Suvestinė redakcija nuo 2017-06-02 iki 2019-06-17
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2013, Nr. 121-6161, i. k. 113231GISAK0001-280
PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų GAISRŲ GESINIMO IR KITŲ GELBĖJIMO DARBŲ ORGANIZAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2013 m. lapkričio 18 d. Nr. 1-280
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207) 12 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 123-5518) 17 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 1V-193 „Dėl kriterijų įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, kurių vadovai turi baigti priešgaisrinės saugos mokymo programos kursą, patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymą“ (Žin., 2003, Nr. 54-2403) 2 punktu ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1V-831 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 2-53), 10.2.3 punktu:
1. T v i r t i n u Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatus (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
2.1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 137 „Dėl Narų veiklos VPGT padaliniuose nuostatų patvirtinimo“;
2.2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 111 „Dėl Gaisrų gesinimo organizavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 63-2872);
2.3. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. 1-432 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo likviduoti ekstremalius įvykius planavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2.4. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. 1-255 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 111 „Dėl Gaisrų gesinimo organizavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 93-3760);
2.5. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 1-283 „Dėl Operatyvinio incidento likvidavimo štabo suformavimo, jo funkcijų, organizacinės struktūros ir štabo įrangos tipinio aprašo patvirtinimo“;
2.6. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1-415 „Dėl Operacinio vadovavimo priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms lygmenų nustatymo, operacinio vadovavimo vykdymo tvarkos aprašo ir priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo ekstremalioms situacijoms, ekstremaliems įvykiams ar incidentams likviduoti plano sudarymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 1-21, Nr. 86-3649) 1.1 punktą;
2.7. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. 1-223 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1-415 „Dėl Operacinio vadovavimo priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms lygmenų nustatymo, operacinio vadovavimo vykdymo tvarkos aprašo ir priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo ekstremalioms situacijoms, ekstremaliems įvykiams ar incidentams likviduoti plano sudarymo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 86-3649);
2.8. Laikinojo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų gesinant gaisrus tvarkos aprašo, patvirtinto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1-101 „Dėl Laikinojo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų gesinant gaisrus tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 42-2051), III, V skyrius ir 67 punktą.
3. P a v e d u Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojui vidaus tarnybos pulkininkui Vygandui Kurkuliui kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.
PATVIRTINTA
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
direktoriaus
2013 m. lapkričio 18 d.
įsakymu Nr. 1-280
priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų GAISRŲ GESINIMO IR KITŲ gelbėjimo darbų organizavimo nuOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatai reglamentuoja priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimo, sutelkimo, atliekamų gelbėjimo darbų organizavimo tvarką, priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – pareigūnai (darbuotojai), veiksmus įvykio, ekstremaliojo įvykio (toliau – įvykis) vietoje, reagavimą į pagalbos prašymus, pranešimus apie įvykius ir sąveikos su kitomis civilinės saugos sistemos pajėgomis, valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ir ūkio subjektų atstovais (toliau – kitos pajėgos) principus.
2. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatai (toliau – Nuostatai) parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, vidaus reikalų ministro įsakymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų darbą ir veiksmus priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms atliekant gaisrų gesinimo ir kitus gelbėjimo darbus (toliau – gelbėjimo darbai).
3. Pagrindinis Nuostatų tikslas – nustatyti gelbėjimo darbų organizavimo tvarką, kuri užtikrintų tinkamą pagalbą ir maksimalią žmogaus gyvybės, sveikatos, turto apsaugą įvykių metu.
4. Gelbėjimo darbų organizavimą sudaro teisinių, techninių ir organizacinių priemonių, skirtų sudaryti sąlygas šalies priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms sėkmingai atlikti gelbėjimo darbus, visuma, apimanti pasirengimo gelbėjimo darbams priemones, reagavimą į pagalbos prašymus, pranešimus apie įvykius, priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo, gelbėjimo darbų atlikimo tvarką.
5. Nuostatai taikomi atliekant gelbėjimo darbus, išskyrus tuos, kurie vykdomi nedalyvaujant priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms.
6. Visi žinynai, vadovėliai, metodikos, rekomendacijos, nurodymai ir įsakymai, susiję su gelbėjimo darbų organizavimu, rengiami vadovaujantis šiais Nuostatais.
7. Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207), Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 123-5518), Lietuvos Respublikos Bendrojo pagalbos centro įstatyme (Žin., 2004, Nr. IX-2246), Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 36-987; 2006, Nr. 65-2381; 2008, Nr. 76-3000 ) ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
Gelbėjimo darbų vadovas ir gaisro gesinimo vadovas Nuostatuose suprantamas kaip gelbėjimo darbų vadovas.
II. PASIRENGIMAS GELBĖJIMO DARBAMS
Gelbėjimo darbų organizavimo principai
8. Gelbėjimo darbai atliekami vadovaujantis šiais principais:
8.1. pareigūno (darbuotojo) saugumo užtikrinimo – numatyti ir organizuoti gelbėjimo darbus, atsižvelgiant į dirbančių pareigūnų (darbuotojų) saugą ir sveikatos būklę. Žmonių, turto (taip pat gyvūnų) gelbėjimo rizika neturi viršyti gelbėjimo darbus atliekančio pareigūno (darbuotojo) gyvybei, sveikatai gresiančio pavojaus;
8.2. žmogaus gyvybės, sveikatos išsaugojimo ir gelbėjimo prioriteto – priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos įvykio metu pirmiausia privalo gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą;
8.3. minimalaus įvykio išplitimo – siekti likviduoti įvykį tokio dydžio, kurį jis pasiekė visų reikiamų numatytų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atvykimo ir išsidėstymo metu;
8.4. blogiausio atvejo prognozavimo – įvertinti rizikos veiksnių dinamiką ir, numačius sudėtingiausią įvykių eigą, telkti reikalingas priešgaisrines gelbėjimo pajėgas ir kitas pajėgas;
8.5. operatyvaus reagavimo – priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos turi organizuoti savo darbą taip, kad pagalba būtų suteikta per trumpiausią laiką ir įvykis būtų kuo greičiau likviduotas;
8.6. kvalifikuotos pagalbos ir kvalifikuoto vadovavimo – gelbėjimo darbus gali atlikti, jiems vadovauti tik atitinkamą teisę ir kvalifikaciją turintys pareigūnai (darbuotojai);
8.7. sąveikos – atliekamų darbų veiksmingumas užtikrinamas bendradarbiaujant su kitomis pajėgomis, visuomeninėmis organizacijomis, savanorių organizacijomis ir gyventojais;
8.8. minimalios žalos – nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų, dėl kurių galėtų padidėti įvykio metu padaryta žala;
8.9. minimalios žalos aplinkai – gelbėjimo darbus atlikti taip, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala aplinkai;
Atsakomybės ribos
9. Už pasirengimo gelbėjimo darbams, jų atlikimo, vadovavimo šiems darbams, sąveikos su kitomis pajėgomis, visuomeninėmis organizacijomis, savanorių organizacijomis ir gyventojais organizavimą pagal kompetenciją atsakingi:
9.1. savivaldybėje:
9.1.1. žinybinių priešgaisrinių pajėgų, savanoriškų ugniagesių formuočių steigėjai ar jų įgalioti asmenys;
9.2. objekte, kuriame įsteigtas valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos struktūrinis padalinys priešgaisrinei saugai užtikrinti, ir papildomai nustatytoje teritorijoje, – Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – struktūrinis padalinys objekte) viršininkas;
10. Už pasirengimo gelbėjimo darbams, jų atlikimo, vadovavimo šiems darbams, sąveikos su kitomis pajėgomis, visuomeninėmis organizacijomis, savanorių organizacijomis ir gyventojais organizavimą valstybės lygiu atsako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – departamentas) direktorius.
Gelbėjimo darbai
11. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekami gelbėjimo darbai:
11.1. valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos:
11.1.1. gaisrų gesinimas, žmonių, kurių gyvybei, sveikatai dėl gaisro kilo pavojus ir jie negali savarankiškai palikti grėsmės vietos, turto (taip pat gyvūnų) gelbėjimas (toliau – gaisrų gesinimas);
11.1.2. gamtinio, techninio įvykio, sukėlusio pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai ir turtui (taip pat gyvūnams) likvidavimas, padarinių šalinimas, naudojant gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemones (toliau – transporto priemonė) ir gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangą (toliau – įrangą) (toliau – pagalba gyventojams);
11.1.3. pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų, patenkančių į aplinką ir keliančių grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai, lokalizavimas kartu su atsakingomis institucijomis (toliau – pavojingų cheminių medžiagų lokalizavimas);
11.1.4. susiję su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, branduolinių medžiagų lokalizavimu (toliau – radioaktyviųjų medžiagų lokalizavimas);
11.1.5. nukentėjusiojo (-iųjų) transporto priemonės (-ių) įvykio metu būklės stabilizavimas, jo (jų) išlaisvinimas, pirmosios pagalbos suteikimas (toliau – gelbėjimas transporto įvykio metu);
11.1.6. darbai aukštyje, gylyje, kurių metu būtina gelbėti žmonių gyvybę, sveikatą, naudojant gelbėjimo darbams aukštyje skirtą aukštalipių įrangą (toliau – aukštalipių gelbėjimo darbai);
11.1.7. skęstančiųjų gelbėjimas, pagalbos teikimas skęstantiesiems vandenyje (toliau – gelbėjimo darbai vandenyje);
11.1.8. veiksmai statinių, konstrukcijų ar įrenginių griūties (-čių) metu, kuriais siekiama pasitelkus įrangą išgelbėti žmones, suteikti jiems pirmąją pagalbą (toliau – paieškos ir gelbėjimo darbai griuvėsiuose);
11.1.9. talkinimas kitoms pajėgoms, teikiančioms pagalbą gyventojams, pagal sutartyse su kitomis pajėgomis numatytas nuostatas, naudojant turimas transporto priemones ir įrangą (toliau – pagalba kitoms pajėgoms);
11.2. savivaldybių priešgaisrinių tarnybų:
11.3. žinybinių priešgaisrinių pajėgų:
12. Pareigūnams (darbuotojams) suteikiama atitinkama kvalifikacija, jie aprūpinami įranga, asmeninės apsaugos, kolektyvinės apsaugos priemonėmis.
14. Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje gelbėjimo darbus atlieka:
14.1. gaisrų gesinimą, pagalbą gyventojams, pavojingų cheminių medžiagų, radioaktyviųjų medžiagų lokalizavimą, gelbėjimą transporto įvykio metu, gelbėjimo darbus vandenyje, paieškos ir gelbėjimo darbus griuvėsiuose, pagalbą kitoms pajėgoms teisės aktų nustatyta tvarka atlieka: APGV, APGV komandos, APGV priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – PGT), APGV PGT komandos, struktūriniai padaliniai objektuose;
14.2. aukštalipių gelbėjimo darbus organizuoja ir atlieka Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos APGV, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos APGV komandos;
Pasirengimo atlikti gelbėjimo darbus priemonės
16. Pasirengimo atlikti gelbėjimo darbus priemonės:
16.1. priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų steigimas, veiklos uždavinių, funkcijų, veiklos rodiklių nustatymas;
16.2. administracinio vieneto teritorijos ar šios teritorijos zonos (-ų), kurioje (-iose) steigiamos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos gelbėjimo darbams atlikti (toliau – operacijų rajonas), nustatymas:
16.2.1. valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos operacijų rajonų ribas tvirtina departamento direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas (darbuotojas);
16.2.2. savivaldybių priešgaisrinių tarnybų, žinybinių priešgaisrinių pajėgų, savanoriškų ugniagesių formuočių operacijų rajonų ribas tvirtina jų steigėjai ar steigėjų įgalioti asmenys, suderinę su APGV PGT viršininkais, savivaldybėse, kuriose nėra APGV PGT, – suderinę su APGV viršininku arba jo įsakymu įgaliotu pareigūnu (darbuotoju);
16.3. pareigūnų (darbuotojų) profesinis rengimas, kvalifikacijos tobulinimas. Mokymų, atitinkamo lygio ir tipo pratybų organizavimas ir vykdymas;
16.4. reikiamo materialinio ir techninio aprūpinimo užtikrinimas, transporto priemonių, įrangos ir priemonių standartizavimas, parengimas ir techninė priežiūra;
16.5. priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pareigūnų (darbuotojų), kuriems įstatymais ir kitais teisės aktais suteikta teisė vadovauti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų veiksmams įvykio vietoje (toliau – operacinis vadovavimas), rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas;
16.6. veiklą reglamentuojančių teisės aktų (pajėgų sutelkimo planų (toliau – planas) ir įvykio likvidavimo planų, kitų dokumentų) rengimas, tvirtinimas;
16.8. gelbėjimo darbams naudojamų vandens šaltinių ir kitų išteklių efektyvumo vertinimas, jų kokybės užtikrinimas, apskaita;
16.10. statistinių duomenų, informacijos apie gelbėjimo darbus rinkimas, analizė ir apibendrinimas, šalies bei užsienio įvykių vertinimas ir prognozavimas;
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų reagavimo lygiai
17. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos gelbėjimo darbams atlikti reaguoja trimis lygiais:
17.1. pirmas lygis – kai priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos pagal Nuostatų 11 punkte joms priskirtus vykdyti gelbėjimo darbus reaguoja nedelsdamos pagal iš anksto parengtus planus;
17.2. antras lygis – kai priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, atsižvelgdamos į kitų pajėgų prašymus ir turimą techninį aprūpinimą, suderinusios suteiktinos pagalbos pobūdį, tinkamai parengusios reikiamas transporto priemones ir įrangą, reaguoja kaip įmanoma greičiau arba prašyme nurodytais terminais;
III. REAGAVIMAS Į PAGALBOS PRAŠYMUS, PRANEŠIMUS APIE ĮVYKIUS, PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ SUTELKIMAS
Reagavimas į pagalbos prašymus, pranešimus apie įvykius
18. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos reaguoja į pagalbos prašymą, į papildomais ir (ar) oficialiaisiais numeriais, tiesiogiai iš žmonių ar automatinių gaisrų aptikimo priemonių, įvairiais informacinių ir ryšių technologijų sprendimais ir visuomenei priimtinais būdais gautą pranešimą apie įvykį, reikalingą pagalbą (toliau – pranešimas apie įvykį).
19. Priešgaisrines gelbėjimo pajėgas sutelkia ir iki jų atvykimo į įvykio vietą valdo Bendrasis pagalbos centras (toliau – BPC) ir (ar) struktūrinio padalinio objekte priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo punktas.
20. BPC priima pagalbos prašymus, pranešimus apie įvykius, į juos reaguoja, sutelkia, koordinuoja ir valdo priešgaisrines gelbėjimo pajėgas visoje šalies teritorijoje, išskyrus 21 punkte nustatytus atvejus, ir pasienio regionuose, vadovaudamasis kaimyninių valstybių susitarimų nuostatomis ar įgaliotų institucijų nustatyta tvarka. Už Nuostatų punktų, reglamentuojančių BPC veiklą, įgyvendinimo organizavimą atsakingas BPC viršininkas.
21. Struktūrinio padalinio objekte priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo punktas pagal kompetenciją ir veiklos specifiką įgyvendina Nuostatų punktus, reglamentuojančius pranešimų apie įvykius priėmimą, reagavimą į pagalbos prašymus ir pranešimus apie įvykius, priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų sutelkimą, koordinavimą, valdymą tik struktūrinio padalinio objekte prižiūrimoje ir (ar) papildomai nustatytoje teritorijoje. Už Nuostatų punktų įgyvendinimo organizavimą struktūrinio padalinio objekto priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo punkte atsakingas struktūrinio padalinio objekte viršininkas.
22. Visi pagalbos prašymai, pranešimai apie įvykius privalo būti priimami ir registruojami. Pagalbos prašymo, pranešimo apie įvykį priėmimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip viena minutė, išskyrus tuos atvejus, kai pagalbos prašyme, pranešime apie įvykį pateikta informacija netiksli ir (ar) informaciją būtina tikslinti.
23. Pareigūnas (darbuotojas), priimantis pagalbos prašymus, pranešimus apie įvykius, privalo surinkti šią informaciją apie įvykį:
23.1. pirmojo (-ųjų) pagalbos prašymo (-ų), pranešimo (-ų) apie įvykį metu:
23.2. kitų pagalbos prašymų, pranešimų apie įvykį metu:
24. Pareigūnas (darbuotojas), priimantis pagalbos prašymus, pranešimus apie įvykius, privalo:
24.1. priėmęs informaciją pirmojo (-ųjų) pagalbos prašymo (-ų) ar pranešimo (-ų) apie įvykį metu (Nuostatų 23.1 punktas), nedelsdamas skelbti aliarmo signalą plane numatytoms ir pasirengusioms reaguoti priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms. Laikas nuo pirmojo pagalbos prašymo, pranešimo apie įvykį priėmimo pabaigos iki pagalbos prašymo, pranešimo apie įvykį perdavimo priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms, kurios į įvykio vietą vyksta pirmosios, turi būti ne ilgesnis kaip viena minutė;
24.2. atsižvelgdamas į įvykio pobūdį ir tikslindamas informaciją, siųsti kitas reikalingas priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, informuoti kitas pajėgas;
24.3. išvykstančioms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms perduoti informaciją apie įvykį, objektą, reikalingus atlikti gelbėjimo darbus, galimas grėsmes ir kitą informaciją;
24.4. vertinti informaciją (pvz., duomenis iš žinynų, instrukcijų, rekomendacijų, elektroninių duomenų bazių ir pan.), kuri gali būti panaudota likviduojant įvykį, perduoti ją gelbėjimo darbų vadovui;
24.5. palaikyti nuolatinį ryšį su įvykį likviduojančiomis ir į įvyko vietą vykstančiomis priešgaisrinėmis gelbėjimo pajėgomis, rinkti informaciją apie situaciją įvykio vietoje;
24.6. priimti ir laikydamasis nustatytos tvarkos fiksuoti visus pranešimus, teiktus iš įvykio vietos, susijusius su įvykio likvidavimu;
25. Jei pranešimas apie įvykį gaunamas tiesiogiai, ne per BPC, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos privalo surinkti 23.1 punkte nurodytą informaciją, nedelsdamos pranešti apie įvykį BPC ir, jeigu įvykio vieta yra jų operacijų rajone, nedelsdamos išvykti vadovaudamosi planu. Kitas priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, reikalingas įvykiui likviduoti, sutelkia BPC.
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimas įvykiui likviduoti
26. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimas įvykiui likviduoti nustatomas atsižvelgiant į optimalaus maršruto ir optimalių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo principais sudarytus planus ar tais pačiais metodais parengtus informacinių technologijų siūlomus sprendimus.
27. Planuose numatytas priešgaisrines gelbėjimo pajėgas BPC telkia komandose ir (ar) PGT, skelbdamas aliarmo signalą. Aliarmo signalas skelbiamas naudojantis priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų aliarmavo sistema (toliau – aliarmavimo sistema). Aliarmavimo sistemą sudaro egzistuojančių organizacinių ir techninių priemonių visuma, leidžianti apie įvykį, reikalingą pagalbą nedelsiant informuoti priešgaisrines gelbėjimo pajėgas.
28. Į įvykio vietą priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos siunčiamos vadovaujantis planu arba, jei plane nenumatytas reikalingų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išsiuntimas, – atsižvelgiant į arčiausiai įvykio vietos esančias tinkamas ir pasirengusias išvykti priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, pareigūnų (darbuotojų) skaičių, techninį aprūpinimą, realų atvykimo į įvykio vietą laiką.
29. Aliarmo signalas komandoje ir (ar) PGT skelbiamas etapais:
29.1. pirmasis etapas – įjungiamas garsinis aliarmo signalas (trumpi garsiniai signalai su tokio paties intervalo pertraukomis);
29.2. antrasis etapas – perduodamas pranešimas balsu (telefonu ar radijo ryšiu) ir, esant galimybei, – vaizdinis pranešimas (skaitmenine ar spausdintine forma);
30. Kai nėra techninių galimybių aliarmo signalui skelbti ar esant aliarmavimo sistemos gedimams, priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms informacija apie įvykį perduodama telefonu, radijo ryšiu, įvairiais informacinių ir ryšių technologijų sprendimais ar kitais būdais.
31. Nenumatytas plane (-uose) priešgaisrines gelbėjimo pajėgas iš kitų APGV, struktūrinių padalinių objektuose BPC telkia informavęs už situacijų ir priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų koordinavimą atsakingą departamento struktūrinį padalinį.
32. Departamento direktoriaus, APGV viršininko ar struktūrinio padalinio objekte viršininko nustatyta tvarka BPC privalo:
33. Kaimyninių valstybių, kitų užsienio šalių priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos telkiamos vadovaujantis tarpvalstybinių susitarimų nuostatomis, įgaliotų institucijų nustatyta tvarka.
