Suvestinė redakcija nuo 2021-02-03 iki 2021-10-11
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2013, Nr. 121-6161, i. k. 113231GISAK0001-280
PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų GAISRŲ GESINIMO IR KITŲ GELBĖJIMO DARBŲ ORGANIZAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2013 m. lapkričio 18 d. Nr. 1-280
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207) 12 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 123-5518) 17 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 1V-193 „Dėl kriterijų įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, kurių vadovai turi baigti priešgaisrinės saugos mokymo programos kursą, patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymą“ (Žin., 2003, Nr. 54-2403) 2 punktu ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1V-831 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 2-53), 10.2.3 punktu:
1. T v i r t i n u Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatus (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
2.1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 137 „Dėl Narų veiklos VPGT padaliniuose nuostatų patvirtinimo“;
2.2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 111 „Dėl Gaisrų gesinimo organizavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 63-2872);
2.3. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. 1-432 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo likviduoti ekstremalius įvykius planavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2.4. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. 1-255 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 111 „Dėl Gaisrų gesinimo organizavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 93-3760);
2.5. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 1-283 „Dėl Operatyvinio incidento likvidavimo štabo suformavimo, jo funkcijų, organizacinės struktūros ir štabo įrangos tipinio aprašo patvirtinimo“;
2.6. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1-415 „Dėl Operacinio vadovavimo priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms lygmenų nustatymo, operacinio vadovavimo vykdymo tvarkos aprašo ir priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo ekstremalioms situacijoms, ekstremaliems įvykiams ar incidentams likviduoti plano sudarymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 1-21, Nr. 86-3649) 1.1 punktą;
2.7. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. 1-223 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1-415 „Dėl Operacinio vadovavimo priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms lygmenų nustatymo, operacinio vadovavimo vykdymo tvarkos aprašo ir priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo ekstremalioms situacijoms, ekstremaliems įvykiams ar incidentams likviduoti plano sudarymo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 86-3649);
2.8. Laikinojo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų gesinant gaisrus tvarkos aprašo, patvirtinto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1-101 „Dėl Laikinojo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų gesinant gaisrus tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 42-2051), III, V skyrius ir 67 punktą.
3. P a v e d u Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojui vidaus tarnybos pulkininkui Vygandui Kurkuliui kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.
PATvirtinta
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Vidaus reikalų
ministerijos direktoriaus
2013 m. lapkričio 18 d.
įsakymu Nr. 1-280
(Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Vidaus reikalų
ministerijos direktoriaus
2021 m. vasario 2 d.
įsakymo Nr. 1-72 redakcija)
priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų GAISRŲ GESINIMO IR KITŲ gelbėjimo darbų organizavimo nuOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų (toliau – PGP) pasirengimo, sutelkimo, atliekamų gelbėjimo darbų organizavimo tvarką, PGP vidaus tarnybos sistemos darbuotojų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, (toliau – darbuotojai), veiksmus įvykio, ekstremaliojo įvykio (toliau – įvykis) vietoje, reagavimą į pagalbos prašymus, pranešimus apie įvykius ir sąveikos su kitomis civilinės saugos sistemos pajėgomis, valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ir ūkio subjektų atstovais (toliau – kitos pajėgos) principus.
2. Nuostatai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais PGP darbą ir veiksmus atliekant gaisrų gesinimo ir kitus gelbėjimo darbus (toliau – gelbėjimo darbai).
3. Pagrindinis Nuostatų tikslas – nustatyti gelbėjimo darbų organizavimo tvarką, kuri užtikrintų tinkamą pagalbą ir maksimalią žmogaus gyvybės, sveikatos, turto apsaugą įvykių metu.
4. Gelbėjimo darbų organizavimą sudaro teisinių, techninių ir organizacinių priemonių, skirtų sudaryti sąlygas šalies PGP sėkmingai atlikti gelbėjimo darbus, visuma, apimanti pasirengimo gelbėjimo darbams priemones, reagavimą į pagalbos prašymus, pranešimus apie įvykius, PGP sutelkimo, gelbėjimo darbų atlikimo tvarką.
6. Visi žinynai, vadovėliai, metodikos, rekomendacijos, nurodymai ir įsakymai, susiję su gelbėjimo darbų organizavimu, rengiami vadovaujantis šiais Nuostatais.
7. Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos Bendrojo pagalbos centro įstatyme, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
Gelbėjimo darbų vadovas ir gaisro gesinimo vadovas Nuostatuose suprantamas kaip gelbėjimo darbų vadovas.
II SKYRIUS
PASIRENGIMAS GELBĖJIMO DARBAMS
Gelbėjimo darbų organizavimo principai
8. Gelbėjimo darbai atliekami vadovaujantis šiais principais:
8.1. darbuotojo saugumo užtikrinimo – numatyti ir organizuoti gelbėjimo darbus, atsižvelgiant į dirbančių darbuotojų saugą ir sveikatos būklę. Žmonių, turto (taip pat gyvūnų) gelbėjimo rizika neturi viršyti gelbėjimo darbus atliekančio darbuotojo gyvybei, sveikatai gresiančio pavojaus;
8.2. žmogaus gyvybės, sveikatos išsaugojimo ir gelbėjimo prioriteto – PGP įvykio metu pirmiausia privalo gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą;
8.3. minimalaus įvykio išplitimo – siekti likviduoti įvykį tokio dydžio, kurį jis pasiekė visų reikiamų numatytų PGP atvykimo ir išsidėstymo metu;
8.4. blogiausio atvejo prognozavimo – įvertinti rizikos veiksnių dinamiką ir, numačius sudėtingiausią įvykių eigą, telkti reikalingas PGP ir kitas pajėgas;
8.5. operatyvaus reagavimo – PGP turi organizuoti savo darbą taip, kad pagalba būtų suteikta per trumpiausią laiką ir įvykis būtų kuo greičiau likviduotas;
8.6. kvalifikuotos pagalbos ir kvalifikuoto vadovavimo – gelbėjimo darbus gali atlikti, jiems vadovauti tik atitinkamą teisę ir kvalifikaciją turintys darbuotojai;
8.7. sąveikos – atliekamų darbų veiksmingumas užtikrinamas bendradarbiaujant su kitomis pajėgomis, visuomeninėmis organizacijomis, savanorių organizacijomis ir gyventojais;
8.8. minimalios žalos – nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų, dėl kurių galėtų padidėti įvykio metu padaryta žala;
8.9. minimalios žalos aplinkai – gelbėjimo darbus atlikti taip, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala aplinkai;
Atsakomybės ribos
9. Už pasirengimo gelbėjimo darbams, jų atlikimo, vadovavimo šiems darbams, sąveikos su kitomis pajėgomis, visuomeninėmis organizacijomis, savanorių organizacijomis ir gyventojais organizavimą pagal kompetenciją atsakingi:
9.1. savivaldybėje:
9.1.1. žinybinių priešgaisrinių pajėgų, savanoriškų ugniagesių formuočių steigėjai arba jų įgalioti asmenys;
9.2. objekte, kuriame įsteigtas valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos teritorinis struktūrinis padalinys priešgaisrinei saugai užtikrinti, ir papildomai nustatytoje teritorijoje, – šio valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos teritorinio struktūrinio padalinio (toliau – struktūrinis padalinys objekte) viršininkas;
10. Už pasirengimo gelbėjimo darbams, jų atlikimo, vadovavimo šiems darbams, sąveikos su kitomis pajėgomis, visuomeninėmis organizacijomis, savanorių organizacijomis ir gyventojais organizavimą valstybės lygiu atsako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – departamentas) direktorius.
Gelbėjimo darbai
11. PGP atlieka šiuos gelbėjimo darbus:
11.1. valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba atlieka:
11.1.1. gaisrų gesinimą, žmonių, kurių gyvybei, sveikatai dėl gaisro kilo pavojus ir jie negali savarankiškai palikti grėsmės vietos, turto (taip pat gyvūnų) gelbėjimą (toliau – gaisrų gesinimas);
11.1.2. gamtinio, techninio įvykio, sukėlusio tiesioginį pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai ir turtui, taip pat gyvūnams, likvidavimą, padarinių mažinimą, kai naudojamos gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemonės (toliau – transporto priemonė) ir gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įranga (toliau – įrangą) (toliau – neatidėliotina pagalba gyventojams);
11.1.3. kartu su atsakingomis institucijomis – pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų, patenkančių į aplinką ir keliančių grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai, lokalizavimą (toliau – pavojingų cheminių medžiagų lokalizavimas);
11.1.4. kartu su atsakingomis institucijomis – darbus, susijusius su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, branduolinių medžiagų lokalizavimu (toliau – radioaktyviųjų medžiagų lokalizavimas);
11.1.5. nukentėjusiojo (-iųjų) eismo įvykio metu būklės stabilizavimą, jo (jų) išlaisvinimą, pirmosios pagalbos suteikimą (toliau – gelbėjimas eismo įvykio metu);
11.1.6. darbus aukštyje, gylyje, kurių metu būtina gelbėti žmonių gyvybę, sveikatą, kai naudojama gelbėjimo darbams aukštyje skirta aukštalipių įranga (toliau – aukštalipių atliekami gelbėjimo darbai);
11.1.7. skęstančiųjų gelbėjimą, pagalbos teikimą skęstantiesiems vandenyje (toliau – gelbėjimo darbai vandenyje);
11.1.8. veiksmus statinių, konstrukcijų ar įrenginių griūties (-čių) metu, kuriais siekiama pasitelkus įrangą išgelbėti žmones, suteikti jiems pirmąją pagalbą (toliau – paieškos ir gelbėjimo darbai griuvėsiuose);
11.1.9. talkinimą kitoms pajėgoms, teikiančioms pagalbą gyventojams, kai yra iškilęs tiesioginis pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai ir turtui, naudodama turimas transporto priemones ir įrangą (toliau – neatidėliotina pagalba kitoms pajėgoms);
11.2. savivaldybių priešgaisrinės tarnybos atlieka gaisrų gesinimą ir pirminius žmonių bei turto gelbėjimo darbus;
11.3. žinybinės priešgaisrinės pajėgos atlieka gaisrų gesinimą ir pirminius žmonių ir turto gelbėjimo darbus gaisrų metu;
12. Darbuotojams suteikiama atitinkama kvalifikacija, jie aprūpinami įranga, asmeninės apsaugos, kolektyvinės apsaugos priemonėmis.
13. Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje gelbėjimo darbus organizuoja ir atlieka:
13.1. gaisrų gesinimą, neatidėliotiną pagalbą gyventojams, pavojingų cheminių medžiagų lokalizavimą, radioaktyviųjų medžiagų lokalizavimą, gelbėjimą eismo įvykio metu, gelbėjimo darbus vandenyje, paieškos ir gelbėjimo darbus griuvėsiuose, neatidėliotinos pagalbos teikimą kitoms pajėgoms teisės aktų nustatyta tvarka – PGV, PGV komandos, PGV priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – PGT), PGV PGT komandos, struktūriniai padaliniai objektuose;
13.2. aukštalipių atliekamus gelbėjimo darbus – PGV, PGV komandos, Mažeikių objektinė priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ir jos komanda;
15. Departamento Ugniagesių gelbėtojų mokyklos darbuotojai dalyvauja atliekant gelbėjimo darbus departamento direktoriaus pavedimu.
Pasirengimo atlikti gelbėjimo darbus priemonės
17. Pasirengimo atlikti gelbėjimo darbus priemonės yra:
17.2. PGP operacijų rajonų nustatymas:
17.2.1. PGV, PGV komandų, PGV PGT, PGV PGT komandų, struktūrinio padalinio objekte operacijų rajonų ribas tvirtina departamento direktorius arba jo įgaliotas asmuo;
17.3. darbuotojų profesinis rengimas, kvalifikacijos tobulinimas, mokymų, pratybų organizavimas ir vykdymas;
17.4. reikiamo materialinio ir techninio aprūpinimo užtikrinimas, transporto priemonių, įrangos ir priemonių standartizavimas, parengimas ir techninė priežiūra;
17.5. teisės vadovauti PGP ir kitų pajėgų veiksmams įvykio vietoje (toliau – operacinis vadovavimas) suteikimas, šių darbuotojų rengimas ir jų kvalifikacijos tobulinimas. Operacinio vadovavimo teisė suteikiama valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams, nurodytiems 2 priede;
17.6. veiklą reglamentuojančių teisės aktų (pajėgų sutelkimo planų ir įvykio likvidavimo planų, kitų dokumentų) rengimas, tvirtinimas;
17.8. gelbėjimo darbams naudojamų vandens šaltinių ir kitų išteklių efektyvumo vertinimas, jų kokybės užtikrinimas, apskaita;
17.10. statistinių duomenų, informacijos apie gelbėjimo darbus rinkimas, analizė ir apibendrinimas, šalies bei užsienio įvykių vertinimas ir prognozavimas;
17.12. darbų saugos užtikrinimas gelbėjimo darbų metu, saugos užtikrinimo ir kitų instrukcijų rengimas;
III SKYRIUS
REAGAVIMAS Į PRANEŠIMUS APIE PAGALBOS POREIKĮ, PRANEŠIMUS APIE ĮVYKIUS, PGP SUTELKIMAS
Reagavimas į pranešimus apie pagalbos poreikį, kitus pranešimus apie įvykius
18. PGP:
18.1. nedelsdamos reaguoja į pranešimus apie pagalbos poreikį atlikti Nuostatų 11 punkte nurodytus gelbėjimo darbus (laikas nuo pranešimo apie pagalbos poreikį PGP, kurios į pranešimą apie pagalbos poreikį reaguoja pirmosios, perdavimo pabaigos iki šių pajėgų išvykimo į įvykio vietą turi būti ne ilgesnis kaip viena minutė. Vykstama laikantis kelių eismo taisyklių, įjungus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus);
18.2. teikia pagalbą gyventojams ir kitoms pajėgoms, kai nėra tiesioginio pavojaus žmogaus gyvybei, sveikatai ir turtui, taip pat ir gyvūnams, reaguodamos kitų pajėgų, kurioms teikiama pagalba, ar kituose pagalbos prašymuose nurodytais terminais, atsižvelgdamos į turimą techninį aprūpinimą, suderinusios reikalingos pagalbos pobūdį, tinkamai parengusios reikiamas transporto priemones ir įrangą. PGP išsiunčiamos tik pagalbos prašantiems gyventojams arba pajėgoms esant įvykio vietoje, reaguojama maksimaliai saugiai, vykstama laikantis kelių eismo taisyklių, neįjungus švyturėlių ir specialiųjų garso signalų);
19. PGP reaguoja į Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) informacinėje sistemoje parengtus ir BPC PGP operatyvųjį pajėgų valdymą atliekantiems darbuotojams bei struktūrinio padalinio objekte PGP valdymo punkto darbuotojams pagal kompetenciją perduotus pranešimus apie pagalbos poreikį, taip pat papildomais ir (ar) oficialiaisiais numeriais, tiesiogiai PGP iš žmonių ar automatinių gaisrų aptikimo priemonių, įvairiais informacinių ir ryšių technologijų sprendimais ir kitais visuomenei priimtinais būdais gautą pranešimą apie įvykį, ekstremalųjį įvykį (toliau – pranešimas apie įvykį).
20. PGP sutelkia ir iki jų atvykimo į įvykio vietą valdo BPC PGP operatyvųjį pajėgų valdymą atliekantys darbuotojai (toliau – BPC PGP valdantys darbuotojai) ir (ar) struktūrinio padalinio objekte PGP valdymo punktas.
22. BPC PGP valdantys darbuotojai sutelkia, koordinuoja ir valdo PGP visoje šalies teritorijoje, išskyrus 23 punkte nustatytus atvejus. Pasienio regionuose BPC PGP valdantys darbuotojai sutelkdami, koordinuodami ir valdydami PGP, vadovaujasi kaimyninių valstybių susitarimų nuostatomis ar įgaliotų institucijų nustatyta tvarka. Už Nuostatų punktų, reglamentuojančių BPC veiklą, įgyvendinimo organizavimą atsakingas BPC viršininkas.
23. Struktūrinio padalinio objekte PGP valdymo punktas pagal kompetenciją ir veiklos specifiką įgyvendina Nuostatų punktus, reglamentuojančius pranešimų apie įvykius priėmimą, reagavimą į pranešimus apie pagalbos poreikį ir pranešimus apie įvykius, PGP ir kitų pajėgų sutelkimą, koordinavimą, valdymą tik struktūrinio padalinio objekte prižiūrimoje ir (ar) papildomai nustatytoje teritorijoje. Už Nuostatų punktų įgyvendinimo organizavimą struktūrinio padalinio objekto PGP valdymo punkte atsakingas struktūrinio padalinio objekte viršininkas.
24. Visi pagalbos prašymai, pranešimai apie įvykius privalo būti priimami ir registruojami BPC informacinėje sistemoje ar struktūrinio padalinio objekte PGP valdymo punkte. Pagalbos prašymo, pranešimo apie įvykį priėmimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip viena minutė, išskyrus tuos atvejus, kai pagalbos prašyme, pranešime apie įvykį pateikta informacija netiksli ir (ar) informaciją būtina tikslinti.
25. BPC darbuotojas, priimantis pagalbos prašymus, struktūrinio padalinio objekte valdymo punkto darbuotojas ar PGP darbuotojas, priėmęs pagalbos prašymą, privalo surinkti šią informaciją:
25.1. pirmojo pagalbos prašymo, pranešimo apie įvykį metu:
25.2. kitų pagalbos prašymų, pranešimų apie įvykį (jei tokie gaunami) metu:
26. BPC PGP valdantis darbuotojas privalo:
26.1. gavęs pagalbos prašymą ar pranešimą apie įvykį, nedelsdamas skelbti aliarmo signalą
pajėgų sutelkimo plane numatytoms ir pasirengusioms reaguoti PGP. Laikas nuo pirmojo pagalbos prašymo, pranešimo apie įvykį priėmimo pabaigos iki pagalbos prašymo, pranešimo apie įvykį perdavimo PGP, kurios į įvykio vietą vyksta pirmosios, turi būti ne ilgesnis kaip viena minutė;
26.2. atsižvelgdamas į įvykio pobūdį ir tikslindamas informaciją, siųsti kitas reikalingas PGP, informuoti kitas pajėgas;
26.3. išvykstančioms PGP perduoti informaciją apie įvykį, objektą, reikalingus atlikti gelbėjimo darbus, galimas grėsmes ir kitą informaciją;
26.4. vertinti informaciją (pvz., duomenis iš žinynų, instrukcijų, rekomendacijų, elektroninių duomenų bazių ir pan.), kuri gali būti panaudota likviduojant įvykį, perduoti ją gelbėjimo darbų vadovui;
26.5. palaikyti nuolatinį ryšį su įvykį likviduojančiomis ir į įvyko vietą vykstančiomis PGP, rinkti informaciją apie situaciją įvykio vietoje;
26.6. priimti ir laikydamasis nustatytos tvarkos fiksuoti visus pranešimus, teiktus iš įvykio vietos, susijusius su įvykio likvidavimu;
27. Jei pranešimą apie įvykį PGP gauna tiesiogiai, ne per BPC darbuotoją, priimantį pagalbos prašymus, tuomet pranešimą apie įvykį priėmęs PGP darbuotojas privalo surinkti 25.1 papunktyje nurodytą informaciją, nedelsdamas pranešti apie įvykį BPC PGP valdančiam darbuotojui ir, jeigu įvykio vieta yra jų operacijų rajone, PGP privalo nedelsdamos išvykti, vadovaudamosi pajėgų sutelkimo planu. Kitas PGP, reikalingas įvykiui likviduoti, sutelkia BPC PGP valdantis darbuotojas.
PGP sutelkimas įvykiui likviduoti
28. PGP sutelkimą įvykiui likviduoti vykdo BPC PGP valdantys darbuotojai ar struktūrinio padalinio objekte PGP valdymo punkto darbuotojai, atsižvelgdami į greičiausiai galinčių atvykti ir optimalių PGP sutelkimo principais sudarytus pajėgų sutelkimo planus ir (ar) tais pačiais metodais parengtus informacinių technologijų siūlomus sprendimus.
29. BPC PGP valdantis darbuotojas pajėgų sutelkimo planuose numatytas PGP telkia PGP struktūriniuose padaliniuose, skelbdamas aliarmo signalą. Aliarmo signalas skelbiamas naudojantis PGP aliarmavo sistema (toliau – aliarmavimo sistema). Aliarmavimo sistemą sudaro egzistuojančių organizacinių ir techninių priemonių visuma, leidžianti apie pagalbos poreikį nedelsiant informuoti PGP.
30. Į įvykio vietą PGP siunčiamos vadovaujantis pajėgų sutelkimo planu, įvykio likvidavimo planu arba, jei planuose nenumatytas reikalingų PGP išsiuntimas, – atsižvelgiant į arčiausiai įvykio vietos esančias tinkamas ir pasirengusias išvykti PGP, darbuotojų skaičių, techninį aprūpinimą, realų atvykimo į įvykio vietą laiką.
31. Aliarmo signalas PGV komandose, PGV PGT, PGV PGT komandose skelbiamas etapais:
31.1. pirmasis etapas – įjungiamas garsinis aliarmo signalas (trumpi garsiniai signalai su tokio paties intervalo pertraukomis);
31.2. antrasis etapas – perduodamas pranešimas balsu (telefonu ar radijo ryšiu) ir, esant galimybei, – vaizdinis pranešimas (skaitmenine ar spausdintine forma);
32. Kai nėra techninių galimybių aliarmo signalui 31 punkte nustatyta tvarka skelbti ar esant aliarmavimo sistemos gedimams, PGP informacija apie įvykį perduodama telefonu, radijo ryšiu, įvairiais informacinių ir ryšių technologijų sprendimais ar kitais būdais.
