Įstatymas skelbtas: Žin., 1996, Nr. 84-2000

Neoficialus įstatymo tekstas

Pastaba: Iki 2010 m. kovo 2 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 2006, Nr. 4-102; 2009, Nr. 93-3986) nuostatas.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ

ĮSTATYMAS

Įstatymo pavadinimas keistas:

Nr. VIII-1210, 1999 06 03, Žin., 1999, Nr. 56-1809 (1999 06 25)

1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2006 m. sausio 31 d.:

Nr. X-471, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-102 (2006-01-12)

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką.

2. Įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo priede pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Atviras konkursas – pirkimo būdas, kai kiekvienas suinteresuotas tiekėjas gali pateikti pasiūlymą.

2. Bendrasis viešųjų pirkimų žodynas (toliau – CPV) – viešuosiuose pirkimuose taikoma klasifikacijos sistema, priimta Reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 ir užtikrinanti, kad ji atitinka kitus galiojančius klasifikatorius. Jeigu dėl šio įstatymo 1 ir 2 priedėliuose nurodytų CPV ir atitinkamai Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus, nacionalinės Statistinio Europos Bendrijos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE 1 red.) versijos (toliau – EVRK) ar Laikinojo svarbiausio produktų klasifikatoriaus (toliau – CPC) kodų apibrėžimų nesutapimo galimas skirtingas šio įstatymo taikymo aiškinimas, viršenybė teikiama EVRK ir CPC klasifikatoriams.

3. Centrinė perkančioji organizacija – šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta perkančioji organizacija, kuri:

1) įsigyja prekes ir (ar) paslaugas, skirtas perkančiosioms organizacijoms, arba

2) atlieka prekių, paslaugų ar darbų, skirtų perkančiosioms organizacijoms, pirkimų procedūras arba sudaro preliminariąsias sutartis.

4. Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema – Viešųjų pirkimų tarnybos tvarkoma informacinė sistema, skirta:

1) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų skelbimams ir ataskaitoms teikti bei tvarkyti;

2) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų procedūroms atlikti;

3) informacijai apie viešuosius pirkimus skelbti internete.

5. Dalyvis – pasiūlymą pateikęs tiekėjas.

6. Derybos – pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija konsultuojasi su pasirinktais tiekėjais ir su vienu ar keliais iš jų derasi dėl pirkimo sutarties sąlygų.

7. Dinaminė pirkimo sistema – vien tik elektroninis procesas, skirtas įprastiems pirkimams, kurių charakteristikos rinkoje visuotinai žinomos ir atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus, atlikti. Dinaminės pirkimo sistemos naudojimo trukmė yra ribota. Per visą jos galiojimo laiką bet kuriam suinteresuotam tiekėjui, atitinkančiam perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir pateikusiam specifikacijas atitinkantį orientacinį pasiūlymą, leidžiama dalyvauti procese.

8. Elektroninis aukcionas – kartojamasis procesas, atliekamas naudojantis elektroniniais prietaisais naujoms sumažintoms kainoms ir (ar) tam tikrų pasiūlymo elementų naujoms vertėms pateikti. Jis vyksta iš pradžių išsamiai įvertinus pasiūlymus, o taikomi automatiniai vertinimo metodai sudaro galimybę pasiūlymus išdėstyti eilės tvarka. Dėl to tam tikroms paslaugų pirkimo sutartims ir tam tikroms darbų pirkimo sutartims, kurių objektas – intelektinės veiklos rezultatai, tokie kaip darbų projektavimas, elektroninių aukcionų taikyti negalima.

9. Elektroninės priemonės – elektroninė įranga, naudojama duomenims, perduodamiems ir gaunamiems laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, apdoroti (įskaitant skaitmeninę kompresiją) ir saugoti.

10. (Neteko galios nuo 2008 m. rugsėjo 15 d.)

11. Kandidatas – tiekėjas, siekiantis būti pakviestas dalyvauti ribotame konkurse, derybose ar konkurenciniame dialoge.

12. Konfidencialumo pasižadėjimas – Viešojo pirkimo komisijos nario, eksperto ar kito asmens rašytinis pasižadėjimas, kad jis neteiks tretiesiems asmenims informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų šio įstatymo reikalavimams, visuomenės interesams ar pažeistų teisėtus pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ir (ar) perkančiosios organizacijos interesus.

13. Konkurencinis dialogas – pirkimo būdas, kai kiekvienas tiekėjas gali pateikti paraišką dalyvauti pirkimo procedūrose ir perkančioji organizacija veda dialogą su atrinktais kandidatais, norėdama atrinkti vieną ar keletą tinkamų, jos reikalavimus atitinkančių alternatyvių sprendinių, kurių pagrindu pasirinktus kandidatus kviečia pateikti pasiūlymus.

14. Kvalifikacinė atranka – pirkimo procedūra, kurios metu perkančioji organizacija pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius kriterijus atrenka kandidatus, kviestinus dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose.

15. Mažos vertės pirkimai – supaprastinti pirkimai, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 100 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų vertė mažesnė kaip 500 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio);

2) perkamos panašios prekės, paslaugos ar perkami darbai yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį ir kuri yra ne didesnė kaip 10 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės perkant panašias prekes ir paslaugas ir ne didesnė kaip 1,5 procento bendros visų pirkimo dalių vertės perkant darbus.

16. Nepriekaištinga reputacija – nepriekaištingos reputacijos asmenimis nelaikomi:

1) asmenys, teisti už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai arba valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;

2) asmenys, teisti už tyčinį nusikaltimą, – jei teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;

3) asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus;

4) asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis;

5) asmenys, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti padarę korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką;

6) asmenys, kuriems paskirta ir galioja nuobauda (išskyrus įspėjimą) už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą;

7) asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos politikų elgesio kodekso normas;

8) asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos tarnautojų elgesio kodekso normas.

17. Nešališkumo deklaracija – Viešųjų pirkimų komisijos nario ar eksperto pareiškimas raštu, kad jis nešališkas tiekėjams.

18. Paraiška – tiekėjo pareikštas pageidavimas dalyvauti pirkimo procedūrose.

19. Pasiūlymas – tiekėjo raštu pateiktų dokumentų ir elektroninėmis priemonėmis pateiktų duomenų visuma ar žodžiu pateiktas siūlymas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas.

20. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir viešojo pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo užtikrinimas – Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas.

21. Pirkimo dokumentai – perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai).

22. Pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas (toliau – atidėjimo terminas) – 15 dienų laikotarpis, kuris prasideda nuo pranešimo apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos ir kurio metu negali būti sudaroma pirkimo sutartis.

23. Preliminarioji sutartis – vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių tiekėjų susitarimas, kurio tikslas – nustatyti sąlygas, taikomas sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą nurodytą laikotarpį, visų pirma susijusias su kainų ir, kur to reikia, numatomų kiekių nustatymu.

24. Projekto konkursas – pirkimo procedūra, kai perkančiajai organizacijai suteikiama galimybė įsigyti konkursui pateiktą ir vertinimo komisijos (žiuri) išrinktą planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo). Konkurso dalyviams gali būti skiriami prizai ar piniginės išmokos.

25. Raštu reiškia bet kokią informacijos išraišką žodžiais arba skaičiais, kurią galima perskaityti, atgaminti ir perduoti. Šis terminas apima ir elektroninėmis priemonėmis perduotą ir saugomą informaciją.

26. Ribotas konkursas – pirkimo būdas, kai paraiškas dalyvauti konkurse gali pateikti visi norintys konkurse dalyvauti tiekėjai, o pasiūlymus konkursui – tik perkančiosios organizacijos pakviesti tiekėjai.

27. Suinteresuotas dalyvis – bet kuris dalyvis, išskyrus dalyvį, kuris galutinai pašalintas iš pirkimo procedūros, t. y. jam pranešta apie pasiūlymo atmetimą, ir kurio pašalinimas dėl praleisto senaties termino negali būti ginčijamas arba dėl kurio pašalinimo pagrįstumo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.

28. Suinteresuotas kandidatas – bet kuris kandidatas, išskyrus kandidatą, kuriam perkančioji organizacija pranešė apie jo paraiškos atmetimą iki pranešimo apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį išsiuntimo suinteresuotiems dalyviams.

29. Tiekėjas (prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas) – kiekvienas ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo, kitos organizacijos ir jų padaliniai ar tokių asmenų grupė – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus.

30. Viešasis darbų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra atlikti arba kartu suprojektuoti ir atlikti darbus, susijusius su viena iš šio įstatymo 1 priedėlyje išvardytų veiklos rūšių, arba bet kokiomis priemonėmis atlikti darbus, atitinkančius perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus. Darbas yra tam tikrų statybos darbų kaip visumos rezultatas, kuris gali savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę funkciją. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.

31. Viešasis paslaugų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše ir B paslaugų sąraše išvardytos paslaugos, taip pat pirkimas, kurio dalykas yra prekės ir šio įstatymo 2 priedėlyje išvardytos paslaugos, jeigu paslaugų kaina viršija prekių kainą, ar pirkimas, kurio dalykas yra šio įstatymo 2 priedėlyje išvardytos paslaugos ir 1 priedėlyje išvardyti darbai, jeigu šie darbai tik papildo perkamas paslaugas. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.

32. Viešasis pirkimas (toliau – pirkimas) – perkančiosios organizacijos atliekamas ir šiuo įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų pirkimas, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.

33. Viešasis prekių pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra prekių pirkimas, nuoma, lizingas (finansinė nuoma), pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti ar to nenumatant, taip pat perkamų prekių pristatymo, montavimo, diegimo ir kitos jų parengimo naudoti paslaugos. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.

34. Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 10 dalyje nurodytus atvejus, kai viešojo pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaryta sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

3 straipsnis. Pagrindiniai pirkimų principai ir jų laikymasis

1. Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

2. Pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

3. Jeigu perkančioji organizacija suteikia specialiąsias ar išimtines teises teikti viešąsias paslaugas kitai organizacijai, kuri nėra perkančioji organizacija, dokumente, kuriuo šios teisės suteikiamos, turi būti nustatyta, kad minėta organizacija, pirkdama viešosioms paslaugoms teikti reikalingas prekes iš trečiųjų asmenų, turi laikytis nediskriminavimo nacionaliniu pagrindu principo.

4. Perkančioji organizacija, atlikdama viešuosius pirkimus, Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – valstybės narės) tiekėjams taiko tokias pat palankias sąlygas, kokias ji taiko trečiųjų šalių tiekėjams, įgyvendindama Pasaulio prekybos organizacijos Sutartį dėl viešųjų pirkimų.

4 straipsnis. Perkančioji organizacija

1. Perkančioji organizacija yra:

1) valstybės ar savivaldybės valdymo institucija;

2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, kuris atitinka šio straipsnio 2 dalies sąlygas;

3) šios dalies 1 punkte nurodytų institucijų ir (ar) 2 punkte nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų asociacija;

4) šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nurodytos perkančiosios įmonės, veikiančios vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje.

2. Viešasis ar privatusis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ar savivaldybių valdymo institucijas) yra perkančioji organizacija, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų;

2) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;

3) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina perkančiųjų organizacijų (įskaitant krašto apsaugos sistemos karinius vienetus ir tarnybas) sąrašus.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sąrašus tvirtinanti institucija privalo užtikrinti, kad jie būtų nuolat atnaujinami. Ši institucija reguliariai praneša Europos Bendrijų Komisijai apie bet kokius šių sąrašų pakeitimus.

5. Perkančioji organizacija registruojasi Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka ir pateikia Juridinių asmenų registre kaupiamus ir saugomus duomenis: pavadinimą, kodą, taip pat nurodo savo, kaip perkančiosios organizacijos, tipo kodą, nustatytą pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus patvirtintą Perkančiųjų organizacijų tipų kodų sąrašą. Pasikeitus pateiktiems duomenims, perkančioji organizacija atitinkamus duomenis atnaujina ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo naujos informacijos atsiradimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

5 straipsnis. Tiekėjai

1. Jei kandidatai arba dalyviai pagal valstybės narės, kurioje jie įsteigti, įstatymus turi teisę teikti tam tikrą paslaugą, tiekti prekę ar atlikti darbus, jie neturi būti atmesti remiantis vien tik tuo, kad pagal valstybės narės, kurioje sudaroma pirkimo sutartis, įstatymus yra reikalaujama, jog jie turi būti fiziniai arba juridiniai asmenys. Tačiau prekių, paslaugų ar darbų pirkimo atveju iš juridinių asmenų gali būti reikalaujama paraiškoje arba pasiūlyme nurodyti darbuotojų, atsakingų už atitinkamos sutarties įvykdymą, pavardes ir jų profesinę kvalifikaciją.

2. Paraišką arba pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė. Jeigu tokia grupė nori pateikti paraišką arba pasiūlymą, perkančioji organizacija iš šios grupės neturi reikalauti, kad ji įgytų tam tikrą teisinę formą, tačiau, perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą su pasirinkta grupe sudaryti pirkimo sutartį, iš jos gali būti reikalaujama įgyti tam tikrą teisinę formą, jei tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.

6 straipsnis. Konfidencialumas

1. Perkančioji organizacija, Viešojo pirkimo komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys, nepažeisdami įstatymų reikalavimų, ypač dėl sudarytų sutarčių skelbimo ir informacijos, susijusios su jos teikimu kandidatams ir dalyviams, kaip nurodyta šio įstatymo 41, 74, 79 straipsniuose ir 86 straipsnio 3 dalyje, negali tretiesiems asmenims atskleisti perkančiajai organizacijai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas. Tokią informaciją sudaro visų pirma komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Dalyvių reikalavimu perkančioji organizacija turi juos supažindinti su kitų dalyvių pasiūlymais, išskyrus tą informaciją, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią.

2. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta perkančioji organizacija, teikdama technines specifikacijas tiekėjams, vertindama jų kvalifikaciją, atlikdama kandidatų kvalifikacinę atranką ir sudarydama pirkimo sutartis, gali taikyti reikalavimus, kurie apsaugotų jos teikiamos informacijos konfidencialų pobūdį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

7 straipsnis. Pirkimų planavimas. Pirkimo pradžia ir pabaiga

1. Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas užsienyje ir Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, rengia ir tvirtina planuojamų vykdyti einamaisiais biudžetiniais metais viešųjų pirkimų planus ir kasmet, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, o šiuos planus patikslinusi – nedelsdama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir savo tinklalapyje, jeigu toks yra, skelbia tais metais planuojamų vykdyti viešųjų pirkimų suvestinę, kurioje nurodo perkančiosios organizacijos pavadinimą, adresą, kontaktinius duomenis, pirkimo objekto pavadinimą ir kodą, numatomą kiekį ar apimtį (jeigu įmanoma), numatomą pirkimo pradžią, pirkimo būdą, ketinamos sudaryti pirkimo sutarties trukmę, taip pat iš anksto skelbia didelės apimties ir svarbos pirkimų techninių specifikacijų projektus. Viešųjų pirkimų suvestinė ir techninių specifikacijų projektai skelbiami ir dėl šių projektų gautos pastabos ir pasiūlymai įvertinami Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

2. Pirkimas prasideda, kai Viešųjų pirkimų tarnyba gauna perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą arba perkančiosios organizacijos, veikiančios vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, pateiktą išankstinį skelbimą apie numatomą pirkimą, kuriuo jau kviečiama varžytis dėl pirkimo sutarties; kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų būdu – pateikus kandidatui (kandidatams) kvietimą dalyvauti derybose; atliekant šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojamą pirkimą, apie kurį neskelbiama, – kai perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėją (tiekėjus) prašydama pateikti pasiūlymą (pasiūlymus).

3. Pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, kai:

1) sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas;

2) atmetamos visos paraiškos ar pasiūlymai;

3) nutraukiamos pirkimo procedūros;

4) per nustatytą terminą nepateikiama nė viena paraiška ar pasiūlymas;

5) pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų;

6) visi tiekėjai atsiima pasiūlymus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį.

4. Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojamo pirkimo procedūras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

8 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnyba

1. Viešųjų pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, įstaiga prie Ūkio ministerijos, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto. Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Ūkio ministerija. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorių priima ir atleidžia ūkio ministras Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos:

1) pagal kompetenciją rengti ir (ar) priimti pirkimus reglamentuojančius teisės aktus;

2) kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti šių teisės aktų pažeidimų prevenciją;

3) nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas pagal savo kompetenciją;

4) teikti metodinę pagalbą, rengti Viešųjų pirkimų įstatymui įgyvendinti reikalingas rekomendacijas, nustatyti gaires;

5) rinkti, kaupti ir analizuoti informaciją apie numatomus ir atliekamus pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis ir sutarčių įvykdymo rezultatus, taip pat nustatytus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, jų pobūdį ir su jais susijusius sprendimus bei bausmes. Šią informaciją, išskyrus konfidencialią, teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir skelbti viešai;

6) analizuoti ir vertinti pirkimų sistemą, rengti pasiūlymus, kaip ją tobulinti;

7) organizuoti perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojų ar darbuotojų, atsakingų už pirkimus, mokymą, juos mokyti;

8) konsultuoti perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus ar organizuoti jų konsultavimą pirkimo klausimais;

9) sprendžiant pirkimo klausimus, palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;

10) tvirtinti supaprastintų pirkimų skelbimų formas ir nustatyti skelbimų teikimo reikalavimus;

11) tvirtinti pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką;

12) tvirtinti pirkimų ataskaitų formas ir nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimus;

13) rengti ir teikti Europos Bendrijų Komisijai jos nustatytais terminais ir forma statistines prekių, paslaugų ir darbų pirkimo metines ataskaitas ir kitą jos prašomą informaciją;

14) persiųsti Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biurui skelbti perkančiųjų organizacijų skelbimus ir užtikrinti perkančiųjų organizacijų perduodamų kitų pranešimų ir informacijos persiuntimą;

15) teikti Europos Bendrijų Komisijai šio įstatymo 97 straipsnyje nurodytą informaciją apie Europos Bendrijos teisės pažeidimą;

16) teikti Europos Bendrijų Komisijai šio įstatymo 95¹ straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją apie teismo priimtus sprendimus;

17) administruoti Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą;

18) (neteko galios nuo 2010 m. kovo 2 d.);

19) kitų teisės aktų nustatytos funkcijos.

3. Viešųjų pirkimų tarnybos teisės:

1) savarankiškai pasirinkti tikrinamas perkančiąsias organizacijas, tikrinimo būdą, mastą ir laiką;

2) gauti iš perkančiosios organizacijos su pirkimais susijusią informaciją ir dokumentus;

3) gauti perkančiosios organizacijos, Viešojo pirkimo komisijos ar jos narių ir pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų su pirkimu susijusių veiksmų ir sprendimų paaiškinimus;

4) pirkimo dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus pateikti papildomai ekspertizei;

5) įtarusi įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, kol Viešųjų pirkimų tarnyba nepateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;

6) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras ar pakeisti pirkimo sutarties sąlygas;

7) šį įstatymą pažeidusius asmenis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn;

8) nustačiusi šio įstatymo pažeidimus ar galimus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, galimas korupcijos apraiškas, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms ar Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai;

9) nustačiusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo.

4. Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai. Viešųjų pirkimų tarnyba atsako už savo neteisėtus sprendimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

9 straipsnis. Numatomo pirkimo vertės skaičiavimas

1. Numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarties pasirinkimo ir pratęsimo galimybes. Kai perkančioji organizacija numato prizus ir (ar) kitas išmokas kandidatams ar dalyviams, ji apskaičiuodama numatomo pirkimo vertę turi į tai atsižvelgti. Pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje, nustatytoje šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje.

2. Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos.

3. Pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo.

4. Numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką.

5. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimas per einamuosius finansinius metus arba per 12 mėnesių nuo pirkimo pradžios atliekamas vieną kartą ir sudarytos pirkimo sutarties nenumatoma atnaujinti, šio pirkimo vertė yra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė.

6. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimai dėl savo pobūdžio atliekami nuolat (per 12 mėnesių keli pirkimai) arba jei sudarytas pirkimo sutartis numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti, numatomo pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų:

1) numatomo pirkimo vertė yra faktinė perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per ankstesniuosius finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į sudaromoje pirkimo sutartyje numatomus kiekio ar vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo;

2) numatomo pirkimo vertė yra bendra visų perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar per pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu jis yra ilgesnis kaip 12 mėnesių, numatoma vertė.

7. Jeigu pirkimas apima prekių ir paslaugų pirkimą, numatomo pirkimo vertė yra prekių ir paslaugų verčių suma, neatsižvelgiant į tai, kokią pirkimo dalį jos sudaro. Į apskaičiuojamą vertę taip pat įeina prekių išdėstymo ir įrengimo vertė.

8. Prekių ar paslaugų, kurios yra nebūtinos konkrečiai darbų sutarčiai atlikti, vertės negalima pridėti prie darbų pirkimo sutarties vertės, jei taip būtų išvengta atitinkamos vertės prekių ar paslaugų pirkimui taikomo įstatymo reikalavimo.

9. Jeigu numatomoje sudaryti pirkimo sutartyje yra nustatyta pirkimo sutarties pratęsimo galimybė, pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje numatomų įsigyti prekių ar paslaugų kiekius, įskaitant tuos kiekius, kurie bus nupirkti pratęsus pirkimo sutartį.

10. Prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai pirkimo vertė skaičiuojama:

1) jeigu numatoma sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, arba, jeigu pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 12 mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, įskaitant numatomą likutinę vertę (vertę, kuria išperkamos prekės);

2) jeigu numatoma sudaryti neterminuotą pirkimo sutartį arba jei abejojama dėl pirkimo sutarties trukmės, – pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.

