Suvestinė redakcija nuo 2005-11-19 iki 2006-11-22
Sprendimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 38-1237; Žin. 2004, Nr.57-0, i. k. 1041000SPRERG041467
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2004 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Egidijaus Jarašiūno, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Augustino Normanto, Jono Prapiesčio, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo organizaciniame posėdyje apsvarstė darbo grupės parengtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamentą.
Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 3 straipsniu, Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
2. Pripažinti, kad įsigaliojus Konstitucinio Teismo reglamentui, netenka galios šie Konstitucinio Teismo sprendimai:
3. Šį Konstitucinio Teismo sprendimą ir Konstitucinio Teismo reglamentą paskelbti „Valstybės žiniose“ ir Konstitucinio Teismo interneto tinklapyje.
PATVIRTINTA
Konstitucinio Teismo
2004 m. kovo 5 d. sprendimu
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO
REGLAMENTAS
I SKYRIUS
BENDRIEJI NUOSTATAI
1. Konstitucinio Teismo uždavinius, įgaliojimus ir darbo tvarką nustato Konstitucija ir Konstitucinio Teismo įstatymas.
2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 3 straipsnį Konstitucinio Teismo vidaus klausimus, teisėjų profesinio elgesio taisykles, aparato struktūrą, raštvedybą ir kitus klausimus nustato Konstitucinio Teismo reglamentas.
II SKYRIUS
KONSTITUCINIO TEISMO DARBO ORGANIZAVIMAS
1 skirsnis
Konstitucinio Teismo darbo organizavimo bendrieji klausimai
1. Konstitucinio Teismo teisėjų darbo diena yra nenormuota. Prireikus teisėjai gali dirbti ir poilsio dienomis.
2. Teismo posėdžiai vyksta darbo dienomis nuo 9 valandos, jeigu Konstitucinis Teismas arba Konstitucinio Teismo pirmininkas nenusprendžia kitaip.
3. Rengiant Konstitucinio Teismo posėdžius paliekama laiko teisėjų individualiam darbui – jiems priskirtoms byloms teisminiam nagrinėjimui rengti, susipažinti su medžiaga, teikiama svarstyti eiliniame Teismo posėdyje.
4. Konstitucinio Teismo teisėjai pedagoginį ar kūrybinį darbą paprastai dirba ne darbo Teisme metu. Pedagoginis ar kūrybinis darbas jokiais atvejais negali būti dirbamas Teismo posėdžiams skirtu laiku.
5. Teisėjo veikla, nesusijusi su teisėjo pareigomis, neturi trukdyti teisėjui atlikti savo tiesioginių pareigų Teisme.
2 skirsnis
Organizaciniai Teismo posėdžiai
1. Organizaciniuose posėdžiuose svarstomi ir sprendžiami Teismo darbo organizavimo, aparato struktūros ir kompetencijos klausimai. Organizaciniuose posėdžiuose taip pat svarstomi naujų finansinių metų Konstitucinio Teismo biudžeto projekto metmenys, tvirtinama finansinių metų Konstitucinio Teismo išlaidų sąmata, nagrinėjami kiti Teismo veiklai užtikrinti būtini klausimai.
2. Svarstytinus posėdyje klausimus siūlo Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai. Darbotvarkę nustato Konstitucinis Teismas.
3. Konstitucinio Teismo pirmininkui arba Teismui nusprendus, į organizacinius posėdžius gali būti kviečiami Teismo darbuotojai, mokslininkai, specialistai, kiti asmenys.
3 skirsnis
Tvarkomieji Teismo posėdžiai
1. Konstitucinio Teismo tvarkomuosiuose posėdžiuose svarstomi tarp teisėjo ir Konstitucinio Teismo pirmininko kilę nesutarimai dėl kreipimųsi priėmimo, visi atsisakymo nagrinėti kreipimąsi atvejai, bylų parengimo, sujungimo, išskyrimo ir kiti pasirengimo teisminiam posėdžiui klausimai.
2. Konstitucinio Teismo pirmininko kvietimu tvarkomajame posėdyje gali dalyvauti Teismo darbuotojai, mokslininkai, specialistai, kiti asmenys. Posėdžio pirmininko leidimu jiems gali būti suteiktas žodis.
3. Tvarkomajame posėdyje rašomas protokolas. Protokole nurodoma posėdžio data, protokolo numeris, posėdyje dalyvavę teisėjai, darbotvarkė, klausimų pranešėjai ir pateikiamas priimtas sprendimas. Protokolo projektas parengiamas pasirašyti ne vėliau kaip antrą po posėdžio darbo dieną.
4 skirsnis
Teisminiai posėdžiai
1. Teisminiuose posėdžiuose nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos pagal Konstitucinio Teismo priimtus nagrinėti prašymus ir paklausimus, taip pat prašymai išaiškinti Konstitucinio Teismo priimtus nutarimus.
5 skirsnis
Posėdžių organizavimas ir klausimų posėdžiuose svarstymo tvarka
1. Organizacinius ir tvarkomuosius posėdžius šaukia Konstitucinio Teismo pirmininkas arba jie vyksta Konstitucinio Teismo nustatytu laiku.
2. Teisėjas, dėl svarbių aplinkybių negalintis dalyvauti posėdžiuose, turi apie tai kuo anksčiau pranešti Konstitucinio Teismo pirmininkui. Negalintis dalyvauti posėdyje teisėjas gali raštu pateikti savo nuomonę svarstomais klausimais, kuri turi būti paskelbta posėdyje.
3. Posėdžiui pirmininkauja Konstitucinio Teismo pirmininkas arba, jei jo nėra, jį pavaduojantis teisėjas.
4. Posėdžio pradžioje posėdžio pirmininkas pateikia posėdžio darbotvarkę. Teisėjai turi teisę siūlyti pakeisti arba papildyti darbotvarkę.
5. Darbotvarkės klausimai svarstomi iš eilės. Teismas bendru sutarimu gali pakeisti klausimų svarstymo eiliškumą.
6. Posėdžio pirmininkas pristato kiekvieną darbotvarkės klausimą ir suteikia žodį pranešėjui. Po pranešėjo kalbos jam gali būti užduodami klausimai.
7. Paprastai žodis suteikiamas arba klausimai užduodami eilės tvarka. Kalbėti be eilės galima tik posėdžio pirmininko leidimu. Pirmenybė kalbėti be eilės teiktina pranešėjui.
8. Sprendimo svarstomu darbotvarkės klausimu projektą paprastai teikia pranešėjas arba posėdžio pirmininkas. Teisėjai gali teikti alternatyvius sprendimų projektus.
9. Baigus diskusiją, posėdžio pirmininkas gali formuluoti pagrindines tezes, išvadas diskutuotu klausimu, o prireikus – alternatyvas.
10. Sprendimai posėdžiuose svarstomais klausimais priimami ne mažesne kaip pusės posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Posėdžio pirmininkas skaičiuoja, kas balsavo už ir kas balsavo prieš. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
11. Posėdžiuose gali būti priimami žodiniai arba rašytiniai sprendimai. Rašytiniame sprendime nurodoma posėdžio data, posėdyje dalyvavę teisėjai, svarstytas klausimas, prireikus – ir sprendimo motyvai, priimtas sprendimas. Rašytinius Teismo sprendimus pasirašo visi posėdyje dalyvavę teisėjai.
12. Organizaciniuose posėdžiuose paprastai priimami žodiniai sprendimai. Teismui nutarus, organizaciniuose posėdžiuose gali būti priimami ir rašytiniai sprendimai.
III SKYRIUS
TEISĖJŲ ETIKA
1 skirsnis
Teisėjų etika (profesinis elgesys)
1. Teisėjas vadovaujasi tik Konstitucija ir klauso tik Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų.
2. Teisėjas turi Konstitucijos jam nustatytą nepriklausomumą. Teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybės ar savivaldos institucijos, jų pareigūnų, taip pat privačių asmenų ar organizacijų, politinių partijų, visuomenės, taip pat žiniasklaidos priemonių. Nepriklausomumas teisėją įpareigoja.
3. Teisėjas turi saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, negali pažeisti žmogaus teisių ir orumo. Teisėjas turi elgtis taip, kad nežemintų teisėjo vardo.
4. Teisėjas, eidamas savo pareigas, neturi rodyti savo požiūrio religijos, rasių, nacionaliniais, seksualinės orientacijos ar socialinės padėties klausimais.
5. Eidamas savo pareigas, teisėjas turi būti nešališkas. Teisėjas, išklausydamas procese dalyvaujančius asmenis, turi būti jiems vienodai dėmesingas, tačiau reiklus proceso tvarkos pažeidėjams. Teisėjas turi vengti pokalbių apie nagrinėjamą bylą su proceso dalyviais ne teismo proceso metu, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvius teisėjas iškviečia į teismą ir juos apklausia rengdamas bylą teisminiam posėdžiui. Teisėjas, nagrinėdamas bylas, privalo nepasiduoti valdžios ar valdymo institucijų, pareigūnų, žiniasklaidos, visuomenės ir atskirų piliečių įtakai.
6. Teisėjas privalo įsigilinti į nagrinėjamos bylos esmę, vengti skubotumo ir paviršutiniškumo, nevilkinti teismo proceso. Teisėjas daug dėmesio skiria proceso ir kalbos kultūrai, yra tikslus ir punktualus. Teismo posėdžių metu teisėjas yra oficialus, korektiškas, kantrus ir mandagus.
7. Teisėjas neturi teisės viešai reikšti savo nuomonę dėl klausimo, kuris yra svarstomas arba priimtas svarstyti Konstituciniame Teisme, esmės.
8. Teisėjas neskleidžia konfidencialios informacijos, gautos rengiant ir nagrinėjant bylas, saugo pasitarimo kambario paslaptį.
9. Teisėjas negali priimti dovanų ir kitokių prielankumo ženklų, gauti kitų paslaugų, jeigu tai daroma – arba gali būti traktuojama, kad daroma, – siekiant paveikti nagrinėjamos ar priimtos nagrinėti bylos eigą arba sprendimą byloje.
10. Teisėjas negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos arba kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginį ir kūrybinį darbą. Administracinės pareigos mokymo, mokslo ar kūrybinėse įstaigose yra nesuderinamos su teisėjo pareigomis. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą ir užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Teisėjas negali būti jokių kitų įmonių, įstaigų, organizacijų arba asmenų gynėju ar atstovu.
11. Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje. Teisėjas neturi viešai reikšti savo politinių įsitikinimų ir užsiimti politine agitacija.
IV SKYRIUS
KONSTITUCINIO TEISMO APARATAS
1 skirsnis
Bendrieji nuostatai
1. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 86 straipsnį Konstitucinis Teismas turi aparatą, kuris užtikrina Teismo kanceliarinį, informacinį, ūkinį, finansinį ir techninį aptarnavimą, vykdo teisėjų pavedimus, susijusius su teisėjų funkcijų įgyvendinimu, prireikus teikia teisėjams organizacinę pagalbą.
3. Nustatoma ši Konstitucinio Teismo aparato struktūra:
1) Konstitucinio Teismo kancleris;
2) pirmininko patarėjas;
3) pirmininko ir teisėjų padėjėjai;
4) Pirmininko sekretoriatas;
5) Teisės departamentas;
6) Kodifikavimo ir kompiuterinių technologijų skyrius;
7) Bendrasis skyrius;
8) Finansų skyrius;
9) Ūkio skyrius.
Punkto pakeitimai:
2005-11-10, Žin., 2005, Nr. 137-4937 (2005-11-19), i. k. 1051000SPRERG058447
4. Šiame reglamente apibrėžiamos pagrindinės funkcijos tų aparato struktūrinių padalinių ir Teismo tarnautojų, kurių veikla tiesiogiai siejasi su Konstitucinio Teismo funkcijų vykdymu.
6. Vykdydamas bendro vadovavimo funkcijas, Konstitucinio Teismo pirmininkas: teikia Konstituciniam Teismui tvirtinti Teismo aparato struktūrą; įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Konstitucinio Teismo kanclerį, kitus tarnautojus, taip pat pagal darbo sutartis dirbančius darbuotojus; tvirtina valstybės tarnautojų, dirbančių Konstituciniame Teisme, pareigybių aprašymus ir sąrašus; leidžia įsakymus aparato darbo ir kitais vidaus klausimais; tvarko Konstituciniam Teismui skirtas lėšas; vykdo kitas įstatymų jam pavestas administravimo funkcijas.
2 skirsnis
Teismo kancleris
1. Konstitucinio Teismo aparatui tiesiogiai vadovauja Konstitucinio Teismo kancleris. Jis pavaldus Konstitucinio Teismo pirmininkui. Kai kancleris negali atlikti savo pareigų Teisme, jo pareigas laikinai eina įstatymo nustatyta tvarka Konstitucinio Teismo pirmininko paskirtas asmuo.
2. Konstitucinio Teismo kancleris:
2) įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas Konstituciniame Teisme ir atleidžia iš jų valstybės tarnautojus, o Konstitucinio Teismo pirmininko pavedimu – ir kitus Teismo darbuotojus, vykdo kitas Valstybės tarnybos įstatymo jam pavestas funkcijas personalo valdymo srityje;
3) užtikrina, kad Konstitucinio Teismo aparato darbuotojai laikytųsi darbo drausmės, įstatymų ir kitų teisės aktų;
4) suderinęs su Konstitucinio Teismo pirmininku, įstatymo nustatyta tvarka sprendžia tarnybinių atlyginimų, priemokų ir vienkartinių išmokų aparato darbuotojams nustatymo, skatinimo, drausminių nuobaudų ir pašalpų skyrimo klausimus;
5) rengia aparato darbuotojų atostogų grafiką ir pasirašo įsakymus dėl aparato darbuotojų leidimo atostogų;
7) Konstitucinio Teismo pirmininko pavedimu tvarko Konstituciniam Teismui skirtas lėšas ir pasirašo atitinkamus finansinius dokumentus; sudaro pirkimo-pardavimo, paslaugų ir kitas sutartis, kurių vertė neviršija Konstitucinio Teismo pirmininko nustatytos sumos;
8) prisideda prie konferencijų, seminarų, pasitarimų ir kitų Konstitucinio Teismo renginių organizavimo;
10) prireikus rengia ir teikia Konstitucinio Teismo pirmininkui tarnybinius raštus finansų klausimais;
11) rengia Konstitucinio Teismo pirmininko įsakymų projektus Teismo aparato darbo organizavimo klausimais;
12) prižiūri, kad Konstitucinio Teismo pirmininko įsakymai ir pavedimai, taip pat teisėjų pavedimai būtų laiku ir gerai įvykdyti;
3. Institucijų, įstaigų ir organizacijų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų laiškus ir raštus, kurių svarstymas nepriskirtas Konstitucinio Teismo kompetencijai, nagrinėja Konstitucinio Teismo kancleris; atsakymus į tokius laiškus ir raštus pasirašo kancleris arba jo pavedimu kitas Teismo darbuotojas.
3 skirsnis
Pirmininko ir teisėjų padėjėjai
1. Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai turi padėjėjus. Padėjėjai padeda teisėjams rengti bylas teisminiams posėdžiams, rašo Teismo dokumentų projektus, vykdo kitus pavedimus.
2. Teisėjų padėjėjai yra valstybės tarnautojai. Jie skiriami į pareigas ar atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjams padėjėjai priskiriami Konstitucinio Teismo pirmininko įsakymu.
4 skirsnis
Teisės departamentas
1. Teisės departamentas:
1) teisėjų pavedimu renka ir apibendrina medžiagą ir kitą informaciją, daro mokslinės literatūros ir teisminės praktikos apžvalgas bei apibendrinimus, reikalingus rengiant bylas teisminiam nagrinėjimui ir kitoms Konstitucinio Teismo funkcijoms vykdyti;
3) rengia kitų valstybių konstitucinių teismų, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Teisingumo Teismo nutarimų apžvalgas;
4) kaupia ir sistemina surinktą rengiant bylas teisminiam nagrinėjimui bendro pobūdžio medžiagą, teisės aktus, literatūros apžvalgas, kitų valstybių konstitucinių teismų, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Teisingumo Teismo teisminę praktiką;
2. Teisės departamente yra biblioteka, kurios darbuotojai teisėjų ir Teisės departamento vadovo pavedimu atlieka teisinės ir kitos literatūros nurodytomis temomis paieškas, sudaro konkrečiai bylai aktualios literatūros sąrašus, rūpinasi, kad reikalinga literatūra būtų pateikta jos prašančiam teisėjui ar Teisės departamento vadovui.
5 skirsnis
Bendrasis skyrius
1. Konstituciniame Teisme gautus prašymus ir paklausimus, iš teismų atsiųstas bylas, kitus gaunamus ir siunčiamus dokumentus, fizinių ir juridinių asmenų laiškus ir raštus, taip pat Konstitucinio Teismo vidaus dokumentus registruoja ir tvarko aparato Bendrasis skyrius.
2. Bendrasis skyrius, laikydamasis nustatyta tvarka patvirtintos bylų nomenklatūros, tvarko ir saugoja išnagrinėtas bylas, Konstitucinio Teismo archyvą.
3. Bendrasis skyrius pagrindinius prašymų ir paklausimų duomenis įrašo į Konstitucinio Teismo informacinės sistemos duomenų bazę, ne rečiau kaip kartą per mėnesį rengia statistinius duomenis apie gautus prašymus, paklausimus ir išnagrinėtas bylas ir šiuos duomenis skelbia Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje.
5. Bendrojo skyriaus vadovas Konstituciniame Teisme priima lankytojus ir teikia jiems informaciją. Prireikus Bendrojo skyriaus vadovas siunčia lankytojus pas Konstitucinio Teismo kanclerį ar Konstitucinio Teismo pirmininką, pirma gavęs jų sutikimą.
6 skirsnis
Teismo posėdžių sekretorius
1. Teisminio posėdžio eiga, taip pat kiekvienas atskiras procesinis veiksmas, atliekamas ne posėdyje, protokoluojami.
2. Protokolus rašo Teismo posėdžių sekretorius arba kitas Konstitucinio Teismo kanclerio įgaliotas aparato darbuotojas, laikydamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 52 straipsnyje nurodytų reikalavimų.
7 skirsnis
Teismo tvarkdarys
1. Konstitucinio Teismo posėdžio metu tvarką salėje prižiūri Teismo tvarkdarys. Teisėjams įeinant į posėdžių salę ir išeinant iš jos, jis paskelbia: „Prašom stoti, Teismas eina!“
2. Teismo tvarkdario reikalavimai laikytis tvarkos arba vykdyti posėdžio pirmininko reikalavimus proceso dalyviams ir salėje esantiems asmenims yra privalomi.
3. Jeigu Teismo posėdžio metu jame dalyvaujantys asmenys pažeidžia tvarką ir nepaiso posėdžio pirmininko ar tvarkdario reikalavimų, posėdžio pirmininko nurodymu pažeidėjams išvesti iš salės Teismo tvarkdarys pasitelkia policiją.
V SKYRIUS
TARPTAUTINIAI RYŠIAI
1 skirsnis
Tarptautiniai ryšiai
1. Konstitucinis Teismas yra Europos konstitucinių teismų konferencijos tikrasis narys ir vykdo iš šios narystės kylančius įsipareigojimus.
2. Konstitucinis Teismas palaiko dalykinius ryšius su kitų valstybių konstituciniais teismais, kitomis aukščiausiosiomis teisminėmis institucijomis, taip pat tarptautiniais teismais, atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis. Tuo tikslu Konstitucinis Teismas organizuoja konferencijas, seminarus ir kitus profesinius renginius, kviečiasi užsienio valstybių konstitucinės kontrolės institucijų teisėjus ir tarnautojus pasidalyti veiklos patirtimi.
3. Konstitucinio Teismo teisėjai ir tarnautojai vyksta į užsienio valstybių konstitucinių teismų, kitų įstaigų ir tarptautinių institucijų renginius, susijusius su konstitucinės jurisprudencijos problemų nagrinėjimu. Konstitucinio Teismo teisėjų ir tarnautojų komandiruočių klausimus sprendžia Konstitucinio Teismo pirmininkas.
VI SKYRIUS
KREIPIMAISI Į KONSTITUCINĮ TEISMĄ IR JŲ IŠANKSTINIS TYRIMAS
1 skirsnis
Bendrieji nuostatai
2. Prašymai paduodami:
3) prašant ištirti Seimo priimtų poįstatyminių teisės aktų atitiktį Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams;
4) prašant ištirti Respublikos Prezidento aktų atitiktį Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams;
5) prašant ištirti Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams;
3. Paklausimai paduodami prašant pateikti išvadą:
4. Pagal Konstituciją, gavęs Konstitucijos 106 straipsnyje nurodytų subjektų kreipimąsi, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus ir privalo tirti ir priimti sprendimus, ar Konstitucijai neprieštarauja bet kuris konstitucinis įstatymas ir įstatymas, ar Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams neprieštarauja bet kuris Seimo priimtas poįstatyminis aktas, Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas, nepaisydamas to, ar teisės aktas yra (ar būtų) pažymėtas visiško slaptumo arba kokia kita žyma.
5. Seimas su prašymu ištirti, ar konstitucinis įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai ir konstituciniams įstatymams, ar Seimo priimtas poįstatyminis teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, ar Respublikos Prezidento aktas neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, ar Vyriausybės aktas neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, į Konstitucinį Teismą kreipiasi nutarimu. Motyvai, kuriais grindžiamas prašymas, išdėstomi Seimo nutarime (jo priede) arba Seimo nutarimą lydinčiuose dokumentuose.
Seimas su prašymu išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą į Konstitucinį Teismą kreipiasi nutarimu. Motyvai, kuriais grindžiamas prašymas, gali būti išdėstomi Seimo nutarime (jo priede) arba Seimo nutarimą lydinčiuose dokumentuose.
6. Konstitucijos 106 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse įtvirtinta nuostata, kad su prašymu į Konstitucinį Teismą gali kreiptis 1/5 visų Seimo narių. Nurodytą „1/5 visų Seimo narių“ grupę sudaro ne mažiau kaip 29 Seimo nariai.
7. Seimo narių grupės prašymas turi būti pasirašytas visų su prašymu besikreipiančių Seimo narių, jų vardai (arba inicialai) ir pavardės turi būti aiškiai nurodyti. Prašymą pasirašančių Seimo narių sąrašas turi būti įskaitomas, tvarkingas, jame negali būti jokių neaptartų braukymų ar taisymų.
8. Seimo pirmininkas arba jo pavaduotojas, savo parašu patvirtindamas Seimo narių parašus, nurodo tvirtinamų parašų skaičių ir parašų tvirtinimo datą.
9. Vyriausybė su prašymu ištirti, ar konstitucinis įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai ir konstituciniams įstatymams, ar Seimo poįstatyminis aktas neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, taip pat su prašymu išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą į Konstitucinį Teismą kreipiasi nutarimu. Motyvai, kuriais grindžiamas prašymas, išdėstomi Vyriausybės nutarime (jo priede) arba jį lydinčiuose dokumentuose.
10. Respublikos Prezidentas su prašymu ištirti Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, taip pat su prašymu išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą į Konstitucinį Teismą kreipiasi dekretu. Motyvai, kuriais grindžiamas prašymas, išdėstomi dekrete (jo priede) arba jį lydinčiuose dokumentuose.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apygardų administraciniai teismai su prašymais ištirti, ar konstitucinis įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai ir konstituciniams įstatymams, ar Seimo priimti poįstatyminiai aktai neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, ar Respublikos Prezidento aktai neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, ar Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, į Konstitucinį Teismą kreipiasi nutartimi.
12. Seimas su paklausimu pateikti išvadą visais Konstitucinio Teismo įstatymo 73 straipsnyje nurodytais klausimais į Konstitucinį Teismą kreipiasi nutarimu.
Prie Seimo nutarimo dėl paklausimo, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, yra pridedamos nurodytiems asmenims pateiktų kaltinimų pagrįstumui ištirti Seimo sudarytos specialiosios komisijos išvados ir šias išvadas pagrindžiantys įrodymai, kita medžiaga.
13. Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties atitikties Konstitucijai, taip pat dėl to, ar per Seimo narių rinkimus nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai, Respublikos Prezidentas į Konstitucinį Teismą kreipiasi paklausimu, išdėstytu Respublikos Prezidento dekrete.
14. Konstitucinio Teismo nutarimas aiškinamas subjektų, nurodytų Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje, prašymu, taip pat Konstitucinio Teismo iniciatyva.
Konstitucinio Teismo nutarimas taip pat aiškinamas tų subjektų, kuriems Konstitucinio Teismo nutarimas buvo išsiųstas nurodant, kad tai daroma vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi, prašymu. Nurodymą išsiųsti Konstitucinio Teismo nutarimą vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi Konstitucinio Teismo pirmininkas duoda išleisdamas įsakymą.
Kitų subjektų prašymu Konstitucinis Teismas savo nutarimų neaiškina.
15. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66, 67 straipsnius prie prašymo ištirti, ar konstituciniai įstatymai neprieštarauja Konstitucijai, ar įstatymai neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams, ar Seimo priimti poįstatyminiai teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, ar Respublikos Prezidento aktai neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, ar Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, pridedamas ginčijamo teisės akto (jo dalies) viso teksto nuorašas. Tokiu nuorašu laikytinas teisės akto tekstas, paskelbtas „Valstybės žiniose“. Jeigu ginčijamas teisės aktas nėra paskelbtas „Valstybės žiniose“, prie prašymo pridedamas ginčijamo teisės akto (jo dalies) nuorašas.
Prie prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą pridedamas visas Konstitucinio Teismo nutarimo nuorašas. Tokiu nuorašu laikytinas Konstitucinio Teismo nutarimas, paskelbtas „Valstybės žiniose“ arba Konstitucinio Teismo leidinyje.
Konstitucinio Teismo įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos tarptautinės sutarties viso teksto nuorašu yra laikytina:
1) jeigu tarptautinė sutartis buvo ratifikuota ir paskelbta „Valstybės žiniose“ – tarptautinės sutarties tekstas, paskelbtas „Valstybės žiniose“;
16. Pareiškėjas prašyme turi pateikti teisinius motyvus, kuriais grindžiama abejonė dėl konstitucinio įstatymo, įstatymo, Seimo priimto poįstatyminio akto, Respublikos Prezidento akto ir Vyriausybės akto atitikties Konstitucijai, dėl įstatymo atitikties konstituciniams įstatymams, dėl Seimo priimto poįstatyminio akto atitikties konstituciniams įstatymams ir įstatymams, dėl Respublikos Prezidento akto ir Vyriausybės akto atitikties konstituciniams įstatymams ir įstatymams.
17. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalį ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtai teisenai nutraukti.
Tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipėsi bylą nagrinėjantis teismas, kuriam kilo abejonių, ar konstituciniai įstatymai neprieštarauja Konstitucijai, ar įstatymai neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams, ar Seimo priimti poįstatyminiai teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, ar Respublikos Prezidento aktai neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, ar Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, Konstitucinis Teismas turi pareigą išnagrinėti teismo prašymą nepriklausomai nuo to, ar ginčijamas teisės aktas galioja, ar yra panaikintas.
Tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipėsi ne teismai, bet kiti Konstitucijos 106 straipsnyje nurodyti subjektai, Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi teisę nutraukti pradėtą teiseną.
2 skirsnis
Kreipimųsi registravimas ir pirminė peržiūra
1. Kreipimaisi į Konstitucinį Teismą – prašymai arba paklausimai – yra registruojami Prašymų ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams ir paklausimų registracijos žurnale; nurodoma jų gavimo data, pareiškėjas, prašymo (paklausimo) turinys. Vėliau registracijos žurnale yra įrašoma Teismo tvarkomojo posėdžio sprendimo ar Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkio turinys ir data, bylos numeris, priimto Konstitucinio Teismo nutarimo, sprendimo ar išvados data.
2. Prašymas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja konstitucinis įstatymas, įstatymas, Seimo priimtas poįstatyminis aktas, Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas, ar konstituciniam įstatymui ir įstatymui neprieštarauja Seimo priimtas poįstatyminis aktas, Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas, gali būti atšauktas, kol byla nepaskirta nagrinėti teisminiame posėdyje.
3. Prašymas išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą gali būti atšauktas, kol nepaskirtas teisminis posėdis dėl Konstitucinio Teismo nutarimo aiškinimo.
4. Paklausimas dėl išvados teikimo gali būti atšauktas iki nagrinėjimo Konstitucinio Teismo posėdyje pradžios.
3 skirsnis
Kreipimųsi paskirstymas ir išankstinis tyrimas
1. Konstitucinio Teismo pirmininkas darbą tolygiai paskirsto teisėjams, paprastai abėcėlės tvarka pagal teisėjų pavardes. Atsižvelgus į konkrečias aplinkybes byla teisėjui gali būti skiriama ir kitokia tvarka.
2. Konstitucinio Teismo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas 7 dienų terminas, per kurį Konstitucinio Teismo teisėjui turi būti pavesta pradėti išankstinį tyrimą, skaičiuojamas darbo dienomis; šio termino pradžia yra kita diena po tos dienos, kai Konstitucinis Teismas gauna prašymą ar paklausimą.
3. Konstitucinio Teismo pirmininkas, pavesdamas vienam arba keliems teisėjams atlikti išankstinį kreipimosi tyrimą, nustato šio darbo terminą, kuris paprastai yra ne ilgesnis kaip 10 darbo dienų. Atlikęs išankstinį tyrimą teisėjas surašo pažymą.
4. Konstitucinio Teismo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 dienų terminas, per kurį turi būti atliktas išankstinis medžiagos tyrimas ir tvarkomajame Konstitucinio Teismo posėdyje išspręstas klausimas, ar priimti prašymą nagrinėti Konstituciniame Teisme, skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis; šio termino pradžia yra kita diena po tos dienos, kai Konstitucinis Teismas gauna Respublikos Prezidento dekretą, kuriame yra išdėstytas teikimas ištirti, ar Vyriausybės aktas atitinka Konstituciją, konstitucinį įstatymą ir įstatymą, arba kai jis gauna Seimo nutarimą, kuriame prašoma ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja konstitucinis įstatymas, įstatymas, Seimo priimtas poįstatyminis aktas, Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas, ar konstituciniams įstatymams ir įstatymams neprieštarauja Seimo priimtas poįstatyminis aktas, Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas.
4 skirsnis
Sprendimai dėl kreipimųsi atlikus išankstinį tyrimą
1. Atlikęs išankstinį tyrimą ir reikalingus parengiamuosius veiksmus, teisėjas surašo pažymą su pasiūlymais ir pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnį praneša apie ją Konstitucinio Teismo pirmininkui, jei siūlo priimti prašymą ar paklausimą arba siūlo jį grąžinti pareiškėjui Konstitucinio Teismo įstatymo 70 ir 81 straipsnių nustatytais pagrindais.
2. Tais atvejais, kai teisėjas konstatuoja, kad yra Konstitucinio Teismo įstatymo 69 arba 80 straipsnyje nustatyti pagrindai atsisakyti nagrinėti prašymą ar paklausimą, teisėjas tai nurodo pažymoje ir siūlo Konstitucinio Teismo tvarkomajam posėdžiui priimti sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą ar paklausimą.
3. Jeigu dėl šio skirsnio 1 punkte nurodytų klausimų tarp teisėjo ir Konstitucinio Teismo pirmininko kyla nesutarimų, tokie klausimai perduodami svarstyti ir spręsti Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje.
VII SKYRIUS
BYLOS PRADĖJIMAS IR RENGIMAS TEISMINIAM POSĖDŽIUI
1 skirsnis
Bylos pradėjimas ir perdavimas teisėjui
1. Konstitucinės justicijos byla pradedama, kai Konstitucinio Teismo pirmininkas priima potvarkį arba Konstitucinis Teismas priima sprendimą priimti prašymą ar paklausimą ir pradėti rengti bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui.
2. Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiu yra paskiriama teisėjas (teisėjai) bylai rengti teisminiam posėdžiui. Paprastai skiriamas išankstinį kreipimosi tyrimą atlikęs teisėjas.
2 skirsnis
Bylos rengimas teisminiam posėdžiui
1. Teisėjas, rengdamas bylą teisminiam posėdžiui, atsižvelgia į konkrečios bylos aplinkybes ir atlieka Konstitucinio Teismo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus.
2. Apklausiant Konstitucinio Teismo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 punktuose nurodytus asmenis gali būti surašomas protokolas. Protokolą surašo posėdžių sekretorius arba teisėjo padėjėjas. Protokolą pasirašo teisėjas ir protokolą surašęs asmuo, kiti apklausoje dalyvavę asmenys.
3 skirsnis
Bylų sujungimas ir išskyrimas
1. Motyvuotu Konstitucinio Teismo sprendimu iki teisminio nagrinėjimo pradžios Konstitucinis Teismas bylą (bylas) rengiančio teisėjo ar Konstitucinio Teismo pirmininko siūlymu gali į vieną bylą sujungti du ar daugiau prašymų.
2. Bylą (bylas) rengiančio teisėjo ar Konstitucinio Teismo pirmininko siūlymu Teismas motyvuotu sprendimu kai kuriuos prašymus gali išskirti į atskirą bylą (bylas) arba sujungti su kita byla.
4 skirsnis
Bylų nagrinėjimo eiliškumas
1. Bylos paprastai nagrinėjamos eilės tvarka – pagal prašymų ar paklausimų gavimo Konstituciniame Teisme laiką. Prireikus Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir kitas aplinkybes, gali paankstinti arba nukelti vėlesniam laikui bylos nagrinėjimą.
2. Kai į vieną bylą sujungiami keli prašymai ar paklausimai, byla nagrinėjama pagal pirmos iš sujungtų bylų eilę.
3. Bylų pagal Respublikos Prezidento dekretus, kuriuose išdėstytas teikimas ištirti, ar Vyriausybės aktas atitinka Konstituciją ir įstatymus, arba dėl Seimo nutarimo, kuriame prašoma ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymas, kitas Seimo priimtas aktas atitinka Konstituciją, ar Respublikos Prezidento dekretas, Vyriausybės aktas atitinka Konstituciją ir įstatymus, nagrinėjimas paankstinamas. Bylų dėl paklausimų arba Konstitucinio Teismo nutarimų aiškinimo nagrinėjimas taip pat gali būti paankstinamas.
4. Bylos pagal Seimo paklausimus, ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam eiti pareigas, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, nagrinėjamos skubos tvarka.
5. Su paklausimu, ar per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai, į Konstitucinį Teismą kreipiamasi ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai. Šio 3 dienų termino pradžia yra kita diena po tos dienos, kai pagal atitinkamą rinkimų įstatymą yra paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai.
5 skirsnis
Bylos skyrimas teisminiam posėdžiui
1. Bylos skyrimo nagrinėti teisminiame posėdyje klausimas svarstomas tvarkomajame Konstitucinio Teismo posėdyje išklausius bylą rengusio teisėjo pranešimą apie bylos parengimą teisminiam posėdžiui.
VIII SKYRIUS
BYLOS NAGRINĖJIMAS TEISMINIAME POSĖDYJE
1 skirsnis
Pranešimas apie teisminį posėdį
2. Apie Konstitucinio Teismo teisminius posėdžius paskelbiama Konstitucinio Teismo patalpose, taip pat Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje ir pranešama žiniasklaidai. Pranešime žiniasklaidai nurodomas subjektas, kuris kreipėsi į Teismą, trumpai išdėstomas prašymo ar paklausimo turinys, taip pat nurodomi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai.
3. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie Konstitucinio Teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama Teismo pranešimais, o dalyvaujančių byloje asmenų atstovams – Teismo šaukimais ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki posėdžio pradžios. Šaukimuose, pranešimuose nurodoma, kad dalyvaujančių byloje asmenų ir jų atstovų neatvykimas į Teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti, nutarimui ar išvadai ir kitiems sprendimams priimti.
4. Teismo šaukimais į posėdį taip pat kviečiami liudytojai, ekspertai ir vertėjai. Šaukimuose nurodomos neatvykimo į posėdį pasekmės.
6. Šaukimai, pranešimai ir kvietimai pristatomi per kurjerius arba paštu. Šaukimo įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamajame šaukime ir Teismui grąžintinoje šaukimo dalyje su parašu apie šaukimo įteikimą.
2 skirsnis
Teisminio posėdžio tvarka
1. Konstitucinio Teismo posėdžiai vyksta jo nuolatinėje būstinėje. Teismo posėdžių salėje turi būti Lietuvos Respublikos valstybės herbo atvaizdas, valstybės vėliava, taip pat specialus Lietuvos Respublikos Konstitucijos leidinys.
2. Konstitucinio Teismo teisminio posėdžio metu teisėjai vilki mantijas su teisėjo ženklu, kurių aprašą ir pavyzdį tvirtina Konstitucinis Teismas.
3. Posėdžių salėje teisėjai, išskyrus Konstitucinio Teismo pirmininką, sėdi abėcėlės tvarka pagal pavardes. Konstitucinio Teismo pirmininkas sėdi teisėjų viduryje.
4. Teisminiam posėdžiui pirmininkauja Konstitucinio Teismo pirmininkas, jei jo nėra – jo pareigas laikinai einantis Konstitucinio Teismo teisėjas, o jei ir jų nėra – Konstitucinio Teismo išrinktas teisėjas, tačiau ne teisėjas pranešėjas. Vadovaudamas teisminiam posėdžiui posėdžio pirmininkas turi Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus įgaliojimus.
5. Jeigu Konstitucinio Teismo teisėjas dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti teisminiame posėdyje, jis privalo nedelsdamas pranešti apie tai teisminio posėdžio pirmininkui.
6. Konstitucinio Teismo teisminis posėdis vyksta pagal Konstitucinio Teismo įstatymo nustatytas procedūras. Iškilusius klausimus dėl posėdžio eigos Teismas išsprendžia vietoje arba pasitarimų kambaryje.
7. Teisminiame posėdyje posėdžių sekretorius rašo protokolą pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 52 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Protokolas turi būti surašytas per 2 dienas po posėdžio ar jo atidėjimo. Išspausdintą protokolą pasirašo Teismo posėdžio pirmininkas ir sekretorius.
3 skirsnis
Konstitucinio Teismo aktų, kuriais baigiama byla, rengimas
1. Konstitucinio Teismo aktai, kuriais baigiama byla – baigiamieji aktai, priimami pasitarimų kambaryje.
2. Konstitucinio Teismo baigiamųjų aktų projektus rengia teisėjas pranešėjas, jeigu Konstitucinis Teismas nenusprendžia kitaip.
3. Konstitucinio Teismo baigiamųjų aktų projektai svarstomi šio reglamento II skyriaus 5 skirsnio nustatyta tvarka, jeigu Konstitucinis Teismas nenusprendžia kitaip.
4. Konstitucinio Teismo nutarimas surašomas laikantis Konstitucinio Teismo įstatymo 56 straipsnyje nutarimo turiniui nustatytų reikalavimų ir įforminamas pagal Konstitucinio Teismo pirmininko įsakymu patvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų, sprendimų ir išvadų įforminimo tvarkos reikalavimus.
4 skirsnis
Konstitucinio Teismo aktų, kuriais baigiama byla, viešas paskelbimas Teisme
1. Konstitucinio Teismo baigiamojo akto skelbimo laikas paskelbiamas Konstitucinio Teismo patalpose ir Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje, taip pat jis pranešamas žiniasklaidai. Pranešime žiniasklaidai nurodomas subjektas, kuris kreipėsi į Teismą, trumpai išdėstomas prašymo ar paklausimo turinys, taip pat nurodomi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai.
2. Dalyvaujantiems byloje asmenims ir jų atstovams Konstitucinio Teismo baigiamojo akto skelbimo laiką praneša posėdžių sekretorius.
3. Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai visada skelbiami Teismo posėdžių salėje viešai juos perskaitant. Konstitucinis Teismas gali nuspręsti, kad bus skaitoma tik akto rezoliucinė dalis arba akto rezoliucinė dalis ir dalis motyvuojamosios dalies.
4. Konstitucinio Teismo baigiamąjį aktą Teismo posėdžių salėje perskaito Teismo posėdžio pirmininkas arba jo pavedimu vienas iš teisėjų.
5. Skelbiant Konstitucinio Teismo baigiamąjį aktą taikomos Konstitucinio Teismo įstatymo 18, 46, 57 straipsniuose nustatytos teisminio posėdžio tvarkos taisyklės.
5 skirsnis
Konstitucinio Teismo aktų, kuriais baigiama byla, ir Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkių oficialus paskelbimas
1. Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados, taip pat sprendimai priimti nagrinėti prašymą ar paklausimą, sprendimai atsisakyti nagrinėti prašymą ar paklausimą, sprendimai nutraukti bylą (teiseną), sprendimai dėl Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo, Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiai Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais klausimais oficialiai skelbiami „Valstybės žinių“ atskirame skyriuje.
2. Konstitucinio Teismo įstatymo 84 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju šio skirsnio 1 punkte nurodyti Teismo aktai skelbiami Konstitucinio Teismo leidinyje ir jie įsigalioja jų paskelbimo tokiame leidinyje dieną.
3. Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali nustatyti konkrečią šio skirsnio 1 punkte nurodytų Konstitucinio Teismo aktų oficialaus paskelbimo datą.
6 skirsnis
Konstitucinio Teismo aktų, kuriais baigiama byla, išsiuntimas
1. Konstitucinio Teismo baigiamąjį aktą paskelbus viešame Konstitucinio Teismo posėdyje, Konstitucinio Teismo Bendrasis skyrius ne vėliau kaip per 2 dienas nuo šių dokumentų priėmimo dienos jų kopijas išdalija Konstitucinio Teismo teisėjams, išsiunčia dalyvavusiems byloje asmenims, jų atstovams, Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, generaliniam prokurorui ir teisingumo ministrui.
Konstitucinio Teismo pirmininkas gali nurodyti Konstitucinio Teismo baigiamąjį aktą išsiųsti kitoms institucijoms, pareigūnams ar piliečiams.
2. Konstituciniam Teismui išnagrinėjus bylą pagal teismo prašymą, atsiųstą administracinę, civilinę ar baudžiamąją bylą Konstitucinio Teismo Bendrasis skyrius grąžina atitinkamam teismui.
IX SKYRIUS
BAIGIAMIEJI NUOSTATAI
1. Konstitucinis Teismas leidžia savo priimtų nutarimų, išvadų ir sprendimų rinkinius, prireikus ir kitus leidinius.
2. Konstitucinio Teismo nutarimų, išvadų ir sprendimų rinkinius, kitus leidinius spaudai rengia Konstitucinio Teismo Bendrasis skyrius bei Kodifikavimo ir kompiuterinių technologijų skyrius.
3. Kadenciją baigę Konstitucinio Teismo teisėjai gauna nustatyto pavyzdžio pažymėjimą ir turi teisę darbo dienomis nevaržomai lankytis Konstituciniame Teisme.
4. Kadenciją baigusiems Konstitucinio Teismo teisėjams suteikiamos patalpos darbui, kad jie galėtų susipažinti su Konstitucinio Teismo išnagrinėtomis bylomis ir kitais Konstitucinio Teismo dokumentais.
5. Kadenciją baigę teisėjai taip pat turi teisę naudotis Konstitucinio Teismo bibliotekos paslaugomis, Konstitucinio Teismo būstinėje gauti Konstitucinio Teismo leidinius.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Sprendimas
2005-11-10, Žin., 2005, Nr. 137-4937 (2005-11-19), i. k. 1051000SPRERG058447
Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento IV skyriaus 1 skirsnio 3 punkto papildymo ir pakeitimo