Suvestinė redakcija nuo 2024-09-01 iki 2024-10-03
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2009, Nr. 54-2140; Žin. 2009, Nr.61-0; Žin. 2009, Nr.101-0, i. k. 1091010ISTA00XI-242
Nauja redakcija nuo 2017-01-01:
Nr. XII-2534, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-14, i. k. 2016-20555
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKSLO IR STUDIJŲ
ĮSTATYMAS
2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242
Vilnius
Mokslo ir studijų misija – padėti užtikrinti šalies visuomenės, kultūros ir ūkio klestėjimą, būti kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio visaverčio gyvenimo atrama ir paskata, tenkinti prigimtinį pažinimo troškimą. Lietuvos mokslo ir studijų politika laiduoja mokslo ir studijų kokybę, visų šalies piliečių lygias teises įgyti aukštąjį išsilavinimą ir sąlygas geriausiems dirbti mokslinį darbą, siekti mokslinio ir kūrybinio tobulėjimo, rūpinasi mokslo ir studijų sistemos atitiktimi visuomenės ir ūkio poreikiams, remia jos atvirumą ir integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvę. Darni mokslo ir studijų sistema grindžia žinių visuomenės plėtotę, žiniomis grįstos ekonomikos stiprėjimą ir darnų šalies vystymąsi, dinamišką ir konkurencingą šalies ūkio gyvenimą, socialinę ir ekonominę gerovę; ugdo kūrybingą, išsilavinusią, orią, etiškai atsakingą, pilietišką, savarankišką ir verslią asmenybę, puoselėja civilizacinę Lietuvos tapatybę, palaiko, plėtoja ir kuria šalies ir pasaulio kultūros tradicijas.
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato:
2 straipsnis. Įstatymo taikymo išimtys
1. Šio įstatymo nuostatos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimą ir karo tarnybą reglamentuojantiems įstatymams.
2. Šio įstatymo nuostatos kunigų seminarijoms taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartims.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, priimdami šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, gali nustatyti egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo, aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo, realiųjų (materialinių ir žmogiškųjų) išteklių vertinimo, leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą suteikimo ir jo panaikinimo procedūras, kriterijus, rodiklius, vertinamąsias sritis. Lietuvos aukštųjų mokyklų, kurioms šio įstatymo nustatyta tvarka suteikiamas egzilio sąlygomis veikiančios aukštosios mokyklos statusas, veiklos sąlygas nustato Vyriausybė.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1170, 2018-05-17, paskelbta TAR 2018-05-23, i. k. 2018-08264
3 straipsnis. Mokslo ir studijų principai
1. Mokslas yra grindžiamas šiais principais:
2. Studijos yra grindžiamos šiais principais:
3. Valstybė teikia lituanistikos tyrimams ir studijoms, sprendžiantiems esminius tautos tapatybės išsaugojimo, stiprinimo Lietuvoje ir užsienyje ir jos raidos uždavinius, prioritetą. Mokslo ir studijų institucijos, kiek jos dalyvauja įgyvendinant šį prioritetą, laikomos vykdančiomis ypatingos nacionalinės svarbos veiklą.
4 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
2. Akademinė etika – visuma visuotinai pripažintų vertybių, principų ir mokslinių praktikų, užtikrinančių mokslinės veiklos ir mokslo (meno) sklaidos, studijų ir su studijomis susijusios veiklos skaidrumą, sąžiningumą, teisingumą, atsakomybę, asmenų lygybę, nediskriminavimą, akademinę laisvę, pasitikėjimą ir pagarbą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-449, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-07, i. k. 2021-15453
3. Aukštasis koleginis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas.
4. Aukštasis universitetinis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas.
5. Aukštojo mokslo kvalifikacija – kvalifikacinis laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, taip pat kvalifikacija, kurią suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti.
51. Aukštojo mokslo socialinės dimensijos plėtra – procesas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad įstojusių į aukštąją mokyklą, studijuojančių ir įgijusių aukštojo mokslo kvalifikaciją studentų socialinė sudėtis visose studijų pakopose atitiktų įvairialypę visuomenės socialinę sudėtį.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1260, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15487
6. Disertacija – originalus mokslinis tiriamasis darbas, kurį parengusiam ir apgynusiam asmeniui suteikiamas mokslo daktaro laipsnis.
61. Egzilio sąlygomis veikianti aukštoji mokykla – Lietuvos aukštoji mokykla, kurios veikla jos kilmės šalyje nutraukta dėl politinių priežasčių. Egzilio sąlygomis veikiančios aukštosios mokyklos statusą suteikia Vyriausybė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro teikimu.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1170, 2018-05-17, paskelbta TAR 2018-05-23, i. k. 2018-08264
7. Eksperimentinė plėtra – moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi, sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla, kurios tikslas – kurti naujus produktus ar procesus arba tobulinti jau sukurtus produktus ar procesus, taip pat kurti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius.
8. Fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant visų pirma įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų.
9. Klausytojas – asmuo, besimokantis aukštojoje mokykloje pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą arba atskirus studijų dalykus (modulius).
10. Lietuvos aukštoji mokykla (toliau – aukštoji mokykla) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – organizuoti ir vykdyti studijas, teikti aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdyti fundamentinius ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir (arba) meno veiklą, taikyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus, kaupti mokslo žinias, plėtoti kūrybinę veiklą ir kultūrą, puoselėti akademinės bendruomenės vertybes ir tradicijas.
11. Lietuvos mokslinių tyrimų institutas (toliau – mokslinių tyrimų institutas) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.
12. Lietuvos mokslo ir studijų institucija (toliau – mokslo ir studijų institucija) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.
13. Mokslas – žinių sistema, apimanti bendrąsias tiesas ar teorijas arba bendrųjų dėsnių veikimą, pagrįsta mokslinių tyrimų metodais.
14. Mokslinė veikla – mokslinių žinių kūrimas, kūrybinė veikla, vykdoma taikant mokslinių tyrimų metodus.
15. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmonijos, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas.
161. Mokslinių tyrimų infrastruktūra – priemonių, išteklių ir su jais susijusių paslaugų, reikiamų atliekant mokslinius tyrimus, visuma.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305
17. Mokslo ir studijų institucijų personalas – mokslo ir studijų institucijų dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracija ir kiti darbuotojai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
19. Pripažintas menininkas – kūrėjas arba meno kūrinių atlikėjas, kurio kūrybinę veiklą apibūdina menui ir kultūrai ypač reikšmingi kūriniai, įgyvendinti Lietuvoje arba (ir) užsienyje, pelnę platų visuomenės ir meno specialistų pripažinimą, įvertinti prestižinėmis tarptautinėmis arba nacionalinėmis premijomis bei kitokiais aukštais apdovanojimais, arba (ir) kuris yra išugdęs pasižymėjusių menininkų ir atitinka aukštosios mokyklos, kurioje jis siekia eiti arba eina pareigas, nustatytus reikalavimus.
20. Rezidentūra – medicinos, odontologijos ir veterinarinės medicinos krypčių studijos, skirtos atitinkamos studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka įgyti specializaciją.
21. Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje.
22. Studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba disertacijos rengimas.
23. Studijų kreditas – studijų apimties vienetas, kuriuo skaičiuojamas vidutinis studijuojančiojo darbo krūvis, reikalingas studijų rezultatams pasiekti.
24. Studijų kryptis – akademinis, profesinis ir tyrimų laukas, kurį vienija bendra samprata, studijų rezultatai ir jų pasiekimų būdai (dėstymas, studijavimas, vertinimas).
25. Studijų programa – krypties (krypčių) studijų aukštojoje mokykloje įgyvendinimo visuma ir jos aprašas, kuriame numatyti studijų rezultatai ir jiems pasiekti reikalingas studijų turinys, mokymosi veiklos, metodai, priemonės, žmogiškieji ir kiti ištekliai.
26. Su studijomis susijusi veikla – priėmimo studijuoti skelbimas, konsultavimas apie studijas, sutarčių dėl studijų sudarymas ir kita veikla, reikalinga studijoms vykdyti ir (arba) organizuoti, taip pat įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų išdavimas.
27. Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami norint gauti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti.
28. Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams.
29. Trumposios pakopos studijos – aukštojo mokslo studijų pakopa profesinei kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
30. Užsienio lietuviai – Lietuvos Respublikos piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys užsienyje, ir lietuvių kilmės užsieniečiai, jų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu sprendimą priimančiai institucijai.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
31. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1415, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-13, i. k. 2018-11960
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3116, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15349
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
5 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) savo elgesiu ir (ar) veikla yra pažeidęs akademinę etiką ir po tokio pažeidimo nustatymo nėra praėję 10 metų;
2) įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 11 metų arba buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 9 metai, arba pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 5 metai, arba pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai;
4) įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 5 metai arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 4 metai, arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas;
5) buvo atleistas iš darbo, pareigų ar yra praradęs teisę verstis tam tikra veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo 4 metai;
6) buvo atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 4 metai;
7) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 4 metai;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305
II SKYRIUS
MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOS
6 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų grupės
7 straipsnis. Aukštųjų mokyklų tipai ir veiklos pagrindai
8 straipsnis. Aukštųjų mokyklų autonomija, atskaitomybė
1. Aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka aukštosios mokyklos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams ir juridinio asmens dalyviams.
2. Aukštoji mokykla turi teisę:
1) pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, profesionaliosios meno veiklos, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas;
8) nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų;
11) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, kitomis organizacijomis ir jų padaliniais formas;
13) verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais;
3. Aukštoji mokykla privalo:
2) informuoti steigėjus, juridinio asmens dalyvius ir visuomenę apie studijų ir mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, valstybės skirtų lėšų naudojimą, o valstybinės aukštosios mokyklos – ir apie savo finansinę, ūkinę ir mokslinę veiklą; savo studijų programų išorinio kokybės įvertinimo ir akreditavimo bei vidinės veiklos kokybės užtikrinimo rezultatus;
3) laiku teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų valdymui ir stebėsenai;
4) įgyvendindama studijų programą, konsultuoti studentus įsidarbinimo galimybių klausimais, teikti akademinę ir socialinę pagalbą;
4. Aukštosios mokyklos atskaitomybė taip pat vykdoma taikant priežiūrą, kuri apima švietimo ir mokslo prieinamumo ir kokybės stebėseną, aukštųjų mokyklų, mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų konsultavimą, prevencinių priemonių vykdymą, aukštųjų mokyklų vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo ir mokslo veiklos kokybės gerinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones. Valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras (toliau – švietimo ir mokslo ministras) ir kitos jo įgaliotos institucijos.
5. Aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita kiekvienais metais skelbiama aukštosios mokyklos interneto svetainėje. Aukštosios mokyklos metinėje veiklos ataskaitoje turi būti nurodyti šie duomenys: studentų, dėstytojų, mokslo ir administracijos darbuotojų, tarp jų ir atvykstančių iš užsienio, skaičius; aukštosios mokyklos dėstytojų, mokslo ir administracijos darbuotojų sudėtis ir kvalifikacija; absolventų skaičius; pagal studijų programas įsidarbinusių absolventų skaičius; studijų programų skaičius; aukštosios mokyklos lėšos, tenkančias vienam studentui; aukštajai mokyklai skiriamos valstybės biudžeto lėšos, tarp jų Europos Sąjungos paramos lėšos, ir jų panaudojimas; aukštosios mokyklos bendras patalpų plotas, tenkantis vienam studentui; atliekamų mokslinių, taikomųjų tyrimų (mokslinės veiklos), profesionalaus meno veiklos aprėptis. Švietimo ir mokslo ministras gali nustatyti ir kitus duomenis, kurie skelbiami aukštosios mokyklos metinėje veiklos ataskaitoje.
9 straipsnis. Neteko galios nuo 2022-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-162, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29856
Nr. XIV-654, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-12-02, i. k. 2021-25020
10 straipsnis. Universitetas
1. Universitete turi būti atliekami tarptautinio lygio fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai (toliau – moksliniai tyrimai), eksperimentinė plėtra ir (arba) plėtojamas profesionalusis menas, vykdomos šia veikla grindžiamos studijos, užtikrinamos sąlygos asmenims mokytis visą gyvenimą.
2. Universitetas turi būti socialiai atsakingas bendradarbiaudamas su suinteresuotomis visuomenės, verslo ir valdžios atstovų grupėmis diegiant technologines ir socialines inovacijas bei ugdant asmens ir bendruomenės gebėjimus savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti ir veikti.
3. Daugiau kaip pusė universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir (arba) pripažinti menininkai ar meno daktarai. Dėstytojų dalykinė ir mokymo kompetencija turi būti tobulinama universiteto nustatyta tvarka.
4. Universitete teikiamas aukštasis universitetinis išsilavinimas. Universitetas negali vykdyti koleginių studijų ir teikti aukštojo koleginio išsilavinimo, išskyrus šio įstatymo 53 straipsnio 18 dalyje nustatytus atvejus ir tuo atveju, jeigu Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, įvertinus atliktų išorinio studijų vertinimo ir išorinio mokslo ir studijų institucijų vertinimo rezultatus, mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos vertinimo rezultatus, specialistų poreikį, valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės plėtros poreikius ir ateities perspektyvas, universiteto statute yra numatytas koleginių studijų vykdymas pagal Vyriausybės nustatytos studijų krypties (krypčių, krypčių grupės) trumposios, pirmosios, antrosios pakopų koleginių studijų programas. Universitete turi vyrauti universitetinės studijos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
11 straipsnis. Kolegija
1. Kolegijoje turi būti atliekami taikomieji moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) plėtojamas profesionalusis menas, vykdomos šia veikla ir profesine praktika grindžiamos studijos, teikiamas aukštasis koleginis išsilavinimas, sudaromos sąlygos asmenims mokytis visą gyvenimą.
2. Kolegijos socialinė atsakomybė siejama su darniu regiono vystymu bendradarbiaujant su vietos bendruomenės, verslo ir valdžios atstovų grupėmis bei ugdant asmens ir bendruomenės gebėjimus savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti bei veikti.
3. Daugiau kaip pusė kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku. Dėstytojų dėstomojo dalyko ir mokymo kompetencija turi būti tobulinama kolegijos nustatyta tvarka.
4. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime lietuvių kalba negali būti žodžio „universitetas“. Aukštosios mokyklos, vykdančios ne mažiau kaip dviejų studijų krypčių antrosios pakopos koleginių studijų programas, gali vartoti aukštosios mokyklos statute įtvirtintą pavadinimą anglų kalba su žodžiais „taikomųjų mokslų universitetas“. Kolegijos negali vykdyti universitetinių studijų, išskyrus šio įstatymo 53 straipsnio 18 dalyje nustatytus atvejus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
12 straipsnis. Mokslinių tyrimų institutas
2. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas vykdo valstybei, visuomenei ar ūkio subjektams svarbius ilgalaikius instituto įstatuose nustatytų krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.
3. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto tikslai:
1) vykdyti šalies ūkio, kultūros, sveikatos apsaugos ir visuomenės tęstinumui ir plėtrai svarbius ilgalaikius tam tikrų krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą;
2) bendradarbiauti su verslo, valdžios ir visuomenės atstovais, vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakomuosius darbus, teikti metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą;
4. Valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, kurių tikslas – kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdyti fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus, turi ypatingos nacionalinės svarbos statusą. Šį statusą įgyvendina Vyriausybė, tvirtindama jų įstatus ir priimdama kitus teisės aktus.
5. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Nevalstybinis mokslinių tyrimų institutas gali būti viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, arba privatus juridinis asmuo.
6. Neteko galios.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-422, 2017-06-08, paskelbta TAR 2017-06-19, i. k. 2017-10246
13 straipsnis. Mokslinių tyrimų instituto teisės ir pareigos
1. Mokslinių tyrimų institutas turi teisę:
1) vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, nusistatyti struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas, konkrečias darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką;
2) atlikdamas savo misiją, bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, kitomis organizacijomis ir jų padaliniais;
3) leisti mokslo ir kitą literatūrą, pasirinkti būdus savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatams skelbti;
4) kartu su universitetais šio įstatymo nustatyta tvarka rengti mokslininkus, padėti rengti specialistus;
5) skatinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų panaudojimą ūkio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo srityse;
6) vykdyti ekspertizes, teikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros konsultacijas ir kitas paslaugas pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių juridiniais asmenimis ar kitomis organizacijomis, fiziniais asmenimis bei kitų valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis;
2. Mokslinių tyrimų institutas privalo:
2) informuoti steigėją (juridinio asmens dalyvius) ir visuomenę apie mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, valstybės skirtų lėšų naudojimą, o valstybinis mokslinių tyrimų institutas – ir apie savo finansinę, ūkinę veiklą;
3) laiku teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos valdymui ir stebėsenai;
4) parengti metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbti viešai mokslinių tyrimų instituto interneto svetainėje bei kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos pristatyti visuomenei;
3. Mokslinių tyrimų instituto ir jo darbuotojų teisėms į intelektinės veiklos rezultatus mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 89 straipsnio nuostatos.
4. Valstybiniams mokslinių tyrimų institutams, kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos, valstybės turtas perduodamas, valdomas, naudojamas ir juo disponuojama mutatis mutandis taikant šio įstatymo 87 straipsnio nuostatas, išskyrus 87 straipsnio 2 dalyje nustatytą valstybės turto patikėjimo sutarties maksimalų terminą: su valstybiniais mokslinių tyrimų institutais valstybės turto patikėjimo sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 20 metų terminui.
III SKYRIUS
MOKSLO IR STUDIJŲ VALDYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
MOKSLO IR STUDIJŲ POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
14 straipsnis. Mokslo ir studijų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos
1. Valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją formuoja Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir kitos ministerijos.
2. Valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslų akademija, Valstybinis studijų fondas, Studijų kokybės vertinimo centras, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Vyriausybės ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1040, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08794
3. Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba padeda Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą siekiant strateginių, sisteminių ir tarpinstitucinių sprendimų, kurių reikia mokslo, technologijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti, pagal Technologijų ir inovacijų įstatyme, šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1415, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-13, i. k. 2018-11960
Nr. XIV-738, 2021-12-09, paskelbta TAR 2021-12-15, i. k. 2021-25851
15 straipsnis. Lietuvos mokslo taryba
1. Lietuvos mokslo taryba yra ekspertinę ir patariamąją funkciją valstybės mokslo ir studijų politikos klausimais atliekanti ir pagal savo kompetenciją valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinanti institucija. Lietuvos mokslo tarybos veiklos tikslai – teikti valstybės mokslo ir studijų politiką formuojančioms institucijoms siūlymus, išvadas bei rekomendacijas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, moksliniais tyrimais grįstų inovacijų, aukštojo mokslo ir mokslininkų rengimo politikos formavimo ir įgyvendinimo, formuoti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos kokybę bei šios veiklos rezultatų perdavimą visuomenei, skatinti Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoti ir vykdyti programinį konkursinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas ar kitas priemones bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos vertinimus, mokslo ir meno doktorantūros bei mokslininkų stažuotojų ugdymo vertinimus, Lietuvos narystės tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose vertinimus, Seimo ar Vyriausybės pavedimu atstovauti Lietuvos Respublikai tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose, skatinti mokslo ir studijų institucijų ir ūkio subjektų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje. Lietuvos mokslo tarybos funkcijas nustato Lietuvos mokslo tarybos nuostatai ir kiti teisės aktai.
2. Lietuvos mokslo taryba yra biudžetinė įstaiga. Lietuvos mokslo tarybos nuostatus tvirtina ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Vyriausybei.
3. Lietuvos mokslo tarybą sudaro valdyba, pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komitetas, Gamtos ir technikos mokslų ekspertų komitetas, Mokslo ir studijų politikos ekspertų komitetas ir administracija. Administraciją sudaro Mokslo fondas ir kiti padaliniai. Lietuvos mokslo tarybos valdymo organai ir struktūriniai padaliniai atlieka šiame įstatyme ir Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas. Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir ekspertų komitetų sudarymo tvarką nustato Lietuvos mokslo tarybos nuostatai. Į Lietuvos mokslo tarybos valdymo organus ir ekspertų komitetus skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys.
4. Valdyba yra kolegialus Lietuvos mokslo tarybos valdymo organas. Valdybą sudaro 7 nariai, iš jų ne mažiau kaip pusė valdybos narių turi būti tarptautinės darbo patirties turintys mokslininkai. Valdybą 5 metų kadencijai skiria Vyriausybė. Tas pats asmuo valdybos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Valdyba tvirtina Lietuvos mokslo tarybos ilgalaikę strategiją, strateginius veiklos planus, metinę veiklos ataskaitą, ekspertų komitetų pirmininkus, narius, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko kadencijos laikotarpiui jo teikimu Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoją ir atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas funkcijas.
5. Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas yra vienasmenis Lietuvos mokslo tarybos valdymo organas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką 5 metų kadencijai Vyriausybės teikimu skiria Seimas. Tas pats asmuo Lietuvos mokslo tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
6. Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komitetas, Gamtos ir technikos mokslų ekspertų komitetas ir Mokslo ir studijų politikos ekspertų komitetas atlieka patariamąsias ir ekspertines funkcijas. Ekspertų komitetų nariai skiriami 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo ekspertų komiteto nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
7. Lietuvos mokslo taryba turi teisę:
1) gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama mokslo ir studijų veikla, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti;
8. Lietuvos mokslo taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, privalo imtis visų priemonių, kuriomis būtų užtikrintas mokslinės veiklos etikos principų laikymasis.
9. Lietuvos mokslo tarybos valdybos nariams ir ekspertų komitetų nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-894, 2022-01-11, paskelbta TAR 2022-01-19, i. k. 2022-00751
16 straipsnis. Lietuvos mokslų akademija
2. Lietuvos mokslų akademija atlieka ekspertines funkcijas svarstant svarbiausius šalies mokslo ir studijų strateginius klausimus.
3. Lietuvos mokslų akademija vienija žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus, kurie yra jos nariai. Lietuvos mokslų akademija veikia pagal savo statutą. Lietuvos mokslų akademijos statutą tvirtina Seimas.
4. Aukščiausias Lietuvos mokslų akademijos kolegialus savivaldos organas yra Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Veiklai tarp Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo sesijų vadovauja Lietuvos mokslų akademijos prezidentas ir Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas. Lietuvos mokslų akademijos prezidentą Lietuvos mokslų akademijos statuto nustatyta tvarka renka Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Lietuvos mokslų akademija turi mokslų skyrius ir administraciją. Mokslų skyrių skaičių ir jų vidinę struktūrą nustato Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Administracijos struktūrą nustato prezidiumas.
17 straipsnis. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius
1. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau – kontrolierius) yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir su akademinės etikos nuostatų įgyvendinimu susijusių procedūrų pažeidimų (toliau šiame straipsnyje – tyrimas).
2. Kontrolierių 5 metų kadencijai skiria Seimas Lietuvos mokslo tarybos teikimu. Tas pats asmuo kontrolieriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
3. Lietuvos mokslo taryba kontrolieriaus kandidatūrą Seimui pateikia ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki kontrolieriaus kadencijos pabaigos.
4. Kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta, kai:
5. Kontrolierius atleidžiamas iš pareigų, kai:
6. Šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytu atveju klausimą dėl kontrolieriaus įgaliojimų nutraukimo Seimas sprendžia tik tada, kai yra sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada.
7. Kontrolieriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo (meno) daktaro laipsnį ir vadovaujamo darbo patirties.
8. Kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis arba skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, taip pat su darbu kitose įstaigose, įmonėse, organizacijose. Kontrolierius negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą ir dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose projektuose, kurie yra susiję su akademine etika ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) veiklos tobulinimu ir kuriuose nedalyvauja Lietuvos mokslo ir studijų institucijose dirbantys asmenys. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytais atvejais.
9. Kai kontrolierius atostogauja arba dėl kitų priežasčių (ligos, komandiruotės ir pan.) negali eiti savo pareigų, Seimo valdybos sprendimu jį pavaduoja Seimo kontrolierius arba lygių galimybių kontrolierius, arba asmuo, atitinkantis kontrolieriui keliamus reikalavimus.
10. Nutrūkus kontrolieriaus įgaliojimams arba atleidus kontrolierių iš pareigų tol, kol į kontrolieriaus pareigas paskiriamas naujas kontrolierius, Seimas Švietimo ir mokslo komiteto teikimu gali pavesti laikinai eiti kontrolieriaus pareigas asmeniui, atitinkančiam kontrolieriui keliamus reikalavimus.
11. Pasibaigus kontrolieriaus įgaliojimų laikui, jam išmokama 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Kontrolieriui, atleidžiamam iš pareigų, kai jis dėl sveikatos būklės nebegali eiti savo pareigų, išmokama 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Kontrolieriui mirus, jo šeimai išmokama 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka. Šios išmokos mokamos iš Tarnybai skirtų valstybės biudžeto lėšų.
12. Pasibaigus įgaliojimų laikui, kontrolieriui netaikomi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyti apribojimai dirbti mokslo ir studijų institucijose, išskyrus vadovaujamas pareigas.
14. Kontrolieriui teikiamame skunde turi būti nurodyta:
1) pareiškėjo vardas, pavardė (arba juridinio asmens pavadinimas) ir gyvenamosios vietos adresas (juridinio asmens buveinė);
15. Kontrolierius skundą išnagrinėja ar tyrimą atlieka, priima sprendimą ir raštu informuoja pareiškėją ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo gavimo ar tyrimo pradėjimo dienos. Dėl skundo ar tyrimo aplinkybių sudėtingumo arba dėl to, kad nagrinėjant ar tiriant skundą prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo ar tyrimo ir sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas du kartus po 4 mėnesius.
16. Skundui dėl akademinės etikos ar procedūrų pažeidimų su studijomis susijusioje veikloje pateikti nustatomas 6 mėnesių terminas nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo. Skundai, pateikti praėjus šiam terminui, nenagrinėjami, jeigu kontrolierius nenusprendžia kitaip, vadovaudamasis Tarnybos nuostatuose nustatyta tvarka.
17. Išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą:
2) įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo;
5) neturint galimybės įvertinti akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų, skundo nagrinėjimą ar tyrimą nutraukti;
6) teikti rekomendaciją imtis priemonių, kad būtų pašalinti akademinės etikos ir (ar) procedūrų pažeidimai ir (ar) jų priežastys;
18. Kontrolieriaus veiklą užtikrina Tarnyba. Tarnyba yra biudžetinė įstaiga. Tarnybos vadovas yra kontrolierius. Tarnybos nuostatus tvirtina Seimas.
19. Kontrolierius turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.
20. Kontrolierius kartą per metus, iki kovo 1 dienos, atsiskaito Seimui už praėjusius kalendorinius metus ir teikia Tarnybos veiklos ataskaitą.
21. Kontrolierius gali atsisakyti nagrinėti skundą dėl galimų akademinės etikos ir (ar) procedūrų pažeidimų ir, informavęs pareiškėją, perduoti šį skundą atitinkamai mokslo ir studijų institucijai, jeigu dėl tų pačių galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų nebuvo kreiptasi į atitinkamą mokslo ir studijų instituciją. Jeigu skundo nagrinėjimas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, kontrolierius privalo apie tai informuoti Seimo valdybą ir pareikšti apie nusišalinimą. Tuo atveju, kai priimamas kontrolieriaus nusišalinimas ar jis nušalinamas nuo skundo nagrinėjimo, Seimo valdybos sprendimu skundui nagrinėti paskiriamas kitas kontrolierius ar akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo, kuris nagrinėja skundą šiame įstatyme ir Tarnybos nuostatuose nustatyta tvarka.
23. Kontrolierius apie sprendime konstatuotus etikos ir (arba) procedūrų pažeidimus informuoja pareiškėją, atitinkamą mokslo ir studijų instituciją, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, prireikus atitinkamos mokslo ir studijų institucijos steigėją ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, taip pat kitus asmenis.
24. Mokslo ir studijų institucija per kontrolieriaus nustatytą terminą privalo pateikti kontrolieriui ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai informaciją, kokių veiksmų ėmėsi, atsižvelgusi į kontrolieriaus sprendimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305
18 straipsnis. Neteko galios nuo 2019-01-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIII-1415, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-13, i. k. 2018-11960
181 straipsnis. Neteko galios nuo 2022-12-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1040, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08794
19 straipsnis. Valstybinis studijų fondas
1. Valstybinis studijų fondas yra biudžetinė įstaiga. Šį fondą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė.
2. Valstybinis studijų fondas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja valstybės paskolas ir valstybės remiamas paskolas studentams, aukštojo mokslo socialinės dimensijos plėtros priemonių įgyvendinimą, taip pat kitą finansinę paramą studentams, atlieka kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-891, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21317
Nr. XIV-1260, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15487
20 straipsnis. Neteko galios nuo 2022-12-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1040, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08794
21 straipsnis. Vyriausybės strateginės analizės centras
Šio įstatymo reguliavimo srityje Vyriausybės strateginės analizės centras:
2) rengia mokslo ir studijų sričių būklės analizes ir teikia išvadas dėl mokslo ir studijų sistemos tobulinimo;
3) rengia analitinę informaciją apie specialistų rengimą mokslo ir studijų institucijose, prognozuoja aukštojo mokslo kvalifikacijų poreikį;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1415, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-13, i. k. 2018-11960
Nr. XIII-2367, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12448
22 straipsnis. Studijų kokybės vertinimo centras
1. Studijų kokybės vertinimo centras yra biudžetinė įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305
2. Studijų kokybės vertinimo centras, atlikdamas išorinį vertinimą ir akreditavimą, skatina aukštųjų mokyklų veiklos kokybę ir, atlikdamas užsienio kvalifikacijų vertinimą ir pripažinimą bei informacijos teikimą, kuria palankias laisvo asmenų judėjimo sąlygas.
3. Studijų kokybės vertinimo centro kolegialus valdymo organas yra Studijų kokybės vertinimo centro taryba, sudaroma iš 11 narių. Po vieną Studijų kokybės vertinimo centro tarybos narį 6 metų kadencijai deleguoja Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, švietimo, mokslo ir sporto ministras, po du narius 6 metų kadencijai deleguoja universitetus, kolegijas vienijančios organizacijos, keturis narius 6 metų kadencijai deleguoja socialinius partnerius vienijančios organizacijos, vienas tarybos narys 2 metų kadencijai deleguojamas studentus vienijančios organizacijos. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto deleguojamas tarybos narys turi būti tarptautinis ekspertas, gyvenantis ir dirbantis ne Lietuvos Respublikoje. Studijų kokybės vertinimo centro tarybos sudėtį skelbia švietimo, mokslo ir sporto ministras. Studijų kokybės vertinimo centro tarybos nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-117, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29421
Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305
4. Neteko galios nuo 2024-05-04
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305
5. Ne rečiau kaip kas 5 metai atliekamas Studijų kokybės vertinimo centro veiklos išorinis vertinimas. Vertinimo rezultatai skelbiami viešai.
6. Studijų kokybės vertinimo centras kiekvienais metais viešai skelbia interneto svetainėje studijų kokybės vertinimo apibendrinimus.
23 straipsnis. Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai)
1. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros procese dalyvaujantys subjektai (mokslinių tyrimų institutai, žinioms imlios įmonės, aukštosios mokyklos) turi kryptingai prisidėti rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus, skleidžiant naujas mokslo ir technologines žinias, kuriant konkurencingus produktus, kuriant ir diegiant pažangiąsias technologijas, skatinant inovacijas visuose pramonės ir paslaugų sektoriuose, tradicinėse ūkio šakose, kultūroje ir socialinėje aplinkoje.
2. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros koncepciją ir programas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1415, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-13, i. k. 2018-11960
24 straipsnis. Moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijų plėtotė
1. Neteko galios nuo 2019-01-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIII-1415, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-13, i. k. 2018-11960
2. Studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinei plėtrai ir inovacijų plėtotei skirtas priemones nacionalinėse plėtros programose nustato Vyriausybė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3116, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15349
241 straipsnis. Atstovavimas Lietuvai su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusiose Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų darbo grupėse, komitetuose ir komisijose
Atstovauti Lietuvai su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusiose Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų darbo grupėse, komitetuose ir komisijose švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka deleguojami asmenys iš Lietuvos mokslo ir studijų institucijų ir kitų įstaigų, įmonių, organizacijų. Į su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusias Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų darbo grupes, komitetus ir komisijas deleguotiems asmenims atstovavimo išlaidoms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama lėšų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-894, 2022-01-11, paskelbta TAR 2022-01-19, i. k. 2022-00751
242 straipsnis. Mokslinių tyrimų infrastruktūros
1. Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtra planuojama ir vykdoma atsižvelgiant į ateities įžvalgomis pagrįstas ilgalaikes nacionalines ir tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtros kryptis, prioritetus, mokslinių tyrimų infrastruktūrų ekosistemą ir jos ypatumus, kuriuos Lietuvos mokslo taryba rengia švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir pristato Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybai.
2. Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūros vystomos, dalyvavimas tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose reglamentuojamas, mokslinių tyrimų infrastruktūrų finansavimas, stebėsena ir vertinimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
3. Sprendimą dėl Lietuvos Respublikos narystės (ar jos nutraukimo) tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose pagal kompetenciją priima Seimas, kai ratifikuojamos tarptautinės sutartys ir kiti susitarimai, būtini stojant į tarptautinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą, arba Vyriausybė, kai tarptautinių sutarčių ir kitų susitarimų ratifikuoti stojant į tarptautinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą nereikia, gavusi Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos išvadą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305
25 straipsnis. Neteko galios nuo 2019-01-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIII-1415, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-13, i. k. 2018-11960
ANTRASIS SKIRSNIS
AUKŠTOSIOS MOKYKLOS VALDYMAS
26 straipsnis. Aukštosios mokyklos organai
1. Valstybinis universitetas turi turėti kolegialius valdymo organus – tarybą ir senatą, taip pat vienasmenį valdymo organą – rektorių.
2. Valstybinė kolegija turi turėti kolegialius valdymo organus – tarybą ir akademinę tarybą, taip pat vienasmenį valdymo organą – direktorių.
3. Valstybinės aukštosios mokyklos statute gali būti numatyti ir kiti kolegialūs ar vienasmeniai organai funkcijoms, kurios šiuo įstatymu nėra priskirtos išimtinei aukštosios mokyklos valdymo organų kompetencijai, atlikti. Šių organų sudėtis, kompetencija, sudarymo ir atšaukimo tvarka nustatomos valstybinės aukštosios mokyklos statute.
27 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba
1. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba yra aukštosios mokyklos strateginių reikalų valdymo organas, užtikrinantis jos atskaitomybę visuomenei, socialinę atsakomybę bei sparčią ir veiksmingą reakciją į aplinkos pokyčius.
2. Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
1) suderinusi su senatu (akademine taryba), teikia Vyriausybei teisės aktų projektus dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų, reorganizavimo sąlygų arba likvidavimo plano, parengtus teisės aktų nustatyta tvarka;
2) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama jos misija ir vizija, numato turtinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius strateginiam planui įgyvendinti;
3) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti;
4) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą;
7) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
8) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas ir strateginio plano įgyvendinimas;
9) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, taip pat kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją pristato aukštosios mokyklos bendruomenei;
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
3. Aukštosios mokyklos tarybą sudaro 9 arba 11 narių. Konkretus aukštosios mokyklos tarybos narių skaičius nustatytas aukštosios mokyklos statute. Vieną narį skiria ir atšaukia studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka renka ir atšaukia atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius, priklausančius aukštosios mokyklos personalui. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka renkami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 3 arba 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu. Tarybos nariai renkami atskirai į kiekvieną iš atitinkamai 8 ar 10 vietų, senato (akademinės tarybos) apibrėžtų atsižvelgiant į skirtingus aukštosios mokyklos interesus. Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas.
4. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos strateginių tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi tarybos kadencijas iš eilės.
5. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Europos Parlamento nariai, Seimo ir Vyriausybės nariai, savivaldybių merai ir savivaldybių tarybų nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, taip pat aukštosios mokyklos darbuotojai, tiesiogiai pavaldūs rektoriui (direktoriui), bei įstaigų, įmonių ar organizacijų, kuriose aukštoji mokykla visuotiniame dalyvių susirinkime turi ne mažiau kaip 50 procentų visų juridinio asmens dalyvių balsų, vadovai ir jų pavaduotojai. Tarybos nariu negali būti senato (akademinės tarybos) narys.
TAR pastaba. 27 straipsnio 5 dalyje numatytas draudimas valstybinės aukštosios mokyklos tarybos nariui būti Europos Parlamento nariu, savivaldybės meru ar savivaldybės tarybos nariu taikomas po įstatymo Nr. XIII-1312 įsigaliojimo (2018-11-29) renkamiems aukštųjų mokyklų tarybų nariams.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1657, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19223
6. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybos kadencijos pabaigos senato (akademinės tarybos) pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį.
7. Pradėdamas eiti pareigas tarybos narys tarybos posėdyje aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka pasirašo įsipareigojimą vadovautis aukštosios mokyklos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti šio įstatymo nustatytas funkcijas.
8. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti aukštosios mokyklos personalui priklausantis asmuo ar studentas.
9. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Savo sprendimus taryba skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje.
10. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) gali dalyvauti tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.
11. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo aukštosios mokyklos statute, tarybos darbo reglamente ar šio straipsnio 7 dalyje nustatytas pareigas arba nepasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį subjektą su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
12. Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki Tarybos kadencijos pabaigos, naują tarybos narį likusiam Tarybos kadencijos laikui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) pirmininkas ir tarybos narys pasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
13. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant tarybos nario pareigas iš aukštosios mokyklos lėšų. Išmokų mokėjimo tvarka nustatoma aukštosios mokyklos statute.
14. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) užtikrina tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-162, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29856
28 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba)
1. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos akademinių reikalų valdymo organas.
2. Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir visos universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos kokybę ir lygį;
3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
6) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
9) svarsto rektoriaus pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama ir aukštosios mokyklos misija ir vizija, ir teikia dėl jo nuomonę tarybai;
10) svarsto rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti, ir teikia dėl jų nuomonę tarybai;
11) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas;
12) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos statuto arba jo pakeitimo projekto, reorganizavimo sąlygų arba likvidavimo plano projekto;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
13) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
14) tvirtina studijų kainas ir nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
4. Senatas (akademinė taryba) sudaromas (sudaroma) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
5. Senato (akademinės tarybos) nariais gali būti universiteto (kolegijos) akademinės bendruomenės nariai, universiteto (kolegijos) administracijos nariai, patenkantys į senatą (akademinę tarybą) pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Studentų atstovus į senatą (akademinę tarybą) skiria studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra senato (akademinės tarybos) narys pagal pareigas.
6. Senato (akademinės tarybos) veiklą reglamentuoja aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) patvirtintas senato (akademinės tarybos) darbo reglamentas.
7. Senato (akademinės tarybos) pirmininku negali būti tos aukštosios mokyklos rektorius (direktorius).
8. Senatas (akademinė taryba) apie savo sprendimus aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka informuoja aukštosios mokyklos bendruomenę ir kartą per metus jai atsiskaito už savo veiklą, pateikdamas praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-162, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29856
29 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius)
1. Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra aukštosios mokyklos vienasmenis valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja.
2. Rektorius (direktorius) atlieka šias funkcijas:
1) vadovauja aukštajai mokyklai, organizuoja aukštosios mokyklos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
6) atsako už aukštosios mokyklos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
7) teikia aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
8) teikia aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas ir strateginio veiklos plano įgyvendinimas;
9) skelbia viešai aukštosios mokyklos tarybos patvirtintą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
10) teikia senatui svarstyti ir aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti strateginį aukštosios mokyklos veiklos ir aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
11) svarsto ir priima sprendimus, susijusius su aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais;
4. Taryba skelbia viešą konkursą rektoriaus (direktoriaus) pareigoms eiti. Rektorius (direktorius) laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų tarybos narių.
5. Rektorius (direktorius) turi būti nepriekaištingos reputacijos, pedagoginės ir vadybinės patirties turintis asmuo, kuris turi mokslo arba meno daktaro laipsnį, arba yra pripažintas menininkas. Rektoriui (direktoriui) keliami kvalifikaciniai reikalavimai, ne žemesni kaip šiame straipsnyje nurodyti, nustatomi aukštosios mokyklos statute.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-968, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21725
6. Su išrinktu rektoriumi (direktoriumi) jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį aukštosios mokyklos vardu pasirašo tarybos pirmininkas arba kitas tarybos įgaliotas asmuo.
7. Rektoriaus (direktoriaus) kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo tos pačios aukštosios mokyklos rektoriumi (direktoriumi) gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
8. Jeigu rektoriaus (direktoriaus) pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita aukštosios mokyklos tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius (direktorius) gali būti atleidžiamas iš pareigų ne mažesne kaip dviejų trečiųjų aukštosios mokyklos tarybos narių balsų dauguma.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-162, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29856
30 straipsnis. Studentų dalyvavimas aukštosios mokyklos valdyme
TREČIASIS SKIRSNIS
MOKSLINIŲ TYRIMŲ INSTITUTO VALDYMAS
31 straipsnis. Mokslinių tyrimų instituto valdymo organai
1. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto valdymo organai yra mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba ir mokslinių tyrimų instituto direktorius.
32 straipsnis. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba
1. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba atlieka šias funkcijas:
1) valstybinio mokslinių tyrimų instituto įstatuose nustatyta tvarka tvirtina valstybinio mokslinių tyrimų instituto struktūrą ir jos pakeitimus;
4) svarsto valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus pateiktas metines veiklos ataskaitas ir vertina, kaip valstybinis mokslinių tyrimų institutas įgyvendina savo tikslus ir uždavinius;
2. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba sudaroma 5 metams iš mokslo darbuotojų ir administracijos darbuotojų, taip pat iš kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, suinteresuotų instituto tikslų ir misijos įgyvendinimu, atstovų valstybinio mokslinių tyrimų instituto įstatuose nustatyta tvarka. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba tvirtina savo darbo reglamentą.
33 straipsnis. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktorius
1. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktorius yra valstybinio mokslinių tyrimų instituto vienasmenis valdymo organas, veikia jo vardu ir jam atstovauja. Direktorius atlieka įstatuose ir teisės aktuose nustatytas įstaigos vadovo funkcijas.
2. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktorių viešo konkurso būdu skiria į pareigas ir iš jų atleidžia steigėjas (juridinio asmens dalyviai) ar jo (jų) įgaliotas asmuo.
3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina valstybinio mokslinių tyrimo instituto direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką.
4. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriumi gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo daktaro laipsnį ir vadybinės patirties. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus kvalifikacinius reikalavimus, ne žemesnius kaip šiame straipsnyje nustatytus, tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
5. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus kadencijos trukmė – 5 metai. Tas pats asmuo valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
IV SKYRIUS
MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ STEIGIMAS, PABAIGA IR PERTVARKYMAS. LEIDIMAS VYKDYTI STUDIJAS IR (ARBA) SU STUDIJOMIS SUSIJUSIĄ VEIKLĄ
34 straipsnis. Aukštosios mokyklos steigimo sąlygos
1. Aukštoji mokykla steigiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas), šio įstatymo ir atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.
2. Valstybinį universitetą steigia Seimas Vyriausybės teikimu. Nepažeisdama šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, valstybės, kaip valstybinio universiteto savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybinio universiteto dalininkais negali būti privatūs ir viešieji asmenys.
3. Valstybinę kolegiją steigia Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu. Nepažeisdama šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, valstybės, kaip valstybinės kolegijos savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybinės kolegijos dalininkais negali būti privatūs ir viešieji asmenys.
35 straipsnis. Aukštosios mokyklos statutas
1. Aukštosios mokyklos statutas yra steigimo dokumentas, kuriuo savo veikloje vadovaujasi aukštoji mokykla.
2. Aukštosios mokyklos statuto turinio reikalavimus nustato šis įstatymas ir juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantys įstatymai. Papildomai aukštųjų mokyklų statutuose turi būti nustatyta:
4. Valstybinio universiteto statutą Vyriausybės teikimu, atsižvelgęs į universiteto tarybos nuomonę, tvirtina Seimas, valstybinės kolegijos statutą – švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu, atsižvelgusi į kolegijos tarybos nuomonę, tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
36 straipsnis. Mokslinių tyrimų instituto steigimo sąlygos
1. Mokslinių tyrimų institutas steigiamas Civilinio kodekso, šio įstatymo ir atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.
2. Valstybinį mokslinių tyrimų institutą steigia Vyriausybė. Nevalstybinį mokslinių tyrimų institutą gali steigti Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai arba fiziniai asmenys, taip pat valstybės narės juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, fiziniai asmenys bei kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys.
3. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas gali būti steigiamas, kai reikia vykdyti valstybės, ūkio ar visuomenės plėtrai svarbius tam tikros krypties ilgalaikius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir kai Vyriausybės įgaliota vertinimo institucija nustato, kad valstybinio mokslinių tyrimų instituto steigimo projektas yra pagrįstas pakankamais materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais ir yra įvykdyti kiti valstybiniams mokslinių tyrimų institutams keliami reikalavimai.
37 straipsnis. Mokslinių tyrimų instituto įstatai
1. Mokslinių tyrimų instituto įstatų turinio reikalavimus nustato šis įstatymas ir atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantys įstatymai. Mokslinių tyrimų instituto įstatuose turi būti nurodytos jo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptys.
38 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimas
1. Valstybinių aukštųjų mokyklų reorganizavimą Vyriausybės nustatyta tvarka rengia ir įgyvendina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, bendradarbiaudama su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis.
2. Valstybinės aukštosios mokyklos turi teisę kreiptis į Vyriausybę su prašymu inicijuoti valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo procedūrą Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos ir senato nuomonę. Sprendimą dėl valstybinės kolegijos reorganizavimo priima Vyriausybė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu, įvertinusi kolegijos tarybos ir akademinės tarybos nuomonę.
4. Valstybinio universiteto reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti turint Seimo pritarimą reorganizuoti valstybinį universitetą. Valstybinės kolegijos reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti turint Vyriausybės pritarimą reorganizuoti valstybinę kolegiją.
5. Seimo ar Vyriausybės nutarime dėl pritarimo reorganizuoti valstybinę aukštąją mokyklą turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, reorganizavimo būdas, reorganizuojamos įstaigos, dalyvaujančios reorganizavime įstaigos, po reorganizavimo veiksiančios įstaigos, numatomos jų funkcijos, kurias įgyvendins kiekviena po reorganizavimo veiksianti įstaiga, kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios įstaigos savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, taip pat nurodomas terminas, per kurį reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime įstaigų valdymo organai teisės aktų nustatyta tvarka parengia ir pateikia Vyriausybei valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo sąlygas ir po reorganizavimo veiksiančios aukštosios mokyklos statuto projektą (išskyrus atvejus, kai įstaiga reorganizuojama prijungimo būdu ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą aukštosios mokyklos statutas nekeičiamas).
6. Reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių asmenų, kuriems pereina reorganizuotos valstybinės aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, turi būti valstybinė aukštoji mokykla, o kitų juridinių asmenų savininkė arba viena iš dalininkių – valstybė. Reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą jungimo būdu, juridinis asmuo, kuriam pereina reorganizuotos valstybinės aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, turi būti valstybinė aukštoji mokykla.
7. Jeigu reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą padalijimo būdu įsteigiama nauja aukštoji mokykla, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.
8. Per Seimo ar Vyriausybės nutarime nurodytą terminą valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavime dalyvaujančių įstaigų valdymo organai teisės aktų nustatyta tvarka parengia valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo sąlygas ir po reorganizavimo veiksiančių įstaigų statutų (įstatų) projektus ir pateikia juos Vyriausybei. Jeigu įstaiga reorganizuojama prijungimo būdu ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą aukštosios mokyklos statutas nekeičiamas, jo pakartotinai tvirtinti nereikia.
9. Jeigu reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organai nustatytu laiku neparengia ir nepateikia Vyriausybei valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo sąlygų ir po reorganizavimo veiksiančios aukštosios mokyklos statuto projekto, juos rengia ir teikia Vyriausybei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, į šią veiklą įtraukdama reorganizavime dalyvaujančių ir reorganizuojamų įstaigų valdymo organus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
39 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos likvidavimas
1. Sprendimą dėl valstybinio universiteto likvidavimo priima Seimas Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę. Sprendimą dėl valstybinės kolegijos likvidavimo priima Vyriausybė švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu, įvertinusi kolegijos tarybos nuomonę.
2. Kai yra priimtas sprendimas likviduoti valstybinę aukštąją mokyklą, švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos nuomonę, paskiria likvidatorių, kuris pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą valstybinės aukštosios mokyklos likvidavimo planą ir grafiką likviduoja valstybinę aukštąją mokyklą. Valstybinės aukštosios mokyklos likvidavimo plane turi būti išdėstyti siūlymai dėl galimybių studentams tęsti studijas kitose aukštosiose mokyklose užtikrinimo, taip pat siūlymai dėl valstybinės aukštosios mokyklos turto naudojimo.
3. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos valstybinės aukštosios mokyklos valdymo organai netenka įgaliojimų. Jų funkcijas atlieka likvidatorius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
40 straipsnis. Mokslinių tyrimų instituto pabaiga ir pertvarkymas
1. Mokslinių tyrimų instituto pabaigos ir pertvarkymo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas, šis įstatymas ir atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantis įstatymas.
2. Sprendimą dėl valstybinio mokslinių tyrimų instituto pabaigos ir pertvarkymo priima Vyriausybė. Sprendimą dėl valstybinio mokslinių tyrimų instituto, kurio tikslas – kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdyti fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus, pabaigos ir pertvarkymo priima Vyriausybė Seimui pritarus.
41 straipsnis. Teisė vykdyti studijas ir (arba) su studijomis susijusią veiklą
1. Vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turi teisę šio įstatymo nustatytą leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turinti:
3) užsienio valstybės aukštosios mokyklos, kurios veikla yra įvertinta aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, arba agentūros, kuri yra tikroji Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų asociacijos narė, filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje.
2. Vykdyti su studijomis susijusią veiklą turi teisę šio įstatymo nustatytą leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą turintis:
42 straipsnis. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą
1. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas, patikslinamas ir panaikinimas Vyriausybės nustatyta tvarka. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas neterminuotam laikui. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas, jeigu aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas atitinka šiuos reikalavimus:
1) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas) nustato, kad numatoma aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui;
2) aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas įsipareigoja pradėti įgyvendinti ne mažiau kaip 3 studijų krypčių (universitetui) arba 2 studijų krypčių (kolegijai) studijas per 12 mėnesių nuo leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo dienos ir ne mažiau kaip pusę studijų programų įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje;
3) Studijų kokybės vertinimo centras nustato, kad materialinė bazė, kvalifikuotas personalas yra tinkami planuojamoms studijų programoms, mokslinei ir (arba) meno veiklai įgyvendinti bei aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas atitinka kitas šiame įstatyme nustatytas sąlygas, būtinas planuojamų studijų programų, mokslinės ir (arba) meno veiklos kokybei, taip pat teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų atitikčiai reikalavimams užtikrinti.
2. Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas, siekdami gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą Švietimo ir mokslo ministerijai pateikia atitiktį šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems reikalavimams pagrindžiančius dokumentus. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus numatytus dokumentus, per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos administracinė procedūra yra sustabdoma ir nustatomas ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Jeigu aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas nustatytu laiku trūkumų nepašalina, administracinė procedūra nutraukiama.
3. Švietimo ir mokslo ministerija ne vėliau kaip per 7 mėnesius nuo dokumentų (patikslintų dokumentų) gavimo dienos, atsižvelgdama į Valstybės saugumo departamento ir į Studijų kokybės vertinimo centro išvadas, priima sprendimą dėl leidimo išdavimo arba neišdavimo ir apie priimtą sprendimą praneša Juridinių asmenų registrui ir pareiškėjui. Jeigu priimamas sprendimas neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, pareiškėjui nurodomos leidimo neišdavimo priežastys.
4. Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas, siekiantis gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, neturi pateikti dokumentų, kuriuos jis jau yra pateikęs Švietimo ir mokslo ministerijai, išskyrus atvejus, kai Švietimo ir mokslo ministerijai pateikti duomenys ir (ar) informacija, pateikta dokumentuose, yra pasikeitę.
5. Švietimo ir mokslo ministras priima sprendimą neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, jeigu paaiškėja, kad:
1) aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas Lietuvos Respublikoje neatitinka bent vieno reikalavimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje;
2) pateikti dokumentai leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gauti apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;
6. Gavusi leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas Švietimo ir mokslo ministerijai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduotu leidimu vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.
7. Pasikeitus leidime vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą nurodytiems duomenims, aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo informuoja Švietimo ir mokslo ministeriją, kuri per 5 darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos išduoda patikslintą leidimą.
8. Leidimą gavusi institucija Lietuvos Respublikoje įgyja teisę vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo paskelbimo Teisės aktų registre.
43 straipsnis. Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimas
1. Švietimo ir mokslo ministras panaikina leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, jeigu paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:
1) leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gautas apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;
2) aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas nepradėjo vykdyti studijų ir (arba) su studijomis susijusios veiklos per 12 mėnesių nuo leidimo vykdyti studijas ir (arba) su studijomis susijusią veiklą išdavimo dienos;
3) aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas nevykdo studijų daugiau kaip 6 mėnesius;
5) aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas verčiasi įstatymų draudžiama veikla;
7) aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas išregistruotas iš Juridinių asmenų registro;
2. Švietimo ir mokslo ministras per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą ir apie tai praneša Juridinių asmenų registrui ir aukštajai mokyklai arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialui. Sprendimas dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigalioja nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame įsakyme dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data.
3. Panaikinus leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, leidimą gavusi aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas praranda teisę vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigaliojimo dienos.
44 straipsnis. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą
1. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą išduodamas, patikslinamas ir panaikinimas Vyriausybės nustatyta tvarka. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą išduodamas neterminuotam laikui. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą išduodamas, jeigu šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas atitinka šiuos reikalavimus:
1) Valstybės saugumo departamentas nustato, kad numatoma šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyto subjekto veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui;
3) užsienio valstybės aukštoji mokykla sutinka, kad šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas vykdytų su studijomis susijusią veiklą Lietuvos Respublikoje;
2. Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai, siekdami gauti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, Švietimo ir mokslo ministerijai pateikia atitiktį šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytiems reikalavimams pagrindžiančius dokumentus. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus numatytus dokumentus, per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos administracinė procedūra yra sustabdoma ir nustatomas ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Jeigu subjektas nustatytu laiku trūkumų nepašalina, administracinė procedūra nutraukiama.
3. Švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento išvadą, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo dokumentų (patikslintų dokumentų) gavimo dienos priima sprendimą dėl leidimo išdavimo arba neišdavimo ir apie priimtą sprendimą praneša Juridinių asmenų registrui ir pareiškėjui. Jeigu priimamas sprendimas neišduoti leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą, pareiškėjui nurodomos leidimo neišdavimo priežastys.
4. Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai, siekiantys gauti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, neturi pateikti dokumentų, kuriuos jie jau yra pateikę Švietimo ir mokslo ministerijai, išskyrus atvejus, kai Švietimo ir mokslo ministerijai pateikti duomenys ir (ar) informacija, pateikta dokumentuose, yra pasikeitusi.
5. Švietimo ir mokslo ministras neišduoda leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą, jeigu paaiškėja, kad:
1) šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai neatitinka bent vieno reikalavimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje;
2) pateikti dokumentai leidimui vykdyti su studijomis susijusią veiklą buvo gauti apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;
6. Gavę leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai Švietimo ir mokslo ministerijai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduotu leidimu vykdyti su studijomis susijusią veiklą.
7. Švietimo ir mokslo ministras panaikina leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą paaiškėjus bent vienai iš šių aplinkybių:
2) leidimą gavęs subjektas verčiasi įstatymų draudžiama veikla arba nevykdo su studijomis susijusios veiklos daugiau kaip 12 mėnesių;
8. Švietimo ir mokslo ministras per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą ir apie tai praneša Juridinių asmenų registrui ir leidimą turinčiam subjektui. Sprendimas dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigalioja nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame įsakyme nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data.
9. Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas įgyja teisę vykdyti su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo paskelbimo Teisės aktų registre. Panaikinus leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, leidimą gavęs subjektas Lietuvos Respublikoje praranda teisę vykdyti su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigaliojimo dienos.
10. Pasikeitus duomenims, kurie nurodyti leidime vykdyti su studijomis susijusią veiklą, šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo informuoja Švietimo ir mokslo ministeriją, o Švietimo ir mokslo ministerija per 5 darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos išduoda patikslintą leidimą.
V SKYRIUS
MOKSLO IR (ARBA) MENO IR STUDIJŲ VEIKLA
45 straipsnis. Mokslo ir (arba) meno ir studijų vienovė
2. Mokslo ir (arba) meno veiklos ir studijų vienovę universitetuose užtikrina dėstytojų ir studentų dalyvavimas moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinėje plėtroje (meno veikloje), mokslo (meno) darbuotojų dalyvavimas studijų procese, mokslo žinių ir mokslinio (meninio) darbo įgūdžių perteikimas antrosios pakopos studijų programose bei doktorantūroje, universitetuose atliekami užsakomieji mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (meno) darbai verslui, nevalstybiniam ir viešajam sektoriui. Antrosios pakopos studijų vykdymas siejamas su universitete vykdomos mokslo (meno) veiklos rezultatais. Trečiosios pakopos studentams mokslinė tiriamoji (meno) veikla yra privaloma.
3. Kolegijose mokslo ir (arba) meno ir studijų vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose, meno projektuose ir eksperimentinės plėtros darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje.
46 straipsnis. Mokslo ir studijų kokybės užtikrinimas
1. Mokslo ir studijų institucijos atsako už mokslo ir (arba) meno veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybę. Jos turi viešai skelbti savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su vertinimo institucijomis puoselėti kokybės kultūrą.
2. Mokslo ir (arba) meno veiklos ir studijų kokybė užtikrinama taikant priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas, mokslo ir studijų institucijų vidines kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą bei išorinį mokslo ir studijų institucijų įvertinimą ir (arba) akreditavimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-654, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-12-02, i. k. 2021-25020
3. Aukštųjų mokyklų studijų kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis. Mokslo kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos mokslinių tyrimų erdvės nuostatomis.
4. Mokslo ir studijų institucijų veikla turi būti nuolat tobulinama, periodiškai atliekant veiklos savianalizę ir atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų išorinio vertinimo rezultatus. Nevalstybinių mokslinių tyrimų institutų veikla vertinama švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
5. Išorinis studijų vertinimas, mokslo ir studijų institucijų vertinimas, taip pat Lietuvoje vykdomos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos ir doktorantūros vertinimas paprastai vykdomas lietuvių kalba. Tais atvejais, kai vertinant pasitelkiami ekspertai iš užsienio šalių, vertinimas gali būti vykdomas kita Europos Sąjungos oficialiąja kalba. Galutiniai vertinimo rezultatai pateikiami ir valstybine kalba.
47 straipsnis. Vidinis mokslo ir studijų institucijų veiklos kokybės užtikrinimas
1. Kiekviena mokslo ir studijų institucija privalo turėti vidinę pačios mokslo ir studijų institucijos patvirtintą veiklos kokybės užtikrinimo sistemą, numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančias jos teikiamo išsilavinimo ir mokslinių tyrimų kokybę.
2. Mokslo ir studijų institucija turi ne rečiau kaip kartą per metus supažindinti akademinę bendruomenę ir interneto svetainėje viešai skelbti tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie mokslo (meno) veiklą, įsivertinimo rezultatus. Aukštosios mokyklos turi viešai skelbti tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, aukštosios mokyklos veiklos, studijų programų vertinimo rezultatus, absolventų karjeros rodiklius, taip pat gali skelbti kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas.
48 straipsnis. Išorinis studijų vertinimas ir akreditavimas
1. Išorinis studijų vertinimas apima pakopines studijas ir profesines studijas. Išorinio studijų vertinimo tikslai:
2. Išorinis studijų vertinimas apima visų tam tikros krypties studijų programų ir jų vykdymo kokybės analizę aukštosios mokyklos atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenų pagrindu, pasitelkiant išorinius ekspertus. Išorinį studijų vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą. Išorinio studijų vertinimo rezultatai skelbiami viešai. Po išorinio studijų įvertinimo aukštoji mokykla, bendradarbiaudama su Studijų kokybės vertinimo centru, įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas.
3. Tam tikros krypties studijų akreditavimas – procedūra, kurios metu Studijų kokybės vertinimo centras patvirtina, kad įvertintos studijų krypties konkrečios pakopos (tarp jų trumposios pakopos studijos) arba profesinės studijos atitinka joms nustatytus rodiklius pagal vertinamąsias sritis. Sprendimas dėl akreditavimo priimamas remiantis išorinio studijų vertinimo išvadomis, kiekvienos pakopos (vientisosioms ir profesinėms studijoms atskirai) krypties studijos (tarp jų trumposios pakopos studijos) akredituojamos ne rečiau kaip kartą per 7 metus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
Nr. XIII-3415, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24584
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
4. Aukštoji mokykla negali vykdyti neakredituotos studijų krypties studijų. Kai yra pagal tokią studijų kryptį studijuojančių studentų, švietimo ir mokslo ministras nustato tolesnes jų studijų galimybes.
5. Valstybinių aukštųjų mokyklų studijos turi būti vertinamos ir akredituojamos atsižvelgus į valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės plėtros poreikius ir ateities raidos perspektyvą. Studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, vertinamąsias sritis ir rodiklius tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-989, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01003
6. Aukštųjų mokyklų studijų programos registruojamos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre Vyriausybės nustatyta tvarka.
7. Užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialai gali vykdyti tik tas studijų programas, kurios yra įvertintos aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, arba agentūros, kuri yra tikroji Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų asociacijos narė, pagal kilmės šalies studijų programų vertinimo tvarką ir (arba) akredituotos pagal tos šalies akreditavimo tvarką. Prieš pradedant įgyvendinti studijų programą užsienio valstybės aukštosios mokyklos filiale turi būti įvertintas to filialo pasirengimas įgyvendinti studijų programą Lietuvos Respublikoje. Pasirengimo įgyvendinti studijų programos išorinį vertinimą gali atlikti Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, bendradarbiaudama su Studijų kokybės vertinimo centru. Užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas arba jo vykdomos studijų programos privalo būti periodiškai vertinamos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūros pagal užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo kilmės šalyje nustatytą tvarką, o atlikto vertinimo rezultatai turi būti pateikti Studijų kokybės vertinimo centrui ir Švietimo ir mokslo ministerijai.
49 straipsnis. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinis vertinimas ir aukštųjų mokyklų akreditavimas
1. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo tikslai:
1) remiantis išorinio vertinimo išvadomis, nustatyti aukštosios mokyklos ir užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo veiklos kokybę;
2) sukurti prielaidas aukštosios mokyklos ir užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo veiklai gerinti;
3) skatinti aukštosios mokyklos ir užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo veiklos kokybės kultūrą;
2. Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo išorinis vertinimas yra jo veiklos kokybės nustatymas, remiantis aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenimis, įtraukiant išorinius ekspertus iš užsienio šalių. Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo išorinį vertinimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras. Egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų išorinį vertinimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras Vyriausybės nustatyta tvarka. Kunigų seminarijų išorinį vertinimą pagal Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo gaires ir nuostatas atlieka Šventojo Sosto bažnytinių universitetų ir fakultetų kokybės vertinimo ir skatinimo agentūra (AVEPRO). Išorinio vertinimo rezultatai skelbiami viešai. Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų, išskyrus egzilio sąlygomis veikiančias aukštąsias mokyklas, išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, vertinamąsias sritis ir rodiklius tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1170, 2018-05-17, paskelbta TAR 2018-05-23, i. k. 2018-08264
3. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinį vertinimą Švietimo ir mokslo ministerija inicijuoja ne rečiau kaip kas 7 metus. Jeigu nustatomi esminiai kokybės trūkumai pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše nustatytas vertinamąsias sritis, dėl kurių aukštoji mokykla įvertinama neigiamai, pakartotinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per 3 metus po ankstesnio vertinimo išvadų paskelbimo.
4. Naujai įsteigtos aukštosios mokyklos ir užsienio valstybių aukštosios mokyklos filialo išorinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per metus nuo aukštosios mokyklos ar įsteigto užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo veiklos pradžios. Jeigu nustatomi esminiai kokybės trūkumai, pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo tvarkos apraše nustatytas vertinamąsias sritis, dėl kurių aukštoji mokykla vertinama neigiamai, pakartotinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per 3 metus po pirmojo vertinimo išvadų paskelbimo.
5. Aukštosios mokyklos akreditavimas – procedūra, kurios metu Studijų kokybės vertinimo centras patvirtina, kad aukštosios mokyklos veikla atitinka nustatytus rodiklius pagal vertinamąsias sritis ir pakartotinio išorinio aukštosios mokyklos vertinimo metu nenustatyta esminių kokybės trūkumų, dėl kurių aukštoji mokykla buvo įvertinta neigiamai.
6. Jeigu pakartotinio vertinimo metu aukštoji mokykla ar užsienio aukštosios mokyklos filialas įvertinamas neigiamai, akreditacija nutrūksta ir švietimo ir mokslo ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Tais atvejais, kai valstybinėje aukštojoje mokykloje, kurios akreditacija nutrūksta, yra studijavusių, bet jos nebaigusių studentų, švietimo ir mokslo ministras nustato tolesnes jų studijų galimybes. Bet kokias iškilusias papildomas studentų finansines prievoles, susijusias su studijomis, dengia akreditaciją praradusi aukštoji mokykla.
50 straipsnis. Valstybinių mokslinių tyrimų institutų išorinis vertinimas
51 straipsnis. Mokslinės veiklos rezultatų viešumas
Siekiant užtikrinti valstybės biudžeto lėšomis atliekamų mokslinių tyrimų kokybę, valstybės biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumą, padidinti mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimo galimybes, paskatinti mokslo pažangą, visi mokslo ir studijų institucijose valstybės biudžeto lėšomis atliekamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatai turi būti skelbiami viešai atvirosios prieigos būdais ir priemonėmis, kiek tai neprieštarauja asmens duomenų, intelektinės nuosavybės, profesinių, komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą, nacionalinio saugumo ir gynybos, taip pat teisėsaugos ir viešojo saugumo veiklą reglamentuojantiems teisės aktams. Atvirosios prieigos prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos mokslo taryba.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305
52 straipsnis. Studijų sistemos sandara ir aukštojo mokslo kvalifikacijos
1. Studijų sistemos sandara:
1) pakopinės studijos – kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį, kvalifikaciniam laipsniui arba mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
2. Pakopinės studijos gali būti šių pakopų: trumpoji – kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti, pirmoji ir antroji – kvalifikaciniam (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsniui įgyti, trečioji – mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
3. Asmenims, baigusiems trumposios pakopos studijas, suteikiama kvalifikacija, suteikianti teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas aukštojoje mokykloje.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1260, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15487
4. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio bakalauro, baigusiems universitetines studijas – bakalauro kvalifikaciniai laipsniai, suteikiantys teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas magistrantūroje.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
5. Asmenims, baigusiems antrosios pakopos studijas, suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas doktorantūroje; studijas magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali vykdyti universitetai.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
6. Pagal Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje gali būti suteikiamas teologijos licenciato kvalifikacinis laipsnis; studijas teologijos licenciato kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali vykdyti universitetai.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
7. Teisės aktų nustatytais atvejais studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali būti vientisosios – apimti pirmosios ir antrosios pakopos studijas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
8. Asmenims, baigusiems trečiosios pakopos studijas (doktorantūrą) ir apgynusiems disertaciją, meno projektą, suteikiami mokslo daktaro, meno daktaro laipsniai. Doktorantūrą gali vykdyti doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos, taip pat kitos mokslo ir studijų institucijos ir įmonės šio įstatymo 77 straipsnio 10 dalyje nurodytais atvejais. Doktorantūros teisę, tai yra teisę vykdyti doktorantūrą, organizuoti disertacijų (meno projektų) gynimą, teikti mokslo (meno) daktaro laipsnius, išduoti mokslo (meno) daktaro diplomus, suteikia švietimo ir mokslo ministras.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
9. Aukštojo mokslo kvalifikacijų atitiktį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygiams nustato Vyriausybė.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
10. Kartu su kvalifikaciniu laipsniu gali būti suteikiama kvalifikacija. Kvalifikaciją suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
11. Suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos ir sektorinių profesinių komitetų, kaip jie suprantami Profesinio mokymo įstatyme, siūlymus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3415, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24584
12. Profesinės studijos yra medicinos, odontologijos, veterinarinės medicinos studijų krypčių rezidentūra, taip pat kitų Vyriausybės nustatytų krypčių studijos.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
13. Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka Studijų kokybės vertinimo centras, Lietuvos mokslo taryba ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotosios aukštosios mokyklos. Akademiniu pripažinimu laikomas kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo įvardijama kvalifikacijos (išsilavinimo) vertinimo metu nustatyta tos kvalifikacijos (išsilavinimo) vertė ketinant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje. Tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais galimas automatinis akademinis pripažinimas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1171, 2018-05-17, paskelbta TAR 2018-05-23, i. k. 2018-08265
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
14. Įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos priskyrimą atitinkamai studijų krypčiai, kai studijų kryptis išsilavinimo dokumentuose nenurodyta, atlieka kvalifikaciją suteikusi aukštoji mokykla, jeigu tokios mokyklos nėra arba išsilavinimas įgytas užsienyje, – konsultacijas dėl priskyrimo atitinkamai studijų krypčiai teikia Studijų kokybės vertinimo centras.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
53 straipsnis. Trumposios, pirmosios ir antrosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų vykdymo reikalavimai
1. Studijų metų pradžią ir pabaigą nustato aukštoji mokykla. Per studijų metus studentams turi būti suteikiamos ne trumpesnės kaip vieno mėnesio nepertraukiamos atostogos.
3. Studijos yra nuolatinės formos ir ištęstinės formos. Baigus skirtingų formų studijas įgytas išsilavinimas yra lygiavertis.
4. Nuolatinės formos studijų vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai. Ištęstinės formos studijų vienų metų apimtis gali būti mažesnė kaip 45 studijų kreditai, bet bendra jų trukmė neturi būti daugiau kaip pusantro karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijų trukmė, nuolatinėms studijoms taikant 60 studijų kreditų normą.
5. Trumpųjų studijų programų apimtis gali būti 90 arba 120 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų.
6. Pirmosios pakopos studijų programų apimtis gali būti 180, 210 arba 240 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų.
7. Vientisųjų studijų programos apimtis gali būti 300 arba 360 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų.
9. Profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) apimtis yra nuo 60 iki 120 studijų kreditų. Rezidentūros apimtį (trukmę) nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305
11. Numatyti pirmosios, antrosios, vientisųjų ir profesinių studijų pagal atitinkamą studijų programą rezultatai turi atitikti studijų krypties (krypčių) aprašuose atitinkamai pakopai nustatytus studijų rezultatus. Studijų pakopų ir studijų krypčių aprašus tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
12. Trumpųjų studijų programos turi atitikti profesinius standartus ir atitinkamos studijų krypties aprašą, jos turi būti suderintos su profesiniais standartais ir studijų krypčių aprašais ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo profesinio standarto ir atitinkamos studijų krypties aprašo patvirtinimo ar pakeitimo dienos.
13. Studijų programos gali būti tarpkryptinės – skirtos susietiems dviejų ir daugiau krypčių studijų rezultatams pasiekti.
14. Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, jo keitimo tvarką, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principus tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Pirmosios pakopos studijų programos gali būti skirtos dviejų krypčių kvalifikaciniams laipsniams įgyti. Šiuo atveju studijų programa turi atitikti abiejų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus. Kai aukštoji mokykla kartu su užsienio valstybės aukštąja mokykla vykdo jungtinę studijų programą, gali būti suteikiamas ir kitas, negu įrašytas į sąrašą, kvalifikacinis laipsnis. Teisę teikti tokį kvalifikacinį laipsnį aukštajai mokyklai suteikia švietimo ir mokslo ministras.
15. Profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) vykdymo reikalavimus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimus ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.
16. Pagal studijų programą numatytai studentų praktikai atlikti įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką, ir studentas bei aukštoji mokykla, kurioje jis studijuoja, sudaro praktinio mokymo sutartį. Pavyzdinę sutarties formą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Už studentų praktikos organizavimą atsakinga aukštoji mokykla.
17. Pagal trumpųjų studijų programą numatytai studentų praktikai realioje darbo vietoje, kaip ji suprantama Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, skiriama atitinkamai 30 arba 40 kreditų.
18. Universitetai ir kolegijos gali vykdyti jungtines atitinkamai universitetinių ar koleginių studijų programas kartu su Lietuvos ar užsienio valstybių aukštosiomis mokyklomis. Baigus šias programas suteikiamas kvalifikacinis (kvalifikaciniai) arba jungtinis kvalifikacinis laipsnis (laipsniai). Rengiant krašto apsaugos sistemai reikalingus specialistus, jungtines studijų programas gali rengti universitetai kartu su kolegijomis, suderinę su Krašto apsaugos ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija.
19. Trumposios pakopos studijų programas gali vykdyti kolegijos, vykdančios atitinkamos studijų krypties koleginių studijų programas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1260, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15487
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
54 straipsnis. Mokslo (meno) doktorantūros vykdymo reikalavimai
1. Mokslo doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Mokslo doktorantūros teisė mokslo kryptyse suteikiama universitetams ir universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais, kuriuose atliekami mokslo kryptį atitinkantys aukšto lygio moksliniai tyrimai. Mokslo doktorantūros teisė suteikiama remiantis mokslo doktorantūrą vykdyti pretenduojančių institucijų atitinkamo mokslo krypties mokslinių tyrimų lygio įvertinimu, kuris atliekamas Mokslo doktorantūros nuostatuose nustatyta tvarka. Mokslo doktorantūros nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos siūlymus.
2. Meno doktorantūros paskirtis – rengti tyrėjus menininkus, kurie gebėtų kurti, interpretuoti ir plėtoti meno praktika pagrįstus tyrimus. Meno doktorantūros teisė meno srities kryptyje suteikiama remiantis meno doktorantūrą vykdyti pretenduojančių universitetų atitinkamos meno krypties, įskaitant meninius tyrimus, ir menotyros mokslo krypties lygių įvertinimu, kuris atliekamas Meno doktorantūros nuostatuose nustatyta tvarka. Meno doktorantūros nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos siūlymus.
3. Mokslo ir meno sričių klasifikatorius tvirtina Vyriausybė, mokslo ir meno krypčių klasifikatorius, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos siūlymus, tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1369, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-10, i. k. 2018-11698
55 straipsnis. Dėstomoji kalba
Valstybinėse aukštosiose mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis dėstyti galima šiais atvejais, kai:
56 straipsnis. Dalinės studijos ir jų rezultatų įskaitymas
1. Dalinės studijos yra studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami aukštosios mokyklos išduodamu pažymėjimu.
2. Aukštosiose mokyklose įskaitomi:
1) aukštosios mokyklos studentų dalinių studijų kitoje to paties ar kito tipo (universiteto, kolegijos) aukštojoje mokykloje rezultatai;
2) aukštosios mokyklos studentų dalinių studijų pagal kitą tos pačios aukštosios mokyklos studijų programą rezultatai;
3. Dalinių studijų aukštosiose mokyklose rezultatai įskaitomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
57 straipsnis. Formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas
1. Asmenys gali kreiptis į aukštąsias mokyklas dėl jų formaliojo ir neformaliojo švietimo, savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo.
2. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas aukštojoje mokykloje, pripažinimą kaip studijų programos dalį atlieka aukštosios mokyklos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
58 straipsnis. Diplomai, diplomo priedėliai, pažymėjimai
1. Asmenims, baigusiems trumposios pakopos studijas, išduodamas įgytą kvalifikaciją patvirtinantis diplomas. Asmenims, baigusiems koleginių studijų pirmosios pakopos programą, išduodamas profesinio bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programą, išduodamas bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1260, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15487
2. Asmenims, baigusiems vientisųjų studijų ar magistrantūros studijų programą, išduodamas magistro diplomas ir diplomo priedėlis.
3. Asmenims, baigusiems doktorantūrą ir apgynusiems daktaro disertaciją (meno projektą), išduodamas mokslo (meno) daktaro diplomas.
4. Diplomo priedėlis yra neatskiriama profesinio bakalauro, bakalauro ir magistro diplomų dalis, diplomą papildantis dokumentas, kuriame nurodomas studijų programos pavadinimas ir informacija apie pasiektus studijų rezultatus.
5. Asmenims, baigusiems profesines studijas ar studijų modulius, skirtus kitoms kvalifikacijoms įgyti, išduodamas studijų pažymėjimas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
Nr. XIV-1260, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15487
59 straipsnis. Priėmimas į aukštąją mokyklą
1. Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina), kurių:
1) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į universitetines studijas;
2. Asmenų priėmimas į aukštąsias mokyklas gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskirdamos pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 3 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai netaikomi:
1) asmenims, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas;
3. Į aukštosios mokyklos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą, atsižvelgiant į jų mokymosi pasiekimus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus, įvertinus profesiniuose standartuose ir studijų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus.
4. Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos.
5. Bendrą studijų vietų skaičių pagal studijų kryptis ir (arba) studijų krypčių grupes ir studijų pakopas nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į savo galimybes užtikrinti studijų kokybę.
6. Minimalų studijų programos studijų vietų skaičių valstybinėse aukštosiose mokyklose pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes ir pakopas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs aukštųjų mokyklų siūlymus.
7. Asmenų (išskyrus užsieniečius, kurie pretenduoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas), stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas naudojantis šiai funkcijai atlikti skirta valstybės informacine sistema. Centralizuotas priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas koordinavimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Kiekvienais metais iki rugpjūčio 30 dienos savo interneto svetainėse aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie priėmimo į savo aukštosios mokyklos valstybės finansuojamas vietas rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie priėmimo į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas. Kiekvienais metais iki spalio 1 dienos aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie priėmimo į savo aukštosios mokyklos valstybės nefinansuojamas vietas rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie priėmimo į valstybės nefinansuojamas vietas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas.
8. Asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, į antrosios pakopos studijų programas priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
9. Asmenys, ketinantys mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar studijuoti atskirus studijų dalykus (modulius), priimami aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2094, 2023-06-27, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-13991
VI SKYRIUS
AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ
60 straipsnis. Akademinė bendruomenė
1. Akademinę bendruomenę sudaro mokslo ir studijų institucijų studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, profesoriai emeritai, mokslininkai emeritai, kiti darbuotojai, tiesiogiai dalyvaujantys mokslo ir (ar) studijų veikloje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
2. Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:
2) mokslo (meno) ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;
3. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama:
1) kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;
61 straipsnis. Studentai, klausytojai
1. Studentui išduodamas studento pažymėjimas. Studento pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, o jo gamybą ir išdavimą organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos).
2. Studento ir aukštosios mokyklos santykiai įforminami studijų sutartimi. Standartines studijų sutarties sąlygas nustato švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) siūlymus.
62 straipsnis. Studentų teisės ir pareigos
1. Studentai turi teisę:
3) studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus toje pačioje arba kitoje aukštojoje mokykloje;
7) atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti studijų rezultatai;
8) kreiptis į aukštosios mokyklos administraciją, kad būtų įskaityti studijų toje pačioje arba kitoje aukštojoje mokykloje rezultatai;
9) kreiptis į aukštosios mokyklos administraciją, ginčų nagrinėjimo komisiją dėl savo interesų pažeidimo;
11) išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam kaip vienų studijų metų laikotarpiui, neprarandant studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo prieš išeidami akademinių atostogų;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2844, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-06-30, i. k. 2024-12154
2. Studentas, neišlaikęs egzamino ar kito galutinio atsiskaitymo, turi teisę šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Ši tvarka turi būti nustatyta išnagrinėjus studentų atstovybės siūlymus.
3. Studentai privalo:
4. Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato aukštoji mokykla, suderinusi su studentų atstovybe.
5. Valstybė sudaro studentui, kuris mokosi kitoje vietoje negu jo nuolatinė gyvenamoji vieta, sąlygas pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytojus Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo nustatyta tvarka.
6. Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie mokosi aukštosiose mokyklose, sudaromos sąlygos atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nustatyta tvarka.
TAR pastaba: 62 straipsnio 6 dalies redakcija nuo 2026-01-01:
6. Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie mokosi aukštosiose mokyklose, sudaromos sąlygos derinti studijas ir privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą arba išeiti akademinių atostogų bet kuriuo studijų laikotarpiu ir atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2844, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-06-30, i. k. 2024-12154
7. Aukštosios mokyklos vadovas arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius prašymus, skundus ar pranešimus dėl šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.
8. Aukštojoje mokykloje veikia ginčų nagrinėjimo komisija. Ši komisija sprendžia studentų ir administracijos ar kitų darbuotojų ginčus, susijusius su mokslo ir studijų veikla. Į ginčų nagrinėjimo komisiją aukštosios mokyklos ir studentų atstovybė (jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) skiria po vienodą skaičių įgaliotų asmenų. Ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką nustato aukštoji mokykla, suderinusi su studentų atstovybe (jeigu jos nėra, – su visuotiniu studentų susirinkimu (konferencija).
63 straipsnis. Studentų savivalda
1. Aukštosios mokyklos studentų interesams atstovauja studentų atstovybė. Studentų atstovybės nariais gali būti tos aukštosios mokyklos studentai. Studentų atstovybės valdymo organų narius – studentus – renka visuotinis studentų atstovybės narių susirinkimas (konferencija), remdamasis visuotinumo, skaidrumo ir atvirumo principais. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (toliau – Asociacijų įstatymas), jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat aukštosios mokyklos statutu ir visuotinio studentų atstovybės narių susirinkimo (konferencijos) patvirtintais studentų atstovybės įstatais.
2. Jeigu aukštojoje mokykloje studentų atstovybės nėra, į aukštosios mokyklos visuotinį studentų susirinkimą (konferenciją) aukštosios mokyklos fakultetų studentai deleguoja atstovus, balsų dauguma išrinktus fakultetų studentų visuotiniuose susirinkimuose (konferencijose). Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) sušaukiamas ir sprendimai priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, remiantis visuotinumo, skaidrumo ir atvirumo principais.
3. Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų (visų delegatų). Visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė dalyvavusių studentų.
4. Studentų atstovai deleguojami į aukštosios mokyklos valdymo ir kitus organus remiantis visuotinumo, skaidrumo ir atvirumo principais ir tvarka, kuri nustatoma studentų atstovybės įstatuose ir kituose studentų atstovybės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. Studentų atstovai dalyvauja aukštosios mokyklos valdymo organų veikloje sprendžiamojo balso teise.
5. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš aukštosios mokyklos ir jos padalinių visais studijų ir su studijomis susijusiais klausimais.
6. Aukštoji mokykla aukštosios mokyklos tarybos nustatyta tvarka remia studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Studentų atstovybė ir kitos studentų organizacijos atsiskaito už aukštosios mokyklos skirtas lėšas.
7. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka pareikalauti dar kartą apsvarstyti aukštosios mokyklos valdymo organų priimtus sprendimus.
8. Studentų atstovybė viešai skelbia visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) patvirtintą metinę veiklos ir finansinę ataskaitą.
64 straipsnis. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos)
1. Aukštųjų mokyklų studentų atstovybės gali burtis į asociacijas ar kitas sąjungas įstatymų nustatyta tvarka.
2. Lietuvos studentų atstovybės ir jų sąjunga (sąjungos) gali dalyvauti studentų tarptautinių organizacijų veikloje.
3. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos) teikia siūlymus Seimui ir Vyriausybei, organizuoja bendrus visos šalies studentų renginius, koordinuoja vienijamų aukštųjų mokyklų studentų atstovybių veiklą, atstovauja vienijamų aukštųjų mokyklų studentų interesams nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, remdamasi skaidrumo ir atvirumo principais.
641 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų tyrėjų karjera
1. Mokslo ir studijų institucijų tyrėjų karjerą sudaro keturios pakopos:
1) pradedantysis tyrėjas – asmuo turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją; jis vykdo mokslinę (meno) veiklą vadovaujant pripažintam arba pirmaujančiajam tyrėjui;
2) patvirtintas tyrėjas – mokslininkas (meno daktaras), kurio mokslinė (meno) veikla nėra visiškai savarankiška;
3) pripažintas tyrėjas – mokslininkas (meno daktaras), pasiekęs mokslinės (meno) veiklos savarankiškumo lygį;
2. Kiekvienos pakopos mokslo ir studijų institucijų tyrėjų privalomas kompetencijas nustato Lietuvos mokslo taryba, vadovaudamasi tarptautiniais tyrėjų karjeros formavimo Europos mokslinių tyrimų erdvėje ir Europos aukštojo mokslo erdvėje principais ir kriterijais bei tyrėjų tarpinstitucinio ir tarptautinio judumo skatinimo principais.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
65 straipsnis. Dėstytojai
1. Tyrėjai arba pripažinti menininkai aukštosiose mokyklose gali užimti šias dėstytojų pareigybes: profesoriaus, docento, asistento, jaunesniojo asistento. Asmenys, kurie nėra tyrėjai arba pripažinti menininkai, aukštosiose mokyklose gali užimti šias dėstytojų pareigybes: vyresniojo lektoriaus, lektoriaus. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyti asmenys gali užimti dėstytojo praktiko pareigas.
2. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba meno daktaras, esantis pirmaujantysis tyrėjas, arba pripažintas menininkas. Profesoriaus pareigas einantis pirmaujantysis tyrėjas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (arba) formuoti meno projektų tematiką ir jiems vadovauti.
3. Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba meno daktaras, esantis ne žemesnės pakopos kaip pripažintas tyrėjas, arba pripažintas menininkas. Docento pareigas einantis ne žemesnės pakopos kaip pripažintas tyrėjas asmuo turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje.
4. Asistento pareigas gali eiti mokslininkas arba meno daktaras, esantis ne žemesnės pakopos kaip patvirtintas tyrėjas, arba pripažintas menininkas. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams.
5. Jaunesniojo asistento pareigas gali eiti pradedantysis tyrėjas. Jaunesnysis asistentas turi atlikti arba padėti atlikti dėstymo darbus bei padėti atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus.
6. Į vyresniojo lektoriaus pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis mokslo (meno) daktaro laipsnį. Vyresnysis lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.
7. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.
8. Aukštosios mokyklos gali nustatyti įvairias dėstytojų praktikų pareigybes. Tokie dėstytojai dėsto, veda praktinius užsiėmimus, vadovauja studentų praktiniams darbams, supažindina studentus su mokslinių tyrimų taikymu praktikoje, padeda jiems atlikti taikomosios mokslinės veiklos darbus, perteikia jiems praktinio darbo žinias. Su į šias pareigas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka priimamais asmenimis gali būti sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui. Atlikdami pareigas tokie dėstytojai privalo dirbti praktinį darbą ne mokslo ir studijų institucijose, turėti ne mažesnę kaip 3 metų tokio praktinio darbo, susijusio su dėstymo sritimi, patirtį, profesinių pasiekimų ir atitikti aukštosios mokyklos numatytas dėstymo kompetencijas. Aukštosioms mokykloms, į kurias dėstyti atvyksta dėstytojai praktikai iš užsienio valstybių, šiai akademinei veiklai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama lėšų iš valstybės biudžeto.
9. Kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius, kaip nustatyti šio straipsnio 2–7 dalyse, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato aukštoji mokykla.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2059, 2023-06-15, paskelbta TAR 2023-06-27, i. k. 2023-12865
Nr. XIV-2308, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24175
66 straipsnis. Mokslo darbuotojai
1. Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai gali užimti šias mokslo darbuotojų pareigybes: vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, mokslininko stažuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo.
2. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti pirmaujantysis tyrėjas. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus.
3. Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti tyrėjas, esantis ne žemesnės pakopos kaip pripažintas tyrėjas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus.
4. Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti tyrėjas, esantis ne žemesnės pakopos kaip patvirtintas tyrėjas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir vykdyti eksperimentinę plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus.
5. Mokslininko stažuotojo pareigas gali eiti tyrėjas, esantis ne žemesnės pakopos kaip patvirtintas tyrėjas, apgynęs daktaro disertaciją kitoje institucijoje ne anksčiau kaip prieš 7 metus iki skyrimo į šias pareigas dienos. Laikotarpis, kuriuo asmeniui buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti, į šį 7 metų laikotarpį neįtraukiamas.
6. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti pradedantysis tyrėjas. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus.
7. Kvalifikacinius mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius, kaip nustatyti šio straipsnio 2–6 dalyse, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir mokslo darbuotojų atestavimo tvarką nustato mokslo ir studijų institucijos. Nustatydamos kvalifikacinius mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, mokslo ir studijų institucijos turi atsižvelgti į Lietuvos mokslo tarybos nustatytus reikalavimus dėl visų tyrėjų pakopų privalomų kompetencijų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1482, 2022-11-03, paskelbta TAR 2022-11-15, i. k. 2022-22950
67 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų administracija ir kiti darbuotojai
1. Mokslo ir studijų institucijos turi turėti administraciją, būtiną institucijos ir institucijos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat administracijos ir kitų darbuotojų, reikalingų institucijos studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti.
2. Administraciją sudaro mokslo ir studijų institucijų darbuotojai, išskyrus aukštųjų mokyklų akademinių padalinių, kurie įeina į kitų akademinių padalinių sudėtį, ir mokslinių tyrimų institutų akademinių padalinių vadovus, kurie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus sau pavaldiems darbuotojams. Be administracinių pareigų, jie gali dirbti pedagoginį ir (arba) mokslinį darbą. Mokslo ir studijų institucijų akademinis padalinys yra toks padalinys, kurio pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.
21. Aukštųjų mokyklų pirmosios ir antrosios studijų pakopų arba vientisųjų studijų studentai mokslo ir studijų institucijose gali užimti tyrėjo padėjėjo pareigas. Tyrėjo padėjėjas padeda tyrėjams, siekdamas įgyti pedagoginio, mokslinio darbo ir profesionalios veiklos patirties. Su tyrėjo padėjėjais sudaromos terminuotos darbo sutartys, trunkančios ne ilgiau kaip iki studijų aukštojoje mokykloje pabaigos ar studijų nutraukimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip 5 metų laikotarpiui. Tyrėjų padėjėjų priėmimo į pareigas reikalavimus ir jų darbo apmokėjimo sąlygas nustato mokslo ir studijų institucijos.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
3. Administracijos ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojų skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato mokslo ir studijų institucijos.
4. Valstybinės aukštosios mokyklos statute gali būti nustatyta, kad su rektoriaus (direktoriaus) ar senato į pareigas skiriamais aukštosios mokyklos prorektoriais (direktoriaus pavaduotojais), kancleriu, fakultetų dekanais, prodekanais, katedrų vedėjais, centrų, institutų ar kitų akademinių padalinių vadovais gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai, o su prorektoriais (direktoriaus pavaduotojais), kancleriu gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys ir rektoriaus (direktoriaus) įgaliojimų laikotarpiui.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2845, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-06-30, i. k. 2024-12155
68 straipsnis. Kviestiniai dėstytojai ir mokslo darbuotojai
1. Mokslo ir studijų institucijos, siekdamos užtikrinti vykdomos studijų ir mokslinės veiklos kokybę, gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui kviesti kitų mokslo ir studijų institucijų dėstytojus ir mokslo darbuotojus, atitinkančius pirmaujančiojo ar pripažinto tyrėjo karjeros pakopos reikalavimus. Šiems darbuotojams suteikiamas kviečiančios mokslo ir studijų institucijos kviestinio dėstytojo ar mokslo darbuotojo statusas. Su tokiais darbuotojais gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1951, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09696
2. Kviestiniams dėstytojams ir mokslo darbuotojams skyrimo į pareigas tvarka, nustatyta šiame įstatyme, netaikoma.
69 straipsnis. Asocijuotieji mokslininkai ir dėstytojai
1. Asocijuotojo mokslininko ar dėstytojo statusas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų senato (akademinės tarybos) ar mokslo tarybos sprendimu gali būti suteikiamas toje mokslo ir studijų institucijoje pagal neterminuotą darbo sutartį dirbusiam mokslininkui ar dėstytojui, palaikančiam su šia institucija mokslinius ar meninius ryšius – rengiančiam su institucijos darbuotojais bendras mokslines ar menines publikacijas, vykdančiam su jais bendrus mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros ar meno projektus, konsultuojančiam juos mokslo, meno ar pedagoginiais klausimais ar panašiai, bet ne ilgiau kaip iki neterminuotos darbo sutarties pabaigos.
2. Asocijuotasis mokslininkas ar dėstytojas gali be konkurso grįžti į ankstesnes pareigas, jeigu tam pritaria mokslo ir studijų institucijos senatas (akademinė taryba) ar mokslo taryba ir jeigu pateikus prašymą grąžinti į ankstesnes pareigas yra atliekama jo neeilinė atestacija. Jeigu asocijuotojo mokslininko ar dėstytojo veikla atlikus neeilinę atestaciją įvertinama teigiamai, su juo yra sudaroma neterminuota darbo sutartis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
70 straipsnis. Profesoriai emeritai ir mokslininkai emeritai
1. Profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ar meninį ir (ar) pedagoginį darbą aukštojoje mokykloje, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Vyriausiesiems mokslo darbuotojams, aktyviai dirbusiems mokslinį darbą ir rengusiems mokslininkus valstybiniame mokslinių tyrimų institute, už ypatingus nuopelnus mokslui valstybinio mokslinių tyrimų instituto taryba gali suteikti mokslininko emerito vardą.
2. Profesoriui emeritui ir mokslininkui emeritui mokslo ir studijų institucijos statute (įstatuose) nustatyta tvarka sudaromos sąlygos dalyvauti mokslo ir studijų institucijos mokslinėje ir kitoje veikloje.
71 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų personalo teisės ir pareigos
1. Mokslo ir studijų institucijų personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
1) pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti bei mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;
3) gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją. Jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;
2. Dėstytojai per 5 metų kadencijos laikotarpį arba kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams ir (arba) meniniams tyrimams atlikti bei mokslinei ir (arba) meninei, ir (arba) pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
3. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali gauti valstybės paramą mokslinėms stažuotėms, taip pat paramą dalyvauti mokslinėse konferencijose užsienyje, dėstyti užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose. Šią paramą administruoja Lietuvos mokslo taryba savo nustatyta tvarka. Valstybės paramą taip pat gali teikti ir kitos valstybės institucijos. Dėstytojams ir mokslo darbuotojams, vykstantiems į mokslines stažuotes užsienyje pagal tarptautines sutartis, valstybės parama skiriama švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Šią paramą teikia Lietuvos mokslo taryba ir kitos valstybės institucijos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
4. Mokslo ir studijų institucijų personalas privalo:
72 straipsnis. Priėmimas į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas
1. Į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 65 straipsnio 8 dalyje, 68 straipsnyje ir šio straipsnio 10 ir 11 dalyse, pareigas asmenys priimami dirbti ne mažiau kaip 0,25 darbo laiko normos viešo konkurso būdu. Mokslo ir studijų institucijos nustatyti dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikaciniai reikalavimai ir privalomos mokslo ir studijų institucijos tyrėjų kompetencijos šios institucijos nustatyta tvarka skelbiami viešai šios institucijos interneto svetainėje.
2. Viešas konkursas šio straipsnio 1 dalyje išvardytoms pareigoms eiti skelbiamas ne vėliau kaip 6 mėnesiai iki numatomos darbo pradžios. Pranešimas apie konkursą pareigoms eiti turi būti skelbiamas mokslo ir studijų institucijos ir Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėse, šalies ir, jeigu tikslinga, tarptautinėse visuomenės informavimo priemonėse. Konkurso sąlygose, inter alia, turi būti numatyta, kad pretendentas pateikia savo veiklos planą 5 metų laikotarpiui.
3. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti vertina priėmimo komisija, sudaroma mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip vieną trečdalį priėmimo komisijos narių sudaro šioje mokslo ir studijų institucijoje nedirbantys asmenys, o aukštosiose mokyklose – papildomai ne mažiau kaip vienas iš jų – studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – studentų visuotinio narių susirinkimo (konferencijos)) deleguotas atstovas. Rengiant konkursą profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigoms eiti, priėmimo komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas.
4. Su asmeniu, mokslo ir studijų institucijoje laimėjusiu konkursą dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma terminuota darbo sutartis 5 metų laikotarpiui ir mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka tam pačiam laikotarpiui patvirtinamas su mokslo ir studijų institucijos veiklos planais ir prioritetais suderintas jo veiklos planas. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki terminuotos darbo sutarties pabaigos, mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka vykdomas darbuotojo veiklos per šį laikotarpį vertinimas. Jeigu likus 3 mėnesiams iki terminuotos darbo sutarties pabaigos asmuo yra laikinai nedarbingas arba išėjęs nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros ar tėvystės atostogų, jo veiklos vertinimas vykdomas pasibaigus laikinajam nedarbingumui ar grįžus iš šioje dalyje nurodytų atostogų. Laikotarpis, kuriuo asmeniui mokslo ir studijų institucija buvo suteikusi nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas ar atostogas vaikui prižiūrėti, į 5 metų laikotarpį neįtraukiamas. Šioje dalyje nurodytas pareigas einančių asmenų veiklos vertinimo reikalavimus nustato mokslo ir studijų institucija. Šie reikalavimai turi būti ne žemesni kaip konkurso dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti reikalavimai ir apimti veiklos plano vykdymo įvertinimą. Jeigu šioje dalyje nurodytas pareigas einančio asmens veikla įvertinama neigiamai, jis atleidžiamas. Darbuotojas, kurio veikla įvertinama neigiamai, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų. Atleidžiamam darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Jeigu darbuotojo veikla įvertinama teigiamai, su šiuo dėstytoju ar mokslo darbuotoju tęsiami darbo santykiai sudarius neterminuotą darbo sutartį toms pačioms pareigoms eiti.
5. Mokslo ir studijų institucija gali nustatyti neterminuotos darbo sutarties pabaigą su mokslo darbuotojais ar dėstytojais, sulaukusiais pensinio amžiaus. Tokiu atveju neterminuota darbo sutartis turi pasibaigti ne anksčiau kaip mokslo ir studijų institucijos nustatytą paskutinę studijų (mokslo) metų, kuriais mokslo darbuotojas ar dėstytojas sulaukia pensinio amžiaus, pabaigos dieną. Nutraukus neterminuotą darbo sutartį, su pensinio amžiaus sulaukusiu mokslo darbuotoju ir dėstytoju gali būti tęsiami darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį toms pačioms pareigoms eiti ne ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį. Tokiai terminuotai darbo sutarčiai turi pritarti universiteto senatas (kolegijos akademinė taryba, mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba), įvertinęs, kad šio darbuotojo darbas yra reikalingas siekiant užtikrinti mokslo ir studijų institucijoje vykdomų studijų programų ir (ar) mokslinių tyrimų tęstinumą. Tokia sutartis universiteto senato (kolegijos akademinės tarybos, mokslinių tyrimų instituto mokslo tarybos) pritarimu vieną kartą gali būti sudaroma pakartotinai. Sudarius pakartotinę terminuotą darbo sutartį asmenys yra atestuojami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, atestacijos laikotarpį skaičiuojant nuo paskutinės atestacijos, atliktos dirbant pagal neterminuotą darbo sutartį šioje mokslo ir studijų institucijoje, dienos.
6. Dėstytojui ar mokslo darbuotojui, dirbančiam pagal neterminuotą darbo sutartį, laimėjus konkursą eiti kitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje, jo darbo santykiai jam einant naujas pareigas tęsiami pagal neterminuotą darbo sutartį. Jeigu konkurso sąlygas atitinka vienintelis kandidatas, toje mokslo ir studijų institucijoje pagal neterminuotą darbo sutartį einantis docento, asistento, lektoriaus, vyresniojo mokslo darbuotojo ar mokslo darbuotojo pareigas, jis gali būti perkeltas į aukštesnes pareigas toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje (atitinkamai į profesoriaus, docento, vyresniojo lektoriaus, vyriausiojo mokslo darbuotojo ir vyresniojo mokslo darbuotojo) be konkurso.
7. Neterminuotos darbo sutarties laikotarpiu dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas einantis asmuo atestuojamas kas 5 metai arba jam gali būti rengiama neeilinė atestacija mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka. Tokių asmenų atestacijos reikalavimus nustato mokslo ir studijų institucija. Šie reikalavimai turi būti ne žemesni kaip viešo konkurso dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti reikalavimai. Laikotarpis, kuriuo asmeniui mokslo ir studijų institucija buvo suteikusi nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas ar atostogas vaikui prižiūrėti, taip pat ligos laikotarpis, trunkantis ilgiau kaip 3 mėnesius, į atestacijos laikotarpį neįtraukiamas. Neatestuotas darbuotojas atleidžiamas iš darbo. Atleidžiamam darbuotojui taikomos garantijos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 7, 8, 9 dalyse.
8. Neterminuotos darbo sutarties laikotarpiu mokslo ir studijų institucijos vadovo siūlymu ir darbuotojo sutikimu pastarojo einamos tyrėjo pareigos gali būti keičiamos į kitas lygiavertes tos pačios pakopos tyrėjo pareigas (išskyrus mokslininko stažuotojo pareigas), jeigu darbuotojas atitinka toms pareigoms mokslo ir studijų institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
9. Mokslo ir studijų institucijos vadovo sprendimu asmenys į mokslo ir studijų institucijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas gali būti priimami be konkurso pagal terminuotą darbo sutartį. Šie asmenys turi atitikti mokslo ir studijų institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje. Be konkurso asmenys, išskyrus asmenis, dalyvaujančius moksliniuose projektuose, priimami į dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui, sudarant terminuotą darbo sutartį. Šią sutartį galima pratęsti dar vienam ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Pakartotinai be konkurso į mokslo ir studijų institucijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas šie asmenys gali būti priimami ne anksčiau kaip praėjus 2 metams po terminuotos darbo sutarties pabaigos. Asmenys, kurių veikla mokslo ir studijų institucijoje šio straipsnio 4 dalyje aprašytu atveju buvo įvertinta neigiamai, ir neatestuoti asmenys be konkurso gali būti priimami tik į žemesnes pareigas.
10. Į mokslininko stažuotojo pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu ir įdarbinami pagal terminuotą darbo sutartį iki stažuotės, kuri trunka nuo vienų iki 3 metų, pabaigos. Kandidatai į šias pareigas turi atitikti ne žemesnius, kaip nustatyti šio įstatymo 66 straipsnio 5 dalyje, reikalavimus. Viešo konkurso mokslininko stažuotojo pareigoms eiti sąlygas nustato mokslo ir studijų institucija.
11. Į jaunesniojo asistento ir jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas asmenys priimami mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka. Kandidatai į šias pareigas turi atitikti ne žemesnius, kaip nustatyti šio įstatymo 65 straipsnio 5 dalyje ir 66 straipsnio 6 dalyje, reikalavimus. Su asmenimis, priimamais į jaunesniojo asistento ir jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, sudaromos terminuotos darbo sutartys, trunkančios ne ilgiau kaip iki jų doktorantūros studijų pabaigos. Šias sutartis galima pratęsti ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
721 straipsnis. 721 straipsnis. Valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos, administracijos (instituto direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, mokslinio sekretoriaus), mokslo darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos ir socialinės garantijos
Pakeistas straipsnio pavadinimas:
Nr. XIII-3269, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15545
Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305
1. Valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos (toliau šiame straipsnyje – institutai), administracijos (instituto direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, mokslinio sekretoriaus) ir mokslo darbuotojų (toliau kartu – darbuotojai) darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (mėnesinė alga), priedai ir priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, darbą naktį ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą sąlygomis, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, premijos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3269, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15545
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
2. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje ir (ar) institutų vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, detalizuojami kriterijai (atliekamų užduočių, mokslinių tyrimų lygis ir sudėtingumas, atsakomybės lygis, vykdomų projektų ar užsakymų specifika, pobūdis, rezultatų svarba šalies, visuomenės gerovei ar ūkio plėtrai, specifinių žinių ar įgūdžių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir panašiai), kuriais remiantis nustatomi konkretūs instituto darbuotojų pareiginės algos koeficientai, jiems skiriami priedai, priemokos, taip pat nustatoma priedų, priemokų ir premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos. Pareiginės algos koeficientus pareigybėms, priedus, priemokas ir premijas darbuotojams, vadovaudamasis šiuo straipsniu ir institute galiojančia darbo apmokėjimo sistema, nustato instituto direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Pareiginės algos koeficientai pareigybėms, priedai, priemokos ir premijos darbuotojams nustatomi neviršijant institutui atitinkamų metų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui.
3. Institutų direktorių darbo apmokėjimo dydžius (darbo užmokestį) nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas (visuotinis dalininkų susirinkimas) arba jo (jų) įgaliotas asmuo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305
4. Darbuotojo pareiginei algai apskaičiuoti taikomas Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga nustatoma bazinį dydį padauginus iš tai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficiento.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-723, 2021-12-07, paskelbta TAR 2021-12-15, i. k. 2021-25841
Nr. XIV-2275, 2023-11-21, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23060
5. Pareiginės algos koeficientai yra šie:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-969, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21727
Nr. XIII-1367, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-10, i. k. 2018-11695
Nr. XIII-3269, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15545
Nr. XIV-723, 2021-12-07, paskelbta TAR 2021-12-15, i. k. 2021-25841
Nr. XIV-1542, 2022-11-17, paskelbta TAR 2022-11-29, i. k. 2022-24192
Nr. XIV-2275, 2023-11-21, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23060
6. Instituto direktoriaus pavaduotojų pareiginės algos koeficientai nustatomi 10–20 procentų mažesni už jų instituto direktoriui nustatytą pareiginės algos koeficientą.
7. Institutų direktoriams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams gali būti mokamas priedas už veiklos efektyvumą ir (ar) priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.
8. Instituto direktoriui nustatytos pareiginės algos, priedo, priemokos ir premijos suma negali viršyti instituto mokslo darbuotojų praėjusių metų 4 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių. Instituto mokslo darbuotojų praėjusių metų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas praėjusiais metais šiems darbuotojams apskaičiuotas bruto darbo užmokesčio lėšas (į jas įskaitomos darbo užmokesčio lėšos šių darbuotojų pareiginei algai, priedams, priemokoms ir premijoms) padalijus iš vidutinio sąlyginio tų metų darbuotojų skaičiaus ir gautą dalmenį padalijus iš 12. Tam tikro mėnesio vidutinis sąlyginis instituto mokslo darbuotojų skaičius apskaičiuojamas sudėjus visą mėnesį visą darbo dieną dirbančių šių darbuotojų skaičių ir ne visą mėnesį, ne visą darbo dieną ar ne visą savaitę dirbančių šių darbuotojų, perskaičiuotų į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, skaičių. Vidutinis sąlyginis praėjusių metų instituto mokslo darbuotojų skaičius apskaičiuojamas sudėjus praėjusių metų kiekvieno mėnesio vidutinius sąlyginius šių darbuotojų skaičius ir šią sumą padalijus iš 12.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
9. Institutų direktoriai gali dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą pagal instituto savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (juridinio asmens dalyvių susirinkimo) ir direktoriaus susitarimą dėl papildomo darbo, fiksuojamą darbo sutartyje. Institutų direktoriams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams, tame pačiame institute papildomai einantiems mokslo darbuotojo pareigas, už darbą einant šias pareigas apmokama vadovaujantis šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktų ir šio straipsnio 10–12 dalių nuostatomis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
10. Mokslo darbuotojams, vykdantiems tarptautinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų projektus arba ūkio subjektų užsakymus, šalių susitarimu (nurodant konkrečią mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą, susijusią su projekto ar užsakymo vykdymu, konkretų darbo valandų skaičių ir konkretų valandinį darbo užmokestį už faktiškai dirbtą laiką) pareiginė alga nustatoma vadovaujantis šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktais, juose nustatytus pareiginės algos koeficientus didinant ne daugiau kaip 3 kartus. Šiuo atveju darbo užmokestis mokamas iš tarptautinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų projektų lėšų, gautų iš tarptautinių organizacijų, arba iš ūkio subjektų skiriamų lėšų jų užsakymams vykdyti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
11. Mokslo darbuotojams gali būti mokami:
1) priedas už einamas šias vadovaujamas pareigas: instituto mokslo tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo – iki 25 procentų pareiginės algos dydžio; instituto struktūrinio padalinio (skyriaus, laboratorijos, kito struktūrinio padalinio, kurio pagrindinė veikla yra moksliniai tyrimai ir (ar) eksperimentinė plėtra, taip pat šiam padaliniui instituto įstatuose prilyginto kito padalinio) vadovo ir jo pavaduotojo – iki 15 procentų pareiginės algos dydžio;
3) priemoka už laikinai nesančio darbuotojo funkcijų (pareigų) atlikimą arba rašytiniu darbuotojo sutikimu – už papildomų darbų atlikimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
12. Institutų direktoriams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams šio straipsnio 7 dalyje nurodyto priedo ir priemokos suma, o institutų mokslo darbuotojams – šio straipsnio 11 dalyje nurodytų priedų ir priemokų dalis, išmokėta iš valstybės biudžeto lėšų (išskyrus pajamų įmokų į valstybės biudžetą lėšas), neturi viršyti jiems nustatytos pareiginės algos dydžio.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
13. Šio straipsnio 7 ir 11 dalyse nurodyti priedai ir priemokos gali būti skiriami nurodant konkretų, bet ne ilgesnį kaip iki kalendorinių metų pabaigos, terminą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305
14. Neteko galios nuo 2024-05-04
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-723, 2021-12-07, paskelbta TAR 2021-12-15, i. k. 2021-25841
15. Pakviestiems dirbti užsienio mokslo darbuotojams institutų nustatyta tvarka gali būti nustatomas individualus atlyginimas už darbą, neatsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktuose nustatytus pareiginės algos koeficientus, tačiau neviršijant institutų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
16. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų institutų darbuotojams apmokama Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
17. Institutų darbuotojams, neviršijant institutų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui, gali būti skiriamos premijos šiais atvejais: už viršijantį lūkesčius darbą kalendoriniais metais; už atliktas vienkartines ypač svarbias užduotis. Kiekvienu atveju premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per kalendorinius metus ir negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos dydžio.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305
18. Instituto darbuotojams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėjais ar rūpintojais įstatymų nustatyta tvarka yra paskirti instituto darbuotojai, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra pateikti šių darbuotojų rašytiniai prašymai ir atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa. Mirus instituto darbuotojui, jo šeimos nariams gali būti išmokama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa, jeigu pateiktas jo šeimos narių rašytinis prašymas ir mirties faktą patvirtinantys dokumentai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-422, 2017-06-08, paskelbta TAR 2017-06-19, i. k. 2017-10246
73 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų, studentų, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos
1. Mokslo ir studijų institucijos studentai, dėstytojai ir mokslininkai turi teisę Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka burtis į sąjungas ir kitas asociacijas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
2. Mokslo ir studijų institucijų studentų sąjungos ir organizacijos, dėstytojų, mokslininkų organizacijos, studentų mokslinės draugijos ir kitos asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus, veiklai, susijusiai su mokslo ir studijų sistemai keliamais tikslais, gali gauti lėšų iš Lietuvos mokslo tarybai šiuo tikslu skirtų valstybės biudžeto lėšų Lietuvos mokslo tarybos nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
3. Mokslo ir studijų institucijų tarpusavio ryšius ir ryšius su valstybės valdžios ir valdymo bei savivaldybių institucijomis koordinuoja Lietuvos universitetų rektorių konferencija (konferencijos), Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (konferencijos), Lietuvos mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencija (konferencijos) ir kitos organizacijos bei asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencijos (konferencijų) veiklai, susijusiai su mokslo ir studijų sistemai keliamais tikslais, gali būti skiriama lėšų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
4. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjungos (sąjungų), taip pat kitų mokslininkų ir studentų organizacijų išvados įvertinamos svarstant mokslo ir studijų srities teisės aktų projektus.
5. Lietuvių katalikų mokslo akademija vienija žymiausius katalikiškos orientacijos Lietuvos, išeivijos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus. Lietuvių katalikų mokslo akademija veikia pagal savo įstatus.
6. Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija (asociacijos) vienija mokslo ir studijų institucijas, turinčias mokslines bibliotekas, ir kitas mokslines bibliotekas. Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija (asociacijos) veikia pagal įstatymus ir savo įstatus. Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijai (asociacijoms) elektroninių mokslo ir studijų duomenų bazių atrankai ir prenumeratai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama lėšų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-894, 2022-01-11, paskelbta TAR 2022-01-19, i. k. 2022-00751
VII SKYRIUS
MOKSLO IR STUDIJŲ FINANSAVIMAS
74 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų lėšos
1. Mokslo ir studijų institucijų lėšas sudaro:
1) valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
2) lėšos, skirtos mokslo ir studijų institucijoms specialiosioms sutartims su Vyriausybe ar jos įgaliota institucija vykdyti;
3) valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
4) pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, meno veiklos, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
5) lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimas;
8) lėšos, gautos kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas);
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-654, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-12-02, i. k. 2021-25020
2. Valstybės biudžeto asignavimai kiekvienam valstybiniam universitetui ir valstybiniam mokslinių tyrimų institutui skiriami atskira eilute. Valstybinės kolegijos finansuojamos iš valstybės institucijoms arba įstaigoms, įgyvendinančioms savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
3. Nevalstybinių aukštųjų mokyklų, kurias, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, yra įsteigusios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos, lėšas sudaro: valstybės biudžeto lėšos (Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skiriant biudžeto lėšų tiek, kiek jų skiriama to paties tipo valstybinėms aukštosioms mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje), steigėjo lėšos ir kitos teisėtai gautos lėšos.
75 straipsnis. Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos
1. Valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
2. Nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos skiriamos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti.
3. Valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui skiriamos pagal vykdomus mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, meno veiklą ir studijas. Valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
4. Mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo lėšos skiriamos:
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-654, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-12-02, i. k. 2021-25020
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-162, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29856
Nr. XIV-448, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14797
Nr. XIV-654, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-12-02, i. k. 2021-25020
751 straipsnis. Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti skyrimo pagrindai
1. Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti mokslo ir studijų institucijoms skiriamos pagal šių institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos vertinimo rezultatus, atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes.
2. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti universitetams ir mokslinių tyrimų institutams skiriamos pagal:
1) kas penkerius metus atliekamo ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo (toliau – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinis vertinimas) rezultatus. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinis vertinimas apima penkerių praėjusių metų laikotarpį M-5–M-1 metus, o lėšos skiriamos M+1, M+2, M+3, M+4 ir M+5 metams, čia M – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinio vertinimo atlikimo metai. Kitas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinis vertinimas atliekamas po penkerių metų;
2) kas penkerius metus atliekamo ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų meno veiklos vertinimo (toliau – meno veiklos ekspertinis vertinimas) rezultatus. Meno veiklos ekspertinis vertinimas apima penkerių praėjusių metų laikotarpį M-5–M-1 metus, o lėšos skiriamos M+1, M+2, M+3, M+4 ir M+5 metams, čia M – meno veiklos ekspertinio vertinimo atlikimo metai. Kitas meno veiklos ekspertinis vertinimas atliekamas po penkerių metų.
3. Valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti universitetams ir mokslinių tyrimų institutams skiriamos pagal kiekvienais metais atliekamo universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formaliojo vertinimo rezultatus. Universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formalusis vertinimas apima vienų metų (N-1) laikotarpį, o lėšos skiriamos pagal paskutinių trejų metų (N‑3, N-2, N-1) rezultatus N+1 metams, čia N – universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formaliojo vertinimo atlikimo metai.
4. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti kolegijoms skiriamos pagal kiekvienais metais atliekamo kolegijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formaliojo vertinimo rezultatus. Vertinimas apima vienų metų laikotarpį už N-1 metus. Lėšos skiriamos N+1 metams, čia N – metai, kai atliekamas vertinimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-654, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-12-02, i. k. 2021-25020
752 straipsnis. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos vertinimo kriterijai, taikomi skiriant valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšas
1. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinis vertinimas atliekamas pagal šiuos vertinimo kriterijus:
2) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekonominis ir socialinis poveikis (svorio koeficientas skiriant lėšas – 0,2);
2. Meno veiklos ekspertinis vertinimas atliekamas pagal šiuos vertinimo kriterijus:
3. Universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir kolegijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formalusis vertinimas (toliau – formalusis vertinimas) atliekamas pagal šiuos kriterijus:
1) paskelbtų mokslinių tyrimų rezultatų ir meno darbų sklaida, registruotos intelektinės nuosavybės tarptautinė teisinė apsauga;
2) mokslo ir studijų institucijų gautos tarptautinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos programų lėšos;
3) mokslo ir studijų institucijų lėšos, gautos iš ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų ir fizinių asmenų už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno užsakymus, pagal intelektinės nuosavybės licencines ir perdavimo sutartis ir pagal paramos sutartis moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai vykdyti.
4. Formaliojo vertinimo kriterijų svorio koeficientus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos siūlymą.
5. Duomenis, kurių reikia siekiant atlikti šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytus vertinimus, mokslo ir studijų institucijos teikia Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
6. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinį vertinimą, meno veiklos ekspertinį vertinimą ir formalųjį vertinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka Lietuvos mokslo taryba.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-654, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-12-02, i. k. 2021-25020
753 straipsnis. Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti skirstymas mokslo ir studijų institucijoms
1. Universitetams ir mokslinių tyrimų institutams valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos kiekvienais metais skirstomos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai pagal mokslo sritis ir meno veiklai. Šį skirstymą atlieka Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos siūlymą. Pagal ekspertinio vertinimo rezultatus kiekvienais metais mokslo sričiai baziniam finansavimui skiriamų lėšų dydis negali būti mažesnis, negu buvo skirta praėjusiais metais, išskyrus atvejus, kai lėšos einamaisiais metais skiriamos jau pagal kito ekspertinio vertinimo rezultatus.
2. Pagal mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinio vertinimo ir meno veiklos ekspertinio vertinimo suminius įverčius universitetams ir mokslinių tyrimų institutams paskirstoma 70 procentų visoms mokslo, meno sritims tenkančių lėšų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai. Lėšos kiekvienos mokslo srities moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skiriamos universitetams ir mokslinių tyrimų institutams proporcingai jų vertinamųjų vienetų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinio vertinimo suminių įverčių ir šių vertinamųjų vienetų dydžių, išreikštų jų mokslininkų visos darbo dienos atitikmenimis, sandaugoms. Mokslininkų visos darbo dienos atitikmuo skaičiuojamas kaip tam tikros mokslo srities ar krypties visų institucijos dėstytojų, turinčių mokslo daktaro laipsnį, visos darbo dienos atitikmens, padalyto iš 2, ir visų šios mokslo srities ar krypties mokslo darbuotojų, turinčių mokslo daktaro laipsnį, visos darbo dienos atitikmens suma. Lėšos meno veiklai skiriamos universitetams proporcingai jų vertinamųjų vienetų meno veiklos ekspertinio vertinimo suminių įverčių ir šių vertinamųjų vienetų dydžių, išreikštų jų menininkų visos darbo dienos atitikmenimis, sandaugoms. Menininkų visos darbo dienos atitikmuo skaičiuojamas kaip tam tikros meno srities ar krypties visų institucijos dėstytojų menininkų visos darbo dienos atitikmens, padalyto iš 2, ir visų tyrėjų menininkų visos darbo dienos atitikmens suma.
3. Pagal formaliojo vertinimo suminius įverčius universitetams ir mokslinių tyrimų institutams mokslo srities moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti skiriama 30 procentų visoms mokslo sritims tenkančių lėšų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai. Lėšos kiekvienos mokslo srities moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai skiriamos universitetams ir mokslinių tyrimų institutams proporcingai jų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formaliojo vertinimo suminiams įverčiams.
4. Kolegijoms moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti skiriama ne mažiau kaip 10 procentų kolegijų bazinio finansavimo lėšų.
5. Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti valstybiniams universitetams ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams įskaičiuojamos į jų valstybės biudžeto asignavimus, tvirtinamus Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu. Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti kolegijoms ir nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305
6. Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšų skirstymas mokslo ir studijų institucijų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti detalizuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamame tvarkos apraše.
7. Universitetų ir mokslinių tyrimų institutų, įsteigtų po 2021 m. liepos 1 d., ekspertinis vertinimas atliekamas ne anksčiau kaip po penkerių metų, o formalusis vertinimas atliekamas ne anksčiau kaip po metų nuo jų veiklos pradžios. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti institucijoms pirmiems metams skiria Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į universitetų ir mokslinių tyrimų institutų ekspertinio vertinimo rezultatų vidurkį, o vėlesniais metais skiria skatinamojo finansavimo lėšas pagal formaliojo vertinimo rezultatus, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos siūlymą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-654, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-12-02, i. k. 2021-25020
Nr. XIV-2309, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24176
76 straipsnis. Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšų studijoms skyrimo pagrindai
1. Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:
2) geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti šio įstatymo 79 straipsnyje nustatyta tvarka;
2. Mokslinių tyrimų institutams ir kitoms institucijoms, kartu su universitetais rengiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti specialistus, lėšos, susijusios su šių mokslininkų ar specialistų rengimu, skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšos skiriamos mokslo ir studijų institucijoms pagal kiekvienais metais atliekamo mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos pasiekimų vertinimo rezultatus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1262, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15489
Nr. XIV-1634, 2022-12-08, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26101
761 straipsnis. Studijų veiklos pasiekimų vertinimo kriterijai, taikomi skiriant valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo lėšas
1. Mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos pasiekimų vertinimas atliekamas pagal šiuos formalius kriterijus:
2. Mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos pasiekimų vertinimo kriterijų svorio koeficientus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, įvertinusi Lietuvos mokslo tarybos ir Studijų kokybės vertinimo centro siūlymus.
3. Duomenis, kurių reikia siekiant atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus vertinimus, mokslo ir studijų institucijos teikia Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
4. Studijų veiklos pasiekimų vertinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka Studijų kokybės vertinimo centras.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-654, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-12-02, i. k. 2021-25020
762 straipsnis. Valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšų skirstymas mokslo ir studijų institucijoms
1. Mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšas kiekvienais metais skiria Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Bendras metinis mokslo ir studijų institucijoms skiriamo valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšų dydis negali būti mažesnis, negu buvo skirta praėjusiais metais.
2. Pagal studijų veiklos pasiekimų vertinimo suminius įverčius visoms mokslo ir studijų institucijoms 2024 metais skiriama 5 procentai, 2025 metais – 10 procentų, 2026 ir vėlesniais metais – 20 procentų valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuotų nuo praėjusių metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų, skirtų studijų baziniam finansavimui. Lėšos paskirstomos mokslo ir studijų institucijoms proporcingai jų studijų veiklos pasiekimų vertinimo suminiams įverčiams.
3. Valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšos valstybiniams universitetams ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams įskaičiuojamos į jų valstybės biudžeto asignavimus, tvirtinamus Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu. Valstybinėms kolegijoms ir nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšos skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305
4. Valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšų skirstymo mokslo ir studijų institucijoms tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-654, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-12-02, i. k. 2021-25020
77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis
1. Stojančiųjų priėmimui į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas sudaromos dvi konkursinės eilės. Šios konkursinės eilės sudaromos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiamos kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Konkursinėse eilėse esančių stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1262, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15489
11. Į pirmąją konkursinę eilę patenka visi šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantys asmenys. Į antrąją konkursinę eilę patenka asmenys, esantys pirmojoje konkursinėje eilėje ir papildomai atitinkantys bent vieną iš šių sąlygų:
1) stojantieji į pirmosios pakopos universitetines ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas yra baigę trumposios pakopos studijas;
2) stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas atitinka aukštosios mokyklos nustatytas specialiųjų gebėjimų ir kompetencijų sąlygas ir turi ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas – ne trumpesnę kaip 24 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į trumposios pakopos studijas – ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį. Į praktinės veiklos patirties trukmę įskaitomas darbas pagal darbo sutartį, savanoriška veikla pagal savanoriškos veiklos sutartį, nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, profesinė karo tarnyba ir savanoriška nenuolatinė karo tarnyba. Reikalavimus praktinės veiklos patirčiai ir praktinės veiklos patirties trukmės skaičiavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras;
TAR pastaba: 77 straipsnio 11 dalies 2 punkto redakcija nuo 2026-01-01:
2) stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas atitinka aukštosios mokyklos nustatytas specialiųjų gebėjimų ir kompetencijų sąlygas ir turi ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas – ne trumpesnę kaip 24 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į trumposios pakopos studijas – ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį. Į praktinės veiklos patirties trukmę įskaitoma darbo pagal darbo sutartį, savanoriškos veiklos pagal savanoriškos veiklos sutartį, privalomosios pradinės karo tarnybos, profesinės karo tarnybos ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos trukmė. Reikalavimus praktinės veiklos patirčiai ir praktinės veiklos patirties trukmės skaičiavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras;
TAR pastaba: 77 straipsnio 11 dalies 2 punkto redakcija nuo 2027-07-01:
2) stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas atitinka aukštosios mokyklos nustatytas specialiųjų gebėjimų ir kompetencijų sąlygas ir turi ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas – ne trumpesnę kaip 24 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į trumposios pakopos studijas – ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį. Į praktinės veiklos patirties trukmę įskaitoma darbo pagal darbo sutartį, savanoriškos veiklos pagal savanoriškos veiklos sutartį, privalomosios pradinės karo tarnybos, išskyrus atliktą 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą, profesinės karo tarnybos ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos trukmė. Atlikta 9 mėnesių privalomoji pradinė karo tarnyba prilyginama 12 mėnesių praktinės veiklos patirčiai. Reikalavimus praktinės veiklos patirčiai ir praktinės veiklos patirties trukmės skaičiavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2844, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-06-30, i. k. 2024-12154
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1262, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15489
12. Vykdant bendrojo priėmimo pagrindinį etapą, pirmiausia organizuojamas stojančiųjų, esančių antrojoje konkursinėje eilėje, konkursas. Įvykus šiam konkursui, valstybės finansuojamų vietų negavę antrojoje konkursinėje eilėje esantys stojantieji toliau dalyvauja konkurse kartu su stojančiaisiais, esančiais pirmojoje konkursinėje eilėje, o jeigu valstybės finansuojamos vietos, skirtos antrojoje eilėje buvusiems asmenims, lieka neužimtos, į jas bendrąja konkurso tvarka pretenduoja pirmojoje eilėje esantys stojantieji. Pasibaigus bendrojo priėmimo pagrindiniam etapui, į likusias neužimtas valstybės finansuojamas studijų vietas priėmimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1262, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15489
2. Trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių pirmojoje ir antrojoje konkursinėse eilėse, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto studijų programai minimalaus studijų vietų skaičiaus pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1260, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15487
3. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamų asmenų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupių junginius arba bendrą skaičių pagal studijų pakopas (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sritis) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Antrajai konkursinei eilei sudaryti Vyriausybė skiria ne mažiau kaip 10 procentų valstybės finansuojamų studijų vietų ir valstybės finansavimo lėšų (nustatytų pagal atitinkamais metais į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas priimamų asmenų preliminarų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1260, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15487
4. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamiems trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, vidaus sistemos pareigūnų ir sveikatos priežiūros specialistų rengimo studijų – pagal studijų programas, pedagogų rengimo studijų – pagal studijų programas arba specializacijas ir (arba) studijų programų arba specializacijų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius. Atsižvelgdamas į priimtų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas asmenų skaičių per pastaruosius trejus metus ir studijų krypčių vertinimo rezultatus, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato atitinkamais metais antrajai konkursinei eilei formuoti skiriamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo studijų – pagal studijų programas, specializacijas arba jų grupes).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
Nr. XIV-1260, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15487
Nr. XIV-2692, 2024-06-06, paskelbta TAR 2024-06-13, i. k. 2024-10825
5. Galutinį valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal aukštąsias mokyklas bei studijų krypčių grupes tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, kai yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų sutartys.
6. Nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimtų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per laikotarpį, ne daugiau kaip iki pusantro karto ilgesnį negu nustatytas atitinkamų nuolatinės formos studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Kai valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, aukštosios mokyklos studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka tol, kol atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje yra ne didesnė kaip didžiausia leidžiama toje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje. Kai atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje yra didesnė nei didžiausia leidžiama toje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje, valstybės finansavimas mažinamas ta dalimi, kuri viršija didžiausią leidžiamą atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalį. Didžiausia leidžiama atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis yra 25 procentai nuo priėmimo metais tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka užfiksuoto valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
7. Asmuo, kurio studijas finansuoja valstybė, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir studijų formą toje pačioje studijų krypčių grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina.
8. Preliminaraus valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymą pagal aukštąsias mokyklas ir studijų krypčių grupes bei galimą nuokrypį tarp studijų krypčių grupių tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, neviršydamas valstybės finansavimo, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes, mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos rezultatų įvertinimą ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių. Preliminaraus valstybės finansuojamų antrosios pakopos studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymas pagal aukštąsias mokyklas tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato studijų krypčių grupę, su kuria susieja studentų priėmimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
9. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičių mokslo ir studijų institucijose tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras pagal mokslo ir meno kryptis, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos rezultatų įvertinimą, doktorantūros rezultatus, taip pat į mokslo ir studijų institucijų nustatytas atitinkamų metų doktorantūros studijų kainas. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymas pagal mokslo ir meno kryptis ir mokslo ir studijų institucijas tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
10. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta valstybės finansuojamų doktorantūros vietų dalis doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms gali būti paskirstyta konkurso būdu per švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus terminus, pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą. Konkursas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, pagal kurią numatoma, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintame tvarkos apraše numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, įstaigai, organizacijai, vykdančiai doktorantūros krypties aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvaujančiai konkurse kartu su doktorantūros teisę turinčia mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi (dalyvavusios) doktorantūros teisę turinti (turinčios) mokslo ir studijų institucija (institucijos) sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
11. Valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinamumo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas ir iki kiekvienų metų sausio 1 dienos pateikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla (rezidentūros atveju – pagal studijų programas, pedagogų rengimo atveju – pagal ugdymo sričių dalyką arba ugdymo sričių dalykų grupes).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
12. Valstybė finansuoja studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, studijų kainą šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta tvarka.
13. Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
14. Valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir studijų stipendiją gavę asmenys, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.
15. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijas aukštosiose mokyklose tvarką asmenims:
1) įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas;
16. Užsienio lietuvių, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
17. Iš mokslo ir studijų institucijos pašalinus valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus), į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijavę asmenys perkeliami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, vadovaujantis šio įstatymo 78 straipsnyje įtvirtintais principais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-654, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-12-02, i. k. 2021-25020
78 straipsnis. Nemokamas aukštasis mokslas gerai besimokantiems studentams
1. Studento pasiekti studijų rezultatai baigus modulį (dalyką) vertinami priskiriant juos studijų pasiekimų lygmeniui.
2. Skiriami trys studijų pasiekimų modulių (dalykų) lygmenys: puikus, tipinis ir slenkstinis:
1) puikiam pasiekimų lygmeniui priskiriamas studentas, kuris: žino naujausius studijų dalyko (krypties) šaltinius, teoriją ir principus ir gali kurti bei plėtoti naujas idėjas; geba taikyti žinias ir spręsti sudėtingas ir netipines studijų krypties ir su ja susijusios profesinės veiklos problemas; gali savarankiškai rinkti, vertinti, interpretuoti duomenis ir jais remdamasis priimti sprendimus; geba logiškai perteikti informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus bendraudamas su savo studijų krypties ir kitų studijų krypčių specialistais; turi mokymosi gebėjimų, būtinų tolesnėms studijoms ir savarankiškam mokymuisi;
2) tipiniam pasiekimų lygmeniui priskiriamas studentas, kuris: žino svarbiausias savo studijų dalyko (krypties) teorijas ir principus ir gali pagrįsti esminius studijų krypties pasiekimus; geba taikyti žinias spręsdamas standartines savo studijų krypties ar su ja susijusios profesinės veiklos problemas; gali savarankiškai rinkti, vertinti ir interpretuoti savo studijų krypties duomenis, reikalingus sprendimams priimti; geba perteikti įprastinę studijų krypties informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus; turi mokymosi gebėjimų, būtinų tolesnėms studijoms ir savarankiškam mokymuisi;
3) slenkstiniam pasiekimų lygmeniui priskiriamas studentas, kuris: žino svarbiausias savo studijų dalyko (krypties) teorijas ir principus; geba taikyti žinias spręsdamas nesudėtingas savo studijų krypties problemas; gali dalyvauti renkant, vertinant ir interpretuojant savo studijų krypties duomenis, reikalingus sprendimams priimti; geba perteikti pagrindinę studijų krypties informaciją, idėjas, problemas; turi savarankiško mokymosi gebėjimų.
3. Po aukštosios mokyklos nustatyto vertinamojo laikotarpio, ne ilgesnio kaip studijų metai, modulių (dalykų) vertinimai apibendrinami ir nustatomas vertinamojo laikotarpio studijų pasiekimų lygmuo:
1) studentas laikomas pasiekusiu puikų vertinamojo laikotarpio studijų pasiekimų lygmenį, jeigu ne mažiau kaip keturi penktadaliai modulių (dalykų) įvertinimų yra puikaus lygmens, o kiti – ne žemesnio kaip tipinio lygmens;
2) studentas laikomas pasiekusiu tipinį vertinamojo laikotarpio studijų pasiekimų lygmenį, jeigu ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai modulių (dalykų) įvertinimų yra tipinio arba puikaus lygmens, o kiti – slenkstinio lygmens;
4. Gerai besimokančiu laikomas studentas, neturintis akademinių skolų, įvykdęs visus studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir pasiekęs puikų arba tipinį pasiekimų lygmenį.
5. Studentui, kurio trumposios pakopos, pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto vertinamojo laikotarpio, ne ilgesnio kaip studijų metai, valstybės finansavimas studijoms išlieka, jeigu jis atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus gero mokymosi kriterijus. Jeigu studentas neatitinka gero mokymosi kriterijų, jis netenka valstybės finansavimo, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį. Valstybės finansavimo studijoms netekęs studentas už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka užima geriausiai toje pačioje studijų kryptyje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje besimokantis studentas, atitinkantis gero mokymosi kriterijus. Jeigu atsilaisvinusių vietų yra mažiau negu studentų, atitinkančių gero mokymosi kriterijus, pirmenybė teikiama studentams, vertinamuoju laikotarpiu surinkusiems daugiau modulių (dalykų) puikaus pasiekimų lygmens įvertinimų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
6. Jeigu trumposios pakopos, pirmosios studijų pakopos ir vientisųjų studijų atitinkamos studijų krypties ir studijų formos studijų kurse nėra valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojančių studentų, atitinkančių gero mokymosi kriterijus, valstybės finansuojamose studijų vietose studijuojantiems ir neturintiems akademinių skolų studentams valstybės finansavimas studijoms išlieka, nors jų vertinamojo laikotarpio pasiekimų lygmuo yra slenkstinis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
79 straipsnis. Kainos, sumokėtos už studijas, kompensavimas
1. Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu daliai valstybės nefinansuojamose trumposios, pirmosios ir antrosios pakopų ar vientisųjų studijų vietose geriausiais rezultatais studijų metus baigusių asmenų kiekvienais metais kompensuojama per atitinkamą laikotarpį sumokėta studijų kaina (studijų kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina). Asmenų, kuriems kompensuojama studijų kaina (studijų kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius pagal konkrečią aukštosios mokyklos studijų kryptį nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų eilės pagal studijų kryptis sudaromos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
2. Geriausiais rezultatais studijų metus baigusių asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius pagal konkrečią aukštosios mokyklos studijų kryptį yra proporcingas atitinkamais priėmimo į aukštąją mokyklą metais įstojusiųjų į tos krypties studijų vietas skaičiui. Bendras asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina, skaičius yra ne didesnis kaip 10 procentų tais studijų metais trumposios, pirmosios ir antrosios pakopų ar vientisąsias studijas baigusių asmenų skaičiaus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
80 straipsnis. Valstybės finansavimo studijoms ir studijų kainos kompensavimo atvejai
1. Šio įstatymo 77 straipsnyje nustatyta tvarka valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojama tik viena studijų vieta, jeigu:
1) asmenys vienu metu studijuoja pagal dvi ar daugiau tos pačios pakopos studijų programas ir bent viena jų finansuojama valstybės biudžeto lėšomis; jeigu asmuo vienu metu studijuoja pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojama tik viena jo pasirinktos studijų programos studijų vieta; jeigu asmuo vienu metu studijuoja pagal vientisųjų studijų ir antrosios pakopos studijų programas, valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojama tik viena jo pasirinktos studijų programos studijų vieta;
2) asmenys vienu metu studijuoja dviejose ar daugiau doktorantūrose ir bent viena jų finansuojama valstybės biudžeto lėšomis;
3) asmenys vienu metu studijuoja pagal dvi ar daugiau profesinių studijų programas ir bent viena jų finansuojama valstybės biudžeto lėšomis;
2. Teisės šio įstatymo 77 ir 79 straipsniuose nustatyta tvarka į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą neturi:
1) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis; jeigu asmuo baigė vientisųjų studijų programą ir daugiau kaip pusę studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, teisės į valstybės finansuojamą pirmosios pakopos studijų vietą ir studijų kainos kompensavimą asmuo nebeturi; jeigu asmuo baigė pirmosios pakopos studijų programą ir daugiau kaip pusę studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, teisės į valstybės finansuojamą vientisųjų studijų vietą ir studijų kainos kompensavimą asmuo nebeturi; jeigu asmuo baigė antrosios pakopos studijų programą ir daugiau kaip pusę studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, teisės į valstybės finansuojamą vientisųjų studijų vietą ir studijų kainos kompensavimą asmuo nebeturi;
2) asmenys, pakartotinai studijuojantys doktorantūroje, jeigu daugiau kaip pusę doktorantūros trukmės jie buvo studijavę valstybės biudžeto lėšomis;
3) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal profesinių studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis;
4) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal trumposios pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis;
5) užsieniečiai, išskyrus šio įstatymo 82 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytus asmenis, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečius, dirbančius ir (arba) turinčius teisę nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų šeimos narius, kitų užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, turinčius teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat išskyrus kitus užsieniečius ir asmenis be pilietybės, turinčius teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įgijusius vidurinį išsilavinimą pagal Lietuvos vidurinio ugdymo programą, studijuojančius pagal trumposios, pirmosios pakopų ar vientisųjų studijų programą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
3. Už studijas kainą, proporcingą dalyko (modulio) apimčiai, moka:
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305
81 straipsnis. Valstybės paskolos ir valstybės remiamos paskolos
1. Studentai gali gauti valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas:
2. Valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms teikti ir jų administravimo išlaidoms padengti gali būti naudojami Valstybiniam studijų fondui šiam tikslui skirti valstybės biudžeto asignavimai, lėšos, sukauptos iš grąžinamų paskolų, palūkanų ir delspinigių, paramos, taip pat privačių ūkio subjektų ir kitos lėšos. Valstybės paskolų arba valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė.
3. Valstybės remiamų paskolų limitas nustatomas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305
82 straipsnis. Stipendijos ir kita parama studentams
1. Studentams gali būti mokamos socialinės, skatinamosios, tikslinės ir studijų stipendijos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3153, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14368
2. Neteko galios nuo 2020-07-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIII-2991, 2020-05-28, paskelbta TAR 2020-06-09, i. k. 2020-12613
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
3. Skatinamosios stipendijos geriausiems studentams, neatsižvelgiant į jų studijų finansavimo pobūdį, skiriamos iš aukštųjų mokyklų ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar kitus akademinius laimėjimus. Valstybinių aukštųjų mokyklų skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos valstybinių aukštųjų mokyklų senatų (akademinių tarybų) nustatyta tvarka, suderinta su studentų atstovybe.
4. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų aukštųjų mokyklų studentams gali būti teikiama parama.
5. Paramos aukštųjų mokyklų doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas (išskyrus gydytojus rezidentus, gydytojus odontologus rezidentus ir veterinarijos gydytojus rezidentus, dirbančius rezidentūros bazėje), priimtiems į studijų vietas, kuriose studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, arba gaunantiems studijų stipendiją, teikimo tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1412, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11477
Nr. XIII-1687, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-11, i. k. 2018-20236
51. Aukštųjų mokyklų doktorantams, priimtiems į valstybės nefinansuojamas vietas, gali būti teikiama parama už studijų rezultatus ir parama akademinėms išvykoms. Paramos teikimo tvarką nustato Vyriausybė.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1700, 2018-12-06, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20941
6. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama aukštųjų mokyklų studentams, vykstantiems studijuoti arba atlikti praktikos užsienyje, taip pat užsieniečiams ir užsienio lietuviams, atvykusiems į studijas, lietuvių kalbos ir kultūros kursus mokslo ir studijų institucijose.
7. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose studijuojantiems užsienio lietuviams ir finansuojamos užsienio lietuvių, įgijusių išsilavinimą užsienyje, trumposios, pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
8. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti finansuojamos Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose studijuojančių užsienio valstybių piliečių trumposios, pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
9. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti skiriama parama įstojusiems į aukštąsias mokyklas ne Lietuvos Respublikoje ir jose studijuojantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečiams, dirbantiems ir (arba) turintiems teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų šeimos nariams. Ši parama gali būti skiriama ir kitų užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, turintiems teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar kituose teisės aktuose nenustatyta kitaip.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1059, 2018-03-22, paskelbta TAR 2018-03-29, i. k. 2018-04815
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2057, 2019-04-11, paskelbta TAR 2019-04-24, i. k. 2019-06693
10. Aukščiausius konkursinius balus pagal stojančiųjų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas konkursinę eilę surinkusiems asmenims, priimtiems į valstybės nefinansuojamas vietas, iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui skiriama norminės studijų kainos dydžio (kai už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, – studijų kainos dydžio) studijų stipendija. Atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentų valstybės finansavimą studijų stipendijoms ir preliminarų gaunančių studijų stipendijas trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros studijų studentų skaičių (nustatytą pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Studijų stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Studijų stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
Nr. XIV-654, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-12-02, i. k. 2021-25020
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1059, 2018-03-22, paskelbta TAR 2018-03-29, i. k. 2018-04815
101. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų tikslinės stipendijos gali būti mokamos studentams, įstojusiems į Vyriausybės nustatytų prioritetinių studijų krypčių, studijų programų grupių ar studijų programų valstybės finansuojamas studijų vietas ar nefinansuojamas studijų vietas su studijų stipendija, neatsižvelgiant į kitas gaunamas stipendijas ar paramą. Tikslinė stipendija mokama neturintiems akademinių skolų studentams ne rečiau kaip kartą per pusę metų visą studijų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip studijų programoje nustatyta studijų trukmė. Atitinkamų metų trumposios pakopos, pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų prioritetines studijų kryptis, studijų programų grupes ar studijų programas nustato Vyriausybė iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos, atsižvelgdama į ministerijų pasiūlymus, valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės ir regioninės plėtros poreikius, nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją, Vyriausybės nustatytas prioritetines mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos kryptis ir jų prioritetus bei valstybės finansines galimybes. Tikslines stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3153, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14368
11. Aukštųjų mokyklų studentai turi teisę gauti ir kitą juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių, fizinių asmenų paramą.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1059, 2018-03-22, paskelbta TAR 2018-03-29, i. k. 2018-04815
821 straipsnis. Aukštojo mokslo socialinės dimensijos plėtra
1. Aukštojo mokslo socialinės dimensijos plėtra grindžiama įtraukios aukštojo mokslo aplinkos formavimu pagal Europos aukštojo mokslo erdvės socialinės dimensijos plėtros nuostatas ir gaires. Plėtojant aukštojo mokslo socialinę dimensiją numatomos socialinės, akademinės, fizinės, informacinės, aplinkos prieinamumo, finansinės pagalbos priemonės, kurios yra finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus aukštojo mokslo socialinės dimensijos plėtros prioritetus. Šios priemones yra skiriamos asmeniui, atitinkančiam bent vieną iš šių kriterijų:
2. Aukštųjų mokyklų trumposios, pirmosios, antrosios, trečiosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų studentams dėl jų finansinės ir socialinės padėties kylančių barjerų iš valstybės biudžeto lėšų mokamos socialinės stipendijos. Socialinės stipendijos dydis – 6,5 bazinės socialinės išmokos per mėnesį. Socialinės stipendijos skiriamos studijų semestrui.
3. Socialinė stipendija skiriama, kai prašymų skirti socialinę stipendiją priėmimo metu studentas atitinka bent vieną iš kriterijų:
1) jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo, turintys teisę gauti arba gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
2) turi 45 procentų ar mažesnį dalyvumo lygį (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį) arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį);
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305
4. Socialinės stipendijos neturi teisės gauti šie studentai:
5. Studentui, atitinkančiam daugiau kaip vieną šio straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų arba vienu metu studijuojančiam pagal kelias studijų programas, skiriama tik viena socialinė stipendija per studijų semestrą.
6. Socialinės stipendijos mokėjimas nutraukiamas:
1) studentui baigus studijas anksčiau, negu numatyta studijų baigimo data, nutraukus studijas ar pašalinus studentą iš aukštosios mokyklos;
2) atsiradus ir (arba) paaiškėjus šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms aplinkybėms, dėl kurių studentui negalėjo būti skirta socialinė stipendija;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1260, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15487
83 straipsnis. Studijų kaina
1. Studijų kainą nustato aukštoji mokykla. Kai vykdoma jungtinė studijų programa arba doktorantūros teisė suteikiama kelioms mokslo ir studijų institucijoms, jungtinės studijų programos ar doktorantūros studijų kainą nustato institucijos, susiderinusios tarpusavyje. Studijų kaina nurodoma priėmimo į aukštąją mokyklą taisyklėse.
2. Studijų kaina valstybinėse aukštosiose mokyklose nustatoma atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas studijų išlaidas. Tais atvejais, kai valstybinėse aukštosiose mokyklose apskaičiuojama studijuojančiųjų valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijų kaina, į ją gali būti papildomai įskaičiuojamos studijų kokybei užtikrinti būtinos išlaidos, nenurodytos šio straipsnio 3 dalyje.
3. Į studijų išlaidas įskaičiuojamos lėšos, būtinos studijoms vykdyti, tai yra lėšos:
4) neteko galios.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-625, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12341
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-162, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29856
4. Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuojama norminė atitinkamos studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kaina, apimanti šio straipsnio 3 dalyje nurodytas studijų išlaidas. Normines atitinkamais metais priimamų studentų studijų kainas kiekvienais metais iki sausio 31 dienos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina neviršija norminės studijų kainos, valstybės biudžeto lėšomis apmokama aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina. Kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, valstybės biudžeto lėšomis apmokama norminė studijų kaina.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-654, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-12-02, i. k. 2021-25020
5. Asmenys, studijuojantys valstybės finansuojamose vietose, valstybinei aukštajai mokyklai neturi mokėti jokių tiesiogiai su studijų programos įgyvendinimu susijusių įmokų, išskyrus šio įstatymo 80 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.
6. Asmens, studijuojančio valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, studijų kaina, apimanti visas su studijų reikmėmis susijusias išlaidas, nustatoma studijų sutartyje. Studijų kainą arba jos dalį gali apmokėti studijuojančio asmens darbdaviai, aukštoji mokykla, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Ministerijos turi teisę apmokėti asmenų, studijuojančių valstybės nefinansuojamose studijų vietose, studijų kainą arba jos dalį iš joms patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka.
831 straipsnis. Specialiosios sutartys su mokslo ir studijų institucijomis
1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali sudaryti su mokslo ir studijų institucijomis specialiąsias sutartis dėl valstybės biudžeto asignavimų skyrimo.
2. Specialiosios sutarties objektu gali būti:
3. Specialiojoje sutartyje turi būti nustatytas sutarties vykdymo laikotarpis, skiriamos lėšos, stebėsenos mechanizmas ir šalių atsakomybė už sutarties nevykdymą arba už nepasiektus joje numatytus rodiklius.
4. Įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos rekomendacinę išvadą ir gavęs Vyriausybės įgaliojimą, specialiąją sutartį pasirašo švietimo, mokslo ir sporto ministras ir universiteto rektorius (kolegijos, mokslinių tyrimų instituto direktorius), gavęs mokslo ir studijų institucijos tarybos (mokslo tarybos) pritarimą.
5. Valstybės biudžeto lėšos, skirtos specialiosioms sutartims su mokslo ir studijų institucijomis, skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-654, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-12-02, i. k. 2021-25020
84 straipsnis. Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos finansavimas
1. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, meno veikla valstybinėse ir nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose finansuojami:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-448, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14797
1) iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-448, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14797
7) pagal valstybės investicijų programas ir valstybės investicijų projektus valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
2. Konkursinės mokslinių tyrimų programos – mokslinių tyrimų darbų priemonių visuma, kurios tikslas yra naujos mokslo žinios ir intelektiniai produktai, nauja mokslinių tyrimų infrastruktūra, aukštesnė tyrėjų kompetencija.
3. Konkursinės mokslinių tyrimų programos inicijuojamos ir įgyvendinamos šias programas administruojančios institucijos nustatyta tvarka.
4. Pareiškėjai konkuruoja dėl programinio konkursinio finansavimo teikdami paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį konkrečių mokslinių tyrimų projektų keliamiems tikslams, aktualumo, kompetencijos, kokybės ir kitiems programinį konkursinį finansavimą administruojančių institucijų nustatytiems kriterijams.
5. Programinį konkursinį finansavimą administruoja Lietuvos mokslo taryba, ekonomikos ir inovacijų ministro, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-738, 2021-12-09, paskelbta TAR 2021-12-15, i. k. 2021-25851
Nr. XIV-1040, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08794
6. Su konkursinėmis mokslinių tyrimų programomis susiję Lietuvos ūkio, kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos, kitų sričių moksliniai tyrimai, specialistų rengimas ir kitos veiklos sritys finansuojami iš tvirtinant šias programas joms numatomų lėšų, kuriomis disponuoja suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai.
7. Nacionalines mokslo ir technologijų programas, konkursines technologijų programas ir valstybės užsakymus inovacinei veiklai vykdyti reguliuoja Technologijų ir inovacijų įstatymas.
8. Ūkio subjektai ir jų grupės valstybės finansavimą moksliniams tyrimams gauna dalyvaudami konkursinėse mokslinių tyrimų programose ir konkursinėse technologijų programose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1415, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-13, i. k. 2018-11960
85 straipsnis. Valstybinių mokslo ir studijų institucijų finansinė apskaita, atskaitomybė ir auditas
Pakeistas straipsnio pavadinimas:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
1. Valstybinių mokslo ir studijų institucijų finansinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą, finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
2. Valstybinių biudžetinių mokslinių tyrimų institutų pajamos, gautos iš mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų, įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas ir naudojamos pagal programas mokslinių tyrimų institutų įstatuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.
3. Pagal patikėjimo sutartį perduotas valstybės turtas turi būti įtraukiamas į apskaitą atskirai nuo kito valstybinės aukštosios mokyklos turto.
4. Valstybinės mokslo ir studijų institucijos kiekvienais metais (ne vėliau kaip iki kovo mėnesio) viešai paskelbia ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai ir steigėjui praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitas už praėjusius metus, taip pat viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.
5. Valstybės kontrolė atlieka valstybinių mokslo ir studijų institucijų auditą teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, finansinių ataskaitų auditas turi būti atliekamas Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme nustatytais atvejais.
TAR pastaba. 5 dalies nuostatos taikomos 2018 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių valstybinių mokslo ir studijų institucijų, veikiančių kaip viešosios įstaigos, finansinių ataskaitų rinkinių auditams.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1186, 2018-05-24, paskelbta TAR 2018-06-01, i. k. 2018-09077
VIII SKYRIUS
VALSTYBINIŲ AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ TURTO VALDYMAS, NAUDOJIMAS IR DISPONAVIMAS JUO
86 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai ir valstybinių aukštųjų mokyklų žemės sklypų, pastatų ir kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumas
1. Valstybinės aukštosios mokyklos, valdydamos, naudodamos joms patikėtą turtą ir juo disponuodamos, vadovaujasi šiais principais:
1) visuomeninės naudos. Šis principas reiškia, kad turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant ugdyti išsilavinusią, mokslui, kultūros vertybėms ir naujausioms technologijoms imlią asmenybę ir visuomenę, laisvai kuriančią, kaupiančią ir skleidžiančią mokslo žinias ir kultūros vertybes, puoselėjančią Lietuvos tapatybę;
2) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad valstybinė aukštoji mokykla, turtą valdydama, naudodama ir juo disponuodama, turi siekti didžiausios naudos visuomenei;
3) racionalumo. Šis principas reiškia, kad turtas turi būti tausojamas ir protingai, tikslingai, tinkamai tvarkomas;
4) atskaitingumo visuomenei. Šis principas reiškia, kad valstybinės aukštosios mokyklos, įgyvendindamos joms Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamą autonomiją, kultūros, mokslo, tyrinėjimo, dėstymo laisvę ir savarankiškai tvarkydamos joms patikėtą turtą, yra atskaitingos visuomenei už valdomo, naudojamo ir disponuojamo turto kiekybinius ir kokybinius pokyčius;
2. Valstybinės aukštosios mokyklos naudojasi žemės sklypų, pastatų ir kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo teise. Keisti valstybinės aukštosios mokyklos panaudos pagrindais naudojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, perduotų valdyti valstybinėms aukštosioms mokykloms patikėjimo teise, valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi valstybinės aukštosios mokyklos tarybos nuomonę. Jeigu valstybinio universiteto taryba nesutinka, žemės sklypų ribas, valstybės pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, valdytojus gali keisti Seimas.
87 straipsnis. Valstybės turto perdavimas pagal patikėjimo sutartis valstybinėms aukštosioms mokykloms
1. Valstybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą Vyriausybės nustatyta tvarka gali perduoti valstybinėms aukštosioms mokykloms patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį. Valstybinės aukštosios mokyklos negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, išskyrus Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 461 straipsnyje nustatytą išimtį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų.
TAR pastaba: 87 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos ir valstybės nekilnojamajam turtui, kuris valstybinėms aukštosioms mokykloms yra perduotas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo pagal patikėjimo sutartis, sudarytas iki 2023-10-26 įstatymo Nr. XIV-2203 įsigaliojimo dienos (2024-01-01) .
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2203, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21643
2. Valstybės turto patikėjimo sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 99 metų terminui. Patikėjimo sutarties pavyzdinę formą tvirtina Vyriausybė.
3. Be kitų Civiliniame kodekse numatytų pagrindų, valstybės turto patikėjimo sutartis nutrūksta pasibaigus valstybinės aukštosios mokyklos veiklai, kuriai vykdyti buvo perduotas valstybės turtas.
4. Valstybės turto patikėjimo sutartyje, be kitų Civiliniame kodekse nurodytų esminių turto patikėjimo sutarties sąlygų, turi būti numatyta pareiga, kad valstybinė aukštoji mokykla privalo ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos paskelbti praėjusių finansinių metų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą valstybinės aukštosios mokyklos interneto svetainėje.
5. Valstybinės aukštosios mokyklos joms pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą gali nuomoti arba perduoti panaudai Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinių aukštųjų mokyklų išnuomotas turtas gali būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas, kai yra turtą perdavusios valstybinės aukštosios mokyklos ir Švietimo ir mokslo ministerijos rašytinis sutikimas.
6. Į valstybės turtą, perduotą pagal patikėjimo sutartį, negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal valstybinės aukštosios mokyklos prievoles, įskaitant prievoles, atsiradusias šį turtą valdant, naudojant ir juo disponuojant.
7. Valstybinės aukštosios mokyklos Vyriausybės nustatyta tvarka, kai yra Švietimo ir mokslo ministerijos sutikimas, priima sprendimus dėl valstybės nekilnojamųjų daiktų, kurie joms perduoti valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti.
88 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo nuosavybės teise
1. Turtas, kurį valstybinės aukštosios mokyklos valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:
2) pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
5) iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šios dalies 2–4 punktuose numatytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
8) turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijų, kitų intelektinės nuosavybės objektų);
89 straipsnis. Teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų
1. Valstybinėms aukštosioms mokykloms nuosavybės teise priklauso turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijų, kitų intelektinės nuosavybės objektų), įgytų pagal sutartį ar įstatymų nustatyta tvarka.
2. Apie savo intelektinės veiklos rezultatus, kurie buvo sukurti valstybinėje aukštojoje mokykloje atliekant mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinę plėtrą, naudojantis jos patirtimi arba technologijomis ir (arba) įranga, vykdant darbo funkcijas, asmuo privalo pranešti valstybinei aukštajai mokyklai jos nustatyta tvarka. Turtinių teisių perdavimo aukštajai mokyklai ar suteikimo jomis naudotis klausimai reglamentuojami įstatymų ir (arba) sutarčių nustatyta tvarka.
3. Ne mažiau kaip trečdalis pajamų, gautų už intelektinės veiklos rezultatų (sukurtų valstybinės aukštosios mokyklos darbuotojams atliekant mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinę plėtrą, vykdant darbo funkcijas ir studentams atliekant mokslo tiriamąjį, eksperimentinės plėtros ar meno darbą) komercinį panaudojimą, turi būti skiriama autoriui (bendraautoriams), jeigu darbo ar kitoje valstybinės aukštosios mokyklos ir darbuotojo (studento) sudarytoje sutartyje nenumatyta kitaip.
90 straipsnis. Disponavimo valstybinių aukštųjų mokyklų nuosavybės teise valdomu ir naudojamu turtu ribojimai
1. Sandoriai, kuriais remiantis kitų juridinių ir fizinių asmenų nuosavybėn perleidžiamas valstybinės aukštosios mokyklos nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, sudaromi vadovaujantis rinkos kainomis, nustatytomis pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gavus Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Jeigu valstybinės aukštosios mokyklos nuosavybės teise turimas nekilnojamasis turtas perleidžiamas viešo aukciono būdu, aukštoji mokykla, nesudariusi sandorio per 2 viešus aukcionus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka sumažinti perleidžiamo nekilnojamojo turto pradinę kainą.
3. Valstybinės aukštosios mokyklos neturi teisės investuoti į neribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir jų steigti. Ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis valstybinės aukštosios mokyklos gali steigti ir į juos investuoti nuosavybės teise valdomą turtą, vadovaudamosi valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principais, įtvirtintais šio įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje. Sprendimus investuoti valstybinės aukštosios mokyklos nuosavybės teise valdomą turtą priima valstybinės aukštosios mokyklos taryba jos nustatyta tvarka, jeigu tenkinami šie investavimo kriterijai:
1) investuojama į juridinius asmenis, kurie vykdys su valstybinės aukštosios mokyklos vykdoma studijų ar mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentine plėtra susijusias veiklas;
2) valstybinės aukštosios mokyklos taryba, atsižvelgdama į valstybinės aukštosios mokyklos paskutinių kalendorinių metų finansinę būklę, veiklos rezultatus, užtikrindama kitų metų valstybinės aukštosios mokyklos vykdomą studijų ir mokslinių tyrimų veiklą ir (ar) eksperimentinę plėtrą, lėšas, reikalingas investuoti į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį, yra patvirtinusi atitinkamų metų valstybinės aukštosios mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatoje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3144, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14365
4. Valstybinėms aukštosioms mokykloms draudžiama jų nuosavybės teise valdomu turtu užtikrinti trečiųjų asmenų prievoles.
5. Valstybinės aukštosios mokyklos turi teisę skolintis, tai yra pasirašyti paskolų sutartis, finansinės nuomos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, laikydamosi Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatyto bendro valstybinėms aukštosioms mokykloms skolinimosi limito. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirsto šį skolinimosi limitą valstybinėms aukštosioms mokykloms. Valstybinės aukštosios mokyklos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Valstybinė aukštoji mokykla negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi. Nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1920, 2012-01-19, Žin., 2012, Nr. 13-554 (2012-01-28)
MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO 7, 11, 21, 22, 69, 70 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalies nuostatos taikomos ir asmenims, kurių pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos ir kurie į aukštąsias mokyklas priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet ne anksčiau kaip 2009 m. gegužės 12 d., jeigu jų studijų sutartyse nėra numatyta kitokia studijų rezultatų palyginimo tvarka.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1987, 2012-04-24, Žin., 2012, Nr. 53-2639 (2012-05-08)
MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO 7, 10, 12, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 43, 44, 47, 48, 51, 55, 57, 66, 69, 70, 71, 73, 75, 95 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-839, 2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-24, i. k. 2014-04696
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 93 STRAIPSNIO PAKEITIMO
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-861, 2014-05-06, paskelbta TAR 2014-05-20, i. k. 2014-05523
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-924, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-19, i. k. 2014-07838
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 65 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. liepos 1 d.
Konstitucinio Teismo nutarimas:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 160-7591 (2011-12-28)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO (2009 M. BALANDŽIO 30 D. REDAKCIJA) NUOSTATŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
Nr. KT48-N15/2014, 2014-11-10, paskelbta TAR 2014-11-10, i. k. 2014-16400
Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies (2012 m. balandžio 24 d. redakcija), 70 straipsnio 7 dalies (2012 m. sausio 19 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1403, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-22, i. k. 2014-20431
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 straipsnio pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2198, 2015-12-17, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20896
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 7, 42 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2388, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-05-31, i. k. 2016-14399
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 70-1 straipsniu įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-116, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29420
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2534, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-14, i. k. 2016-20555
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-117, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29421
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 1 straipsnio pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-162, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29856
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-422, 2017-06-08, paskelbta TAR 2017-06-19, i. k. 2017-10246
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 12 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 72-1 straipsniu įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-455, 2017-06-20, paskelbta TAR 2017-06-28, i. k. 2017-10912
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymas
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-625, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12341
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 75 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-968, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21725
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 29 straipsnio pakeitimo įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-969, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21727
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72-1 straipsnio pakeitimo įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-891, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21317
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-989, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01003
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 48 straipsnio pakeitimo įstatymas
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1059, 2018-03-22, paskelbta TAR 2018-03-29, i. k. 2018-04815
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymas
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1133, 2018-04-26, paskelbta TAR 2018-05-08, i. k. 2018-07485
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymas
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1170, 2018-05-17, paskelbta TAR 2018-05-23, i. k. 2018-08264
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 2, 4 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1171, 2018-05-17, paskelbta TAR 2018-05-23, i. k. 2018-08265
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 52 straipsnio pakeitimo įstatymas
20.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
Nr. KT15-N10/2018, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-06-29, i. k. 2018-10929
Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 38 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. XIII-1021 „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1186, 2018-05-24, paskelbta TAR 2018-06-01, i. k. 2018-09077
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 85 straipsnio pakeitimo įstatymas
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1368, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-10, i. k. 2018-11697
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymas
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1367, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-10, i. k. 2018-11695
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72-1 straipsnio pakeitimo įstatymas
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1369, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-10, i. k. 2018-11698
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 54 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymas
25.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1412, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11477
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo įstatymas
26.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1415, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-13, i. k. 2018-11960
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 14, 15, 21, 23, 24, 84 straipsnių pakeitimo ir 18, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas
27.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1657, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19223
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 27 straipsnio pakeitimo įstatymas
28.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 48, 52, 53, 58, 59, 77, 78, 79 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymas
29.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1687, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-11, i. k. 2018-20236
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1412 pakeitimo įstatymas
30.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1700, 2018-12-06, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20941
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo įstatymas
31.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2057, 2019-04-11, paskelbta TAR 2019-04-24, i. k. 2019-06693
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymas
32.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2089, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07326
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 77 straipsnio pakeitimo įstatymas
33.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2367, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12448
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 9, 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas
34.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2991, 2020-05-28, paskelbta TAR 2020-06-09, i. k. 2020-12613
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82-1 straipsniu įstatymas
35.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3144, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14365
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 90 straipsnio pakeitimo įstatymas
36.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3269, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15545
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72-1 straipsnio pakeitimo įstatymas
37.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3415, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24584
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 48, 52 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymas
38.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3116, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15349
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 20 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas
39.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3153, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14368
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 76 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymas
40.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-132, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-30, i. k. 2020-29109
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72-1 straipsnio pakeitimo įstatymas
41.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
Nr. KT208-N17/2020, 2020-12-07, paskelbta TAR 2021-07-01, i. k. 2021-14848
Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 2, 3 dalių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ 1.2, 3.6 papunkčių ir šiuo nutarimu patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
42.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-448, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14797
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 75, 84 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 75-1, 75-2, 75-3 straipsniais įstatymas
43.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-449, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-07, i. k. 2021-15453
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas
44.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-654, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-12-02, i. k. 2021-25020
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75-1, 75-2, 75-3, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 76-1, 76-2, 83-1 straipsniais įstatymas
45.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-723, 2021-12-07, paskelbta TAR 2021-12-15, i. k. 2021-25841
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72-1 straipsnio pakeitimo įstatymas
46.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-894, 2022-01-11, paskelbta TAR 2022-01-19, i. k. 2022-00751
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 15, 73 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 24-1 straipsniu įstatymas
47.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-738, 2021-12-09, paskelbta TAR 2021-12-15, i. k. 2021-25851
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 84 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18-1 straipsniu įstatymas
48.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-977, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06313
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymas
49.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 72-1, 73, 75-3, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 64-1 straipsniu įstatymas
50.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1040, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08794
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 84 straipsnių pakeitimo ir 18-1, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas
51.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1258, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15551
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75-1, 75-2, 75-3, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 76-1, 76-2, 83-1 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas
52.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1260, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15487
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 19, 52, 53, 58, 77, 82-1 straipsnių pakeitimo įstatymas
53.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1262, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15489
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75-1, 75-2, 75-3, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 76-1, 76-2, 83-1 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 9, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas
54.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1542, 2022-11-17, paskelbta TAR 2022-11-29, i. k. 2022-24192
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72-1 straipsnio pakeitimo įstatymas
55.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1634, 2022-12-08, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26101
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75-1, 75-2, 75-3, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 76-1, 76-2, 83-1 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 9 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas
56.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2095, 2023-06-27, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-13992
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 59 straipsnio pakeitimo įstatymas
57.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1543, 2022-11-17, paskelbta TAR 2022-11-29, i. k. 2022-24193
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 72-1, 73, 75-3, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 64-1 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 24 straipsnio pakeitimo įstatymas
58.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1482, 2022-11-03, paskelbta TAR 2022-11-15, i. k. 2022-22950
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 72-1, 73, 75-3, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 64-1 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 19 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymas
59.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1951, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09696
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 68 straipsnio pakeitimo įstatymas
60.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2059, 2023-06-15, paskelbta TAR 2023-06-27, i. k. 2023-12865
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 72-1, 73, 75-3, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 64-1 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymas
61.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2094, 2023-06-27, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-13991
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75-1, 75-2, 75-3, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 76-1, 76-2, 83-1 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 straipsnio pakeitimo įstatymas
62.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2203, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21643
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 87 straipsnio pakeitimo įstatymas
63.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2275, 2023-11-21, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23060
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 72-1, 73, 75-3, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 64-1 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 24, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 24-1 straipsniu įstatymas
64.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2308, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24175
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 72-1, 73, 75-3, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 64-1 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 18 straipsnio pakeitimo įstatymas
65.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2309, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24176
Lietuvos Respublikos dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75-1, 75-2, 75-3, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 76-1, 76-2, 83-1 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas
66.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 5, 15, 17, 22, 42, 43, 44, 51, 53, 72-1, 75-3, 76-2, 80, 81, 82-1, 90 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 24-2 straipsniu įstatymas
67.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2692, 2024-06-06, paskelbta TAR 2024-06-13, i. k. 2024-10825
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 77 straipsnio pakeitimo įstatymas
68.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2844, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-06-30, i. k. 2024-12154
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 62 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymas
69.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2845, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-06-30, i. k. 2024-12155
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 67 straipsnio pakeitimo įstatymas