Įsakymas netenka galios 2013-01-25:

Civilinės aviacijos administracija, Įsakymas

Nr. 4R-18, 2013-01-21, Žin., 2013, Nr. 9-412 (2013-01-24), i. k. 1132217ISAK0004R-18

Dėl Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo skrydžiams reikalavimų

 

Suvestinė redakcija nuo 2011-07-29 iki 2013-01-24

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 39-1906, i. k. 1112217ISAK0004R-77

 

CIVILINĖS AVIACIJOS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS

ĮSAKYMAS

 

DĖL LAUKO AIKŠTELIŲ ĮRENGIMO IR NAUDOJIMO SKRYDŽIAMS REIKALAVIMŲ

 

2011 m. kovo 25 d. Nr. 4R-77

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 94-2918) 41 straipsnio 2 dalimi:

1. Tvirtinu Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo skrydžiams reikalavimus (pridedama).

2. Laikau netekusiais galios:

2.1. Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2001 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 6 „Dėl Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo reikalavimų“ (Žin., 2001, Nr. 61-2205).

2.2. Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 4 d. įsakymą Nr. 4R-117 „Dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2001 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 6 „Dėl Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo reikalavimų“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 90-3341).

2.3. Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. 4R-159 „Dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2001 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 6 „Dėl Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo reikalavimų“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 97-3772).

 

 

 

Direktorius                                                                                       Kęstutis Auryla


 

PATVIRTINTA

Civilinės aviacijos administracijos

direktoriaus 2011 m. kovo 25 d.

įsakymu Nr. 4R-77

 

LAUKO AIKŠTELIŲ ĮRENGIMO IR NAUDOJIMO SKRYDŽIAMS REIKALAVIMAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo skrydžiams reikalavimai (toliau – reikalavimai) nustato lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo tvarką.

2. Šių reikalavimų privalo laikytis visi juridiniai ir fiziniai asmenys įrengdami ir naudodami lauko aikšteles, išskyrus Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kai ji lauko aikšteles naudoja orlaiviams, vykdantiems valstybės sienos apsaugą. Lauko aikštelės statusas negali būti suteiktas civiliniams aerodromams, nurodytiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarime Nr. 685 „Dėl civilinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 54-1494; 2004, Nr. 174-6446), kuriose vykdoma sporto aviacijos veikla.

Punkto pakeitimai:

Nr. 4R-187, 2011-07-22, Žin., 2011, Nr. 97-4617 (2011-07-28), i. k. 1112217ISAK004R-187

 

3. Lauko aikštelė (toliau – aikštelė) įrengiama laikinai (ne ilgiau kaip 1 metams) sraigtasparniams, malūnsparniams, sklandytuvams ir lengviesiems lėktuvams kilti, tūpti ir judėti dieną pagal Vizualiųjų skrydžių taisykles (toliau – VST).

4. Aikšteles naudoti galima pateikus Civilinės aviacijos administracijai (toliau – CAA) paraišką (1 priedas) bei gavus leidimą (2 priedas).

5. Kartu su paraiška turi būti pateiktos aikštelių ir ženklų schemos pagal šių reikalavimų 3 ir 4 priedų pavyzdžius.

6. Už aikštelių tinkamą įrengimą ir jų priežiūrą atsako aikštelės skrydžių organizatorius, naudotojas arba savininkas.

7. Aikštelėmis naudotis gali pilotai, turintys aikštelės savininko ar naudotojo sutikimą. Juose turi būti laikomasi nustatytų skrydžių saugos ir triukšmo ribojimo reikalavimų, kad nebūtų pažeisti trečiųjų šalių interesai.

8. Informacija apie aikšteles skelbiama CAA tinklalapyje www.caa.lt.

9. Šiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos ir santrumpos:

9.1. Lauko aikštelė – žemės paviršiaus plotas, turintis minimalią įrangą ir skirtas laikinai sraigtasparniams, malūnsparniams, sklandytuvams ir lengviesiems lėktuvams atskristi, išskristi ir judėti.

9.2. Lengvasis lėktuvas – lėktuvas, kurio kilimo ir tūpimo masė ne daugiau kaip 5700 kg MTOM arba neturi turboreaktyvinio variklio, arba turi ne daugiau kaip vieną turbosraigtinį variklį.

9.3. Malūnsparnis – sunkesnis už orą orlaivis, kuris skrisdamas laikosi dėl oro reakcijų ant pagrindinio nešančiojo sraigto, o traukos jėga sukuriama jėgainės varomuoju sraigtu.

9.4. Saugos zona (toliau – SZ) – zona, skirta sumažinti avarijos tikimybę, kai sraigtasparnis žemėdamas nukrypsta nuo FATO zonos.

9.5. Skrydžių juosta (toliauSJ) – nustatytas žemės plotas, įskaitant kilimo ir tūpimo taką (toliau – KTT), skirtas orlaivio, išriedėjusio iš KTT, sugadinimo rizikai sumažinti ir orlaivio, praskrendančio virš SJ kilimo arba tūpimo metu, saugai užtikrinti.

9.6. Sraigtasparnio priartėjimo tūpti ir kilimo sektorius (toliau – sektorius) oro erdvės ruožas be kliūčių, kuriuo artėjant tūpti įskrendama ir po kilimo išskrendama. Jo plotis horizontalioje plokštumoje įskrendant tūpti į šį sektorių ir po kilimo išskrendant iš šio sektoriaus yra 4 kartus didesnis už sraigtasparnio pagrindinio sraigto skersmenį. Sektoriaus plotis žemėjant link FATO siaurėja ir galiausiai prie FATO prilygsta jo saugos zonos pločiui.

9.7. Sraigtasparnio priartėjimo tūpti ir kilimo trajektorija – tai sraigtasparnio priartėjimo arba kilimo ir išskridimo kelias, kuris turi būti apskaičiuojamas pagal konkretaus sraigtasparnio aukščio greičių diagramą arba tai turi būti 1:8 santykis nuo FATO zonos iki H = 100 m (H = 300 pėdų ).

9.8. Sraigtasparnio priartėjimo tūpti ir kilimo zona (toliau – FATO) – erdvė virš žemės, kurioje sraigtasparniai vykdo kybojimo, tūpimo ir kilimo manevrų baigiamuosius etapus.

9.9. Sraigtasparnio riedėjimas kybojimo režimu – atitinkama sraigtasparnio riedėjimo trajektorija kybojimo režimu.

9.10. Sraigtasparnio tūpimo ir kilimo zona (toliau – TLOF) – zona, į kurią gali tūpti sraigtasparnis ir kilti iš jos. TLOF gali būti FATO dalis.

9.11. Sraigtasparnis – sunkesnis už orą orlaivis, kuris skrisdamas laikosi dėl oro reakcijų ant vieno arba kelių keliamųjų sraigtų, jėgainės sukamų aplink apytikriai vertikalioje padėtyje esančias ašis.

9.12. Ultralengvieji orlaiviai (toliau – ULO) – lėktuvai, kuriuose įrengti ne daugiau kaip du krėslai, o maksimali kilimo masė neviršija:

300 kg – vienviečio sausumos lėktuvo arba

450 kg – dviviečio sausumos lėktuvo.

Smukos greitis tūpimo konfigūracijoje – 65 km/h arba mažiau.

 

II. LĖKTUVŲ AIKŠTELIŲ REIKALAVIMAI

 

AIKŠTELIŲ ĮRENGIMAS

 

10. Parenkant aikštelę turi būti įvertinta lėktuvų skrydžiams numatyta naudoti vietovė ir atkreiptas dėmesys į tai, kad būtų (kliūtis ribojančių plokštumų matmenys nurodyti 1 piešinyje):

10.1. pakankamas žemės paviršiaus plotas kilimo ir tūpimo takui įrengti bei konkretiems lėktuvams manevruoti ant žemės;

10.2. žemės paviršius pakankamai lygus ir grunto stiprumas tiktų lėktuvui;

10.3. oro prieigos be kliūčių, darančių įtaką skrydžių saugai;

10.4. tinkamos krypties kilimo ir tūpimo trajektorijos (jos neturi būti virš tankiai gyvenamo rajono).

11. KTT kryptis, kiek tai įmanoma, turi atitikti vyraujančių vėjų kryptį.

12. KTT ilgis turi būti ne mažesnis nei numatomo naudoti lėktuvų skrydžių vykdymo vadove (toliau – SVV) nustatytas kilimo ir tūpimo ilgis arba SJ ir KTT ilgiai turi būti skaičiuojami pagal 5 priede nurodytą pavyzdį. Jeigu KTT bus naudojamas lėktuvams kilti ir tūpti tik iš vienos pusės (pvz., dėl esančios kliūties kitame KTT gale), tokiu atveju KTT ilgis padauginamas iš koeficiento 1,5.

13. Gruntinių KTT plotis turi būti ne mažesnis kaip 30 m, o SJ – 40 m.

14. KTT išilginis ir skersinis nuolydžiai turi būti ne didesni kaip 2 %, jeigu KTT naudojamas abiem kryptimis lėktuvams kilti ir tūpti. Iki 5 % išilginis (žemėjantis) nuolydis leidžiamas tuo atveju, jeigu KTT naudojamas tik iš vienos pusės. Skersinis nuolydis turi būti kaip ir anksčiau 2 %.

15. KTT žemės paviršiaus nuolydžiai nustatomi pagal taškų aukščių skirtumo ir atstumo tarp jų santykį.

16. KTT paviršiaus nelygumai turi būti ne didesni kaip 5 cm, matuojant 3 m ilgio matuokle kiekvienoje KTT vietoje ir kiekviena kryptimi. Kai nelygumai viršija 5 cm, juos būtina lyginti, užpilant duobes gruntu, ir sutankinti bei paviršių užsėti žole.

17. Gruntinio KTT žolė turi būti ne aukštesnė nei 10 cm.

18. Grunto stiprumas gali būti nustatomas daužikliu U-1 (6 priedas) arba matuojant žemės paviršiumi riedančio 5–10 km/val. greičiu orlaivio maksimalia kilimo mase vėžės gylį. Maksimalus leidžiamas vėžių gylis turi neviršyti SVV nurodytų dydžių arba ne didesnis nei 2 cm.

19. Aikštelių SJ turi driektis už kiekvieno KTT galo ne mažiau kaip 30 m.

20. SJ ir riedėjimo takų (toliau – RT) išilginiai ir skersiniai nuolydžiai turi būti ne didesni kaip 3 %.

21. RT plotis turi būti ne mažesnis kaip 8 m.

22. RT grunto nelygumai turi būti ne didesni kaip nurodyti 16 punkte.

23. RT grunto stiprumas turi būti toks, kaip nurodyta 18 punkte.

24. Lėktuvų stovėjimo aikštelių (toliau – SA) dydis turi būti toks, kad lėktuvai saugiai galėtų manevruoti įriedėdami į jas ir išriedėdami iš jų.

25. SA turi būti ne arčiau kaip 25 m nuo SJ šoninės ribos.

26. Atstumai tarp SA parenkami tokie, kad nuotolis nuo greta esančių orlaivių sparnų būtų ne mažesnis kaip 3 m. Atstumas tarp riedančio lėktuvo sparno ir kliūties neturi būti mažesnis kaip 4 m.

27. SA išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 2,5 %, skersinis nuolydis – 2 %.

28. Kai lėktuvai laikomi stovėjimo aikštelėse, jose turi būti įrengti inkarai lėktuvams tvirtinti (stacionarūs arba kilnojami). Inkarų išdėstymo schema ir konstrukcija priklauso nuo statomų SA lėktuvų tipų ir vėjo greičio.

29. Jei aikštelėse numatytos specialios vietos degalams ir tepalams laikyti, atstumai nuo KTT turi būti ne mažesni kaip 50 m, o nuo statinių ir žmonių susibūrimo vietų bei orlaivių SA – 100 m.

30. Stovėjimo aikštelėse jų naudojimo metu turi būti pirminės gaisro gesinimo priemonės:

30.1. vienas skydas su gaisriniu inventoriumi ir nedegiu audeklu (pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas VRM) dviem lėktuvų stovėjimo aikštelėms. Nedegus audeklas turi būti ne mažesnis kaip 1,5x2 m; jis laikomas specialiame neperšlampančiame dėkle ir kartą per mėnesį tikrinamas bei prireikus džiovinamas;

30.2. gesintuvų kiekis ir talpa nustatomi pagal orlaivių liemens ilgį (1 lentelė).

 

1 lentelė

 

GESINTUVŲ KIEKIS ORLAIVIŲ STOVĖJIMO AIKŠTELĖSE

 

Orlaivio liemens ilgis (m)

Gesinamųjų medžiagų kiekis gesintuve

10–12 kg

50 kg

100 kg

iki 12

2

 

 

12–18

2

1

 

18–24

2

1

 

24–28

2

1

1

 

LĖKTUVŲ AIKŠTELIŲ APSAUGOS ZONA

 

31. Aikštelės prieigų zonų dydžiai ir leidžiami kliūčių aukščiai jų ribose turi būti nustatomi atsižvelgiant į kylančių ir tūpiančių lėktuvų saugą. Kliūtys neturi iškilti virš kliūtis ribojančių kilimo ir tūpimo bei pereinamųjų plokštumų, nurodytų 1 schemoje.

 

(pav.)

 

1–1 pjūvis

 

(pav.)

 

 

A

 

40 m

B

1600 m

C

360 m

?alfa

6  %

?beta

20  % (30 % kai naudojama ULO)

 

2–2 pjūvis

 

(pav.)

 

1 schema. Kliūtis ribojančios kilimo ir tūpimo bei pereinamoji plokštumos

 

LĖKTUVŲ AIKŠTELIŲ ŽENKLINIMAS

 

32. Prieš naudojant aikštelę būtina paženklinti jos KTT ribas ir tūpimo vietą „T“ ženklu.

33. Aikštelės KTT ženklinimas nurodytas pateiktose 2 ir 3 schemose.

 

(pav.)

 

2 schema. KTT ženklinimas

A – įeigos skydas; B – KTT ribojimo ženklas; C – tūpimo ženklas

 

(pav.)

(pav.)

 

3 schema. Įeigos skydas ir tūpimo ženklas „T“

Punkto pakeitimai:

Nr. 4R-187, 2011-07-22, Žin., 2011, Nr. 97-4617 (2011-07-28), i. k. 1112217ISAK004R-187

 

34. Įeigos skydai įrengiami 5 m atstumu nuo šoninės KTT ribos. Jie dažomi juodomis ir baltomis juostomis. Priešinga skydo pusė dažoma raudonomis ir baltomis juostomis. Skydai įrengiami taip, kad juoda ir balta pusė būtų nukreipta prieigų zonos kryptimi ir ženklintų KTT pradžią artėjantiems tūpti orlaiviams, o priešinga – raudonų ir baltų juostų KTT kryptimi ir ženklintų KTT pabaigą.

35. Tūpimo ženklas „T“ turi būti 3 m nuotoliu nuo KTT šoninės ribos ir 50 m nuotoliu nuo KTT pradžios (įeigos skydų). Vasarą tūpimo ženklas „T“ yra baltos spalvos, žiemą – raudonos, juodos.

36. KTT ribos ženklinamos baltos spalvos stačiakampiais ženklais.

37. Intervalai tarp stačiakampių ženklų, ženklinančių KTT ribas, galėtų būti ne didesni kaip 100 m ir įrengti viename lygyje su gruntiniu paviršiumi.

38. Vietoj įeigos skydų ir KTT ribojimo ženklų gali būti su supiltos skaldos (žvyro) ar nudažytų balta spalva kalkių ženklais.

39. Laikinai įeigai ir KTT ribojimui ženklinti gali būti naudojamos vėliavėlės; baltos spalvos – vasarą, raudonos arba juodos – žiemą.

40. Aikštelėse, kuriose neskraido sklandytuvai, vietoj stačiakampių ženklų, nurodytų 2 schemoje, leidžiama naudoti kūgio arba nupjautos piramidės formų ženklus

(1 piešinys).

 

(pav.)

(pav.)

_____________________

** TIC pastaba. Pav. žr.

Žin., 2011, Nr. 97-4617, 136 psl. **

 

(pav.)

 

1 piešinys. KTT ribų ženklai

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 4R-187, 2011-07-22, Žin., 2011, Nr. 97-4617 (2011-07-28), i. k. 1112217ISAK004R-187

 

41. Aikštelėje turi būti įrengtas vėjarodis. Jo įrengimo vieta parenkama taip, kad artėdamas tūpti arba būdamas bet kurioje aikštelės vietoje pilotas iš orlaivio kabinos matytų vėjarodį.

42. Šalia vėjarodžio neturi būti pastatų, medžių arba kitų objektų, dėl kurių įtakos informacija apie vėjo kryptį būtų neteisinga.

43. Vėjarodžio spalva turi būti oranžinė arba oranžinės ir baltos, raudonos ir baltos ar juodos ir baltos spalvų derinys iš ne mažiau kaip 3 kintančių spalvų juostų, kurių pirmoji ir paskutinė – tamsesnės spalvos.

44. Vėjarodis turi būti siaurėjančio kūgio formos, pagamintas iš audinio, ne trumpesnis nei 1 metro (galimas pavyzdys pateiktas 2 piešinyje). Aikštelėse vietoje vėjarodžių gali būti naudojamos vėliavėlės 1x0,75 m, baltos spalvos vasarą ir oranžinės arba raudonos spalvos žiemą bei pereinamuoju metų periodu.

 

raudona

(pav.)

 

2 piešinys. Vėjarodis

 

III. SRAIGTASPARNIŲ AIKŠTELIŲ REIKALAVIMAI

 

AIKŠTELIŲ ĮRENGIMAS

 

45. Parenkant vietą aikštelei įrengti, turi būti įvertinta, ar ji yra pakankamo dydžio atitinkamo sraigtasparnio tipui saugiai tūpti ir kilti.

46. Nustatomos tokios aikštelių minimalių matmenų zonos 3 klasės sraigtasparnių (vienmotoriai ir dvimotoriai sraigtasparniai, kurie kilimo ir tūpimo momentu sustojus vienam varikliui neišlaiko horizontalios trajektorijos) skrydžiams:

46.1. sraigtasparnio tūpimo ir kilimo zona TLOF, bet kokios geometrinės formos paviršiaus plotas, kurio plotis / ilgis arba skersmuo yra ne mažesnis nei 1,5 B, kur B – atstumas tarp labiausiai nutolusių besiremiančių į žemę važiuoklės elementų. Paviršius turi būti pakankamai tvirto pagrindo sraigtasparnio dinaminiam ir statiniam svoriui išlaikyti ir tinkamas priverstiniams tūpimams. Aikštelės nuolydis turi būti ne didesnis kaip 2 % arba kaip nurodyta sraigtasparnio skrydžių operacijų vadove. TLOF yra FATO zonos centre;

46.2. sraigtasparnio priartėjimo tūpti ir kilimo zona FATO yra bet kokios geometrinės formos paviršiaus plotas (stačiakampio ar apskritimo), kurio skersmuo yra ne mažesnis nei 1,5 L, kur L – maksimalus sraigtasparnio ilgis. Nuolydis turi būti ne didesnis kaip 3 % arba kaip nurodyta sraigtasparnio skrydžių operacijų vadove. FATO linijų plotis 0,3 m. TLOF linijų plotis pateiktas 5 ir 6 piešiniuose;

46.3. kliūtys neturi iškilti virš kliūtis ribojančių kilimo ir tūpimo pereinamųjų plokštumų, nurodytų 7 piešinyje;

46.4. FATO perimetras yra apsuptas SZ, kurios plotis yra ne mažesnis kaip 3 metrai. Joje neturi būti kliūčių. SZ nuolydis turi būti ne didesnis kaip 4 %;

46.5. aikštelės turi būti ženklinamos apskritimu arba stačiakampiu. Aikštelės centras ženklinimas raide „H“ (5 ir 6 piešiniai).

47. Kad kieti daiktai dėl stipraus sraigtasparnio oro sraigto srauto nekeltų pavojaus ir nebūtų išsklaidyti, reikia SZ, TLOF ir FATO zonas išvalyti.

48. Jei aikštelių grunto stiprumo nepakanka, gali būti įrengtas paklotas. Paklotas turi būti įrengtas iš nedegių medžiagų, tvirtas ir nejudėti, kad nekiltų pavojus skrydžių saugai ir trečiosioms šalims.

49. Aikštelėse turi būti įrengtas vėjarodis, kaip nurodyta 44 punkte.

50. Gyvenvietėse arba žmonių susibūrimo vietose aikštelė turi būti aptverta ir paženklinta įspėjamaisiais ženklais „Pavojinga zona“. Aptveriama visu perimetru dviejų metrų nuotoliu į išorę nuo SZ.

51. Ženklai ir aikštelės aptvaras turi būti tvirti ir nejudėti, kad nekiltų pavojaus skrydžių saugai ir trečiosioms šalims. Aikštelei aptverti plastikinės plėvelės juostą naudoti DRAUDŽIAMA.

52. Artėjimui tūpti ir išskridimui turi būti galimybė pasirinkti trajektoriją sektoriuje iki 150?, kur minimalus plotis – ne mažesnis kaip 4D (4 piešinys). Artėjimo tūpti ir išskridimo trajektorijos nuolydis turi būti suskaičiuojamas pagal konkretaus sraigtasparnio aukščio greičių diagramą arba 1:8 santykiu.

53. Artėjimo ir kilimo sektoriuose, kai aikštelės įrengiamos miestų ir gyvenviečių ribose, turi būti numatytos avarinio tūpimo vietos.

sz

(pav.)

 

A/C – minimalus TLOF ilgis ir plotis = 1,5B.

D/E – minimalus FATO ilgis ir plotis = 1.5L.

SZ = 3 m,

kur B – atstumas tarp labiausiai nutolusių važiuoklės elementų, kurie siekia žemę.

L – maksimalus sraigtasparnio ilgis.

 

3 piešinys. TLOF, FATO ir SZ minimalūs matmenys

 

kilimo plokstuma2

(pav.)

 

kur D – sraigtasparnio pagrindinio sraigto skersmuo

 

4 piešinys. Kliūtis ribojančios kilimo ir tūpimo bei pereinamoji plokštumos

 

nutupimo vieta

(pav.)

 

F = 1.5 B, kur B – atstumas tarp labiausiai nutolusių ir besiremiančių į žemę važiuoklės elementų,

A = 0,6 F

Y = 0,5A

 

Aikštelės dydis (F) (m)

Linijos (C) plotis (m)

Krašto linijos (D) plotis (m)

4–6

0,3

0,15

6–13

0,6

0,3

13–20

1,0

0,4

20–26

1,4

0,6

26–33

1,5

0,6

33–50

2,2

0,8

 

5 piešinys. Sraigtasparnių lauko aikštelės ženklinimas

 

nut vieta

(pav.)

 

F = 1,5 B, kur B – atstumas tarp labiausiai nutolusių ir besiremiančių į žemę važiuoklės elementų,

A = 0,6 F                 Y = 0,5A

 

Aikštelės dydis (F) (m)

Linijos (C)
plotis (m)

Krašto linijos (D)
plotis (m)

Kampo linijos (E) ilgis (m)

4–6

0,3

0,15

1,5

6–13

0,6

0,3

1,5

13–20

1,0

0,4

1,5

20–26

1,4

0,6

2,4

26–33

1,5

0,6

3,2

33–50

2,2

0,8

3,8

 

6 piešinys. Sraigtasparnių lauko aikštelės ženklinimas

 

55. Kai sraigtasparniai laikomi stovėjimo aikštelėse (toliau – SA), jose turi būti įrengti inkarai sraigtasparniams tvirtinti (stacionarūs arba kilnojami).

56. Jei numatytos specialios vietos degalams ir tepalams laikyti, atstumai nuo aikštelės turi būti ne mažesni kaip 50 m, o nuo statinių ir žmonių susibūrimo vietų bei orlaivių SA – 100 m.

56. SA jų naudojimo metu turi būti pirminės gaisro gesinimo priemonės:

56.1. skydas su gaisriniu inventoriumi ir nedegiu audeklu (pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles patvirtintas VRM) dviem sraigtasparnių stovėjimo aikštelėms. Nedegus audeklas turi būti ne mažesnis kaip 1,5x2,0 m; jis laikomas specialiame neperšlampančiame dėkle, kartą per mėnesį tikrinamas ir, jei reikia, džiovinamas;

56.2. gesintuvų kiekis ir talpa nustatomi pagal sraigtasparnių liemens ilgį (1 lentelė).

 

_________________


Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo

skrydžiams reikalavimų

1 priedas

 

(Paraiškos naudoti skrydžiams lauko aikštelę formos pavyzdys)

 

__________________________________________________________________________

(Pareiškėjas, jo adresas ir kontaktiniai duomenys)

 

Civilinės aviacijos administracijai

Rodūnios kelias 2, LT-02188 Vilnius

Faks. (8 5) 273 9248

 

PARAIŠKA ĮRENGTI IR NAUDOTI SKRYDŽIAMS LAUKO AIKŠTELĘ

 

___________ Nr. ________

(data)

 

________________

(dokumento sudarymo vieta)

 

1.

(lauko aikštelės vieta, koordinatės WGS-84 sistemoje)

 

 

2.

(orlaivių tipai)

3.

 

4.

(lauko aikštelės naudojimo laikotarpis)

 

(lauko aikštelės naudojimo tikslas)

5.

(lauko aikštelės matmenys)

6.

(kilimo ir tūpimo kursai)

7.

(kita informacija)

PRIDEDAMA. Lauko aikštelės ir ženklų schema.

 

 

 

 

 

 

(parašas)

 

(vardas pavardė)

 

SUDERINTA

SUDERINTA

SUDERINTA

Vietos savivaldybė

Specialios erdvės naudotojas VĮ „Oro navigacija“

(jei virš lauko aikštelės yra valdoma oro erdvė)

Žemės savininkas / naudotojas

 

 

 

 

 

 

 

(pareigos)

 

 

(pareigos)

 

 

(pareigos)

 

 

 

 

 

 

 

(parašas, vardas ir pavardė)

 

 

(parašas, vardas ir pavardė)

 

 

(parašas, vardas ir pavardė)

 

 

 

 

 

 

 

(data)

(data)

(data)

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 4R-187, 2011-07-22, Žin., 2011, Nr. 97-4617 (2011-07-28), i. k. 1112217ISAK004R-187

 


 

Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo

skrydžiams reikalavimų

2 priedas

 

(Leidimo įrengti ir naudoti skrydžiams lauko aikštelę formos pavyzdys)

 

(CAA ženklas)

 

CIVILINĖS AVIACIJOS ADMINISTRACIJA

 

LEIDIMAS ĮRENGTI IR NAUDOTI SKRYDŽIAMS LAUKO AIKŠTELĘ NR. _____

 

__________________

Vilnius

 

___________________________________________________________________________

(įmonės, organizacijos pavadinimas arba asmens vardas, pavardė)

leidžiama įrengti ir naudoti skrydžiams __sklandytuvo, sraigtasparnio, lengvojo lėktuvo_____

(kas nereikalinga, išbraukti)

lauko aikštelę

Lauko aikštelės pagrindiniai duomenys:

1. ____________________________________________________________________

(lauko aikštelės įrengimo vieta, adresas)

2. ____________________________________________________________________

(aikštelės centro geografinės koordinatės, LKS-94 ir / ar WGS-84 sistemoje)

3. ____________________________________________________________________

(aikštelės matmenys)

4. ____________________________________________________________________

(kilimo ir tūpimo kursai)

5. ____________________________________________________________________

(institucijos ir asmenys, suderinę paraišką leidimui įrengti ir naudoti skrydžiams lauko aikštelę)

6. Papildomos sąlygos:

______________________________________________________________________

______________________________________________________________________

______________________________________________________________________

______________________________________________________________________

______________________________________________________________________

 

Leidimas galioja iki ___________________

(nurodyti datą)

 

_______________________________              __________                ________________

(asmens, išdavusio leidimą, pareigos)                     (parašas)                      (vardas, pavardė)

 

_________________


 

Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo

skrydžiams reikalavimų

3 priedas

 

LĖKTUVŲ LAUKO AIKŠTELĖS SCHEMA (PAVYZDYS)

 

(pav.)

 

(pav.)

 

_________________


 

Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo

skrydžiams reikalavimų

4 priedas

 

SRAIGTASPARNIŲ LAUKO AIKŠTELĖS SCHEMA (PAVYZDYS)

 

(pav.)

 

kilimo ir tupimo sektorius

_________________


 

Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo

skrydžiams reikalavimų

5 priedas

 

LĖKTUVŲ LAUKO AIKŠTELĖS KILIMO IR TŪPIMO TAKO (KTT) IR SKRYDŽIŲ JUOSTOS (SJ) ILGIO PASKAIČIAVIMO PAVYZDYS

 

1. Pradiniai duomenys:

1.1. orlaivio tipas – WILGA 35A;

1.2. KTT ilgis standartinėmis sąlygomis = 300 m (pagal orlaivio SVV);

1.3. standartinės sąlygos: oro temperatūra (t13)= +15 ?C, absoliutus aukštis = 0 m; KTT išilginis nuolydis = 0 %;

1.4. aikštelės duomenys:

1.4.1. t13 = +20 ?C;

1.4.2. išilginis nuolydis = 2 %.

 

2. SJ ilgio paskaičiavimas:

2.1. KTT ilgis standartinėmis sąlygomis turi būti didinamas 1 % kiekvieną kartą temperatūrai (t13) padidėjus 1 ?C standartinėmis sąlygomis:

 

300 + ( 300 x 0,01 x 5) = 315 m;

 

2.2. KTT ilgis, paskaičiuotas pagal 2.1 punktą, turi būti didinamas 5 % kiekvieną kartą KTT išilginiam nuolydžiui padidėjus 1 %:

 

315 + (315 x 0,05 x 2) = 346 m;

 

2.3. SJ ilgis nustatomas pagal paskaičiuotą 2.2 punkte KTT ilgį ir galinių skrydžio juostų ilgį (2 x 30):

 

346 + (2 x 30) = 406 m.

 

_________________


 

Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo

skrydžiams reikalavimų

6 priedas

 

LAUKO AIKŠTELĖS GRUNTO STIPRUMO NUSTATYMAS DAUŽIKLIU U-1

 

1. Daužiklis U-1 susideda iš trijų dalių:

1.1. antgalio su paženklintomis padalomis kas 1 cm;

1.2. 2,5 kg svarsčio antgaliui į gruntą įkalti;

1.3. kreipiančiojo štoko, kuriuo juda svarstis.

2. Kad būtų išmatuotas grunto stiprumas, daužiklis U-1 statomas antgaliu vertikaliai ant grunto; svarstis pakeliamas kreipiančiuoju štoku į 50 cm aukštį ir paleidžiamas. Krisdamas svarstis iš pradžių įkala antgalį į gruntą 10 cm, o po to – 30 cm. Paskaičiuojamas svarsčio smūgių skaičius įkalant antgalį 10 cm, o po to – smūgių skaičius įkalant 30 cm.

Vėliau nustatoma vidutinė aritmetinė padarytų matavimų atskirai įkalant svarstį 10 cm ir  30 cm reikšmė.

Pagal vidutinės smūgių reikšmės grafiką nustatomas grunto stiprumas 10 ir 30 cm gylyje.

 

(pav.)

(pav.)

Smūgių skaičius 10 cm gyliui

Smūgių skaičius 30 cm gyliui

 

I – smėlio gruntas; II – priemolis, molingas gruntas; III – juodžemis, kaštoniniai ir kiti druskingi gruntai.

 

4 schema piešinys. Grafikai grunto stiprumui nustatyti daužikliu U-1.

 

Grunto stiprumas matavimo vietoje nustatomas pagal formulę:

 

 siv = (si10 + si30) / 2, kurioje:

 

?siv  – grunto stiprumas matavimo vietoje, kPpa2 (kg/cm);

?si10 – grunto stiprumas 10 cm gylyje;

?si30 – grunto stiprumas 30 cm gylyje.

 

Grunto stiprumo rodiklis nustatomas padalijus vidutinę aritmetinę matavimo vietų grunto stiprumo rodiklių reikšmę iš jų kiekio.

 

_________________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Civilinės aviacijos administracija, Įsakymas

Nr. 4R-187, 2011-07-22, Žin., 2011, Nr. 97-4617 (2011-07-28), i. k. 1112217ISAK004R-187

Dėl civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 4R-77 "Dėl Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo skrydžiams reikalavimų" pakeitimo