. Teikia organizacinę pagalbą skyriaus mokytojams, norintiems kelti dalykinę kvalifikaciją.

94.11. Sudaro skyriaus pamokų ir papildomojo ugdymo tvarkaraščius.

94.12. Kasmet iki mokslo metų pabaigos sudaro skyriaus mokytojų pedagoginį krūvį, paruošia jį kitų mokslo metų finansinei tarifikacijai ir bendram mokyklos pamokų tvarkaraščio sudarymui.

94.13. Organizuoja ir kontroliuoja skyriaus kabinetų darbą.

94.14. Organizuoja moksleivių vasaros dailės praktinius užsiėmimus.

94.15. Tvarko dailės skyriaus mokytojų darbo apskaitos dokumentus ir atsako už tai.

95. DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS BALETUI:

95.1. Organizuoja ir atsako už baleto dalykų ugdymo procesą.

95.2. Analizuoja, kaip moksleivių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai atitinka valstybinius išsilavinimo standartus, stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus.

95.3. Organizuoja ir kartu su metodinėmis komisijomis dalyvauja kuriant baleto dalykų ugdymo planus, mokymo programas.

95.4. Apibendrina skyriaus ugdymo pusmetinius bei metinius rezultatus, jų analizę su atitinkamomis išvadomis ir pasiūlymais teikia Mokytojų tarybai.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

 

95.5. Palaiko ryšius su giminiškomis mokyklomis, Muzikos akademija, Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru programų koregavimo, koncertų organizavimo, dėstymo metodikos ir kitais pedagoginės veiklos klausimais.

95.6. Kontroliuoja, kad mokytojai laikytųsi ugdymo planų ir įvykdytų kiekvieno dėstomo dalyko programą.

95.7. Skatina pedagogus savarankiškam profesiniam tobulėjimui, dalykiniam bendradarbiavimui, atestavimui. Teikia organizacinę pagalbą skyriaus mokytojams, norintiems kelti dalykinę kvalifikaciją.

95.8. Sudaro skyriaus pamokų ir papildomojo ugdymo tvarkaraščius.

95.9. Kasmet iki mokslo metų pabaigos sudaro skyriaus mokytojų bei koncertmeisterių pedagoginį krūvį ir paruošia jį kitų mokslo metų finansinei tarifikacijai ir bendram mokyklos pamokų tvarkaraščio sudarymui.

95.10. Koordinuoja baleto skyriaus metodinių komisijų veiklą ir kasmet pateikia tvirtinti metodinių komisijų pirmininkų kandidatūras.

95.11. Tvarko baleto skyriaus darbo apskaitos dokumentus ir atsako už tai.

95.12. Atsako už baigiamųjų ir kvalifikacijos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką.

96. VYR. AUKLĖTOJAS INTERNATUI:

96.1. Atsako už artimą šeimos aplinkai buitinių, ugdymosi ir poilsio sąlygų sudarymą internate, už visą ūkinę ir pedagoginę veiklą.

96.2. Atsako, kad racionaliai panaudojant skiriamas biudžeto lėšas moksleiviai pagal nustatytą režimą būtų laiku ir kokybiškai maitinami.

96.3. Kontroliuoja medicinos personalo darbą palaikant internate sanitarinį režimą, rūpinantis moksleivių sveikatingumu.

96.4. Skatina ir kontroliuoja auklėtojus, kad būtų palaikomi ryšiai su tėvais moksleivių elgesio, ugdymo klausimais, ir glaudžiai bendradarbiauja su bendrojo lavinimo bei specialybių mokytojais sprendžiant pedagogines problemas.

96.5. Reglamentuoja auklėtojų darbo režimą, kontroliuoja jų veiklą, vertina ją ir daro atitinkamas išvadas.

96.6. Atsako už internato vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi.

96.7. Atsako už internato vaikų saugumą.

96.8. Atsako už internato darbuotojų darbo drausmę ir už pareiginių instrukcijų laikymąsi.

96.9. Tvarko internato darbuotojų darbo apskaitos dokumentus.

96.10. Kontroliuoja internato dokumentų teisingą tvarkymą ir atsako už jų tinkamą pildymą.

97. DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS ADMINISTRACIJOS IR ŪKIO REIKALAMS:

97.1. Aprūpina mokyklą materialiniais ir informaciniais ištekliais, paruošia patalpas darbui.

97.2. Užtikrina mokyklos pastatų, inventoriaus ir ugdymo priemonių apsaugą.

97.3. Organizuoja aptarnaujančiojo personalo darbą.

97.4. Rūpinasi mokyklos sanitarija ir higiena.

97.5. Rūpinasi moksleivių uniformų įsigijimu.

97.6. Planuoja, sudaro dokumentaciją ir organizuoja patalpų einamąjį ir kapitalinį remontą, kontroliuoja remonto kokybę, rūpinasi teritorijos sutvarkymu. Įstatymų nustatyta tvarka ruošia sutartis su įmonėmis ir organizacijomis ūkiniams darbams atlikti.

97.7. Rūpinasi racionaliu patalpų eksploatavimu, jų apšildymu, kanalizacija, elektros energijos, vandens tiekimu bei apskaita.

97.8. Atsako už patalpų priešgaisrinę būklę, rūpinasi atitinkamu inventoriumi ir jo naudojimu.

97.9. Atsako už tinkamą dokumentacijos tvarkymą.

 

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

 

98. Pedagogai į darbą priimami ir atleidžiami vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais.

99. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai.

 

X. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTACIJA

 

100. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

XI. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

 

101. Mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST 6.1-92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo bei profesinių mokyklų bylų nomenklatūra, mokyklos raštvedybos instrukcija.

 

XII. MOKYKLOS RYŠIAI

 

102. Mokykla pavaldi Švietimo ir mokslo ministerijai.

103. Mokykla bendradarbiauja su jos veiklai turinčiais įtakos juridiniais bei fiziniais asmenimis, Lietuvos muzikos akademija, Lietuvos dailės akademija, koncertinėmis agentūromis, teatrais, filharmonijomis.

104. Mokykla palaiko tarptautinius ryšius: dalyvauja tarptautinėse organizacijose, keičiasi moksleiviais ir mokytojais, rengia programas paramos fondams, organizuoja bendrus renginius ir kt.

105. Mokykla gali dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose ir kaip juridinis asmuo jungtis į tarptautines organizacijas.

 

XIII. MOKYKLOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

 

106. Mokyklos veiklą prižiūri Švietimo ir mokslo ministerija Bendrųjų švietimo įstaigų priežiūros nuostatų nustatyta tvarka. Mokyklos finansinės veiklos kontrolę vykdo Valstybės kontrolės įgaliotos institucijos ir Švietimo ir mokslo ministerija.

 

XIV. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS

 

107. Mokykla patikėjimo teise valdo, naudojasi ir įstatymų nustatyta tvarka disponuoja priskirta žeme, valstybės pastatais, finansiniais ištekliais, inventoriumi bei mokymo priemonėmis.

108. Mokykla yra išlaikoma iš valstybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

109. Sąmatoje numatomos lėšos ugdytinių specialiems poreikiams, specialioms mokymosi priemonėms.

110. Mokykla gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro parama ir kitos teisėtu būdu gautos lėšos.

111. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

112. Finansines operacijas atlieka mokyklos buhalterinė tarnyba.

 

XV. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

 

113. Mokyklos nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras, Mokyklos tarybai pritarus.

114. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos nuostatai keičiami ir papildomi pasikeitus bendriesiems nuostatams, mokyklos direktoriaus arba Mokyklos tarybos iniciatyva. Naujų nuostatų redakciją arba pataisas tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

 

XVI. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

 

115. Mokykla reorganizuojama ir likviduojama Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva vadovaujantis įstatymu ir kitais teisės aktais.

 

XVII. REGISTRAVIMAS

 

116. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

______________

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-1632, 2003-11-19, Žin., 2003, Nr. 112-5051 (2003-11-28), i. k. 1032070ISAKSAK-1632

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2001 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 914 "Dėl Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos nuostatų tvirtinimo" pakeitimo