Redaguota:1995 06 28

g

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS

                            Ž E M Ė S

                            ĮSTATYMAS

                1994 m. balandžio 26 d. Nr.I-446

                             Vilnius

                     I. BENDRIEJI NUOSTATAI

     1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

     Šis įstatymas nustato žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo

santykius Lietuvos Respublikoje.

     Žemės  santykiai   reguliuojami  taip,  kad  būtų  sudarytos

sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam

teritoriniam  išdėstymui   ir   plėtojimui,   gamtinės   aplinkos

išsaugojimui ir  gerinimui, racionaliam  žemės naudojimui,  žemės

nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai.

     2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

     Šiame įstatyme:

     žemė  -   svarbiausia  gamtinės   aplinkos  dalis,  apimanti

Lietuvos Respublikos  teritorijoje esančius  sausumos, vandens ir

miško    plotus,     apibūdinama    gamtinėmis     ir    ūkinėmis

charakteristikomis.  Žmogaus   veikloje  žemė   yra  nekilnojamas

turtas, pagrindinė  priemonė žemės  ir miškų  ūkyje ir teritorinė

bazė   kitoms   ūkio   šakoms   plėtoti,   gyvenamųjų   vietovių,

infrastruktūros sistemos  elementams  išdėstyti.  Žemės  santykių

reguliavimo objektas  yra visa  Lietuvos Respublikos  teritorija,

įskaitant  racionaliam   žemės   naudojimui   reikalingus   žemės

paviršiaus,  oro   erdvės  sluoksnius,   vidaus  ir  teritorinius

vandenis;

     žemės sklypas  - teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas

ir pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

     žemėnauda -  žemės sklypas  arba bendra ūkine veikla susieti

du ir  daugiau žemės  sklypų, nustatyta tvarka įteisinti naudotis

fiziniam arba juridiniam asmeniui;

     žemės  valda   (žemėvalda)  -  privatinės  arba  valstybinės

nuosavybės teise valdomas žemės sklypas arba žemėnauda;

     žemės   naudmenos   -   žemės   plotai,   nuo   kitų   plotų

besiskiriantys jiems  būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio

naudojimo ypatumais;

     žemės ūkio  naudmenos  -  žemės  naudmenos  (ariamoji  žemė,

sodai, pievos,  ganyklos), naudojamos  arba tinkamos  naudoti  be

papildomų gerinimo priemonių žemės ūkio produkcijai auginti;

     žemės naudotojas  - neišnuomotos  privačios žemės savininkas

arba  fizinis   ar  juridinis   asmuo,  kuriam  nustatyta  tvarka

išnuomota ar  suteikta naudotis  valstybinė žemė  arba  išnuomota

privati žemė;

     žemės servitutai  - žemės  savininko  ar  valstybinės  žemės

naudotojo  prievolė  įstatymų  nustatyta  tvarka  leisti  kitiems

asmenims ribotai naudotis žemės sklypo dalimi;

     valstybinis žemės  kadastras - Lietuvos valstybinio kadastro

dalis, apimanti  visumą žinių  apie žemės  kiekį, sudėtį,  vertę,

ūkinio naudojimo būklę ir teisinę priklausomybę;

     valstybinė žemėtvarka  - visuma  priemonių, skirtų  Lietuvos

Respublikos žemės  fondo valstybiniam  valdymui ir žemės santykių

reguliavimui,  kurios  laiduoja:  1)  teisines  ir  organizacines

sąlygas  visuomenei   naudingai   ir   bendrai   tautos   gerovei

reikalingai ūkinei veiklai naudoti žemę, su ja susijusius ūkinius

ir  infrastruktūros  objektus  bei  kitus  gamtos  išteklius;  2)

valstybės ir  jos piliečių  žemės nuosavybės  ir naudojimo teisių

apsaugą;

     žemės paėmimas  visuomenės poreikiams  - įstatymų  nustatyta

tvarka žemės išpirkimas iš žemės savininkų arba valstybinės žemės

naudojimo  teisės   bei  valstybinės   žemės   nuomos   sutarties

nutraukimas, Lietuvos  Respublikos  Vyriausybei  arba   apskričių

valdytojams  nustačius,  jog  ši  žemė  yra  būtina  visuomenės

poreikiams;

     žemės ūkio  įmonė -  įmonė,  kurios  pagrindinė  veikla  yra

prekinės žemės  ūkio produkcijos  gamyba ir paslaugos žemės ūkiui

ir kuri šiai veiklai naudoja žemės ūkio naudmenas;

     ūkininkas  -   asmuo,  besiverčiantis   prekine  žemės  ūkio

produkcijos  gamyba   ir  naudojantis  šiai  veiklai  žemės  ūkio

paskirties žemę.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

     3 straipsnis. Žemės nuosavybė

     Žemės nuosavybė  - tai  žemės savininko  teisė  valdyti  jam

priklausančią žemę,  ja naudotis  ir  disponuoti.  Įgyvendindamas

savo  teises,   žemės   savininkas   neturi   pažeisti   Lietuvos

Respublikos Konstitucijos  ir įstatymų,  kitų  asmenų  teisių  ir

laisvių.

     Visa žemė  Lietuvos Respublikoje  nuosavybės teise priklauso

tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.

     Įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis žemė gali priklausyti

nuosavybės  teise  užsienio  valstybėms  -  jų  diplomatinėms  ir

konsulinėms įstaigoms įkurti.

     Žemė bendrosios  nuosavybės teise  šiame įstatyme numatytais

atvejais gali  priklausyti keliems  piliečiams arba piliečiams ir

valstybei.

     4 straipsnis. Išimtinė valstybės nuosavybės teisė į tam

                    tikrą žemę

     Lietuvos Respublikai  išimtinės nuosavybės  teise  priklauso

žemė,   Lietuvos   Respublikos   Vyriausybės   nustatyta   tvarka

priskirta:

     1)   valstybiniams    keliams    ir    bendrojo    naudojimo

geležinkeliams;

     2) Kuršių nerijos nacionaliniam parkui;

     3) valstybinės reikšmės miškams;

     4) valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros

objektams. Tokių  objektų sąrašą  tvirtina  Lietuvos  Respublikos

Seimas;

     5) valstybinės reikšmės vidaus vandenims;

     6) teritorinės jūros kontinentiniam šelfui.

     Lietuvos    Respublikai     išimtinės    nuosavybės    teise

priklausančios žemės  įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima. Jos

naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir poįstatyminiai aktai.

     5 straipsnis. Lietuvos Respublikos žemės fondas

     Visa Lietuvos  Respublikos teritorijoje  esanti žemė sudaro

Lietuvos Respublikos žemės fondą.

     Lietuvos Respublikos žemės fondas naudojamas atsižvelgiant į

visuomenės  interesus   bei   aplinkos   apsaugos   reikalavimus,

laikantis:

     1) įstatymų  ir Lietuvos  Respublikos Vyriausybės  nustatytų

specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų;

     2) pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, veiklos

apribojimų, žemės  servitutų ir teritorijos tvarkymo reikalavimų,

kuriuos nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

parengti žemėtvarkos  projektai bei  kiti  teritorinio  planavimo

dokumentai.

     Pagal pagrindinę  tikslinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos

Respublikos žemės fondą sudaro:

     1) žemės ūkio paskirties žemė;

     2) miškų ūkio paskirties žemė;

     3) konservacinės paskirties žemė;

     4) kitos paskirties žemė.

     Nesuteikta naudotis  ir neišnuomota  valstybinė žemė  sudaro

laisvos valstybinės žemės fondą.

     Žemė,   kurią    užima   neprivatizuoti   vandenys,   sudaro

valstybinio vandenų fondo žemę.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

     6 straipsnis. Valstybinės žemės valdymo teisė

     Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu valstybinės žemės

valdymo  teisė   suteikiama  valstybinėms  institucijoms,  vietos

savivaldos  institucijoms,  miškų   urėdijoms,  nacionalinių  ir

regioninių   parkų   administracijoms,  iš  valstybės    biudžeto

išlaikomoms valstybinėms įstaigoms ir valstybinėms įmonėms.  Kitą

valstybinę žemę apskrities teritorijoje valdo apskrities valdytojas.

     Valstybinės  žemės   valdytojas  turi   teisę  neviršydamas

suteiktų įgaliojimų  naudoti žemę,  laikotarpiui iki  3  metų  ją

išnuomoti kitiems  fiziniams ir  juridiniams asmenims,  taip  pat

priimti sprendimus  dėl žemės  suteikimo  naudotis  fiziniams  ir

juridiniams  asmenims,   jeigu  įstatymuose   ar  teisės  aktuose

nenumatyta kitaip.  Žemės naudojimo,  jos nuomos  arba  suteikimo

naudotis juridiniams  ir fiziniams asmenims bendrą tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

     7 straipsnis. Žemės savininkų teisės

     Žemės savininkas turi teisę:

     1) parduoti, palikti testamentu, dovanoti, įkeisti, mainyti,

išnuomoti žemę arba jos dalį, leisti laikinai ja naudotis kitiems

fiziniams  ir   juridiniams   asmenims,   laikydamasis   įstatymų

nustatytos tvarkos;

     2)  užsiimti   bei  leisti  kitiems  asmenims  žemės  sklype

užsiimti įstatymų nedraudžiama ūkine veikla;

     3) nustatyti savo žemės sklype žemės servitutus;

     4) įstatymų  ir Lietuvos  Respublikos Vyriausybės  nustatyta

tvarka  gavęs   leidimą,  pakeisti   pagrindinę  tikslinę   žemės

naudojimo paskirtį;

     5) reikalauti  panaikinti arba  pakeisti  žemės  naudojimui,

žemės teritoriniam  tvarkymui ar  veiklai nustatytas  sąlygas  ir

apribojimus, žemės servitutus;

     6)  kreiptis   į  teismą  arba  valstybinę  žemės  naudojimo

kontrolę  vykdančią   instituciją  dėl  žemės  nuosavybės  teisių

pažeidimo, gauti  kompensaciją  už  jo  veiklai  ar  turtui  šiuo

pažeidimu padarytus nuostolius;

     7) naudoti privataus žemės sklypo teritoriją ūkinei ir kitai

veiklai, nepažeisdamas  nustatytos  pagrindinės  tikslinės  žemės

naudojimo  paskirties,   specialiųjų  žemės  ir  miško  naudojimo

sąlygų, veiklos  apribojimų ir  žemės servitutų: statyti pastatus

ir įrenginius,  melioruoti žemę, tiesti kelius, sodinti želdinius

ir mišką,  rengti tvenkinius  ir infrastruktūros objektus, tiesti

komunikacijas;

     8) naudoti  savo ūkio reikalams (ne pardavimui) žemės sklype

esančias naudingąsias žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį

vandenį, naudingąsias  iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas,

kvarcinį smėlį,  kurių naudojimą, pardavimą ir nuomą nustato kiti

įstatymai ir  norminiai aktai), laikydamasis įstatymų ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės  nustatytų jų  eksploatavimo ir  apsaugos

reikalavimų. Žemės  savininkas savo  sklype esančias naudingąsias

iškasenas gali  eksploatuoti ne savo ūkio reikalams tik gavęs tam

leidimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

     9) disponuoti  savo žemės  sklype išauginta produkcija ir iš

šio žemės sklypo gautomis pajamomis.

     Šios žemės savininkų teisės gali būti apribotos tik įstatymų

nustatyta tvarka.

     8 straipsnis. Žemės naudotojų teisės

     Privačios ir  valstybinės žemės  nuomininkai ir fiziniai bei

juridiniai asmenys,  kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba

jos įgaliotos  institucijos suteikė  teisę  naudotis  žeme,  turi

teisę:

     1) naudoti  žemės sklypo  teritoriją savo  ūkinei  ir  kitai

veiklai,  nepažeisdami  nustatytos  pagrindinės  tikslinės  žemės

naudojimo  paskirties,   specialiųjų  žemės  ir  miško  naudojimo

sąlygų, veiklos  apribojimų, žemės  servitutų  bei  žemės  nuomos

sutartyje arba  valstybinės žemės suteikimo naudotis dokumentuose

nustatytų sąlygų;

     2) naudoti  savo ūkio reikalams (ne pardavimui) žemės sklype

esančias naudingąsias žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį

vandenis, naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas,

kvarcinį smėlį),  jeigu žemės  nuomos sutartyje  arba valstybinės

žemės  suteikimo  naudotis  dokumentuose  nėra  numatyta  kitaip,

laikydamiesi  įstatymų   ir  Lietuvos   Respublikos   Vyriausybės

nustatytų jų eksploatavimo ir apaugos reikalavimų;

     3) disponuoti  žemės sklype  išauginta produkcija  ir iš šio

žemės sklypo  gautomis  pajamomis,  jei  žemės  nuomos  sutartyje

nenumatyta kitaip.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

     9 straipsnis. Žemės naudotojų pareigos

     Žemės naudotojai privalo:

     1) naudoti  žemę pagal  pagrindinę  tikslinę  jos  naudojimo

paskirtį;

     2) laikytis  žemės sklypui  nustatytų specialiųjų  žemės  ir

miško  naudojimo   sąlygų,  teritorinio   planavimo  dokumentuose

apibrėžtų  statybas  ir  kitą  veiklą  ribojančių  sąlygų,  žemės

servitutų,  valstybinės  žemės  suteikimo  naudotis  dokumentuose

nustatytų  arba   žemės  nuomos  sutartyje  numatytų  kitų  žemės

naudojimo sąlygų;

     3) racionaliai  naudoti ir tausoti žemės ūkio ir rekreacines

naudmenas, mišką,  vandenis,  leistas  eksploatuoti  naudingąsias

iškasenas ir kitus gamtos išteklius bei kraštovaizdžio savybes;

     4)  įgyvendinti   įstatymuose  ir  poįstatyminiuose  aktuose

numatytas  priemones   žemės,  miško   ir  vandenų  apsaugai  nuo

užteršimo, žemės  ūkio naudmenų  dirvožemių apsaugai nuo erozijos

ir nualinimo, aplinkos apsaugai, kad neblogėtų ekologinė būklė;

     5) laikytis  melioracijos įrenginių  ir kelių priežiūros bei

eksploatavimo, miškų  tvarkymo, apsaugos,  naudojimo ir  atkūrimo

reikalavimų;

     6)   vykdant   statybas   ir   eksploatuojant   naudingąsias

iškasenas, laikytis  įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio

sluoksnis ir rekultivuotos pažeistos žemės;

     7) savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą

veiklą, nepažeisti gretimų žemės naudotojų ir gyventojų interesų;

     8) leisti  vykdyti žemės ir jos gelmių tyrimus ir matavimus,

šalims suderinus  tyrimų trukmę,  sklypų  ribas,  darbų  atlikimo

laiką  ir   nuostolių  kompensaciją,   nenaikinti   ir   nežaloti

užkonservuotų gręžinių ir mokslo tikslams naudojamų įrenginių;

     9)   leisti   statyti   geodezinius,   geofizinius   ženklus

pastatuose, statiniuose ir žemėje bei juos saugoti.

     10 straipsnis. Žemės naudojimo sąlygos ir veiklos

                    apribojimai

     Specialiąsias  žemės   ir  miško  naudojimo  sąlygas  sudaro

nustatyta tvarka patvirtinti nuostatai ir reikalavimai:

     1) žemės ir miško naudojimo saugomose teritorijose;

     2)  krūmų,   pelkių,  akmenynų,   kitų  nenaudojamų   žemių,

natūralių pievų bei ganyklų naudojimo būdo ir pertvarkymo į kitas

žemės naudmenas;

     3) rekreacinių  teritorijų ir  objektų,  gamtos,  istorijos,

archeologijos  ir   kultūros  objektų,  jų  apsaugos  zonų,  kitų

vertingų   kraštovaizdžio    objektų,   paskirų    miško   sklypų

eksploatavimo ir apsaugos;

     4) valstybinio  geodezinio pagrindo  punktų eksploatavimo ir

apsaugos;

     5)  išsaugoti  požeminio  vandens  monitoringo  stebimuosius

gręžinius, užkonservuotus naftos gręžinius ir išžvalgytų telkinių

reperius;

     6) laikytis kitų įstatymų nustatytų žemės ir miško naudojimo

sąlygų.

     Veiklos  apribojimai   žemės   sklypams   nustatomi   pagal

nustatyta tvarka patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.

     Žemės sklypai  perleidžiami ir  išnuomojami nekeičiant jiems

nustatytų žemės naudojimo sąlygų.

     Žemės naudotojai,  nesilaikantys nustatytų  žemės  naudojimo

sąlygų ir  veiklos  apribojimų,  traukiami  atsakomybėn  įstatymų

nustatyta tvarka  ir privalo atlyginti turto savininkams už jiems

padarytą žalą  bei kompensuoti už aplinkai ir visuomenei padarytą

žalą.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

     11 straipsnis. Žemės servitutai

     Žemės servitutai nustatomi:

     1) įstatymų;

     2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo

sprendimu, atsižvelgiant į visuomenės poreikius;

     3) žemės   savininkų  ir   fizinių   bei   juridinių  asmenų

tarpusavio  susitarimu,   sudarant  rašytinę   sutartį. Sutartys,

kuriomis  nustatyta  privačios  žemės  savininko  prievolė leisti

naudotis jam nuosavybės teise priklausančio žemės  sklypo  dalimi

kitiems asmenims, tvirtinamos notariškai.

     Žemės servitutai įrašomi į žemės sklypų naudojimo sąlygas ir

įregistruojami valstybinį žemės kadastrą tvarkančiose įstaigose.

     Žemės savininkams  ir kitiems  naudotojams už nuostolius dėl

nustatytų servitutų  (išskyrus privačios  žemės  savininkams  dėl

servitutų, nustatytų  pagal šio  straipsnio  pirmosios  dalies  3

punktą) gali  būti atlyginama  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės

nustatyta  tvarka  suinteresuotų  asmenų  ar  valstybės  lėšomis.

Privačios žemės  savininkams už nuostolius dėl žemės savininkų ir

fizinių bei  juridinių  asmenų  tarpusavio  susitarimu  nustatytų

servitutų gali  būti atlyginama  šalių  susitarimu  suinteresuotų

asmenų lėšomis.

     Šio straipsnio  pirmosios dalies  1 ir  2 punktuose nurodyta

tvarka  nustatyti   žemės  servitutai   kartu  su   žemės  sklypo

nuosavybės  bei   naudojimo  teisės  perleidimu  pereina  kitiems

asmenims.

     Žemės servitutai panaikinami šia tvarka:

     1) nustatyti įstatymų - įstatymu;

     2) nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba apskrities

valdytojo sprendimais - šių institucijų sprendimais;

     3)  nustatyti  žemės   savininkų  ir  fizinių  bei  juridinių

asmenų   tarpusavio  susitarimu -  šalių  susitarimu  arba  teismo

sprendimu.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

     12 straipsnis. Žemės teisinis registravimas

     Žemės sklypai,  žemės valdos  ir  kitos  žemėnaudos  bei  jų

teisinė   padėtis   registruojami   valstybinį   žemės   kadastrą

tvarkančiose   įstaigose   įstatymų   ir   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

     Žemės teisinio registravimo įrašai tikslinami:

     1) pasikeitus žemės sklypo savininkui;

     2) padidėjus arba sumažėjus žemės sklypui;

     3) padalijus žemės sklypą bendrasavininkiams arba atidalijus

bendrasavininkiams jų bendro žemės sklypo dalį;

     4)  perdalijus  bendrai  valdomo  žemės  sklypo  plotą  tarp

bendrasavininkių ar kitaip pasikeitus bendrasavininkių dalims;

     5) prijungus kitą žemės sklypą;

     6) išnuomojus  ar kitaip  perleidus naudoti  žemės sklypą ne

trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui;

     7) pasikeitus  specialiosioms žemės  naudojimo  sąlygoms  ir

veiklos    apribojimams     arba    kitoms     žemės     kadastro

charakteristikoms.

     Valstybinį  žemės   kadastrą   tvarkančios   įstaigos   gali

motyvuotai  atsisakyti   registruoti  žemę,   jeigu  teisę  į  ją

patvirtinantys dokumentai  neatitinka norminių aktų. Ginčai, kilę

dėl žemės registravimo, sprendžiami teismine tvarka.

      Valstybinį  žemės   kadastrą  tvarkančios

įstaigos   išduoti   dokumentai   apie   žemės   sklypo   teisinę

registraciją yra  pagrindinė oficiali valstybinė informacija apie

žemės nuosavybės  bei žemės naudojimo teisę ir kitais dokumentais

nekeičiama.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

                       II. ŽEMĖS SANDORIAI

     13 straipsnis. Žemės sandoriai

     Žemės sandoriai  yra fizinių  ir juridinių  asmenų veiksmai,

kuriais  siekiama   sukurti,   pakeisti   ar   panaikinti   žemės

nuosavybės, valdymo  ar naudojimo  teises ir  su  tuo  susijusias

prievoles.

     Žemės sandoriams taikomos šio įstatymo, Lietuvos Respublikos

civilinio kodekso  ir kitų įstatymų teisės normos. Esant įstatymų

kolizijai, taikomos šio įstatymo normos.

     14 straipsnis. Žemės sandorių forma

     Žemės sandoriai  sudaromi raštu.  Privačios žemės  sandoriai

(išskyrus  žemės   nuomos  ir  panaudos)  turi  būti  patvirtinti

notariškai. Privaloma  bet kurio  žemės sandorio  dalis  -  žemės

sklypo  (sandorio   objekto)  planas,   patvirtintas  valstybinės

žemėtvarkos tarnybos.

     Visi  žemės  sandoriai  per  tris  mėnesius  užregistruojami

valstybinį  žemės   kadastrą  tvarkančiose   įstaigose   įstatymų

nustatyta tvarka.

     Piliečiai,  nustatyta  tvarka  neįregistravę  įsigyto  žemės

sklypo, neturi teisės juo disponuoti.

     15 straipsnis. Žemės sandorių objektas ir rūšys

     Žemės sandorio  objektas  yra  nustatyta  tvarka  valstybinį

žemės kadastrą tvarkančioje įstaigoje įregistruotas žemės sklypas

arba tokio žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje.

     Įstatymų nustatyta  tvarka  gali  būti  sudaromi  šie  žemės

sandoriai:

     1) valstybinės žemės sklypų pardavimas privačion nuosavybėn,

perleidimas  privačion   nuosavybėn  neatlygintinai,   mainai   į

privačią žemę, nuoma, panauda, susitarimai dėl servitutų;

     2)  privačios   žemės   sklypų   pirkimas   ir   pardavimas,

dovanojimas, mainai,  nuoma, panauda,  įkeitimas, susitarimai dėl

servitutų.

     16 straipsnis. Žemės perleidimo sutarties turinys ir

                    sąlygos

     Žemės perleidimo sutartyse turi būti nurodoma:

     1)  sutarties  šalys  (vardai,  pavardės,  juridinio  asmens

pavadinimas, adresai, asmens kodai);

     2) žemės  sandorio objektas  ir pagrindiniai  žemės kadastro

duomenys, apibūdinantys perleidžiamą žemės sklypą;

     3)  įrašai,   rodantys  žemės   savininko  valią   perleisti

sutartyje nurodytą žemės sklypą;

     4) perleidžiamo žemės sklypo kaina (vertė);

     5) parduodant žemę išsimokėtinai - mokėjimo terminai;

     6) perleidžiamam  žemės sklypui  nustatyti žemės servitutai,

žemės naudojimo sąlygos ir kiti apribojimai.

     Žemės  perleidimo   sutartyje  gali   būti  nustatytos  šios

perleisto  žemės   sklypo  valdymą   ir  disponavimą  ribojančios

sąlygos:

     1) išlaikyti  iki gyvos  galvos  (sutarties  galiojimo  metu

negalima perleisti žemės trečiajam asmeniui);

     2) nekeisti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties

iki žemės perleidėjo gyvos galvos, bet ne ilgiau kaip 10 metų;

     3) neperleisti žemės trečiajam asmeniui iki žemės perleidėjo

gyvos galvos,  bet ne  ilgiau kaip  10 metų,  su žemės perleidėjo

teise per šį laiką atpirkti žemę už sutartyje fiksuotą kainą.

     Tais atvejais,  kai žemės  savininkas perleidžia  dalį žemės

sklypo, prieš  sudarant perleidimo  sutartį ši  dalis  turi  būti

atidalyta iš  bendro sklypo  ir įregistruota  kaip atskiras žemės

sklypas  valstybinį   žemės  kadastrą   tvarkančioje   įstaigoje.

Atidalijamas žemės  sklypas formuojamas laikantis šio įstatymo 18

straipsnio reikalavimų.

     17 straipsnis. Privačios žemės nuosavybės teisė

     Lietuvos Respublikos piliečiams priklauso žemė:

     1) susigrąžinta  arba gauta  nuosavybėn neatlygintinai pagal

Lietuvos Respublikos  įstatymą "Dėl  piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų";

     2) įsigyta iš valstybės pagal Žemės reformos įstatymą bei šį

įstatymą;

     3) įsigyta  iš kitų piliečių įstatymų nustatyta tvarka pagal

žemės perleidimo sutartis, taip pat paveldėta pagal įstatymą arba

testamentą.

     Žemės savininkų  teises saugo ir gina valstybė. Privati žemė

iš savininkų  gali būti paimama tik šio įstatymo ir kitų įstatymų

nustatyta tvarka  visuomenės poreikiams (teisingai atlyginant) ir

šio įstatymo 33 straipsnyje numatytais atvejais.

     Kartu su  įsigyjama žeme piliečiams nuosavybės teise pereina

žemės  sklype   esantys  vandenys  ir  miškas,  medžių  ir  krūmų

želdiniai,  daugiamečiai  sodiniai,  privačios  žemės  savininkui

nuosavybės teise priklausantys melioracijos įrenginiai.

     18 straipsnis. Privačios žemės perleidimo ir padalijimo

                    sąlygos

     Privačios  žemės   sklypas  gali   būti  perleistas  kitiems

piliečiams, jeigu  jie perima savininkui nustatytas specialiąsias

žemės naudojimo sąlygas, veiklos apribojimus ir žemės servitutus.

     Jeigu perleidžiamuose  žemės sklypuose  savininkas pasilieka

nuosavybe pastatus,  įrenginius ar  kitą nekilnojamąjį turtą, jam

nustatomos  servituto   teisės   perleistuose   žemės   sklypuose

(privažiuoti prie  nuosavybės teise priklausančių objektų, tiekti

elektrą, vandenį, tiesti komunikacijas ir kt.).

     Privati   žemė    perleidžiama   abiejų   šalių   tarpusavio

susitarimu.

     Piliečiai turi  pirmumo  teisę  pirkti  pardavėjo  nustatyta

kaina žemę,  kurią užima  nuosavybės  teise  jiems  priklausantys

pastatai ir  įrenginiai, taip  pat žemę,  reikalingą šių  objektų

aptarnavimui.

     Parduodant privatine  nuosavybe esančią žemę nacionaliniuose

ir regioniniuose  parkuose,  pirmumą  ją  pirkti  tomis  pačiomis

sąlygomis pardavėjo ir pirkėjo sutarta kaina turi valstybė.

     Parduodant privatinės nuosavybės žemę miestuose, miesto tipo

ir kaimo gyvenvietėse, pirmumą ją pirkti tomis pačiomis sąlygomis

pardavėjo ir  pirkėjo sutarta  kaina turi  valstybė miesto  ūkio,

bendroms   gyventojų    reikmėms,   visuomeninei   statybai   bei

rekreacijai, jeigu ši žemė pagal teritorinio planavimo dokumentus

numatyta priskirti šioms reikmėms.

     Ūkinei-komercinei  veiklai   žemę  gali  įsigyti  piliečiai,

turintys įstatymo  nustatyta tvarka įregistruotą leidimą užsiimti

šia veikla.

     Bankrutavusio žemės  savininko žemė  parduodama ir įsigyjama

įstatymų nustatyta tvarka rinkos kaina.

     Privačios žemės  ūkio paskirties žemės ir miško sklypai gali

būti padalijami  arba atskiriamos  jų dalys  žemės perleidimui ar

išnuomojimui tik  suderinus su  žemėtvarkos  projektu  arba  kitu

nustatyta tvarka patvirtintu  teritorinio planavimo dokumentu.

     Privačios žemės  sklypas gali būti skaidomas į du ar daugiau

sklypų, numatytų  naudoti gyvenamajai,  visuomeninei ir  ūkinei -

komercinei statybai,  tik jeigu  ši statyba nustatyta teritorinio

planavimo dokumentuose  ir išlaikomas nustatytas sklypo dydis bei

užstatymo tankumas ir pobūdis.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

     19 straipsnis. Privačios žemės paveldėjimas

     Privati žemė  paveldima pagal  įstatymą ir  pagal testamentą

šiame  įstatyme   ir  Lietuvos  Respublikos  civiliniame  kodekse

nustatyta tvarka.

     Paveldėtos žemės  sklypas per  tris mėnesius nuo paveldėjimo

teisės  liudijimo   išdavimo  dienos   turi  būti   įregistruotas

valstybinį žemės  kadastrą tvarkančioje  įstaigoje.  Jeigu  vieną

žemės  sklypą   paveldi   keli   asmenys,   šis   žemės   sklypas

registruojamas visų  priėmusių palikimą asmenų vardu, nurodant jų

dalis bendrojoje nuosavybėje.

     Jeigu žemę  paveldi ne Lietuvos Respublikos pilietis, o kiti

Lietuvos  Respublikos   ar  užsienio   valstybių   fiziniai   bei

juridiniai asmenys,  jie įgyja  teisę tik  į pinigų  sumą,  gautą

pardavus  paveldėtą  žemės  sklypą. Šis  žemės  sklypas  Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės  nustatyta   tvarka   įpėdinio   prašymu

parduodamas   jo  nurodytam   pirkėjui  -  Lietuvos   Respublikos

piliečiui arba aukcione. Šį žemės sklypą parduoda rajono (miesto)

savivaldybė  įpėdinio  prašymu  jo  nurodytam  pirkėjui  Lietuvos

Respublikos   piliečiui  arba   aukcione. Išduodamame paveldėjimo

teisės liudijime nurodoma  pinigų  suma,  gauta  pardavus žemę ir

atskaičius pardavimo arba aukciono organizavimo išlaidas.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

     20 straipsnis. Privačios žemės įkeitimas

     Privati žemė  įkeičiama įstatymų nustatyta tvarka. Įkeičiant

dalį žemės,  ji turi  būti įregistruota valstybinį žemės kadastrą

tvarkančioje įstaigoje kaip atskiras žemės sklypas.

     Žemės sklypo  įkeitimo sutartys sudaromos raštu, tvirtinamos

notariškai ir  per  tris  mėnesius  nuo  jų  patvirtinimo  dienos

užregistruojamos   valstybinį    žemės   kadastrą    tvarkančiose

įstaigose.

     Įkeista žeme  disponuoja žemės  savininkas. Įkaito turėtojui

žemė nuosavybėn neperduodama.

     Dalijant  įkeistą  žemės  sklypą  asmenims,  valdantiems  ją

bendrosios nuosavybės  teise, ar  atsidalijant ją iš bendro žemės

sklypo, kiekvienai  daliai tenka  įsipareigojimai pagal  įkeitimo

sutartį  proporcingai   sklypo  vertei,  jeigu  bendrasavininkiai

nesusitaria kitaip.

     Įkeisti  žemės   sklypai  gali   būti  sujungiami  į  vieną,

kreditoriams susitarus  dėl reikalavimų  pagal  įkeitimo  sutartį

tenkinimo eilės. Sujungus du ar kelis žemės sklypus, kai įkeistas

buvo tik vienas iš jų, po sujungimo įregistravimo įkeitimas apima

visą žemę.

     Įkeista žemė  gali būti  perleista  tik  sutikus  piliečiui,

kuriam ši  žemė perleidžiama.  Šiuo atveju  pilietis perima visus

buvusio žemės savininko įsipareigojimus pagal įkeitimo sutartis.

     Įkeistos    žemės     savininkui    neįvykdžius     skolinio

įsipareigojimo sutartyje  nustatytu terminu  ir  gavus  įstaigos,

kuriai įkeista  žemė, įspėjimą,  kad  negrąžinus  skolos  įkeista

žemės  bus   parduota  iš   varžytinių,  ši   žemė  negali   būti

perleidžiama kitiems asmenims, taip pat įkeičiama, išnuomojama ar

apsunkinama  kitokiu   žemės  disponavimo   ir  naudojimo  teisių

suvaržymu.

                 III. VALSTYBINĖ ŽEMĖS NUOSAVYBĖ

     21 straipsnis. Valstybinės nuosavybės žemė

     Lietuvos valstybei  priklauso: šio  įstatymo  4  straipsnyje

nurodyta žemė,  valstybei dovanota  ir valstybės  paveldėta žemė,

kita žemė,  įstatymų nustatyta tvarka paimta, išpirkta ar kitokiu

būdu įgyta valstybės nuosavybėn.

     Žemę, grąžintiną  pagal įstatymą  "Dėl  piliečių  nuosavybės

teisių  į  išlikusį  nekilnojamąjį  turtą  atstatymo  tvarkos  ir

sąlygų", iki jos sugrąžinimo natūra privačion nuosavybėn valstybė

gali išnuomoti Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka.

     Valstybine  žeme   gali  naudotis   fiziniai  ir  juridiniai

asmenys, jeigu šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytos institucijos

suteikia  šią  žemę  naudotis  arba  išnuomoja.  Šių  institucijų

sprendimai dėl žemės suteikimo naudotis priimami arba valstybinės

žemės  nuomos  sutartys  sudaromos  atsižvelgiant  į  teritorinio

planavimo  dokumentuose   numatomą  pagrindinę   tikslinę   žemės

naudojimo  paskirtį,   turimos  žemės  kiekį  ir  pateiktą  žemės

poreikio bei ūkinės veiklos pagrindimą.

     22 straipsnis. Valstybinės žemės suteikimas naudotis ir

                    nuomojimas

     Valstybinė žemė  suteikiama neterminuotai  arba  terminuotai

naudotis įstaigoms  ir organizacijoms,  išlaikomoms iš  biudžeto,

nesudarant valstybinės žemės nuomos sutarčių Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

     Valstybinės  žemės   suteikimo  naudotis   Krašto   apsaugos

ministerijos nustatytiems  objektams tvarką  nustato įstatymai ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Valstybinės žemės  nuomojimo  tvarką  nustato  įstatymai  ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     23 straipsnis. Institucijos, turinčios teisę suteikti

                    naudotis ir nuomoti valstybinę žemę

     Teisę naudotis valstybine žeme suteikia:

     1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

     2) apskrities valdytojas;

     3) valstybinės žemės valdytojai.

     Apskrities  valdytojas ar  kiti  valstybinės žemės valdytojai

suteikia  teisę  naudotis žemės sklypais, kurių dydis ir suteikimo

atvejai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

   24 straipsnis. Valstybinės žemės perleidimas privatinėn

                    nuosavybėn

      Valstybinę žemę  parduoda ar  kitaip privatinėn  nuosavybėn

perleidžia apskričių  valdytojai įstatymų ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

     Sudarant valstybinės  žemės sklypų pirkimo-pardavimo, nuomos

ir panaudos  sutartis, valstybei atstovauja apskrities valdytojas

arba   jo    įgaliotas   apskrities   valdytojo   administracijos

žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos vadovas.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

                  IV. BENDROJI ŽEMĖS NUOSAVYBĖ

     25 straipsnis. Bendrosios žemės nuosavybės sąvoka ir

                    rūšys

     Žemės sklypas  gali priklausyti  bendrosios nuosavybės teise

dviems ar  keliems Lietuvos Respublikos piliečiams arba valstybei

ir vienam ar keliems piliečiams.

     Galima  žemės  sklypo  bendroji  nuosavybė  su  nustatytomis

dalimis -  dalinė nuosavybė,  o be  nustatytų  dalių  -  jungtinė

nuosavybė.

     Bendrosios dalinės  nuosavybės teise  valdomos žemės sklypas

įregistruojamas valstybinį žemės kadastrą tvarkančiose įstaigose,

nurodant bendrasavininkius,  bendro žemės  sklypo buvimo vietą ir

kiekvienam bendrasavininkiui priklausančią šio žemės sklypo ploto

ir vertės  dalį, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas

žemės sklypas  - nurodant  bendrasavininkius, bendro žemės sklypo

buvimo vietą bei jo bendrą plotą ir vertę.

     Bendrosios nuosavybės  teisė laikoma  daline, jeigu įstatymo

nenustatyta kitaip.

     26 straipsnis. Žemės įsigijimas ir valdymas bendrosios

                    dalinės nuosavybės teise, kai

                    bendrasavininkiai yra piliečiai

     Žemė    bendrosios    dalinės    nuosavybės    teise,    kai

bendrasavininkiai yra  du ar keli piliečiai, įgyjama arba įsigyta

žemė sujungiama ir valdoma šiame įstatyme ir Lietuvos Respublikos

civiliniame kodekse nustatyta tvarka.

     Perkant   žemę    bendrosios   dalinės   nuosavybės   teise,

bendrasavininkių dalys  nustatomos jų  tarpusavio  susitarimu  ir

įrašomos žemės pirkimo ir pardavimo sutartyje nurodant dalių dydį

bei vertę.

     Privačios žemės  sklypų savininkams  susitarus, du  ar  keli

žemės sklypai  gali būti  sujungti į  vieną žemės sklypą, valdomą

bendrosios dalinės  nuosavybės teise.  Žemės  sklypai  sujungiami

sudarant rašytinę  sutartį, kuri  patvirtinama notariškai  ir per

tris   mėnesius   užregistruojama   valstybinį   žemės   kadastrą

tvarkančiose įstaigose.

     27 straipsnis. Žemės įsigijimas ir valdymas bendrosios

                    dalinės nuosavybės teise, kai

                    bendrasavininkiai yra valstybė ir vienas

                    ar keli piliečiai

     Žemė    bendrosios    dalinės    nuosavybės    teise,    kai

bendrasavininkiai yra  valstybė  ir  vienas  ar  keli  piliečiai,

įsigyjama ir  valdoma  šiame  įstatyme  ir  Lietuvos  Respublikos

civiliniame kodekse nustatyta tvarka.

     Bendra  dalinė   valstybės  ir   piliečių  žemės   nuosavybė

atsiranda piliečiams  įsigijus iš  valstybės  namų  valdos  žemės

sklypo dalį.  Tokį  žemės  sklypą  valdant,  juo  naudojantis  ir

disponuojant, susitarimas tarp valstybės ir kitų bendrasavininkių

reikalingas tik  šio įstatymo  29 straipsnyje nurodytais atvejais

arba   kai    bendrai   valdomas    sklypas   perdalijamas   tarp

bendrasavininkių, arba  kai pakeičiami jų naudojamos žemės plotai

ir  naudojimo  sąlygos.  Šiais   atvejais  valstybei   atstovauja

apskrities valdytojas arba jo įgaliotas administracijos atstovas.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

     28 straipsnis. Žemės įsigijimas ir valdymas bendrosios

                    jungtinės nuosavybės teise

     Žemė bendrosios  jungtinės nuosavybės teise gali priklausyti

tik Lietuvos  Respublikos piliečiams.  Ji  įsigyjama  ir  valdoma

šiame įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame bei Santuokos ir

šeimos kodeksuose nustatyta tvarka.

     29 straipsnis. Žemės valdymo bendrosios dalinės

                    nuosavybės teise nutraukimas ir žemės

                    atidalijimas iš bendro žemės sklypo

     Žemės sklypo,  valdomo bendrosios  dalinės nuosavybės teise,

bendrasavininkiai  turi  teisę  tarpusavio  susitarimu  nutraukti

žemės valdymą  bendrosios dalinės  nuosavybės teise, o kiekvienas

iš bendrasavininkių - reikalauti atidalyti savo dalį.

     Žemės sklypas, valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise,

gali būti  padalytas tarp  bendrasavininkių arba atidalytos žemės

ploto  dalys  -  vienam  ar  keliems  bendrasavininkiams  natūra,

laikantis šio įstatymo 18 straipsnio reikalavimų.

     Žemės sklypo,  valdomo bendrosios  dalinės nuosavybės teise,

padalijimas ir  bendrasavininkio žemės  ploto dalies atidalijimas

iš bendro  žemės  sklypo  įforminamas  rašytine  sutartimi,  kuri

patvirtinama notariškai  ir  per  tris  mėnesius  užregistruojama

valstybinį žemės  kadastrą  tvarkančioje  įstaigoje.  Atidalijant

žemės  sklypą   natūra,  prie   sutarties  turi  būti  pridedamas

atidalyto žemės sklypo planas.

     Ginčai tarp bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių dėl

žemės  sklypo  padalijimo  ar  atidalijimo  sprendžiami  teismine

tvarka.

     30 straipsnis. Valstybės kompetencija reguliuojant

                    žemės santykius

     Lietuvos Respublikos Seimas:

     leidžia   ir   tikslina   įstatymus   dėl   žemės   santykių

reguliavimo.

     Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

     1) įstatymų  nustatyta tvarka  leidžia ir tikslina norminius

aktus  žemės  nuosavybės,  valdymo,  naudojimo  ir  kitais  žemės

santykių reguliavimo klausimais;

     2)  rengia   ir  įgyvendina   žemės  naudojimo,   teritorijų

optimizavimo ir žemės gerinimo programas;

     3)  rengia  ir  tvirtina  Lietuvos  Respublikos  teritorijos

tvarkymo generalinį  planą, tvirtina  kitus valstybinės  reikšmės

teritorinio planavimo dokumentus;

     4)  planuoja   ir   finansuoja   valstybinius   žemėtvarkos,

miškotvarkos ir žemės kadastro darbus;

     5) nustato specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas;

     6)  sprendžia   žemės  paėmimo   ir  suteikimo,  pagrindinės

tikslinės žemės  naudojimo paskirties  keitimo  bei  kitus  žemės

fondo valdymo klausimus, jeigu   jie  nėra  priskirti  apskrities

valdytojo  ( o  kai  žemė  suteikiama naudotis - vietos savivldos

institucijų) kompetencijai;

     7) nustato  veiklos apribojimus  ir žemės  naudojimo sąlygas

suteikiamuose naudotis žemės plotuose.

     Žemės ūkio  ministerija arba specialiai Lietuvos Respublikos

Vyriausybės  įgaliota   institucija  valstybiniam   žemės  fondui

valdyti:

     1) vadovauja  įstaigoms ir  įmonėms, vykdančioms valstybinio

žemės kadastro ir valstybinės žemėtvarkos darbus;

     2) rengia  medžiagą Lietuvos  Respublikos Vyriausybei  žemės

paėmimo  ir  suteikimo  visuomenės  reikmėms,  pagrindinės  žemės

naudojimo  tikslinės   paskirties  keitimo,  kitiems  žemėtvarkos

klausimams spręsti;

     3) organizuoja valstybinę žemės naudojimo kontrolę.

     Apskrities valdytojas apskrities teritorijoje:

     1)  įgyvendina  valstybės  politiką  teritorijos  planavimo,

žemės naudojimo ir apsaugos srityse;

     2) parduoda  ar kitaip  perleidžia privatinėn  nuosavybėn ir

išnuomoja valstybinę žemę;

     3)  suteikia   naudotis  arba   išnuomoja  valstybinę  žemę,

išskyrus  žemę,   kuri   perduota   valdyti   vietos   savivaldos

institucijoms;

     4) organizuoja  valstybinio žemės  kadastro darbus,  atlieka

žemės teisinį registravimą;

     5)   sprendžia    žemės   paėmimo   visuomenės   poreikiams,

pagrindinės  tikslinės   žemės   naudojimo   paskirties   keitimo

klausimus, jeigu  paimamas žemės  plotas ne  didesnis kaip  1  ha

miestuose ir 10 ha kaimo vietovėje;

     6) įgyvendina žemės reformą;

     7) vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę;

     8) tvirtina  ir įgyvendina  žemėtvarkos schemas ir projektus

bei kitus teritorinio planavimo dokumentus, numatančius žemėnaudų

ir žemės  valdų (žemėvaldų)  ribų bei pagrindinės tikslinės žemės

naudojimo paskirties keitimą ir veiklos apribojimus;

     9) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato

žemės servitutus ir veiklos apribojimus;

     10) atlieka  kitų įstatymų  nustatytas funkcijas  dėl  žemės

fondo valstybinio valdymo ir žemės naudojimo reguliavimo.

     Vietos savivaldos institucijos savivaldybės teritorijoje:

     1) tvirtina  savivaldybės teritorijos  plėtojimo  generalinį

planą ir  jo pakeitimus,  miestų ir  miestelių plėtimo  ir kūrimo

generalines schemas;

     2) tvirtina  ir įgyvendina savivaldybės teritorijai arba jos

daliai rengiamus detalius planus;

     3)  pagal  suteiktus  įgaliojimus  tvarko  ir  naudoja  joms

suteiktą valdyti  žemę, kurios  plotas negali  būti mažesnis negu

yra  reikalingas   vietos  savivaldos  institucijų  kompetencijai

įgyvendinti;

     4) pagal miestų detalius planus teikia apskrities valdytojui

pasiūlymus  dėl  naujų  valstybinės  žemės  sklypų  pardavimo  ir

ilgalaikės  nuomos   fiziniams  ir   juridiniams  asmenims  kitai

paskirčiai;

     5) atlieka  kitas įstatymų  joms nustatytas  funkcijas žemės

naudojimo ir apsaugos srityje.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

     31 straipsnis. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo

                    paskirties nustatymo ir keitimo tvarka

     Žemės naudotojai, norintys ją naudoti kitai paskirčiai, negu

buvo nustatyta  žemę įgyjant  arba išsinuomojant  bei  suteikiant

naudotis, privalo  gauti Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  arba

apskrities valdytojo leidimą.

     Pagrindinę  tikslinę   žemės  naudojimo   paskirtį   nustato

teritorinio   planavimo   dokumentai:   savivaldybių   teritorijų

tvarkymo planai, miestų ir gyvenviečių generaliniai bei detalieji

planai, specialios  paskirties teritorijų  planai, žemėtvarkos ir

miškotvarkos projektai.

     Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma arba

keičiama pagal  teritorinio planavimo  dokumentus. Sprendimą  dėl

žemės sklypo  pagrindinės  tikslinės  paskirties  nustatymo  arba

keitimo priima:

     1) apskrities valdytojas - kai  žemės plotas ne didesnis

kaip 1  ha miestuose   bei 10 ha kaimo

vietovėje,  jeigu   šiuos   žemės   sklypus   suteikti   Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės   nustatytais  atvejais  nėra  priskirta

Lietuvos Respublikos  Vyriausybės kompetencijai,  taip pat ir kai

didesni žemės  plotai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka suderinusi su suinteresuotomis ministerijomis;

     2) Lietuvos  Respublikos Vyriausybė  -  kitais  atvejais  ir

Žemės ūkio ministerijos teikimu.

     Kai keičiama  žemės naudojimo  paskirtis, sprendime Lietuvos

Respublikos Vyriausybės  nustatyta tvarka  nurodomos  pagrindinės

tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo sąlygos ir dėl šio

pakeitimo susidariusių žemės ūkio gamybos ir miškų ūkio nuostolių

kompensavimas.  Sprendimas   dėl  miško  žemės  sklypo  tikslinės

paskirties  pakeitimo  priimamas  tik  suderinus  su  Žemės  ūkio

ministerija,  Miškų   ūkio  ministerija   ir  Aplinkos   apsaugos

ministerija.

     Vadovaujantis priimtu  sprendimu, patikslinami  valstybinio

žemės kadastro duomenų registro įrašai bei kiti valstybinio žemės

kadastro duomenys.

     Pagrindinė žemės  naudojimo tikslinė  paskirtis  draustinių,

nacionalinių ir  regioninių parkų teritorijose keičiama tik pagal

patvirtintus saugomų  teritorijų tvarkymo  projektus  arba  gavus

Aplinkos apsaugos ministerijos leidimą.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

     32 straipsnis. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams

     Žemė visuomenės  poreikiams iš  privačios  žemės  savininkų

gali būti  paimama arba  tam tikslui  valstybinės žemės naudojimo

teisė  bei   valstybinės  žemės  nuomos  sutartis  prieš  terminą

nutraukiama   tik    išimties   atvejais   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybės arba  apskrities valdytojo sprendimu pagal savivaldos

institucijos, ministerijos ar kitos valdymo institucijos prašymą,

kai ši žemė reikalinga:

     1) krašto apsaugai;

     2) valstybiniams aerodromams, uostams ir jų įrenginiams;

     3) valstybiniams  geležinkeliams, valstybiniams  keliams  ir

magistraliniams vamzdynams,  aukštos  įtampos  elektros  linijoms

tiesti;

     4)  svarbioms   valstybinės  reikšmės   statyboms,   miestų,

miestelių ir  kaimų infrastruktūrai  plėsti,  bendroms  gyventojų

reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai;

     5) naudingosioms iškasenoms, išžvalgytoms valstybės lėšomis,

eksploatuoti;

     6) valstybinių  geodezinių,  gravimetrinių  ir  astronominių

tinklų punktams įtvirtinti;

     7) gamtos,  archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų

apsaugos reikalams;

     8)  vietos   savivaldybių  poreikiams  ir  bendram  (viešam)

naudojimui, jeigu  tai numatyta  nustatyta tvarka  patvirtintuose

miestų, miestelių  ir kaimų  detaliuose planuose arba žemėtvarkos

projektuose.

     Institucijos sprendimas  paimti žemę  visuomenės  poreikiams

skelbiamas vietinėje  spaudoje du  kartus su  15 dienų pertrauka.

Lietuvos  Respublikos   Vyriausybės   ar   apskrities   valdytojo

sprendimą  dėl   žemės  sklypo   paėmimo  visuomenės   poreikiams

suinteresuotieji asmenys  gali skųsti teismui per vieną mėnesį po

jo antrojo paskelbimo spaudoje.

     Savivaldos  institucijų,   ministerijų   ar   kitų   valdymo

institucijų prašymų  paimti žemę  visuomenės poreikiams pateikimo

ir nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Paimant privačios  žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės

savininkui atlyginama  reali žemės  sklypo  vertė  pinigais  arba

suteikiamas lygiavertis  žemės sklypas  toje pat  vietovėje, taip

pat  atlyginami   kiti  nuostoliai,  atsiradę  dėl  žemės  sklypo

paėmimo, įstatymų  ir Lietuvos  Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

     Paimant visuomenės poreikiams suteiktą naudotis ar išnuomotą

valstybinę žemę,  žemės naudojimo  teisė ar žemės nuomos sutartis

nutraukiama prieš  terminą ir  dėl to  atsiradę nuostoliai  žemės

nuomininkams  bei  kitiems  naudotojams  atlyginami  įstatymų  ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

     Nuostolius,  atsiradusius   dėl  žemės   paėmimo  visuomenės

poreikiams, privačios  žemės savininkams  bei kitiems  teisėtiems

privačios   ir    valstybinės    žemės    naudotojams    atlygina

suinteresuotas   žemės   paėmimu   asmuo   tarpusavio   sutartyje

nustatytomis sąlygomis ir terminais.

     Ginčus dėl atlyginimo būdo ir dydžio sprendžia teismas.

     Po to,  kai yra  priimtas sprendimas  paimti  privačią  žemę

visuomenės poreikiams, žemės savininkas neturi teisės jos įkeisti

ar kitaip  apsunkinti. Žemės  nuosavybės teisė pereina valstybei,

kai ji  ar suinteresuotas žemės paėmimu asmuo visiškai atsiskaito

su žemės savininku.

     Jeigu žemė  ar  jos  dalis,  paimta  visuomenės  poreikiams,

nepanaudojama sprendime  nurodytam tikslui  ir  yra  perleidžiama

privačion nuosavybėn,  pirmumo teisę ją išpirkti turi buvęs žemės

savininkas, iš  kurio žemė  buvo paimta visuomenės poreikiams. Ši

nuostata netaikoma  asmenims, kuriems bus kompensuota lygiaverčiu

žemės sklypu.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

     33 straipsnis. Žemės paėmimas į laisvos valstybinės

                    žemės fondą

     Iš žemės  savininkų žemė paimama į laisvos valstybinės žemės

fondą, kai:

     1)  jie  savo  noru  atsisako  nuosavybės  teisės  valstybės

naudai;

     2) žemės  savininkas miršta  ir nėra  nei testamentinių, nei

įstatyminių įpėdinių;

     3) žemės nuosavybės teisė nutraukiama, teismo sprendimu žemę

perdavus valstybei.

     Iš valstybinės  žemės naudotojų  ir kitų  asmenų, sudariusių

valstybinės  žemės   nuomos  sutartis,  žemė  paimama  į  laisvos

valstybinės žemės fondą:

     1) kai  savo noru  atsisako naudotis jiems suteikta naudotis

arba išnuomota žeme;

     2) kai  pasibaigia terminas,  kuriam buvo  suteikta naudotis

arba išnuomota žemė, ir žemės nuomos sutartis nepratęsiama;

     3) kai  įstatymų nustatyta tvarka žemės nuomos sutartis arba

žemės naudojimo teisė nutraukiama prieš terminą.

     Žemė paimama  į laisvos  valstybinės  žemės  fondą  Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

     34 straipsnis. Žemės nuosavybės ir naudojimo teisių

                    apsauga

     Valstybė gina žemės nuosavybės ir naudojimo teises, taip pat

Lietuvos Respublikos  gyventojų, kuriems gali turėti įtakos žemės

naudotojų veikla, interesus.

     Asmenims, pažeidusiems  vietovėje nustatytas žemėnaudų ribas

arba dėl savo ūkinės veiklos naudojamoje žemėje pažeidusiems kitų

privačios  žemės   savininkų,  valstybės  ir  gyventojų  teisėtus

interesus bei  aplinkos apsaugos  reikalavimus, taikomos įstatymų

nustatytos sankcijos.

     Valstybinės  institucijos,   kiti  fiziniai   ir  juridiniai

asmenys, dėl  kurių kaltės  žemės  savininkai  negalėjo  naudotis

žeme, ją  valdyti ir  ja disponuoti,  o žemės naudotojai negalėjo

tinkamai naudoti  žemės, privalo  atlyginti dėl  to susidariusius

nuostolius žemės savininkams arba žemės naudotojams.

     Fiziniai  ir   juridiniai  asmenys,  dėl  kurių  veiklos  jų

naudojamoje  žemėje   buvo  pažeisti   kitų  žemės  naudotojų  ar

gyventojų interesai  ir aplinkos  apsaugos reikalavimai,  privalo

atlyginti dėl šių pažeidimų padarytą žalą.

                  V. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖ

     35 straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemė ir jos

                    teritorijos tvarkymas

     Žemės ūkio  paskirties žemę  sudaro žemės  ūkio  įmonių  bei

ūkininkų ūkių  funkcionavimui ir  kiti žemės ūkio veiklai plėtoti

naudojami arba  skirti naudotis žemės sklypai, tarp jų žemės ūkio

naudmenos,  žemė,  užimta  gyvenamųjų  namų  ir  ūkinių  pastatų,

kiemai, keliai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, ir

kitos šiuose sklypuose įsiterpusios žemės naudmenos.

     Žemės ūkio  paskirties  žemės  teritorija,  atsižvelgiant  į

žemės savininkų,  naudotojų  ir  visuomenės  interesus,  tvarkoma

pagal parengtus  ir apskrities valdytojo patvirtintus

žemėtvarkos  projektus:   tikslinamos  esamų   žemėnaudų   ribos;

formuojamos  naujos  žemėnaudos;  statomos  ūkininkų  sodybos  ir

ūkinės reikšmės  gamybiniai pastatai,  tiesiami keliai  su tvirta

danga; įrengiami  tvenkiniai; sodinamas  miškas; paverčiami žemės

ūkio naudmenomis miškai, pelkės ir krūmai.

     Į  žemės   ūkio  paskirties   žemėnaudas  įsiterpusių  miškų

priskyrimo miškų  ūkio paskirties  žemei ir  šių miškų  naudojimo

tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Po  kompleksinių   žemės   reformos   žemėtvarkos   projektų

patvirtinimo  maksimalų   žemės  ūkio   paskirties  žemės  plotą,

piliečių įsigyjamą  privatinėn nuosavybėn  ūkininko ūkiui  plėsti

arba naujam ūkininko ūkiui steigti, arba (kai piliečiai yra žemės

ūkio įmonių  nariai) bendrai žemės ūkio veiklai (kai įsigyta žemė

bus išnuomojama šioms žemės  ūkio  įmonėms),  nustato  apskrities

valdytojas pagal nustatyta tvarka parengtą žemėtvarkos

projektą arba administracinės teritorijos žemėtvarkos schemą.

     Žemės ūkio  paskirties žemės,  išsinuomojamos ne trumpesniam

kaip 3  metų laikotarpiui  ūkininko ūkiui  plėsti arba žemės ūkio

įmonei, maksimalus  plotas neribojamas, jeigu išsinuomojamų žemės

sklypų ribos ir jų teritorijos tvarkymas suderintas su  apskrities

valdtytojo patvirtintu žemėtvarkos projektu.

     Žemės ūkio  paskirties žemės, įsigyjamos arba išsinuomojamos

kitai  žemės  ūkio  veiklai,  maksimalų  plotą  nustato  Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

     36 straipsnis. Žemės ūkio įmonių naudojama žemės ūkio

                    paskirties žemė

     Valstybinės ir valstybinės akcinės žemės ūkio įmonės naudoja

išsinuomotą valstybinę arba privačią žemę.

     Kitos žemės  ūkio įmonės  naudoja išsinuomotą privačią žemę,

joms suteiktą įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį  turtą   atstatymo  tvarkos  ir  sąlygų"  nustatyta

tvarka, ir  išnuomotą valstybės reikmėms išperkamą žemę, taip pat

išnuomotą laisvą valstybinio žemės fondo žemę.

     Žemės ūkio  įmonių žemėnaudos  tvarkomos ir  žemė  naudojama

pagal žemėtvarkos projektus.

     37 straipsnis. Ūkininko ūkio žemė

     Ūkininko  ūkio   žemei  priskiriamos   įsigytos   privatinėn

nuosavybėn arba  išsinuomotos daugiau  kaip 3  metams žemėnaudos,

Žemės ūkio  ministerijos nustatyta  tvarka  įregistruotos 

apskrities valdytojo administracijoje  kaip ūkininko ūkis.

     Ūkininko ūkis  registruojamas pagal  suinteresuoto asmens ir

valstybinį   žemės   kadastrą   tvarkančios   įstaigos   pateiktą

informaciją tokiomis sąlygomis:

     1) jeigu  asmuo, kurio  vardu registruojamas ūkis, yra Žemės

ūkio  ministerijos   nustatyta  tvarka  pripažintas  pasirengusiu

ūkininkauti.  Pasirengimo   ūkininkauti  reikalavimas  netaikomas

asmeniui, kuris  paveldi ūkininko  ūkio žemę,  taip pat  ūkininko

sutuoktiniui ir vaikams, kuriems perleidžiama ūkininko ūkio žemė;

     2) jeigu  žemėnaudoje (išskyrus  išnuomotą kitiems  asmenims

žemę) yra  ne mažiau  kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų arba, kai jos

naudotojas   specializavosi   auginti   prekinę   augalininkystės

produkciją, - ne mažiau kaip 0,3 ha žemės ūkio naudmenų;

     3) jeigu asmuo, kurio vardu registruojamas ūkininko ūkis:

     gyvena arba kuriasi ūkininko ūkio sodyboje;

     gyvena ne toje vietovėje, kur yra ūkininko ūkis, tačiau turi

galimybę savarankiškai organizuoti žemės ūkio darbus.

     Ūkininko ūkio žemę gali sudaryti šeimos narių - sutuoktinių,

tėvų (įtėvių)  ir vaikų  (įvaikių),  taip  pat  kartu  gyvenančių

brolių arba  seserų -  privati žemė,  sujungta valdyti bendrosios

nuosavybės teise arba perduota naudotis vienam iš šių asmenų.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

     38 straipsnis. Kita žemės ūkio paskirties žemė

     Žemės ūkio  paskirties žemė,  nustatyta  tvarka  nepriskirta

ūkininko ūkiui  arba neišnuomota žemės ūkio įmonėms, laikoma kita

žemės ūkio paskirties žeme.  Jos naudotojai gali būti:

     1)  asmenys,  naudojantys  žemės  ūkio  produkcijos  gamybai

įsigytus privatinėn  nuosavybėn arba išsinuomotus privačius žemės

ūkio paskirties žemės sklypus;

     2) asmenys, kuriems valstybinė žemė buvo suteikta asmeniniam

ūkiui, tarnybinėms žemės daloms, sodininkystei ir daržininkystei;

     3) mokslo  ir mokymo  įstaigos, miškų  urėdijos,  kitos  šio

įstatymo 22  straipsnyje  nurodytos  įstaigos  ir  organizacijos,

kurios joms  suteiktus valstybinės  žemės sklypus  naudoja  žemės

ūkio produkcijos gamybai;

     4) kiti  fiziniai ir juridiniai asmenys, išsinuomoję žemę iš

laisvos valstybinės žemės fondo žemės ūkio produkcijos gamybai.

     39 straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemės apsauga

     Valstybinės žemės  plotai, kuriuose yra žemės ūkio naudmenos

arba  kitos   žemės  naudmenos,  pagal  savo  dirvožemių  savybes

tinkamos paversti  žemės ūkio naudmenomis, parduodami, suteikiami

naudotis arba išnuomojami pirmiausia žemės ūkio veiklai.

     Naudojant privačią ir valstybinę žemės ūkio paskirties žemę,

žemės ūkio  naudmenos turi  būti saugomos nuo dirvožemių alinimo,

vėjo ir  vandens erozijos, apaugimo krūmais ir mišku, supelkėjimo

ar  kitokio  ūkinių  savybių  pablogėjimo.  Vykdant  statybas  ar

eksploatuojant gamtos išteklius, derlingasis dirvožemio sluoksnis

neturi būti  sunaikintas, bet  panaudotas žemės  ūkio  naudmenoms

gerinti, o pažeistos žemės turi būti rekultivuotos.

     Žemės ūkio  paskirties  žemė  gali  būti  perleidžiama  arba

suteikiama naudotis  kitai paskirčiai  tik pagal nustatyta tvarka

parengtus teritorinio  planavimo dokumentus ir žemėtvarkos (žemės

skyrimo)  projektus,   įvertinus  žemės   perleidimo  (suteikimo)

tikslingumą,  žemės   ūkio  gamybos  nuostolius  ir  fizinių  bei

juridinių  asmenų   galimus  nuostolius   dėl   žemės   naudojimo

pagrindinės  tikslinės  paskirties  pakeitimo  bei  numačius  šių

nuostolių kompensaciją.

     Lėšos, gautos  už žemės  ūkio paskirties  žemės pagrindinės

tikslinės paskirties  pakeitimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka  naudojamos kitų  žemės ūkio paskirties naudmenų

pavertimo žemės  ūkio naudmenomis,  žemės  ūkio  naudmenų  vertės

padidinimo ir  jų dirvožemio  savybių gerinimo darbams finansuoti

bei kompensacijai už valstybės išperkamą žemę ir mišką mokėti.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

                 VI. MIŠKŲ ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖ

     40 straipsnis. Miškų ūkio paskirties žemė

     Miškų ūkio paskirties žemę sudaro:

     1) mišku apaugusi žemė, išskyrus rezervatų miškus;

     2) kita  miško žemė:  neatžėlusios biržės,  degimai, retmės,

laukymės,   dykynės,    kvartalų   ir   priešgaisrinės   linijos,

proskiebiai;

     3) žemė,  kurią užima  miško keliai,  medienos sandėliai  ir

kiti miškų ūkio poreikiams naudojami pastatai bei įrenginiai;

     4) žemė, skirta miškui įveisti;

     5) žvėrių  pašarų  aikštelės,  miškuose  įsiterpusios  kitos

žemės naudmenos.

     Miškų ūkio  paskirties  žemėje  miškų  atkūrimą  ir  apsaugą

reguliuoja Miškų įstatymas.

     Lėšos, gautos  miško žemės  pagrindinei tikslinei paskirčiai

pakeisti, naudojamos  miškams įveisti,  jiems atkurti, prižiūrėti

ir saugoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

     Miškų ūkio  paskirties žemėje esančios žemės ūkio naudmenos,

kol nėra naudojamos pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, turi būti

naudojamos žemės ūkio produkcijos gamybai.

     41 straipsnis. Miškų ūkio paskirties žemės savininkai

                    ir naudotojai

     Miškų  ūkio   paskirties  žemės  savininkai  yra  piliečiai,

susigrąžinę  privatinėn   nuosavybėn  buvusį   mišką  arba  mišku

apaugusią žemę,  taip pat žemės reformos metu gavę neatlygintinai

arba pirkę miško. Maksimalų vienam asmeniui privatinėn nuosavybėn

įsigyjamo miško  plotą po kompleksinių žemės reformos žemėtvarkos

projektų patvirtinimo nustato Lietuvos Respublikos miškų įstatymas.

     Valstybinė miškų ūkio paskirties žemė suteikiama naudotis ir

valdyti  miškų  urėdijoms,  nacionaliniams  ir

regioniniams parkams.  Miškų urėdijos ir nacionaliniai parkai yra

valstybės miškų  valdymo institucijos,  kurios  įgyvendina  miškų

atkūrimo, priežiūros ir apsaugos priemones.

     Ūkininkams ir  žemės  ūkio  įmonėms,  kitiems  fiziniams  ir

juridiniams asmenims  suteikiami naudotis  arba išnuomojami  į jų

žemėnaudų teritoriją  įsiterpę valstybinių  miškų sklypai,  pagal

savo plotą, dislokaciją ir medynų charakteristikas galimi naudoti

miškų ūkio veiklai.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

               VII. KONSERVACINĖS PASKIRTIES ŽEMĖ

     42 straipsnis. Konservacinės paskirties žemė

     Konservacinės paskirties  žemę sudaro žemė, nustatyta tvarka

suteikta arba priskirta:

     1) valstybiniams rezervatams;

     2) gamtos,  istorijos, archeologijos  ir  kultūros  paminklų

teritorijoms;

     3)  valstybinių   nacionalinių  ir   regioninių  parkų  bei

monitoringo teritorijų rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms;

     4)  kitiems  gamtos  objektams,  kuriuose  draudžiama  ūkinė

veikla,  nesusijusi  su  šių  objektų  ir  jų  užimtų  teritorijų

specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga.

     Konservacinės paskirties  žemės naudojimo  tvarką ir apsaugą

reglamentuoja Aplinkos  apsaugos  įstatymas,  kiti  įstatymai  ir

poįstatyminiai aktai.

     Papildoma   tikslinė    konservacinė   paskirtis    Lietuvos

Respublikos Vyriausybės  nustatyta tvarka  gali būti nustatoma ir

kitų kategorijų žemėse.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

                     VIII. KITOS PASKIRTIES ŽEMĖ

     43 straipsnis. Kitos paskirties žemė

     Kitos paskirties žemę sudaro žemės sklypai, nustatyta tvarka

piliečių  įsigyti   privatinėn  nuosavybėn,   taip  pat  suteikti

naudotis arba išnuomoti:

     1) privačioms namų valdoms išdėstyti;

     2)  įvairios   paskirties  gyvenamiesiems,  socialiniams  ir

pramoniniams objektams statyti ir eksploatuoti;

     3) transporto, ryšių ir kitoms komunikacijoms;

     4)  naudingosioms   iškasenoms,  durpynams   ir   požeminiam

vandeniui eksploatuoti;

     5) krašto apsaugos tikslams;

     6) rekreacijai;

     7) miestų,  miestelių ir  kaimų bendram (viešam) naudojimui

bei kitiems savivaldybių poreikiams;

     8) kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai.

     Valstybinės žemės  ploto  poreikis  kitos  paskirties  žemės

naudotojams nustatomas  pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir

ministerijų bei valstybinių tarnybų patvirtintus normatyvus.

     Įstatymų  ir   Lietuvos  Respublikos   Vyriausybės  nutarimų

numatytais   atvejais   žemė   kitai   paskirčiai   perleidžiama,

suteikiama naudotis  ar išnuomojama pagal susitarimą tik parengus

teritorinio planavimo  dokumentus ir  žemėtvarkos (žemės skyrimo)

projektus.

     Kitos  paskirties   žemė  tvarkoma  nepažeidžiant  nustatyta

tvarka patvirtintų statybos arba suplanavimo projektų.

     Kitos paskirties žemėje esančios žemės ūkio naudmenos iki jų

panaudojimo  pagal   pagrindinę  specialią   paskirtį  turi  būti

naudojamos žemės ūkio produkcijos gamybai.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

               IX. VALSTYBINIO VANDENŲ FONDO ŽEMĖ

     44 straipsnis. Valstybinio vandenų fondo žemė

     Valstybinio vandenų  fondo žemę sudaro žemės plotai, kuriuos

užima:

     1) teritorinė jūra;

     2) Kuršių marios;

     3) upės su nuolatiniu vandens nuotėkiu, kurių baseino plotas

ne mažesnis  kaip 25  kvadratiniai kilometrai,  arba  jungiančios

valstybiniam vandenų fondui priskirtus ežerus;

     4) privačion  nuosavybėn nesusigrąžinti ežerai, didesni kaip

5 ha,  ir kiti,  jeigu juos  jungia valstybiniam  vandenų  fondui

priskirtos  upės   arba  jie   Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės

nustatyta tvarka priskirti valstybiniam vandenų fondui;

     5)  valstybės   ir  savivaldybių  biudžeto  lėšomis  įrengti

neprivatizuoti vandens telkiniai.

     Valstybiniam  vandenų   fondui  priskirtų  vandens  telkinių

naudojimą nustato Vandens įstatymas.

               X. LAISVOS VALSTYBINĖS ŽEMĖS FONDAS

     45 straipsnis. Laisvos valstybinės žemės fondas

     Laisvos valstybinės žemės fondą sudaro valstybinė žemė, kuri

nėra  suteikta   naudotis  fiziniams   ir  juridiniams  asmenims,

neišnuomota ir neperleista privatinėn nuosavybėn.

     Laisvos valstybinės  žemės fondą  šio įstatymo  ir Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės   nustatyta  tvarka   tvarko  apskrities

valdytojas, išskyrus  žemę, perduotą  valdyti  vietos  savivaldos

institucijoms;

     Laisvos valstybinės žemės fondo žemė parduodama, suteikiama

naudotis ar  išnuomojama, nustačius atskirų jos sklypų pagrindinę

tikslinę  naudojimo   paskirtį  ir  atlikus  būtinus  teritorijos

optimizavimo, tvarkymo  ir žemės gerinimo darbus, šio įstatymo ir

(kai žemė nuomojama) Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

                    XI. VALSTYBINĖ ŽEMĖTVARKA

     46 straipsnis. Valstybinės žemėtvarkos paskirtis

     Valstybinės žemėtvarkos paskirtis:

     1) rengti  valstybinės žemės naudojimo ir apsaugos programas

bei šalies  administracinių teritorijų  žemėtvarkos schemas  kaip

sudėtinę teritorinio planavimo (kraštotvarkos) dalį;

     2)  rengti  žemėtvarkos  projektus  administracinėms  riboms

nustatyti  arba   pakeisti,  kitus   administracinių   teritorijų

tvarkymo projektus;

     3) rengti  žemėtvarkos  projektus  žemei  paimti  visuomenės

poreikiams ir žemei suteikti  vietos savivaldos institucijoms bei

gyventojų bendram naudojimui, valstybinėms   įmonėms,   įstaigoms

ir organizacijoms;

     4) rengti žemėtvarkos projektus žemei išpirkti, perleisti ir

žemės  mainams,   naujoms  žemėnaudoms  suformuoti  arba  esamoms

pertvarkyti,  specialioms   žemės  naudojimo   sąlygoms,  veiklos

apribojimams bei servitutams nustatyti;

     5) rengti  žemėtvarkos projektus  žemės ūkio įmonių ir pagal

atskirus  užsakymus   ūkininkų  ūkių  bei  kitų  žemės  naudotojų

žemėnaudoms tvarkyti ir racionaliam žemės naudojimui organizuoti.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

     47 straipsnis. Valstybinės žemėtvarkos darbų atlikimas

     Valstybinės žemėtvarkos  darbai atliekami  valstybės,  žemės

savininkų ir kitų žemės naudotojų lėšomis.

     Valstybinės   žemėtvarkos    darbus   organizuoja,    jiems

metodiškai vadovauja Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba

prie Žemės ūkio ministerijos.

     Valstybinės žemėtvarkos  darbus atlieka apskrities valdytojo

administracija,  valstybinės   įmonės  ir  organizacijos  bei  jų

pasitelktos kitos įmonės ir organizacijos.

     Žemėtvarkos  proceso  tvarką,  žemėtvarkos  projektavimo  ir

tyrinėjimo darbų  turinį nustato  Lietuvos Respublikos Vyriausybė

arba jos įgaliota institucija.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

     48 straipsnis. Privatūs matininkai

     Privačiu matininku  gali  būti  asmuo,  turintis  specialųjį

aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, įstatymų nustatyta tvarka

gautą licenciją atlikti geodezijos, topografijos ir kartografijos

darbus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs

leidimą dirbti valstybinės žemėtvarkos darbus.

     Privačių matininkų teises, pareigas, atsakomybę ir leidžiamų

vykdyti darbų  rūšis nustato  įstatymai ir  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybė.

                XII. VALSTYBINIS ŽEMĖS KADASTRAS

     49 straipsnis. Valstybinio žemės kadastro paskirtis

     Valstybinio žemės kadastro paskirtis:

     1)  registruoti   esamus  ir   žemėtvarkos  procese   naujai

suformuotus privačios ir valstybinės nuosavybės žemės sklypus bei

žemėnaudas;

     2) pagal  Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą sistemą

kaupti ir atnaujinti informaciją apie žemės sklypų priklausomybę,

jų plotą  ir vertę, žemės naudojimo sąlygas ir apribojimus, kitas

žemės, kaip  nuosavybės ar  naudojimo objekto,  ir  žemės  sklype

esančio  kito   nekilnojamojo   turto   charakteristikas,   žemės

pasiskirstymą  pagal   jos  savininkus,   naudotojus   ir   žemės

naudmenas.

     Registruojant  žemės  sklypus  ir  žemėnaudas,  rengiami  ir

tikslinami   žemės   kadastro   žemėlapiai,   kuriuose   pažymimi

įregistruoti žemės sklypai ir kiti nekilnojamojo turto bei gamtos

objektai, turintys  įtakos žemės sklypo vertei ir žemės naudojimo

sąlygoms. Žemės  kadastro   žemėlapių  turinį   nustato

valstybinė žemėtvarkos  ir geodezijos  tarnyba  prie  Žemės  ūkio

ministerijos.

     Valstybinio žemės kadastro duomenys yra oficiali informacija

apie  Lietuvos   Respublikos  žemės   fondą,  jo   naudojimą   ir

priklausomybę.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

     50 straipsnis. Valstybinio žemės kadastro tvarkymas

     Valstybinį  žemės  kadastrą  sudaro  ir  tvarko  apskrities

valdytojo  administracija  ir  valstybinės  įmonės  įstatymų  bei

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

     Valstybiniam   žemės    kadastrui   reikalingus    matavimų,

dirvožemių tyrimo,  žemės apskaitos  ir vertinimo  darbus atlieka

valstybinės įmonės ir  organizacijos  arba  jų pasitelktos  kitos

įmonės, organizacijos ir privatūs matininkai.

     Juridiniai ir fiziniai asmenys bei valstybinės ir savivaldos

institucijos žemės kadastrą tvarkančioms įstaigoms privalo teikti

būtiną informaciją apie jų naudojamą arba jų dispozicijoje esančią

žemę,  taip  pat  apie žemės  sklypuose  esančius  statinius  bei

įrenginius.

     Valstybiniam  žemės  kadastrui  sudaryti  reikalingi  darbai

vykdomi  valstybės,   savivaldybių,  žemės   savininkų  ir  žemės

naudotojų  lėšomis  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  nustatyta

tvarka.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

     51 straipsnis. Valstybinio žemės kadastro duomenų

                    naudojimas

     Valstybinio žemės  kadastro duomenys  teikiami  valstybinėms

institucijoms, fiziniams bei juridiniams asmenims ir naudojami:

     1) valstybinės  žemės išteklių  naudojimo politikai formuoti

ir įgyvendinti;

     2) žemės informacinei sistemai kurti ir eksploatuoti;

     3)  valstybiniam   žemės  gerinimo  bei  apsaugos  priemonių

planavimui;

     4) gamtos išteklių naudojimo ir teritoriniam planavimui;

     5) žemėtvarkos projektams ir schemoms rengti;

     6) žemės sklypo oficialios rinkos kainai nustatyti;

     7) žemės įkeitimui ir žemės rinkos formavimui;

     8)  žemės   apmokestinimui  ir  mokesčių  už  žemę  sistemos

formavimui;

     9) žemės naudojimo valstybinei kontrolei;

     10)  informacijai   apie  žemę   statistiniuose  ir  kituose

oficialiuose leidiniuose.

     Už  valstybinio  žemės  kadastro  informaciją  suinteresuoti

asmenys apmoka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

            XIII. ŽEMĖS NAUDOJIMO VALSTYBINĖ KONTROLĖ

     52 straipsnis. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės

                    turinys

     Žemės   naudojimo   valstybinę   kontrolę   pagal   Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus vykdo šio įstatymo

30 straipsnyje nurodytos institucijos.

     Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu:

     1) atliekamas  programų, projektų,  schemų, kitų teritorinio

planavimo dokumentų,  susijusių su  pagrindinės  tikslinės  žemės

naudojimo paskirties, žemės sklypų ribų ir žemės naudojimo sąlygų

pakeitimais, derinimas bei ekspertizė;

     2) sistemingai  tikrinama, ar  žemę naudojantys asmenys savo

veikla nepažeidė  įstatymų ir  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės

nustatytos žemės naudojimo tvarkos.

     53 straipsnis. Atsakomybė už žemės įstatymų pažeidimus

     Fiziniai  ir   juridiniai  asmenys   traukiami   drausminėn,

administracinėn, materialinėn  ir baudžiamojon  atsakomybėn pagal

Lietuvos Respublikos įstatymus, jeigu:

     1) savavališkai užėmė žemės sklypus;

     2) pažeidė  arba sunaikino riboženklius, geodezinius ženklus

ir punktus bei užkonservuotus gręžinius;

     3) žemę naudojo ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės

naudojimo paskirtį;

     4) nesilaikė  nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo

sąlygų ir veiklos apribojimų;

     5) nevykdė pareigų sutvarkyti žemę taip, kad ji būtų tinkama

naudoti pagal paskirtį;

     6)  nevykdė   privalomų  priemonių   žemės   ūkio   naudmenų

dirvožemiams gerinti ir apsaugoti;

     7) pažeidė kitų žemės naudotojų ir gyventojų interesus;

     8) nesilaikė  kitų žemės  suteikimo  metu  ar  žemės  nuomos

sutartyje nustatytų sąlygų;

     9) trukdė žemės naudotojui naudoti žemę pagal paskirtį;

     10) padarė  kitokių žemės naudojimo santykius reguliuojančių

įstatymų pažeidimų.

     Savavališkai užimti  žemės  sklypai  grąžinami  neatlyginant

neteisėto   naudojimo   metu   įdėtų   sąnaudų.   Žemės   sklypai

savavališkai užėmusių  įmonių, organizacijų,  įstaigų ir piliečių

lėšomis turi būti taip sutvarkomi, kad būtų tinkami naudoti pagal

paskirtį.

     54 straipsnis. Neteisėta veika padarytos žalos

                    atlyginimas

     Fiziniai ir  juridiniai asmenys,  pažeidę  nustatytas  žemės

naudojimo sąlygas,  įstatymų nustatyta  tvarka privalo  atlyginti

kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei padarytus

nuostolius.

                        XIV. ŽEMĖS GINČAI

     55 straipsnis. Žemės ginčų sąvoka

     Žemės ginčai  - tai  ginčai,  kylantys  dėl  žemės  teisinių

santykių tarp:

     1) žemės  savininkų bei  kitų teisėtų  žemės naudotojų - dėl

žemės sklypo ribų pažeidimo;

     2) žemės  savininkų bei kitų teisėtų žemės naudotojų ir kitų

asmenų, įmonių,  įstaigų,  organizacijų  -  dėl  neteisėto  žemės

sklypo užėmimo  ar  trukdymo  naudotis  priklausančio  nuosavybės

teise arba naudojamo kitu pagrindu žemės sklypu;

     3) žemės  savininkų bei  kitų teisėtų  žemės naudotojų - dėl

nutraukimo kaimyniniame  žemės sklype veiklos (nors ir teisėtos),

kuria daroma žala nuosavybės teise priklausančiai arba nuomojamai

ar kitu pagrindu naudojamai žemei;

    4) žemės  savininkų  bei  valstybinės  žemės  naudotojų  ir

Lietuvos Respublikos  Vyriausybės  ar  apskrities  valdytojo  dėl

žemės sklypo paėmimo, atlyginimo būdo ir dydžio;

     5)  žemės   savininkų  bei   žemės  nuomininkų  ir  Lietuvos

Respublikos Vyriausybės  ar apskrities valdytojo  -  dėl

pagrindinės tikslinės  žemės naudojimo paskirties keitimo ar (ir)

specialiųjų  žemės   naudojimo  sąlygų   bei  veiklos  apribojimų

nustatymo;

     6) žemės  nuomotojų ir  šios žemės  nuomininkų -  dėl nuomos

sutarčių;

     7) žemės bendrasavininkių - dėl žemės sklypo, esančio bendra

nuosavybe, valdymo, naudojimo ir disponavimo.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995, Nr.53-1294

     56 straipsnis. Žemės ginčų nagrinėjimo tvarka

     Žemės ginčus nagrinėja teismai civilinio proceso tvarka.

     Šalių  susitarimu   žemės  bei  kiti  ginčai,  kylantys  dėl

civilinių teisinių  santykių, gali būti perduoti spręsti trečiųjų

teismui,   kurio    nuostatus   tvirtina   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybė.

                    XV. TARPTAUTINĖS SUTARTYS

     57 straipsnis. Tarptautinės sutartys

     Tais  atvejais,   kai  Lietuvos   Respublikos  tarptautinėse

sutartyse yra nustatytos kitokios žemės naudojimo taisyklės, negu

numato Lietuvos  Respublikos įstatymai, yra taikomos tarptautinės

sutarties   taisyklės,    jeigu   jos   neprieštarauja   Lietuvos

Respublikos Konstitucijai.

                   XVI. ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMAS

     58 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

     Šis įstatymas įsigalioja nuo 1994 m. liepos 1 dienos.

     Įsigaliojus Lietuvos  Respublikos žemės  įstatymui,  netenka

galios Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 11 straipsnio

10 dalis."

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS            ALGIRDAS BRAZAUSKAS

_