Suvestinė redakcija nuo 2019-06-18 iki 2021-02-02

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2013, Nr. 121-6161, i. k. 113231GISAK0001-280

 

PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS

Į S A K Y M A S

 

DĖL priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų GAISRŲ GESINIMO IR KITŲ GELBĖJIMO DARBŲ ORGANIZAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2013 m. lapkričio 18 d. Nr. 1-280

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207) 12 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 123-5518) 17 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 1V-193 „Dėl kriterijų įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, kurių vadovai turi baigti priešgaisrinės saugos mokymo programos kursą, patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymą“ (Žin., 2003, Nr. 54-2403) 2 punktu ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1V-831 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 2-53), 10.2.3 punktu:

1. T v i r t i n u Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatus (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:

2.1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 137 „Dėl Narų veiklos VPGT padaliniuose nuostatų patvirtinimo“;

2.2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 111 „Dėl Gaisrų gesinimo organizavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 63-2872);

2.3. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. 1-432 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo likviduoti ekstremalius įvykius planavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

2.4. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. 1-255 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 111 „Dėl Gaisrų gesinimo organizavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 93-3760);

2.5. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 1-283 „Dėl Operatyvinio incidento likvidavimo štabo suformavimo, jo funkcijų, organizacinės struktūros ir štabo įrangos tipinio aprašo patvirtinimo“;

2.6. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1-415 „Dėl Operacinio vadovavimo priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms lygmenų nustatymo, operacinio vadovavimo vykdymo tvarkos aprašo ir priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo ekstremalioms situacijoms, ekstremaliems įvykiams ar incidentams likviduoti plano sudarymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 1-21, Nr. 86-3649) 1.1 punktą;

2.7. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. 1-223 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1-415 „Dėl Operacinio vadovavimo priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms lygmenų nustatymo, operacinio vadovavimo vykdymo tvarkos aprašo ir priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo ekstremalioms situacijoms, ekstremaliems įvykiams ar incidentams likviduoti plano sudarymo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 86-3649);

2.8. Laikinojo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų gesinant gaisrus tvarkos aprašo, patvirtinto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1-101 „Dėl Laikinojo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų gesinant gaisrus tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 42-2051), III, V skyrius ir 67 punktą.

3. P a v e d u Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojui vidaus tarnybos pulkininkui Vygandui Kurkuliui kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.

 

 

 

Direktorius

vidaus tarnybos generolas                                                    Remigijus Baniulis

 

PATVIRTINTA

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamento prie Vidaus reikalų ministerijos

direktoriaus

2013 m. lapkričio 18 d.

įsakymu Nr. 1-280

 

priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų GAISRŲ GESINIMO  IR KITŲ gelbėjimo darbų organizavimo nuOSTATAI

 

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 1-267, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09709

 

1. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatai reglamentuoja priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimo, sutelkimo, atliekamų gelbėjimo darbų organizavimo tvarką, priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – pareigūnai (darbuotojai), veiksmus įvykio, ekstremaliojo įvykio (toliau – įvykis) vietoje, reagavimą į pagalbos prašymus, pranešimus apie įvykius ir sąveikos su kitomis civilinės saugos sistemos pajėgomis, valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ir ūkio subjektų atstovais (toliau – kitos pajėgos) principus.

2. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatai (toliau – Nuostatai) parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, vidaus reikalų ministro įsakymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų darbą ir veiksmus priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms atliekant gaisrų gesinimo ir kitus gelbėjimo darbus (toliau – gelbėjimo darbai).

3. Pagrindinis Nuostatų tikslas – nustatyti gelbėjimo darbų organizavimo tvarką, kuri užtikrintų tinkamą pagalbą ir maksimalią žmogaus gyvybės, sveikatos, turto apsaugą įvykių metu.

4. Gelbėjimo darbų organizavimą sudaro teisinių, techninių ir organizacinių priemonių, skirtų sudaryti sąlygas šalies priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms sėkmingai atlikti gelbėjimo darbus, visuma, apimanti pasirengimo gelbėjimo darbams priemones, reagavimą į pagalbos prašymus, pranešimus apie įvykius, priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo, gelbėjimo darbų atlikimo tvarką.

5. Nuostatai taikomi atliekant gelbėjimo darbus, išskyrus tuos, kurie vykdomi nedalyvaujant priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms.

6. Visi žinynai, vadovėliai, metodikos, rekomendacijos, nurodymai ir įsakymai, susiję su gelbėjimo darbų organizavimu, rengiami vadovaujantis šiais Nuostatais.

7. Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207), Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 123-5518), Lietuvos Respublikos Bendrojo pagalbos centro įstatyme (Žin., 2004, Nr. IX-2246), Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 36-987; 2006, Nr. 65-2381; 2008, Nr. 76-3000 ) ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

Gelbėjimo darbų vadovas ir gaisro gesinimo vadovas Nuostatuose suprantamas kaip gelbėjimo darbų vadovas.

 

II SKYRIUS
PASIRENGIMAS GELBĖJIMO DARBAMS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 1-267, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09709

 

Gelbėjimo darbų organizavimo principai

 

8. Gelbėjimo darbai atliekami vadovaujantis šiais principais:

8.1. pareigūno (darbuotojo) saugumo užtikrinimo – numatyti ir organizuoti gelbėjimo darbus, atsižvelgiant į dirbančių pareigūnų (darbuotojų) saugą ir sveikatos būklę. Žmonių, turto (taip pat gyvūnų) gelbėjimo rizika neturi viršyti gelbėjimo darbus atliekančio pareigūno (darbuotojo) gyvybei, sveikatai gresiančio pavojaus;

8.2. žmogaus gyvybės, sveikatos išsaugojimo ir gelbėjimo prioriteto – priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos įvykio metu pirmiausia privalo gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą;

8.3. minimalaus įvykio išplitimo – siekti likviduoti įvykį tokio dydžio, kurį jis pasiekė visų reikiamų numatytų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atvykimo ir išsidėstymo metu;

8.4. blogiausio atvejo prognozavimo – įvertinti rizikos veiksnių dinamiką ir, numačius sudėtingiausią įvykių eigą, telkti reikalingas priešgaisrines gelbėjimo pajėgas ir kitas pajėgas;

8.5. operatyvaus reagavimo – priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos turi organizuoti savo darbą taip, kad pagalba būtų suteikta per trumpiausią laiką ir įvykis būtų kuo greičiau likviduotas;

8.6. kvalifikuotos pagalbos ir kvalifikuoto vadovavimo – gelbėjimo darbus gali atlikti, jiems vadovauti tik atitinkamą teisę ir kvalifikaciją turintys pareigūnai (darbuotojai);

8.7. sąveikos – atliekamų darbų veiksmingumas užtikrinamas bendradarbiaujant su kitomis pajėgomis, visuomeninėmis organizacijomis, savanorių organizacijomis ir gyventojais;

8.8. minimalios žalos – nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų, dėl kurių galėtų padidėti įvykio metu padaryta žala;

8.9. minimalios žalos aplinkai – gelbėjimo darbus atlikti taip, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala aplinkai;

8.10. subordinacijos – aiškių užduočių suformulavimo ir tikslaus jų atlikimo.

 

Atsakomybės ribos

 

9. Už pasirengimo gelbėjimo darbams, jų atlikimo, vadovavimo šiems darbams, sąveikos su kitomis pajėgomis, visuomeninėmis organizacijomis, savanorių organizacijomis ir gyventojais organizavimą pagal kompetenciją atsakingi:

9.1. savivaldybėje:

9.1.1. žinybinių priešgaisrinių pajėgų, savanoriškų ugniagesių formuočių steigėjai arba jų įgalioti asmenys;

9.1.2. savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas arba jo funkciją atliekantis darbuotojas;

9.1.3. priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – PGV) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas. Savivaldybėje, kurioje nėra PGV priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, – PGV viršininkas;

9.2. objekte, kuriame įsteigtas valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos teritorinis struktūrinis padalinys priešgaisrinei saugai užtikrinti, ir papildomai nustatytoje teritorijoje, – Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos  (toliau – struktūrinis padalinys objekte) – viršininkas;

9.3. PGV operacijų rajone, išskyrus struktūrinio padalinio objekte teritoriją, – PGV viršininkas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-267, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09709

 

10. Už pasirengimo gelbėjimo darbams, jų atlikimo, vadovavimo šiems darbams, sąveikos su kitomis pajėgomis, visuomeninėmis organizacijomis, savanorių organizacijomis ir gyventojais organizavimą valstybės lygiu atsako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – departamentas) direktorius.

 

Gelbėjimo darbai

 

11. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekami gelbėjimo darbai:

11.1. valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos:

11.1.1. gaisrų gesinimas, žmonių, kurių gyvybei, sveikatai dėl gaisro kilo pavojus ir jie negali savarankiškai palikti grėsmės vietos, turto (taip pat gyvūnų) gelbėjimas (toliau – gaisrų gesinimas);

11.1.2. gamtinio, techninio įvykio, sukėlusio tiesioginį pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai ir turtui, taip pat gyvūnams, likvidavimas, padarinių šalinimas, naudojant gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemones (toliau – transporto priemonė) ir gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangą (toliau – įrangą) (toliau –  neatidėliotina pagalba gyventojams).

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1-267, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09709

 

11.1.3. pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų, patenkančių į aplinką ir keliančių grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai, lokalizavimas kartu su atsakingomis institucijomis (toliau – pavojingų cheminių medžiagų lokalizavimas);

11.1.4. susiję su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, branduolinių medžiagų lokalizavimu (toliau – radioaktyviųjų medžiagų lokalizavimas);

11.1.5. nukentėjusiojo (-iųjų) transporto priemonės (-ių) įvykio metu būklės stabilizavimas, jo (jų) išlaisvinimas, pirmosios pagalbos suteikimas (toliau – gelbėjimas transporto įvykio metu);

11.1.6. darbai aukštyje, gylyje, kurių metu būtina gelbėti žmonių gyvybę, sveikatą, naudojant gelbėjimo darbams aukštyje skirtą aukštalipių įrangą (toliau – aukštalipių gelbėjimo darbai);

11.1.7. skęstančiųjų gelbėjimas, pagalbos teikimas skęstantiesiems vandenyje (toliau – gelbėjimo darbai vandenyje);

11.1.8. veiksmai statinių, konstrukcijų ar įrenginių griūties (-čių) metu, kuriais siekiama pasitelkus įrangą išgelbėti žmones, suteikti jiems pirmąją pagalbą (toliau – paieškos ir gelbėjimo darbai griuvėsiuose);

11.1.9. talkinimas kitoms pajėgoms, teikiančioms pagalbą gyventojams, kai yra iškilęs tiesioginis pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai ir turtui, naudojant turimas transporto priemones ir įrangą (toliau – neatidėliotina pagalba kitoms pajėgoms).

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1-267, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09709

 

11.1.10. narų veikla, kai naudojama nardymo įranga (toliau – narų veikla);

11.2. savivaldybių priešgaisrinių tarnybų:

11.2.1. gaisrų gesinimas ir pirminiai žmonių bei turto gelbėjimo darbai;

11.2.2. kitų steigėjo ar jo įgalioto asmens pavestų darbų, gelbėjant žmonių gyvybę, sveikatą, turtą, vykdymas;

11.3. žinybinių priešgaisrinių pajėgų:

11.3.1. gaisrų gesinimas ir pirminiai žmonių ir turto gelbėjimo darbai gaisrų metu;

11.3.2. kitų steigėjo ar jo įgalioto asmens pavestų darbų, gelbėjant žmonių gyvybę, sveikatą, turtą, vykdymas;

11.4. savanoriškų ugniagesių formuočių:

11.4.1. gaisrų gesinimas, žmonių ir turto gelbėjimas gaisrų metu;

11.4.2. kitų steigėjo ar jo įgalioto asmens pavestų darbų, gelbėjant žmonių gyvybę, sveikatą, turtą, vykdymas.

12. Pareigūnams (darbuotojams) suteikiama atitinkama kvalifikacija, jie aprūpinami įranga, asmeninės apsaugos, kolektyvinės apsaugos priemonėmis.

13. Gelbėjimo darbai gali būti planuojami ir atliekami kartu su kitomis pajėgomis.

14. Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje gelbėjimo darbus atlieka:

14.1. gaisrų gesinimą, neatidėliotiną pagalbą gyventojams, pavojingų cheminių medžiagų, radioaktyviųjų medžiagų lokalizavimą, gelbėjimą transporto įvykio metu, gelbėjimo darbus vandenyje, paieškos ir gelbėjimo darbus griuvėsiuose, teikia neatidėliotiną pagalbą kitoms pajėgoms teisės aktų nustatyta tvarka: PGV, PGV komandos, PGV priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – PGT), PGV PGT komandos, struktūriniai padaliniai objektuose;

14.2. aukštalipių gelbėjimo darbus organizuoja ir atlieka Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos PGV, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos PGV komandos;

14.3. narų veiklą organizuoja ir atlieka PGV, PGV komandos ir PGV PGT.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-267, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09709

 

15. Departamento Ugniagesių gelbėtojų mokyklos pareigūnai (darbuotojai) gelbėjimo darbuose dalyvauja departamento direktoriaus pavedimu.

 

Pasirengimo atlikti gelbėjimo darbus priemonės

 

16. Pasirengimo atlikti gelbėjimo darbus priemonės:

16.1. priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų steigimas, veiklos uždavinių, funkcijų, veiklos rodiklių nustatymas;

16.2. administracinio vieneto teritorijos ar šios teritorijos zonos (-ų), kurioje (-iose) steigiamos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos gelbėjimo darbams atlikti (toliau – operacijų rajonas), nustatymas:

16.2.1. valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos operacijų rajonų ribas tvirtina departamento direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas (darbuotojas);

16.2.2. savivaldybių priešgaisrinių tarnybų, žinybinių priešgaisrinių pajėgų, savanorių ugniagesių operacijų rajonų ribas tvirtina jų steigėjai ar steigėjų įgalioti asmenys, suderinę su PGV PGT viršininkais, savivaldybėse, kuriose nėra PGV PGT, – suderinę su PGV viršininku;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1-267, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09709

 

16.3. pareigūnų (darbuotojų) profesinis rengimas, kvalifikacijos tobulinimas. Mokymų, atitinkamo lygio ir tipo pratybų organizavimas ir vykdymas;

16.4. reikiamo materialinio ir techninio aprūpinimo užtikrinimas, transporto priemonių, įrangos ir priemonių standartizavimas, parengimas ir techninė priežiūra;

16.5. priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pareigūnų (darbuotojų), kuriems įstatymais ir kitais teisės aktais suteikta teisė vadovauti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų veiksmams įvykio vietoje (toliau – operacinis vadovavimas), rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas;

16.6. veiklą reglamentuojančių teisės aktų (pajėgų sutelkimo planų (toliau – planas) ir įvykio likvidavimo planų, kitų dokumentų) rengimas, tvirtinimas;

16.7. atitinkamų žinynų, duomenų bazių sudarymas;

16.8. gelbėjimo darbams naudojamų vandens šaltinių ir kitų išteklių efektyvumo vertinimas, jų kokybės užtikrinimas, apskaita;

16.9. priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų budinčios pamainos darbo ir poilsio režimo nustatymas;

16.10. statistinių duomenų, informacijos apie gelbėjimo darbus rinkimas, analizė ir apibendrinimas, šalies bei užsienio įvykių vertinimas ir prognozavimas;

16.11. visų techniškai ir ekonomiškai pagrįstų ryšių užtikrinimas;

16.12. gelbėjimo darbų, saugos užtikrinimo ir kitų instrukcijų rengimas;

16.13. gerosios praktikos, įgytų žinių ir išvadų taikymas.

 

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų reagavimo į įvykius kriterijai

Pakeistas poskyrio pavadinimas:

Nr. 1-267, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09709

 

17. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos:

17.1. nedelsdamos reaguoja į pranešimus apie pagalbos poreikį atlikti Nuostatų 11 punkte nurodytus gelbėjimo darbus (į įvykio vietą išvykstama ne ilgiau kaip per vieną minutę, vykstama laikantis kelių eismo taisyklių, įjungus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus);                

17.2. teikia pagalbą gyventojams ir kitoms pajėgoms, kai nėra tiesioginio pavojaus žmogaus gyvybei, sveikatai ir turtui, taip pat ir gyvūnams, reaguodamos pajėgų, kurioms teikiama pagalba, ar kituose pagalbos prašymuose nurodytais terminais, atsižvelgdamos į turimą techninį aprūpinimą, suderinusios reikalingos pagalbos pobūdį, tinkamai parengusios reikiamas transporto priemones ir įrangą (išsiunčiamos tik pagalbos prašantiems gyventojams arba pajėgoms esant įvykio vietoje, reaguojama maksimaliai saugiai, vykstama laikantis kelių eismo taisyklių, neįjungus švyturėlių ir specialiųjų garso signalų);

17.3. išvyksta į pratybas ar kitus mokymus ne ilgiau kaip per vieną minutę arba Bendrojo pagalbos centro nurodytu laiku (reaguojama maksimaliai saugiai, vykstama laikantis kelių eismo taisyklių, neįjungus švyturėlių ir specialiųjų garso signalų).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-267, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09709

 

III SKYRIUS
REAGAVIMAS Į PAGALBOS PRAŠYMUS, PRANEŠIMUS APIE ĮVYKIUS, PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ SUTELKIMAS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 1-267, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09709

 

Reagavimas į pagalbos prašymus, pranešimus apie įvykius

 

18. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos reaguoja į pagalbos prašymą, į papildomais ir (ar) oficialiaisiais numeriais, tiesiogiai iš žmonių ar automatinių gaisrų aptikimo priemonių, įvairiais informacinių ir ryšių technologijų sprendimais ir visuomenei priimtinais būdais gautą pranešimą apie įvykį, reikalingą pagalbą (toliau – pranešimas apie įvykį).

19. Priešgaisrines gelbėjimo pajėgas sutelkia ir iki jų atvykimo į įvykio vietą valdo Bendrasis pagalbos centras (toliau – BPC) ir (ar) struktūrinio padalinio objekte priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo punktas.

20. BPC priima pagalbos prašymus, pranešimus apie įvykius, į juos reaguoja, sutelkia, koordinuoja ir valdo priešgaisrines gelbėjimo pajėgas visoje šalies teritorijoje, išskyrus 21 punkte nustatytus atvejus, ir pasienio regionuose, vadovaudamasis kaimyninių valstybių susitarimų nuostatomis ar įgaliotų institucijų nustatyta tvarka. Už Nuostatų punktų, reglamentuojančių BPC veiklą, įgyvendinimo organizavimą atsakingas BPC viršininkas.

21. Struktūrinio padalinio objekte priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo punktas pagal kompetenciją ir veiklos specifiką įgyvendina Nuostatų punktus, reglamentuojančius pranešimų apie įvykius priėmimą, reagavimą į pagalbos prašymus ir pranešimus apie įvykius, priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų sutelkimą, koordinavimą, valdymą tik struktūrinio padalinio objekte prižiūrimoje ir (ar) papildomai nustatytoje teritorijoje. Už Nuostatų punktų įgyvendinimo organizavimą struktūrinio padalinio objekto priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo punkte atsakingas struktūrinio padalinio objekte viršininkas.

22. Visi pagalbos prašymai, pranešimai apie įvykius privalo būti priimami ir registruojami. Pagalbos prašymo, pranešimo apie įvykį priėmimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip viena minutė, išskyrus tuos atvejus, kai pagalbos prašyme, pranešime apie įvykį pateikta informacija netiksli ir (ar) informaciją būtina tikslinti.

23. Pareigūnas (darbuotojas), priimantis pagalbos prašymus, pranešimus apie įvykius, privalo surinkti šią informaciją apie įvykį:

23.1. pirmojo (-ųjų) pagalbos prašymo (-ų), pranešimo (-ų) apie įvykį metu:

23.1.1. kur įvyko įvykis (kuo tikslesnė įvykio vieta);

23.1.2. kas įvyko (įvykio apibūdinimas);

23.1.3. grėsmė žmonėms, turtui (taip pat gyvūnams) ir aplinkai;

23.1.4. įvykio mastas;

23.2. kitų pagalbos prašymų, pranešimų apie įvykį metu:

23.2.1. situacijos kaita;

23.2.2. kaip priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms surasti įvykio vietą;

23.2.3. objekto ypatybės, kita informacija, kuri gali būti panaudota likviduojant įvykį;

23.2.4. asmens, suteikusio informaciją, duomenys (vardas, pavardė, telefono numeris, buvimo vieta);

23.2.5. kita aktuali informacija.

24. Pareigūnas (darbuotojas), priimantis pagalbos prašymus, pranešimus apie įvykius, privalo:

24.1. priėmęs informaciją pirmojo (-ųjų) pagalbos prašymo (-ų) ar pranešimo (-ų) apie įvykį metu (Nuostatų 23.1 punktas), nedelsdamas skelbti aliarmo signalą plane numatytoms ir pasirengusioms reaguoti priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms. Laikas nuo pirmojo pagalbos prašymo, pranešimo apie įvykį priėmimo pabaigos iki pagalbos prašymo, pranešimo apie įvykį perdavimo priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms, kurios į įvykio vietą vyksta pirmosios, turi būti ne ilgesnis kaip viena minutė;

24.2. atsižvelgdamas į įvykio pobūdį ir tikslindamas informaciją, siųsti kitas reikalingas priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, informuoti kitas pajėgas;

24.3. išvykstančioms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms perduoti informaciją apie įvykį, objektą, reikalingus atlikti gelbėjimo darbus, galimas grėsmes ir kitą informaciją;

24.4. vertinti informaciją (pvz., duomenis iš žinynų, instrukcijų, rekomendacijų, elektroninių duomenų bazių ir pan.), kuri gali būti panaudota likviduojant įvykį, perduoti ją gelbėjimo darbų vadovui;

24.5. palaikyti nuolatinį ryšį su įvykį likviduojančiomis ir į įvyko vietą vykstančiomis priešgaisrinėmis gelbėjimo pajėgomis, rinkti informaciją apie situaciją įvykio vietoje;

24.6. priimti ir laikydamasis nustatytos tvarkos fiksuoti visus pranešimus, teiktus iš įvykio vietos, susijusius su įvykio likvidavimu;

24.7. vykdyti gelbėjimo darbų vadovo nurodymus.

25. Jei pranešimas apie įvykį gaunamas tiesiogiai, ne per BPC, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos privalo surinkti 23.1 punkte nurodytą informaciją, nedelsdamos pranešti apie įvykį BPC ir, jeigu įvykio vieta yra jų operacijų rajone, nedelsdamos išvykti vadovaudamosi planu. Kitas priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, reikalingas įvykiui likviduoti, sutelkia BPC.

 

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimas įvykiui likviduoti

 

26. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimas įvykiui likviduoti nustatomas atsižvelgiant į optimalaus maršruto ir optimalių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo principais sudarytus planus ar tais pačiais metodais parengtus informacinių technologijų siūlomus sprendimus.

27. Planuose numatytas priešgaisrines gelbėjimo pajėgas BPC telkia komandose ir (ar) PGT, skelbdamas aliarmo signalą. Aliarmo signalas skelbiamas naudojantis priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų aliarmavo sistema (toliau – aliarmavimo sistema). Aliarmavimo sistemą sudaro egzistuojančių organizacinių ir techninių priemonių visuma, leidžianti apie įvykį, reikalingą pagalbą nedelsiant informuoti priešgaisrines gelbėjimo pajėgas.

28. Į įvykio vietą priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos siunčiamos vadovaujantis planu arba, jei plane nenumatytas reikalingų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išsiuntimas, – atsižvelgiant į arčiausiai įvykio vietos esančias tinkamas ir pasirengusias išvykti priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, pareigūnų (darbuotojų) skaičių, techninį aprūpinimą, realų atvykimo į įvykio vietą laiką.

29. Aliarmo signalas komandoje ir (ar) PGT skelbiamas etapais:

29.1. pirmasis etapas – įjungiamas garsinis aliarmo signalas (trumpi garsiniai signalai su tokio paties intervalo pertraukomis);

29.2. antrasis etapas – perduodamas pranešimas balsu (telefonu ar radijo ryšiu) ir, esant galimybei, – vaizdinis pranešimas (skaitmenine ar spausdintine forma);

29.3. trečiasis etapas – esant galimybei, perduodamas pranešimas kiekvienai išvykstančiajai transporto priemonei (skaitmenine ar spausdintine forma).

30. Kai nėra techninių galimybių aliarmo signalui skelbti ar esant aliarmavimo sistemos gedimams, priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms informacija apie įvykį perduodama telefonu, radijo ryšiu, įvairiais informacinių ir ryšių technologijų sprendimais ar kitais būdais.

31. Nenumatytas plane (-uose) priešgaisrines gelbėjimo pajėgas iš kitų PGV, struktūrinių padalinių objektuose BPC telkia informavęs už situacijų ir priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų koordinavimą atsakingą departamento struktūrinį padalinį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-267, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09709

 

32. Departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka BPC privalo:

32.1. laikinai perdislokuoti priešgaisrines gelbėjimo pajėgas;

32.2. informuoti, sukviesti atsakingus ar kitus numatytus pareigūnus (darbuotojus).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-267, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09709

 

33. Kaimyninių valstybių, kitų užsienio šalių priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos telkiamos vadovaujantis tarpvalstybinių susitarimų nuostatomis, įgaliotų institucijų nustatyta tvarka.

34. Papildomos, nenumatytos planuose priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir kitos pajėgos gali būti telkiamos ir gelbėjimo darbų vadovo nurodymu.

 

Vykimas į įvykio vietą

 

35. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, gavusios aliarmo signalą, privalo:

35.1. patvirtinti BPC aliarmo signalo gavimą;

35.2. išvykti BPC nurodytu adresu ne ilgiau kaip per vieną minutę. Laikas gali būti ilgesnis, jeigu priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos turi papildomai pasirengti išvykti į įvykio vietą: ruošiama papildoma gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika, išvyksta rezervinės transporto priemonės, išvykimo greitį riboja transporto priemonių techninės charakteristikos;

35.3. laikytis BPC nurodymų, susijusių su vykimu į įvykio vietą (saugūs privažiavimai, galimi pavojai ir kiti veiksniai).

36. Aukščiausias pareigas einantis budinčios pamainos pareigūnas (darbuotojas), vykstantis į įvykio vietą, privalo patikslinti įvykio vietos adresą ir informaciją apie įvykį.

37. Pagrindinis priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų uždavinys vykstant į įvykio vietą – saugiu optimaliu maršrutu atvykti į įvykio vietą per kuo trumpesnį laiką.

38. Visos tuo pačiu metu iš vienos komandos ar PGT vykstančios transporto priemonės turi vykti vienu maršrutu sudarydamos koloną. Leidžiama nevykti kolona, kai neatitinka transporto priemonių techninės charakteristikos.

39. Aukščiausias pareigas einantis budinčios pamainos pareigūnas (darbuotojas), vykstantis į įvykio vietą kolona, važiuoja pirmąja kolonos transporto priemone.

40. Vykstant į įvykio vietą kolona:

40.1. sustojus pirmajai kolonos transporto priemonei, privalo sustoti visos transporto priemonės. Toliau vykti galima tiktai gavus aukščiausias pareigas einančio budinčios pamainos pareigūno (darbuotojo), vykstančio į įvykio vietą, nurodymą;

40.2. jeigu kuri nors kolonos transporto priemonė sugenda, patenka į eismo įvykį ar susiduria su kitomis kliūtimis, visi, išskyrus pareigūną (darbuotoją), kuris ją vairuoja, persėda į kitas transporto priemones ir vyksta į įvykio vietą.

41. Apie transporto priemonių gedimus, eismo įvykį ir kitas kliūtis vykstant į įvykio vietą, aukščiausias pareigas einantis budinčios pamainos pareigūnas (darbuotojas), vykstantis į įvykio vietą, praneša BPC. BPC išsiunčia kitą reikalingą transporto priemonę.

42. Priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms leistina grįžti į dislokacijos vietą nenuvykus iki įvykio vietos, jeigu yra gautas BPC nurodymas.

43. Jeigu vykstant į įvykio vietą pastebimas kitas įvykis, aukščiausias pareigas einantis budinčios pamainos pareigūnas (darbuotojas), vykstantis į įvykio vietą, įvertinęs įvykio pobūdį, gali dalį vykstančių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų skirti gelbėjimo darbams pradėti. Būtina nedelsiant apie tai pranešti BPC – nurodyti įvykio vietos adresą ir išorinius įvykio požymius.

44. Pirmąja transporto priemone į įvykio vietą atvykęs aukščiausias pareigas einantis budinčios pamainos pareigūnas (darbuotojas) praneša BPC apie:

44.1. atvykimą ir, įvertinęs situaciją, patvirtina arba atšaukia priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų poreikį;

44.2. išorinius įvykio požymius, galimus pavojus, nukentėjusiuosius;

44.3. priimamus sprendimus ir numatomus gelbėjimo darbus;

44.4. kitą reikalingą pagalbą.

45. Aukščiausias pareigas einantis budinčios pamainos pareigūnas (darbuotojas), su pirmosiomis priešgaisrinėmis gelbėjimo pajėgomis vykdamas į įvykio vietą, pagal gautą informaciją gali nurodyti BPC išsiųsti papildomas priešgaisrines gelbėjimo pajėgas.

46. Vėliau į įvykio vietą atvykstančios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos privalo vykdamos į įvykio vietą susisiekti su gelbėjimo darbų vadovu ir gauti nurodymus, pranešti apie atvykimą BPC, prisistatyti gelbėjimo darbų vadovui, jeigu nebuvo gauta kitų nurodymų vykstant į įvykio vietą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-267, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09709

 

IV SKYRIUS
GELBĖJIMO DARBŲ ATLIKIMAS ĮVYKIO VIETOJE

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 1-267, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09709

 

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išsidėstymas ir veiksmai įvykio vietoje

 

47. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir kitos pajėgos išdėstomos ir gelbėjimo darbai įvykio vietoje atliekami atsižvelgiant į nustatytas gelbėjimo darbų zonas (toliau – darbų zona) ir gelbėjimo darbų organizavimo darbų zonose (1 priedas) ypatumus.

48. Pirmoji į įvykio vietą atvykusi transporto priemonė pagal saugumo reikalavimus sustoja nuo įvykio vietos arčiausiu saugiu atstumu. Naudojama pirminiams gelbėjimo darbams atlikti turima reikalinga įranga. Gelbėjimo darbai, kuriuos pradeda vykdyti pirmąja transporto priemone atvykę pareigūnai (darbuotojai), vertinami kaip pirminiai gelbėjimo darbai.

49. Antroji į įvykio vietą atvykusi transporto priemonė statoma toliau nuo įvykio vietos ir talkinama užtikrinant pirmąja transporto priemone atvykusių pareigūnų (darbuotojų) atliekamų gelbėjimo darbų tęstinumą.

50. 48 ir 49 punkto nuostatos netaikomos:

50.1. jeigu transporto priemonių išdėstymas yra iš anksto numatytas įvykio likvidavimo ar kituose planuose;

50.2. jeigu gelbėjimo darbų vadovas nurodo kitas transporto priemonių sustojimo vietas;

50.3. 52 punkte nurodytais atvejais.

51. Trečioji ir kitos į įvykio vietą atvykusios transporto priemonės statomos, kaip nurodyta įvykio likvidavimo ar kituose planuose arba gelbėjimo darbų vadovo nurodytoje vietoje. Trečioji ir kitos į įvykio vietą atvykusios transporto priemonės užtikrina gelbėjimo darbų tęstinumą arba sudaro priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų rezervą įvykio vietoje.

52. Jei gelbėjimo darbai atliekami važiuojamojoje kelio dalyje, siekiant darbų zoną maksimaliai apsaugoti nuo pravažiuojančių kitų transporto priemonių, transporto priemonės statomos taip, kad būtų užtikrintas saugumas darbų zonose:

52.1. pirmoji atvykusi transporto priemonė pastatoma taip, kad atitvertų įvykio vietą nuo kitų ta pačia kryptimi vykstančių transporto priemonių, leistų saugiai atlikti įvykio žvalgybą ir pradėti gelbėjimo darbus;

52.2. antroji atvykusi transporto priemonė pastatoma taip:

52.2.1. jeigu važiuojamoji kelio dalis yra dviejų ar daugiau vienos krypties juostų, – šalia pirmosios transporto priemonės. Taip praplečiamos darbų zonos;

52.2.2. jeigu kelias yra priešingų krypčių – už įvykio vietos. Taip darbų zona apsaugoma nuo transporto priemonių, atvystančių priešinga kryptimi.

53. Sankryžose transporto priemonės statomos maksimaliai apribojant darbų zonas nuo kitų vykstančių transporto priemonių.

 

Įvykio žvalgyba

 

54. Įvykio žvalgyba (toliau – žvalgyba) priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekama visą laiką nuo pranešimo gavimo iki baigiamųjų darbų pabaigos. Žvalgybos metu įvertinama susidariusi padėtis, jos pokyčiai, nustatoma pagrindinė gelbėjimo darbų kryptis, numatomi gelbėjimo darbai. Žvalgybą įvykio vietoje organizuoja gelbėjimo darbų vadovas.

55. Žvalgybos metu privaloma nustatyti:

55.1. įvykio vietą, plotą, vėjo kryptį, kas vyksta, kas įvyko, ugnies ir kitų pavojingų veiksnių plitimo kryptis;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1-267, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09709

 

55.2. įvykio keliamus pavojus ir grėsmes žmonėms, turtui (taip pat gyvūnams) ir aplinkai;

55.3. žmonių buvimo vietas, galimus gelbėjimo kelius, būdus ir priemones;

55.4. galimus kelius ir kryptis priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir kitoms pajėgoms sutelkti;

55.5. turto gelbėjimo būtinumą, jo apsaugos ir gelbėjimo būdus;

55.6. įvykiui likviduoti reikalingų medžiagų ir įrangos poreikį, artimiausius vandens ar kitų išteklių šaltinius, jų naudojimo būdus;

55.7. statybinių konstrukcijų ardymo ir atidengimo būtinybę ir vietas;

55.8. transporto priemonių, įrangos, pareigūnų (darbuotojų) poreikį.

 

Žmonių gelbėjimas

 

56. Žmonių gelbėjimo darbai organizuojami, kai kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai, jie negali pasišalinti iš įvykio vietos. Žmonių gelbėjimo darbus organizuoja ir kontroliuoja gelbėjimo darbų vadovas.

57. Žmonėms gelbėti naudojamos visos turimos ir pagal situaciją didžiausią saugumą užtikrinančios priemonės.

58. Pirmiausia gelbėjami žmonės, kuriems gresia didžiausias pavojus ir kuriuos išgelbėti yra didžiausia tikimybė. Jei pavojaus masto negalima nustatyti, rekomenduojama gelbėjimą organizuoti tokia seka: vaikai, moterys, neįgalieji, senyvi žmonės, vyrai.

59. Žmonių gelbėjimas vyksta kartu su įrangos išdėstymu, transporto priemonių pastatymu, pasirengimu likviduoti įvykį. Jeigu priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų neužtenka, pirmiausia gelbėjami žmonės, paskui atliekami kiti gelbėjimo darbai.

60. Atliekant žmonių gelbėjimo, evakavimo darbus, būtina:

60.1. imtis veiksmų, kad būtų išvengta žmonių panikos;

60.2. suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiesiems, kol atvyks greitosios medicinos pagalbos brigada (-os).

61. Žmonių gelbėjimas gali būti stabdomas, jei tai kelia pavojų pareigūnų (darbuotojų) gyvybei, sveikatai.

62. Žmonių gelbėjimas nutraukiamas, kai visos galimos žmonių buvimo vietos patikrintos ir nustatoma, kad žmonių, kuriems reikalinga pagalba, įvykio vietoje nėra.

63. Žmonių gelbėjimas stabdomas, atnaujinamas, nutraukiamas gelbėjimo darbų vadovo nurodymu.

 

Vadovavimas gelbėjimo darbams

 

64. Vadovavimas įvykio vietoje priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms gali būti trijų tipų:

64.1. taktinis vadovavimas – priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms detalizuojama, kaip įgyvendinti gelbėjimo darbų vadovo nurodymą (skyrininkas duoda nurodymus skyriui, pamainos vadas – pamainai ir t. t.). Taktinis vadovavimas vykdomas raudonojoje zonoje;

64.2. operacinis vadovavimas – gelbėjimo darbų vadovas tiesiogiai arba per gelbėjimo darbų koordinavimo štabą (kai sudaromas gelbėjimo darbų koordinavimo štabas) priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms nurodo, kokius veiksmus būtina atlikti likviduojant įvykį. Operacinis vadovavimas vykdomas geltonojoje ir (ar) žaliojoje zonoje. Operacinio vadovavimo lygmenys pateikti 2 priede;

64.3. strateginis vadovavimas – atitinkamo lygmens ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas tiesiogiai arba per atitinkamo lygmens ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą numato ir skiria resursus, suteikia prioritetus įvykiui (-iams) likviduoti, planuojant ekstremaliosios situacijos valdymą. Strateginis vadovavimas vykdomas žaliojoje zonoje ir už jos ribų.

65. Gelbėjimo darbams vadovauja gelbėjimo darbų vadovas arba gaisro gesinimo vadovas.

66. Gelbėjimo darbų vadovo funkcijas atlieka iš atvykusių į įvykio vietą aukščiausias pareigas einantis pareigūnas (darbuotojas), turintis operacinio vadovavimo teisę, jeigu įvykio vietoje gelbėjimo darbų vadovo funkcijų nevykdo kitų civilinės saugos sistemos pajėgų valstybės tarnautojas ar darbuotojas. Gelbėjimo darbų vadovas užtikrina atitinkamo operacinio vadovavimo lygmens priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų valdymą, koordinavimą.

67. Gaisro gesinimo vadovo funkcijas atlieka iš atvykusių į gaisravietę aukščiausias pareigas einantis pareigūnas (darbuotojas), turintis operacinio vadovavimo teisę. Gaisro gesinimo vadovas užtikrina atitinkamo operacinio vadovavimo lygmens priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų valdymą, koordinavimą.

68. Vadovavimą gelbėjimo darbams perima į įvykio vietą atvykęs aukštesnio operacinio vadovavimo lygmens pareigūnas (darbuotojas), apie savo atvykimą ir vadovavimo perėmimą informavęs BPC.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-267, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09709

 

69. Į įvykio vietą atvykus dviem ar daugiau lygiaverčio operacinio vadovavimo lygmens pareigūnams (darbuotojams), gelbėjimo darbų vadovo funkcijas vykdo pirmasis atvykęs.

70. Sutelkus visas plane numatytas priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, per kuo trumpesnį laiką gelbėjimo darbų vadovo operacinio vadovavimo lygmuo turi atitikti pajėgų išsiuntimo numerį (2 priedas).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-146, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-01, i. k. 2017-09350

 

71. Įvykus dviem ar daugiau lygiaverčiams įvykiams viename operacijų rajone ir nesant pakankamo transporto priemonių ar įrangos kiekio, sprendimus dėl prioritetų atitinkamiems įvykiams likviduoti suteikimo, atsižvelgdamas į Nuostatų 75 punkte išdėstytus principus, priima aukštesnio nei gelbėjimo darbų vadovas operacinio vadovavimo lygmens pareigūnas (darbuotojas) galimai ir nesantis įvykio vietoje. Nepakankamu transporto priemonių ar įrangos kiekiu laikoma tokia situacija, kai jų pasitelkimas iš kitų operacijų rajonų gali užtrukti ilgiau kaip 2 val.

72. Aukštesnio nei gelbėjimo darbų vadovo operacinio vadovavimo lygmens vadovas, vykdamas į įvykio vietą, gali pasitelkti papildomas priešgaisrines gelbėjimo pajėgas ir apie savo sprendimą privalo informuoti gelbėjimo darbų vadovą ir BPC. BPC pareigūnas (darbuotojas) privalo vykdyti šiuos nurodymus.

73. Gelbėjimo darbų vadovo nurodymai privalomi visoms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir kitoms pajėgoms, esančioms įvykio vietoje, taip pat ir BPC pareigūnui (darbuotojui).

74. Gelbėjimo darbų vadovas įvykio vietoje:

74.1. organizuoja įvykio vietos žvalgybą;

74.2. įvertina situaciją;

74.3. numato, kokie gelbėjimo darbai turi būti atlikti pirmiausia (nustato gelbėjimo darbų kryptį, prioritetus);

74.4. iškviečia papildomas reikalingas priešgaisrines gelbėjimo pajėgas ir kitas pajėgas;

74.5. nustato priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų darbų zonas;

74.6. duoda nurodymus priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir kitoms pajėgoms (paskirsto joms darbų barus, nurodo užduotis ir kt.) ir:

74.6.1. reikiamose pozicijose išdėsto priešgaisrines gelbėjimo pajėgas ir kitas pajėgas, įrangą ir tokiu būdu su įvykio vietoje esamomis priešgaisrinėmis gelbėjimo pajėgomis ir kitomis pajėgomis sustabdo įvykio plitimą (toliau – įvykio lokalizavimas);

74.6.2. lokalizavus įvykį, nustato gelbėjimo darbus, kuriuos atlikdamos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir kitos pajėgos užtikrina įvykio likvidavimą (toliau – įvykio likvidavimas);

74.6.3. nustato gelbėjimo darbus, kuriuos atlikdamos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir kitos pajėgos užtikrina, kad įvykis neatsinaujintų, sumažina tiesioginius ir netiesioginius įvykio nuostolius (toliau – baigiamieji darbai);

74.7. nustato ir skelbia įvykio lokalizavimo, įvykio likvidavimo ir baigiamųjų darbų etapus;

74.8. nustato ryšio palaikymo įvykio vietoje tvarką ir sąveiką su priešgaisrinėmis gelbėjimo pajėgomis ir kitomis pajėgomis;

74.9. užtikrina į įvykio vietą patekusių gyventojų perspėjimą ir informavimą apie įvykio pobūdį, galimus padarinius, priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo būdus, prireikus organizuoja jų išgabenimą į saugią vietą.

75. Gelbėjimo darbų vadovas privalo vadovautis šiais pagrindinės gelbėjimo darbų krypties nustatymo principais:

75.1. jei pavojingi įvykio veiksniai kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, gelbėjimo darbai vykdomi jiems gelbėti;

75.2. jei dėl nevykdomų gelbėjimo darbų gresia sprogimas, gelbėjimo darbai vykdomi ten, kur šį pavojų galima pašalinti;

75.3. jei įvykis plinta, gelbėjimo darbai vykdomi ten, kur tolesnis įvykio plitimas gali padaryti didžiausių nuostolių;

75.4. jei įvykis neplinta, gelbėjimo darbai vykdomi intensyviausiose įvykio poveikio vietose;

75.5. jei įvykis yra apėmęs nedidelės vertės turtą (pastatą, statinį, teritoriją ar kt.) ir jis plinta keldamas pavojų didesnės vertės turtui (pastatui, statiniui, teritorijai ar kt.), gelbėjimo darbai vykdomi stabdant įvykio plitimą kryptimi, kur galima didesnė žala;

75.6. jei įvykis neplinta ir bet kokie aktyvūs priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų veiksmai neturės įtakos turtui, aplinkai išsaugoti, gelbėjimo darbai vykdomi įvykio eigai kontroliuoti iki savaiminio jo lokalizavimosi ir likvidavimosi.

 

Gelbėjimo darbų koordinavimo štabo sudarymas

 

76. Gelbėjimo darbų vadovo nuožiūra ir sprendimu prireikus sudaromas gelbėjimo darbų koordinavimo štabas (toliau – Štabas). Štabas – laikinoji vadovavimo priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir kitoms pajėgoms struktūra, vykdanti gelbėjimo darbų vadovo nurodymus.

77. Štabą sudaryti privaloma, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

77.1. įvykio vietoje gelbėjimo darbus atlieka trijų ir daugiau civilinės saugos sistemos institucijų pajėgos ir prognozuojama ar žinoma, kad yra penki ir daugiau žuvę žmonės;

77.2. pasitelkta civilinės saugos sistemos pajėgų iš trijų ir daugiau savivaldybių ir gelbėjimo darbų vadovo vertinimu numatoma, kad darbai užtruks ilgiau kaip 6 valandas;

77.3. Štabas gesinant gaisrą sudaromas ir kai:

77.3.1. organizuojami trys ar daugiau darbų barai;

77.3.2. sutelkiamos aštuonios transporto priemonės arba daugiau ir gaisro nepavyksta lokalizuoti per 60 min., atvykus paskutinėms plane numatytoms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1-267, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09709

 

78. Gelbėjimo darbų vadovas nurodymus priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir kitoms pajėgoms perduoda per Štabo vadovą. Štabo vadovas yra gelbėjimo darbų vadovo paskirtas pareigūnas (darbuotojas), organizuojantis ir koordinuojantis priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų veiksmus.

