Suvestinė redakcija nuo 2013-10-05 iki 2016-02-11

Sprendimas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 99-4049, i. k. 1075ARBSPRE00000006

LIETUVOS ARBITRAŽO ASOCIACIJA

S P R E N D I M A S

DĖL TARPTAUTINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO PROCEDŪROS REGLAMENTO PATVIRTINIMO

2007 m. birželio 9 d. Nr. 6

Vilnius

Remiantis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 39-961), LAA Visuotinis narių susirinkimas nusprendžia:

1. Patvirtinti LAA Visuotinio narių susirinkimo 2005 m. lapkričio 19 d. priimtą Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentą, siūlomas jo pataisas ir priedą „Tarptautinių ginčų sprendimo tvarka Klaipėdos jūriniame arbitraže“.

2. Pateikti šį Reglamentą paskelbti oficialiame norminių aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ ir interneto tinklapyje.

LAA VISUOTINIO NARIŲ SUSIRINKIMO

PIRMININKAS                                                                                              KAZYS RAKAUSKAS

SEKRETORĖ                                                                                                 AUŠRA SAULĖNIENĖ

TARPTAUTINIŲ VERSLO GINČŲ SPRENDIMO TVARKA VILNIAUS TARPTAUTINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO TEISME

Patvirtinta

Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA)

Visuotinio narių susirinkimo (VNS)

2005 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 8

Nauja redakcija patvirtinta LAA VNS

2013 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1/13-6

LAA TARPTAUTINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO PROCEDŪROS

REGLAMENTAS

(taikytinas VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ bei šios institucijos administruojamų arbitražo (trečiųjų) teismų procesinėje veikloje, nagrinėjant ir sprendžiant tarptautinius verslo ginčus)

Galioja nuo 2013 m. lapkričio 1 d.

Pirmas skirsnis

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 punktas. Reglamento paskirtis ir esminės jo taikymo sąlygos

1.1. Šis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintas „Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentas“ (toliau – LAA Reglamentas) nustato tarptautinių verslo (komercinių) ir kitų ūkinės veiklos ginčų (toliau – verslo ginčai), kylančių tarp skirtingose valstybėse reziduojančių ūkio subjektų iš jų sudaromų tarptautinių verslo sandorių (kontraktų, sutarčių) ir nesutartinių (tarptautinių deliktinės atsakomybės ir kt.) civilinių-teisinių santykių, nagrinėjimo ir išsprendimo arbitražo būdu tvarką, kai sandorių (teisinių santykių) šalys savo arbitražiniais susitarimais deleguoja ginčų išsprendimo teisę VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ (toliau – Vilniaus arbitražas) bei jo administruojamiems arbitražo (trečiųjų) teismams pagal šiame LAA Reglamente, o tam tikrų verslo ginčų (jūrinių, energetinių, statybų, agrarinio verslo ir kt.) atvejais – ir pagal atitinkamuose šio LAA Reglamento prieduose nustatytas taisykles.

1.2. Pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 5 str. 3 d., Vilniaus arbitražas, kaip viešai apie savo veiklą paskelbusi nuolatinė arbitražo institucija, „negali atsisakyti atlikti savo funkcijų“ (įskaitant ieškinių priėmimą nagrinėjimui ir kt.), kai „arbitražinio nagrinėjimo šalys sumoka nuolatinei arbitražo institucijai jos nustatytas rinkliavas“.

1.3. Šis LAA Reglamentas įgyja susitarimo tarp verslo sandorių (ginčo) šalių teisinę galią, kai jos savo kontraktuose (sutartyse) įrašo šią tipinę Vilniaus arbitražo (arba analogišką pagal prasmę) išlygą:

„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) ar susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis arba tarpininkavimo (mediacijos) būdu, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo administruojamam bendros kompetencijos arbitražo (trečiųjų) teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu“.

1.4. Esant bet kurios sandorio šalies (ypač užsienio partnerio) pageidavimui bei abipusiam sutarimui, vietoj aukščiau nurodytos (tipinės) Vilniaus arbitražo išlygos tarptautinį verslo sandorį įforminančiame kontrakte (verslo sutartyje) gali būti įrašoma šio pavyzdžio alternatyvios (ieškovo pasirenkamos) arbitražo institucijos išlyga:

„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) ar susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis arba tarpininkavimo (mediacijos) būdu, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai arbitražo institucijai pagal joje galiojantį arbitražo procedūros reglamentą arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo administruojamam bendros kompetencijos arbitražo (trečiųjų) teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu“.

1.5. Arbitražinio susitarimo tarp verslo sandorio (arba nesutartinio civilinio-teisinio santykio) šalių valingo pavedimo teisinė galia, deleguojanti Vilniaus arbitražui verslo (ūkinio) ginčo išsprendimo teisę pagal šį LAA Reglamentą ar / ir atitinkamą jo priedą, gali būti išreikšta bei įteisinta taip pat atskirai nuo verslo kontrakto (komercinės sutarties) sudarytu arbitražiniu susitarimu arba kitokia rašytine valios išraiškos forma, arba atsakovo praktiniais (konkliudentiniais) veiksmais, bylojančiais apie jo sutikimą, kad ginčas būtų sprendžiamas Vilniaus arbitraže.

1.6. Šio LAA Reglamento taisyklės taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos įstatymų ir tarptautinės teisės aktų reikalavimams. Jų taikymas galimas visais tarptautinių verslo ginčų nagrinėjimo ir sprendimo arbitražo būdu atvejais, išskyrus tuos ginčus, dėl kurių sprendimo, ir tas šio LAA Reglamento taisykles, dėl kurių taikymo, šalys susitaria kitaip.

1.7. Ginčo šalys tarpusavio rašytiniu susitarimu gali atsisakyti nuo šio LAA Reglamento arba bet kurio jo priedo, ar atskirų juose nustatytų taisyklių taikymo, prašyti arbitražo (trečiųjų) teismą sureguliuoti kilusį nesutarimą tarpininkavimo (mediacijos) ar draugiško sutaikinimo (l’amiable composition) būdu arba pavesti teismui išspręsti ginčą vadovaujantis vien teisingumo (equity), lygybės ir geranoriškumo (ex aeque et bono) principais.

1.8. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl šio LAA Reglamento ar atskirų jo taisyklių netaikymo, arbitražo (trečiųjų) teismas, nenukrypdamas nuo bendros šio LAA Reglamentu nustatytos tvarkos, organizuoja bylos nagrinėjimą tokiu būdu, kokį jis laiko tinkamą esamam (konkrečiam) ginčui išspręsti, su sąlyga, kad užtikrinamas ginčo šalims visiškas lygiateisiškumas ir kiekvienai iš jų sudaromos visos galimybės bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje pateikti arbitražo teismui turimus įrodymus saviems interesams apginti. Arbitražo (trečiųjų) teismui suteikti pagal šį Reglamentą įgaliojimai apima jo teisę, esant reikalui, nustatyti teismo posėdžio vietą, laiką, bet kokių įrodymų leistinumą, priimtinumą, svarbumą, pakankamumą ir kt.

1.9. Procesinius klausimus, iškilusius bylos nagrinėjimo metu ir nereguliuojamus arba nepakankamai sureguliuotus šiuo LAA Reglamentu ar atskiru ginčo šalių susitarimu, arbitražo (trečiųjų) teismas išsprendžia vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymu.

2 punktas. Šio LAA Reglamento tikslams vartojamos sąvokos

1) ieškovas (angl. claimant, plaintiff) – juridinis ar fizinis asmuo, kurio ieškinys nagrinėjamas Vilniaus arbitraže šio LAA Reglamento ar kitokių procedūrinių taisyklių nustatyta tvarka;

2) atsakovas (angl. defendant, respondent) – juridinis ar fizinis asmuo, kuriam pareikštas ieškinys nagrinėjamas Vilniaus arbitraže šio LAA Reglamento ar kitokių procedūrinių taisyklių nustatyta tvarka;

3) arbitras (angl. arbiter, arbitrator) – a) asmuo (trečiųjų teismo teisėjas), ginčo šalių ar jų vardu nustatyta tvarka paskirtas konkrečiam ginčui išspręsti; b) specialistas, įrašytas į LAA patvirtintą rekomenduojamų arbitrų sąrašą tarptautiniams ar / ir vidaus (nacionaliniams) verslo ginčams spręsti;

4) arbitražas (angl. arbitration) – sutartinis, pagrindinis iš alternatyviųjų (AGS) teisminiam verslo (komercinių) ir kitokių, iš esmės civilinių-ūkinių ginčų sprendimo būdas, kurio taikymo verslo praktikoje atvejais ūkio subjektai – vidaus (nacionalinių) ir tarptautinių sandorių dalyviai, kylančių iš jų pasirašomų verslo sutarčių (tarptautinių kontraktų) ginčų išsprendimo teisę deleguoja ne valstybiniam teismui, o jų pačių bendru sutarimu paskirtai arbitražo institucijai ir trečiajam asmeniui – arbitrui (trečiųjų teismo teisėjui) ar jų kolegijai;

5) valstybinis teismas (angl. court of state, court of justice) – valstybės teisinės sistemos organas, vykdantis teisingumo funkcijas, sprendžiantis civilines ir baudžiamąsias bylas;

6) arbitražo teismas: a) nuolatinė arbitražo institucija (angl. court of arbitration), priimanti nagrinėjimui ieškinius, organizuojanti bei administruojanti ginčų išsprendimo arbitražo būdu procedūras; b) arbitražo (trečiųjų) teismas (angl. arbitral tribunal), sudaromas ad hoc (tam kartui) principu iš vienasmenio arbitro (teisėjo) ar jų kolegijos, valstybės (įstatymais ir kitais teisės aktais) nustatytoms ir sandorių (ginčo) šalių arbitražiniais susitarimais deleguotoms konkretaus ginčo išsprendimo funkcijoms atlikti;

7) bendros kompetencijos arbitražo teismas (angl. arbitration court of general justice) – plačios jurisdikcijos institucinis arbitražas, priimantis nagrinėjimui įvairiarūšius ieškinius, organizuojantis ir administruojantis bendrojo pobūdžio ginčų išsprendimo procedūras ir aptarnaujantis arbitražo (trečiųjų) teismus, sudaromus konkretiems verslo (komerciniams) ir kitokiems iš esmės civiliniams-ūkiniams ginčams išspręsti;

8) specializuotas arbitražo teismas (angl. arbitration court of specialized justice) – apibrėžtos (specialios) jurisdikcijos institucinis arbitražas arba bendros kompetencijos arbitražo institucijos specialus struktūrinis padalinys, organizuojantis ir administruojantis ginčų išsprendimo arbitražo būdu procedūras ir aptarnaujantis arbitražo (trečiųjų) teismus, sudaromus tam tikrų kategorijų byloms išnagrinėti arba tam tikrose ūkinės veiklos srityse kylantiems verslo (ūkiniams) ginčams išspręsti;

9) arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimas (angl. decision, resolution of arbitral tribunal) – vienasmenio arba kolegialaus arbitražo teismo sprendimas, priimtas dėl išspręsto verslo (komercinio) ginčo;

10) daugiašalis arbitražas (angl. multilateral arbitration) – arbitražo procedūra, kurioje su atskirais savais reikalavimais ar prieštaravimais dalyvauja daugiau kaip du ūkio subjektai;

11) komercinis arbitražas (angl. commercial arbitration) – verslo (komercinių) ginčų sprendimo būdas;

12) komercinis ginčas (angl. commercial dispute) – nesutarimas, kilęs tarp ūkio subjektų – civilinių-teisinių santykių dalyvių iš jų sudaryto pelno (naudos) siekiančio sandorio arba iš nesutartinės su atlygintinumu susijusios veiklos;

13) deliktinis ginčas (angl. delict dispute) – nesutarimas, kilęs tarp ūkio subjektų civilinių-teisinių santykių dalyvių dėl įstatyminių teisės aktų pažeidimų nesutartiniuose civiliniuose-teisiniuose santykiuose;

14) nacionalinis (vidaus) verslo ginčas (angl. national (domestic) business dispute) – nesutarimas, kilęs iš vidinei ūkinei ar kitokiai atlygintinai veiklai sudaromo sandorio (sutarties) arba iš nesutartinio civilinio-teisinio santykio, kurio šalys (ieškovas ir atsakovas) yra Lietuvos Respublikos ūkio subjektai – juridiniai ir (arba) fiziniai asmenys ar jų jungtiniai dariniai, o ginčo dalykas (objektas) yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje;

15) tarptautinis verslo ginčas (angl. international business dispute) – nesutarimas, kilęs iš tarptautinei ūkinei ar kitokiai atlygintinai veiklai sudaromo kontrakto (verslo sutarties) arba iš nesutartinio civilinio-teisinio santykio, kurio šalys (ieškovas ir atsakovas) yra skirtingų valstybių juridiniai ir (arba) fiziniai asmenys ar jų jungtiniai dariniai, arba ginčijamas teisinis santykis kitaip susijęs su dalyvavimu jame užsienio ar tarptautinio elemento;

16) nuolatinė arbitražo institucija (angl. permanent arbitral institution) – viešasis juridinis asmuo, pastoviai organizuojantis ir administruojantis ginčų išsprendimo arbitražiniu būdu procedūras;

17) nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkas (angl. president (chairman) of permanent arbitral institution) – nuolatinės arbitražo institucijos vadovas, jos įstatų (statuto) nustatyta tvarka paskirtas organizuoti tos institucijos veiklą ir atlikti jos įstatų ir įstatymų jam priskirtas funkcijas;

18) VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ (trump. Vilniaus arbitražas, angl. Vilnius International and National Commercial Arbitration p. i.) – 2003 m. įsteigta nevyriausybinė, pelno nesiekianti, nuolatinė arbitražo institucija – trečiųjų teismo tipo viešasis juridinis asmuo (kodas 1262 03667), vykdantis valstybės (įstatymais ir kitais teisės aktais) nustatytas ir ūkio subjektų arbitražiniais susitarimais deleguotas organizacines-tvarkomąsias funkcijas, reikiamas išnagrinėjimui ir išsprendimui verslo (komercinių) ginčų, kylančių iš jų sudaromų vidaus (nacionalinių) ir tarptautinių ūkinės veiklos sandorių (sutarčių, kontraktų) ir iš nesutartinių (deliktinės atsakomybės ir kt.) civilinių-teisinių santykių (plačiau žr. http://www.vilniausarbitrazas.lt );

19) Vilniaus arbitražo Sekretoriatas (trump. Sekretoriatas, angl. Secretariat of Vilnius Arbitration) – Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo vykdantysis organas, betarpiškai (praktiškai) organizuojantis verslo (komercinių) ir kitų ūkinių ginčų nagrinėjimo ir išsprendimo procedūras ir aptarnaujantis arbitražo (trečiųjų) teismus, sudaromus konkretiems ginčams išspręsti;

20) Lietuvos arbitražo asociacija (trump. LAA, angl. Lithuanian Arbitration Association) – asociacijos teisinės formos pelno nesiekiantis viešasis teisės subjektas – ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (kodas 3001 46392), narystės pagrindais telkianti bei jungianti Lietuvoje ir užsienio šalyse reziduojančius verslo (komercinės) teisės specialistus ir ūkinės veiklos praktikus-profesionalus, gebančius (kompetentingus) spręsti tarptautinius ir vidinius verslo ar / ir kitokius ūkinės veiklos ginčus.

3 punktas. Tarptautinių verslo ginčų teismingumas Vilniaus arbitražui

3.1. Vilniaus arbitražui teismingi, priimami nagrinėjimui bei išsprendimui pagal šį LAA Reglamentą tarptautiniai verslo (komerciniai) ir kiti ūkiniai ginčai, kylantys iš sandorių ir nesutartinių civilinių-teisinių santykių šiose ūkinės veiklos srityse:

1) užsienio (tarptautinėje) prekyboje – ginčai, kylantys iš tarptautinių prekių ir paslaugų pirkimo–pardavimo (įskaitant viešuosius pirkimus), jų tiekimo (eksporto, importo), paskirstymo (distribucijos), franšizės ir iš kitokių su tarptautine prekių ir paslaugų apyvarta susijusių sandorių bei nesutartinių civilinių-teisinių santykių;

2) pramonės srityse – ginčai, kylantys iš tarptautinio pramoninio bendradarbiavimo, įskaitant bendrų įmonių ir kitokių jungtinių ūkinių darinių (susivienijimų) steigimo, jungtinės veiklos, gamybinių užsakymų vykdymo, kitokių tarptautinio pramoninio bendradarbiavimo sandorių bei nesutartinių civilinių-teisinių santykių;

3) statybų srityse – ginčai, kylantys iš tarptautinių statybų rangos, subrangos, kelių tiesimo, tiltų statybos ir kitokių su statybiniais-inžineriniais darbais susijusių tarptautinių sandorių bei nesutartinių civilinių-teisinių santykių;

4) transporto srityse – ginčai, kylantys iš krovinių (įskaitant pavojingus krovinius), keleivių ir bagažo vežimo sausumos (kelių, geležinkelių, vamzdyno), vandens (jūrų, upių) ir oro transporto priemonėmis, taip pat krovinių ekspedijavimo, agentavimo, logistikos ir kitokių su prekių ir keleivių vežimais susijusių tarptautinių sandorių bei nesutartinių civilinių-teisinių santykių;

5) kreditavimo-finansavimo srityse – ginčai, kylantys iš bankinių, draudiminių ir kitokių finansinių paslaugų teikimo, tarptautinių atsiskaitymų, investicijų, disponavimų vertybiniais popieriais ar kitokiomis finansinėmis vertybėmis tarptautinių sandorių bei nesutartinių civilinių-teisinių santykių;

6) energetikos srityse – ginčai, kylantys iš energetinių išteklių (elektros energijos, naftos, dujų ir kt.) pirkimo, tiekimo ir kitokių su energetiniais verslais susijusių tarptautinių sandorių bei nesutartinių civilinių-teisinių santykių;

7) medicinos‑farmacijos srityse – ginčai, kylantys iš medicininės įrangos ir farmacijos produkcijos gamybos, medikamentų tiekimo, panaudojimo ir kitų su sveikatingumo verslais susijusių tarptautinių sandorių bei nesutartinių civilinių-teisinių santykių;

8) intelektinės nuosavybės srityse – ginčai, kylantys iš tarptautinių mokslinių tyrimų, projektavimo-konstravimo darbų, inžinerinės-techninės, inovacinės, autorinės ir kitokios su intelektinės nuosavybės sukūrimu, panaudojimu ir apsauga susijusių tarptautinių sandorių bei nesutartinių civilinių-teisinių santykių;

9) informatikos-telekomunikacijų srityse – ginčai, kylantys iš informacinių-telekomunikacinių ir kitų ryšių technologijų (įskaitant elektroninę komerciją) diegimo bei panaudojimo tarptautinių sandorių ir nesutartinių civilinių-teisinių santykių;

10) agrarinės verslininkystės srityse – ginčai, kylantys iš žemės ūkyje, maisto pramonėje, miškininkystėje ir kituose agrarinės veiklos sektoriuose sudaromų tarptautinių sandorių bei nesutartinių civilinių-teisinių santykių;

11) deliktinių teisinių santykių srityse – ginčai dėl kompensavimo (atlyginimo) žalos, patirtos ūkio subjektų tarptautinių deliktų atvejais;

12) kitose ūkinės veiklos srityse – ginčai, kylantys iš kitose ūkinės veiklos srityse sudaromų tarptautinių sandorių ir / ar nesutartinių civilinių-teisinių santykių, kai ginčo šalys savo arbitražiniais susitarimais deleguoja jų išsprendimo teisę Vilniaus arbitražui pagal šį LAA Reglamentą ar kitas jų bendru sutarimu patvirtintas taisykles.

3.2. Vilniaus arbitraže negali būti nagrinėjami pagal šį LAA Reglamentą ginčai, kurie priskirtini vidinių (nacionalinių) verslo ginčų kategorijai, taip pat ginčai, kurių sprendimas pagal Lietuvos įstatymus arba tarptautinius teisės aktus priskirtas valstybės teismų arba kitų arbitražo institucijų kompetencijai.

4 punktas. Arbitražo procedūros organizavimo teisinės prielaidos

4.1. Vilniaus arbitražo Sekretoriatas įgyja teisę organizuoti arbitražo procedūrą, o jo administruojamas arbitražo (trečiųjų) teismas nagrinėti bylą ir išspręsti ginčą, kai tarp verslo (ginčo) šalių yra sudarytas arbitražinis susitarimas, kuris gali būti įformintas (išreikštas):

1) verslo (komercinėje) sutartyje įrašyta Vilniaus arbitražo (arba analogiška pagal prasmę) išlyga;

2) atskirai nuo verslo (komercinės) sutarties sudarytu arbitražiniu susitarimu (kompromisu) dėl kilusio ar potencialiai galimų tam tikrų rūšių ar visų verslo ginčų delegavimo išspręsti Vilniaus arbitražui;

3) bet kokia kitokia rašytine forma (įskaitant pranešimą, perduotą elektroninėmis telekomunikacijų priemonėmis), kurioje užfiksuota šalių valia, deleguojanti Vilniaus arbitražui ginčo išsprendimo teisę;

4) atsakovo praktiniais (konkliudentiniais) veiksmais, atliktais kaip atsakas į ieškovo ar Vilniaus arbitražo Sekretoriato užklausimą ar įteiktą ieškinį, bylojančiais apie jo sutikimą, kad ginčas būtų sprendžiamas Vilniaus arbitraže.

4.2. Vilniaus arbitraže gali būti nagrinėjami taip pat verslo (komerciniai) ginčai, kurių sprendimas arbitražo būdu nustatytas kompetentingos valstybinės institucijos arba numatytas tarptautinių susitarimų pagrindais.

5 punktas. Pamatinės ginčo šalių teisės ir pareigos

5.1. Nagrinėjant bylą Vilniaus arbitražo administruojamame arbitražo (trečiųjų) teisme ginčo šalių teisės yra visiškai lygios. Ir ieškovas, ir atsakovas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti iš jos išrašus ir dokumentų kopijas, pateikti įrodymus ir dalyvauti jų apžiūroje bei tyrime, duoti savo paaiškinimus visais ginčo nagrinėjimo metu iškilusiais klausimais, prieštarauti kitų arbitražo proceso dalyvių pareiškimams, prašymams ar išvadoms, bet kada sudaryti su kita ginčo šalimi taikos sutartį, naudotis kitomis Lietuvos įstatymų ir šio LAA Reglamento suteiktomis teisėmis.

5.2. Ginčo šalys privalo sąžiningai naudotis joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, gerbti viena kitą ir priešingos šalies teises bei teisėtus interesus, susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių sutrukdyti teisingai išspręsti ginčą, siekti, kad visos bylos aplinkybės būtų ištirtos sparčiai, visapusiškai ir iki galo.

5.3. Kiekviena ginčo šalis turi pateikti arbitražo (trečiųjų) teismui jo reikalaujamus įrodymus (dokumentus, reikiamą informaciją), nurodyti aplinkybes (faktus), kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar prieštaravimus, prireikus padėti arbitražo teismui iškviesti bei apklausti liudytojus arba kitaip gauti jų parodymus, sudaryti galimybę apžiūrėti ginčo objektą.

6 punktas. Procesiniai terminai

6.1. Šiame LAA Reglamente nustatyti procesiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo kitos (sekančios) dienos, kurią nustatyta tvarka adresatui buvo įteiktas pranešimas, siūlymas, pareiškimas, nutartis, įsakymas ar kitoks procesinis dokumentas, o įteikimo faktas patvirtintas pašto spaudu, jį priėmusio asmens parašu, atitinkamu įrašu dokumentų registravimo žurnale ar kitokiu dokumento perdavimo faktą fiksuojančiu įrodymu.

6.2. Bylai pagal šį LAA Reglamentą išnagrinėti Vilniaus arbitraže nustatomas bendras trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo bylos arbitražo (trečiųjų) teismui įteikimo dienos. Ypatingais atvejais šis terminas gali būti prailgintas Vilniaus arbitražo pirmininko nutartimi, priimamoje pagal bylą nagrinėjančio arbitražo (trečiųjų) teismo argumentuotą prašymą.

6.3. Jeigu paskutinė procesinio termino diena sutampa su Lietuvoje įteisinta (oficialia) švente ar nedarbo diena, terminas prailginamas iki artimiausios darbo dienos pabaigos. Oficialios švenčių ir nedarbo dienos, buvusios procesinio termino eigos metu, iš apskaičiuojamos jo trukmės neišskaitomos.

7 punktas. Arbitražiniai mokesčiai

7.1. Įteikiant ieškinį tarptautiniam verslo (komerciniam) ar kitokiam ūkiniam ginčui išspręsti, ieškovas įmoka į Vilniaus arbitražo a. s. Nr. LT59 7044 0600 0100 2695, atidarytą AB SEB banke, 400 eurų negrąžinamą ieškinio įregistravimo mokestį. Iki šio mokesčio sumokėjimo byla arbitražiniam nagrinėjimui nerengiama.

7.2. Kartu arba vėliau, tačiau iki bylos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui, įmokamas į tą pačią sąskaitą banke arbitravimo-administravimo mokestis, apskaičiuotas pagal LAA patvirtintų Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklių 3 punkte pateiktą lentelę. Iki arbitravimo-administravimo mokesčio sumokėjimo byla arbitražo (trečiųjų) teismo nagrinėjimui neperduodama.

7.3. Arbitravimo-administravimo mokesčio dydis, jo apskaičiavimo, lėšų paskirstymo ir honorarų arbitrams išmokėjimo tvarka bei kitos su bylinėjimosi išlaidomis susijusios sąlygos aptartos minėtose, šio punkto 7.2 dalyje nurodytose Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklėse, kurios yra neatsiejama šio LAA Reglamento dalis.

Antras skirsnis

BYLOS IŠKĖLIMO VILNIAUS ARBITRAŽE TVARKA

8 punktas. Ieškinys ir jo priedai

8.1. Bylai iškelti šalis-ieškovė įteikia Vilniaus arbitražo Sekretoriatui ieškinį ir jam pagrįsti reikiamus dokumentus ar jų kopijas. Ieškinių registracijos žurnale įrašyta ieškinio įteikimo diena laikoma bylos iškėlimo Vilniaus arbitraže pradžia (data).

8.2. Esant sandorių šalių savitarpiams arbitražiniams susitarimams, pagal vieną ir tą pačią bylą ieškinius gali pareikšti keli ieškovai arba jie gali būti pareiškiami keliems atsakovams.

8.3. Nesant arbitražinio susitarimo arba esant netinkamai suformuluotoms jo nuostatoms, asmuo, turintis savarankišką su nagrinėjama byla susijusį vienai iš šalių reikalavimą ir manantis, kad ją išsprendus bus pažeisti jo teisėti interesai, turi teisę prašyti arbitražo (trečiųjų) teismą leisti jam dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Apie trečiojo asmens prašymą arbitražo teismas turi informuoti kitas ginčo šalis ir, įvertinęs jų nuomonę, priimti atitinkamą nutartį.

8.4. Daugiašalio arbitražo atveju kiekvienas iš ieškovų arba atsakovų dalyvauja arbitražo procese savarankiškai kitų šalių atžvilgiu. Trečiojo asmens dalyvavimas (prisijungimas) byloje įforminamas tokia pat tvarka, kokia nustatyta ieškovui, išskyrus ieškinio registracijos mokesčio sumokėjimą. Vilniaus arbitražo Sekretoriatui turi būti įteikiami tokie pat dokumentai bei jų priedai ir tokia pat tvarka, kaip ir dvišalio arbitražo atveju.

8.5. Prie ieškinio pridedama:

1) verslo (komercinės) sutarties, dėl kurios nuostatų taikymo ar aiškinimo kilo ginčas, kopija;

2) arbitražinio susitarimo (jeigu verslo sutartyje neįrašyta arbitražo išlyga) kopija;

3) kitų dokumentų, ieškovo manymu, susijusių su byla, kopijos arba sąrašas dokumentų, kuriuos ieškovas numato pateikti vėliau;

4) ieškinio įregistravimo mokesčio sumokėjimo patvirtinančio dokumento kopija.

9 punktas. Dokumentų pateikimo tvarka

9.1. Vilniaus arbitražo Sekretoriatui įteikiama tiek ieškinio ir prie jo pridedamų dokumentų komplektų (egzempliorių), kiek jų reikia įteikti visiems arbitrams ir atsakovams. Kai ginčui išspręsti skiriamas vienas arbitras ir yra vienas atsakovas, Sekretoriatui įteikiami du ieškinio ir jo priedų komplektai. Kai ginčui išspręsti skiriami trys arbitrai ir yra vienas atsakovas – įteikiami keturi nurodytų dokumentų komplektai.

9.2. Sekretoriatui įteikiamas ieškinys turi būti surašytas ginčo šalių sutarta arbitražo proceso kalba. Prie jo pridedami įrodomieji dokumentai (jų kopijos ar atskiros jų dalys) pateikiami išversti į proceso kalbą tik tada, kai to pareikalauja arbitražo (arbitražo) teismas.

9.3. Sekretoriatui įteikiamų įrodomųjų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos įgalioto asmens parašu, o bylos lapai susegti ir sunumeruoti.

9.4. Vieną gautų ieškininių dokumentų komplektą Vilniaus arbitražo Sekretoriatas nedelsdamas išsiunčia (arba įteikia pasirašytinai) atsakovui. Kartu siunčiamame pranešime (kurio kopija išsiunčiama ir ieškovui) Sekretoriatas informuoja ginčo šalis apie bylos iškėlimo Vilniaus arbitraže faktą, ieškinio įregistravimo datą, primenama atsakovui apie jo pareigą per 20 dienų nuo pranešimo ir ieškininių dokumentų komplekto gavimo pateikti Sekretoriatui atsiliepimą į pareikštą ieškinį, nurodant jame pasirinkto arbitro (galima ir atsarginio) vardą ir pavardę, arba gali būti išreikštas pageidavimas, kad atsakovo vardu arbitrą paskirtų Vilniaus arbitražo pirmininkas. Kitus ieškinio ir prie jo pridedamų dokumentų komplektus Sekretoriatas išsiunčia (įteikia) arbitrams ne vėliau kaip per 15 dienų po arbitražo (trečiųjų) teismo visiško suformavimo.

9.5. Ieškininiai dokumentai, arbitražo (trečiųjų) teismo raginimai atvykti į arbitražo teismo posėdžius, arbitražo teismo sprendimai ir nutartys, taip pat Vilniaus arbitražo pirmininko nutartys siunčiamos adresatams registruota pašto siunta. Kiti dokumentai ir pranešimai gali būti siunčiami paprasta pašto siunta, elektroniniu paštu, faksimile ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.

9.6. Laikoma, kad Sekretoriato ir / ar arbitražo (trečiųjų) teismo išsiųstas dokumentas adresato yra gautas, jeigu jis įteiktas jam asmeniškai, pristatytas į jo buveinę, gyvenamąją vietą arba pagal jo nurodytą pašto adresą, o elektroninis pranešimas dar ir tada, kai jis išsiunčiamas elektroninių ryšių galinių įrenginių adresais.

9.7. Ieškininis dokumentas arba bet koks pranešimas laikomas adresato gautas tą dieną, kurią jis įteiktas arba pristatytas jam bet kuriuo šio punkto 9.6 dalyje nurodytu būdu, įskaitant ir atvejus, kai adresatas atsisako jį priimti.

10 punktas. Ieškinio turinys

10.1. Ieškinyje įrašomos šios nuorodos:

1) arbitražo institucijos oficialus pavadinimas;

2) ginčo šalių oficialūs pavadinimai, jų buveinių ir telekomunikacijų galinių įrenginių adresai;

3) nuoroda į arbitražo išlygą, atskirą arbitražinį susitarimą ar kitą dokumentą, suteikiantį Vilniaus arbitražui teisę organizuoti arbitražo procedūrą;

4) nuoroda į verslo sutartį ir jos straipsnius, dėl kurių taikymo ir / ar aiškinimo kilo ginčas;

5) nuoroda į ieškinio pagrindą (prigimtį), ginčijamus klausimus, faktines aplinkybes, dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus;

6) nurodoma ieškinio suma (materialinis reikalavimas);

7) nuoroda į pasirinktą arbitrą (gali būti ir atsarginį) arba įrašomas prašymas, kad ieškovo vardu arbitrą paskirtų Vilniaus arbitražo pirmininkas;

8) nurodomos (jeigu yra) bet kokios pastabos ar pageidavimai, susiję su arbitražo vieta, posėdžio laiku, arbitražinio teismo sudėtimi ir kt.;

9) nuoroda į pridedamus dokumentus;

10) data ir ieškovo (jo atstovo) vardas, pavardė, pareigos, parašas.

10.2. Jeigu pateiktame ieškinyje yra esminių trūkumų, Vilniaus arbitražo Sekretoriatas gali grąžinti jį (nurodęs esamus trūkumus) ieškovui, o byla įteikiama arbitražo (trečiųjų) teismui po to, kai trūkumai pašalinami.

11 punktas. Ieškinio pakeitimas ir papildymas

11.1. Bylos iškėlimo ir bet kurioje jos nagrinėjimo stadijoje ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio, pakeisti jo pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškininius reikalavimus.

11.2. Arbitražo teismas gali atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą, jeigu prieina išvados, kad dėl pirminių ieškinio sąlygų pakeitimo gali būti nepagrįstai užvilkintas bylos išnagrinėjimas.

11.3. Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas, taip pat ieškininių reikalavimų padidinimas ir priešieškinio pareiškimo svarstymas negalimas, jeigu byla nagrinėjama dokumentinio proceso būdu ir tais klausimais aiškiai neišreikšta kitos ginčo šalies valia.

12 punktas. Ieškinio suma

12.1. Ieškinio suma nustatoma:

1) bylose dėl piniginio išieškojimo – pagal išieškomą sumą;

2) bylose dėl turto išreikalavimo – pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę;

3) bylose dėl daiktinių teisių į turtą – pagal turto rinkos vertę;

4) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo – pagal reikalaujamą priteisti sumą.

12.2. Ieškinyje nurodoma:

1) pagrindinio reikalavimo suma;

2) netesybų (delspinigių, palūkanų) suma ir jų apskaičiavimo būdas;

3) dokumentaliai pagrįstų bylinėjimosi išlaidų suma.

12.3. Ieškiniuose, kuriuose yra keli savarankiški reikalavimai, ieškovas atskirai nurodo kiekvieno jų dydį ir bendrą ieškinio sumą.

13 punktas. Atsiliepimas į pareikštą ieškinį ir jo priedai

13.1. Per 20 dienų nuo gauto oficialaus pranešimo apie iškeltą Vilniaus arbitraže bylą atsakovas privalo pateikti šios arbitražo institucijos Sekretoriatui savo atsiliepimą į ieškinį ir jam pareikštus reikalavimus.

13.2. Savo atsiliepime į ieškinį atsakovas patvirtina arba paneigia jam keliamų reikalavimų pagrįstumą, prideda prie jo įrodomuosius dokumentus (arba patvirtintas jų kopijas), kuriais jis grindžia savo gynybą.

13.3. Vilniaus arbitražo Sekretoriatui įteikiama tiek atsiliepimo ir jo priedų komplektų (egzempliorių), kiek jų reikia ieškovui ir visiems arbitrams įteikti.

13.4. Atsiliepimas į ieškinį pateikiamas surašytas arbitražo proceso arba kontrakto (komercinės sutarties), dėl kurio taikymo ar aiškinimo kilo ginčas, kalba. Prie jo pridedami dokumentai (jų kopijos ar atskiros jų dalys) pateikiami išversti į arbitražo proceso kalbą tik tada, kai to pareikalauja arbitražo (trečiųjų) teismas.

13.5. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį arba atsisako jį pateikti, arba neatvyksta į arbitražo (trečiųjų) teismo posėdį, nelaikoma, kad jis tokiu būdu pripažįsta ieškovo reikalavimus. Tačiau tai netampa kliūtimi sudaryti arbitražo teismą šio LAA Reglamento III skirsnyje nustatyta tvarka, išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovui tinkamai buvo pranešta apie posėdžio datą, laiką ir vietą, o iš jo nebuvo gautas pranešimas apie pateisinamą jo nedalyvavimo priežastį ir jo prašymas nukelti bylos nagrinėjimą vėlesniam laikui.

14 punktas. Atsiliepimo turinys

14.1. Atsiliepimas į ieškinį turi atitikti LR CPK 111 str. ir 142 str. antrojoje dalyje nustatytus reikalavimus. Jame būti nurodyta:

1) ginčo nagrinėjimą administruojančios arbitražo institucijos oficialus pavadinimas;

2) ginčo šalių oficialūs pavadinimai, atsakovo buveinės ir telekomunikacijų galinių įrenginių adresai;

3) atsakovo sutikimas ar prieštaravimas dėl pareikšto ieškinio;

4) motyvai ir įrodymai, kuriais atsakovas grindžia savo prieštaravimus;

5) atsakovo pageidavimai dėl žodinio ar dokumentinio (rašytinio) bylos nagrinėjimo būdo;

6) įvardintas pasirinktas arbitras (gali būti ir atsarginis) arba įrašytas prašymas, kad atsakovo vardu arbitrą paskirtų Vilniaus arbitražo pirmininkas;

7) nurodyti (jeigu yra) bet kokie pageidavimai, susiję su arbitražo teismo posėdžiavimo vieta, laiku, teismo sudėtimi, taikytina teise ir proceso kalba;

8) išvardinami pridedami dokumentai ir / arba nurodomi įrodymai, kurie bus pateikti vėliau;

9) atsakovo (jo atstovo) vardas, pavardė, pareigos, parašas, atsiliepimo surašymo data.

15 punktas. Atsiliepimo pakeitimas, papildymas ir priešieškinio pareiškimas

15.1. Bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovas gali pakeisti arba papildyti savo atsiliepimą į ieškinį, pareikalauti, kad būtų atlikti abiejų ginčo šalių tarpusavio reikalavimų užskaitymai, pareikšti ieškovui priešieškinį, susijusį su tuo pačiu ar kitu sandoriu.

15.2. Arbitražo teismas priima nagrinėjimui priešieškinį, jeigu:

1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą;

2) patenkinus priešieškininį reikalavimą, tampa visiškai ar iš dalies neįmanoma tenkinti pradinį ieškinį;

3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir išnagrinėjus juos kartu galima greičiau teisingai išspręsti ginčą.

15.3. Priešieškinys pareiškiamas tokia pat tvarka kaip ir pirminis ieškinys.

15.4. Arbitražo teismas gali atsisakyti priimti pavėluotai teikiamus atsiliepimo į ieškinį pakeitimus ir papildymus, taip pat įrodymus ir priešieškinius, jeigu mano, kad jų išnagrinėjimas gali nepateisinamai užvilkinti bylos išnagrinėjimą ar sprendimo priėmimą.

Trečias skirsnis

ARBITRAŽO TEISMO SUDARYMAS

16 punktas. Arbitražo teismo formavimo pagrindai

16.1. Kiekvienam konkrečiam ginčui išspręsti Vilniaus arbitraže sudaromas tam kartui (ad hoc principu) arbitražo (trečiųjų) teismas, susidedantis iš specialistų (ekspertų), įrašytų į LAA Visuotinio narių susirinkimo patvirtintus ir viešai paskelbtus bendros kompetencijos ir specializuotų arbitražo teismų rekomenduojamų arbitrų sąrašus (žr. svetainėje www.vilniausarbitrazas.lt). Kiekviena ginčo šalis turi teisę pasirinkti iš tų sąrašų ją tenkinantį specialistą ir savo vardu paskirti jį arbitru.

16.2. Sprendžiant sudėtingus, specialių žinių ir įgūdžių reikalaujančius tarptautinius verslo (ar deliktinius) ginčus, arbitrais (esant abiejų ginčo šalių pritarimui) gali būti skiriami atitinkamą kompetenciją bei patirtį turintys specialistai, neįtraukti į LAA patvirtintus rekomenduojamų arbitrų sąrašus.

16.3. Esant bet kurios ar abipusiam ginčo šalių pageidavimui, tinkamus specialistus konkrečiam ginčui išspręsti (pasirinktus iš LAA patvirtintų rekomenduojamų arbitrų sąrašų), jų vardu arbitrais gali paskirti Vilniaus arbitražo pirmininkas.

17 punktas. Arbitro asmenybei keliami reikalavimai

17.1. Arbitru gali būti nepriekaištingos moralinės-dorovinės reputacijos asmenybė-specialistas, kompetentingas kvalifikuotai išspręsti verslo (komercinius) ar deliktinius ginčus, kylančius tam tikrose ūkinės veiklos srityse, esantis visiškai nepriklausomas nuo ginčo šalių ir visiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi kurios nors šalies naudai.

17.2. Jeigu arbitru skiriamas asmuo (specialistas) mano, kad tam tikros aplinkybės gali sukelti abejones dėl galimo jo nešališkumo ar nepriklausomumo nuo kurios nors ginčo šalies, toks asmuo apie visas galimas kliutis atlikti arbitro funkcijas privalo pranešti Vilniaus arbitražo pirmininkui, kuris išsprendžia jo galimumo arbitrauti konkrečioje byloje klausimą.

17.3. Jeigu apie esamas kliūtis būti arbitru asmuo (specialistas) sužino po jo paskyrimo arba vėliau (nagrinėjant bylą iš esmės), toks arbitras privalo apie tai informuoti kitus bylą nagrinėjančius arbitrus, kurie kartu su ginčo šalimis išsprendžia jo galimumo toliau dalyvauti bylos nagrinėjime klausimą. Vienasmenio arbitražo teismo atveju arbitro tinkamumo spręsti ginčą klausimą išsprendžia Vilniaus arbitražo pirmininkas kartu su ginčo šalimis.

17.4. Asmuo (specialistas), priėmęs siūlymą būti arbitru konkrečiam ginčui išspręsti, pasirašo Arbitro nešališkumo, nepriklausomumo ir komercinės paslapties išsaugojimo deklaraciją ir sudaro su VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ Sekretoriatu arbitravimo sutartį, kurioje, patvirtinęs savo nešališkumą ir nepriklausomumą nuo ginčo šalių, įsipareigoja išnagrinėti bylą ir išspręsti ginčą griežtai laikydamasis sąžiningumo principo.

18 punktas. Arbitrų skaičius ir jų skyrimo tvarka

18.1. Konkrečiam ginčui išspręsti jo šalys gali pačios nustatyti arbitrų skaičių (vieną, tris ar daugiau) ir susitarti dėl jų skyrimo tvarkos. Daugiašalio arbitražo atveju arba sudėtingoms byloms išnagrinėti (ginčams išspręsti) gali būti sudaromas iš penkių ar daugiau arbitrų arbitražo (trečiųjų) teismas. Jeigu šalys nenustato arbitrų skaičiaus, bylai išnagrinėti (ginčui išspręsti) sudaroma trijų arbitrų arbitražo teismo kolegija.

18.2. Kai ginčui išspręsti sudaromas vienasmenis arbitražo teismas, kiekviena ginčo šalis gali:

1) pasiūlyti kitai šaliai vieno ar daugiau asmenų, galinčių, jos manymu, kvalifikuotai atlikti vienasmenio arbitražo teismo funkcijas, kandidatūras;

2) pasiūlyti kitai šaliai, kad vienasmenį arbitrą, pasirinktą iš LAA patvirtinto ir viešai paskelbto rekomenduojamų arbitrų sąrašo, paskirtų Vilniaus arbitražo pirmininkas.

18.3. Visais atvejais, kai šalys susitaria dėl vienasmenio arbitražo teismo, tačiau per 20 dienų nuo Vilniaus arbitražo Sekretoriato įteikto joms pranešimo apie įregistruotą ieškinį (iškeltą bylą) neišgali susitarti dėl konkrečios vienasmenio arbitro kandidatūros, bet kurios iš jų prašymu arbitrą paskiria Vilniaus arbitražo pirmininkas, pasirinktą iš LAA patvirtinto rekomenduojamų arbitrų sąrašo. Vienasmenio arbitražo teismo teisinis statusas prilygsta kolegialaus arbitražo teismo statusui.

18.4. Kai arbitražo teismas sudaromas iš trijų arbitrų, kiekviena ginčo šalis per 20 dienų nuo Vilniaus arbitražo Sekretoriato įteikto pranešimo apie įregistruotą ieškinį (iškeltą bylą) paskiria po vieną arbitrą, o šie du tarpusavio sutarimu per 20 dienų paskiria trečiąjį arbitrą, kuris ex officio tampa arbitražo (trečiųjų) teismo pirmininku, atlieka pranešėjo bei kitas šio LAA Reglamento nustatytas arbitražo teismo pirmininkui funkcijas.

18.5. Jeigu kuri nors iš ginčo šalių per 20 dienų nuo gauto Vilniaus arbitražo Sekretoriato pranešimo apie įregistruotą ieškinį (iškeltą bylą) nepaskiria iš savo pusės arbitro (nepraneša Sekretoriatui jo vardo ir pavardės) arba kai šalių paskirti arbitrai per 20 dienų nuo jų paskyrimo nesugeba susitarti dėl trečiojo arbitro kandidatūros, arbitrą nepaskyrusios šalies vardu arba trečiąjį arbitrą (arbitražo (trečiųjų) teismo pirmininką) paskiria Vilniaus arbitražo pirmininkas.

18.6. Daugiašalio arbitražo atveju, esant dviem ar daugiau ieškovų ar / ir dviem ar daugiau atsakovų, turinčių tapačius interesus, ir pirmieji, ir antrieji atskirais tarpusavio susitarimais gali paskirti į arbitražo teismo kolegijos sudėtį po vieną arbitrą, o šie savo ruožtu paskiria trečiąjį arbitrą, kuris ex officio tampa arbitražo teismo pirmininku, atlieka pranešėjo ir kitas šio LAA Reglamento nustatytas arbitražo (trečiųjų) teismo pirmininkui funkcijas.

18.7. Jeigu daugiašalio ginčo šalys turi skirtingus interesus arba neišgali susitarti dėl vieno bendro arbitro kandidatūros, kiekviena jų paskiria po vieną arbitrą. Pagal ieškovų ir / ar atsakovų atskirus prašymus, jų vardu tinkamus specialistus daugiašaliam ginčui išspręsti arbitrais gali paskirti Vilniaus arbitražo pirmininkas.

18.8. Skirdamas arbitrus, Vilniaus arbitražo pirmininkas privalo visada atsižvelgti į ginčo šalių susitarimu arbitrui keliamus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat į aplinkybes, užtikrinančias arbitro nešališkumą ir nepriklausomumą.

18.9. Arbitru negali būti skiriamas asmuo, kuris anksčiau dalyvavo kaip kurios nors ginčo šalies atstovas, patarėjas, advokatas, teisėjas, arbitras arba tarpininkas (mediatorius) sutaikinimo procedūroje.

18.10. Arbitražo teismo įgaliojimai pradėti bylos nagrinėjimą ir išspręsti konkretų ginčą prasideda nuo jų patvirtinimo Vilniaus arbitražo pirmininko nutartimi.

18.11. Vilniaus arbitražo pirmininko nutartys, priimtos, vadovaujantis šio punkto taisyklėmis, yra galutinės ir neskundžiamos.

19 punktas. Pagrindinės arbitražo teismo pareigos

19.1. Arbitražo teismas, sudarytas šio LAA Reglamento 18 punkto nustatyta tvarka, privalo:

1) išnagrinėti bylą, vadovaudamasis šio LAA Reglamento ar / ir atitinkamo jo priedo taisyklėmis, bei išspręsti ginčą, vadovaudamasis taikytinomis tam ginčui išspręsti teisės nuostatomis, jeigu ginčo šalys nesusitarta kitaip;

2) atliekant bylos nagrinėjimą – griežtai laikytis nepriklausomumo, nešališkumo, teisingumo, sąžiningumo, kitų dorovės principų bei LAA patvirtintų Arbitro etikos taisyklių reikalavimų;

3) siekti, kad šalių nesutarimas būtų sureguliuotas taikos (sutaikinimo) ar kitokiu abipusius jų interesus tenkinančiu būdu, nekliudančiu jų partnerystės santykių išsaugojimui;

4) išnagrinėti ir teisiškai įvertinti visus byloje esamus ar vėliau (proceso eigoje) teismui pateikiamus įrodomuosius dokumentus bei ginčo šalių nurodomas įrodomąją reikšmę turinčias faktines aplinkybes, skiriant ypatingą dėmesį šalių prisiimtiems sutartiniams įsipareigojimams ir jiems įgyvendinti atliekamiems praktiniams veiksmams;

5) užtikrinti ginčo šalių komercinių paslapčių išsaugojimą;

6) siekti, kad byla būtų išnagrinėta (ginčas išspręstas) per optimaliai galimą trumpiausią laiką ir su mažiausiais kaštais;

7) priimti teisingą, įstatyminius (LR CK 1.5 str., LR CPK 3 str.) teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkantį sprendimą.

19.2. Bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje arbitražo (trečiųjų) teismas privalo užtikrinti ginčo šalių lygiateisiškumą, sudaryti joms vienodas sąlygas ginti bei pagrįsti savo reikalavimus, prieštaravimus, galimybes pateikti bet kokius dokumentus ir kitokius įrodymus savo reikalavimams ar prieštaravimams pagrįsti.

20 punktas. Arbitro nušalinimo pagrindai

20.1. Arbitras gali būti nušalinamas, kai yra šios aplinkybės, galinčios sukelti abejonių dėl jo nepriklausomumo, nešališkumo arba kompetencijos:

1) arbitras yra ar anksčiau buvo pavaldus ar materialiai priklausomas nuo vienos iš ginčo šalių;

2) arbitras yra ar anksčiau buvo susietas su viena iš ginčo šalių giminystės ar svainystės ryšiais, bendra darbine veikla, bendromis tos pačios specialybės studijomis ar kitais artimais asmeniniais santykiais;

3) arbitras anksčiau dalyvavo byloje kaip kurios nors ginčo šalies atstovas, patarėjas, advokatas arba vykdė teisėjo, arbitro arba tarpininko (mediatoriaus) funkcijas bet kurios iš jų sutaikinimo procedūroje;

4) kai paaiškėja, kad arbitras neturi šalių susitarime aptartos kvalifikacijos;

5) yra kitokios aplinkybės, keliančios abejonių dėl galimo arbitro suinteresuotumo bylos baigtimi kurios nors ginčo šalies naudai.

21 punktas. Arbitro nušalinimo tvarka

21.1. Šalis, inicijuojanti arbitro nušalinimą, gali pasinaudoti šia savo teise iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios arba vėliau, tačiau nedelsiant po to, kai jai tampa žinoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio LAA Reglamento 20 punkte.

21.2. Arbitro nušalinimo pareiškime, įteikiamame Vilniaus arbitražo Sekretoriatui arba betarpiškai bylą nagrinėjančiam arbitražo (trečiųjų) teismui, turi būti nurodyti nušalinimo motyvai.

21.3. Arbitras, kurį paskyrė pati nušalinimą inicijuojanti šalis arba kartu su kita šalimi, gali būti nušalinamas tik dėl aplinkybių, apie kurias buvo sužinota po jo paskyrimo.

21.4. Kai arbitražo teismas sudaromas iš trijų arbitrų, o vienam iš jų pareiškiamas nušalinimas prasidėjus bylos nagrinėjimui, jo nušalinimo tikslingumo klausimas sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu kiti arbitrai pripažįsta, kad pateikti svarūs nušalinimo pagrįstumo įrodymai, kurie anksčiau nebuvo pateikti dėl pateisinamų priežasčių.

21.5. Arbitras visada turi nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu nušalinimą (net ir nemotyvuotą) pareiškia jam abi ginčo šalys. Jeigu arbitras, kuriam pareikštas nušalinimas, nenusišalina arba kai kita ginčo šalis nesutinka, kad arbitras būtų nušalintas, jo įgaliojimų arbitravimo toje byloje klausimą turi išspręsti kiti du arbitrai.

21.6. Jeigu arbitro nušalinimo reikalavimą atmeta kiti arbitrai, jį inicijavusi šalis, nedelsdama po pranešimo apie nušalinimo atmetimą gavimo, gali prašyti Vilniaus arbitražo pirmininką priimti šiuo klausimu savo atskirą nutartį. Vilniaus arbitražo pirmininko nutartis tokiu atveju turi būti priimta nedelsiant.

21.7. Kol šalies, inicijavusios arbitro nušalinimą, pareiškimą nagrinėja Vilniaus arbitražo pirmininkas, arbitražo teismas, įskaitant arbitrą, kuriam pareikštas nušalinimas, gali tęsti bylos nagrinėjimą, tačiau sprendimas dėl ginčo esmės gali būti priimtas tik po Vilniaus arbitražo pirmininko priimtos šiuo klausimu atskirosios nutarties, kuri yra galutinė ir neskundžiama.

21.8. Vienasmenio arbitro, dviejų arbitrų ar visos arbitražo teismo kolegijos nušalinimo tikslingumo klausimą sprendžia pačios ginčo šalys. Kai jų nuomonės nesutampa – atskirą galutinę nutartį tokiu atveju priima Vilniaus arbitražo pirmininkas.

21.9. Kai arbitrui pareiškiamas nušalinimas jau bylos iš esmės nagrinėjimo stadijoje ir dėl to jis nedelsdamas atsistatydina, o po to sudaryta nauja arbitražo teismo kolegija konstatuoja, kad arbitro nušalinimas buvo nepagrįstas ir neteisėtas, išlaidas, susidariusias dėl nepagrįsto arbitro nušalinimo, padengia nušalinimą inicijavusi ginčo šalis, įmokėdama į Vilniaus arbitražo a. s. banke 20% nušalinto arbitro nagrinėtoje byloje nustatyto dydžio arbitravimo-administravimo mokesčio.

22 punktas. Arbitro įgaliojimų nutraukimas

Jeigu arbitras de jure arba de facto negali atlikti arbitro funkcijų arba be pateisinamų priežasčių vilkina jų atlikimą, jo įgaliojimai arbitruoti bylą nutrūksta, kai jis pats atsistatydina arba kai jį atstatydina ginčo šalys bendru savo sutarimu. Kai šalys negali susitarti dėl arbitro, nevykdančio savo funkcijų, įgaliojimų nutraukimo, bet kurios iš jų prašymu šį klausimą išsprendžia Vilniaus arbitražo pirmininkas, kurio nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

23 punktas. Naujo arbitro skyrimas

23.1. Kai arbitro įgaliojimai pasibaigia dėl jo nušalinimo, atsistatydinimo, įgaliojimų nutraukimo arba dėl kitokių aplinkybių jis negali vykdyti bylos arbitravimo funkcijų, vietoj jo kitas arbitras skiriamas tokia pat tvarka, kokia buvo paskirtas keičiamas arbitras.

23.2. Kai arbitras keičiamas bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, esant reikalui ir atsižvelgus į ginčo šalių nuomonę, gali būti pakartotinai išnagrinėti klausimai, kuriuos svarstant nedalyvavo naujai paskirtas arbitras.

Ketvirtas skirsnis

BYLOS NAGRINĖJIMAS ARBITRAŽO TEISME

24 punktas. Posėdžio vieta

24.1. Jeigu tarp ginčo šalių nesusitarta kitaip, posėdžiavimo vietą nustato pats arbitražo teismas, atsižvelgęs į pagrįstus ginčo šalių ir Vilniaus arbitražo Sekretoriato pageidavimus.

24.2. Arbitražo teismo pirmininko (vienasmenio arbitro), Vilniaus arbitražo Sekretoriato ir ginčo šalių susitarimu, bylos nagrinėjimo posėdžiai gali būti organizuojami bet kurioje Lietuvos ar užsienio šalies vietovėje, kuri pripažįstama tinkama arbitrų ir ginčo šalių susitikimui, liudytojų ir ekspertų parodymų išklausymui, ginčijamo turto ir kitokių įrodymų apžiūrai.

24.3. Nepaisant to, kurios valstybės teritorijoje baigiamas bylos nagrinėjimas, pagal šį Reglamentą sudaryto arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimas laikomas priimtu Lietuvos Respublikoje.

25 punktas. Posėdžio laikas

25.1. Jeigu tarp ginčo šalių nesusitarta kitaip, tai arbitražo teismo posėdžio datą ir bylos nagrinėjimo laiką nustato arbitražo teismas, atsižvelgęs į pagrįstus ginčo šalių ir Vilniaus arbitražo Sekretoriato pageidavimus.

25.2. Apie įvyksiančio posėdžio datą, laiką ir vietą arbitražo teismo pirmininkas (vienasmenis arbitras) praneša ginčo šalims ir kitiems proceso dalyviams ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki numatyto posėdžio.

25.3. Jeigu bet kuri ginčo šalis, kuriai nustatyta tvarka buvo pranešta apie posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvyksta į arbitražo teismo posėdį ir prieš 5 dienas iki jo pradžios neįspėja apie tai arbitražo teismo pirmininką (vienasmenį arbitrą), neprašo jo nukelti posėdį vėlesniam laikui – arbitražo teismas gali pradėti ar tęsti bylos nagrinėjimą ir priimti sprendimą, jeigu pats teismas nenutaria kitaip.

25.4. Bet kuri ginčo šalis visada gali pranešti raštu arbitražo teismo pirmininkui (vienasmeniam arbitrui) apie savo sutikimą, kad byla būtų išnagrinėta ir sprendimas priimtas jai nedalyvaujant.

26 punktas. Proceso kalba

26.1. Tarptautiniai verslo (komerciniai) ir deliktiniai ginčai Vilniaus arbitraže nagrinėjami ginčo šalių ir arbitražo institucijos Sekretoriato susitarimu nustatyta kalba ar kalbomis. Jeigu tokio susitarimo nėra, arbitražo proceso kalbą nustato bylą nagrinėjantis arbitražo (trečiųjų) teismas.

26.2. Asmenims, nemokantiems proceso kalbos, Vilniaus arbitražo Sekretoriatas užtikrina vertėjo paslaugas, apmokamas jų pageidaujančio asmens.

26.3. Arbitražo teismas (esant reikalui) gali pareikalauti, kad įrodomieji dokumentai, surašyti kita nei proceso kalba, būtų pateikti teismui išversti į proceso kalbą.

27 punktas. Taikytinoji teisė

27.1. Nagrinėdamas ir spręsdamas konkretų tarptautinį verslo (komercinį) ar deliktinį ginčą, arbitražo (trečiųjų) teismas vadovaujasi ginčijamo sandorio (kontrakto, sutarties) nuostatomis ir jam reguliuoti taikytina, ginčo šalių tarpusavio sutarimu pasirinkta teise. Kai tokio sutarimo nėra – arbitražo (trečiųjų) teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų nacionalinės teisės aktų, taikytinų konkretaus ginčo atvejui, taip pat tarptautinės privatinės teisės aktų (sutarčių, konvencijų), nuostatomis bei įprasta komercine praktika.

27.2. Spręsdamas konkretų verslo (komercinį) ginčą, arbitražo teismas visada turi išnagrinėti ir teisiškai įvertinti kontrakto (verslo sutarties) sąlygas, dėl kurių taikymo ar aiškinimo kilo ginčas.

28 punktas. Komercinė paslaptis

28.1. Bet kokia informacija, žodžiu ar raštu ginčo šalių pateikta Vilniaus arbitražo Sekretoriatui ar betarpiškai ginčą nagrinėjančiam arbitražo (trečiųjų) teismui, laikoma ginčo šalių komercine paslaptimi. Bet koks jos paviešinimas galimas tik esant aiškiam ginčo šalių pritarimui.

28.2. Arbitrai ir kiti arbitražinio proceso dalyviai, kuriems dėl jų dalyvavimo bylos nagrinėjime tampa žinomos ginčo šalių komercinės paslaptys, privalo išsaugoti jų konfidencialumą.

29 punktas. Bylos nagrinėjimo būdai

29.1. Byla Vilniaus arbitražo administruojamame arbitražo (trečiųjų) teisme nagrinėjama uždarame teismo posėdyje. Be ginčo šalių ir jų atstovų (advokatų ar kt.), posėdyje gali dalyvauti šalių asmeniškai pakviesti vertėjai ir konsultantai, taip pat liudytojai ir ekspertai, kol jie žodžiu duoda savo parodymus. Kitų asmenų dalyvavimas arbitražo teismo posėdyje galimas tik esant ginčo šalių sutikimui.

29.2. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, ginčas arbitražo teisme nagrinėjamas žodinio proceso būdu (t. y. dalyvaujant posėdyje ginčo šalims ar jų atstovams bei išklausant jų žodžiu teikiamus paaiškinimus). Laikoma, kad ginčas nagrinėjamas žodinio proceso būdu ir tais atvejais, kai viena iš ginčo šalių atsisako jame dalyvauti, neatvyksta į teismo posėdį arba paveda nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

29.3. Esant ginčo šalių pageidavimui, byla arbitražo teisme gali būti išnagrinėta dokumentinio (rašytinio) proceso būdu (šalims nedalyvaujant), o sprendimas priimtas pagal šalių įteiktus ir arbitražo teismo išnagrinėtus bei teisiškai įvertintus dokumentus ir kitokius rašytinius įrodymus.

29.4. Bet kurioje dokumentinio (rašytinio) bylos nagrinėjimo stadijoje arbitražo teismas turi pereiti prie žodinio įrodymų svarstymo, jeigu to pageidauja kuri nors ginčo šalis arba bent vienas arbitras.

30 punktas. Arbitražo teismo kompetencija

30.1. Priimdamas nutartį dėl savo kompetencijos nagrinėti ir išspręsti ginčą, arbitražo (trečiųjų) teismas įvertina ir tuos atvejus, kai kyla abejonės dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo, taip pat kontrakto (komercinės sutarties), dėl kurio nuostatų aiškinimo ar taikymo kilo ginčas, galiojimo, bei reikiamais atvejais įvertina ir paties ieškinio faktinį ar teisinį pagrįstumą.

30.2. Jeigu kyla abejonės dėl ieškinio skaidrumo (tikrumo), pakankamo jo pagrįstumo ar galimo piktnaudžiavimo arbitražo procedūra, arbitražo teismas nesiima jokių tolesnių toje byloje veiksmų, praneša apie tai ginčo šalims ir nustato protingą terminą abejonėms pašalinti reikiamų įrodymų pateikimui.

30.3. Motyvuotas šalies pareiškimas, kad bet kuris arbitras ar visas arbitražo teismas nekompetentingas spręsti ginčą, turi būti paskelbtas prasidėjus pirmajam šio teismo posėdžiui, bet kuriuo atveju ne vėliau, nei byla pradedama nagrinėti iš esmės. Šalies dalyvavimas sudarant arbitražo (trečiųjų) teismą neatima iš jos teisės pareikšti, kad kuris nors arbitras ar visas arbitražo teismas nekompetentingas spręsti ginčą.

30.4. Šalies pareiškimas, kad arbitražo teismas viršija savo kompetenciją, turi būti paskelbiamas tuojau pat po to, kai pradedamas svarstyti klausimas, kuris, šalies manymu, nepriskirtas šio arbitražo teismo kompetencijai. Tokio pobūdžio šalies pareiškimą arbitražo teismas gali priimti svarstymui ir vėliau, jeigu laiko, kad jo pateikimo uždelsimą galima pateisinti svariais argumentais.

30.5. Kai arbitražo teismas priima nutartį dėl šalies pareiškimo, nurodyto šio punkto 30.3 d. ar 30.4 d., ir joje patvirtina savo kompetenciją išnagrinėti bylą ir išspręsti ginčą ar atskirą ginčijamą klausimą, pareiškimą paskelbusi šalis nedelsdama po pranešimo apie šią teismo nutartį gavimo dienos gali prašyti Vilniaus arbitražo pirmininką priimti dėl jos savo atskirą nutartį, kuri yra galutinė ir neskundžiama.

30.6. Kol šalies prašymą nagrinėja Vilniaus arbitražo pirmininkas, arbitražo teismas gali tęsti bylos nagrinėjimą, tačiau sprendimas dėl ginčo esmės gali būti priimtas tik po to, kai Vilniaus arbitražo pirmininkas paskelbia šiuo klausimu savo atskirąją nutartį.

31 punktas. Arbitražo teismo pirmininko (vienasmenio arbitro) pareigos parengtinėje bylos nagrinėjimo stadijoje

31.1. Arbitražo (trečiųjų) teismo pirmininkas (vienasmenis arbitras) pradeda arbitražo teismo posėdį, jam pirmininkauja, atlieka pranešėjo funkciją.

31.2. Arbitražo teismo pirmininkas (vienasmenis arbitras) privalo iki posėdžio pradžios patikrinti bylos parengties svarstymui būklę, įsitikinti, kad joje yra visi svarstymui reikiami dokumentai, prireikus išreikalauti iš ginčo šalių papildomos informacijos, reikiamus dokumentus, kitokius įrodymus bei atlikti kitus procesinius veiksmus, reikiamus užtikrinti tinkamą bylos parengtį arbitražo teismo svarstymui.

31.3. Paskelbęs apie bylos nagrinėjimo pradžią, arbitražo teismo pirmininkas pristato arbitrų kolegijos sudėtį, ginčo šalis, jų atstovus, kitus posėdžio dalyvius, patikrina atstovų įgaliojimus, užklausia ginčo šalis dėl jų pasitikėjimo esama arbitrų sudėtimi. Po to arbitražo teismas priima nutartį dėl savo kompetencijos nagrinėti bylą ir išspręsti jam patikėtą ginčą bei reikiamais atvejais dėl bylos teismingumo Vilniaus arbitražui.

32 punktas. Bylos nagrinėjimas iš esmės

32.1. Prasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės, arbitražo kolegijos pirmininkas (vienasmenis arbitras) referuoja posėdžio dalyviams apie ginčo esmę, primena šalims esmines jų teises ir pareigas, akcentuoja jų teisę užbaigti ginčą sutaikinimo (taikos) susitarimu.

32.2. Bet kuris arbitras gali užduoti bet kuriam posėdžio dalyviui jį dominantį klausimą, paprašyti, kad ginčo šalys paaiškintų ar pagrįstų tam tikrus savo įrodymus, kad liudytojai pateiktų savo parodymus, o ekspertai savas išvadas. Tuo liudytojų ir ekspertų dalyvavimas posėdyje užsibaigia, jeigu arbitražo teismas nenusprendžia kitaip.

32.3. Ginčo šalys šioje bylos nagrinėjimo stadijoje (kaip ir kitose) savo teises ir interesus gali ginti pačios arba per įstatymų nustatyta tvarka jų įgaliotus atstovus. Jeigu ginčo šalis nusprendžia savo interesus ginti per atstovą, ji privalo iš anksto pranešti Vilniaus arbitražo Sekretoriatui arba arbitražo teismo pirmininkui (vienasmeniam arbitrui) jos įgalioto atstovo vardą, pavardę, adresą.

32.4. Kai šalis žino, kad kuri nors šio LAA Reglamento nuostata taikoma netinkamai, tačiau dalyvauja bylos nagrinėjime ir be pateisinamų priežasčių tuojau pat nepareiškia dėl to savo nesutikimo ar prieštaravimo, laikoma, kad ji tokiu būdu atsisako savo teisės į prieštaravimą.

33. Įrodymų pateikimas

33.1. Ginčo šalys turi pateikti arbitražo teismui visus įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus arba prieštaravimus. Jais gali būti bet kokie dokumentai ar kitaip paskelbti duomenys, kuriais remdamasis arbitražo teismas gali nustatyti aplinkybių ar faktų tikrumą ir, jais pasiremiant, priimti pagrįstą (teisingą) sprendimą.

33.2. Arbitražo teismas savo iniciatyva arba bet kurios ginčo šalies prašymu visada gali pakviesti į posėdį liudytojus ir išklausyti jų parodymus.

33.3. Visi dokumentai, pareiškimai ir kiti informacijos ar įrodymų šaltiniai, kuriuos viena iš ginčo šalių pateikia arbitražo teismui ar Vilniaus arbitražo Sekretoriatui, turi būti perduoti kitai šaliai. Šalims turi būti perduotos taip pat visos ekspertų išvados ir kiti įrodomąją galią turintys dokumentai, kuriais arbitražo teismas gali remtis priimdamas savo sprendimą.

33.4. Arbitražo teismas arba ginčo šalis gali pati kreiptis į bet kurios valstybės kompetentingą instituciją dėl paramos renkant ar įvertinant įrodymus.

34 punktas. Ekspertizės skyrimas

34.1. Jeigu bylos nagrinėjimo metu arbitražo (trečiųjų) teismui iškyla nežinomi mokslinio ar techninio pobūdžio klausimai, jis savo iniciatyva arba bet kurios ginčo šalies prašymu gali:

1) pavesti vienam ar keliems ekspertams atlikti tyrimus ir nustatyti bei pateikti savo išvadas konkrečiais arbitražo teismo iškeltais klausimais;

2) pareikalauti, kad šalys pateiktų ekspertui bet kokią su byla susijusią informaciją (dokumentus ir kt.) ir sudarytų jam visas reikiamas sąlygas apžiūrėti su ginču susijusį turtą ar atlikti kitokius su tyrimais susijusius veiksmus.

34.2. Kai kuri nors ginčo šalis reikalauja arba bent vienas arbitras pageidauja, arbitražo teismo posėdyje privalo dalyvauti pats ekspertas ir žodžiu ar raštu pateikti savo išvadas bei atsakyti į arbitrų ar šalių jam pateiktus klausimus.

34.3. Bet kuri ginčo šalis, gavusi arbitražo teismo pritarimą, gali pati pakviesti į posėdį savo asmeninius ekspertus ir liudytojus, o jų parodymai ginčijamais klausimais turi būti išklausyti ir įvertinti.

34.4. Eksperto, kaip ir arbitro, nušalinimas galimas šio LAA Reglamento 20 punkto 20.1 dalyje išvardintais pagrindais. Eksperto nušalinimo pagrįstumą sprendžia ginčą nagrinėjantis arbitražo teismas.

35 punktas. Laikinosios apsaugos priemonės

35.1. Arbitražo (trečiųjų) teismas, įvertinęs argumentuotą ginčo šalies rašytinį prašymą apsaugoti jos teises ar teisėtus interesus, gali priimti įsakymą dėl esamomis aplinkybėmis reikiamų ir tinkamų laikinųjų apsaugos priemonių (disponavimo tam tikru turtu uždraudimo, užstato sumokėjimo, kitokio finansinio užtikrinimo ar kt.) pritaikymo.

35.2. Arbitražo (trečiųjų) teismo įsakymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdytinas dokumentas. Jo nevykdymo Lietuvoje atveju Vilniaus apygardos teismas pagal suinteresuotos ginčo šalies prašymą išduoda LR CPK nustatyta tvarka vykdomąjį raštą, kuris kartu su Vilniaus arbitražo teismo išduotu įsakymu įteikiamas atitinkamai antstolių įstaigai dėl jame išvardintų priemonių įvykdymo.

35.3. Šio punkto 35.1 dalyje nurodyto įsakymo nevykdymo užsienyje atvejais šis dokumentas nustatyta tvarka (betarpiškai arba per Lietuvos teisingumo ministeriją) įteikiamas (išsiunčiamas) atsakovo šalies kompetentingam valstybiniam teismui (vykdančiam toje šalyje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir įvykdymo funkciją) dėl Vilniaus arbitražo teismo išduoto įsakymo įvykdymo.

35.4. Vilniaus arbitražo teismas nedelsdamas panaikina arba pakeičia jo nutartimi paskirtas laikinąsias apsaugos priemones, kai pasikeičia ar išnyksta jų taikymą pateisinančios aplinkybės.

36 punktas. Posėdžio protokolavimas

36.1. Arbitražo (trečiųjų) teismo posėdis protokoluojamas (arba atliekamas audio įrašas), kai to prašo kuri nors ginčo šalis arba taip nutaria pats arbitražo teismas.

36.2. Posėdžio protokolavimo atveju protokole nurodoma:

1) posėdžio vieta ir data;

2) ginčo šalių oficialūs pavadinimai, jų atstovų vardai, pavardės, pareigos;

3) arbitrų, vertėjų, ekspertų, liudytojų ir kitų posėdžio dalyvių vardai ir pavardės;

4) trumpa nagrinėjamos bylos apžvalga;

5) šalių reikalavimai, prieštaravimai, kiti svarbesni jų pareiškimai ar prašymai;

6) svarbesni ekspertų, liudytojų ir kitų posėdžio dalyvių paaiškinimai;

7) bylos nagrinėjimo atidėjimo arba baigimo motyvai.

36.3. Protokolą pasirašo arbitražo teismo pirmininkas (vienasmenis arbitras) ir posėdžio sekretorius.

36.4. Kiekviena ginčo šalis turi teisę susipažinti su protokolo (audio įrašo) turiniu ir gauti jo kopiją. Esant bet kurios ginčo šalies prašymui, pateiktam ne vėliau kaip per 15 dienų nuo protokolo surašymo, jame gali būti atlikti pataisymai, papildymai, pašalinti netikslumai, jeigu būtinumą tai padaryti pripažįsta arbitražo (trečiųjų) teismas.

Penktas skirsnis

BYLOS NAGRINĖJIMO BAIGIMAS, SPRENDIMO PRIĖMIMAS IR VYKDYMAS

37 punktas. Bylos nagrinėjimo baigimas

37.1. Kai arbitražo teismas prieina išvados, kad visos su byla susijusios aplinkybės išnagrinėtos, teismo pirmininkas (vienasmenis arbitras), įvertinęs kitų arbitrų ir ginčo šalių nuomones, skelbia bylos nagrinėjimą baigtą ir pereina prie sprendimo (nutarties) priėmimo.

37.2. Sprendimas priimamas, kai byla išnagrinėjama iš esmės arba kai jos nagrinėjimas baigiamas taikos sutartimi (sutaikinimo susitarimu), tvirtinama arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimu. Kitais bylos nagrinėjimo baigimo atvejais ir procesiniais klausimais priimamus sprendimus arbitražo teismas (taip pat Vilniaus arbitražo pirmininkas) įformina nutartimis.

38 punktas. Bylos nagrinėjimo nutraukimas, atidėjimas arba sustabdymas

38.1. Bylos nagrinėjimas nutraukiamas, o nutraukimas įforminamas arbitražo (trečiųjų) teismo nutartimi, kai:

1) ieškovas atšaukia savo ieškinį, išskyrus atvejus, kai atsakovas prieštarauja dėl ieškinio atsisakymo ir arbitražo teismas pripažįsta atsakovo teisinį interesą galutinai išspręsti ginčą;

2) šalys susitaria užbaigti ginčą sutaikinimo (taikos) susitarimu arba nutaria nutraukti bylą;

3) paaiškėja, kad arbitražo teismas nekompetentingas išspręsti ginčą arba ginčas negali būti nagrinėjamas arbitraže;

4) fizinis asmuo, kuris buvo vienas iš šalių, mirė, o jo teisių perėmimas negalimas;

5) juridinis asmuo, kuris buvo vienas iš šalių, likviduotas, o jo teisių perėmimas negalimas;

6) yra įsiteisėjęs teismo/arbitražinio teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

7) arbitražo teismas prieina išvados, kad dėl objektyvių priežasčių tolesnis bylos nagrinėjimas netikslingas.

38.2. Kai byla nutraukiama iki arbitražo teismo sudarymo arba iki pirmojo jo posėdžio, jos nutraukimas įforminamas Vilniaus arbitražo pirmininko nutartimi.

38.3. Esant svarbioms aplinkybėms, arbitražo teismo iniciatyva arba vykdant bet kurios ginčo šalies pageidavimą, bylos nagrinėjimo baigimas arba sprendimo priėmimas gali būti atidėtas (sustabdytas), nustatant jos nagrinėjimo pratęsimo ar sprendimo priėmimo datą ir vietą.

38.4. Nuo sprendimo priėmimo dėl visiško ginčo išsprendimo arba nutarties dėl bylos nagrinėjimo nutraukimo dienos baigiasi ir arbitražo teismo toje byloje įgaliojimai, išskyrus jo pareigas, numatytas šio LAA Reglamento 36 p. 36.4 d., 43 p. 43.2 d., 43 p. 43.3 d. ir 43 p. 43.4 d.

39 punktas. Sprendimo (nutarties) priėmimas

39.1. Kolegialus arbitražo (trečiųjų) teismas savo sprendimus (nutartis) priima balsų dauguma (vienasmenis arbitras – vien savo apsisprendimu) uždarame teismo posėdyje.

39.2. Priimant sprendimą (nutartį) arbitro susilaikymas nuo balsavimo negalimas, o balsavimo „prieš“ priėmimą motyvacija turi būti aptarta priimtame sprendime (nutartyje).

39.3. Sprendimą (nutartį) pasirašo visi jį priėmę arbitrai. Arbitras, balsavęs prieš sprendimo (nutarties) priėmimą, neprivalo jo pasirašyti, tačiau savo nepritarimą ar atskirąją nuomonę turi nurodyti pareiškime, pridedamame prie sprendimo (nutarties) teksto.

39.4. Visiško (motyvuoto) sprendimo (nutarties) tekstas turi būti parengtas ir išsiųstas ginčo šalims ne vėliau kaip per 15 dienų po priėmimo.

40 punktas. Sprendimo priėmimas taikos (sutaikinimo) sutarties pagrindu

40.1. Bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje šalys gali susitarti dėl ginčo sureguliavimo taikos (sutaikinimo) sutartimi. Tokiu atveju arbitražo teismas nutraukia bylos nagrinėjimą ir bet kurios ginčo šalies prašymu ginčo sureguliavimą patvirtina arbitražiniu-teisminiu sprendimu, kuriame pažymima, kad sprendimas priimtas taikos (sutaikinimo) sutarties pagrindu ir šalių sutartomis ginčų sureguliavimo sąlygomis.

40.2. Arbitražo teismo sprendimas, priimtas taikos (sutaikinimo) sutarties pagrindu ir ginčo šalių sutartomis sąlygomis, turi atitikti šio LAA Reglamento 41 punkte nustatytus sprendimo formos ir turinio reikalavimus. Taip įformintas arbitražo teismo sprendimas turi tokią pat juridinę galią ir yra privalomai vykdytinas, kaip ir bet kuris kitas arbitražo teismo sprendimas, priimtas po bylos išnagrinėjimo iš esmės.

40.3. Arbitražo teismas gali atsisakyti tvirtinti taikos (sutaikinimo) sutartį, jeigu jos sąlygos prieštarauja Lietuvos Respublikos ar ginčui išspręsti taikytinos teisės (ginčo šalių pasirinktos valstybės teisinės sistemos) imperatyvioms teisės normoms arba pažeidžia trečiųjų asmenų interesus.

41 punktas. Sprendimo (nutarties) turinys

41.1. Arbitražo teismo sprendimas (nutartis) įforminamas raštu ir jame nurodoma:

1) arbitražo institucijos, organizavusios arbitražo procedūrą, oficialus pavadinimas;

2) sprendimo (nutarties) priėmimo vieta ir data;

3) teismo pirmininko, arbitrų ir sekretoriaus (jeigu buvo protokoluojama) vardai ir pavardės;

4) ginčo šalių oficialūs pavadinimai ir adresai, jų atstovų ir kitų proceso dalyvių vardai, pavardės;

5) nuoroda į arbitražinį susitarimą, delegavusi Vilniaus arbitražo administruojamam arbitražo (trečiųjų) teismui teisę išnagrinėti bylą ir išspręsti ginčą;

6) trumpa bylos aplinkybių ir ieškovo reikalavimų apžvalga;

7) šalių ir kitų posėdžio dalyvių argumentai, įrodymai ir paaiškinimai, turėję reikšmės priimamam sprendimui;

8) motyvai, kuriais arbitražo teismas grindžia savo išvadas, ir teisės aktai, kuriais jis remiasi priimdamas sprendimą;

9) sprendimo rezoliucinė dalis;

10) arbitražinių mokesčių ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų paskirstymas tarp ginčo šalių;

11) arbitrų parašai.

41.2. Sprendimas nemotyvuojamas, jeigu to pageidauja ginčo šalys arba jis priimamas taikos (sutaikinimo) sutarties pagrindu.

42 punktas. Sprendimo (nutarties) paskelbimas

42.1. Rezoliucinė sprendimo (nutarties) dalis gali būti žodžiu paskelbiama ginčo šalims nedelsiant po priėmimo.

42.2. Visas (motyvuotas) sprendimo (nutarties) tekstas, pasirašytas arbitrų ir patvirtintas Vilniaus arbitražo pirmininko parašu bei šios institucijos antspaudu, išsiunčiamas ginčo šalims ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo priėmimo.

42.3. Kai byloje dalyvauja dvi ginčo šalys, pasirašomi keturi motyvuoto sprendimo egzemplioriai, kurių po vieną arbitražo teismo pirmininkas (vienasmenis arbitras) išsiunčia ginčo šalims, vienas įsiuvamas į bylą, o ketvirtas (atsarginis) kartu su byla, sutvarkyta pagal teisminių bylų perdavimo archyviniam saugojimui reikalavimus, įteikiamas Vilniaus arbitražo Sekretoriatui, kur byla saugoma penkerius metus.

43 punktas. Sprendimo aiškinimas, tikslinimas ir papildomo sprendimo priėmimas

43.1. Bet kuri ginčo šalis per 30 dienų nuo sprendimo gavimo gali prašyti arbitražo teismą:

1) išaiškinti bet kurią priimto sprendimo dalį ar punktą;

2) ištaisyti sprendimo rašybos ar aritmetines klaidas;

3) išaiškinti arbitražo išlaidų paskirstymo klausimą.

43.2. Jeigu arbitražo teismas pripažįsta prašymą pagrįstu, jis privalo per 30 dienų nuo jo gavimo pateikti atitinkamą išaiškinimą arba atlikti sprendime reikiamas pataisas ir nedelsdamas išsiųsti ginčo šalims išaiškinimo raštą ar sprendimo ištaisytą tekstą. Arbitražo teismo atliktas sprendimo išaiškinimas ar ištaisymas laikomi sudėtine sprendimo dalimi.

43.3. Bet kuri iš ginčo šalių per 30 dienų nuo sprendimo gavimo gali prašyti arbitražo teismą priimti papildomą sprendimą dėl reikalavimų, kurie buvo pareikšti bylos nagrinėjimo metu, bet neatsispindi arba nebuvo į juos reikiamai atsižvelgta priimtame sprendime. Jeigu arbitražo teismas pripažįsta prašymą pagrįstu, jis privalo per 30 dienų nuo jo gavimo išnagrinėti prašyme pateiktus reikalavimus ir priimti dėl jų papildomą sprendimą.

43.4. Arbitražo teismas privalo priimti papildomą ar ištaisyti priimtą sprendimą ir tada, kai priimto sprendimo vykdymą sustabdo arba atideda kompetentingas valstybės teismas. Papildomas sprendimas tokiais atvejais priimamas per paties arbitražo teismo nustatytą terminą po naujo bylos nagrinėjimo posėdžio, apie kurį iš anksto pranešama ginčo šalims.

43.5. Siekiant išvengti abejonių dėl arbitražo (trečiųjų) teismo priimamo konkrečioje byloje sprendimo atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams, arbitražo (trečiųjų) teismas, esant bet kurios ginčo šalies pageidavimui, gali atidėti protingam terminui sprendimo visišką įforminimą, pasiūlant suinteresuotai ginčo šaliai kreiptis į LAA Arbitrų-ekspertų kolegiją dėl nepriklausomos ir nešališkos ginčijamu klausimu ekspertinės-konsultacinės išvados.

43.6. Papildomu sprendimu negali būti keičiama arbitražo teismo sprendimo esmė.

44 punktas. Sprendimo įsiteisėjimas ir vykdymas

44.1. Jeigu sandorio šalys savo kontrakte (sutartyje), iš kurio kilo ginčas, nenumato atskirą nuostatą (išlygą) dėl arbitražo sprendimo apeliacinės procedūros galimybės, Vilniaus arbitražo administruojamų arbitražinių (trečiųjų) teismų sprendimai (nutartys) įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos, yra galutiniai (neskųstini dėl ginčo esmės) privalomojo vykdymo teisės aktai, turintys būti gera valia įvykdyti nedelsiant arba per juose nustatytą terminą, jeigu ginčo šalys iš anksto nesusitaria dėl galimos apeliacinės procedūros.

44.2. Arbitražo teismo sprendimas, kurio vykdymą sustabdo arba atideda kompetentingas valstybės teismas, turi būti įvykdytas nedelsiant po to, kai sustabdymas (atidėjimas) panaikinamas, arba kai įvykdomos kitokios kompetentingo valstybės teismo nustatytos sąlygos.

44.3. Geravališkai nevykdomas Vilniaus arbitražo administruojamo arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimas Lietuvoje ieškovo prašymu privalomai įvykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nustatyta tvarka, o užsienyje – pripažįstamas ir privalomai įvykdomas, vadovaujantis Jungtinių Tautų (Niujorko) 1958 m. „Konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ ir sprendimą vykdančios šalies nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.

Šeštas skirsnis

TARPTAUTINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO PROCEDŪROS REGLAMENTO PRIEDAI

45 punktas. Priedo samprata ir paskirtis

Bet kuris šio LAA Reglamento priedas, būdamas neatsiejama Reglamento dalimi, yra atskirai priimamas (įteisinamas) ir sąlyginai savarankiškai taikomas norminis aktas, nustatantis specializuoto (specialios kompetencijos) arbitražo teismo arba kitokio LAA sprendimu įsteigto specialios paskirties LAA struktūrinio darinio teisinio statuso ir veiklos teisinius pagrindus.

46 punktas. LAA Reglamento ir jo priedų taisyklių sąveika

Nagrinėjant bylą specializuotame arbitražo (trečiųjų) teisme, teismas ir proceso dalyviai vadovaujasi šio LAA Reglamento atitinkamo priedo taisyklėmis tiek, kiek jos papildo, patikslina ar sukonkretina šiame LAA Reglamente nustatytų taisyklių taikymo sąlygas bei tvarką ir suderinamos su įstatyminių teisės aktų reikalavimais. Jeigu aiškiai nenurodoma kitaip, tai nuoroda į šį LAA Reglamentą apima ir visus jo priedus.

47. Priedų įsigaliojimo tvarka

Šio LAA Reglamento priedai įgyja teisinę galią nuo jų paskelbimo oficialiame teisės aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ dienos, jeigu juose nenurodoma kita jų įsigaliojimo data.

Priedo pakeitimai:

Nr. 1/13-6, 2013-06-07, Žin., 2013, Nr. 105-5191 (2013-10-05), i. k. 1135ARBSPRE001/13-6

I PRIEDAS. TARPTAUTINIŲ JŪRINIŲ VERSLO GINČŲ SPRENDIMO TVARKA JŪRINIO ARBITRAŽO TEISME

Patvirtinta

Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) Visuotinio narių susirinkimo (VNS)

2011 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 1-2

Patvirtinta

Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos (LLSRA)

2011 m. gegužės 27 d. bendru Tarybos sprendimu

JŪRINIO ARBITRAŽO TEISMO STATUSAS IR VEIKLOS PAGRINDAI

1 punktas. Bendrosios nuostatos

1.1. Jūrinis arbitražo teismas yra VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (toliau – Vilniaus arbitražas) ir Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos (toliau – LLSRA) įsteigtas ir abiejų šių institucijų partnerystės sutarties pagrindais administruojamas specializuotas (specialios kompetencijos) arbitražo teismas, vykdantis valstybės (įstatymais) nustatytas ir jūrinio verslo (veiklos) ūkio subjektų arbitražiniais susitarimais deleguotas organizacines-tvarkomąsias funkcijas, reikiamas išnagrinėti ir išspręsti arbitražo būdu ūkinės veiklos ginčus, kylančius iš jūrinio verslo srityse (rinkose) sudaromų tarptautinių ir vidinių (nacionalinių) verslo sandorių (sutarčių, kontraktų) ir iš nesutartinių (deliktinės atsakomybės ir kt.) su jūrine-ūkine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių (toliau – jūrinė-ūkinė veikla, jūrinis verslas, jūrinio verslo ginčas).

1.2. Tarptautiniais jūrinio verslo (veiklos) ginčais laikomi nesutarimai, kilę iš šiame ūkinės veiklos sektoriuje sudaromų tarptautinių verslo sandorių (tarptautinių kontraktų, kitokių jūrinių sutarčių, čarterių, konosamentų) arba iš nesutartinių (tarptautinių deliktinės atsakomybės ir kt.) su jūrine-ūkine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių, kai bent viena iš ginčo šalių (ieškovas ar atsakovas) yra užsienio šalies teisės subjektas – juridinis arba fizinis asmuo ar jų jungtinis darinys, arba ginčo dalykas (objektas) yra kitaip sietinas su dalyvavimu dėl jo teisiniame santykyje užsienio ar tarptautinio elemento.

1.3. Vidaus (nacionaliniais) jūrinio verslo (veiklos) ginčais laikomi nesutarimai, kilę iš šiame ūkinės veiklos sektoriuje sudaromų vidinių verslo sandorių (dėl laivo ar jo dalies frachtavimo, laivo statybos, remonto ar kt.) arba iš nesutartinių (vidinių deliktinės atsakomybės ar kt.) su jūrine-ūkine veikla susijusių civilinių teisinių santykių, kurių abi šalys (ieškovas ir atsakovas) yra Lietuvos teisės subjektai – juridiniai ir (arba) fiziniai asmenys ar jų jungtiniai dariniai, o ginčo dalykas (objektas) yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje.

1.4. Administruojant sprendžiamų tarptautinių jūrinio verslo ginčų procedūras ir vykdant su jomis susijusias organizacines-tvarkomąsias funkcijas, Vilniaus arbitražas, jo Sekretoriatas ir atstovybė Klaipėdoje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nuostatomis, taip pat jų pagrindu parengto bei Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtinto ir oficialiame norminių aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbto LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento ir šio jo I priedo taisyklėmis.

1.5. Arbitražo (trečiųjų) teismas (vienasmenis ar kolegialus), sudarytas (paskirtas) konkrečiam tarptautiniam jūrinio verslo (veiklos) ginčui išnagrinėti ir išspręsti, savo arbitražinėje-teisminėje veikloje vadovaujasi sandorio (sutarties), iš kurio kilo ginčas, taisyklėmis ir jam reguliuoti taikytinos teisės (ginčo šalių pasirinktos valstybės teisinės sistemos) materialinės teisės nuostatomis, o nesant šalių sutarimo dėl taikytinos teisės – vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK), Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo, kitų Lietuvos nacionalinės, Europos Sąjungos ir tarptautinės privatinės teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamose jūrinės verslininkystės srityse (rinkose) veikiančių ūkio subjektų civilinius-teisinius santykius, materialinės teisės nuostatomis tiek, kiek jos taikytinos sprendžiamo ginčo atvejui ir suderinamos su įstatyminiais (LR CK 1.5 str., LR CPK 3 str.) teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

1.6. Esant bet kurios arba abiejų ginčo šalių deleguotam Vilniaus arbitražui pavedimui atstovauti jos (jų) interesams ar suteikti pagalbą UNCITRAL Arbitražo reglamento, jo 4 str. ar ir jo II priede nustatytais teisiniais pagrindais (t. y. pasirinkus joms jūrinio verslo (veiklos) ginčui išspręsti arbitražo ad hoc tvarką), Vilniaus arbitražo Sekretoriatas ir jo atstovybė Klaipėdoje kompetentingos atlikti minėtame Reglamente nustatytas procedūros ad hoc organizacines‑tvarkomąsias funkcijas, suteikti nustatyta tvarka sudarytam arbitražo (trečiųjų) teismui reikiamas paslaugas ir siūlo pasinaudoti kompetencija specialistų, įrašytų į LAA ir LLSRA bendru sprendimu patvirtintą jūrinio verslo ginčams spręsti Rekomenduojamų arbitrų sąrašą.

1.7. Tarptautiniams ir vidiniams jūrinio verslo (veiklos) ginčams nagrinėti ir išspręsti rekomenduojamais arbitrais LAA ir LLSRA siūlo nepriekaištingos reputacijos aukštos profesinės kvalifikacijos Lietuvoje ir užsienio šalyse reziduojančius jūrinės teisės specialistus ir jūrinės-ūkinės veiklos praktikus-profesionalus (laivybos įmonių administratorius, vadybininkus, laivų kapitonus, šturmanus ir kt.), iš darbinės patirties jūrinio verslo įmonėse ir įstaigose žinančius šiame ūkinės veiklos sektoriuje kylančių verslo ginčų ypatumus, jų galimo sureguliavimo (išsprendimo) būdus ir metodus.

1.8. Bendru LAA ir LLSRA sprendimu patvirtintą jūrinio verslo (veiklos) ginčams spręsti Rekomenduojamų arbitrų sąrašą žr. svetainėse www.vilniausarbitrazas.lt arba www.llsra.lt

2 punktas. Ginčų teismingumas Jūrinio arbitražo teisme

2.1. Jūrinio arbitražo teismui teismingi visų rūšių ir kategorijų tarptautiniai ir vidiniai (nacionaliniai) jūrinio verslo (veiklos) ginčai, išskyrus tuos, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus arba sandorių šalių susitarimus nustatyta kitokia nei arbitražinė jų nagrinėjimo ir išsprendimo tvarka.

2.2. Šiam specializuotam Jūrinio arbitražo teismui gali būti teikiami ieškiniai išspręsti verslo ginčus, kilusius iš šių rūšių ir kategorijų jūrinės-ūkinės veiklos sandorių (sutarčių, kontraktų) ar nesutartinių civilinių-teisinių santykių:

1) iš jūrinių pirkimo–pardavimo ir tiekimo sandorių;

2) iš laivų frachtavimo ir lizingo (išperkamosios nuomos) sandorių;

3) iš laivų statybos, remonto, renovacijos ir rekonstrukcijos sandorių;

4) iš keleivių ir krovinių vežimo jūrinio transporto priemonėmis sandorių;

5) iš laivų ar kitokių navigacinių priemonių įkeitimo ir draudimo sandorių;

6) iš laivų panaudojimo moksliniams tyrimams, turizmo ir kitoms jūrinėms reikmėms;

7) iš laivų, baržų ir kitų plaukiojančių objektų buksyravimo ir dispačo sandorių;

8) iš laivų ir kitokių nuskendusių vertybių iškėlimo sandorių;

9) iš prekių krovos, laivų agentavimo, krovinių ekspedijavimo sandorių;

10) iš laivavedybos (locijos) ir kitokių laivybos paslaugų sandorių;

11) iš uostų arba prieplaukų gilinimo ar valymo sandorių;

12) iš uostų ir jūros navigacinių įrenginių statybos ar remonto sandorių;

13) dėl jūrinės laivybos suvaržymų, laivų sulaikymo ar arešto teisinių santykių;

14) dėl laivo, jo keleivių ar gabenamo krovinio gelbėjimo teisinių santykių;

15) dėl žvejybos priemonių, uostų arba jūrinių navigacinių įrenginių sugadinimo teisinių santykių;

16) dėl jūros arba uosto akvatorijos vandens užteršimo arba kitaip jūrinei ekosistemai padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo teisinių santykių;

17) iš kitokių jūrinio verslo (veiklos) sandorių ir nesutartinių (deliktinės atsakomybės ir kt.) su jūrine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių, kai šalys savo arbitražiniu susitarimu deleguoja ginčo išsprendimo teisę šiam specializuotam Jūrinio arbitražo teismui.

2.3. Šiame specializuotame Jūrinio arbitražo teisme negali būti nagrinėjami ginčai, kylantys iš darbo sutarčių, administracinių teisės pažeidimų, kitokių teisinių santykių ir sandorių, iš kurių kylančių ginčų sprendimo teisė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba Europos Sąjungos teisės aktus priskirta valstybinių teismų arba kitokių (ne arbitražo) institucijų kompetencijai ir jurisdikcijai.

3 punktas. Bylos nagrinėjimo Jūrinio arbitražo teisme teisinė prielaida

3.1. Ieškinys konkrečiam tarptautiniam jūrinio verslo (veiklos) ginčui išspręsti šiame specializuotame Jūrinio arbitražo teisme priimamas nagrinėti visais atvejais, kai sandorį įforminančioje sutartyje (kontrakte) ar kitame su tuo sandoriu susijusiame dokumente įrašyta arbitražo išlyga, deleguojanti šiam (specializuotam) arbitražo teismui kylančių iš to sandorio ginčų išsprendimo teisę.

3.2. Jūrinio verslo ūkio subjektams – tarptautinių jūrinių-ūkinių transakcijų dalyviams, pageidaujantiems, kad iš jų sudaromų sandorių kylančių ginčų išsprendimo teisė būtų deleguota šiam specializuotam Jūrinio arbitražo teismui, pasirašomuose su užsienio partneriais kontraktuose (verslo sutartyse) siūloma įrašyti šio turinio tipinę Jūrinio arbitražo teismo išlygą:

„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis arba tarpininkavimo (mediacijos) būdu, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Jūrinio arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo I priede nustatyta jūrinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.

3.3. Esant bet kurios iš tarptautinio jūrinio verslo sandorio šalių (ypač užsienio partnerio) pageidavimui ir abipusiam jų sutarimui, vietoj aukščiau nurodytos (tipinės) Jūrinio arbitražo teismo išlygos tarptautinį verslo sandorį įforminančiame kontrakte (sutartyje) gali būti įrašoma šio pavyzdžio alternatyvios (ieškovo pasirenkamos) arbitražo institucijos išlyga:

„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis arba tarpininkavimo (mediacijos) būdu, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai arbitražo institucijai, pagal joje galiojantį arbitražo procedūros reglamentą, arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Jūrinio arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo I priede nustatyta jūrinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.

3.4. Arbitražinio susitarimo tarp jūrinio verslo sandorio arba nesutartinio (deliktinės atsakomybės ar kt.) su jūrine veikla susijusio civilinio teisinio santykio šalių valia ir jų pavedimo teisinė galia deleguoti kilusio ginčo išsprendimo teisę specializuotam Jūrinio arbitražo teismui gali būti išreikšta ir įteisinta taip pat atskirai nuo pagrindinės verslo sutarties (kontrakto) sudarytu arbitražiniu susitarimu arba kitokia rašytine forma ar atsakovo praktiniais (konkliudentiniais) veiksmais, bylojančiais apie jo sutikimą, kad ginčas būtų sprendžiamas Vilniaus arbitražo specializuotame Jūrinio arbitražo teisme.

4 punktas. Bylos iškėlimo ir nagrinėjimo Jūrinio arbitražo teisme tvarka

4.1. Ieškinių registravimo, arbitražinių-teisminių procedūrų organizavimo ir arbitražo (trečiųjų) teismų, sudaromų konkretiems jūrinio verslo (veiklos) ginčams išnagrinėti ir išspręsti, aptarnavimo funkcijas atlieka Vilniaus arbitražo Sekretoriatas ir šios arbitražo institucijos atstovybė Klaipėdoje.

4.2. Sekretoriatui (atstovybei Klaipėdoje) įteikiamo ieškinio formos ir turinio reikalavimai tarptautiniam jūrinio verslo ginčui išnagrinėti ir išspręsti bendrąja arbitražinio proceso tvarka nustatyti šio LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 10 punkte.

4.3. Prie įteikiamo ieškinio tarptautiniam jūrinio verslo (veiklos) ginčui išspręsti pridedamos šio LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 8 punkto 8.5 dalyje nurodytų dokumentų kopijos.

4.4. Įteikdamas Sekretoriatui ieškinį tarptautiniam jūrinio verslo (veiklos) ginčui išspręsti, ieškovas įmoka į Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT79 7044 0600 0110 7192, atidarytą AB SEB banke, 400 eurų negrąžinamą ieškinio įregistravimo mokestį. Kartu arba vėliau, tačiau iki bylos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui dienos, į tą pačią sąskaitą banke įmokamas arbitravimo-administravimo mokestis, apskaičiuotas vadovaujantis LAA Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklių 3-iajame punkte pateikta lentele.

4.5. Jeigu sandorio (ginčo) šalys nesusitaria kitaip, arbitražo (trečiųjų) teismas (kolegialus ir vienasmenis) konkrečiam tarptautiniam jūrinio verslo (veiklos) ginčui išspręsti sudaromas vadovaujantis LR komercinio arbitražo įstatymo III skyriaus nuostatomis ir šio LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento III skirsnio taisyklėmis.

4.6. Bylos nagrinėjimas Jūrinio arbitražo teisme vyksta vadovaujantis LR CPK ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo VI skyriaus nuostatomis bei šio LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento IV skirsnio taisyklėmis.

4.7. Bylai išnagrinėti bendrąja arbitražinio proceso tvarka Vilniaus arbitraže nustatytas bendras trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo bylos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui dienos. Esant abipusiam ginčo šalių raštu išreikštam pageidavimui, byla specializuotame Jūrinio arbitražo teisme gali būti išnagrinėta per 30 dienų nuo jos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui, išskyrus atvejus, kai sprendimui priimti būtina techninės ar kitokios ekspertizės išvada.

4.8. Bylos nagrinėjimas bendrąja arbitražinio proceso tvarka užbaigiamas, sprendimas (nutartis) priimamas ir įteikiamas (išsiunčiamas) ginčo šalims, vadovaujantis LR komercinio arbitražo įstatymo VII skyriaus nuostatomis ir šio LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento V skirsnio taisyklėmis.

4.9. Vilniaus arbitražo administruojamus arbitražinius (trečiųjų) teismų sprendimus, priimtus dėl išspręstų tarptautinių verslo (ūkinės veiklos) ginčų, privaloma (esant reikalui) užsienyje įvykdyti vadovaujantis 1958 m. Niujorko konvencijos „Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ ir sprendimo vykdymo šalies nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.

5 punktas. Taikos (sutaikinimo) sutarties sudarymo ir įforminimo tvarka

5.1. Bet kurioje bylos nagrinėjimo Jūrinio arbitražo teisme stadijoje, kai (jeigu) ginčo šalys tarpusavyje susitaria dėl nesutarimo pašalinimo sąlygų, bylos nagrinėjimo procedūra nutraukiama, o ginčo sureguliavimo sąlygos aptariamos (įforminamos) žodinėje (verbalinėje) arba rašytinėje taikos (sutaikinimo) sutartyje, tvirtinamoje arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimu.

5.2. Esant šalių pageidavimui patvirtinti žodinę taikos sutartį (verbalinį sutaikinimo susitarimą), arbitražo teismo sprendime nurodomos šalių žodžiu patvirtintos esminės ginčo sureguliavimo sąlygos, kartu pažymint, kad sprendimas priimtas žodinės taikos sutarties (sutaikinimo susitarimo) ir šalių sutartų ginčo išsprendimo sąlygų pagrindu.

5.3. Jūrinis arbitražo (trečiųjų) teismas atsisako tvirtinti pačių ginčo šalių surašytą taikos sutartį (sutaikinimo susitarimą), jeigu jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms taikytinos teisės nuostatoms arba pažeidžia trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus.

5.4. Jūrinio arbitražo teismo sprendimas, kuriuo tvirtinama ginčo šalių sudaryta rašytinė taikos sutartis (sutaikinimo susitarimas) bei joje aptartos šalių suderintos ginčo sureguliavimo sąlygos, turi atitikti šio LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 41 punkte nustatytus sprendimo formos ir turinio reikalavimus.

5.5. Taikos sutartis (sutaikinimo susitarimas), patvirtinta arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimu, savo juridine (vykdytina) galia prilygsta analogiškam valstybinio teismo ar notaro patvirtintam dokumentui.

6 punktas. Ginčo sureguliavimo galimybė tarpininkavimo‑sutaikinimo (meditacijos) būdu

6.1. Realaus verslo ginčo ar potencialios konfliktinės situacijos atveju, esant bet kurios šalies pageidavimui gera valia (be teismo ir arbitražo jurisdikcijos) arba greičiau ir paprasčiau pašalinti nesutarimą (kartu išvengiant bylinėjimosi išlaidų), suinteresuota šalis visada (net ir nesant arbitražinio susitarimo) gali inicijuoti ikiarbitražinį (ikiteisminį) susitaikymą, pasiūlydama kitai šaliai sureguliuoti nesutarimą tarpininkavimo-sutaikinimo (meditacijos) būdu.

6.2. Nežiūrint į tai, kad tarpininkavimas-sutaikinimas (meditacija), skirtingai nuo arbitražinio-teisminio sprendimo, nesukelia ginčo šalims juridinių (prievolinių-teisinių) pasekmių, dėl šios procedūros taikymo neretai pasiekiama kompromisų, o šalių pasirašomos taikos sutartys (sutaikinimo susitarimai), ypač patvirtintos tarpininko (mediatoriaus) parašu ir faktiškai išspręsto ginčo šalių „garbės žodžio“ galia, tampa joms moraliniu imperatyvu (savita priesaika), kuris savo pragmatiškumu verslo praktikoje paprastai pranoksta privalomojo vykdymo (teismo ar arbitražo) sprendimų veiksmingumą.

6.3. Tarpininkavimo (mediacijos) procedūros pasirinkimo atveju ją inicijuojanti šalis pateikia (betarpiškai arba per Vilniaus arbitražo Sekretoriatą) kitai šaliai savo atitinkamą siūlymą, kuriame kartu gali būti nurodomas nesutarimui pašalinti siūlomas taikinamosios procedūros reglamentas. Juo gali būti LAA patvirtintas Tarpininkavimo-sutaikinimo procedūros reglamentas (Žin., 2007, Nr. 101-4143), UNCITRAL Sutaikinimo reglamentas (UNCITRAL Conciliation Rules), Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintas ir rekomenduotas taikymui komercinių ginčų sprendimo praktikoje, arba bet koks kitas abiem ginčo šalims priimtinas taikinamosios procedūros dokumentas.

6.4. Esant teigiamam kitos šalies atsakymui, tarpininkavimo-sutaikinimo procedūrą inicijuojanti šalis įteikia Vilniaus arbitražo Sekretoriatui rašytinį prašymą organizuoti tarpininkavimo procedūrą, kuriame gali būti nurodomas šalių abipusiu sutarimu pasirinktas taikinamosios procedūros reglamentas ir įvardintas jų paskirtas tarpininkas (verslo ginčų mediatorius, kitaip kai kur vadinamas ginčų ombudsmenu) arba įrašytas pageidavimas, kad abiejų ginčo šalių vardu tarpininką (mediatorių) paskirtų arbitražo institucijos pirmininkas.

6.5. Įregistravęs prašymą, Vilniaus arbitražo Sekretoriatas nedelsdamas organizuoja sutaikinimo (mediacijos) procedūrą ir įvykdo visus šalių pasirinktame taikinamosios procedūros reglamente nustatytus formalumus.

6.6. Jeigu taikinamosios procedūros (mediacijos) eigoje šalims pavyksta pašalinti nesutarimus, jų sureguliavimo sąlygos gali būti aptartos ir įtvirtintos abiejų ginčo šalių pasirašytame bei tarpininko (mediatoriaus, ombudsmeno) patvirtintame sutaikinimo susitarime.

6.7. Jeigu kita ginčo šalis atmeta taikinamosios procedūros siūlymą arba šios procedūros taikymo eigoje šalims nepavyksta pašalinti nesutarimų (sudaryti sutaikinimo susitarimą), suinteresuota ginčo šalis visada gali kreiptis į arbitražą arba teismą, prašydama išspręsti ginčą privalomą juridinę galią turinčio (teisiškai įpareigojančio) sprendimo pagrindu.

6.8. Bendru LAA ir LLSRA sprendimu patvirtintą jūrinio verslo (veiklos) ginčams sureguliuoti Rekomenduojamų tarpininkų (mediatorių) sąrašą žr. svetainėse www.vilniausarbitrazas.lt arba www.llsra.lt.

Priedo pakeitimai:

Nr. 1-2, 2011-04-22, Žin., 2011, Nr. 69-3313 (2011-06-07), i. k. 1115ARBSPRE000001-2

Nr. 1/13-6, 2013-06-07, Žin., 2013, Nr. 105-5191 (2013-10-05), i. k. 1135ARBSPRE001/13-6

II PRIEDAS. TARPTAUTINIŲ ENERGETINIŲ VERSLO GINČŲ SPRENDIMO TVARKA ENERGETIKOS ARBITRAŽO TEISME

Patvirtinta

Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA)

Visuotinio narių susirinkimo (VNS)

2012 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 1

Patvirtinta

Lietuvos elektros energetikos asociacijos (LEEA) Tarybos

2011 m. gruodžio 13 d. sprendimu

(Protokolas Nr. 9)

ENERGETIKOS ARBITRAŽO TEISMO STATUSAS IR VEIKLOS PAGRINDAI

1 punktas. Bendrosios nuostatos

1.1. Energetikos arbitražo teismas yra VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (toliau – Vilniaus arbitražas) ir Lietuvos elektros energetikos asociacijos (toliau – LEEA) įsteigtas ir abiejų šių institucijų partnerystės sutarties pagrindais administruojamas specializuotas (specialios kompetencijos) arbitražo teismas, vykdantis valstybės (įstatymais) nustatytas ir energetinio verslo (veiklos) ūkio subjektų arbitražiniais susitarimais deleguotas organizacines-tvarkomąsias funkcijas, reikiamas išnagrinėti ir išspręsti arbitražo būdu ūkinės veiklos ginčus, kylančius iš energetinio verslo srityse (rinkose) sudaromų tarptautinių ir vidinių (nacionalinių) energetinių-ūkinių sandorių (sutarčių, kontraktų) ir iš nesutartinių (deliktinės atsakomybės ir kt.) su energetine-ūkine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių (toliau: energetinė-ūkinė veikla, energetinis verslas, energetinio verslo ginčas).

1.2. Tarptautiniais energetinio verslo (veiklos) ginčais laikomi nesutarimai, kilę iš šiame ūkinės veiklos sektoriuje sudaromų tarptautinių verslo sandorių (tarptautinių kontraktų, sutarčių) arba iš nesutartinių (tarptautinių deliktinės atsakomybės ir kt.) su energetine-ūkine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių, kai bent viena iš ginčo šalių (ieškovas ar atsakovas) yra užsienio šalies teisės subjektas – juridinis arba fizinis asmuo ar jų jungtinis darinys, arba ginčo dalykas (objektas) yra kitaip sietinas su dalyvavimu dėl jo teisiniame santykyje užsienio ar tarptautinio elemento.

1.3. Vidaus (nacionaliniais) energetinio verslo (veiklos) ginčais laikomi nesutarimai, kilę iš šiame ūkinės veiklos sektoriuje sudaromų vidinių verslo sandorių (sutarčių), arba iš vidinių nesutartinių (deliktinės atsakomybės ar kt.) su energetine-ūkine veikla susijusių civilinių teisinių santykių, kurių abi šalys (ieškovas ir atsakovas) yra Lietuvos teisės subjektai – juridiniai ir (arba) fiziniai asmenys ar jų jungtiniai dariniai, o ginčo dalykas (objektas) yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje.

1.4. Administruojant sprendžiamų tarptautinių energetinio verslo ginčų procedūras ir vykdant su jomis susijusias organizacines-tvarkomąsias funkcijas, Vilniaus arbitražas, jo Sekretoriatas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nuostatomis, taip pat jų pagrindu parengto bei Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtinto ir oficialiame norminių aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbto LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento ir šio jo II priedo taisyklėmis.

1.5. Arbitražo (trečiųjų) teismas (vienasmenis ar kolegialus), sudarytas (paskirtas) konkrečiam tarptautiniam energetinio verslo (veiklos) ginčui išnagrinėti ir išspręsti, savo arbitražinėje-teisminėje veikloje vadovaujasi ginčijamo sandorio (sutarties), iš kurio kilo ginčas, taisyklėmis, ir jam reguliuoti taikytinos teisės (ginčo šalių pasirinktos valstybės teisinės sistemos) materialinės teisės nuostatomis, o nesant šalių sutarimo dėl taikytinos teisės – vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK), LR energetikos įstatymo, kitų Lietuvos nacionalinės, Europos Sąjungos ir tarptautinės privatinės teisės aktų, reguliuojančių atitinkamose energetinės verslininkystės srityse (rinkose) veikiančių ūkio subjektų civilinius-teisinius santykius, materialinės teisės nuostatomis tiek, kiek jos taikytinos sprendžiamo ginčo atvejui ir suderinamos su įstatyminiais (LR CK 1.5 str., LR CPK 3 str.) teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

1.6. Esant bet kurios arba abiejų ginčo šalių deleguotam Vilniaus arbitražui pavedimui atstovauti jos (jų) interesams ar suteikti pagalbą UNCITRAL Arbitražo reglamento, jo 4 str. ar ir jo II priede nustatytais teisiniais pagrindais (t. y. sprendžiant joms energetinio verslo (veiklos) ginčą arbitražo ad hoc tvarka), Vilniaus arbitražo Sekretoriatas kompetentingas atlikti minėtame Reglamente nustatytas procedūros ad hoc organizacines-tvarkomąsias funkcijas, suteikti sudarytam nustatyta tvarka arbitražo (trečiųjų) teismui reikiamas paslaugas ir siūlo pasinaudoti kompetencija specialistų, įrašytų į LAA ir LEEA patvirtintą energetiniams verslo ginčams spręsti Rekomenduojamų arbitrų sąrašą.

1.7. Tarptautiniams ir vidiniams energetinio verslo (veiklos) ginčams nagrinėti ir išspręsti rekomenduojamais arbitrais LAA ir LEEA siūlo nepriekaištingos reputacijos, aukštos profesinės kvalifikacijos Lietuvoje ir užsienio šalyse reziduojančius energetikos teisės specialistus ir energetinės-ūkinės veiklos praktikus-profesionalus (energetikos įmonių administratorius, vadybininkus ir kt.), iš darbinės patirties energetinio verslo įmonėse ar įstaigose žinančius šiame ūkinės veiklos sektoriuje kylančių verslo ginčų ypatumus, jų galimo sureguliavimo (išsprendimo) būdus ir metodus.

1.8. Bendru LAA ir LEEA sprendimu patvirtintą energetinio verslo (veiklos) ginčams spręsti Rekomenduojamų arbitrų sąrašą žr. svetainėse www.vilniausarbitrazas.lt arba www.leea.lt.

2 punktas. Ginčų teismingumas Energetikos arbitražo teismui

2.1. Energetikos arbitražo teismui teismingi visų rūšių ir kategorijų tarptautiniai ir vidiniai (nacionaliniai) energetinio verslo (veiklos) ginčai, išskyrus tuos iš jų, kuriems Lietuvos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais arba sandorių šalių susitarimais nustatyta kitokia nei arbitražinė jų nagrinėjimo ir išsprendimo tvarka.

2.2. Šiam specializuotam Energetikos arbitražo teismui gali būti teikiami ieškiniai išspręsti verslo ginčus, kilusius iš šių rūšių ir kategorijų energetinės-ūkinės veiklos sandorių (sutarčių, kontraktų) ar nesutartinių civilinių-teisinių santykių:

1) iš energetinių įrenginių statybos, rekonstrukcijos, remonto ir eksploatavimo sandorių;

2) iš žaliavinių energijos šaltinių (naftos, dujų, kieto kuro, branduolinių medžiagų ir kt.) vidinių ir tarptautinių pirkimo–pardavimo bei tiekimo (eksporto-importo) sandorių;

3) iš energetinių medžiagų (kuro ir kt.) gavybos ir perdirbimo (gamybos) sandorių;

4) iš energetinių medžiagų ir produkcijos gabenimo (pervežimo) ir sandėliavimo sandorių;

5) iš energetinių įrenginių nuomos ar panaudos sandorių ir teisinių santykių;

6) dėl atsiskaitymų už tiekiamą energiją ar suteiktas energetines paslaugas;

7) dėl energijos tiekimo nutraukimo, apribojimo arba sustabdymo teisinių santykių;

8) dėl prisijungimo prie energetinių sistemų ir tinklų teisinių santykių;

9) dėl energetinių atliekų (įskaitant radioaktyvias medžiagas) saugojimo, šalinimo ir laidojimo teisinių santykių;

10) dėl energetiniams įrenginiams arba medžiagoms ar jais (jomis) padarytos žalos atlyginimo;

11) iš kitokių energetinių-ūkinių sandorių ir nesutarimų (deliktinės atsakomybės ir kt.) su energetine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių, kai pagal arbitražinį susitarimą ginčo išsprendimo teisė deleguojama specializuotam Energetikos arbitražo teismui.

2.3. Šiame specializuotame Energetikos arbitražo teisme negali būti nagrinėjami ginčai, kylantys iš darbo sutarčių, administracinių teisės pažeidimų, kitokių teisinių santykių ir sandorių, iš kurių kylančių ginčų sprendimo teisė, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba Europos Sąjungos teisės aktus, priskirta valstybinių teismų arba kitokių (ne arbitražo) institucijų kompetencijai ir jurisdikcijai.

3 punktas. Bylos nagrinėjimo Energetikos arbitražo teisme teisinė prielaida

3.1. Ieškinys konkrečiam tarptautiniam energetinio verslo (veiklos) ginčui išspręsti šiame specializuotame Energetikos arbitražo teisme priimamas nagrinėti visais atvejais, kai sandorį įforminančioje sutartyje (kontrakte) ar kitame su tuo sandoriu susijusiame dokumente įrašyta arbitražo išlyga, deleguojanti šiam (specializuotam) arbitražo teismui kylančių iš to sandorio ginčų išsprendimo teisę.

3.2. Energetinio verslo ūkio subjektams – tarptautinių energetinių-ūkinių transakcijų dalyviams, pageidaujantiems, kad iš jų sudaromų verslo sandorių kylančių ginčų išsprendimo teisė būtų deleguota šiam specializuotam Energetikos arbitražo teismui, pasirašomuose su užsienio partneriais kontraktuose (verslo sutartyse) siūloma įrašyti šio turinio tipinę Energetikos arbitražo teismo išlygą:

„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis arba tarpininkavimo (mediacijos) būdu, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Energetikos arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo II priede nustatyta energetinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.

3.3. Esant bet kurios iš tarptautinio energetinio verslo sandorio šalių (ypač užsienio partnerio) pageidavimui bei abipusiam jų sutarimui, vietoj aukščiau nurodytos (tipinės) Energetikos arbitražo teismo išlygos tarptautinį energetinio verslo sandorį įforminančiame kontrakte (sutartyje) gali būti įrašoma šio pavyzdžio alternatyvios (ieškovo pasirenkamos) arbitražo institucijos išlyga:

„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis arba tarpininkavimo (mediacijos) būdu, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai arbitražo institucijai, pagal joje galiojantį arbitražo procedūros reglamentą, arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Energetikos arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo II priede nustatyta energetinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.

3.4. Arbitražinio susitarimo tarp energetinio verslo sandorio arba nesutartinio (deliktinės atsakomybės ar kt.) su energetine veikla susijusio civilinio teisinio santykio šalių valia bei jų pavedimo teisinė galia deleguoti kilusio ginčo išsprendimo teisę specializuotam Energetikos arbitražo teismui gali būti išreikšta ir įteisinta taip pat atskirai nuo pagrindinės verslo sutarties (kontrakto) sudarytu arbitražiniu susitarimu ar kitokia rašytine forma arba atsakovo praktiniais (konkliudentiniais) veiksmais, bylojančiais apie jo sutikimą, kad ginčas būtų sprendžiamas Vilniaus arbitražo specialios kompetencijos Energetikos arbitražo teisme.

4 punktas. Bylos iškėlimo ir nagrinėjimo Energetikos arbitražo teisme tvarka

4.1. Ieškinių registravimo, arbitražinių-teisminių procedūrų organizavimo ir arbitražo (trečiųjų) teismų, sudaromų konkretiems energetinio verslo (veiklos) ginčams išnagrinėti ir išspręsti, aptarnavimo funkcijas atlieka Vilniaus arbitražo Sekretoriatas.

4.2. Sekretoriatui įteikiamo ieškinio formos ir turinio reikalavimai tarptautiniam energetinio verslo ginčui išnagrinėti ir išspręsti bendrąja arbitražinio proceso tvarka nustatyti šio LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 10 punkte.

4.3. Prie įteikiamo ieškinio tarptautiniam energetinio verslo (veiklos) ginčui išspręsti pridedamos LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 8 punkto 8.5 dalyje nurodytų dokumentų kopijos.

4.4. Įteikdamas Sekretoriatui ieškinį tarptautiniam energetinio verslo (veiklos) ginčui išspręsti, ieškovas įmoka į Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT79 7044 0600 0110 7192, atidarytą AB SEB banke, 400 eurų negrąžinamą ieškinio įregistravimo mokestį. Kartu arba vėliau, tačiau iki bylos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui dienos, į tą pačią sąskaitą banke įmokamas arbitravimo‑administravimo mokestis, apskaičiuotas vadovaujantis LAA Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklių 3 punkte pateikta lentele.

4.5. Jeigu sandorio (ginčo) šalys nesusitaria kitaip, arbitražo (trečiųjų) teismas (kolegialus ar vienasmenis) konkrečiam tarptautiniam energetinio verslo (veiklos) ginčui išnagrinėti ir išspręsti sudaromas vadovaujantis LR komercinio arbitražo įstatymo III skyriaus nuostatomis ir šio LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento III skirsnio taisyklėmis.

4.6. Bylos nagrinėjimas Energetikos arbitražo teisme vyksta vadovaujantis LR CPK, minėto Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo VI skyriaus nuostatomis ir šio LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento IV skirsnio taisyklėmis.

4.7. Bylai išnagrinėti bendrąja arbitražinio proceso tvarka Vilniaus arbitraže nustatytas bendras trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo bylos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui dienos. Esant abiejų ginčo šalių raštu išreikštam pageidavimui, byla specializuotame Energetikos arbitražo teisme gali būti išnagrinėta per 30 dienų nuo jos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui, išskyrus atvejus, kai sprendimui priimti būtina techninės ar kitokios ekspertizės išvada.

4.8. Bylos nagrinėjimas bendrąja arbitražinio proceso tvarka užbaigiamas, sprendimas (nutartis) priimamas ir įteikiamas (išsiunčiamas) ginčo šalims, vadovaujantis LR komercinio arbitražo įstatymo VII skyriaus nuostatomis ir šio LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento V skirsnio taisyklėmis.

4.9. Vilniaus arbitražo administruojamų arbitražinių (trečiųjų) teismų sprendimai, priimti dėl išspręstų tarptautinių verslo (ūkinių-komercinių) ginčų, privalomai (esant reikalui) užsienyje įvykdomi vadovaujantis 1958 m. Niujorko konvencijos „Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ ir sprendimo vykdymo šalies nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.

5 punktas. Taikos (sutaikinimo) sutarties sudarymo ir įforminimo tvarka

5.1. Bet kurioje bylos nagrinėjimo Energetikos arbitražo teisme stadijoje, kai (jeigu) ginčo šalys susitaria tarpusavyje dėl nesutarimo pašalinimo sąlygų, bylos nagrinėjimo procedūra nutraukiama, o ginčo sureguliavimo sąlygos aptariamos (įforminamos) žodinėje (verbalinėje) arba rašytinėje taikos sutartyje (sutaikinimo susitarime), patvirtintoje arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimu.

5.2. Esant šalių pageidavimui patvirtinti žodinę (verbalinę) taikos sutartį (sutaikinimo susitarimą), arbitražo teismo sprendime nurodomos šalių žodžiu patvirtintos esminės ginčo sureguliavimo sąlygos, kartu pažymint, kad sprendimas priimtas žodinės taikos sutarties (sutaikinimo susitarimo) ir šalių sutarto ginčo išsprendimo sąlygų pagrindu.

5.3. Energetikos arbitražo (trečiųjų) teismas atsisako tvirtinti taikos (sutaikinimo) sutartį, jeigu jo sąlygos prieštarauja imperatyvioms taikytinos ginčui išspręsti teisės nuostatoms arba pažeidžia trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus.

5.4. Energetikos arbitražo teismo sprendimas, kuriuo tvirtinama ginčo šalių sudaryta rašytinė taikos sutartis (sutaikinimo susitarimas) bei joje aptartos šalių suderintos ginčo sureguliavimo sąlygos, turi atitikti šio LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 41 punkte nustatytus sprendimo formai ir turiniui nustatytus reikalavimus.

5.5. Taikos sutartis (sutaikinimo susitarimas), patvirtinta arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimu, savo juridine (vykdytina) galia prilygsta analogiškam valstybinio teismo ar notaro patvirtintam dokumentui.

6 punktas. Ginčo sureguliavimo galimybės tarpininkavimo-sutaikinimo (mediacijos) būdu

6.1. Realaus verslo ginčo ar potencialios konfliktinės situacijos atveju, esant bet kurios šalies pageidavimui gera valia (be teismo ir arbitražo jurisdikcijos) arba greičiau bei paprasčiau pašalinti nesutarimą (kartu išvengiant bylinėjimosi išlaidų), suinteresuota šalis visada (net ir nesant arbitražinio susitarimo) gali inicijuoti ikiarbitražinį (ikiteisminį) susitaikymą, pasiūlydama kitai šaliai sureguliuoti nesutarimą tarpininkavimo-sutaikinimo (mediacijos) būdu.

6.2. Nežiūrint į tai, kad tarpininkavimas-sutaikinimas (mediacija), skirtingai nuo arbitražinio-teisminio sprendimo, nesukelia ginčo šalims juridinių (prievolinių-teisinių) pasekmių, dėl šios procedūros taikymo neretai pasiekiama kompromisų, o šalių pasirašomos taikos sutartys (sutaikinimo susitarimai), ypač patvirtintos tarpininko (mediatoriaus) parašu ir faktiškai išspręsto ginčo šalių „garbės žodžio“ galia, tampa joms moraliniu imperatyvu (savita priesaika), kuris savo pragmatiškumu verslo praktikoje paprastai pranoksta privalomojo vykdymo (teismo ar arbitražo) sprendimų veiksmingumą.

6.3. Tarpininkavimo (mediacijos) procedūros pasirinkimo atveju ją inicijuojanti šalis pateikia (betarpiškai arba per Vilniaus arbitražo Sekretoriatą) kitai šaliai atitinkamą savo siūlymą, kuriame kartu gali būti nurodomas nesutarimui pašalinti siūlomas tarpininkavimo procedūros reglamentas. Juo gali būti LAA patvirtintas Tarpininkavimo-sutaikinimo procedūros reglamentas (Žin., 2007, Nr. 101-4143), UNCITRAL Sutaikinimo reglamentas (UNCITRAL Conciliation Rules), Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintas ir rekomenduotas taikymui komercinių ginčų sprendimo praktikoje, arba bet koks kitas abiem ginčo šalims priimtinas taikinamosios procedūros dokumentas.

6.4. Esant teigiamam kitos šalies atsakymui, tarpininkavimo procedūrą inicijuojanti šalis įteikia Vilniaus arbitražo Sekretoriatui rašytinį prašymą, kuriame gali būti nurodomas šalių pasirinktas taikinamosios procedūros reglamentas ir įvardintas jų paskirtas tarpininkas (verslo ginčų mediatorius, kitaip kai kur vadinamas verslo ginčų ombudsmenu) arba įrašytas pageidavimas, kad abiejų ginčo šalių vardu tarpininką (mediatorių) paskirtų arbitražo institucijos pirmininkas.

6.5. Įregistravęs prašymą, Vilniaus arbitražo Sekretoriatas nedelsdamas organizuoja sutaikinimo (mediacijos) procedūrą ir įvykdo visus šalių pasirinktame taikinamosios procedūros reglamente nustatytus formalumus.

6.6. Jeigu tarpininkavimo (mediacijos) procedūros eigoje šalims pavyksta pašalinti nesutarimus, jų sureguliavimo sąlygos gali būti aptartos ir įtvirtintos abiejų ginčo šalių pasirašytame bei tarpininko (mediatoriaus, ombudsmeno) patvirtintame sutaikinimo susitarime.

6.7. Jeigu kita ginčo šalis atmeta tarpininkavimo-sutaikinimo procedūros siūlymą arba šios procedūros taikymo eigoje šalims nepavyksta pašalinti nesutarimų (sudaryti sutaikinimo susitarimą), suinteresuota ginčo šalis visada gali kreiptis į arbitražą arba teismą, prašydama išspręsti ginčą privalomą juridinę galią turinčio (teisiškai įpareigojančio) sprendimo pagrindu.

6.8. Bendru LAA ir LEEA sprendimu patvirtintą energetinio verslo (veiklos) ginčams sureguliuoti Rekomenduojamų tarpininkų (mediatorių) sąrašą žr. svetainėse www.vilniausarbitrazas.lt arba www.leea.lt.

Priedo pakeitimai:

Nr. 1, 2012-02-10, Žin., 2012, Nr. 34-1696 (2012-03-22), i. k. 1125ARBSPRE00000001

Nr. 1/13-6, 2013-06-07, Žin., 2013, Nr. 105-5191 (2013-10-05), i. k. 1135ARBSPRE001/13-6

III PRIEDAS. TARPTAUTINIŲ STATYBŲ VERSLO GINČŲ SPRENDIMO TVARKA STATYBŲ ARBITRAŽO TEISME

Patvirtinta

Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA)

Visuotinio narių susirinkimo (VNS)

2011 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr.1-5

Patvirtinta

Lietuvos architektų rūmų (LAR)

Tarybos

2011 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T11-03

STATYBŲ ARBITRAŽO TEISMO STATUSAS IR VEIKLOS PAGRINDAI

1 punktas. Bendrosios nuostatos

1.1. Statybų arbitražo teismas yra VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (toliau – Vilniaus arbitražas) ir Lietuvos architektų rūmų (toliau – Rūmai) įsteigtas ir abiejų šių institucijų partnerystės sutarties pagrindais administruojamas specializuotas (specialios kompetencijos) arbitražo teismas, vykdantis valstybės (įstatymais) nustatytas ir statybų verslo (veiklos) ūkio subjektų arbitražiniais susitarimais deleguotas organizacines-tvarkomąsias funkcijas, reikiamas išnagrinėti ir išspręsti arbitražo būdu ūkinius ginčus, kylančius iš statybų verslo srityse (rinkose) sudaromų tarptautinių ir vidinių (nacionalinių) statybų verslo sandorių (sutarčių, kontraktų) ir iš nesutartinių (deliktinės atsakomybės ir kt.) su statybine-ūkine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių (toliau – statybinė-ūkinė veikla, statybų verslas, statybų verslo ginčas).

1.2. Tarptautiniais statybų verslo (veiklos) ginčais laikomi nesutarimai, kilę iš šiame ūkinės veiklos sektoriuje sudaromų tarptautinių verslo sandorių (tarptautinių rangos, subrangos, kitokių sutarčių ir kontraktų), arba iš nesutartinių (tarptautinių deliktinės atsakomybės ir kt.) su statybine-ūkine veikla susijusių civilinių teisinių santykių, kai bent viena iš ginčo šalių (ieškovas ar atsakovas) yra užsienio šalies teisės subjektas – juridinis arba fizinis asmuo ar jų jungtinis darinys, arba ginčo dalykas (objektas) yra kitaip susijęs su dalyvavimu dėl jo teisiniame santykyje užsienio ar tarptautinio elemento.

1.3. Vidaus (nacionaliniais) statybų verslo (veiklos) ginčais laikomi nesutarimai, kilę iš šiame ūkinės veiklos sektoriuje sudaromų vidinių verslo sandorių (statybinės rangos sutarčių ir kt.) arba iš nesutartinių (vidinių deliktinės atsakomybės ir kt.) su statybine-ūkine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių, kurių abi šalys (ieškovas ir atsakovas) yra Lietuvos teisės subjektai – juridiniai ir (arba) fiziniai asmenys ar jų jungtiniai dariniai, o ginčo dalykas (objektas) yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje.

1.4. Administruodamas sprendžiamų tarptautinių statybų verslo ginčų procedūras ir vykdydamas su jomis susijusias organizacines-tvarkomąsias funkcijas, Vilniaus arbitražas, jo Sekretoriatas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nuostatomis, taip pat jų pagrindu parengto bei Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtinto ir oficialiame norminių aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbto LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento ir šio jo III priedo taisyklėmis.

1.5. Arbitražo (trečiųjų) teismas (vienasmenis ir kolegialus), sudarytas (paskirtas) konkrečiam tarptautiniam statybų verslo (veiklos) ginčui išnagrinėti ir išspręsti, savo arbitražinėje-teisminėje veikloje vadovaujasi sandorio (sutarties) taisyklėmis, iš kurio kilo ginčas, ir jam reguliuoti taikytinos teisės (ginčo šalių pasirinktos valstybės teisinės sistemos) materialinės teisės nuostatomis, o nesant šalių susitarimo dėl taikytinos teisės – vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, kitų Lietuvos nacionalinių, Europos Sąjungos ir tarptautinės privatinės teisės aktų (įskaitant normatyvinę-techninę statybų dokumentaciją), reglamentuojančių atitinkamose statybinio verslo srityse (rinkose) veikiančių ūkio subjektų civilinius teisinius santykius, materialinės teisės nuostatomis tiek, kiek jos taikytinos sprendžiamo ginčo atvejui ir suderinamos su įstatyminiais (LR CK 1.5 str., LR CPK 3 str.) teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

1.6. Esant bet kurios arba abiejų ginčo šalių deleguotam Vilniaus arbitražui pavedimui atstovauti jos (jų) interesams ar suteikti pagalbą UNCITRAL Arbitražo reglamento, jo 4 str. ar ir jo II priede nustatytais teisiniais pagrindais (t. y. sprendžiant joms statybų verslo (veiklos) ginčą arbitražo ad hoc tvarka), Vilniaus arbitražo Sekretoriatas kompetentingas atlikti minėtame Reglamente nustatytas procedūros ad hoc organizacines-tvarkomąsias funkcijas bei suteikti reikiamas paslaugas nustatyta tvarka sudarytam arbitražo (trečiųjų) teismui ir siūlo pasinaudoti kompetencija specialistų, įrašytų į LAA ir Rūmų bendru sprendimu patvirtintą statybų verslo ginčams spręsti Rekomenduojamų arbitrų sąrašą.

1.7. Tarptautiniams ir vidiniams statybų verslo (veiklos) ginčams nagrinėti ir išspręsti rekomenduojamais arbitrais LAA ir Rūmai siūlo nepriekaištingos reputacijos aukštos profesinės kvalifikacijos Lietuvoje ir užsienio šalyse reziduojančius statybų teisės specialistus ir statybinės-ūkinės veiklos praktikus-profesionalus (statybinių įmonių administratorius, vadybininkus, architektus, statybos inžinierius ir kt.), iš darbinės patirties statybų verslo įmonėse ir įstaigose žinančius kylančių šiame ūkinės veiklos sektoriuje verslo ginčų ypatumus, galimus jų sureguliavimo (išsprendimo) būdus ir metodus.

1.8. Bendru LAA ir Rūmų sprendimu patvirtintą Rekomenduojamų arbitrais statybų verslo (veiklos) ginčams spręsti sąrašą žr. svetainėse www.vilniausarbitrazas.lt arba www.architekturumai.lt.

2 punktas. Ginčų teismingumas Statybų arbitražo teismui

2.1. Statybų arbitražo teismui teismingi visų rūšių ir kategorijų tarptautiniai ir vidiniai (nacionaliniai) statybų verslo (veiklos) ginčai, išskyrus tuos iš jų, kuriems Lietuvos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais arba sandorių šalių susitarimais nustatyta kitokia, nei arbitražinė, jų nagrinėjimo ir išsprendimo tvarka.

2.2. Šiam specializuotam Statybų arbitražo teismui gali būti teikiami ieškiniai išspręsti verslo ginčus, kilusius iš šių rūšių ir kategorijų statybų ūkio sektoriuje sudaromų sandorių (sutarčių, kontraktų) ar nesutartinių civilinių-teisinių santykių:

1) iš statinių, atskirų jų dalių arba priklausinių pirkimo–pardavimo sandorių;

2) iš statinių arba atskirų jų dalių įprastos ar išperkamos nuomos (lizingo) sandorių;

3) iš statybų rangos (įskaitant vykdomos pagal FIDIC sutarties sąlygas) sandorių;

4) iš statinių remonto, rekonstrukcijos arba renovacijos sandorių;

5) iš statybinės paskirties teritorijų planavimo, tyrinėjimo, statinių projektavimo ir kitokių su architektūrine-statybine veikla susijusių sandorių;

6) iš statybų inžinerinių tinklų ir sistemų rengimo sandorių;

7) iš statinių projektavimo, jų techninės priežiūros ir eksploatavimo sandorių;

8) iš statybinių medžiagų ir statybinės įrangos pirkimo–pardavimo ir tiekimo sandorių;

9) iš kelių tiesimo, tiltų projektavimo, statybos, rekonstravimo bei priežiūros sandorių;

10) iš kitokių statybinio verslo (veiklos) sandorių ar nesutartinių (deliktinės atsakomybės ir kt.) su statybomis susijusių civilinių teisinių santykių, kai pagal arbitražinį susitarimą ginčo išsprendimo teisė deleguojama specializuotam Statybų arbitražo teismui.

2.3. Šiame specializuotame Statybų arbitražo teisme negali būti nagrinėjami ginčai, kylantys iš darbo sutarčių, administracinių teisės pažeidimų, kitokių teisinių santykių ir sandorių, iš kurių kylančių ginčų sprendimo teisė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba Europos Sąjungos teisės aktus priskirta valstybinių teismų arba kitokių (ne arbitražo) institucijų kompetencijai ir jurisdikcijai.

3 punktas. Bylos nagrinėjimo Statybų arbitražo teisme teisinė prielaida

3.1. Ieškinys konkrečiam tarptautiniam statybų verslo (veiklos) ginčui išspręsti šiame specializuotame Statybų arbitražo teisme priimamas nagrinėti visais atvejais, kai sandorį įforminančioje verslo sutartyje (kontrakte) ar kitame su tuo sandoriu susijusiame dokumente įrašyta arbitražo išlyga, deleguojanti šiam (specializuotam) arbitražo teismui kylančių iš to sandorio ginčų išsprendimo teisę.

3.2. Statybų verslo ūkio subjektams – tarptautinių statybinių-ūkinių transakcijų dalyviams, pageidaujantiems, kad iš jų sudaromų verslo sandorių kylančių ginčų išsprendimo teisė būtų deleguota šiam specializuotam Statybų arbitražo teismui, pasirašomuose su užsienio partneriais kontraktuose (verslo sutartyse) siūloma įrašyti šio turinio tipinę Statybų arbitražo teismo išlygą:

„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis arba tarpininkavimo (mediacijos) būdu, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Statybų arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo III priede nustatyta statybų veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.

3.3. Esant tarptautinio statybų verslo sandorio šalių (ypač užsienio partnerio) pageidavimui bei abipusiam sutarimui, vietoj aukščiau nurodytos tipinės Statybų arbitražo teismo išlygos sandorį įforminančiame kontrakte (sutartyje) gali būti įrašoma šio pavyzdžio alternatyvios (ieškovo pasirenkamos) arbitražo institucijos išlyga:

„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis arba tarpininkavimo (mediacijos) būdu, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai arbitražo institucijai, pagal joje galiojantį arbitražo procedūros reglamentą, arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Statybų arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo III priede nustatyta statybų veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.

3.4. Arbitražinio susitarimo tarp statybų verslo sandorio arba su statybomis susijusio nesutartinio (deliktinės atsakomybės ir kt.) civilinio teisinio santykio šalių valia ir jų pasirinkimo teisinė galia deleguoti kilusio ginčo išsprendimo teisę specializuotam Statybų arbitražo teismui gali būti išreikšta ir įteisinta taip pat atskirai nuo pagrindinės verslo sutarties (kontrakto) sudarytu arbitražiniu susitarimu ar kitokia rašytine forma arba atsakovo praktiniais (konkliudentiniais) veiksmais, bylojančiais apie jo sutikimą, kad ginčas būtų sprendžiamas Vilniaus arbitražo specializuotame Statybų arbitražo teisme.

4 punktas. Bylos iškėlimo ir nagrinėjimo Statybų arbitražo teisme tvarka

4.1. Ieškinių registravimo, arbitražinių-teisminių procedūrų organizavimo ir arbitražo (trečiųjų) teismų, sudaromų konkretiems statybų verslo (veiklos) ginčams išnagrinėti ir išspręsti, aptarnavimo funkcijas atlieka Vilniaus arbitražo Sekretoriatas.

4.2. Sekretoriatui įteikiamo ieškinio formos ir turinio reikalavimai tarptautiniam statybų verslo ginčui išnagrinėti ir išspręsti bendrąja arbitražinio proceso tvarka nustatyti šio LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 10 punkte.

4.3. Prie įteikiamo ieškinio tarptautiniam statybų verslo (veiklos) ginčui išspręsti pridedamos LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 8 punkto 8.5 dalyje nurodytų dokumentų kopijos.

4.4. Įteikiant Sekretoriatui ieškinį tarptautiniam statybų verslo (veiklos) ginčams išspręsti, ieškovas įmoka į Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT79 7044 0600 0110 7192, atidarytą AB SEB banke, 400 eurų negrąžinamą ieškinio įregistravimo mokestį. Kartu arba vėliau, tačiau iki bylos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui dienos, į tą pačią sąskaitą banke įmokamas arbitravimo-administravimo mokestis, apskaičiuotas vadovaujantis LAA Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklių 3 punkte pateikta lentele.

4.5. Jeigu sandorio (ginčo) šalys nesusitaria kitaip, arbitražo (trečiųjų) teismas (kolegialus ar vienasmenis) konkrečiam tarptautiniam statybų verslo (veiklos) ginčui išspręsti sudaromas, vadovaujantis LR komercinio arbitražo įstatymo III skyriaus nuostatomis ir šio LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento III skirsnio taisyklėmis.

4.6. Bylos nagrinėjimas Statybų arbitražo teisme vyksta vadovaujantis LR CPK, minėto Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo VI skyriaus nuostatomis ir šio LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento IV skirsnio taisyklėmis.

4.7. Bylai išnagrinėti bendrąja arbitražinio proceso tvarka Vilniaus arbitraže nustatytas bendras trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo bylos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui dienos. Esant abiejų ginčo šalių raštu išreikštam pageidavimui, byla specializuotame Statybų arbitražo teisme gali būti išnagrinėta per 30 dienų nuo jos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui, išskyrus atvejus, kai sprendimui priimti būtina techninės ar kitokios ekspertizės išvada.

4.8. Bylos nagrinėjimas bendrąja arbitražinio proceso tvarka užbaigiamas, sprendimas (nutartis) priimamas ir įteikiamas (išsiunčiamas) ginčo šalims, vadovaujantis LR komercinio arbitražo įstatymo VII skyriaus nuostatomis ir šio LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento V skirsnio taisyklėmis.

4.9. Vilniaus arbitražo administruojamus arbitražinius (trečiųjų) teismų sprendimus, priimtus dėl išspręstų tarptautinių verslo (ūkinių-komercinių) ginčų, privaloma (esant reikalui) užsienyje įvykdyti vadovaujantis 1958 m. Niujorko konvencija „Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ ir sprendimo vykdymo šalies nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.

5 punktas. Taikos (sutaikinimo) sutarties sudarymo ir įforminimo tvarka

5.1. Bet kurioje bylos nagrinėjimo arbitražo teisme stadijoje, kai (jeigu) ginčo šalys tarpusavyje susitaria dėl nesutarimo pašalinimo sąlygų, bylos nagrinėjimo procedūra nutraukiama, o ginčo sureguliavimo sąlygos aptariamos (įforminamos) žodinėje (verbalinėje) taikos sutartyje (sutaikinimo susitarime), patvirtinamoje arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimu.

5.2. Esant šalių pageidavimui patvirtinant žodinę (verbalinę) taikos sutartį (sutaikinimo susitarimą), arbitražo teismo sprendime nurodomos žodžiu šalių patvirtintos esminės ginčo sureguliavimo sąlygos, kartu pažymint, kad sprendimas priimtas žodinės taikos sutarties (sutaikinimo susitarimo) ir šalių sutartų ginčo išsprendimo sąlygų pagrindu.

5.3. Statybų arbitražo (trečiųjų) teismas atsisako tvirtinti pačių šalių surašytą taikos sutartį (sutaikinimo susitarimą), jeigu jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms taikytinos ginčui išspręsti teisės nuostatoms arba pažeidžia trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus.

5.4. Statybų arbitražo teismo sprendimas, kuriuo tvirtinama ginčo šalių sudaryta rašytinė taikos sutartis (sutaikinimo susitarimas) bei joje aptartos šalių suderintos ginčo sureguliavimo sąlygos, turi atitikti šio LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 41 punkte nustatytus sprendimo formos ir turinio reikalavimus.

5.5. Taikos sutartis (sutaikinimo susitarimas), patvirtinta arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimu, savo juridine (vykdytina) galia prilygsta analogiškam valstybinio teismo ar notaro patvirtintam dokumentui.

6 punktas. Ginčo sureguliavimo galimybės tarpininkavimo‑sutaikinimo (mediacijos) būdu

6.1. Realaus verslo ginčo ar potencialios konfliktinės situacijos atveju, esant bet kurios šalies pageidavimui gera valia (be teismo ir arbitražo jurisdikcijos) arba greičiau ir paprasčiau pašalinti nesutarimą (tuo pačiu išvengiant bylinėjimosi išlaidų), suinteresuota šalis visada (net ir nesant arbitražinio susitarimo) gali inicijuoti ikiarbitražinį (ikiteisminį) susitaikymą, pasiūlydama kitai šaliai sureguliuoti nesutarimą tarpininkavimo-sutaikinimo (mediacijos) būdu.

6.2. Nežiūrint į tai, kad tarpininkavimas-sutaikinimas (mediacija), skirtingai nuo arbitražinio-teisminio sprendimo, nesukelia ginčo šalims juridinių (prievolinių-teisinių) pasekmių, dėl šios procedūros taikymo neretai pasiekiama kompromisų, o šalių pasirašomos taikos sutartys (sutaikinimo susitarimai), ypač patvirtintos tarpininko (mediatoriaus) parašu ir faktiškai išspręsto ginčo šalių „garbės žodžio“ galia, tampa joms moraliniu imperatyvu (savita priesaika), kuris savo pragmatiškumu verslo praktikoje paprastai pranoksta privalomojo vykdymo (teismo ar arbitražo) sprendimų veiksmingumą.

6.3. Tarpininkavimo (mediacijos) procedūros pasirinkimo atveju, ją inicijuojanti šalis pateikia (betarpiškai arba per Vilniaus arbitražo Sekretoriatą) kitai šaliai atitinkamą savo siūlymą, kuriame kartu gali būti nurodomas nesutarimui pašalinti siūlomas procedūros reglamentas. Juo gali būti LAA patvirtintas Tarpininkavimo-sutaikinimo procedūros reglamentas (Žin., 2007, Nr. 101-4143), UNCITRAL Sutaikinimo reglamentas (UNCITRAL Conciliation Rules), Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintas ir rekomenduotas taikymui komercinių ginčų sprendimo praktikoje, arba bet koks kitas abiem ginčo šalims priimtinas taikinamosios procedūros dokumentas.

6.4. Esant teigiamam kitos šalies atsakymui, taikinamąją procedūrą inicijuojanti šalis įteikia Vilniaus arbitražo Sekretoriatui rašytinį prašymą organizuoti tarpininkavimo procedūrą, kuriame gali būti nurodomas šalių abipusiu sutarimu pasirinktas tarpininkavimo procedūros reglamentas ir įvardintas jų paskirtas tarpininkas (verslo ginčų mediatorius, kitaip kai kur vadinamas ginčų ombudsmenu) arba įrašomas pageidavimas, kad abiejų ginčo šalių vardu tarpininką (mediatorių) paskirtų arbitražo institucijos pirmininkas.

6.5. Įregistravęs prašymą, Vilniaus arbitražo Sekretoriatas nedelsdamas organizuoja tarpininkavimo (mediacijos) procedūrą ir įvykdo visus šalių pasirinktame procedūros reglamente nustatytus formalumus.

6.6. Jeigu tarpininkavimo (mediacijos) procedūros eigoje šalims pavyksta pašalinti nesutarimus, ginčo sureguliavimo sąlygos gali būti aptartos ir įtvirtintos abiejų ginčo šalių pasirašytame bei tarpininko (mediatoriaus, ombudsmeno) patvirtintame sutaikinimo susitarime.

6.7. Jeigu kita ginčo šalis atmeta tarpininkavimo procedūros siūlymą arba šios procedūros taikymo eigoje šalims nepavyksta pašalinti nesutarimų (sudaryti sutaikinimo susitarimą), suinteresuota ginčo šalis visada gali kreiptis į arbitražą arba teismą, prašydama išspręsti ginčą privalomą juridinę galią turinčio (teisiškai įpareigojančio) sprendimo pagrindu.

6.8. Bendru LAA ir Rūmų sprendimu patvirtintą statybų verslo (veiklos) ginčams sureguliuoti Rekomenduojamų tarpininkų (mediatorių) sąrašą žr. svetainėse www.vilniausarbitrazas.lt arba www.architekturumai.lt.

Priedo pakeitimai:

Nr. 1/13-6, 2013-06-07, Žin., 2013, Nr. 105-5191 (2013-10-05), i. k. 1135ARBSPRE001/13-6

IV PRIEDAS. TARPTAUTINIŲ AGRARINIO VERSLO GINČŲ SPRENDIMO TVARKA AGROVERSLO ARBITRAŽO TEISME

Patvirtinta

Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) Visuotinio narių susirinkimo (VNS)

2011 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 1-8

Patvirtinta

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) Prezidiumo

2011 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 38

AGROVERSLO ARBITRAŽO TEISMO STATUSAS IR VEIKLOS PAGRINDAI

1 punktas. Bendrosios nuostatos

1.1. Agroverslo arbitražo teismas yra VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (toliau – Vilniaus arbitražas) ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (toliau – LŽŪBA) įsteigtas ir abiejų šių institucijų partnerystės sutarties pagrindais administruojamas specializuotas (specialios kompetencijos) arbitražo teismas, vykdantis valstybės (įstatymais) nustatytas ir agrarinio verslo (veiklos) ūkio subjektų arbitražiniais susitarimais deleguotas organizacines-tvarkomąsias funkcijas, reikiamas išnagrinėti ir išspręsti arbitražo būdu ūkinius ginčus, kylančius iš agrarinio verslo srityse (rinkose) sudaromų tarptautinių ir vidinių (nacionalinių) verslo sandorių (sutarčių, kontraktų) ir iš nesutartinių (deliktinės atsakomybės ir kt.) su agrarine-ūkine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių (toliau – agrarinė veikla, agrarinis verslas, agrarinio verslo ginčas).

1.2. Tarptautiniais agrarinio verslo (veiklos) ginčais laikomi nesutarimai, kilę iš šiame ūkinės veiklos sektoriuje sudaromų sandorių (sutarčių, kontraktų) arba iš nesutartinių (tarptautinių deliktinės atsakomybės ir kt.) su agrarine-ūkine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių, kai bent viena iš ginčo šalių (ieškovas ar atsakovas) yra užsienio šalies teisės subjektas – juridinis arba fizinis asmuo ar jų jungtinis darinys, arba ginčo dalykas (objektas) yra kitaip sietinas su dalyvavimu dėl jo teisiniame santykyje užsienio ar tarptautinio elemento.

1.3. Vidaus (nacionaliniais) agrarinio verslo (veiklos) ginčais laikomi nesutarimai, kilę iš šiame ūkinės veiklos sektoriuje sudaromų vidinių verslo sandorių (sutarčių), arba iš nesutartinių (vidinių deliktinės atsakomybės ir kt.) su agrarine-ūkine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių, kurių abi šalys (ieškovas ir atsakovas) yra Lietuvos teisės subjektai – juridiniai ir (arba) fiziniai asmenys ar jų jungtiniai dariniai, o ginčo dalykas (objektas) yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje.

1.4. Administruodamas sprendžiamų tarptautinių agrarinio verslo ginčų procedūras ir vykdydamas su jomis susijusias organizacines-tvarkomąsias funkcijas, Vilniaus arbitražas, jo Sekretoriatas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nuostatomis, taip pat jų pagrindu parengto bei Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtinto ir oficialiame norminių aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbto LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento ir šio jo IV priedo taisyklėmis.

1.5. Arbitražo (trečiųjų) teismas (vienasmenis ar kolegialus), sudarytas (paskirtas) konkrečiam tarptautiniam agrarinio verslo (veiklos) ginčui išnagrinėti ir išspręsti, savo arbitražinėje-teisminėje veikloje vadovaujasi sandorio (sutarties), iš kurio kilo ginčas, taisyklėmis, ir jam reguliuoti taikytinos teisės (ginčo šalių pasirinktos valstybės teisinės sistemos) materialinės teisės nuostatomis, o nesant šalių sutarimo dėl taikytinos teisės – vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, kitų Lietuvos nacionalinės, Europos Sąjungos ir tarptautinės privatinės teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamose agrarinės verslininkystės srityse (rinkose) veikiančių ūkio subjektų civilinius teisinius santykius, materialinės teisės nuostatomis tiek, kiek jos taikytinos sprendžiamo ginčo atvejui ir suderinamos su įstatyminiais (LR CK 1.5 str., LR CPK 3 str.) teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

1.6. Esant bet kurios arba abiejų ginčo šalių deleguotam Vilniaus arbitražui pavedimui atstovauti jos (jų) interesams arba suteikti pagalbą UNCITRAL Arbitražo reglamento, jo 4 str. ar ir jo II priede nustatytais teisiniais pagrindais (t. y. pasirinkus joms ginčui išspręsti arbitražo ad hoc tvarką), Vilniaus arbitražo Sekretoriatas kompetentingas atlikti minėtame Reglamente nustatytas procedūros ad hoc organizacines-tvarkomąsias funkcijas, suteikti nustatyta tvarka sudarytam arbitražo (trečiųjų) teismui reikiamas paslaugas ir siūlo pasinaudoti kompetencija specialistų, įrašytų į LAA ir LŽŪBA patvirtintą agrarinio verslo ginčams spręsti Rekomenduojamų arbitrų sąrašą.

1.7. Tarptautiniams ir vidiniams agrarinėje-ūkinėje veikloje kylantiems verslo ginčams nagrinėti ir išspręsti LAA ir LŽŪBA bendru sutarimu rekomenduojamais arbitrais siūlo nepriekaištingos reputacijos aukštos profesinės kvalifikacijos Lietuvoje ir užsienio šalyse reziduojančius agrarinės (žemės, miškų ir kt. sričių) teisės specialistus ir agrarinės-ūkinės veiklos praktikus-profesionalus (agrarinio verslo įmonių administratorius, vadybininkus, ekonomistus, ūkininkus ir kt.), iš darbinės patirties agrarinio verslo įmonėse ir įstaigose žinančius šiame ūkinės veiklos sektoriuje kylančių verslo ginčų ypatumus, jų galimo sureguliavimo (išsprendimo) būdus ir metodus.

1.8. Bendru LAA ir LŽŪBA sprendimu patvirtintą agrarinio verslo (veiklos) ginčams spręsti Rekomenduojamų arbitrų sąrašą žr. svetainėse www.vilniausarbitrazas.lt arba www.lzuba.lt.

2 punktas. Ginčų teismingumas Agroverslo arbitražo teismui

2.1. Agroverslo arbitražo teismui teismingi visų rūšių ir kategorijų tarptautiniai ir vidiniai (nacionaliniai) agrarinio verslo (veiklos) ginčai, išskyrus tuos, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus arba sandorių šalių susitarimus nustatyta kitokia nei arbitražinė jų išsprendimo tvarka.

2.2. Šiam specializuotam Agroverslo arbitražo teismui gali būti teikiami ieškiniai išspręsti verslo ginčus, kilusius iš šių rūšių ir kategorijų agrarinėje-ūkinėje veikloje sudaromų sandorių (sutarčių, kontraktų) ar nesutartinių civilinių-teisinių santykių:

1) iš augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės ir kitos žemės ūkio produkcijos gamybos, pirkimo–pardavimo, tiekimo (įskaitant eksportą ir importą) sandorių;

2) iš žaliavinės žemės ūkio produkcijos perdirbimo, gamintojų ir perdirbėjų tarpusavio kreditavimo bei atsiskaitymo sandorių;

3) iš žemės ūkio ir kitos agrarinės produkcijos logistikos (pervežimo, sandėliavimo) ir kitokių su agrarinės produkcijos realizavimais susijusių sandorių;

4) iš žemės ūkio ir kitokios paskirties žemės pirkimo–pardavimo (įskaitant pardavimus užsieniečiams), nuomos, panaudos ir kitų su disponavimu žeme susijusių sandorių;

5) iš pasėlių, kitų žemės ūkio naudmenų draudimo sandorių;

6) iš medienos ir kitokios miško produkcijos pirkimo–pardavimo, tiekimo (įskaitant eksportą ir importą), logistikos ir kitų su miško produkcijos realizavimais susijusių sandorių;

7) iš medienos ir kitokios žaliavinės miško produkcijos perdirbimo, gamintojų ir perdirbėjų tarpusavio atsiskaitymo, kreditavimo ir iš kitokių su šios produkcijos paruošomis rinkai susijusių sandorių;

8) iš miškų plotų pirkimo–pardavimo, nuomos, panaudos ir iš kitų su miškų žemėvalda susijusių tarptautinių sandorių;

9) iš melioracijos, hidrotechnikos ir kitų žemėtvarkos, miškotvarkos ir vandens baseinų tvarkymo tarptautinių sandorių;

10) iš žemės gelmių išteklių (naftos, durpių, smėlio ir kt.) gavybos ir naudojimo tarptautinių sandorių;

11) dėl žemės servitutų, želdinimo darbų ir kitokių įstatymais nustatytų aplinkosaugos prievolių vykdymo teisinių santykių;

12) iš kitose agrarinės-ūkinės veiklos srityse (įskaitant miškininkystę, vidiniuose vandenyse žuvininkystę ir kt.) sudaromų sandorių ir nesutartinių su agrarine-ūkine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių, kai pagal šalių sudarytą arbitražinį susitarimą ginčo išsprendimo teisė deleguojama šiam Agroverslo arbitražo teismui.

2.3. Šiame specializuotame Agroverslo arbitražo teisme negali būti nagrinėjami ginčai, kylantys iš darbo sutarčių, administracinių teisės pažeidimų, kitokių teisinių santykių ir sandorių, iš kurių kylančių ginčų sprendimo teisė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba Europos Sąjungos teisės aktus priskirta valstybinių teismų arba kitokių (ne arbitražo) institucijų kompetencijai ir jurisdikcijai.

3 punktas. Bylos nagrinėjimo Agroverslo arbitražo teisme teisinė prielaida

3.1. Ieškinys konkrečiam tarptautiniam agrarinio verslo (veiklos) ginčui išspręsti šiame specializuotame Agroverslo arbitražo teisme priimamas nagrinėti visais atvejais, kai sandorį įforminančioje verslo sutartyje (kontrakte) ar kitame su tuo sandoriu susijusiame dokumente įrašyta arbitražo išlyga, deleguojanti šiam arbitražo teismui kylančių iš to sandorio ginčų išsprendimo teisę.

3.2. Agrarinės veiklos ūkio subjektams – tarptautinių agrarinių-ūkinių transakcijų dalyviams, pageidaujantiems, kad iš jų sudaromų sandorių kylančių ginčų išsprendimo teisė būtų deleguota specializuotam Agroverslo arbitražo teismui, pasirašomuose su užsienio partneriais kontraktuose (verslo sutartyse) siūloma įrašyti šio turinio tipinę Agroverslo arbitražo teismo išlygą:

„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis arba tarpininkavimo (mediacijos) būdu, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Agroverslo arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo IV priede nustatyta agrarinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.

3.3. Esant bet kurios iš tarptautinio agrarinio verslo sandorio šalių (ypač užsienio partnerio) pageidavimui ir abipusiam jų sutarimui, vietoj aukščiau nurodytos tipinės Agroverslo arbitražo teismo išlygos tarptautinį verslo sandorį įforminančiame kontrakte (sutartyje) gali būti įrašoma šio pavyzdžio alternatyvios (ieškovo pasirenkamos) arbitražo institucijos išlyga:

„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis arba tarpininkavimo (mediacijos) būdu, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai arbitražo institucijai, pagal joje galiojantį arbitražo procedūros reglamentą, arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Agroverslo arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo IV priede nustatyta agrarinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.

3.4. Arbitražinio susitarimo tarp agrarinio verslo sandorio arba nesutartinio (deliktinės atsakomybės ar kt.) su agrarine-ūkine veikla susijusio civilinio teisinio santykio šalių valia ir jų pavedimo teisinė galia deleguoti kilusio ginčo išsprendimo teisę specializuotam Agroverslo arbitražo teismui gali būti išreikšta ir įteisinta taip pat atskirai nuo pagrindinės verslo sutarties (kontrakto) sudarytu arbitražiniu susitarimu ar kitokia rašytine forma arba atsakovo praktiniais (konkliudentiniais) veiksmais, bylojančiais apie jo sutikimą, kad ginčas būtų sprendžiamas Vilniaus arbitražo specializuotame Agroverslo arbitražo teisme.

4 punktas. Bylos iškėlimo ir nagrinėjimo Agroverslo arbitražo teisme tvarka

4.1. Ieškinių registravimo, arbitražinių-teisminių procedūrų organizavimo ir arbitražo (trečiųjų) teismų, sudaromų konkretiems agrarinio verslo (veiklos) ginčams išnagrinėti ir išspręsti, aptarnavimo funkcijas atlieka Vilniaus arbitražo Sekretoriatas.

4.2. Sekretoriatui įteikiamo ieškinio formos ir turinio reikalavimai tarptautiniam agrarinio verslo (veiklos) ginčui išnagrinėti ir išspręsti bendrąja arbitražinio proceso tvarka nustatyti šio LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 10 punkte.

4.3. Prie įteikiamo ieškinio tarptautiniam agrarinio verslo (veiklos) ginčui išspręsti pridedamos LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 8 punkto 8.5 dalyje nurodytų dokumentų kopijos.

4.4. Įteikdamas Sekretoriatui ieškinį tarptautiniam agrarinio verslo (veiklos) ginčui išspręsti, ieškovas įmoka į Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT79 7044 0600 0110 7192, atidarytą AB SEB banke, 400 eurų negrąžinamą ieškinio įregistravimo mokestį. Kartu arba vėliau, tačiau iki bylos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui dienos, į tą pačią sąskaitą banke įmokamas arbitravimo-administravimo mokestis, apskaičiuojamas vadovaujantis LAA Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklių 3 punkte pateikta lentele.

4.5. Jeigu sandorio (ginčo) šalys nesusitaria kitaip, arbitražo (trečiųjų) teismas (kolegialus ar vienasmenis) konkrečiam tarptautiniam agrarinio verslo (veiklos) ginčui išspręsti sudaromas vadovaujantis LR komercinio arbitražo įstatymo III skyriaus nuostatomis ir šio LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento III skirsnio taisyklėmis.

4.6. Bylos nagrinėjimas Agroverslo arbitražo teisme vyksta vadovaujant LR CPK, minėto Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo VI skyriaus nuostatomis ir šio LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento IV skirsnio taisyklėmis.

4.7. Bylai bendrąja arbitražinio proceso tvarka išnagrinėti Vilniaus arbitraže nustatytas bendras trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo bylos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui dienos. Esant abiejų ginčo šalių raštu išreikštam pageidavimui, byla specializuotame Agroverslo arbitražo teisme gali būti išnagrinėta per 30 dienų nuo jos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui, išskyrus atvejus, kai sprendimui priimti būtina techninės ar kitokios ekspertizės išvada.

4.8. Bylos nagrinėjimas bendrąja arbitražinio proceso tvarka užbaigiamas, sprendimas (nutartis) priimamas ir įteikiamas (išsiunčiamas) ginčo šalims, vadovaujantis LR komercinio arbitražo įstatymo VII skyriaus nuostatomis ir šio LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento V skirsnio taisyklėmis.

4.9. Vilniaus arbitražo administruojamų arbitražinių (trečiųjų) teismų sprendimai, priimti dėl išspręstų tarptautinių verslo (ūkinių-komercinių) ginčų, privalomai (esant reikalui) užsienyje įvykdomi vadovaujantis 1958 m. Niujorko konvencija „Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ ir sprendimo vykdymo šalies nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.

5 punktas. Taikos (sutaikinimo) sutarties sudarymo ir įforminimo tvarka

5.1. Bet kurioje bylos nagrinėjimo Agroverslo arbitražo teisme stadijoje, kai (jeigu) ginčo šalys tarpusavyje susitaria dėl nesutarimo pašalinimo sąlygų, bylos nagrinėjimo procedūra nutraukiama, o ginčo sureguliavimo sąlygos aptariamos (įforminamos) žodinėje (verbalinėje) arba rašytinėje taikos sutartyje (sutaikinimo susitarime), tvirtinamoje arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimu.

5.2. Esant šalių pageidavimui patvirtinti žodinę taikos sutartį (sutaikinimo susitarimą), arbitražo teismo sprendime nurodomos šalių žodžiu patvirtintos esminės ginčo sureguliavimo sąlygos, kartu pažymint, kad sprendimas priimtas žodinės taikos sutarties (sutaikinimo susitarimo) ir šalių sutarto ginčo išsprendimo sąlygų pagrindu.

5.3. Agroverslo arbitražo (trečiųjų) teismas atsisako tvirtinti pačių ginčo šalių surašytą taikos sutartį (sutaikinimo susitarimą), jeigu jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms taikytinos ginčui išspręsti teisės nuostatoms arba pažeidžia trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus.

5.4. Agroverslo arbitražo teismo sprendimas, kuriuo tvirtinama ginčo šalių sudaryta rašytinė taikos sutartis (sutaikinimo susitarimas) bei joje aptartos šalių suderintos ginčo sureguliavimo sąlygos, turi atitikti šio LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 41 punkte nustatytus sprendimo formai ir turiniui reikalavimus.

5.5. Taikos sutartis (sutaikinimo susitarimas), patvirtinta arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimu, savo juridine (vykdytina) galia prilygsta analogiškam valstybinio teismo ar notaro patvirtintam dokumentui.

6 punktas. Ginčo sureguliavimo galimybės tarpininkavimo‑sutaikinimo (mediacijos) būdu

6.1. Realaus verslo ginčo ar potencialios konfliktinės situacijos atveju, esant bet kurios šalies pageidavimui gera valia (be teismo ir arbitražo jurisdikcijos) arba greičiau ir paprasčiau pašalinti nesutarimą (kartu išvengiant bylinėjimosi išlaidų), suinteresuota šalis visada (net ir nesant arbitražinio susitarimo) gali inicijuoti ikiarbitražinį (ikiteisminį) susitaikymą, pasiūlydama kitai šaliai sureguliuoti nesutarimą tarpininkavimo-sutaikinimo (mediacijos) būdu.

6.2. Nežiūrint į tai, kad tarpininkavimas-sutaikinimas (mediacija), skirtingai nuo arbitražinio-teisminio sprendimo, nesukelia ginčo šalims juridinių (prievolinių-teisinių) pasekmių, dėl šios procedūros taikymo neretai pasiekiami kompromisai, o šalių pasirašomos taikos sutartys (sutaikinimo susitarimai), ypač patvirtintos tarpininko (mediatoriaus) parašu ir faktiškai išspręsto ginčo šalių „garbės žodžio“ galia, tampa joms moraliniu imperatyvu (savita priesaika), kuris savo pragmatiškumu verslo praktikoje paprastai pranoksta privalomojo vykdymo (teismo ar arbitražo) sprendimų veiksmingumą.

6.3. Taikinamosios procedūros pasirinkimo atveju ją inicijuojanti šalis pateikia (betarpiškai arba per Vilniaus arbitražo Sekretoriatą) kitai šaliai savo siūlymą, kuriame kartu gali būti nurodomas nesutarimui pašalinti siūlomas taikinamosios procedūros reglamentas. Juo gali būti LAA patvirtintas Tarpininkavimo-sutaikinimo procedūros reglamentas (Žin., 2007, Nr. 101-4143), UNCITRAL Sutaikinimo reglamentas (UNCITRAL Conciliation Rules), Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintas ir rekomenduotas taikymui komerciniams ginčams spręsti, arba bet koks kitas abiem ginčo šalims priimtinas taikinamosios procedūros dokumentas.

6.4. Esant teigiamam kitos šalies atsakymui, taikinamąją procedūrą inicijuojanti šalis įteikia Vilniaus arbitražo Sekretoriatui rašytinį prašymą organizuoti tarpininkavimo-sutaikinimo (mediacijos) procedūrą, kuriame gali būti nurodomas šalių abipusiu sutarimu pasirinktas taikinamosios procedūros reglamentas ir įvardintas jų paskirtas tarpininkas (verslo ginčų mediatorius, kitaip kai kur vadinamas ginčų ombudsmenu) arba įrašomas pageidavimas, kad abiejų ginčo šalių vardu tarpininką (mediatorių) paskirtų arbitražo institucijos pirmininkas.

6.5. Įregistravęs pareiškimą, Vilniaus arbitražo Sekretoriatas nedelsdamas organizuoja tarpininkavimo (mediacijos) procedūrą ir įvykdo visus šalių pasirinktos procedūros reglamente nustatytus formalumus.

6.6. Jeigu tarpininkavimo (mediacijos) procedūros eigoje šalims pavyksta pašalinti nesutarimą, jo sureguliavimo sąlygos gali būti aptartos ir įtvirtintos abiejų ginčo šalių pasirašytame bei tarpininko (mediatoriaus, ombudsmeno) patvirtintame sutaikinimo susitarime.

6.7. Jeigu kita ginčo šalis atmeta mediacijos procedūros siūlymą arba šios procedūros taikymo eigoje šalims nepavyksta pašalinti nesutarimų (sudaryti sutaikinimo susitarimą), suinteresuota ginčo šalis visada gali kreiptis į arbitražą arba teismą, prašydama išspręsti ginčą privalomą juridinę galią turinčio (teisiškai įpareigojančio) sprendimo pagrindu.

6.8. Bendru LAA ir LŽŪBA sprendimu patvirtintą agrarinio verslo (veiklos) ginčams sureguliuoti Rekomenduojamų tarpininkų (mediatorių) sąrašą žr. svetainėse www.vilniausarbitrazas.lt arba www.lzuba.lt.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1/13-6, 2013-06-07, Žin., 2013, Nr. 105-5191 (2013-10-05), i. k. 1135ARBSPRE001/13-6

Priedas. Neteko galios nuo 2013-10-05

Priedo naikinimas:

Nr. 1/13-6, 2013-06-07, Žin. 2013, Nr. 105-5191 (2013-10-05), i. k. 1135ARBSPRE001/13-6

Priedo pakeitimai:

Nr. 1-5, 2011-04-22, Žin., 2011, Nr. 67-3211 (2011-06-02), i. k. 1115ARBSPRE000001-5

10 priedas. Neteko galios nuo 2013-10-05

Priedo naikinimas:

Nr. 1/13-6, 2013-06-07, Žin. 2013, Nr. 105-5191 (2013-10-05), i. k. 1135ARBSPRE001/13-6

Pakeitimai:

1.

Lietuvos arbitražo asociacija, Sprendimas

Nr. 3, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 136-5361 (2008-11-27), i. k. 1085ARBSPRE00000003

Dėl Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento II priedo patvirtinimo

2.

Lietuvos arbitražo asociacija, Sprendimas

Nr. 5, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 136-5363 (2008-11-27), i. k. 1085ARBSPRE00000005

Dėl Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento III priedo patvirtinimo

3.

Lietuvos arbitražo asociacija, Sprendimas

Nr. 7, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 144-5807 (2008-12-16), i. k. 1085ARBSPRE00000007

Dėl Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento IV priedo patvirtinimo

4.

Lietuvos arbitražo asociacija, Sprendimas

Nr. 9, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 144-5809 (2008-12-16), i. k. 1085ARBSPRE00000009

Dėl Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento V priedo patvirtinimo

5.

Lietuvos arbitražo asociacija, Sprendimas

Nr. 9, 2009-04-03, Žin., 2009, Nr. 50-2032 (2009-05-05), i. k. 1095ARBSPRE00000009

Dėl Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento atnaujintos redakcijos I priedo "Tarptautinių verslo ginčų sprendimo tvarka jūrinio arbitražo teisme" patvirtinimo

6.

Lietuvos arbitražo asociacija, Sprendimas

Nr. 1-5, 2011-04-22, Žin., 2011, Nr. 67-3211 (2011-06-02), i. k. 1115ARBSPRE000001-5

Dėl Statybų arbitražo teismo įsteigimo ir Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento bei Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento bendro abiem jiems V priedo "Verslo ginčų sprendimo tvarka Statybų arbitražo teisme" patvirtinimo

7.

Lietuvos arbitražo asociacija, Sprendimas

Nr. 1-8, 2011-04-22, Žin., 2011, Nr. 67-3212 (2011-06-02), i. k. 1115ARBSPRE000001-8

Dėl Agroverslo arbitražo teismo įsteigimo ir Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento bei Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento bendro abiem jiems X priedo "Verslo ginčų sprendimo tvarka Agroverslo arbitražo teisme" patvirtinimo

8.

Lietuvos arbitražo asociacija, Sprendimas

Nr. 1-2, 2011-04-22, Žin., 2011, Nr. 69-3313 (2011-06-07), i. k. 1115ARBSPRE000001-2

Dėl Jūrinio arbitražo teismo įsteigimo ir Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento bei Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento bendro abiem jiems I Priedo: "Verslo ginčų sprendimo tvarka jūrinio arbitražo teisme" patvirtinimo

9.

Lietuvos arbitražo asociacija, Sprendimas

Nr. 1, 2012-02-10, Žin., 2012, Nr. 34-1696 (2012-03-22), i. k. 1125ARBSPRE00000001

Dėl Energetikos arbitražo teismo įsteigimo ir Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento bei Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento bendro abiem jiems II priedo "Verslo ginčų sprendimo tvarka Energetikos arbitražo teisme" patvirtinimo

10.

Lietuvos arbitražo asociacija, Sprendimas

Nr. 1/13-6, 2013-06-07, Žin., 2013, Nr. 105-5191 (2013-10-05), i. k. 1135ARBSPRE001/13-6

Dėl LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento (naujos redakcijos) patvirtinimo