Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 73-3085
Neoficialus įstatymo tekstas
m. liepos 2 d. Nr. IX-1007
Vilnius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis
1. Šis Įstatymas nustato gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką.
2. Šis Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
3. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su šio Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2103, 2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)
2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
1. Lietuvos Respublikos teritorija (toliau – Lietuva) – Lietuvos Respublikos teritorija ir greta Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę Lietuvos Respublika turi teisę tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir požeminius gamtos išteklius.
2. Gyventojas – nuolatinis ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas.
3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo, kuris laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4 straipsnio nuostatas.
4. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo, kuris pagal šio Įstatymo 4 straipsnio nuostatas nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju.
5. Honoraras – atlyginimas už autorine licencine sutartimi suteiktą teisę panaudoti kūrinį, atlyginimas už suteiktas gretutines teises, pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize, atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how).
6. Indėlis – indėlininko piniginės lėšos, laikomos komerciniame banke, skyriuje, kredito unijoje arba kitoje kredito įstaigoje pagal indėlio ir (ar) sąskaitos sutartis, išskyrus kitas pinigines lėšas, į kurias indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos atliekamų finansinių operacijų su indėliais ar iš teikiamų investicinių paslaugų.
7. Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:
1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius;
Pastaba. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-427).
2) savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė, įskaitant laisvąsias profesijas, ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla;
3) savarankiška sporto veikla;
4) savarankiška atlikėjo veikla.
8. Sporto veikla – sportininko (gyventojo, kuris atlieka tam tikrą fizinę ar protinę veiklą, grindžiamą tam tikromis taisyklėmis ir organizuojamą tam tikra specialiai šiai veiklai nustatyta forma) rengimosi varžyboms ir dalyvavimo varžybose veikla. Treneris, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme, šio Įstatymo taikymo tikslais nėra laikomas sportininku.
9. Atlikėjo veikla – atlikėjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius gyventojo) rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme veikla. Atlikėjais nelaikomi gyventojai, dalyvaujantys kūrinio sukūrime arba rengimosi viešam pasirodymui procese, tačiau nedalyvaujantys kūrinį viešai atliekant ar viešai pasirodant.
10. Kūryba – kūrinių, kurie gali būti autorių teisių objektas, kūrimas ir turtinių teisių į savo sukurtus kūrinius perleidimas.
11. Išvestinės finansinės priemonės – Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytos finansinės priemonės.
Pastaba. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-427).
12. Nuolatinė buveinė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (toliau – Pelno mokesčio įstatymas).
13. Nuolatinė bazė – nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos, išskyrus sporto bei atlikėjo veiklą, (toliau šioje dalyje vadinama – veikla) Lietuvoje išraiška. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas laikomas veikiančiu per nuolatinę bazę Lietuvoje, jeigu jis Lietuvoje: nuolat vykdo veiklą; arba vykdo savo nuolatinę veiklą per priklausomą atstovą (agentą). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos nuolatinumo apibrėžimą, nenuolatinio Lietuvos gyventojo atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
14. Pajamos – pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus:
1) dėl įstatinio kapitalo didinimo akcininkams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui nemokamai išduotas akcijas arba anksčiau išleistų akcijų nominalios vertės padidinimo sumą, taip pat pajaus vertės ar dalies padidinimo sumą dėl pagrindinio kapitalo didinimo pajininkams ir nariams proporcingai jų turimai pajų vertei ar daliai, taip pat mažinant vieneto įstatinį kapitalą gaunamas lėšas (jų dalį) ir (arba) turtą (jo dalį), tenkančius įstatinio kapitalo, sudaryto iš vieneto dalyvių įnašų, sumažinimo daliai;
2) nekilnojamąjį daiktą, susigrąžintą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, bei atkurtas santaupas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą;
3) gyventojo (Europos ekonominių interesų grupės dalyvio) gautą Europos ekonominių interesų grupės pelną ar jo dalį;
4) gyventojo (gyventojui) apskaičiuotą pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumą už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas;
5) sumas (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, kompensuojamas gyventojo išlaidas), skirtas nakvynės, maitinimo, registravimosi dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidoms padengti, jeigu šios išlaidos susijusios su teisės aktų nustatyta tvarka organizuojama gyventojo savanoriška veikla ar darbo funkcijomis arba individualia veikla;
6) gyventojų gautą naudą, jeigu neįmanoma nustatyti konkretaus gyventojo gautos individualios naudos;
7) tarp Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų vienetų Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais vykdomų operacijų metu susidariusį turto vertės skirtumą, kai gaunamos akcijos (dalys, pajai) vieneto dalyvių turimas šio vieneto akcijas (dalis, pajus) mainais keičiant į kito vieneto akcijas (dalis, pajus), išskyrus akcijų kainų skirtumo apmokėjimą pinigais;
8) tarp Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų vienetų Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais vykdomų operacijų metu susidariusį turto vertės skirtumą, kai gaunamos akcijos (dalys, pajai) vieneto dalyvių turimas šio vieneto akcijas (dalis, pajus) mainais keičiant į kito vieneto akcijas (dalis, pajus), išskyrus akcijų kainų skirtumo apmokėjimą pinigais.
15. Pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms.
16. Pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:
1) bet kokios veiklos Lietuvoje pajamos;
2) pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą;
3) pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat už nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, gautos pajamos;
4) kitos šios dalies 1–3 punktuose nenurodytos pajamos, gautos iš nuolatinių Lietuvos gyventojų, iš Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų nuolatines buveines ir iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų nuolatines bazes, išskyrus nenuolatinių Lietuvos gyventojų iš veiklos užsienio valstybėse gautas pajamas.
17. Pajamos, kurių šaltinis yra ne Lietuvoje, – visos pajamos, išskyrus šio straipsnio 16 dalyje išvardytas pajamas.
18. Pozityviosios pajamos – visos kontroliuojamojo vieneto, įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse arba zonose, nustatytose Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje, pajamos ar jų dalis, įskaitomos į nuolatinio Lietuvos gyventojo – kontroliuojančiojo asmens pajamas proporcingai šio nuolatinio Lietuvos gyventojo turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.
19. Susiję asmenys – asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną jie yra:
1) gyventojas, esantis vieneto dalyviu, ir tas vienetas arba
2) gyventojas, esantis vieneto valdymo organų nariu, ir tas vienetas, arba
3) gyventojas, kurio sutuoktinis, sužadėtinis arba sugyventinis yra vieneto valdymo organų narys, ir tas vienetas, arba
4) gyventojas ir jo sutuoktinis, sužadėtinis, sugyventinis, taip pat gyventojas ir su juo giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais (gyventojas ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) susiję gyventojai, taip pat gyventojas ir jo sugyventinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), gyventojas ir jo giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai ir šių sutuoktinių ar sugyventinių giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), arba
5) du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir kiekvienas iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų) tame vienete, arba
6) du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir kiekvienas jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus to vieneto akcijų (dalių, pajų) kartu su kitais gyventojais (sutuoktiniu, sužadėtiniu, sugyventiniu ar šio sugyventinio giminaičiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), gyventojais, susijusiais giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais (gyventojas ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), taip pat giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniais ar sugyventiniais ir šių sutuoktinių ar sugyventinių giminaičiais (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), arba
7) gyventojas ir jo nuolatinė bazė.
20. Tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.
21. Tikslinė teritorija – užsienio valstybė arba zona, kuri yra įtraukta į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą ir atitinka bent du iš šioje dalyje nustatytų kriterijų:
1) šioje teritorijoje pelno arba jam analogiško mokesčio tarifas yra mažesnis kaip 75 procentai Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto tarifo;
2) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno arba jam analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje yra įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojantis asmuo;
3) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno arba jam analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje vykdoma veikla;
4) kontroliuojamasis vienetas yra sudaręs sutartį su tos valstybės mokesčio administratoriumi dėl mokesčio tarifo ar mokesčio bazės;
5) šioje teritorijoje nėra efektyvaus keitimosi informacija;
6) šioje teritorijoje nėra finansinio-administracinio skaidrumo: nevisiškai aiškios pelno arba jam analogiško mokesčio administravimo taisyklės ir šių taisyklių taikymo tvarka nėra pateikiama kitų valstybių mokesčių administratoriams.
22. Verslo liudijimas – šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla ir (arba) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos veikla, jeigu šios veiklos rūšys įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą veiklos rūšių sąrašą.
23. Vienetas – Lietuvos vienetas ir užsienio vienetas.
24. Vieneto dalyvis – asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į vieneto turtą, arba asmuo, kuris neišsaugo nuosavybės teisių į vieneto turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu.
25. Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įsteigtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat užsienio vieneto filialas arba atstovybė, įsteigti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir nesantys to užsienio vieneto nuolatine buveine.
26. Užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet koks kitoks užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas vienetas.
27. Kontroliuojamasis vienetas – vienetas, laikomas kontroliuojamu nuolatinio Lietuvos gyventojo (toliau – kontroliuojantis asmuo), jeigu:
1) jis yra kontroliuojančio asmens kontroliuojamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną ir
2) jame kontroliuojantis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti arba
3) jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.
28. Turtas – kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, finansinės priemonės, kitas nematerialus turtas.
Pastaba. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-427).
29. Individualios veiklos turtas – turtas (ar jo dalis), kurį (kurią) gyventojas naudoja tik savo individualiai veiklai, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
30. Nuolatinė gyvenamoji vieta – bet kokia vieta, kurioje fizinis asmuo turi galimybę gyventi ir kurią jis įkuria, išlaiko ir naudojasi.
31. Darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai – santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.
32. Asocijuoti asmenys – asmenys (vienetai arba fiziniai asmenys), kai jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
1) yra susiję asmenys;
2) gali vienas kitam daryti įtaką, dėl kurios tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų sąlygos būtų kitokios negu tuo atveju, jeigu kiekvienas šių asmenų siektų sau maksimalios ekonominės naudos.
33. Pajamos iš žemės ūkio veiklos – pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, pajamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytų paslaugų žemės ūkiui teikimo, taip pat pajamos, gautos realizuojant iš savo ūkio žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus.
34. Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – pajamos, gautos iš šio straipsnio 31 dalyje nurodytos veiklos, taip pat individualios įmonės savininko iš individualios įmonės, ūkinės bendrijos tikrojo nario iš ūkinės bendrijos ar mažosios bendrijos nario iš mažosios bendrijos gauta suma, neviršijanti sumos, nuo kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas skaičiuojamos ir mokamos įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario valstybinio socialinio draudimo įmokos.
35. Laisvoji profesija – profesija, kuria reikiamą kvalifikaciją turintys gyventojai verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai, teikdami intelektines paslaugas klientams ir visuomenei, įskaitant teisinę (advokato, advokato padėjėjo, notaro, notaro padėjėjo, antstolio, antstolio padėjėjo, konsultanto teisės klausimais ir kitą teisinę veiklą), apskaitininko, auditoriaus, buhalterio, lobisto, finansų konsultanto, mokesčių konsultanto, architekto, inžinieriaus, dizainerio, gydytojo, psichologo, žurnalisto, maklerio, brokerio ir panašią veiklą.
36. Finansinė priemonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, taip pat kiti vertybiniai popieriai.
Pastaba. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-663).
37. Ne nuosavybės vertybiniai popieriai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, taip pat kiti vertybiniai popieriai.
Pastaba. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-663).
38. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai nurodytus atvejus).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1973, 2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-749 (2004-02-14)
Nr. IX-2103, 2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)
Nr. IX-2419, 2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 134-4837 (2004-09-02)
Nr. X-260, 2005-06-21, Žin., 2005, Nr. 81-2943 (2005-06-30)
Nr. X-457, 2005-12-20, Žin., 2005, Nr. 153-5636 (2005-12-31)
Nr. X-1485, 2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1750 (2008-04-24)
Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
Nr. XI-385, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3977 (2009-08-04)
Nr. XI-1152, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7410 (2010-12-11)
Nr. XI-1501, 2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4143 (2011-07-13)
Nr. XI-2166, 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 83-4340 (2012-07-14)
Nr. XII-427, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 75-3756 (2013-07-13)
Nr. XII-663, 2013-12-12, Žin., 2013, Nr. 140-7047 (2013-12-30)
3 straipsnis. Pajamų mokesčio mokėtojai
Pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
4 straipsnis. Nuolatinis Lietuvos gyventojas
1. Nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas:
1) fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, arba
2) fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje, arba
3) fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų. 183 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba
4) fizinis asmuo, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 280 arba daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš šių mokestinių laikotarpių išbuvo Lietuvoje ištisai arba su pertraukomis 90 arba daugiau dienų, jei šio straipsnio 3 dalyje nenustatyta kitaip. 90 ir 280 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba
5) fizinis asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir neatitinka šios dalies 3 ir 4 punkto kriterijų, tačiau tokiam fiziniam asmeniui atlyginimas pagal darbo sutartį arba pagal jų esmę atitinkančias sutartis mokamas arba jo gyvenimo kitoje valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos valstybės arba savivaldybių biudžetų.
2. Fizinis asmuo, nors ir atitinkantis šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktų nuostatas, nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jei jis yra:
1) užsienio valstybės diplomatas, diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar tarptautinės organizacijos atstovybės administracinio-techninio arba aptarnaujančiojo personalo narys – ne Lietuvos Respublikos pilietis (išskyrus asmenis be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta arba asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje), arba
2) ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gauna tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas už darbą Lietuvoje iš užsienio valstybės, jos politinio ar teritorijos administracinio padalinio arba vietos valdžios, arba
3) ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris Lietuvoje vykdo tik individualią veiklą per nuolatinę bazę ir tai yra vienintelis jo atvykimo į Lietuvą tikslas.
3. Jei fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne mažiau kaip trimis vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais, iš karto po jų einančiu mokestiniu laikotarpiu galutinai išvyksta iš Lietuvos ir išvykimo mokestiniu laikotarpiu išbūna Lietuvoje mažiau kaip 183 dienas, jis yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju iki išvykimo dienos. Galutinio išvykimo iš Lietuvos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
4. Jei fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne mažiau kaip trimis vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais, iš karto po jų einančiu mokestiniu laikotarpiu galutinai išvyksta iš Lietuvos į tikslinę teritoriją, tai jam netaikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos tais atvejais, kai šį fizinį asmenį su Lietuva sieja reikšmingi komerciniai interesai. Toks fizinis asmuo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju visą išvykimo mokestinį laikotarpį bei du po jo einančius mokestinius laikotarpius. Reikšmingi komerciniai interesai yra, kai:
1) fizinis asmuo yra individualios (personalinės) įmonės Lietuvoje savininkas ir (arba) valdo daugiau kaip 25 procentus Lietuvos vieneto akcijų (dalių, pajų) arba
2) daugiau kaip 30 procentų mokestinio laikotarpio pajamų yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje.
5. Fizinis asmuo, kuris nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, gali Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kreiptis į mokesčio administratorių su prašymu pripažinti jį nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu per mokestinį laikotarpį jo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje (išskyrus pajamas, kurios tą mokestinį laikotarpį buvo apmokestintos taikant Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse nustatytas pajamų mokesčio lengvatas), sudaro ne mažiau kaip 90 procentų visų per mokestinį laikotarpį jo gautų pajamų, išskyrus šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas.
5 straipsnis. Pajamų mokesčio objektas
1. Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos.
2. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.
3. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, jeigu šis gyventojas:
1) laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 arba 4 punktus ar 3 dalį ir
2) yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, ir
3) tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu jis pajamų mokesčio arba jam analogiško mokesčio tikslais yra laikomas nuolatiniu gyventoju tos užsienio valstybės, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis bei apie šį faktą mokesčio administratorių informuoja tos kitos valstybės kompetentingas asmuo.
4. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir užsienio valstybėse gautos arba uždirbtos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje, taip pat šios ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:
1) palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius;
Pastaba. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-663).
2) pajamos iš paskirstytojo pelno ir metinės išmokos (tantjemos) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams;
Redakcija nuo 2014-01-01:
2) pajamos iš paskirstytojo pelno ir išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams;
4) honoraras, įskaitant šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus;
5) su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
6) sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;
7) atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;
8) pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje;
9) kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus.
5. (Neteko galios nuo 2008 m. gruodžio 30 d.)
6. Tuo atveju, kai perleidžiama kompiuterio programa, šio straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatos taikomos, jei yra perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas, o kompiuterio programoje yra suteikiamos šios teisės:
1) teisė daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba
2) teisė rengti išvestines kompiuterio programas, kurios remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa, arba
3) teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1485, 2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1750 (2008-04-24)
Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
Nr. XII-427, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 75-3756 (2013-07-13)
Nr. XII-663, 2013-12-12, Žin., 2013, Nr. 140-7047 (2013-12-30)
6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai
1. Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2. Neteko galios nuo 2013-07-13.
Pastaba. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-427).
3. Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos, taip pat ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus netauriųjų metalų laužą.
Pastaba. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-663).
4. Už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, kuris negali būti mažesnis už pajamų mokestį, apskaičiuojamą dvylikos minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių mokestinio laikotarpio, einančio prieš mokestinį laikotarpį, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, spalio 1 dieną, sumai pritaikius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pajamų mokesčio tarifą, galiosiantį to mokestinio laikotarpio, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, sausio 1 dieną. Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą:
1) neįgaliesiems asmenims, asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tėvams (įtėviams), auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma, tėvams (įtėviams), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį, jeigu šis mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma, augina vienas (viena), mokyklų pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pagal studijų programas nuolatine (dienine) studijų forma moksleiviams ir studentams, taip pat bedarbiams, kurie nustatyta tvarka įregistruoti teritorinėse darbo biržose;
Pastaba. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-427).
2) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Marijampolės bei Neringos savivaldybių teritorijas, arba konkrečios savivaldybės teritorijoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Marijampolės bei Neringos savivaldybių teritorijas;
Redakcija nuo 2014-01-01:
2) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Neringos savivaldybės teritorijas bei Marijampolės savivaldybės Marijampolės miesto teritoriją, arba konkrečios savivaldybės teritorijoje;
3) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis tradicinių amatų veikla;
4) asmenims, kurie laikotarpiu, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, gauna su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų.
5. Gyventojas gali pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų, jeigu jis neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. Šių sąlygų neatitinkančio verslo liudijimą įsigijusio gyventojo individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, kuris pradedamas taikyti gyventojo individualios veiklos pajamoms, uždirbtoms mėnesį, einantį po mėnesio, kurį gyventojas neteko teisės pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.
6. Gyventojas gali pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamų, jeigu pajamos iš šios nuomos per mokestinį laikotarpį neviršija Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatyto atlygio už suteiktas paslaugas dydžio. Šių sąlygų neatitinkančio verslo liudijimą įsigijusio gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, kuris pradedamas taikyti gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamoms, gautoms mėnesį, einantį po mėnesio, kurį gyventojas neteko teisės pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1708, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)
Nr. IX-1913, 2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)
Nr. IX-2202, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)
Nr. X-235, 2005-06-07, Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)
Nr. X-329, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3293 (2005-07-21)
Nr. X-450, 2005-12-15, Žin., 2005, Nr. 153-5634 (2005-12-31)
Nr. X-746, 2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3249 (2006-07-27)
Nr. X-1424, 2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-510 (2008-02-05)
Nr. X-1485, 2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1750 (2008-04-24)
Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
Nr. XI-706, 2010-03-30, Žin., 2010, Nr. 41-1931 (2010-04-10)
Nr. XI-1152, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7410 (2010-12-11)
Nr. XI-1154, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7412 (2010-12-11)
Nr. XI-2166, 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 83-4340 (2012-07-14)
Nr. XII-427, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 75-3756 (2013-07-13)
Nr. XII-431, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 75-3759 (2013-07-13)
Nr. XII-663, 2013-12-12, Žin., 2013, Nr. 140-7047 (2013-12-30)
7 straipsnis. Mokestinis laikotarpis
1. Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.
2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, gautų arba uždirbtų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo ar turėjo būti įregistruota.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
8 straipsnis. Pajamų pripažinimas
1. Pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2. Pajamų, išskyrus pozityviąsias pajamas bei priskiriamas Europos ekonominių interesų grupės pajamas, gavimo momentu laikomas momentas:
1) kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos. Jeigu pajamos gautos užsienio valstybėje, faktiškai gautomis pajamomis laikoma visa pajamų suma, neatsižvelgiant į toje valstybėje nuo tų pajamų išskaičiuotą ir (arba) sumokėtą pajamų ar jam tapataus mokesčio sumą, arba
2) kai bet kokia forma išmokamos išmokos, jei pagal šį Įstatymą prievolė išskaičiuoti pajamų mokestį nuo gyventojo pajamų nustatyta mokestį išskaičiuojančiam asmeniui.
3. Mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų gavimo momentu laikoma to mokestinio laikotarpio gruodžio 31 diena.
4. Priskiriamų Europos ekonominių interesų grupės pajamų gavimo momentu laikoma Europos ekonominių interesų grupės paskutinė finansinio laikotarpio, per kurį tas pajamas ji uždirbo ir (arba) gavo, diena.
5. Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla ir yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą, individualios veiklos pajamos pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą. Kaupimo apskaitos principas pradedamas taikyti tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį individualia veikla besiverčiantis gyventojas įregistruojamas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba priskiria turtą individualiai veiklai. Individualia veikla besiverčiantys gyventojai, kurie vietoj pinigų apskaitos principo pradeda taikyti kaupimo apskaitos principą, į šio apskaitos principo taikymo metus pereinančias pirkėjų skolas į pajamas įtraukia po šių skolų apmokėjimo, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo mokestinio laikotarpio, kurį buvo pereita prie kaupimo apskaitos principo, pradžios. Individualia veikla besiverčiantys gyventojai, pradėję taikyti kaupimo apskaitos principą, jį taiko iki veiklos pabaigos.
6. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos gyventojams, vykdantiems sporto veiklą, atlikėjo veiklą ir veiklą, iš kurios gautos pajamos apmokestintos įsigyjant verslo liudijimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2103, 2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)
Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
1. Pajamomis, gautomis natūra, nepripažįstama:
1) gyventojo gautos iš asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, nepiniginės dovanos ir laimėjimai (prizai), jeigu jų vertė neviršija 320 litų;
2) gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojui suteiktas gydymo paslaugas, kai to reikalauja teisės aktai;
3) asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gyventojui suteikti naudotis (neperdavus nuosavybėn) darbo drabužiai, avalynė, darbo įrankiai, įranga ir kitas turtas ir (ar) nauda, kai asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, apmoka su to suteikto turto naudojimu susijusias išlaidas, jeigu su šiais darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitu turtu atliekamos tik darbo funkcijos;
4) gyventojo nauda, gauta kitam asmeniui tiesiogiai mokymo įstaigoms sumokėjus už gyventojo mokymą, kurį baigęs jis įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją;
5) kito asmens lėšomis už gyventoją į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
2. Pajamos, gautos natūra, pripažįstamos šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Nauda, gauta dėl gyventojui nuosavybės teise priklausančio turto remonto ar rekonstravimo, pripažįstama gauta, kai tas turtas grąžinamas gyventojui.
3. Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
4. Pajamų natūra vertę apskaičiuoja pajamų natūra davėjas, o tais atvejais, kai pajamų natūra davėjas pagal šį Įstatymą nėra įpareigotas apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, – pats gyventojas, gavęs pajamų natūra.
5. Tais atvejais, kai pajamų natūra gavėjas pajamų natūra davėjui atlygina dalį suteikto turto ar paslaugos vertės, šia suma mažinama pajamų natūra vertė.
6. Tais atvejais, kai gyventojas pajamas natūra gauna ne tiesiogiai iš su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens, o iš su tokiu asmeniu susijusio asmens, kaip jis apibrėžtas šiame Įstatyme ar Pelno mokesčio įstatyme, tokios pajamos natūra pripažįstamos gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis.
7. Tais atvejais, kai iš su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens pajamas natūra gauna ne tiesiogiai gyventojas, o jo šeimos nariai (sutuoktinis, vaikas (įvaikis), tokios pajamos natūra pripažįstamos gyventojo, susijusio su pajamų natūra davėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
Nr. XI-385, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3977 (2009-08-04
10 straipsnis. Individualios veiklos pajamos
1. Individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto, išskyrus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, nuomos, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.
2. Individualios veiklos, kuria verčiantis gautos pajamos gali būti apmokestinamos įsigyjant verslo liudijimą, rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
Nr. XI-1152, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7410 (2010-12-11)
11 straipsnis. Pajamos, gautos vieneto likvidavimo atveju
1. Vieneto likvidavimo atveju laikoma, kad gyventojas (vieneto dalyvis) parduoda turimas akcijas (dalis, pajus).
2. Jeigu likviduojant vienetą jo dalyviui perleidžiamas turtas, pajamomis laikoma turto, kuris vieneto dalyviui perleidžiamas vieneto likvidavimo atveju, tikroji rinkos kaina to turto nuosavybės teisės perleidimo vieneto dalyviui dieną.
12 straipsnis. Pajamos iš paskirstytojo pelno
1. Pajamomis iš paskirstytojo pelno laikomi dividendai, taip pat neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos iš šio vieneto, išskyrus neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamų iš šio vieneto dalį, priskiriamą su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms.
2. Dividendais laikomos ir skirstant vieneto pelną ar mažinant vieneto įstatinį kapitalą, sudarytą ne iš vieneto dalyvių įnašų, vieneto dalyvio gautos lėšos ir (arba) vieneto dalyviui perleisto turto tikroji rinkos kaina to turto nuosavybės teisės perleidimo vieneto dalyviui dieną, išskyrus mažosios bendrijos nario pajamų iš šios bendrijos dalį, priskiriamą su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Mažinant vieneto įstatinį kapitalą, laikoma, kad pirmiausia vieneto dalyviams išmokama ta įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo sudaryta padidinus įstatinį kapitalą iš vieneto lėšų, o ne iš vieneto dalyvių įnašų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
Nr. XI-1152, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7410 (2010-12-11)
Nr. XI-2166, 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 83-4340 (2012-07-14)
13 straipsnis. Pozityviųjų pajamų nustatymas
1. Pozityviosios pajamos apskaičiuojamos ir įtraukiamos į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas ta pačia tvarka, kaip jos apskaičiuojamos ir įtraukiamos į kontroliuojančio Lietuvos vieneto pajamas pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.
2. Tos pačios kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos gali būti apmokestintos Lietuvoje tik vieną kartą.
3. Jei kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais arba jis nenustatomas, laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.
13(1) straipsnis. Priskiriamų Europos ekonominių interesų grupės pajamų ir leidžiamų atskaitymų, priskiriant Europos ekonominių interesų grupės sąnaudas, nustatymas ir apmokestinimas
1. Gyventojo individualios veiklos pajamoms ir leidžiamiems atskaitymams, susijusiems su individualios veiklos pajamų gavimu, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos apskaičiuojamos ta pačia tvarka kaip vienetui pagal Pelno mokesčio įstatymo 39(1) straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas.
2. Gyventojas (Europos ekonominių interesų grupės dalyvis) priskiria jam priklausančią Europos ekonominių interesų grupės pajamų dalį savo pajamoms, nesvarbu, ar Europos ekonominių interesų grupės pelnas jam išmokėtas, ar ne, ir apmokestina šio Įstatymo nustatyta tvarka.
3. Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamiems atskaitymams, susijusiems su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės sąnaudos, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, susijusiems su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu.
4. Priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos išreiškiamos litais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir užsienio valiutos santykį, nustatytą pajamų ir sąnaudų priskyrimo dieną.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-2103, 2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
14 straipsnis. Jūrininkų pajamų, gautų už darbą laivo reiso metu, nustatymas
Jūrininkų už darbą laivo reiso metu gautos pajamos nustatomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
1. Gyventojai, šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas, pajamomis iš bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą.
2. Jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks pelnas (pajamos), kuris, jei nebūtų tokių sąlygų, būtų priskiriamas vienam iš tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas. Finansų ministras nustato šios dalies įgyvendinimo taisykles.
3. Gyventojai, šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka turi iš naujo apibūdinti pajamas ar išmokas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1973, 2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-749 (2004-02-14)
APMOKESTINAMŲJŲ PAJAMŲ APSKAIČIAVIMO TVARKA
16 straipsnis. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka
1. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka atimama:
1) neapmokestinamosios pajamos;
2) pajamos, apmokestintos įsigijus verslo liudijimą;
3) leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, – šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka;
4) per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kaina ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos – šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka;
5) neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas, arba metinis neapmokestinamasis pajamų dydis ir metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, arba jo dalis (šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais) – šio Įstatymo nustatyta tvarka;
6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas pajamų mokesčio tarifas) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pastaba. 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-427).
2. Apskaičiuojant nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per nuolatinę bazę apmokestinamąsias pajamas, iš visų per nuolatinę bazę gautų arba uždirbtų pajamų atimama:
1) neapmokestinamos individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamos ir (arba)
2) leidžiami atskaitymai, susiję su tų individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamų gavimu arba uždirbimu.
3. Gyventojas turi teisę nuspręsti iš pajamų neatimti šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų išlaidų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
Nr. XI-1152, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7410 (2010-12-11)
Nr. XI-2166, 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 83-4340 (2012-07-14)
Nr. XII-427, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 75-3756 (2013-07-13)
17 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos
1. Neapmokestinamosios pajamos yra šios:
1) pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijęs darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, išmoka jo sutuoktiniui arba vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams), taip pat pašalpos, kurias išmoka asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, mirus šio gyventojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams);
2) pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas;
3) pelno nesiekiančių vienetų pašalpos savo nariams, išmokėtos iš lėšų, sukauptų iš nario mokesčio, išskyrus pašalpas, kurias gauna gyventojai, susiję su šiais vienetais darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais, ir kurios nėra nurodytos kituose šios dalies punktuose;
4) pašalpos stichinių nelaimių atvejais, jeigu jos išmokamos remiantis valstybės arba savivaldybių institucijų sprendimais;
5) Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas;
6) kompensacijos, mokamos už žalą ar nuostolius, patirtus dėl karo veiksmų arba buvusio politinio persekiojimo;
7) ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti, taip pat nutraukus ne gyvybės draudimo sutartį gyventojui grąžinamos draudimo įmokos, išskyrus grąžinamų nutraukus iki 2003 m. sausio 1 d. sudarytas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atvejui sutartis įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos;
8) išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., taip pat nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis gyventojui mokamos sumos, išskyrus nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis anksčiau kaip po 10 metų nuo jų sudarymo dienos grąžinamų įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar kuri buvo atimama iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., ir nutraukus tokias gyvybės sutartis gyventojui mokamos sumos, išskyrus pasibaigus tokių gyvybės draudimo sutarčių terminui gaunamų išmokų dalį, lygią įmokų daliai, ar nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis grąžinamų įmokų dalį, kurioms buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka;
9) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30–40 procentų darbingumo lygis, arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taip pat nutraukus tokią sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30–40 procentų darbingumo lygis, arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
91) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2013 m. sausio 1 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas), yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30–40 procentų darbingumo lygis, arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30–40 procentų darbingumo lygis, arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
Pastaba. 91 punktas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2013 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-251).
10) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų, taip pat nutraukus tokią sutartį mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos ir išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų;
11) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų, taip pat nutraukus tokią sutartį išmokamos sumos dalis, viršijanti pagal šią sutartį sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos;
12) pasibaigus gyvybės draudimo sutarties, sudarytos nuo 2003 m. sausio 1 d., galiojimo terminui gautos gyvybės draudimo išmokos dalis, lygi pagal šią sutartį sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., grąžinamos įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat iš pensijų fondo, įsteigto pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar Profesinių pensijų kaupimo įstatymą, ar kitų užsienio valstybių įstatymus, reglamentuojančius analogiškas pensijų kaupimo nuostatas, gauta pensijų išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, ir gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą grąžinamos sumokėtos pensijų įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka;
13) išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, mokamos apdraustojo mirties, sveikatos sužalojimo ar ligos atveju;
14) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2012 m. gruodžio 31 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus 55 metų, ir draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;
141) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2013 m. sausio 1 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai, ir draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;
Pastaba. 141 punktas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2013 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-251).
15) gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis ir pensijų įmokos į pensijų sąskaitą pensijų fonde;
16) pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30–40 procentų darbingumo lygis, taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir pensijų išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų;
Pastaba. 16 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2013 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-663).
161) iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį šios sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30–40 procentų darbingumo lygis, taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai;
Pastaba. 161 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2013 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-663).
17) pensijos ir rentos, gautos iš Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų, taip pat iš tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybių valstybinių fondų;
18) iš gyvybės draudimą vykdančios draudimo įmonės gauti pensijų anuitetai;
19) (neteko galios nuo 2013-07-13);
Pastaba. 19 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-427).
20) palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius suma, neviršijanti 10 000 litų per mokestinį laikotarpį, jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ar sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 d.;
Pastaba. 20 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-427).
201) palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių ne nuosavybės vertybinių popierių išleidimo dienos;
Pastaba. 201 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-663).
21) palūkanos už Europos ekonominės erdvės valstybių vyriausybių, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius, įsigytus iki 2013 m. gruodžio 31 d.;
Pastaba. 21 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-427).
22) Europos ekonominės erdvės valstybėse gautos palūkanos už jų bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius, sutartys dėl kurių sudarytos iki 2013 m. gruodžio 31 d.;
Pastaba. 22 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-427).
23) pajamos iš žemės ūkio veiklos, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju;
Pastaba. 23 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2011 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąsias pajamas. Apskaičiuojant ir deklaruojant pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais savanoriškai įsiregistravusių gyventojų 2011 metų apmokestinamąsias pajamas, 23 punkte nustatyta lengvata taikoma, jeigu tas gyventojas 2011 m. gruodžio 31 d. nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju (Įstatymas Nr. XI-1152).
24) gyventojų pajamos už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus, uogas, riešutus, vaistažoles), neviršijančios 10 000 litų per mokestinį laikotarpį;
25) pajamos, gautos kaip labdara Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) nustatyta tvarka;
26) paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus; dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių; taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8 000 litų;
27) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 28, 30, 53 ir 54 punktuose nenurodytą turtą, išskyrus netauriųjų metalų laužą, ir to turto įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 8 000 litų per mokestinį laikotarpį;
Pastaba. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-663).
28) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn; turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 5 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
Pastaba. 28 punkto nuostatos taikomos apmokestinant nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, kuris buvo įsigytas 2011 m. sausio 1 d. ar vėliau, taip pat nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, kuris įsigytas iki 2011 m. sausio 1 d. ir iki įstatymo (Nr. XI-1152) įsigaliojimo buvo laikomas individualios veiklos turtu, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas.
29) (neteko galios nuo 2013-07-13);
Pastaba. 29 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-427).
30) pajamų iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, išskyrus tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones, ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei išvestinių finansinių priemonių realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 10 000 litų per mokestinį laikotarpį. Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiam vienetui, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį, taip pat parduodant ar kitaip perleidžiant akcijas, kurios gautos šio Įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu atveju (akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai);
Pastaba. 30 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-427).
31) sumos turtinei žalai, išskyrus negautas pajamas, atlyginti, teismų priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti, taip pat išlaidų, susijusių su socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas;
32) teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas;
33) mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos; taip pat vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius vienetus) mokymo įstaigų studentams ir moksleiviams pagal vieneto, mokymo įstaigos ir studento ar moksleivio pasirašytas trišales sutartis mokamos stipendijos, skirtos studento ar moksleivio mokymosi ir pragyvenimo reikmėms apmokėti, jeigu stipendijos mokėjimo laikotarpiu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininkas, darbuotojas arba stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininko arba darbuotojo šeimos narys ir tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais, suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis, o metinė stipendijos suma neviršija 8 000 litų per mokestinį laikotarpį;
34) mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų pelno nesiekiančių vienetų lėšos, jeigu stipendijų mokėjimas yra numatytas šių vienetų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto dalyvis, darbuotojas arba šio vieneto dalyvio arba darbuotojo šeimos narys, ir jeigu tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais, suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis;
35) valstybės stipendija ir savivaldybių stipendijos;
36) premijos, skirtos konkurso tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų, iš užsienio valstybės, jos politinio ar teritorijos administracinio padalinio, vietos valdžios biudžetų, taip pat premijos, skirtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių tarybų sprendimais, ir premijos profesionaliojo meno konkursų nugalėtojams, skiriamos meno kūrėjų organizacijų sprendimais iš šių organizacijų lėšų, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio premijos sportininkams ir jų treneriams, gydytojams, masažuotojams ir mokslininkams, išmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
37) sporto varžybų prizas, jeigu šį prizą įsteigia ir skiria olimpiniai (parolimpiniai) komitetai, tarptautinės sporto šakų federacijos (sąjungos, asociacijos) ar šių federacijų (sąjungų, asociacijų) nariai, Lietuvos sporto šakų federacijos (sąjungos, asociacijos), taip pat vardinės dovanos, dovanojamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
38) loterijų laimėjimai, jeigu juos išmoka Europos ekonominės erdvės valstybių vienetai, kurie šių valstybių teisės aktų nustatyta tvarka moka mokestį nuo loterijų apyvartos;
39) iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų vertė, neviršijanti 700 litų;
40) šios dalies 37 ir 38 punktuose nenurodyti 700 litų vertės neviršijantys sporto varžybų ir kiti prizai ir laimėjimai, jeigu jie iš to paties asmens gaunami ne daugiau kaip 6 kartus per mokestinį laikotarpį;
41) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka politinės kampanijos metu gautos ir šiai kampanijai panaudotos aukos ir dovanos;
42) religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų) dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo (išskyrus asmenis, atliekančius statybos, remonto, restauravimo darbus) pajamos, gautos kaip išlaikymas, taip pat tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų) dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo (išskyrus asmenis, atliekančius statybos, remonto, restauravimo darbus) pajamos, gautos iš tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų už tradicinei religinei bendruomenei, bendrijai ar centrui teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, jeigu tos teikiamos paslaugos ir atliekami darbai yra susiję su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais;
43) pavėluoto mokėjimo palūkanos, numatytos atsiskaitymą už žemės ūkio produkciją reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose;
44) (neteko galios nuo 2009-08-04);
45) jūrininkų už darbą laivo, įregistruoto Europos ekonominės erdvės valstybės jūrų laivų registre, reiso metu gautos pajamos, kaip jos apibrėžtos šio Įstatymo 14 straipsnyje;
46) iš pensijų kaupimo bendrovės gauta pensijų išmoka pagal Pensijų kaupimo įstatymo arba kitų užsienio valstybių įstatymų, reglamentuojančių analogiškas pensijų kaupimo nuostatas;
47) iš Europos Bendrijų lėšų gautos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, kurios buvo apmokestintos mokesčiu Europos Bendrijų naudai, taip pat iš Europos Bendrijų lėšų gautos išmokos, kompensacijos ir už gyventojus mokamos įmokos, numatytos Europos Parlamento 2005 m. rugsėjo 28 d. sprendime dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo (2005/684/EB, Euratomas);
48) asmenų, Lietuvos Respublikoje išrinktų ar Lietuvos Respublikos valstybės institucijų sprendimu komandiruotų, perkeltų ar kitaip išsiųstų į tarptautines tarpvyriausybines organizacijas, Europos Sąjungos institucijas arba užsienio valstybines institucijas, taip pat į šių organizacijų ar institucijų rengiamas civilines tarptautines operacijas ir misijas (toliau šiame punkte – organizacijos), gaunamos išmokos, kurios skirtos šių asmenų išlaidoms, susijusioms su jų veikla šiose organizacijose, apmokėti ir kurių mokėjimą reglamentuoja šių organizacijų teisės aktai;
49) įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą;
50) vieneto likvidavimo atveju vieneto dalyvio (gyventojo) turtas (pinigai), kurio šaltinis yra kompensacijos, gautos pagal Europos Sąjungos finansinės paramos Lietuvos Respublikos programas už žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą, ir kuris laikomas vieneto dalyvio (gyventojo) turėto turto (akcijų, dalių, pajų) pardavimo pajamomis;
51) pajamas iš žemės ūkio veiklos gaunančių gyventojų gaunamos išmokos, mokamos kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) dalyviams (nariams) skirstant šios (šio) kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pelną, jeigu tą mokestinį laikotarpį, už kurį mokamos tos išmokos, šios (šio) kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pelnas (ar jo dalis) apmokestinamas taikant Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 6 dalį;
52) premijos, kurias inicijuoja pelno nesiekiančios organizacijos, veikiančios Labdaros ir paramos įstatyme nurodytais visuomenei naudingais tikslais, ir kurios yra skiriamos už nuopelnus Lietuvos kultūros, visuomenės ir mokslo srityse, jeigu tokių premijų gavėjai nustatomi konkurso tvarka, o premijai nominuotų darbų vertinimo komisija sudaryta iš ne mažiau kaip 10 narių, kurių dauguma – mokslo ir studijų sistemos institucijų, įstaigų ar organizacijų ir meno kūrėjų organizacijų atstovai;
53) pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka;
54) pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu šios dalies 53 punkte nurodytą laiką, gautos pajamos, kurios per vienus metus nuo tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn yra panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui;
55) 6 000 litų per mokestinį laikotarpį neviršijančios pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas.
Pastaba. 55 punktas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2013 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XI-2412).
2. Šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 9, 91, 10, 11, 12, 13, 14, 141, 15, 16, 161, 17, 18, 20, 201, 23, 24, 27, 28, 30, 32, 33, 34, 36, 39, 40, 42, 46 ir 53 punktuose nustatytos lengvatos, taip pat 26 punkte nustatyta lengvata dovanojimo būdu iš kitų negu sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys, vaikaičiai ir seneliai gautoms pajamoms netaikomos, jeigu gyventojo atitinkamos pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje.
Pastaba. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-663).
3. Šio straipsnio 1 dalies 14 punkto lengvata taikoma, kai įmokos mokamos pagal iki 2004 m. balandžio 30 d. sudarytas sutartis, kai įmokų gavėjas nėra tikslinėse teritorijose įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas, ir pagal nuo 2004 m. gegužės 1 d. sudarytas sutartis, kai įmokų gavėjas yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje.
4. Šio straipsnio 1 dalies 141 punkte nustatyta lengvata taikoma, kai įmokų gavėjas yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje.
5. Šio straipsnio 1 dalies 20 punkte nustatyta lengvata nenuolatiniam Lietuvos gyventojui gali būti taikoma tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Pastaba. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-663).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1252, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5539 (2002-12-24)
Nr. IX-1535, 2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1925 (2003-05-01)
Nr. IX-1708, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)
Nr. IX-1790, 2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4586 (2003-10-31)
Nr. IX-1913, 2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)
Nr. IX-1973, 2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-749 (2004-02-14)
Nr. IX-2103, 2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)
Nr. IX-2202, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)
Nr. IX-2491, 2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5757 (2004-10-30)
Nr. IX-2529, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6108 (2004-11-17)
Nr. X-237, 2005-06-09, Žin., 2005, Nr. 76-2744 (2005-06-18)
Nr. X-260, 2005-06-21, Žin., 2005, Nr. 81-2943 (2005-06-30)
Nr. X-450, 2005-12-15, Žin., 2005, Nr. 153-5634 (2005-12-31)
Nr. X-543, 2006-03-30, Žin., 2006, Nr. 41-1462 (2006-04-13)
Nr. X-580, 2006-04-25, Žin., 2006, Nr. 50-1801 (2006-05-06)
Nr. X-585, 2006-04-27, Žin., 2006, Nr. 48-1702 (2006-04-29)
Nr. X-746, 2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3249 (2006-07-27)
Nr. X-799, 2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 82-3263 (2006-07-27)
Nr. X-834, 2006-10-03, Žin., 2006, Nr. 111-4197 (2006-10-19)
Nr. XI-104, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6028 (2008-12-30)
Nr. X-885, 2006-11-09, Žin., 2006, Nr. 127-4821 (2006-11-25)
Nr. X-1485, 2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1750 (2008-04-24)
Nr. X-1543, 2008-05-15, Žin., 2008, Nr. 63-2381 (2008-06-03)
Nr. XI-105, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6029 (2008-12-30)
Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
Nr. XI-176, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-978 (2009-03-05)
Nr. XI-385, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3977 (2009-08-04
Nr. XI-541, 2009-12-09, Žin., 2009, Nr. 153-6882 (2009-12-28)
Nr. XI-1063, 2010-10-14, Žin., 2010, Nr. 125-6386 (2010-10-23)
Nr. XI-1152, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7410 (2010-12-11)
Nr. XI-2412, 2012-11-13, Žin., 2012, Nr. 136-6966 (2012-11-24)
Nr. XII-251, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2251 (2013-05-07)
Nr. XII-427, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 75-3756 (2013-07-13)
Nr. XII-663, 2013-12-12, Žin., 2013, Nr. 140-7047 (2013-12-30)
18 straipsnis. Leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu
1. Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios nenuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2. Iš gyventojo individualios veiklos pajamų leidžiama atskaityti ne daugiau kaip 50 procentų patirtų reprezentacinių sąnaudų, tačiau šios atskaitomos sąnaudos negali viršyti 2 procentų gyventojo individualios veiklos pajamų per mokestinį laikotarpį. Reprezentacinėmis sąnaudomis laikomos gyventojo išlaidos konkrečių asmenų naudai naujiems verslo ryšiams su kitais gyventojais ar vienetais, išskyrus su šiuo gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusius asmenis, taip pat sutuoktinius, sugyventinius, vaikus (įvaikius), tėvus (įtėvius) ir vienetus, kuriuose gyventojas tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų), užmegzti ar esamiems verslo ryšiams pagerinti. Išlaidos, nustatytos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje, reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos.
3. Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos:
1) gyvenamųjų pastatų ir patalpų įsigijimo išlaidos;
2) lengvųjų automobilių, išskyrus tuos, kurie naudojami tik teikiant transporto arba vairavimo mokymo paslaugas ir (arba) nuomojami, įsigijimo išlaidos;
3) kompiuterių programų susikūrimo išlaidos;
4) kompiuterių programų įsigijimo išlaidos, jeigu šios programos yra įsigytos iš asocijuotų asmenų arba yra įsigytos iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, arba gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje;
5) į biudžetą mokamas pridėtinės vertės mokestis ir šio Įstatymo nustatytas pajamų mokestis;
6) pirkimo (importo) pridėtinės vertės mokestis, gyventojo, kuris yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, įtrauktas į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą;
7) sumokėtos netesybos, į biudžetą ir valstybės pinigų fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už teisės aktų pažeidimus;
8) išlaidos paramai ir dovanoms;
9) neapmokestinamosioms pajamoms tenkantys leidžiami atskaitymai;
10) išmokos užsienio gyventojams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėse teritorijose;
11) gyventojo padarytos žalos atlyginimas;
12) išmokos, nuo kurių gyventojas privalėjo išskaičiuoti pajamų arba pelno mokestį, tačiau jo neišskaičiavo;
13) išmokos užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse teritorijose, jeigu išmokas mokantis gyventojas centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka vietos mokesčio administratoriui neįrodo, kad tokios išmokos yra susijusios su jas mokančio gyventojo ir jas gaunančio užsienio vieneto įprastine veikla ir kad išmokas gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai vykdyti, ir jeigu išmoka ir ekonomiškai pagrįsta ūkinė operacija yra susijusios.
4. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos išlaidos, išvardytos šio straipsnio 2 dalyje, įskaitant:
1) palūkanas, mokamas nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris per nuolatinę bazę verčiasi individualia veikla, jeigu tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas yra tokių palūkanų gavėjas;
2) honorarus, mokamus nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris per nuolatinę bazę verčiasi individualia veikla, jeigu tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas yra tų honorarų gavėjas.
4. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos išlaidos, išvardytos šio straipsnio 3 dalyje, įskaitant:
1) palūkanas, mokamas nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris per nuolatinę bazę verčiasi individualia veikla, jeigu tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas yra tokių palūkanų gavėjas;
2) honorarus, mokamus nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris per nuolatinę bazę verčiasi individualia veikla, jeigu tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas yra tų honorarų gavėjas.
5. Kitų nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams ir jų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
6. Jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla, su tokios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susiję leidžiami atskaitymai šio Įstatymo nustatyta tvarka atimami atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas.
7. Gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, nurodytų šio Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje, susidarę mokestinio laikotarpio nuostoliai gali būti perkeliami į kitus mokestinius metus šio Įstatymo 181 straipsnyje nustatyta tvarka. Kitų gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, leidžiamų atskaitymų suma negali viršyti per tą mokestinį laikotarpį gautų individualios veiklos pajamų.
8. Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato, kad tam tikri rekvizitai atitinkamiems dokumentams nėra būtini.
9. Prekių ir paslaugų įsigijimo iš užsienio vienetų ir gyventojų atvejais išlaidos gali būti pagrindžiamos užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jeigu iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.
10. Išlaidos, susijusios su individualia veikla, kuria verčiantis gautos pajamos apmokestinamos įsigyjant verslo liudijimą, nelaikomos leidžiamais atskaitymais ir apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas negali būti atskaitomos iš pajamų.
11. Nuo individualios veiklos pajamų gyventojo mokėtinos socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo gautos arba uždirbtos individualios veiklos pajamos, nuo kurių tos įmokos apskaičiuotos.
12. Apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu vietoj kitose šio straipsnio dalyse nurodytų patirtų išlaidų gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Ši nuostata netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti šioje dalyje nustatyta tvarka, neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų.
13. Iš pajamų, pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma, jeigu ta suma buvo įtraukta į gyventojo individualios veiklos pajamas. Iš pajamų, pripažįstamų pagal pinigų apskaitos principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms tenkanti sąnaudų dalis, jeigu šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas individualios veiklos pajamų apskaitos dokumentuose. Jeigu atskaitytas beviltiškas skolas skolininkas ar kitas asmuo vėliau grąžina, visa grąžintų skolų suma priskiriama pajamoms. Skolos yra laikomos beviltiškomis, jeigu gyventojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo skolos sumos įtraukimo į individualios veiklos pajamas ar nuo skolų atsiradimo užfiksavimo individualios veiklos pajamų apskaitos dokumentuose arba jeigu skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu, arba likviduotas, arba bankrutavęs. Visais šiais atvejais gyventojas turi įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti. Skolų beviltiškumo, pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šios dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję asmenys arba jais tapo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiška ir įtraukta į leidžiamus atskaitymus šioje dalyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
Nr. XI-385, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3977 (2009-08-04)
Nr. XI-1152, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7410 (2010-12-11)
181 straipsnis. Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas
1. Jeigu gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, nurodyti šio Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje, iš mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamų atėmę neapmokestinamąsias pajamas ir leidžiamus atskaitymus gauna mokestinio laikotarpio nuostolius (toliau – mokestiniai nuostoliai), šių mokestinių nuostolių suma perkeliama į kitą mokestinį laikotarpį.
2. Jeigu gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, gauna mokestinius nuostolius ilgiau negu vieną mokestinį laikotarpį, pirmiausia perkeliami ankstesnių laikotarpių mokestiniai nuostoliai. Vėliau patirti mokestiniai nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių laikotarpių mokestinius nuostolius.
3. Mokestinius nuostolius galima perkelti neribotą laiką, tačiau toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu gyventojas nutraukia veiklą, dėl kurios šie mokestiniai nuostoliai susidarė.
4. Jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla, iš skirtingų individualios veiklos rūšių susidarę mokestiniai nuostoliai gali būti dengiami tik tos rūšies veiklos, dėl kurios tokie mokestiniai nuostoliai susidarė, pajamomis.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
1. Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, išskyrus netauriųjų metalų laužą, ir (ar) individualios veiklos turtui priskirtą (visą ar jo dalį) nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, taip pat realizavus išvestines finansines priemones, iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta:
1) turto įsigijimo kaina;
2) su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn ar išvestinės finansinės priemonės realizavimu susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai.
Pastaba. 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-663).
2. Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo, rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį). Jeigu parduodamas ar kitaip perleidžiamas nuosavybėn turtas (ar jo dalis) yra ar kuriuo nors metu buvo priskirtas individualios veiklos turtui, jo įsigijimo kaina mažinama iš individualios veiklos pajamų atskaityta šio turto įsigijimo kainos dalimi. Jeigu gyventojas negali objektyviai pagrįsti, kuri konkreti (kada įsigyta) keliais sandoriais įgyto vienarūšio, individualiais požymiais neapibūdinto turto dalis perleidžiama, iš pajamų pirmiausia atskaitoma anksčiausiai už tokį turtą (jo dalį) sumokėta įsigijimo kaina (jos dalis).
Pastaba. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-427).
3. Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir (arba) galiojančiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.
4. Šio Įstatymo 11 straipsnyje nurodytu atveju parduotų akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra lygi:
1) visų gyventojo į vieneto kapitalą įneštų už šio Įstatymo 11 straipsnio nustatytu atveju parduodamas akcijas (dalis, pajus) įnašų vertei. Įnašų vertė yra lygi jų vertei įnešimo metu, įskaitant turto (jei įnašas buvo įneštas turtu) vertės padidėjimą dėl turto indeksavimo arba perkainojimo, jeigu jį atlikti vienetą įpareigojo Lietuvos Respublikos teisės aktai, ir (arba)
2) akcijų (dalių, pajų) įsigijimo antrinėje rinkoje kainai, kai akcijos (dalys, pajai) buvo įsigytos antrinėje rinkoje.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę nustatyti turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
Nr. XI-1152, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7410 (2010-12-11)
Nr. XII-427, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 75-3756 (2013-07-13)
Nr. XII-663, 2013-12-12, Žin., 2013, Nr. 140-7047 (2013-12-30)
20 straipsnis. Neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis
1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 6 840 litų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija 12 000 litų. Jeigu GMP viršija 12 000 litų, MNPD, jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
|
Gyventojui taikytinas MNPD = 6 840 – 0,26 x (GMP – 12 000). |
Pastaba. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-427).
2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos neviršija 1 000 litų per mėnesį, taikomas mėnesio NPD yra 570 litų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos viršija 1 000 litų per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:
|
Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 570 – 0,26 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 1 000). |
Pastaba. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-427).
3. Jeigu pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas NPD yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.
4. NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tik nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kai jis pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas turėdamas teisę į NPD pateikia laisvos formos prašymą vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje. Taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas mokestiniu laikotarpiu turi būti atsižvelgiama tik į visas kas mėnesį mokamas išmokas (pagrindinį darbo užmokestį, priedus ir priemokas), susijusias su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais.
5. Gyventojas turi teisę mokestiniu laikotarpiu atsisakyti NPD ar jo dalies taikymo net tuo atveju, kai jis pagal šio straipsnio 2 ar 6 dalį jam gali būti pritaikytas.
6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 800 litų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 600 litų. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.
7. GMP yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino MNPD, ir metinio papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – MPNPD).
8. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 200 litų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD).
Pastaba. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-427).
9. Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas gyventojo pasirinktoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje (jeigu taikomas NPD – ten kur taikomas NPD), dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę. Jeigu gyventojas vaikus (įvaikius) augina vienas, jam taikomas visas PNPD.
10. Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant to mokestinio laikotarpio mėnesio NPD ir PNPD.
11.
Atsiradus arba pasibaigus teisei į PNPD ar teisei į didesnį PNPD, šis dydis
pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė
į jį, mėnesį gautų pajamų.
12. MPNPD nustatomas sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus pagal šio straipsnio nuostatas mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD.
13. MPNPD tėvams (įtėviams) taikomi jų pasirinktu santykiu.
14. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui NPD gali būti taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. NPD nenuolatiniam Lietuvos gyventojui taikomas atsižvelgiant į šio straipsnio 1, 3, 6 ir 7 dalių nuostatas.
15. Šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais iš pajamų atimama MNPD ir MPNPD dalis, apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1321, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 15-601 (2003-02-12)
Nr. IX-1848, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
Nr. X-235, 2005-06-07, Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)
Nr. X-358, 2005-09-29, Žin., 2005, Nr. 121-4332 (2005-10-11)
Nr. X-962, 2006-12-07, Žin., 2006, Nr. 141-5396 (2006-12-28)
Nr. X-1543, 2008-05-15, Žin., 2008, Nr. 63-2381 (2008-06-03)
Nr. XI-105, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6029 (2008-12-30)
Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
Nr. XI-176, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-978 (2009-03-05)
Nr. XI-1152, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7410 (2010-12-11)
Nr. XII-427, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 75-3756 (2013-07-13)
21 straipsnis. Iš pajamų atimamos gyventojo patirtos išlaidos
1. Iš pajamų gali būti atimamos šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos:
1) savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
Pastaba. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-663).
2) savo, sutuoktinio, iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje, turimus pensijų fondus;
Pastaba. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-663).
3) už profesinį mokymą ir (ar) studijas, kuriuos baigus įgyjamas pirmas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas doktorantūros bei meno aspirantūros studijas nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos. Jei už profesinį mokymą ar studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis.
2. Tais atvejais, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris mokosi ar studijuoja, nėra pajamų mokesčio mokėtojas arba neturi galimybių pasinaudoti teise iš pajamų atimti sumokėtas už profesinį mokymą ar studijas, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, išlaidas, šias išlaidas laikantis minėto punkto nuostatų gali iš savo pajamų atimti tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai ir (arba) sutuoktinis.
3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas.
4. Išlaidos atimamos tik iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį pateikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
5. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas atitinkamas įmokas moka užsienio vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose, nuolatinio Lietuvos gyventojo mokamoms įmokoms pensijų anuitetams įsigyti, – nuolatiniams Lietuvos gyventojams, nurodytiems šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, taip pat kaupiamosioms pensijų įmokoms į pensijų kaupimo bendrovę pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas.
6. Gyvybės draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2004 m. gegužės 1 d., šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos taikomos, jeigu įmokų gavėjas pagal šias sutartis yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje.
7. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos taikomos, jeigu įmokų gavėjas yra Europos ekonominės erdvės valstybėje įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1708, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)
Nr. IX-2070, 2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1633 (2004-04-06)
Nr. IX-2202, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)
Nr. IX-2272, 2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3628 (2004-06-24)
Nr. IX-2491, 2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5757 (2004-10-30)
Nr. X-358, 2005-09-29, Žin., 2005, Nr. 121-4332 (2005-10-11)
Nr. X-450, 2005-12-15, Žin., 2005, Nr. 153-5634 (2005-12-31)
Nr. X-746, 2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3249 (2006-07-27)
Nr. X-834, 2006-10-03, Žin., 2006, Nr. 111-4197 (2006-10-19)
Nr. X-885, 2006-11-09, Žin., 2006, Nr. 127-4821 (2006-11-25)
Nr. X-1067, 2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1629 (2007-04-19)
Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
Nr. XI-1152, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7410 (2010-12-11)
Nr. XII-663, 2013-12-12, Žin., 2013, Nr. 140-7047 (2013-12-30)
PAJAMŲ MOKESČIO APSKAIČIAVIMO, MOKĖJIMO, DEKLARAVIMO IR GRĄŽINIMO TVARKA
22 straipsnis. Pajamų priskyrimas klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvarką
1. Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases – A ir B.
2. A klasės pajamoms priskiriamos:
1) iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, pajamas, gautas kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, mažosios bendrijos nario, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamas, gautas iš šios mažosios bendrijos, pajamas iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo ir šiame punkte nenurodytas palūkanas, individualios veiklos pajamas, taip pat pajamas iš ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamos, kitos veiklos pajamos, kurias gyventojui išmoka su juo darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijęs asmuo, nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, nenuolatinių Lietuvos gyventojų palūkanos, gautos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę, ir gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą taip pat priskiriamos A klasės pajamoms ir
Pastaba. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-663).
2) iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjo veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią netauriųjų metalų laužo supirkimo veiklą, už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn netauriųjų metalų laužą gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos.
3. B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
Nr. XI-1152, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7410 (2010-12-11)
Nr. XI-2166, 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 83-4340 (2012-07-14)
Nr. XI-2412, 2012-11-13, Žin., 2012, Nr. 136-6966 (2012-11-24)
Nr. XII-427, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 75-3756 (2013-07-13)
Nr. XII-663, 2013-12-12, Žin., 2013, Nr. 140-7047 (2013-12-30)
23 straipsnis. Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka
1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Jei su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių sumos), išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos, jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta vėliau negu to mėnesio paskutinę dieną. Jeigu paskutinė su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusi išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį dalis neišmokėta per 10 darbo dienų tam mėnesiui pasibaigus, tai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos.
2. Kai gyventojas pateikia laisvos formos prašymą mokestį išskaičiuojančiam asmeniui dėl NPD taikymo ir pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas tokiam gyventojui mokestiniu laikotarpiu gali būti taikomas NPD, tai jam priklausantį NPD mokestį išskaičiuojantis asmuo atima skaičiuodamas apmokestinamąsias su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas šio Įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka.
3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos.
4. Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir per tą atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesį išmoka visą išmoką, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki to mėnesio 15 dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta iki to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta po to mėnesio 15 dienos).
5. Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis išmokėta per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, kurį išmokėta paskutinė išmokos dalis, 15 dienos, išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos turi būti sumokėtas į biudžetą iki atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesio paskutinės dienos, jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta vėliau negu to mėnesio paskutinę dieną.
6. Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis neišmokėta per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai laikoma, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo privalėjo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 15 dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta iki to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta po to mėnesio 15 dienos).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
24 straipsnis. Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos
1. Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas.
2. Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos.
3. Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijų formas, deklaracijų užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus išmokamos sumos nedeklaruojamos pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
Nr. X-1485, 2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1750 (2008-04-24)
25 straipsnis. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų
deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka
1. Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.
2. Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas ir sumokamas šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Fiksuoto pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria
verčiamasi turint verslo liudijimą, sumokėjimas ir verslo liudijimo
išdavimo tvarka
Fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą. Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, metinės pajamų mokesčio deklaracijos turi teisę neteikti nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris:
1) nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti jam pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas priklausantį MPNPD ir (arba) šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas ir
2) per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasei priskiriamų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kuriam pritaikytas NPD neturi būti perskaičiuotas šio Įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka. Toks gyventojas turi teisę neteikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir tais atvejais, kai gauna šio punkto pirmajame sakinyje nenurodytų pajamų, jeigu šios pajamos įtrauktos į centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą neapmokestinamųjų pajamų, kurių gavus deklaracija gali būti neteikiama, sąrašą.
3. Gyventojas, kuris mokestiniu laikotarpiu buvo įsigijęs verslo liudijimą ar įregistravęs individualią veiklą, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją net tuo atveju, kai individualios veiklos pajamų negavo. Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus gyventoją, pageidaujantį gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą arba piniginę socialinę paramą, taip pat išskyrus atskaitinę gyventojo turto deklaraciją teikiančius Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 22 punkte nurodytus asmenis, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją nepaisydamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių. Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, po kalendorinių metų, už kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį laikydamasis gyventojo turto deklaracijos pateikimo terminų.
Redakcija nuo 2014-01-01:
3. Gyventojas, kuris mokestiniu laikotarpiu buvo įsigijęs verslo liudijimą ar įregistravęs individualią veiklą, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją net tuo atveju, kai individualios veiklos pajamų negavo. Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus gyventoją, pageidaujantį gauti piniginę socialinę paramą, taip pat išskyrus atskaitinę gyventojo turto deklaraciją teikiančius Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 22 punkte nurodytus asmenis, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją nepaisydamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių. Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, po kalendorinių metų, už kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį laikydamasis gyventojo turto deklaracijos pateikimo terminų.
4. Metinės pajamų mokesčio deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus gautos pajamos nedeklaruojamos metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje ar gavus vien jų deklaracija neteikiama.
5. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
6. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pozityviųjų pajamų, privalo kartu su metine pajamų mokesčio deklaracija pateikti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos priedą, kuriame turi būti nurodyta informacija apie tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas kontroliuojamųjų vienetų akcijas (dalis, pajus) ar kitas teises į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtines teises jas įsigyti, taip pat kontroliuojamojo vieneto pavadinimas ir buveinės adresas, kontroliuojamojo vieneto valdytojų sąrašas. Nuolatinis Lietuvos gyventojas kontroliuojamojo vieneto balansą bei pelno ir nuostolių ataskaitą privalo saugoti ne mažiau kaip 10 metų.
7. Jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuojama pajamų mokesčio permoka, ji gali būti įskaityta arba grąžinta Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
8. Šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1535, 2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1925 (2003-05-01)
Nr. IX-1848, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
Nr. IX-1913, 2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)
Nr. IX-2491, 2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5757 (2004-10-30)
Nr. X-235, 2005-06-07, Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)
Nr. X-1485, 2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1750 (2008-04-24)
Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
Nr. XI-691, 2010-03-18, Žin., 2010, Nr. 34-1614 (2010-03-25)
Nr. XII-273, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2678 (2013-05-25)
28 straipsnis. Fizinio asmens, tapusio nuolatiniu Lietuvos gyventoju, pajamų
mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų deklaravimas ir
pajamų mokesčio sumokėjimas
Jeigu fizinis asmuo tapo nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, metinė pajamų mokesčio deklaracija už kalendorinius metus, kuriais jis atvyko į Lietuvą, turi būti pateikta ir pajamų mokestis sumokėtas ne vėliau kaip iki kitų po atvykimo kalendorinių metų gruodžio 31 dienos.
1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, galutinai išvykstantis iš Lietuvos per mokestinį laikotarpį, prieš išvykdamas privalo pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą mokestinį laikotarpį iki išvykimo dienos, taip pat iki išvykimo dienos sumokėti pajamų mokestį, įskaitant mokestį nuo šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nurodytų pajamų, jeigu iki išvykimo dienos nėra įvykdyta minėtame punkte nustatyta sąlyga. Toks nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo pateikti ir metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti pajamų mokestį šio Įstatymo nustatyta tvarka, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2. Fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, galutinai išvykstantis iš Lietuvos, prieš išvykdamas privalo pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą mokestinį laikotarpį iki išvykimo dienos, taip pat iki išvykimo dienos sumokėti pajamų mokestį, įskaitant mokestį nuo šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nurodytų pajamų, jeigu iki išvykimo dienos nėra įvykdyta minėtame punkte nustatyta sąlyga.
3. Pagal šio straipsnio 2 dalį deklaruojamoms pajamoms taikoma MNPD ir MPNPD dalis apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
30 straipsnis. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios
veiklos per nuolatinę bazę pajamų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarka. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracija
1. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs arba uždirbęs pajamų iš individualios veiklos per nuolatinę bazę, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų po to mokestinio laikotarpio kalendorinių metų gegužės 1 dienos privalo pateikti metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaraciją ir joje deklaruoti visas per tą mokestinį laikotarpį gautas arba uždirbtas pajamas iš individualios veiklos per nuolatinę bazę ir už jas šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą pajamų mokestį.
2. Metinėje pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracijoje apskaičiuotas pajamų mokestis nuo nenuolatinio gyventojo per mokestinį laikotarpį gautų arba uždirbtų individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų turi būti sumokėtas į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
3. Tuo atveju, jei nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę gauna arba uždirba pajamų, susijusių su šia veikla ir pagal šį Įstatymą priskiriamų A klasės pajamoms, tai nuo šių A klasės pajamų išskaityto ir sumokėto pajamų mokesčio dydžiu mažinamas pagal metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaraciją mokėtinas pajamų mokestis.
4. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracijų formas, jų užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.
5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamoms, gautoms iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1485, 2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1750 (2008-04-24)
Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
31 straipsnis. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės
pajamų, nenurodytų šio Įstatymo 30 straipsnyje, apskaičiavimo,
deklaravimo ir sumokėjimo tvarka. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo
pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų, nenurodytų šio Įstatymo
30 straipsnyje, deklaracija
1. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs šio Įstatymo 30 straipsnyje nenurodytų B klasės pajamoms priskiriamų pajamų, privalo nuo šių pajamų apskaičiuoti pajamų mokestį ir sumokėti jį į biudžetą, taip pat pateikti šio pajamų mokesčio deklaraciją ne vėliau kaip per 25 dienas nuo pajamų gavimo.
2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1485, 2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1750 (2008-04-24)
32 straipsnis. Pajamų mokesčio nuo kai kurių turto pardavimo pajamų
perskaičiavimas
1. Gyventojas, gavęs pajamų iš Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų nuolatines buveines arba iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų nuolatines bazes už kilnojamojo daikto, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, už nekilnojamojo daikto, esančio Lietuvoje, pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, taip pat ne individualios veiklos pajamų už nenukirsto miško, apvaliosios medienos pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, nuo kurių šio Įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka buvo išskaičiuotas pajamų mokestis, turi teisę kreiptis į mokesčio administratorių dėl pajamų mokesčio už parduotą daiktą perskaičiavimo, t. y. kad būtų apskaičiuojamas pajamų mokestis iš gautų pajamų atėmus šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatytas išlaidas.
Pastaba. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (Įstatymas Nr. XII-663).
2. Mokesčio administratorius perskaičiuoja pajamų mokestį tik tuo atveju, kai pateikiami šio Įstatymo 19 straipsnio reikalavimus atitinkantys išlaidas pagrindžiantys dokumentai.
3. Prašymai perskaičiuoti pajamų mokestį pateikiami centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.
4. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
Nr. X-1485, 2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1750 (2008-04-24)
Nr. XII-663, 2013-12-12, Žin., 2013, Nr. 140-7047 (2013-12-30)
PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ
33 straipsnis. Išmokas išmokančio Lietuvos vieneto, nuolatinės buveinės ir gyventojo pareigos
1. Gyventojams išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, išmokėję nuolatinis Lietuvos gyventojas, nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę, Lietuvos vienetas arba užsienio vienetas per nuolatinę buveinę gyventojo prašymu išduoda pažymas, kuriose turi būti nurodytos apskaičiuotos ir išmokėtos išmokos, taikytas NPD bei išskaičiuota ir sumokėta pajamų mokesčio suma. Jei gyventojui išmokas išmoka užsienio vienetas per nuolatinę buveinę, tai šias pažymas nuolatiniam gyventojui išduoda užsienio vieneto įgaliotas asmuo. Jei gyventojui išmokas išmoka nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę, tai šias pažymas nuolatiniam gyventojui gali išduoti tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas ar jo įgaliotas asmuo. Pažymos parengiamos ir išduodamos nemokamai per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
2. Per mokestinį laikotarpį gyventojams išmokas, kurios pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskirtos B klasėms pajamoms, išmokėję Lietuvos vienetas, užsienio vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę privalo iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 1 dienos pateikti mokesčio administratoriui pažymas apie gyventojams išmokėtas tokias išmokas. Jeigu gyventojui išmokas išmoka užsienio vienetas per nuolatinę buveinę, tai šias pažymas mokesčio administratoriui pateikia užsienio vieneto įgaliotas asmuo. Jei gyventojui išmokas išmoka nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę, tai šias pažymas mokesčio administratoriui pateikia tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas ar jo įgaliotas asmuo.
3. Pažymų apie apskaičiuotas ir išmokėtas išmokas formas, jų pildymo ir pateikimo tvarką, sumos dydį, iki kurio neprivalu pateikti mokesčio administratoriui pažymas apie gyventojams išmokėtas išmokas, nustato centrinis mokesčio administratorius.
4. Lietuvos vienetas ar užsienio vienetas, per nuolatinę buveinę gaunantis šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytas įmokas, nuolatinio gyventojo prašymu išduoda sumokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus arba jų nuorašus. Minėti dokumentai ar jų nuorašai parengiami, patvirtinami ir išduodami nemokamai per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1660, 2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3340 (2003-07-23)
Nr. IX-2059, 2004-03-16, Žin., 2004, Nr. 47-1550 (2004-03-30)
Nr. X-1485, 2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1750 (2008-04-24)
34 straipsnis. Mokesčio administratoriaus pareigos
1. Gyventojams ir mokestį išskaičiuojantiems asmenims deklaracijų blankai ir metodiniai jų pildymo nurodymai išduodami nemokamai.
2. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos ir nuo jų Lietuvoje sumokėtas pajamų mokestis. Mokesčio administratorius nenuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautos pajamos ir nuo jų sumokėtas pajamų mokestis. Pažymų išdavimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.
3. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti Lietuvos vienetams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
4. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, 1 procentą pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – 1 procentą mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Pagal šią dalį politinėms partijoms pervedama pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal šio straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą.
5. Mokesčio administratorius gyventojo prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos privalo išduoti pažymą apie nuolatinio Lietuvos gyventojo vykdomą individualią veiklą arba nenuolatinio Lietuvos gyventojo įregistruotą nuolatinę bazę Lietuvoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
Nr. XI-1778, 2011-12-06, Žin., 2011, Nr. 153-7206 (2011-12-15)
35 straipsnis. Mokesčio mokėtojo pareigos
1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pasinaudojęs teise iš pajamų atimti išlaidas, nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnyje, privalo saugoti sumokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus arba jų nuorašus, patvirtintus notarine tvarka, ne trumpiau kaip 10 metų po atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo.
3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, su kuriuo yra susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, savivaldybę, kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, gaudamas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės pajamų, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų A klasės pajamoms, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną, jeigu turėjo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Jeigu praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną nenuolatinis Lietuvos gyventojas neturėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje, mokestį išskaičiuojančiam asmeniui privalo nurodyti savivaldybę, kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę buvimo Lietuvoje dieną. Tuo atveju, jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas praėjusiu mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje neturėjo gyvenamosios vietos, jis privalo nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turi gyvenamąją vietą mokestiniu laikotarpiu, jeigu jis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
1. Jei gyventojas nesilaiko šio Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų dėl prašymo taikyti NPD pateikimo ir dėl to buvo sumokėtas per mažas pajamų mokestis, tai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka už šį pažeidimą atsako pats gyventojas.
2. Už šio Įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1485, 2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1750 (2008-04-24)
PAJAMŲ MOKESČIO, SUMOKĖTO UŽSIENIO VALSTYBĖSE, ATSKAITYMAS
37 straipsnis. Pajamų, gautų užsienio valstybėse, dvigubo apmokestinimo panaikinimas
1. Užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, gautos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, išskyrus minėtoje valstybėje gautas palūkanas, dividendus ir honorarus, šio Įstatymo nustatyta tvarka yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikoje, jeigu pajamų mokestis arba jam tapatus mokestis nuo šių pajamų nustatyta tvarka sumokėtas toje užsienio valstybėje. Užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą nuo toje valstybėje gautų palūkanų, dividendų ir honorarų nuolatinis Lietuvos gyventojas gali atskaityti iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pateikti įrodymai apie užsienio valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą.
2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos gali atskaityti pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą šio straipsnio 1 dalyje nenurodytoje užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautų pajamų. Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pateikti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai apie toje valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą. Šios dalies nuostata netaikoma apskaičiuojant pajamų mokestį nuo pajamų, gautų užsienio valstybėje, įtrauktoje į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą.
3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų, įskaitytų į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas, mokesčio, sumokėto užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį ir pagal kurios atitinkamą įstatymą kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos yra įtrauktos į tos valstybės vieneto pajamas ir apmokestintos pagal analogiškas Pelno mokesčio įstatyme nustatytas taisykles, dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą apskaičiuotą pajamų mokestį nuo pozityviųjų pajamų.
4. Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus.
5. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gauna pajamų keliose užsienio valstybėse, tai atskaitoma pajamų mokesčio suma apskaičiuojama atskirai nuo kiekvienoje valstybėje gautų pajamų.
6. Jeigu nuo palūkanų buvo išskaičiuotas pajamų mokestis, nustatytas 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo 11 straipsnio 1 dalyje arba su šios Direktyvos 17 straipsnio 2 dalyje nurodytomis valstybėmis ar teritorijomis sudarytose ir taikomose sutartyse, tai visa išskaičiuoto pajamų mokesčio suma grąžinama (įskaitoma) Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčio permokos grąžinimo (įskaitymo) tvarka, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas pateikia metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2202, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)
Nr. X-235, 2005-06-07, Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)
Nr. X-467, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-100 (2006-01-12)
MOKESČIO ĮSKAITYMAS Į BIUDŽETĄ
38 straipsnis. Pajamų mokesčio įskaitymas
1. Iki 2003 m. gruodžio 31 d. (imtinai) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, biudžetą;
2) mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis, taip pat sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba gyvena mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą;
3) jeigu Lietuvos vienetas turi padalinių kitų savivaldybių teritorijose, tai iš šiuose padaliniuose dirbančių nuolatinių Lietuvos gyventojų gautų su darbo santykiais susijusių arba joms prilygintų pajamų išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, taip pat sumokėtą (išieškotą) nuo šių pajamų apskaičiuotą mokestinę nepriemoką pagal mokestį išskaičiuojančio asmens deklaracijoje pateiktus duomenis mokesčio administratorius perveda į tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra minėti padaliniai, biudžetą.
2. Nuo 2004 m. sausio 1 d. (imtinai) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, biudžetą;
2) mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis įskaitomas į tos savivaldybės, kurios teritorijoje nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, biudžetą;
3) mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitoma taip, kaip nepriemokos sumokėjimo (išieškojimo) momentu įskaitomas mokestį išskaičiuojančio asmens sumokamas pajamų mokestis, o jeigu to nustatyti neįmanoma, – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba turi gyvenamąją vietą mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą.
3. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
1) nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje jis gyvena, biudžetą, jeigu gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra, – į tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra veiklos vykdymo vieta, biudžetą;
2) mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje jis gyvena, biudžetą, jeigu gyvenamosios vietos ar veiklos vykdymo vietos nėra, – į tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba gyvena mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą.
4. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, kurių negalima įskaityti į atitinkamos savivaldybės biudžetą vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies nuostatomis, įskaitomi į valstybės biudžetą.
5. Fiksuoto dydžio pajamų mokestis už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, įskaitomas į tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra išduotas verslo liudijimas, biudžetą.
6. Po šio Įstatymo įsigaliojimo sumokėti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus savivaldybių biudžetams tenkantys fizinių asmenų pajamų mokestis bei mokestinė nepriemoka, išskyrus neribotos civilinės atsakomybės vienetų kaip vienetų sumokėtą fizinių asmenų pajamų mokesčio mokestinę nepriemoką, įskaitomi šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.
7. Mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėtas pajamų mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurioje gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba gyvenamąją vietą, biudžetą tokia tvarka:
1) savivaldybė, kurioje nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, o nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi gyvenamąją vietą, nustatoma pagal gyventojo mokestį išskaičiuojančiam asmeniui pateiktus duomenis;
2) atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos dalyje, kurioje deklaruojamas pajamų mokestis, išskaičiuotas iš pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, nustatytos praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų mokesčio pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijos naudojamos įskaitant pajamų mokestį, mokamą į biudžetą kitą mokestinį laikotarpį, pradedant nuo balandžio mėnesio, taip pat dar vėlesnio mokestinio laikotarpio sausio–kovo mėnesiais;
3) pagal metines pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijas nustačius faktines praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų mokesčio pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas, ne vėliau kaip iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos atliekami atitinkami praėjusiu mokestiniu laikotarpiu sumokėto pajamų mokesčio, išskyrus ankstesnių mokestinių laikotarpių sumokėtą (išieškotą) mokestinę nepriemoką, įskaitymo į savivaldybių biudžetus patikslinimai;
4) 2004 metų mokestinio laikotarpio sausio–kovo mėnesiais mokamos pajamų mokesčio sumos įskaitomos pagal 2003 metų III ketvirtį mokėto pajamų mokesčio pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas. 2003 metų sumokėto pajamų mokesčio įskaitymo į savivaldybių biudžetus patikslinimai, numatyti šios dalies 3 punkte, nedaromi.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
Nr. X-1424, 2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-510 (2008-02-05)
Nr. XI-541, 2009-12-09, Žin., 2009, Nr. 153-6882 (2009-12-28)
39 straipsnis. Įstatymo taikymas ir pasiūlymai Vyriausybei
1. Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir centrinis mokesčio administratorius visus šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus parengia ir patvirtina ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
4. Nuo 2003 m. sausio 1 d. pripažįstami netekusiais galios:
1) Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas (Žin., 1990, Nr. 31-742; 1991, Nr. 6-170, Nr. 19-501, Nr. 22-569; 1992, Nr. 7-150, Nr. 14-388; 1993, Nr. 30-681, Nr. 59-1144; 1994, Nr. 30-531, Nr. 58-1135; 1995, Nr. 34-814, Nr. 44-1077; 1996, Nr. 11-285, Nr. 35-858, Nr. 46-1104, Nr. 62-1464, Nr. 71-1716, Nr. 73-1747; 1997, Nr. 28-662, Nr. 61-1443, Nr. 63-1474; 1998, Nr. 8-162, Nr. 90-2481; 1999, Nr. 19-515, Nr. 33-947, Nr. 55-1770, Nr. 60-1950, Nr. 66-2121, Nr. 109-3174, Nr. 113-3290; 2000, Nr. 5-127, Nr. 34-955, Nr. 53-1522, Nr. 64-1911, 1943, Nr. 84-2534, Nr. 89-2747, Nr. 90-2781, Nr. 113-3603; 2001, Nr. 39-1329, Nr. 41-1421, Nr. 62-2217, 2236, Nr. 110-3993, 3994, Nr. 111-4023; 2002, Nr. 62-2492);
2) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo“ (Žin., 1993, Nr. 2-27);
3) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1305);
4) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų papildymo“ (Žin., 1996, Nr. 1-3) 2 straipsnis;
5) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo“ (Žin., 1990, Nr. 31-743);
6) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo“ pirmojo punkto taikymo“ (Žin., 1991, Nr. 5-141);
7) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 10 straipsnio įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 6-169);
8) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo“ įsigaliojimo“ (Žin., 1991, Nr. 22-570);
9) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo“ 8 punkto pakeitimo“ (Žin., 1991, Nr. 22-571);
10) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl minimalaus gyvenimo lygio ir fizinių asmenų pajamų mokesčio neapmokestinamojo minimumo“ (Žin., 1991, Nr. 20-523);
11) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo“ įsigaliojimo“ (Žin., 1992, Nr. 7-151);
12) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo“ įsigaliojimo“ (Žin., 1992, Nr. 14-389);
13) Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo“ taikymo“ (Žin., 1993, Nr. 31-717);
14) Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo“ įgyvendinimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr.59-1145).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1660, 2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3340 (2003-07-23)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos Respublikos
gyventojų pajamų mokesčio
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1985 m. liepos 25 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2137/85 dėl Europos ekonominių interesų grupių (EEIG).
2. 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 90/434/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis.
3. 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo.
4. Europos Parlamento 2005 m. rugsėjo 28 d. sprendimas dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo (2005/684/EB, Euratomas) (OL 2005 L 262, p. 1).
5. 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/98/EB dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo, adaptuojanti tam tikras direktyvas mokesčių srityje (OL 2006 L 363, p. 129).
Įstatymas papildytas priedu:
Nr. IX-2103, 2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2103, 2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)
Nr. IX-2419, 2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 134-4837 (2004-09-02)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1252, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5539 (2002-12-24)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1321, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 15-601 (2003-02-12)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo nuostatos taikomos apmokestinant gyventojo pajamas, gautas po 2003 m. sausio 1 d.
Jeigu apskaičiuojant pajamų mokestį nuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kurios buvo apskaičiuotos už 2003 m. sausio mėnesį, buvo pritaikytas mažesnis NPD, negu nustatytas šiame Įstatyme, nepritaikyta šiuo Įstatymu nustatyto NPD dalis gali būti pritaikyta apskaičiuojant pajamų mokestį nuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kurios bus apskaičiuotos už 2003 m. vasario ar vėlesnius mėnesius.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1535, 2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1925 (2003-05-01)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1660, 2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3340 (2003-07-23)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 33 IR 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1708, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)
PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, DRAUDIMO ĮSTATYMO, PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO, GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1790, 2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4586 (2003-10-31)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1848, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 20, 22, 23, 24, 27, 32, 34, 35, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalis taikoma deklaruojant 2004 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais išmokėtas išmokas.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1913, 2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6, 17, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1973, 2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-749 (2004-02-14)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 15, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 3 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2003 m. sausio 1 d. gautoms pajamoms.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2059, 2004-03-16, Žin., 2004, Nr. 47-1550 (2004-03-30)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2070, 2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1633 (2004-04-06)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant pajamas už 2003 ir vėlesnius metus.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2103, 2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 1, 2, 8, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 13(1) STRAIPSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus 5 straipsnį, įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
Šio Įstatymo 5 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2004 m. sausio 1 d. gautoms pajamoms.
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2202, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6, 17, 21 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 1 ir 4 dalis, 3 straipsnio 1, 5 ir 9 dalis ir 5 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
Šio Įstatymo 2 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos ir 3 straipsnio 1, 5 ir 9 dalių nuostatos taikomos už 2003 m. ir vėlesnius metus.
Šio Įstatymo 5 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2005 m. sausio 1 d., jei Europos Sąjungos Tarybos sprendimu nebus nustatyta vėlesnė 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvą 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo įgyvendinančių Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktų įsigaliojimo data.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2272, 2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3628 (2004-06-24)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos taikomos deklaruojant gyventojų pajamų mokestį už 2004, 2005 ir 2006 metus.
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2419, 2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 134-4837 (2004-09-02)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2491, 2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5757 (2004-10-30)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17, 21, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2529, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6108 (2004-11-17)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2004 m. ir vėlesnių metų pajamas.
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-235, 2005-06-07, Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6, 20, 27, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo 4 straipsnio nuostatos taikomos apmokestinant ir deklaruojant 2005 metų ir vėlesnių metų pajamas.
Jeigu su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų už 2006 m. birželio mėnesį paskutinė dalis bus išmokėta vėliau negu to mėnesio paskutinę dieną, pajamų mokestis nuo per 2006 m. birželio mėnesį išmokėtų dalių sumos turi būti išskaičiuotas ir sumokėtas į biudžetą iki 2006 m. birželio 15 dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta iki 2006 m. birželio 15 d.) arba iki 2006 m. birželio 30 d. (jeigu paskutinė išmoka išmokėta iki 2006 m. birželio 30 d.).
Pakeitimas:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-467, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-100 (2006-01-12)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO IR GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6, 20, 27, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo pirmojo skirsnio nuostatos taikomos apmokestinant ir deklaruojant 2005 metų ir vėlesnių metų pajamas.
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-237, 2005-06-09, Žin., 2005, Nr. 76-2744 (2005-06-18)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-260, 2005-06-21, Žin., 2005, Nr. 81-2943 (2005-06-30)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-329, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3293 (2005-07-21)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-358, 2005-09-29, Žin., 2005, Nr. 121-4332 (2005-10-11)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-450, 2005-12-15, Žin., 2005, Nr. 153-5634 (2005-12-31)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6, 17, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2005 m. ir vėlesnių metų pajamas.
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-457, 2005-12-20, Žin., 2005, Nr. 153-5636 (2005-12-31)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.
25.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-467, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-100 (2006-01-12)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO IR GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6, 20, 27, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo pirmojo skirsnio nuostatos taikomos apmokestinant ir deklaruojant 2005 metų ir vėlesnių metų pajamas.
26.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-543, 2006-03-30, Žin., 2006, Nr. 41-1462 (2006-04-13)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. spalio 1 d.
27.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-580, 2006-04-25, Žin., 2006, Nr. 50-1801 (2006-05-06)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas.
28.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-585, 2006-04-27, Žin., 2006, Nr. 48-1702 (2006-04-29)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2005 m. prasidėjusio ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių apmokestinamąsias pajamas.
29.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-746, 2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3249 (2006-07-27)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6, 17 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas.
30.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-799, 2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 82-3263 (2006-07-27)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas.
31.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-834, 2006-10-03, Žin., 2006, Nr. 111-4197 (2006-10-19)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalis įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d.
Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paėmęs daugiau kaip vieną kreditą gyvenamajam būstui (būstams) statyti ar įsigyti arba (ir) buvo sudaręs daugiau kaip vieną finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl gyvenamojo būsto (būstų) finansinės nuomos (lizingo), jis iš pajamų gali atimti palūkanas visą šių kreditų ar (ir) finansinės nuomos (lizingo) sutarčių galiojimo laikotarpį.
Pakeitimas:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-104, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6028 (2008-12-30)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 4, 5 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2009 m. sausio d.
32.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-885, 2006-11-09, Žin., 2006, Nr. 127-4821 (2006-11-25)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO IR GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo pirmojo skirsnio 1 straipsnis įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.
Deklaruojant 2007–2009 metų gyventojų pajamų mokestį, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu minėtame punkte nurodytas asmeninio kompiuterio vienetas su programine įranga ir interneto prieigos įrengimas su šiai prieigai reikalinga įranga buvo įsigyti iš Lietuvos arba užsienio vieneto.
33.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-962, 2006-12-07, Žin., 2006, Nr. 141-5396 (2006-12-28)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šiuo įstatymu pakeisti neapmokestinamieji pajamų dydžiai taikomi nuo 2007 m. sausio 1 d.
34.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1067, 2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1629 (2007-04-19)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
35.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1424, 2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-510 (2008-02-05)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2008 m. liepos 1 d.
Konkrečius fiksuoto pajamų mokesčio, mokamo už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, dydžius, kurie 2008 metų mokestiniu laikotarpiu bus taikomi įsigyjant verslo liudijimus nuo liepos 1 dienos, savivaldybių tarybos nustato iki 2008 m. birželio 1 d., vadovaudamosi šio įstatymo 1 straipsnio nuostatomis ir taikydamos 2007 m. spalio 1 d. galiojusią minimaliąją mėnesinę algą, 2008 m. sausio 1 d. galiojusį pagrindinį neapmokestinamąjį pajamų dydį ir 24 procentų pajamų mokesčio tarifą.
36.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1485, 2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1750 (2008-04-24)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 5, 6, 17, 24, 27, 30, 31, 32, 33, 36 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 2, 3 straipsnių, 4 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2008 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
37.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1543, 2008-05-15, Žin., 2008, Nr. 63-2381 (2008-06-03)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas netenka galios nuo 2009 m. sausio 1 d.:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-105, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6029 (2008-12-30)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
38.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-111, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13(1), 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 18(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
1. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, išskyrus šio įstatymo nuostatas, susijusias su pajamų ir leidžiamų atskaitymų pripažinimu pagal kaupimo apskaitos principą. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su pajamų ir leidžiamų atskaitymų pripažinimu pagal kaupimo apskaitos principą (įskaitant mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimą), taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla ir yra įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais arba savo individualiai veiklai priskyrę ir joje naudojantys ilgalaikį turtą, gali pasirinkti kaupimo apskaitos principą taikyti apskaičiuodami ir deklaruodami ir 2009 metų apmokestinamąsias pajamas. Pasirinkus kaupimo apskaitos principą taikyti apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų apmokestinamąsias pajamas, leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos 2008 metų mokestiniu laikotarpiu patirtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nurodytos su uždirbtomis pajamomis susijusios išlaidos.
2. Už per 2009 metų mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybės tarybos nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, kuris negali būti mažesnis už pajamų mokestį, apskaičiuojamą iš dvylikos minimaliųjų mėnesinių algų, galiojusių 2008 m. spalio 1 d., sumos atėmus 3 840 litų ir pritaikius 24 procentų pajamų mokesčio tarifą. Savivaldybės taryba 2009 metų mokestiniam laikotarpiui turi teisę nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą:
1) neįgaliesiems asmenims, asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tėvams (įtėviams), auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių ar aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, tėvams (įtėviams), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį, jeigu jis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, augina vienas (viena), bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviams ir studentams, taip pat bedarbiams, kurie nustatyta tvarka įregistruoti teritorinėse darbo biržose;
2) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Marijampolės bei Neringos savivaldybių teritorijas, arba konkrečios savivaldybės teritorijoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Marijampolės bei Neringos savivaldybių teritorijas;
3) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis tradicinių amatų veikla;
4) asmenims, kurie laikotarpiu, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, gauna su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų.
3. (Neteko galios nuo 2010 m. gruodžio 11 d.)
4. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2009 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais iš pajamų gali atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą), jeigu toks kreditas yra paimtas ir rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto, kuriam statyti ar įsigyti paimtas kreditas, statybos ar įsigijimo arba finansinės nuomos (lizingo) sutartis sudaryti iki 2009 m. sausio 1 d. Tokios palūkanos gali būti atimamos visą kredito ar finansinės nuomos (lizingo) sutarties galiojimo laiką, atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme iš apmokestinamųjų pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sumai nustatytus apribojimus. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paėmęs daugiau kaip vieną kreditą gyvenamajam būstui (būstams) statyti ar įsigyti arba (ir) buvo sudaręs daugiau kaip vieną finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl gyvenamojo būsto (būstų) finansinės nuomos (lizingo), iš pajamų galima atimti palūkanas už vieną jo pasirinktą kreditą (arba jo dalį) arba vieną gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą).
5. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, 2004–2008 metais įsigijęs vieną asmeninio kompiuterio vienetą su programine įranga pagal sutartį, kurioje nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą pereina pirkėjui apmokėjus visą sutartyje nurodytą kainą, iš pajamų gali atimti pagal tą sutartį 2009 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais faktiškai sumokėtą kainos dalį (išskyrus palūkanas) atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą apribojimą, tačiau bendra tokių atimamų išlaidų suma negali viršyti 4 000 Lt (įskaitant interneto prieigos įrengimo ir šiai prieigai reikalingos įrangos įsigijimo išlaidas).
6. Gyventojo naudai, gautai, kai gyventojas už kreditą arba paskolą gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti, iki 2009 m. sausio 1 d. suteiktą asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, moka lengvatines palūkanas arba jų nemoka, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios apmokestinimo taisyklės.
7. Išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis, kurios sudarytos po 2004 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. sausio 1 d. ir kuriose nustatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, taip pat nutraukus tokias sutartis gyventojui mokamoms sumoms, jeigu pagal tas sutartis įmokas mokėjo tik gyventojai ir jos nebuvo atimamos iš pajamų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios apmokestinimo taisyklės.
8. Įmokos už studijas ir (ar) profesinį mokymą už 2008–2009 metų rudens semestrą, atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą, iš pajamų gali būti atimamos neatsižvelgiant į tai, kelintas aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija įgyjami baigus šias studijas ir (ar) mokymą.
Šio įstatymo taikymas pakeistas:
1)
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-175, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-977 (2009-03-05)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13(1), 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 18(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2)
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1153, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7411 (2010-12-11)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13(1), 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 18(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų mokestinio laikotarpio pajamas.
39.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-176, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-978 (2009-03-05)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
40.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-385, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3977 (2009-08-04)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 9, 17, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų mokestinio laikotarpio pajamas.
Šio įstatymo 1, 3 ir 4 straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
41.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-541, 2009-12-09, Žin., 2009, Nr. 153-6882 (2009-12-28)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąsias pajamas.
42.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-691, 2010-03-18, Žin., 2010, Nr. 34-1614 (2010-03-25)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
43.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-706, 2010-03-30, Žin., 2010, Nr. 41-1931 (2010-04-10)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2011 m. sausio 1 d. ir taikoma nustatant fiksuoto dydžio pajamų mokestį 2011 metų mokestiniu laikotarpiu.
Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2012 m. sausio 1 d. ir taikoma nustatant 2012 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių fiksuoto dydžio pajamų mokestį.
Įstatymas pakeistas:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1154, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7412 (2010-12-11)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
44.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1063, 2010-10-14, Žin., 2010, Nr. 125-6386 (2010-10-23)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
45.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1152, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7410 (2010-12-11)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 straipsnių, 2 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6 straipsnio 2, 4, 5 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas.
Šio įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2012 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas.
Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2011 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas. Apskaičiuojant ir deklaruojant pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais savanoriškai įsiregistravusių gyventojų 2011 metų apmokestinamąsias pajamas, šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytame Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 23 punkte nustatyta lengvata taikoma, jeigu tas gyventojas 2011 m. gruodžio 31 d. nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju.
Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos apmokestinant nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, kuris buvo įsigytas 2011 m. sausio 1 d. ar vėliau, taip pat nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, kuris įsigytas iki 2011 m. sausio 1 d. ir iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo laikomas individualios veiklos turtu, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas.
46.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1501, 2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4143 (2011-07-13)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2011-08-01
47.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1778, 2011-12-06, Žin., 2011, Nr. 153-7206 (2011-12-15)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
48.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2166, 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 83-4340 (2012-07-14)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 6, 12, 16 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1, 5 straipsniai ir 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos įsigalioja 2012 m. rugsėjo 1 d.
Šio įstatymo 2, 4 straipsnių ir 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2012 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas.
49.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2412, 2012-11-13, Žin., 2012, Nr. 136-6966 (2012-11-24)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17, 22 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2013 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
50.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-251, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2251 (2013-05-07)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio 1, 3 ir 5 dalys taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2012 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
Šio įstatymo 2, 4, 6, 7 ir 8 dalys taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2013 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
51.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-273, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2678 (2013-05-25)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
52.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-427, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 75-3756 (2013-07-13)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 5, 6, 16, 17, 19, 20, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 2 straipsnio nuostatos įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
53.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-431, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 75-3759 (2013-07-13)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
54.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-663, 2013-12-12, Žin., 2013, Nr. 140-7047 (2013-12-30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 5, 6, 17, 19, 21, 22, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
Šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2013 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2014-01-20)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt