@D1=19960116;D2=19960423;D3=19960515
Pakeitimai:
1.
Parlamentas, Įstatymas
{#96CVAA1303 ;} Nr. 1-1303, 96.04.23, Žin., 1996, Nr. 41-992 (96.05.08)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS
ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS
ĮSTATYMAS
1996 m. sausio 16 d. Nr.I-1169
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šio įstatymo paskirtis - sudaryti teisinį pagrindą saugiai,
atvirai ir efektyviai funkcionuoti vertybinių popierių rinkai,
kad būtų maksimaliai apsaugoti visų investitorių interesai bei
užtikrinta konkurencija tarp šios rinkos dalyvių.
2 straipsnis. Įstatyme vartojamos sąvokos
Šiame įstatyme vartojamos sąvokos:
antrinė vertybinių popierių apyvarta - investitoriaus ar
kito asmens (ne emitento) pasiūlymas įsigyti jau išleistų į
apyvartą vertybinių popierių, taip pat jų perleidimas kitiems
investitoriams;
asmuo, susijęs su emitentu, - įmonė ar organizacija, kurioje
emitentas turi akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių),
suteikiančių daugiau kaip 10 procentų visų balsų skaičiaus,
emitento kontroliuojamas ar jį kontroliuojantis subjektas,
emitento vadovas, taip pat asmuo, turintis emitento vertybinių
popierių, suteikiančių daugiau kaip 5 procentus visų balsų;
emisija - vertybinių popierių, suteikiančių jų savininkams
vienodas turtines ir neturtines teises, serijos išleidimas;
emitentas - fizinis arba juridinis asmuo, savo vardu
siūlantis leisti ar leidžiantis vertybinius popierius;
esminis įvykis - bet koks įvykis, galintis turėti įtakos
investitoriaus sprendimui pirkti ar parduoti emitento vertybinius
popierius arba galintis paveikti šių vertybinių popierių rinkos
kainą;
finansų maklerio įmonė - bet kokia įmonė, besiverčianti
tarpininkavimo veikla viešojoje vertybinių popierių apyvartoje;
investicijų valdymo ir konsultavimo įmonė - bet kokia įmonė,
besiverčianti konsultavimo veikla investavimo į vertybinius
popierius klausimais;
investitorius - fizinis arba juridinis asmuo, savo vardu
nuosavybės teise įsigijęs arba turintis vertybinių popierių;
kontroliuojamas subjektas - įmonė ar organizacija, kurioje
fizinis ar juridinis asmuo, būdamas akcininku (pajininku, nariu),
pats turi daugiau kaip trečdalį visų balsų arba pagal susitarimą
su kitais akcininkais (pajininkais, nariais) vienas kontroliuoja
daugiau kaip trečdalį visų balsų, arba turi teisę išrinkti
(paskirti) daugumą stebėtojų tarybos (valdybos) narių ar
administracijos vadovų, arba faktiškai kontroliuoja subjekto
priimamus sprendimus;
makleris - asmuo, siūlantis, perkantis ar parduodantis
vertybinius popierius kliento ar viešosios apyvartos tarpininko
vardu;
pirminė vertybinių popierių apyvarta - emitento arba jo
vardu veikiančio viešosios apyvartos tarpininko pasiūlymas
įsigyti vertybinių popierių jų išleidimo metu bei jų perleidimas
investitorių nuosavybėn;
prospektas - investitoriams ir visuomenei skirtas
dokumentas, atskleidžiantis pagrindinę informaciją apie emitentą
bei jo siūlomus vertybinius popierius;
vadovas - įmonės stebėtojų tarybos, valdybos narys,
administracijos vadovas ar jo pavaduotojas, vyriausiasis
finansininkas, taip pat asmuo, įgaliotas įmonės vardu sudaryti
sandorius;
vertybinių popierių birža - įmonė, besiverčianti vertybinių
popierių biržos veikla;
vertybinių popierių biržos veikla - veikla, techninėmis ir
organizacinėmis priemonėmis sudaranti sąlygas susitikti
(tiesiogiai ar naudojantis techninėmis priemonėmis) asmenims,
ketinantiems pirkti, parduoti ar kitaip perleisti vertybinius
popierius;
Vertybinių popierių komisija - vertybinių popierių rinkos
reguliavimo ir priežiūros institucija, veikianti pagal šio
įstatymo septintojo skirsnio nuostatas;
vertybinių popierių paketas - 1/10 ar didesnė emitento
vienos klasės vertybinių popierių dalis;
vertybinių popierių portfelis - fizinio ar juridinio asmens
turimų vertybinių popierių rinkinys;
vertybinių popierių viešoji apyvarta - vertybinių popierių
siūlymas, platinimas ar perleidimas per vertybinių popierių
viešosios apyvartos tarpininkus ir (arba) per reklamą ar kaip
kitaip viešai kreipiantis į visuomenę, ir (arba) kreipiantis į
daugiau kaip 50 asmenų;
vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai -
finansų maklerio įmonės, investicijų valdymo ir konsultavimo
įmonės bei komerciniai bankai;
vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų etikos
kodeksas - etikos taisyklių rinkinys, skirtas finansų maklerio
įmonių, investicijų valdymo ir konsultavimo įmonių ir maklerių
sąžiningai veiklai užtikrinti;
vertybiniai popieriai - serijomis išleidžiamos finansavimo
priemonės, patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale arba
(ir) teises, kylančias iš kreditinių santykių, bei suteikiančios
teisę gauti dividendus, palūkanas ar kitas pajamas. Finansiniai
instrumentai, patvirtinantys teisę ar pareigą pirkti (parduoti)
šiame apibrėžime nurodytas finansavimo priemones, taip pat yra
vertybiniai popieriai.
3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
1. Šiame įstatyme vertybiniais popieriais nelaikomi ir šio
įstatymo nereglamentuojami:
1) komercinių bankų, kredito unijų ir kitų kredito įstaigų,
veikiančių pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, įsipareigojimai,
susiję su indėlių priėmimu ar kitokiu terminuotu finansavimu,
jeigu jie atsiranda tiesiogiai, be tarpininkų, teikiant paslaugas
klientams ir nėra viešosios apyvartos objektai;
2) draudimo organizacijų, veikiančių pagal Draudimo
įstatymą, sudarytos draudimo sutartys, pagal kurias draudimo
organizacija įsipareigoja mokėti fiksuotą pinigų sumą (vienąkart
ar periodiškai) su sąlyga, kad šios sutartys neturėtų draudimo
poveikio vykdant kito asmens įsipareigojimus, atsirandančius dėl
jo turimų vertybinių popierių.
2. Šio įstatymo nuostatos netaikomos vertybiniams
popieriams, kurie:
1) išleidžiami pagal Čekių įstatymą ar Vekselių įstatymą;
2) išleidžiami į apyvartą pagal įstatymą, nustatantį, jog
šis įstatymas jiems netaikomas.
3. Šis įstatymas reglamentuoja vertybinių popierių,
patvirtinančių valstybės įsiskolinimą ir (arba) išleidžiamų
Lietuvos banko, emisiją ir apyvartą, jeigu jo nuostatos
neprieštarauja šių vertybinių popierių emisiją ir apyvartą
reglamentuojantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams.
4. Šio įstatymo nuostatos netaikomos antrinei vertybinių
popierių viešajai apyvartai, vykdomai ne vertybinių popierių
biržoje privatizuojant turtą pagal Valstybės ir savivaldybių
turto privatizavimo įstatymą.
Straipsnio pakeitimai:
{#96CVAA1303 ;} Nr. 1-1303, 96.04.23, Žin., 1996, Nr. 41-992 (96.05.08)
ANTRASIS SKIRSNIS
VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOJI APYVARTA
4 straipsnis. Vertybinių popierių registravimas
1. Emitentas privalo įregistruoti savo vertybinius popierius
Vertybinių popierių komisijoje, jeigu tenkinama bent viena iš šių
sąlygų:
1) emitentas yra steigiama ar veikianti akcinė bendrovė arba
reorganizuojama į akcinę bendrovę bet kokios kitos rūšies įmonė;
2) paskutiniųjų ūkinių metų paskutiniosios dienos pabaigoje
emitento išleistų bent vienos klasės vertybinių popierių
savininkų buvo daugiau nei 50;
3) emitentas ar investitorius ketina išleisti vertybinius
popierius į viešąją apyvartą.
2. Emitentas, ketinantis įregistruoti vertybinius popierius,
Vertybinių popierių komisijai turi pateikti:
1) paraišką;
2) prospektą (Jeigu vertybiniai popieriai skirti ne viešajai
apyvartai, vietoj prospekto gali būti pateiktas sutrumpintas jo
variantas - memorandumas.);
3) notaro patvirtintus steigimo dokumentų nuorašus, jeigu
vertybiniai popieriai registruojami pirmą kartą, arba steigimo
dokumentų pakeitimų, atsiradusių po paskutinio vertybinių
popierių įregistravimo, notaro patvirtintus nuorašus;
4) sprendimų, kurių pagrindu emitentas yra išleidęs ar
ketina išleisti vertybinius popierius, notaro patvirtintus
nuorašus;
5) reorganizavimo projektą, jeigu vertybiniai popieriai
registruojami dėl emitento reorganizavimo.
3. Prospekte (memorandume) emitentas pagal Vertybinių
popierių komisijos patvirtintas taisykles turi pateikti
finansinės atskaitomybės duomenis, atskleisti informaciją apie
savo veiklą, išleistus ir numatomus išleisti vertybinius
popierius, valdymo organus ir jų narių sandorius su emitentu, su
juo susijusiais asmenimis bei emitento veiklos partneriais, taip
pat kitą taisyklėse numatytą informaciją. Prospekte taip pat turi
būti pateikta nepriklausomo auditoriaus, veikiančio pagal
auditorių veiklą reglamentuojančius teisės aktus, išvada, kaip
emitento apskaita ir finansinė atskaitomybė atitinka Lietuvos
Respublikos įstatymus ir bendruosius apskaitos principus.
4. Vertybinių popierių komisija pagal iš anksto patvirtintas
taisykles gali nustatyti skirtingus informacijos atskleidimo
reikalavimus atsižvelgdama į emitento dydį, veiklos pobūdį,
išleistų ar išleidžiamų vertybinių popierių rūšį bei vertybinių
popierių savininkų skaičių.
5. Vertybinių popierių komisija per 30 dienų turi
išnagrinėti vertybiniams popieriams registruoti pateiktus
dokumentus ir raštu atsakyti emitentui. Vertybinių popierių
komisija turi teisę reikalauti, kad emitentas pateiktų papildomą
informaciją, būtiną investitorių interesams apsaugoti, taip pat
paaiškintų ar pataisytų pateiktus duomenis. Tokiu atveju 30 dienų
laikotarpis, nurodytas šioje dalyje, skaičiuojamas iš naujo nuo
papildomos informacijos ar paaiškinimų bei pataisų pateikimo.
Jeigu emitento pateikti duomenys neatitinka Vertybinių popierių
komisijos nustatytų taisyklių arba jeigu emitentas atsisako
pateikti šio straipsnio antrojoje, trečiojoje ir šioje dalyje
nurodytus dokumentus, duomenis ar paaiškinimus, Vertybinių
popierių komisija turi teisę atsisakyti įregistruoti vertybinius
popierius. Sprendimas atsisakyti įregistruoti vertybinius
popierius turi būti motyvuotas. Emitentas, ištaisęs nurodytus
trūkumus, gali pateikti dokumentus iš naujo. Iš naujo pateikti
dokumentai nagrinėjami bendra tvarka. Sprendimas atsisakyti
įregistruoti vertybinius popierius gali būti apskųstas teismui.
6. Vertybinių popierių įregistravimas patvirtina, kad emitento
teikiama informacija atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės
aktuose nustatytas informacijos atskleidimo taisykles. Vertybinių
popierių įregistravimas nepatvirtina atskleistos informacijos
teisingumo, taip pat negali būti laikomas Vertybinių popierių
komisijos rekomendacija investitoriams.
7. Vertybinių popierių komisija "Valstybės žiniose" turi skelbti
duomenis apie įregistruotų vertybinių popierių klasę, emisijos
dydį ir emisijos kainą, taip pat sudaryti sąlygas investitoriams
susipažinti su prospektu (memorandumu). Emitentas turi sudaryti
sąlygas susipažinti su vertybinių popierių registravimui
pateiktais dokumentais visiems to pageidaujantiems asmenims.
5 straipsnis. Periodinis informacijos atskleidimas
1. Emitentas, įregistravęs vertybinius popierius Vertybinių
popierių komisijoje, laikomas atskaitingu emitentu. Atskaitingas
emitentas Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka ir
numatytu laiku turi rengti ir šiai komisijai pateikti:
1) metų prospektus-ataskaitas;
2) periodines ataskaitas;
3) pranešimus apie akcininkus.
2. Metų prospekte-ataskaitoje turi būti atskleista
informacija, analogiška nurodytai šio įstatymo 4 straipsnio
trečiojoje dalyje. Metų finansinės atskaitomybės duomenys turi
būti pateikti kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada, kaip
emitento apskaita ir finansinė atskaitomybė atitinka Lietuvos
Respublikos įstatymus ir bendruosius apskaitos principus.
3. Periodinės ataskaitos gali būti ketvirčio ir pusmečio.
Šių ataskaitų parengimo periodiškumą pagal iš anksto patvirtintas
taisykles nustato Vertybinių popierių komisija, atsižvelgdama į
emitento ir jo išleistų vertybinių popierių apyvartos dydį.
Periodinėse ataskaitose turi būti atskleisti duomenys apie
emitento finansinę būklę bei informacija apie esminius
ataskaitinio laikotarpio įvykius.
4. Atskaitingo emitento valdyba privalo visuotiniam
akcininkų susirinkimui, tvirtinančiam metų ataskaitas, atskleisti
duomenis apie visus akcininkus, kurie, jos žiniomis, turi
nuosavybės teise ar valdo daugiau kaip 5 procentus visų balsų.
Šioje informacijoje turi būti nurodyti akcininkų vardai ir
pavardės (įmonių pavadinimai), kiekvieno iš jų turimų akcijų
skaičius bei balsų dalis procentais. Šie duomenys turi būti
pateikiami ir skelbiami kaip metų prospektų-ataskaitų priedai.
5. Atskaitingas emitentas privalo neatlygintinai sudaryti
sąlygas susipažinti kiekvienam jo išleistų vertybinių popierių
savininkui su visomis šiame straipsnyje numatytomis ataskaitomis,
o jei pastarasis pareikalauja raštu, už įstatuose nustatytą
mokestį padaryti jam šių ataskaitų kopijas.
6. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas ataskaitas
atskaitingas emitentas turi pateikti vertybinių popierių biržai,
kurios prekybos sąrašuose yra jo vertybinių popierių, tuo pačiu
laiku kaip ir Vertybinių popierių komisijai.
6 straipsnis. Informacijos apie esminius įvykius
atskleidimas
1. Atskaitingas emitentas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas
turi bent vienai šalies visuomenės informavimo priemonei,
Vertybinių popierių komisijai ir vertybinių popierių biržai,
kurioje prekiaujama jo vertybiniais popieriais, pateikti vadovo
pasirašytą informacinį pranešimą apie kiekvieną esminį įvykį,
išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.
Informaciniame pranešime turi būti atskleistas įvykio pobūdis ir
trumpas turinys. Visuomenės informavimo primonės, kurioms bus
pateikiama informacija apie esminius įvykius, turi būti nurodytos
emitento įstatuose ir prospekte.
2. Jeigu, atskaitingo emitento nuomone, dėl šio straipsnio
pirmojoje dalyje numatyto informacijos atskleidimo emitentas gali
patirti finansinės ar konkurencinės žalos, atskaitingas emitentas
gali neskelbti šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyto
informacinio pranešimo ir pateikti jį tik Vertybinių popierių
komisijai su žyma "konfidenciali informacija" bei rašytinį
paaiškinimą, kodėl negalima atskleisti informacijos.
3. Atskaitingas emitentas, pateikdamas informacinį pranešimą
pagal šio straipsnio antrosios dalies reikalavimus, privalo jame
nurodyti datą, iki kurios informacija turi likti konfidenciali.
Informacijos konfidencialumo pasibaigimo dieną ji turi būti
atskleista šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka.
4. Fiziniai ir juridiniai asmenys, žinantys viešai
neatskleistą informaciją apie esminius įvykius, neturi teisės
sudaryti sandorių dėl vertybinių popierių, kol ši informacija
nebus atskleista pagal šio straipsnio pirmosios dalies
reikalavimus.
5. Prieš kiekvieną numatomą esminį įvykį atskaitingas
emitentas turi sudaryti sąrašą asmenų, kurie kartu su emitento
vadovais turi teisę sužinoti šią informaciją iki jos viešo
atskleidimo. Konstatuojama, jog emitento vadovai visuomet žino
informaciją apie esminius įvykius. Asmenims, kurie dėl savo
pareigų ar dėl kitų teisėtų priežasčių žino informaciją apie
esminį įvykį, draudžiama apie tai informuoti kitus asmenis, kol
ši informacija nebus viešai atskleista.
6. Asmenys, sudarę sandorius dėl vertybinių popierių
pasinaudodami neatskleista informacija apie esminius įvykius,
atsako įstatymų nustatyta tvarka.
7 straipsnis. Pirminė viešoji vertybinių popierių apyvarta
1. Pirminė vertybinių popierių viešoji apyvarta gali vykti,
kai emitentas platina vertybinius popierius savo jėgomis ar pagal
vertybinių popierių platinimo sutartis su vertybinių popierių
viešosios apyvartos tarpininkais.
2. Pirminės viešosios vertybinių popierių apyvartos metu
turi būti laikomasi šių taisyklių:
1) draudžiama reklamuoti vertybinius popierius ir skelbti
apie jų pasirašymą, jeigu jie nėra įregistruoti Vertybinių
popierių komisijoje. Emitentas ar jo vardu veikiantis viešosios
apyvartos tarpininkas turi teisę iki vertybinių popierių
įregistravimo atlikti rinkos tyrimus, sudarydamas sąlygas
potencialiems investitoriams susipažinti su Vertybinių popierių
komisijai pateikto prospekto projektu;
2) kiekvienam galimam investitoriui turi būti sudarytos
sąlygos susipažinti su prospektu ir kitais dokumentais, kurių
pagrindu buvo įregistruoti emitento vertybiniai popieriai;
3) platinamų vertybinių popierių reklamoje gali būti tik
prospekte, metų prospekte-ataskaitoje ar periodinėse ataskaitose
esanti informacija;
4) kiekvienoje reklamoje turi būti nurodyta, kur ir kada
galima susipažinti su prospektu ir emitento ataskaitomis;
5) visiems turi būti užtikrintos vienodos vertybinių
popierių įsigijimo sąlygos.
3. Jeigu pirminės vertybinių popierių viešosios apyvartos
metu pasikeičia prospekte pateikti duomenys ar įvyksta esminis
įvykis, emitentas turi apie tai paskelbti šio įstatymo 6
straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiais atvejais asmenys, jau
pasirašę emitento vertybinių popierių, per 5 dienas nuo naujos
informacijos atskleidimo turi teisę jų atsisakyti, o emitentas
privalo be jokių atskaitymų per 10 dienų grąžinti jų įnašus.
4. Jeigu emitentas ar jo vardu veikiantis viešosios
apyvartos tarpininkas nesilaiko šiame straipsnyje nustatytos
pirminės vertybinių popierių viešosios apyvartos tvarkos arba
paaiškėja, kad registruojant vertybinius popierius buvo pateikti
ne visi ar neteisingi duomenys, Vertybinių popierių komisija turi
teisę sustabdyti emitento vertybinių popierių įregistravimą ir
nustatyti laiką, per kurį pažeidimai turi būti ištaisyti. Jeigu
pažeidimai per nustatytą laiką neištaisomi, Vertybinių popierių
komisija atšaukia vertybinių popierių įregistravimą. Jei
Vertybinių popierių komisija sustabdo ar atšaukia vertybinių
popierių įregistravimą, juos platinti draudžiama.
8 straipsnis. Antrinė vertybinių popierių viešoji apyvarta
1. Antrinė vertybinių popierių viešoji apyvarta vykdoma tik
per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus.
2. Antrinė vertybinių popierių viešoji apyvarta turi būti
vykdoma vertybinių popierių biržoje, jeigu:
1) prekiaujama emitento, kurio įstatinis kapitalas yra
didesnis už 1 milijoną litų, akcijomis;
2) vertybiniai popieriai yra oficialiajame vertybinių
popierių biržos prekybos sąraše, sudarytame šio įstatymo
penktajame skirsnyje nustatyta tvarka.
3. Antrosios dalies nuostatos netaikomos, jeigu kiti
įstatymai nustato kitokią vertybinių popierių apyvartos tvarką.
4. Antrinės vertybinių popierių apyvartos pirkimo ir (arba)
pardavimo (įskaitant mainus) sandorius dėl atskaitingų emitentų
vertybinių popierių per viešosios vertybinių popierių apyvartos
tarpininkus privalo sudaryti:
1) investicinės bendrovės;
2) draudimo įmonės;
3) institucijos, besiverčiančios gyventojų pensijų draudimo
veikla;
4) komerciniai bankai;
5) kiti juridiniai asmenys, pirkdami ar parduodami akcijų
paketą.
5. Antrinės vertybinių popierių viešosios apyvartos už
vertybinių popierių biržos ribų taisykles nustato Vertybinių
popierių komisija.
6. Asmenys, pagal šį įstatymą antrinės vertybinių popierių
apyvartos metu už vertybinių popierių biržos ribų įforminę
sandorį dėl emitento vertybinių popierių, įtrauktų į biržos
prekybos sąrašus, Vertybinių popierių komisijos nustatytais
atvejais, tvarka ir numatytu laiku turi nurodyti sandoriu
perleidžiamų vertybinių popierių skaičių ir vieneto kainą.
TREČIASIS SKIRSNIS
VERTYBINIŲ POPIERIŲ PAKETO ĮSIGIJIMAS
9 straipsnis. Informacija apie akcijų paketo įsigijimą
1. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikdamas savarankiškai
ar kartu su kitais asmenimis įgyja Lietuvos Respublikoje
įregistruoto atskaitingo emitento akcijų, suteikiančių daugiau
kaip 1/10, 1/5, 1/3, 1/2 ar 2/3 balsų, per 15 dienų nuo
atitinkamos ribos peržengimo privalo informuoti Vertybinių
popierių komisiją ir emitentą apie bendrą jam priklausančių šio
emitento akcijų skaičių. Šios nuostatos taikomos ir tais
atvejais, kai nurodytos ribos peržengiamos mažėjimo tvarka.
2. Asmenys, kuriems taikomi šio straipsnio pirmojoje dalyje
numatyti informacijos atskleidimo reikalavimai, kartu privalo
pateikti duomenis apie jų turimus vertybinius popierius,
suteikiančius ateityje teisę balsuoti ir (arba) turėti emitento
akcijų.
3. Vertybinių popierių komisija nustato, kokia tvarka apie
vertybinių popierių paketų įsigijimą informuojama visuomenė.
4. Šiame straipsnyje kartu veikiančiais laikomi asmenys,
raštu susitarę, disponuodami akcijų suteikiamomis turtinėmis ir
neturtinėmis teisėmis, laikytis bendros politikos emitento
atžvilgiu. Konstatuojama, kad toks susitarimas be rašytinio
patvirtinimo visada egzistuoja tarp:
1) emitento vadovų, išskyrus asmenis, kurie nėra emitento
valdymo organų nariai;
2) emitento ir jo kontroliuojamų subjektų;
3) subjektų, kuriuos kontroliuoja tie patys asmenys;
4) sutuoktinių, tėvų ir vaikų, brolių ir seserų.
5. Kartu veikiantys asmenys solidariai ir asmeniškai atsako
už šiame įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose nustatytų prievolių
vykdymą.
6. Asmuo, nepranešęs emitentui ar Vertybinių popierių
komisijai apie šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų ribų
peržengimą, dvejiems metams nuo teisingų duomenų paskelbimo
netenka visų balsų, kuriuos suteikia akcijos, įsigytos viršijant
privalomą deklaruoti ribą, visuose per šį laikotarpį šaukiamuose
akcininkų susirinkimuose. Be to, teismine tvarka gali būti
panaikinti visi sprendimai, priimti nuo akcijų paketo įsigijimo
iki teisingos informacijos atskleidimo momento, jeigu šiais
sprendimais buvo pakeisti emitento valdymo organai, pažeistos
akcininkų turtinės ar neturtinės teisės.
10 straipsnis. Oficialus pasiūlymas
1. Asmenys, ketinantys įsigyti emitento vertybinių popierių
paketą, gali tai padaryti oficialaus pasiūlymo būdu. Oficialus
pasiūlymas - tai fizinio ar juridinio asmens ketinimo įsigyti
dalį ar visus emitento vertybinius popierius paskelbimo
procedūra. Oficialūs pasiūlymai įgyvendinami per vertybinių
popierių biržą.
2. Oficialūs pasiūlymai įsigyti atskaitingo emitento akcijų
gali būti privalomi ir savanoriški. Jeigu asmuo, veikdamas
savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgyja daugiau kaip 50
procentų balsų emitento, išleidusio vertybinius popierius į
viešąją apyvartą, akcininkų susirinkime jis privalo pateikti
oficialų pasiūlymą supirkti likusias emitento akcijas už
pasiūlyme nurodytą kainą. Ši kaina registruojama Vertybinių
popierių komisijoje ir ji turi būti ne mažesnė už akcijų, kurias
siūlytojas įsigijo per 12 mėnesių, iki peržengdamas 50 procentų
ribą, kainų svertinį vidurkį.
3. Oficialius pasiūlymus registruoja bei jų pateikimo ir
įgyvendinimo taisykles nustato Vertybinių popierių komisija.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAI
11 straipsnis. Draudimas be licencijos verstis
tarpininkavimo viešojoje vertybinių popierių
apyvartoje veikla ar konsultavimu tiesioginių
investicijų klausimais
1. Tik įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos
išduotą licenciją, ir įstatymų nustatyta tvarka licencijuoti
komerciniai bankai, kurių licencijos nėra apribotos vertybinių
popierių operacijos, turi teisę verstis tarpininkavimo viešojoje
vertybinių popierių apyvartoje veikla ar konsultuoti trečiąsias
šalis investavimo į vertybinius popierius klausimais. Šiame
įstatyme konsultavimu investavimo į vertybinius popierius
klausimais laikoma ši už atlyginimą atliekama veikla:
1) kitų asmenų konsultavimas, kaip nustatyti vertybinių
popierių vertę;
2) patarimai investavimo į vertybinius popierius, jų pirkimo
ar pardavimo klausimais;
3) analitinių tyrimų, teikiančių konkrečias rekomendacijas
investicijų į vertybinius popierius klausimais, skelbimas ir
publikavimas;
4) kitų fizinių ar juridinių asmenų vertybinių popierių
portfelio valdymas.
2. Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos licencijos
konsultuoti trečiąsias šalis investicijų į vertybinius popierius
klausimais nereikia:
1) valstybei;
2) Lietuvos bankui;
3) valstybinėms tarnyboms ar agentūroms, Vyriausybės
sprendimu įsteigtoms skatinti vidaus ar užsienio investicijas;
4) visuomenės informavimo priemonėms, jų savininkams ir
darbuotojams, per šias priemones skelbiantiems finansines ar
verslo žinias neapibrėžtai asmenų grupei ir šiose žiniose
nesinaudojantiems duomenimis apie konkretaus asmens vertybinių
popierių portfelį.
3. Vienas asmuo gali būti tik vienos finansų maklerio įmonės
ar investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės savininkas
(akcininkas) ar darbuotojas. Jeigu asmuo dėl įmonių
reorganizavimo ar kitų priežasčių tampa kelių tokio pobūdžio
įmonių savininku ar akcininku, jis privalo nedelsdamas apie tai
informuoti Vertybinių popierių komisiją ir imtis tinkamų
priemonių šiai būklei ištaisyti. Kol ši būklė bus ištaisyta, toks
asmuo negali dalyvauti daugiau kaip vienos įmonės valdyme ir
veikloje.
4. Komerciniai bankai turi teisę verstis šio straipsnio
pirmojoje dalyje nurodyta veikla: kurti specializuotus vidaus
struktūrinius padalinius arba steigti dukterines finansų maklerio
įmones ar investicijų valdymo ir konsultavimo įmones. Komercinių
bankų operacijoms su vertybiniais popieriais ir šių operacijų
priežiūrai taikomos visos šiame įstatyme ir kituose teisės
aktuose kitiems viešosios apyvartos tarpininkams nustatytos
taisyklės ir reikalavimai.
12 straipsnis. Finansų maklerio įmonės
1. Finansų maklerio įmonė gali būti bet kurios Įmonių
įstatyme nustatytos rūšies įmonė, šio įstatymo 16 straipsnyje
nustatyta tvarka gavusi licenciją verstis tarpininkavimo
viešojoje vertybinių popierių apyvartoje veikla. Finansų maklerio
įmonės išleidžiamos akcijos gali būti tik vardinės.
2. Finansų maklerio įmonės gali verstis šia veikla:
1) tarpininkauti vertybinių popierių viešojoje apyvartoje,
būdamos vienos ar kelių vertybinių popierių biržų narėmis ar kitu
įstatymų nedraudžiamu būdu;
2) pirkti ar parduoti vertybinius popierius savo ar klientų
vardu ir už savo ar klientų lėšas, laikydamosi šio įstatymo 13
straipsnio nuostatų;
3) tiesiogiai konsultuoti investitorius vertybinių popierių
kainų, investavimo į vertybinius popierius bei jų pirkimo ar
pardavimo klausimais;
4) valdyti savo klientų vertybinių popierių portfelius bei
pinigines lėšas, skirtas operacijoms su vertybiniais popieriais;
5) saugoti savo klientų vertybinius popierius;
6) konsultuoti emitentus vertybinių popierių emisijos ir
investicijų pritraukimo klausimais;
7) pagal susitarimą su emitentu organizuoti ir atlikti jo
vertybinių popierių emisiją;
8) tvarkyti emitentų ir investitorių vertybinių popierių
apskaitą;
9) pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas
taisykles skolinti klientams vertybinius popierius bei savo lėšas
vertybiniams popieriams įsigyti.
3. Finansų maklerio įmonėms draudžiama verstis kita šiame
straipsnyje nenurodyta veikla.
4. Finansų maklerio įmonės turi teisę steigti dukterines
įmones tik šio straipsnio antrosios dalies 3-8 punktuose
numatytai veiklai vykdyti arba jai aptarnauti. Finansų maklerio
įmonėms draudžiama steigti dukterines įmones, kurios verstųsi
kita šioje dalyje nenurodyta veikla.
13 straipsnis. Finansų maklerio įmonių pareigos
1. Finansų maklerio įmonės privalo atskirai apskaityti savo
ir klientų vertybinius popierius bei pinigines lėšas.
2. Visos sutartys tarp finansų maklerio įmonių ir jų klientų
turi būti sudarytos raštu pagal Vertybinių popierių komisijos
patvirtintas taisykles.
3. Jeigu finansų maklerio įmonė negali atlikti visų klientų
pavedimų, pirmiausia ji turi atlikti pavedimus parduoti mažiausia
kaina ir pavedimus pirkti didžiausia kaina. Kai keli klientai
pasiūlo vienodą kainą, pirmenybė teikiama ankstesniems
pavedimams, jei vertybinių popierių biržos, kuriai pateiktas
pavedimas, prekybos taisyklės nenumato ko kita.
4. Finansų maklerio įmonė gali vykdyti sandorius dėl
vertybinių popierių savo lėšomis, tik įvykdžiusi visų klientų
pavedimus atlikti šią operaciją arba pasiūliusi geresnes negu
kliento sąlygas: didesnę kainą, turėdama pavedimą pirkti
vertybinius popierius, arba mažesnę kainą, turėdama pavedimą juos
parduoti.
5. Finansų maklerio įmonei draudžiama teikti klientui
žinomai klaidingas rekomendacijas bei informaciją.
6. Finansų maklerio įmonės turi laikytis Vertybinių popierių
komisijos patvirtintų kapitalo pakankamumo reikalavimų, taip pat
pagal šios komisijos patvirtintas taisykles tvarkyti apskaitos ir
kitus dokumentus, pateikti savo klientams vertybinių popierių
sandorius patvirtinančius dokumentus, išrašus iš sąskaitų,
ataskaitas apie jų finansinę būklę, saugoti klientų vertybinius
popierius, rengti metų bei periodines ataskaitas apie savo veiklą
bei finansinę būklę.
7. Perkant ir parduodant vertybinius popierius,
konsultuojant jų apyvartos klausimais, taip pat teikiant
klientams vertybinių popierių portfelio valdymo paslaugas,
finansų maklerio įmonei atstovauja makleris, išlaikęs Vertybinių
popierių komisijos organizuotus kvalifikacinius egzaminus arba
turintis kitokį šios komisijos pripažintą kvalifikacijos
sertifikatą. Vertybinių popierių komisija gali nustatyti ir kitas
operacijas, kurioms atlikti būtina turėti kvalifikaciją
patvirtinantį dokumentą.
8. Finansų maklerio įmonė privalo saugoti klientų
konfidencialią informaciją. Įmonė turi pasitvirtinti
konfidencialios informacijos saugojimo taisykles, taikomas jos
makleriams, valdymo organų nariams ir kitiems darbuotojams.
14 straipsnis. Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės
1. Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonė gali būti bet
kur ios Įmonių įstatyme nustatytos rūšies įmonė, šio įstatymo 16
straipsnyje nustatyta tvarka gavusi licenciją konsultuoti
trečiąsias šalis investicijų klausimais. Investicijų valdymo ir
konsultavimo įmonės išleidžiamos akcijos gali būti tik vardinės.
2. Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonė gali verstis
šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 1-4 punktuose
nurodyta veikla.
3. Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonėms draudžiama
dalyvauti kitų įmonių veikloje, turėti jų kapitalo (akcijų, pajų
ar kitokių kapitalo dalių), investuoti į vertybinius popierius.
15 straipsnis. Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonių
pareigos
1. Valdymo sutartys, pagal kurias investicijų valdymo ir
konsultavimo įmonė įgaliojama valdyti vertybinių popierių
portfelį, turi būti sudarytos raštu, laikantis Vertybinių
popierių komisijos nustatytų taisyklių. Tokios sutarties kopija
turi būti perduota finansų maklerio įmonei, kurioje yra deponuoti
sutartyje nurodyti vertybiniai popieriai. Jeigu finansų maklerio
įmonė iš investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės priima
pavedimus, prieštaraujančius valdymo sutarčiai, už šių veiksmų
pasekmes abi įmonės atsako solidariai.
2. Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės pagal
Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles turi
tvarkyti apskaitos ir kitus dokumentus, pateikti savo klientams
vertybinių popierių sandorius patvirtinančius dokumentus, išrašus
iš sąskaitų, ataskaitas apie jų finansinę būklę, rengti metų bei
periodines ataskaitas apie savo veiklą bei finansinę būklę.
3. Teikiant profesines konsultacijas ar valdant klientų
vertybinių popierių portfelius, investicijų valdymo ir
konsultavimo įmonei atstovauja makleris, išlaikęs Vertybinių
popierių komisijos organizuotus kvalifikacinius egzaminus arba
turintis kitokį šios komisijos pripažintą kvalifikacijos
sertifikatą.
4. Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonė privalo saugoti
klientų konfidencialią informaciją. Tas pats reikalavimas
taikomas investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės makleriams,
valdymo organų nariams ir kitiems darbuotojams.
16 straipsnis. Vertybinių popierių viešosios apyvartos
tarpininkų licencijavimas
1. Įmonė gali pradėti verstis finansų maklerio įmonės ar
investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės veikla tik gavusi
Vertybinių popierių komisijos licenciją. Finansų maklerio įmonės
bei investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės gali
reorganizuotis tik gavusios išankstinį Vertybinių popierių
komisijos sutikimą. Vertybinių popierių komisija turi teisę
neduoti sutikimo reorganizuoti įmonę, jeigu:
1) po reorganizavimo įmonė netenkintų šiame įstatyme ir
Vertybinių popierių komisijos patvirtintose taisyklėse numatytų
kapitalo pakankamumo reikalavimų;
2) reorganizavimas kelia grėsmę įmonei patikėtų klientų
piniginių lėšų ir vertybinių popierių saugumui.
2. Vertybinių popierių komisijos sprendimas neduoti sutikimo
reorganizuoti finansų maklerio įmonę ar investicijų valdymo ir
konsultavimo įmonę gali būti apskųstas teismui.
3. Pretendentas gauti finansų maklerio įmonės ar investicijų
valdymo ir konsultavimo įmonės licenciją Vertybinių popierių
komisijai pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodyta:
1) įmonės pavadinimas ir buveinės adresas;
2) įmonės savininkų (akcininkų) vardai ir pavardės, adresai,
kapitalo ir balsų dalis bei duomenys apie dalyvavimą kitų įmonių
veikloje ir turimą kitų įmonių kapitalo dalį;
3) veikla, kuriai vykdyti norima gauti licenciją;
4) asmenų, atsakingų už paraiškoje nurodytos veiklos
organizavimą ir valdymą, vardai ir pavardės, adresai, profesija,
kvalifikacija, darbovietės per paskutiniuosius penkerius metus;
5) nuosavas kapitalas ir skolintų lėšų suma, kurią numatoma
panaudoti paraiškoje nurodytai veiklai organizuoti, bei skolintų
lėšų įgijimo šaltiniai;
6) duomenys apie ankstesnę įmonės veiklą ir priežastys, dėl
kurių ši veikla yra nutraukiama;
7) asmenų, pagal šio įstatymo 17 straipsnį turinčių teisę
įmonės vardu sudaryti sandorius dėl vertybinių popierių, sąrašas;
8) duomenys apie visų paraiškoje nurodytų asmenų neišnykusį
teistumą už nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai,
finansams.
4. Prie paraiškos finansų maklerio įmonės ar investicijų
valdymo ir konsultavimo įmonės licencijai gauti turi būti
pridėtas veiklos planas, apibūdinantis, kaip įmonė ketina
organizuoti ir vykdyti savo veiklą, taip pat atskleidžiantis
kitus Vertybinių popierių komisijos taisyklėse numatytus duomenis
apie įmonę.
5. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti
reikalavimus dėl šio straipsnio trečiosios dalies 5 punkte
numatyto nuosavo kapitalo minimalaus ir skolintų lėšų maksimalaus
dydžio, patalpų bei telekomunikacijų įrangos.
6. Vertybinių popierių komisija gali išduoti specializuotas
licencijas finansų maklerio įmonėms, suteikiančias teisę vykdyti
tik dalį šio įstatymo 12 straipsnyje numatytų funkcijų, taip pat
nesuteikti teisės priimti pinigines lėšas, vertybiniams
popieriams įsigyti, atidaryti pinigų sąskaitas klientams bei
prekiauti naudojantis savo lėšomis. Specializuotos licencijos
gali būti išduodamos, jeigu įmonė neatitinka reikalavimų verstis
viena ar keliomis 12 straipsnyje numatytomis veiklos rūšimis,
arba pačios įmonės prašymu.
7. Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti išduoti
licenciją, jeigu:
1) pretendento paraiška neatitinka šio straipsnio trečiojoje
dalyje numatytų reikalavimų arba joje pateikti ne visi ar
tikrovės neatitinkantys duomenys;
2) nuosavas kapitalas, kuriuo disponuoja pretendentas, yra
mažesnis už Vertybinių popierių komisijos nustatytą minimumą arba
skolintos lėšos yra didesnės už šios komisijos nustatytą
maksimumą;
3) pretendento savininkai ar asmenys, tiesiogiai
vadovaujantys jo veiklai, turi blogą reputaciją (yra
nesąžiningumo ar nuolatinių finansinės drausmės pažeidimų
įrodymų, turi nuobaudų dėl nusižengimų naudojantis tarnyba,
administracinių nuobaudų už vertybinių popierių rinką
reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, yra bausti už tyčinį
bankrotą);
4) bent vienas pretendento savininkas ar darbuotojas yra
vertybinių popierių biržos tarnautojas;
5) bent vienam iš pretendento savininkų (akcininkų), valdymo
organų narių, administracijos vadovų, maklerių ar jos
vyriausiajam finansininkui nėra išnykęs teistumas už nusikaltimus
nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams;
6) pretendentas, bent vienas jo savininkas (akcininkas),
valdymo organų narys, administracijos vadovas, makleris ar
vyriausiasis finansininkas yra šiurkščiai pažeidę vertybinių
popierių viešosios apyvartos tarpininkų etikos kodeksą.
8. Keičiantis finansų maklerio įmonės ar investicijų valdymo
ir konsultavimo įmonės savininkų (akcininkų) sudėčiai, įmonės
vadovai iš anksto turi informuoti Vertybinių popierių komisiją.
9. Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti licenciją Vertybinių
popierių komisija turi informuoti pareiškėją per 3 mėnesius nuo
visų dokumentų ir duomenų pateikimo. Vertybinių popierių komisija
turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų papildomų duomenų
ar paaiškinimų. Šiuo atveju paraiškos nagrinėjimo terminas
skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.
Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali
būti apskųstas teismui.
10. Komercinis bankas įgyja teisę vykdyti vertybinių
popierių operacijas pagal Lietuvos banko išduotą licenciją.
Lietuvos bankas, išduodamas banko licenciją komerciniam bankui,
apriboja vertybinių popierių operacijas, jeigu komercinis bankas
nepateikia Vertybinių popierių komisijos išvados apie jo
pasirengimą šiai veiklai.
17 straipsnis. Makleriai
1. Makleriu gali būti fizinis asmuo, turintis Vertybinių
popierių komisijos išduotą licenciją. Vertybinių popierių
komisija gali išduoti generalinę licenciją, suteikiančią teisę
vykdyti visas numatytas finansų maklerių operacijas, arba
specializuotą licenciją, suteikiančią teisę vykdyti vieną ar
kelias numatytas maklerių operacijas.
2. Asmuo, pretenduojantis gauti maklerio licenciją, turi
išlaikyti Vertybinių popierių komisijos organizuojamus egzaminus
ar pateikti šiai komisijai jos pripažintą kvalifikacijos
sertifikatą. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti
pretendentams išsimokslinimo ir profesinius reikalavimus.
3. Vertybinių popierių komisija periodiškai, bet ne dažniau
kaip kartą per metus turi teisę surengti maklerių peratestavimą.
Maklerio peratestavimo pagrindas gali būti pasitvirtinę jo
klientų skundai, taip pat institucijų, pagal šį įstatymą įgaliotų
tikrinti vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų
veiklą, ataskaitos, išvados ar kiti dokumentai, patvirtinantys
nepakankamą maklerio kvalifikaciją. Pagal peratestavimo
rezultatus gali būti mažinama funkcijų, kurias turi teisę atlikti
makleris, o jeigu nustatoma, kad makleris visiškai prarado
kvalifikaciją, - panaikinama jo licencija.
18 straipsnis. Licencijos galiojimo sustabdymas ir
panaikinimas
1. Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti
finansų maklerio įmonei, investicijų valdymo ir konsultavimo
įmonei ar makleriui išduotą licenciją, jeigu licencijos
savininkas:
1) pats raštu kreipiasi dėl licencijos panaikinimo;
2) per 12 mėnesių nepradeda ja naudotis ar daugiau kaip 12
mėnesių nutraukia savo veiklą;
3) įgijo licenciją pateikęs klaidingą informaciją ar kitais
neteisėtais būdais;
4) nebetenkina sąlygų, kuriomis remiantis licencija jam buvo
išduota;
5) nebetenkina jam nustatytų minimalaus nuosavo kapitalo bei
kapitalo pakankamumo reikalavimų, nebegali įvykdyti savo
prievolių kreditoriams ir ypač jeigu dėl to iškyla grėsmė jam
patikėto turto saugumui;
6) šiurkščiai pažeidžia vertybinių popierių viešosios
apyvartos tarpininkų etikos kodeksą;
7) nuslėpė informaciją apie teistumą už šio įstatymo 16
straipsnio septintosios dalies 5 punkte nurodytas veikas;
8) nesilaiko šio įstatymo ar Vertybinių popierių komisijos
priimtų taisyklių ir kitų sprendimų.
2. Licencijos panaikinimas įsigalioja iškart po sprendimo ją
panaikinti paskelbimo, nepaisant to, ar jis yra ginčijamas, ar
ne.
3. Vertybinių popierių komisija gali sustabdyti licencijos
galiojimą, jeigu finansų maklerio įmonė ar investicijų valdymo ir
konsultavimo įmonė, jos makleris ar kitas darbuotojas pažeidžia
šį įstatymą ar kitus vertybinių popierių apyvartą
reglamentuojančius teisės aktus. Licencijos galiojimas
sustabdomas ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Per šį laiką Vertybinių
popierių komisija išsprendžia klausimą dėl licencijos galiojimo
atnaujinimo ar jos panaikinimo. Licencijos galiojimo sustabdymo
laikotarpiu gali būti įšaldomos įmonės sąskaitos.
4. Prieš priimdama sprendimą panaikinti ar sustabdyti
licencijos galiojimą, Vertybinių popierių komisija turi
informuoti įmonę ar maklerį, kurių atžvilgiu toks sprendimas gali
būti priimtas, ir sudaryti jiems sąlygas pasiaiškinti.
5. Panaikinus maklerio licenciją ar sustabdžius jos
galiojimą, makleris netenka teisės tęsti savo profesinę veiklą.
Maklerio licencijos panaikinimas ar jos galiojimo sustabdymas
sąlygoja finansų maklerio įmonės ar investicijų valdymo ir
konsultavimo įmonės, kurioje šis makleris dirba, licencijos
panaikinimą ar jos galiojimo sustabdymą tik tuo atveju, jeigu
įmonė nebeatitinka sąlygų, pagal kurias licencija jai buvo
išduota.
6. Laikotarpiui, kai finansų maklerio įmonės ar investicijų
valdymo ir konsultavimo įmonės licencijos galiojimas sustabdytas,
Vertybinių popierių komisija turi teisę paskirti administratorių
jos veiklai prižiūrėti. Paskyrus administratorių, įmonės vadovai
ir makleriai turi gauti jo sutikimą dėl kiekvieno su įmonės
veikla susijusio sprendimo. Kitas administratoriaus teises ir
pareigas nustato Vertybinių popierių komisija.
7. Panaikinus licenciją, finansų maklerio įmonė ar
investicijų valdymo ir konsultavimo įmonė likviduojama arba
reorganizuojama pagal atitinkamos rūšies įmonių likvidavimą ar
reorganizavimą reglamentuojančius įstatymus ir licencijos
panaikinimo atveju Vertybinių popierių komisijos nustatytas
klientų vertybinių popierių ir pinigų sąskaitų tvarkymo
taisykles. Apie licencijos panaikinimą Vertybinių popierių
komisija praneša atitinkamam įmonių registro tvarkytojui ir
paskelbia "Valstybės žiniose".
8. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos priežastys yra
pagrindas Lietuvos bankui taikyti poveikio priemones komerciniams
bankams. Poveikio priemonės taikomos paties Lietuvos banko ar
Vertybinių popierių komisijos iniciatyva. Poveikio priemonės,
kurios buvo taikytos dėl šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų
priežasčių, gali būti atšauktos tik turint Vertybinių popierių
komisijos sutikimą. Taikydamas poveikio priemones, Lietuvos
bankas turi laikytis šio straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytų
procedūrų.
19 straipsnis. Vertybinių popierių viešosios apyvartos
tarpininkų asociacija
1. Finansų maklerio įmonės bei investicijų valdymo ir
konsultavimo įmonės gali jungtis į vertybinių popierių viešosios
apyvartos tarpininkų asociacijas.
2. Pagrindiniai asociacijos, kaip savireguliacijos
institucijos, tikslai turi būti šie:
1) išreikšti asociacijai priklausančių vertybinių popierių
viešosios apyvartos tarpininkų požiūrį į vertybinių popierių
rinkos funkcionavimo problemas;
2) parengti asociacijai priklausančių vertybinių popierių
viešosios apyvartos tarpininkų etikos kodeksą ir prižiūrėti, kaip
jo laikomasi;
3) taikyti nariams asociacijos įstatuose numatytas sankcijas
už vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų etikos
kodekse numatytų taisyklių nesilaikymą.
3. Narystės asociacijoje tvarką ir sąlygas apibrėžia jos
įstatai. Asociacijos įstatai ir bet kokie jų pakeitimai iki jų
įregistravimo turi būti suderinti su Vertybinių popierių
komisija.
4. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų
asociacija kartu su įstatais turi parengti ir pateikti Vertybinių
popierių komisijai suderinti savo narių etikos kodeksą. Naujai
kuriama asociacija gali nerengti etikos kodekso, jeigu ji priima
sprendimą pripažinti ir laikytis jau veikiančios asociacijos
narių etikos kodekso. Neasocijuotiems viešosios vertybinių
popierių apyvartos tarpininkams etikos kodeksą parengia ir
tvirtina Vertybinių popierių komisija.
5. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų
asociacija gali nustatyti pinigines sankcijas už vertybinių
popierių viešosios apyvartos tarpininkų etikos kodekso ar
asociacijos įstatų pažeidimus. Apie tokius pažeidimus asociacija
turi informuoti Vertybinių popierių komisiją.
PENKTASIS SKIRSNIS
VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽA
20 straipsnis. Vertybinių popierių biržos samprata ir
paskirtis
1. Verstis vertybinių popierių biržos veikla turi teisę tik
vertybinių popierių birža, turinti Vertybinių popierių komisijos
leidimą.
2. Vertybinių popierių birža yra Lietuvos Respublikoje
įregistruota specializuota tik vertybinių popierių biržos veikla
besiverčianti ne pelno įmonė. Jos paskirtis:
1) koncentruoti vertybinių popierių paklausą bei pasiūlą;
2) organizuoti prekybą vertybiniais popieriais, jų įtraukimą
į prekybos sąrašus, kotiravimą, saugų ir efektyvų sandorių
sudarymą bei atsiskaitymus;
3) skatinti sąžiningą prekybą vertybiniais popieriais ir
užkirsti kelią manipuliavimui kaina bei kitiems nesąžiningiems
veiksmams;
4) skleisti unifikuotą informaciją, leidžiančią įvertinti
biržoje kotiruojamus vertybinius popierius, bei leisti oficialų
biuletenį, kuriame kartu su biržos kainomis pateikiama
informacija apie emitentus, kurių vertybiniai popieriai yra
prekybos sąrašuose;
5) vykdyti apibendrintus vertybinių popierių rinkos tyrimus
ir skelbti jų rezultatus.
3. Biržos įstatinis kapitalas padalijamas į lygias dalis,
kurios įforminamos dividendų nesuteikiančiomis akcijomis. Birža
yra juridinis asmuo, turi pavadinimą, antspaudą ir sąskaitą
banke. Biržos pavadinime turi būti žodžiai "vertybinių popierių
birža" arba šių žodžių santrumpa - VPB. Biržos pavadinimas turi
atitikti Vyriausybės patvirtintų įmonių, įstaigų, organizacijų
vardų nuostatų reikalavimus. Ginčus dėl biržos pavadinimo
nagrinėja teismas.
4. Birža yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo
prievoles ji atsako visu savo turtu. Akcininkai pagal biržos
prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už įnašus į
įstatinį kapitalą. Įnašai į įstatinį kapitalą įforminami
dividendų nesuteikiančiomis vardinėmis akcijomis, kurios suteikia
teisę dalyvauti biržos prekyboje ir valdyme. Viena biržos akcija
suteikia jos savininkui vieną balsą. Vertybinių popierių biržos
akcijų gali įsigyti tik finansų maklerio įmonės, komerciniai
bankai, šio įstatymo nustatyta tvarka gavę licenciją atlikti
vertybinių popierių operacijas, Finansų ministerija ir Lietuvos
bankas. Eilinio akcininkų susirinkimo sprendimu birža privalo
išleisti tiek naujų akcijų, kiek yra Vertybinių popierių
komisijos licenciją turinčių finansų maklerio įmonių ir bankų,
iki susirinkimo dienos pateikusių biržai paraiškas įsigyti
akcijų.
5. Biržos akcininkas, nutraukęs savo, kaip vertybinių
popierių viešosios apyvartos tarpininko, veiklą, ne vėliau kaip
per 30 dienų privalo parduoti turimą biržos akciją kitam
asmeniui, turinčiam teisę būti biržos akcininku. Jeigu per šį
laikotarpį akcijos parduoti nepavyksta, akcininkas turi kreiptis
į biržą, kuri tarpininkauja parduodant jam priklausančią akciją
tuo metu egzistuojančia rinkos kaina. Jeigu per vienerius metus
neatsiranda norinčių įsigyti šios akcijos, birža ją išperka pagal
nominalią vertę. Supirktos savos biržos akcijos gali sudaryti ne
daugiau kaip 10 procentų jos įstatinio kapitalo. Akcijos,
viršijančios šią ribą, įstatymų nustatyta tvarka turi būti
anuliuotos ir sumažintas įstatinis kapitalas.
6. Vienas akcininkas, išskyrus Finansų ministeriją ir
Lietuvos banką, gali turėti ne daugiau kaip vieną Vertybinių
popierių biržos akciją.
7. Vertybinių popierių birža neturi teisės įsigyti savo
vardu vertybinių popierių, išskyrus atvejus, kai:
1) birža superka savo akcijas dėl šio straipsnio penktojoje
dalyje numatytų priežasčių;
2) emitentas, kurio akcijų įsigyja birža, vykdo biržos
prekybos taisyklėse numatytas prekybos, atsiskaitymų ar kitas su
biržos paskirtimi tiesiogiai susijusias funkcijas ir jo
vertybinių popierių nėra biržos prekybos sąrašuose;
3) birža investuoja laikinai laisvas savo lėšas į valstybės
vardu išleidžiamus vertybinius popierius, įsigydama jų pirminės
apyvartos metu ir laikydama šiuos vertybinius popierius iki
išpirkimo termino.
21 straipsnis. Vertybinių popierių biržos steigimas ir
registravimas
1. Vertybinių popierių biržos gali būti steigiamos tik
Vyriausybės sprendimu.
2. Vertybinių popierių biržos steigėjais gali būti fiziniai
ir juridiniai asmenys, atitinkantys šio įstatymo 20 straipsnio
ketvirtosios dalies reikalavimus ir notarine tvarka sudarę
steigimo sutartį.
3. Vertybinių popierių birža negali pradėti ir vykdyti savo
veiklos, jeigu neturi Vertybinių popierių komisijos leidimo ir
nėra įregistruota šioje komisijoje pagal šį įstatymą ir
poįstatyminius aktus, reglamentuojančius Vertybinių popierių
biržų registravimo tvarką. Vertybinių popierių birža gali būti
reorganizuota ar likviduota tik gavusi išankstinį Vertybinių
popierių komisijos sutikimą.
4. Norintys gauti leidimą steigti biržą jos steigėjai
Vertybinių popierių komisijai turi pateikti:
1) paraišką, kurioje nurodomas biržos steigimo tikslas,
pavadinimas, buveinė, duomenys apie steigėjus ir kitus už biržos
steigimą ir jos veiklą atsakingus asmenis;
2) steigimo sutartį;
3) biržos veiklos ekonominį, finansinį ir techninį
pagrindimą (veiklos planą);
4) biržos įstatus;
5) biržos prekybos taisykles;
6) ne mažiau kaip 10 finansų maklerio įmonių įsipareigojimą
veikti steigiamoje vertybinių popierių biržoje.
5. Vertybinių popierių biržos įstatuose turi būti nurodyti
šie duomenys:
1) biržos pavadinimas ir buveinės adresas;
2) biržos įstatinis kapitalas ir jo struktūra;
3) prekybos taisyklių keitimo procedūra;
4) biržos valdymo struktūra;
5) biržos narių susirinkimo kompetencija, susirinkimo
sušaukimo, sprendimų priėmimo procedūra bei jų negaliojimo
sąlygos;
6) biržos valdybos sudarymo tvarka, atstovavimo principai ir
jos funkcijų apibrėžimai;
7) biržos pajamos ir jų paskirstymo tvarka;
8) biržos veikimo terminas, likvidavimo sąlygos ir tvarka.
6. Vertybinių popierių biržos prekybos taisyklės turi
nustatyti:
1) vertybinių popierių įtraukimo į biržos prekybos sąrašus
principus;
2) dėl biržos sandorių kylančių ginčų sprendimo būdus ir
procedūrą;
3) biržoje sudaromų sandorių rūšis;
4) prekybos vertybiniais popieriais biržoje tvarką;
5) vertybinių popierių įtraukimo į oficialųjį prekybos
sąrašą bei išbraukimo iš šio sąrašo tvarką ir sąlygas;
6) biržos prekybos sesijų organizavimo dienas ir valandas;
7) biržos prekyboje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas;
8) vertybinių popierių kainos nustatymo ir paskelbimo
tvarką;
9) biržos informacinę sistemą;
10) biržos sandorių apskaitos ir atsiskaitymų sistemą.
7. Vertybinių popierių komisija, gavusi visus reikiamus
dokumentus, per 3 mėnesius privalo išduoti leidimą steigti biržą
arba raštu pateikti jos steigėjams motyvuotą atsisakymą.
Vertybinių popierių komisija gali pareikalauti, kad vertybinių
popierių biržos steigėjai pateiktų papildomą informaciją ar
paaiškintų jau pateiktus duomenis. Šiuo atveju 3 mėnesių
laikotarpis pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo atitinkamų duomenų
ar paaiškinimų pateikimo.
8. Vertybinių popierių komisija atsisako išduoti leidimą
steigti biržą, jeigu:
1) biržos įstatai, steigimo sutartis ar kiti pateikti
dokumentai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams,
Vyriausybės ar Vertybinių popierių komisijos sprendimams;
2) pateiktuose dokumentuose nurodyta neteisinga informacija;
3) pateiktas biržos veiklos ekonominis pagrindimas yra
nepakankamas, kad birža tinkamai vykdytų savo funkcijas;
4) biržos prekybos taisyklės neatitinka Vertybinių popierių
komisijos reikalavimų.
9. Vertybinių popierių komisija, išduodama leidimą steigti
biržą, kartu įregistruoja biržos įstatus. Biržos įstatų ir
prekybos taisyklių pakeitimai ar papildymai įsigalioja nuo jų
įregistravimo Vertybinių popierių komisijoje.
10. Biržos valdyba pateikia komisijai paraišką biržai
įregistruoti po to, kai:
1) visos pasirašytos akcijos yra apmokėtos;
2) įvyko steigiamasis dalininkų (akcininkų) susirinkimas;
3) valdyba gali disponuoti lėšomis, gautomis už įnašus.
11. Kartu su paraiška biržai įregistruoti pateikiami šie
dokumentai:
1) biržos steigimo ataskaita ir biržos revizijos komisijos
išvados apie šią ataskaitą;
2) dokumentai apie biržos nuomojamas ar nuosavybės teise
valdomas patalpas (pastatus).
12. Biržą atsisakoma įregistruoti, jeigu:
1) pažeista biržos steigimo tvarka;
2) ataskaitoje apie biržos steigimą yra ne visa arba
klaidinga informacija;
3) nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimas neatitinka šių
įnašų tikrosios vertės;
4) nepateikti šiame įstatyme nurodyti dokumentai.
13. Biržos steigėjai arba valdyba, pašalinę dvyliktojoje
dalyje nurodytas priežastis, trukdžiusias įregistruoti biržą,
turi teisę dar kartą kreiptis į Vertybinių popierių komisiją dėl
įregistravimo. Ginčus dėl biržos įregistravimo nagrinėja teismas.
14. Vertybinių popierių birža įgyja juridinio asmens teises
nuo jos įregistravimo dienos.
22 straipsnis. Vertybinių popierių biržos nariai
1. Vertybinių popierių biržos akcininkai vadinami jos
nariais. Vertybinių popierių biržos nariais gali būti tik šio
įstatymo 20 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyti asmenys,
išskyrus 41 straipsnio trečiojoje dalyje numatytus atvejus.
2. Vertybinių popierių biržos nariai turi šias teises:
1) dalyvauti biržos valdyme ir gauti informaciją apie biržos
veiklą ir jos finansinę būklę;
2) dalyvauti biržos prekyboje, šio įstatymo nustatyta tvarka
gavę Vertybinių popierių komisijos licenciją;
3) naudotis biržos teikiamomis paslaugomis.
3. Vertybinių popierių biržos narys, įgyvendindamas savo
teises ir vykdydamas savo pareigas biržoje, privalo laikytis šio
įstatymo bei biržos taisyklių.
4. Tais atvejais, kai biržos narys pažeidžia biržos veiklą
nustatančias taisykles, biržos valdyba gali iki 3 mėnesių
sustabdyti jo teisę dalyvauti biržos prekyboje. Tokių pažeidimų
sąrašas pateikiamas biržos prekybos taisyklėse. Sprendimas
sustabdyti nario dalyvavimą biržos prekyboje priimamas 2/3 visų
biržos valdybos narių balsų. Jeigu biržos narys, pažeidęs biržos
veiklą nustatančias taisykles, dalyvauja biržos valdyme
(tiesiogiai ar per atstovą), biržos taryba gali tokiam pat
laikotarpiui sustabdyti jo įgaliojimus arba pašalinti šį narį iš
valdymo organų. Šiame punkte numatytos sankcijos gali būti
taikomos ir biržoje veikiančioms finansų maklerio įmonėms, kurios
nėra biržos narės.
5. Tais atvejais, kai biržos narys per vienerius metus
pakartotinai padaro šiame įstatyme nurodytus pažeidimus, biržos
valdyba 1/2 visų biržos valdybos narių sprendimu gali siūlyti
visuotiniam biržos narių susirinkimui (toliau - visuotinis
susirinkimas) pašalinti tokį narį iš biržos ir iki šio
susirinkimo sustabdyti jo teises dalyvauti biržos prekyboje.
Biržos taryba šiam laikotarpiui sustabdo šio nario (jo atstovo)
įgaliojimus dalyvauti biržos valdyme.
6. Pašalintam iš biržos narių fiziniam ar juridiniam
asmeniui įnašai į biržos įstatinį kapitalą negrąžinami, o jam
priklausiusi akcija parduodama kitam vertybinių popierių
viešosios apyvartos tarpininkui, norinčiam tapti biržos nariu,
arba anuliuojama. Nuostoliai, kuriuos padaro biržai iš jos
pašalintas narys, išieškomi įstatymų nustatyta tvarka.
7. Biržos valdybos ir visuotinio susirinkimo sprendimus dėl
narystės sustabdymo ar panaikinimo biržos narys gali apskųsti
teismui. Skundo pateikimas teismui nepanaikina vertybinių
popierių biržos valdybos ar visuotinio susirinkimo sprendimo.
8. Biržos įstatuose gali būti numatytos ir kitos biržos
narių teisės bei pareigos, jeigu jos neprieštarauja įstatymams.
23 straipsnis. Vertybinių popierių biržos valdymas
1. Vertybinių popierių biržos valdymas organizuojamas pagal
Akcinių bendrovių įstatymą, atsižvelgiant į šiame įstatyme
numatytus ypatumus.
2. Stebėtojų tarybos funkcijas vertybinių popierių biržoje
vykdo biržos taryba. Ją sudaryti yra privaloma. 1/3 vertybinių
popierių biržos tarybos narių turi sudaryti emitentų,
investitorių, jų susivienijimų (asociacijų, konfederacijų ir
pan.) pasiūlyti asmenys, neturintys nuosavybės ar darbo santykių
su viešosios apyvartos tarpininkais - biržos akcininkais.
3. Vertybinių popierių komisijos įgaliotas atstovas turi
teisę dalyvauti biržos tarybos ir valdybos posėdžiuose su
patariamuoju balsu.
24 straipsnis. Vertybinių popierių biržos įstatinis
kapitalas ir rezervai
1. Biržos įstatinis kapitalas formuojamas iš jos steigėjų ir
narių (akcininkų) piniginių ir nepiniginių (turtinių) įnašų.
2. Įstatinio kapitalo dydis nustatomas biržos įstatuose.
Minimalų biržos įstatinio kapitalo dydį ir minimalią vienos
akcijos nominalią vertę nustato Vertybinių popierių komisija.
3. Biržos pajamos, atskaičius einamosios veiklos sąnaudas,
sudaro biržos pelną. Gautas pelnas skirstomas į:
1) biržos pelno rezervą, naudojamą pagrindinėms priemonėms
įsigyti, biržos veiklai plėsti bei tobulinti;
2) biržos privalomųjų atsargų rezervą, naudojamą galimiems
nuostoliams padengti;
3) metines išmokas (tantjemas), kurios gali sudaryti ne
daugiau kaip 1/10 biržos metinio grynojo pelno;
4) kitus biržos įstatuose numatytus rezervus.
4. Biržos įstatinis kapitalas gali būti didinamas tik
išleidžiant naujas akcijas.
5. Biržos įstatinį kapitalą draudžiama didinti iš biržos
privalomųjų atsargų rezervo, pelno rezervo ir kitų biržos
rezervų. Bet koks įstatinio kapitalo pakeitimas galimas tik
turint Vertybinių popierių komisijos leidimą.
6. Biržos įstatinis kapitalas laikomas padidintu, visiškai
apmokėjus akcijas ir atitinkamai jį įregistravus Vertybinių
popierių komisijoje.
25 straipsnis. Vertybinių popierių biržos pajamos
1. Biržos veiklos pajamas gali sudaryti:
1) komisinis mokestis už biržoje registruojamus sandorius;
2) metinis nario mokestis;
3) vertybinių popierių įtraukimo į prekybos sąrašus
mokestis;
4) mokestis už vertybinių popierių rinkos dalyvių mokymą;
5) mokestis už darbo vietų įrengimą ir naudojimąsi jomis;
6) mokestis už informacines ir ryšių paslaugas;
7) mokestis už leidimą lankytis biržoje be teisės dalyvauti
biržos prekyboje;
8) pajamos iš leidybos ir reklaminės veiklos, susijusios su
vertybiniais popieriais.
2. Konkrečius šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytų
mokesčių ir rinkliavų dydžius nustato biržos valdyba, iš anksto
(iki jų įsigaliojimo) suderinusi su Vertybinių popierių komisija.
3. Kitos rinkliavos už biržos teikiamas paslaugas gali būti
nustatomos tik su Vertybinių popierių komisijos leidimu.
26 straipsnis. Prekyba vertybiniais popieriais vertybinių
popierių biržoje
1. Prekyba vertybiniais popieriais vertybinių popierių
biržoje vyksta pagal šio įstatymo 21 straipsnyje nurodytas
prekybos taisykles, kurias biržos teikimu tvirtina Vertybinių
popierių komisija.
2. Vertybinių popierių biržoje gali būti sudaromi du
prekybos sąrašai: einamasis ir oficialusis.
3. Vertybiniai popieriai įtraukiami į vertybinių popierių
biržos einamąjį prekybos sąrašą biržos valdybos sprendimu pagal
vertybinių popierių emitento arba finansų maklerio įmonės
paraišką. Prie paraiškos turi būti pridėti prospektas ir
paskutinis metų prospektas-ataskaita. Jeigu paraišką įtraukti
vertybinius popierius į einamąjį prekybos sąrašą pateikia finansų
maklerio įmonė, ji papildomai turi pateikti bent vieno pavedimo
pirkti ar parduoti atitinkamus vertybinius popierius nuorašą.
4. Visi Vertybinių popierių komisijoje įregistruoti
vertybiniai popieriai gali būti įtraukti į vertybinių popierių
biržos einamąjį prekybos sąrašą. Biržos valdyba neturi teisės
atsisakyti įtraukti vertybinius popierius į biržos einamąjį
prekybos sąrašą, išskyrus atvejus, kai nepateikiami šio
straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti dokumentai arba toks
sąrašas apskritai nesudaromas. Emitentas, kurio vertybiniai
popieriai yra einamajame biržos prekybos sąraše, šios biržos
nustatyta tvarka ir numatytu laiku turi pateikti jai informaciją
apie:
1) įstatinio kapitalo pokyčius (jeigu emitentas yra akcinė
bendrovė);
2) kotiruojamų vertybinių popierių nominalios vertės ar
skaičiaus pasikeitimą;
3) kotiruojamų vertybinių popierių rūšies ar klasės keitimą;
4) emitento reorganizavimą, bankroto paskelbimą ar
likvidavimą.
5. Vertybiniai popieriai įtraukiami į vertybinių popierių
biržos oficialųjį prekybos sąrašą biržos valdybos sprendimu pagal
emitento ar jo įgaliotos finansų maklerio įmonės paraišką. Prie
paraiškos turi būti pridėti prospektas, paskutinis metų
prospektas-ataskaita, visos einamųjų metų periodinės ataskaitos
bei kita biržos prekybos taisyklėse numatyta informacija.
6. Vertybinių popierių birža turi nustatyti reikalavimus,
kuriuos privalo tenkinti emitentas, kad jo vertybiniai popieriai
būtų įtraukti į oficialųjį prekybos sąrašą. Į šį sąrašą gali būti
įtraukti tik visiškai apmokėti, be perleidimo teisių apribojimų
vertybiniai popieriai. Kiti reikalavimai nustatomi biržos
prekybos taisyklėse, tačiau jie negali būti mažesni negu šiame
įstatyme nustatyti atskaitingiems emitentams.
7. Vertybinių popierių įtraukimas į oficialųjį biržos
prekybos sąrašą nebegalioja, jeigu šie vertybiniai popieriai
nepateikiami parduoti per 3 mėnesius nuo nutarimo juos įtraukti į
šį sąrašą priėmimo. Šiuo atveju emitentas turi teisę antrą kartą
kreiptis į biržos valdybą dėl vertybinių popierių įtraukimo į
oficialųjį biržos prekybos sąrašą.
8. Vertybinių popierių birža gali ne daugiau kaip 3
mėnesiams sustabdyti prekybą oficialiajame prekybos sąraše
esančiais vertybiniais popieriais, jeigu:
1) daugiau kaip 6 mėnesius biržoje nevyksta prekyba šiais
vertybiniais popieriais;
2) vertybinių popierių emitentas ar patys vertybiniai
popieriai nebeatitinka oficialiojo prekybos sąrašo reikalavimų;
3) prekybos sustabdymas yra būtinas norint apsaugoti
investitorių interesus;
4) to reikalauja Vertybinių popierių komisija.
9. Sustabdžiusi prekybą kai kuriais vertybiniais popieriais,
vertybinių popierių birža turi nedelsdama, tą pačią dieną, apie
tai pranešti Vertybinių popierių komisijai ir emitentui. Jeigu
per 3 mėnesius nuo prekybos sustabdymo šį sprendimą sąlygojusios
priežastys nepašalinamos, vertybinių popierių birža turi teisę
išbraukti vertybinius popierius iš oficialiojo prekybos sąrašo.
10. Vertybinių popierių birža turi skelbti bendrą kiekvienos
prekybos vertybiniais popieriais dienos prekybos apimtį ir
vertybinių popierių, kuriais buvo prekiaujama, prekybos apimtį ir
kainas.
11. Vertybinių popierių birža turi informuoti Vertybinių
popierių komisiją apie:
1) biržoje sudarytus sandorius dėl vertybinių popierių;
2) neįvykdytus pavedimus;
3) vertybinių popierių įtraukimą į biržos prekybos sąrašus
ar jų išbraukimą iš šių sąrašų.
12. Vienuoliktojoje dalyje numatytos informacijos pateikimo
tvarką nustato Vertybinių popierių komisija.
13. Vertybinių popierių biržos valdybos, tarybos, revizijos
komisijos nariai, arbitražo darbuotojai, taip pat visi biržos
tarnautojai neturi teisės be specialaus biržos valdybos
įgaliojimo atskleisti konfidencialios informacijos, kurią jie
sužino dirbdami biržoje.
14. Ketindama sudaryti sandorį vertybinių popierių biržoje,
finansų maklerio įmonė turi pateikti savo vardu pavedimą ir
garantuoti vertybinių popierių apmokėjimą ar pateikimą kitai
sandorio šaliai.
15. Vertybinių popierių birža turi sudaryti garantinį fondą,
kuris padėtų ištaisyti padėtį, jeigu viena ar kelios finansų
maklerio įmonės nesugeba įvykdyti įsipareigojimų. Garantinis
fondas formuojamas iš biržoje prekiaujančių vertybinių popierių
viešosios apyvartos tarpininkų įnašų. Garantinio fondo formavimo
ir naudojimo taisykles tvirtina visuotinis biržos akcininkų
susirinkimas. Garantinio fondo lėšos negali būti naudojamos
biržos einamosioms išlaidoms finansuoti. Vertybinių popierių
komisija turi teisę nustatyti minimalius garantinio fondo dydžio
ir jo veiklos reikalavimus.
27 straipsnis. Vertybinių popierių biržos reorganizavimas ir
likvidavimas
1. Vertybinių popierių birža reorganizuojama arba
likviduojama Lietuvos Respublikos įstatymų, šio įstatymo ir
biržos įstatų nustatyta tvarka.
2. Vertybinių popierių birža likviduojama, jeigu:
1) susidaro situacija, numatyta biržos įstatuose;
2) narių susirinkimas priima sprendimą likviduoti biržą;
3) nuosavi biržos aktyvai sumažėja daugiau kaip 50 procentų
biržos įstatinio kapitalo;
4) Vertybinių popierių komisija panaikina leidimą verstis
vertybinių popierių biržos veikla;
5) biržos registracija yra panaikinama teismo ar valstybės
institucijos sprendimu.
3. Likviduodamasi ar sustabdydama savo veiklą, vertybinių
popierių birža turi nedelsdama pranešti apie tai Vertybinių
popierių komisijai. Bent vieną iš biržos likviduotojų skiria
Vertybinių popierių komisija.
4. Atsiskaičius su kreditoriais ir sumokėjus visus
mokesčius, likviduojamos vertybinių popierių biržos turtas,
atskaičius šio straipsnio penktojoje dalyje nurodytų rezervų
vertę, proporcingai padalijamas jos nariams akcininkams.
5. Vertybinių popierių biržos pelno rezervas, privalomieji
rezervai ir kiti biržos visuotiniame susirinkime patvirtinti
rezervai perduodami kitoms ne pelno organizacijoms (įmonėms) arba
valstybės biudžetui. Kiekvienas biržos narys akcininkas per 3
mėnesius nuo atsiskaitymo pagal biržos prievoles dienos turi
teisę nurodyti ne pelno organizaciją (įmonę), kuriai
likviduotojai turi perduoti jo įnašui proporcingą biržos rezervų
dalį. Kitoms ne pelno organizacijoms (įmonėms) neperduota
likviduojamos biržos rezervų dalis Vyriausybės nustatyta tvarka
pervedama į valstybės biudžetą.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
VERTYBINIŲ POPIERIŲ APSKAITA
28 straipsnis. Vertybinių popierių forma ir apskaita
1. Visi vertybiniai popieriai, kurie gali būti viešosios
apyvartos objektais, fiksuojami įrašais asmeninėse vertybinių
popierių sąskaitose, atidaromose vertybinių popierių savininkų
vardu. Įrašas vertybinių popierių sąskaitoje yra tiesioginis
nuosavybės teisės į jame nurodytus vertybinius popierius
įrodymas. Vertybinių popierių sąskaitos gali būti tvarkomos
popieriuje arba kompiuteriniu būdu.
2. Vertybinių popierių asmenines sąskaitas turi teisę
atidaryti ir tvarkyti emitentai, išleidžiantys į apyvartą
vertybinius popierius, arba viešosios apyvartos tarpininkai
(finansų maklerio įmonės arba bankai) - Lietuvos centrinio
vertybinių popierių depozitoriumo (toliau - Centrinis
depozitoriumas), veikiančio šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta
tvarka, dalyviai. Jeigu šio įstatymo apibrėžtos vertybinių
popierių sąskaitų tvarkymo nuostatos taikomos ir emitentams, ir
viešosios apyvartos tarpininkams, toliau jie vadinami sąskaitų
tvarkytojais.
3. Emitentas turi teisę atidaryti ir tvarkyti tik savo
išleistų vertybinių popierių asmenines sąskaitas, išskyrus
atvejus, kai jis kartu yra ir vertybinių popierių viešosios
apyvartos tarpininkas. Emitentas privalo atidaryti savo išleistų
vertybinių popierių asmenines sąskaitas kiekvienam investitoriui,
kuris nėra raštu pareiškęs, kad perduoda sąskaitos tvarkymą
viešosios apyvartos tarpininkui. Sutartimi, patvirtinta notaro,
emitentas gali perduoti tokių sąskaitų tvarkymą viešosios
apyvartos tarpininkui, ne vėliau kaip 10 dienų iki perdavimo
informavęs apie tai Vertybinių popierių komisiją bei Centrinį
depozitoriumą. Tokiai sutarčiai sudaryti investitorių sutikimas
nėra būtinas.
4. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai gali
atidaryti ir tvarkyti asmenines vertybinių popierių sąskaitas tik
sudarę rašytines sutartis su investitoriais, išskyrus šio
straipsnio trečiojoje dalyje numatytą atvejį. Viešosios apyvartos
tarpininkas gali apsiriboti tik kai kurių emitentų ar kai kurių
vertybinių popierių rūšių sąskaitų tvarkymu. Apie tokį sprendimą
viešosios apyvartos tarpininkas turi raštu pranešti Vertybinių
popierių komisijai ir Centriniam depozitoriumui. Viešosios
apyvartos tarpininkams draudžiama atsisakyti atidaryti ir
tvarkyti jų veiklos sričiai priklausančių vertybinių popierių
asmenines sąskaitas.
5. Investitorius savo vertybinių popierių asmeninių sąskaitų
tvarkytoju gali pasirinkti vieną ar kelis vertybinių popierių
viešosios apyvartos tarpininkus.
6. Emitentas turi teisę bet kada pareikalauti, kad viešosios
apyvartos tarpininkai, tvarkantys jo išleistų vardinių vertybinių
popierių sąskaitas pagal sutartis su investitoriais, pateiktų jam
šių vertybinių popierių savininkų sąrašus. Ši teisė įgyvendinama
pateikiant paklausimą Centriniam depozitoriumui.
7. Kiekvienoje vertybinių popierių sąskaitoje, atidarytoje
vertybinių popierių savininko vardu, turi būti nurodyta:
1) vertybinių popierių sąskaitą atidariusio sąskaitų
tvarkytojo pavadinimas ir adresas;
2) vertybinių popierių sąskaitos numeris;
3) sąskaitoje esančių vertybinių popierių skaičius;
4) vertybinių popierių klasė, rūšis ir išleidimo į apyvartą
data;
5) vertybinių popierių emitento vardas, pavardė (įmonės
pavadinimas) ir adresas;
6) vertybinių popierių nominali vertė;
7) vertybinių popierių savininko vardas, pavardė (įmonės
pavadinimas) ir adresas;
8) apribojimai, taikomi vertybinių popierių suteikiamų
teisių perleidimui;
9) vertybinių popierių sąskaitos atidarymo vieta ir laikas;
10) Centrinio depozitoriumo suteiktas vertybinio popieriaus
kodas.
8. Vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojas sąskaitos
savininkui privalo raštu pranešti apie bet kokį pasikeitimą jo
sąskaitoje, jeigu ko kita nenumato tarp jų sudaryta sutartis.
Pasibaigus kalendoriniams metams, vertybinių popierių sąskaitų
tvarkytojai per 15 dienų kiekvienam sąskaitos savininkui privalo
pateikti ataskaitą apie vertybinių popierių sąskaitos būklę
paskutinės praėjusių metų dienos pabaigoje. Dokumentai, išduoti
pagal įrašus vertybinių popierių sąskaitose, nelaikomi
vertybiniais popieriais ir negali būti viešosios apyvartos
objektais.
9. Sąskaitų tvarkytojo vardu tvarkyti investitorių
vertybinių popierių sąskaitas turi teisę tik raštu įgalioti jo
darbuotojai. Tokių asmenų sąrašą kiekvienas sąskaitų tvarkytojas
turi pateikti Centriniam depozitoriumui. Keisti investitoriaus
vertybinių popierių sąskaitos turinį turi teisę tik ją tvarkantis
sąskaitų tvarkytojo įgaliotas darbuotojas.
10. Sąskaitų tvarkytojo vadovai ir darbuotojai privalo
užtikrinti informacijos, kurią jie sužinojo tvarkydami
investitorių sąskaitas, konfidencialumą, išskyrus atvejus, kai
pagal šį ar kitus įstatymus jie yra įpareigoti suteikti tokią
informaciją.
11. Vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos pagal dvejybinio
buhalterinio įrašo principą. Vertybinių popierių sąskaitų
tvarkytojai turi tvarkyti suvestinį operacijų žurnalą, kuriame
chronologine tvarka nurodomi visi sandoriai, susiję su
atitinkamose sąskaitose esančiais vertybiniais popieriais, ir
kitos operacijos, turinčios įtakos sąskaitos būklei. Kiekvienos
emisijos vertybinių popierių apskaitai naudojami atskirų
suvestinio operacijų žurnalo skyriai arba atskiras žurnalas.
Detalias vertybinių popierių apskaitos taisykles tvirtina
Vertybinių popierių komisija.
29 straipsnis. Lietuvos centrinis vertybinių popierių
depozitoriumas
1. Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas yra
ne pelno įmonė, kurios pagrindinis tikslas - vykdyti bendrąją
vertybinių popierių apskaitą, rengti ir diegti apskaitos sistemas
sąskaitų tvarkytojams, jas aptarnauti ir prižiūrėti.
2. Centrinio depozitoriumo steigėjai yra Finansų
ministerija, Lietuvos bankas ir Nacionalinė vertybinių popierių
birža. Centrinio depozitoriumo steigėjai turi sudaryti sąlygas
tapti jo akcininkėmis visoms šio įstatymo nustatyta tvarka
įsteigtoms vertybinių popierių biržoms, tačiau Finansų
ministerijos ir Lietuvos banko turimos akcijos turi suteikti ne
mažiau kaip 51 procentą balsų Centrinio depozitoriumo akcininkų
susirinkime. Centrinis depozitoriumas veikia pagal šį įstatymą ir
jo savininkų susirinkimo patvirtintus įstatus.
3. Centrinis depozitoriumas vykdo šias funkcijas:
1) rengia ir teikia Vertybinių popierių komisijai tvirtinti
vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos taisykles;
2) rengia ir tvirtina vertybinių popierių apskaitos
instrukcijas, detalizuojančias atskiras taisyklėse numatytas
procedūras;
3) atidaro sąskaitų tvarkytojų vertybinių popierių sąskaitas
ir jas tvarko;
4) užtikrina, kad vykdant sandorius dėl vertybinių popierių
šie popieriai būtų laiku perregistruoti iš vieno sąskaitų
tvarkytojo vertybinių popierių sąskaitos į kito sąskaitų
tvarkytojo vertybinių popierių sąskaitą;
5) kontroliuoja, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos
vertybinių popierių skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių
šių vertybinių popierių skaičių;
6) rengia ir diegia priemones, užtikrinančias vertybinių
popierių apskaitos sistemos vientisumą ir saugumą;
7) tikrina, kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi vertybinių
popierių apskaitos taisyklių ir instrukcijų;
8) kaupia, apdoroja ir platina informaciją apie vertybinių
popierių apskaitą, rengia ir konsultuoja vertybinių popierių
apskaitos specialistus;
9) emitentams, viešosios apyvartos tarpininkams bei
investitoriams teikia kitas paslaugas, susijusias su vertybinių
popierių sąskaitų aptarnavimu;
10) išduoda sąskaitų tvarkytojams išrašus apie jų vertybinių
popierių sąskaitos būklę.
4. Centrinio depozitoriumo narių ir dalyvių teises ir
pareigas apibrėžia šio depozitoriumo įstatai. Centrinio
depozitoriumo įstatai bei jų pataisos turi būti suderinti su
Vertybinių popierių komisija.
5. Vertybinių popierių komisijos atstovas su patariamuoju
balsu turi teisę dalyvauti Centrinio depozitoriumo valdymo organų
posėdžiuose.
6. Centrinio depozitoriumo instrukcijos bei nurodymai
vertybinių popierių apskaitos klausimais yra privalomi visiems
sąskaitų tvarkytojams.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA
30 straipsnis. Vertybinių popierių komisija - vertybinių
popierių rinkos priežiūros institucija
1. Vertybinių popierių viešąją apyvartą reguliuoja ir
prižiūri Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija
(Vertybinių popierių komisija).
2. Vertybinių popierių komisija yra juridinis asmuo, turi
herbinį antspaudą ir sąskaitą banke.
3. Vertybinių popierių komisiją steigia ir likviduoja Seimas
Vyriausybės teikimu.
31 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos sudėtis ir
sudarymo tvarka
1. Vertybinių popierių komisija susideda iš pirmininko ir
keturių narių. Vertybinių popierių komisijos pirmininką ir narius
penkeriems metams skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
2. Sudarant pirmąją Vertybinių popierių komisiją po šio
įstatymo įsigaliojimo, komisijos pirmininkui įgaliojimai
suteikiami 5 metams. Kiti komisijos nariai į pirmąją Vertybinių
popierių komisiją po šio įstatymo įsigaliojimo Respublikos
Prezidento teikimu skiriami atitinkamai ketveriems, trejiems,
dvejiems ir vieneriems metams, kad kiekvienais vėlesniais metais
komisija būtų atnaujinama vienu nariu. Vertybinių popierių
komisijos pirmininkas vieną iš komisijos narių skiria savo
pavaduotoju.
3. Pasibaigus įgaliojimų laikui, komisijos nariai atskiru
Seimo sprendimu savo pareigas gali eiti tol, kol bus paskirti
nauji nariai.
4. Jeigu pirmininkas ar komisijos nariai atsisako savo
pareigų arba dėl objektyvių priežasčių negali jų eiti nesibaigus
įgaliojimų terminui, Respublikos Prezidentas į jų vietas likusiam
jų įgaliojimų laikui skiria kitus asmenis.
5. Vertybinių popierių komisijos pirmininkas ir komisijos
nariai per savo kadenciją gali būti atleisti iš pareigų tik jų
pačių prašymu, taip pat įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo
jie nuteisiami už nusikaltimą, ar šiurkščiai pažeidę šio įstatymo
34 straipsnio pirmojoje dalyje numatytą Vertybinių popierių
komisijos narių ir tarnautojų etikos kodeksą.
6. Vertybinių popierių komisijos narys negali eiti jokių
kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar
kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagogo ar
kūrybinį darbą. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo,
išskyrus komisijos nario atlyginimą bei užmokestį už pedagogo ar
kūrybinę veiklą.
32 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos uždaviniai ir
funkcijos
1. Vertybinių popierių komisijos uždaviniai yra:
1) prižiūrėti, kaip laikomasi sąžiningos prekybos ir
konkurencijos taisyklių vertybinių popierių viešojoje apyvartoje;
2) imtis priemonių, užtikrinančių efektyvų vertybinių
popierių rinkos funkcionavimą ir investitorių apsaugą;
3) bendradarbiaujant su ministerijomis, kitomis Vyriausybės
įstaigomis, Lietuvos banku, vertybinių popierių viešosios
apyvartos tarpininkais ir dalyviais, formuoti valstybės ekonominę
politiką, skatinančią vertybinių popierių rinkos plėtrą;
4) skleisti žinias apie vertybinių popierių rinkos
funkcionavimo principus;
5) imtis kitų priemonių šiam įstatymui ir kitiems teisės
aktams, susijusiems su vertybinių popierių rinka, įgyvendinti.
2. Įgyvendindama šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus
uždavinius, Vertybinių popierių komisija vykdo šias funkcijas:
1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiomis
taisykles, reglamentuojančias vertybinių popierių biržų bei
viešosios apyvartos tarpininkų licencijavimą, steigimą,
reorganizavimą, likvidavimą ir veiklą, vertybinių popierių
emisiją ir viešąją apyvartą;
2) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiomis
prospektų, metų bei periodinių ataskaitų formas vertybinių
popierių emitentams, taip pat nustato šių dokumentų pateikimo ir
paskelbimo tvarką;
3) teikia oficialius išaiškinimus ir rekomendacijas
vertybinių popierių viešosios apyvartos klausimais;
4) vertybinių popierių biržoms, finansų maklerio įmonėms,
investicijų valdymo ir konsultavimo įmonėms, makleriams bei
kitiems vertybinių popierių rinkos dalyviams, kurių
licencijavimas numatytas kituose įstatymuose, išduoda ir
panaikina leidimus bei licencijas ar sustabdo jų galiojimą;
5) stebi, analizuoja, tikrina bei kitaip prižiūri vertybinių
popierių viešosios apyvartos tarpininkų, jų asociacijos,
vertybinių popierių biržų, Centrinio depozitoriumo bei jo narių
veiklą;
6) tvirtina ir panaikina vertybinių popierių biržų,
vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų asociacijos
bei Centrinio depozitoriumo priimamas taisykles, turinčias ar
galinčias turėti įtakos vertybinių popierių rinkos dalyvių
funkcionavimui bei jų finansinei būklei;
7) taiko šiame bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose
numatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems šį įstatymą, taip pat
Vertybinių popierių komisijos, Vertybinių popierių viešosios
apyvartos tarpininkų asociacijos bei vertybinių popierių biržų
patvirtintas taisykles ar instrukcijas;
8) registruoja vertybinių popierių emisiją;
9) organizuoja kursus, publikuoja ar dalyvauja publikuojant
bendro pobūdžio ir specialius leidinius apie vertybinių popierių
rinkos funkcionavimą ir reguliavimą;
10) rengia egzaminus ir atestacijas finansų maklerių žinioms
ir kompetencijai įvertinti.
3. Vertybinių popierių komisijos patvirtinti teisės aktai
bei sprendimai, rekomendacijos ir išimtys taikomi visiems
privatinės ir viešosios teisės subjektams, išskyrus atvejus, kai
teismo sprendimu jie pripažįstami neatitinkančiais šio įstatymo
ar kitų didesnę juridinę galią turinčių teisės aktų.
4. Vertybinių popierių komisija privalo rengti, pateikti
visuomenei ir Seimui metų ataskaitą, apibūdinančią vertybinių
popierių rinkos plėtrą bei pagrindinius ataskaitinio laikotarpio
įvykius.
33 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos darbo
organizavimas
1. Vertybinių popierių komisijos darbui vadovauja
pirmininkas, o kai jo nėra, - pirmininko pavaduotojas.
2. Vertybinių popierių komisijos pirmininkas:
1) užtikrina, kad būtų reguliariai šaukiami komisijos
posėdžiai, nustato kiekviename posėdyje nagrinėtinus klausimus,
teikia komisijos veiklos ataskaitas, tarp posėdžių duoda
komisijos nariams pavedimus ir tikrina, kaip jie vykdomi;
2) vadovauja komisijos administracijai, atsako už norminių
dokumentų rengimą, organizuoja komisijos priimtų sprendimų
vykdymo kontrolę;
3) parašu tvirtina komisijos sprendimus (nutarimus).
3. Kiekvienas Vertybinių popierių komisijos narys yra
atsakingas už jam pavestą komisijos veiklos sritį ir dalyvauja
svarstant bei priimant sprendimus visais komisijos kompetencijai
priklausančiais klausimais.
4. Vertybinių popierių komisija organizuoja viešus ir
uždarus posėdžius. Uždaruose posėdžiuose svarstomi klausimai,
susiję su rinkos dalyvių padarytais šio įstatymo ir kitų teisės
aktų pažeidimais arba tik vieno rinkos dalyvio interesais. Kiti
klausimai svarstomi viešuose posėdžiuose.
5. Vertybinių popierių komisijos posėdis gali įvykti, jeigu
jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 komisijos nariai. Sprendimai
priimami paprasta posėdžio dalyvių balsų dauguma, išskyrus
atvejus, kai priimami, keičiami ar pripažįstami negaliojančiais
teisės aktai. Šiais atvejais sprendimas laikomas priimtu, jeigu
už jį balsuoja ne mažiau kaip 3 komisijos nariai. Komisijos
nariai turi lygias sprendžiamojo balso teises. Jei komisijos
narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko
balsas. Komisijos posėdžio sprendimai priimami vardiniu
balsavimu, jeigu to reikalauja bent vienas komisijos narys.
6. Vertybinių popierių komisijos funkcijoms realizuoti
formuojama etatinių darbuotojų administracija. Jos struktūrą ir
etatus, neviršijant Seimo nustatyto metinio darbo apmokėjimo
fondo, tvirtina komisijos pirmininkas.
7. Kai kuriems darbams atlikti ir klausimams spręsti
komisija gali pasitelkti ministerijų, departamentų, kitų
valstybinių tarnybų, vietos savivaldybių, mokslo ir mokymo
įstaigų, organizacijų, suinteresuotų institucijų atstovų ir
specialistų, susitarusi su jų vadovais, taip pat pasikviesti
užsienio specialistų ir ekspertų.
34 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos narių ir
tarnautojų pareigos
1. Siekdama išvengti interesų konflikto, Vertybinių popierių
komisija parengia etikos kodeksą, nustatantį esamų ir buvusių
komisijos narių ir tarnautojų veiklą šio įstatymo reguliuojamose
srityse. Šis kodeksas įsigalioja, kai jį patvirtina Seimas.
2. Esami ir buvę Vertybinių popierių komisijos nariai ir
tarnautojai neturi teisės patys pasinaudoti ar skleisti kitiems
asmenims konfidencialios informacijos, įgytos jų darbo komisijoje
metu.
3. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti asmenys negali
kitiems asmenims atskleisti dirbant komisijoje įgytos
konfidencialios informacijos. Tokia informacija gali būti
atskleista tik valstybės pareigūnams ir tarnautojams,
kontroliuojantiems, kaip laikomasi šio įstatymo.
4. Asmuo, įstatymų nustatytais atvejais turintis teisę gauti
iš Vertybinių popierių komisijos narių ar tarnautojų
konfidencialią informaciją, privalo laikytis šio straipsnio
pirmosios, antrosios ir trečiosios dalies nuostatų.
35 straipsnis. Įgaliojimų perdavimas
Vertybinių popierių komisija gali priimti sprendimą įgalioti
komisijos narį ar tarnautoją atlikti bet kurią savo funkciją,
išskyrus taisyklių priėmimą, pakeitimą, sustabdymą ar panaikinimą
bei šiame įstatyme numatytų sankcijų taikymą.
36 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos finansavimas
Vertybinių popierių komisija finansuojama iš valstybės
biudžeto.
37 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos teisės
nagrinėjant vertybinių popierių rinkos
funkcionavimą reglamentuojančių norminių aktų
pažeidimus
1. Vertybinių popierių komisija turi teisę organizuoti ir
atlikti patikrinimus, kad nustatytų šio įstatymo bei jo pagrindu
priimtų poįstatyminių aktų pažeidimus.
2. Atlikdami patikrinimą, Vertybinių popierių komisijos
pareigūnai turi teisę:
1) gauti paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tiriamais
pažeidimais;
2) laikinai (iki 30 dienų) paimti tikrinamų vertybinių
popierių viešosios apyvartos tarpininkų, vertybinių popierių
biržų, Centrinio depozitoriumo, emitentų dokumentus, kurie gali
būti panaudoti kaip pažeidimo įrodymai, palikdami motyvuotą
sprendimą dėl dokumentų paėmimo bei paimtų dokumentų apyrašą;
3) išreikalauti padaryti apskaitos dokumentų, sutarčių,
įsakymų, memorandumų bei kitų dokumentų, kuriuos komisija laiko
svarbiais tyrimui, kopijas;
4) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir komisijos ar jos
pirmininko motyvuotą sprendimą, atlikti patikrinimą, laisvai
įeiti į vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų,
vertybinių popierių biržų, Centrinio depozitoriumo, emitentų
patalpas, tikrinti apskaitos knygas, dokumentus ir kitus
patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius;
5) pateikę komisijos ar jos pirmininko motyvuotą sprendimą,
gauti iš banko įstaigų duomenis, pažymas ir dokumentų kopijas
apie finansines operacijas, susijusias su tikrinamuoju objektu.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
38 straipsnis. Įstatymo pažeidimo pasekmės
1. Ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo:
1) vykdyti Vertybinių popierių komisijos nurodymus nutraukti
veiksmus, atkurti ankstesnę padėtį, nutraukti arba pakeisti
sutartis, atlikti kitus įpareigojimus;
2) atlyginti investitoriams padarytus nuostolius;
3) vykdyti šiame įstatyme numatytas Vertybinių popierių
komisijos paskirtas sankcijas.
2. Vertybinių popierių komisija pagal patvirtintas taisykles
turi teisę skirti pinigines baudas:
1) emitentams, pagal šio įstatymo 4 straipsnį turintiems
įregistruoti vertybinius popierius, bet vengiantiems ar
atsisakantiems tai padaryti, - iki 10 procentų registruotinų
vertybinių popierių bendros nominalios vertės;
2) emitentams, viešosios apyvartos tarpininkams ar kitiems
ūkio subjektams, organizuojantiems ar vykdantiems Vertybinių
popierių komisijoje neįregistruotų vertybinių popierių, taip pat
vertybinių popierių, kurių registravimas sustabdytas ar
panaikintas, viešąją apyvartą pirmą kartą, - siūlytųjų viešojoje
apyvartoje vertybinių popierių bendros nominalios vertės dydžio,
kitais kartais, - trigubos siūlytųjų viešojoje apyvartoje
vertybinių popierių bendros nominalios vertės dydžio;
3) emitentams, nesilaikantiems šio įstatymo 6 straipsnio
reikalavimų, - iki 100 tūkstančių litų;
4) ūkio subjektams, nesilaikantiems šio įstatymo 8
straipsnio reikalavimų, - iki 100 tūkstančių litų;
5) ūkio subjektams, veikiantiems kaip vertybinių popierių
viešosios apyvartos tarpininkai be šio įstatymo 11 straipsnyje
numatytos licencijos, - iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų
dydžio;
6) vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkams,
nesilaikantiems šio įstatymo 13 ir 15 straipsnių reikalavimų, -
iki 100 tūkstančių litų;
7) ūkio subjektams, besiverčiantiems vertybinių popierių
biržos veikla be šio įstatymo 21 straipsnyje numatyto Vertybinių
popierių komisijos leidimo, - iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų
dydžio.
3. Vertybinių popierių komisija, prieš skirdama šio
straipsnio antrojoje dalyje numatytas pinigines baudas, turi
sudaryti sąlygas baudžiamo ūkio subjekto vadovams pateikti
paaiškinimus apie padarytą pažeidimą.
4. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatytų sankcijų
taikymas ūkio subjektams neatleidžia jų vadovų nuo įstatymų
numatytos civilinės, administracinės ir baudžiamosios
atsakomybės.
39 straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas
1. Piniginės baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau
kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai ūkio subjektas gavo
Vertybinių popierių komisijos sprendimą skirti baudą.
2. Jeigu ūkio subjektas per šio straipsnio pirmojoje dalyje
nustatytą laikotarpį nesumoka paskirtos baudos ir nepateikia
Vertybinių popierių komisijai teismo nutarties dėl jos sprendimo
skirti piniginę baudą sustabdymo ar panaikinimo, piniginė bauda
iš ūkio subjekto įplaukų išieškoma ne ginčo tvarka.
40 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos sprendimų
apskundimas
1. Ūkio subjektai per vieną mėnesį nuo Vertybinių popierių
komisijos sprendimo gavimo dienos gali kreiptis į teismą dėl
minėto sprendimo atšaukimo arba jo pakeitimo.
2. Kreipimasis į teismą nesustabdo Vertybinių popierių
komisijos nurodymų ir sprendimų vykdymo, jei teismas nenurodo
kitaip.
3. Vertybinių popierių komisijos sprendimai ir jų motyvai
skelbiami viešai.
DEVINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
41 straipsnis. Pereinamasis laikotarpis
1. Vertybinių popierių komisija yra Vertybinių popierių
komisijos prie Finansų ministerijos turto, teisių ir pareigų
perėmėja. Vertybinių popierių komisija prie Finansų ministerijos
tęsia savo veiklą pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus, kol
Seimas, vadovaudamasis šio įstatymo 31 straipsniu, paskirs
Vertybinių popierių komisijos pirmininką ir narius.
2. Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas,
įsteigtas Vyriausybės sprendimu, bei vertybinių popierių biržos,
įregistruotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi ne vėliau kaip
per vienerius metus, remdamiesi šiuo įstatymu, priimti savo
įstatų ir taisyklių pataisas.
3. Veikiančių vertybinių popierių biržų akcininkai,
neatitinkantys šio įstatymo 20 straipsnio ketvirtosios dalies
nuostatų, turi teisę toliau disponuoti savo akcijomis, tačiau
gali jas perleisti tik asmenims, kurie atitinka nurodytąsias
nuostatas.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_____________
_