Suvestinė redakcija nuo 1996-01-01 iki 2003-04-30

 

Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1992, Nr. 2-0; Žin. 1992, Nr.3-34, i. k. 0911010ISTA00I-2120

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LAIKINASIS VIDAUS TARNYBOS

ĮSTATYMAS

 

 

I SKIRSNIS.

BENDRIEJI NUOSTATAI

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos vidaus tarnyba ir jos struktūra

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos vidaus tarnyba (toliau – vidaus tarnyba) yra struktūrinių padalinių, veikiančių Lietuvos vidaus reikalų sistemoje ir vykdančių specifines valstybės vidaus tvarkos palaikymo funkcijas, visuma.

Vidaus tarnybą sudaro Tardymo, Pataisos reikalų, Priešgaisrinės apsaugos departamentai, Emigracijos ir imigracijos tarnyba, vidaus daliniai, budėtojų dalis ir vadovybė.

Prie vidaus tarnybos taip pat priskiriamos finansų ir kontrolės, materialinio-techninio aprūpinimo, ryšių, medicinos tarnybos, Informacinis statistikos centras bei kiti vidaus reikalų sistemą aptarnaujantys padaliniai.

 

2 straipsnis. Vidaus tarnybos uždaviniai

Vidaus tarnyba Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais pagrindais:

1) saugo piliečių, valstybinių, individualių (personalinių) ir kitokių įmonių, įstaigų bei organizacijų teises bei teisėtus interesus;

2) teikia neatidėliotiną pagalbą asmenims, nukentėjusiems dėl nelaimingų atsitikimų ir nusikaltimų;

3) atlieka parengtinį tardymą ir kvotą;

4) vykdo teismų nuosprendžius, sprendimus ir nutarimus bei tardymo organų nutarimus;

5) atlieka valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, saugo žmonių gyvybę ir sveikatą, įvairių nuosavybės formų turtą nuo gaisrų, vykdo pirminius gelbėjimo darbus gaivalinių nelaimių, katastrofų, gamybinių avarijų metu ir kitais atvejais;

6) įgyvendina valstybės migracijos politiką, išduoda ir keičia pasus, tvarko įvažiavimo į Lietuvos Respubliką ir išvažiavimo iš jos dokumentus, kontroliuoja užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės buvimo Lietuvos Respublikoje taisyklių vykdymą;

7) sudaro ir naudoja vidaus dalinius valstybiniams ir kitokiems objektams saugoti, atlieka mobilizacinį ir civilinės apsaugos darbą;

8) tvarko nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų apskaitą;

9) parenka darbuotojus, organizuoja jų mokymą, tarnybinį ir kovinį parengimą;

10) bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis bei atitinkamomis kitų šalių institucijomis;

11) diegia pažangų mokslą ir techniką, užtikrina žinybinės ryšių sistemos funkcionavimą;

12) organizuoja vidaus reikalų sistemai priskirtų specifinės paskirties valstybinių įmonių gamybinę ir ūkinę veiklą;

13) organizuoja ir vykdo vidaus reikalų sistemos darbuotojų, jų šeimos narių ir šios sistemos pensininkų medicininį aptarnavimą bei sanatorinį ir kurortinį gydymą;

14) pavedus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, gali vykdyti ir kitus šiame įstatyme numatytus uždavinius bei funkcijas.

 

3 straipsnis. Vidaus tarnybos veiklos principai

Vidaus tarnybos veikla grindžiama teisėtumo, demokratijos, humanizmo, socialinio teisingumo, viešumo ir profesinės paslapties, taip pat vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo principais.

Vidaus tarnyboje draudžiama politinių partijų ir politinių judėjimų veikla.

 

4 straipsnis. Teisiniai vidaus tarnybos veiklos pagrindai

Vidaus tarnyba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu (Konstitucija), šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei potvarkiais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos norminiais aktais bei atskirų vidaus tarnybos padalinių nuostatais.

 

5 straipsnis. Vidaus tarnybos darbuotojas ir jo teisinė padėtis

Vidaus tarnybos darbuotojo garbę, orumą, sveikatą ir gyvybę, teises bei laisves gina Lietuvos Respublikos įstatymai.

Vidaus tarnybos darbuotojai yra pareigūnai ir tarnautojai.

Vidaus tarnybos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, tarnaujantis vidaus tarnybos padaliniuose, turintis laipsnį ir vykdantis vidaus tarnybos funkcijas.

Vidaus tarnybos pareigūnų, vykdančių tarnybines funkcijas, nurodymai yra privalomi visiems piliečiams, valstybinėms, individualioms (personalinėms) ir kitokioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei jų pareigūnams.

Vidaus tarnybos tarnautojas yra asmuo, dirbantis joje pagal darbo sutartį.

 

6 straipsnis. Vidaus tarnybos padalinių bendradarbiavimas ir profesiniai ryšiai

Vidaus tarnybos padaliniai įstatymų nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir palaiko profesinius ryšius su policija, krašto apsaugos ir teisėsaugos organais, kitomis atitinkamomis Lietuvos Respublikos bei užsienio šalių tarnybomis.

Vidaus tarnybos padaliniai gali palaikyti profesinius ryšius su atitinkamomis kitų šalių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

 

7 straipsnis. Profesinių interesų gynimas

Vidaus tarnybos darbuotojai gali jungtis į profesines sąjungas, draugijas, klubus ir kitus susivienijimus, tenkinančius jų profesinius, kultūrinius bei socialinius poreikius. Jų veiklą reglamentuoja įstatymų nustatyta tvarka priimti įstatai.

Vidaus tarnybos pareigūnams draudžiama streikuoti.

 

8 straipsnis. Vidaus tarnybos veiklos priežiūra ir kontrolė

Vidaus tarnybos veiklos teisėtumą prižiūri Lietuvos Respublikos generalinis ir jam pavaldūs prokurorai.

 

9 straipsnis. Vidaus tarnybos veiksmų apskundimas

Piliečiai, valstybinės, individualios (personalinės) ir kitokios įmonės, įstaigos, organizacijos pareigūnai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka apskųsti vidaus tarnybos darbuotojų veiksmus.

 

II SKIRSNIS.

VIDAUS TARNYBOS ORGANIZAVIMAS IR FUNKCIJOS

 

10 straipsnis. Vidaus tarnybos padalinių steigimas ir likvidavimas

Vidaus tarnybos padalinius steigia ar likviduoja, jų struktūrą, etatus, veiklos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.

 

11 straipsnis. Vidaus tarnybos funkcijos

Vidaus tarnyba įgyvendina 2 straipsnyje numatytus uždavinius ir atlieka bendrąsias bei specialiąsias funkcijas.

Vidaus tarnybos bendrosios funkcijos yra:

1) rengti ir įgyvendinti nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų prevencijos priemones;

2) nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų pasiūlymus, pareiškimus, skundus;

3) sudaryti, kaupti ir tvarkyti informacijos bankus, operatyvines, prevencines bei kitokias įskaitas.

Specialiąsias vidaus tarnybos funkcijas nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai bei Vidaus reikalų ministerijos norminiai aktai. Draudžiama vidaus tarnybai pavesti atlikti įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose nenumatytas funkcijas.

Vidaus tarnybos padalinių, aptarnaujančių tik vidaus reikalų sistemą, funkcijas nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.

 

III SKIRSNIS.

VIDAUS TARNYBOS PAREIGŪNAS, JO PAREIGOS,
TEISĖS IR ATSAKOMYBĖ

 

12 straipsnis. Vidaus tarnybos pareigūnų parinkimas

Į vidaus tarnybą pareigūnais savanoriškumo bei atrankos pagrindu priimami ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiai, mokantys valstybinę kalbą.

Pareigūnų atrankos kriterijai gali būti tik išsilavinimas, asmeninės savybės, dalykinis ir fizinis pasirengimas bei sveikatos būklė.

Politinių partijų nariai, priimami į vidaus tarnybą, privalo sustabdyti savo narystę partijoje.

Visi priimamieji prisiekia Lietuvos valstybei.

Vidaus tarnybos pareigūnų tarnyba organizuojama statutinės drausmės pagrindais. Kitas tarnybos sąlygas bei tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos statutas bei atitinkamų vidaus tarnybos padalinių nuostatai.

