Redagavo: Angonita Rupšytė (2000.04.26)
Nutarimas paskelbtas: Žin., 1996, Nr.66-1583
Neoficialus nutarimo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1284, 96.11.06, Žin., 1996, Nr.109-2484 (96.11.13)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1996 M. LIEPOS 5 D. NUTARIMO NR. 808 "DĖL SOCIALINĖS PAŠALPOS SKYRIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO" DALINIO PAKEITIMO
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
1996 m. liepos 5 d. Nr. 808
Vilnius
DĖL SOCIALINĖS PAŠALPOS SKYRIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
1. Patvirtinti Socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatus (pridedama).
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. 7 "Dėl socialinės pašalpos" (Žin., 1995, Nr. 4- 74);
2.2.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 917 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 4 d. nutarimo Nr. 7 "Dėl socialinės pašalpos" dalinio pakeitimo" (Žin., 1995, Nr. 56-1404).
Ministras Pirmininkas Mindaugas Stankevičius
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Mindaugas Mikaila
________________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 808
Socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatai
1. Šie nuostatai reglamentuoja socialinės pašalpos (toliau vadinama - pašalpa), numatytos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme (Žin., 1990, Nr. 30-711; 1994, Nr. 88-1667), skyrimą ir mokėjimą.
2. Pašalpa pagal Lietuvos Respublikos 1994 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. I-624 "Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo pakeitimo" (Žin., 1994, Nr. 88-1667) 10 straipsnį skiriama ir mokama šeimoms (vienišiems asmenims), kurių pajamos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas valstybės remiamas pajamas. Pašalpa sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų ir vidutinių šeimos (vienišo asmens) pajamų per mėnesį.
Pašalpa šeimai (vienišam asmeniui) mokama, jeigu ji yra ne mažesnė kaip 5 litai.
3. Teisę gauti pašalpą turi Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikos bei užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, jeigu kitaip nenumatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos ratifikuotose tarptautinėse sutartyse.
4. Pašalpas šeimoms (vienišiems asmenims) skiria ir moka miestų (rajonų) savivaldybės iš savivaldybių biudžetų lėšų.
5. Šiuose nuostatuose vartojamos pagrindinės sąvokos:
5.1. valstybės remiamos pajamos šeimai - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nustatytos valstybės remiamos vieno šeimos nario pajamos, padaugintos iš šeimos narių, įeinančių į šeimos sudėtį, skaičiaus.
5.2. socialinę pašalpą gaunanti šeima (toliau vadinama - šeima) - sutuoktiniai (vienas sutuoktinis, kai kito nėra), kartu gyvenantys ir turintys bendrą ūkį nesusituokę asmenys su vaikais (įvaikiais, povaikiais) iki 18 metų arba jų neturintys. Taip pat į šeimos sudėtį įskaitomi šie asmenys: vyresni kaip 18 metų valstybinių (savivaldybių) mokymo įstaigų dieninių skyrių nedirbantys viengungiai moksleiviai ir studentai; ketinantys toliau mokytis valstybinių (savivaldybių) bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai (abiturientai, absolventai) vasaros atostogų metu; vaikų globos įstaigų moksleiviai, vasaros atostogų metu ne trumpiau kaip mėnesį paimti iš šių įstaigų ir tuo laikotarpiu neišlaikomi valstybės (negaunantys maistpinigių); nedirbantys aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų absolventai pedagogai laikotarpiu po mokyklos baigimo iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.
Į šeimos sudėtį neįskaitomi: pensionuose ir kitose įstaigose valstybės išlaikomi asmenys, iš jų vaikai (gyvenantys globos įstaigose ir gaunantys nemokamą maitinimą arba maistpinigius); paimti į globą (rūpybą) našlaičiai ir likę be tėvų globos vaikai, gaunantys globos (rūpybos) pašalpą; tikrosios karo tarnybos kariai (prievolininkai);asmenys, kurie mokosi kitų valstybių mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose; asmenys, suimti iki teismo, nuteisti laisvės atėmimu ir atliekantys bausmę bei ieškomi policijos komisariato; asmenys, ne trumpiau kaip mėnesiui pasiųsti gydytis nuo alkoholizmo ar narkomanijos į stacionarinę gydymo įstaigą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1284, 96.11.06, Žin., 1996, Nr.109-2484 (96.11.13)
6. Pašalpa skiriama ir mokama šeimoms (vienišiems asmenims), jeigu:
6.1. . sutuoktiniai, vienas iš sutuoktinių (vieniši asmenys):
6.1.1. dirba pagal darbo sutartį visą etatą ir per 3 mėnesių laikotarpį, kurio pajamas reikia apskaičiuoti, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius įmonės, įstaigos ar organizacijos darbo grafike nustatyto darbo laiko (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis arba jo dalis) ir jiems buvo priskaičiuota darbo užmokesčio ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.
Jeigu asmuo dirbo mažiau kaip 2 mėnesius, pašalpa jo šeimai (jam) skiriama ir pajamos apskaičiuojamos pagal šių nuostatų 25 punkto antrąją pastraipą;
6.1.2. atlieka tikrąją karo tarnybą (išskyrus būtinąją) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos įstatyme nustatyta tvarka;
6.1.3. mokosi valstybinių (savivaldybių) mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose;
6.1.4. yra bedarbiai (-is), gaunantys (-is) bedarbio pašalpą, o mokymo laikotarpiu - mokymo pašalpą; įsiregistravę (-ęs) darbo biržoje asmenys (asmuo) dirba viešuosius arba Užimtumo fondo remiamus darbus pagal sudarytą ne trumpesniam kaip 2 mėnesių laikotarpiui sutartį;
6.1.5. . yra įsiregistravę (-ęs) darbo biržoje ir jiems (jam) yra pasibaigęs Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatyme numatytas bedarbio pašalpos (mokymo laikotarpiu - mokymo pašalpos) mokėjimo laikas; pasibaigusi viešųjų arba Užimtumo fondo remiamų darbų sutartis, sudaryta ne trumpesniam kaip 2 mėnesių laikotarpiui, ir bedarbis nėra jos nutraukęs savo noru. Pašalpa jų šeimoms (vienišiems asmenims) skiriama ir mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo bedarbio pašalpos (mokymo laikotarpiu - mokymo pašalpos) mokėjimo pasibaigimo, viešųjų darbų arba Užimtumo fondo remiamų darbų sutarties pasibaigimo. Asmeniui persiregistravus darbo biržoje iš naujo, pašalpa šeimai neskiriama (nutraukiama);
6.1.6. yra sulaukę (-ęs) pensinio amžiaus;
6.1.7. yra invalidai (-as);
6.1.8. yra pasiųsti (-as) ne trumpiau kaip mėnesiui į stacionarinę gydymo įstaigą arba pagal gydytojų konsultacinės komisijos išvadą yra pripažinti (-as) nedarbingais (-u);
6.2. vienas iš sutuoktinių dirba arba nedirba dėl šių nuostatų 6.1.2, 6.1.3, 6.1.7 ar 6.1.8 punktuose nurodytų priežasčių, o kitas iš sutuoktinių arba vienišas asmuo slaugo šeimos narį arba giminaitį, kuris yra I ar II grupės invalidas, vaikas invalidas arba ligonis ir kuriam pagal gydytojų konsultacinės komisijos ar nustatančios invalidumą komisijos išvadą reikia nuolatinės slaugos, arba jis teismo yra pripažintas neveiksniu;
6.3. vienas iš sutuoktinių dirba arba nedirba dėl šių nuostatų 6.1.2-6.1.8 unktuose nurodytų priežasčių, o kitas iš sutuoktinių arba vienišas asmuo yra:
6.3.1. nedirbanti nėščioji (70 kalendorinių dienų iki gimdymo), pateikusi pažymą iš medicinos įstaigos;
6.3.2. asmuo, vietoj pensijos gaunantis mėnesines kompensacijas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1284, 96.11.06, Žin., 1996, Nr.109-2484 (96.11.13)
7. Pašalpa skiriama ir mokama tik turinčioms vaikų šeimoms, kai:
7.1. vienas iš tėvų augina namuose vaiką iki 3 metų, kuris nelanko ikimokyklinės vaikų auklėjimo įstaigos, o kito nėra, jis dirba arba nedirba dėl šių nuostatų 6.1.2-6.1.8 ir 6.2 punktuose nurodytų priežasčių;
7.2. motina (kai tėvas dirba arba nedirba dėl šių nuostatų 6.1.2-6.1.8 ir 6.2 punktuose nurodytų priežasčių) arba tėvas (kai motinos nėra arba ji pateikia medicininę išvadą, jog dėl sveikatos būklės negali prižiūrėti vaiko):
7.2.1. augina vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų ir dirba ne mažiau kaip pusę etato, o priskaičiuota darbo užmokesčio ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
7.2.2. augina namuose 3 ir daugiau vaikų iki 16 metų, kai bent vienas iš jų yra iki 8 metų ir bent vienas iš ikimokyklinio amžiaus vaikų nelanko ikimokyklinės vaikų auklėjimo įstaigos arba mokyklos (privalu pateikti apylinkės pediatro arba seniūnijos išduotą pažymą apie tai);
7.2.3. augina namuose ikimokyklinio amžiaus vaiką pagal gydytojų rekomendaciją (patvirtintą medicinos įstaigos išduota pažyma);
7.2.4. augina namuose vaiką (-us) iki 16 metų ir turi žemės sklypą, kurio bendras žemės ūkio naudmenų plotas - nuo 2 iki 3,5 hektaro;
7.3. vaikai nuo 16 iki 18 metų:
7.3.1. dirba (netaikant šių nuostatų 6.1.1 punkte numatytų apribojimų);
7.3.2. mokosi valstybinių (savivaldybių) mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose;
7.3.3. yra įsiregistravę darbo biržoje.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1284, 96.11.06, Žin., 1996, Nr.109-2484 (96.11.13)
8. Socialinė pašalpa skiriama ir mokama tik vaikams šeimų, turinčių asmeninį ūkį, kurio bendras žemės ūkio naudmenų plotas - nuo 2 iki 3,5 hektaro, šiais atvejais:
8.1. tėvai (vienas iš tėvų, kai kito nėra, kai jis dirba arba nedirba dėl šių nuostatų 6 ir 7 punktuose nurodytų priežasčių) dirba žemės ūkio bendrovėje ir jų (jo) darbo užmokestis per 3 mėnesių laikotarpį, kurio pajamas reikia apskaičiuoti, yra ne mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vieną minimalią mėnesinę algą;
8.2. tėvai (vienas iš tėvų, kai kito nėra, kai jis dirba arba nedirba dėl šių nuostatų 6 ir 7 punktuose nurodytų priežasčių) yra bedarbiai, įsiregistravę darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir negauna bedarbio (mokymosi) pašalpos. Pašalpa šeimoms mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1284, 96.11.06, Žin., 1996, Nr.109-2484 (96.11.13)
9. Pašalpa skiriama, jeigu asmenys, nurodyti šių nuostatų 6 - 8 punktuose, nėra individualių įmonių savininkai, akcinių (uždarųjų akcinių) bendrovių steigėjai, neturi kontrolinio akcijų paketo, taip pat nėra įsigiję patento.
10. Be šių nuostatų 6-8 punktuose nurodytų šeimų (vienišų asmenų), savivaldybė, patikrinusi gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities tyrimo aktą, savo sprendimu pašalpą gali skirti ir kitiems vienišiems asmenims bei šeimoms, pirmiausia toms, kuriose:
10.1. auginamas ikimokyklinio amžiaus vaikas, ir jų gyvenamojoje vietovėje nėra ikimokyklinės vaikų auklėjimo įstaigos);
10.2. yra bedarbių, įsiregistravusių darbo biržoje ir negaunančių bedarbio pašalpos (mokymo laikotarpiu - mokymo pašalpos); dirbančių ne visą darbo laiką ir įsiregistravusių darbo biržoje;
10.3. yra nesimokančių, nedirbančių ir neįsiregistravusių darbo biržoje vaikų nuo 16 iki 18 metų;
10.4. tėvai nėra išsituokę, bet kartu negyvena ir vaikus auginantis sutuoktinis yra prisiteisęs alimentus;
10.5. tėvai išsituokę, tačiau vaikus auginantis sutuoktinis neprisiteisęs ir negauna alimentų;
10.6. tėvai nėra prisiregistravę nuolatinėje gyvenamojoje vietovėje;
10.7. tėvai (vienas iš tėvų) augina 4 ir daugiau vaikų iki 16 metų ir turi asmeninį ūkį, kurio bendras žemės ūkio naudmenų plotas - daugiau kaip 3,5 hektaro. Pajamos iš žemės sklypo apskaičiuojamos taikant pajamų normą, nurodytą šių nuostatų 26 punkto antrojoje pastraipoje;
10.8. motina dirba arba mokosi valstybinės (savivaldybės) mokymo įstaigos dieniniame skyriuje, o tėvas augina namuose vaikus šių nuostatų 7.2.2 - 7.2.4 punktuose numatytais atvejais.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1284, 96.11.06, Žin., 1996, Nr.109-2484 (96.11.13)
11. Savivaldybė savo sprendimu pašalpą gali skirti ne visiems šeimos nariams: tik vaikams; motinai (tėvui), auginančiai mažamečius vaikus; asmeniui, slaugančiam sergantį šeimos narį; asmeniui, faktiškai auginančiam vaiką, ir panašiai.
12. Savivaldybė savo sprendimu gali tęsti pašalpos mokėjimą šių nuostatų 6.1.5 ir 8.2 punktuose numatytais atvejais.
13. Jeigu šeima leidžia pašalpą ne pagal paskirtį, rekomenduojama savivaldybėms spręsti jos panaudojimo klausimą, atsižvelgiant į vaiko interesus (kad būtų perkami būtiniausi produktai, vartojamosios prekės ir panašiai).
14. Patikrinusi gyvenimo sąlygas ir įvertinusi turtinę padėtį (turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir panašiai) arba nustačiusi, kad šeima (vienišas asmuo) pateikė klaidinančius duomenis apie gaunamas pajamas, šeimos sudėtį, šeimos narių statusą ir panašiai, savivaldybė turi teisę neskirti pašalpos arba nutraukti jos mokėjimą taip pat savo sprendimu nustatyti papildomas pašalpos skyrimo ir mokėjimo sąlygas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1284, 96.11.06, Žin., 1996, Nr.109-2484 (96.11.13)
15. Savivaldybė turi teisę tikrinti, ar teisingi pareiškėjų prašymuose nurodytieji duomenys, ir gauti apie tai raštu papildomą informaciją iš darbdavių, mokymo, užimtumo, socialinio draudimo, pašto, finansų įstaigų, gyvenamąsias patalpas eksploatuojančių įmonių, policijos, teismų ir kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų.
16. Savivaldybė turi teisę pasitelkti be papildomo atlyginimo darbingus, bet laikinai nedirbančius asmenis, kurių šeimoms mokama socialinė pašalpa, aplinkos tvarkymo ir kitiems visuomenei naudingiems darbams. Jeigu nurodytieji asmenys be svarbių priežasčių atsisako dirbti savivaldybės siūlomus darbus, gali būti sprendžiamas klausimas dėl socialinės pašalpos mokėjimo šių asmenų šeimoms sustabdymo. Socialinę pašalpą gaunančių asmenų pasitelkimo visuomenei naudingam darbui tvarką ir sąlygas nustato savivaldybė.
17. Motina (tėvas, kai motinos nėra arba kai dėl svarbių priežasčių ji negali atvykti), vienišas asmuo dėl pašalpos skyrimo kreipiasi į savivaldybę pagal priregistravimo vietą.
Jeigu sutuoktiniai yra priregistruoti skirtingose vietovėse, šeimai kreipiantis dėl pašalpos skyrimo, kitoje vietovėje prisiregistravęs sutuoktinis pateikia pažymą iš savivaldybės apie tai, kad jam pašalpa nepaskirta ir nemokama.
18. Pašalpai gauti pateikiami šie dokumentai:
18.1. Lietuvos Respublikos piliečio pasas, policijos komisariato migracijos tarnybos leidimas nuolat gyventi Lietuvoje arba laikinasis asmens pažymėjimas;
18.2. prašymas pagal pridedamą formą (joje nurodoma pareiškėjo vardas ir pavardė, adresas, taip pat kiekvieno šeimos nario vardas ir pavardė, giminystės ryšys, šeimos narių pajamos).
Visus duomenis, pateiktus prašyme, turimais dokumentais* įrodo ir savo parašu patvirtina pareiškėjas.
Jeigu motina (tėvas) alimentus prisiteisė, bet jų negavo dėl to, kad alimentų mokėtojas neturi pajamų, arba dėl to, kad su valstybe, kurioje gyvena alimentų mokėtojas, Lietuvos Respublika nėra sudariusi sutarties** dėl keitimosi pašto perlaidomis, pašalpa šeimai skiriama pateikus apie tai pažymą iš teismo;
18.3. pažyma iš apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos apie šeimai skirto sklypo žemės ūkio naudmenų plotą ir sklypo skyrimo datą (jeigu pašalpos mokėtojui šie duomenys nėra žinomi). Šią pažymą pateikia kiekviena šeima, turinti žemės sklypą, kurio bendras žemės ūkio naudmenų plotas - iki 3,5 hektaro;
18.4. pažyma, už kurį laikotarpį neskiriami maistpinigiai. Šias pažymas pateikia vaikų globos įstaigų moksleiviai, kurie vasaros atostogų metu ne trumpiau kaip mėnesiui grįžta namo.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1284, 96.11.06, Žin., 1996, Nr.109-2484 (96.11.13)
19. Dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki laikotarpio, už kurį šeimai gali būti mokama pašalpa, pabaigos (per 3 mėnesius, įskaitant tą mėnesį, kada paduotas prašymas).
20. Priimant prašymą skirti pašalpą, asmuo turi būti supažindinamas su papildomų duomenų apie šeimos sudėties pasikeitimą pateikimo tvarka, pažymų pateikimo terminais bei atsakomybe už klaidinančių duomenų pateikimą.
21. Jeigu pagal šiuos nuostatus pašalpa šeimai (vienišam asmeniui) negali būti skiriama, prašančiam pašalpos asmeniui per 15 dienų po visų reikiamų duomenų pateikimo grąžinamas prašymas su visais prie jo pridėtais dokumentais ir raštu nurodomos atsisakymo skirti pašalpą priežastys.
22. Pakartotinai kreipiantis skirti pašalpą, pažymų, kurios dar galioja (pažyma apie sergančio šeimos nario ar invalido nuolatinės slaugos būtinumą ir panašiai), kas 3 mėnesiai pateikti nereikia. Pažyma apie žemės sklypo dydį pateikiama kartą per metus.
23. Į šeimos (vienišo asmens) pajamas įskaitoma:
23.1. priskaičiuotas darbo užmokestis ir jam prilygintų su darbo santykiais susijusių pajamų (pinigais ir natūra) sumos;
23.2. premijos;
23.3. dividendai;
23.4. pasiųsto stažuotis specialisto darbo užmokestis ir kitos pajamos, išmokamos jo šeimai pagal įgaliojimą. Jeigu įgaliojimas gauti nurodytas pajamas neįformintas, pašalpa šeimai neskiriama ir nemokama;
23.5. pensijos ir stipendijos (iš jų socialinės) ir jų priedai bei priemokos;
23.6. vietoj pensijų mokamos kompensacijos Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo nustatyta tvarka;
23.7. pašalpos, mokamos iš Lietuvos valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų (motinystės (tėvystės) pašalpa, nėštumo pašalpa besimokančioms moterims, šeimos pašalpa, pašalpa tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių (prievolininkų) vaikams, bedarbio pašalpa (mokymo pašalpa) ir panašiai);
23.8. išeitinė pašalpa arba kompensacija išmokama, kai darbo sutartis nutraukiama;
23.9. pajamos iš žemės sklypo;
23.10. karių, išskyrus tikrosios krašto apsaugos tarnybos karius (prievolininkus), piniginis aprūpinimas;
23.11. prarasto uždarbio dydžio sumos, gautos atlyginant žalą dėl pakenkimo sveikatai arba susirgimo profesine liga;
23.12. pajamos, gaunamos už žemės sklypo, gyvenamojo ploto, transporto priemonių ir kito turto naudojimą (nuomą);
23.13. gaunami alimentai;
23.14. kitos mėnesinės pašalpos, išmokos bei pajamos.
24. Į šeimos (vienišo asmens) pajamas neįskaitoma:
24.1. fizinių asmenų pajamų mokesčio irvalstybinio socialinio draudimo įmokų, kurias moka patys apdraustieji, sumos;
24.2. vienkartinės pašalpos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų (vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui, pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti, laidojimo pašalpa ir panašiai);
24.3. vienkartinės pašalpos, mokamos iš įmonių, įstaigų ar organizacijų lėšų išeinantiems į pensiją asmenims;
24.4. išmokėtos šeimai (vienišam asmeniui) socialinės pašalpos sumos;
24.5. tikslinės materialinės paramos pašalpos, mokamos tam tikrais atvejais (dėl stichinės nelaimės, dėl ligos ir panašiai) iš įmonių, įstaigų ar organizacijų lėšų pagal pateiktus prašymus;
24.6. bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų moksleivių ir studentų, pasitelktų per mokslo metus žemės ūkio darbams, dirbančių vasaros atostogų metu ir atliekančių gamybinę praktiką, gautas uždarbis;
24.7. komandiruotpinigiai ir išmokos (priedai, priemokos), mokamos vietoj dienpinigių ir butpinigių;
24.8. sumos, išmokamos asmenims dėl pakenkimo sveikatai arba susirgimo profesine liga, atlyginant papildomas išlaidas maistui, protezavimui, sanatoriniam kurortiniam gydymui ir kitiems reikalams;
24.9. draudimo sumos (draudimo atlyginimas), gautos iš valstybinio socialinio draudimo įstaigų;
24.10. iš Lietuvos valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų mokamos kompensacijos donorams, diabetikams, taip pat išmokos, nustatytąja tvarka skiriamos butų komunalinių paslaugų, kuro, maitinimosi išlaidoms, važiavimo bilietų, specialiųjų drabužių ir uniformų įsigijimo išlaidoms atlyginti;
24.11. mokami alimentai;
24.12. delspinigiai, gauti už pavėluotai mokamas išmokas, susijusias su darbo santykiais.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1284, 96.11.06, Žin., 1996, Nr.109-2484 (96.11.13)
25. Šeimos (vienišų asmenų) vidutinės pajamos apskaičiuojamos remiantis jų pateiktomis pažymomis apie pajamas, gautas per 3 mėnesius iki kreipimosi skirti pašalpą. Šias pažymas išduoda jų darbovietės, mokymo įstaigos, valstybinio socialinio draudimo bei įdarbinimo tarnybos ir kiti atitinkamų išmokų mokėtojai.
Tuo atveju, kai kreipimosi dėl pašalpos mėnesį šeimos (vienišo asmens) pajamų šaltinis, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė (pasibaigus motinystės, bedarbio pašalpos mokėjimui, asmeniui tapus pensininku, invalidu, pradėjus dirbti ir panašiai) ir tolesniu 3 mėnesių laikotarpiu nesikeis, nustatant vidutines šeimos (vienišo asmens) pajamas, imamos visų šeimos narių kreipimosi mėnesį gaunamos pajamos.
Kai pašalpos mokėjimas tęsiamas (pagal šių nuostatų 33 punkto antrąją pastraipą) ir dėl jos kreipiamasi ne pirmą mėnesį po pašalpos mokėjimo pasibaigimo, o vėliau, vidutinės mėnesinės šeimos pajamos apskaičiuojamos pagal pirmo mėnesio, einančio po pašalpos mokėjimo pasibaigimo, pajamas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1284, 96.11.06, Žin., 1996, Nr.109-2484 (96.11.13)
26. Išduodamose pažymose pašalpai gauti turi būti nurodomas darbo dienų pagal įmonės, įstaigos ar organizacijos darbo grafiką ir faktiškai dirbtų dienų skaičius, priskaičiuotos darbo užmokesčio ir kitų išmokų sumos be fizinių asmenų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurias moka patys apdraustieji. Jeigu atskaičius fizinių asmenų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo įmokas bei mokamus alimentus asmuo gauna mažesnę sumą negu minimali mėnesinė alga arba minimalus valandinis atlygis, atskirai nurodomos ir minėtųjų atskaitymų sumos.
Šeimų, turinčių asmeninį ūkį, kurio bendras žemės ūkio naudmenų plotas - nuo 0,3 iki 3,5 hektaro, mėnesio pajamos apskaičiuojamos pagal bendrą žemės ūkio naudmenų plotą, taikant pajamų normą - 40 litų hektarui.
Dividendai į vidutines šeimos (vienišo asmens) pajamas įskaitomi remiantis įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje asmuo ar jo šeimos nariai turi akcijų, buhalterinės apskaitos dokumentais arba deklaruojant juos prašyme skirti pašalpą.
Gaunamos alimentų sumos į vidutines šeimos (vienišo asmens) pajamas įskaitomos remiantis įmonių, įstaigų ar organizacijų pažymomis apie išskaičiuotas iš skolininko alimentų sumas. Tais atvejais, kai alimentus tėvas (motina) moka asmeniškai, alimentų suma nustatoma pagal pašto perlaidas arba alimentų gavėjo pareiškimą, nurodant gaunamų alimentų sumą, ne mažesnę kaip 0,4 minimalaus gyvenimo lygio vienam vaikui.
Apskaičiuojant asmeniui pašalpą už faktiškai auginamus vaikus, kuriems nėra nustatyta vaikų globa (rūpyba), imamos tų vaikų tėvų pajamos.
27. Priskaičiuotas darbo užmokestis, apmokėjimas už atostogas, ligos, motinystės (tėvystės) pašalpos (be fizinių asmenų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) bei pensijos, alimentai ir kitos mėnesinės pašalpos įskaitomos į tų mėnesių pajamas, už kuriuos jos priklausė.
Vienkartinės išmokos - išeitinė pašalpa, premijos, dividendai ir panašiai - įskaitomos į tų mėnesių, kuriuos jos išmokėtos, pajamas.
Alimentų suma, gauta pašto perlaida iš karto už 2 ar daugiau mėnesių, įskaitoma į tą mėnesį, kurį ji buvo gauta.
28. Jeigu jūreivis per 3 mėnesių laikotarpį, kurio pajamas reikia apskaičiuoti, buvo išplaukęs į reisą ir dėl to nežinomos jo pajamos, pašalpa skiriama jūreiviui grįžus iš reiso ir gavus atlyginimą už tą laikotarpį.
29. Jeigu vienas iš vaikų, kuriam buvo mokama našlaičių pensija, neįskaitomas į šeimos sudėtį, nes yra paimtas valstybės globon, į šeimos pajamas atitinkamai neįskaitoma jam tenkanti našlaičių pensijos, kurią šeima gavo per apskaitomąjį laikotarpį, dalis. Tokia pat tvarka atitinkamais atvejais neįskaitoma gautų alimentų dalis.
30. Jeigu žemės sklypu naudojasi 2 ar daugiau kartu gyvenančios arba turinčios artimus giminystės ryšius šeimos, piniginės bei natūrinės jų pajamos iš šio sklypo įskaitomos kiekvienai šeimai proporcingai jos narių skaičiui.
Slaugant šeimos narį arba giminaitį, kuris turi ne mažesnį kaip 0,3 hektaro žemės sklypą, visos piniginės ir natūrinės pajamos iš šio sklypo įskaitomos slaugytojo ir slaugomojo šeimai proporcingai jos narių skaičiui.
31. Jeigu šeimos narys, gyvenantis kitoje valstybėje, turi darbo pajamų, apskaičiuojant šeimos pajamas, įtraukiamos ir šio šeimos nario pajamos. Iš bendrų šeimos pajamų sumos atimama vienam šeimos nariui tenkanti pajamų dalis.
Pajamos, gautos valiuta, perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą oficialų lito ir užsienio valiutos santykį tą dieną, kurią išduota pažyma apie pajamas.
32. Jeigu per laikotarpį, už kurį šeimai paskirta ir mokama pašalpa, joje sumažėjo arba pagausėjo šeimos narių, turinčių teisę gauti pašalpą, nuo kito mėnesio perskaičiuojamos valstybės remiamos pajamos šeimai, šeimos pajamos (jeigu jos pasikeitė) ir pašalpos dydis.
Jeigu pasikeitus šeimos narių skaičiui pasikeitė ir šeimos pajamos, pašalpa šeimai nuo kito mėnesio skiriama iš naujo. Vidutinės mėnesinės šeimos (vienišo asmens) pajamos apskaičiuojamos pagal šių nuostatų 25 punkto antrąją pastraipą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1284, 96.11.06, Žin., 1996, Nr.109-2484 (96.11.13)
33. Pašalpa šeimai (vienišam asmeniui) mokama 3 mėnesius, pradedant tuo mėnesiu, kada šeima (vienišas asmuo) dėl šios pašalpos kreipėsi, jeigu kreipimosi metu šeimos nariai (vienišas asmuo) turėjo teisę gauti pašalpą. Pašalpa gali būti mokama trumpiau kaip 3 mėnesius, jeigu pagal šiuos nuostatus šeimai (vienišam asmeniui) ji nebepriklauso (vaikui suėjo 3 metai, pasibaigė 6 mėnesiai po bedarbio pašalpos mokėjimo ir panašiai).
Po 3 mėnesių šeima (vienišas asmuo) dėl pašalpos mokėjimo kreipiasi iš naujo. Jeigu kreipiamasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius, pašalpa mokama toliau.
Pavyzdys. Balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais šeimai buvo mokama pašalpa. Dėl tolesnio šios pašalpos gavimo šeima gali kreiptis per 3 mėnesius - liepą, rugpjūtį ir rugsėjį (iki rugsėjo 30 dienos). Jeigu per nurodytąjį laikotarpį šeima kreipsis ir pateiks visus būtinus dokumentus, tuomet, apskaičiavus vidutines šeimos balandžio, gegužės ir birželio mėnesių pajamas, pašalpą reikia išmokėti už liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius.
Jeigu pakartotinai dėl pašalpos kreipiamasi vėliau negu po 3 mėnesių (tai yra pasibaigus prieš tai paskirtos pašalpos mokėjimui), pašalpa skiriama ir mokama pradedant tuo mėnesiu, kurį buvo kreiptasi.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1284, 96.11.06, Žin., 1996, Nr.109-2484 (96.11.13)
34. Jeigu teisę į pašalpą šeima (vienišas asmuo) turi ne pagal vieną, o du ar daugiau šių nuostatų punktus, pašalpa skiriama ir mokama pagal tą punktą, kuriame numatytos šeimai (vienišam asmeniui) palankesnės sąlygos.
35. Pašalpa išmokama už praėjusį mėnesį savivaldybių nustatytais terminais ir tvarka.
36. Kai pašalpos gavėjas persikelia gyventi į kitą vietovę, mokėjimas ankstesnėje savivaldybėje nutraukiamas išmokėjus pašalpą už mėnesį, kurį jos gavėjas persikėlė gyventi į kitą vietovę.
Naujojoje gyvenamojoje vietovėje pašalpa skiriama ir mokama bendra tvarka, bet ne anksčiau negu nuo kito mėnesio po persikėlimo gyventi į kitą vietovę.
37. Asmenų, dirbančių sezoninius darbus, šeimoms pašalpa mokama darbo sutarties galiojimo laikotarpiu.
38. Pašalpos paštu persiunčiamos savivaldybių biudžetų lėšomis.
39. Paskirta pašalpa, kurios gavėjas laiku neatsiėmė, išmokama ne daugiau kaip už 3 praėjusius mėnesius, už kuriuos ji priklausė, jeigu dėl to buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius, praėjusius nuo paskutinio mėnesio, už kurį pašalpa priklausė.
Jeigu pašalpa laiku neišmokėta dėl mokėtojo kaltės, ji išmokama bet kada, neribojant termino.
Šiame punkte nurodytais atvejais pašalpos suma išmokama visa iš karto.
Pašalpa, negauta iki jos gavėjo mirties, išmokama kitam pilnamečiui šeimos nariui arba laidojančiam asmeniui.
40. Permokėtos pašalpos dėl skaičiavimo (aritmetinės) klaidos išskaitomos iš gavėjo, bet ne daugiau kaip už 12 paskutinių mėnesių iki to mėnesio, kada pašalpos gavėjui buvo raštu pranešta apie permokėtas pašalpų sumas. Jeigu gavėjas nesutinka, kad iš jo būtų išskaitomos permokėtosios sumos, jos išieškomos teismine tvarka.
41. Asmenys, įrašę išduodamose pažymose ar kituose dokumentuose, kurių reikia pašalpoms skirti, klaidinančius duomenis apie gautas pajamas, taip pat tokius dokumentus pateikę, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (Žin., 1985, Nr. 1-1; 1995, Nr. 103 - 2294).
Neteisėtai gautas pašalpas asmenys privalo grąžinti pašalpos mokėtojui. Jeigu jie to nepadaro per mėnesį nuo reikalavimo dienos, nuostoliai išieškomi teismine tvarka pagal pašalpos mokėtojų ieškinį.
42. Asmuo, kuriam atsisakoma skirti pašalpą arba kuris nesutinka su nustatytos pašalpos dydžiu, gali raštu kreiptis į miesto (rajono) merą (jo pavaduotoją). Miesto (rajono) mero (pavaduotojo) sprendimą asmuo gali apskųsti teismui.
_______________
*Duomenys, pateikti prašyme, įrodomi pasu, vaikų gimimo liudijimais (nuorašais), socialinio draudimo pažymėjimu arba pažyma iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos miesto (rajono) skyriaus,pažymomis apie gautą darbo užmokestį, stipendiją, pensiją, pašalpą, sergančio šeimos nario ar invalido nuolatinės slaugos būtinumą (turi būti nurodyta slaugančiojo vardas ir pavardė), savivaldybės sprendimu dėl įvaikinimo, teismo sprendimu dėl asmens pripažinimo neveiksniu, ištuokos liudijimu arba teismo sprendimu dėl ištuokos ir panašiai.
**Šiuo metu Lietuva yra sudariusi sutartis dėl keitimosi pašto perlaidomis su šiomis valstybėmis: Rusija, Baltarusija, Ukraina, Estija, Latvija, Moldova, Armėnija, Kirgizija, JAV, Danija, Austrija, Australija, Lenkija, Prancūzija, Ispanija, Šveicarija ir Vokietija.
_______________
Forma
___________________________________
(pareiškėjo vardas ir pavardė)
___________________________________
(adresas)
___________________________________
(paso numeris, išdavimo data, asmens kodas)
_______________________________skyriui
(miesto, rajono savivaldybės)
P R A Š Y M A S
Prašau paskirti mano šeimai (man) socialinę pašalpą.
1. Duomenys apie save ir šeimos narius:
|
Vardas ir pavardė |
Giminystės ryšys (vyras žmona, vaikai, įvaikiai, povaikiai) |
Gimimo data (metai, mėnuo, diena) |
Darbovietė, mokymo įstaiga (nedirbantis nurodo priežastį ir datą, nuo kurios nedirba) |
2. Šeimos (vienišo asmens) pajamos per paskutinių 3 mėnesių laikotarpį iki kreipimosi dėl socialinės pašalpos skyrimo, arba kreipimosi mėnesį gautos pajamos:
|
Pajamos |
Vyras Moteris Dirbantys vaikai |
|
1. Darbo užmokestis |
|
|
2. Pajamos iš individualios veiklos |
|
|
3. Pajamos iš žemės sklypo |
|
|
4. Dividendai |
|
|
5. Alimentai |
|
|
6. Pensija (senatvės, invalidumo, šalpos) |
|
|
7. Stipendija |
|
|
8. Pašalpos (motinystės (tėvystės); |
|
|
nėštumo besimokančioms moterims; |
|
|
šeimos; karių (prievolininkų) vaikams; bedarbio; išeitinė ir kitos) |
|
|
9. Pajamos iš turto (gyvenamojo ploto, transporto ir kitos) |
|
|
10. Kitos pajamos |
|
|
Iš viso |
|
3. Nesu ir nė vienas mano šeimos narys nėra individualios įmonės savininkas, akcinės (uždarosios akcinės) bendrovės steigėjas, neturi kontrolinio akcijų paketo ir nėra įsigijęs patento.
4. Garantuoju, jog pateikta informacija teisinga. Jai pasikeitus, prižadu per mėnesį pranešti.
(Pareiškėjo parašas)
199 __ m. _________ mėn. ___ d. _
Priedo pakeitimai:
Nr. 1284, 96.11.06, Žin., 1996, Nr.109-2484 (96.11.13)