Suvestinė redakcija nuo 2011-11-30 iki 2022-06-30
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 11-459, i. k. 1072250ISAK0000V-37
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL TOKSOPLAZMOZĖS EPIDEMIOLOGINĖS PRIEŽIŪROS, DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2007 m. sausio 22 d. Nr. V-37
Vilnius
1. Tvirtinu Toksoplazmozės epidemiologinės priežiūros, diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1995 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 231 „Dėl toksoplazmozės profilaktikos, diagnostikos ir gydymo“.
3. Pavedu viceministrui pagal administravimo sritį kontroliuoti įsakymo vykdymą.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1016, 2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 144-6779 (2011-11-29), i. k. 1112250ISAK00V-1016
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2007 m. sausio 22 d. įsakymu
Nr. V-37
TOKSOPLAZMOZĖS EPIDEMIOLOGINĖS PRIEŽIŪROS, DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Toksoplazmozės epidemiologinės priežiūros taisyklės reglamentuoja nėščiųjų, naujagimių ir asmenų, kuriems įtariama toksoplazmozė, epidemiologinę priežiūrą, diagnostiką ir gydymą.
2. Toksoplazmozės epidemiologinės priežiūros taisyklės privalomos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų specialistams.
3. Teisės aktai, kuriais remiantis vykdoma toksoplazmozės epidemiologinė priežiūra:
3.1. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069);
3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. spalio 23 d. įsakymas Nr. 614 „Dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros organizavimo tvarkos tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 95-2644);
3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 673 „Dėl privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 12-444; 2004, Nr. 82-2961; 2005, Nr. 13-407);
3.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. rugpjūčio 13 d. įsakymas Nr. V-789 „Dėl Europos Komisijos 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 2008/426 EB pakeistų Europos Komisijos sprendimo 2002/253/EB priede pateiktų užkrečiamųjų ligų (atvejų) apibrėžčių patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 97-3759);
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1016, 2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 144-6779 (2011-11-29), i. k. 1112250ISAK00V-1016
3.5. Neteko galios nuo 2011-11-30
Punkto naikinimas:
Nr. V-1016, 2011-11-22, Žin. 2011, Nr. 144-6779 (2011-11-29), i. k. 1112250ISAK00V-1016
II. TOKSOPLAZMOZĖS EPIDEMIOLOGINĖ PRIEŽIŪRA
4. Toksoplazmozės epidemiologinę priežiūrą vykdo teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų specialistai jiems priskirtose teritorijose, valstybiniu lygiu – Sveikatos apsaugos ministerija, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1016, 2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 144-6779 (2011-11-29), i. k. 1112250ISAK00V-1016
5. Nuolatinė toksoplazmozės epidemiologinė priežiūra vykdoma vadovaujantis nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.
6. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai, įtarę toksoplazmozės atvejį, diagnozei patvirtinti atlieka laboratorinius diagnostinius tyrimus, skiria gydymą ir stebi ligonių būklę.
6.1. Įgimtos toksoplazmozės diagnozė turi atitikti Europos Komisijos paskelbtą įgimtos toksoplazmozės apibrėžimą. Įgimta toksoplazmozė (sukėlėjas – Toxoplasma gondii):
6.1.2. Laboratoriniai įgimtos toksoplazmozės kriterijai (bent vienas iš keturių kriterijų):
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1016, 2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 144-6779 (2011-11-29), i. k. 1112250ISAK00V-1016
7. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai informaciją apie kiekvieną įtariamą ar patvirtintą toksoplazmozės atvejį turi perduoti teritorinėms visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms teisės aktų nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1016, 2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 144-6779 (2011-11-29), i. k. 1112250ISAK00V-1016
8. Teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų specialistai, vykdantys toksoplazmozės epidemiologinę priežiūrą, privalo:
8.1. rinkti individualius duomenis apie ligonius, naudodamiesi epidemiologinio tyrimo protokolais, ir juos saugoti;
8.2. duomenis apie patvirtintus atvejus nustatyta tvarka teikti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1016, 2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 144-6779 (2011-11-29), i. k. 1112250ISAK00V-1016
8.3. atlikti epidemiologinės priežiūros duomenų retrospektyvią ir operatyvią analizę, siekdami įvertinti sergamumą ir mirtingumą, sergamumo tendencijas, rizikos grupes, infekcijos perdavimo būdus, įvertinti ir gerinti kontrolės priemonių veiksmingumą, parinkti ir pritaikyti naujas kontrolės ir profilaktikos priemones, rengti tikslines kontrolės programas, kaupti informaciją ir panaudoti ją visuomenės mokymui;
8.4. duomenų analizę atlikti pagal epidemiologinius ypatumus (atvejų skaičius pagal mėnesius, teritoriją, amžiaus grupes, rizikos grupes, pagal ligos formas, klinikinius simptomus, mėnesio (periodo) duomenų palyginimas su praėjusių metų duomenimis, atvejų pasiskirstymas pagal infekcijos šaltinį bei infekcijos perdavimo būdus, duomenų palyginimas su kitų teritorijų (šalies, apskrities) duomenimis ir kt.);
8.5. organizuoti profilaktikos priemones sergančiųjų toksoplazmoze asmenų šeimose: nustatyti sąlytį turėjusius asmenis ir juos siųsti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl ištyrimo, suteikti pagrindinių žinių ligoniams ir jų šeimų nariams, teikti siūlymus dėl toksoplazmozės rizikos veiksnių pašalinimo.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1016, 2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 144-6779 (2011-11-29), i. k. 1112250ISAK00V-1016
9. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informaciją teikia Sveikatos apsaugos ministerijai, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui, kitoms tarptautinėms institucijoms.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1016, 2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 144-6779 (2011-11-29), i. k. 1112250ISAK00V-1016
III. TOKSOPLAZMOZĖS DIAGNOSTIKA
10. Nėščiųjų tyrimų dėl toksoplazmozės atlikimo tvarka:
10.1. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys specialistai kiekvienai nėščiajai suteikia informaciją apie toksoplazmozę, galimo užsikrėtimo pasekmes bei rekomenduoja išsitirti dėl toksoplazmozės pirmaisiais 3 nėštumo mėnesiais, nustatant imunofermentiniu (ELISA arba ELFA) metodu specifinius IgG ir IgM klasės toksoplazmų antikūnus.
10.2. Radus IgG ir neradus IgM klasės antikūnų, tolesni tyrimai dėl toksoplazmozės neatliekami, nes nėščioji negali perduoti infekcijos vaisiui, ji vertinama kaip seropozityvi.
10.3. Neradus IgG ir IgM klasės toksoplazmų antikūnų, nėščioji vertinama kaip seronegatyvi, jai paaiškinama toksoplazmozės profilaktika (įteikiama atmintinė, kaip išvengti užsikrėtimo nėštumo metu (šio aprašo priedas) bei rekomenduojama tyrimą pakartoti 22–23 ir 36 nėštumo savaitę, nustatant tik specifinius IgG klasės antikūnus.
10.4. Nėščiosios siunčiamos konsultuotis pas infekcinių ligų gydytoją:
10.4.3. turinčios klinikinių (skausmingi kaklo limfmazgiai, užsitęsęs karščiavimas su pasikartojančia limfadenopatija, mononukleozinis sindromas periferiniame kraujyje) ir epidemiologinių (žalios, taip pat nepakankamai termiškai apdorotos mėsos ragavimas, kontaktas su katėmis, bloga higieninė kultūra) indikacijų;
11. Infekcinių ligų gydytojas sudaro tolesnių tyrimų diagnozei patvirtinti planą, patvirtinęs diagnozę, skiria gydymą ir parengia priežiūros planą.
11.1. Nėščiosios ūmiai toksoplazmozei patvirtinti po 2 savaičių kartojami kraujo serologiniai tyrimai IgG ir IgM klasės antikūnams nustatyti, jei reikia, atliekamas IgG avidiškumo testas užsikrėtimo laikui nustatyti bei kiti specifiniai tyrimai.
12. Patvirtinus ūmią nėščiosios toksoplazmozę ir pagal echopokyčius įtarus vaisiaus užsikrėtimą, gydytojų konsiliumas (gydytojas neonatologas, infekcinių ligų gydytojas, akušeris ginekologas) sprendžia:
12.1. dėl amniocentezės ir vaisiaus vandenų PGR (polimerazės grandininė reakcija) tyrimų tikslingumo vaisiaus užsikrėtimui patvirtinti;
13. Dėl toksoplazmozės tiriami:
13.1. naujagimiai su apsigimimais bei patologinėmis būklėmis (hidrocefalija, mikrocefalija, gelta su hepatosplenomegalija, intrakranijiniai kalcinatai, įvairūs akių pažeidimai, traukuliai, limfmazgių padidėjimas, miokarditas, pneumonija);
14. Toksoplazmozei nustatyti atliekami akių dugno, radiologiniai, kraujo bei serologiniai tyrimai:
14.1. ligoninėje atliekami motinos ir naujagimio kraujo serologiniai tyrimai iš virkštelės dėl IgG, IgM klasės antikūnų;
14.2. vaiką prižiūrintis gydytojas konsultuojasi su infekcinių ligų gydytoju, parengiamas tolesnių tyrimų, priežiūros, gydymo planas:
14.2.1. naujagimiui tyrimai dėl IgG ir IgM klasės antikūnų kartojami po 10–14 dienų, 1, 3, 6 ir 12 mėnesių;
14.2.2. atliekami galvos smegenų echoskopiniai tyrimai pirmąją gyvenimo savaitę, vėliau tiriami 3 ir 6 mėnesių kūdikiai;
15. Asmenys, kuriems įtariama įgyta toksoplazmozė, įvertinus jų epidemiologinius duomenis (žalios, taip pat nepakankamai termiškai apdorotos mėsos ragavimas, kontaktas su katėmis) ir klinikinius simptomus (ūmus kaklo limfadenitas, limfamonocitozės sindromas kraujyje, karščiavimas, skausmingi iki 2–3 cm diametro padidėję limfmazgiai, raumenų skausmai, nuovargis ir kita), siunčiami konsultuotis pas infekcinių ligų gydytoją. Diagnozei patvirtinti atliekami serologiniai tyrimai nustatant specifinius IgG ir IgM klasės antikūnus.
16. Imunosupresiniams asmenims (ŽIV infekuoti ar sergantys AIDS, po transplantacijų, onkologiniai ligoniai), pagal klinikinius simptomus (neurologinė simptomatika, generalizuota forma) įtarus toksoplazmozę, nustatomi specifiniai IgG ir IgM klasės antikūnai ir imuninės sistemos CD4/CD8 ląstelių skaičius kraujyje, atliekami instrumentiniai tyrimai BMR (branduolinis magnetinis rezonansas) ar KT (kompiuterinė tomografija), jei reikia, atliekami specifiniai laboratoriniai tyrimai (likvoro PGR (polimerazės grandininė reakcija) ir smegenų biopsija).
17. Gydytojas oftalmologas, pagal klinikinius (papilomakuliarinis, daugiau kaip dviejų diskų diametro židinys) ir epidemiologinius duomenis įtaręs akių toksoplazmozę, ligonį siunčia konsultuotis pas infekcinių ligų gydytoją dėl specifinių tyrimų ir gydymo.
18. Serologiniai kraujo tyrimai toksoplazmozės diagnostikai turi būti atliekami atestuotais kiekybiniais metodais licencijuotose laboratorijose. Neaiškiems diagnostikos atvejams patvirtinti tyrimai atliekami laboratorijose, atliekančiose patvirtinamuosius tyrimus (ISAGA, IgG avidiškumo testas, Imunoblotas ar Westernblotas). Antikūnų dinamikai stebėti serologiniai tyrimai turi būti atliekami toje pačioje laboratorijoje, tais pačiais metodais tiriant porinius kraujo serumus.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1016, 2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 144-6779 (2011-11-29), i. k. 1112250ISAK00V-1016
IV. TOKSOPLAZMOZĖS GYDYMAS
19. Nustačius asmeniui įgimtą ar įgytą toksoplazmozę, infekcinių ligų gydytojas skiria specifinį gydymą bei sudaro ligonio stebėjimo planą.
20. Specifinis prieštoksoplazminis gydymas skiriamas:
20.3. asmenims, diagnozavus ūminį toksoplazminį limfadenitą, esant ryškiems generalizuotiems ar pasikartojantiems toksoplazminiams limfadenopatijos simptomams;
20.4. asmenims, įgijusiems toksoplazmozę parenteriniu būdu (kraujo transfuzijos metu ir kt.) ir esant jos generalizuotų formų požymiams;
21. Nėščiųjų gydymas:
21.1. Nustačius nėščiajai ūminę toksoplazmozę, infekcinių ligų gydytojas nedelsdamas skiria gydymą spiramicinu (po 3–9 g per dieną), seka terapinį, laboratorinį atsaką, nustato gydymo trukmę.
21.2. Nustačius vaisiui įgimtą toksoplazmozę, nuo 17 nėštumo savaitės gydymas spiramicinu nutraukiamas ir skiriamas kombinuotas gydymas (pirimetaminu (po 25–50 mg per dieną), sulfadiazinu (po 50–10 mg/kg per dieną, iki 3 g per dieną) ir folio rūgštimi (po 3–10 mg per dieną). Šis gydymas tęsiamas visą nėštumo laiką, įvertinant klinikinius simptomus, vaisiaus vystymąsi (echoskopija) bei kas 1–2 savaites atliekant bendrą kraujo tyrimą (stebimi leukocitų, trombocitų, hemoglobino parametrai).
22. Naujagimių ir kūdikių gydymas:
22.1. Įtarus įgimtą toksoplazmozę pagal klinikinius simptomus, skiriamas gydymas spiramicinu (po 100 mg/kg per dieną). Toks gydymas tęsiamas, kol naujagimiui patvirtinama ar paneigiama įgimtos toksoplazmozės diagnozė.
22.2. Patvirtinus įgimtą toksoplazmozę, skiriamas gydymas:
22.2.1. esant klinikiniams simptomams, pirmus 6 mėnesius skiriamas kombinuotas gydymas (pirimetaminu (po 1 mg/kg per dieną), sulfadiazinu (po 85 mg/kg per dieną) ir folio rūgštimi (po 5 mg kas antrą dieną), kitus 6 mėnesius kaitaliojamas gydymas kas mėnesį – 1 mėnesį skiriama spiramicino (po 100 mg/kg per dieną), 1 mėnesį skiriamas kombinuotas gydymas (pirimetaminas, sulfadiazinas ir folio rūgštis) ir t. t. Toks gydymas tęsiamas pirmuosius kūdikio metus;
22.2.2. esant įgimtos toksoplazmozės subklinikinėms formoms, kaitaliojamas gydymas kas 6 savaites – 6 savaites skiriamas kombinuotas gydymas (pirimetaminu (po 1 mg/kg per dieną), sulfadiazinu (po 85 mg/kg per dieną) ir folio rūgštimi (po 5 mg kas antrą dieną), toliau 6 savaites skiriama spiramicino (po 100 mg/kg per dieną) ir t. t. Toks gydymas tęsiamas pirmuosius kūdikio metus.
22.3. Sveikiems naujagimiams, kuriems įgimta toksoplazmozė nepatvirtinta, tačiau motina nėštumo metu sirgo ūmia toksoplazmoze arba turėjo aukštus antikūnų titrus, skiriamas kombinuotas vieno mėnesio gydymo kursas (pirimetaminu (po 1 mg/kg per dieną), sulfadiazinu (po 85 mg/kg per dieną) ir folio rūgštimi (po 5 mg kas antrą dieną).
23. Akių toksoplazmozė gydoma, kai pažeidimai lokalizuojasi geltonojoje dėmėje, ŽIV infekuotiems bei AIDS ligoniams – nepriklausomai nuo akių pažeidimo lokalizacijos ir stiprumo, rizikos grupei priklausantiems kūdikiams – atsiradus bet kokiems akių toksoplazminiams pažeidimams.
23.1. Skiriamas kombinuotas akių toksoplazmozės gydymas:
23.1.1. pirimetaminu (pirma dozė 100 mg per dieną, toliau 2 kartus po 25 mg per dieną), sulfadiazinu (po 1 g 4 kartus per dieną), kortikosteroidais (po 60 mg per dieną 3–7 dienas, kas trečią dieną mažinant vaisto dozę 5 mg), folio rūgštimi (po 3 mg 2 kartus per savaitę). Kas 1–2 savaites tiriamas kraujas dėl leukocitų, trombocitų, hemoglobino parametrų;
24. Sutrikusios imuninės sistemos asmenų gydymas:
24.1. Išsivysčiusiai neurotoksoplazmozės infekcijai gydyti skiriama: pirimetaminas (pradinė dozė 100–200 mg, toliau po 50–100 mg per dieną 6 savaites), sulfadiazinas (po 4–8 g per dieną, suvartoti per 4 kartus), folio rūgštis (po 10–50 mg per dieną).
24.1.1. Pacientams, netoleruojantiems sulfanilamidų, gali būti skiriamas klindamicinas (po 600–2400 mg per dieną) ar azitromicinas (po 900–1200 mg per dieną), ar atovakvonas (po 750 mg kas 6 valandas).
24.2. Vėliau šiems ligoniams skiriamas palaikomasis gydymas (pirimetaminu (po 25–50 mg per dieną), sulfadiazinu (po 500–750 mg kas 6 valandas), folio rūgštimi (po 5–10 mg per dieną). Pacientams, netoleruojantiems sulfanilamidų, gali būti skiriamas klindamicinas (po 300 mg kas 6–8 valandas). Toks gydymas gali būti tęsiamas 6 mėnesius, kol CD4 ląstelių kraujyje bus daugiau kaip 200/mm3 ir neliks infekcijos simptomų.
24.3. Profilaktinis gydymas skiriamas seropozityviems toksoplazmozei asmenims, priklausantiems rizikos grupei (AIDS, po transplantacijų, onkologiniai ligoniai), nustačius toksoplazmozės reaktyvaciją.
24.3.1. Taikomas kombinuotas profilaktinis gydymas (pirimetaminu (po 25 mg 2 kartus per savaitę), sulfadiazinu (po 75 mg/kg 2 kartus per savaitę), folio rūgštimi (po 10 mg per dieną). Vietoj sulfadiazino gali būti skiriamas klindamicinas (po 2,4 g 2 kartus per savaitę).
25. Nustačius ūmią įgytą toksoplazmozę, gydymas skiriamas iki 6 savaičių. Dažniausiai taikomas kombinuotas gydymas (pirimetaminu (pradinė dozė 200 mg, toliau po 50–75 mg per dieną 6 savaites), sulfadiazinu (po 4–8 g per dieną, suvartoti per 4 kartus), folio rūgštimi (po 10–50 mg per dieną). Jei ligonis netoleruoja sulfanilamidų, gali būti skiriamas klindamicinas (po 0,6–2,4 g per dieną) ar azitromicinas (po 900–1200 mg per dieną), ar atovakvonas (po 750 mg kas 6 valandos). Kas 1–2 savaites atliekamas bendras kraujo tyrimas (dėl leukocitų, trombocitų, hemoglobino parametrų įvertinimo), stebimas terapinis atsakas.
V. LIGONIŲ STEBĖJIMAS
26. Nėščiųjų, sergančių ūmine toksoplazmoze, priežiūrą vykdo akušeris–ginekologas ar šeimos gydytojas, konsultuojasi su infekcinių ligų gydytoju dėl specifinių tyrimų ir gydymo.
27. Kūdikius, kurių motina sirgo ūmia toksoplazmoze nėštumo metu, bei kūdikius su įgimta toksoplazmoze iki trejų metų amžiaus, esant sunkiems apsigimimams, iki septynerių metų amžiaus stebi šeimos ar vaikų ligų gydytojas, vertina jų augimą, jiems kas pusę metų atliekami serologiniai tyrimai (IgG ir IgM klasės antikūnai), teikiamos gydytojo oftalmologo, neurologo ir infekcinių ligų gydytojo konsultacijos.
28. Sergančiuosius įgyta toksoplazmoze 6 mėnesius stebi šeimos ar vaikų ligų gydytojas, atliekami specifiniai tyrimai, vertinamas terapinis atsakas, konsultuojamasi su infekcinių ligų gydytoju.
29. Sergančiuosius akių toksoplazmoze stebi gydytojas oftalmologas, konsultuojasi su infekcinių ligų gydytoju nustatant specifinių tyrimų ir gydymo apimtis.
30. Imunosupresinius ligonius stebi šeimos gydytojas, konsultuojasi su infekcinių ligų gydytoju dėl specifinių tyrimų ir gydymo.
Toksoplazmozės epidemiologinės priežiūros,
diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo priedas
INFORMACIJA NĖŠČIOSIOMS, KAIP IŠVENGTI UŽSIKRĖTIMO TOKSOPLAZMOZE
1. Valgyti tik gerai išvirtą ir iškeptą mėsą.
1.1. Dažniausiai užsikrečiama ragaujant, valgant žalią ar nepakankamai termiškai paruoštą mėsą (pvz.: faršą, šašlykus).
3. Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, negerti ir nenaudoti maistui gaminti, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti atvirų telkinių vandens. Vaisiai, daržovės, uogos, valgomi žali, turi būti labai atidžiai nuplauti švariu vandeniu ar nuplikinti.
5. Vengti kontakto su katėmis.
5.2. Kačių išmatas galima nuleisti į klozetą, deginti, giliai užkasti ar maišeliuose išmesti į šiukšlių konteinerius.
5.3. Kasdien dezinfekuoti kačių dėželes plovikliais, turinčiais aktyviojo chloro (ACE, Domestos ir kt.), ar užpylus verdančiu vandeniu palaikyti 5 minutes. Dirbant mūvėti pirštines, baigus darbą gerai nusiplauti rankas.
6. Laikytis higienos.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-1016, 2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 144-6779 (2011-11-29), i. k. 1112250ISAK00V-1016
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. V-37 "Dėl Toksoplazmozės epidemiologinės priežiūros, diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo