Suvestinė redakcija nuo 2020-05-01 iki 2020-12-31
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 72-3017, i. k. 1021010ISTA0IX-1005
LIETUVOS RESPUBLIKOS
APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS
ĮSTATYMAS
2002 m. liepos 1 d. Nr. IX-1005
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis Įstatymas nustato aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, reglamentuoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-648, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2667 (2006-06-28)
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn.
2. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai, turintys šio ir kitų įstatymų jiems suteiktas galias.
3. Augalų ar gyvūnų masinis žuvimas – staigus arba laipsniškas augalų ar gyvūnų individų ar populiacijų skaičiaus sumažėjimas, dėl kurio gali būti pažeista ekologinė pusiausvyra ar grėsti augalų ar gyvūnų populiacijų visiškas išnykimas, atsiradęs dėl fizinių ar juridinių asmenų vykdomos veiklos.
4. Ekologinis įvykis ‒ aplinkos oro, vandens, dirvožemio, grunto užteršimas cheminėmis, biologinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitoks aplinkai padarytas poveikis.
5. Kontrolinis pirkimas – prekių ir (ar) paslaugų pirkimas, vykdomas atliekant ūkio subjekto veiklos neplaninį patikrinimą, kitų fizinių ir juridinių asmenų patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar ūkio subjektas, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys parduoda prekes ir (ar) teikia paslaugas laikydamiesi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų reikalavimų.
6. Privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.
7. Privati teritorija – fizinių arba privačių juridinių asmenų nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdoma, naudojama teritorija, išskyrus fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas.
9. Valstybiniai laboratoriniai tyrimai – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės tikslais atliekami į aplinką patenkančių teršalų, jų paveiktos aplinkos ir atliekų cheminės sudėties ir fizikinių savybių tyrimai ir matavimai (ėminių ėmimas, laboratorinių tyrimų ir matavimų atlikimas).
10. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos arba vartojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-648, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2667 (2006-06-28)
Nr. XI-1463, 2011-06-20, Žin., 2011, Nr. 85-4124 (2011-07-13)
Nr. XII-884, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k. 2014-06008
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2794, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02845
3 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės turinys
Siekdamos užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai:
1) organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, kuria siekiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, reikalavimų;
2) kontroliuoja, ar teisėtai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja žemės, žemės gelmių, paviršinių ir požeminių vandenų, aplinkos oro, augalijos (įskaitant miškus), gyvūnijos (įskaitant žuvų išteklius) bei kitus gamtos išteklius;
3) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pareigą atkurti gamtos išteklius, laiku ir tinkamai šią pareigą įvykdo;
5) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi nustatytų teršalų išmetimo ir išleidimo į aplinką bei aplinkos kokybės reikalavimų normų;
6) kontroliuoja, ar tinkamai tvarkoma aplinkos komponentų užterštumo, aplinkos komponentų tyrimų kokybės, gamtos išteklių naudojimo, atliekų apskaita, ar pateikiami teisingi šios apskaitos duomenys;
8) esant šiame Įstatyme numatytiems pagrindams, duoda fiziniams ir juridiniams asmenims privalomuosius nurodymus;
9) taiko aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidėjams šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teisinio poveikio priemones – nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas (įstatymų nustatytais atvejais perduoda medžiagą teisėsaugos institucijoms spręsti klausimą dėl kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn) ir ekonomines baudas, taiko kitas įstatymų nustatytas teisinio poveikio priemones;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-772, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18826
Nr. XIII-2794, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02845
10) nustatyta tvarka įvertina aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytą žalą aplinkai ir teikia ieškinius dėl jos atlyginimo;
11) kontroliuoja, ar cheminės medžiagos ir preparatai (išskyrus tiekiamas rinkai chemines medžiagas ir preparatus, skirtus vartotojų asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti) klasifikuojami, ženklinami, pakuojami, įtraukiami į apskaitą ir jų apskaita tvarkoma pagal teisės aktų reikalavimus; ar laikomasi cheminių medžiagų registracijos, pavojingų cheminių medžiagų autorizacijos reikalavimų ir sąlygų, cheminių medžiagų ar preparatų saugos duomenų lapų sudarymo ir pateikimo, informacijos apie chemines medžiagas perdavimo jų tiekimo grandinėje, ataskaitų dėl cheminių medžiagų ir preparatų teikimo, pavojingų cheminių medžiagų, preparatų ir gaminių gamybos, naudojimo, tiekimo rinkai apribojimų reikalavimų; taip pat pagal kompetenciją kontroliuoja, ar nepažeidžiami pavojingų cheminių medžiagų, jų turinčių preparatų ar gaminių importo (įvežimo) į Lietuvos Respublikos teritoriją ar eksporto (išvežimo) iš Lietuvos Respublikos teritorijos reikalavimai;
12) kontroliuoja, ar genetiškai modifikuoti mikroorganizmai ir organizmai ribotai naudojami, išleidžiami į aplinką laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
13) kontroliuoja, ar teisėtai ir laikantis nustatytų reikalavimų naudojamas Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (toliau – EMAS) logotipas ir Europos Sąjungos ekologinis ženklas;
15) atlieka ūkio subjektų veiklos patikrinimus Viešojo administravimo įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka;
17) prireikus atlieka patikrinimus prieš išduodant ar pakeičiant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, taršos leidimus, taip pat prireikus ir jeigu būtina ištirti su aplinkosauga susijusius skundus, ekologinius įvykius, jų priežastis ir pasekmes, teršimo incidentus ir kitus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, nustatyti, ar laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-772, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18826
Nr. XIII-1322, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11316
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2075, 2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)
Nr. X-648, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2667 (2006-06-28)
Nr. X-1510, 2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)
Nr. XI-1463, 2011-06-20, Žin., 2011, Nr. 85-4124 (2011-07-13)
Nr. XII-294, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 57-2838 (2013-06-01)
Nr. XII-884, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k. 2014-06008
4 straipsnis. Pagrindiniai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principai
Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama šiais principais:
1) prevencijos principas – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai;
2) minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklą;
3) sprendimų priėmimo savarankiškumo ir pareigūnų asmeninės atsakomybės už priimtus sprendimus principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai sprendimus pagal savo kompetenciją priima savarankiškai ir asmeniškai už juos atsako;
4) atsakomybės neišvengiamumo principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai turi siekti, kad kiekvienas asmuo, padaręs aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, būtų nustatytas, patrauktas atsakomybėn, teisingai ir laiku nubaustas, visiškai atlygintų aplinkai padarytą žalą bei pašalintų pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes;
5) objektyvumo principas – sprendimų priėmimas ir kiti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;
6) nepiktnaudžiavimo valdžia principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms ir pareigūnams draudžiama vykdyti veiklą neturint tam suteiktų galių arba priimti sprendimus pagal savo kompetenciją siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų;
7) viešumo principas – informacija apie ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės atlikimo principus, procedūras ir rezultatus, atskleidžiamus apibendrinta forma, yra vieša. Šis principas netaikomas, jeigu informacijos atskleidimas trukdo siekti ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų arba gali būti pažeisti kituose teisės aktuose nustatyti konfidencialumo reikalavimai;
8) nediskriminavimo principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai negali atlikti ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos kontrolės, kuria būtų diskriminuojami ūkio subjektai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys dėl jų nuosavybės formos, pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės, kurioje asmuo yra įsisteigęs, ar pagal kitus objektyvius šių asmenų požymius, jeigu kitos sąlygos, turinčios reikšmės asmens veiklos rizikingumo laipsniui, iš esmės nesiskiria;
9) planavimo principas – ūkio subjektų veiklos aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė turi būti planuojama. Poveikio priemonių ūkio subjektams skaičius, dydis, vertė negali būti planavimo objektas;
10) metodinės pagalbos teikimo principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai bendradarbiauja su ūkio subjektais, konsultuoja ūkio subjektus savo kompetencijos klausimais, įgyvendina kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų, o poveikio priemones taiko kaip ultima ratio priemonę. Šis principas netaikomas ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu, jeigu šio principo taikymas trukdo siekti ūkio subjektų veiklos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės tikslų, susijusių su teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1463, 2011-06-20, Žin., 2011, Nr. 85-4124 (2011-07-13)
II SKYRIUS
APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ORGANIZAVIMAS, VYKDYMAS IR PRIEŽIŪRA
5 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės organizavimas
6 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymas
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1510, 2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)
Nr. XI-1463, 2011-06-20, Žin., 2011, Nr. 85-4124 (2011-07-13)
Nr. XII-884, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k. 2014-06008
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1952, 2015-10-01, paskelbta TAR 2015-10-08, i. k. 2015-14939
Nr. XIII-772, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18826
7 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūra
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikoje priežiūrą atlieka Aplinkos ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2075, 2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)
Nr. X-1510, 2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)
Nr. XI-1463, 2011-06-20, Žin., 2011, Nr. 85-4124 (2011-07-13)
Nr. XII-884, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k. 2014-06008
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1952, 2015-10-01, paskelbta TAR 2015-10-08, i. k. 2015-14939
8 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos pagrindinės funkcijos
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija:
1) tikrina, ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai laikosi jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų aplinkos apsaugos valdymo srityje, tinkamai atlieka savo funkcijas ir pareigas, tikrina, analizuoja ir vertina, ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos efektyviai vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę;
2) aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų veiklos efektyvumui įvertinti tikrina, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
3) vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės valdymą bei metodiškai vadovauja aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioms institucijoms;
4) šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais nagrinėja ginčus dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ar pareigūnų priimtų sprendimų;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2075, 2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)
9 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros institucijų santykiai su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis
1. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija kitų valstybės bei savivaldybių institucijų prašymu privalo neatlygintinai joms pateikti turimą informaciją, būtiną šių institucijų funkcijoms atlikti.
2. Kitos valstybės bei savivaldybių institucijos, valstybės, savivaldybių įmonės, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros institucijų prašymu privalo neatlygintinai teikti turimą informaciją, būtiną aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2075, 2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)
III SKYRIUS
APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS PAREIGŪNAI
10 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai, kurie pagal jiems suteikiamas galias skirstomi į:
11 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių suteikimas, sustabdymas ir atėmimas
1. Vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus galios suteikiamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų valstybės tarnautojams priimant juos į šias pareigas arba aplinkos ministro įsakymu.
2. Neteko galios nuo 2018-07-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-772, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18826
3. Neteko galios nuo 2018-07-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-772, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18826
4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių sustabdymo ir atėmimo atvejus bei tvarką nustato aplinkos ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1510, 2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)
12 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ir pareigos
1. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi šias teises ir pareigas:
1) pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, imti ėminius, atlikti kontrolinius pirkimus, tyrimus ir matavimus, fiksuoti patikrinimą garso ir (ar) vaizdo fiksavimo priemonėmis, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir preparatų pavyzdžius tyrimams, jų sudėčiai bei savybėms ištirti ar bandymams atlikti, taip pat įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją bei duomenis, kurie yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar pramoninė paslaptis, cheminių medžiagų ir preparatų kontrolei atlikti, aplinkos ministro nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 20 darbo dienų (aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu šis terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip 20 darbo dienų) paimti dokumentus ar patvirtintas jų kopijas ir daiktus, reikalingus patikrinimui atlikti, jeigu šių dokumentų ar daiktų paėmimo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1322, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11316
Nr. XIII-1685, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-10, i. k. 2018-20185
Nr. XIII-2794, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02845
2) tikrinti dokumentus, liudijančius gamtos išteklių įsigijimo teisėtumą bei gamtos išteklius – ar jų kiekis, rūšis, kokybė ir kt. atitinka dokumentuose nurodytus duomenis;
3) nepažeisdami tarptautinės teisės ir Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nustatyta tvarka stabdyti su Lietuvos valstybės vėliava ar užsienio valstybės vėliava Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje plaukiojančius laivus, vykdyti juose aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę; šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti tyrimą dėl jūros aplinkos teršimo ar kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų, sulaikyti laivus, nuplukdyti juos į uostą; vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atviroje jūroje su Lietuvos Respublikos vėliava plaukiojančiuose laivuose. Šio punkto nuostatos netaikomos karo laivams, pagalbiniams karo laivyno laivams arba kitiems valstybei nuosavybės teise priklausantiems ar jos eksploatuojamiems ir tuo metu vien nekomercine valstybės veikla užsiimantiems laivams;
4) kad būtų užkirstas kelias aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, už kuriuos numatyta teisinė atsakomybė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sustabdyti ir apžiūrėti įtariamų asmenų transporto priemones;
5) įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, apžiūrėti įvykio vietą, priverstinai nuvežti neteisėtai pastatytus, laikomus ar apgyvendinimo, nakvynės, maitinimo ar kitiems tikslams naudojamus vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2298, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10402
6) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims;
7) neteko galios 2020-05-01;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2794, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02845
9) įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2638, 2016-09-27, paskelbta TAR 2016-10-05, i. k. 2016-24614
10) įstatymų nustatytais atvejais pristatyti aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjus į policijos, muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir savivaldybės patalpas asmenybei nustatyti;
11) šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka saugoti, nešioti ir panaudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias priemones;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2374, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-05-27, i. k. 2016-14182
12) vykdami į įvykio vietą ar persekiodami transporto priemones, kurias vairuoja arba kuriose yra asmenys, įtariami padarę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, Vyriausybės nustatyta tvarka naudoti mėlynos spalvos švyturėlius;
13) gauti iš juridinių ir fizinių asmenų informaciją, reikalingą užkirsti kelią aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, išaiškinti pažeidimus ir nustatyti pažeidėjus, patraukti juos atsakomybėn, taip pat gauti informaciją apie ūkinės veiklos poveikį aplinkai, informaciją, susijusią su mokesčiais už aplinkos teršimą bei gamtos išteklių naudojimą;
15) gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti;
16) nustačius aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, kuriuo aplinkai buvo padaryta žala, ir apskaičiavus padarytą žalą aplinkai, išskyrus atvejus, kai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, dėl kurio turi būti taikomas aplinkos būklės atkūrimas iki pirminės būklės, privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka pasiūlyti pažeidėjui gera valia atlyginti žalą ir kitus susijusius nuostolius. Jeigu pažeidėjas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nurodytą terminą savanoriškai žalos ir kitų susijusių nuostolių neatlygina, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo pateikti ieškinį teisme dėl padarytos aplinkai žalos ir kitų susijusių nuostolių atlyginimo;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1322, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11316
17) pateikę teismo nutartį, įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu);
18) įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo ir skirti ekonomines sankcijas;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-2298, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10402
19) pasitelkti nešališkus ekspertus ar specialistus, turinčius reikiamų specialiųjų žinių ir (ar) reikiamą įrangą, dalyvauti patikrinime ir (ar) vertinti patikrinimo duomenis, ir (ar) imti ėminius, ir (ar) atlikti tyrimus ir matavimus, kai reikalingos specialiosios žinios ir (ar) įranga;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-1322, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11316
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2794, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02845
20) Vyriausybės nustatyta tvarka specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta, tikrinti medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų blaivumą.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-1322, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11316
2. Vyresnieji aplinkos apsaugos inspektoriai neturi šio straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2298, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10402
Nr. XIII-2794, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02845
3. Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai neturi šio straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių ir teisės vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę tarptautiniuose vandenyse.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2298, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10402
Nr. XIII-2794, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02845
4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, nepaisant jų tarnybos vietos, turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.
5. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos ministras išduoda jų galias patvirtinančius pažymėjimus.
6. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ne darbo metu turi šio straipsnio 1 dalies 2 ir 15 punktuose nustatytas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises.
7. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, gavusios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno sutikimą, turi teisę nustatyti laiką, kada pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu.
8. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę ne darbo metu aplinkos ministro nustatyta tvarka būti pasirengęs bet kuriuo metu pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę (pasyvusis budėjimas namie). Pareigūnas, būdamas pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę bet kuriuo laiku ne darbo metu, privalo priimti pranešimus, susijusius su aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1322, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11316
9. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, ne darbo metu gavęs informacijos apie daromą aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, turi teisę, o tuo laiku, kai privalo būti pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – pareigą pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę aplinkos ministro nustatyta tvarka. Laikas, kada šioje dalyje nustatytais atvejais pradedama ir vykdoma aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, įskaitomas į pareigūno darbo laiką ir už jį mokama įstatymų nustatyta tvarka.
10. Laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašą tvirtina aplinkos ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2075, 2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)
Nr. X-648, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2667 (2006-06-28)
Nr. X-1299, 2007-10-18, Žin., 2007, Nr. 116-4741 (2007-11-13)
Nr. XII-884, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k. 2014-06008
121 straipsnis. Teismo leidimų įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas išdavimo tvarka
1. Jeigu aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija priima sprendimą atlikti patikrinimą fizinio asmens gyvenamosiose patalpose (tarp jų ir nuomojamose ar naudojamose kitu pagrindu), administraciniam teismui teikiamas prašymas dėl teismo leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo.
2. Prašyme dėl teismo leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo turi būti nurodytas tikrinamo fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamųjų patalpų adresas, įtariamų pažeidimų pobūdis.
3. Prašymą dėl teismo leidimo įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo išnagrinėja administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti.
4. Prašymas dėl teismo leidimo įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo priėmimo momento.
5. Jeigu aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija nesutinka su administracinio teismo teisėjo nutartimi, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo ją apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos skundą dėl administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šio skundo priėmimo dienos.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-884, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k. 2014-06008
13 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų socialinės garantijos
1. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų gyvybė ir sveikata valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų tarnybinių pareigų vykdymo metu.
2. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas apdraudžiamas suma, lygia jo vidutiniam darbo užmokesčiui, padaugintam iš 12, bet ne didesne kaip Vyriausybės nustatytos 48 minimaliosios mėnesinės algos.
3. Pripažinimo draudiminiais įvykiais atvejus, draudimo išmokų dydžius, atsižvelgiant į sveikatos sutrikimo laipsnį, ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui žuvus vykdant tarnybines pareigas, išmokama vienkartinė dešimties metų (120 mėnesių) vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija lygiomis dalimis jo sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), kuriems nėra sukakę 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotose aukštosiose mokyklose pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas, jeigu jiems nėra sukakę 24 metai, žuvusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (motinai) bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1579, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-13, i. k. 2015-05693
6. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, sužalotam vykdant tarnybines pareigas, jei dėl šio sužalojimo jis neteko darbingumo ar jo darbingumas sumažėjo, neatsižvelgiant į draudimo išmokas, išmokama nuo 1 iki 5 metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
IV SKYRIUS
APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS PROCESAS
PIRMASIS SKIRSNIS
ŪKIO SUBJEKTŲ KONSULTAVIMAS, ŪKIO SUBJEKTŲ IR KITŲ FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ VEIKLOS PATIKRINIMAS
Skirsnio pavadinimo pakeitimai:
Nr. XI-1463, 2011-06-20, Žin., 2011, Nr. 85-4124 (2011-07-13)
14 straipsnis. Ūkio subjektų konsultavimas, veiklos patikrinimas
1. Ūkio subjektų konsultavimas, tam tikru laikotarpiu planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašo (toliau – patikrinimų planas) įgyvendinimas, informacijos apie atliekamą patikrinimą visuomenės informavimo priemonėms ir kitiems su patikrinimu nesusijusiems asmenims pateikimas, poveikio priemonių taikymas ūkio subjektams, su ūkio subjektų veiklos aplinkos apsaugos valstybine kontrole susijusios informacijos skelbimas, informacijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms teikimas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų veiklos vertinimas ir atskaitomybė atliekami Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Patikrinimų planų sudarymo kriterijus, planinių patikrinimų tvarką ir trukmę įtvirtinančios taisyklės, neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką ir trukmę, tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijus įtvirtinančios taisyklės rengiamos ir tvirtinamos, taip pat patikrinimų planas rengiamas, tvirtinamas, skelbiamas ir keičiamas Viešojo administravimo įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka.
3. Ūkio subjekto veiklos patikrinimą atlikti ir poveikio priemones jam taikyti gali tas pats aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1463, 2011-06-20, Žin., 2011, Nr. 85-4124 (2011-07-13)
141 straipsnis. Kontrolinių pirkimų atlikimas
1. Kontroliniai pirkimai atliekami nepateikus ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos. Šiais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija ūkio subjektui turi būti pateikta iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo.
2. Kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nedėvint nustatyto pavyzdžio uniformos, pasitelkiant neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius, kitus liudininkus, neatliekant veiksmų, nurodytų šio Įstatymo 15 ir 16 straipsniuose, kurie trukdytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui atlikti kontrolinį pirkimą.
3. Baigus kontrolinį pirkimą, ūkio subjektui, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi prisistatyti, parodyti savo galias patvirtinantį dokumentą, nurodyti patikrinimo priežastį.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-1685, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-10, i. k. 2018-20185
15 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai atliekant fizinių asmenų veiklos patikrinimą
Tikrindamas fizinio asmens veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo:
1) prisistatyti asmeniui, kurio veikla tikrinama, parodyti savo galias patvirtinantį dokumentą, nurodyti patikrinimo priežastį;
2) asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2075, 2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)
Nr. XI-1463, 2011-06-20, Žin., 2011, Nr. 85-4124 (2011-07-13)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1322, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11316
16 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai atliekant juridinių asmenų veiklos patikrinimą
Tikrindamas juridinių asmenų veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo:
1) prisistatyti juridinio asmens savininkui, vadovui ar jų įgaliotam atstovui (toliau – juridinio asmens atstovas) ir parodyti savo galias patvirtinantį dokumentą, nurodyti patikrinimo priežastį;
2) paaiškinti juridinio asmens atstovui jo teisę dalyvauti patikrinime, jo prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu;
3) nustatęs pažeidimą, dėl kurio yra kaltas juridinis asmuo, nurodyti juridinio asmens atstovui pažeidimo esmę ir pareigą nutraukti pažeidimą;
4) atlikęs patikrinimą surašyti patikrinimą įforminantį dokumentą. Jeigu juridinio asmens atstovas patikrinime nedalyvauja dėl to, kad negalima jo rasti, arba vengia dalyvauti patikrinime, patikrinime turi dalyvauti liudytojas ir apie tai įrašoma patikrinimą įforminančiame dokumente;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1463, 2011-06-20, Žin., 2011, Nr. 85-4124 (2011-07-13)
Nr. XII-884, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k. 2014-06008
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1322, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11316
161 straipsnis. Patikrinimą įforminančio dokumento surašymas ir įteikimas
1. Patikrinimą įforminančių dokumentų formas ir jų pildymo reikalavimus tvirtina aplinkos ministras. Patikrinimą įforminantį dokumentą privalo pasirašyti patikrinimą atlikęs pareigūnas.
2. Surašius patikrinimą įforminantį dokumentą, jo antrasis egzempliorius pasirašytinai įteikiamas patikrintam fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba patikrinto juridinio asmens atstovui. Kai patikrinimą įforminantis dokumentas surašomas ne tikrinamo fizinio asmens ar juridinio asmens veiklos vietoje, kai nėra galimybės fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikti surašyto patikrinimą įforminančio dokumento arba kai šie asmenys atsisako jį pasirašyti, patikrinimą įforminančio dokumento antrasis egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo surašymo išsiunčiamas šiems asmenims registruotu laišku (fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar kitu jo nurodytu dokumentų įteikimo adresu, jeigu fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ar kitas dokumentų įteikimo adresas nežinomas, – darbdavio registruotos buveinės adresu, Juridinių asmenų registre nurodytos juridinio asmens buveinės adresu).
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-1322, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11316
17 straipsnis. Patekimas į privačias teritorijas
1. Į privačias teritorijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu.
2. Esant būtinybei, kai privačios teritorijos savininko arba valdytojo rasti negalima arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, arba atsisako įleisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus į privačią teritoriją, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali į ją patekti bei vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir be jų. Tokiu atveju turi dalyvauti liudytojas. Apie jo dalyvavimą įrašoma patikrinimo akte ir liudytojas šį aktą pasirašo.
ANTRASIS SKIRSNIS
PRIVALOMIEJI NURODYMAI
18 straipsnis. Privalomojo nurodymo davimas
1. Privalomasis nurodymas duodamas šiais atvejais:
1) kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla reali grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, ir (ar) kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir nėra galimybės kitais būdais to išvengti, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą;
2) jeigu nustatytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymas, susijęs su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, ir (ar) vykdomas neteisėtas aplinkos teršimas ir (ar) neteisėtai naudojami ar naikinami gamtos ištekliai, ir (ar) daroma žala aplinkai ir vykdoma veikla didina pažeidimo mastą, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti tai lemiančią konkrečią veiklą;
3) įvykus esminiam objekto ar įrenginio savybių pokyčiui, dėl kurio negali būti laikomasi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų ar negali būti vykdoma nurodytuose leidimuose numatyta veikla arba negali būti tinkamai vykdoma valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nurodytą veiklą;
4) kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir nesiimama visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai ar ji būtų sumažinta, duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones;
5) kai padaryta žala aplinkai ir nesiimama veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą;
6) kai esant žalai aplinkai nevykdomos ar netinkamai vykdomos aplinkos atkūrimo priemonės, duodamas privalomasis nurodymas vykdyti ar tinkamai vykdyti aplinkos atkūrimo priemones;
7) kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir nesiimama reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti, duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti;
8) kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes;
9) kai aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neteikiamos ataskaitos ar (ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija, ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ar aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus), duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar (ir) vykdyti teisėtus reikalavimus.
2. Jeigu duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ar kitą veiklą šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, privalomajame nurodyme turi būti nurodytos sąlygos ar priemonės, kurias įgyvendinus galima atnaujinti sustabdytą įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ar kitą veiklą, nurodytą privalomajame nurodyme.
3. Tais atvejais, kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomojo nurodymo, tačiau atsižvelgiant į situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių, arba kai pažeidimas gali būti pašalintas nedelsiant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai žodžiu pareikalauja iš atsakingų asmenų atlikti veikas, kad būtų išvengta žalos aplinkai ar ji būtų sumažinta arba kad būtų išvengta tiesioginio pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei ar jis būtų sumažintas. Informacija apie aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duotus reikalavimus (nurodymus) atlikti veikas (nurodymo turinys, vykdymo tvarka, sąlygos ir terminai) nurodoma dokumente, kuriuo įforminamas patikrinimas. Asmenys privalo vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duotus reikalavimus. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duoti reikalavimai, nurodyti patikrinimą įforminančiame dokumente, gali būti skundžiami mutatis mutandis šio Įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka. Skundo padavimas nesustabdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno žodžiu duoto reikalavimo vykdymo.
4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas gali aplinkos ministro nustatyta tvarka laikinai, ne ilgiau kaip iki privalomojo nurodymo įvykdymo dienos, užplombuoti patalpas, įrenginius ir kitus objektus, jeigu nėra kitos galimybės užtikrinti privalomojo nurodymo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno žodžiu duoto reikalavimo vykdymą. Toks sprendimas pažymimas privalomajame nurodyme ir skundžiamas kartu su privalomuoju nurodymu šio Įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Draudžiama sustabdyti veiklą, jeigu toks veiklos sustabdymas galėtų sukelti didesnę žalą visuomenės interesams (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu veiklos tęsimas. Šiame punkte nurodytą žalos visuomenės interesams vertinimą atlieka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo sudaryta komisija.
19 straipsnis. Privalomojo nurodymo turinys ir forma
1. Privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys:
1) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos;
3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, adresas, kontaktinė informacija. Jeigu privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui, – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, kontaktinė informacija;
4) privalomojo nurodymo davimo pagrindas – pažeisti aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai, veika, dėl kurios gali atsirasti pažeidimas, kitos nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios privalomojo nurodymo davimą;
5) kokius veiksmus turi atlikti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti;
20 straipsnis. Privalomojo nurodymo įteikimas
Privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius pasirašytinai įteikiamas fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas, ar jo atstovui arba juridinio asmens, kuriam šis nurodymas duodamas, atstovui. Kai nėra galimybės fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikti privalomojo nurodymo arba šie asmenys atsisako jį pasirašyti, privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo surašymo išsiunčiamas šiems asmenims registruotu laišku (fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar kitu jo nurodytu dokumentų įteikimo adresu, jeigu fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ar kitas dokumentų įteikimo adresas nežinomas, – darbdavio registruotos buveinės adresu, Juridinių asmenų registre nurodytos juridinio asmens buveinės adresu).
21 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai, privalomųjų nurodymų derinimas
1. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip vienas mėnuo, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.
2. Ilgesnius, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, bet ne ilgesnius kaip 3 mėnesiai, privalomojo nurodymo įvykdymo terminus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, įvertinęs asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, nustato suderinęs su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu.
3. Ilgesnius, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, bet ne ilgesnius kaip 6 mėnesiai, privalomojo nurodymo įvykdymo terminus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas duoda atsižvelgęs į Komisijos dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų nustatymo sprendimą, įvertinus asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes. Ilgesni kaip 6 mėnesių terminai šioje dalyje nustatyta tvarka gali būti nustatyti išimtiniais atvejais, kai privalomiesiems nurodymams įvykdyti būtina atnaujinti įrenginius, pakeisti technologijas ar atlikti kitus sudėtingus pertvarkymus, kurie negali būti įgyvendinti per 6 mėnesių terminą, ir kai dėl ilgesnio privalomojo nurodymo įvykdymo termino nebus padaryta žala aplinkai.
4. Jeigu duodamas privalomasis nurodymas dėl šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų veikų, nepriklausomai nuo duodamo privalomojo nurodymo termino privalomasis nurodymas turi būti duodamas jį suderinus su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu.
22 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminų pratęsimas
1. Asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti privalomojo nurodymo, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui.
2. Asmens rašytinis motyvuotas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms. Tais atvejais, kai privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra trumpesnis kaip 5 darbo dienos, prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Sprendimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į Komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo siūlymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai nuo prašymo gavimo iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos liko mažiau kaip 5 darbo dienos, – tokiu atveju sprendimą priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.
23 straipsnis. Komisija dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų nustatymo
24 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymas, privalomajame nurodyme nurodytų sąlygų ar priemonių įgyvendinimas
1. Apie privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymą asmuo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo įvykdymo turi informuoti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančią instituciją ar jos įgaliotą asmenį privalomajame nurodyme nurodytu būdu.
2. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo atlikti patikrinimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie privalomojo nurodymo įvykdymą gavimo dienos, o jeigu informacija apie privalomojo nurodymo įvykdymą nepateikta, – per 5 darbo dienas nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Patikrinimas gali būti neatliekamas, kai neatlikus patikrinimo nustatoma, kad asmuo privalomąjį nurodymą įvykdė.
3. Jeigu privalomasis nurodymas įvykdytas, tai pažymima aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje ir apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, informuojamas asmuo, kuriam buvo duotas privalomasis nurodymas. Taip pat, privalomajame nurodyme darant įrašą apie jo įvykdymą, pateikiama informacija, kokiu būdu įsitikinta, kad privalomasis nurodymas įvykdytas.
4. Tais atvejais, kai privalomuoju nurodymu nurodyta sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ar kitą veiklą, atnaujinti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ir (ar) sustabdytą veiklą galima tik įgyvendinus privalomajame nurodyme nurodytas sąlygas, apie tai informavus aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančią instituciją ar jos įgaliotą asmenį privalomajame nurodyme nurodytu būdu ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka gavus informaciją, kad privalomajame nurodyme nurodytos sąlygos ar priemonės įgyvendintos tinkamai. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, gavęs informaciją apie privalomajame nurodyme nustatytų sąlygų ar priemonių įgyvendinimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos privalo atlikti patikrinimą, ar privalomajame nurodyme nustatytos sąlygos ar priemonės įgyvendintos tinkamai, ir apie patikrinimo rezultatus informuoti asmenį šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Taip pat, privalomajame nurodyme darant įrašą apie sąlygų ar priemonių įgyvendinimą, pateikiama informacija, kokiu būdu įsitikinta, kad privalomasis nurodymas įvykdytas.
5. Jeigu privalomuoju nurodymu sustabdytas įrenginio ar jo dalies eksploatavimas ar sustabdyta kita veikla atnaujinama negavus šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka informacijos, kad sąlygos ar priemonės įgyvendintos tinkamai, laikoma, kad įrenginio ar jo dalies eksploatavimas ar veikla atnaujinti neteisėtai.
25 straipsnis. Privalomojo nurodymo apskundimas, privalomojo nurodymo panaikinimas institucijos iniciatyva
2. Privalomasis nurodymas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui.
3. Jeigu privalomąjį nurodymą davė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas, privalomasis nurodymas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
4. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui pateiktas skundas dėl privalomojo nurodymo turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų.
5. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų:
2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus reikalavimus arba nustatydamas kitus jo įvykdymo terminus. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, nustatydamas kitus privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, mutatis mutandis vadovaujasi šio Įstatymo 21 straipsnio nuostatomis;
6. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimas dėl privalomojo nurodymo įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
26 straipsnis. Veiksmai, kai privalomasis nurodymas neįvykdomas
1. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.
2. Kai privalomojo nurodymo teisėtumas ar privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas nagrinėjami šio Įstatymo nustatyta tvarka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioje institucijoje, priėmus sprendimą nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina sprendime nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar priimamas sprendimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, jeigu privalomasis nurodymas neįvykdomas laiku, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.
3. Kai byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjama teisme, įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo, privalomasis nurodymas neįvykdomas laiku, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.
4. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo asmenį, kuriam duotas privalomasis nurodymas, patraukti atsakomybėn už privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku, išskyrus atvejus, kai byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjama teisme. Tokiais atvejais už privalomojo nurodymo neįvykdymą asmuo traukiamas atsakomybėn įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.
Skirsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2794, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02845
3 skirsnis. Neteko galios nuo 2020-05-01
Skirsnio naikinimas:
Nr. XIII-2794, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02845
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TYRIMAS DĖL JŪROS APLINKOS TERŠIMO IŠ LAIVO ARBA KITO JŪROS APLINKOS APSAUGĄ IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ ĮSTATYMŲ AR KITŲ TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMO
IV skyrius papildytas ketvirtuoju skirsniu:
Nr. X-1299, 2007-10-18, Žin., 2007, Nr. 116-4741 (2007-11-13)
39(1) straipsnis. Tyrimo dėl jūros aplinkos teršimo iš laivo arba kito jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo iniciatyvos teisė
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pradeda tyrimą dėl jūros aplinkos teršimo iš laivo arba kito jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo, jeigu:
1) pagrįstai įtaria, kad laivas, savanoriškai įplaukęs į uostą ar uosto terminalą, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje arba išskirtinėje ekonominėje zonoje užteršė jūros aplinką arba šiose teritorijose kitaip pažeidė jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus;
2) pagrįstai įtaria, kad Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje esantis laivas ją užteršė arba joje kitaip pažeidė jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus;
3) pagrįstai įtaręs, kad laivas, esantis Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, užteršė jūros aplinką ar kitaip pažeidė jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir dėl to buvo padaryta didelė žala jūros aplinkai ar kilo tokios žalos grėsmė, atliko šio įstatymo 39(2 )straipsnyje nurodytus veiksmus, o pažeidimu įtariamas laivas nepateikė reikalaujamos informacijos arba laivo pateikta informacija neatitinka tikrovės;
4) yra gautas pranešimas iš užsienio kompetentingų institucijų, kad su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantis laivas įtariamas užteršęs jūros aplinką arba kitaip pažeidęs užsienio valstybės aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus šios užsienio valstybės teritorinėje jūroje arba išskirtinėje ekonominėje zonoje;
5) yra gautas prašymas iš užsienio valstybės kompetentingų institucijų pradėti tyrimą dėl savanoriškai įplaukusio į Lietuvos Respublikos uostą ar terminalą laivo, pažeidusio prašančios valstybės vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus;
6) yra gautas pranešimas iš užsienio valstybės kompetentingos institucijos ar tarptautinės organizacijos, kad su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantis laivas užteršė jūros aplinką atviroje jūroje;
7) pagrįstai įtaria, kad savanoriškai įplaukęs į Lietuvos Respublikos uostą ar terminalą laivas pažeidė Europos Sąjungos valstybės narės vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje arba atviroje jūroje jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-856, 2010-05-28, Žin., 2010, Nr. 70-3470 (2010-06-17)
39(2) straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai pagrįstai įtarus, kad laivas, esantis Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, užteršė jūros aplinką ar kitaip pažeidė jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir dėl to buvo padaryta didelė žala jūros aplinkai ar kilo tokios žalos grėsmė
Jei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagrįstai įtaria, kad laivas, esantis Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, užteršė jūrą ar kitaip pažeidė jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir dėl to buvo padaryta didelė žala jūros aplinkai ar kilo tokios žalos grėsmė, jis privalo nedelsdamas kreiptis į laivo kapitoną su prašymu pateikti informaciją, susijusią su jūros aplinkos teršimu ar kitu aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu.
39(3) straipsnis. Laivų stabdymas
1. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, siekdami ištirti 39(1) straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytus pažeidimus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka stabdyti laivą.
2. Jeigu laivas nesustoja, kai to reikalauja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, šie pareigūnai apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas prievarta sustabdyti laivus. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, kad nepaklusęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno reikalavimui sustoti laivas būtų sustabdytas.
39(4) straipsnis. Laivų tikrinimas
1. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, siekdami ištirti šio įstatymo 39(1) straipsnyje nurodytus pažeidimus, turi teisę tikrinti laivus.
2. Tikrindamas laivą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo:
1) prisistatyti laivo kapitonui ar kapitono paskirtam įgulos nariui, pateikti galias patvirtinantį dokumentą ir paaiškinti patikrinimo priežastis;
2) išaiškinti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui jo teisę dalyvauti patikrinime, pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus;
3) nustatęs pažeidimą, nurodyti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui pažeidimo esmę ir pareigą nutraukti pažeidimą;
4) atlikęs patikrinimą, surašyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos formos patikrinimo aktą. Jis surašomas dviem egzemplioriais. Patikrinimo akte turi būti nurodomas patikrinimą atlikusio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardas, pavardė ir pareigos, tarnybos vieta, patikrinimo data, patikrinimo priežastys, patikrinimo metu nustatyti pažeidimai. Patikrinimo aktą pasirašo patikrinimą atlikęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas ir laivo kapitonas ar jo paskirtas įgulos narys (jei laivo kapitonas ar jo paskirtas įgulos narys pasirašyti atsisako, apie tai pažymima patikrinimo akte). Patikrinimą atlikęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas vieną patikrinimo akto egzempliorių perduoda laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui, kitą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas užregistruoja patikrinimų žurnale. Tokiais atvejais, kai laivo kapitonas ar jo paskirtas įgulos narys patikrinime nedalyvauja dėl to, kad negalima jų rasti, arba vengia dalyvauti patikrinime, turi dalyvauti liudytojas ir apie tai įrašoma patikrinimo akte;
39(5) straipsnis. Laivo sulaikymas
1. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, surinkęs pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad laivas įvykdė šio įstatymo 39(1) straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus pažeidimus, turi teisę sulaikyti laivą, kad galėtų išsamiai ir objektyviai šiuos pažeidimus ištirti.
2. Laivą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas sulaiko priimdamas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos sprendimą sulaikyti laivą.
3. Sprendimas sulaikyti laivą surašomas trim egzemplioriais. Pirmasis egzempliorius lieka šį sprendimą priėmusiam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, antrasis įteikiamas laivo kapitonui, trečiasis – jūrų uosto kapitonui.
4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui priėmus sprendimą sulaikyti laivą, laivas privalo plaukti į uostą. Jei laivas atsisako plaukti į uostą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas prievarta atplukdyti laivus į uostą. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų, kad nepaklusęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno reikalavimui plaukti į uostą laivas būtų nuplukdytas į uostą. Apie sustabdyto laivo vykimą ar priverstinį laivo plukdymą į uostą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas nedelsdamas informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
6. Sprendimas sulaikyti laivą per dešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui, kai sprendimas sulaikyti laivą priimtas užtikrinant bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teiseną, arba rajono (miesto) apylinkės teismui, kai sprendimas sulaikyti laivą priimtas užtikrinant administracinio nusižengimo bylos teiseną. Teismas skundą dėl sprendimo sulaikyti laivą išnagrinėja per penkias dienas nuo skundo priėmimo dienos. Teismo sprendimas dėl skundo dėl sprendimo sulaikyti laivą yra neskundžiamas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2298, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10402
8. Laivo savininkas (valdytojas) apmoka sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidas, išskyrus atvejus, kai nepasitvirtinus 391 straipsnyje nurodytiems įtarimams nusprendžiama nutraukti laivo sulaikymą ar pasibaigia laivo sulaikymo galiojimo terminas. Sulaikytam laivui neleidžiama išplaukti iš uosto tol, kol neapmokėtos sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidos ar sulaikyto laivo kapitonas arba savininkas, arba valdytojas nepateikia garantijų priėmusiam sprendimą sulaikyti laivą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui arba administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui, ikiteisminį tyrimą atliekančiam prokurorui ar baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui, kuriems yra perduota bylos medžiaga, kad šios išlaidos bus apmokėtos po laivo išplaukimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2638, 2016-09-27, paskelbta TAR 2016-10-05, i. k. 2016-24614
9. Apie priimtą sprendimą sulaikyti laivą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas nedelsdamas informuoja valstybės, su kurios vėliava laivas plaukia, kompetentingas institucijas, Lietuvos transporto saugos administraciją, Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-755, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18806
39(6) straipsnis. Sprendimo sulaikyti laivą panaikinimas ir galiojimas
1. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas priima Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos nutarimą panaikinti sprendimą sulaikyti laivą, jeigu:
2) atlyginta žala, padaryta aplinkai teršiant jūros aplinką ar pažeidžiant kitus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus ir (arba) įvykdžius visas skirtas nuobaudas, ekonomines sankcijas ar bausmes, jei tarptautinės sutartys nenustato kitaip; arba
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2298, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10402
2. Kai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, priėmęs sprendimą sulaikyti laivą, perduoda bylos medžiagą teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, teismas patikrina laivo sulaikymo pagrįstumą ir, jei reikia, priima nutartį dėl laivo sulaikymo nutraukimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2638, 2016-09-27, paskelbta TAR 2016-10-05, i. k. 2016-24614
3. Kai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas perduoda bylos medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai, sprendimas sulaikyti laivą galioja 5 kalendorines dienas nuo bylos medžiagos perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijai dienos, išskyrus atvejus, kai prokuroras priima nutarimą nutraukti laivo sulaikymą ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priima nutarimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo. Šiuo atveju sprendimas sulaikyti laivą galioja iki nutarimo nutraukti laivo sulaikymą priėmimo ar nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo priėmimo.
4. Priimto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nutarimo panaikinti sprendimą sulaikyti laivą administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančio teismo nutarties, prokuroro nutarimo nutraukti laivo sulaikymą ar nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo ar termino pratęsimo, baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, termino pratęsimo ar panaikinimo kopijos nedelsiant išsiunčiamos sulaikyto laivo kapitonui, valstybės, su kurios vėliava plaukia laivas, kompetentingoms institucijoms, Lietuvos transporto saugos administracijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jūrų uosto kapitonui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2638, 2016-09-27, paskelbta TAR 2016-10-05, i. k. 2016-24614
Nr. XIII-755, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18806
39(7) straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai įtarus, kad laivai teršia jūros aplinką arba kitaip pažeidžia jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, jei tyrimo dėl tokios veikos negalima pradėti šio įstatymo 39(1) straipsnyje numatytais pagrindais
Jei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas įtaria su užsienio valstybės vėliava plaukiojantį laivą, kad jis užteršė jūros aplinką arba kitaip pažeidė jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, o dėl tokios veikos tyrimo iniciatyvos teisės nesuteikia šio įstatymo 39(1) straipsnis, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turimą informaciją apie jūros aplinkos teršimą arba kitą jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą pateikia artimiausio uosto, į kurį ketina įplaukti ar įplaukė tokią veiką įvykdęs laivas, valstybei ir paprašo atlikti šios veikos tyrimą.
39(8) straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ir institucijos privalo užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms teikti turimą informaciją, susijusią su jūros aplinkos teršimu arba kitu jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, taip pat atlikti kitus veiksmus, kurie padeda ar gali padėti nustatyti jūros aplinką teršiančius arba kitaip jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus pažeidžiančius laivus ir (ar) su tokia veika susijusias aplinkybes.
V SKYRIUS
ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ, FIZINĖS IR PSICHINĖS PRIEVARTOS PANAUDOJIMAS
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. XII-2374, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-05-27, i. k. 2016-14182
40 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, turintys teisę panaudoti fizinę prievartą
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, pagal pareigas vykdantys miškų ir jų išteklių, gyvosios gamtos (įskaitant žuvis) apsaugos ir naudojimo teisėtumo valstybinę kontrolę, atlikdami tarnybines pareigas, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę panaudoti psichinę ir fizinę prievartą bei šaunamuosius ginklus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2374, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-05-27, i. k. 2016-14182
41 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos
1. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.
2. Psichinė prievarta šiame Įstatyme suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą naudoti fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą.
3. Fizinė prievarta šiame Įstatyme suprantama kaip fizinės jėgos ir (ar) specialiųjų priemonių panaudojimas.
4. Psichinę prievartą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 5 ir 6 dalyse arba šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.
5. Fizinę prievartą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais:
2) kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi);
3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
4) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimą arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį arba kai, turimais duomenimis, jose gali slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;
6. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:
7. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę šią blokuodamas. Kai stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja priemone taranuoti stabdomą transporto priemonę. Jeigu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, vairuodamas transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po šių veiksmų jis nedelsdamas turi imtis priemonių šių veiksmų padariniams pašalinti.
8. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę kaip specialiąją priemonę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių keliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, prieš kurį naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei.
9. Kai nėra neišvengiamo pavojaus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jeigu akivaizdu arba aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui žinoma, kad jie neįgalūs;
2) prieš asmenis, jeigu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui yra žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jeigu akivaizdu arba aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui žinoma, kad jos nėščios;
10. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.
11. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-884, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k. 2014-06008
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2374, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-05-27, i. k. 2016-14182
42 straipsnis. Neteko galios nuo 2017-01-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XII-2374, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-05-27, i. k. 2016-14182
43 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas
1. Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai.
2. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:
1) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
2) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
3. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, nekeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jeigu kyla neišvengiamas pavojus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.
4. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas.
5. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, nekeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą.
6. Kai nėra neišvengiamo pavojaus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, naudoti šaunamąjį ginklą draudžiama:
7. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.
8. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo panaudojimu. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.
9. Šio straipsnio 1, 2, 3 dalių ir 6 dalies 1 punkto nuostatos netaikomos tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2374, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-05-27, i. k. 2016-14182
VI SKYRIUS
NEETATINIAI APLINKOS APSAUGOS INSPEKTORIAI
44 straipsnis. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai
45 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos pagrindai
46 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių uždaviniai
47 straipsnis. Reikalavimai asmenims, norintiems tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais
Neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais gali tapti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų, turintys nepriekaištingą reputaciją aplinkos apsaugos srityje, neturintys teistumo už sunkius, labai sunkius nusikaltimus ar nusikaltimus aplinkai, taip pat kuriems per paskutinius vienerius metus nebuvo įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis už baudžiamuosius nusižengimus aplinkai, nebausti administracinėmis nuobaudomis už teisės pažeidimus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje, norintys saugoti aplinką bei šalies gamtinius išteklius nuo neteisėtos veikos, išlaikę egzaminus pagal aplinkos ministro nustatytą programą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2075, 2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)
48 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių galių suteikimas
1. Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams galios suteikiamos vieneriems metams. Priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius tvarką nustato aplinkos ministras.
2. Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams išduodami jų galias patvirtinantys aplinkos ministro nustatyto pavyzdžio pažymėjimai.
3. Pažymėjimus neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams išduoda Aplinkos apsaugos departamentas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-772, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18826
4. Aplinkos apsaugos departamentas suteikia galias neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-772, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18826
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2075, 2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)
49 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pareigos
1. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, tikrindami, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, privalo:
1) užfiksavę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, pagal savo kompetenciją imtis priemonių užkirsti jam kelią, išsiaiškinti priežastis bei pažeidimą padariusius asmenis. Kai neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai pagal savo kompetenciją negali imtis priemonių dėl aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų, jie privalo apie tokius pažeidimus pranešti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioms institucijoms ar pareigūnams;
2) pranešti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms ar pareigūnams apie pastebėtus avarinius ir kitus aplinkos užteršimo, gyvūnų žuvimo, augalijos naikinimo bei ekologinių pokyčių atvejus ir dalyvauti organizuojant pasekmių likvidavimą;
3) išsiaiškinę aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, nustatyta tvarka perduoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams arba įstatymų nustatyta tvarka kitiems pareigūnams ar institucijoms pažeidimą fiksuojančius įrodymus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2638, 2016-09-27, paskelbta TAR 2016-10-05, i. k. 2016-24614
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytų pareigų, taip pat kitų neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2075, 2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)
50 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisės
1. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi teisę naudodami technines priemones fiksuoti asmenis, įtariamus darant ar darančius aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, šių asmenų veiksmus ir jų transporto priemones.
2. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais, vykdančiais valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, turi teisę:
1) įstatymų nustatyta tvarka įeiti į gyvenamąsias ir kitas patalpas, patekti į ūkinių objektų teritorijas ir atlikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pavestas užduotis aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimams išaiškinti ar jų pasekmėms likviduoti;
3) padėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams atlikti kontrolinius pirkimus, pristatyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jo sutikimu, į atitinkamų institucijų patalpas administracinio nusižengimo protokolui surašyti; reikalauti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų pažeidėjo asmens tapatybei nustatyti, o jos nenustačius – kreiptis į policiją dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sulaikymo.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1685, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-10, i. k. 2018-20185
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2638, 2016-09-27, paskelbta TAR 2016-10-05, i. k. 2016-24614
51 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių skatinimas
52 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių socialinės garantijos
1. Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui valstybė išmoka vienkartinę pašalpą, jeigu jam atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas buvo padarytas kūno sužalojimas, dėl kurio jam nustatytas:
1) 0–25 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, – 60 bazinių socialinių išmokų dydžio;
2) 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis, – 50 bazinių socialinių išmokų dydžio;
3) 45–55 procentų darbingumo lygis arba nedidelių specialiųjų poreikių lygis, – 40 bazinių socialinių išmokų dydžio.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1151, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13602
2. Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui žuvus atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas, jo šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), vaikams, gimusiems po žuvusiojo mirties) ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, išmokama lygiomis dalimis 120 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė pašalpa.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pašalpų išmokėjimo atvejus ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-884, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k. 2014-06008
53 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių atsakomybė
1. Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, nedalyvaujantiems arba neaktyviai dalyvaujantiems aplinkos apsaugos kontrolės veikloje, suteiktos galios gali būti nepratęsiamos.
2. Inspektoriams, piktnaudžiaujantiems suteiktomis galiomis, vykdantiems veiklą, nesuderinamą su neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus statusu, suteiktos galios atšaukiamos.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
54 straipsnis. Fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos
1. Fiziniai ir juridiniai asmenys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę apskųsti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų bei pareigūnų veiksmus (neveikimą).
55 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus
1. Asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2298, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10402
Lietuvos Respublikos
aplinkos apsaugos valstybinės
kontrolės įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 8 tomas, p. 357).
2. 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo (OL 2005 L 255, p. 11).
3. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1).
4. 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL 2009 L 342, p. 1).
5. 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (OL 2010 L 27, p. 1).
6. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL 2010 L 334, p. 17).
7. 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 77), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/27/EB (OL 2008 L 81, p. 45).
Įstatymas papildytas priedu:
Nr. X-648, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2667 (2006-06-28)
Priedo pakeitimai:
Nr. X-1299, 2007-10-18, Žin., 2007, Nr. 116-4741 (2007-11-13)
Nr. X-1510, 2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)
Nr. XI-1463, 2011-06-20, Žin., 2011, Nr. 85-4124 (2011-07-13)
Nr. XII-884, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k. 2014-06008
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2075, 2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)
APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO 3, 7, 8, 9, 12, 15, 22, 23, 30, 31, 47, 48, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-648, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2667 (2006-06-28)
APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 12, 18, 20, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1299, 2007-10-18, Žin., 2007, Nr. 116-4741 (2007-11-13)
APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO, IV SKYRIAUS PAPILDYMO KETVIRTUOJU SKIRSNIU IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1510, 2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)
APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO 3, 6, 7, 11, 21, 22, 23, 27, 29, 30, 36, 37 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2008 m. birželio 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-856, 2010-05-28, Žin., 2010, Nr. 70-3470 (2010-06-17)
APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO 39(1) STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1463, 2011-06-20, Žin., 2011, Nr. 85-4124 (2011-07-13)
APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO 2, 3, 4, 6, 7, 14, 15, 16, 30 STRAIPSNIŲ, IV SKYRIAUS PIRMOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-294, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 57-2838 (2013-06-01)
APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO 3 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. birželio 1 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-884, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k. 2014-06008
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 2, 3, 6, 7, 12, 16, 18, 21, 22, 23, 25, 29, 41, 52 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 12-1 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 3, 4 ir 5 straipsnius, įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d.
Šio įstatymo 3, 4 ir 5 straipsniai įsigalioja 2014 m. liepos 1 d.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1151, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13602
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 42, 43 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1579, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-13, i. k. 2015-05693
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 13 straipsnio pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1952, 2015-10-01, paskelbta TAR 2015-10-08, i. k. 2015-14939
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2298, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10402
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12, 39-5, 39-6 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2374, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-05-27, i. k. 2016-14182
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 12, 40, 41, 43 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 42 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2638, 2016-09-27, paskelbta TAR 2016-10-05, i. k. 2016-24614
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12, 39-5, 39-6, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-755, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18806
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 39-5 ir 39-6 straipsnių pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-772, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18826
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 6, 11, 27, 35, 37, 48 straipsnių pakeitimo ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1322, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11316
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 12, 15, 16, 20, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16-1 straipsniu įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1685, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-10, i. k. 2018-20185
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 12 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14-1 straipsniu įstatymas
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2794, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02845
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 6-1 straipsniu ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas