Neoficialus įstatymo tekstas

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. 1-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Ž E M Ė S

ĮSTATYMAS

1994 m. balandžio 26 d. Nr.I-446

Vilnius

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo

santykius Lietuvos Respublikoje.

Žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos

sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam

teritoriniam išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos

išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės

nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai.

2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

Šiame įstatyme:

žemė - svarbiausia gamtinės aplinkos dalis, apimanti

Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius sausumos, vandens ir

miško plotus, apibūdinama gamtinėmis ir ūkinėmis

charakteristikomis. Žmogaus veikloje žemė yra nekilnojamas

turtas, pagrindinė priemonė žemės ir miškų ūkyje ir teritorinė

bazė kitoms ūkio šakoms plėtoti, gyvenamųjų vietovių,

infrastruktūros sistemos elementams išdėstyti. Žemės santykių

reguliavimo objektas yra visa Lietuvos Respublikos teritorija,

įskaitant racionaliam žemės naudojimui reikalingus žemės

paviršiaus, oro erdvės sluoksnius, vidaus ir teritorinius

vandenis;

žemės sklypas - teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas

ir pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

žemėnauda - žemės sklypas arba bendra ūkine veikla susieti

du ir daugiau žemės sklypų, nustatyta tvarka įteisinti naudotis

fiziniam arba juridiniam asmeniui;

žemės valda (žemėvalda) - privatinės arba valstybinės

nuosavybės teise valdomas žemės sklypas arba žemėnauda;

žemės naudmenos - žemės plotai, nuo kitų plotų

besiskiriantys jiems būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio

naudojimo ypatumais;

žemės ūkio naudmenos - žemės naudmenos (ariamoji žemė,

sodai, pievos, ganyklos), naudojamos arba tinkamos naudoti be

papildomų gerinimo priemonių žemės ūkio produkcijai auginti;

žemės naudotojas - neišnuomotos privačios žemės savininkas

arba fizinis ar juridinis asmuo, kuriam nustatyta tvarka

išnuomota ar suteikta naudotis valstybinė žemė arba išnuomota

privati žemė;

žemės servitutai - žemės savininko ar valstybinės žemės

naudotojo prievolė įstatymų nustatyta tvarka leisti kitiems

asmenims ribotai naudotis žemės sklypo dalimi;

valstybinis žemės kadastras - Lietuvos valstybinio kadastro

dalis, apimanti visumą žinių apie žemės kiekį, sudėtį, vertę,

ūkinio naudojimo būklę ir teisinę priklausomybę;

valstybinė žemėtvarka - visuma priemonių, skirtų Lietuvos

Respublikos žemės fondo valstybiniam valdymui ir žemės santykių

reguliavimui, kurios laiduoja: 1) teisines ir organizacines

sąlygas visuomenei naudingai ir bendrai tautos gerovei

reikalingai ūkinei veiklai naudoti žemę, su ja susijusius

ūkinius ir infrastruktūros objektus bei kitus gamtos išteklius;

2) valstybės ir jos piliečių žemės nuosavybės ir naudojimo

teisių apsaugą;

žemės paėmimas visuomenės poreikiams - įstatymų nustatyta

tvarka žemės išpirkimas iš žemės savininkų arba valstybinės

žemės naudojimo teisės bei valstybinės žemės nuomos sutarties

nutraukimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba apskričių

valdytojams nustačius, jog ši žemė yra būtina visuomenės

poreikiams;

žemės ūkio įmonė - įmonė, kurios pagrindinė veikla yra

prekinės žemės ūkio produkcijos gamyba ir paslaugos žemės ūkiui

ir kuri šiai veiklai naudoja žemės ūkio naudmenas;

ūkininkas - asmuo, besiverčiantis prekine žemės ūkio

produkcijos gamyba ir naudojantis šiai veiklai žemės ūkio

paskirties žemę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

3 straipsnis. Žemės nuosavybė

Žemės nuosavybė - tai žemės savininko teisė valdyti jam

priklausančią žemę, ja naudotis ir disponuoti. Įgyvendindamas

savo teises, žemės savininkas neturi pažeisti Lietuvos

Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, kitų asmenų teisių ir

laisvių.

Visa žemė Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise priklauso

tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.

Įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis žemė gali priklausyti

nuosavybės teise užsienio valstybėms - jų diplomatinėms ir

konsulinėms įstaigoms įkurti.

Žemė bendrosios nuosavybės teise šiame įstatyme numatytais

atvejais gali priklausyti keliems piliečiams arba piliečiams ir

valstybei.

4 straipsnis. Išimtinė valstybės nuosavybės teisė į tam

tikrą žemę

Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso

žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

priskirta:

1) valstybinės reikšmės keliams ir bendrojo naudojimo

geležinkeliams;

2) Kuršių nerijos nacionaliniam parkui;

3) valstybinės reikšmės miškams;

4) valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir

kultūros objektams. Tokių objektų sąrašą tvirtina Lietuvos

Respublikos Seimas;

5) valstybinės reikšmės vidaus vandenims;

6) teritorinės jūros kontinentiniam šelfui.

Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise

priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima. Jos

naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir poįstatyminiai aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos žemės fondas

Visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti žemė sudaro

Lietuvos Respublikos žemės fondą.

Lietuvos Respublikos žemės fondas naudojamas atsižvelgiant į

visuomenės interesus bei aplinkos apsaugos reikalavimus,

laikantis:

1) įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų

specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų;

2) pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, veiklos

apribojimų, žemės servitutų ir teritorijos tvarkymo reikalavimų,

kuriuos nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

parengti žemėtvarkos projektai bei kiti teritorinio planavimo

dokumentai.

Pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos

Respublikos žemės fondą sudaro:

1) žemės ūkio paskirties žemė;

2) miškų ūkio paskirties žemė;

3) konservacinės paskirties žemė;

4) kitos paskirties žemė.

Nesuteikta naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė sudaro

laisvos valstybinės žemės fondą.

Žemė, kurią užima neprivatizuoti vandenys, sudaro

valstybinio vandenų fondo žemę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

6 straipsnis. Valstybinės žemės valdymo teisė

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu valstybinės

žemės valdymo teisė suteikiama valstybinėms institucijoms,

vietos savivaldos institucijoms, miškų urėdijoms, nacionalinių

ir regioninių parkų administracijoms, iš valstybės biudžeto

išlaikomoms valstybinėms įstaigoms ir valstybinėms įmonėms. Kitą

valstybinę žemę apskrities teritorijoje valdo apskrities

valdytojas.

Valstybinės žemės valdytojas turi teisę neviršydamas

suteiktų įgaliojimų naudoti žemę, laikotarpiui iki 3 metų ją

išnuomoti kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat

priimti sprendimus dėl žemės suteikimo naudotis fiziniams ir

juridiniams asmenims, jeigu įstatymuose ar teisės aktuose

nenumatyta kitaip. Žemės naudojimo, jos nuomos arba suteikimo

naudotis juridiniams ir fiziniams asmenims bendrą tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

7 straipsnis. Žemės savininkų teisės

Žemės savininkas turi teisę:

1) parduoti, palikti testamentu, dovanoti, įkeisti, mainyti,

išnuomoti žemę arba jos dalį, leisti laikinai ja naudotis kitiems

fiziniams ir juridiniams asmenims, laikydamasis įstatymų

nustatytos tvarkos;

2) užsiimti bei leisti kitiems asmenims žemės sklype

užsiimti įstatymų nedraudžiama ūkine veikla;

3) nustatyti savo žemės sklype žemės servitutus;

4) įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka gavęs leidimą, pakeisti pagrindinę tikslinę žemės

naudojimo paskirtį;

5) reikalauti panaikinti arba pakeisti žemės naudojimui,

žemės teritoriniam tvarkymui ar veiklai nustatytas sąlygas ir

apribojimus, žemės servitutus;

6) kreiptis į teismą arba valstybinę žemės naudojimo

kontrolę vykdančią instituciją dėl žemės nuosavybės teisių

pažeidimo, gauti kompensaciją už jo veiklai ar turtui šiuo

pažeidimu padarytus nuostolius;

7) naudoti privataus žemės sklypo teritoriją ūkinei ir kitai

veiklai, nepažeisdamas nustatytos pagrindinės tikslinės žemės

naudojimo paskirties, specialiųjų žemės ir miško naudojimo

sąlygų, veiklos apribojimų ir žemės servitutų: statyti pastatus

ir įrenginius, melioruoti žemę, tiesti kelius, sodinti želdinius

ir mišką, rengti tvenkinius ir infrastruktūros objektus, tiesti

komunikacijas;

8) naudoti savo ūkio reikalams (ne pardavimui) žemės sklype

esančias naudingąsias žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį

vandenį, naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas,

kvarcinį smėlį, kurių naudojimą, pardavimą ir nuomą nustato kiti

įstatymai ir norminiai aktai), laikydamasis įstatymų ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatytų jų eksploatavimo ir apsaugos

reikalavimų. Žemės savininkas savo sklype esančias naudingąsias

iškasenas gali eksploatuoti ne savo ūkio reikalams tik gavęs tam

leidimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

9) disponuoti savo žemės sklype išauginta produkcija ir iš

šio žemės sklypo gautomis pajamomis.

Šios žemės savininkų teisės gali būti apribotos tik įstatymų

nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Žemės naudotojų teisės

Privačios ir valstybinės žemės nuomininkai ir fiziniai bei

juridiniai asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba

jos įgaliotos institucijos suteikė teisę naudotis žeme, turi

teisę:

1) naudoti žemės sklypo teritoriją savo ūkinei ir kitai

veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės tikslinės žemės

naudojimo paskirties, specialiųjų žemės ir miško naudojimo

sąlygų, veiklos apribojimų, žemės servitutų bei žemės nuomos

sutartyje arba valstybinės žemės suteikimo naudotis dokumentuose

nustatytų sąlygų;

2) naudoti savo ūkio reikalams (ne pardavimui) žemės sklype

esančias naudingąsias žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį

vandenis, naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas,

kvarcinį smėlį), jeigu žemės nuomos sutartyje arba valstybinės

žemės suteikimo naudotis dokumentuose nėra numatyta kitaip,

laikydamiesi įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatytų jų eksploatavimo ir apaugos reikalavimų;

3) disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio

žemės sklypo gautomis pajamomis, jei žemės nuomos sutartyje

nenumatyta kitaip.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

9 straipsnis. Žemės naudotojų pareigos

Žemės naudotojai privalo:

1) naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę jos naudojimo

paskirtį;

2) laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės ir

miško naudojimo sąlygų, teritorinio planavimo dokumentuose

apibrėžtų statybas ir kitą veiklą ribojančių sąlygų, žemės

servitutų, valstybinės žemės suteikimo naudotis dokumentuose

nustatytų arba žemės nuomos sutartyje numatytų kitų žemės

naudojimo sąlygų;

3) racionaliai naudoti ir tausoti žemės ūkio ir rekreacines

naudmenas, mišką, vandenis, leistas eksploatuoti naudingąsias

iškasenas ir kitus gamtos išteklius bei kraštovaizdžio savybes;

4) įgyvendinti įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose

numatytas priemones žemės, miško ir vandenų apsaugai nuo

užteršimo, žemės ūkio naudmenų dirvožemių apsaugai nuo erozijos

ir nualinimo, aplinkos apsaugai, kad neblogėtų ekologinė būklė;

5) laikytis melioracijos įrenginių ir kelių priežiūros bei

eksploatavimo, miškų tvarkymo, apsaugos, naudojimo ir atkūrimo

reikalavimų;

6) vykdant statybas ir eksploatuojant naudingąsias

iškasenas, laikytis įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio

sluoksnis ir rekultivuotos pažeistos žemės;

7) savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą

veiklą, nepažeisti gretimų žemės naudotojų ir gyventojų interesų;

8) leisti vykdyti žemės ir jos gelmių tyrimus ir matavimus,

šalims suderinus tyrimų trukmę, sklypų ribas, darbų atlikimo

laiką ir nuostolių kompensaciją, nenaikinti ir nežaloti

užkonservuotų gręžinių ir mokslo tikslams naudojamų įrenginių;

9) leisti statyti geodezinius, geofizinius ženklus

pastatuose, statiniuose ir žemėje bei juos saugoti.

10 straipsnis. Žemės naudojimo sąlygos ir veiklos

apribojimai

Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas sudaro

nustatyta tvarka patvirtinti nuostatai ir reikalavimai:

1) žemės ir miško naudojimo saugomose teritorijose;

2) krūmų, pelkių, akmenynų, kitų nenaudojamų žemių,

natūralių pievų bei ganyklų naudojimo būdo ir pertvarkymo į kitas

žemės naudmenas;

3) rekreacinių teritorijų ir objektų, gamtos, istorijos,

archeologijos ir kultūros objektų, jų apsaugos zonų, kitų

vertingų kraštovaizdžio objektų, paskirų miško sklypų

eksploatavimo ir apsaugos;

4) valstybinio geodezinio pagrindo punktų eksploatavimo ir

apsaugos;

5) išsaugoti požeminio vandens monitoringo stebimuosius

gręžinius, užkonservuotus naftos gręžinius ir išžvalgytų telkinių

reperius;

6) laikytis kitų įstatymų nustatytų žemės ir miško naudojimo

sąlygų.

Veiklos apribojimai žemės sklypams nustatomi pagal

nustatyta tvarka patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.

Žemės sklypai perleidžiami ir išnuomojami nekeičiant jiems

nustatytų žemės naudojimo sąlygų.

Žemės naudotojai, nesilaikantys nustatytų žemės naudojimo

sąlygų ir veiklos apribojimų, traukiami atsakomybėn įstatymų

nustatyta tvarka ir privalo atlyginti turto savininkams už jiems

padarytą žalą bei kompensuoti už aplinkai ir visuomenei padarytą

žalą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

11 straipsnis. Žemės servitutai

Žemės servitutai nustatomi:

1) įstatymų;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo

sprendimu, atsižvelgiant į visuomenės poreikius;

3) žemės savininkų ir fizinių bei juridinių asmenų

tarpusavio susitarimu, sudarant rašytinę sutartį. Sutartys,

kuriomis nustatyta privačios žemės savininko prievolė leisti

naudotis jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi

kitiems asmenims, tvirtinamos notariškai.

Žemės servitutai, išskyrus nustatytus įstatymų,

įregistruojami Nekilnojamojo turto registre.

Žemės savininkams ir kitiems naudotojams už nuostolius dėl

nustatytų servitutų (išskyrus privačios žemės savininkams dėl

servitutų, nustatytų pagal šio straipsnio pirmosios dalies 3

punktą) gali būti atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka suinteresuotų asmenų ar valstybės lėšomis.

Privačios žemės savininkams už nuostolius dėl žemės savininkų ir

fizinių bei juridinių asmenų tarpusavio susitarimu nustatytų

servitutų gali būti atlyginama šalių susitarimu suinteresuotų

asmenų lėšomis.

Šio straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta

tvarka nustatyti ir įregistruoti žemės servitutai kartu su žemės

sklypo nuosavybės bei naudojimo teisės perleidimu pereina

kitiems asmenims.

Žemės servitutai panaikinami šia tvarka:

1) nustatyti įstatymų - įstatymu;

2) nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba

apskrities valdytojo sprendimais - šių institucijų sprendimais;

3) nustatyti žemės savininkų ir fizinių bei juridinių

asmenų tarpusavio susitarimu - šalių susitarimu arba teismo

sprendimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr. 1-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

12 straipsnis. Žemės teisinis registravimas

Žemės sklypai, juose esantys pastatai, statiniai bei kitas

nekilnojamasis turtas, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į

nekilnojamąjį turtą, šių teisių apribojimai, turto savininko

prievolės bei kitų asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą

registruojami Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos

nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka.

Žemės teisinio registravimo įrašai tikslinami:

1) pasikeitus žemės sklypo savininkui;

2) padidėjus arba sumažėjus žemės sklypui;

3) padalijus žemės sklypą bendrasavininkiams arba

atidalijus bendrasavininkiams jų bendro žemės sklypo dalį;

4) perdalijus bendrai valdomo žemės sklypo plotą tarp

bendrasavininkių ar kitaip pasikeitus bendrasavininkių dalims;

5) prijungus kitą žemės sklypą;

6) išnuomojus ar kitaip perleidus naudoti žemės sklypą ne

trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui;

7) pasikeitus specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms ir

veiklos apribojimams arba kitoms žemės kadastro

charakteristikoms.

Valstybinį žemės kadastrą tvarkančios įstaigos gali

motyvuotai atsisakyti registruoti žemę, jeigu teisę į ją

patvirtinantys dokumentai neatitinka norminių aktų. Ginčai, kilę

dėl žemės registravimo, sprendžiami teismine tvarka.

Valstybinį žemės kadastrą tvarkančios įstaigos išduoti

dokumentai apie žemės sklypo teisinę registraciją yra pagrindinė

oficiali valstybinė informacija apie žemės nuosavybės bei žemės

naudojimo teisę ir kitais dokumentais nekeičiama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr. 1-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

II. ŽEMĖS SANDORIAI

13 straipsnis. Žemės sandoriai

Žemės sandoriai yra fizinių ir juridinių asmenų veiksmai,

kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti žemės

nuosavybės, valdymo ar naudojimo teises ir su tuo susijusias

prievoles.

Žemės sandoriams taikomos šio įstatymo, Lietuvos Respublikos

civilinio kodekso ir kitų įstatymų teisės normos. Esant įstatymų

kolizijai, taikomos šio įstatymo normos.

14 straipsnis. Žemės sandorių forma

Žemės sandoriai sudaromi raštu. Privačios žemės sandoriai

(išskyrus žemės nuomos ir panaudos) turi būti patvirtinti

notariškai. Privaloma bet kurio žemės sandorio dalis - žemės

sklypo (sandorio objekto) planas, patvirtintas valstybinės

žemėtvarkos tarnybos.

Visi žemės sandoriai per tris mėnesius užregistruojami

Nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka.

Piliečiai, nustatyta tvarka neįregistravę įsigyto žemės

sklypo, neturi teisės juo disponuoti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

15 straipsnis. Žemės sandorių objektas ir rūšys

Žemės sandorio objektas yra nustatyta tvarka Nekilnojamojo

turto registre įregistruotas žemės sklypas arba tokio žemės

sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje.

Įstatymų nustatyta tvarka gali būti sudaromi šie žemės

sandoriai:

1) valstybinės žemės sklypų pardavimas privačion nuosavybėn,

perleidimas privačion nuosavybėn neatlygintinai, mainai į

privačią žemę, nuoma, panauda, susitarimai dėl servitutų;

2) privačios žemės sklypų pirkimas ir pardavimas,

dovanojimas, mainai, nuoma, panauda, įkeitimas, susitarimai dėl

servitutų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

16 straipsnis. Žemės perleidimo sutarties turinys ir

sąlygos

Žemės perleidimo sutartyse turi būti nurodoma:

1) sutarties šalys (vardai, pavardės, juridinio asmens

pavadinimas, adresai, asmens kodai);

2) žemės sandorio objektas ir pagrindiniai žemės kadastro

duomenys, apibūdinantys perleidžiamą žemės sklypą;

3) įrašai, rodantys žemės savininko valią perleisti

sutartyje nurodytą žemės sklypą;

4) perleidžiamo žemės sklypo kaina (vertė);

5) parduodant žemę išsimokėtinai - mokėjimo terminai;

6) perleidžiamam žemės sklypui nustatyti žemės servitutai,

žemės naudojimo sąlygos ir kiti apribojimai.

Žemės perleidimo sutartyje gali būti nustatytos šios

perleisto žemės sklypo valdymą ir disponavimą ribojančios

sąlygos:

1) išlaikyti iki gyvos galvos (sutarties galiojimo metu

negalima perleisti žemės trečiajam asmeniui);

2) nekeisti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties

iki žemės perleidėjo gyvos galvos, bet ne ilgiau kaip 10 metų;

3) neperleisti žemės trečiajam asmeniui iki žemės perleidėjo

gyvos galvos, bet ne ilgiau kaip 10 metų, su žemės perleidėjo

teise per šį laiką atpirkti žemę už sutartyje fiksuotą kainą.

Tais atvejais, kai žemės savininkas perleidžia dalį žemės

sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį ši dalis turi būti

atidalyta iš bendro sklypo ir įregistruota kaip atskiras žemės

sklypas Nekilnojamojo turto registre. Atidalijamas žemės sklypas

formuojamas laikantis šio įstatymo 18 straipsnio reikalavimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

17 straipsnis. Privačios žemės nuosavybės teisė

Lietuvos Respublikos piliečiams priklauso žemė:

1) susigrąžinta arba gauta nuosavybėn neatlygintinai pagal

Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų";

2) įsigyta iš valstybės pagal Žemės reformos įstatymą bei šį

įstatymą;

3) įsigyta iš kitų piliečių įstatymų nustatyta tvarka pagal

žemės perleidimo sutartis, taip pat paveldėta pagal įstatymą arba

testamentą.

Žemės savininkų teises saugo ir gina valstybė. Privati žemė

iš savininkų gali būti paimama tik šio įstatymo ir kitų įstatymų

nustatyta tvarka visuomenės poreikiams (teisingai atlyginant) ir

šio įstatymo 33 straipsnyje numatytais atvejais.

Kartu su įsigyjama žeme piliečiams nuosavybės teise pereina

žemės sklype esantys vandenys ir miškas, medžių ir krūmų

želdiniai, daugiamečiai sodiniai, privačios žemės savininkui

nuosavybės teise priklausantys melioracijos įrenginiai.

18 straipsnis. Privačios žemės perleidimo ir padalijimo

sąlygos

Privačios žemės sklypas gali būti perleistas kitiems

piliečiams, jeigu jie perima savininkui nustatytas specialiąsias

žemės naudojimo sąlygas, veiklos apribojimus ir žemės

servitutus.

Jeigu perleidžiamuose žemės sklypuose savininkas pasilieka

nuosavybe pastatus, įrenginius ar kitą nekilnojamąjį turtą, jam

nustatomos servituto teisės perleistuose žemės sklypuose

(privažiuoti prie nuosavybės teise priklausančių objektų, tiekti

elektrą, vandenį, tiesti komunikacijas ir kt.).

Privati žemė perleidžiama abiejų šalių tarpusavio

susitarimu.

Piliečiai turi pirmumo teisę pirkti pardavėjo nustatyta

kaina žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys

pastatai ir įrenginiai, taip pat žemę, reikalingą šių objektų

aptarnavimui.

Parduodant privatine nuosavybe esančią žemę nacionaliniuose

ir regioniniuose parkuose, pirmumą ją pirkti tomis pačiomis

sąlygomis pardavėjo ir pirkėjo sutarta kaina turi valstybė.

Parduodant privatinės nuosavybės žemę miestuose, miesto

tipo ir kaimo gyvenvietėse, pirmumą ją pirkti tomis pačiomis

sąlygomis pardavėjo ir pirkėjo sutarta kaina turi valstybė

miesto ūkio, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai

bei rekreacijai, jeigu ši žemė pagal teritorinio planavimo

dokumentus numatyta priskirti šioms reikmėms.

Ūkinei-komercinei veiklai žemę gali įsigyti piliečiai,

turintys įstatymo nustatyta tvarka įregistruotą leidimą užsiimti

šia veikla.

Bankrutavusio žemės savininko žemė parduodama ir įsigyjama

įstatymų nustatyta tvarka rinkos kaina.

Privačios žemės ūkio paskirties žemės ir miško sklypai gali

būti padalijami arba atskiriamos jų dalys žemės perleidimui ar

išnuomojimui tik suderinus su žemėtvarkos projektu arba kitu

nustatyta tvarka patvirtintu teritorinio planavimo dokumentu.

Privačios žemės sklypas gali būti skaidomas į du ar daugiau

sklypų, numatytų naudoti gyvenamajai, visuomeninei ir ūkinei -

komercinei statybai, tik jeigu ši statyba nustatyta teritorinio

planavimo dokumentuose ir išlaikomas nustatytas sklypo dydis bei

užstatymo tankumas ir pobūdis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

19 straipsnis. Privačios žemės paveldėjimas

Privati žemė paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą

šiame įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse

nustatyta tvarka.

Paveldėtos žemės sklypas per tris mėnesius nuo paveldėjimo

teisės liudijimo išdavimo dienos turi būti įregistruotas

Nekilnojamojo turto registre. Jeigu vieną žemės sklypą paveldi

keli asmenys, šis žemės sklypas registruojamas visų priėmusių

palikimą asmenų vardu, nurodant jų dalis bendrojoje nuosavybėje.

Jeigu žemę paveldi ne Lietuvos Respublikos pilietis, o kiti

Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių fiziniai bei

juridiniai asmenys, jie įgyja teisę tik į pinigų sumą, gautą

pardavus paveldėtą žemės sklypą. Šis žemės sklypas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įpėdinio prašymu

parduodamas jo nurodytam pirkėjui - Lietuvos Respublikos

piliečiui arba aukcione. Išduodamame paveldėjimo teisės

liudijime nurodoma pinigų suma, gauta pardavus žemę ir

atskaičius pardavimo arba aukciono organizavimo išlaidas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr. 1-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

20 straipsnis. Privačios žemės įkeitimas

Privati žemė įkeičiama įstatymų nustatyta tvarka. Įkeičiant

dalį žemės, ji turi būti įregistruota valstybinį žemės kadastrą

tvarkančioje įstaigoje kaip atskiras žemės sklypas.

Žemės sklypo įkeitimo sutartys sudaromos raštu, tvirtinamos

notariškai ir nustatyta tvarka registruojamos hipotekos

įstaigose.

Įkeista žeme disponuoja žemės savininkas. Įkaito turėtojui

žemė nuosavybėn neperduodama.

Dalijant įkeistą žemės sklypą asmenims, valdantiems ją

bendrosios nuosavybės teise, ar atsidalijant ją iš bendro žemės

sklypo, kiekvienai daliai tenka įsipareigojimai pagal įkeitimo

sutartį proporcingai sklypo vertei, jeigu bendrasavininkiai

nesusitaria kitaip.

Įkeisti žemės sklypai gali būti sujungiami į vieną,

kreditoriams susitarus dėl reikalavimų pagal įkeitimo sutartį

tenkinimo eilės. Sujungus du ar kelis žemės sklypus, kai įkeistas

buvo tik vienas iš jų, po sujungimo įregistravimo įkeitimas apima

visą žemę.

Įkeista žemė gali būti perleista tik sutikus piliečiui,

kuriam ši žemė perleidžiama. Šiuo atveju pilietis perima visus

buvusio žemės savininko įsipareigojimus pagal įkeitimo sutartis.

Įkeistos žemės savininkui neįvykdžius skolinio

įsipareigojimo sutartyje nustatytu terminu ir gavus įstaigos,

kuriai įkeista žemė, įspėjimą, kad negrąžinus skolos įkeista

žemės bus parduota iš varžytinių, ši žemė negali būti

perleidžiama kitiems asmenims, taip pat įkeičiama, išnuomojama ar

apsunkinama kitokiu žemės disponavimo ir naudojimo teisių

suvaržymu.

Dalinant įkeistą žemės sklypą į kelis žemės sklypus,

hipotekinis reikalavimas nedalomas ir apima visus naujai

suformuotus žemės sklypus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

III. VALSTYBINĖ ŽEMĖS NUOSAVYBĖ

21 straipsnis. Valstybinės nuosavybės žemė

Lietuvos valstybei priklauso: šio įstatymo 4 straipsnyje

nurodyta žemė, valstybei dovanota ir valstybės paveldėta žemė,

kita žemė, įstatymų nustatyta tvarka paimta, išpirkta ar kitokiu

būdu įgyta valstybės nuosavybėn.

Žemę, grąžintiną pagal įstatymą "Dėl piliečių nuosavybės

teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir

sąlygų", iki jos sugrąžinimo natūra privačion nuosavybėn valstybė

gali išnuomoti Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybine žeme gali naudotis fiziniai ir juridiniai

asmenys, jeigu šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytos institucijos

suteikia šią žemę naudotis arba išnuomoja. Šių institucijų

sprendimai dėl žemės suteikimo naudotis priimami arba valstybinės

žemės nuomos sutartys sudaromos atsižvelgiant į teritorinio

planavimo dokumentuose numatomą pagrindinę tikslinę žemės

naudojimo paskirtį, turimos žemės kiekį ir pateiktą žemės

poreikio bei ūkinės veiklos pagrindimą.

22 straipsnis. Valstybinės žemės suteikimas naudotis ir

nuomojimas

Valstybinė žemė suteikiama neterminuotai arba terminuotai

naudotis įstaigoms ir organizacijoms, išlaikomoms iš biudžeto,

nesudarant valstybinės žemės nuomos sutarčių Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybinės žemės suteikimo naudotis Krašto apsaugos

ministerijos nustatytiems objektams tvarką nustato įstatymai ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Valstybinės žemės nuomojimo tvarką nustato įstatymai ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

23 straipsnis. Institucijos, turinčios teisę suteikti

naudotis ir nuomoti valstybinę žemę

Teisę naudotis valstybine žeme suteikia:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

2) apskrities valdytojas;

3) valstybinės žemės valdytojai.

Apskrities valdytojas ar kiti valstybinės žemės valdytojai

suteikia teisę naudotis žemės sklypais, kurių dydis ir suteikimo

atvejai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

24 straipsnis. Valstybinės žemės perleidimas privatinėn

nuosavybėn

Valstybinę žemę parduoda ar kitaip privatinėn nuosavybėn

perleidžia apskričių valdytojai įstatymų ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sudarant valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo, nuomos

ir panaudos sutartis, valstybei atstovauja apskrities valdytojas

arba jo įgaliotas apskrities valdytojo administracijos

žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos vadovas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

IV. BENDROJI ŽEMĖS NUOSAVYBĖ

25 straipsnis. Bendrosios žemės nuosavybės sąvoka ir

rūšys

Žemės sklypas gali priklausyti bendrosios nuosavybės teise

dviems ar keliems Lietuvos Respublikos piliečiams arba valstybei

ir vienam ar keliems piliečiams.

Galima žemės sklypo bendroji nuosavybė su nustatytomis

dalimis - dalinė nuosavybė, o be nustatytų dalių - jungtinė

nuosavybė.

Bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas

įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, nurodant

bendrasavininkius, bendro žemės sklypo buvimo vietą ir kiekvienam

bendrasavininkiui priklausančią šio žemės sklypo ploto ir vertės

dalį, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas žemės

sklypas - nurodant bendrasavininkius, bendro žemės sklypo buvimo

vietą bei jo bendrą plotą ir vertę.

Bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymo

nenustatyta kitaip.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

26 straipsnis. Žemės įsigijimas ir valdymas bendrosios

dalinės nuosavybės teise, kai

bendrasavininkiai yra piliečiai

Žemė bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai

bendrasavininkiai yra du ar keli piliečiai, įgyjama arba įsigyta

žemė sujungiama ir valdoma šiame įstatyme ir Lietuvos Respublikos

civiliniame kodekse nustatyta tvarka.

Perkant žemę bendrosios dalinės nuosavybės teise,

bendrasavininkių dalys nustatomos jų tarpusavio susitarimu ir

įrašomos žemės pirkimo ir pardavimo sutartyje nurodant dalių dydį

bei vertę.

Privačios žemės sklypų savininkams susitarus, du ar keli

žemės sklypai gali būti sujungti į vieną žemės sklypą, valdomą

bendrosios dalinės nuosavybės teise. Žemės sklypai sujungiami

sudarant rašytinę sutartį, kuri patvirtinama notariškai ir per

tris mėnesius užregistruojama Nekilnojamojo turto registre.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

27 straipsnis. Žemės įsigijimas ir valdymas bendrosios

dalinės nuosavybės teise, kai

bendrasavininkiai yra valstybė ir vienas

ar keli piliečiai

Žemė bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai

bendrasavininkiai yra valstybė ir vienas ar keli piliečiai,

įsigyjama ir valdoma šiame įstatyme ir Lietuvos Respublikos

civiliniame kodekse nustatyta tvarka.

Bendra dalinė valstybės ir piliečių žemės nuosavybė

atsiranda piliečiams įsigijus iš valstybės namų valdos žemės

sklypo dalį. Tokį žemės sklypą valdant, juo naudojantis ir

disponuojant, susitarimas tarp valstybės ir kitų

bendrasavininkių reikalingas tik šio įstatymo 29 straipsnyje

nurodytais atvejais arba kai bendrai valdomas sklypas

perdalijamas tarp bendrasavininkių, arba kai pakeičiami jų

naudojamos žemės plotai ir naudojimo sąlygos. Šiais atvejais

valstybei atstovauja apskrities valdytojas arba jo įgaliotas

administracijos atstovas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

28 straipsnis. Žemės įsigijimas ir valdymas bendrosios

jungtinės nuosavybės teise

Žemė bendrosios jungtinės nuosavybės teise gali priklausyti

tik Lietuvos Respublikos piliečiams. Ji įsigyjama ir valdoma

šiame įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame bei Santuokos ir

šeimos kodeksuose nustatyta tvarka.

29 straipsnis. Žemės valdymo bendrosios dalinės

nuosavybės teise nutraukimas ir žemės

atidalijimas iš bendro žemės sklypo

Žemės sklypo, valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise,

bendrasavininkiai turi teisę tarpusavio susitarimu nutraukti

žemės valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise, o kiekvienas

iš bendrasavininkių - reikalauti atidalyti savo dalį.

Žemės sklypas, valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise,

gali būti padalytas tarp bendrasavininkių arba atidalytos žemės

ploto dalys - vienam ar keliems bendrasavininkiams natūra,

laikantis šio įstatymo 18 straipsnio reikalavimų.

Žemės sklypo, valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise,

padalijimas ir bendrasavininkio žemės ploto dalies atidalijimas

iš bendro žemės sklypo įforminamas rašytine sutartimi, kuri

patvirtinama notariškai ir per tris mėnesius užregistruojama

Nekilnojamojo turto registre. Atidalijant žemės sklypą natūra,

prie sutarties turi būti pridedamas atidalyto žemės sklypo

planas.

Ginčai tarp bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių dėl

žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo sprendžiami teismine

tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

30 straipsnis. Valstybės kompetencija reguliuojant žemės

santykius

Lietuvos Respublikos Seimas:

leidžia ir tikslina įstatymus dėl žemės santykių

reguliavimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

1) įstatymų nustatyta tvarka leidžia ir tikslina norminius

aktus žemės nuosavybės, valdymo, naudojimo ir kitais žemės

santykių reguliavimo klausimais;

2) rengia ir įgyvendina žemės naudojimo, teritorijų

optimizavimo ir žemės gerinimo programas;

3) rengia ir tvirtina Lietuvos Respublikos teritorijos

tvarkymo generalinį planą, tvirtina kitus valstybinės reikšmės

teritorinio planavimo dokumentus;

4) planuoja ir finansuoja valstybinius žemėtvarkos,

miškotvarkos ir žemės kadastro darbus;

5) nustato specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas;

6) sprendžia žemės paėmimo ir suteikimo, pagrindinės

tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo bei kitus žemės

fondo valdymo klausimus, jeigu jie nėra priskirti apskrities

valdytojo (o kai žemė suteikiama naudotis - ir vietos savivaldos

institucijų) kompetencijai;

7) nustato veiklos apribojimus ir žemės naudojimo sąlygas

suteikiamuose naudotis žemės plotuose.

Žemės ūkio ministerija arba specialiai Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įgaliota institucija valstybiniam žemės fondui

valdyti:

1) vadovauja įstaigoms ir įmonėms, vykdančioms valstybinio

žemės kadastro ir valstybinės žemėtvarkos darbus;

2) rengia medžiagą Lietuvos Respublikos Vyriausybei žemės

paėmimo ir suteikimo visuomenės reikmėms, pagrindinės žemės

naudojimo tikslinės paskirties keitimo, kitiems žemėtvarkos

klausimams spręsti;

3) organizuoja valstybinę žemės naudojimo kontrolę.

Apskrities valdytojas apskrities teritorijoje:

1) įgyvendina valstybės politiką teritorijos planavimo,

žemės naudojimo ir apsaugos srityse;

2) parduoda ar kitaip perleidžia privatinėn nuosavybėn ir

išnuomoja valstybinę žemę;

3) suteikia naudotis arba išnuomoja valstybinę žemę,

išskyrus žemę, kuri perduota valdyti vietos savivaldos

institucijoms;

4) organizuoja valstybinio žemės kadastro darbus, atlieka

žemės teisinį registravimą;

5) sprendžia žemės paėmimo visuomenės poreikiams,

pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo

klausimus, jeigu paimamas žemės plotas ne didesnis kaip 1 ha

miestuose ir 10 ha kaimo vietovėje;

6) įgyvendina žemės reformą;

7) vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę;

8) tvirtina ir įgyvendina žemėtvarkos schemas ir projektus

bei kitus teritorinio planavimo dokumentus, numatančius žemėnaudų

ir žemės valdų (žemėvaldų) ribų bei pagrindinės tikslinės žemės

naudojimo paskirties keitimą ir veiklos apribojimus;

9) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato

žemės servitutus ir veiklos apribojimus;

10) atlieka kitų įstatymų nustatytas funkcijas dėl žemės

fondo valstybinio valdymo ir žemės naudojimo reguliavimo.

Vietos savivaldos institucijos savivaldybės teritorijoje:

1) tvirtina savivaldybės teritorijos plėtojimo generalinį

planą ir jo pakeitimus, miestų ir miestelių plėtimo ir kūrimo

generalines schemas;

2) tvirtina ir įgyvendina savivaldybės teritorijai arba jos

daliai rengiamus detalius planus;

3) pagal suteiktus įgaliojimus tvarko ir naudoja joms

suteiktą valdyti žemę, kurios plotas negali būti mažesnis negu

yra reikalingas vietos savivaldos institucijų kompetencijai

įgyvendinti;

4) pagal miestų detalius planus teikia apskrities valdytojui

pasiūlymus dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir

ilgalaikės nuomos fiziniams ir juridiniams asmenims kitai

paskirčiai;

5) atlieka kitas įstatymų joms nustatytas funkcijas žemės

naudojimo ir apsaugos srityje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

31 straipsnis. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo

paskirties nustatymo ir keitimo tvarka

Žemės naudotojai, norintys ją naudoti kitai paskirčiai,

negu buvo nustatyta žemę įgyjant arba išsinuomojant bei

suteikiant naudotis, privalo gauti Lietuvos Respublikos

Vyriausybės arba apskrities valdytojo leidimą.

Pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį nustato

teritorinio planavimo dokumentai: savivaldybių teritorijų

tvarkymo planai, miestų ir gyvenviečių generaliniai bei

detalieji planai, specialios paskirties teritorijų planai,

žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai.

Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma

arba keičiama pagal teritorinio planavimo dokumentus. Sprendimą

dėl žemės sklypo pagrindinės tikslinės paskirties nustatymo arba

keitimo priima:

1) apskrities valdytojas - kai žemės plotas ne didesnis

kaip 1 ha miestuose bei 10 ha kaimo vietovėje, jeigu šiuos žemės

sklypus suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais

atvejais nėra priskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės

kompetencijai, taip pat ir kai didesni žemės plotai, Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suderinusi su

suinteresuotomis ministerijomis;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė - kitais atvejais ir

Žemės ūkio ministerijos teikimu.

Kai keičiama žemės naudojimo paskirtis, sprendime Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nurodomos pagrindinės

tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo sąlygos ir dėl

šio pakeitimo susidariusių žemės ūkio gamybos ir miškų ūkio

nuostolių kompensavimas. Sprendimas dėl miško žemės sklypo

tikslinės paskirties pakeitimo priimamas tik suderinus su Žemės

ūkio ministerija, Miškų ūkio ministerija ir Aplinkos apsaugos

ministerija.

Vadovaujantis priimtu sprendimu, suinteresuoto asmens

prašymu patikslinami įrašai Nekilnojamojo turto registre bei kiti

valstybinio žemės kadastro duomenys.

Pagrindinė žemės naudojimo tikslinė paskirtis draustinių,

nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose keičiama tik pagal

patvirtintus saugomų teritorijų tvarkymo projektus arba gavus

Aplinkos apsaugos ministerijos leidimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr. 1-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

32 straipsnis. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams

Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų

gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės naudojimo

teisė bei valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą

nutraukiama tik išimties atvejais Lietuvos Respublikos

Vyriausybės arba apskrities valdytojo sprendimu pagal savivaldos

institucijos, ministerijos ar kitos valdymo institucijos prašymą,

kai ši žemė reikalinga:

1) krašto apsaugai;

2) valstybiniams aerodromams, uostams ir jų įrenginiams;

3) valstybiniams geležinkeliams, valstybiniams keliams ir

magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms

tiesti;

4) svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, miestų,

miestelių ir kaimų infrastruktūrai plėsti, bendroms gyventojų

reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai;

5) naudingosioms iškasenoms, išžvalgytoms valstybės lėšomis,

eksploatuoti;

6) valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių

tinklų punktams įtvirtinti;

7) gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų

apsaugos reikalams;

8) vietos savivaldybių poreikiams ir bendram (viešam)

naudojimui, jeigu tai numatyta nustatyta tvarka patvirtintuose

miestų, miestelių ir kaimų detaliuose planuose arba žemėtvarkos

projektuose.

Institucijos sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams

skelbiamas vietinėje spaudoje du kartus su 15 dienų pertrauka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo

sprendimą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams

suinteresuotieji asmenys gali skųsti teismui per vieną mėnesį po

jo antrojo paskelbimo spaudoje.

Savivaldos institucijų, ministerijų ar kitų valdymo

institucijų prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo

ir nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės

savininkui atlyginama reali žemės sklypo vertė pinigais arba

suteikiamas lygiavertis žemės sklypas toje pat vietovėje, taip

pat atlyginami kiti nuostoliai, atsiradę dėl žemės sklypo

paėmimo, įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

Paimant visuomenės poreikiams suteiktą naudotis ar išnuomotą

valstybinę žemę, žemės naudojimo teisė ar žemės nuomos sutartis

nutraukiama prieš terminą ir dėl to atsiradę nuostoliai žemės

nuomininkams bei kitiems naudotojams atlyginami įstatymų ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nuostolius, atsiradusius dėl žemės paėmimo visuomenės

poreikiams, privačios žemės savininkams bei kitiems teisėtiems

privačios ir valstybinės žemės naudotojams atlygina

suinteresuotas žemės paėmimu asmuo tarpusavio sutartyje

nustatytomis sąlygomis ir terminais.

Ginčus dėl atlyginimo būdo ir dydžio sprendžia teismas.

Po to, kai yra priimtas sprendimas paimti privačią žemę

visuomenės poreikiams, žemės savininkas neturi teisės jos įkeisti

ar kitaip apsunkinti. Žemės nuosavybės teisė pereina valstybei,

kai ji ar suinteresuotas žemės paėmimu asmuo visiškai atsiskaito

su žemės savininku.

Jeigu žemė ar jos dalis, paimta visuomenės poreikiams,

nepanaudojama sprendime nurodytam tikslui ir yra perleidžiama

privačion nuosavybėn, pirmumo teisę ją išpirkti turi buvęs žemės

savininkas, iš kurio žemė buvo paimta visuomenės poreikiams. Ši

nuostata netaikoma asmenims, kuriems bus kompensuota lygiaverčiu

žemės sklypu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

33 straipsnis. Žemės paėmimas į laisvos valstybinės žemės

fondą

Iš žemės savininkų žemė paimama į laisvos valstybinės žemės

fondą, kai:

1) jie savo noru atsisako nuosavybės teisės valstybės

naudai;

2) žemės savininkas miršta ir nėra nei testamentinių, nei

įstatyminių įpėdinių;

3) žemės nuosavybės teisė nutraukiama, teismo sprendimu žemę

perdavus valstybei.

Iš valstybinės žemės naudotojų ir kitų asmenų, sudariusių

valstybinės žemės nuomos sutartis, žemė paimama į laisvos

valstybinės žemės fondą:

1) kai savo noru atsisako naudotis jiems suteikta naudotis

arba išnuomota žeme;

2) kai pasibaigia terminas, kuriam buvo suteikta naudotis

arba išnuomota žemė, ir žemės nuomos sutartis nepratęsiama;

3) kai įstatymų nustatyta tvarka žemės nuomos sutartis arba

žemės naudojimo teisė nutraukiama prieš terminą.

Žemė paimama į laisvos valstybinės žemės fondą Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

34 straipsnis. Žemės nuosavybės ir naudojimo teisių

apsauga

Valstybė gina žemės nuosavybės ir naudojimo teises, taip pat

Lietuvos Respublikos gyventojų, kuriems gali turėti įtakos žemės

naudotojų veikla, interesus.

Asmenims, pažeidusiems vietovėje nustatytas žemėnaudų ribas

arba dėl savo ūkinės veiklos naudojamoje žemėje pažeidusiems kitų

privačios žemės savininkų, valstybės ir gyventojų teisėtus

interesus bei aplinkos apsaugos reikalavimus, taikomos įstatymų

nustatytos sankcijos.

Valstybinės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai

asmenys, dėl kurių kaltės žemės savininkai negalėjo naudotis

žeme, ją valdyti ir ja disponuoti, o žemės naudotojai negalėjo

tinkamai naudoti žemės, privalo atlyginti dėl to susidariusius

nuostolius žemės savininkams arba žemės naudotojams.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, dėl kurių veiklos jų

naudojamoje žemėje buvo pažeisti kitų žemės naudotojų ar

gyventojų interesai ir aplinkos apsaugos reikalavimai, privalo

atlyginti dėl šių pažeidimų padarytą žalą.

V. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖ

35 straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemė ir jos

teritorijos tvarkymas

Žemės ūkio paskirties žemę sudaro žemės ūkio įmonių bei

ūkininkų ūkių funkcionavimui ir kiti žemės ūkio veiklai plėtoti

naudojami arba skirti naudotis žemės sklypai, tarp jų žemės ūkio

naudmenos, žemė, užimta gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų,

kiemai, keliai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis,

ir kitos šiuose sklypuose įsiterpusios žemės naudmenos.

Žemės ūkio paskirties žemės teritorija, atsižvelgiant į

žemės savininkų, naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma

pagal parengtus ir apskrities valdytojo patvirtintus žemėtvarkos

projektus: tikslinamos esamų žemėnaudų ribos; formuojamos naujos

žemėnaudos; statomos ūkininkų sodybos ir ūkinės reikšmės

gamybiniai pastatai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami

tvenkiniai; sodinamas miškas; paverčiami žemės ūkio naudmenomis

miškai, pelkės ir krūmai.

Į žemės ūkio paskirties žemėnaudas įsiterpusių miškų

priskyrimo miškų ūkio paskirties žemei ir šių miškų naudojimo

tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Po kompleksinių žemės reformos žemėtvarkos projektų

patvirtinimo maksimalų žemės ūkio paskirties žemės plotą,

piliečių įsigyjamą privatinėn nuosavybėn ūkininko ūkiui plėsti

arba naujam ūkininko ūkiui steigti, arba (kai piliečiai yra

žemės ūkio įmonių nariai) bendrai žemės ūkio veiklai (kai

įsigyta žemė bus išnuomojama šioms žemės ūkio įmonėms), nustato

apskrities valdytojas pagal nustatyta tvarka parengtą

žemėtvarkos projektą arba administracinės teritorijos

žemėtvarkos schemą.

Žemės ūkio paskirties žemės, išsinuomojamos ne trumpesniam

kaip 3 metų laikotarpiui ūkininko ūkiui plėsti arba žemės ūkio

įmonei, maksimalus plotas neribojamas, jeigu išsinuomojamų žemės

sklypų ribos ir jų teritorijos tvarkymas suderintas su

apskrities valdytojo patvirtintu žemėtvarkos projektu.

Žemės ūkio paskirties žemės, įsigyjamos arba išsinuomojamos

kitai žemės ūkio veiklai, maksimalų plotą nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

36 straipsnis. Žemės ūkio įmonių naudojama žemės ūkio

paskirties žemė

Valstybinės ir valstybinės akcinės žemės ūkio įmonės naudoja

išsinuomotą valstybinę arba privačią žemę.

Kitos žemės ūkio įmonės naudoja išsinuomotą privačią žemę,

joms suteiktą įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" nustatyta

tvarka, ir išnuomotą valstybės reikmėms išperkamą žemę, taip pat

išnuomotą laisvą valstybinio žemės fondo žemę.

Žemės ūkio įmonių žemėnaudos tvarkomos ir žemė naudojama

pagal žemėtvarkos projektus.

37 straipsnis. Ūkininko ūkio žemė

Ūkininko ūkio žemei priskiriamos įsigytos privatinėn

nuosavybėn arba išsinuomotos daugiau kaip 3 metams žemėnaudos,

Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įregistruotos

apskrities valdytojo administracijoje kaip ūkininko ūkis.

Ūkininko ūkis registruojamas pagal suinteresuoto asmens ir

valstybinį žemės kadastrą tvarkančios įstaigos pateiktą

informaciją tokiomis sąlygomis:

1) jeigu asmuo, kurio vardu registruojamas ūkis, yra Žemės

ūkio ministerijos nustatyta tvarka pripažintas pasirengusiu

ūkininkauti. Pasirengimo ūkininkauti reikalavimas netaikomas

asmeniui, kuris paveldi ūkininko ūkio žemę, taip pat ūkininko

sutuoktiniui ir vaikams, kuriems perleidžiama ūkininko ūkio

žemė;

2) jeigu žemėnaudoje (išskyrus išnuomotą kitiems asmenims

žemę) yra ne mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų arba, kai jos

naudotojas specializavosi auginti prekinę augalininkystės

produkciją, - ne mažiau kaip 0,3 ha žemės ūkio naudmenų;

3) jeigu asmuo, kurio vardu registruojamas ūkininko ūkis:

gyvena arba kuriasi ūkininko ūkio sodyboje;

gyvena ne toje vietovėje, kur yra ūkininko ūkis, tačiau

turi galimybę savarankiškai organizuoti žemės ūkio darbus.

Ūkininko ūkio žemę gali sudaryti šeimos narių -

sutuoktinių, tėvų (įtėvių) ir vaikų (įvaikių), taip pat kartu

gyvenančių brolių arba seserų - privati žemė, sujungta valdyti

bendrosios nuosavybės teise arba perduota naudotis vienam iš šių

asmenų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

38 straipsnis. Kita žemės ūkio paskirties žemė

Žemės ūkio paskirties žemė, nustatyta tvarka nepriskirta

ūkininko ūkiui arba neišnuomota žemės ūkio įmonėms, laikoma kita

žemės ūkio paskirties žeme. Jos naudotojai gali būti:

1) asmenys, naudojantys žemės ūkio produkcijos gamybai

įsigytus privatinėn nuosavybėn arba išsinuomotus privačius žemės

ūkio paskirties žemės sklypus;

2) asmenys, kuriems valstybinė žemė buvo suteikta asmeniniam

ūkiui, tarnybinėms žemės daloms, sodininkystei ir daržininkystei;

3) mokslo ir mokymo įstaigos, miškų urėdijos, kitos šio

įstatymo 22 straipsnyje nurodytos įstaigos ir organizacijos,

kurios joms suteiktus valstybinės žemės sklypus naudoja žemės

ūkio produkcijos gamybai;

4) kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, išsinuomoję žemę iš

laisvos valstybinės žemės fondo žemės ūkio produkcijos gamybai.

39 straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemės apsauga

Valstybinės žemės plotai, kuriuose yra žemės ūkio naudmenos

arba kitos žemės naudmenos, pagal savo dirvožemių savybes

tinkamos paversti žemės ūkio naudmenomis, parduodami, suteikiami

naudotis arba išnuomojami pirmiausia žemės ūkio veiklai.

Naudojant privačią ir valstybinę žemės ūkio paskirties žemę,

žemės ūkio naudmenos turi būti saugomos nuo dirvožemių alinimo,

vėjo ir vandens erozijos, apaugimo krūmais ir mišku, supelkėjimo

ar kitokio ūkinių savybių pablogėjimo. Vykdant statybas ar

eksploatuojant gamtos išteklius, derlingasis dirvožemio sluoksnis

neturi būti sunaikintas, bet panaudotas žemės ūkio naudmenoms

gerinti, o pažeistos žemės turi būti rekultivuotos.

Žemės ūkio paskirties žemė gali būti perleidžiama arba

suteikiama naudotis kitai paskirčiai tik pagal nustatyta tvarka

parengtus teritorinio planavimo dokumentus ir žemėtvarkos (žemės

skyrimo) projektus, įvertinus žemės perleidimo (suteikimo)

tikslingumą, žemės ūkio gamybos nuostolius ir fizinių bei

juridinių asmenų galimus nuostolius dėl žemės naudojimo

pagrindinės tikslinės paskirties pakeitimo bei numačius šių

nuostolių kompensaciją.

Lėšos, gautos už žemės ūkio paskirties žemės pagrindinės

tikslinės paskirties pakeitimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka naudojamos kitų žemės ūkio paskirties naudmenų

pavertimo žemės ūkio naudmenomis, žemės ūkio naudmenų vertės

padidinimo ir jų dirvožemio savybių gerinimo darbams finansuoti

bei kompensacijai už valstybės išperkamą žemę ir mišką mokėti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

VI. MIŠKŲ ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖ

40 straipsnis. Miškų ūkio paskirties žemė

Miškų ūkio paskirties žemę sudaro:

1) mišku apaugusi žemė, išskyrus rezervatų miškus;

2) kita miško žemė: neatžėlusios biržės, degimai, retmės,

laukymės, dykynės, kvartalų ir priešgaisrinės linijos,

proskiebiai;

3) žemė, kurią užima miško keliai, medienos sandėliai ir

kiti miškų ūkio poreikiams naudojami pastatai bei įrenginiai;

4) žemė, skirta miškui įveisti;

5) žvėrių pašarų aikštelės, miškuose įsiterpusios kitos

žemės naudmenos.

Miškų ūkio paskirties žemėje miškų atkūrimą ir apsaugą

reguliuoja Miškų įstatymas.

Lėšos, gautos miško žemės pagrindinei tikslinei paskirčiai

pakeisti, naudojamos miškams įveisti, jiems atkurti, prižiūrėti

ir saugoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Miškų ūkio paskirties žemėje esančios žemės ūkio naudmenos,

kol nėra naudojamos pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, turi būti

naudojamos žemės ūkio produkcijos gamybai.

41 straipsnis. Miškų ūkio paskirties žemės savininkai ir

naudotojai

Miškų ūkio paskirties žemės savininkai yra piliečiai,

susigrąžinę privatinėn nuosavybėn buvusį mišką arba mišku

apaugusią žemę, taip pat žemės reformos metu gavę neatlygintinai

arba pirkę miško. Maksimalų vienam asmeniui privatinėn

nuosavybėn įsigyjamo miško plotą po kompleksinių žemės reformos

žemėtvarkos projektų patvirtinimo nustato Lietuvos Respublikos

miškų įstatymas.

Valstybinė miškų ūkio paskirties žemė suteikiama naudotis

ir valdyti miškų urėdijoms, nacionaliniams ir regioniniams

parkams. Miškų urėdijos ir nacionaliniai parkai yra valstybės

miškų valdymo institucijos, kurios įgyvendina miškų atkūrimo,

priežiūros ir apsaugos priemones.

Ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms, kitiems fiziniams ir

juridiniams asmenims suteikiami naudotis arba išnuomojami į jų

žemėnaudų teritoriją įsiterpę valstybinių miškų sklypai, pagal

savo plotą, dislokaciją ir medynų charakteristikas galimi

naudoti miškų ūkio veiklai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

VII. KONSERVACINĖS PASKIRTIES ŽEMĖ

42 straipsnis. Konservacinės paskirties žemė

Konservacinės paskirties žemę sudaro žemė, nustatyta tvarka

suteikta arba priskirta:

1) valstybiniams rezervatams;

2) gamtos, istorijos, archeologijos ir kultūros paminklų

teritorijoms;

3) valstybinių nacionalinių ir regioninių parkų bei

monitoringo teritorijų rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms;

4) kitiems gamtos objektams, kuriuose draudžiama ūkinė

veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų

specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga.

Konservacinės paskirties žemės naudojimo tvarką ir apsaugą

reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymas, kiti įstatymai ir

poįstatyminiai aktai.

Papildoma tikslinė konservacinė paskirtis Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nustatoma ir

kitų kategorijų žemėse.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

VIII. KITOS PASKIRTIES ŽEMĖ

43 straipsnis. Kitos paskirties žemė

Kitos paskirties žemę sudaro žemės sklypai, nustatyta tvarka

piliečių įsigyti privatinėn nuosavybėn, taip pat suteikti

naudotis arba išnuomoti:

1) privačioms namų valdoms išdėstyti;

2) įvairios paskirties gyvenamiesiems, socialiniams ir

pramoniniams objektams statyti ir eksploatuoti;

3) transporto, ryšių ir kitoms komunikacijoms;

4) naudingosioms iškasenoms, durpynams ir požeminiam

vandeniui eksploatuoti;

5) krašto apsaugos tikslams;

6) rekreacijai;

7) miestų, miestelių ir kaimų bendram (viešam) naudojimui

bei kitiems savivaldybių poreikiams;

8) kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai.

Valstybinės žemės ploto poreikis kitos paskirties žemės

naudotojams nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir

ministerijų bei valstybinių tarnybų patvirtintus normatyvus.

Įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų

numatytais atvejais žemė kitai paskirčiai perleidžiama,

suteikiama naudotis ar išnuomojama pagal susitarimą tik parengus

teritorinio planavimo dokumentus ir žemėtvarkos (žemės skyrimo)

projektus.

Kitos paskirties žemė tvarkoma nepažeidžiant nustatyta

tvarka patvirtintų statybos arba suplanavimo projektų.

Kitos paskirties žemėje esančios žemės ūkio naudmenos iki jų

panaudojimo pagal pagrindinę specialią paskirtį turi būti

naudojamos žemės ūkio produkcijos gamybai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

IX. VALSTYBINIO VANDENŲ FONDO ŽEMĖ

44 straipsnis. Valstybinio vandenų fondo žemė

Valstybinio vandenų fondo žemę sudaro žemės plotai, kuriuos

užima:

1) teritorinė jūra;

2) Kuršių marios;

3) upės su nuolatiniu vandens nuotėkiu, kurių baseino plotas

ne mažesnis kaip 25 kvadratiniai kilometrai, arba jungiančios

valstybiniam vandenų fondui priskirtus ežerus;

4) privačion nuosavybėn nesusigrąžinti ežerai, didesni kaip

5 ha, ir kiti, jeigu juos jungia valstybiniam vandenų fondui

priskirtos upės arba jie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka priskirti valstybiniam vandenų fondui;

5) valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšomis įrengti

neprivatizuoti vandens telkiniai.

Valstybiniam vandenų fondui priskirtų vandens telkinių

naudojimą nustato Vandens įstatymas.

X. LAISVOS VALSTYBINĖS ŽEMĖS FONDAS

45 straipsnis. Laisvos valstybinės žemės fondas

Laisvos valstybinės žemės fondą sudaro valstybinė žemė, kuri

nėra suteikta naudotis fiziniams ir juridiniams asmenims,

neišnuomota ir neperleista privatinėn nuosavybėn.

Laisvos valstybinės žemės fondą šio įstatymo ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko apskrities

valdytojas, išskyrus žemę, perduotą valdyti vietos savivaldos

institucijoms.

Laisvos valstybinės žemės fondo žemė parduodama, suteikiama

naudotis ar išnuomojama, nustačius atskirų jos sklypų pagrindinę

tikslinę naudojimo paskirtį ir atlikus būtinus teritorijos

optimizavimo, tvarkymo ir žemės gerinimo darbus, šio įstatymo ir

(kai žemė nuomojama) Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

XI. VALSTYBINĖ ŽEMĖTVARKA

46 straipsnis. Valstybinės žemėtvarkos paskirtis

Valstybinės žemėtvarkos paskirtis:

1) rengti valstybinės žemės naudojimo ir apsaugos programas

bei šalies administracinių teritorijų žemėtvarkos schemas kaip

sudėtinę teritorinio planavimo (kraštotvarkos) dalį;

2) rengti žemėtvarkos projektus administracinėms riboms

nustatyti arba pakeisti, kitus administracinių teritorijų

tvarkymo projektus;

3) rengti žemėtvarkos projektus žemei paimti visuomenės

poreikiams ir žemei suteikti vietos savivaldos institucijoms bei

gyventojų bendram naudojimui, valstybinėms įmonėms, įstaigoms ir

organizacijoms;

4) rengti žemėtvarkos projektus žemei išpirkti, perleisti

ir žemės mainams, naujoms žemėnaudoms suformuoti arba esamoms

pertvarkyti, specialioms žemės naudojimo sąlygoms, veiklos

apribojimams bei servitutams nustatyti;

5) rengti žemėtvarkos projektus žemės ūkio įmonių ir pagal

atskirus užsakymus ūkininkų ūkių bei kitų žemės naudotojų

žemėnaudoms tvarkyti ir racionaliam žemės naudojimui

organizuoti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

47 straipsnis. Valstybinės žemėtvarkos darbų atlikimas

Valstybinės žemėtvarkos darbai atliekami valstybės, žemės

savininkų ir kitų žemės naudotojų lėšomis.

Valstybinės žemėtvarkos darbus organizuoja, jiems

metodiškai vadovauja Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba

prie Žemės ūkio ministerijos.

Valstybinės žemėtvarkos darbus atlieka apskrities valdytojo

administracija, valstybinės įmonės ir organizacijos bei jų

pasitelktos kitos įmonės ir organizacijos.

Žemėtvarkos proceso tvarką, žemėtvarkos projektavimo ir

tyrinėjimo darbų turinį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė

arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

48 straipsnis. Privatūs matininkai

Privačiu matininku gali būti asmuo, turintis specialųjį

aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, įstatymų nustatyta tvarka

gautą licenciją atlikti geodezijos, topografijos ir kartografijos

darbus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs

leidimą dirbti valstybinės žemėtvarkos darbus.

Privačių matininkų teises, pareigas, atsakomybę ir leidžiamų

vykdyti darbų rūšis nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

XII. VALSTYBINIS ŽEMĖS KADASTRAS

49 straipsnis. Valstybinio žemės kadastro paskirtis

Valstybinio žemės kadastro paskirtis - pagal Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatytą sistemą kaupti ir atnaujinti

informaciją apie žemės sklypų priklausomybę, jų plotą ir vertę,

žemės naudojimo sąlygas ir apribojimus, kitas žemės, kaip

nuosavybės ar naudojimo objekto, ir žemės sklype esančio kito

nekilnojamojo turto charakteristikas, žemės pasiskirstymą pagal

jos savininkus, naudotojus ir žemės naudmenas.

Registruojant žemės sklypus ir žemėnaudas, rengiami ir

tikslinami žemės kadastro žemėlapiai, kuriuose pažymimi

įregistruoti žemės sklypai ir kiti nekilnojamojo turto bei gamtos

objektai, turintys įtakos žemės sklypo vertei ir žemės naudojimo

sąlygoms. Žemės kadastro žemėlapių turinį nustato valstybinė

žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Valstybinio žemės kadastro duomenys yra oficiali

informacija apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, jo naudojimą

ir priklausomybę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr. 1-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

50 straipsnis. Valstybinio žemės kadastro tvarkymas

Valstybinį žemės kadastrą sudaro ir tvarko apskrities

valdytojo administracija ir valstybinės įmonės įstatymų bei

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybiniam žemės kadastrui reikalingus matavimų,

dirvožemių tyrimo, žemės apskaitos ir vertinimo darbus atlieka

valstybinės įmonės ir organizacijos arba jų pasitelktos kitos

įmonės, organizacijos ir privatūs matininkai.

Juridiniai ir fiziniai asmenys bei valstybinės ir

savivaldos institucijos žemės kadastrą tvarkančioms įstaigoms

privalo teikti būtiną informaciją apie jų naudojamą arba jų

dispozicijoje esančią žemę, taip pat apie žemės sklypuose

esančius statinius bei įrenginius.

Valstybiniam žemės kadastrui sudaryti reikalingi darbai

vykdomi valstybės, savivaldybių, žemės savininkų ir žemės

naudotojų lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

51 straipsnis. Valstybinio žemės kadastro duomenų

naudojimas

Valstybinio žemės kadastro duomenys teikiami valstybinėms

institucijoms, fiziniams bei juridiniams asmenims ir naudojami:

1) valstybinės žemės išteklių naudojimo politikai formuoti

ir įgyvendinti;

2) žemės informacinei sistemai kurti ir eksploatuoti;

3) valstybiniam žemės gerinimo bei apsaugos priemonių

planavimui;

4) gamtos išteklių naudojimo ir teritoriniam planavimui;

5) žemėtvarkos projektams ir schemoms rengti;

6) žemės sklypo oficialios rinkos kainai nustatyti;

7) žemės įkeitimui ir žemės rinkos formavimui;

8) žemės apmokestinimui ir mokesčių už žemę sistemos

formavimui;

9) žemės naudojimo valstybinei kontrolei;

10) informacijai apie žemę statistiniuose ir kituose

oficialiuose leidiniuose;

11) Nekilnojamojo turto registro duomenims papildyti ir

atnaujinti.

Už valstybinio žemės kadastro informaciją suinteresuoti

asmenys apmoka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

XIII. ŽEMĖS NAUDOJIMO VALSTYBINĖ KONTROLĖ

52 straipsnis. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės

turinys

Žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus vykdo šio įstatymo

30 straipsnyje nurodytos institucijos.

Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu:

1) atliekamas programų, projektų, schemų, kitų teritorinio

planavimo dokumentų, susijusių su pagrindinės tikslinės žemės

naudojimo paskirties, žemės sklypų ribų ir žemės naudojimo sąlygų

pakeitimais, derinimas bei ekspertizė;

2) sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo

veikla nepažeidė įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatytos žemės naudojimo tvarkos.

53 straipsnis. Atsakomybė už žemės įstatymų pažeidimus

Fiziniai ir juridiniai asmenys traukiami drausminėn,

administracinėn, materialinėn ir baudžiamojon atsakomybėn pagal

Lietuvos Respublikos įstatymus, jeigu:

1) savavališkai užėmė žemės sklypus;

2) pažeidė arba sunaikino riboženklius, geodezinius ženklus

ir punktus bei užkonservuotus gręžinius;

3) žemę naudojo ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės

naudojimo paskirtį;

4) nesilaikė nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo

sąlygų ir veiklos apribojimų;

5) nevykdė pareigų sutvarkyti žemę taip, kad ji būtų tinkama

naudoti pagal paskirtį;

6) nevykdė privalomų priemonių žemės ūkio naudmenų

dirvožemiams gerinti ir apsaugoti;

7) pažeidė kitų žemės naudotojų ir gyventojų interesus;

8) nesilaikė kitų žemės suteikimo metu ar žemės nuomos

sutartyje nustatytų sąlygų;

9) trukdė žemės naudotojui naudoti žemę pagal paskirtį;

10) padarė kitokių žemės naudojimo santykius reguliuojančių

įstatymų pažeidimų.

Savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant

neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų. Žemės sklypai

savavališkai užėmusių įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių

lėšomis turi būti taip sutvarkomi, kad būtų tinkami naudoti pagal

paskirtį.

54 straipsnis. Neteisėta veika padarytos žalos

atlyginimas

Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę nustatytas žemės

naudojimo sąlygas, įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti

kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei padarytus

nuostolius.

XIV. ŽEMĖS GINČAI

55 straipsnis. Žemės ginčų sąvoka

Žemės ginčai - tai ginčai, kylantys dėl žemės teisinių

santykių tarp:

1) žemės savininkų bei kitų teisėtų žemės naudotojų - dėl

žemės sklypo ribų pažeidimo;

2) žemės savininkų bei kitų teisėtų žemės naudotojų ir kitų

asmenų, įmonių, įstaigų, organizacijų - dėl neteisėto žemės

sklypo užėmimo ar trukdymo naudotis priklausančio nuosavybės

teise arba naudojamo kitu pagrindu žemės sklypu;

3) žemės savininkų bei kitų teisėtų žemės naudotojų - dėl

nutraukimo kaimyniniame žemės sklype veiklos (nors ir teisėtos),

kuria daroma žala nuosavybės teise priklausančiai arba

nuomojamai ar kitu pagrindu naudojamai žemei;

4) žemės savininkų bei valstybinės žemės naudotojų ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo dėl

žemės sklypo paėmimo, atlyginimo būdo ir dydžio;

5) žemės savininkų bei žemės nuomininkų ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo - dėl

pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo ar (ir)

specialiųjų žemės naudojimo sąlygų bei veiklos apribojimų

nustatymo;

6) žemės nuomotojų ir šios žemės nuomininkų - dėl nuomos

sutarčių;

7) žemės bendrasavininkių - dėl žemės sklypo, esančio

bendra nuosavybe, valdymo, naudojimo ir disponavimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

56 straipsnis. Žemės ginčų nagrinėjimo tvarka

Žemės ginčus nagrinėja teismai civilinio proceso tvarka.

Šalių susitarimu žemės bei kiti ginčai, kylantys dėl

civilinių teisinių santykių, gali būti perduoti spręsti trečiųjų

teismui, kurio nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

XV. TARPTAUTINĖS SUTARTYS

57 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos tarptautinėse

sutartyse yra nustatytos kitokios žemės naudojimo taisyklės, negu

numato Lietuvos Respublikos įstatymai, yra taikomos tarptautinės

sutarties taisyklės, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijai.

XVI. ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMAS

58 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1994 m. liepos 1 dienos.

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės įstatymui, netenka

galios Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 11 straipsnio

10 dalis.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

________