 

13 straipsnis. Vidaus tarnybos pareigūnų priesaika

Vidaus tarnybos pareigūnai, pradėdami eiti pareigas, raštu prisiekia Lietuvos valstybei šiais žodžiais:

„Aš, _______________________,

(vardas, pavardė)

Jums liudijant:

– prisiekiu, nesigailėdamas jėgų ir gyvybės, ištikimai tarnauti Lietuvos valstybei ir ginti teisėtus jos žmonių interesus;

– prisiekiu sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir savo viršininkų įsakymus;

– prisiekiu garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo poelgių, kurie galėtų pakenkti geram vidaus tarnybos darbuotojo vardui.

Tepadeda man Dievas.“

__________________________________

(data) (parašas)

Pastaba. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.

Atsisakiusieji prisiekti į vidaus tarnybą nepriimami.

 

14 straipsnis. Vidaus tarnybos pareigūnų laipsniai

Vidaus tarnybos pareigūnų tarpusavio santykiams reguliuoti, jų tarnybos stažui ir kvalifikacijai žymėti nustatomi šie laipsniai:

EILINIŲ

eilinis

grandinis

PUSKARININKIŲ

jaunesnysis puskarininkis

puskarininkis

viršila

JAUNESNIŲJŲ KARININKŲ

jaunesnysis leitenantas

leitenantas

vyresnysis leitenantas

kapitonas

VYRESNIŲJŲ KARININKŲ

majoras

pulkininkas leitenantas

pulkininkas

GENEROLŲ

generolas

 

15 straipsnis. Pareigūnų laipsnių suteikimo tvarka

Pirmąjį karininko laipsnį suteikia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras pareigūnams, turintiems atitinkamą išsilavinimo cenzą.

Aukštesni laipsniai karininkams suteikiami eilės tvarka, jei jie ištarnavo ne mažiau kaip:

jaunesniuoju leitenantu – 2 metus;

leitenantu – 2 metus;

vyresniuoju leitenantu – 2 metus;

kapitonu – 2 metus;

majoru – 4 metus;

pulkininku leitenantu – 4 metus.

Vidaus tarnybos pareigūnų laipsnių suteikimo tvarką nustato Tarnybos statutas.

Pulkininko ir generolo laipsnius suteikia Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas pagal vidaus reikalų ministro teikimą. Generolo laipsnis gali būti suteiktas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui bei jo pavaduotojams. Teikimą dėl generolo laipsnio suteikimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pateikia vidaus reikalų ministro pavaduotojas.

Karininko laipsnis gali būti atimtas tik pagal teismo nuosprendį arba jei pareigūnas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės.

 

16 straipsnis. Vidaus tarnybos pareigūnų uniforma ir skiriamieji ženklai

Vidaus tarnybos pareigūnai dėvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto pavyzdžio uniformą su atitinkamais skiriamaisiais ženklais.

Uniformos dėvėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.

Dėvintiems uniformą vidaus tarnybos pareigūnams leidžiama nešioti ir kitų valstybių ordinus, medalius, pasižymėjimo ženklus. Jų nešiojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.

 

17 straipsnis. Vidaus tarnybos pareigūnų pareigos ir teisės

Vidaus tarnybos pareigūnai turi Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme (Konstitucijoje) ir kituose įstatymuose įtvirtintas socialines, ekonomines, politines ir asmenines Lietuvos Respublikos piliečių teises bei laisves.

Vidaus tarnybos pareigūnai turi bendrąsias ir specialiąsias profesines teises ir pareigas.

 

18 straipsnis. Vidaus tarnybos pareigūnų bendrosios profesinės pareigos ir teisės

Kiekvienas vidaus tarnybos pareigūnas visur ir visada privalo:

1) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves;

2) gavęs pranešimą apie rengiamą arba daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui;

3) gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai, imtis priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudininkams nustatyti, suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą;

4) imtis priemonių piliečių, valstybės ar kitų organizacijų turtui gelbėti stichinių nelaimių, avarijų, katastrofų bei ypatingų situacijų metu;

5) laikyti paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją.

Vykdydamas tarnybines pareigas, pareigūnas privalo prisistatyti ir, esant reikalui, pateikti tarnybinį pažymėjimą.

Kiekvienas vidaus tarnybos pareigūnas turi teisę:

1) važiuodamas į įvykio vietą, persekiodamas asmenis, padariusius pavojingas veikas, į gydymo įstaigas gabendamas asmenis, kuriems būtina medicinos pagalba, ar kitais neatidėliotinais atvejais, nekliudomai naudotis nemokamai visomis transporto priemonėmis, išskyrus diplomatinių ar konsulinių atstovybių transportą.

Esant tarnybiniam būtinumui, pareigūnas gali įsigyti bilietus į visas transporto priemones be eilės, jei bilietų nėra – į transporto priemonę įlipti;

2) esant tarnybiniam būtinumui, nekliudomai naudotis įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, taip pat piliečiams priklausančiomis ryšių priemonėmis, išskyrus diplomatinių ar konsulinių atstovybių ryšių priemones;

3) apriboti įėjimą ar buvimą tam tikroje teritorijoje ir patalpoje, sustabdyti vykdomus darbus, apriboti ar uždrausti transporto eismą, jei kyla pavojus gamtai arba piliečių saugumui;

4) turėti, saugoti ir panaudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias priemones;

5) ne tarnybos metu už atlyginimą dirbti mokslinį ar pedagoginį darbą, jei tai neprieštarauja tarnybos interesams.

 

19 straipsnis. Vidaus tarnybos pareigūnų specialiosios profesinės teisės ir pareigos

Vidaus tarnybos pareigūnų specialiąsias profesines teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai bei Vidaus reikalų ministerijos norminiai aktai.

Vidaus tarnybos padalinių, aptarnaujančių tik vidaus reikalų sistemą, pareigūnų specialiąsias profesines teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.

 

20 straipsnis. Vidaus tarnybos pareigūnų atsakomybė

Vidaus tarnybos pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus, poelgius bei jų pasekmes.

Vidaus tarnybos pareigūnas, eidamas jam patikėtas pareigas ir pažeidęs įstatymų reikalavimus, nustatyta tvarka traukiamas drausminėn, materialinėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

Žinomai neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas nuo atsakomybės pareigūno neatleidžia. Gavęs tokį įsakymą ar nurodymą, pareigūnas privalo jo nevykdyti ir nedelsdamas apie tai pranešti pagal pareigas aukštesniam nei žinomai neteisėtą įsakymą ar nurodymą davęs pareigūnui.

Neteisėtais pareigūno veiksmais padaryta žala atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Vidaus tarnybos pareigūnai, pašalinti iš vidaus reikalų sistemos mokymo įstaigų arba patys nutraukę mokslą, privalo atlyginti išlaidas, kurias mokymo įstaigai sumokėjo vidaus tarnybos padalinys.

 

IV SKIRSNIS.

VIDAUS TARNYBOS GINKLAI IR
SPECIALIOSIOS PRIEMONĖS

 

21 straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimas

Vidaus tarnybos pareigūnams suteikiama teisė, remiantis šiame įstatyme numatytais pagrindais ir tvarka, panaudoti šaunamuosius ginklus bei specialiąsias priemones.

Kiekvienas pareigūnas, naudodamas ginklą arba specialiąsias priemones, privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.

Prieš naudojant šaunamuosius ginklus ar specialiąsias priemones, asmenys, prieš kuriuos jie bus panaudoti, jei leidžia aplinkybės, įspėjami.

Vidaus tarnybos pareigūnai, nustatyta tvarka pasitelkti vykdyti policijos funkcijų, šaunamuosius ginklus ar specialiąsias priemones naudoja Policijos įstatyme numatytais pagrindais ir tvarka.

 

22 straipsnis. Šaunamųjų ginklų panaudojimo pagrindai ir tvarka

Vidaus tarnybos pareigūnai turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis, transporto priemones ir gyvūnus.

Kiekvienas pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą:

1) jei užpuolami vidaus tarnybos saugomi objektai. Šių objektų sąrašą sudaro ir tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

2) atremdamas pasikėsinimą, gresiantį pareigūno sveikatai ar gyvybei, taip pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama atimti iš pareigūno šaunamąjį ginklą;

3) gindamas kitą žmogų nuo užpuolimo, gresiančio jo sveikatai ar gyvybei;

4) sulaikydamas asmenį, užkluptą darant itin pavojingą veiką, jeigu kitaip neįmanoma jo sulaikyti;

5) persekiodamas asmenį, įtariamą padarius pavojingą veiką, jeigu jis, siekdamas išvengti sulaikymo, kėsinasi panaudoti ar panaudoja šaunamąjį, nešaunamąjį ginklą ar kitokius daiktus, įrankius, priemones arba veiksmus, pavojingus žmogaus sveikatai ar gyvybei.

Apie šaunamojo ginklo panaudojimo prieš asmenį faktą, aplinkybes ir pasekmes nedelsiant pranešama prokuratūrai.

Draudžiama naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys; taip pat prieš piliečius, turinčius su savimi vaikų; prieš moteris, nepilnamečius bei invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kada jie patys užpuola arba priešinasi ginklu.

Pareigūnas gali nušauti gyvūną, užpuolusį žmogų ar keliantį pavojų gyventojams.

Atskirų vidaus tarnybos padalinių pareigūnams Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti specialius šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindus ir tvarką.

 

23 straipsnis. Specialiosios priemonės ir jų panaudojimo pagrindai bei tvarka

Vidaus tarnybos pareigūnai turi ir gali panaudoti specialiąsias priemones: gumines lazdas, antrankius ir surišimo priemones, kovinių imtynių veiksmus, dujas, vandensvaidžius, tarnybinius šunis:

1) guminę lazdą – esant sąlygoms, nurodytoms šio įstatymo 22 straipsnio 2–5 punktuose;

2) antrankius bei surišimo priemones – sulaikydami ir pristatydami į prokuratūrą, policiją, vidaus tarnybos padalinį ar kitą teisėsaugos įstaigą asmenį, padariusį pavojingą veiką, jei yra pagrindo manyti, kad šis asmuo gali pasipriešinti arba bandyti išvengti sulaikymo, taip pat savo pavojingais veiksmais gali padaryti žalos sau ar aplinkiniams;

3) kovinių imtynių veiksmus – sulaikydami ir pristatydami į policiją, vidaus tarnybos padalinį ar kitą teisėsaugos įstaigą asmenį, padariusį pavojingą veiką, jeigu šis asmuo priešinasi sulaikymui ar kitais veiksmais stengiasi jo išvengti, taip pat kai asmuo piktybiškai nevykdo pareigūno teisėto reikalavimo arba pasipriešina pareigūno teisėtiems veiksmams;

4) dujas, skirtas asmens apsaugai, – gindamiesi arba gindami kitą žmogų nuo užpuolimo;

5) specialiosios paskirties dujas – sulaikydami arba siekdami priversti asmenį, padariusį pavojingą veiką, apleisti patalpą, kelių, vandens ar oro transporto priemones, jei šių dujų panaudojimas nekenks kitiems asmenims.

Draudžiama naudoti specialiąsias priemones, išskyrus numatytas šio straipsnio 2 punkte, prieš vaikus, nėščias moteris ir moteris su vaikais, invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola.

Atskirų vidaus tarnybos padalinių pareigūnams Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti ir kitas specialiąsias priemones bei jų panaudojimo pagrindus ir tvarką.

 

V SKIRSNIS.

VIDAUS TARNYBOS DARBUOTOJŲ SOCIALINĖS
GARANTIJOS

 

24 straipsnis. Aprūpinimas butais

Vidaus tarnybos darbuotojai aprūpinami butais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojams, įrašytiems į eilę butui gauti darbovietėje ir stojantiems nuolat tarnauti į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos vidaus tarnybos padalinius, eilė butui gauti perkeliama ir toliau tvarkoma rajono (miesto) savivaldybėje pagal jų gyvenamąją vietą.

Asmenys, perėję dirbti į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos padalinius, dėl šios priežasties negali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų ar bendrabučių, nesuteikus jiems kitos gyvenamosios patalpos.

Vidaus tarnybos pareigūnai turi teisę į butų nuomos nuolaidas ir lengvatas panaudojant valstybės ir savivaldybių lėšas, skirtas vidaus tarnybos socialinėms reikmėms tenkinti. Butų nuomos nuolaidų dydį ir lengvatų rūšis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

25 straipsnis. Vidaus tarnybos pareigūnų atlyginimas

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį sudaro atlyginimas pagal užimamas pareigas (tarnybinis atlyginimas), atlygis už kvalifikacinę kategoriją, atlygis už laipsnį ir procentinis priedas už vidaus reikalų sistemoje ištarnautus metus.

Be to, mokamos priemokos už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už viršvalandžius ir darbą nakties metu, priedai už tarnybos atlikimo sąlygas ir vietą, užsienio kalbų mokėjimą, šeimyniniai ir specialūs priedai už slaptą darbą, taip pat vienkartinės pašalpos bei kitos išmokos.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo apmokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal vidaus reikalų ministro teikimą.

 

26 straipsnis. Vidaus tarnybos pareigūnų pensijos

Vidaus tarnybos pareigūnams, kurie tapo nedarbingi eidami tarnybines pareigas, valstybė garantuoja socialinį aprūpinimą.

Vidaus tarnybos pareigūnų pensijų dydį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

 

27 straipsnis. Kitos vidaus tarnybos pareigūnų socialinės garantijos

Vidaus tarnybos pareigūnai dirba 40 valandų darbo savaitę. Pagal būtinumą, vidaus tarnybos padalinio vadovui nusprendus, pareigūnai gali būti skiriami dirbti ilgiau, negu nustatyta darbo savaitės norma.

Nustatoma tokia kasmetinių atostogų trukmė vidaus tarnybos pareigūnams, ištarnavusiems vidaus reikalų sistemoje:

iki 10 metų – 30 kalendorinių dienų;

nuo 10 iki 15 metų – 35 kalendorinės dienos;

nuo 15 iki 20 metų – 40 kalendorinių dienų;

daugiau kaip 20 metų – 45 kalendorinės dienos.

3 dalis neteko galios.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-1080, 1995-10-31, Žin., 1995, Nr. 92-2056 (1995-11-10), i. k. 0951010ISTA00I-1080

 

Vidaus tarnybos pareigūnams teikiamos ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytos socialinės garantijos bei lengvatos.

 

VI SKIRSNIS.

VIDAUS TARNYBOS FINANSAVIMAS IR
MATERIALINIS-TECHNINIS APRŪPINIMAS

 

28 straipsnis. Vidaus tarnybos finansavimas

Vidaus tarnyba finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, pataisos darbų bei kitų vidaus reikalų sistemos įstaigų bei įmonių veiklos pajamų, specialiųjų (nebiudžetinių) lėšų, taip pat iš valstybinių įmonių ir organizacijų lėšų pagal sutartis.

Vidaus tarnybos darbuotojų skaičiui didinti, padalinių techninei bazei plėsti, darbuotojams materialiai skatinti, jų buities sąlygoms gerinti taip pat naudojamos ir lėšos, teisėtai gautos:

1) iš visų rūšių įmonių, įstaigų , organizacijų ir piliečių;

2) pagal sutartis už suteiktas paslaugas;

3) iš baudų ir kitų šaltinių.

 

29 straipsnis. Vidaus tarnybos materialinis-techninis aprūpinimas

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija vidaus tarnybos padalinių materialinį-techninį aprūpinimą vykdo per Lietuvos Respublikos ministerijas, tiekimo įmones bei organizacijas.

Vietos savivaldybė vidaus tarnybos padalinius aprūpina patalpomis bendra tvarka.

Vidaus tarnybos padalinius transporto priemonėmis, uniforma, ginklais, šaudmenimis, specialiosiomis priemonėmis, operatyvine, ryšių, informacijos ir kita technika, raštvedybos bei kitomis jų darbui reikalingomis priemonėmis aprūpina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                                                                                  VYTAUTAS LANDSBERGIS

 

Vilnius, 1991 m. gruodžio 18 d.

Nr. I-2120

 

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1080, 1995-10-31, Žin., 1995, Nr. 92-2056 (1995-11-10), i. k. 0951010ISTA00I-1080

Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su Lietuvos Respublikos įstatymu "Dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų ir kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų bei kitų asmenų važiavimo keleiviniu transportu išlaidų kompensavimo tvarkos", pakeitimo ir papildymo