33. BPC PGP valdantis darbuotojas nenumatytas pajėgų sutelkimo plane (-uose) PGP iš kitų PGP struktūrinių padalinių telkia suderinęs su už situacijų ir PGP koordinavimą atsakingu departamento struktūriniu padaliniu. Nenumatytų pajėgų sutelkimo plane (-uose) PGP iš kitų struktūrinių padalinių išsiuntimą gali inicijuoti ir už situacijų ir PGP koordinavimą atsakingas departamento struktūrinis padalinys.
34. Departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka BPC PGP valdantis darbuotojas privalo:
35. Kaimyninių valstybių, kitų užsienio šalių PGP telkiamos vadovaujantis tarpvalstybinių susitarimų nuostatomis, įgaliotų institucijų nustatyta tvarka.
Vykimas į įvykio vietą
37. PGP, gavusios aliarmo signalą, privalo:
37.2. išvykti BPC PGP valdančio darbuotojo nurodytu adresu ne ilgiau kaip per vieną minutę nuo pranešimo apie pagalbos poreikį perdavimo pabaigos iki išvykimo į įvykio vietą. Šis laikas gali būti ilgesnis, jeigu PGP turi papildomai pasirengti išvykti į įvykio vietą: ruošiama papildoma gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika, išvyksta rezervinės transporto priemonės, išvykimo greitį riboja transporto priemonių techninės charakteristikos;
38. Aukščiausias pareigas einantis budinčios pamainos darbuotojas, vykstantis į įvykio vietą, privalo patikslinti įvykio vietos adresą ir informaciją apie įvykį.
39. Pagrindinis PGP uždavinys vykstant į įvykio vietą – saugiu optimaliu maršrutu atvykti į įvykio vietą per kuo trumpesnį laiką.
40. Visos tuo pačiu metu iš vieno PGP struktūrinio padalinio vykstančios transporto priemonės turi vykti vienu maršrutu sudarydamos koloną. Leidžiama nevykti kolona, kai neatitinka transporto priemonių techninės charakteristikos arba nėra žinoma tiksli įvykio vieta.
41. Aukščiausias pareigas einantis budinčios pamainos darbuotojas, vykstantis į įvykio vietą kolona, važiuoja pirmąja kolonos transporto priemone.
42. Vykstant į įvykio vietą kolona:
42.1. sustojus pirmajai kolonos transporto priemonei, privalo sustoti visos transporto priemonės. Toliau vykti galima tiktai gavus aukščiausias pareigas einančio budinčios pamainos darbuotojo, vykstančio į įvykio vietą, nurodymą;
43. Apie transporto priemonių gedimus, eismo įvykį ir kitas kliūtis vykstant į įvykio vietą, aukščiausias pareigas einantis budinčios pamainos darbuotojas, vykstantis į įvykio vietą, praneša BPC PGP valdančiam darbuotojui. BPC PGP valdantis darbuotojas išsiunčia kitą reikalingą transporto priemonę.
44. PGP leistina grįžti į dislokacijos vietą nenuvykus iki įvykio vietos, jeigu yra gautas BPC PGP valdančio darbuotojo nurodymas.
45. Jeigu vykstant į įvykio vietą pastebimas kitas įvykis, aukščiausias pareigas einantis budinčios pamainos darbuotojas, vykstantis į įvykio vietą, įvertinęs įvykio pobūdį, gali dalį vykstančių PGP skirti gelbėjimo darbams pradėti. Būtina nedelsiant apie tai pranešti BPC PGP valdančiam darbuotojui – nurodyti įvykio vietos adresą ir išorinius įvykio požymius.
46. Pirmąja transporto priemone į įvykio vietą atvykęs aukščiausias pareigas einantis budinčios pamainos darbuotojas praneša BPC PGP valdančiam darbuotojui apie:
47. Aukščiausias pareigas einantis budinčios pamainos darbuotojas, su pirmosiomis PGP vykdamas į įvykio vietą, pagal gautą informaciją gali nurodyti BPC PGP valdančiam darbuotojui išsiųsti papildomas PGP.
IV SKYRIUS
GELBĖJIMO DARBŲ ATLIKIMAS ĮVYKIO VIETOJE
PGP išsidėstymas ir veiksmai įvykio vietoje
49. PGP ir kitos pajėgos išdėstomos ir gelbėjimo darbai įvykio vietoje atliekami atsižvelgiant į nustatytas gelbėjimo darbų zonas (toliau – darbų zona) ir gelbėjimo darbų organizavimo darbų zonose (1 priedas) ypatumus.
50. Pirmoji į įvykio vietą atvykusi transporto priemonė pagal saugumo reikalavimus sustoja nuo įvykio vietos arčiausiu saugiu atstumu. Naudojama pirminiams gelbėjimo darbams atlikti turima reikalinga įranga. Gelbėjimo darbai, kuriuos pradeda vykdyti pirmąja transporto priemone atvykę darbuotojai, vertinami kaip pirminiai gelbėjimo darbai.
51. Antroji į įvykio vietą atvykusi transporto priemonė statoma toliau nuo įvykio vietos ir talkinama užtikrinant pirmąja transporto priemone atvykusių darbuotojų atliekamų gelbėjimo darbų tęstinumą.
52. 50 ir 51 punkto nuostatos netaikomos:
52.1. jeigu transporto priemonių išdėstymas yra iš anksto numatytas įvykio likvidavimo ar kituose planuose;
53. Trečioji ir kitos į įvykio vietą atvykusios transporto priemonės statomos, kaip nurodyta įvykio likvidavimo ar kituose planuose arba gelbėjimo darbų vadovo nurodytoje vietoje. Trečioji ir kitos į įvykio vietą atvykusios transporto priemonės užtikrina gelbėjimo darbų tęstinumą arba sudaro PGP rezervą gelbėjimo darbų vadovo nurodytoje vietoje.
54. Jei gelbėjimo darbai atliekami važiuojamojoje kelio dalyje, siekiant darbų zoną maksimaliai apsaugoti nuo pravažiuojančių kitų transporto priemonių, transporto priemonės statomos taip, kad būtų užtikrintas saugumas darbų zonose:
54.1. pirmoji atvykusi transporto priemonė pastatoma taip, kad atitvertų įvykio vietą nuo kitų ta pačia kryptimi vykstančių transporto priemonių, leistų saugiai atlikti įvykio žvalgybą ir pradėti gelbėjimo darbus;
54.2. antroji atvykusi transporto priemonė pastatoma taip:
54.2.1. jeigu važiuojamoji kelio dalis yra dviejų ar daugiau vienos krypties juostų, – šalia pirmosios transporto priemonės. Taip praplečiamos darbų zonos;
Įvykio žvalgyba
56. Įvykio žvalgyba (toliau – žvalgyba) PGP atliekama visą laiką nuo pranešimo gavimo iki baigiamųjų darbų pabaigos. Žvalgybos metu įvertinama susidariusi padėtis, jos pokyčiai, nustatoma pagrindinė gelbėjimo darbų kryptis, numatomi gelbėjimo darbai. Žvalgybą įvykio vietoje organizuoja gelbėjimo darbų vadovas.
57. Žvalgybos metu privaloma nustatyti:
57.1. įvykio vietą, plotą, vėjo kryptį, kas vyksta, kas įvyko, ugnies ir kitų pavojingų veiksnių plitimo kryptis;
57.6. įvykiui likviduoti reikalingų medžiagų ir įrangos poreikį, artimiausius vandens ar kitų išteklių šaltinius, jų naudojimo būdus;
Žmonių gelbėjimas
58. Žmonių gelbėjimo darbai organizuojami, kai kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai, jie negali pasišalinti iš įvykio vietos. Žmonių gelbėjimo darbus organizuoja ir kontroliuoja gelbėjimo darbų vadovas.
59. Žmonėms gelbėti naudojamos visos turimos ir pagal situaciją didžiausią saugumą užtikrinančios priemonės.
60. Pirmiausia gelbėjami žmonės, kuriems gresia didžiausias pavojus ir kuriuos išgelbėti yra didžiausia tikimybė. Jei pavojaus masto negalima nustatyti, rekomenduojama gelbėjimą organizuoti tokia seka: vaikai, moterys, neįgalieji, senyvi žmonės, vyrai.
61. Žmonių gelbėjimas vyksta kartu su įrangos išdėstymu, transporto priemonių pastatymu, pasirengimu likviduoti įvykį. Jeigu PGP ir kitų pajėgų neužtenka, pirmiausia gelbėjami žmonės, paskui atliekami kiti gelbėjimo darbai.
62. Atliekant žmonių gelbėjimo, išvedimo iš įvykio vietos darbus, būtina:
64. Žmonių gelbėjimas nutraukiamas, kai visos galimos žmonių buvimo vietos patikrintos ir nustatoma, kad žmonių, kuriems reikalinga pagalba, įvykio vietoje nėra.
Vadovavimas gelbėjimo darbams
66. Vadovavimas PGP gali būti trijų tipų:
66.1. taktinis vadovavimas – PGP detalizuojama, kaip įgyvendinti gelbėjimo darbų vadovo nurodymą (skyrininkas duoda nurodymus skyriui, pamainos vadas – pamainai ir t. t.). Taktinis vadovavimas vykdomas raudonojoje ir geltonojoje zonose. Taktinio vadovavimo lygmenys, jų priskyrimas darbuotojams ir eiliškumas pateikti 2 priede;
66.2. operacinis vadovavimas – gelbėjimo darbų vadovas tiesiogiai arba per gelbėjimo darbų koordinavimo štabą (jei štabas sudaromas) PGP ir kitoms pajėgoms nurodo, kokius veiksmus būtina atlikti likviduojant įvykį. Operacinis vadovavimas vykdomas geltonojoje ir (ar) žaliojoje zonoje. Darbuotojai, turintys operacinio vadovavimo teisę, gali vykdyti ir taktinį vadovavimą. Operacinio vadovavimo teisę turintys valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai, operacinio vadovavimo lygmenys, jų priskyrimas darbuotojams ir eiliškumas pateikti 2 priede;
66.3. strateginis vadovavimas – vykdomas per departamento ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą už gelbėjimo darbų zonų ribų (ne įvykio vietoje). Strateginį vadovavimą organizuoja ir vykdo departamento direktorius, vykdo departamento direktoriaus paskirti asmenys. Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro koordinatoriaus sprendimu, esant poreikiui, pasitelkiami PGV viršininkai, jų pavaduotojai. Strateginio vadovavimo lygmenys, jų priskyrimas darbuotojams ir eiliškumas pateikti 2 priede.
68. Gelbėjimo darbų vadovo funkcijas atlieka darbuotojas, kuris iš atvykusių į įvykio vietą darbuotojų turi operacinio vadovavimo teisę ir aukštesnį lygį (pagal eiliškumą, nustatytą 2 priede), apie savo atvykimą bei vadovavimo perėmimą informavęs BPC PGP valdantį darbuotoją, jeigu įvykio vietoje gelbėjimo darbų vadovo funkcijų nevykdo kitų pajėgų darbuotojas. Gelbėjimo darbų vadovas užtikrina atitinkamo operacinio vadovavimo lygmens PGP ir kitų pajėgų valdymą, koordinavimą įvykio vietoje
69. Į įvykio vietą atvykus dviem ar daugiau lygiaverčio operacinio vadovavimo lygmens darbuotojams, gelbėjimo darbų vadovo funkcijas vykdo pirmasis atvykęs.
70. Sutelkus PGP, per kuo trumpesnį laiką gelbėjimo darbų vadovo operacinio vadovavimo lygmuo turi atitikti pajėgų išsiuntimo numerį (2 priedas).
71. Įvykus dviem ar daugiau lygiaverčiams įvykiams viename operacijų rajone ir nesant pakankamo transporto priemonių ar įrangos kiekio, sprendimus dėl prioritetų atitinkamiems įvykiams likviduoti suteikimo, atsižvelgdamas į Nuostatų 75 punkte išdėstytus principus, priima aukštesnio nei gelbėjimo darbų vadovas operacinio vadovavimo lygmens darbuotojas galimai ir nesantis įvykio vietoje. Nepakankamu transporto priemonių ar įrangos kiekiu laikoma tokia situacija, kai jų pasitelkimas iš kitų operacijų rajonų gali užtrukti ilgiau kaip 2 valandas.
72. Aukštesnio nei gelbėjimo darbų vadovo operacinio vadovavimo lygmens vadovas, vykdamas į įvykio vietą, gali pasitelkti papildomas PGP ir apie savo sprendimą privalo informuoti gelbėjimo darbų vadovą ir BPC PGP valdantį darbuotoją. BPC PGP valdantis darbuotojas privalo vykdyti šiuos sprendimus.
73. Gelbėjimo darbų vadovo nurodymai privalomi visoms PGP ir kitoms pajėgoms, esančioms įvykio vietoje, taip pat ir BPC PGP valdančiam darbuotojui.
74. Gelbėjimo darbų vadovas įvykio vietoje:
74.3. numato, kokie gelbėjimo darbai turi būti atlikti pirmiausia (nustato gelbėjimo darbų kryptį, prioritetus);
74.4. iškviečia papildomas reikalingas PGP, paskelbdamas aukštesnį pajėgų išsiuntimo numerį ir nurodydamas būtiną automobilių skaičių, kitas pajėgas;
74.6. duoda nurodymus PGP ir kitoms pajėgoms (paskirsto joms darbų barus, nurodo užduotis ir kt.) ir:
74.6.1. reikiamose pozicijose išdėsto PGP ir kitas pajėgas, įrangą ir taip su įvykio vietoje esamomis PGP ir kitomis pajėgomis sustabdo įvykio plitimą (toliau – įvykio lokalizavimas);
74.6.2. lokalizavus įvykį, nustato gelbėjimo darbus, kuriuos atlikdamos PGP ir kitos pajėgos užtikrina įvykio likvidavimą (toliau – įvykio likvidavimas);
75. Gelbėjimo darbų vadovas privalo vadovautis šiais pagrindinės gelbėjimo darbų krypties nustatymo principais:
75.1. jei pavojingi įvykio veiksniai kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, gelbėjimo darbai vykdomi žmonėms gelbėti;
75.2. jei dėl nevykdomų gelbėjimo darbų gresia sprogimas, gelbėjimo darbai vykdomi ten, kur šį pavojų galima pašalinti;
75.3. jei įvykis plinta, gelbėjimo darbai vykdomi ten, kur tolesnis įvykio plitimas gali padaryti didžiausių nuostolių;
75.5. jei įvykis yra apėmęs nedidelės vertės turtą (pastatą, statinį, teritoriją ar kt.) ir jis plinta keldamas pavojų didesnės vertės turtui (pastatui, statiniui, teritorijai ar kt.), gelbėjimo darbai vykdomi stabdant įvykio plitimą kryptimi, kur galima didesnė žala;
Gelbėjimo darbų koordinavimo štabo sudarymas
76. Gelbėjimo darbų vadovo sprendimu gali būti sudaromas gelbėjimo darbų koordinavimo štabas (toliau – Štabas). Štabas – laikinoji vadovavimo PGP ir kitoms pajėgoms struktūra, vykdanti ir įgyvendinanti gelbėjimo darbų vadovo nurodymus.
77. Štabą sudaryti privaloma, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
77.1. įvykio vietoje gelbėjimo darbus atlieka trijų ir daugiau civilinės saugos sistemos institucijų pajėgos ir prognozuojama ar žinoma, kad yra penki ir daugiau žuvę žmonės;
77.2. pasitelkta pajėgų iš trijų ir daugiau savivaldybių ir gelbėjimo darbų vadovo vertinimu numatoma, kad darbai užtruks ilgiau kaip 6 valandas;
79. Gelbėjimo darbų vadovas nurodymus PGP ir kitoms pajėgoms perduoda per Štabo vadovą. Štabo vadovas yra gelbėjimo darbų vadovo paskirtas darbuotojas, organizuojantis ir koordinuojantis PGP ir kitų pajėgų veiksmus, vykdant ir įgyvendinant gelbėjimo darbų vadovo nurodymus.
Darbų barai
81. Siekdamas kuo efektyviau organizuoti gelbėjimo darbus, gelbėjimo darbų vadovo spendimu įvykio vieta gali būti suskirstyta į darbų barus.
84. Darbų baro vadas įvykio metu atsako už pavestų užduočių įvykdymą paskirtame darbų bare. Jis yra pavaldus gelbėjimo darbų vadovui.
Švyturėliai, specialieji garso signalai, ženklai ir pranešimai
86. Transporto priemonių švyturėliai ir specialieji garso signalai naudojami tik vykstant į įvykio vietą atlikti gelbėjimo darbų, nurodytų Nuostatų 11 punkte, ir įvykio vietoje.
87. Švyturėliai įvykio vietoje privalo būti įjungti:
87.2. gelbėjimo darbų vadovo ar Štabo transporto priemonėje:
88. Kai dėl įvykio metu įvykio vietoje susidariusių aplinkybių, keliančių tiesioginę grėsmę darbuotojams, būtina evakuotis iš raudonosios zonos, gelbėjimo darbų vadovo nurodymu evakuacijai skelbti naudojamas specialusis garso signalas (toliau – evakuacijos signalas). Evakuacijos signalą sudaro trys trumpi vienos sekundės trukmės garso signalai (transporto priemonių garso, kitų garso įrenginių signalai) ir 2–4 sekundžių pertrauka. Signalas kartojamas, kol PGP ir kitos pajėgos pasitraukia į saugią ar gelbėjimo darbų vadovo nurodytą vietą.
Specialieji darbai įvykio metu
90. PGP, užtikrindamos pasirengimą gelbėjimo darbams ir tinkamą gelbėjimo darbų atlikimą, gelbėjimų darbų vadovo nurodymu vykdo specialiuosius darbus.
91. Specialiuosius darbus sudaro:
92. Ryšys įvykio vietoje organizuojamas:
92.1. kai gelbėjimo darbų metu įvykio vietoje nėra sudarytas Štabas:
92.1.1. į įvykio vietą PGP atvyksta įsijungusios pagrindinę pokalbių grupę (ryšio kanalą) arba BPC PGP valdančio darbuotojo iš anksto nurodytą pokalbių grupę (ryšio kanalą);
92.1.2. ryšys tarp PGP, gelbėjimo darbų vadovo ir BPC PGP valdančio darbuotojo organizuojamas naudojant pagrindinę pokalbių grupę (ryšio kanalą) arba BPC PGP valdančio darbuotojo iš anksto nurodytą pokalbių grupę (ryšio kanalą). PGP įvykio vietoje tarpusavio veiksmams koordinuoti gali naudoti ir tiesioginio ryšio kanalą;
92.2. ryšio organizavimas įvykio vietoje sudarius Štabą:
92.2.1. ryšys tarp gelbėjimo darbų vadovo, Štabo ir darbų barų vadų įvykio vietoje organizuojamas naudojant rezervinę pokalbių grupę (rezervinį ryšio kanalą), rekomenduojamą administracinio vieneto teritorijoje;
92.2.2. ryšys tarp Štabo ir BPC PGP valdančio darbuotojo organizuojamas naudojantis pagrindine pokalbių grupe (ryšio kanalu) arba bendru Štabo ir BPC PGP valdančio darbuotojo sutarimu pasirinkta kita pokalbio grupe (rezerviniu ryšio kanalu);
93. Bendrosios radijo ryšio naudojimo taisyklės nustatytos 4 priede. PGP valdymo, keitimosi informacija, sąveikos ir koordinavimo organizavimo schemos pateiktos 5 ir 6 prieduose.
94. Tamsiuoju paros metu arba gelbėjimo darbus vykdant tamsioje įvykio vietoje gelbėjimo darbų vadovo nurodymu organizuojamas įvykio vietos apšvietimas.
95. Įrenginių ir konstrukcijų atidengimas, ardymas (toliau – ardymas) organizuojamas gelbėjimo darbų vadovo nurodymu, kai reikia gelbėti žmones, būtina užkirsti kelius įvykiui plisti, surasti įvykio židinį (-ius), gelbėti turtą, pašalinti dūmus ar dujas ir kitais nenumatytais atvejais.
96. Statiniai ardomi tiek, kiek reikia gelbėjimo darbams atlikti. Ardant būtina imtis visų priemonių, kad nebūtų susilpnintos pagrindinės laikančiosios konstrukcijos, kad jos negriūtų ir nebūtų gadinamos šildymo bei dujotiekio magistralės, elektros tinklai ir įrenginiai.
98. Prireikus įvykio vietoje gelbėjimo darbų vadovo nurodymu organizuojamas technikos priežiūros ir remonto darbų baras, kur atliekami transporto priemonių ir įrangos gedimų šalinimo darbai, transporto priemonės, įranga papildoma eksploatacinėmis medžiagomis.
99. Atsižvelgiant į įvykio pobūdį, specifiką, mastą ir kitus veiksnius, darančius įtaką gelbėjimo darbų organizavimui, gelbėjimo darbų vadovo, o kai sudaromas Štabas, – Štabo vadovo suderintu su gelbėjimo darbų vadovu nurodymu vykdomi kiti specialieji darbai.
100. Už specialiųjų darbų organizavimą atsakingas gelbėjimo darbų vadovas, o kai sudaromas Štabas, – Štabo vadovas.
Saugus gelbėjimo darbų atlikimas
102. Gelbėjimo darbų vadovas atsako už PGP ir kitų pajėgų saugumą įvykio vietoje. Gelbėjimo darbų vadovas nurodymus gelbėjimo darbams atlikti formuluoja atsižvelgdamas į PGP ir kitų pajėgų techninį ir organizacinį pasirengimą.
103. Visi darbuotojai gelbėjimo darbų metu privalo naudotis asmeninės apsaugos ir (ar) kolektyvinės apsaugos priemonėmis, kurių naudojimą reglamentuoja instrukcijos.
104. Įvykio vietoje esantys vadovaujantys darbuotojai nurodymus darbuotojams, atliekantiems gelbėjimo darbus, formuluoja atsižvelgdami į darbų saugos reikalavimus.
105. Darbuotojas, atliekantis gelbėjimo darbus įvykio vietoje, privalo tiksliai vykdyti įvykio vietoje esančių vadovaujančių darbuotojų nurodymus ir laikytis darbų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
106. Gelbėjimo darbų vadovo arba Štabo vadovo (kai sudaromas Štabas) nurodymu darbuotojų pirminės sveikatos būklės įvertinti, pagalbos suteikti (apsinuodijimas, dehidratacija, pervargimas, sužalojimas ir kt.) kviečiama greitosios medicinos pagalbos brigada (-os).
Baigiamieji darbai. PGP grįžimas į komandą, PGT
108. Baigiamuosius darbus atlieka tik tos PGP, kurių operacijų rajone kilo įvykis. PGP ir kitos pajėgos iš įvykio vietos gali išvykti tik gavusios gelbėjimo darbų vadovo nurodymą (leidimą).
109. Likvidavus įvykį, iš įvykio vietos išvykus savo funkcijas atlikusioms PGP ir kitoms pajėgoms, gelbėjimo darbų vadovas savo funkcijas gali perduoti žemesnio operacinio vadovavimo lygmens darbuotojui apie gelbėjimo darbų vadovo funkcijų perdavimą informavęs BPC PGP valdantį darbuotoją.
Sąveika su kitomis pajėgomis
111. Be PGP, dalyvauti atliekant gelbėjimo darbus gali būti sutelkiamos ir kitos pajėgos. Kitų pajėgų dalyvavimo būtinumą ir užduotis gelbėjimo darbų metu nustato gelbėjimo darbų vadovas.
112. Pranešimo apie įvykį kitoms pajėgoms ir kitų pajėgų pagalbos suteikimo tvarka numatoma PGP ir kitų pajėgų sutartyse.
113. Jeigu įvykis galimai pasiekė ekstremaliojo įvykio kriterijus, galimai susidarė ar susidarys ekstremalioji situacija ir (ar) gelbėjimo darbai užtrunka ilgiau kaip 24 valandas, gelbėjimo darbų vadovas per BPC PGP valdantį darbuotoją kreipiasi į savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos vadovą ar jo įgaliotą asmenį dėl veiksmų koordinavimo savivaldybės lygiu.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų
gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų
organizavimo nuostatų
1 priedas
DARBŲ ZONOS ATLIEKANT GELBĖJIMO DARBUS
I SKYRIUS
DARBŲ ZONŲ NUSTATYMAS
1. Siekiant maksimaliai užtikrinti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų (toliau – PGP) vidaus tarnybos sistemos darbuotojų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai, saugą, apsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą ir tinkamai organizuoti gelbėjimo darbus, įvykio metu nustatomos gelbėjimo darbų zonos. Darbų zonos yra šios:
1.1. raudonoji zona – apie įvykio, ekstremaliojo įvykio židinį esanti teritorija, kuri yra veikiama pavojingų veiksnių ir kurioje yra susidariusios arba dėl įvairių priežasčių gali susidaryti pavojingos sąlygos, gresiančios ten esančių žmonių gyvybei, sveikatai ir žalingos aplinkai. Raudonojoje zonoje atliekami gelbėjimo darbai;
1.2. geltonoji zona – už raudonosios zonos esanti teritorija, kuri yra netiesiogiai veikiama pavojingų veiksnių, neviršijančių pavojingosios medžiagos didžiausios leidžiamosios koncentracijos ore ribos, arba kurioje yra susidariusios kitos sudėtingos, bet ten esančių žmonių sveikatai nepavojingos sąlygos. Šioje zonoje dėl nenumatytų sąlygų gali susidaryti grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai;
1.3. žalioji zona – už geltonosios zonos esanti saugi teritorija, kuri neveikiama pavojingų veiksnių ir kurioje nėra pavojingų sąlygų žmonių sveikatai ir aplinkai. Žaliojoje zonoje išdėstomas PGP ir kitų civilinės saugos sistemos pajėgų, priemonių ir gaisro gesinimo ir gelbėjimo įrangos rezervas, reikalingas gelbėjimo darbams atlikti.
Pav. Darbų zonos atliekant gelbėjimo darbus
II SKYRIUS
GELBĖJIMO DARBŲ ORGANIZAVIMAS DARBŲ ZONOSE
3. Gelbėjimo darbų organizavimas raudonojoje zonoje:
3.2. raudonojoje zonoje būtina naudoti atitinkamas asmeninės apsaugos ir (ar) kolektyvinės apsaugos priemones;
4. Gelbėjimo darbų organizavimas geltonojoje zonoje:
4.1. geltonoji zona yra apsauginė zona, skirianti žaliąją zoną nuo raudonosios zonos. Geltonojoje zonoje gali dirbti tik darbuotojai, pasirengę pakeisti darbuotojus, dirbančius raudonojoje zonoje;
4.2. geltonojoje zonoje sutelkiamos transporto priemonės ir įranga, reikalinga gelbėjimo darbams atlikti;
4.3. atsižvelgiant į įvykio pobūdį geltonojoje zonoje įkuriamas (-i):
4.4. visi darbuotojai geltonojoje zonoje privalo turėti paruoštas naudoti reikalingas asmeninės apsaugos ir (ar) kolektyvinės apsaugos priemones;
4.5. visi darbuotojai, transporto priemonės ir įranga, prieš patekdami iš geltonosios zonos į žaliąją zoną, prireikus yra švarinami, kad neplistų pavojingosios medžiagos;
5. Gelbėjimo darbų organizavimas žaliojoje zonoje:
6. Atvykusios papildomos PGP ir kitos pajėgos sustoja žaliojoje zonoje arba prieš ją ir, prisistačiusios gelbėjimo darbų vadovui, laukia jo nurodymų.
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų
gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo
nuostatų
2 priedas
TAKTINIO, OPERACINIO IR STRATEGINIO VADOVAVIMO LYGMENŲ IR EILIŠKUMO LENTELĖ
| Eil. Nr. |
Pajėgų išsiuntimo numeris (toliau – PIN) |
Vadovavimo lygmuo |
Pareigybių, kurias einant suteikiamas ir vykdomas atitinkamo lygmens Taktinis vadovavimas, sąrašas |
Pareigybių, kurias einant suteikiamas ir vykdomas atitinkamo lygmens Operacinis vadovavimas, sąrašas |
Pareigybių, kurias einant suteikiamas ir vykdomas atitinkamo lygmens Strateginis vadovavimas, sąrašas |
| 1. |
Nulinis pajėgų išsiuntimo numeris (0 PIN) |
Nulinis lygmuo |
Kiti nestatutiniai priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, neįvardyti lentelėje |
Kiti nestatutiniai priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, neįvardyti lentelėje |
- |
| 2. |
Pirmasis pajėgų išsiuntimo numeris (I PIN) |
Pirmasis lygmuo |
Ugniagesys; Kiti statutiniai priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valstybės tarnautojai, neįvardyti lentelėje |
Ugniagesys; Ugniagesys gelbėtojas; Vyresnysis ugniagesys gelbėtojas; Vyriausiasis ugniagesys gelbėtojas; Kiti statutiniai priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valstybės tarnautojai, neįvardyti lentelėje |
- |
| 3. |
Antrasis pajėgų išsiuntimo numeris (II PIN) |
Antrasis lygmuo |
Ugniagesys gelbėtojas |
Skyrininkas |
- |
| 4. |
Trečiasis pajėgų išsiuntimo numeris (III PIN) |
Trečiasis lygmuo |
Vyresnysis ugniagesys gelbėtojas |
Pamainos vadas |
- |
| 5. |
Ketvirtasis pajėgų išsiuntimo numeris (IV PIN) |
Ketvirtasis lygmuo |
Vyriausiasis ugniagesys gelbėtojas skyrininkas; pamainos vadas; |
Operacinio vadovavimo skyriaus darbuotojas; Pajėgų valdymo skyriaus darbuotojas; Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos komandos vyriausiasis specialistas; Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos komandos viršininkas; Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komandos viršininkas; Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas, viršininko pavaduotojas |
- |
| 6. |
Penktasis pajėgų išsiuntimo numeris (V PIN) |
Penktasis lygmuo |
Skyrininkas; Pamainos vadas |
Operacinio vadovavimo skyriaus budinčios pamainos darbuotojas; Pajėgų valdymo skyriaus budinčios pamainos darbuotojas; Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas; Pajėgų valdymo skyriaus viršininkas; Struktūrinio padalinio objekte viršininkas; Departamento Pajėgų valdymo valdybos viršininkas |
Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas; Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas; Departamento direktoriaus pavaduotojas; Departamento direktorius |
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų
gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų
organizavimo nuostatų
3 priedas
GELBĖJIMO DARBŲ KOORDINAVIMO ŠTABO SUDĖTIS IR FUNKCIJOS
1. Gelbėjimo darbų koordinavimo štabas (toliau – Štabas) – laikinoji vadovavimo priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms (toliau – PGP) ir kitoms pajėgoms struktūra, vykdanti ir įgyvendinanti gelbėjimo darbų vadovo nurodymus įvykio vietoje.
2. Štabas vykdo šias funkcijas:
2.2. padeda gelbėjimo darbų vadovui koordinuoti darbus ir PGP ir kitų pajėgų veiksmus įvykio vietoje;
2.8. sprendžia į įvykio vietą atvykusių darbuotojų, taip pat kitų asmenų, dalyvaujančių atliekant gelbėjimo darbus, poilsio ir maitinimo, nustatyta tvarka, klausimus;
3. Štabą sudaro visų PGP ir kitų pajėgų, atliekančių gelbėjimo darbus įvykio vietoje, atstovai. Pagrindines funkcijas Štabe atlieka ne mažiau kaip 2 darbuotojai:
4. Štabo vadovas vykdo šias funkcijas:
4.3. analizuoja susidariusią padėtį, renka informaciją apie darbų barų vadų vykdomus darbus ir prognozuoja įvykio likvidavimo eigą;
4.6. suderinus su gelbėjimo darbų vadovu iškviečia papildomas PGP ir kitas pajėgas, perduoda gelbėjimo darbų vadovo nurodymus darbų barų vadams;
4.7. esant būtinybei, savarankiškai priima neatidėliotinus sprendimus ir nedelsdamas juos vykdo, apie tai informuoja gelbėjimo darbų vadovą;
5. Užnugario vadas vykdo šias funkcijas:
5.1. organizuoja vandens šaltinių ir kitų resursų, būtinų organizuojant įvykio likvidavimą, žvalgybą;
5.11. numato reikiamų transporto priemonių, įrangos, asmeninės apsaugos ir (ar) kolektyvinės apsaugos priemonių rezervą;
6. Esant būtinybei, gelbėjimo darbų vadovas į Štabą papildomoms funkcijoms atlikti pasitelkia darbuotojus ar kitų pajėgų atstovus (ryšių vadą, informacijos atstovą ir kt.):
6.1. ryšių vadas vykdo šias funkcijas:
6.1.3. perduoda informaciją apie:
6.2. informacijos atstovas vykdo šias funkcijas:
6.2.1. renka ir sistemina informaciją apie įvykio likvidavimo eigą, teikia oficialią informaciją viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams;
7. Į Štabo sudėtį įeina ir likviduojant įvykį dalyvaujančių kitų pajėgų atstovai, kurie, įgyvendindami gelbėjimo darbų vadovo nurodymus, savo pajėgas koordinuoja savarankiškai, naudodamiesi savo ryšio sistemomis.
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų
gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų
organizavimo nuostatų
4 priedas
BENDROSIOS RADIJO RYŠIO NAUDOJIMO TAISYKLĖS
1. Darbuotojas, naudojantis radijo ryšio priemonę informacijai perduoti arba priimti (toliau – radijo ryšio vartotojas), privalo laikytis etikos ir mandagumo normų.
2. Radijo ryšio vartotojas, naudodamasis radijo ryšiu, privalo siekti, kad perduodama žodinė informacija būtų efektyvi ir naudinga. Per radijo ryšio priemonę skelbdamas informaciją jis privalo:
3. Radijo ryšys įvykio vietoje yra trijų tipų: valdymo, informacinis ir sąveikos:
3.1. valdymo ryšys skirtas vadovauti priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms (toliau – PGP). Valdymo ryšys palaikomas tarp gelbėjimo darbų vadovo, Štabo ir darbų barų vadų. Šis ryšys turi garantuoti vadovavimą PGP ir kitoms pajėgoms, organizuojant gelbėjimo darbus įvykio vietoje;
3.2. informacinis ryšys skirtas keistis informacija apie įvykio likvidavimo eigą. Informacinis ryšys palaikomas tarp PGP, gelbėjimo darbų vadovo ir Bendrojo pagalbos centro PGP valdančiu darbuotoju;
4. Radijo ryšio vartotojams draudžiama neatsakyti į radijo ryšio šaukinį, nepaisyti subordinacijos, pertraukti kalbančiuosius, vartoti necenzūrinius žodžius, skelbti asmeninio pobūdžio informaciją, transliuoti muziką arba skleisti kitus pašalinius garsus, teikti kitiems radijo ryšio vartotojams ir reikalauti iš jų informacijos ir duomenų, kurie yra valstybės ar tarnybos komercinė paslaptis, taip pat duomenų, kurie gali pakenkti piliečių garbei, orumui ir saugumui, gali sutrukdyti išaiškinti nusikaltimus arba sudaryti sąlygas juos padaryti.
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų
gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų
organizavimo nuostatų
5 priedas
PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ VALDYMO, KEITIMOSI INFORMACIJA, SĄVEIKOS IR KOORDINAVIMO ORGANIZAVIMO, KAI ŠTABAS NESUDAROMAS, SCHEMA
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų
gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų
organizavimo nuostatų
6 priedas
PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ VALDYMO, KEITIMOSI INFORMACIJA, SĄVEIKOS IR KOORDINAVIMO ORGANIZAVIMO, KAI SUDAROMAS ŠTABAS, SCHEMA
Pakeitimai:
1.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 1-146, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-01, i. k. 2017-09350
Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1-280 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 1-267, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09709
Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1-280 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 1-72, 2021-02-02, paskelbta TAR 2021-02-02, i. k. 2021-02031
Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1-280 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo