Suvestinė redakcija nuo 2009-05-06 iki 2011-06-02

Sprendimas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 99-4049, i. k. 1075ARBSPRE00000006

LIETUVOS ARBITRAŽO ASOCIACIJA

S P R E N D I M A S

DĖL TARPTAUTINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO PROCEDŪROS REGLAMENTO PATVIRTINIMO

2007 m. birželio 9 d. Nr. 6

Vilnius

Remiantis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 39-961), LAA Visuotinis narių susirinkimas nusprendžia:

1. Patvirtinti LAA Visuotinio narių susirinkimo 2005 m. lapkričio 19 d. priimtą Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentą, siūlomas jo pataisas ir priedą „Tarptautinių ginčų sprendimo tvarka Klaipėdos jūriniame arbitraže“.

2. Pateikti šį Reglamentą paskelbti oficialiame norminių aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ ir interneto tinklapyje.

LAA VISUOTINIO NARIŲ SUSIRINKIMO

PIRMININKAS                                                                                              KAZYS RAKAUSKAS

SEKRETORĖ                                                                                                 AUŠRA SAULĖNIENĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA)

Visuotinio narių susirinkimo (VNS)

2005 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 8

Pataisos ir papildymai patvirtinti LAA VNS

2007 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 6

TARPTAUTINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO PROCEDŪROS REGLAMENTAS

(taikytinas VšĮ „Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo“ procesinėje veikloje, nagrinėjant ir sprendžiant komercinius ir kitokius tarptautinius civilinius ginčus)

ĮVADINĖS PASTABOS

Viešoji įstaiga „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ (toliau – Vilniaus arbitražas) yra nevyriausybinė, pelno nesiekianti, trečiųjų teismo tipo nuolatinė arbitražo institucija, įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (kodas 1262 03667), partnerystės ryšiais susieta su Lietuvos arbitražo asociacija (toliau – LAA), organizuojanti arbitravimo ir tarpininkavimo – sutaikinimo procedūras vadovaujantis LAA patvirtintais reglamentais, įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais komercinių ir kitokių civilinių ginčų nagrinėjimo ir sprendimo tvarką (daugiau informacijos žr. www.arbitration.lt).

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Reglamento paskirtis

1. Šis Reglamentas nustato tarptautinių komercinių ir kitokių civilinių ginčų (toliau – komerciniai ginčai), kylančių tarp ūkio subjektų iš jų sudaromų tarptautinių kontraktų, kitokių civilinių sutarčių ir iš tarptautinių deliktinių teisinių santykių, nagrinėjimo ir sprendimo arbitražo būdu tvarką, kai sandorių (ginčų) šalys susitaria perduoti juos išnagrinėti ir išspręsti Vilniaus arbitražui pagal šiame Reglamente ir (tam tikrų kategorijų ginčų atvejais) jo prieduose nustatytas taisykles.

2. Šis Reglamentas įgyja susitarimo tarp sandorių (ginčų) šalių teisinę galią, kai jos savo kontraktuose ar kitokiose civilinėse sutartyse įrašo šią pavyzdinę Vilniaus arbitražo (arba analogišką pagal prasmę) išlygą:

„Bet koks ginčas ar nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) ar susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas „Vilniaus tarptautiniam ir nacionaliniam komerciniam arbitražui“ galutinai išspręsti arbitražo būdu, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu“.

3. Susitarimo tarp sandorio (ginčo) šalių teisinė galia gali būti suteikta šiam Reglamentui bei jo priedams ir atskirai nuo kontrakto (komercinės sutarties) sudarytu arbitražiniu susitarimu (kompromisu), kitokiu rašytiniu įrodymu arba praktiniais juridiškai reikšmingais (konkliudentiniais) veiksmais, liudijančiais apie atsakovo sutikimą paklusti arbitražo teismo, sudaryto pagal šį Reglamentą, sprendimui.

4. Šio Reglamento taisyklės taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos įstatymams ir Lietuvos sudarytoms tarptautinėms sutartims. Jų taikymas galimas visais tarptautinių komercinių, kitokių civilinių ir tarptautinių deliktinių ginčų nagrinėjimo ir sprendimo arbitražo būdu atvejais, išskyrus tuos ginčus, dėl kurių sprendimo, ir tas šio Reglamento taisykles, dėl kurių taikymo šalys susitaria kitaip.

5. Ginčo šalys savitarpiu rašytiniu susitarimu gali atsisakyti nuo šio Reglamento, jo priedų ar atskirų jų taisyklių taikymo, prašyti arbitražo teismą, kad kilęs tarp jų ginčas būtų išnagrinėtas ir išspręstas Vilniaus arbitraže pagal Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) Arbitražo reglamentą arba sureguliuotas tarpininkavimo – sutaikinimo ar kitokio draugiško susitarimo (l'amiable composition) būdu vadovaujantis teisingumo (equity), lygybės ir geranoriškumo (ex aeque et bono) principais.

6. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl šio Reglamento ar atskirų jo taisyklių netaikymo, arbitražo teismas, nenukrypdamas nuo bendros šiuo Reglamentu nustatytos tvarkos, organizuoja bylos nagrinėjimą tokiu būdu, kokį jis laiko tinkamą esamam (konkrečiam) ginčui išspręsti, su sąlyga, kad užtikrinamas ginčo šalims visiškas lygiateisiškumas ir kiekvienai iš jų sudaromos visos galimybės bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje pateikti arbitražo teismui turimus įrodymus saviems interesams apginti. Arbitražo teismui suteikti pagal šį Reglamentą įgaliojimai apima jo teisę, esant reikalui, nustatyti teismo posėdžio vietą ir laiką, pripažinti bet kurių įrodymų leistinumą, priimtinumą, svarbumą, pakankamumą ir kt.

7. Procesinius klausimus, iškilusius bylos nagrinėjimo metu ir nereguliuojamus arba nepakankamai sureguliuotus šiuo Reglamentu ar ginčo šalių susitarimu, arbitražo teismas išsprendžia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymu.

2. Sąvokų aiškinimas

Šio Reglamento tikslams vartojamos sąvokos:

1. arbitras – asmuo, ginčo šalių ar jų vardu nustatyta tvarka paskirtas konkrečiam ginčui išnagrinėti ir išspręsti;

2. arbitražo teismas – Vienasmenis ar keli arbitrai, nustatyta tvarka paskirti konkrečiam ginčui išnagrinėti ir išspręsti;

3. arbitražo teismo sprendimas – vienasmenio arbitro ar arbitrų kolegijos dokumentas, surašomas ir priimamas po bylos išnagrinėjimo;

4. ieškovas – juridinis ar fizinis asmuo – ūkio subjektas, kurio ieškinys nagrinėjamas Vilniaus arbitraže šio Reglamento ar kitokių arbitražo procedūros taisyklių nustatyta tvarka;

5. atsakovas – juridinis ar fizinis asmuo – ūkio subjektas, kuriam pareikštas ieškinys nagrinėjamas Vilniaus arbitraže šio Reglamento ar kitokių arbitražo procedūros taisyklių nustatyta tvarka;

6. daugiašalis arbitražas – arbitražo procedūra, kurioje su atskirais savo reikalavimais ar prieštaravimais dalyvauja daugiau kaip du ūkio subjektai;

7. komercinis ginčas – nesutarimas, kilęs tarp ūkio subjektų iš jų komercinio (pelno siekiančio) sandorio ar kitokios ūkinės komercinės veiklos;

8. deliktinis ginčas – nesutarimas, kilęs tarp ūkio subjektų dėl teisės pažeidimo nesutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose;

9. sutaikinimo susitarimas – nesutarimo pašalinimą fiksuojantis dokumentas, surašomas neretai tarpininkaujant trečiajam asmeniui (arbitrui, tarpininkui ar taikintojui);

10. Sekretoriatas – Vilniaus arbitražo struktūrinis padalinys, organizuojantis komercinių, kitokių civilinių ir deliktinių ginčų nagrinėjimo ir sprendimo procedūras;

11. teismas – valstybės teisminės sistemos organas, vykdantis teisingumo funkciją ir sprendžiantis civilines ir baudžiamąsias bylas;

12. specializuotas arbitražas – specialios kompetencijos Vilniaus arbitražo struktūrinis padalinys, nagrinėjantis ir sprendžiantis tam tikrų kategorijų ginčus.

3. Tarptautinio komercinio ginčo samprata

Komercinis ginčas yra tarptautinis, kai:

1. šalių buveinės ar jų komercinės įmonės yra arba arbitražinio susitarimo sudarymo metu buvo skirtingose valstybėse;

2. arbitražo vieta, nurodyta arbitražiniame susitarime ar aptarta kitokiu jį atitinkančiu būdu, yra už valstybės, kurioje šalys turi savo buveines (komercines įmones), ribų;

3. vieta, kurioje turi būti įvykdyta didesnė dalis prievolių, kylančių iš šalių komercinių sandorių, yra už valstybės, kurioje šalys turi savo buveines (komercines įmones), ribų;

4. vieta, labiausiai susijusi su ginčo dalyku, yra už valstybės, kurioje šalys turi savo buveines (komercines įmones), ribų;

5. ginčo dalykas yra susijęs daugiau negu su viena valstybe;

6. ginčas kyla iš deliktinių-turtinių santykių, kurių šalys yra skirtingų valstybių ūkio subjektai.

4. Ginčų teismingumas Vilniaus arbitražui

1. Vilniaus arbitraže nagrinėjami ir sprendžiami pagal šį ar kitą šalių pasirinktą reglamentą tarptautiniai komerciniai ir kitokie civiliniai ginčai (nesutarimai), kylantys iš tarptautinių sandorių ir kitokių civilinių teisinių santykių šiose veiklos srityse:

1. tarptautinėje prekyboje (nesutarimai dėl prekių ir paslaugų pirkimo (įskaitant viešuosius pirkimus), tiekimo (importo, eksporto), paskirstymo (distribucijos), franšizės ir kitokių teisinių santykių);

2. pramonėje (nesutarimai dėl įmonių ir jų junginių steigimo, pirkimo-pardavimo, nuomos, jungtinės (korporatyvinės) veiklos, gamybinių užsakymų vykdymo ir kitokių teisinių santykių);

3. statybose (nesutarimai dėl statybų rangos, kelių tiesimo, kitokių su statybų – inžinerijos susijusių kontraktų (sutarčių) vykdymais teisinių santykių);

4. transporte (nesutarimai dėl krovinių (įskaitant pavojingus krovinius) ir keleivių vežimo sausumos (kelių, geležinkelių, vamzdyno), vandens (jūrų, upių) ir oro transporto priemonėmis ir kitokių teisinių santykių);

5. finansų sektoriuje (nesutarimai dėl bankinių, draudiminių paslaugų, atsiskaitymų, investicijų, vertybinių popierių ir kitokių su disponavimu lėšomis susijusių santykių);

6. energetikos sektoriuje (nesutarimai dėl energetinių šaltinių (elektros, naftos, dujų ir kt.) pirkimo, tiekimo ir kitokių teisinių santykių);

7. chemijos-farmacijos technologijų sektoriuje (nesutarimai dėl chemijos ir farmacijos produktų gamybos, pirkimo, tiekimo, panaudojimo ir kitokių teisinių santykių);

8. mokslinių tyrimų sektoriuje (nesutarimai dėl mokslinių tyrimų, projektavimo-konstravimo darbų, aukštųjų technologijų ir inovacijų diegimo bei kitokių su kūrybine-technine veikla susijusių teisinių santykių);

9. intelektinės nuosavybės sektoriuje (nesutarimai dėl intelektinės nuosavybės naudojimo ir apsaugos teisinių santykių);

10. informacinių ir telekomunikacinių technologijų sektoriuose (nesutarimai dėl elektroninių- telekomunikacinių, informacinių ir kitokių ryšių technologijų (įskaitant elektroninę komerciją) diegimo ir naudojimo teisinių santykių);

11. žemės ūkio sektoriuje (nesutarimai dėl žemės ūkyje ir maisto pramonėje sudaromų sandorių ir su jais susijusių teisinių santykių);

12. kitose ūkinės komercinės veiklos srityse (nesutarimai dėl kitokių tarptautinių civilinių sandorių ir teisinių santykių, iš kurių kilę ginčai gali būti sprendžiami arbitražo būdu);

13. deliktinės atsakomybės srityje (nesutarimai dėl turtinės žalos, patirtos ūkio subjektų tarptautinių deliktų atvejais).

2. Vilniaus arbitraže negali būti nagrinėjami ginčai, kurių sprendimai pagal Lietuvos įstatymus ar tarptautines sutartis priskirti valstybės teismų ar kitokių jurisdikcijų kompetencijai.

5. Arbitražo procedūros organizavimo teisinės prielaidos

Vilniaus arbitražo Sekretoriatas įgyja teisę priimti ieškinį ir organizuoti arbitražo procedūrą tik esant arbitražiniam susitarimui, kuris gali būti išreikštas:

1. kontrakte (komercinėje sutartyje) įrašyta Vilniaus arbitražo (arba analogiška pagal prasmę) išlyga;

2. atskirai sudarytu arbitražiniu susitarimu (kompromisu) dėl kilusio ar potencialiai galimų tam tikrų ar visų rūšių komercinių ginčų perdavimo nagrinėti ir išspręsti Vilniaus arbitražui;

3. bet kokia kitokia rašytine forma (įskaitant pranešimą, perduotą elektroninėmis telekomunikacijų priemonėmis), kurioje užfiksuota šalių valia deleguoti Vilniaus arbitražui ginčo išsprendimo teisę;

4. atsakovo praktiniais (konkliudentiniais) veiksmais, atliktais atsakant į ieškovo ar Vilniaus arbitražo Sekretoriato užklausimą ar įteiktą ieškinį, liudijančiais apie jo sutikimą, kad ginčas būtų sprendžiamas Vilniaus arbitraže.

6. Arbitražinio susitarimo teisinės pasekmės

1. Kol galioja arbitražinis susitarimas, deleguojantis ginčų sprendimo teisę Vilniaus arbitražui, jį sudariusios šalys netenka teisės kreiptis dėl jo išsprendimo į teismą ar kitą arbitražo instituciją arba vienašališkai atsisakyti nuo šio savo įsipareigojimo.

2. Arbitražo išlyga, sudaranti atskirą kontrakto (komercinės sutarties) dalį, ginčo atveju traktuojama kaip atskiras (procesinis – teisinis) susitarimas, nepriklausantis nuo kitų, t. y. materialinės teisės kontrakto (komercinės sutarties) dalių ir sąlygų. Ši kontrakto (komercinės sutarties) dalis nepraranda ipso facto savo juridinės galios ir tada, kai kitos jo dalys ar visas kontraktas (komercinė sutartis) pripažįstamas niekiniu ar negaliojančiu.

7. Bendrosios procesinės ginčo šalių teisės ir pareigos

1. Ginčo šalių teisės Vilniaus arbitraže yra lygios. Abi šalys (ieškovas ir atsakovas) turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti iš jos išrašus, dokumentų kopijas, pateikti įrodymus, dalyvauti įrodymų apžiūroje ir tyrime, duoti savo paaiškinimus visais ginčo nagrinėjimo metu iškilusiais klausimais, prieštarauti kitų arbitražo proceso dalyvių pareiškimams, prašymams ir išvadoms, sudaryti taikos (sutaikinimo) susitarimą su kita ginčo šalimi, naudotis kitomis Lietuvos įstatymų ir šio Reglamento suteiktomis teisėmis.

2. Ginčo šalys privalo sąžiningai naudotis joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, gerbti viena kitą bei priešingos šalies teises ir teisėtus interesus, susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių sutrukdyti teisingai išspręsti ginčą, visaip prisidėti, kad visos bylos aplinkybės būtų ištirtos sparčiai, visapusiškai ir iki galo.

3. Kiekviena ginčo šalis turi pateikti arbitražo teismui įrodymus (dokumentus ir reikiamą informaciją), nurodyti aplinkybes (faktus), kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar prieštaravimus, prireikus padėti arbitražo teismui iškviesti liudytojus arba kitaip gauti jų parodymus, sudaryti galimybę apžiūrėti ginčo objektą.

8. Procesiniai terminai

1. Šiame Reglamente nustatyti procesiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos, t. y. einančios po tos, kai adresatui nustatyta tvarka įteikiamas pranešimas, siūlymas, nutartis ar kitoks procesinis dokumentas, o įteikimo faktas patvirtinamas pašto spaudu, priėmusiojo asmens parašu, atitinkamu įrašu dokumentų registracijos žurnale ar kitokiu dokumento perdavimo faktą fiksuojančiu įrodymu.

2. Bylos nagrinėjimas Vilniaus arbitraže negali trukti ilgiau kaip tris mėnesius nuo arbitražo teismo sudarymo dienos. Ypatingais atvejais šis terminas gali būti prailgintas Vilniaus arbitražo pirmininko nutartimi.

3. Jeigu paskutinė procesinio termino diena sutampa su adresato šalyje įteisinta (oficialia) švente ar nedarbo diena, terminas prailginamas iki artimiausios darbo dienos pabaigos. Oficialių švenčių ir nedarbo dienos, buvusios procesinio termino eigos metu, iš apskaičiuojamos jo trukmės neišskaitomos.

9. Arbitražiniai mokesčiai

1. Pateikdamas Vilniaus arbitražo Sekretoriatui ieškinį, ieškovas sumoka negrąžinamą jo registravimo mokestį. Iki ieškinio registravimo mokesčio sumokėjimo byla arbitražiniam nagrinėjimui nerengiama.

2. Kartu ar vėliau, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, ieškovas sumoka arbitravimo-administravimo mokestį. Iki šio mokesčio sumokėjimo bylos nagrinėjimas iš esmės nepradedamas.

3. Šaliai, kurios naudai priimamas arbitražo teismo sprendimas, priteisiamos iš antrosios šalies ir visos ar tam tikra dalis bylinėjimosi išlaidų.

4. Arbitražinių mokesčių dydis, jų apskaičiavimo, paskirstymo ir honorarų arbitrams išmokėjimo tvarka bei kitos su bylinėjimosi išlaidomis susijusios sąlygos aptartos LAA priimtose Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklėse, kurių taikymas yra neatsiejamas nuo šio Reglamento.

II. BYLOS IŠKĖLIMO VILNIAUS ARBITRAŽE TVARKA

10. Ieškinys ir jo priedai

1. Bylai Vilniaus arbitraže iškelti šalis – ieškovė įteikia Vilniaus arbitražo Sekretoriatui savo ieškinį (kartu su kitais ginčui išnagrinėti reikiamais dokumentais). Patikrinęs prima facia (pagal išorinius požymius) Vilniaus arbitražo kompetenciją nagrinėti bylą ir išspręsti ginčą, Sekretoriatas įregistruoja ieškinį arbitražinių bylų registracijos žurnale. Ieškinio įregistravimo diena laikoma bylos iškėlimo Vilniaus arbitraže pradžia (data).

2. Esant savitarpiams arbitražiniams sandorių šalių susitarimams ieškinius pagal vieną ir tą pačią bylą gali pareikšti keli ieškovai arba jie gali būti pareiškiami keliems atsakovams.

3. Nesant tinkamam arbitražiniam susitarimui ūkio subjektas, turintis savarankišką su iškelta byla susijusį vienai iš šalių reikalavimą ir manantis, kad ją išsprendus bus pažeisti jo teisėti interesai, turi teisę prašyti arbitražo teismą leisti jam dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Apie šį trečiojo asmens prašymą arbitražo teismas turi informuoti ginčo šalis ir, įvertinęs jų nuomonę, priimti atitinkamą nutartį.

4. Daugiašalio arbitražo atveju kiekvienas iš ieškovų arba atsakovų arbitražo procese dalyvauja savarankiškai kitų šalių atžvilgiu. Trečioj o asmens dalyvavimas (prisijungimas) įforminamas tokia pat tvarka, kokia nustatyta ieškovui, išskyrus ieškinio registracijos mokesčio sumokėjimą. Vilniaus arbitražo Sekretoriatui turi būti įteikiami tokie pat dokumentai bei jų priedai ir tokia pat tvarka, kaip ir dvišalio arbitražo atveju.

5. Prie ieškinio pridedama:

1. kontrakto (komercinės sutarties), dėl kurio nuostatų taikymo ar aiškinimo kilo ginčas, kopija;

2. arbitražinio susitarimo (jeigu kontrakte (komercinėje sutartyje) neįrašyta arbitražo išlyga) kopija;

3. kitų dokumentų, ieškovo manymu susijusių su byla, kopijos arba sąrašas dokumentų, kuriuos ieškovas pateiks vėliau;

4. sumokėto ieškinio registravimo mokesčio pakvitavimo kopija.

11. Dokumentų pateikimo tvarka

1. Vilniaus arbitražo Sekretoriatui įteikiama tiek ieškinio ir prie jo pridedamų dokumentų komplektų (egzempliorių), kiek jų reikia visiems arbitrams ir atsakovams įteikti. Kai ginčui išspręsti skiriamas vienas arbitras ir yra vienas atsakovas – Sekretoriatui įteikiami trys ieškinio ir jo priedų komplektai. Kai ginčui išspręsti skiriami trys arbitrai ir yra vienas atsakovas – įteikiami keturi nurodytų dokumentų komplektai.

2. Sekretoriatui įteikiamas ieškinys turi būti surašytas ginčo šalių sutarta arbitražo proceso kalba. Jeigu tokio susitarimo nėra, ieškinys įteikiamas surašytas kontrakto (komercinės sutarties), dėl kurio nuostatų taikymo ar aiškinimo kilo ginčas, kalba. Prie jo pridedami dokumentai (ar atskiros jų dalys) pateikiami išversti į proceso kalbą tik tada, kai to pareikalauja arbitražo teismas.

3. Sekretoriatui įteikiamų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos, bylos lapai susegti ir sunumeruoti.

4. Vieną gautų dokumentų komplektą, kartu su atitinkamu pranešimu, Vilniaus arbitražo Sekretoriatas nedelsdamas išsiunčia (arba įteikia pasirašytinai) atsakovui, kartu pranešdamas jam (taip pat ir ieškovui) bylos iškėlimo Vilniaus arbitraže datą bei nurodydamas jo prievolę per 30 dienų nuo pranešimo ir dokumentų komplekto gavimo pateikti Sekretoriatui atsiliepimą į pareikštą ieškinį bei nurodyti pasirinkto arbitro (galima ir atsarginio) vardą ir pavardę arba išreikšti pageidavimą, kad arbitrą jo vardu paskirtų Vilniaus arbitražo pirmininkas. Kitus ieškinio ir prie jo pridedamų dokumentų komplektus Sekretoriatas išsiunčia (įteikia) arbitrams ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki pirmojo arbitražo teismo posėdžio.

5. Ieškiniai, pranešimai atvykti į arbitražo teismo posėdžius, arbitražo teismo sprendimai ir nutartys, taip pat Vilniaus arbitražo pirmininko nutartys siunčiamos adresatams registruota siunta. Kiti dokumentai ir pranešimai gali būti siunčiami paprasta pašto siunta arba perduodami elektroniniu paštu, faksimile ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis

6. Laikoma, kad ieškinys, kaip ir bet kuris kitas rašytinis pranešimas, yra gautas, jeigu jis įteiktas adresatui asmeniškai, pristatytas į jo buveinę, komercinę įmonę ar gyvenamąją patalpą arba pagal jo nurodytą pašto adresą. Kai neįmanoma nustatyti bet kurios iš nurodytų vietų, laikoma, kad ieškinys, kaip ir kitoks rašytinis pranešimas, atsakovo yra gautas, jeigu jis yra išsiųstas registruota siunta ar kitokia atgalinį ryšį turinčia arba įteikimo faktą fiksuojančia priemone, patvirtinančia, kad siunta (laiškas ar kt.) pristatyta į atsakovo buveinę, komercinę įmonę, jo nuolatinę gyvenamąją vietą arba pagal paskutinį žinomą jo pašto ar telekomunikacijų galinio įrenginio adresą. Paskutiniuoju atsakovo adresu laikomas paskutiniajame jo rašytiniame dokumente nurodytas adresas. Sekretoriato siunčiami dokumentai laikomi įteiktais ir tada, kai adresatas atsisako juos priimti arba nepasiima jų iš pašto, neatsižvelgdamas į pastarojo raginimą.

12. Ieškinio turinys

Ieškinyje turi būti šios nuorodos:

1. arbitražo institucijos oficialus pavadinimas;

2. ginčo šalių oficialūs pavadinimai, jų buveinių ir telekomunikacijų galinių įrenginių adresai;

3. nuoroda į arbitražinę išlygą, atskirą arbitražinį susitarimą ar kitą dokumentą, suteikiantį Vilniaus arbitražui teisę organizuoti ginčo nagrinėjimo ir išsprendimo procedūrą;

4. nuoroda į kontraktą (komercinę sutartį) ir jo straipsnius, dėl kurių taikymo ar aiškinimo kilo ginčas;

5. nuoroda į ieškinio pagrindą (prigimtį), ginčijamus klausimus, faktines aplinkybes, dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus;

6. nurodoma ieškinio suma (materialinis reikalavimas);

7. nurodomas pasirinkto arbitro (gali būti ir atsarginio) vardas, pavardė arba įrašomas prašymas, kad ieškovo vardu arbitrą paskirtų Vilniaus arbitražo pirmininkas;

8. nurodomos (jeigu yra) bet kokios pastabos (pageidavimai), susijusios su arbitražo vieta, posėdžio laiku, taikytina teise, proceso kalba, arbitražo teismo sudėtimi ir kt.;

9. išvardinti pridedami dokumentai;

10. data ir ieškovo (ar jo atstovo) vardas, pavardė, pareigos, parašas.

2. Jeigu pateiktame ieškinyje yra esminių trukumų, Vilniaus arbitražo Sekretoriatas gali gražinti jį (nurodęs esamus trūkumus) ieškovui, o byla visiškai parengiama nagrinėjimui po to, kai trūkumai pašalinami.

13. Ieškinio pakeitimas ir papildymas

1. Bylos iškėlimo ir bet kurioje jos nagrinėjimo stadijoje ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio, pakeisti jo pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškininius reikalavimus.

2. Arbitražo teismas gali atsisakyti tenkinti šio punkto 1 papunktyje išvardintus ieškovo prašymus, jeigu prieina išvados, kad dėl pirminių ieškinio sąlygų pakeitimo gali būti nepagrįstai užvilkintas bylos išnagrinėjimas.

3. Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas, taip pat ieškininių reikalavimų padidinimas ir priešieškinio pareiškimo svarstymas negalimas, jeigu byla nagrinėjama dokumentinio proceso būdu ir tais klausimais aiškiai neišreikšta kitos ginčo šalies valia.

14. Ieškinio suma

1. Ieškinio suma nustatoma:

1. bylose dėl piniginio išieškojimo – pagal išieškomą sumą;

2. bylose dėl turto išreikalavimo – pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę;

3. bylose dėl daiktinių teisių į turtą – pagal turto rinkos vertę;

4. bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo – pagal reikalaujamą priteisti sumą.

2. Ieškinyje nurodoma:

1. pagrindinio reikalavimo suma;

2. netesybų suma, susidariusi iki ieškinio įteikimo Vilniaus arbitražo Sekretoriatui dienos;

3. dokumentaliai pagrindžiamų išlaidų už teisines paslaugas suma.

3. Ieškiniuose, kuriuose yra keli savarankiški reikalavimai, ieškovas atskirai nurodo kiekvieno jų ir bendrą ieškinio sumą.

15. Atsiliepimas į pareikštą ieškinį ir jo priedai

1. Per 30 dienų nuo pranešimo apie iškeltą bylą ir ieškinio gavimą atsakovas privalo pateikti Vilniaus arbitražo Sekretoriatui savo atsiliepimą į pareikštus jam reikalavimus.

2. Prie atsiliepimo į ieškinį atsakovas turi pridėti dokumentus (arba jo paties patvirtintas dokumentų kopijas), kuriais jis grindžia savo gynybą.

3. Vilniaus arbitražo Sekretoriatui turi būti įteikta tiek atsiliepimo ir jo priedų komplektų (egzempliorių), kiek jų reikia visiems arbitrams ir ieškovui įteikti.

4. Atsiliepimas į ieškinį pateikiamas surašytas arbitražo proceso ar kontrakto (komercinės sutarties) kalba. Prie jo pridedami dokumentai (ar atskiros jų dalys) pateikiami išversti į arbitražo proceso kalbą tik tada, kai to pareikalauja arbitražo teismas.

5. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį arba atsisako jį pateikti, arba neatvyksta į arbitražo teismo posėdį, nelaikoma, kad jis tokiu būdu pripažįsta ieškovo reikalavimus, tačiau tai nėra kliūtis sudaryti arbitražo teismą šio Reglamento 20 punkte nustatyta tvarka, išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovui tinkamai buvo pranešta apie posėdžio datą, laiką ir vietą, o iš jo nebuvo gautas pranešimas apie pateisinamą jo nedalyvavimo priežastį.

16. Atsiliepimo turinys

Atsiliepime turi būti nurodyta:

1. arbitražo institucijos ir ginčo šalių oficialūs pavadinimai, atsakovo buveinės ir telekomunikacijų galinių įrenginių adresai;

2. atsakovo nesutikimo (ar kitokia jo nuomonė) dėl pareikšto ieškinio motyvai ir įrodymai, kuriais jis grindžia savo prieštaravimus;

3. atsakovo pageidavimai dėl žodinio ar dokumentinio (rašytinio) bylos nagrinėjimo būdo;

4. pasirinkto arbitro (gali būti ir atsarginio) vardas, pavardė arba prašymas, kad atsakovo vardu arbitrą paskirtų Vilniaus arbitražo pirmininkas;

5. nurodyti (jeigu yra) bet kokie pageidavimai, susiję su arbitražo teismo posėdžiavimo vieta, laiku, taikytina teise, proceso kalba, teismo sudėtimi ir kt.;

6. išvardinti pridedami dokumentai;

7. nurodyti dokumentai ir kitokie įrodymai, kurie bus pateikti vėliau;

8. data ir atsakovo (jo atstovo) vardas, pavardė, pareigos, parašas.

17. Atsiliepimo pakeitimas, papildymas ir priešieškinio pareiškimas

1. Bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovas gali pakeisti ar papildyti savo atsiliepimą į ieškinį, pareikalauti, kad būtų atlikti abiejų ginčo šalių tarpusavio reikalavimų užskaitymai, pareikšti ieškovui priešieškinį, susijusį su tuo pačiu ar kitu sandoriu.

2. Arbitražo teismas priima nagrinėjimui priešieškinį, jeigu:

1. priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą;

2. patenkinus priešieškinį reikalavimą, tampa visiškai ar iš dalies neįmanoma tenkinti pradinį ieškinį;

3. tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir išnagrinėjus juos kartu galima greičiau ir teisingai išspręsti ginčą.

3. Priešieškinys pareiškiamas tokia pat tvarka, kaip ir pirminis ieškinys.

4. Arbitražo teismas gali atsisakyti priimti pavėluotai teikiamus atsiliepimo į ieškinį pakeitimus ir papildymus, taip pat įrodymus ir priešieškinius, jeigu mano, kad jų išnagrinėjimas gali nepateisinamai užvilkinti bylos išnagrinėjimą ar sprendimo priėmimą.

III. ARBITRAŽO TEISMO SUDARYMAS

18. Arbitražo teismo formavimo pagrindai

1. Kiekvienam konkrečiam ginčui išspręsti Vilniaus arbitraže sudaromas tam kartui (ad hoc principu) atskiras arbitražo teismas, susidedantis iš specialistų (ekspertų), įrašytų į LAA patvirtintą ir viešai paskelbtą Rekomenduojamų arbitrų sąrašą (žr. www.arbitrai.lt arba www.arbitration.lt). Kiekviena ginčo šalis turi teisę pasirinkti iš šio Sąrašo ją tenkinantį specialistą ir savo vardu paskirti jį arbitru.

2. Sprendžiant sudėtingus, specialių žinių ir įgūdžių reikalaujančius ginčus, arbitrais gali būti skiriami atitinkamą kompetenciją bei patirtį turintys specialistai, neįtraukti į LAA patvirtintą Rekomenduojamų arbitrų sąrašą.

3. Esant bet kurios ginčo šalies ar visų jų pageidavimui, jų vardu tinkamus specialistus konkrečiam ginčui išspręsti (pasirinktus iš Rekomenduojamų arbitrų sąrašo) gali paskirti arbitrais Vilniaus arbitražo pirmininkas.

19. Arbitro asmenybei keliami reikalavimai

1. Arbitru gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo (specialistas), kompetentingas kvalifikuotai išspręsti konkretų komercinį, kitokį civilinį ginčą, esantis visiškai nepriklausomas nuo ginčo šalių ir visiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi kurios nors iš jų naudai.

2. Jeigu arbitru skiriamas asmuo (specialistas) mano, kad dėl tam tikrų aplinkybių, galinčių sukelti abejones dėl galimo jo nešališkumo ar nepriklausomumo nuo kurios nors ginčo šalies, neturėtų ar negali dalyvauti bylos nagrinėjime, apie esamas kliūtis būti arbitru skiriamas asmuo privalo pranešti Vilniaus arbitražo pirmininkui, kuris išsprendžia jo tinkamumo arbitravimui toje byloje klausimą. Jeigu apie aukščiau kalbamas aplinkybes asmuo (specialistas) sužino po jo paskyrimo arbitru arba vėliau, nagrinėjant bylą iš esmės, jis privalo informuoti apie tai kitus bylą nagrinėjančius arbitrus, kurie kartu su ginčo šalimis išsprendžia jo galimumo dalyvauti bylos nagrinėjime klausimą. Vienasmenio arbitražo teismo atveju arbitro tinkamumo spręsti ginčą klausimą išsprendžia Vilniaus arbitražo pirmininkas kartu su ginčo šalimis.

3. Asmuo (specialistas), priėmęs siūlymą būti arbitru konkrečiam ginčui išspręsti, sudaro su VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ autorinę (arbitravimo) sutartį, kurioje patvirtina savo nešališkumą bei nepriklausomumą nuo ginčo šalių ir pasižada išsaugoti jų komercines paslaptis.

20. Arbitrų skaičius ir jų skyrimo tvarka

1. Konkrečiam ginčui išspręsti jo šalys gali nustatyti arbitrų skaičių (vieną, tris ar daugiau) ir susitarti dėl jų skyrimo tvarkos. Daugiašalio arbitražo atveju arba sudėtingoms byloms išnagrinėti ir išspręsti gali būti sudaromas iš penkių ar daugiau arbitrų arbitražo teismas. Jeigu šalys nenustato arbitrų skaičiaus – ginčui išspręsti sudaroma trijų arbitrų arbitražo teismo kolegija (išskyrus šio punkto 6 papunktyje numatytą atvejį).

2. Kai arbitražo teismas sudaromas iš vienasmenio arbitro, kiekviena ginčo šalis gali:

1. pasiūlyti kitai šaliai vieno ar kelių asmenų (specialistų), galinčių, jos manymu, kvalifikuotai atlikti vienasmenio arbitro funkcijas, kandidatūras;

2. pasiūlyti kitai šaliai, kad vienasmenį arbitrą, pasirinktą iš LAA patvirtinto ir paskelbto Rekomenduojamų arbitrų sąrašo, paskirtų Vilniaus arbitražo pirmininkas.

3. Visais atvejais, kai šalys susitaria dėl arbitražo teismo iš vienasmenio arbitro, tačiau per 30 dienų nuo Vilniaus arbitražo Sekretoriato įteikto joms pranešimo apie ieškinio įregistravimą (bylos iškėlimą) nesusitaria dėl arbitro kandidatūros, bet kurios iš jų prašymu arbitrą, pasirinktą iš LAA patvirtinto Rekomenduojamų arbitrų sąrašo, skiria Vilniaus arbitražo pirmininkas. Vienasmenio arbitražo teismo teisinis statusas prilygsta kolegialaus arbitražo teismo statusui.

4. Kai arbitražo teismas sudaromas iš trijų arbitrų, kiekviena ginčo šalis per 30 dienų nuo pranešimo apie bylos iškėlimą gavimo paskiria po vieną arbitrą, o pastarieji tarpusaviu susitarimu paskiria trečiąjį arbitrą, kuris tampa ex officio arbitražo teismo pirmininku, atlieka pranešėjo ir kitas šio Reglamento nustatytas arbitrų kolegijos pirmininkui funkcijas. Pageidautina, kad trečiuoju arbitru (kolegijos pirmininku), taip pat vienasmeniu arbitru, būtų pasirenkamas su ginču nesusijusių šalių valstybės pilietis ir jų nuolatinė gyvenamoji vieta nebūtų nė vienos iš ginčo šalių teritorija.

5. Jeigu kuri nors iš ginčo šalių per šio punkto 4 papunktyje nustatytą terminą nepaskiria arbitro arba nepraneša jo vardo ir pavardės Vilniaus arbitražo Sekretoriatui, arba kai du šalių paskirti arbitrai per 15 dienų nuo jų paskyrimo arbitrais nesugeba susitarti dėl trečiojo arbitro kandidatūros, bet kurios iš ginčo šalių prašymu arbitrus paskiria Vilniaus arbitražo pirmininkas.

6. Jeigu ieškinio suma neviršija 50 000 eurų, o atsakovas, nepaisydamas pakartotinio Vilniaus arbitražo Sekretoriato raginimo, per 15 dienų nepaskiria savo vardu arbitrą į arbitražo teismo sudėtį, jo vardu Vilniaus arbitražo pirmininko paskirtam arbitrui gali būti pavesta išnagrinėti bylą ir išspręsti ginčą vienasmenio arbitražo teismo pagrindais.

7. Daugiašalio arbitražo atveju, esant dviem ar daugiau ieškovų ar/ir dviem ar daugiau atsakovų, turinčių tapačius interesus, ir pirmieji, ir antrieji atskirais tarpusavio susitarimais gali paskirti po vieną arbitrą, o šie savo ruožtu skiria trečiąjį arbitrą, kuris pirmininkauja arbitražo teismui, atlieka pranešėjo ir kitas šio Reglamento arbitrų kolegijos pirmininkui nustatytas funkcijas. Pagal ieškovų ir/ar atsakovų atskirus prašymus arbitrus jų vardu gali paskirti Vilniaus arbitražo pirmininkas. Jeigu daugiašalio ginčo šalys turi skirtingus interesus arba neišgali susitarti dėl vieno bendro arbitro kandidatūros, kiekviena jų paskiria po vieną arbitrą.

8. Skirdamas arbitrus, Vilniaus arbitražo pirmininkas privalo atsižvelgti į ginčo šalių susitarimu arbitrui iškeltus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat į aplinkybes, užtikrinančias arbitro nepriklausomumą ir nešališkumą. Arbitru negali būti skiriamas asmuo, kuris anksčiau dalyvavo byloje kaip kurios nors ginčo šalies atstovas, patarėjas, advokatas arba kaip teisėjas, arbitras ar tarpininkas sutaikinimo procedūroje.

9. Vilniaus arbitražo pirmininko nutartys, priimtos pagal šio punkto 2, 3, 5, 6 ir 7 papunkčius, yra galutinės ir neskundžiamos.

10. Arbitražo teismo sudėtis ir arbitrų įgaliojimai pradėti bylos nagrinėjimą ir išspręsti konkretų ginčą patvirtinami Vilniaus arbitražo pirmininko nutartimi.

21. Pamatinės arbitražo teismo prievolės

Arbitražo teismas, sudarytas šio Reglamento 20 punkte nustatyta tvarka, privalo:

1. išnagrinėti bylą ir išspręsti ginčą, vadovaudamasis šio Reglamento, jo priedų ir taikytinos teisės nuostatomis, jeigu tarp ginčo šalių nesusitarta kitaip;

2. vykdant bylos arbitravimo funkciją griežtai laikytis nepriklausomumo, nešališkumo, teisingumo, sąžiningumo ir kitų visuotinai pripažintų dorovės principų bei LAA rekomenduojamo arbitro Etikos taisyklių reikalavimų;

3. siekti, kad šalių nesutarimai būtų sureguliuoti taikos (sutaikinimo) susitarimu ar kitokiu abipusio supratimo pagrindu, nekliudančiu jų tolimesniam bendradarbiavimui ir normalių partnerystės santykių išsaugojimui;

4. išnagrinėti ir teisiškai įvertinti visus byloje esamus bei vėliau arbitražo teismui pateiktus dokumentus ir kitokius su byla susijusius įrodymus;

5. išnagrinėti ir teisiškai įvertinti visas su byla susijusias faktines aplinkybes, skiriant ypatingą dėmesį ginčo šalių prisiimtiems pagal kontraktą (sutartį), iš kurio kilo ginčas, įsipareigojimams ir jiems įgyvendinti atliekamiems praktiniams veiksmams;

6. užtikrinti ginčo šalių komercinių paslapčių išsaugojimą;

7. siekti, kad byla būtų išnagrinėta (ginčas išspręstas) per optimaliai galimą trumpesnį laiką ir su mažiausiais kaštais;

8. priimti teisingą, teisės ir moralės nuostatas atitinkantį sprendimą.

22. Arbitro nušalinimo pagrindai

Arbitras gali būti nušalintas, kai yra šios aplinkybės, galinčios sukelti abejonių dėl jo nepriklausomumo, nešališkumo arba kompetencijos:

1. arbitras yra ar anksčiau buvo pavaldus ar materialiai priklausomas nuo vienos iš ginčo šalių;

2. arbitras yra ar anksčiau buvo susietas su viena iš ginčo šalių giminystės ar svainystės ryšiais, bendra darbine veikla, bendromis studijomis ar kitais artimais asmeniniais santykiais;

3. arbitras anksčiau dalyvavo byloje kaip kurios nors ginčo šalies atstovas, patarėjas, advokatas arba vykdė teisėjo, arbitro arba tarpininko funkcijas jų sutaikinimo procedūroje;

4. yra kitokios aplinkybės, keliančios abejonių dėl arbitro galimo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi kurios nors ginčo šalies naudai;

5. kai paaiškėja, kad arbitras neturi šalių susitarime aptartos kvalifikacijos.

23. Arbitro nušalinimo tvarka

1. Šalis, inicijuojanti arbitro nušalinimą, gali pasinaudoti šia savo teise iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios arba vėliau, tačiau nedelsiant po to, kai jai tampa žinoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Reglamento 22 punkte. Arbitro nušalinimo pareiškime, įteikiamame Vilniaus arbitražo Sekretoriatui arba betarpiškai arbitražo teismui, turi būti nurodyti nušalinimo motyvai.

2. Arbitras, kurį paskyrė pati nušalinimą inicijuojanti šalis arba kartu su kita šalimi, gali būti nušalinamas tik dėl aplinkybių, apie kurias buvo sužinota po jo paskyrimo.

3. Kai arbitražo teismas sudaromas iš trijų arbitrų, o vienam iš jų pareiškiamas nušalinimas prasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės, jo nušalinimo tikslingumo klausimas sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu kiti arbitrai pripažįsta, kad pateikiami svarūs nušalinimo pagrįstumo įrodymai, kurie anksčiau nebuvo pareikšti dėl pateisinamų priežasčių.

4. Arbitras visada turi nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu nušalinimą (net ir nemotyvuotą) jam pareiškia abi ginčo šalys. Jeigu arbitras, kuriam pareikštas nušalinimas, nenusišalina, arba kai kita ginčo šalis nesutinka, kad arbitras būtų nušalintas, jo kaip arbitro įgaliojimų toje byloje klausimą turi išspręsti kiti du arbitrai.

5. Jeigu arbitro nušalinimo reikalavimą atmeta kiti arbitrai, jį inicijavusi šalis nedelsdama po pranešimo apie nušalinimo atmetimą gavimo gali prašyti Vilniaus arbitražo pirmininką priimti šiuo klausimu savo atskirą nutartį. Nutartį dėl įteikto šalies prašymo Vilniaus arbitražo pirmininkas turi priimti nedelsdamas.

6. Kol šalies, inicijavusios arbitro nušalinimą, pareiškimą nagrinėja Vilniaus arbitražo pirmininkas, arbitražo teismas, įskaitant arbitrą, kuriam pareikštas nušalinimas, gali tęsti bylos nagrinėjimą, tačiau sprendimas dėl ginčo esmės gali būti priimtas tik po Vilniaus arbitražo pirmininko priimtos šiuo klausimu atskirosios nutarties, kuri yra galutinė ir neskundžiama.

7. Vienasmenio arbitro, dviejų arbitrų ar visos arbitrų kolegijos nušalinimo tikslingumo klausimą sprendžia pačios ginčo šalys. Kai jų nuomonės nesutampa – atskirą galutinę nutartį šiuo klausimu priima Vilniaus arbitražo pirmininkas.

24. Arbitro įgaliojimų nutraukimas

Jeigu arbitras de jure arba de facto negali atlikti arbitro funkcijų arba be pateisinamų priežasčių vilkina jų atlikimą, jo įgaliojimai nutrūksta, kai jis pats atsistatydina arba kai jį atstatydina ginčo šalys bendru savo susitarimu. Kai šalys negali susitarti dėl arbitro, nevykdančio savo funkcijų, įgaliojimų nutraukimo, bet kurios iš jų prašymu šį klausimą išsprendžia Vilniaus arbitražo pirmininkas, kurio nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

25. Naujo arbitro skyrimas

1. Kai arbitro įgaliojimai pasibaigia dėl jo nušalinimo, atsistatydinimo, įgaliojimų nutraukimo arba dėl kitokių aplinkybių, jis negali vykdyti savo funkcijų, vietoj jo kitas arbitras skiriamas tokia pat tvarka, kokia buvo paskirtas keičiamas arbitras.

2. Kai arbitras keičiamas bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, esant reikalui ir atsižvelgus į ginčo šalių nuomonę, gali būti pakartotinai išnagrinėti klausimai, kuriuos svarstant nedalyvavo naujai paskirtas arbitras.

IV. BYLOS NAGRINĖJIMAS ARBITRAŽO TEISME

26. Posėdžio vieta

1. Jeigu tarp ginčo šalių nesusitarta kitaip, posėdžiavimo vietą nustato arbitražo teismas, atsižvelgęs į pagrįstus ginčo šalių ir Vilniaus arbitražo Sekretoriato pageidavimus.

2. Arbitrų kolegijos pirmininko (vienasmenio arbitro), Vilniaus arbitražo Sekretoriato ir ginčo šalių susitarimu, bylos nagrinėjimo posėdžiai gali būti pravedami bet kurioje vietoje Lietuvoje ar užsienyje, kuri pripažįstama tinkama arbitrų ir ginčo šalių susitikimui, liudytojų ir ekspertų parodymų išklausymui, ginčijamo turto ir kitokių įrodymų apžiūrai.

3. Nepaisant to, kurios valstybės teritorijoje baigiamas bylos nagrinėjimas, pagal šį Reglamentą sudaryto arbitražo teismo sprendimas laikomas priimtu Lietuvos Respublikoje.

27. Posėdžio laikas

1. Jeigu tarp ginčo šalių nesusitarta kitaip, tai arbitražo teismo posėdžio datą ir laiką nustato arbitražo teismas, atsižvelgęs į pagrįstus ginčo šalių ir Vilniaus arbitražo Sekretoriato pageidavimus.

2. Apie posėdžio datą, laiką ir vietą arbitrų kolegijos pirmininkas (Vienasmenis arbitras) praneša ginčo šalims ir kitiems proceso dalyviams ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki numatyto posėdžio.

3. Jeigu bet kuri ginčo šalis, kuriai nustatyta tvarka buvo pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, neatvyksta į arbitražo teismo posėdį ir prieš 5 dienas iki jo pradžios neįspėja arbitrų kolegijos pirmininko (vienasmenio arbitro), neprašo jį nukelti posėdį vėlesniam laikui – arbitražo teismas gali pradėti ar tęsti bylos nagrinėjimą ir priimti sprendimą, jeigu nenutariama kitaip.

4. Bet kuri ginčo šalis visada gali pranešti raštu arbitrų kolegijos pirmininkui (vienasmeniam arbitrui) apie savo sutikimą, kad byla būtų išnagrinėta ir sprendimas priimtas jai nedalyvaujant.

28. Proceso kalba

1. Tarptautiniai komerciniai ginčai Vilniaus arbitraže nagrinėjami šalių tarpusavio susitarimu nustatyta kalba ar kalbomis. Jeigu tokio susitarimo nėra, arbitražo proceso kalbą nustato arbitražo teismas. Kai kuri nors šalis nepakankamai moka proceso kalbą – Sekretoriatas parūpina jai vertėją (jeigu ji jo pageidauja). Vertėjo paslaugas apmoka jas pageidavusi šalis.

2. Esant reikalui, arbitražo teismas gali pareikalauti, kad užsienio kalba surašytus dokumentus ginčo šalys pateiktų išverstus į proceso kalbą.

29. Taikytina teisė

1. Nagrinėdamas ir spręsdamas tarptautinius komercinius ar deliktinius ginčus arbitražo teismas vadovaujasi ginčo šalių tarpusavio susitarimu pasirinkta taikytina teise. Kai tokio susitarimo nėra – arbitražo teismas vadovaujasi tarptautinėmis sutartimis (konvencijomis), Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais taikytinais norminiais aktais, įprasta komercine praktika.

2. Spręsdamas konkretų komercinį ginčą, arbitražo teismas visada turi išnagrinėti ir teisiškai įvertinti kontrakto (komercinės sutarties) sąlygas, dėl kurių taikymo ar aiškinimo kilo ginčas.

30. Komercinė paslaptis

1. Bet kokia informacija, žodžiu ar raštu ginčo šalių pateikta Vilniaus arbitražo sekretoriatui ar ginčą nagrinėjančiam arbitražo teismui, laikoma ginčo šalių komercine paslaptimi. Bet koks jos paviešinimas galimas tik esant aiškiam ginčo šalių pritarimui.

2. Arbitrai ir kiti arbitražo proceso dalyviai, kuriems ginčo šalių komercinės paslaptys tampa žinomos dėl jų dalyvavimo bylos nagrinėjime, privalo išsaugoti jų konfidencialumą.

31. Arbitrų kolegijos pirmininko (vienasmenio arbitro) pareigos parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje

1. Arbitražo teismo posėdį pradeda, jam pirmininkauja ir atlieka pranešėjo funkciją arbitrų kolegijos pirmininkas (Vienasmenis arbitras, kai teismas sudaromas iš vieno asmens).

2. Iki posėdžio pradžios kolegijos pirmininkas (Vienasmenis arbitras) turi patikrinti bylos parengties svarstymui būklę, išnagrinėti joje esamus dokumentus, prireikus išreikalauti iš ginčo šalių papildomos informacijos, reikiamus dokumentus, kitokius įrodymus bei atlikti kitus procesinius veiksmus, reikalingus tinkamam bylos parengimui arbitražo teismo svarstymui.

3. Paskelbęs apie bylos nagrinėjimo pradžią, posėdžio pirmininkas pristato arbitražo teismo sudėtį, ginčo šalis, jų atstovus, kitus posėdžio dalyvius, patikrina atstovų įgaliojimus, užklausia ginčo šalis dėl jų pasitikėjimo esama arbitrų sudėtimi. Po to arbitražo teismas priima nutartį dėl savo kompetencijos nagrinėti ir išspręsti jam patikėtą ginčą bei, reikiamais atvejais, dėl bylos teismingumo Vilniaus arbitražui.

32. Arbitražo teismo kompetencija

1. Priimdamas nutartį dėl savo kompetencijos nagrinėti ir išspręsti ginčą, arbitražo teismas įvertina ir tuos atvejus, kai kyla abejonės dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo, taip pat kontrakto (komercinės sutarties), dėl kurio nuostatų aiškinimo ar taikymo kilo ginčas, galiojimo, bei, reikiamais atvejais, turėtų įvertinti ir paties ieškinio faktinį ar teisinį pagrįstumą. Jeigu kyla abejonės dėl ieškinio skaidrumo (tikrumo), pakankamo jo pagrįstumo ar galimo piktnaudžiavimo arbitražo procedūra, arbitražo teismas nesiima jokių tolesnių toje byloje veiksmų, praneša apie tai ginčo šalims ir nustato protingą terminą reikiamų įrodymų pateikimui abejonėms pašalinti.

2. Motyvuotas šalies pareiškimas, kad bet kuris arbitras ar visas arbitražo teismas nekompetentingas spręsti ginčą, turi būti paskelbtas prasidėjus pirmajam šio teismo posėdžiui, bet kuriuo atveju ne vėliau, nei byla pradedama nagrinėti iš esmės. Šalies dalyvavimas sudarant arbitražo teismą neatima iš jos teisės pareikšti, kad kuris nors arbitras ar visas arbitražo teismas nekompetentingas spręsti ginčą.

3. Šalies pareiškimas, kad arbitražo teismas viršija savo kompetenciją, turi būti paskelbiamas tuojau pat po to, kai pradedamas svarstyti klausimas, kuris, šalies manymu, nepriskirtas šio arbitražo teismo kompetencijai. Tokio pobūdžio šalies pareiškimą arbitražo teismas gali priimti svarstymui ir vėliau, jeigu laiko, kad jo pateikimo uždelsimą galima pateisinti.

4. Kai arbitražo teismas priima nutartį dėl šalies pareiškimo, nurodyto šio punkto 2 ir 3 papunkčiuose, ir joje patvirtina savo kompetenciją išnagrinėti ir išspręsti ginčą ar atskirą ginčijamą klausimą, pareiškimą paskelbusi šalis gali nedelsiant po pranešimo apie šią teismo nutartį gavimo prašyti Vilniaus arbitražo pirmininką priimti dėl jos savo atskirą nutartį. Vilniaus arbitražo pirmininko nutartis šiuo klausimu yra galutinė ir neskundžiama.

5. Kol šalies prašymą nagrinėja Vilniaus arbitražo pirmininkas, arbitražo teismas gali tęsti bylos nagrinėjimą, tačiau sprendimas dėl ginčo esmės gali būti priimtas tik po to, kai Vilniaus arbitražo pirmininkas paskelbia šiuo klausimu savo atskirąją nutartį.

33. Bylos nagrinėjimas iš esmės

1. Prasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės, posėdžio pirmininkas (Vienasmenis arbitras) referuoja proceso dalyviams apie ginčo esmę, išaiškina šalims jų teises ir pareigas, akcentuoja jų teisę užbaigti ginčą taikos (sutaikinimo) susitarimu. Arbitrai, esant reikalui, užduoda proceso dalyviams klausimus, paprašo, kad ginčo šalys paaiškintų ar pagrįstų savo įrodymus, liudytojai pateiktų savo parodymus, o ekspertai savo išvadas.

2. Bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje arbitražo teismas privalo užtikrinti ginčo šalių lygiateisiškumą, sudaryti joms vienodas sąlygas ginti bei pagrįsti savo reikalavimus, prieštaravimus, galimybes pateikti bet kokius dokumentus ir kitokius įrodymus savo reikalavimams ar prieštaravimams pagrįsti.

3. Savo teises ir interesus ginčo šalys gali Vilniaus arbitraže ginti pačios arba per įstatymų nustatyta tvarka jų įgaliotus atstovus. Kai ginčo šalis nusprendžia savo interesus ginti per atstovą, ji privalo iš anksto pranešti Vilniaus arbitražo Sekretoriatui ar arbitrų kolegijos pirmininkui (vienasmeniam arbitrui) jos įgalioto atstovo vardą, pavardę, adresą.

4. Kai šalis žino, kad kuri nors šio Reglamento nuostata taikoma netinkamai, tačiau dalyvauja bylos nagrinėjime ir be pateisinamų priežasčių tuojau pat nepareiškia dėl to savo nesutikimo ar prieštaravimo, laikoma, kad ji atsisakė savo teisės į prieštaravimą.

34. Bylos nagrinėjimo būdai

1. Byla Vilniaus arbitraže nagrinėjama uždarame teismo posėdyje. Be ginčo šalių, jų atstovų ir arbitrų, posėdyje gali dalyvauti jo sekretorius, šalių pakviesti vertėjai ir konsultantai (advokatai), taip pat liudytojai ir ekspertai, kol jie žodžiu duoda savo parodymus. Kitų asmenų dalyvavimas arbitražo teismo posėdyje galimas tik esant ginčo šalių sutikimui.

2. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, ginčas Vilniaus arbitraže nagrinėjamas žodinio proceso būdu, t. y. dalyvaujant posėdyje ginčo šalims (ar jų atstovams) bei išklausant jų žodžiu teikiamus paaiškinimus. Laikoma, kad ginčas nagrinėjamas žodinio proceso būdu ir tais atvejais, kai viena iš ginčo šalių atsisako jame dalyvauti, neatvyksta į teismo posėdį arba paveda nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

3. Esant ginčo šalių pageidavimui, byla Vilniaus arbitraže gali būti išnagrinėta dokumentinio (rašytinio) proceso būdu (šalims nedalyvaujant), o sprendimas priimtas pagal jų įteiktus ir arbitražo teismo išnagrinėtus ir įvertintus dokumentus bei kitokius rašytinius įrodymus.

4. Bet kurioje dokumentinio (rašytinio) proceso stadijoje arbitražo teismas turi pereiti prie žodinio bylos svarstymo, jeigu to pageidauja kuri nors ginčo šalis arba bent vienas arbitras.

35. Įrodymų pateikimas

1. Ginčo šalys turi pateikti arbitražo teismui įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus arba prieštaravimus. Jais gali būti bet kokie dokumentai ir duomenys, kuriais remdamasis arbitražo teismas gali nustatyti aplinkybių ar faktų tikrumą ir priimti pagrįstą (teisingą) sprendimą.

2. Arbitražo teismas gali savo iniciatyva arba bet kurios ginčo šalies prašymu pakviesti į posėdį liudytojus ir išklausyti jų parodymus.

3. Visi dokumentai, pareiškimai ir kiti informacijos bei įrodymų šaltiniai, kuriuos viena iš šalių pateikia arbitražo teismui ar Vilniaus arbitražo Sekretoriatui, turi būti perduoti kitai šaliai. Šalims turi būti perduotos taip pat visos ekspertų išvados ir kiti įrodomąją galią turintys dokumentai, kuriais arbitražo teismas gali remtis priimdamas savo sprendimą.

4. Arbitražo teismas arba ginčo šalis gali pati kreiptis į bet kurios valstybės kompetentingą instituciją dėl paramos renkant ar įvertinant įrodymus.

36. Ekspertizės skyrimas

1. Kai nagrinėjant bylą arbitražo teismui iškyla jam nežinomi mokslinio ar techninio pobūdžio klausimai, jis savo iniciatyva ar kurios nors ginčo šalies prašymu gali:

1. pavesti vienam ar keliems ekspertams atlikti tyrimus ir nustatyti bei pateikti savo išvadas konkrečiais arbitražo teismo iškeltais klausimais;

2. pareikalauti, kad šalys pateiktų ekspertui bet kokią su byla susijusią informaciją (dokumentus ir kt.), sudarytų jam visas reikiamas sąlygas apžiūrėti su ginču susijusį turtą ar atlikti kitokius su tyrimais susijusius veiksmus.

2. Kai kuri nors ginčo šalis reikalauja arba bent vienas arbitras pageidauja, posėdyje privalo dalyvauti pats ekspertas ir žodžiu ar raštu pateikti savo išvadas bei atsakyti į šalių jam pateiktus klausimus. Gavusi arbitražo teismo pritarimą bet kuri šalis gali pakviesti į posėdį savo asmeninius ekspertus ir liudytojus, kurių parodymai ginčijamais klausimais turi būti išklausyti ir įvertinti.

3. Eksperto nušalinimas galimas tais pačiais kaip ir arbitro nušalinimo pagrindais, išvardytais šio Reglamento 22 punkto 1, 2, 3, 4 ir 5 papunkčiuose. Eksperto nušalinimo pagrįstumą sprendžia ginčą nagrinėjantis arbitražo teismas.

37. Laikinosios apsaugos priemonės

1. Arbitražo teismas, atsižvelgęs į argumentuotą ieškovo rašytinį prašymą apsaugoti jo teises ar teisėtus interesus, įvertinęs jo pateiktus įrodymus apie esamą atsakovo turtą ir galimą jo perleidimą kitiems, siekiant išvengti ieškinio patenkinimo, gali priimti nutartį dėl esamomis aplinkybėmis tinkamos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo. Šios paskirties arbitražo teismo nutartį atsakovas gali apskųsti priemonės vykdymo šalies kompetentingam valstybės teismui, tos šalies įstatymų nustatyta tvarka.

2. Per įstatymų nustatytą terminą neapskųsta arba kompetentingo valstybės teismo palikta nepakeista arbitražo teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo įsigalioja nedelsiant, o joje numatyta priemonė (turto areštas, disponavimo juo uždraudimas, užstato sumokėjimas ar kitoks finansinis užtikrinimas) įvykdoma tarptautinių sutarčių ir šalies, įgyvendinančios priemonę, nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.

3. Arbitražo teismas nedelsiant panaikina arba pakeičia jo paskirtą laikinąją apsaugos priemonę, kai pasikeičia ar išnyksta jos taikymą pateisinančios aplinkybės.

38. Posėdžio protokolavimas

1. Arbitražo teismo posėdis protokoluojamas, kai to prašo kuri nors ginčo šalis arba taip nutaria arbitražo teismas. Protokolą rašo posėdžio sekretorius. Jame nurodoma:

1. posėdžio vieta ir data;

2. ginčo šalių oficialūs pavadinimai, jų atstovų vardai, pavardės, pareigos;

3. arbitrų, vertėjų, ekspertų, liudytojų ir kitų posėdžio dalyvių vardai ir pavardės;

4. trumpa bylos nagrinėjimo apžvalga;

5. šalių reikalavimai, prieštaravimai, kiti svarbesni pareiškimai (įskaitant pareiškimus dėl komercinės paslapties išsaugojimo);

6. svarbesni ekspertų, liudytojų ir kitų posėdžio dalyvių paaiškinimai;

7. bylos nagrinėjimo atidėjimo arba baigimo motyvai.

2. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas (Vienasmenis arbitras) ir sekretorius.

3. Kiekviena ginčo šalis turi teisę susipažinti su protokolo turiniu ir gauti jo kopiją. Esant bet kurios ginčo šalies prašymui, pateiktam ne vėliau kaip per 15 dienų nuo protokolo surašymo, jame gali būti atlikti pataisymai, papildymai, pašalinti netikslumai, jeigu būtinumą tai padaryti pripažįsta arbitražo teismas.

V. BYLOS NAGRINĖJIMO BAIGIMAS, SPRENDIMO PRIĖMIMAS IR VYKDYMAS

39. Bylos nagrinėjimo baigimas

1. Kai arbitražo teismas prieina išvados, kad visos su byla susijusios aplinkybės išnagrinėtos pakankamai, kolegijos pirmininkas (Vienasmenis arbitras), atsižvelgęs į kitų arbitrų ir ginčo šalių nuomones, paskelbia bylos nagrinėjimo baigtį ir teismas išeina tartis bei priimti sprendimą (nutartį).

2. Sprendimas priimamas tada, kai byla išnagrinėjama iš esmės arba kai jos nagrinėjimas užbaigiamas taikos (sutaikinimo) susitarimu, kuris šalių prašymu tvirtinamas arbitražo teismo sprendimu. Kitais bylos nagrinėjimo užbaigimo atvejais ir procedūriniais klausimais arbitražo teismas (taip pat Vilniaus arbitražo pirmininkas) priima nutartis.

40. Bylos nagrinėjimo nutraukimas, atidėjimas arba sustabdymas

1. Bylos nagrinėjimas nutraukiamas, o nutraukimas įforminamas arbitražo teismo nutartimi, kai:

1. ieškovas atšaukia savo ieškinį;

2. šalys susitaria užbaigti ginčą taikos (sutaikinimo) susitarimu;

3. arbitražo teismas nustato, kad pagal savo dalykinę kompetenciją jis nekompetentingas išspręsti ginčą arba nagrinėjamas ginčas neteismingas Vilniaus arbitražui, arba apskritai tas ginčas negali būti sprendžiamas arbitražo būdu;

4. ieškovas, neįspėjęs iš anksto (prieš 5 dienas iki teismo posėdžio) Vilniaus arbitražo Sekretoriatą arba bylą nagrinėjančios arbitrų kolegijos pirmininką (vienasmenį arbitrą), be svarbios priežasties neatvyksta į arbitražo teismo posėdį ir nepareiškia pageidavimo, kad ginčas būtų išspręstas jam nedalyvaujant;

5. arbitražo teismas prieina išvados, kad dėl objektyvių priežasčių tolesnis bylos nagrinėjimas netikslingas.

2. Kai byla nutraukiama iki arbitražo teismo sudarymo ar iki pirmojo jo posėdžio, nutraukimas įforminamas Vilniaus arbitražo pirmininko nutartimi.

3. Esant svarbioms aplinkybėms, arbitražo teismo iniciatyva arba vykdant bet kurios ginčo šalies pageidavimą, bylos nagrinėjimo baigimas arba sprendimo priėmimas gali būti atidėtas (sustabdytas), nustatant kartu kitą jos nagrinėjimo pratęsimo arba sprendimo priėmimo laiką ir vietą.

4. Nuo sprendimo priėmimo dėl visiško ginčo išsprendimo ar nutarties dėl bylos nagrinėjimo nutraukimo dienos baigiasi ir arbitražo teismo toje byloje įgaliojimai, išskyrus jo pareigas, numatytas šio Reglamento 37 punkto 3 papunktyje, 38 punkto 3 papunktyje ir 45 punkto 2, 3 ir 4 papunkčiuose.

41. Sprendimo (nutarties) priėmimas

1. Kolegialus arbitražo teismas savo sprendimus (nutartis) priima balsų dauguma (Vienasmenis arbitras -vien savo apsisprendimu) uždarame teismo posėdyje. Priimant sprendimą (nutartį) arbitro susilaikymas nuo balsavimo negalimas, o balsavimo „prieš“ sprendimo (nutarties) priėmimą faktas turi būti pažymėtas sprendimo (nutarties) tekste.

2. Įžanginė ir rezoliucinė sprendimo (nutarties) dalys surašomos nedelsiant, o visiškas (motyvuotas) jo tekstas turi būti parengtas ne vėliau kaip per 30 dienų po priėmimo.

3. Sprendimą (nutartį) pasirašo visi jį priėmę arbitrai. Arbitras, balsavęs prieš sprendimo (nutarties) priėmimą, neprivalo jį pasirašyti, tačiau savo nepritarimą ar atskirąją nuomonę turi nurodyti pareiškime, pridedamame prie sprendimo (nutarties).

42. Sprendimo priėmimas taikos (sutaikinimo) susitarimo pagrindu

1. Bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje šalys gali susitarti dėl ginčo sureguliavimo taikos (sutaikinimo) susitarimu. Tokiu atveju arbitražo teismas nutraukia bylos nagrinėjimą ir, bet kurios ginčo šalies prašymu, patvirtina ginčo sureguliavimą sprendimu, kuriame pažymima, kad sprendimas priimtas taikos (sutaikinimo) susitarimo pagrindu ir šalių sutartomis sąlygomis.

2. Arbitražo teismo sprendimas, priimtas taikos (sutaikinimo) susitarimo pagrindu ir ginčo šalių sutartomis sąlygomis, turi atitikti šio Reglamento 43 punkte nustatytus sprendimo formos ir turinio reikalavimus. Taip įformintas arbitražo teismo sprendimas turi tokią pat juridinę galią ir yra priverstinai vykdytinas, kaip ir bet kuris kitas arbitražo teismo sprendimas, priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės.

3. Arbitražo teismas gali atsisakyti tvirtinti taikos (sutaikinimo) susitarimą, jeigu jo sąlygos prieštarauja Lietuvos įstatymų imperatyvioms teisės normoms arba pažeidžia trečiųjų asmenų interesus.

43. Sprendimo turinys

1. Arbitražo teismo sprendime turi būti nurodyta:

1. arbitražo institucijos, organizavusios arbitražo procedūrą, oficialus pavadinimas;

2. sprendimo priėmimo vieta ir data;

3. posėdžio pirmininko, arbitrų ir posėdžio sekretoriaus (jeigu buvo protokoluojama) vardai ir pavardės;

4. ginčo šalių oficialūs (firminiai) pavadinimai ir adresai, jų atstovų ir kitų proceso dalyvių vardai, pavardės;

5. nuoroda į arbitražinį susitarimą, delegavusi arbitražo teismui teisę išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą;

6. trumpa bylos aplinkybių ir ieškovo reikalavimų apžvalga;

7. šalių ir kitų posėdžio dalyvių argumentai ir įrodymai, turėję reikšmės priimant sprendimą;

8. motyvai, kuriais arbitražo teismas grindžia savo išvadas, ir teisės aktai, kuriais jis remiasi priimdamas sprendimą;

9. sprendimo rezoliucinė dalis;

10. arbitražinio mokesčio ir kitų bylos nagrinėjimo išlaidų paskirstymas tarp ginčo šalių;

11. arbitrų parašai.

2. Sprendimas nemotyvuojamas, jeigu to prašo ginčo šalys arba jis priimamas taikos (sutaikinimo) susitarimo pagrindu.

44. Sprendimo paskelbimas (išsiuntimas)

1. Įžanginė ir rezoliucinė sprendimo dalys žodžiu gali būti paskelbiamos ginčo šalims nedelsiant po priėmimo.

2. Visas (motyvuotas) sprendimo tekstas, pasirašytas arbitrų, po jų parašų autentiškumo patvirtinimo Vilniaus arbitražo pirmininko parašu bei šios institucijos antspaudu išsiunčiamas ginčo šalims ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo. Bet koks sprendimo paviešinimas galimas tik esant aiškiam ginčo šalių pritarimui.

3. Kai byloje dalyvauja dvi ginčo šalys, pasirašomi keturi motyvuoto sprendimo egzemplioriai, kurių po vieną arbitrų kolegijos pirmininkas (Vienasmenis arbitras) išsiunčia ginčo šalims, o kiti du kartu su byla, sutvarkyta pagal bendrus bylų perdavimo archyviniam saugojimui reikalavimus, įteikiami Vilniaus arbitražo Sekretoriatui, kur jie ir byla saugomi dvejus metus.

45. Sprendimo aiškinimas, tikslinimas ir papildomo sprendimo priėmimas

1. Bet kuri ginčo šalis per 30 dienų nuo sprendimo gavimo gali prašyti arbitražo teismą:

1. išaiškinti kurią nors priimto sprendimo dalį ar punktą;

2. ištaisyti sprendimo rašybos ar aritmetines klaidas.

2. Jeigu arbitražo teismas laiko prašymą pagrįstu, jis privalo per 30 dienų nuo prašymo gavimo pateikti atitinkamą išaiškinimą arba atlikti reikiamą ištaisymą ir nedelsiant išsiųsti šalims sprendimo išaiškinimo ar ištaisymo tekstą. Toks išaiškinimas ar ištaisymas laikomas sudėtine sprendimo dalimi.

3. Bet kuri iš ginčo šalių per 30 dienų nuo sprendimo gavimo gali prašyti arbitražo teismą priimti papildomą sprendimą dėl reikalavimų, kurie buvo pareikšti bylos nagrinėjimo metu, bet neatsispindi ar reikiamai neatsižvelgta į juos priimtame sprendime. Jeigu arbitražo teismas pripažįsta prašymą pagrįstu, jis privalo per 30 dienų nuo jo gavimo išnagrinėti prašyme pateiktus reikalavimus ir priimti dėl jų papildomą sprendimą.

4. Esant reikalui, arbitražo teismas privalo priimti papildomą ar ištaisyti priimtą sprendimą ir tada, kai priimto sprendimo vykdymą sustabdo arba atideda Lietuvos apeliacinis teismas. Papildomas sprendimas tokiais atvejais priimamas per paties arbitražo teismo nusistatytą terminą po naujo bylos nagrinėjimo posėdžio, apie kurį iš anksto pranešama ginčo šalims.

46. Sprendimo įsiteisėjimas ir vykdymas

1. Arbitražo teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos, yra galutinis privalomojo vykdymo dokumentas, turintis būti geravališkai įvykdytas nedelsiant arba per jame nustatytą terminą, jeigu ginčo šalys iš anksto nesusitaria dėl apeliacinės procedūros.

2. Arbitražo teismo sprendimas, kurio vykdymą pagal LR komercinio arbitražo įstatymo 37 str. 2 d. arba 7 d. sustabdo arba atideda Lietuvos apeliacinis teismas, turi būti įvykdytas nedelsiant po to, kai sustabdymas (atidėjimas) panaikinamas arba kai įvykdomos kitokios Apeliacinio teismo nutartyje nurodytos sąlygos.

3. Geravališkai nevykdomas arbitražo teismo sprendimas, ieškovo prašymu, įvykdomas priverstinai šalies – atsakovės nacionalinių įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.

4. Pagal šį Reglamentą sudaryto arbitražo teismo sprendimas užsienyje (taip pat ir Lietuvoje) pripažįstamas ir priverstinai (esant reikalui) įvykdomas, vadovaujantis 1958 m. Jungtinių Tautų (Niujorko) „Konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ ir sprendimą vykdančios šalies nacionaliniais įstatymais.

VI. SPECIALIZUOTO ARBITRAŽO TEISINIO STATUSO IR VEIKLOS YPATUMAI

47. Specializuoto arbitražo samprata

Specializuotas arbitražas yra Vilniaus arbitražo struktūrinis padalinys, įsteigtas tam tikrų kategorijų tarptautiniams ir vietiniams ginčams nagrinėti ir išspręsti, veikiant specialios kompetencijos arbitražo teisinio statuso pagrindais.

48. Specializuoto arbitražo veiklos teisiniai pagrindai

Nagrinėdamas ir spręsdamas tarptautinius komercinius ir kitokius tarptautinius civilinius ginčus specializuoto arbitražo teismas vykdo savo funkcijas vadovaujantis šio Reglamento nuostatomis tiek, kiek jos neprieštarauja konrečiam specializuotam arbitražui priskirtų (teismingų) bylų nagrinėjimo specifiniams reikalavimams, nustatytiems šio Reglamento prieduose.

49. Priedų teisinis statusas

Bet kuris šio Reglamento priedas yra neatsiejama šio Reglamento dalis. Jeigu aiškiai nenurodoma kitaip, tai nuoroda į šį Reglamentą apima ir visus šio Reglamento priedus.

50. Priedų įsigaliojimo tvarka

Šio Reglamento priedai įgyja teisinę galią nuo jų paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienos, jeigu juose nenurodyta kita jų įsigaliojimo data.

______________

TARPTAUTINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO PROCEDŪROS REGLAMENTO

I PRIEDAS

PATVIRTINTA

Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA)

Visuotinio narių susirinkimo (VNS)

2007 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 6

Pataisos ir papildymai patvirtinti LAA

VNS 2009 m. balandžio 3 d.

sprendimu Nr. 9

TARPTAUTINIŲ VERSLO GINČŲ SPRENDIMO TVARKA JŪRINIO ARBITRAŽO TEISME

Galioja nuo 2009 m. gegužės 1 d.

1. Bendrosios nuostatos

1.1. Jūrinis arbitražo teismas yra VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (toliau – Vilniaus arbitražas) administruojamas specializuotas (specialios kompetencijos) trečiųjų teismas, sudaromas ad hoc principu jūrinio verslo sektoriuje kilusiems ūkiniams ginčams nagrinėti ir išspręsti, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintais ir oficialiame norminių aktų leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtais arbitražo procedūrų reglamentais (žr. Žin., 2007, Nr. 9-2049 ir 2050) bei kitais teisės aktais.

1.2. Tarptautiniu ginču, kylančiu jūrinio verslo sektoriuje, laikomas juridinių asmenų – tarptautinių sandorių šalių nesutarimas arba jų ginčas su fiziniais asmenimis, kilęs iš su jūrine veikla susijusio tarptautinio sandorio arba tarptautinio nesutartinio (jūrinio–deliktinio) civilinio teisinio santykio, kai ginčo dalykas (objektas) atitinka Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 4 str. nustatytus požymius.

1.3. Šio „Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento“ (toliau – šis Reglamentas) ir šio jo I Priedo (toliau – šis Priedas) nuostatos taikytinos visiems jūrinio verslo sektoriuje kilusių tarptautinių ūkinių ginčų nagrinėjimo atvejams, išskyrus tuos, kuriems Lietuvos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais arba tarptautinėmis sutartimis nustatyta kitokia jų nagrinėjimo ir sprendimo tvarka.

1.4. Ieškinio realiam (konkrečiam) jūrinio verslo ginčui išspręsti registravimo, bylų nagrinėjimo procedūrų organizavimo ir Jūrinio arbitražo teismo administravimo-aptarnavimo funkcijas atlieka Vilniaus arbitražas kartu su LAA atstovybe Klaipėdoje, veikiančia Vilniaus arbitražo, kaip juridinio asmens, vardu, pagal jo deleguotas teises ir pareigas.

1.5. LAA atstovybei Klaipėdoje deleguoti įgaliojimai, jos teisės, pareigos, atsakomybės ribos, santykiai su Vilniaus arbitražu nustatomi (sukonkretinami) LAA Valdybos tvirtinamuose LAA atstovybės Klaipėdoje veiklos nuostatuose.

1.6. Arbitrais jūrinio verslo sektoriuje kylantiems ūkiniams (komerciniams ir deliktiniams) ginčams nagrinėti ir išspręsti LAA rekomenduoja nepriekaištingos reputacijos aukštos profesinės kvalifikacijos jūrų teisės, kitokių jūrinių mokslų bei praktinių jūrinių verslų Lietuvos ir užsienio šalių specialistus-praktikus (administratorius, technologus, vadybininkus ir kt.), turinčius darbo patirtį šio verslo sektoriuje, žinančius ten kylančių ūkinių ginčų ypatumus, jų sureguliavimo būdus ir metodus (šio teismo arbitrų sąrašą žr. svetainėje www.arbitration.lt „Jūrinio arbitražo teismo kolegijos rekomenduojamų arbitrų sąrašas“).

2. Ginčų teismingumas

2.1. Jūriniam arbitražo teismui teismingi jūrinio verslo sektoriuje kylantys tarptautiniai ūkiniai (komerciniai ir deliktiniai) ginčai, kuriems spręsti taikytina tarptautiniame kontrakte (sutartyje) įvardinta taikytinoji teisė, o nesant nuorodos į taikytiną teisę – taikytini Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys šiame verslo sektoriuje veikiančių ūkio subjektų teisinius santykius.

2.2. Pagal šį (ar kitą ginčo šalių pasirinktą) Reglamentą bei šį jo Priedą Jūrinio arbitražo teisme nagrinėjami ūkiniai ginčai, kylantys:

1) dėl laivų frachtavimo;

2) dėl krovinių, keleivių ir bagažo vežimo jūrinio ir mišraus (jūrinio – upinio) vandens transporto priemonėmis;

3) dėl pavojingų krovinių gabenimo jūra;

4) dėl laivų panaudojimo moksliniams tyrimams, žūklės, jūrinių išteklių gavybos, hidrotechnikos ir kitiems jūriniams darbams;

5) dėl laivų įkeitimo ir nuomos (lizingo);

6) dėl laivų ir kitų plaukiojančių objektų buksyravimo;

7) dėl nuskendusių laivų ir kitokio turto iškėlimo iš jūros dugno;

8) dėl laivų statybos ir remonto;

9) dėl laivybos įmonėms teikiamų agentinių, prekių krovos ir jų ekspedicijos paslaugų;

10) dėl laivybos (locijos), dispašo ir kitokių jūrinių paslaugų;

11) dėl atlyginimo nuostolių, patirtų susidūrus laivams, gelbstint juos arba jų gabenamą krovinį, arba jų vežamus žmones;

12) dėl atlyginimo nuostolių, patirtų laivams sugadinus tinklus, kitokias žūklės priemones, uostų arba jūros navigacinius įrenginius;

13) dėl jūros užteršimo arba kitaip gamtinei jūros aplinkai padarytos žalos atlyginimo;

14) dėl laivo sulaikymo arba arešto;

15) dėl kitokių su laivyba arba laivų techniniais aptarnavimais susijusių prievolių vykdymo.

2.3. Jūrinio arbitražo teisme negali būti nagrinėjami jūrinio verslo sektoriuje kylantys ginčai, kurių sprendimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba tarptautines sutartis priskirtas valstybės teismų arba kitokių (ne arbitražo) jurisdikcijų kompetencijai, taip pat nenagrinėjami pagal šį Reglamentą ir šį jo Priedą jūrinio verslo ginčai, kurie pagal Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 3 p. priskirti vietinių verslo (komercinių) ginčų kategorijai.

3. Bylos iškėlimo teisinės prielaidos

3.1. Ieškinys realiam (konkrečiam) jūrinio verslo sektoriuje kilusiam ūkiniam (komerciniam arba deliktiniam) ginčui išnagrinėti ir išspręsti specializuotame Jūrinio arbitražo teisme priimamas nagrinėjimui visais atvejais, kai verslo sandorį įteisinančiame kontrakte (jūrinėje sutartyje) įrašyta arbitražo išlyga, deleguojanti šiam arbitražo teismui ginčo išsprendimo teisę.

3.2. Jūrinių verslų subjektai – tarptautinių sandorių dalyviai, pageidaujantys, kad iš tų sandorių kylantys ginčai būtų išspręsti specializuotame Jūrinio arbitražo teisme, juos įforminančiuose kontraktuose (jūrinėse sutartyse) įrašo šio turinio arbitražo išlygą:

„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) ar susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo administruojamam Jūrinio arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu bei jo I Priede nustatyta jūrinio verslo tarptautinių ūkinių ginčų nagrinėjimo tvarka“.

3.3. Sandorio šalių sutarimu, visada gali būti pasirenkama alternatyvios arbitražo institucijos išlyga bei ji suformuluojama taip:

„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) ar susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai arbitražo institucijai pagal joje galiojantį procedūros reglamentą arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo administruojamam Jūrinio arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu bei jo I Priede nustatyta jūrinio verslo tarptautinių ūkinių ginčų nagrinėjimo tvarka“.

3.4. Arbitražinio susitarimo tarp jūrinio verslo sandorio (jūrinio–deliktinio santykio) šalių teisinė galia, deleguojanti ginčo išsprendimo teisę Vilniaus arbitražo administruojamam Jūrinio arbitražo teismui, gali būti suteikta taip pat atskirai nuo verslo sandorį įteisinančio tarptautinio kontrakto (pagrindinės sutarties) sudarytu arbitražiniu susitarimu arba kitokia rašytine forma, arba atsakovo praktiniais veiksmais, liudijančiais jo sutikimą, kad ginčas būtų sprendžiamas specializuotame Jūrinio arbitražo teisme.

4. Bylos iškėlimo ir nagrinėjimo tvarka

4.1. Ieškinys konkrečiam jūriniam-ūkiniam (komerciniam arba deliktiniam) ginčui išnagrinėti ir išspręsti, įformintas pagal šio Reglamento 12 punkte nustatytus reikalavimus, įteikiamas Vilniaus arbitražo Sekretoriatui arba LAA atstovybei Klaipėdoje.

4.2. Prie ieškinio pridedamos šio Reglamento 10.5 punkte išvardintų dokumentų kopijos.

4.3. Pateikdamas ieškinį, ieškovas įmoka į Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą banke ieškinio registravimo (žyminį), o vėliau ir arbitravimo–administravimo mokesčius, nustatytus LAA patvirtintose Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklėse.

4.4. Byla laikoma iškelta tą dieną, kai ieškinys įregistruojamas Vilniaus arbitražo Sekretoriate arba LAA Klaipėdos atstovybėje.

4.5. Arbitražo teismas konkrečiam jūriniam-ūkiniam ginčui išnagrinėti ir išspręsti sudaromas vadovaujantis šio Reglamento III dalies nuostatomis, jeigu ginčo šalys nesusitaria kitaip.

4.6. Jūrinio arbitražo teismas nagrinėja bylą šio Reglamento IV dalies taisyklių nustatyta tvarka.

4.7. Bylos nagrinėjimas Jūrinio arbitražo teisme užbaigiamas, sprendimas (nutartis) priimamas ir įvykdomas vadovaujantis šio Reglamento V dalies nuostatomis.

4.8. Vilniaus arbitražo administruojamų arbitražinių teismų sprendimai, priimti dėl pagal šį Reglamentą bei atitinkamą jo priedą išnagrinėtų ir išspręstų tarptautinių verslo ginčų, priverstinai (esant reikalui) įvykdomi 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo ir sprendimą vykdančios šalies nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 9, 2009-04-03, Žin., 2009, Nr. 50-2032 (2009-05-05), i. k. 1095ARBSPRE00000009

Tarptautinio komercinio arbitražo

procedūros reglamento

(Žin., 2007, Nr. 99-4049)

II Priedas

PATVIRTINTA

Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA)

Visuotinio narių susirinkimo (VNS)

2008 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 3

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerijos 2008 m. lapkričio 5 d.

raštu Nr. (1.11.)-712-9455

Tarptautinių verslo (ūkinių) ginčų sprendimo tvarka Energetikos arbitražo teisme

Galioja nuo 2009 m. sausio 1 d.

1. Bendrosios nuostatos

1.1. Energetikos arbitražo teismas yra specializuotas (specialios kompetencijos) trečiųjų teismas, sudaromas ad hoc principu energetinio verslo sektoriuje (energetikos rinkoje) kilusiam konkrečiam ūkiniam ginčui išnagrinėti ir išspręsti, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintais ir oficialiame norminių aktų leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtais arbitražo procedūrų reglamentais (žr. Žin., 2007, Nr. 99-2049 ir 2050) bei kitais teisės aktais.

1.2. Tarptautiniu ūkiniu ginču, kylančiu energetinio verslo sektoriuje (energetikos rinkoje), laikomas juridinių asmenų – sandorių šalių nesutarimas arba jų ginčas su fiziniais asmenimis, kilęs iš tarptautinio energetinio sandorio arba tarptautinio nesutartinio (deliktinio) su energetika susijusio civilinio teisinio santykio, kai ginčo dalykas (objektas) atitinka Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 4 str. nurodytus požymius.

1.3. Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento (toliau – Reglamentas) II Priedo (toliau – šis Priedas) nuostatos taikytinos visiems tarptautinių energetinių ginčų nagrinėjimo atvejams, išskyrus tuos, kuriems Lietuvos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais arba tarptautinėmis sutartimis nustatyta kitokia jų nagrinėjimo ir sprendimo tvarka.

1.4. Ieškinio realiam (konkrečiam) ginčui išspręsti registravimo, bylų nagrinėjimo procedūrų organizavimo ir Energetikos arbitražo teismo administravimo funkcijas atlieka Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas (toliau – Vilniaus arbitražas).

1.5. Energetinio verslo sektoriuje (energetikos rinkoje) kylantiems ūkiniams (komerciniams ir deliktiniams) ginčams nagrinėti ir išspręsti LAA rekomenduoja arbitrais nepriekaištingos reputacijos aukštos profesinės kvalifikacijos teisės ir atitinkamų energetinio verslo sričių Lietuvos ir užsienio šalių specialistus-praktikus (administratorius, technologus, vadybininkus ir kt.), žinančius santykių konkrečiose šio verslo srityse reguliavimo teisinius pagrindus, tose srityse kylančių nesutarimų ypatumus, jų nagrinėjimo ir šalinimo metodus (Energetikos arbitražo teismo kolegijos rekomenduojamų arbitrų sąrašą žr. svetainėse: www.arbitrai.lt arba www.arbitration.lt).

2. Ginčų teismingumas

2.1. Energetikos arbitražo teismui teismingi tarptautiniai energetiniai-ūkiniai ginčai (komerciniai ir deliktiniai), kuriems nagrinėti ir spręsti taikytina tarptautiniame kontrakte (sutartyje) įvardinta taikytinoji teisė, o nesant nuorodai į taikytiną teisę – taikytini Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys energetinio verslo sektoriuje veikiančių ūkio subjektų teisinius santykius.

2.2. Pagal šį (ar kitą ginčo šalių pasirinktą) Reglamentą bei šį jo Priedą Energetikos arbitražo teisme nagrinėjami tarptautiniai energetiniai-ūkiniai ginčai, kylantys:

1) iš energijos šaltinių (elektros, naftos, dujų, šilumos energijos, branduolinių medžiagų ir kt.) pirkimo–pardavimo ir nuomos sandorių.

2) dėl atsakomybės už žalą, patirtą energetinių įrenginių avarijų atvejais.

3) dėl atsakomybės už žalą, patirtą energetinių įrenginių netinkamo eksploatavimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo arba apribojimo atvejais.

4) dėl energetinių įrenginių projektavimo, statybos, konstravimo arba montavimo.

5) dėl energetinių medžiagų sandėliavimo, saugojimo, atliekų šalinimo arba laidojimo.

6) dėl prisijungimo prie energetinių tinklų (sistemų) ir teisės jais naudotis.

7) dėl kainų, įkainių ir tarifų už tiekiamą energiją arba energetinius produktus.

8) dėl energijos kokybės, jos apskaitos ir atsiskaitymo už energetines paslaugas.

9) kiti ūkiniai ginčai (nesutarimai), kylantys iš tarptautinių energetinių sandorių arba tarptautinių nesutartinių (deliktinių) su energetika susijusių civilinių teisinių santykių.

2.3. Pagal šį Reglamentą ir šį jo Priedą Energetikos arbitražo teisme negali būti nagrinėjami energetinio verslo sektoriuje (rinkoje) kylantys ūkiniai ginčai, kurių sprendimai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus arba tarptautines sutartis priskirti valstybės teismų arba kitokių jurisdikcijų kompetencijai.

3. Bylos iškėlimo teisinės prielaidos

3.1. Ieškinys realiam (konkrečiam) energetiniam-ūkiniam ginčui išnagrinėti ir išspręsti specializuotame Energetikos arbitražo teisme priimamas nagrinėjimui visais atvejais, kai verslo sandorį įteisinančiame tarptautiniame kontrakte (sutartyje) įrašyta arbitražo išlyga, deleguojanti Vilniaus arbitražui ginčo nagrinėjimo procedūros administravimo teisę.

3.2. Tarptautinių energetinių-ūkinių sandorių dalyviai, pageidaujantys, kad iš jų kylantys ginčai būtų išspręsti specializuotame Energetikos arbitražo teisme, pasirašomuose kontraktuose (sutartyse) įrašo šio turinio arbitražo išlygą:

„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo administruojamam Energetikos arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu bei jo II Priede nustatyta energetinio verslo sektoriuje kilusių tarptautinių ūkinių ginčų nagrinėjimo tvarka.“

3.3. Sandorio šalių sutarimu, visada gali būti pasirenkama alternatyvios arbitražo institucijos išlyga bei ji suformuluojama taip:

„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai arbitražo institucijai pagal joje galiojantį procedūros reglamentą arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo administruojamam Energetikos arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu bei jo II Priede nustatyta energetinio verslo sektoriuje kilusių tarptautinių ūkinių ginčų nagrinėjimo tvarka.“

3.4. Arbitražinio susitarimo tarp energetinio-ūkinio sandorio (deliktinio teisinio santykio) šalių teisinė galia deleguoti ginčo išsprendimo teisę Vilniaus arbitražo administruojamam Energetikos arbitražo teismui gali būti suteikta ir atskirai nuo verslo sandorį įteisinančio tarptautinio kontrakto (sutarties) sudarytu arbitražiniu susitarimu arba kitokia rašytine forma, arba atsakovo praktiniais veiksmais, liudijančiais jo sutikimą, kad ginčas būtų sprendžiamas specializuotame Energetikos arbitražo teisme.

4. Bylos iškėlimo ir nagrinėjimo tvarka

4.1. Ieškinys konkrečiam energetiniam-ūkiniam ginčui išspręsti, įformintas pagal šio Reglamento 12 punkte nustatytus reikalavimus, įteikiamas Vilniaus arbitražo Sekretoriatui.

4.2. Prie ieškinio pridedamos šio Reglamento 10.5 punkte išvardintų dokumentų kopijos.

4.3. Pateikdamas ieškinį, ieškovas įmoka į Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą banke ieškinio registravimo (žyminį), o vėliau ir arbitravimo-administravimo mokesčius, nustatytus LAA patvirtintose Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklėse.

4.4. Byla laikoma iškelta tą dieną, kai ieškinys įregistruojamas Vilniaus arbitražo Sekretoriate.

4.5. Konkrečiam energetiniam-ūkiniam ginčui išnagrinėti ir išspręsti arbitražo teismas sudaromas vadovaujantis šio Reglamento III dalies nuostatomis, jeigu ginčo šalys nesutaria kitaip.

4.6. Vilniaus arbitražo administruojamas Energetikos arbitražo teismas nagrinėja bylą šio Reglamento IV dalies taisyklių nustatyta tvarka.

4.7. Bylos nagrinėjimas Energetikos arbitražo teisme užbaigiamas, sprendimas (nutartis) priimamas ir įvykdomas vadovaujantis šio Reglamento V dalies nuostatomis.

4.8. Vilniaus arbitražo administruojamo arbitražinio teismo sprendimas, priimtas dėl pagal šį Reglamentą bei atitinkamą jo priedą išnagrinėto ginčo, priverstinai (esant reikalui) įvykdomas Jungtinių Tautų (Niujorko) 1958 m. „Konvencijos dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ ir sprendimą vykdančios šalies nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.

_________________

Papildyta priedu:

Nr. 3, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 136-5361 (2008-11-27), i. k. 1085ARBSPRE00000003

Tarptautinio komercinio arbitražo

procedūros reglamento

(Žin., 2007, Nr. 99-4049)

III Priedas

PATVIRTINTA

Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA)

Visuotinio narių susirinkimo (VNS)

2008 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 5

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerijos 2008 m. lapkričio 5 d.

raštu Nr. (1.11.)-712-9455

Tarptautinių verslo (ūkinių) ginčų sprendimo tvarka Transporto arbitražo teisme

Galioja nuo 2009 m. sausio 1 d.

1. Bendrosios nuostatos

1.1. Transporto arbitražo teismas yra specializuotas (specialios kompetencijos) trečiųjų teismas, sudaromas ad hoc principu tam tikrame transportavimo verslo sektoriuje (transporto rinkoje) kilusiam konkrečiam ūkiniam ginčui išnagrinėti ir išspręsti, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintais ir oficialiame norminių aktų leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtais arbitražo procedūrų reglamentais (žr. Žin., 2007, Nr. 99-2049 ir 2050) bei kitais teisės aktais.

1.2. Tarptautiniu ūkiniu ginču, kylančiu transportavimo verslo sektoriuose (transporto rinkoje), laikomas juridinių asmenų – ūkio subjektų nesutarimas arba jų ginčas su fiziniais asmenimis, kilęs iš tarptautinio transportavimo sandorio arba tarptautinio nesutartinio (deliktinio) su transportu susijusio civilinio teisinio santykio, kai ginčo dalykas (objektas) atitinka Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 4 str. nurodytus požymius.

1.3. Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento (toliau – Reglamentas) III Priedo (toliau – šis Priedas) nuostatos taikytinos visiems sausumos (kelių, geležinkelio, vamzdyno) ir oro transportinio verslo sektoriuose kylančių ūkinių ginčų nagrinėjimo atvejams, išskyrus tuos, kuriems Lietuvos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais arba tarptautinėmis sutartimis nustatyta kitokia jų nagrinėjimo ir sprendimo tvarka. Ūkiniai ginčai, susiję su jūriniais verslais ir/arba vandens transportu, nagrinėjami vadovaujantis šio Reglamento I Priede nustatyta „Tarptautinių ginčų sprendimo tvarka Klaipėdos jūriniame arbitraže“.

1.4. Ieškinio realiam (konkrečiam) transportavimo-ūkiniam ginčui išspręsti registravimo, bylų nagrinėjimo procedūrų organizavimo ir Transporto arbitražo teismo administravimo funkcijas atlieka Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas (toliau – Vilniaus arbitražas).

1.5. Transportavimo verslo sektoriuose (transporto rinkoje) kylantiems ūkiniams ginčams (komerciniams ir deliktiniams) nagrinėti ir išspręsti LAA rekomenduoja arbitrais nepriekaištingos reputacijos aukštos profesinės kvalifikacijos teisės ir atitinkamų transportavimo verslo sričių Lietuvos ir užsienio šalių specialistus-praktikus (administratorius, technologus, vadybininkus ir kt.), žinančius santykių konkrečiose šio verslo srityse reguliavimo teisinius pagrindus, tose srityse kylančių nesutarimų ypatumus, jų nagrinėjimo ir šalinimo metodus (Transporto arbitražo teismo kolegijos rekomenduojamų arbitrų sąrašą žr. svetainėse: www.arbitrai.lt arba www.arbitration.lt).

2. Ginčų teismingumas

2.1. Transporto arbitražo teismui teismingi ūkiniai (komerciniai ir deliktiniai) ginčai, kuriems nagrinėti ir spręsti taikytina tarptautiniuose kontraktuose (sutartyse) įvardyta taikytinoji teisė, o nesant nuorodai į taikytiną teisę -taikytini Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys atskiruose transportavimo verslo sektoriuose veikiančių ūkio subjektų teisinius santykius.

2.2. Pagal šį (arba kitą ginčo šalių pasirinktą) Reglamentą bei šį jo Priedą Transporto arbitražo teisme nagrinėjami tarptautiniai verslo (ūkiniai) ginčai, kylantys:

1) iš transporto priemonių ir jų priklausinių pirkimo–pardavimo ir nuomos sandorių,

2) dėl gabenamų krovinių (bagažo) praradimų, trūkumų arba sužalojimų (sugadinimo),

3) dėl transporto priemonės nepateikimo arba pateikimo ne laiku,

4) dėl žalos, patirtos transporto priemonių susidūrimo ar kitokių avarijų atvejais,

5) dėl žalos, transporto priemonės padarytos trečiajam asmeniui,

6) dėl pavojingų ir/arba kenksmingų krovinių vežimo kelių, geležinkelio ar oro transportu,

7) dėl vežėjui (transporto įmonei) padarytos žalos atlyginimo,

8) dėl logistikos, krovinių ekspedijavimo ir kitokių jų gabenimo sąlygų pažeidimų,

9) kiti ūkiniai (komerciniai ir deliktiniai) ginčai, kylantys transportavimo verslo sektoriuose iš tarptautinių vežimo sandorių arba tarptautinių nesutartinių (deliktinių) su transportu susijusių civilinių teisinių santykių.

2.3. Pagal šį Reglamentą ir šį jo Priedą Transporto arbitražo teisme negali būti nagrinėjami transporto sektoriuose kylantys verslo (ūkiniai) ginčai, kurių sprendimai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus arba tarptautines sutartis priskirti valstybės teismų ar kitokių jurisdikcijų kompetencijai.

3. Bylos iškėlimo teisinės prielaidos

3.1. Ieškinys dėl realaus (konkretaus) verslo (ūkinio) ginčo išsprendimo specializuotame Transporto arbitražo teisme priimamas nagrinėjimui visais atvejais, kai transportavimo sandorį įteisinančiame tarptautiniame kontrakte (sutartyje) įrašyta išlyga, deleguojanti Vilniaus arbitražui ginčo nagrinėjimo procedūros administravimo teisę.

3.2. Tarptautinių transportavimo-ūkinių sandorių dalyviai, pageidaujantys, kad iš jų kylantys ginčai būtų išspręsti specializuotame Transporto arbitražo teisme, pasirašomuose kontraktuose (sutartyse) įrašo šio turinio arbitražo išlygą:

„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo administruojamam Transporto arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu bei jo III Priede nustatyta transportavimo verslo sektoriuose kilusių tarptautinių ūkinių ginčų nagrinėjimo tvarka.“

3.3. Sandorio šalių sutarimu, visada gali būti pasirenkama alternatyvios arbitražo institucijos išlyga bei ji suformuluojama taip:

„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai arbitražo institucijai pagal joje galiojantį procedūros reglamentą arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo administruojamam Transporto arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu bei jo III Priede nustatyta transportavimo verslo sektoriuose kilusių tarptautinių ūkinių ginčų nagrinėjimo tvarka.“

3.4. Arbitražinio susitarimo tarp sandorio (deliktinio teisinio santykio) šalių teisinė galia deleguoti ginčo išsprendimo teisę Vilniaus arbitražo administruojamam Transporto arbitražo teismui gali būti suteikta ir atskirai nuo transportavimo sandorį įteisinančio tarptautinio kontrakto (sutarties) sudarytu arbitražiniu susitarimu arba kitokia rašytine forma, arba atsakovo praktiniais veiksmais, liudijančiais jo sutikimą, kad ginčas būtų sprendžiamas specializuotame Transporto arbitražo teisme.

4. Bylos iškėlimo ir nagrinėjimo tvarka

4.1. Ieškinys konkrečiam transportavimo-ūkiniam (komerciniam arba deliktiniam) ginčui išnagrinėti ir išspręsti, įformintas pagal šio Reglamento 12 punkte nustatytus reikalavimus, įteikiamas Vilniaus arbitražo Sekretoriatui.

4.2. Prie ieškinio pridedamos šio Reglamento 10.5 punkte išvardintų dokumentų kopijos.

4.3. Pateikdamas ieškinį, ieškovas įmoka į Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą banke ieškinio registravimo (žyminį), o vėliau ir arbitravimo-administravimo mokesčius, nustatytus LAA patvirtintose Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklėse.

4.4. Byla laikoma iškelta tą dieną, kai ieškinys įregistruojamas Vilniaus arbitražo Sekretoriate.

4.5. Konkrečiam transportavimo ginčui išnagrinėti ir išspręsti arbitražinis teismas sudaromas vadovaujantis šio Reglamento III dalies nuostatomis, jeigu ginčo šalys nesutaria kitaip.

4.6. Vilniaus arbitražo administruojamas Transporto arbitražo teismas nagrinėja bylą šio Reglamento IV dalies taisyklių nustatyta tvarka.

4.7. Bylos nagrinėjimas Transporto arbitražo teisme užbaigiamas, sprendimas (nutartis) priimamas ir įvykdomas vadovaujantis šio Reglamento V dalies nuostatomis.

4.8. Vilniaus arbitražo administruojamo arbitražinio teismo sprendimas, priimtas dėl pagal šį Reglamentą bei atitinkamą jo priedą išnagrinėto ginčo, priverstinai (esant reikalui) įvykdomas Jungtinių Tautų (Niujorko) 1958 m. „Konvencijos dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ ir sprendimą vykdančios šalies nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.

_________________

Papildyta priedu:

Nr. 5, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 136-5363 (2008-11-27), i. k. 1085ARBSPRE00000005

Tarptautinio komercinio arbitražo

procedūros reglamento

(Žin., 2007, Nr. 99-4050)

IV Priedas

PATVIRTINTA

Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA)

Visuotinio narių susirinkimo (VNS)

2008 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 7

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerijos 2008 m. lapkričio 5 d.

raštu Nr. (1.11.)-712-9455

Tarptautinių verslo (ūkinių) ginčų sprendimo tvarka

Elektronikos-informatikos arbitražo teisme

Galioja nuo 2009 m. sausio 1 d.

1. Bendrosios nuostatos

1.1. Elektronikos-informatikos arbitražo teismas yra specializuotas (specialios kompetencijos) trečiųjų teismas, sudaromas ad hoc principu elektroninių informacinių-telekomunikacinių verslų sektoriuose (toliau – elektroninių technologijų erdvė) kilusiam konkrečiam ūkiniam ginčui išnagrinėti ir išspręsti, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintais ir oficialiame norminių aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtais arbitražo procedūrų reglamentais (Žin., 2007, Nr. 99-2049, 2050) bei kitais teisės aktais.

1.2. Tarptautiniu verslo (ūkiniu) ginču, kylančiu elektroninių technologijų erdvėje, laikomas juridinių asmenų – tarptautinių sandorių šalių nesutarimas arba jų ginčas su fiziniais asmenimis, kilęs iš tarptautinio sandorio arba iš tarptautinio nesutartinio (deliktinio) su elektroninėmis technologijomis susijusio civilinio teisinio santykio, kai ginčo dalykas (objektas) atitinka Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 4 str. nurodytus požymius.

1.3. Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento (toliau – Reglamentas) IV Priedo (toliau – šis Priedas) nuostatos taikytinos visiems elektroninių technologijų erdvėje kylančių tarptautinių verslo (ūkinių) ginčų nagrinėjimo atvejams išskyrus tuos, kuriems Lietuvos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais arba tarptautinėmis sutartimis nustatyta kitokia jų nagrinėjimo ir sprendimo tvarka.

1.4. Ieškinio realiam (konkrečiam) ginčui išspręsti registravimo, bylų nagrinėjimo procedūrų organizavimo ir Elektronikos-informatikos arbitražo teismo administravimo funkcijas atlieka Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas (toliau – Vilniaus arbitražas).

1.5. Elektroninių technologijų erdvėje (elektronikos rinkoje) kylantiems verslo (ūkiniams) ginčams (komerciniams ir deliktiniams) nagrinėti ir išspręsti LAA rekomenduoja arbitrais nepriekaištingos reputacijos aukštos profesinės kvalifikacijos teisės ir atitinkamų elektroninių informacinių-telekomunikacinių verslų Lietuvos ir užsienio šalių specialistus-praktikus (administratorius, technologus, vadybininkus ir kt.), žinančius santykių konkrečiose šių verslų srityse reguliavimo teisinius pagrindus, tose srityse kylančių nesutarimų ypatumus, jų nagrinėjimo ir šalinimo metodus (Elektronikos-informatikos arbitražo teismo kolegijos rekomenduojamų arbitrų sąrašą žr. svetainėje www.arbitration.lt).

2. Ginčų teismingumas

2.1. Elektronikos-informatikos arbitražo teismui teismingi elektroninių technologijų erdvėje kylantys verslo (ūkiniai) ginčai, kuriems nagrinėti ir spręsti taikytina tarptautiniame kontrakte (sutartyje) įvardyta taikytinoji teise, o nesant nuorodai į taikytiną teisę – taikytini Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys elektroninių verslų sektoriuose veikiančių ūkio subjektų teisinius santykius.

2.2. Pagal šį (ar kitą ginčo šalių pasirinktą) Reglamentą bei šį jo Priedą Elektronikos-informatikos arbitražo teisme nagrinėjami tarptautiniai verslo {ūkiniai) ginčai, kylantys:

1) iš elektroninių informacinių-telekomunikacinių technologijų ir ryšio priemonių (elektroninių tinklų, internetinės įrangos, kompiuterinės technikos ir kt.) pirkimo–pardavimo ir nuomos sandorių,

2) iš sandorių dėl elektroninių priemonių (prietaisų, įrenginių ir kt.) konstravimo ir gamybos,

3) iš sandorių dėl elektroninių technologijų diegimo ir panaudojimo e-bankininkystėje,

4) dėl elektroninių technologijų panaudojimo e-logistikoje ir žiniasklaidoje,

5) dėl elektroninėmis priemonėmis perduodamos informacijos kaupimo, saugojimo, skelbimo (paviešinimo),

6) dėl elektroninių technologijų panaudojimo e-komercijoje,

7) dėl elektroninio parašo ir domeno vardo panaudojimo,

8) dėl kainų, įkainių ir tarifų elektroninių paslaugų rinkoje,

9) kiti verslo (ūkiniai) ginčai, kylantys elektroninių technologijų erdvėje iš sudaromų tarp telekomunikacijų operatorių ir/arba telekomunikacijų paslaugų teikėjų ir gavėjų tarptautinių verslo (ūkinių) sandorių arba nesutartinių (deliktinių) su elektroninėmis technologijomis susijusių civilinių teisinių santykių.

2.3. Pagal šį Reglamentą ir šį jo Priedą Elektronikos-informatikos arbitražo teisme negali būti nagrinėjami elektroninių technologijų erdvėje kylantys verslo (ūkiniai) ginčai, kurių sprendimai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus arba tarptautines sutartis priskirti valstybės teismų ar kitokių jurisdikcijų kompetencijai.

3. Bylos iškėlimo teisinės prielaidos

3.1. Ieškinys dėl konkretaus verslo (ūkinio) ginčo išsprendimo specializuotame Elektronikos-informatikos arbitražo teisme priimamas nagrinėjimui visais atvejais, kai verslo sandorį įteisinančiame kontrakte (sutartyje) įrašyta išlyga, deleguojanti Vilniaus arbitražui ginčo nagrinėjimo administravimo teisę.

3.2. Elektroninių technologijų erdvėje (elektronikos rinkoje) sudaromų tarptautinių sandorių dalyviai, pageidaujantys, kad iš jų kylantys ginčai būtų išspręsti specializuotame Elektronikos-informatikos arbitražo teisme, pasirašomuose kontraktuose (sutartyse) įrašo šio turinio arbitražo išlygą:

„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo administruojamam Elektronikos-informatikos arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu bei jo IV Priede nustatyta elektroninių technologijų erdvėje kilusių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.

3.3. Sandorio šalių sutarimu visada gali būti pasirenkama skirtingų arbitražo institucijų išlyga bei ji suformuluojama taip:

„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai arbitražo institucijai pagal joje galiojantį procedūros reglamentą arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo administruojamam Elektronikos-informatikos arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu bei jo IV Priede nustatyta elektroninių technologijų erdvėje kilusių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.

3.4. Arbitražinio susitarimo tarp sandorio (deliktinio teisinio santykio) šalių teisinė galia perduoti ginčą išspręsti Vilniaus arbitražo administruojamam Elektronikos-informatikos arbitražo teismui gali būti suteikta ir atskirai nuo verslo sandorį įteisinančio tarptautinio kontrakto (komercinės sutarties) sudarytu arbitražiniu susitarimu arba kitokia rašytine forma, arba atsakovo praktiniais veiksmais, liudijančiais jo sutikimą, kad ginčas būtų sprendžiamas šiame specializuotame arbitražo teisme.

4. Bylos iškėlimo ir nagrinėjimo tvarka

4.1. Ieškinys dėl konkretaus verslo (ūkinio) ginčo išsprendimo, įformintas pagal šio Reglamento 12 punkte nustatytus reikalavimus, įteikiamas Vilniaus arbitražo Sekretoriatui.

4.2. Prie ieškinio pridedamos šio Reglamento 10.5 punkte išvardytų dokumentų kopijos.

4.3. Pateikdamas ieškinį, ieškovas įmoka į Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą banke ieškinio registravimo (žyminį), o vėliau ir arbitravimo-administravimo mokesčius, nustatytus LAA patvirtintose Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklėse.

4.4. Byla laikoma iškelta tą dieną, kai ieškinys įregistruojamas Vilniaus arbitražo Sekretoriate.

4.5. Konkrečiam verslo (ūkiniam) ginčui išnagrinėti ir išspręsti arbitražinis teismas sudaromas vadovaujantis šio Reglamento III dalies nuostatomis, jeigu ginčo šalys nesutaria kitaip.

4.6. Vilniaus arbitražo administruojamas Elektronikos-informatikos arbitražo teismas nagrinėja bylą šio Reglamento IV dalies taisyklių nustatyta tvarka.

4.7. Bylos nagrinėjimas užbaigiamas, sprendimas (nutartis) priimamas ir įvykdomas vadovaujantis šio Reglamento V dalies nuostatomis.

4.8. Vilniaus arbitražo administruojamo arbitražinio teismo sprendimas, priimtas dėl pagal šį Reglamentą bei atitinkamą jo priedą išnagrinėto ginčo, priverstinai (esant reikalui) įvykdomas Jungtinių Tautų (Niujorko) 1958 m. „Konvencijos dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ ir sprendimą vykdančios šalies nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.

_________________

Papildyta priedu:

Nr. 7, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 144-5807 (2008-12-16), i. k. 1085ARBSPRE00000007

Tarptautinio komercinio arbitražo

procedūros reglamento

(Žin., 2007, Nr. 99-4049)

V Priedas

PATVIRTINTA

Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA)

Visuotinio narių susirinkimo (VNS)

2008 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 9

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerijos 2008 m. lapkričio 5 d.

raštu Nr. (1.11.)-712-9455

Tarptautinių verslo (ūkinių) ginčų sprendimo tvarka Statybų arbitražo teisme

Galioja nuo 2009 m. sausio 1 d.

1. Bendrosios nuostatos

1.1. Statybų arbitražo teismas yra specializuotas (specialios kompetencijos) trečiųjų teismas, sudaromas ad hoc principu statybinio verslo sektoriuje (statybų rinkoje) kilusiam konkrečiam ūkiniam ginčui išnagrinėti ir išspręsti, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintais ir oficialiame norminių aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtais arbitražo procedūrų reglamentais (Žin., 2007, Nr. 99-2049, 2050) bei kitais teisės aktais.

1.2. Tarptautiniu ūkiniu ginču, kylančiu statybinio verslo sektoriuje (statybų rinkoje), laikomas juridinių asmenų – sandorio šalių nesutarimas arba jų ginčas su fiziniais asmenimis, kilęs iš tarptautinio statybos sandorio arba iš tarptautinio nesutartinio (deliktinio) su statybomis susijusio civilinio teisinio santykio, kai ginčo dalykas (objektas) atitinka Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 4 str. nustatytus požymius.

1.3. Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento (toliau – Reglamentas) V Priedo (toliau – šis Priedas) nuostatos taikytinos visiems statybinio verslo sektoriuje kylančių tarptautinių ūkinių ginčų nagrinėjimo atvejams, išskyrus tuos, kuriems Lietuvos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais arba tarptautinėmis sutartimis nustatyta kitokia jų nagrinėjimo ir sprendimo tvarka.

1.4. Ieškinio realiam (konkrečiam) ginčui išspręsti registravimo, bylų nagrinėjimo procedūrų organizavimo ir Statybų arbitražo teismo administravimo funkcijas atlieka Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas (toliau – Vilniaus arbitražas).

1.5. Statybinio verslo sektoriuje (statybų rinkoje) kylantiems ūkiniams ginčams (komerciniams ir deliktiniams) nagrinėti ir išspręsti LAA rekomenduoja arbitrais nepriekaištingos reputacijos aukštos profesinės kvalifikacijos teisės ir atitinkamų statybinio verslo sričių Lietuvos ir užsienio šalių specialistus-praktikus (administratorius, technologus, vadybininkus ir kt.), žinančius santykių konkrečiose šio verslo srityse reguliavimo teisinius pagrindus, tose srityse kylančių nesutarimų ypatumus, jų nagrinėjimo ir šalinimo metodus (Statybų arbitražo teismo kolegijos rekomenduojamų arbitrų sąrašą žr. svetainėje www.arbitration.lt).

2. Ginčų teismingumas

2.1. Statybų arbitražo teismui teismingi statybinio verslo sektoriuje (statybų rinkoje) kylantys ūkiniai ginčai, kuriems nagrinėti ir spręsti taikytina tarptautiniame statybos kontrakte (sutartyje) įvardyta taikytinoji teisė, o nesant nuorodai į taikytiną teisę – taikytini Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės aktai (įskaitant normatyvinius-techninius statybos dokumentus), reglamentuojantys šio verslo sektoriuje veikiančių ūkio subjektų teisinius santykius.

2.2. Pagal šį (ar kitą ginčo šalių pasirinktą) Reglamentą bei šį jo Priedą Statybų arbitražo teisme nagrinėjami tarptautiniai statybinio verslo (ūkiniai) ginčai, kylantys:

1) iš statinių ir jų priklausinių pirkimo–pardavimo arba nuomos sandorių,

2) iš statybinės rangos ir statinių rekonstravimo (renovacijos) sandorių,

3) iš statinių projektavimo, teritorijų planavimo ir kitų statybinių sandorių,

4) dėl statybų normatyvinių-techninių reikalavimų pažeidimų ir trūkumų šalinimo,

5) dėl sutartinių statybos terminų pažeidimų ir patirtų nuostolių atlyginimo,

6) dėl atliktų statybos darbų arba patiektų statybinių medžiagų priėmimo–perdavimo,

7) dėl kainų, įkainių, tarifų ir jų apskaičiavimo būdų statybų rinkoje,

8) dėl atsiskaitymų už atliktus statybinius darbus, suteiktas paslaugas, patiektas medžiagas,

9) kiti ūkiniai ginčai, kylantys statybinio verslo sektoriuje iš tarptautinių sandorių arba iš nesutartinių (deliktinių) su statybomis susijusių civilinių teisinių santykių.

2.2. Pagal šį Reglamentą ir šį jo Priedą Statybų arbitražo teisme negali būti nagrinėjami statybinio verslo sektoriuje kylantys ginčai, kurių sprendimai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus arba tarptautines sutartis priskirti valstybės teismų arba kitokių jurisdikcijų kompetencijai.

3. Bylos iškėlimo teisinės prielaidos

3.1. Ieškinys dėl konkretaus verslo (ūkinio) ginčo išsprendimo specializuotame Statybų arbitražo teisme priimamas nagrinėjimui visais atvejais, kai verslo sandorį įteisinančiame kontrakte (komercinėje sutartyje) įrašyta arbitražo išlyga, deleguojanti Vilniaus arbitražui ginčo nagrinėjimo procedūros administravimo teisę.

3.2. Statybinio verslo sektoriuje sudaromų tarptautinių sandorių dalyviai, pageidaujantys, kad iš jų kylantys ginčai būtų išspręsti specializuotame Statybų arbitražo teisme, pasirašomuose kontraktuose (komercinėse sutartyse) įrašo šio turinio arbitražo išlygą:

„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto ( sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo administruojamam Statybų arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu bei jo V Priede nustatyta statybinio verslo sektoriuje kilusių ūkinių ginčų nagrinėjimo tvarka.“

3.3. Sandorio šalių sutarimu visada gali būti pasirenkama alternatyvios arbitražo institucijos išlyga bei ji suformuluojama taip:

„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai arbitražo institucijai pagal joje galiojantį procedūros reglamentą, arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo administruojamam Statybos arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu bei jo V Priede nustatyta statybinio verslo sektoriuje kilusių ūkinių ginčų nagrinėjimo tvarka.“

3.4. Arbitražinio susitarimo tarp sandorio (deliktinio teisinio santykio) šalių teisinė galia perduoti ginčą išspręsti Vilniaus arbitražo administruojamam Statybų arbitražo teismui gali būti suteikta ir atskirai nuo verslo sandorį įteisinančio kontrakto (komercinės sutarties) sudarytu arbitražiniu susitarimu arba kitokia rašytine forma, arba atsakovo praktiniais veiksmais, liudijančiais jo sutikimą, kad ginčas būtų sprendžiamas šiame specializuotame arbitražo teisme.

4. Bylos iškėlimo ir nagrinėjimo tvarka

4.1. Ieškinys dėl konkretaus verslo (ūkinio) ginčo išsprendimo, įformintas pagal šio Reglamento 12 punkte nustatytus reikalavimus, įteikiamas Vilniaus arbitražo Sekretoriatui.

4.2. Prie ieškinio pridedamos šio Reglamento 10.5 punkte išvardytų dokumentų kopijos.

4.3. Pateikdamas ieškinį, ieškovas įmoka į Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą banke ieškinio registravimo (žyminį), o vėliau ir arbitravimo-administravimo mokesčius, nustatytus LAA patvirtintose Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklėse.

4.4. Byla laikoma iškelta tą dieną, kai ieškinys įregistruojamas Vilniaus arbitražo Sekretoriate.

4.5. Konkrečiam verslo (ūkiniam) ginčui išnagrinėti ir išspręsti arbitražinis teismas sudaromas vadovaujantis šio Reglamento III dalies nuostatomis, jeigu ginčo šalys nesutaria kitaip.

4.6. Vilniaus arbitražo administruojamas Statybų arbitražo teismas nagrinėja bylą šio Reglamento IV dalies taisyklių nustatyta tvarka.

4.7. Bylos nagrinėjimas užbaigiamas, sprendimas (nutartis) priimamas ir įvykdomas vadovaujantis šio Reglamento V dalies nuostatomis.

4.8. Vilniaus arbitražo administruojamo arbitražinio teismo sprendimas, priimtas dėl pagal šį Reglamentą bei atitinkamą jo priedą išnagrinėto ginčo, priverstinai (esant reikalui) įvykdomas Jungtinių Tautų (Niujorko) 1958 m. „Konvencijos dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ ir sprendimą vykdančios šalies nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.

_________________

Papildyta priedu:

Nr. 9, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 144-5809 (2008-12-16), i. k. 1085ARBSPRE00000009

Pakeitimai:

1.

Lietuvos arbitražo asociacija, Sprendimas

Nr. 3, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 136-5361 (2008-11-27), i. k. 1085ARBSPRE00000003

Dėl Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento II priedo patvirtinimo

2.

Lietuvos arbitražo asociacija, Sprendimas

Nr. 5, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 136-5363 (2008-11-27), i. k. 1085ARBSPRE00000005

Dėl Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento III priedo patvirtinimo

3.

Lietuvos arbitražo asociacija, Sprendimas

Nr. 7, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 144-5807 (2008-12-16), i. k. 1085ARBSPRE00000007

Dėl Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento IV priedo patvirtinimo

4.

Lietuvos arbitražo asociacija, Sprendimas

Nr. 9, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 144-5809 (2008-12-16), i. k. 1085ARBSPRE00000009

Dėl Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento V priedo patvirtinimo

5.

Lietuvos arbitražo asociacija, Sprendimas

Nr. 9, 2009-04-03, Žin., 2009, Nr. 50-2032 (2009-05-05), i. k. 1095ARBSPRE00000009

Dėl Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento atnaujintos redakcijos I priedo "Tarptautinių verslo ginčų sprendimo tvarka jūrinio arbitražo teisme" patvirtinimo