79. Štabo sudėtis ir funkcijos apibrėžtos 3 priede.

 

Darbų barai

 

80. Siekdamas kuo efektyviau organizuoti gelbėjimo darbus, gelbėjimo darbų vadovas įvykio vietą suskirsto į darbų barus.

81. Darbų barai išdėstomi pagal atliekamų gelbėjimo darbų vietą ir pobūdį.

82. Darbų barui vadovauja gelbėjimo darbų vadovo paskirtas darbų baro vadas.

83. Darbų baro vadas įvykio likvidavimo metu atsako už pavestų užduočių įvykdymą paskirtame darbų bare. Jis yra pavaldus gelbėjimo darbų vadovui.

84. Jei sudaromas Štabas, darbų baro vadas tampa tiesiogiai pavaldus Štabo vadovui, vykdo jo nurodymus.

 

Švyturėliai, specialieji garso signalai, ženklai ir pranešimai

 

85. Transporto priemonių švyturėliai ir specialieji garso signalai gali būti naudojami tik vykstant į įvykio vietą ir įvykio vietoje.

86. Švyturėliai įvykio vietoje privalo būti įjungti:

86.1. jei transporto priemonė stovi važiuojamojoje kelio dalyje;

86.2. gelbėjimo darbų vadovo ar Štabo transporto priemonėje:

86.2.1. šviesiuoju paros metu, – kol atvyks ir bus išdėstytos visos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir kitos pajėgos;

86.2.2. tamsiuoju paros metu – nuolat;

86.3. gelbėjimo darbų vadovo nurodymu.

87. Kai dėl įvykio metu įvykio vietoje susidariusių aplinkybių, keliančių tiesioginę grėsmę pareigūnams (darbuotojams), būtina evakuotis iš raudonosios zonos, gelbėjimo darbų vadovo nurodymu evakuacijai skelbti naudojamas specialusis garso signalas (toliau – evakuacijos signalas). Evakuacijos signalą sudaro trys trumpi vienos sekundės trukmės garso signalai (transporto priemonių garso, kitų garso įrenginių signalai) ir 2–4 sekundžių pertrauka. Signalas kartojamas, kol priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir kitos pajėgos pasitraukia į saugią ar gelbėjimo darbų vadovo nurodytą vietą.

88. Įvykio vietoje koordinuojant priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų veiksmus, tiesioginio matomumo zonoje naudojami specialieji rankų signalai, ženklai.

 

Specialieji darbai įvykio metu

 

89. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, užtikrindamos pasirengimą gelbėjimo darbams ir tinkamą gelbėjimo darbų atlikimą, vykdo specialiuosius darbus.

90. Specialiuosius darbus sudaro:

90.1. ryšio organizavimas;

90.2. apšvietimo organizavimas;

90.3. įrenginių ir konstrukcijų atidengimas, ardymas;

90.4. technikos priežiūra ir remontas;

90.5. kiti darbai.

91. Ryšys įvykio vietoje organizuojamas:

91.1. kai gelbėjimo darbų metu nėra sudarytas Štabas:

91.1.1. į įvykio vietą priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos atvyksta įsijungusios pagrindinę pokalbių grupę (ryšio kanalą) arba BPC iš anksto nurodytą pokalbių grupę (ryšio kanalą);

91.1.2. ryšys įvykio vietoje tarp priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, gelbėjimo darbų vadovo ir BPC organizuojamas naudojant pagrindinę pokalbių grupę (ryšio kanalą) arba BPC iš anksto nurodytą pokalbių grupę (ryšio kanalą). Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos įvykio vietoje tarpusavio veiksmams koordinuoti gali naudoti ir tiesioginio ryšio kanalą;

91.2. ryšio organizavimas įvykio vietoje sudarius Štabą:

91.2.1. ryšys tarp gelbėjimo darbų vadovo, Štabo ir darbų barų vadų įvykio vietoje organizuojamas naudojant rezervinę pokalbių grupę (rezervinį ryšio kanalą), rekomenduojamą administracinio vieneto teritorijoje;

91.2.2. ryšys tarp Štabo ir BPC organizuojamas naudojantis pagrindine pokalbių grupe (ryšio kanalu) arba bendru Štabo ir BPC sutarimu pasirinkta kita pokalbio grupe (rezerviniu ryšio kanalu);

91.2.3. darbų baruose naudojamas tiesioginio ryšio kanalas;

91.2.4. atsižvelgiant į informacijos kiekį ir pobūdį, gali būti naudojama ir papildoma rezervinė pokalbių grupė (ryšio kanalas).

92. Bendrosios radijo ryšio naudojimo taisyklės nustatytos 4 priede. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo, keitimosi informacija, sąveikos ir koordinavimo organizavimo schemos pateiktos 5 ir 6 prieduose.

93. Tamsiuoju paros metu arba gelbėjimo darbus vykdant tamsioje įvykio vietoje gelbėjimo darbų vadovo nurodymu organizuojamas įvykio vietos apšvietimas.

94. Įrenginių ir konstrukcijų atidengimas, ardymas (toliau – ardymas) organizuojamas, kai reikia gelbėti žmones, būtina užkirsti kelius įvykiui plisti, surasti įvykio židinį (-ius), gelbėti turtą, pašalinti dūmus ar dujas ir kitais nenumatytais atvejais.

95. Statiniai ardomi tiek, kiek reikia gelbėjimo darbams atlikti. Ardant būtina imtis visų priemonių, kad nebūtų susilpnintos pagrindinės laikančiosios konstrukcijos, kad jos negriūtų ir nebūtų gadinamos šildymo bei dujotiekio magistralės, elektros tinklai ir įrenginiai.

96. Ardymo darbams gelbėjimo darbų vadovo sprendimu gali būti pasitelkiama reikalinga technika.

97. Prireikus įvykio vietoje organizuojamas technikos priežiūros ir remonto darbų baras, kur atliekami transporto priemonių ir įrangos gedimų šalinimo darbai, transporto priemonės, įranga papildoma eksploatacinėmis medžiagomis.

98. Atsižvelgiant į įvykio pobūdį, specifiką, mastą ir kitus veiksnius, darančius įtaką gelbėjimo darbų organizavimui, gelbėjimo darbų vadovo arba Štabo vadovo (kai sudaromas Štabas) nurodymu vykdomi kiti specialieji darbai.

99. Už specialiųjų darbų organizavimą atsakingas gelbėjimo darbų vadovas arba Štabo vadovas (kai sudaromas Štabas).

100. Specialiesiems darbams atlikti gali būti naudojama priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir (ar) kitų pajėgų įranga.

 

Saugus gelbėjimo darbų atlikimas

 

101. Gelbėjimo darbų vadovas atsako už priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų saugumą įvykio vietoje. Gelbėjimo darbų vadovas nurodymus gelbėjimo darbams atlikti formuluoja atsižvelgdamas į priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų techninį ir organizacinį pasirengimą.

102. Visi pareigūnai (darbuotojai) gelbėjimo darbų metu privalo naudotis asmeninės apsaugos ir (ar) kolektyvinės apsaugos priemonėmis, kurių naudojimą reglamentuoja instrukcijos.

103. Įvykio vietoje esantys vadovaujantys pareigūnai (darbuotojai) nurodymus pareigūnams (darbuotojams), atliekantiems gelbėjimo darbus, formuluoja atsižvelgdami į darbų saugos reikalavimus.

104. Pareigūnas (darbuotojas), atliekantis gelbėjimo darbus įvykio vietoje, privalo tiksliai vykdyti įvykio vietoje esančių vadovaujančių pareigūnų (darbuotojų) nurodymus ir laikytis darbų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

105. Gelbėjimo darbų vadovo arba Štabo vadovo (kai sudaromas Štabas) nurodymu pareigūnų (darbuotojų) pirminės sveikatos būklės įvertinti, pagalbos suteikti (apsinuodijimas, dehidratacija, pervargimas, sužalojimas ir kt.) kviečiama greitosios medicinos pagalbos brigada (-os).

106. Gelbėjimo darbų vadovo arba Štabo vadovo (kai sudaromas Štabas) nurodymu, užsitęsus gelbėjimo darbams organizuojamas pareigūnų (darbuotojų) poilsis, maitinimas.

 

Baigiamieji darbai. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų grįžimas į komandą, PGT

 

107. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir kitos pajėgos iš įvykio vietos gali išvykti tik gavusios gelbėjimo darbų vadovo nurodymą (leidimą).

108. Likvidavus įvykį, iš įvykio vietos išvykus savo funkcijas atlikusioms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir kitoms pajėgoms, gelbėjimo darbų vadovas savo funkcijas gali perduoti žemesnio operacinio vadovavimo lygmens pareigūnui (darbuotojui) apie gelbėjimo darbų vadovo funkcijų perdavimą informavęs BPC.

109. Sprendimą dėl baigiamųjų darbų nutraukimo priima gelbėjimo darbų vadovas, apie tai informavęs BPC.

 

Sąveika su kitomis pajėgomis

 

110. Be priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, dalyvauti gelbėjimo darbuose gali būti sutelkiamos ir kitos pajėgos. Kitų pajėgų dalyvavimo būtinumą ir užduotis gelbėjimo darbų metu nustato gelbėjimo darbų vadovas.

111. Pranešimo apie įvykį kitoms pajėgoms ir kitų pajėgų pagalbos suteikimo tvarka numatoma priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų sutartyse.

112. Jeigu įvykis galimai pasiekė ekstremaliojo įvykio kriterijus, galimai susidarė ar susidarys ekstremalioji situacija, kai gelbėjimo darbai užtrunka ilgiau kaip 24 val., gelbėjimo darbų vadovas per BPC kreipiasi į savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos vadovą ar jo įgaliotą asmenį dėl veiksmų koordinavimo savivaldybės lygiu.

 

V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 1-267, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09709

 

113. Detalią gelbėjimo darbų organizavimo tvarką nustato departamento direktorius.

_________________

 

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų

gaisrų gesinimų ir kitų gelbėjimo darbų

organizavimo nuostatų

1 priedas

 

DARBŲ ZONOS ATLIEKANT GELBĖJIMO DARBUS

 

I. DARBŲ ZONŲ NUSTATYMAS

 

1. Siekiant maksimaliai užtikrinti pareigūnų (darbuotojų) saugą, apsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą ir tinkamai organizuoti gelbėjimo darbus, įvykio metu nustatomos gelbėjimo darbų zonos. Darbų zonos yra šios:

1.1. raudonoji zona – apie įvykio, ekstremaliojo įvykio židinį esanti teritorija, kuri yra veikiama pavojingų veiksnių ir kurioje yra susidariusios arba dėl įvairių priežasčių gali susidaryti pavojingos sąlygos, gresiančios ten esančių žmonių gyvybei, sveikatai ir žalingos aplinkai. Raudonojoje zonoje atliekami gelbėjimo darbai;

1.2. geltonoji zona – už raudonosios zonos esanti teritorija, kuri yra netiesiogiai veikiama pavojingų veiksnių, neviršijančių pavojingosios medžiagos didžiausios leidžiamosios koncentracijos ore ribos, arba kurioje yra susidariusios kitos sudėtingos, bet ten esančių žmonių sveikatai nepavojingos sąlygos. Šioje zonoje dėl nenumatytų sąlygų gali susidaryti grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai;

1.3. žalioji zona – už geltonosios zonos esanti saugi teritorija, kuri neveikiama pavojingų veiksnių ir kurioje nėra pavojingų sąlygų žmonių sveikatai ir aplinkai. Žaliojoje zonoje išdėstomas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų civilinės saugos sistemos pajėgų, priemonių ir gaisro gesinimo ir gelbėjimo įrangos rezervas, reikalingas gelbėjimo darbams atlikti.

 

Untitled-1.jpg(pav.)

Pav. Darbų zonos atliekant gelbėjimo darbus

 

2. Darbų zonų ribas nustato gelbėjimo darbų vadovas. Atstumus tarp darbų zonų ribų apsprendžia du pagrindiniai veiksniai – įvykio vietoje esančių žmonių saugumas ir veiksmingo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų išsidėstymo ir gelbėjimo darbų atlikimo galimybė.

 

II. GELBĖJIMO DARBŲ ORGANIZAVIMAS DARBŲ ZONOSE

 

3. Gelbėjimo darbų organizavimas raudonojoje zonoje:

3.1. šioje zonoje gali dirbti tik pareigūnai (darbuotojai), kurie atlieka gelbėjimo darbus;

3.2. šioje zonoje būtina naudoti atitinkamas asmeninės apsaugos ir (ar) kolektyvinės apsaugos priemones;

3.3. žmonės iš šios zonos turi būti gelbėjami, evakuojami;

3.4. pareigūnų (darbuotojų) buvimo laikas raudonojoje zonoje turi būti ribojamas tiek, kiek reikia gelbėjimo darbams atlikti;

3.5. pareigūnams (darbuotojams), neatliekantiems gelbėjimo darbų, šioje zonoje būti draudžiama;

3.6. šioje zonoje gali būti tik tos transporto priemonės ir įranga, kurios tiesiogiai naudojamos gelbėjimo darbams atlikti.

4. Gelbėjimo darbų organizavimas geltonojoje zonoje:

4.1. Geltonoji zona yra apsauginė zona, skirianti žaliąją zoną nuo raudonosios zonos. Šioje zonoje gali dirbti tik pareigūnai (darbuotojai), pasirengę pakeisti pareigūnus (darbuotojus), dirbančius raudonojoje zonoje;

4.2. šioje zonoje sutelkiamos transporto priemonės ir įranga, reikalinga gelbėjimo darbams atlikti;

4.3. atsižvelgiant į įvykio pobūdį geltonojoje zonoje įkuriami:

4.3.1. pavojingųjų medžiagų kontrolės punktas (-ai);

4.3.2. nukentėjusių asmenų, pareigūnų (darbuotojų) ir įrangos švarinimo punktas (-ai);

4.3.3. saugumo postas (-ai);

4.3.4. nukentėjusiųjų skirstymo punktas (-ai);

4.3.5. žuvusiųjų surinkimo punktas (-ai);

4.4. visi pareigūnai (darbuotojai) geltonojoje zonoje privalo turėti paruoštas naudoti reikalingas asmeninės apsaugos ir (ar) kolektyvinės apsaugos priemones;

4.5. visi pareigūnai (darbuotojai), transporto priemonės ir įranga, prieš patekdami iš geltonosios zonos į žaliąją zoną, prireikus yra švarinami, kad neplistų pavojingosios medžiagos;

4.6. numatomi atsitraukimo keliai saugiai evakuotis iš geltonosios zonos įvykus nenumatytiems atvejams, pablogėjus situacijai ar pavojingiems veiksniams išplitus už raudonosios zonos.

5. Gelbėjimo darbų organizavimas žalioje zonoje:

5.1. šioje zonoje sutelkiamas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, kitų pajėgų, transporto priemonių ir įrangos, rezervas;

5.2. šioje zonoje gali būti įkuriamas Štabas.

6. Atvykusios papildomos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir kitos pajėgos sustoja žaliojoje zonoje arba prieš ją ir prisistačiusios gelbėjimo darbų vadovui laukia jo nurodymų.

7. Darbų zonos gelbėjimo darbų vadovo nurodymu žymimos signalinėmis juostomis ar ženklais. Pašaliniams asmenims į darbų zonas patekti draudžiama.

_________________

 

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų

gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo 

nuostatų

2 priedas

 

 

OPERACINIO VADOVAVIMO LYGMENŲ LENTELĖ

 

 

Eil. Nr.

Operacinio vadovavimo lygmuo

Pajėgų išsiuntimo numeris *

(PIN)

Pareigybių, kurias einant užtikrinamas ir vykdomas atitinkamo lygmens operacinis vadovavimas, sąrašas

1.

Nulinis lygmuo

nulinis pajėgų išsiuntimo numeris

(0 PIN)

kiti nestatutiniai priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, neįvardyti lentelėje

2.

Pirmasis lygmuo

pirmasis pajėgų išsiuntimo numeris

(I PIN)

ugniagesys;

ugniagesys gelbėtojas;

kiti statutiniai priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valstybės tarnautojai, neįvardyti lentelėje

3.

Antrasis lygmuo

antrasis pajėgų išsiuntimo numeris

(II PIN)

skyrininkas

 

4.

Trečiasis lygmuo

trečiasis

pajėgų išsiuntimo numeris

(III PIN)

pamainos vadas;

Pajėgų valdymo skyriaus pareigūnas;

Operacinio vadovavimo skyriaus pareigūnas;

kiti statutiniai departamento Pajėgų valdymo valdybos valstybės tarnautojai, neįvardyti lentelėje

5.

Ketvirtasis lygmuo

ketvirtasis pajėgų išsiuntimo numeris

(IV PIN)

PGV komandos viršininkas;

PGV PGT viršininkas, viršininko pavaduotojas;

PGV viršininko pavaduotojas;

Pajėgų valdymo skyriaus viršininkas;

Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas;

Operacinio vadovavimo skyriaus budinčios pamainos pareigūnas;

Pajėgų valdymo skyriaus budinčios pamainos pareigūnas;

departamento Pajėgų valdymo valdybos skyriaus viršininkas

6.

Penktasis lygmuo

penktasis

pajėgų išsiuntimo numeris

(V PIN)

PGV viršininkas;

struktūrinio padalinio objekte viršininkas;

departamento Pajėgų valdymo valdybos viršininkas;

departamento direktoriaus pavaduotojas;

departamento direktorius

*  Įvykio operacinio vadovavimo lygmuo atitinka pajėgų išsiuntimo numerį.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1-267, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09709

 

 

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų

gaisrų gesinimo  ir kitų gelbėjimo darbų

organizavimo nuostatų

3 priedas

 

GELBĖJIMO DARBŲ KOORDINAVIMO ŠTABO SUDĖTIS IR FUNKCIJOS

 

1. Gelbėjimo darbų koordinavimo štabas (toliau – Štabas) – laikinoji vadovavimo priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir kitoms pajėgoms struktūra, vykdanti gelbėjimo darbų vadovo nurodymus įvykio vietoje.

2. Štabo funkcijos:

2.1. užtikrina gelbėjimo darbų vadovo sprendimų vykdymą;

2.2. padeda gelbėjimo darbų vadovui koordinuoti darbus ir  priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų veiksmus įvykio vietoje;

2.3. užtikrina informacijos priėmimą, sisteminimą ir perdavimą priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir kitoms pajėgoms;

2.4. prognozuoja įvykio eigą, numato ir telkia priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų rezervą;

2.5. teikia informaciją viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams;

2.6. numato priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų sutelkimo vietas;

2.7. nustato ir palaiko ryšį su atitinkamo lygmens ekstremaliųjų situacijų operacijų centru;

2.8. sprendžia į įvykio vietą atvykusių pareigūnų (darbuotojų), taip pat kitų asmenų, dalyvaujančių atliekant gelbėjimo darbus, poilsio ir maitinimo klausimus;

2.9. sprendžia kitus darbų organizavimo klausimus.

3. Štabą sudaro visų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų, atliekančių gelbėjimo darbus įvykio vietoje, atstovai. Pagrindines funkcijas Štabe atlieka ne mažiau kaip 2 pareigūnai (darbuotojai):

3.1. Štabo vadovas;

3.2. užnugario vadas.

4. Štabo vadovo funkcijos:

4.1. vadovauja Štabo darbui, koordinuoja ir kontroliuoja Štabo veiklą;

4.2. užtikrina gelbėjimo darbų vadovo duotų nurodymų vykdymą ir kontrolę;

4.3. analizuoja susidariusią padėtį, renka informaciją apie darbų barų vadų vykdomus darbus ir prognozuoja įvykio likvidavimo eigą;

4.4. informuoja gelbėjimo darbų vadovą apie darbų barų rezultatus vietoje;

4.5. numato priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų rezervą;

4.6. iškviečia papildomas priešgaisrines gelbėjimo pajėgas ir kitas pajėgas, perduoda gelbėjimo darbų vadovo nurodymus darbų barų vadams;

4.7. esant būtinybei, savarankiškai priima neatidėliotinus sprendimus ir nedelsdamas juos vykdo, apie tai informuoja gelbėjimo darbų vadovą;

4.8. užtikrina saugumą įvykio likvidavimo metu;

4.9. palaiko ryšį su BPC;

4.10. vykdo kitus gelbėjimo darbų vadovo nurodymus.

5. Užnugario vado funkcijos:

5.1. organizuoja vandens šaltinių ir kitų resursų, būtinų organizuojant įvykio likvidavimą, žvalgybą;

5.2. užtikrina efektyvų įrangos panaudojimą;

5.3. organizuoja ir koordinuoja atvykusių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų išdėstymą;

5.4. nustato reikiamos įrangos kiekį ir pristatymo būdus;

5.5. organizuoja transporto priemonių ir įrangos aprūpinimą eksploatacinėmis medžiagomis;

5.6. organizuoja sąveiką su vandens ar kitų resursų tiekimo tarnybomis;

5.7. organizuoja medicinos postą, nustato nukentėjusiųjų ir žuvusiųjų
surinkimo vietas;

5.8. esant galimybėms organizuoja pareigūnų (darbuotojų) dalyvaujančių likviduojant įvykį, maitinimą;

5.9. organizuoja aprūpinimą asmeninės apsaugos ir (ar) kolektyvinės apsaugos priemonėmis;

5.10. organizuoja priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų keitimąsi arba poilsį, kai įvykio likvidavimas užsitęsia;

5.11. numato reikiamų transporto priemonių, įrangos, asmeninės apsaugos ir (ar) kolektyvinės apsaugos priemonių rezervą;

5.12. organizuoja įvykio vietos apšvietimą;

5.13. vykdo kitus Štabo vado duotus nurodymus.

6. Esant būtinybei, gelbėjimo darbų vadovas į Štabą papildomoms funkcijoms atlikti pasitelkia pareigūnus (darbuotojus) ar kitų pajėgų atstovus (ryšių vadą, informacijos atstovą ir kt.):

6.1. ryšių vado funkcijos:

6.1.1. organizuoja ryšį įvykio vietoje;

6.1.2. organizuoja ryšį ir keitimąsi informacija su BPC;

6.1.3. perduoda informaciją apie:

6.1.3.1. darbo organizavimą įvykio vietoje;

6.1.3.2. priimtus sprendimus;

6.1.3.3. įvykio likvidavimo eigą;

6.1.3.4. priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų bei įrangos panaudojimą;

6.1.4. padeda vykdyti užnugario vado funkcijas;

6.1.5. nustato ir palaiko ryšį su atitinkamo lygmens ekstremaliųjų situacijų operacijų centru;

6.1.6. vykdo kitus Štabo vado duotus nurodymus;

6.2. informacijos atstovo funkcijos:

6.2.1. renka ir sistemina informaciją apie įvykio likvidavimo eigą, teikia oficialią informaciją viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams;

6.2.2. esant galimybei, fotografuoja ir filmuoja įvykio vietą;

6.2.3. vykdo kitus Štabo vado duotus nurodymus.

7. Į Štabo sudėtį įeina ir likviduojant įvykį dalyvaujančių kitų pajėgų atstovai, kurie, įgyvendindami gelbėjimo darbų vadovo nurodymus, savo pajėgas koordinuoja savarankiškai, naudodamiesi savo ryšio sistemomis.

_________________

 

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų

gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų

organizavimo nuostatų

4 priedas

 

BENDROSIOS RADIJO RYŠIO NAUDOJIMO TAISYKLĖS

 

1. Pareigūnas (darbuotojas), naudojantis radijo ryšio priemonę informacijai perduoti arba priimti (toliau – radijo ryšio vartotojas), privalo laikytis etikos ir mandagumo normų.

2. Radijo ryšio vartotojas, naudodamasis radijo ryšiu, privalo siekti, kad perduodama žodinė informacija būtų efektyvi ir naudinga. Per radijo ryšio priemonę skelbdamas informaciją jis privalo:

2.1. kalbėti trumpai ir suprantamai. Įsakymai ar nurodymai turi būti tikslūs ir nedviprasmiški;

2.2. pasirinkti tinkamą kalbėjimo tempą, kontroliuoti emocijas ir dalykiškai dėstyti mintis;

2.3. išeiti į radijo ryšio eterį ir pradėti kalbėti tik tada, kai radijo ryšio eteris laisvas. Vykstantį pokalbį galimą nutraukti ypatingais atvejais, kai dėl staiga susidariusios padėties būtina gelbėti žmonių gyvybę.

3. Radijo ryšys įvykio vietoje yra trijų tipų: valdymo, informacinis ir sąveikos:

3.1. valdymo ryšys skirtas vadovauti priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms. Valdymo ryšys palaikomas tarp gelbėjimo darbų vadovo, Štabo ir darbų barų vadų. Šis ryšys turi garantuoti vadovavimą priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir kitoms pajėgoms, organizuojant gelbėjimo darbus įvykio vietoje;

3.2. informacinis ryšys skirtas keistis informacija apie įvykio likvidavimo eigą. Informacinis ryšys palaikomas tarp priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, gelbėjimo darbų vadovo ir BPC;

3.3. sąveikos ryšys skirtas darbų barų, skyrių ir (ar) atskirų pareigūnų (darbuotojų) veiksmams, veiklai tarpusavyje koordinuoti.

4. Radijo ryšio vartotojams draudžiama neatsakyti į radijo ryšio šaukinį, nepaisyti subordinacijos, pertraukti kalbančiuosius, vartoti necenzūrinius žodžius, skelbti asmeninio pobūdžio informaciją, transliuoti muziką arba skleisti kitus pašalinius garsus, teikti ir reikalauti iš kitų radijo ryšio vartotojų informacijos ir duomenų, kurie yra valstybės ar tarnybos, komercinė  paslaptis, taip pat duomenų, kurie gali pakenkti piliečių garbei, orumui bei saugumui, gali sutrukdyti išaiškinti nusikaltimus arba sudaryti sąlygas juos padaryti.

_________________

 

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų

gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų

organizavimo nuostatų

5 priedas

 

PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ VALDYMO, KEITIMOSI INFORMACIJA, SĄVEIKOS IR KOORDINAVIMO ORGANIZAVIMO, KAI ŠTABAS NESUDAROMAS, SCHEMA

 

 


_________________

 

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų

gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų

organizavimo nuostatų

6 priedas

 

PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ VALDYMO, KEITIMOSI INFORMACIJA, SĄVEIKOS IR KOORDINAVIMO ORGANIZAVIMO, KAI SUDAROMAS ŠTABAS, SCHEMA

 

 

 


 

_________________

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas

Nr. 1-146, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-01, i. k. 2017-09350

Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1-280 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo

 

2.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas

Nr. 1-267, 2019-06-14, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09709

Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1-280 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo