Suvestinė redakcija nuo 2010-01-08 iki 2013-11-13
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 183-6778, i. k. 10423CSISAK000V-131
CIVILINĖS SAUGOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL KONVENCIJOS DĖL TARPVALSTYBINIO PRAMONINIŲ AVARIJŲ POVEIKIO IR EUROPOS SĄJUNGOS DIREKTYVOS DĖL DIDELIŲ SU PAVOJINGOMIS MEDŽIAGOMIS SUSIJUSIŲ AVARIJŲ KONTROLĖS REIKALAVIMUS ATITINKANČIŲ DOKUMENTŲ PATVIRTINIMO
2004 m. rugsėjo 30 d. Nr. V-131
Vilnius
Siekdamas įgyvendinti Konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio, Tarybos direktyvos 96/82/EB (SEVESO II) nuostatas ir geriau organizuoti Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimų nuostatų įgyvendinimą:
1. Tvirtinu pridedamas:
1.1. Pavojingo objekto saugos ataskaitos parengimo pagal Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų III sk. 17–24 p. ir Tarybos direktyvos 96/82/EB (SEVESO II) reikalavimus rekomendacijas.
1.2. Neteko galios nuo 2010-01-08
Punkto naikinimas:
Nr. 1-404, 2009-12-24, Žin. 2010, Nr. 2-105 (2010-01-07), i. k. 109231GISAK0001-404
PAVOJINGO OBJEKTO SAUGOS ATASKAITOS PARENGIMO PAGAL PRAMONINIŲ AVARIJŲ PREVENCIJOS, LIKVIDAVIMO IR TYRIMO NUOSTATŲ III SK. 17–24 P. IR TARYBOS DIREKTYVOS 96/82/EB (SEVESO II) REIKALAVIMUS REKOMENDACIJOS
Pavojingo objekto saugos ataskaitos parengimo pagal Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų III sk. 17–24 p. ir Tarybos direktyvos 96/82/EB (SEVESO II) reikalavimus rekomendacijos (toliau – rekomendacijos) yra parengtos remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintais „Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais“, kurie buvo parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu, 1996 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 96/82/EB ir paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/105/EB reikalavimais, taip pat atsižvelgiant į Informatikos ir saugos sistemų instituto parengtą rekomendacinio pobūdžio instrukciją.
Pagrindiniai reikalavimai saugos ataskaitai rašyti yra apibūdinti jau minėtuose Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatuose.
Šiose rekomendacijose detaliau aprašomi minėti reikalavimai, kuriais remiantis galima parengti išsamią, nuostatus ir Tarybos direktyvos reikalavimus atitinkančią saugos ataskaitą. Tai taip pat palengvina darbą kompetentingai organizacijai ir kitoms kontroliuojančioms institucijoms.
Pastaba. Rekomendacijose minimi priedai yra Tarybos direktyvų 96/82/EB ir 2003/105/EB (toliau – Direktyva) priedai.
1 SKYRIUS
Bendroji informacija
Organizacijos aprašymas
1. Saugos ataskaitoje pateikiamas atitinkamas organizacijos aprašymas, siekiant, kad kontroliuojančios įstaigos susidarytų aiškų jos tikslų, išsidėstymo, veiklos bei įprastų rizikos faktorių, taip pat tarnybų bei techninės įrangos, užtikrinančių saugų darbą, vaizdą. Aprašymo apimtis priklauso nuo tiriamos organizacijos keliamo pavojaus. Aprašyme taip pat atskleidžiami ryšiai tarp skirtingos įrangos bei sistemų organizacijoje, bent jau tiek, kiek jie yra susiję su bendromis tarnybomis ir bendru organizacijos valdymu.
2. Įvadiniame skyriuje pateikiama bendra informacija apie organizaciją:
• organizacijos tikslas;
• pagrindinė veikla ir produkcija;
• veiklos istorija bei raida, taip pat jau sutartų ir/arba suteiktų įgaliojimų veikti statusas;
• organizacijoje dirbančių žmonių skaičius (t. y. vidaus ir pagal sutartis dirbantis personalas, nurodant darbo laiką, lankytojus ir kt.);
• bendri teiginiai, apibūdinantys organizaciją pagrindinių jos keliamų pavojų, susijusių su atitinkamomis medžiagomis bei procesais, aspektu.
Vadovavimas ir organizavimas
Buveinė
4. Organizacijos aprašyme turi būti pateikti organizacijos buveinės topografiniai duomenys ir paaiškinta, kaip ją pasiekti; aiškinimų išsamumas proporcingas organizacijos keliamam pavojui bei jos aplinkos pažeidžiamumui.
5. Pateikiami topografiniai žemėlapiai turi būti atitinkamo mastelio, juose turi būti pavaizduota organizacijos buveinė su ją supančia teritorija, kurios plotas atitinka galimo didelės avarijos poveikio plotą (turi būti nurodytas žemėlapių mastelis; prognozuojant poveikį dideliu atstumu gali prireikti įvairių mastelių žemėlapių).
6. Tokiuose žemėlapiuose aiškiai nurodomas žemėnaudos tipas (pramonė, žemės ūkis, miesto gyvenamieji rajonai, jautrios aplinkos objektai ir kt.) ir svarbiausi statiniai bei infrastruktūros elementai (ligoninės, mokyklos, kiti pramonės objektai, plentų/geležinkelių tinklai, stotys ir pėsčiųjų takai, oro uostai, uostai ir kt.).
Išsidėstymas
8. Visos organizacijos ir jos atitinkamų skyrių išsidėstymas turi būti aiškiai pavaizduotas atitinkamo mastelio planuose. Didesnio mastelio schemose ir/arba paveiksluose vaizduojami atskiri skyriai ir/arba įrengimai.
9. Plane turi būti aiškiai parodyti įrengimai ir su veikla susijusios struktūros, tarp jų:
• pagrindinės sandėliavimo patalpos;
• su gamybos procesu susiję įrengimai;
• atitinkamų medžiagų laikymo vietos bei jų kiekis;
• atitinkama įranga (taip pat talpyklos ir vamzdžiai);
• įrengimų išdėstymas ir pagrindiniai skyriai;
• tarpai tarp degių skysčių saugojimo talpyklų daugiaaukščiuose statiniuose ir kt.;
• komunalinės paslaugos ir vandens atsargos gaisrams gesinti;
• evakuacijos keliai iš atskirų skyrių ir visos organizacijos buveinės;
• kontrolės kabinetai ir raštinės.
Organizacijos aplinka ir ją supanti teritorija
10. Gamtinės aplinkos ir organizacijos buveinę supančios teritorijos aprašymo detalizacija yra proporcinga organizacijos keliamam pavojui. Turi būti parodyta, kad vykdytojas atliko pakankamai išsamią gamtinės aplinkos ir organizacijos buveinę supančios teritorijos analizę, kad galėtų nustatyti, kiek jos trukdys saugos operacijoms, ir kartu jų pažeidžiamumo laipsnį didelės avarijos atveju.
11. Kai jau yra nustatyti žemėnaudos tipai teritorijoje aplink organizacijos buveinę, juos galima pateikti didesnės teritorijos oficialiuose žemėnaudos planuose. Ši informacija bus naudinga, kai bus imamasi priemonių potencialiam didelės avarijos poveikiui kaimyninių teritorijų gyventojams, ekosistemoms, turtui bei veiklai išvengti.
12. Priklausomai nuo avarijos masto ir jos padarinių, kurie gali turėti įtakos supančiai teritorijai, pateikiama informacija apie:
a. gyvenamąsias zonas (aprašomos tankiai apgyvendintos teritorijos);
b. masinio žmonių susibūrimo (reguliaraus ar epizodinio) vietas;
c. svarbesnius visuomeninius objektus (mokyklas, ligonines, bažnyčias, policijos nuovadas, telefono mazgus ir kt.);
d. saugomas teritorijas, registruotus paminklus ir turistų lankomas vietas;
e. arti esančius komunalinio ūkio objektus, kuriems gali turėti įtakos avarijos padariniai (elektros bei dujų tiekimo sistemos, telefono ryšiai, vandentiekis, kanalizacija, vandens valymo įrengimai ir kt.).
13. Išorinė veikla taip pat gali būti organizacijos keliamo pavojaus šaltinis ir veikiama avarijų, kurių priežastys glūdi pačioje organizacijoje. Saugos ataskaitoje turi būti aiškiai parodyta, kad yra įvardyti abiejų rūšių pavojai. Aprašyme pateikiama:
• pramoninė veikla už organizacijos ribų (jos pobūdis ir mastas, atsižvelgiant į kitų organizacijų sąlygotus apribojimus);
• eismo keliai ir svarbiausi transporto centrai (keliai, geležinkeliai, vandens keliai, uostai, oro uostai, pėsčiųjų takai ir kt.).
14. Kadangi organizacijos buveinės gamtinėje aplinkoje gali būti potencialūs pavojaus šaltiniai, be to, organizacijos buveinės gamtinė aplinka gali turėti įtakos avarijos brendimui ir pati būti veikiama avarijos padarinių, atitinkamiems aplinkos faktoriams apibūdinti reikalingi toliau nurodyti duomenys. Bendruoju atveju jiems priklauso meteorologiniai duomenys, pvz.:
• vidutiniai ir didžiausi kritulių (lietaus, sniego, krušos) indeksai;
• perkūnijos, žaibai;
• drėgmė, rūkas, speigas;
• vėjai (kryptis, greitis);
• stabilumo klasės;
• didžiausia ir mažiausia registruota temperatūra
taip pat geologiniai, hidrologiniai ir hidrografiniai vietovės duomenys, pvz.:
• bendrasis geologinis kontekstas;
• žemės paviršiaus/gilesnių sluoksnių tipai ir būklė;
• seisminiai duomenys;
• potvyniai ir nuošliaužos;
• kiti specifiniai gamtiniai vietovės pavojai (nekontroliuojami gaisrai, ir t. t.).
Kai kurie duomenys gali būti praleisti, tačiau turi būti paaiškinta, kodėl taip pasielgta.
Saugos ataskaitoje taip pat turi būti pateikti duomenys apie gamtinės aplinkos pažeidžiamumą didelės avarijos atveju. Gali būti nagrinėjami šie aplinkos faktoriai:
• paviršiniai ir gruntiniai vandenys;
• vandens kokybė ir naudojimas;
• pakrančių ir jūros aplinka;
• su tam tikrais gamtosaugos interesais susijusios teritorijos, pavyzdžiui, gamtosaugos zonos, saugomų gyvūnų ir augalų rūšys, greitai pažeidžiamos ekosistemos, ypatingo gamtos grožio teritorijos ir kt.
Pavojingos medžiagos
15. Saugos ataskaitoje turi būti pateikti atitinkami duomenys apie pavojingų medžiagų, kurioms taikoma Direktyva, tipus bei kiekius organizacijoje. Medžiaga gali priklausyti vienai iš šių kategorijų:
• žaliavų;
• tarpinių produktų;
• gatavos produkcijos;
• pašalinių produktų;
• atliekų ir pagalbinių produktų;
• produktų, susidariusių dėl nekontroliuojamų cheminių procesų.
Apie pasirinktas pavojingas medžiagas pateikiami šie duomenys:
a. medžiagos tipas ir kilmė (CAS numeris, IUPAC pavadinimas, prekybinis pavadinimas, empirinė formulė, cheminė sudėtis, grynumo laipsnis, jeigu tai svarbu, pagrindiniai teršalai ir kt.);
b. fizinės bei cheminės savybės (būdingos temperatūros bei slėgiai, koncentracijos ir fazės normaliomis ir nenormaliomis sąlygomis, pusiausvyros duomenys ir darbo charakteristikos, jeigu tai yra svarbu, termodinaminės ir transportavimo charakteristikos, duomenys apie fazių pokyčius, įsiliepsnojimo temperatūras, užsidegimo temperatūras, kietųjų medžiagų degumą, savaiminio užsidegimo temperatūras, sprogumo ribas, terminio stabilumo duomenys, duomenys apie reakcijas bei jų mastą, irimą ir kt.);
c. toksikologinės, įsiliepsnojimo ir sprogumo charakteristikos (toksiškumas, pastovumas, dirginantis poveikis, ilgalaikis poveikis, poveikių visuma, pavojingi simptomai, poveikis aplinkai, ekotoksiniai duomenys ir kt.);
d. kita (pvz., korozijos charakteristika, ypač medžiagoms, naudojamoms tarai).
Žymi šios informacijos dalis gali būti randama saugos duomenų lentelėse (tarp jų ir didžiausios leistinos darbo koncentracijos, atitinkami ribiniai dydžiai, duomenys, reikalingi sveikatos apsaugai darbo vietose, medžiagų aptikimo darbo vietose metodai bei priemonės ir/arba joms pasklidus ir kt.).
Pavojinga įranga ir veikla
16. Pavojingos veiklos (procesų/saugojimo) aprašyme turi būti nurodyti atitinkamų operacijų organizacijoje tikslai bei pagrindiniai bruožai, kurie turi įtakos saugai ir gali sukelti didelės avarijos pavojų. Jiems priklauso:
a. pagrindinės operacijos;
b. cheminės reakcijos, cheminės ir biologinės konversijos bei transformacijos;
c. laikinojo saugojimo vietos;
d. kita su saugojimu susijusi veikla, t. y. pakrovimas/iškrovimas, transportavimas, įskaitant perdavimą vamzdynais, ir kt.;
e. likučių bei atliekų pašalinimas, saugojimas, pakartotinis naudojimas bei perdirbimas arba tvarkymas;
f. naudotų dujų pašalinimas arba valymas;
g. kiti procesų etapai, ypač valymo ir apdorojimo operacijos.
17. Analizuojant rizikos faktorius, gali būti reikalingi papildomi duomenys, turintys įtakos saugai. Šiame aprašyme pateikiami gana išsamūs duomenys apie proceso techniką bei saugumą; taip pat ir apie saugos sistemas. Jiems gali priklausyti šie duomenys:
a. gamybos linijų ir vamzdynų bei įrangos schemos;
b. gamybos linijų bei įrangos, naudojamų procese, tipai; reikalingų talpyklų bei vamzdynų tipai bei pagrindiniai matmenys;
c. proceso sąlygos, t. y. slėgis, temperatūra, koncentracija (saugaus darbo diapazonas) ir bet kurios atitinkamos termodinaminės bei transportavimo savybės, svarbios proceso sėkmei užtikrinti, pvz.:
• normalūs ir didžiausi srautai, naudojamų reagentų kiekis, tarpiniai/galutiniai/šalutiniai produktai (bendras ir medžiagų masės balansas);
• vidutiniai ar tipiniai kiekiai, kurie dažniausiai ar kartais gali būti naudojami, saugojami arba apdorojami;
• pašalinių produktų arba neplanuotų pavojingų produktų susidarymo sąlygos;
• galutinių produktų saugojimas;
d. speciali įranga, kontrolės/signalizacijos ir kitos saugos sistemos;
e. atitinkama kokybinė bei kiekybinė informacija apie energijos ir masės pernešimą procesuose, pvz., medžiagų ir energijos balansą:
• normalaus darbo metu;
• paleidimo ar stabdymo metu;
• nenormalių operacijų metu;
f. būdingos proceso sąlygos ir medžiagų parametrai (temperatūra/slėgis/ koncentracija/išgaravimo nukrypimai ir kt.).
Saugos ataskaitoje pateikiama informacija turi būti pakankama, kad kompetentinga organizacija galėtų deramai įvertinti kontrolės sistemų būklę, o jai pareikalavus, gali būti nurodyti papildomi informacijos šaltiniai.
18. Saugos ataskaitoje taip pat bendrais bruožais aprašomos saugaus darbo užtikrinimo procedūros visuose proceso etapuose, būtent:
a. darbo metu (pavyzdžiui, esant normaliam darbui, paleidimui ir sustabdymui, išimtinės operacijos, kritinės ir saugos procedūros);
b. konkrečios atsargumo priemonės saugojimo, transportavimo ir naudojimo metu, atsižvelgiant į specifines medžiagos savybes (pvz., apsauga nuo vibracijų arba aplinkos drėgmės).
19. Pavojingų medžiagų saugojimo ar perdirbimo įrangos konstrukcijos ir kt. charakteristikos pateikiamos pagal atitinkamus standartus, naudotus ją projektuojant. Įrangos dalims, susijusioms su didelės avarijos rizika, gali būti reikalaujama labiau analizuotų duomenų. Aprašymas neturi būti labai smulkus, tačiau jame turi būti pateikta nuorodų į kitus dokumentus, kuriuos tektų pateikti pareikalavus kompetentingai organizacijai, pavyzdžiui, tokiais klausimais:
• medžiagų, svarbių saugai užtikrinti, pasirinkimas;
• pamatai;
• įrangos, dirbančios esant dideliems slėgiams ar aukštoms temperatūroms, konstrukcija bei atramos;
• matmenys;
• stabilumas (statiniai skaičiavimai, sąlygos ir grindų atitikimas apkrovoms);
• konstrukcijos apsaugai nuo išorinių poveikių.
Paslaugos
20. Pristatant organizacijos tarnybas, reikia nurodyti svarbiausias šių tarnybų (skubaus reagavimo tarnybų, pirminės/antrinės pagalbos tarnybų ir kt.) charakteristikas. Aprašyme turi būti aiškiai nurodyta, kurios tarnybos yra bendros daugeliui ar visiems padaliniams ir kurios yra skirtos konkrečiam padaliniui ir turi atitinkamas pagalbines sistemas. Turi būti išnagrinėtos šios temos:
Tiekimas iš išorės:
• elektros ir kitų energijos rūšių tiekimas;
• vandens tiekimas iš išorinių šaltinių;
• kitų skysčių ar kietų medžiagų tiekimas iš išorinių šaltinių.
Komunalinės paslaugos organizacijos viduje:
• energijos gamyba viduje, kuro tiekimas ir saugojimas;
• vidaus elektros skirstymo tinklas;
• rezervinis (avarinis) elektros energijos šaltinis;
• priešgaisrinės ir ugnies gesinimo įrangos atsargos;
• karšto vandens ir kitų skysčių paskirstymo tinklai;
• ryšių sistemos.
Kitos tarnybos:
• sveikatos apsaugos ir saugos (darbo aplinkos) tarnyba;
• medicinos tarnyba;
• kontrolės centrai, avarinės prieglaudos, tikrinimo punktai;
• gelbėjimo tarnyba (ypatingosios situacijos atvejui);
• sargybos ir įėjimo kontrolės tarnyba;
• aplinkosaugos tarnyba;
• įrangos kontrolės tarnyba;
• techninės kontrolės ir remonto baras;
• laboratorija ir kt.
Atliekų tvarkymo sistemos:
• kanalizacijos tinklas ir nutekamojo vandens sistemos;
• nutekančio gaisrams gesinti skirto vandens kontrolė ir surinkimas.
Monitoringo tarnybos:
• meteorologinės stotys;
• toksiškų produktų aptikimo ore tarnybos;
• toksiškų produktų aptikimo nutekamuosiuose vandenyse/paviršinėse bei požeminėse nuotekose tarnybos;
• gaisro/sprogios aplinkos aptikimo tarnybos/signalizacijos sistemos;
• įėjimo monitoringo ir įsiveržimo nustatymo tarnybos.
2 SKYRIUS
Pavojaus identifikavimas ir rizikos įvertinimas
Įvadas
1. Saugos ataskaitoje turi būti parodyta, kad vykdytojas identifikavo didelių avarijų pavojus ir įvertino riziką, susijusią su įrengimais bei organizacijos veikla. Saugos ataskaitoje pateikiami vykdytojo atliktų pavojaus analizės ir rizikos įvertinimo rezultatai, kurių išdėstymo išsamumas proporcingas potencialiai rizikai. Bendruoju atveju atliekant pavojaus analizę yra dokumentuojami pavojaus šaltiniai, įvertinama santykinė didelės avarijos tikimybė bei jos pasekmės.
2. Egzistuoja keli (tiek kokybiniai, tiek kiekybiniai) pavojaus analizės ir rizikos įvertinimo metodai, kurių kiekvienas, taikant jį nuosekliai, gali būti naudingas saugai užtikrinti. Šiose rekomendacijose neketinama bandyti aprašyti ar įvertinti šias metodikas, kurių pavyzdžių galima rasti įvairiuose šaltiniuose, išvardytuose šio dokumento prieduose.
3. Konkrečios technikos pasirinkimas gali priklausyti nuo vietos arba nuo rizikos tipo. Bet kuriuo atveju numanomos pastangos turi būti proporcingos galimo pavojaus mastui. Kiekybiniai argumentai yra patogiausias saugos ataskaitos apimties ribojimo būdas, kuriuo parodoma, kad arba nepalankaus įvykio tikimybė yra labai menka, arba konkretus padarinys yra palyginti nežymus. Rizikos įvertinimo kontekste kiekybiniai argumentai nebūtinai reiškia kiekybinį rizikos įvertinimą mirties tikimybės prasme. Gali būti aptariama ir socialinė žala arba žala aplinkai. Kiekybinis padarinių ir/arba įvykių dažnio įvertinimas kai kuriais atvejais gali būti pakankamas pagrindas sprendimui priimti.
4. Nepriklausomai nuo naudojamo metodo, atliekant pavojaus analizę, siekiama šių keturių tikslų:
I. su sauga susijusių poskyrių (įrengimų arba jų dalių) identifikacijos;
II. pavojaus šaltinių identifikacijos;
III. potencialių didelių avarijų padarinių įvertinimas;
IV. prevencijos, kontrolės ir poveikio mažinimo priemonių planavimo bei įvertinimo.
5. Paprastai pavojaus analizė yra pasikartojantis procesas siekiant šių keturių tikslų. Čia pateikiame galimą procedūros tvarką:
| A žingsnis |
Didžiausias dėmesys skiriamas skyrių, turinčių didžiausią didelių avarijų potencialą, identifikacijai bei analizei, tačiau neignoruojant ir kitų skyrių saugos problemų. Taigi skyriai, turintys didelį didelių avarijų potencialą dėl to, kad juose dirbama su pavojingomis medžiagomis arba jos yra apdorojamos, yra identifikuojami kaip skyriai, susiję su sauga. |
| B žingsnis |
Identifikuojami pavojaus šaltiniai, kurie gali sukelti didelę avariją su sauga susijusiuose skyriuose. Be to, nustatomos sąlygos, kurioms esant gali įvykti didelės avarijos ir tokių avarijų padariniai. |
| C žingsnis |
Įvertinamos numatytos prevencijos, kontrolės ir poveikio sumažinimo priemonės. |
Rizikos įvertinimas gali siekti nustatyti didelių avarijų tikimybę ir parodyti žmonių, turto bei aplinkos apsaugos priemonių tinkamumą. Rizikos įvertinimo technika, pagrįsta kokybiniais metodais, pusiau kiekybiniais kriterijais ir grynai kiekybiniais metodais, yra pateikiama D.2, D.3, D.4 ir D.5 prieduose.
Preliminari pavojaus analizė
6. Atliekant preliminarią pavojaus analizę ((toliau – PPA), identifikuojami organizacijos skyriai, apsprendžiantys jos saugą. Šie skyriai apibūdinami, nurodant pavojingų medžiagų kiekius bei jų būdingas savybes ir/arba atitinkamus procesus, ir yra organizacijos dalis, kuriai reikia skirti daugiau dėmesio dėl jos potencialaus pavojingumo. PPA atliekama įvairiais pavojų tyrimo metodais; jų pavyzdžiai pateikiami D.2 priede.
7. Koks bebūtų pasirinktas tyrimo metodas, įvertinant padės ir per ankstesnius incidentus sukaupta patirtis.
8. Skyrių identifikavimas gali būti atliekamas pavojų indeksų metodais, taikant ribinių dydžių kriterijus, pavyzdžiui, atitinkamą pavojingos medžiagos frakcijos kiekį pagal Direktyvos I priedą, ir kt. atitinkamais metodais. Nustatant kriterijus, atsižvelgiama į chemines bei fizines medžiagų savybes ir pavojaus padarinių potencialą proceso sąlygomis. Todėl ribinių kriterijų dydžiai gali būti mažesni už Direktyvos pateiktas ribas. Pagal šią procedūrą aptariamos visos organizacijos dalys, kuriose gali susidaryti sąlygos, palankios didelei avarijai.
Pavojaus šaltinių identifikacija
10. Pavojaus šaltiniai gali būti apibūdinti kaip sąlygos arba įvykiai, kurie gresia saugiam organizacijos, jos įrengimų ar įrangos veikimui. Šie šaltiniai identifikuojami visuose jų veikimo etapuose (paleidimo, normalaus veikimo, darbo nutraukimo, pakrovimo, iškrovimo ir kt.).
11. Pavojaus šaltiniai gali būti susiję su:
Veikimu, t. y. žmonių klaidomis dirbant su įranga, ją prižiūrint bei aptarnaujant, pačios įrangos gedimais bei defektais, neteisingu saugojimu, fiziniais arba cheminiais parametrais, peržengiančiais nustatytas ribas, komunalinio ūkio įrangos gedimais ir kt.
Išoriniais įvykiais, t. y. kaimynų veikla, transportu, gamtos sukeliamais pavojais ir kt.
Saugumu, t. y. neleistinu įsibrovimu.
Kitomis priežastimis, susijusiomis su konstrukcija, statyba bei saugos valdymu, t. y. konstrukcijos netinkamumas, projektavimo klaidos, veikimo tvarkos netinkamumas, įrangos ar proceso pakeitimai, netinkama leidimų dirbti sistema, netinkama techninė priežiūra ir kt.
12. Pavojaus šaltinių identifikavimas yra lemiamas analizės etapas. Saugos ataskaitoje nurodomi pavojaus šaltinių identifikavimo principai bei tvarka. Kokia sistema bebūtų naudojama pavojui identifikuoti, reikia konsultuotis avarijų duomenų bazėse ir naudotis žiniomis apie praeities incidentus. Jeigu konkretūs pavojaus šaltiniai jau buvo sąlygoję avariją, tikėtina, kad analogiški procesai bei sąlygos gali vėl ją sukelti.
Su darbu susiję pavojaus šaltiniai
14. Priklausomai nuo potencialių didelių avarijų padarinių masto pavojaus šaltiniai gali būti nustatomi paprastomis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojant kontrolinius sąrašus, ir sudėtingesniais metodais, pavyzdžiui, HAZOP, FMEA ir t. t. Nuorodas į įvairius metodus galite rasti D.3 priede.
15. Naudojant kontrolinius sąrašus, nereikalaujama, kad jie būtų išsamūs. Kontroliniuose sąrašuose turi būti aptarti bent šie aspektai:
a. fizinių ir cheminių procesų parametrų ribos;
b. pavojai, esant konkretiems darbo režimams (pvz., paleidimo/stabdymo);
c. taros defektai;
d. įrengimų ir sistemų gedimai ir techninės klaidos;
e. kitos įrangos poveikis;
f. komunalinių tinklų gedimai;
g. žmogiškieji faktoriai, susiję su darbu, bandymais ir technine priežiūra;
h. cheminis suderinamumas ir tarša;
i. elektrostatiniai krūviai ir kiti užsidegimo šaltiniai.
16. Turi būti ištirta šių faktorių įtaka toms organizacijos dalims, kur jie gali sukelti avariją, t. y. toksiškų dujų išsiveržimą, sprogimą, degių medžiagų išsiveržimą su užsidegimu ir be užsidegimo, didelio masto gaisrus, nevaldomas reakcijas ir pavojingų medžiagų išsiveržimą į aplinką. Atitinkamą aprašymą bei nuorodas į labiausiai paplitusius pavojų identifikacijos metodus egzoterminių ir nevaldomų reakcijų atvejui Jūs rasite saugos ataskaitoje ir B priede, o apie avarijos vystymosi įvertinimo techniką (priežasčių-pasekmių diagramas, gerą medį – defektinį medį ir kt.) – D.5 priede.
Išoriniai pavojų šaltiniai
18. Išorinė veikla ar įvykiai yra svarbus pavojaus šaltinis. Saugos ataskaitoje turi būti nurodyti tokie šaltiniai bei jų lokalizacija ir aptartas jų galimas poveikis. Istoriniai duomenys gali būti naudingi, nurodant tokių įvykių tikimybę bei poveikį. Kompetentingai organizacijai pareikalavus, ataskaitoje turi būti aptartas grandininės reakcijos efekto sukeltų avarijų poveikis. C priede pateikiame galimų išorinių pavojaus šaltinių sąrašą bei žinias apie atitinkamus tyrimų ir analizės metodus.
Kiti šaltiniai, susiję su konstrukcija, statyba ir saugos valdymu
20. Kiti pavojaus šaltiniai yra susiję su visu organizacijos bei jos įrengimų gyvavimo ciklu (projektavimu, statyba, instaliacija, eksploatacijos pradžia, pašalinimu iš eksploatacijos, įrangos ar procesų pakeitimais, leidimų dirbti sistema, technine priežiūra ir kt.). Saugos ataskaitoje turi būti aptartos tokių pavojų kontrolės priemonės (žr. 3 skyrių). Alternatyviu atveju saugos ataskaitoje pateikiamos nuorodos į kitą dokumentą, kuriame aprašoma didelių avarijų prevencijos politika ir saugos valdymo sistema.
Padarinių įvertinimas
21. Avarijos padarinių įvertinimas žmonėms bei aplinkai yra esminis kelių analizės etapų aspektas, ir saugos ataskaitoje turi būti apibendrintos ir dokumentuotos tokios analizės išvados:
a. Padarinių įvertinimas yra neatskiriama sistemingos pavojų analizės dalis, kuri padeda nustatyti technines/organizacines apsaugos priemones didelėms avarijoms išvengti arba avarijų padariniams sušvelninti. Toks įvertinimas gali būti atliekamas pasikliaujant sveiku protu, taikant kokybinius ar supaprastintus modelius, išskyrus atvejus, kai reikalaujama kiekybinio tikslumo.
b. Įvertinant padarinius aprašomi pasirinktų scenarijų avarijų rezultatai, siekiant pateikti informaciją, reikalingą bendrai didelių avarijų pavojų kontrolei, ypatingosios padėties planavimui (vidiniam ir išoriniam) ir žemėnaudos planavimui aplink organizacijos buveinę. Tokie įvertinimai grindžiami atitinkamais kiekybiniais modeliais.
Esama įvairių priemonių šiam uždaviniui nuosekliai vykdyti. Atitinkamą informaciją šiais klausimais galima rasti literatūroje (D.5 priedas), kur taip pat pateikiami aplinkos parametrai (fauna, flora, oras, dirva, paviršiniai ir požeminiai vandenys) bei poveikio analizės metodai (D.6 priedas).
Prevencijos, kontrolės ir poveikio švelninimo priemonės
23. Pavojus galima likviduoti arba sumažinti jų kilimo šaltinyje, taikant atitinkamas saugos praktikos priemones. Tokios priemonės:
a. leidžia išvengti gedimų;
b. leidžia išvengti nenormalaus funkcionavimo, kuris gali sąlygoti didelę avariją;
c. sumažina didelių avarijų poveikį žmonėms ir aplinkai.
24. Prevencijos, kontrolės ir poveikio sumažinimo priemonėms gali priklausyti:
• proceso kontrolės sistema, įskaitant grįžtamąjį ryšį;
• apsaugos nuo gaisro ir sprogimo sistema;
• atsitiktinių išsiliejimų masto ribojimo įtaisai, pavyzdžiui, dujų valymo sistemos, vandens čiurkšlės;
• garų ekranai, avariniai gaudytuvai arba surinkimo talpyklos, avariniai užtveriantieji vožtuvai;
• signalizacijos sistemos, taip pat dujų nustatymo sistemos;
• automatinio uždarymo (išjungimo) sistemos;
• neutralizuojančios sistemos;
• apsaugos nuo gedimų sistemos;
• avarinis dujų pašalinimas, įskaitant apsaugos nuo sprogimo plokštes;
• greitojo išjungimo ir kitos avarinės procedūros;
• specialios atsargumo priemonės prieš neįgaliotus veiksmus, susijusius su įmonės sauga (pateikiame konfidencialiuose pranešimuose kompetentingai organizacijai pareikalavus).
Prevencijos, kontrolės ir poveikio sumažinimo priemonių įvertinimas
25. Prevencijos, kontrolės ir poveikio sumažinimo priemonių įvertinimas atliekamas kartu su bendros rizikos įvertinimu. Saugos ataskaitoje aptariami bendri priimti kriterijai (t. y. geriausia prieinama technologija, gera inžinerinio darbo praktika, kiekybiniai rizikos kriterijai), paaiškinama, kodėl iš visų galimų variantų buvo pasirinktas būtent naudojamas metodas, ir nurodoma:
a. kriterijai, naudoti nustatant išsamumo, įvairumo ir savitumo laipsnį, reikalaujamą iš prevencijos, kontrolės ir poveikio sumažinimo priemonių;
b. komponentų bei sistemų patikimumas ir organizacinių priemonių efektyvumas;
c. funkciniai skaičiavimai, reikalingi patvirtinti, kad priemonės bus pakankamos su konstrukcija susijusioms avarijoms įveikti (konstrukcijos kriterijai ir numanomos apkrovos – pagal atitinkamą gero inžinerinio darbo praktiką; priemonių įsigaliojimo laikas bei tvarka ryšium su proceso/avarijos evoliucija ir žmogaus-mašinos sąsaja ir t. t.);
d. grįžtamasis ryšys tarp priemonių ir visos sistemos;
e. atitinkamų šalyje nustatytų taisyklių ir atitinkamų praktinių kodeksų atitiktis.
Dokumentacija
27. Saugos ataskaitoje turi būti smulkiai aprašyti organizacijos skyriai bei padaliniai, kurie apsprendžia jos saugą. Šis aprašymas neturi dubliuoti 1 skyriaus reikalavimų ir gali būti pateiktas saugos ataskaitos priede. Iš aprašymo turi būti lengvai suprantama:
a. kurios proceso ar įrangos dalys turi pavojingų medžiagų, ir jų išsidėstymas;
b. kuriuose organizacijos padaliniuose vyksta pavojingi procesai;
c. kas atlieka saugos funkcijas, t. y. įgyvendina prevencijos, kontrolės ir poveikio sumažinimo priemones;
d. vidinės priežastys, galinčios sukelti didelę avariją.
Toks aprašymas turi padėti geriau suprasti pavojaus analizę, jame turi būti aiškiai aprašytas ryšys tarp pavojaus šaltinių ir jų prevencijos, kontrolės ir poveikio sumažinimo priemonių, įskaitant bandymų, techninės priežiūros ir tikrinimo sistemas bei atitinkamą dokumentaciją.
28. Aprašyme turi būti pateiktos aiškios nuorodos į kitus organizacijos padalinius, kad galima būtų nustatyti sąveiką. Esant reikalui, galima pateikti nuorodų į kitus dokumentus, pateiktinus kompetentingoms organizacijoms pareikalavus (pvz., P&I grafikus). Saugos požiūriu svarbūs komponentai, procesai ir kontroliniai parametrai gali būti pateikiami atskirame saugos ataskaitos priede.
Pavojaus analizės ir rizikos įvertinimo pateikimas
29. Saugos ataskaitoje pateikiami pagrindiniai pavojaus analizės ir rizikos įvertinimo rezultatai bei argumentai. Įvertinimų originalai pateikiami kompetentingai organizacijai jai pareikalavus. Saugos ataskaitoje turi būti atitinkamų nuorodų į dokumentus, kuriais remiantis buvo atlikta pavojaus analizė ir rizikos įvertinimas. Be kita ko, turi būti aiškių nuorodų į dokumentus, kuriais remiantis buvo daromos prielaidos, ir į naudotus kriterijus.
3 SKYRIUS
Informacija, susijusi su didelių avarijų prevencijos politika ir ypatingosios situacijos planavimu
Didelių avarijų prevencijos politika ir saugos valdymo sistemos
1. Tampa vis aiškiau, kad giluminės pramoninių avarijų priežastys gali būti glaudžiai susijusios su valdymo aspektais. Todėl žmogaus ir aplinkos saugos valdymui turi būti skirtas reikiamas dėmesys saugos ataskaitoje.
2. Saugos valdymas gali būti apibūdintas kaip bendro valdymo funkcijos aspektas, apibrėžiantis ir įgyvendinantis saugos politiką. Jis apima įvairias veiklos rūšis, iniciatyvas, programas ir kt., sutelktus į techninius, žmogiškuosius ir organizacinius aspektus, ir visą atitinkamą individualią veiklą organizacijos viduje, ir paprastai vadinamas saugos valdymo sistema (toliau – SVS).
3. Saugos ataskaitoje turi būti pateiktas vykdytojo organizacijos didelių avarijų prevencijos politikos (toliau – DAPP) ir atitinkamos SVS, skirtų didelės avarijos pavojui įveikti, aprašymas arba nuoroda į dokumentą, kur jie yra aprašomi. Saugos ataskaitoje turi būti aprašyta ta bendros valdymo sistemos dalis, kuri yra susijusi su DAPP apibrėžimu ir įgyvendinimu susijusi organizacinė struktūra, atsakomybės sritys, praktiniai reikalai, procedūros, procesai ir ištekliai (A priedo 37 psl.).
Apsaugos ir įsikišimo priemonės avarijos padariniams apriboti
5. Analizuojant didelių avarijų pavojus ankstesniuose skyriuose, buvo aptariamos įvairios prevencijos, kontrolės ir poveikio sumažinimo priemonės kaip bendro organizacijos sukeliamos rizikos įvertinimo dalis. Saugos ataskaitoje taip pat turi būti pateikta aiški informacija apie bet kurias svarbias poveikio sumažinimo priemones, minimas analizėje, kurios yra reikalingos didelių avarijų padariniams apriboti, kaip yra nurodyta Direktyvos II priedo V dalyje (žr. A priedą), būtent:
• įmonėje instaliuotos didelių avarijų padarinių ribojimo įrangos aprašymas;
• pavojaus paskelbimas ir įsikišimas;
• mobilizuojamų išteklių (vidinių ar išorinių) aprašymas;
• minėtų elementų santrauka, reikalinga vidiniam kritinės situacijos planui parengti.
Įrangos aprašymas
Pavojaus paskelbimas ir reagavimas
7. Turi būti aprašyta pavojaus paskelbimo ir reagavimo į pavojų tvarka. Į ją įtraukiami tokie punktai:
a. atsakomųjų veiksmų avarijos atveju organizavimas, atsakomybės paskirstymas bei tvarka;
b. personalo ir atsakomųjų veiksmų komandų mokymas ir informavimas;
c. įspėjimai bei signalai vietiniam organizacijos personalui, išorinėms vadovaujančioms organizacijoms, kaimyninėms įmonėms ir, esant reikalui, visuomenei;
d. įrengimų, kuriems reikia apsaugos ar gelbėjimo, įvardijimas;
e. gelbėjimo maršrutų, evakuacijos kelių, avarinių išėjimų, slėptuvių, apžiūros ir kontrolės punktų įvardijimas;
f. nurodymai dėl procesų, komunikacijos paslaugų tiekimo linijų ir įrangos, kurie gali apsunkinti avarijos padarinius, išjungimo.
Mobilizuojamų išteklių aprašymas
8. Ataskaitoje turi būti atitinkamai aprašyti visi ištekliai, kurie gali būti mobilizuoti didelės avarijos atveju. Ataskaitoje aprašoma:
a. išorinių atsakomųjų veiksmų suaktyvinimas ir jų koordinavimas su vidiniais atsakomaisiais veiksmais;
b. tarpusavio pagalbos sutartys su kaimyniniais vykdytojais ir išorinių išteklių mobilizavimas;
c. ištekliai, esantys vietoje arba gaunami pagal sutartis (techniniai, organizaciniai, informaciniai, pirmosios pagalbos, specializuotos medicinos pagalbos ir kt.).
Elementų, reikalingų vidiniam ypatingosios padėties planui, santrauka
9. Ataskaitoje turi būti pateikta anksčiau aprašytų elementų, reikalingų vidiniam ypatingosios padėties planui parengti, santrauka, siekiant pasirengti didelėms avarijoms arba prognozuojamoms aplinkybėms ar įvykiams, kurie gali būti reikšmingi didelei avarijai atsirasti. Būtų naudinga patikrinti parengto vidinio plano atitikimą Direktyvos 11 straipsniui. Atitinkamų šaltinių sąrašą rasite D.7 priede.
Pavojingos reakcijos
Jeigu įmonėje vykstantys procesai yra susiję su pavojingomis reakcijomis1, saugos ataskaitoje turi būti pateikiama pakankamai informacijos, kuria parodoma, kad vykdytojas yra nustatęs didelės avarijos pavojų šaltinius ir įvertino su procesu susijusią riziką. Joje pateikiama:
• Cheminio proceso aprašymas;
• Atitinkamų praeities įvykių aptarimas;
• Pavojų identifikacija ir rizikos įvertinimas, įskaitant didelės avarijos padarinių įvertinimą ir prevencijos, kontrolės bei poveikio sumažinimo priemonių įvertinimą.
Cheminio proceso įvertinimas
Jame aptariami šie klausimai, jeigu jie yra aktualūs, ir pateikti atitinkami duomenys:
a. atitinkami cheminiai duomenys:
• reakcijų tipas, pvz., kompleksinė, autokatalizinė, antrinė ir kt.;
• reakcijos stabilumas ir generuojamos šilumos kiekiai atitinkamomis (pavyzdžiui, nevaldomos reakcijos) sąlygomis;
• reagentų savybės, tarp jų ir terminis nestabilumas, irimas, priemaišos ir kt.;
b. reaktoriai ir procesai:
• projektiniai reaktoriaus ir kitos atitinkamos įrangos parametrai (pvz., slėgis ir temperatūra) ir, jeigu žinomi, duomenys apie jų patikimumą;
• srauto kortos (technologijos aprašymas) arba P&I, susiję su procesais;
• normalios/saugios, nenormalios ir kritinės operacijos, sąlygos bei procedūros, įskaitant egzoterminių reakcijų parametrinį jautrumą;
• reagentų kokybės ir priemaišų kontrolė;
• rezervinės kontrolės ir saugos sistemos;
• techninės priežiūros programos bei tvarka;
• svarbių pakeitimų saugos užtikrinimo tvarka ir procesų apžvalga;
• mokymo programos ir saugos instrukcijos.
Nekontroliuojami įvykiai ir avarijas sukeliantys faktoriai praeityje
Nekontroliuojamų reakcijų sukeliamos avarijos dažnai lydimos žiaurių ir negrįžtamų padarinių, pavyzdžiui, mirties atvejų, pažeidimų, dėl kurių įrengimus tenka visiškai sunaikinti, nes jie tampa nebenaudotini. Be to, patirtis liudija, kad pramonėje nekontroliuojamos reakcijos gali kilti tiek vidutinio/mažo pavojaus įmonėse, tiek didelio. Todėl, be teisingos metodikos atitinkamiems pavojams nustatyti pasirinkimo, yra svarbu nagrinėti ir praeities įvykių analizės rezultatus.
Dažniausios tiesioginės ir netiesioginės priežastys, kurios sukeldavo nekontroliuojamas reakcijas praeityje vykusiose avarijose:
• nepakankamas reakcijos cheminių pagrindų išmanymas;
• nepakankamas įvertinimas ir apžvalgos;
• neteisingos darbo procedūros, pavyzdžiui, neteisingai parinkti reakcijoje dalyvaujančių medžiagų kiekiai;
• nepakankamas sumaišymas;
• prasta reagentų kokybė;
• saugos požiūriu svarbūs pakeitimai nėra įvertinti, jų pavojingumas yra nepakankamai ištirtas arba nedokumentuotas;
• netinkama reaktoriaus techninė priežiūra;
• nepakankamos reaktoriaus naudojimo instrukcijos, atitinkamos procedūros bei apmokymas.
Pavojų identifikacija ir rizikos įvertinimas
Saugos ataskaitoje pateikiami pavojų, susijusių su nekontroliuojamomis reakcijomis, identifikacijos principai bei tvarka. Pavojų identifikacija bei rizikos įvertinimas yra nepaprastai svarbūs ir turi būti atliekami atitinkamos kvalifikacijos asmenų (inžinierių chemikų arba chemikų) grupės, naudojant įvairius metodus. Atsijojimo metodas yra taikytinas šiais atvejais:
A. reaguojančių sistemų klasifikacija;
B. pavojų testai;
C. rizikos įvertinimas, lydint prevencijos ir poveikio sumažinimo priemonėms.
A. Reaguojančių sistemų klasifikacija
Reaguojančių sistemų klasifikacija gali padėti atpažinti pavojus, kurie jau buvo aptikti panašiose sistemose. Čia gali būti naudojami keli kriterijai, pavyzdžiui, Areniaus ar ne-Areniaus tipo reakcijos, homogeninio ar heterogeninio tipo reakcijos, kombinuojant inicijuojančius veiksnius, įskaitant reagentų kaupimąsi, aušinimo nutraukimą, išorinį šildymą, skiediklio garavimą ir kt.
B. Pavojaus testai
Pavojaus testai yra labai svarbūs ir atliekami naudojant įvairius atsijojimo metodus būdingiems nekontroliuojamų procesų parametrams įvertinti. Pavojaus identifikacijos metodams gali reikėti tokių duomenų:
• cheminės formulės;
• pavojingi medžiagų mišiniai;
• pavojingų reakcijų sąrašas;
• deguonies balanso skaičiavimas;
• kai kurie nustatyti indeksai, pvz., CHETAN indeksai;
• termocheminiai parametrai.
Toliau pateikiamas galimų termocheminių parametrų, kurie gali būti įvertinami, sąrašas ir tam tikslui naudojami metodai:
Parametrai:
• pirminės ir antrinės egzoterminės reakcijos pradinė temperatūra ir išskiriama šiluma;
• reagentų irimas, t. y. irimo temperatūros, kai susidaro dujos ir mažėja svoris terminio irimo metu (termogravimetrija);
• adiabatiniu2 keliu generuojamos šilumos kiekiai atitinkamomis (pavyzdžiui, nekontroliuojamo proceso) sąlygomis;
• generuojamų dujų kiekiai atitinkamomis (pavyzdžiui, nekontroliuojamo proceso) sąlygomis;
• slėgio efektas;
• standartinių darbo sąlygų diapazonas (pavyzdžiui, saugios temperatūros);
• reagentų priemaišos.
Pavojų identifikacijos metodai:
• terminės analizės metodai, pvz., DSC/DTA;
• izoterminiai, izoperiboliniai, dinaminiai, adiabatiniai ir pseudoadiabatiniai kalorimetriniai metodai;
• nekontroliuojamų reakcijų modeliavimas naudojant kompiuterinius modelius;
• nustatyti indeksai, pavyzdžiui, DOW indeksas.
Vykdytojai turi kuo geriau naudoti turimus duomenis apie pavojus, ir, jeigu jų nepakanka, atlikti laboratorinius ir stendinius bandymus pavojaus mastui įvertinti. Perkeliant iš laboratorijos į realius mastelius, reikia įvertinti atitinkamų reakcijos parametrų neapibrėžtumą ir būtiną jų ekstrapoliaciją.
C. Rizikos įvertinimas – prevencijos ir poveikio sumažinimo priemonės
Rizikos įvertinimas yra svarbus nustatant nekontroliuojamo įvykio tikimybę bei jo potencialių padarinių mastą. Rizikos analizės mastas ir prevencinių bei švelninimo priemonių intensyvumas turi atitikti nagrinėjamą riziką. Ne visuomet gali pakakti paprastų pavojų identifikacijos modelių. Čia gali padėti tipinių netinkamų modelių sąrašas.
Rizikos įvertinimas gali būti atliekamas keliais metodais. Tam tikros technikos pasirinkimas priklauso nuo proceso specifikos. Nors kai kuriais atvejais patartina atlikti detalų įvertinimą, naudojant, pavyzdžiui, CHETAN indikatorius, jis ne visuomet yra reikalingas, jeigu esama pigesnių analizės metodų. Kita vertus, paprasti atrankos metodai gali būti pakankami tik tuo atveju, jeigu yra atliktos įprastos partijos masto ir dažnio nustatymo operacijos, kurios gali būti pakankamu pagrindu tolesnio vertinimo būtinybės kriterijams nustatyti.
Saugos užtikrinimo projektuose numatomi atitinkami pakeitimai. Tarpiniame procese numatomas prevencijos ir kontrolės priemonių, pvz., daviklių, klaidų detektorių, signalizacijos sistemų, kontrolės sistemų, ir apsaugos bei sušvelninimo priemonių, pvz., reaktoriaus kritinių parametrų „išlyginimo“, avarinio aušinimo, reakcijos sutvarkymo ir kt., diegimą.
Projektuose numatytos reaktoriaus parametrų „išlyginimo“ taisyklės yra nevienodos įvairiomis aplinkybėmis. Užblokavimas (neišleidimas) yra priimtinas, kai rizika yra sumažinta iki leistino lygio. Kai kurių priemonių, pvz., sprogimo angos, būtinybė kartais gali nusverti tokius argumentus, kaip sąnaudos arba su aplinka, įranga susiję apribojimai.
Ypatingosios padėties planuose, be kitų dalykų, turi būti aptartas pagrindinio ypatingosios padėties veikiančio personalo sustiprinimo klausimas. Jeigu pavojai yra netinkamai identifikuoti, gali tekti peržiūrėti numatytas priemones. Čia gali prisidėti atliktų auditų duomenys, laikantis oficialių reikalavimų saugos ataskaitai apie įmonę, kurios įrengimai yra susiję su pavojingomis reakcijomis, atnaujinti.
Atitinkamą medžiagą galima rasti šiuose šaltiniuose:
1. „Sauga ir nekontroliuojamos reakcijos“, sudarytojai N. Mitchison ir B. Smeder, Europos Komisijos seminaro pavojų, susijusių su nekontroliuojamomis reakcijomis, klausimais, medžiaga, JRC, Frankfurtas, 1994 m. spalis.
2. Seminaras „Nutrūkstančių egzotermų metodas pramonės įrengimuose“, Kelnas, 1993 m. gegužės 18 ir 19 d., BPU – Konsultacijų ir planavimo bendrovė aplinkosaugos technikos ir pramonės įrenginių saugos klausimais, CDCIR 1444.
Išorinio pavojaus šaltiniai
Išorinė veikla ar įvykiai yra svarbūs pavojaus šaltiniai. Saugos ataskaitoje turi būti nurodyti tokie pavojai, gresiantys organizacijos buveinės vietai. Čia pateikiamas galimų pavojaus šaltinių sąrašas.
a. Kaimyninėse įmonėse ir transporto tinkluose įvykusių nelaimingų atsitikimų (gaisro, sprogimo, toksiškų medžiagų išmetimo) poveikis:
• nepriklausomos įmonės yra toje pačioje teritorijoje;
• tos įmonės yra už nagrinėjamos įmonės tvoros;
• pavojingų medžiagų transportavimas į teritoriją ir iš jos (t. y. keliais, geležinkeliais, vamzdynais, laivais, naftos ar dujų saugyklos ir kt.);
b. Funkcinė kaimyninių įmonių veiklos tarpusavio nepriklausomybė:
• įrengimai;
• vamzdynai;
• įprastos komunikacijos;
• kita.
c. Transporto tinklai ir mazgai:
• darbo tikslams naudojami keliai, tarp jų ir privažiavimo keliai;
• bendro naudojimo keliai arti įrengimų ir/arba įmonės;
• geležinkeliai;
• oro uostai.
d. Gamtiniai pavojaus šaltiniai:
• gausūs krituliai (lietus, sniegas, kruša);
• vėjas, uraganas, audra ir t. t.;
• labai aukšta ar labai žema temperatūra;
• žaibas ir statinė elektra;
• potvyniai;
• seisminis aktyvumas;
• nuošliaužos, grunto nusėdimas;
• gamtiniai gaisrai.
e. Kaimyniniai/gretutiniai tinklai:
• kanalizacijos tinklai;
• hidrauliniai tinklai;
• kita.
Atitinkamą medžiagą apie išorinius pavojus (pvz., transportavimą, gamtinius pavojus, staigius efektus) galite rasti keliuose šaltiniuose. Atitinkamų pavadinimų sąrašas pateikiamas leidinyje: „Nuostolių prevencija ir saugos užtikrinimas pramonės procesuose“ (3-iasis tarptautinis simpoziumas, Bazelis, Šveicarija, 1980 metų rugsėjis), 1527–1540 p., Inžinierių chemikų asociacija, Londonas, Jungtinė Karalystė, CDCIR 480.
PAVOJINGO OBJEKTO DIDELIO MASTO AVARIJŲ PREVENCIJOS POLITIKOS
IR SAUGOS VALDYMO SISTEMOS FORMAVIMO PAGAL PRAMONINIŲ AVARIJŲ PREVENCIJOS, LIKVIDAVIMO IR TYRIMO NUOSTATŲ III SK. 15–16 P. IR TARYBOS DIREKTYVOS 96/82/EB (SEVESO II) REIKALAVIMUS REKOMENDACIJOS
Pavojingo objekto didelio masto avarijų prevencijos politikos ir saugos valdymo sistemos formavimo pagal Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų III sk. 15–16 p. ir Tarybos direktyvos 96/82/EB (SEVESO II) reikalavimus rekomendacijos (toliau – rekomendacijos) yra parengtos remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintais Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais, kurie buvo parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu, 1996 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 96/82/EB ir paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/105/EB reikalavimais, taip pat atsižvelgiant į Informatikos ir saugos sistemų instituto parengtą rekomendacinio pobūdžio instrukciją.
Pagrindiniai didelio masto avarijų prevencijos politikos ir saugos valdymo sistemos formavimo principai yra išdėstyti jau minėtuose Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatuose, tačiau šiose rekomendacijose minėti principai išdėstomi išsamiau. Tai įgalins veiklos vykdytojus parengti detalesnius ir geresnius planus, o kompetentingajai institucijai ir valstybės priežiūros ir kontrolės institucijoms padės vykdyti atitinkamą kontrolę ir priežiūrą.
Pastaba. Rekomendacijose minimi priedai yra Tarybos direktyvų 96/82/EB ir 2003/105/EB (toliau – Direktyva) priedai.
1. Įvadas į saugos valdymo sistemas
Yra pripažinta, kad saugus organizacijos funkcionavimas priklauso nuo jos bendro valdymo. Saugus organizacijos darbas šios bendros valdymo sistemos viduje reikalauja struktūrų, atsakomybės ir procedūrų sistemos parengimo, naudojant atitinkamus išteklius ir priimant technologinius sprendimus. Ši sistema žinoma kaip saugos valdymo sistema (toliau – SVS).
Taigi bet kokia saugos valdymo sistema yra sudedamoji bendros organizacijos valdymo sistemos dalis, kuri savo ruožtu gali priklausyti didesnio vieneto, pvz., kompanijos ar kompanijų grupės, valdymo sistemai. Tai yra ypač svarbu, kai detaliai įgyvendinamos čia pateiktos instrukcijos; kompanijos ją įgyvendina skirtingai, išreikšdamos bendrą valdymo filosofiją, sistemą ir kultūrą priklausomai nuo turimos darbo jėgos bei savo technologinių procesų.
Saugos valdymo sistema taip pat gali integruoti valdymo sistemą, skirtą kitiems dalykams: darbuotojų sveikatai, aplinkai, produkcijos kokybei ir t. t. Galima tobulinti saugos valdymo sistemą, plečiant jau esančią sistemą, tačiau vykdytojai privalo užtikrinti ir pademonstruoti prireikus, kad valdymo sistema visiškai parengta vykdyti didelio masto avarijų kontrolę ir atitinka Direktyvos reikalavimus.
Kita valdymo sistemos tema apima klausimą „Kas yra valdymas?“ Nors esama skirtingų terminų ir detalių apibrėžimų, šiuo metu yra laikoma, kad bet kokio masto valdymas yra pagrįstas „valdymo grandinės“ idėja, kuri apima susitarimą dėl tikslo, plano, kuris reikalingas tam tikslui pasiekti, parengimą, suformuluojant darbo kryptis, įgyvendinant šį planą, darbo atlikimą, plano rezultatų patikrinimą ir tinkamų koreguojančių veiksmų planavimą bei įvykdymą. Saugos valdymas nėra šio bendro principo išimtis. Tai reiškia, kad be tikslų, kuriuos sau kelia SVS, ir sričių, kurias ji apima, esminiai dalykai yra valdymo grandinės vientisumas ir valdymo sistemos visapusiškumas bei tikslus funkcionavimas.
Šiose rekomendacijose aprašomi septyni fundamentalūs elementai, kuriuos turėtų apimti SVS. Čia neaprašoma visa SVS, nes tokia saugumo sistema apims kitus saugos aspektus ir parodys konkrečios kompanijos kultūrą bei struktūrą. Vykdytojas atsako už tai, kad visi septyni elementai būtų įtraukti į sistemą, įskaitant monitoringą, auditą ir apžvalgos procesus, kurie yra esminiai sistemos komponentai. Atitinkamuose šio dokumento skyriuose pateikiama patarimų, užtikrinančių pakankamą nepriklausomybę nuo vykdančios organizacijos asmenims, atliekantiems auditą ar apžvalgas. Tačiau tik vykdytojas atsako už nepriklausomo audito ir apžvalgos atlikimo užtikrinimą.
Kompetentingų institucijų atliekami tikrinimai, remiantis Direktyvos 18 straipsniu, neatmeta paties vykdytojo atsakomybės už būtino valdymo sistemos monitoringo, audito ir apžvalgos atlikimą, tačiau vykdytojo atlikto audito ir apžvalgos rezultatai gali būti įdomūs ir tikrinimą atliekančioms organizacijoms.
2. Didelio masto avarijų prevencijos politikos (DMAPP) parengimas
Vykdytojas turi parengti dokumentą, kuriame išdėstoma jo didelio masto avarijų prevencijos politika (DMAPP). Šio dokumento tikslas yra pateikti apžvalgą apie tai, kaip vykdytojas užtikrina aukštą žmonių ir aplinkos apsaugos lygį. Dokumentas turi įvertinti, kaip laikomasi principų, išdėstytų SEVESO II Direktyvos III priede šiose septyniose srityse:
• organizavimo ir personalo
• didelio masto pavojų identifikavimo ir įvertinimo
• vykdymo kontrolės
• pasikeitimų valdymo
• kritinių atvejų pavojų planavimo
• monitoringo atlikimo
• audito ir apžvalgos.
Tolesniuose šių rekomendacijų skyriuose minėti elementai aprašomi saugos valdymo sistemoje, bet kiekvieno jų aprašymas tinka ir naudojant juos DMAPP.
DMAPP gali būti mažiau detalizuotas dokumentas, negu tas, kuris aprašo SVS, tačiau turi aiškiai nurodyti pasirengimo, struktūros ir valdymo sistemas, reikalingas visose septyniose srityse. DMAPP nėra sumažinta saugos ataskaita ir prireikus turi būti pateiktos nuorodos į kitus detalesnius dokumentus. Aišku, kad paprastai egzistuoja dokumentų hierarchija; šios hierarchijos viršuje DMAPP pateikia didelių pavojų prevencijos planavimą bei principus, o kitais lygiais detaliau paaiškinamas šių principų taikymas. Baigiama darbo dokumentais bei instrukcijomis.
DMAPP taikymo diapazonas turi būti aiškiai apibrėžtas ir turi apimti visus didelio masto avarijų rizikos šaltinius.
Veiklos vykdytojai jau gali turėti raštu išdėstytus saugos strategijos teiginius, galbūt susijusius su teiginiais apie sveikatos ir aplinkos apsaugos strategiją. Tokiais atvejais vykdytojas gali išreikšti pageidavimą peržiūrėti esamos strategijos dokumentą ir jį revizuoti, prireikus įtraukdamas į jį Direktyvoje išvardytus DMAPP reikalavimus. Kai kuriais atvejais DMAPP galima parengti kaip esamos strategijos dokumentų priedą.
Organizacija ir personalas
SVS turi atskleisti vykdytojo organizacijos įsipareigojimus ir saugos kultūrą, paremtą reikalingais ištekliais ir tiesiogine visų organizacijos lygių personalo, dalyvaujančio didelės rizikos valdyme, atsakomybe. Vykdytojas turi identifikuoti tokio personalo įgūdžius ir galimybes ir užtikrinti jų panaudojimą.
Viso personalo, kuris valdo, atlieka ar patvirtina darbą, susijusį su sauga, reikšmė, atsakomybė, valdymas ir tarpusavio ryšiai turi būti apibrėžti, paskirstant, už ką personalas yra atsakingas:
- ištekliai, įskaitant žmonių išteklius, SVS parengti ir įgyvendinti;
- veiksmai, užtikrinantys personalo informuotumą apie riziką, ir jų atitikimas vykdytojo saugos politiką;
- koreguojančių ar tobulinančių veiksmų identifikavimas, registravimas ir vykdymas;
- ekstraordinarinių situacijų, įskaitant ekstremalias situacijas, kontrolė;
- parengimo poreikių nustatymas, rengimo programų sudarymas ir jų efektyvumo įvertinimas;
- sistemos įgyvendinimo koordinavimas ir atsiskaitymas aukštesnei valdymo struktūrai.
Vykdytojas turi užtikrinti samdomų darbuotojų dalyvavimą, esant reikalui, pasitelkti asmenis, dirbančius pagal sutartis, arba kitus asmenis, dalyvaujančius organizacijos veikloje, tiek apibrėžiant saugos politiką, tiek ją įgyvendinant. Vykdytojas turi užtikrinti, kad asmenys, dirbantys pagal sutartis, gautų reikiamą informaciją ir susipažintų su iškilusia rizika bei atitiktų saugos politiką.
Pavojų identifikavimas ir rizikos įvertinimas
Vykdytojas turi parengti ir įgyvendinti procedūras, kurios leistų sistemingai prognozuoti, nustatyti ir įvertinti pavojus, kuriuos sukelia jo veikla ir medžiagos, kurias jis laiko ar gamina. Procedūros, taikomos rizikai identifikuoti ir įvertinti, turi būti formalios, sistemingos ir kritiškos. Taip pat turi būti numatytos sistemingos procedūros, apibrėžiančios priemones, tiek taikomas incidentų prevencijai, tiek jų padariniams sušvelninti.
Detalus rizikos įvertinimo ir identifikavimo turinys apžvelgiamas šiame rekomendacijų dokumente. Taigi „valdymo sistema“ turėtų apimti reikalingų įgūdžių ir žinių įvertinimą, pasitelkiant, kur reikia, papildomas pajėgas, kad būtų galima sudaryti reikalingą teorinę ir praktinę žinių kombinaciją ir spektrą, gerinant ir įgyvendinant tinkamas procedūras.
Rizikos identifikavimas ir įvertinimas turi būti taikomas visais atitinkamais lygiais nuo projekto koncepcijos iki jo įgyvendinimo, įskaitant:
- potencialią riziką, susidariusią ar nustatytą planavimo, projektavimo, gamybos, konstravimo, pardavimo ir parengimo metu;
- įprastą proceso vykdymo sąlygų spektrą, įprastinių ir neįprastinių situacijų riziką, ypač paleidimo, priežiūros ir išjungimo metu;
- incidentus ir galimus pavojus, įskaitant tokius, kurie kyla dėl sudėtinių dalių ar medžiagų gedimo, išorinių įvykių ar žmogiškojo faktoriaus, įskaitant pačios SVS sutrikimus;
- gedimo, aplaidumo ar neteisingo tvarkymo riziką;
- potencialią riziką, susijusią su ankstesne veikla;
- išorinę riziką, įskaitant ir tokią, kurią sukelia gamtiniai rizikos faktoriai (neįprasta temperatūra, gaisrai, potvyniai, žemės drebėjimai, stiprūs vėjai, potvynių bangos), transporto operacijos, įskaitant pakrovimą ir iškrovimą, kaimynų veikla, ir tokia, kurią sukelia piktavališki ar neleistini veiksmai.
Turi būti pasimokyta iš ankstesnių incidentų ir avarijų (tiek minėtoje organizacijoje, tiek kitose panašiose organizacijose), iš vykdymo patirties ir iš ankstesnių saugos patikrinimų ir auditų.
Vykdymo kontrolė
Vykdytojas turi parengti ir laikyti parengtą informaciją apie rizikos procesus ir jų susidarymą bei vykdymo limitus ir kontrolę, prasidedančią rizikos identifikavimo ir jos įvertinimo procedūromis. Tuo remiantis, turi būti parengtos ir įgyvendintos dokumentuotos procedūros, užtikrinančios saugų projektavimą ir įmonės veikimą, procesus, įrangą ir saugojimo galimybes. Šios procedūros turi apimti:
- eksploatavimo pradžią;
- įjungimą ir įprastinį periodišką išjungimą;
- visas įprastinio veikimo fazes, įskaitant testavimą, priežiūrą ir patikrinimą;
- nukrypimo nuo įprastinių veikimo sąlygų nustatymą ir reakciją į gedimus;
- laikinas ar ypatingas veiklos rūšis;
- veikimą priežiūros sąlygomis;
- avarinį veikimą;
- išjungimą.
Turi būti apibrėžta visų atitinkamų lygių saugaus darbo praktika laikantis veikimo saugumo.
Procedūros, instrukcijos ir darbo metodai turi būti parengti bendradarbiaujant su žmonėmis, kurie turės jų laikytis, ir turi būti išreikšti jiems suprantama forma. Vykdytojas turi užtikrinti šių procedūrų įgyvendinimą ir prireikus organizuoti pasirengimą joms.
Šios raštu išdėstytos procedūros turi būti prieinamos visam tiesiogiai ar netiesiogiai valdyme dalyvaujančiam personalui, taip pat ir kitiems dalyviams (priežiūros personalui). Jos taip pat turi būti periodiškai peržiūrimos, užtikrinant jų šiuolaikiškumą ir tikslumą. Be to, jų iš tiesų privaloma laikytis.
Pasikeitimų valdymas
Vykdytojas turi įsisavinti ir įgyvendinti valdymo procedūras, planuodamas ir kontroliuodamas visus žmonių ir įrengimų pasikeitimų procesus bei medžiagų, technikos, procedūrų, įrangos, dizaino ar išorinių aplinkybių procesus, kurie gali paveikti didelio masto avarijų rizikos kontrolę. Taip turi būti reaguojama į nuolatinius, laikinus ar staigius vykdymo pasikeitimus siekiant apimti:
- apibrėžimą, kas sudaro pasikeitimą;
- atsakomybės sričių nustatymą ir įgaliojimų suteikimą inicijuoti pakeitimus;
- siūlomo pasikeitimo nustatymą bei dokumentavimą ir jo įgyvendinimą;
- planuojamų tinkamų saugos priemonių apibrėžimą, prireikus paaiškinimą, dokumentavimą ir įgyvendinimą, įskaitant informaciją ir pasirengimo reikalavimus, taip pat ir reikalingus pasikeitimus valdymo procedūrose;
- tinkamų po pasikeitimų atliekamos apžvalgos procedūrų ir korekcinių mechanizmų apibrėžimą ir įgyvendinimą ir po to atliekamą monitoringą.
Pasikeitimų procedūrų valdymas taip pat gali būti taikomas naujų įrengimų, procesų ir saugojimo sąlygoms sudaryti ir parengti.
Kritinių atvejų planavimas
Detalus kritinių atvejų plano turinys nėra apžvelgiamas šiose rekomendacijose. (Duomenų ir informacijos detalės, įtrauktos į avarijų likvidavimo planą, išvardytos Direktyvos IV priede.) Į SVS įeina būtinos procedūros, užtikrinančios adekvataus avarijų likvidavimo plano parengimą, patvirtinimą, įgyvendinimą, peržiūrėjimą, patikrinimą ir, esant reikalui, revizavimą bei patobulinimą. Šios procedūros apibrėžia reikalingus įgūdžius ir galimybes, įskaitant pagalbinę komandą, kuri pasitelkiama sudarant reikalingą teorinių ir praktinių žinių kombinaciją. Vykdytojas turi parengti ir sudaryti procedūras, kurios leistų identifikuoti, taikant sistemingą analizę nuo pat rizikos identifikavimo proceso pradžios, atpažinti numatomus kritinius atvejus, susijusius su jo veikla ar iš jo kylančius, ir išsaugoti bei parengti reikiamai datai analizės rezultatus. Turi būti parengti planai, kaip susitvarkyti su potencialiais kritiniais atvejais, taip pat testavimu ir apžvalga, kurie turi sudaryti nuolatinį SVS pagrindą. Procedūros turi apimti būtinus pasirengimus perduoti planus visiems, kuriuos gali paveikti kritinis atvejis.
Monitoringo atlikimas
Vykdytojas turi sukurti procedūras, kurios užtikrintų, kad saugos sistemos veikimą būtų galima patikrinti ir palyginti su suformuluotais saugos sistemos tikslais. Tai turi apimti išvadą apie tai, ar įgyvendinti planai ir tikslai ir ar prieš incidentui ar avarijai atsitinkant, buvo įgyvendinti pasirengimai kontrolės rizikai (aktyvusis monitoringas), taip pat ataskaitą apie nelaimes, įvykusias incidentų ar avarijų metu, bei jų ištyrimą (reaktyvinis monitoringas).
Aktyvusis monitoringas apima kritinės įmonės, įrangos ir įrankių saugos patikrinimą, taip pat atitikimo su parengimu, instrukcijomis ir saugaus darbo praktika įvertinimą.
Reaktyviam monitoringui reikalinga efektyvi pranešimo apie incidentus ir avarijas sistema bei tyrimo sistema, kurios nustato ne tik pačius atvejus, bet ir nuostolius, kurie lydi patį įvykį. Turi būti atkreiptas ypatingas dėmesys į apsaugos priemonių gedimo atvejus (įskaitant vykdymo ir valdymo nesėkmes) ir turi apimti tyrimą, analizę ir tolesnį stebėjimą (įskaitant informacijos dalyvaujančiam personalui perdavimą), kurie užtikrintų, kad padarytos klaidos nebūtų kartojamos vėlesnėse operacijose.
Vykdytojas turi apibrėžti, jei pasitaikytų neatitikimo su kokia nors SVS dalimi atvejis, pradinio tyrimo ir korekcinių veiksmų atsakomybės sritis. Prireikus turi būti atliekama ypatinga procedūrų ar sistemų revizija, kad būtų išvengta pasikartojimo. Informacija apie atlikimo monitoringą turi būti reikšmingas indėlis į audito ir apžvalgos procesus (žr. žemiau).
Auditas ir apžvalga
Terminai „auditas“ ir „apžvalga“ čia vartojami dviem skirtingoms veiklos rūšims apibūdinti. Auditas turi užtikrinti, kad organizacija, procesai ir procedūros taip, kaip jos apibrėžtos ir šiuo metu atliekamos, atitiktų saugos valdymo sistemą; jį turi atlikti žmonės, nepriklausomi nuo įmonės, kurioje atliekamas auditas, operatyvinio valdymo, taip užtikrinant, kad jų įvertinimas bus objektyvus.
Apžvalga yra svarbi studija apie tai, ar saugos valdymo sistema tinka įgyvendinti vykdytojo strategiją ir tikslus ir gali būti išplėsta, sprendžiant, ar strategija ir tikslai turėtų būti pakeisti.
Auditas
Be nuolatinių atlikimo monitoringų, vykdytojas turi periodiškai atlikti savo SVS auditą kaip įprastą savo verslo veiklos dalį. Auditu turi būti apibrėžiama, ar visas SVS veikimas atitinka reikalavimus, tiek išorinius, tiek vykdytojo keliamus. Šių auditų rezultatai turi būti panaudojami sprendžiant, kaip patobulinti SVS elementus ir jų įgyvendinimą.
Šiuo tikslu vykdytojas turi įgyvendinti audito plano 1–6 punktus. Šis planas, kurį reikia vykdyti tinkamais intervalais, turi apibrėžti:
- sritis ir veiklos rūšis, kurios turi būti patikrintos audito būdu;
- kiekvienos srities audito dažnumą;
- kiekvieno audito atsakomybės sritį;
- išteklius ir personalą, reikalingus kiekvienam auditui, turint omenyje ekspertizių, vykdymo nepriklausomumo ir techninės paramos būtinybę;
- audito protokolus, kurie turi būti panaudoti (kurie gali apimti klausimynus, patikrinimo sąrašus, tiek struktūrinius, tiek atvirus interviu, priemones ir pastabas);
- ataskaitinio audito išvadų procedūras;
- nuoseklumo procedūras.
Apžvalga
Aukštesnė valdymo grandis turi nustatytais intervalais peržiūrėti bendrą vykdytojo saugos politiką ir strategijąkontroliuojant didelio masto avarijų riziką ir visus SVS aspektus, kad būtų užtikrintas jų tarpusavio atitikimas. Apžvalga taip pat turi apimti SVS įgyvendinimo resursų dislokavimą ir parengti pasikeitimus organizacijoje bei technologijose, standartuose ir įstatymuose.
Pakeitimai:
1.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 1-404, 2009-12-24, Žin., 2010, Nr. 2-105 (2010-01-07), i. k. 109231GISAK0001-404
Dėl Pavojingo objekto, kuriame pavojingų medžiagų kiekiai prilygsta nustatytųjų kvalifikacinių kiekių II lygiui ar jį viršija, tikrinimo rekomendacijų patvirtinimo
1 Yra du pagrindiniai pavojingų reakcijų tipai: planuotos reakcijos, kurios darbo metu tampa nestabilios bei nekontroliuojamos, ir nepageidaujamos reakcijos (dažniausiai irimo reakcijos). Pastarosios gali būti susijusios ne tik su procesu, bet ir su medžiagų saugojimu bei transportavimu, jeigu nėra numatytos atitinkamos kontrolės bei prevencijos priemonės.
2 Testai turi būti adiabatiniai reaktoriaus turinio atžvilgiu; šilumos nuostoliai sienelėse gali būti labai svarbūs.