Vykimas į įvykio vietą
35. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, gavusios aliarmo signalą, privalo:
35.2. išvykti BPC nurodytu adresu ne ilgiau kaip per vieną minutę. Laikas gali būti ilgesnis, jeigu priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos turi papildomai pasirengti išvykti į įvykio vietą: ruošiama papildoma gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika, išvyksta rezervinės transporto priemonės, išvykimo greitį riboja transporto priemonių techninės charakteristikos;
36. Aukščiausias pareigas einantis budinčios pamainos pareigūnas (darbuotojas), vykstantis į įvykio vietą, privalo patikslinti įvykio vietos adresą ir informaciją apie įvykį.
37. Pagrindinis priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų uždavinys vykstant į įvykio vietą – saugiu optimaliu maršrutu atvykti į įvykio vietą per kuo trumpesnį laiką.
38. Visos tuo pačiu metu iš vienos komandos ar PGT vykstančios transporto priemonės turi vykti vienu maršrutu sudarydamos koloną. Leidžiama nevykti kolona, kai neatitinka transporto priemonių techninės charakteristikos.
39. Aukščiausias pareigas einantis budinčios pamainos pareigūnas (darbuotojas), vykstantis į įvykio vietą kolona, važiuoja pirmąja kolonos transporto priemone.
40. Vykstant į įvykio vietą kolona:
40.1. sustojus pirmajai kolonos transporto priemonei, privalo sustoti visos transporto priemonės. Toliau vykti galima tiktai gavus aukščiausias pareigas einančio budinčios pamainos pareigūno (darbuotojo), vykstančio į įvykio vietą, nurodymą;
41. Apie transporto priemonių gedimus, eismo įvykį ir kitas kliūtis vykstant į įvykio vietą, aukščiausias pareigas einantis budinčios pamainos pareigūnas (darbuotojas), vykstantis į įvykio vietą, praneša BPC. BPC išsiunčia kitą reikalingą transporto priemonę.
42. Priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms leistina grįžti į dislokacijos vietą nenuvykus iki įvykio vietos, jeigu yra gautas BPC nurodymas.
43. Jeigu vykstant į įvykio vietą pastebimas kitas įvykis, aukščiausias pareigas einantis budinčios pamainos pareigūnas (darbuotojas), vykstantis į įvykio vietą, įvertinęs įvykio pobūdį, gali dalį vykstančių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų skirti gelbėjimo darbams pradėti. Būtina nedelsiant apie tai pranešti BPC – nurodyti įvykio vietos adresą ir išorinius įvykio požymius.
44. Pirmąja transporto priemone į įvykio vietą atvykęs aukščiausias pareigas einantis budinčios pamainos pareigūnas (darbuotojas) praneša BPC apie:
44.1. atvykimą ir, įvertinęs situaciją, patvirtina arba atšaukia priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų poreikį;
45. Aukščiausias pareigas einantis budinčios pamainos pareigūnas (darbuotojas), su pirmosiomis priešgaisrinėmis gelbėjimo pajėgomis vykdamas į įvykio vietą, pagal gautą informaciją gali nurodyti BPC išsiųsti papildomas priešgaisrines gelbėjimo pajėgas.
IV. GELBĖJIMO DARBŲ ATLIKIMAS ĮVYKIO VIETOJE
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išsidėstymas ir veiksmai įvykio vietoje
47. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir kitos pajėgos išdėstomos ir gelbėjimo darbai įvykio vietoje atliekami atsižvelgiant į nustatytas gelbėjimo darbų zonas (toliau – darbų zona) ir gelbėjimo darbų organizavimo darbų zonose (1 priedas) ypatumus.
48. Pirmoji į įvykio vietą atvykusi transporto priemonė pagal saugumo reikalavimus sustoja nuo įvykio vietos arčiausiu saugiu atstumu. Naudojama pirminiams gelbėjimo darbams atlikti turima reikalinga įranga. Gelbėjimo darbai, kuriuos pradeda vykdyti pirmąja transporto priemone atvykę pareigūnai (darbuotojai), vertinami kaip pirminiai gelbėjimo darbai.
49. Antroji į įvykio vietą atvykusi transporto priemonė statoma toliau nuo įvykio vietos ir talkinama užtikrinant pirmąja transporto priemone atvykusių pareigūnų (darbuotojų) atliekamų gelbėjimo darbų tęstinumą.
50. 48 ir 49 punkto nuostatos netaikomos:
50.1. jeigu transporto priemonių išdėstymas yra iš anksto numatytas įvykio likvidavimo ar kituose planuose;
51. Trečioji ir kitos į įvykio vietą atvykusios transporto priemonės statomos, kaip nurodyta įvykio likvidavimo ar kituose planuose arba gelbėjimo darbų vadovo nurodytoje vietoje. Trečioji ir kitos į įvykio vietą atvykusios transporto priemonės užtikrina gelbėjimo darbų tęstinumą arba sudaro priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų rezervą įvykio vietoje.
52. Jei gelbėjimo darbai atliekami važiuojamojoje kelio dalyje, siekiant darbų zoną maksimaliai apsaugoti nuo pravažiuojančių kitų transporto priemonių, transporto priemonės statomos taip, kad būtų užtikrintas saugumas darbų zonose:
52.1. pirmoji atvykusi transporto priemonė pastatoma taip, kad atitvertų įvykio vietą nuo kitų ta pačia kryptimi vykstančių transporto priemonių, leistų saugiai atlikti įvykio žvalgybą ir pradėti gelbėjimo darbus;
52.2. antroji atvykusi transporto priemonė pastatoma taip:
52.2.1. jeigu važiuojamoji kelio dalis yra dviejų ar daugiau vienos krypties juostų, – šalia pirmosios transporto priemonės. Taip praplečiamos darbų zonos;
Įvykio žvalgyba
54. Įvykio žvalgyba (toliau – žvalgyba) priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekama visą laiką nuo pranešimo gavimo iki baigiamųjų darbų pabaigos. Žvalgybos metu įvertinama susidariusi padėtis, jos pokyčiai, nustatoma pagrindinė gelbėjimo darbų kryptis, numatomi gelbėjimo darbai. Žvalgybą įvykio vietoje organizuoja gelbėjimo darbų vadovas.
55. Žvalgybos metu privaloma nustatyti:
55.1. įvykio vietą, plotą, kas vyksta, kas įvyko, ugnies ir kitų pavojingų veiksnių plitimo kryptis;
55.6. įvykiui likviduoti reikalingų medžiagų ir įrangos poreikį, artimiausius vandens ar kitų išteklių šaltinius, jų naudojimo būdus;
Žmonių gelbėjimas
56. Žmonių gelbėjimo darbai organizuojami, kai kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai, jie negali pasišalinti iš įvykio vietos. Žmonių gelbėjimo darbus organizuoja ir kontroliuoja gelbėjimo darbų vadovas.
57. Žmonėms gelbėti naudojamos visos turimos ir pagal situaciją didžiausią saugumą užtikrinančios priemonės.
58. Pirmiausia gelbėjami žmonės, kuriems gresia didžiausias pavojus ir kuriuos išgelbėti yra didžiausia tikimybė. Jei pavojaus masto negalima nustatyti, rekomenduojama gelbėjimą organizuoti tokia seka: vaikai, moterys, neįgalieji, senyvi žmonės, vyrai.
59. Žmonių gelbėjimas vyksta kartu su įrangos išdėstymu, transporto priemonių pastatymu, pasirengimu likviduoti įvykį. Jeigu priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų neužtenka, pirmiausia gelbėjami žmonės, paskui atliekami kiti gelbėjimo darbai.
60. Atliekant žmonių gelbėjimo, evakavimo darbus, būtina:
61. Žmonių gelbėjimas gali būti stabdomas, jei tai kelia pavojų pareigūnų (darbuotojų) gyvybei, sveikatai.
62. Žmonių gelbėjimas nutraukiamas, kai visos galimos žmonių buvimo vietos patikrintos ir nustatoma, kad žmonių, kuriems reikalinga pagalba, įvykio vietoje nėra.
Vadovavimas gelbėjimo darbams
64. Vadovavimas įvykio vietoje priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms gali būti trijų tipų:
64.1. taktinis vadovavimas – priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms detalizuojama, kaip įgyvendinti gelbėjimo darbų vadovo nurodymą (skyrininkas duoda nurodymus skyriui, pamainos vadas – pamainai ir t. t.). Taktinis vadovavimas vykdomas raudonojoje zonoje;
64.2. operacinis vadovavimas – gelbėjimo darbų vadovas tiesiogiai arba per gelbėjimo darbų koordinavimo štabą (kai sudaromas gelbėjimo darbų koordinavimo štabas) priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms nurodo, kokius veiksmus būtina atlikti likviduojant įvykį. Operacinis vadovavimas vykdomas geltonojoje ir (ar) žaliojoje zonoje. Operacinio vadovavimo lygmenys pateikti 2 priede;
64.3. strateginis vadovavimas – atitinkamo lygmens ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas tiesiogiai arba per atitinkamo lygmens ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą numato ir skiria resursus, suteikia prioritetus įvykiui (-iams) likviduoti, planuojant ekstremaliosios situacijos valdymą. Strateginis vadovavimas vykdomas žaliojoje zonoje ir už jos ribų.
66. Gelbėjimo darbų vadovo funkcijas atlieka iš atvykusių į įvykio vietą aukščiausias pareigas einantis pareigūnas (darbuotojas), turintis operacinio vadovavimo teisę, jeigu įvykio vietoje gelbėjimo darbų vadovo funkcijų nevykdo kitų civilinės saugos sistemos pajėgų valstybės tarnautojas ar darbuotojas. Gelbėjimo darbų vadovas užtikrina atitinkamo operacinio vadovavimo lygmens priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų valdymą, koordinavimą.
67. Gaisro gesinimo vadovo funkcijas atlieka iš atvykusių į gaisravietę aukščiausias pareigas einantis pareigūnas (darbuotojas), turintis operacinio vadovavimo teisę. Gaisro gesinimo vadovas užtikrina atitinkamo operacinio vadovavimo lygmens priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų valdymą, koordinavimą.
68. Vadovavimą gelbėjimo darbams perima į įvykio vietą atvykęs aukštesnio operacinio vadovavimo lygmens pareigūnas (darbuotojas), apie savo atvykimą informavęs BPC.
69. Į įvykio vietą atvykus dviem ar daugiau lygiaverčio operacinio vadovavimo lygmens pareigūnams (darbuotojams), gelbėjimo darbų vadovo funkcijas vykdo pirmasis atvykęs.
70. Sutelkus visas plane numatytas priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, per kuo trumpesnį laiką gelbėjimo darbų vadovo operacinio vadovavimo lygmuo turi atitikti pajėgų išsiuntimo numerį (2 priedas).
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-146, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-01, i. k. 2017-09350
71. Įvykus dviem ar daugiau lygiaverčiams įvykiams viename operacijų rajone ir nesant pakankamo transporto priemonių ar įrangos kiekio, sprendimus dėl prioritetų atitinkamiems įvykiams likviduoti suteikimo, atsižvelgdamas į Nuostatų 75 punkte išdėstytus principus, priima aukštesnio nei gelbėjimo darbų vadovas operacinio vadovavimo lygmens pareigūnas (darbuotojas) galimai ir nesantis įvykio vietoje. Nepakankamu transporto priemonių ar įrangos kiekiu laikoma tokia situacija, kai jų pasitelkimas iš kitų operacijų rajonų gali užtrukti ilgiau kaip 2 val.
72. Aukštesnio nei gelbėjimo darbų vadovo operacinio vadovavimo lygmens vadovas, vykdamas į įvykio vietą, gali pasitelkti papildomas priešgaisrines gelbėjimo pajėgas ir apie savo sprendimą privalo informuoti gelbėjimo darbų vadovą ir BPC. BPC pareigūnas (darbuotojas) privalo vykdyti šiuos nurodymus.
73. Gelbėjimo darbų vadovo nurodymai privalomi visoms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir kitoms pajėgoms, esančioms įvykio vietoje, taip pat ir BPC pareigūnui (darbuotojui).
74. Gelbėjimo darbų vadovas įvykio vietoje:
74.3. numato, kokie gelbėjimo darbai turi būti atlikti pirmiausia (nustato gelbėjimo darbų kryptį, prioritetus);
74.6. duoda nurodymus priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir kitoms pajėgoms (paskirsto joms darbų barus, nurodo užduotis ir kt.) ir:
74.6.1. reikiamose pozicijose išdėsto priešgaisrines gelbėjimo pajėgas ir kitas pajėgas, įrangą ir tokiu būdu su įvykio vietoje esamomis priešgaisrinėmis gelbėjimo pajėgomis ir kitomis pajėgomis sustabdo įvykio plitimą (toliau – įvykio lokalizavimas);
74.6.2. lokalizavus įvykį, nustato gelbėjimo darbus, kuriuos atlikdamos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir kitos pajėgos užtikrina įvykio likvidavimą (toliau – įvykio likvidavimas);
74.8. nustato ryšio palaikymo įvykio vietoje tvarką ir sąveiką su priešgaisrinėmis gelbėjimo pajėgomis ir kitomis pajėgomis;
75. Gelbėjimo darbų vadovas privalo vadovautis šiais pagrindinės gelbėjimo darbų krypties nustatymo principais:
75.1. jei pavojingi įvykio veiksniai kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, gelbėjimo darbai vykdomi jiems gelbėti;
75.2. jei dėl nevykdomų gelbėjimo darbų gresia sprogimas, gelbėjimo darbai vykdomi ten, kur šį pavojų galima pašalinti;
75.3. jei įvykis plinta, gelbėjimo darbai vykdomi ten, kur tolesnis įvykio plitimas gali padaryti didžiausių nuostolių;
75.5. jei įvykis yra apėmęs nedidelės vertės turtą (pastatą, statinį, teritoriją ar kt.) ir jis plinta keldamas pavojų didesnės vertės turtui (pastatui, statiniui, teritorijai ar kt.), gelbėjimo darbai vykdomi stabdant įvykio plitimą kryptimi, kur galima didesnė žala;
Gelbėjimo darbų koordinavimo štabo sudarymas
76. Gelbėjimo darbų vadovo nuožiūra ir sprendimu prireikus sudaromas gelbėjimo darbų koordinavimo štabas (toliau – Štabas). Štabas – laikinoji vadovavimo priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir kitoms pajėgoms struktūra, vykdanti gelbėjimo darbų vadovo nurodymus.
77. Štabą sudaryti privaloma, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
77.1. įvykio vietoje gelbėjimo darbus atlieka trijų ir daugiau civilinės saugos sistemos institucijų pajėgos ir prognozuojama ar žinoma, kad yra penki ir daugiau žuvę žmonės;
77.2. pasitelkta civilinės saugos sistemos pajėgų iš trijų ir daugiau savivaldybių ir gelbėjimo darbų vadovo vertinimu numatoma, kad darbai užtruks ilgiau kaip 6 valandas;
78. Gelbėjimo darbų vadovas nurodymus priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir kitoms pajėgoms perduoda per Štabo vadovą. Štabo vadovas yra gelbėjimo darbų vadovo paskirtas pareigūnas (darbuotojas), organizuojantis ir koordinuojantis priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų veiksmus.
Darbų barai
80. Siekdamas kuo efektyviau organizuoti gelbėjimo darbus, gelbėjimo darbų vadovas įvykio vietą suskirsto į darbų barus.
83. Darbų baro vadas įvykio likvidavimo metu atsako už pavestų užduočių įvykdymą paskirtame darbų bare. Jis yra pavaldus gelbėjimo darbų vadovui.
Švyturėliai, specialieji garso signalai, ženklai ir pranešimai
85. Transporto priemonių švyturėliai ir specialieji garso signalai gali būti naudojami tik vykstant į įvykio vietą ir įvykio vietoje.
86. Švyturėliai įvykio vietoje privalo būti įjungti:
86.2. gelbėjimo darbų vadovo ar Štabo transporto priemonėje:
86.2.1. šviesiuoju paros metu, – kol atvyks ir bus išdėstytos visos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir kitos pajėgos;
87. Kai dėl įvykio metu įvykio vietoje susidariusių aplinkybių, keliančių tiesioginę grėsmę pareigūnams (darbuotojams), būtina evakuotis iš raudonosios zonos, gelbėjimo darbų vadovo nurodymu evakuacijai skelbti naudojamas specialusis garso signalas (toliau – evakuacijos signalas). Evakuacijos signalą sudaro trys trumpi vienos sekundės trukmės garso signalai (transporto priemonių garso, kitų garso įrenginių signalai) ir 2–4 sekundžių pertrauka. Signalas kartojamas, kol priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir kitos pajėgos pasitraukia į saugią ar gelbėjimo darbų vadovo nurodytą vietą.
Specialieji darbai įvykio metu
89. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, užtikrindamos pasirengimą gelbėjimo darbams ir tinkamą gelbėjimo darbų atlikimą, vykdo specialiuosius darbus.
90. Specialiuosius darbus sudaro:
91. Ryšys įvykio vietoje organizuojamas:
91.1. kai gelbėjimo darbų metu nėra sudarytas Štabas:
91.1.1. į įvykio vietą priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos atvyksta įsijungusios pagrindinę pokalbių grupę (ryšio kanalą) arba BPC iš anksto nurodytą pokalbių grupę (ryšio kanalą);
91.1.2. ryšys įvykio vietoje tarp priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, gelbėjimo darbų vadovo ir BPC organizuojamas naudojant pagrindinę pokalbių grupę (ryšio kanalą) arba BPC iš anksto nurodytą pokalbių grupę (ryšio kanalą). Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos įvykio vietoje tarpusavio veiksmams koordinuoti gali naudoti ir tiesioginio ryšio kanalą;
91.2. ryšio organizavimas įvykio vietoje sudarius Štabą:
91.2.1. ryšys tarp gelbėjimo darbų vadovo, Štabo ir darbų barų vadų įvykio vietoje organizuojamas naudojant rezervinę pokalbių grupę (rezervinį ryšio kanalą), rekomenduojamą administracinio vieneto teritorijoje;
91.2.2. ryšys tarp Štabo ir BPC organizuojamas naudojantis pagrindine pokalbių grupe (ryšio kanalu) arba bendru Štabo ir BPC sutarimu pasirinkta kita pokalbio grupe (rezerviniu ryšio kanalu);
92. Bendrosios radijo ryšio naudojimo taisyklės nustatytos 4 priede. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo, keitimosi informacija, sąveikos ir koordinavimo organizavimo schemos pateiktos 5 ir 6 prieduose.
93. Tamsiuoju paros metu arba gelbėjimo darbus vykdant tamsioje įvykio vietoje gelbėjimo darbų vadovo nurodymu organizuojamas įvykio vietos apšvietimas.
94. Įrenginių ir konstrukcijų atidengimas, ardymas (toliau – ardymas) organizuojamas, kai reikia gelbėti žmones, būtina užkirsti kelius įvykiui plisti, surasti įvykio židinį (-ius), gelbėti turtą, pašalinti dūmus ar dujas ir kitais nenumatytais atvejais.
95. Statiniai ardomi tiek, kiek reikia gelbėjimo darbams atlikti. Ardant būtina imtis visų priemonių, kad nebūtų susilpnintos pagrindinės laikančiosios konstrukcijos, kad jos negriūtų ir nebūtų gadinamos šildymo bei dujotiekio magistralės, elektros tinklai ir įrenginiai.
97. Prireikus įvykio vietoje organizuojamas technikos priežiūros ir remonto darbų baras, kur atliekami transporto priemonių ir įrangos gedimų šalinimo darbai, transporto priemonės, įranga papildoma eksploatacinėmis medžiagomis.
98. Atsižvelgiant į įvykio pobūdį, specifiką, mastą ir kitus veiksnius, darančius įtaką gelbėjimo darbų organizavimui, gelbėjimo darbų vadovo arba Štabo vadovo (kai sudaromas Štabas) nurodymu vykdomi kiti specialieji darbai.
99. Už specialiųjų darbų organizavimą atsakingas gelbėjimo darbų vadovas arba Štabo vadovas (kai sudaromas Štabas).
Saugus gelbėjimo darbų atlikimas
101. Gelbėjimo darbų vadovas atsako už priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų saugumą įvykio vietoje. Gelbėjimo darbų vadovas nurodymus gelbėjimo darbams atlikti formuluoja atsižvelgdamas į priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų techninį ir organizacinį pasirengimą.
102. Visi pareigūnai (darbuotojai) gelbėjimo darbų metu privalo naudotis asmeninės apsaugos ir (ar) kolektyvinės apsaugos priemonėmis, kurių naudojimą reglamentuoja instrukcijos.
103. Įvykio vietoje esantys vadovaujantys pareigūnai (darbuotojai) nurodymus pareigūnams (darbuotojams), atliekantiems gelbėjimo darbus, formuluoja atsižvelgdami į darbų saugos reikalavimus.
104. Pareigūnas (darbuotojas), atliekantis gelbėjimo darbus įvykio vietoje, privalo tiksliai vykdyti įvykio vietoje esančių vadovaujančių pareigūnų (darbuotojų) nurodymus ir laikytis darbų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
105. Gelbėjimo darbų vadovo arba Štabo vadovo (kai sudaromas Štabas) nurodymu pareigūnų (darbuotojų) pirminės sveikatos būklės įvertinti, pagalbos suteikti (apsinuodijimas, dehidratacija, pervargimas, sužalojimas ir kt.) kviečiama greitosios medicinos pagalbos brigada (-os).
Baigiamieji darbai. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų grįžimas į komandą, PGT
107. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir kitos pajėgos iš įvykio vietos gali išvykti tik gavusios gelbėjimo darbų vadovo nurodymą (leidimą).
108. Likvidavus įvykį, iš įvykio vietos išvykus savo funkcijas atlikusioms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir kitoms pajėgoms, gelbėjimo darbų vadovas savo funkcijas gali perduoti žemesnio operacinio vadovavimo lygmens pareigūnui (darbuotojui) apie gelbėjimo darbų vadovo funkcijų perdavimą informavęs BPC.
Sąveika su kitomis pajėgomis
110. Be priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, dalyvauti gelbėjimo darbuose gali būti sutelkiamos ir kitos pajėgos. Kitų pajėgų dalyvavimo būtinumą ir užduotis gelbėjimo darbų metu nustato gelbėjimo darbų vadovas.
111. Pranešimo apie įvykį kitoms pajėgoms ir kitų pajėgų pagalbos suteikimo tvarka numatoma priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų sutartyse.
112. Jeigu įvykis galimai pasiekė ekstremaliojo įvykio kriterijus, galimai susidarė ar susidarys ekstremalioji situacija, kai gelbėjimo darbai užtrunka ilgiau kaip 24 val., gelbėjimo darbų vadovas per BPC kreipiasi į savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos vadovą ar jo įgaliotą asmenį dėl veiksmų koordinavimo savivaldybės lygiu.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų
gaisrų gesinimų ir kitų gelbėjimo darbų
organizavimo nuostatų
1 priedas
DARBŲ ZONOS ATLIEKANT GELBĖJIMO DARBUS
I. DARBŲ ZONŲ NUSTATYMAS
1. Siekiant maksimaliai užtikrinti pareigūnų (darbuotojų) saugą, apsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą ir tinkamai organizuoti gelbėjimo darbus, įvykio metu nustatomos gelbėjimo darbų zonos. Darbų zonos yra šios:
1.1. raudonoji zona – apie įvykio, ekstremaliojo įvykio židinį esanti teritorija, kuri yra veikiama pavojingų veiksnių ir kurioje yra susidariusios arba dėl įvairių priežasčių gali susidaryti pavojingos sąlygos, gresiančios ten esančių žmonių gyvybei, sveikatai ir žalingos aplinkai. Raudonojoje zonoje atliekami gelbėjimo darbai;
1.2. geltonoji zona – už raudonosios zonos esanti teritorija, kuri yra netiesiogiai veikiama pavojingų veiksnių, neviršijančių pavojingosios medžiagos didžiausios leidžiamosios koncentracijos ore ribos, arba kurioje yra susidariusios kitos sudėtingos, bet ten esančių žmonių sveikatai nepavojingos sąlygos. Šioje zonoje dėl nenumatytų sąlygų gali susidaryti grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai;
1.3. žalioji zona – už geltonosios zonos esanti saugi teritorija, kuri neveikiama pavojingų veiksnių ir kurioje nėra pavojingų sąlygų žmonių sveikatai ir aplinkai. Žaliojoje zonoje išdėstomas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų civilinės saugos sistemos pajėgų, priemonių ir gaisro gesinimo ir gelbėjimo įrangos rezervas, reikalingas gelbėjimo darbams atlikti.
Pav. Darbų zonos atliekant gelbėjimo darbus
II. GELBĖJIMO DARBŲ ORGANIZAVIMAS DARBŲ ZONOSE
3. Gelbėjimo darbų organizavimas raudonojoje zonoje:
3.2. šioje zonoje būtina naudoti atitinkamas asmeninės apsaugos ir (ar) kolektyvinės apsaugos priemones;
3.4. pareigūnų (darbuotojų) buvimo laikas raudonojoje zonoje turi būti ribojamas tiek, kiek reikia gelbėjimo darbams atlikti;
4. Gelbėjimo darbų organizavimas geltonojoje zonoje:
4.1. Geltonoji zona yra apsauginė zona, skirianti žaliąją zoną nuo raudonosios zonos. Šioje zonoje gali dirbti tik pareigūnai (darbuotojai), pasirengę pakeisti pareigūnus (darbuotojus), dirbančius raudonojoje zonoje;
4.3. atsižvelgiant į įvykio pobūdį geltonojoje zonoje įkuriami:
4.4. visi pareigūnai (darbuotojai) geltonojoje zonoje privalo turėti paruoštas naudoti reikalingas asmeninės apsaugos ir (ar) kolektyvinės apsaugos priemones;
4.5. visi pareigūnai (darbuotojai), transporto priemonės ir įranga, prieš patekdami iš geltonosios zonos į žaliąją zoną, prireikus yra švarinami, kad neplistų pavojingosios medžiagos;
5. Gelbėjimo darbų organizavimas žalioje zonoje:
5.1. šioje zonoje sutelkiamas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, kitų pajėgų, transporto priemonių ir įrangos, rezervas;
6. Atvykusios papildomos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir kitos pajėgos sustoja žaliojoje zonoje arba prieš ją ir prisistačiusios gelbėjimo darbų vadovui laukia jo nurodymų.
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų
gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų
organizavimo nuostatų
2 priedas
OPERACINIO VADOVAVIMO LYGMENŲ LENTELĖ
| Eil. Nr. |
Operacinio vadovavimo lygmuo |
Pajėgų išsiuntimo numeris * (PIN) |
Pareigybių, kurias einant užtikrinamas ir vykdomas atitinkamo lygmens operacinis vadovavimas, sąrašas |
| 1. |
Nulinis lygmuo |
nulinis pajėgų išsiuntimo numeris (0 PIN) |
ugniagesys; ugniagesys gelbėtojas; kiti nestatutiniai priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, neįvardyti lentelėje |
| 2. |
Pirmasis lygmuo |
pirmasis pajėgų išsiuntimo numeris (I PIN) |
skyrininkas; kiti statutiniai priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valstybės tarnautojai, neįvardyti lentelėje |
| 3. |
Antrasis lygmuo |
antrasis pajėgų išsiuntimo numeris (II PIN) |
pamainos vadas
|
| 4. |
Trečiasis lygmuo |
trečiasis pajėgų išsiuntimo numeris (III PIN) |
APGV komandos viršininkas, viršininko pavaduotojas; APGV PGT viršininkas, viršininko pavaduotojas; Parengties užtikrinimo skyriaus pareigūnas; Operacinio vadovavimo skyriaus pareigūnas; kiti statutiniai departamento valstybės tarnautojai, neįvardyti lentelėje |
| 5. |
Ketvirtasis lygmuo |
ketvirtasis pajėgų išsiuntimo numeris (IV PIN) |
APGV viršininko pavaduotojas; struktūrinio padalinio objekte viršininko pavaduotojas; Parengties užtikrinimo skyriaus viršininkas; Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas; Operacinio vadovavimo skyriaus budinčios pamainos pareigūnas; departamento Operatyvaus valdymo valdybos skyriaus viršininkas |
| 6. |
Penktasis lygmuo |
penktasis pajėgų išsiuntimo numeris (V PIN) |
APGV viršininkas; struktūrinio padalinio objekte viršininkas; departamento Operatyvaus valdymo valdybos viršininkas; departamento direktorius; departamento direktoriaus pavaduotojas |
* Įvykio operacinio vadovavimo lygmuo atitinka pajėgų išsiuntimo numerį.
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų
gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų
organizavimo nuostatų
3 priedas
GELBĖJIMO DARBŲ KOORDINAVIMO ŠTABO SUDĖTIS IR FUNKCIJOS
1. Gelbėjimo darbų koordinavimo štabas (toliau – Štabas) – laikinoji vadovavimo priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir kitoms pajėgoms struktūra, vykdanti gelbėjimo darbų vadovo nurodymus įvykio vietoje.
2. Štabo funkcijos:
2.2. padeda gelbėjimo darbų vadovui koordinuoti darbus ir priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų veiksmus įvykio vietoje;
2.3. užtikrina informacijos priėmimą, sisteminimą ir perdavimą priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir kitoms pajėgoms;
2.4. prognozuoja įvykio eigą, numato ir telkia priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų rezervą;
2.8. sprendžia į įvykio vietą atvykusių pareigūnų (darbuotojų), taip pat kitų asmenų, dalyvaujančių atliekant gelbėjimo darbus, poilsio ir maitinimo klausimus;
3. Štabą sudaro visų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų, atliekančių gelbėjimo darbus įvykio vietoje, atstovai. Pagrindines funkcijas Štabe atlieka ne mažiau kaip 2 pareigūnai (darbuotojai):
4. Štabo vadovo funkcijos:
4.3. analizuoja susidariusią padėtį, renka informaciją apie darbų barų vadų vykdomus darbus ir prognozuoja įvykio likvidavimo eigą;
4.6. iškviečia papildomas priešgaisrines gelbėjimo pajėgas ir kitas pajėgas, perduoda gelbėjimo darbų vadovo nurodymus darbų barų vadams;
4.7. esant būtinybei, savarankiškai priima neatidėliotinus sprendimus ir nedelsdamas juos vykdo, apie tai informuoja gelbėjimo darbų vadovą;
5. Užnugario vado funkcijos:
5.1. organizuoja vandens šaltinių ir kitų resursų, būtinų organizuojant įvykio likvidavimą, žvalgybą;
5.8. esant galimybėms organizuoja pareigūnų (darbuotojų) dalyvaujančių likviduojant įvykį, maitinimą;
5.10. organizuoja priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir kitų pajėgų keitimąsi arba poilsį, kai įvykio likvidavimas užsitęsia;
5.11. numato reikiamų transporto priemonių, įrangos, asmeninės apsaugos ir (ar) kolektyvinės apsaugos priemonių rezervą;
6. Esant būtinybei, gelbėjimo darbų vadovas į Štabą papildomoms funkcijoms atlikti pasitelkia pareigūnus (darbuotojus) ar kitų pajėgų atstovus (ryšių vadą, informacijos atstovą ir kt.):
6.1. ryšių vado funkcijos:
6.1.3. perduoda informaciją apie:
7. Į Štabo sudėtį įeina ir likviduojant įvykį dalyvaujančių kitų pajėgų atstovai, kurie, įgyvendindami gelbėjimo darbų vadovo nurodymus, savo pajėgas koordinuoja savarankiškai, naudodamiesi savo ryšio sistemomis.
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų
gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų
organizavimo nuostatų
4 priedas
BENDROSIOS RADIJO RYŠIO NAUDOJIMO TAISYKLĖS
1. Pareigūnas (darbuotojas), naudojantis radijo ryšio priemonę informacijai perduoti arba priimti (toliau – radijo ryšio vartotojas), privalo laikytis etikos ir mandagumo normų.
2. Radijo ryšio vartotojas, naudodamasis radijo ryšiu, privalo siekti, kad perduodama žodinė informacija būtų efektyvi ir naudinga. Per radijo ryšio priemonę skelbdamas informaciją jis privalo:
3. Radijo ryšys įvykio vietoje yra trijų tipų: valdymo, informacinis ir sąveikos:
3.1. valdymo ryšys skirtas vadovauti priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms. Valdymo ryšys palaikomas tarp gelbėjimo darbų vadovo, Štabo ir darbų barų vadų. Šis ryšys turi garantuoti vadovavimą priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir kitoms pajėgoms, organizuojant gelbėjimo darbus įvykio vietoje;
3.2. informacinis ryšys skirtas keistis informacija apie įvykio likvidavimo eigą. Informacinis ryšys palaikomas tarp priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, gelbėjimo darbų vadovo ir BPC;
4. Radijo ryšio vartotojams draudžiama neatsakyti į radijo ryšio šaukinį, nepaisyti subordinacijos, pertraukti kalbančiuosius, vartoti necenzūrinius žodžius, skelbti asmeninio pobūdžio informaciją, transliuoti muziką arba skleisti kitus pašalinius garsus, teikti ir reikalauti iš kitų radijo ryšio vartotojų informacijos ir duomenų, kurie yra valstybės ar tarnybos, komercinė paslaptis, taip pat duomenų, kurie gali pakenkti piliečių garbei, orumui bei saugumui, gali sutrukdyti išaiškinti nusikaltimus arba sudaryti sąlygas juos padaryti.
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų
gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų
organizavimo nuostatų
5 priedas
PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ VALDYMO, KEITIMOSI INFORMACIJA, SĄVEIKOS IR KOORDINAVIMO ORGANIZAVIMO, KAI ŠTABAS NESUDAROMAS, SCHEMA
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų
gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų
organizavimo nuostatų
6 priedas
PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ VALDYMO, KEITIMOSI INFORMACIJA, SĄVEIKOS IR KOORDINAVIMO ORGANIZAVIMO, KAI SUDAROMAS ŠTABAS, SCHEMA
Pakeitimai:
1.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 1-146, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-01, i. k. 2017-09350
Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1-280 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo