Suvestinė redakcija nuo 1992-09-30 iki 1993-01-21
Nutarimas paskelbtas: Lietuvos aidas 1991, Nr. 238-0; Žin. 1992, Nr.5-83, i. k. 0911100NUTA00000473
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PERKAMOS ŽEMĖS, MIŠKO IR VANDENS TELKINIŲ NOMINALIOS KAINOS BEI IŠPIRKIMO TVARKOS NUSTATYMO
1991 m. lapkričio 18 d. Nr. 473
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. I-1608 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo įsigaliojimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nustatyti, kad valstybė išperka iš asmenų, kuriems atstatoma nuosavybės teisė į žemę ar mišką turėtą privatinėje nuosavybėje žemę ir mišką, jeigu:
Punkto pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
1.1. žemė naudojama arba numatoma naudoti valstybės reikmėms, o asmuo, kuriam pripažinta nuosavybės teisė į žemę, nesutinka jos imti kitoje vietoje;
1.2. žemė pagal galiojusius įstatymus buvo suteikta kitiems žemės naudotojams, o asmuo, kuriam pripažinta nuosavybės teisė į žemę, nesutinka jos imti kitoje vietoje;
1.3. asmuo, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę ar mišką, pageidauja šios išpirkos;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
1.4. žemės reformos metu suteiktas privačiam ūkiui sklypas yra mažesnės vertės negu turėtoji žemės valda (tuomet valstybė kompensuoja negrąžintos žemės ploto dalies vertę);
2. Nustatyti, kad:
2.1. valstybės išperkamos turėtos privatinėje nuosavybėje žemės vidutinė nominali kaina (valstybės vienkartinėmis išmokomis) Lietuvos Respublikos kaimo vietovėje – 4 tūkst. rublių už hektarą
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
2.2. valstybei išperkant turėtą privatinėje nuosavybėje žemę ar mišką kaimo vietovėje, kompensacija apskaičiuojama priklausomai nuo buvusios žemės valdos dydžio, tačiau ne daugiau kaip už 50 hektarų žemės ūkio paskirties žemės ir 25 ha miško. Bendras žemės plotas, už kurį skaičiuojama kompensacija (įskaitant mišką, vandens telkinius ir kitas naudmenas), vienam buvusiam savininkui negali būti didesnis kaip 80 ha;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
Nr. 536, 1992-07-14, Žin., 1992, Nr. 27-786 (1992-09-30), i. k. 0921100NUTA00000536
2.3. valstybei išperkant turėtą privatinėje nuosavybėje žemę ar mišką buvusioje miesto teritorijoje arba ne žemės ūkio paskirties žemę dabartinėje miesto ar miesto tipo gyvenvietės teritorijoje, kompensacija apskaičiuojama priklausomai nuo buvusios žemės valdos dydžio, tačiau ne daugiau kaip už 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje ir Birštone ir ne daugiau kaip už 0,3 ha kituose miestuose ar miesto tipo gyvenvietėse, kiekvienam asmeniui, kuriam atstatyta nuosavybės teisė į žemę ar mišką.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
4. Nustatyti, kad:
4.1. valstybė, išpirkdama turėtą privatinėje nuosavybėje žemę ar mišką, atsiskaito su asmenimis, kuriems atstatyta nuosavybės teisė į žemę ar mišką, valstybės vienkartinėmis išmokomis. Valstybės vienkartinės išmokos įskaitomos į asmenų, kuriems atstatyta nuosavybės teisė į žemę ar mišką, investicinę sąskaitą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo išpirkti žemę ar mišką priėmimo dienos
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 550, 1991-12-12, Žin., 1992, Nr. 6-138 (1992-02-20), i. k. 0911100NUTA00000550
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
4.2. vidutinė parduodamos žemės ūkio paskirties žemės nominali kaina Lietuvos Respublikoje (valstybės vienkartinėmis išmokomis) – 5 tūkst. rublių už hektarą, iš kurių 4/5 lėšų naudojama valstybės išperkamai žemei apmokėti, o 1/5 lėšų – lengvatoms naujai įsigyjantiems žemę asmenims taikyti
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
5. Patvirtinti Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos nustatymo metodiką (pridedama).
6. Nustatyti, kad:
6.1. žemės, miško ir vandens telkinių nominali kaina taikoma:
6.1.1. parduodant juos privatinėn nuosavybėn kaimo vietovėje (toje apylinkėje) gyvenantiems asmenims, pageidaujantiems jų įsigyti žemės reformos metu arba gavusiems žemę pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą (kai žemė, miškas ir vandens telkiniai nustatytąja tvarka parduodami ne aukcione), ir valstybinės žemės nuomininkams, turintiems teisę įsigyti nuomojamą sklypą;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
6.1.2. parduodant ne aukcione valstybinę žemę kaimo vietovėje esančioms privačių namų valdoms ir individualiems gyvenamiesiems namams statyti, kai apylinkės teritorijoje gyvenantys asmenys nori pagerinti savo gyvenimo sąlygas;
6.1.5. išperkant privatinėje nuosavybėje esančią žemę, miškus ir vandens telkinius valstybės reikmėms;
6.2. perkant valstybinę žemę be aukciono, taikomos šios lengvatos:
6.2.1. žemės ūkio įmonių darbuotojams (nariams) ir ūkininkams, perkantiems sklypus žemės ūkio veiklai, apskaičiuota nominali sklypo kaina mažinama priklausomai nuo darbo stažo Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonėse:
| nuo 5 iki 7 metų |
– 5 procentais, |
| nuo 7 iki 9 metų |
– 8 procentais, |
| nuo 9 iki 11 metų |
– 11 procentų, |
| nuo 11 iki 13 metų |
– 14 procentų, |
| nuo 13 iki 15 metų |
– 17 procentų, |
| nuo 15 iki 17 metų |
– 20 procentų, |
| nuo 17 iki 20 metų |
– 23 procentais, |
| nuo 20 metų ir daugiau |
– 25 procentais; |
6.2.2. asmenims, perkantiems kaimo vietovėje esamų privačių namų valdų žemę ir sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti (kai apylinkės teritorijoje gyvenantys asmenys nori pagerinti savo gyvenimo sąlygas), už sklypą arba jo dalį iki 0,15 ha žemės kaina mažinama 50 procentų;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
6.2.3. asmenims, perkantiems Nemuno ir Jūros užliejamų pievų sklypus žemės ūkio veiklai, apskaičiuota nominali sklypo kaina mažinama 50 procentų
Papildyta punktu:
Nr. 536, 1992-07-14, Žin., 1992, Nr. 27-786 (1992-09-30), i. k. 0921100NUTA00000536
6.3. žemė, miškas ir vandens telkiniai parduodami aukcione:
6.3.1. kai pirkti tą patį valstybinės žemės sklypą pretenduoja ar gali pretenduoti keli asmenys, pageidaujantys steigti privatų ūkį, jeigu kitaip nenumato įstatymas;
6.3.2. kai valstybinė žemė kaimo vietovėje parduodama ne šios apylinkės gyventojams individualiems gyvenamiesiems namams statyti, ne žemės ūkio įmonėms steigti bei kitai ne žemės ūkio veiklai;
6.4. parduodant žemę, mišką ir vandens telkinius aukcione, pagal šiuo nutarimu patvirtintą metodiką apskaičiuota jų nominali ir indeksuota kaina laikoma pradine (minimalia) kaina;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
6.5. žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų nariams parduodami ir nuomojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
6.6. valstybės išperkamos žemės ir miško plotą bei vertę, taip pat perkamos valstybinės žemės plotą bei vertę kaimo vietovėje apskaičiuoja Valstybinis žemėtvarkos institutas, rengdamas preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą, o miestuose – tų miestų valdybos;
6.7. atsiskaitant už perkamą iš valstybės žemę, mišką ir vandens telkinius pinigais, apskaičiuojant žemės mokestį ir žemės nuomos mokestį, nominali žemės kaina, nustatyta valstybės vienkartinėmis išmokomis, indeksuojama:
6.7.1. nuo 1992 m. kovo 1 d. taikant indeksą 2.
Šis indeksas netaikomas apskaičiuojant vertę privačių namų valdų žemės sklypų, esančių miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse (faktiškai privačių namų valdos užimto žemės ploto, bet ne didesnio kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone, Neringoje ir 0,3 ha – kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse) ir kaimo vietovėje (faktiškai privačių namų valdos užimto žemės ploto, bet ne didesnio kaip 2 ha), jeigu jų savininkai numatytus žemės sklypus nori įsigyti privatinėn nuosavybėn ir apmoka už juos iki 1992 m lapkričio 1 d. vienkartiniu išpirkimu pinigais.
Ši lengvata netaikoma nustatant žemės vertę žemės mokesčiui ir žemės nuomos mokesčiui apskaičiuoti;
Asmenys, norintys lengvatinėmis sąlygomis įsigyti privatinėn nuosavybėn namų valdų žemės sklypus, paduoda iki 1992 m. gegužės 30 d. prašymus miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse miestų (rajonų) valdyboms, o kaimo vietovėje – apylinkių agrarinės reformos tarnyboms.
Miestų (rajonų) valdybų žemėtvarkos tarnybos iki 1992 m. liepos 31 d. turi nustatyti šių asmenų namų valdų žemės sklypų vertę ir išduoti pirkėjui mokėjimo pranešimą.
Jeigu nėra namų valdų techninės apskaitos duomenų, miestų (rajonų) valdybų žemėtvarkos tarnybos nustato orientacinę žemės sklypų vertę pagal namų valdos faktiškai užimtą plotą.
Namų valdų žemės sklypų pirkėjai turi iki 1992 m. lapkričio 1 d. apmokėti banko įstaigai mokėjimo pranešime nurodytą sumą pinigais.
Žemėtvarkos tarnybos turi Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka patikslinti perkamų namų valdų žemės sklypų vertę, juos teisiškai įregistruoti, pirkėjui ir banko įstaigai išduoti patikslintą mokėjimo pranešimą, kuriame nurodoma pirkėjo privaloma sumokėti papildoma suma arba banko įstaigos pirkėjui grąžinama suma.
Patikslinus perkamų namų žemės sklypų plotą ir vertę namų valdų žemės sklypų pirkėjas turi sumokėti banko įstaigos mokėjimo pranešime nurodytą papildomą sumą, o banko įstaiga turi grąžinti pirkėjui jo permokėtą sumą;
Punkto pakeitimai:
Nr. 239, 1992-04-03, Žin., 1992, Nr. 17-482 (1992-06-20), i. k. 0921100NUTA00000239
Nr. 304, 1992-04-29, Žin., 1992, Nr. 18-530 (1992-06-30), i. k. 0921100NUTA00000304
Nr. 603, 1992-08-07, Žin., 1992, Nr. 28-827 (1992-10-10), i. k. 0921100NUTA00000603
Nr. 718, 1992-09-30, Žin., 1992, Nr. 30-940 (1992-10-31), i. k. 0921100NUTA00000718
6.7.2. šio nutarimo 6.7.1 punkte nustatytu indeksu apskaičiuota nominali kaina (likusi nesumokėta žemės sklypo kainos vertė) gali būti indeksuojama taikant suvestinį vartojamų prekių ir paslaugų kainų indeksą, kuris nustatomas skaičiuojamojo laikotarpio vartojamų prekių ir paslaugų kainas palyginus su 1992 metų vasario mėnesio kainomis.
Žemės, miško ir vandens telkinių nominali kaina indeksuojama pasibaigus metams arba kas pusmetį, jeigu infliacija ir suvestinis vartojamų prekių ir paslaugų kainų indeksas yra didesnis kaip 1,2.
Suvestinį vartojamų prekių ir paslaugų kainų indeksą nustato Statistikos departamentas ir pateikia jį kas pusmetį Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti iki kito mėnesio 20 dienos
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
6.8. asmenys, pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą gavę žemės privačiam ūkiui steigti, už perkamą iš valstybės žemę ar mišką pradeda mokėti 1992 metais, rajono valdybai potvarkiu nustačius perkamos žemės kainą ir mokėjimo tvarką. Kiti asmenys už perkamą iš valstybės žemę ar mišką kaimo vietovėse pradeda mokėti tais metais, kai rajono valdyba, apsvarsčiusi preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą, suteikia jiems sklypus naudotis. Tais atvejais, kai rengiant kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą pasikeičia sklypo plotas, žemės ūkio naudmenų našumo balas ar žemės naudmenų sudėtis, žemės arba miško kaina patikslinama ir rajono valdybos potvarkiu nustatoma likusios žemės vertės dalies išmokėjimo tvarka. Jeigu asmenys, perkantys žemę privačiam ūkiui steigti arba bendrai žemės ūkio veiklai, pageidauja, rajonų valdybų teikimu Žemės ūkio ministerija, suderinusi su Finansų ministerija gali atidėti mokėjimo pradžią iki 2 metų nuo sklypo suteikimo naudotis arba privačiam ūkiui steigti dienos;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
6.9. asmenys už perkamą žemę, mišką ir vandens telkinius kaimo vietovėje moka:
6.9.1. valstybės vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis (išskyrus žemės ūkio įmonės išmokas). Už žemę, perkamą privačiam ūkiui steigti arba bendrai žemės ūkio veiklai, taikoma 1/3 kainos nuolaida, jeigu mokama iki 1992 m. spalio 1 dienos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 304, 1992-04-29, Žin., 1992, Nr. 18-530 (1992-06-30), i. k. 0921100NUTA00000304
Nr. 536, 1992-07-14, Žin., 1992, Nr. 27-786 (1992-09-30), i. k. 0921100NUTA00000536
Nr. 603, 1992-08-07, Žin., 1992, Nr. 28-827 (1992-10-10), i. k. 0921100NUTA00000603
6.9.2. pinigais, indeksuojant nominalią žemės kainą, nustatytą mokėjimui valstybės vienkartinėmis išmokomis, šio nutarimo 6.7 punkte nustatyta tvarka. Šiam tikslui asmenys, perkantys žemę, gali parduoti aukcione tikslines žemės ūkio kompensacijas bei žemės ūkio įmonės išmokas (asmenims, kurie turi teisę įsigyti privatizuojamos žemės ūkio įmonės turto)
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
6.10. perkant žemę privačiam ūkiui steigti arba bendrai žemės ūkio veiklai, asmuo, įsigyjantis žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, gali mokėti už jį iškart arba išsimokėtinai. Perkant žemės sklypą išsimokėtinai, iškart turi būti sumokėta ne mažiau kaip 10 procentų nustatytos žemės sklypo kainos, likusi suma – per kitus 24 metus, pradedant antraisiais kalendoriniais metais nuo sklypo įsigijimo.
Perkant žemę privačių namų valdoms arba ne žemės ūkio paskirčiai kaimo vietovėje, asmuo, įsigyjantis žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, gali mokėti už jį iškart arba išsimokėtinai. Perkant žemės sklypą išsimokėtinai, iškart turi būti sumokėta ne mažiau kaip 20 procentų nustatytos žemės sklypo kainos, likusi suma – per kitus 9 metus, pradedant antraisiais kalendoriniais metais nuo sklypo įsigijimo.
Įsiskolinimas dengiamas lygiomis dalimis kas pusmetį iki kito pusmečio pirmo mėnesio 10 dienos. Už įsiskolinimo likutį pirmuosius 3 metus (pradedant antraisiais kalendoriniais metais nuo sklypo įsigijimo) žemės sklypą įsigiję asmenys moka 4 procentus palūkanų, vėliau – 6 procentus palūkanų. Įsiskolinimas ir palūkanos už išsimokėtinai įsigytą žemės sklypą dengiami tik pinigais. Įsiskolinimo likutis priklausomai nuo nustatytąja tvarka skelbiamo bendrojo kainų indekso gali būti perskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
6.11. asmenys, įsigiję privatinėn nuosavybėn valstybinės žemės arba pirkdami privačią žemę, gali pakeisti tikslinę jos naudojimo paskirtį tik nustatytąja tvarka gavę leidimą ir sumokėję į Žemės reformos fondą žemės kainos skirtumą, apskaičiuotą pagal tos dienos būklę;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 565, 1992-07-20, Žin., 1992, Nr. 27-792 (1992-09-30), i. k. 0921100NUTA00000565
6.13. rajono (miesto) žemėtvarkos tarnybos už žemės sklypų pardavimo bei nuomos dokumentų tvarkymą (sklypų įkainojimą, pirkimo-pardavimo sutarčių paruošimą ir kt.) gali imti iki 100 rublių mokestį už sodo sklypą ir iki 300 rublių mokestį už sklypą, užimtą arba numatomą panaudoti privačių namų valdai, individualiai statybai, kitai ne žemės ūkio paskirčiai. Šios lėšos pervedamos į atitinkamo rajono (miesto) valdybos sąskaitą ir naudojamos žemėtvarkos tarnybų išlaidoms padengti
Papildyta punktu:
Nr. 332, 1992-05-07, Žin., 1992, Nr. 18-547 (1992-06-30), i. k. 0921100NUTA00000332
6.13. grąžintą natūra ar ekvivalentine natūra, taip pat išpirktą žemės sklypą savininkas gali parduoti tik už Lietuvos Respublikos nacionalinę valiutą. Kai parduodamus žemės sklypus būtina panaudoti valstybės reikmėms, pirmumą juos pirkti turi valstybė
Papildyta punktu:
Nr. 536, 1992-07-14, Žin., 1992, Nr. 27-786 (1992-09-30), i. k. 0921100NUTA00000536
7. Žemės ūkio ministerija, Miškų ūkio ministerija, Ekonomikos ministerija ir Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku ir Lietuvos taupomuoju banku turi iki 1992 m. kovo 25 d. parengti atsiskaitymo su valstybe už pirktą žemę ar mišką, kompensacijų už žemę ar mišką išmokėjimo asmenims, kuriems atstatoma nuosavybės teisė į žemę ar mišką, tvarką, taip pat atsiskaitymams panaudotų valstybės vienkartinių išmokų ir kitų tikslinių kompensacijų apskaitos tvarką, numatant atskirą valstybės vienkartinių išmokų ir kitų tikslinių kompensacijų, panaudotų iš valstybės perkamai žemei apmokėti ir gyventojams už valstybės išperkamą žemę (mišką) kompensuoti, balansą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
8. Įpareigoti Statybos ir urbanistikos ministeriją, Žemės ūkio ministeriją kartu su miestų (rajonų) valdybomis iki 1992 m. lapkričio 1 d. parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos administracinių padalinių svarbiausiųjų rekreacinių teritorijų išdėstymo schemas.
9. Žemės ūkio ministerija turi iki 1992 m. sausio 1 d. sudaryti sąrašą kaimo gyvenviečių, kurių atstumas nuo sklypų turi įtakos žemės kainai (pataisos koeficientas priklauso nuo sklypo atstumo iki gyvenvietės).
10. Pavesti Statybos ir urbanistikos ministerijai iki 1992 m. sausio 1 d. patikslinti teritorijų, kurių žemės kainai taikomos pataisos dėl rekreacinio-ekologinio vertingumo, ribas ir nustatyti teritorijų rekreacinės vertės skaičiavimo eiliškumą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m.
lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 473
Valstybės išperkamos žemės kainos nustatymo metodika
1. Išperkamos iš buvusių žemės savininkų (paveldėtojų), kuriems atstatyta nuosavybės teisė į žemę ar mišką, žemės valdos piniginis įvertinimas nustatomas derinant buvusį žemės įvertinimą (žemės rūšimis, litais) su dabartiniu žemės įvertinimu (našumo balais, rubliais) ir atsižvelgiant į neproduktyvių žemės ūkio naudmenų plotų pakitimą (supelkėjo, apaugo krūmais ar mišku, virto nenaudojama žeme, buvo apsodinta mišku) 1940-1990 metų laikotarpiu.
2. Pradiniai duomenys kaimo vietovėje turėtos žemės valdos (žemės, miško, vandens telkinių) vertei nustatyti – pažyma arba išlikęs dokumentas apie žemės valdos suskirstymą rūšimis. Jeigu duomenų nepakanka (ne visa žemė įvertinta rūšimis), vandenys, miškai ir kita nenaudojama žemė priskiriama IV rūšiai. Jeigu žemės rūšiavimo duomenų neišliko, imama vidutinė tos apskrities, kurioje buvo žemės valda, žemės suskirstymo rūšimis struktūra ir vidutinis žemės įvertinimas rubliais (pagal šios metodikos priedą).
3. Buvusios kaimo vietovėje žemės valdos vertė (rubliais) nustatoma dauginant sklypo plotą iš šių normatyvinių tarifų: I rūšies žemė – 6800 rb./ha; II rūšies žemė – 5800 rb./ha; III rūšies žemė – 4200 rb./ha; IV rūšies žemė – 2600 rb./ha.
4. Jeigu buvusi privatinėje nuosavybėje žemės ūkio paskirties žemė ar miškas yra dabartinėje miesto ar miesto tipo gyvenvietės teritorijoje arba neprivatizuotinoj žemėje, kurią valstybė išperka miestui ar miesto tipo gyvenvietei plėsti, apskaičiuota žemės valdos vertė didinama dvigubai.
5. Kitos miesto ar miesto tipo gyvenvietės teritorijoje esančios išperkamos žemės kaina apskaičiuojama dauginant buvusio žemės sklypo plotą (arais) iš šių normatyvinių tarifų (rubliais):
5.3. rajonų centruose, kur gyventojų yra:
| daugiau kaip 30 tūkstančių |
– 2400; |
| iki 30 tūkstančių |
– 2200; |
6. Kaimo vietovėje turėto ir ne žemės ūkio paskirčiai naudoto sklypo vertė apskaičiuojama sudauginus tris dauginamuosius – sklypo plotą, vidutinį tos apskrities, kurioje buvo sklypas, išperkamos žemės kainos tarifą ir socialinio- gamybinio potencialo koeficientą (kaime – 2, miestelyje – 5).
7. Jeigu valstybė išperka tik dalį kaimo vietovėje turėtos žemės valdos, jos vertė apskaičiuojama proporcingai visos žemės, miško arba vandens telkinio ploto įvertinimui.
8. Kaimo vietovėse turėtos privatinėje nuosavybėje žemės valdos vertę apskaičiuoja Valstybinis žemėtvarkos institutas, rengdamas žemės reformos žemėtvarkos projektą, miestų teritorijose – miestų valdybos, laikydamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės l99l m. lapkričio l5 d. nutarimu Nr. 470 patvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos.
9. Pagal apskaičiuotą kaimo vietovėje turėtos žemės valdos vertę nustatomas valstybės išpirkos dydis ir grąžinamos ekvivalentine natūra žemės plotas.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės l99l m.
lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 473
Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos nustatymo metodika
1. Žemės kainos (piniginio įvertinimo) objektas – žemėnaudos arba atskiri sklypai, kurie skaičiuojant kainą diferencijuojami pagal pagrindinę tikslinę paskirtį (žemės ūkio paskirties žemė, miško žemė, kitos paskirties žemė) ir pagal žemės naudojimo pobūdį (žemės ūkio naudmenos, kitos žemės naudmenos, vandenys, nenaudojama žemė).
2. Žemės ūkio ir kitos paskirties žemės kainos nustatymo pagrindas – žemės ūkio naudmenų našumo balas, kuris nustatomas pagal Valstybinio žemės kadastro duomenis, Žemės ūkio ministerijos l990 metais patvirtintą Žemės vertinimo metodiką ir Valstybinio žemėtvarkos instituto rengiamus ūkių žemės našumo detalaus vertinimo planus. Jeigu nėra konkretaus sklypo dirvožemio tyrimo charakteristikų ir jo įvertinimo, taikomas orientacinis žemės našumo balas:
Respublikos miestams – vidutinis Lietuvos Respublikos žemės našumo balas;
miestų arba miesto tipo gyvenviečių teritorijoje esantiems sklypams – vidutinis gretimo ūkio arba vidutinis rajono ūkių žemės našumo balas, bet ne didesnis negu vidutinis Lietuvos Respublikos žemės našumo balas;
sklypams, įsiterpusiems į valstybinius miškus ar kitą ne žemės ūkio paskirties žemę, – vidutinis rajono ūkių žemės našumo balas, sumažintas 30 procentų;
sodininkų bendrijų sklypams – vidutinis Lietuvos Respublikos ūkių žemės našumo balas, sumažintas 30 procentų (28 balai), išskyrus po l99l m. sausio l d. įsteigtus ir steigiamus sodus, kuriems žemės našumo balas apskaičiuojamas žemėtvarkos projektuose sklypų skyrimo metu.
Punkto pakeitimai:
Nr. 332, 1992-05-07, Žin., 1992, Nr. 18-547 (1992-06-30), i. k. 0921100NUTA00000332
3. Miško žemės kainos nustatymo pagrindas – sklypo dirvožemio tinkamumas miškui auginti ir medyno vertė, kurie nustatomi pagal miškotvarkos duomenis.
4. Žemės ūkio ir kitos paskirties žemės kainos normatyvas (bazinė l hektaro žemės kaina) nustatomas prilyginant ją 2,5 metų javų derliaus vertei pagal vidutines tų metų valstybines superkamąsias kainas. Javų derlingumo ir žemės našumo santykis – 0,6 cnt/ha vienam balui. Jeigu vidutinis Lietuvos Respublikos žemės įvertinimo rodiklis – 40 balų, o l99l metų derliaus vidutinė superkamoji grūdų kaina – l00 rb./cnt, tai bazinė l hektaro žemės kaina – 6000 rb. (šios metodikos l priedas). Pakitus žemės įvertinimui 2 balais, bazinė žemės kaina kinta 300 rb./ha.
5. Priklausomai nuo naudojimo žemės ūkio paskirties žemės bazinės kainos normatyvui taikomi šie koeficientai:
6. Žemės ūkio paskirties žemės kaina apskaičiuojama dauginant bazinę žemės kainą iš šių pataisos koeficientų:
6.1. žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams įvertinti (šios metodikos 2 priedas). Koeficientai nustatomi pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto rengiamus ūkinės veiklos apribojimų planus;
6.2. aplinkos taršai gamyklų, elektrinių ir kitų objektų sanitarinės apsaugos zonose įvertinti (Kt = 0,7);
6.3. sklypo nuotoliui nuo gyvenvietės ir rajono bei regiono centro įvertinti (šios metodikos 3 priedas).
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 263, 1992-04-14, Žin., 1992, Nr. 17-494 (1992-06-20), i. k. 0921100NUTA00000263
6.4. apskaičiuojant sodininkų bendrijų narių sklypelių bei nustatytąja tvarka leistų steigti privačių ūkių žemėnaudų, esančių miestų ir miesto tipo gyvenviečių administracinėse teritorijose, kainą, taikomas urbanistinis-ekologinis koeficientas 6. Sodininkų bendrijų narių sklypeliams, esantiems iki 5 kilometrų nuo miesto ribos, taikomas urbanistinis-ekologinis koeficientas 2. Šiems sklypeliams, esantiems 5–10 kilometrų nuo miesto ribos, urbanistinis-ekologinis koeficientas yra lygus 1,5. Sodininkų bendrijų narių sklypeliams, esantiems toliau kaip 10 kilometrų nuo miesto ribos, urbanistinis-ekologinis koeficientas netaikomas. Apskaičiuojant sodininkų bendrijų narių sklypelių kaimo vietovėje kainą, papildomai taikomas bazinės žemės kainos pataisos koeficientas urbanizuotų teritorijų socialiniam gamybiniam potencialui įvertinti – 2. Sklypeliams, esantiems gamyklų, elektrinių bei kitų objektų sanitarinės apsaugos zonose, – koeficientas aplinkos taršai įvertinti – 0,7.
Papildyta punktu:
Nr. 263, 1992-04-14, Žin., 1992, Nr. 17-494 (1992-06-20), i. k. 0921100NUTA00000263
7. Miško kainai apskaičiuoti reikia duomenų apie miško augaviečių tipus, medyną sudarančių medžių vidutinį skersmenį ir tūrį pagal jų rūšis (šios metodikos 4 ir 5 priedai). Teritorijoje, kurioje teršiama aplinka arba yra nustatyta ūkinės veiklos apribojimų, miško kaina tikslinama taikant koeficientą aplinkos taršai (Kt = 0,7) ir ūkinės veiklos apribojimams įvertinti (pagal šios metodikos 2 priedą).
8. Kaimo vietovėje kitos paskirties žemės kaina apskaičiuojama dauginant bazinę žemės kainą, apskaičiuotą pagal šios metodikos l priedą, iš šių pataisos koeficientų:
8.1. aplinkos taršai įvertinti (perkant sklypus, esančius gamyklų, elektrinių bei kitų objektų sanitarinės apsaugos zonose, Kt = 0,7), žemės naudojimo nepatogumui dėl stačių šlaitų įvertinti (kai sklypas ar jo dalis yra 20°–30° nuolydžio šlaite, šis koeficientas yra lygus 0,7, o statesniame kaip 30° šlaite – 0,5)
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 536, 1992-07-14, Žin., 1992, Nr. 27-786 (1992-09-30), i. k. 0921100NUTA00000536
8.2. urbanizuotų teritorijų socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti (pagal šios metodikos 6 priedą).
Esamų namų valdų žemės sklypams ir iki 1992 m. kovo 15 d. individualių gyvenamųjų namų statybai suteiktiems žemės sklypams urbanizuotų teritorijų socialinio-gamybinio potencialo koeficientas mažinamas 50 procentų, tačiau jis negali būti mažesnis kaip 1.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 332, 1992-05-07, Žin., 1992, Nr. 18-547 (1992-06-30), i. k. 0921100NUTA00000332
9. Miestų ir miesto tipo gyvenviečių teritorijoje kitos paskirties žemės kaina apskaičiuojama dauginant bazinę žemės kainą, apskaičiuotą pagal šios metodikos l priedą, iš šių pataisos koeficientų:
9.1. aplinkos taršai įvertinti (perkant sklypus, esančius gamyklų, elektrinių bei kitų objektų sanitarinės apsaugos zonose, Kt = 0,7), žemės naudojimo nepatogumui dėl stačių šlaitų įvertinti (kai sklypas ar jo dalis yra 20°–30° nuolydžio šlaite, šis koeficientas yra lygus 0,7, o statesniame kaip 30° šlaite – 0,5)
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 536, 1992-07-14, Žin., 1992, Nr. 27-786 (1992-09-30), i. k. 0921100NUTA00000536
9.2. urbanizuotų teritorijų socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti (pagal šios metodikos 6 priedą);
9.3. miestų teritorijų kompleksinio urbanistinio- ekologinio koeficiento (Kue), kuris apskaičiuojamas pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintą jo nustatymo tvarką. Teritorijose, patraukliose komerciniu arba gamybiniu požiūriu, koeficientas tikslinamas laikantis šios metodikos 7 priede nustatytos tvarkos.
Miestų ir miesto tipo gyvenviečių teritorijoms nustatyti kompleksiniai urbanistiniai-ekologiniai koeficientai, perkant esamų namų valdų žemės sklypus, mažinami 65 procentais. Šiems sklypams jie negali būti didesni kaip 2,5 respublikos miestuose ir 1,5 – kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse.
Įvertinant žemę miesto teritorijoje, prie apskaičiuotos kainos (su pataisos koeficientais) papildomai pridedama inžinerinės infrastruktūros (kelių, antžeminių ir požeminių tinklų, komunalinių objektų ir bendrojo naudojimo transporto sistemos) balansinės vertės dalis, tenkanti įvertinamam sklypui.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 332, 1992-05-07, Žin., 1992, Nr. 18-547 (1992-06-30), i. k. 0921100NUTA00000332
10. Vadovaujantis teritorijų, kurių žemės kainai taikomos pataisos dėl rekreacinio-ekologinio vertingumo, sąrašu (šios metodikos 8 priedas), kurortų ir vietovių, naudojamų poilsiui, turizmui, arba turinčių potencialių rekreacinės vertės išteklių, žemės kaina apskaičiuojama šios metodikos 6 – 8 punktuose nustatyta tvarka, pridedant rekreacinę teritorijos vertę. Rekreacinės vertės skaičiavimus kiekvienu atveju atskirai atlieka rajonų (miestų) savivaldybių sudaryta ekspertų komisija, metodiškai vadovaujama Statybos ir urbanistikos ministerijos. Ypač svarbių rekreacinių objektų vertę ir jų žemės kainą nustato Statybos ir urbanistikos ministerija.
11. Prireikus pagal atskirus Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus įvertinama:
11.3. sklypai, esantys vandenviečių I sanitarinėje apsauginėje zonoje ir intensyviausio sukarstėjimo zonos I grupės žemėje;
11.5. nacionalinių ir regioninių parkų teritorijoje esančių rezervatinių ir rekreacinių zonų, miškų bei ypač vertingų gamtos ir kultūros objektų žemė;
Valstybės išperkamos žemės kainos nustatymo
Metodikos priedas
Buvusių Lietuvos apskričių žemės suskirstymas rūšimis
| Apskritis |
Procentais pagal žemės rūšį |
Vidutinė išperkamoji žemės kaina, rb./ha |
|||
| I |
II |
III |
IV |
||
| Alytaus |
1 |
12 |
33 |
54 |
3550 |
| Biržų |
6 |
26 |
40 |
28 |
4320 |
| Kauno |
6 |
26 |
39 |
29 |
4310 |
| Kėdainių |
4 |
33 |
39 |
24 |
4450 |
| Kretingos |
1 |
22 |
40 |
37 |
3990 |
| Marijampolės |
13 |
38 |
37 |
12 |
4950 |
| Mažeikių |
- |
16 |
51 |
33 |
3930 |
| Panevėžio |
4 |
28 |
35 |
33 |
4220 |
| Raseinių |
3 |
25 |
43 |
29 |
4210 |
| Rokiškio |
- |
13 |
49 |
38 |
3800 |
| Seinų |
- |
3 |
31 |
66 |
3190 |
| Šakių |
8 |
43 |
34 |
15 |
4860 |
| Šiaulių |
14 |
27 |
35 |
24 |
4610 |
| Tauragės |
- |
18 |
46 |
36 |
3900 |
| Telšių |
1 |
11 |
45 |
43 |
3710 |
| Trakų |
- |
16 |
47 |
37 |
3860 |
| Ukmergės |
3 |
24 |
42 |
31 |
4170 |
| Utenos |
- |
4 |
38 |
58 |
3340 |
| Vilkaviškio |
26 |
34 |
30 |
10 |
5260 |
| Zarasų |
- |
- |
28 |
72 |
3050 |
| Vilniaus kraštas |
- |
- |
33 |
67 |
3130 |
| Vidutiniškai |
|
|
|
|
|
| Lietuvoje |
4 |
19 |
39 |
38 |
4000 |
Pastaba. Buvusiam Klaipėdos kraštui vidutinė išperkamoji žemės kaina apskaičiuojama taip: Klaipėdos rajono ūkiams – pagal vidutinius Kretingos apskrities duomenis, Šilutės rajono ūkiams – pagal vidutinius Tauragės apskrities duomenis.
______________
Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių
nominalios kainos nustatymo metodikos
1 priedas
Bazinė žemės kaina pagal jos našumo įvertinimą
| Žemės ūkio naudmenų našumo balas |
žemės kaina |
|
žemės ūkio nadmenų naš umo balas |
Žemės kaina |
|
| 2,5 metų javų derliumi cnt/ha |
rb/ha |
2,5 metų javų derliumi, cnt/ ha |
rb/ha |
||
| iki 17 |
24 |
2400 |
47,1-49 |
72 |
7200 |
| 17,1-19 |
27 |
2700 |
49,1-51 |
75 |
7500 |
| 19,1-21 |
30 |
3000 |
51,1-53 |
78 |
7800 |
| 21,1-23 |
33 |
3300 |
53,1-55 |
81 |
8100 |
| 23,1-25 |
36 |
3600 |
55,1-57 |
84 |
8400 |
| 25,1-27 |
39 |
3900 |
57,1-59 |
87 |
8700 |
| 27,1-29 |
42 |
4200 |
59,1-61 |
90 |
9000 |
| 29,1-31 |
45 |
4500 |
61,1-63 |
93 |
9300 |
| 31,1-33 |
48 |
4800 |
63,1-65 |
96 |
9600 |
| 33,1-35 |
51 |
5100 |
65,1-67 |
99 |
9900 |
| 35,1-37 |
54 |
5400 |
67,1-69 |
102 |
10200 |
| 37,1-39 |
57 |
5700 |
69,1-71 |
105 |
10500 |
| 39,1-41 |
60 |
6000 |
71,1-73 |
108 |
10800 |
| 41,1-43 |
63 |
6300 |
73,1-75 |
111 |
11100 |
| 43,1-45 |
66 |
6600 |
75,1-77 |
114 |
11400 |
| 45,1-47 |
69 |
6900 |
77,1 ir daugiau |
117 |
11700 |
______________
Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių
nominalios kainos nustatymo metodikos
2 priedas
Bazinės žemės kainos pataisos koeficientai žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams įvertinti
| 1. Intensyviausio sukarstėjimo zonose: |
|
| 1.1. II grupės žemėje |
– 0,9 |
| 1.2. III grupės žemėje |
– 0,7 |
| 1.3. IV grupės žemėje |
– 0,6 |
| 2. Automobilių kelių sanitarinės apsaugos zonoje |
– 0,7 |
| 3. Vandenviečių sanitarinės apsaugos II zonoje |
– 0,5 |
| 4. Vandenviečių sanitarinės apsaugos III zonoje |
– 0,7 |
| 5. Vandens telkinių pakrančių apsaugos juostoje |
– 0,5 |
______________
Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių
nominalios kainos nustatymo metodikos
3 priedas
Bazinės žemės kainos pataisos koeficientai sklypo nuotoliui nuo gyvenvietės ir rajono bei regiono centro įvertinti
| Atstumas ik i regiono centro (km) |
Koeficien tas K1 |
Atstumas iki regiono cent ro K2 |
Koeficie ntas K2 |
Atstumas iki regiono cent ro (km) |
Koeficientas K3 |
| 0-2 |
0,08 |
0-4 |
0,12 |
0-10 |
0,08 |
| 2,1-3 |
0,06 |
4,1-8 |
0,1 |
10,1-20 |
0,06 |
| 3,1-4 |
0,04 |
8,1-12 |
0,08 |
20,1-30 |
0,04 |
| 4,1-5 |
0,02 |
12,1-16 |
0,06 |
30,1-40 |
0,02 |
| 5,1-6 |
- |
16,1-20 |
0,04 |
40,1-50 |
- |
| 6,1-7 |
-0,02 |
20,1-24 |
0,02 |
50,1-60 |
-0,02 |
| 7,1-8 |
-0,04 |
24,1-28 |
- |
60,1-80 |
-0,04 |
| 8,1-9 |
-0,06 |
28,1-32 |
-0,02 |
80,1-100 |
-0,06 |
| 9,1 ir daugiau |
-0,08 |
32,1-36 |
-0,04 |
100,1 ir daugiau |
-0,08 |
|
|
|
36,1-40 |
-0,06 |
|
|
|
|
|
40,1-44 |
-0,08 |
|
|
|
|
|
44,1-48 |
-0,1 |
|
|
|
|
|
48,1 ir daugiau |
-0,12 |
|
|
Pastabos:
1. Skaičiuojant atstumą, taikomi šie koeficientai:
juodos dangos keliams ir žvyrkeliams – 1,
gruntkeliams – 1,5.
3. Skaičiuojamas sklypo ūkinio centro (sodybos) nuotolis nuo gyvenvietės, rajono bei regiono centro.
Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių
nominalios kainos nustatymo metodikos
4 priedas
Miško žemės kaina
| Augaviečių tipai* |
Kaina rb/ha |
| Pa |
250 |
| Pan, Pb |
500 |
| Ua, Pc |
750 |
| Ša, Pbn, Nae |
875 |
| Ub, Pd |
1000 |
| Na, La, Uc, Pcn |
1125 |
| Ud |
1250 |
| Šb, Pdn |
1375 |
| Uf, Šc |
1500 |
| Šd, Nb, Lb |
1625 |
| Lc |
1750 |
| Nc, Ld |
1875 |
| Nd, Lf |
2000 |
| Nf |
2125 |
______________
Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių
nominalios kainos nustatymo metodikos
5 priedas
Medynų tūrio taksa
| Vidutini s medynų skersmuo cm |
Medži |
rūšys |
|
|
|
|
| pūšys, maudedži ai |
eglės |
ąžuolai, uosiai |
beržai, juodalks niai |
drebulės |
baltalksniai |
|
| 4 |
16,1 |
13,3 |
19,1 |
7,4 |
5,1 |
4,1 |
| 8 |
31,9 |
28,6 |
37,8 |
14,8 |
9,9 |
7,8 |
| 12 |
47,7 |
42,9 |
57,1 |
21,9 |
14,9 |
10,2 |
| 16 |
60,8 |
55,2 |
75,2 |
30,4 |
17,1 |
11,2 |
| 20 |
70,1 |
62,9 |
85,6 |
37,4 |
18,8 |
12,2 |
| 24 |
79,3 |
68,3 |
98,2 |
42,9 |
20,4 |
13,2 |
| 28 |
86,1 |
72,8 |
108,8 |
47,3 |
21,9 |
- |
| 32 |
91,6 |
76,7 |
115,4 |
49,9 |
22,8 |
- |
| 36 |
95,8 |
79,8 |
119 |
- |
23,5 |
- |
| 40 |
98,4 |
80,9 |
120,6 |
- |
- |
- |
| 44 |
- |
- |
121,5 |
- |
- |
- |
| 48 |
- |
- |
122,1 |
- |
- |
- |
Pastabos:
Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių
nominalios kainos nustatymo metodikos
6 priedas
Bazinės žemės kainos pataisos koeficientai urbanizuotų teritorijų socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti
Privačių namų valdos (sodybos ir žemės sklypai individualiaistatybai)
2. Kaimo gyvenvietės, kuriose yra parduotuvė, pradinė mokykla, autobusų (geležinkelio) stotelė ir gyventojų:
| iki 50 |
2 |
| 51-100 |
2,5 |
| 101 ir daugiau |
3 |
3. Kaimo gyvenvietės, kuriose įrengtos komunikacijos (gatvės, vandentiekio tinklai), yra devynmetė mokykla, parduotuvė, valgykla, sveikatos apsaugos įstaiga ir gyventojų:
| iki 100 |
4 |
| 101-300 |
5 |
| 301 ir daugiau |
6 |
4. Kaimo gyvenvietės, rajone esantys miestai (be rajonų centrų) ir kurortai, kuriuose yra visuomeninis centras, vidurinė mokykla, kultūros ir kulto įstaigos, administracinės, sveikatos apsaugos ir prekybos įstaigos, buitinio aptarnavimo įmonės ir gyventojų:
| iki 300 |
7 |
| 301-500 |
8 |
| 501-1000 |
9 |
| 1001-2500 |
10 |
| 2501-10000 |
12 |
| 10001-30000 |
13 |
| 30001 ir daugiau |
15 |
Kita ne žemės ūkio paskirties žemė
7. Kaimo vietovės:
| 7.1. žemės ūkio naudmenos, pastatų, kiemų, kelių, žuvininkystės tvenkinių užimta žemė |
10 |
| 7.2. miško žemė (skaičiuojant nuo bazinės miško žemės kainos) |
10 |
| 7.3. krūmynai, pelkės ir buvusios žemės ūkio naudmenos, pavirtusios nenaudojama žemė* |
5 |
| 7.4. kita žemė ir vandenys (išskyrus ežerus ir žuvininkystės tvenkinius)* |
0,5 |
8. Miestai ir miesto tipo gyvenvietės, kuriose yra gyventojų:
| iki 10000 |
12 |
| 10001-30000 |
13 |
| 30001 ir daugiau |
15 |
Žemės sklypams kaimo vietovėje papildomai pridedamas koeficientas
15. Nuo miestų, turinčių daugiau kaip 30000 gyventojų,
ir visų rajonų centrų ribos (7 km nuotoliu) 1,5
Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių
nominalios kainos nustatymo metodikos
7 priedas
Kompleksinio urbanistinio-ekologinio koeficiento tikslinimas teritorijoms, patrauklioms komerciniu arba gamybiniu požiūriu
1. Teritorijoms, kuriose yra sąlygos plėtoti komerciją, kompleksinis urbanistinis-ekologinis koeficientas didinamas pridedant šiuos koeficientus:
| Urbanistikos objektas |
Komerinio patruklumo koeficientai |
||||
| labai didelis |
didelis |
viduti nis |
mažas |
nėra |
|
| teritorijos lokalizacija |
|||||
| centras, turgavie tės, sto tys |
magistral inės gatv ės gyvena mųjų rajonų |
mikrora jonų centrai |
kitos gatvės (su bendrojo naudojimo |
Kitos miesto teritorios transportu) |
|
| Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys Marijampolė, |
9 |
6 |
4 |
2 |
- |
| Alytus |
6 |
- |
4 |
2 |
- |
| Rajonų centrai |
3 |
- |
1 |
- |
- |
| Kaimo gyvenvietės, |
1 |
- |
- |
- |
- |
| rajone esantys miestai ir kurortai |
|
|
|
|
|
| Automagistralės: tarptautinės respublikinės |
- - |
iki 2 iki 1 |
- - |
- - |
- - |
Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių
nominalios kainos nustatymo metodikos
8 priedas
Teritorijos, kurių žemės kainai taikomos pataisos dėl rekreacinio-ekologinio vertingumo
5. Ežerų zona:
6. Upių zona:
8. Automagistralių zona:
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 550, 1991-12-12, Žin., 1992, Nr. 6-138 (1992-02-20), i. k. 0911100NUTA00000550
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 ir 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 473 kai kurių punktų taikymo sustabdymo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų žemės reformos ir nekilnojamojo turto grąžinimo klausimais dalinio pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 239, 1992-04-03, Žin., 1992, Nr. 17-482 (1992-06-20), i. k. 0921100NUTA00000239
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 ir 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 473 dalinio pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 263, 1992-04-14, Žin., 1992, Nr. 17-494 (1992-06-20), i. k. 0921100NUTA00000263
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 473 dalinio pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 304, 1992-04-29, Žin., 1992, Nr. 18-530 (1992-06-30), i. k. 0921100NUTA00000304
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 473 dalinio pakeitimo
6.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 332, 1992-05-07, Žin., 1992, Nr. 18-547 (1992-06-30), i. k. 0921100NUTA00000332
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 473 ir 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 314 dalinio pakeitimo
7.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 536, 1992-07-14, Žin., 1992, Nr. 27-786 (1992-09-30), i. k. 0921100NUTA00000536
Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų žemės reformos ir žemės grąžinimo klausimais dalinio pakeitimo
8.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 565, 1992-07-20, Žin., 1992, Nr. 27-792 (1992-09-30), i. k. 0921100NUTA00000565
Dėl Žemės reformos fondo nuostatų patvirtinimo
9.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 603, 1992-08-07, Žin., 1992, Nr. 28-827 (1992-10-10), i. k. 0921100NUTA00000603
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 473 dalinio pakeitimo
10.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 718, 1992-09-30, Žin., 1992, Nr. 30-940 (1992-10-31), i. k. 0921100NUTA00000718
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 473 dalinio pakeitimo
* Nurodomi dirvožemio drėgnumo ir derlingumo indeksai.
Dirvožemio drėgnumo indeksai:
Š – ryškiai išreikšti (15-45°) šlaitų;
N – normalaus atmosferinio drėkinimo;
L – laikinai perteklinio drėkinimo;
U – stipriai užmirkę glėjiniai bei durpiniai;
pn – pelkiniai (durpiniai) nusausinti;
p – pelkiniai (durpiniai) nesausinti.
Dirvožemio derlingumo indeksai:
a – labai nederlingi;
b – nederlingi;
c – derlingi;
d – labai derlingi;
f – labai derlingi su uosiais;
e – eroduoti (nuardyti).
* Skaičiuojama pagal gretimų sklypų žemės ūkio naudmenų našumo balą.