Suvestinė redakcija nuo 2010-02-24 iki 2011-08-29
Susitarimas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 83-3628, i. k. 10200VKSUSI00000140
LIETUVOS VYSKUPŲ KONFERENCIJA IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA
S U S I T A R I M A S
DĖL LIETUVOS KARIUOMENĖS ORDINARIATO REGLAMENTO
2002 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 140
Vilnius
Lietuvos Vyskupų Konferencija ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Šalys), vadovaudamosi Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto 2000 m. gegužės 5 d. Sutartimi dėl kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados (toliau – Sutartis),
siekdamos abiem šalims priimtinu būdu įgyvendinti Sutarties nuostatas,
vykdydamos Sutarties 10 straipsnio įpareigojimą,
susitaria:
2. Kilus nesutarimams aiškinant ar taikant reglamentą, Šalys, laikydamosi jas saistančių teisinių normų, tarsis ir sieks joms priimtinu būdu pagal Sutarties nuostatas juos išspręsti.
3. Jei viena šio susitarimo Šalių manys, kad reikšmingai pasikeitė ar buvo nenumatytos, ar iškilo naujos aplinkybės, arba atsirado nauji plėtros poreikiai, dėl kurių reglamentą reikėtų patikslinti ar pakeisti, ji tokius patikslinimus ar pakeitimus inicijuos.
4. Šalys neatidėliodamos svarstys inicijuotus pakeitimus ir tarsis, kad jų turinys būtų priimtinas joms, atitiktų Sutarties nuostatas, padidintų pažangą įgyvendinant Sutarties tikslus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Vyskupų Konferencijos
Pirmininko ir Lietuvos Respublikos
krašto apsaugos ministro
2002 m. rugpjūčio 2 d. susitarimu Nr. 140
PASKELBTA
Lietuvos Respublikos kariuomenės Ordinaro
vyskupo Eugenijaus Bartulio
2002 m. liepos 23 d. dekretu Nr. 0010/02
LIETUVOS KARIUOMENĖS ORDINARIATO REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos kariuomenės Ordinariato reglamentas (toliau – reglamentas) apibrėžia Lietuvos kariuomenės (toliau – kariuomenės) karo kapelionų sielovados krašto apsaugos sistemoje veiklą, praktinius aspektus, sąlygas ir ypatumus, nustato kariuomenės Ordinariato (toliau – Ordinariatas) ir krašto apsaugos sistemos institucijų (toliau – krašto apsaugos sistema) bendradarbiavimo principus įgyvendinant Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos 2000 m. gegužės 5 d. Sutarties dėl kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados nuostatas. Šiame reglamente kariuomenės institucijos ir jose tarnaujantys asmenys atitinkamai reiškia visas krašto apsaugos sistemos institucijas ir jose tarnaujančius asmenis.
2. Savo veikloje Ordinariatas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Kanonų teisės normomis, Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos 2000 m. gegužės 5 d. Sutartimi dėl kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados (toliau – Sutartis) ir Lietuvos kariuomenės Ordinariato statuto nuostatomis, Lietuvos kariuomenės Ordinaro (toliau – Ordinaro) potvarkiais, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais bei šiuo reglamentu.
3. Ordinariatas yra juridinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje ir jam suteiktas identifikavimo kodas. Ordinariatas turi sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose, antspaudą su savo pavadinimu, bendrąjį ir raštų (lietuvių, anglų ir italų kalbomis) blankus.
4. Ordinariatas nėra kariuomenės institucija. Kariuomenei priklauso dalis Ordinariato pareigybių, kurių sąrašą ordinaro siūlymu tvirtina krašto apsaugos ministras. Šios pareigybės yra finansuojamos ir aprūpinamos iš kariuomenei skirtų valstybės biudžeto lėšų pagal atskirą krašto apsaugos ministro patvirtintą Ordinariato išlaidų sąmatą. Išlaidos, ordinaro patirtos vykdant funkcijas krašto apsaugos sistemoje, atlyginamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1/V-132, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 22-1028 (2010-02-23), i. k. 11000VKSUSI01/V-132
5. Ordinariato finansinę ir materialinę apskaitą tvarko Ordinariato ekonomas arba jo vadovaujamas apskaitos poskyris. Kariuomenėje esančių Ordinariato etatinių pareigybių išlaikymo ir aprūpinimo finansinę ir materialinę apskaitą tvarko Lietuvos kariuomenės finansų ir turto tarnybos apskaitininkas.
II. ordinariatAS IR JO VEIKLOS SĄLYGOS
9. Kapelionatus, suderinęs su krašto apsaugos ministru, steigia Ordinaras. Jie steigiami didžiausiuose kariuomenės junginiuose ir daliniuose, karinių studijų ir mokymo institucijose. Prireikus bendru Ordinaro ir krašto apsaugos ministro susitarimu steigiamas papildomas kapelionatas.
10. Ordinaras, susitaręs su vietos vyskupu, gali paskirti kunigus kapelionais pagalbininkais, neinančiais nuolatinių tarnybinių pareigų kariuomenėje.
11. Ordinaras arba vyriausiasis kariuomenės kapelionas, suderinęs su dalinių (tarnybų) vadais (viršininkais), iš baigusių pagrindinį kario mokymo kursą privalomosios karo tarnybos karių pasirenka tinkamus karius, jiems neprieštaraujant, padėti karo kapelionams šių karių tarnybos dalinyje (tarnyboje) laikotarpiu.
12. Katalikai, tarnaujantys kariuomenėje, turi teisę į šiuos sielovados patarnavimus:
12.1. priimti sakramentus, sekmadieniais ir švenčių dienomis dalyvauti Eucharistijoje (šv. Mišiose). Šią teisę turi ir kariuomenėje tarnaujančių asmenų šeimų nariai katalikai;
12.2. dalyvauti reguliariuose bendruose karo kapeliono susitikimuose su kariais tikybos ir dorovės klausimais;
14. Pagal Ordinariato ir Krašto apsaugos ministerijos susitarimą kariuomenės įgulų dislokavimo vietovėse kariuomenėje tarnaujančių katalikų religinėms apeigoms skiriamos tam tinkamos krašto apsaugos sistemos padalinių patalpos koplyčioms įrengti.
15. Kariuomenės įgulų dislokavimo vietovėse esančių kapelionatų reikmėms naudojamų bažnyčių ir koplyčių patalpos, sutarus su krašto apsaugos ministru, įrengiamos, išlaikomos bei eksploatuojamos iš Ordinariatui skirtų biudžeto lėšų.
III. KARO KAPELIONŲ TARNYBOS ORGANIZAVIMAS
18. Ordinaras apie kapeliono paskyrimą, perkėlimą ir atleidimą raštu praneša krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui.
19. Ordinarui paskyrus kapelionus, krašto apsaugos ministras, jeigu kapeliono pareigybė numatyta iš biudžeto finansuojamų Ordinariato etatinių pareigybių sąrašo, teisės aktų nustatyta tvarka juos priima į profesinę karo tarnybą. Ordinarui atleidus kapelioną, krašto apsaugos ministras jį atleidžia iš profesinės karo tarnybos.
20. Karo kapelionams, priimtiems į krašto apsaugos ministro patvirtintas profesinės karo tarnybos pareigybes, Ordinaro teikimu teisės aktų nustatyta tvarka suteikiami karininkų laipsniai. Jiems taikomos teisės aktų nustatytos tarnybos aprūpinimo sąlygos ir socialinės garantijos. Detalius karo kapelionų profesinės karo tarnybos ypatumus, priėmimo į profesinę karo tarnybą, atleidimo iš jos ir kitas sąlygas nustato Krašto apsaugos tarnybos statutas ir kiti teisės aktai.
21. Kapelionams pagalbininkams, neįtrauktiems į Ordinariato pareigybių, finansuojamų iš biudžeto, sąrašą, jų pareigų vykdymo laikotarpiu išduodami jų statusą patvirtinantys pažymėjimai.
IV. KARO KAPELIONŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
23. Vyriausiasis kariuomenės kapelionas rūpinasi Ordinaro jurisdikcijai priskirtų asmenų sielovada, nuolat ugdo karo kapelionus.
24. Karo kapelionai rūpinasi karių ir kitų kariuomenėje tarnaujančių asmenų religiniu, moraliniu, etiniu, kultūriniu ir pilietiniu ugdymu, skleidžia kariuomenėje krikščioniškąją kultūrą.
25. Karo kapelionas laikydamasis konfidencialumo referuoja ir pataria dalinio (tarnybos) vadui moralės, dorovės, religijos, dalinio vienybės ir asmens gėrio puoselėjimo klausimais; dalyvauja vadovybės posėdžiuose sprendžiant šiuos ir panašius klausimus.
26. Karo kapelionai organizuoja susirinkimus ir pokalbius su kariais, ypač daug dėmesio skirdami religiniams principams bei moraliniams klausimams.
27. Karo kapelionas suteikia dvasinę pagalbą karių šeimų nariams, prireikus informuoja karinio dalinio (tarnybos) vadą (viršininką) apie iškilusias problemas.
28. Karo kapelionai tarnybos metu turi teisę kelti savo kvalifikaciją karo kapelionų kursuose ar kituose renginiuose, į kuriuos jie siunčiami bendru Ordinaro ir Krašto apsaugos ministerijos sutarimu.
29. Karo kapelionai už jiems paskirtą sielovados kariuomenėje vykdymą atsiskaito vyriausiajam kariuomenės kapelionui.
30. Ordinaras ir vyriausiasis kariuomenės kapelionas atitinkamai atsako už:
30.1. biudžetinių lėšų ir materialinių vertybių saugojimą, apskaitą bei racionalų ir tikslinį panaudojimą;
V. KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ĮSIPAREIGOJIMAI
31. Krašto apsaugos ministerijos, kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų vadovybės, padalinių vadai ir viršininkai bendradarbiauja su Ordinariatu ir karo kapelionais, sudarydami tinkamas sąlygas karių dorovinio, religinio švietimo ir moralinio asmenybės ugdymo, kariuomenėje tarnaujančių katalikų, sielovados patarnavimų bei dvasinės pagalbos srityse.
32. Krašto apsaugos sistemos institucijų vadai ir viršininkai, tarnaujantys kiti asmenys privalo gerbti ir garantuoti karių ir kitų karinėse institucijose tarnaujančių katalikų teisę netrukdomai praktikuoti tikėjimą bei gauti reikiamus sielovados patarnavimus, sudaryti jiems sąlygas šia teise pasinaudoti, o visiems kariuomenėje tarnybą ar darbą pradedantiems asmenims šias jų teises ir sąlygas išaiškinti.
33. Dalinių (tarnybų) vadai (viršininkai) turi sudaryti sąlygas sielovados renginiuose dalyvauti visiems norintiems kariams ir tarnautojams, jei tai netrukdo atlikti karines (tarnybines) užduotis (sargyba ir pan.), ir jų šeimų nariams. Dalinio (tarnybos) vadas (viršininkas) taip pat privalo sudaryti sąlygas karo kapelionams bent kartą per savaitę susitikti su jo dalinyje (tarnyboje) tarnaujančiais asmenimis paskaitos, pokalbio ar dvasinės konferencijos metu. Asmeniui pageidaujant, karo kapelionas laikosi pokalbio konfidencialumo.
34. Krašto apsaugos ministerija ir (ar) kariuomenės vadovybė kariniuose padaliniuose karo kapelionams suteikia darbo patalpas, darbui reikiamas priemones ir transporto paslaugas.
35. Krašto apsaugos ministerija pagal galimybes kapelionams tarnybos vietoje suteikia tinkamas tarnybines gyvenamąsias patalpas.
36. Karinio dalinio (tarnybos) vadas (viršininkas) privalo sudaryti sąlygas karo kapelionui asmeniškai susipažinti su tarnybą pradedančiais kariais ir išsiaiškinti jų religinius poreikius.
37. Katalikų, tarnaujančių kariuomenėje, maldingas keliones organizuoja Ordinariatas, suderinęs su Krašto apsaugos ministerijos vadovybe ir (ar) kariuomenės vadovybe. Techninę pagalbą šiais klausimais suteikia Krašto apsaugos ministerija ir (ar) kariuomenė.
38. Karių priesaikos, palaiminimo, kariuomenės švenčių, vėliavos ir patalpų laiminimo, laidotuvių bei kitų ceremonijų religinės dalies atlikimo vietą pagal ceremonijos kontekstą reglamentuoja Kariuomenės rikiuotės ir ceremonijų statutas. Ordinaras turi teisę nustatyti šio statuto laikymosi išimtis atliekant religines apeigas.
39. Karinio dalinio (tarnybos) vadas (viršininkas), kuriam pavaldus karys, nedelsdamas informuoja karo kapelioną apie kario mirties atvejį, sunkų sužeidimą ar kitą atsitikimą, kai kariui ar jo šeimos nariams reikalinga dvasinė pagalba.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
41. Kilus nesutarimams dėl šio reglamento aiškinimo ar įgyvendinimo, bendro sprendimo ieško krašto apsaugos ministras ir Ordinaras.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos vyskupų konferencija, Susitarimas
Nr. 1/V-132, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 22-1028 (2010-02-23), i. k. 11000VKSUSI01/V-132
Dėl Lietuvos Vyskupų Konferencijos ir Krašto apsaugos ministerijos 2002 m. rugpjūčio 2 d. susitarimo Nr. 140 "Dėl Lietuvos kariuomenės ordinariato reglamento" pakeitimo