Suvestinė redakcija nuo 2015-01-01
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 47-2079, i. k. 1031100NUTA00000580
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL NOTARŲ PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2003 m. gegužės 8 d. Nr. 580
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. gegužės 8 d. nutarimu
Nr. 580
NOTARŲ PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO
TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės) reglamentuoja notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau vadinama – draudimo sutartis) sąlygas, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – ikisutartines bei sutartines teises ir pareigas, apdraustojo teises ir pareigas.
2. Draudėjas, sudaręs draudimo sutartį, privalo pasirašytinai supažindinti apdraustuosius su jų teisėmis ir pareigomis, numatytomis draudimo sutartyje, ir užtikrinti jų įvykdymą. Apdraustajam neįvykdžius draudimo sutartyje nustatytųjų pareigų, draudėjas privalo pats įvykdyti pareigas ar atlikti kitus veiksmus ir atlyginti draudiko patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl apdraustojo pareigų neįvykdymo. Apdrausto notaro biure turi būti saugomos draudimo liudijimo (poliso) ir kitų dokumentų, patvirtinančių draudimo sutarties sudarymą, kopijos.
3. Sudarius draudimo sutartį, šiose Taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi.
4. Pagrindinės šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Draudikas – draudimo įmonė, turinti Lietuvos banko išduotą leidimą verstis notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sudariusi su draudėju draudimo sutartį.
Draudėjas – Lietuvos notarų rūmai, sudarę draudimo sutartį su draudiku. Draudėju taip pat laikomas notaras, kuris pats papildomai draudžiasi notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Apdraustasis – draudimo sutartyje draudėjo nurodytas notaras, kurio civilinė atsakomybė draudžiama.
Tretysis asmuo – asmuo, kurio draudėjas nenurodo draudimo sutartyje, bet kuris šiose Taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. Trečiuoju asmeniu laikomas asmuo, kurio turtui padaryta žala dėl neteisėtų notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmų vykdant notaro profesinę veiklą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1376, 2014-12-03, paskelbta TAR 2014-12-10, i. k. 2014-19411
II. DRAUDIMO OBJEKTAS
6. Draudimo objektas yra apdraustojo civilinė atsakomybė už tretiesiems asmenims padarytą žalą, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir per šalių nustatytą laikotarpį, ne trumpesnį kaip vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmų vykdant notaro profesinę veiklą.
7. Draudimo objektas nėra apdraustojo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą neteisėtais notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmais vykdant notaro profesinę veiklą, jų pačių ir jų šeimos narių turtui. Draudimo objektas taip pat nėra apdraustojo civilinė atsakomybė už bet kokią kitą jo veiklą, nesusijusią su notaro profesine veikla.
III. DRAUDIMINIS ĮVYKIS
8. Draudiminis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu atlikti neteisėti notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado žala, ir reikalavimo atlyginti šią žalą pateikimas apdraustajam, jeigu reikalavimas atitinka visas šias sąlygas:
8.2. pareikštas kaip rašytinė pretenzija (rašytinės pretenzijos pareiškimu laikomas ir ieškinio pateikimas teismui dėl žalos, padarytos neteisėtais notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmais, atlyginimo);
8.3. pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą laikotarpį, ne trumpesnį kaip vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos;
8.4. pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą laikotarpį, ne trumpesnį kaip vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl neteisėtų notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmų vykdant notaro profesinę veiklą;
9. Jeigu trečiajam asmeniui žala, kuri atsirado dėl neteisėtų notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmų vykdant notaro profesinę veiklą, padidėjo po to, kai tretysis asmuo pareiškė apdraustajam šių Taisyklių 8 punkte numatytus kriterijus atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas, net jeigu reikalavimas pareikštas pasibaigus terminui, kuris nustatytas šių Taisyklių 8.3 punkte, yra draudiminis įvykis.
IV. NEDRAUDIMINIS ĮVYKIS
10. Nedraudiminis įvykis yra:
10.1. notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriais padaryta neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
10.2. tyčiniai notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmai, kuriais padaryta žala, išskyrus tuos atvejus, jeigu tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kita);
10.3. veika, kuria padaryta žala, užtraukianti notarui, jo atstovui ar notaro biuro darbuotojui baudžiamąją atsakomybę;
10.4. draudėjo, notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo ar trečiųjų asmenų veiksmai, kuriais siekiama neteisėtai gauti draudimo išmoką;
10.6. notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmai, sukėlę žalą, padaryti apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;
10.7. žala, tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygota toliau nurodytų įvykių arba su jais susijusi, neatsižvelgiant į tai, kad žalos (nuostolių) atsiradimui ar jos (jų) dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės:
10.7.1. žala, padaryta karu, agresija, priešiškais užsienio jėgų veiksmais, karinio pobūdžio veiksmais (neatsižvelgiant į tai, ar karas buvo paskelbtas), pilietiniu karu, maištu, revoliucija, sukilimu, vidaus neramumais, pasiekusiais sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą;
10.7.2. žala, padaryta bet kokio pobūdžio teroristiniu aktu (pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimu panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingąsias medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir panašiai, siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat paveikti ar įbauginti vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį).
V. DRAUDIMO SUMA IR DRAUDIMO ĮMOKA
11. Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali vieno notaro profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma yra 29 000 eurų kiekvienam draudiminiam įvykiui.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1376, 2014-12-03, paskelbta TAR 2014-12-10, i. k. 2014-19411
12. Jeigu draudikas išmoka draudimo išmoką, lygią visai draudimo sumai ar jos daliai, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties galiojimo ir šalių nustatyto laikotarpio, ne trumpesnio kaip vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos, pasibaigimo visai draudimo sumai, neišskaitant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.
13. Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į draudimo rizikos laipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą maksimalią draudimo įmoką. Draudimo įmokos dydis nurodomas draudimo liudijime (polise).
15. Jeigu draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos dalies (išskyrus pirmąją draudimo įmokos dalį), nuo nesumokėtos sumos skaičiuojami įstatymų ar šalių susitarimu nustatyti delspinigiai ir (ar) palūkanos. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudiko prievolės įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką.
VI. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR ĮSIGALIOJIMAS
16. Sudaroma rašytinė draudimo sutartis. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (polisas), kuriame privalo būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 991 straipsnyje nurodyti rekvizitai, taip pat:
16.2. Lietuvos banko leidimo verstis notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu numeris ir išdavimo data;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1376, 2014-12-03, paskelbta TAR 2014-12-10, i. k. 2014-19411
17. Draudėjas, ketindamas sudaryti draudimo sutartį, pateikia draudikui rašytinį prašymą, kurio turinį ir formą nustato draudikas.
18. Sudarant draudimo sutartį, draudėjas (jeigu draudikas reikalauja – ir apdraustasis) privalo pateikti jam žinomą, draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti svarbią informaciją, kurią draudikas prašo nurodyti rašytiniame prašyme arba dėl kurios papildomai teiraujasi raštu, taip pat (draudiko reikalavimu) turimus dokumentus, svarbius draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti.
19. Draudimo įmonė, turinti Lietuvos banko išduotą leidimą verstis notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas (ir (ar) apdraustasis, jeigu ši draudimo įmonė reikalauja) neįvykdo šių Taisyklių 18 punkte nurodytos pareigos. Draudimo įmonės atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti skundžiamas teismui.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1376, 2014-12-03, paskelbta TAR 2014-12-10, i. k. 2014-19411
20. Jeigu draudėjas (ir apdraustasis, jeigu draudikas reikalauja) neįvykdo šių Taisyklių 18 punkte nurodytos pareigos ir draudikas, žinodamas tai, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas negali remtis tuo, kad 18 punkte nurodyta pareiga neįvykdyta.
21. Draudimo sutartis įsigalioja nuo šalių susitarimu nustatytos dienos, kuri turi būti nurodyta draudimo liudijime (polise), ir draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar pirmąją jos dalį, jeigu šalys susitaria, kad draudimo įmoka mokama dalimis.
VII. DRAUDIMO SUTARTIES TERMINAS
24. Draudimo sutarties termino pradžia ir pabaiga (kalendorinė data), taip pat šalių nustatytas laikotarpis, ne trumpesnis kaip vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos, per kurį atsiranda žala tretiesiems asmenims dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmų vykdant notaro profesinę veiklą, nurodomi draudimo liudijime (polise).
VIII. DRAUDIMO RIZIKOS PADIDĖJIMAS
25. Jeigu draudimo rizika padidėja po draudimo sutarties sudarymo, apdraustasis privalo per 5 dienas nuo sužinojimo apie draudimo rizikos padidėjimą dienos raštu pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, kai pats tai sužino. Galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus draudikas privalo raštu nurodyti draudėjui sudarant draudimo sutartį, o draudėjas – raštu patvirtinti, kad susipažino su jais. Draudėjas privalo raštu nurodyti apdraustajam galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus.
26. Padidėjus draudimo rizikai, draudikas turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo įmoką. Sudarant draudimo sutartį, draudikas privalo raštu nurodyti draudėjui tvarką, pagal kurią bus apskaičiuojama padidinta draudimo įmoka, o draudėjas – raštu patvirtinti, kad su minėtąja tvarka susipažino.
IX. DRAUDIMO RIZIKOS SUMAŽĖJIMAS
27. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu paaiškėja, kad draudimo rizika sumažėja, apdraustasis apie tai informuoja draudėją. Tokiu atveju draudėjas turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba sumažinti draudimo įmoką. Galimus draudimo rizikos sumažėjimo atvejus draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui sudarant draudimo sutartį, o draudėjas – raštu patvirtinti, kad susipažino su jais. Draudėjas privalo raštu nurodyti apdraustajam galimus draudimo rizikos sumažėjimo atvejus.
X. APDRAUSTOJO PAREIGA PRANEŠTI APIE GALIMĄ DRAUDIMINĮ ĮVYKĮ
XI. APDRAUSTOJO PAREIGOS ĮVYKUS DRAUDIMINIAM ĮVYKIUI
29. Įvykus draudiminiam įvykiui ir gavęs reikalavimą atlyginti žalą, apdraustasis privalo laikytis draudiko rašytinių nurodymų ir veikti taip, kad žala būtų sumažinta arba jos būtų išvengta.
30. Be draudiko rašytinio sutikimo apdraustasis neturi teisės nei iš dalies, nei visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimo atlyginti žalą.
31. Įvykus draudiminiam įvykiui, apdraustasis turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai apdraustajam duoti. Draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad apdraustasis sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar išvengti.
32. Draudikas privalo šių Taisyklių XVI skyriuje nustatyta tvarka atlyginti apdraustajam būtinas išlaidas, patirtas vykdant pareigą, numatytą šių Taisyklių 29 punkte.
XII. BENDROSIOS ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO IR DRAUDIMO IŠMOKOS
MOKĖJIMO NUOSTATOS
34. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudiminio įvykio faktą ir žalos dydį. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi apdraustasis ir tretysis asmuo.
35. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas.
36. Kai teismas yra priėmęs sprendimą ar nutartimi patvirtinęs taikos sutartį civilinėje byloje pagal trečiojo asmens ieškinį apdraustajam dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį.
37. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, atliekamo tyrimo ir išvadų pateikimo tvarką.
38. Jeigu žalos dydis neviršija Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nurodytos sumos – 290 eurų arba yra lygus šiai sumai, žalą trečiajam asmeniui atlygina apdraustasis. Jeigu žalos dydis viršija Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nurodytą sumą – 290 eurų, draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką, apskaičiuotą šiose Taisyklėse nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1376, 2014-12-03, paskelbta TAR 2014-12-10, i. k. 2014-19411
39. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus atvejus, nurodytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 1013 straipsnyje. Jeigu draudimo išmokos nepakanka, kad būtų atlyginta žala visiems reikalavimo teisę turintiems asmenims, draudimo išmoka paskirstoma proporcingai, atsižvelgiant į šių asmenų skaičių ir žalos dydį. Jeigu draudimo išmokos nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs notaras atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą.
40. Draudikas privalo tretiesiems asmenims išmokėti draudimo išmoką, apskaičiuotą šių Taisyklių nustatyta tvarka, ir tais atvejais, kai draudėjas ar apdraustasis pažeidė draudimo sutartį. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, visą ar dalį išmokėtos sumos sau gali išieškoti iš draudėjo ar apdraustojo, pažeidusio draudimo sutartį.
XIII. APDRAUSTOJO KREIPIMASIS Į DRAUDIKĄ DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS
IŠMOKĖJIMO TRETIESIEMS ASMENIMS
41. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, apdraustasis privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus:
41.2. dokumentus apie neteisėtus notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmus vykdant notaro profesinę veiklą, dėl kurių atsirado žala, jų aplinkybes ir padarinius;
42. Draudikas išmoka draudimo išmoką, kai konstatuojamas draudiminio įvykio faktas ir nustatomas žalos dydis, fiziniams asmenims – ne vėliau kaip per 7 dienas, juridiniams asmenims – ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tos dienos, kurią gaunama visa informacija, svarbi nustatant draudiminio įvykio faktą, aplinkybes, padarinius ir draudimo išmokos dydį.
43. Draudikas, dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka apdraustajam ar trečiajam asmeniui įstatymų ar draudimo sutarties šalių susitarimu nustatytus delspinigius ir (ar) palūkanas.
44. Jeigu praėjus šių Taisyklių 42 punkte nustatytam terminui draudimo išmoka neišmokama ar nepradedama mokėti, draudikas privalo raštu informuoti apdraustąjį, trečiąjį asmenį ir nurodyti draudimo išmokos nemokėjimo priežastis. Tai draudiko neatleidžia nuo delspinigių ir (ar) palūkanų, nurodytų šių Taisyklių 43 punkte, mokėjimo.
XIV. TREČIOJO ASMENS TIESIOGINIO REIKALAVIMO TEISĖ
46. Tretysis asmuo turi tiesioginio reikalavimo teisę į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, tretysis asmuo privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus:
47. Būtinos sąlygos įgyvendinti tiesioginio reikalavimo teisę yra draudiminio įvykio fakto buvimas, žalos dydžio nustatymas ir ta aplinkybė, kad apdraustasis trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.
XV. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS APDRAUSTAJAM
49. Jeigu apdraustasis yra atlyginęs žalą, draudimo išmoka mokama apdraustajam tik tuo atveju, jeigu jis buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba yra įrodęs, kad draudikas nepagrįstai tokio sutikimo nedavė.
50. Jeigu apdraustasis yra atlyginęs dalį žalos, draudimo išmoka mokama apdraustajam tik tuo atveju, jeigu apdraustasis buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba yra įrodęs, kad draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo ir jeigu draudikas trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką dėl neatlygintos žalos dalies.
XVI. APDRAUSTOJO IŠLAIDŲ, NUMATYTŲ 32 PUNKTE, ATLYGINIMAS
51. Apdraustojo išlaidos, nurodytos šių Taisyklių 32 punkte, atlyginamos tik išmokėjus draudimo išmoką.
52. Atlyginamos išlaidos, nurodytos šių Taisyklių 32 punkte, kartu su draudimo išmoka gali viršyti draudimo sumą tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 1013 straipsnyje nustatytu atveju.
53. Apdraustojo išlaidos, patirtos siekiant sumažinti žalą ar stengiantis jos išvengti, neatlyginamos, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudiminis įvykis. Apdraustojo išlaidos, patirtos laikantis draudiko nurodymų (šių Taisyklių 29 punktas), atlyginamos net ir tuo atveju, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudiminis įvykis.
XVII. DVIGUBAS DRAUDIMAS
54. Įvykus draudiminiam įvykiui ir nustačius, kad dėl tos pačios rizikos notaro profesinė civilinė atsakomybė apdrausta daugiau nei vienoje draudimo įmonėje, kiekviena draudimo įmonė moka draudimo išmoką proporcingai draudimo sutartyje nurodytai draudimo sumai, tačiau draudiko ir kitų draudimo įmonių išmokamos draudimo išmokos negali viršyti žalos dydžio.
XVIII. DRAUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ
PERLEIDIMAS
55. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems draudikams. Apie ketinimą perleisti teises ir pareigas draudikas privalo informuoti draudėją prieš 2 mėnesius, jeigu draudimo sutartis nenustato ilgesnio termino.
XIX. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR PAKEITIMAS
57. Draudimo sutartis nutraukiama ir pakeičiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
58. Nutraukus draudimo sutartį šalių susitarimu, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka, iš kurios draudikas turi teisę išskaičiuoti sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (ne daugiau kaip 15 procentų visos draudimo įmokos), taip pat draudimo įmokos dalį, proporcingą iki draudimo sutarties nutraukimo suteiktai draudimo apsaugai.
XX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
60. Visi draudimo sutarties šalies pranešimai kitai draudimo sutarties šaliai turi būti teikiami raštu. Draudimo sutarties šalis privalo nedelsdama informuoti kitą šalį apie buveinės adreso pasikeitimą.
61. Draudimo sutarties sąlygas, nenustatytas šiose Taisyklėse, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1376, 2014-12-03, paskelbta TAR 2014-12-10, i. k. 2014-19411
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. 580 „Dėl Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo