Suvestinė redakcija nuo 2013-11-14 iki 2017-12-14
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 183-6778, i. k. 10423CSISAK000V-131
CIVILINĖS SAUGOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL KONVENCIJOS DĖL TARPVALSTYBINIO PRAMONINIŲ AVARIJŲ POVEIKIO IR EUROPOS SĄJUNGOS DIREKTYVOS DĖL DIDELIŲ SU PAVOJINGOMIS MEDŽIAGOMIS SUSIJUSIŲ AVARIJŲ KONTROLĖS REIKALAVIMUS ATITINKANČIŲ DOKUMENTŲ PATVIRTINIMO
2004 m. rugsėjo 30 d. Nr. V-131
Vilnius
Siekdamas įgyvendinti Konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio, Tarybos direktyvos 96/82/EB (SEVESO II) nuostatas ir geriau organizuoti Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimų nuostatų įgyvendinimą:
1. Tvirtinu pridedamas:
1.1. Neteko galios nuo 2013-11-14
Punkto naikinimas:
Nr. 1-271, 2013-11-06, Žin. 2013, Nr. 117-5910 (2013-11-13), i. k. 113231GISAK0001-271
1.2. Neteko galios nuo 2010-01-08
Punkto naikinimas:
Nr. 1-404, 2009-12-24, Žin. 2010, Nr. 2-105 (2010-01-07), i. k. 109231GISAK0001-404
PAVOJINGO OBJEKTO DIDELIO MASTO AVARIJŲ PREVENCIJOS POLITIKOS
IR SAUGOS VALDYMO SISTEMOS FORMAVIMO PAGAL PRAMONINIŲ AVARIJŲ PREVENCIJOS, LIKVIDAVIMO IR TYRIMO NUOSTATŲ III SK. 15–16 P. IR TARYBOS DIREKTYVOS 96/82/EB (SEVESO II) REIKALAVIMUS REKOMENDACIJOS
Pavojingo objekto didelio masto avarijų prevencijos politikos ir saugos valdymo sistemos formavimo pagal Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų III sk. 15–16 p. ir Tarybos direktyvos 96/82/EB (SEVESO II) reikalavimus rekomendacijos (toliau – rekomendacijos) yra parengtos remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintais Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais, kurie buvo parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu, 1996 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 96/82/EB ir paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/105/EB reikalavimais, taip pat atsižvelgiant į Informatikos ir saugos sistemų instituto parengtą rekomendacinio pobūdžio instrukciją.
Pagrindiniai didelio masto avarijų prevencijos politikos ir saugos valdymo sistemos formavimo principai yra išdėstyti jau minėtuose Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatuose, tačiau šiose rekomendacijose minėti principai išdėstomi išsamiau. Tai įgalins veiklos vykdytojus parengti detalesnius ir geresnius planus, o kompetentingajai institucijai ir valstybės priežiūros ir kontrolės institucijoms padės vykdyti atitinkamą kontrolę ir priežiūrą.
Pastaba. Rekomendacijose minimi priedai yra Tarybos direktyvų 96/82/EB ir 2003/105/EB (toliau – Direktyva) priedai.
1. Įvadas į saugos valdymo sistemas
Yra pripažinta, kad saugus organizacijos funkcionavimas priklauso nuo jos bendro valdymo. Saugus organizacijos darbas šios bendros valdymo sistemos viduje reikalauja struktūrų, atsakomybės ir procedūrų sistemos parengimo, naudojant atitinkamus išteklius ir priimant technologinius sprendimus. Ši sistema žinoma kaip saugos valdymo sistema (toliau – SVS).
Taigi bet kokia saugos valdymo sistema yra sudedamoji bendros organizacijos valdymo sistemos dalis, kuri savo ruožtu gali priklausyti didesnio vieneto, pvz., kompanijos ar kompanijų grupės, valdymo sistemai. Tai yra ypač svarbu, kai detaliai įgyvendinamos čia pateiktos instrukcijos; kompanijos ją įgyvendina skirtingai, išreikšdamos bendrą valdymo filosofiją, sistemą ir kultūrą priklausomai nuo turimos darbo jėgos bei savo technologinių procesų.
Saugos valdymo sistema taip pat gali integruoti valdymo sistemą, skirtą kitiems dalykams: darbuotojų sveikatai, aplinkai, produkcijos kokybei ir t. t. Galima tobulinti saugos valdymo sistemą, plečiant jau esančią sistemą, tačiau vykdytojai privalo užtikrinti ir pademonstruoti prireikus, kad valdymo sistema visiškai parengta vykdyti didelio masto avarijų kontrolę ir atitinka Direktyvos reikalavimus.
Kita valdymo sistemos tema apima klausimą „Kas yra valdymas?“ Nors esama skirtingų terminų ir detalių apibrėžimų, šiuo metu yra laikoma, kad bet kokio masto valdymas yra pagrįstas „valdymo grandinės“ idėja, kuri apima susitarimą dėl tikslo, plano, kuris reikalingas tam tikslui pasiekti, parengimą, suformuluojant darbo kryptis, įgyvendinant šį planą, darbo atlikimą, plano rezultatų patikrinimą ir tinkamų koreguojančių veiksmų planavimą bei įvykdymą. Saugos valdymas nėra šio bendro principo išimtis. Tai reiškia, kad be tikslų, kuriuos sau kelia SVS, ir sričių, kurias ji apima, esminiai dalykai yra valdymo grandinės vientisumas ir valdymo sistemos visapusiškumas bei tikslus funkcionavimas.
Šiose rekomendacijose aprašomi septyni fundamentalūs elementai, kuriuos turėtų apimti SVS. Čia neaprašoma visa SVS, nes tokia saugumo sistema apims kitus saugos aspektus ir parodys konkrečios kompanijos kultūrą bei struktūrą. Vykdytojas atsako už tai, kad visi septyni elementai būtų įtraukti į sistemą, įskaitant monitoringą, auditą ir apžvalgos procesus, kurie yra esminiai sistemos komponentai. Atitinkamuose šio dokumento skyriuose pateikiama patarimų, užtikrinančių pakankamą nepriklausomybę nuo vykdančios organizacijos asmenims, atliekantiems auditą ar apžvalgas. Tačiau tik vykdytojas atsako už nepriklausomo audito ir apžvalgos atlikimo užtikrinimą.
Kompetentingų institucijų atliekami tikrinimai, remiantis Direktyvos 18 straipsniu, neatmeta paties vykdytojo atsakomybės už būtino valdymo sistemos monitoringo, audito ir apžvalgos atlikimą, tačiau vykdytojo atlikto audito ir apžvalgos rezultatai gali būti įdomūs ir tikrinimą atliekančioms organizacijoms.
2. Didelio masto avarijų prevencijos politikos (DMAPP) parengimas
Vykdytojas turi parengti dokumentą, kuriame išdėstoma jo didelio masto avarijų prevencijos politika (DMAPP). Šio dokumento tikslas yra pateikti apžvalgą apie tai, kaip vykdytojas užtikrina aukštą žmonių ir aplinkos apsaugos lygį. Dokumentas turi įvertinti, kaip laikomasi principų, išdėstytų SEVESO II Direktyvos III priede šiose septyniose srityse:
• organizavimo ir personalo
• didelio masto pavojų identifikavimo ir įvertinimo
• vykdymo kontrolės
• pasikeitimų valdymo
• kritinių atvejų pavojų planavimo
• monitoringo atlikimo
• audito ir apžvalgos.
Tolesniuose šių rekomendacijų skyriuose minėti elementai aprašomi saugos valdymo sistemoje, bet kiekvieno jų aprašymas tinka ir naudojant juos DMAPP.
DMAPP gali būti mažiau detalizuotas dokumentas, negu tas, kuris aprašo SVS, tačiau turi aiškiai nurodyti pasirengimo, struktūros ir valdymo sistemas, reikalingas visose septyniose srityse. DMAPP nėra sumažinta saugos ataskaita ir prireikus turi būti pateiktos nuorodos į kitus detalesnius dokumentus. Aišku, kad paprastai egzistuoja dokumentų hierarchija; šios hierarchijos viršuje DMAPP pateikia didelių pavojų prevencijos planavimą bei principus, o kitais lygiais detaliau paaiškinamas šių principų taikymas. Baigiama darbo dokumentais bei instrukcijomis.
DMAPP taikymo diapazonas turi būti aiškiai apibrėžtas ir turi apimti visus didelio masto avarijų rizikos šaltinius.
Veiklos vykdytojai jau gali turėti raštu išdėstytus saugos strategijos teiginius, galbūt susijusius su teiginiais apie sveikatos ir aplinkos apsaugos strategiją. Tokiais atvejais vykdytojas gali išreikšti pageidavimą peržiūrėti esamos strategijos dokumentą ir jį revizuoti, prireikus įtraukdamas į jį Direktyvoje išvardytus DMAPP reikalavimus. Kai kuriais atvejais DMAPP galima parengti kaip esamos strategijos dokumentų priedą.
Organizacija ir personalas
SVS turi atskleisti vykdytojo organizacijos įsipareigojimus ir saugos kultūrą, paremtą reikalingais ištekliais ir tiesiogine visų organizacijos lygių personalo, dalyvaujančio didelės rizikos valdyme, atsakomybe. Vykdytojas turi identifikuoti tokio personalo įgūdžius ir galimybes ir užtikrinti jų panaudojimą.
Viso personalo, kuris valdo, atlieka ar patvirtina darbą, susijusį su sauga, reikšmė, atsakomybė, valdymas ir tarpusavio ryšiai turi būti apibrėžti, paskirstant, už ką personalas yra atsakingas:
- ištekliai, įskaitant žmonių išteklius, SVS parengti ir įgyvendinti;
- veiksmai, užtikrinantys personalo informuotumą apie riziką, ir jų atitikimas vykdytojo saugos politiką;
- koreguojančių ar tobulinančių veiksmų identifikavimas, registravimas ir vykdymas;
- ekstraordinarinių situacijų, įskaitant ekstremalias situacijas, kontrolė;
- parengimo poreikių nustatymas, rengimo programų sudarymas ir jų efektyvumo įvertinimas;
- sistemos įgyvendinimo koordinavimas ir atsiskaitymas aukštesnei valdymo struktūrai.
Vykdytojas turi užtikrinti samdomų darbuotojų dalyvavimą, esant reikalui, pasitelkti asmenis, dirbančius pagal sutartis, arba kitus asmenis, dalyvaujančius organizacijos veikloje, tiek apibrėžiant saugos politiką, tiek ją įgyvendinant. Vykdytojas turi užtikrinti, kad asmenys, dirbantys pagal sutartis, gautų reikiamą informaciją ir susipažintų su iškilusia rizika bei atitiktų saugos politiką.
Pavojų identifikavimas ir rizikos įvertinimas
Vykdytojas turi parengti ir įgyvendinti procedūras, kurios leistų sistemingai prognozuoti, nustatyti ir įvertinti pavojus, kuriuos sukelia jo veikla ir medžiagos, kurias jis laiko ar gamina. Procedūros, taikomos rizikai identifikuoti ir įvertinti, turi būti formalios, sistemingos ir kritiškos. Taip pat turi būti numatytos sistemingos procedūros, apibrėžiančios priemones, tiek taikomas incidentų prevencijai, tiek jų padariniams sušvelninti.
Detalus rizikos įvertinimo ir identifikavimo turinys apžvelgiamas šiame rekomendacijų dokumente. Taigi „valdymo sistema“ turėtų apimti reikalingų įgūdžių ir žinių įvertinimą, pasitelkiant, kur reikia, papildomas pajėgas, kad būtų galima sudaryti reikalingą teorinę ir praktinę žinių kombinaciją ir spektrą, gerinant ir įgyvendinant tinkamas procedūras.
Rizikos identifikavimas ir įvertinimas turi būti taikomas visais atitinkamais lygiais nuo projekto koncepcijos iki jo įgyvendinimo, įskaitant:
- potencialią riziką, susidariusią ar nustatytą planavimo, projektavimo, gamybos, konstravimo, pardavimo ir parengimo metu;
- įprastą proceso vykdymo sąlygų spektrą, įprastinių ir neįprastinių situacijų riziką, ypač paleidimo, priežiūros ir išjungimo metu;
- incidentus ir galimus pavojus, įskaitant tokius, kurie kyla dėl sudėtinių dalių ar medžiagų gedimo, išorinių įvykių ar žmogiškojo faktoriaus, įskaitant pačios SVS sutrikimus;
- gedimo, aplaidumo ar neteisingo tvarkymo riziką;
- potencialią riziką, susijusią su ankstesne veikla;
- išorinę riziką, įskaitant ir tokią, kurią sukelia gamtiniai rizikos faktoriai (neįprasta temperatūra, gaisrai, potvyniai, žemės drebėjimai, stiprūs vėjai, potvynių bangos), transporto operacijos, įskaitant pakrovimą ir iškrovimą, kaimynų veikla, ir tokia, kurią sukelia piktavališki ar neleistini veiksmai.
Turi būti pasimokyta iš ankstesnių incidentų ir avarijų (tiek minėtoje organizacijoje, tiek kitose panašiose organizacijose), iš vykdymo patirties ir iš ankstesnių saugos patikrinimų ir auditų.
Vykdymo kontrolė
Vykdytojas turi parengti ir laikyti parengtą informaciją apie rizikos procesus ir jų susidarymą bei vykdymo limitus ir kontrolę, prasidedančią rizikos identifikavimo ir jos įvertinimo procedūromis. Tuo remiantis, turi būti parengtos ir įgyvendintos dokumentuotos procedūros, užtikrinančios saugų projektavimą ir įmonės veikimą, procesus, įrangą ir saugojimo galimybes. Šios procedūros turi apimti:
- eksploatavimo pradžią;
- įjungimą ir įprastinį periodišką išjungimą;
- visas įprastinio veikimo fazes, įskaitant testavimą, priežiūrą ir patikrinimą;
- nukrypimo nuo įprastinių veikimo sąlygų nustatymą ir reakciją į gedimus;
- laikinas ar ypatingas veiklos rūšis;
- veikimą priežiūros sąlygomis;
- avarinį veikimą;
- išjungimą.
Turi būti apibrėžta visų atitinkamų lygių saugaus darbo praktika laikantis veikimo saugumo.
Procedūros, instrukcijos ir darbo metodai turi būti parengti bendradarbiaujant su žmonėmis, kurie turės jų laikytis, ir turi būti išreikšti jiems suprantama forma. Vykdytojas turi užtikrinti šių procedūrų įgyvendinimą ir prireikus organizuoti pasirengimą joms.
Šios raštu išdėstytos procedūros turi būti prieinamos visam tiesiogiai ar netiesiogiai valdyme dalyvaujančiam personalui, taip pat ir kitiems dalyviams (priežiūros personalui). Jos taip pat turi būti periodiškai peržiūrimos, užtikrinant jų šiuolaikiškumą ir tikslumą. Be to, jų iš tiesų privaloma laikytis.
Pasikeitimų valdymas
Vykdytojas turi įsisavinti ir įgyvendinti valdymo procedūras, planuodamas ir kontroliuodamas visus žmonių ir įrengimų pasikeitimų procesus bei medžiagų, technikos, procedūrų, įrangos, dizaino ar išorinių aplinkybių procesus, kurie gali paveikti didelio masto avarijų rizikos kontrolę. Taip turi būti reaguojama į nuolatinius, laikinus ar staigius vykdymo pasikeitimus siekiant apimti:
- apibrėžimą, kas sudaro pasikeitimą;
- atsakomybės sričių nustatymą ir įgaliojimų suteikimą inicijuoti pakeitimus;
- siūlomo pasikeitimo nustatymą bei dokumentavimą ir jo įgyvendinimą;
- planuojamų tinkamų saugos priemonių apibrėžimą, prireikus paaiškinimą, dokumentavimą ir įgyvendinimą, įskaitant informaciją ir pasirengimo reikalavimus, taip pat ir reikalingus pasikeitimus valdymo procedūrose;
- tinkamų po pasikeitimų atliekamos apžvalgos procedūrų ir korekcinių mechanizmų apibrėžimą ir įgyvendinimą ir po to atliekamą monitoringą.
Pasikeitimų procedūrų valdymas taip pat gali būti taikomas naujų įrengimų, procesų ir saugojimo sąlygoms sudaryti ir parengti.
Kritinių atvejų planavimas
Detalus kritinių atvejų plano turinys nėra apžvelgiamas šiose rekomendacijose. (Duomenų ir informacijos detalės, įtrauktos į avarijų likvidavimo planą, išvardytos Direktyvos IV priede.) Į SVS įeina būtinos procedūros, užtikrinančios adekvataus avarijų likvidavimo plano parengimą, patvirtinimą, įgyvendinimą, peržiūrėjimą, patikrinimą ir, esant reikalui, revizavimą bei patobulinimą. Šios procedūros apibrėžia reikalingus įgūdžius ir galimybes, įskaitant pagalbinę komandą, kuri pasitelkiama sudarant reikalingą teorinių ir praktinių žinių kombinaciją. Vykdytojas turi parengti ir sudaryti procedūras, kurios leistų identifikuoti, taikant sistemingą analizę nuo pat rizikos identifikavimo proceso pradžios, atpažinti numatomus kritinius atvejus, susijusius su jo veikla ar iš jo kylančius, ir išsaugoti bei parengti reikiamai datai analizės rezultatus. Turi būti parengti planai, kaip susitvarkyti su potencialiais kritiniais atvejais, taip pat testavimu ir apžvalga, kurie turi sudaryti nuolatinį SVS pagrindą. Procedūros turi apimti būtinus pasirengimus perduoti planus visiems, kuriuos gali paveikti kritinis atvejis.
Monitoringo atlikimas
Vykdytojas turi sukurti procedūras, kurios užtikrintų, kad saugos sistemos veikimą būtų galima patikrinti ir palyginti su suformuluotais saugos sistemos tikslais. Tai turi apimti išvadą apie tai, ar įgyvendinti planai ir tikslai ir ar prieš incidentui ar avarijai atsitinkant, buvo įgyvendinti pasirengimai kontrolės rizikai (aktyvusis monitoringas), taip pat ataskaitą apie nelaimes, įvykusias incidentų ar avarijų metu, bei jų ištyrimą (reaktyvinis monitoringas).
Aktyvusis monitoringas apima kritinės įmonės, įrangos ir įrankių saugos patikrinimą, taip pat atitikimo su parengimu, instrukcijomis ir saugaus darbo praktika įvertinimą.
Reaktyviam monitoringui reikalinga efektyvi pranešimo apie incidentus ir avarijas sistema bei tyrimo sistema, kurios nustato ne tik pačius atvejus, bet ir nuostolius, kurie lydi patį įvykį. Turi būti atkreiptas ypatingas dėmesys į apsaugos priemonių gedimo atvejus (įskaitant vykdymo ir valdymo nesėkmes) ir turi apimti tyrimą, analizę ir tolesnį stebėjimą (įskaitant informacijos dalyvaujančiam personalui perdavimą), kurie užtikrintų, kad padarytos klaidos nebūtų kartojamos vėlesnėse operacijose.
Vykdytojas turi apibrėžti, jei pasitaikytų neatitikimo su kokia nors SVS dalimi atvejis, pradinio tyrimo ir korekcinių veiksmų atsakomybės sritis. Prireikus turi būti atliekama ypatinga procedūrų ar sistemų revizija, kad būtų išvengta pasikartojimo. Informacija apie atlikimo monitoringą turi būti reikšmingas indėlis į audito ir apžvalgos procesus (žr. žemiau).
Auditas ir apžvalga
Terminai „auditas“ ir „apžvalga“ čia vartojami dviem skirtingoms veiklos rūšims apibūdinti. Auditas turi užtikrinti, kad organizacija, procesai ir procedūros taip, kaip jos apibrėžtos ir šiuo metu atliekamos, atitiktų saugos valdymo sistemą; jį turi atlikti žmonės, nepriklausomi nuo įmonės, kurioje atliekamas auditas, operatyvinio valdymo, taip užtikrinant, kad jų įvertinimas bus objektyvus.
Apžvalga yra svarbi studija apie tai, ar saugos valdymo sistema tinka įgyvendinti vykdytojo strategiją ir tikslus ir gali būti išplėsta, sprendžiant, ar strategija ir tikslai turėtų būti pakeisti.
Auditas
Be nuolatinių atlikimo monitoringų, vykdytojas turi periodiškai atlikti savo SVS auditą kaip įprastą savo verslo veiklos dalį. Auditu turi būti apibrėžiama, ar visas SVS veikimas atitinka reikalavimus, tiek išorinius, tiek vykdytojo keliamus. Šių auditų rezultatai turi būti panaudojami sprendžiant, kaip patobulinti SVS elementus ir jų įgyvendinimą.
Šiuo tikslu vykdytojas turi įgyvendinti audito plano 1–6 punktus. Šis planas, kurį reikia vykdyti tinkamais intervalais, turi apibrėžti:
- sritis ir veiklos rūšis, kurios turi būti patikrintos audito būdu;
- kiekvienos srities audito dažnumą;
- kiekvieno audito atsakomybės sritį;
- išteklius ir personalą, reikalingus kiekvienam auditui, turint omenyje ekspertizių, vykdymo nepriklausomumo ir techninės paramos būtinybę;
- audito protokolus, kurie turi būti panaudoti (kurie gali apimti klausimynus, patikrinimo sąrašus, tiek struktūrinius, tiek atvirus interviu, priemones ir pastabas);
- ataskaitinio audito išvadų procedūras;
- nuoseklumo procedūras.
Apžvalga
Aukštesnė valdymo grandis turi nustatytais intervalais peržiūrėti bendrą vykdytojo saugos politiką ir strategijąkontroliuojant didelio masto avarijų riziką ir visus SVS aspektus, kad būtų užtikrintas jų tarpusavio atitikimas. Apžvalga taip pat turi apimti SVS įgyvendinimo resursų dislokavimą ir parengti pasikeitimus organizacijoje bei technologijose, standartuose ir įstatymuose.
Pakeitimai:
1.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 1-404, 2009-12-24, Žin., 2010, Nr. 2-105 (2010-01-07), i. k. 109231GISAK0001-404
Dėl Pavojingo objekto, kuriame pavojingų medžiagų kiekiai prilygsta nustatytųjų kvalifikacinių kiekių II lygiui ar jį viršija, tikrinimo rekomendacijų patvirtinimo
2.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 1-271, 2013-11-06, Žin., 2013, Nr. 117-5910 (2013-11-13), i. k. 113231GISAK0001-271
Dėl Pavojingojo objekto, kuriame pavojingųjų medžiagų kiekiai prilygsta nustatytųjų kvalifikacinių kiekių II lygiui ar jį viršija, saugos ataskaitos rengimo rekomendacijų patvirtinimo