11. Skaičiuodama numatomo paslaugų pirkimo vertę, perkančioji organizacija atsižvelgia:

1) pirkdama draudimo paslaugas – į draudimo įmokų ar kitokio atlyginimo draudikui vertę;

2) pirkdama bankų ar kitas finansines paslaugas – į bankui mokamas įmokas, komispinigius ir palūkanas bei kitokius atlyginimus už paslaugas;

3) paslaugų pirkimui taikant projekto konkursą, kai su laimėtoju bus sudaroma paslaugos pirkimo sutartis, – į numatomą perkamų paslaugų vertę, įskaitant visus galimus prizus ir (ar) kitas pinigines išmokas dalyviams;

4) paslaugų pirkimui taikant projekto konkursą, kai projekto konkurso laimėtojai ar dalyviai apdovanojami prizais ar kitomis piniginėmis išmokomis, – į bendrą visų prizų ar kitokių piniginių išmokų vertę, įskaitant numatomą vertę paslaugų sutarties, kuri vėliau gali būti sudaroma neskelbiamų derybų būdu pagal šio įstatymo 56 straipsnio 3 dalį, išskyrus tuos atvejus, kai perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą nurodo, kad tokia pirkimo sutartis nebus sudaroma.

12. Jeigu numatytoje sudaryti paslaugų pirkimo sutartyje nebus nurodoma visa kaina (nurodomos tik kainodaros taisyklės), pirkimo vertė skaičiuojama:

1) terminuotų sutarčių, kurių trukmė yra 48 ar mažiau mėnesių, atveju – bendra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė;

2) neterminuotų sutarčių atveju arba tada, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 48 mėnesiai, – numatomos sudaryti pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.

13. Nustatant darbų pirkimo vertę, įskaitomos ir numatomo darbų atlikimo bei projektavimo (tuo atveju, kai kartu atliekami ir projektuojami darbai), ir darbams atlikti reikalingų prekių, kurias rangovui pateikia perkančioji organizacija, numatomos vertės.

14. Kai dėl to paties objekto atliekami darbai ar per finansinius metus arba per 12 mėnesių nuo pirkimo pradžios perkamos panašios prekės, paslaugos yra suskirstytos į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, pirkimo vertė yra tų dalių numatomų verčių, apskaičiuotų vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, suma. Taip apskaičiuota pirkimo vertė galioja visoms pirkimo dalims. Neatsižvelgiant į tai, kad pirkimo vertė yra ne mažesnė, negu yra nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba, perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo IV skyriuje nustatyta tvarka atlikti pirkimus toms atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra mažesnė kaip 276 224 Lt (80 000 EUR) perkant paslaugas ar panašias prekes, 3 452 800 Lt (1 000 000 EUR) – perkant darbus, jeigu bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.

15. Preliminariosios pirkimo sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos taikymo atvejais pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į didžiausią numatomą visų per visą preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos trukmę numatytų sudaryti pirkimo sutarčių vertę be pridėtinės vertės mokesčio.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

10 straipsnis. Atvejai, kai šio įstatymo reikalavimai netaikomi

1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi:

1) pirkimams, susijusiems su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, kai prekių tiekimui, paslaugų teikimui ar darbų atlikimui taikomi įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktuose nustatyti specialūs saugumo reikalavimai, taip pat pirkimams, kai būtina apsaugoti esminius valstybės saugumo interesus arba Lietuvos Respublikai perduotą užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įslaptintą informaciją. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir šiomis sutartimis grindžiamų bei jas įgyvendinančių tarptautinių organizacijų sprendimų, Europos Sąjungos teisės aktų principinėmis nuostatomis, užtikrinančiomis valstybės ir tarnybos paslapčių bei kitų valstybės interesų apsaugą;

2) pirkimams, atliekamiems pagal kitas procedūrines taisykles, vadovaujantis tarptautiniu susitarimu, sudarytu laikantis principų, nustatytų Europos Bendrijos steigimo sutartyje tarp Lietuvos Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių dėl prekių, darbų, paslaugų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar naudoti, jeigu apie tokį pirkimą perkančioji organizacija praneša Europos Bendrijų Komisijai;

3) pirkimams, atliekamiems pagal kitos valstybės narės nustatytas pirkimo procedūras, dėl kurių taikymo susitarta perkančiosios organizacijos sudarytoje sutartyje su šios šalies institucija dėl prekių, paslaugų ar darbų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar naudoti;

4) pirkimams, susijusiems su Lietuvos kariuomenės karinių vienetų dislokavimu užsienio valstybėse pagal tarptautinį susitarimą. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

5) pirkimams pagal tarptautinių organizacijų specialiąsias pirkimo procedūras;

6) žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimams arba nuomai ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui bet kokiomis finansinėmis priemonėmis, tačiau šio įstatymo reikalavimai taikomi finansinių paslaugų sandoriams, atliekamiems tuo pačiu metu, prieš arba po įsigijimo ir nuomos sutarčių sudarymo. Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

7) pirkimams, kurių pagrindinis tikslas yra sudaryti galimybę perkančiosioms organizacijoms teikti ir eksploatuoti viešuosius ryšių tinklus arba teikti visuomenei vieną ar kelias elektroninių ryšių paslaugas. Šiame punkte vartojamos sąvokos „viešasis ryšių tinklas“ ir „elektroninių ryšių paslauga“ bei su jomis susijusios sąvokos „tinklo galinis taškas“ ir „viešoji elektroninių ryšių paslauga“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme;

8) pirkimams pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 296 straipsnio nuostatas. Šių pirkimų tvarką, taip pat kompensavimo tvarką perkant ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitas karinės paskirties prekes nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2. Perkant paslaugas šio įstatymo reikalavimai netaikomi:

1) darbo sutartims;

2) finansinių paslaugų, susijusių su pinigų, valiutų keitimo kurso, valstybės skolos valdymo, iždo agento, užsienio atsargų valdymo arba kitų politikos sričių, susijusių su vertybinių popierių arba kitokių finansinių priemonių sandoriais, pirkimams;

3) Lietuvos banko teikiamų paslaugų pirkimams;

4) tarptautinių finansų institucijų teikiamų finansinių paslaugų pirkimams;

5) arbitražo ir taikinimo paslaugų pirkimams;

6) radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimams, kai juos atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodytai perkančiajai organizacijai nustatytus reikalavimus atitinkantis transliuotojas. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „transliuotojas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

7) mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų, išskyrus tas mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugas, iš kurių gauta nauda yra naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija, pirkimams;

8) paslaugų pirkimams, kai juos perkančioji organizacija atlieka iš kitos perkančiosios organizacijos arba iš perkančiųjų organizacijų asociacijos, turinčių tokioms paslaugoms teikti išimtinę teisę, suteiktą teisės akto, atitinkančio Europos Bendrijos steigimo sutartį.

3. Šio įstatymo reikalavimai taip pat netaikomi vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimams:

1) kurie reikalingi kitai, negu nustatyta šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje, veiklai vykdyti ar kai nurodyta veikla vykdoma trečiojoje šalyje ir tam fiziškai nenaudojami Europos Bendrijos tinklai ar geografinė erdvė. Ši nuostata netaikoma vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje veikiančioms perkančiosioms organizacijoms, kurios atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktų reikalavimus;

2) kurių tikslas – perparduoti arba nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą, su sąlyga, kad perkančioji organizacija neturi specialios ar išimtinės teisės perpardavinėti ar nuomoti tokio pirkimo objekto, o kiti ūkio subjektai gali laisvai tokį pirkimo objektą perpardavinėti ar nuomoti tokiomis pat sąlygomis, kuriomis prekiauja ar nuomoja perkančioji organizacija;

3) (neteko galios nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.);

4) (neteko galios nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.);

5) atliekamiems vandentvarkos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir skirtiems vandeniui, kuris reikalingas geriamajam vandeniui gaminti, paskirstyti ar tiekti, įsigyti;

6) atliekamiems energetikos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir skirtiems energijai ar kurui, reikalingam energijai gaminti, įsigyti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato šių pirkimų tvarką, kurios įgyvendinimą ir taikymo kontrolę užtikrina Vyriausybės įgaliota institucija;

7) kuriuos atlieka įmonė, teikianti visuomenei autobusų transporto paslaugas, jei teikiamos paslaugos nelaikomos šio įstatymo reglamentuojama veikla, kaip nurodyta šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte;

8) kuriuos atlieka vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje veikianti įmonė, jei Europos Bendrijų Komisija paskelbia pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kad šios įmonės veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose ir į jas patekti nėra jokių apribojimų, kaip nurodyta šio įstatymo 71 straipsnyje.

4. (Neteko galios nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.)

5. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti.

6. Perkančioji organizacija Europos Bendrijų Komisijos prašymu turi pranešti jai apie bet kokias veiklos ar produktų kategorijas, kurioms taikomos šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

11 straipsnis. Tarptautinio pirkimo vertės ribos

1. Tarptautinio pirkimo vertės ribos yra 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo ir Direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nustatytos, Europos Komisijos tikslinamos ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamos viešojo pirkimo vertės ribos. Tarptautinio pirkimo vertės ribos nurodytos be pridėtinės vertės mokesčio. Tarptautinio pirkimo vertės ribomis perkančioji organizacija vadovaujasi atlikdama prekių, paslaugų ar darbų pirkimus.

2. Tarptautinio pirkimo vertės ribas ir informaciją apie patikslintas tarptautinio pirkimo vertės ribas Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

2 dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

2. Tarptautinio pirkimo vertės ribas ir informaciją apie patikslintas tarptautinio pirkimo vertės ribas Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

12 straipsnis. Pirkimų ypatumai

1. Pirkimų, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 ir 9 dalyse, kurių vertė ne mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribą, ypatumai yra nustatyti šio įstatymo II skyriuje.

2. Vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimai, kurių vertė ne mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribą, atliekami vadovaujantis šio įstatymo III skyriaus nuostatomis, taip pat šio įstatymo I ir II skyrių nuostatomis, kiek jos neprieštarauja III skyriaus nuostatoms. Jei atliekamas pirkimas apima kelias šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje nurodytas veiklos rūšis, vadovaujamasi šio įstatymo reikalavimais, nustatytais tai veiklos rūšiai, kurios pirkimo objekto panaudojimo sritis yra pagrindinė.

3. Jeigu perkančioji organizacija tiesiogiai dotuoja daugiau kaip 50 procentų viso objekto darbų, nurodytų šio įstatymo 1 priedėlio inžinerinių statinių grupėje, vertės ir ligoninių, sporto, poilsio organizavimo įstaigų, mokyklų, universitetų, administracinės paskirties pastatų statybos darbų vertės, visi tokiam objektui reikalingi darbai turi būti perkami vadovaujantis šiuo įstatymu, neatsižvelgiant į tai, ar pirkimą atlieka vienas, ar keli dotuojami ūkio subjektai, ar pati perkančioji organizacija šių ūkio subjektų naudai ar jų vardu. Šis reikalavimas taikomas neatsižvelgiant į pirkimo vertę.

4. Jeigu perkančioji organizacija tiesiogiai dotuoja daugiau kaip 50 procentų atskirai perkamų su šio straipsnio 3 dalyje nurodytais darbų pirkimais susijusių paslaugų vertės, visos tokios paslaugos turi būti perkamos vadovaujantis šiuo įstatymu, neatsižvelgiant į tai, ar pirkimą atlieka vienas ar keli dotuojami ūkio subjektai, ar pati perkančioji organizacija šių ūkio subjektų naudai ar jų vardu. Šis reikalavimas taikomas neatsižvelgiant į pirkimo vertę.

5. Jei pirkimas gali būti reglamentuotas ir šio įstatymo II ir III skyriaus nuostatomis, o pirkimo objektas negali būti suskaidytas, toks pirkimas reglamentuojamas šio įstatymo II arba III skyriaus nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kuri pirkimo objekto panaudojimo sritis yra pagrindinė. Šio reikalavimo perkančioji organizacija privalo laikytis neatsižvelgdama į tai, ar sudaroma viena, ar kelios pirkimo sutartys. Tačiau pasirinkimo sudaryti vieną ar kelias atskiras pirkimo sutartis negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos.

6. Jei pirkimas gali būti reglamentuotas šio įstatymo II ir III skyrių nuostatomis ir jei objektyviai neįmanoma nustatyti, kuri pirkimo objekto panaudojimo sritis yra pagrindinė, toks pirkimas reglamentuojamas šio įstatymo II skyriaus nuostatomis.

7. Jei kuri nors pirkimo dalis reglamentuojama šio įstatymo III skyriaus nuostatomis, o kitoms dalims negalima objektyviai nustatyti šio įstatymo II ar III skyriaus nuostatų taikymo, pirkimas reglamentuojamas šio įstatymo III skyriaus nuostatomis.

8. Pirkimų, kurių vertė mažesnė negu nustatytos tarptautinio pirkimo vertės ribos, taip pat šio įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodytų pirkimų ypatumai yra nustatyti šio įstatymo IV skyriuje.

9. Šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytų paslaugų pirkimų ypatumai nustatyti šio įstatymo IV skyriuje.

10. Jeigu šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos perkamos kartu su šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytomis paslaugomis, kurių vertė didesnė už šio įstatymo B paslaugų sąraše nurodytų perkamų paslaugų vertę, viso pirkimo reglamentavimo ypatumai pasirenkami vadovaujantis šio straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatomis, kitu atveju – šio straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatomis.

11. Pirkimus, kuriuos atliekant tiekėjui suteikiama koncesija, reglamentuoja Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

13 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik neįgaliųjų socialinėms įmonėms, arba nustatyti, kad tokie pirkimai bus atliekami pagal remiamų asmenų, kurių dauguma yra neįgalieji, įdarbinimo programas. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą, turi būti nuoroda į tokius pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjo įmonė atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

14 straipsnis. Pirkimų įgaliojimų suteikimas kitai perkančiajai organizacijai

1. Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją (toliau – įgaliotoji organizacija). Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai įforminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

2. Už perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji organizacija. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija.

15 straipsnis. Centralizuoti pirkimai

1. Perkančioji organizacija taip pat gali įsigyti prekių, paslaugų ar darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją.

2. Laikoma, kad perkančioji organizacija, pirkdama prekių, paslaugų ar darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją, laikėsi šio įstatymo reikalavimų, jeigu jų laikėsi centrinė perkančioji organizacija.

3. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos ir savivaldybės taryba.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

15¹ straipsnis. Pirkimų atlikimas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis

Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas užsienyje ir Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, turi užtikrinti, kad prekių, paslaugų ir darbų viešieji pirkimai, atliekami Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis (kai pirkimo atveju elektroninėmis priemonėmis pateikiamas skelbimas apie pirkimą (neskelbiamų pirkimų atveju – kvietimas), kiti pirkimo dokumentai ir priimami tiekėjų pasiūlymai) kiekvienais kalendoriniais metais sudarytų ne mažiau kaip 50 procentų perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų bendrosios vertės.

Papildyta straipsniu:

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

16 straipsnis. Viešojo pirkimo komisija

1. Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (mažos vertės pirkimams – gali) sudaryti Viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Jeigu perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir jiems atlikti įgalioja kitą perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Už Komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija.

2. Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų. Šie asmenys gali būti ir ne Komisiją sudarančios organizacijos darbuotojai. Komisijos pirmininku skiriamas Komisiją sudariusios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios organizacijos darbuotojas. Skiriant Komisijos pirmininką ir narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijos pirmininku ir nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviestis ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių, ar jį įvertinti. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių.

3. Komisija veikia ją sudariusios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo, kol įvykdys visas raštiškas ją sudariusios organizacijos jai nustatytas užduotis arba kol bus priimtas sprendimas nutraukti pirkimą. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė. Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai.

4. Komisijos nariai ir Komisiją sudariusios organizacijos pakviesti ekspertai negali teikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus.

5. Kiekvienas Komisijos narys ir ekspertas gali dalyvauti Komisijos darbe tik prieš tai pasirašęs nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.

6. Komisijos narys ir ekspertas už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

17 straipsnis. Bendravimas ir keitimasis informacija

1. Perkančioji organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje bei keistis informacija paštu arba per kurjerį, faksu, elektroninėmis priemonėmis pagal šio straipsnio 4–6 dalių nuostatas, telefonu – esant 8 dalyje nurodytoms aplinkybėms, arba nurodytų būdų deriniu – taip, kaip pasirenka perkančioji organizacija.

2. Bendraujant tarpusavyje ir keičiantis informacija duomenys perduodami taip, kad būtų užtikrinamas jų vientisumas, išsaugomas pasiūlymų konfidencialumas. Taip pat būtina užtikrinti, kad perkančioji organizacija su pasiūlymų turiniu (projekto konkurso vertinimo komisija – su planu ir projektu) galėtų susipažinti tik pasibaigus nustatytam jų pateikimo terminui.

3. Bendravimo būdai turi būti visuotinai prieinami ir netrukdyti tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose.

4. Priemonės, naudojamos bendraujant elektroniniu būdu, ir jų techninės charakteristikos turi būti nediskriminuojančios, visuotinai prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamomis informacinės ir ryšių technologijos priemonėmis.

5. Elektroniniams prietaisams, skirtiems pasiūlymams perduoti ir priimti, ir elektroniniams prietaisams, skirtiems paraiškoms priimti, taikomi šie reikalavimai:

1) suinteresuotoms šalims turi būti prieinama informacija apie reikalavimus, būtinus paraiškoms ir pasiūlymams pateikti elektroniniu būdu, įskaitant ir kodavimą. Be to, prietaisai paraiškoms ir pasiūlymams priimti elektroniniu būdu turi atitikti šio straipsnio 7 dalies reikalavimus;

2) elektroninis pasiūlymas turi būti pateiktas su saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus;

3) dalyviai ar kandidatai įsipareigoja iki pasiūlymų ar paraiškų pateikimo termino pabaigos pateikti šio įstatymo 33–38 straipsniuose nurodytus dokumentus, sertifikatus ir deklaracijas, kurių elektroninės formos neturi.

6. Siekiant kelti elektroninių prietaisų sertifikavimo paslaugų lygį, gali būti diegiamos ir remiamos savanoriškos elektroninių prietaisų akreditavimo sistemos.

7. Elektroniniai prietaisai, skirti paraiškoms, pasiūlymams, pareiškimams dėl kvalifikacijos įvertinimo ar planams ir projektams priimti, naudojant technines priemones ir taikant atitinkamas procedūras turi užtikrinti, kad:

1) teikiamų paraiškų, pasiūlymų, pareiškimų dėl kvalifikacijos įvertinimo ar planų ir projektų elektroninis parašas atitiktų Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatytus reikalavimus;

2) būtų galima nustatyti paraiškų, pasiūlymų, pareiškimų dėl kvalifikacijos įvertinimo ar planų ir projektų pateikimo tikslų laiką ir datą;

3) būtų tinkamai užtikrinta, kad iki nustatyto termino niekas negalėtų peržiūrėti informacijos, pateiktos laikantis šioje dalyje nustatytų reikalavimų;

4) pažeidus tokį naudojimosi informacija draudimą, būtų įmanoma tiksliai nustatyti šios dalies 3 punkto reikalavimo pažeidimą;

5) tik įgalioti asmenys galėtų nustatyti arba pakeisti datas, kada galima būtų pirmą kartą peržiūrėti gautus duomenis;

6) skirtinguose procedūrų etapuose visi pateikti duomenys būtų peržiūrimi tik vienu metu ir tik įgaliotų asmenų;

7) tik suderintais ir tuo pat metu atliekamais įgaliotų asmenų veiksmais po nustatyto termino būtų sudaroma galimybė susipažinti su gautais duomenimis;

8) gauti ir remiantis šiais reikalavimais peržiūrėti duomenys turi būti prieinami tik asmenims, įgaliotiems su tokiais duomenimis susipažinti.

8. Paraiškos dalyvauti pirkime perkančiajai organizacijai pateikiamos raštu ar telefonu. Tuo atveju, kai paraiška pateikiama telefonu, jos patvirtinimas raštu turi būti pateiktas iki nustatyto paraiškų pateikimo termino pabaigos.

9. Perkančioji organizacija turi teisę reikalauti, kad faksu pateiktos paraiškos dalyvauti pirkime būtų patvirtintos pakartotinai atsiunčiant jas paštu ar elektroninėmis priemonėmis. Toks reikalavimas nurodomas skelbime apie pirkimą. Skelbime taip pat turi būti nurodyta tokio patvirtinimo vėliausia data.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

18 straipsnis. Pirkimo sutartis

1. Perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Dalyvis sudaryti pirkimo sutarties kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada reikia atvykti sudaryti pirkimo sutarties.

2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba jei tiekėjo pateikta šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta deklaracija yra melaginga, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį.

3. Sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos.

4. Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad ūkio subjektų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir perkančiajai organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą, jei tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Teisinės formos reikalavimai turi būti nustatyti pirkimo dokumentuose. Jeigu perkančioji organizacija, parinkdama teisinę formą, reikalauja, kad ūkio subjektų grupė, kurios pasiūlymas pripažintas geriausiu, įsteigtų juridinį asmenį, ji pirkimo sutartį sudaro su šių ūkio subjektų įsteigtu juridiniu asmeniu. Ūkio subjektai, įsteigę juridinį asmenį, privalo laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties sąlygų įvykdymu. Tai turi būti nurodyta ir pirkimo dokumentuose.

5. (Neteko galios nuo 2008 m. rugsėjo 15 d.)

6. Pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta:

1) sutarties šalių teisės ir pareigos;

2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu įmanoma, – tikslūs jų kiekiai;

3) kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką;

4) atsiskaitymų ir mokėjimo tvarka;

5) prievolių įvykdymo terminai;

6) prievolių įvykdymo užtikrinimas;

7) ginčų sprendimo tvarka;

8) sutarties nutraukimo tvarka;

9) sutarties galiojimas;

10) jeigu sudaroma preliminarioji sutartis, – jai būdingos nuostatos;

11) subrangovai, subtiekėjai ar subteikėjai, jeigu vykdant sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka.

7. Pirkimo sutarčių, sudaromų ilgiau kaip 3 metams, terminų nustatymo kriterijus ir atvejus, kuriais gali būti sudaromos tokios sutartys, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

8. Pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai ir tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.

9. Pirkimo sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai:

1) vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų;

2) pirkimo sutartis sudaroma dinaminės pirkimo sistemos pagrindu arba šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodyta perkančioji organizacija pirkimo sutartį sudaro preliminariosios sutarties pagrindu;

3) supaprastintų pirkimų atveju pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 10 000 Lt.

10. Perkančioji organizacija, tvirtindama šio įstatymo 85 straipsnyje nurodytas taisykles, jose gali nustatyti, kad pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, kai atliekami supaprastinti pirkimai, kurių sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

19 straipsnis. Pirkimų ataskaitos

1. Perkančioji organizacija privalo Viešųjų pirkimų tarnybai raštu pateikti kiekvieno pirkimo, reglamentuojamo šio įstatymo II, III ar IV skyriuose, įskaitant ir pirkimą, kurio metu sudaroma preliminarioji sutartis ar taikoma dinaminė pirkimo sistema, procedūrų ataskaitą. Ši ataskaita neteikiama, kai pirkimas atliekamas pagal sudarytą preliminariąją sutartį arba atliekamas mažos vertės pirkimas. Ataskaitoje nurodoma:

1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, adresas, pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos objektas ir kaina;

2) derybų atveju – šio pirkimo būdo pasirinkimo priežastys;

3) konkurencinio dialogo atveju – šio pirkimo būdo pasirinkimo priežastys;

4) atrinktų kandidatų ir laimėjusių dalyvių pavadinimai ir jų pasirinkimo priežastys;

5) kandidatų ir dalyvių, kurių paraiškos ir pasiūlymai atmesti, pavadinimai, paraiškų ir pasiūlymų atmetimo priežastys;

6) pasiūlymų, kuriuose nurodytos neįprastai mažos kainos, atmetimo priežastys;

7) laimėjusio dalyvio pavadinimas, jo pasirinkimo priežastys ir, jeigu žinoma, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties įsipareigojimų dalis, kuriai laimėtojas ketina pasitelkti trečiuosius asmenis kaip subrangovus;

8) jeigu nebuvo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis arba nebuvo sukurta dinaminė pirkimo sistema, – to priežastys;

9) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija.

2. Jeigu pirkimas atliekamas elektroninėmis priemonėmis, perkančioji organizacija turi dokumentais pagrįsti atliekamo pirkimo eigą.

3. Pirkimo procedūrų ataskaita pildoma dalimis Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka ir terminais ir baigiama pildyti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus pirkimui.

4. Perkančioji organizacija privalo Viešųjų pirkimų tarnybai raštu pateikti visų per kalendorinius metus atliktų pirkimų, kai pagal preliminariąsias pirkimo sutartis sudaromos pagrindinės sutartys, ir visų per kalendorinius metus atliktų mažos vertės pirkimų ataskaitą. Šioje ataskaitoje perkančioji organizacija taip pat privalo pateikti duomenis apie visus per kalendorinius metus atliktus pirkimus pagal šio įstatymo 91 straipsnio reikalavimus. Ataskaitos pateikiamos per 30 dienų, pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams.

5. Perkančioji organizacija privalo Viešųjų pirkimų tarnybai raštu pateikti kiekvienos įvykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) ataskaitą, išskyrus ataskaitą, sudarytą atliekant mažos vertės pirkimus ar atliekant pirkimus pagal sudarytą preliminariąją sutartį, ne vėliau kaip per 14 dienų, įvykdžius ar nutraukus pirkimo sutartį (preliminariąją sutartį).

6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita turi būti pateikta ir tuo atveju, kai perkamos šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos.

7. (Neteko galios nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.)

8. (Neteko galios nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.)

9. Pirkimo procedūrų ataskaita, pirkimų ataskaita, įvykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) ataskaita rengiamos ir elektroninėmis priemonėmis pateikiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus patvirtintas formas ir reikalavimus. Šios ataskaitos, išskyrus konfidencialią informaciją, skelbiamos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir perkančiosios organizacijos tinklalapyje, jei toks yra.

10. Europos Bendrijų Komisijos prašymu Viešųjų pirkimų tarnyba jai perduoda šiame straipsnyje nurodytas ataskaitas ar pagrindinę ataskaitose pateiktą informaciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

20 straipsnis. Statistinė ataskaita

Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip iki kiekvienų metų spalio 31 dienos teikia Europos Bendrijų Komisijai praėjusių metų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo statistines ataskaitas, parengtas pagal Europos Bendrijų Komisijos reikalavimus.

21 straipsnis. Dokumentų saugojimas

Įvykdytos pirkimo sutartys, paraiškos, pasiūlymai, pirkimo dokumentai, paraiškų ir pasiūlymų nagrinėjimo bei vertinimo dokumentai, kiti su pirkimu susiję dokumentai, nepaisant jų pateikimo būdo, formos ir laikmenos, saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ne mažiau kaip 4 metus nuo pirkimo pabaigos. Europos Bendrijų Komisijos prašymu šie dokumentai jai teikiami siekiant pateisinti priimtus sprendimus ar suteikti informaciją.

21¹ straipsnis. Viešųjų pirkimų kontrolė ir perkančiosios organizacijos vadovų ar kitų įgaliotų asmenų atsakomybė

1. Viešųjų pirkimų kontrolę atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir įgaliotos valstybės institucijos, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys pagal savo kompetenciją.

2. Viešųjų pirkimų tarnyba nedelsdama turi pranešti perkančiosios organizacijos vadovui apie administracinės nuobaudos paskyrimą.

3. Viešuosius pirkimus kontroliuojančios institucijos turi teisę stebėti visas pirkimų procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo procedūras.

4. Perkančiosios organizacijos vadovai, Komisijos nariai, ekspertai, kiti pirkimus atliekantys asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

II SKYRIUS

VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBės VALDYMO INSTITUCIJŲ, KITŲ VIEŠŲJŲ AR PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ, kurie atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies sąlygas, VIENOS ARBA KELIŲ VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBĖS VALDYMO INSTITUCIJŲ IR (AR) KITŲ VIEŠŲJŲ AR PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ, kurie atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies sąlygas, ASOCIACIJŲ PIRKIMAI

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis. Viešųjų pirkimų skelbimai

1. Perkančioji organizacija apie numatomus pirkimus, tarp jų ir tuos, kurių metu numatoma sudaryti preliminariąją sutartį, iš anksto privalo skelbti tais atvejais, kai pirkimo vertė yra ne mažesnė už nurodytą šios dalies 1, 2, 3 punktuose ir perkančioji organizacija ketina pasinaudoti galimybe sutrumpinti pasiūlymų pateikimo terminus, nurodytus šio įstatymo 44, 46, 75 straipsniuose. Šis reikalavimas netaikomas atliekant pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Apie numatomus prekių ir paslaugų pirkimus perkančioji organizacija privalo iš anksto paskelbti tik prasidėjus finansiniams metams, o apie numatomus darbų pirkimus – iš karto, priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinama objektų statyba. Norint pasinaudoti galimybe sutrumpinti pasiūlymų pateikimo terminus, iš anksto apie numatomus pirkimus skelbiama:

1) perkant prekes, kai per artimiausius 12 mėnesių numatomo prekių pirkimo, įskaitant preliminariąją sutartį, vertė, apskaičiuota pagal šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas, yra ne mažesnė kaip 2 589 600 Lt (750 000 EUR). Šiame skelbime perkančioji organizacija pateikia nuorodą į CPV nomenklatūrą;

2) perkant paslaugas, kai per artimiausius 12 mėnesių numatomo paslaugų pirkimo, įskaitant preliminariąją sutartį, vertė, apskaičiuota pagal šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas kiekvienai šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytai kategorijai, yra ne mažesnė kaip 2 589 600 Lt (750 000 EUR);

3) perkant darbus, kai per artimiausius 12 mėnesių numatoma sudaryti pirkimo sutartį, įskaitant preliminariąją sutartį, kai jų vertė, atsižvelgiant į numatomų darbų pobūdį, apskaičiuota pagal šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas, yra ne mažesnė kaip 20 610 618 Lt (5 923 000 EUR).

2. Perkančioji organizacija, atlikdama prekių, paslaugų ar darbų pirkimą ar sudarydama preliminariąją sutartį atviro, riboto konkurso, skelbiamų derybų arba konkurencinio dialogo būdu, taip pat vykdydama projekto konkursą arba taikydama dinaminę pirkimo sistemą, privalo atskirai paskelbti apie pirkimą, o sudarydama pirkimo sutartį dinaminės pirkimų sistemos pagrindu – paskelbti supaprastintą skelbimą apie pirkimą dinaminėje pirkimų sistemoje.

3. Perkančioji organizacija privalo paskelbti apie:

1) sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį, projekto konkurso rezultatus ne vėliau kaip per 48 dienas po pirkimo sutarties sudarymo arba po projekto konkurso rezultatų patvirtinimo. Perkančioji organizacija tokio skelbimo neprivalo skelbti tais atvejais, kai ji sudaro pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu;

2) sudarytą pirkimo sutartį taikant dinaminę pirkimo sistemą privalo paskelbti ne vėliau kaip per 48 dienas po kiekvienos sutarties sudarymo arba ji gali sugrupuoti šiuos skelbimus per ketvirtį ir juos paskelbti ne vėliau kaip per 48 dienas ketvirčiui pasibaigus;

3) nesudarytą pirkimo sutartį, pasibaigus pirkimui šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2–6 punktuose nurodytais atvejais, ne vėliau kaip per 48 dienas po sprendimo nesudaryti pirkimo sutarties priėmimo. Šis reikalavimas netaikomas, kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų būdu.

4. (Neteko galios nuo 2008 m. rugsėjo 15 d.)

5. Perkančioji organizacija, vykdydama tarptautinį pirkimą, apie kurį neprivaloma skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, gali paskelbti pranešimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo. Pranešimo formą tvirtina Europos Bendrijų Komisija. Pranešime turi būti nurodyta:

1) perkančiosios organizacijos pavadinimas ir kontaktiniai duomenys;

2) pirkimo sutarties objekto aprašymas;

3) perkančiosios organizacijos sprendimo sudaryti pirkimo sutartį neskelbiant apie pirkimą pagrindimas;

4) ūkio subjekto, su kuriuo nuspręsta sudaryti pirkimo sutartį, pavadinimas ir kontaktiniai duomenys;

5) kita informacija, kurią, perkančiosios organizacijos nuomone, tikslinga pateikti tiekėjams.

6. Skelbime apie pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymą gali būti neskelbiama informacija, kurios atskleidimas trukdytų įgyvendinti įstatymą arba kitaip prieštarautų visuomenės interesams, pažeistų teisėtus tiekėjų komercinius interesus arba trukdytų laisvam tarpusavio konkuravimui.

7. Informacija, kuri turi būti nurodyta skelbimuose, skelbimų standartinės formos ir skelbimų reikalavimai nustatyti 2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamente (EB)
Nr. 1564/2005, nustatančiame standartines formas, naudojamas skelbiant su viešųjų pirkimų procedūromis susijusius skelbimus, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB ir 2009 m. lapkričio 10 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1150/2009, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1564/2005 nuostatos dėl pagal Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB skelbiamų viešųjų pirkimų skelbimų standartinių formų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

23 straipsnis. Skelbimų rengimas ir skelbimas

1. Skelbimai (išankstiniai skelbimai apie numatomus pirkimus, skelbimai apie pirkimus, skelbimai apie pirkimo sutarties sudarymą, skelbimai apie projekto konkurso rezultatus, pranešimai dėl savanoriško ex ante skaidrumo) skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimas apie iš anksto numatomus pirkimus gali būti skelbiamas perkančiosios organizacijos tinklalapyje specialiai tam skirtoje dalyje (toliau – „pirkėjo profilis“). Šis skelbimas dalyje „pirkėjo profilis“ gali būti skelbiamas tik išsiuntus Europos Bendrijų Komisijai pranešimą apie ketinimą jį skelbti tokia forma. Dalyje „pirkėjo profilis“ paskelbtame skelbime turi būti nurodyta pranešimo išsiuntimo Europos Komisijai data.

1 dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

1. Skelbimai (išankstiniai skelbimai apie numatomus pirkimus, skelbimai apie pirkimus, skelbimai apie pirkimo sutarties sudarymą, skelbimai apie projekto konkurso rezultatus, pranešimai dėl savanoriško ex ante skaidrumo) skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimas apie iš anksto numatomus pirkimus gali būti skelbiamas perkančiosios organizacijos tinklalapyje specialiai tam skirtoje skiltyje, prieš tai išsiuntus Europos Komisijai pranešimą apie ketinimą jį skelbti tokia forma. Šiame skelbime turi būti nurodyta pranešimo išsiuntimo Europos Komisijai data.

2. Perkančioji organizacija skelbimą apie pirkimą gali papildomai išspausdinti ir kitame leidinyje, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, ir skelbti kitame tinklalapyje.

3. Visus skelbimus, skirtus spausdinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose leidiniuose ir skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, perkančioji organizacija pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnyba šio įstatymo reikalavimus atitinkančius skelbimus privalo per 3 darbo dienas išsiųsti spausdinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose leidiniuose ir paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos diena yra pirkimo išankstinio paskelbimo ar pirkimo paskelbimo data.

3 dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

3. Visus skelbimus, skirtus skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytame leidinyje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, perkančioji organizacija pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnyba šio įstatymo reikalavimus atitinkančius skelbimus privalo per 3 darbo dienas išsiųsti Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biurui paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytame leidinyje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos diena yra pirkimo išankstinio paskelbimo ar pirkimo paskelbimo data.

4. Skelbimai teikiami elektroninėmis priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

5. Kituose leidiniuose ar internete skelbimai negali būti išspausdinti anksčiau, negu skelbimas bus išsiųstas Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biurui. Juose turi būti nurodyta skelbimo išsiuntimo Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biurui data. To paties skelbimo turinys visur turi būti tapatus.

6. (Neteko galios nuo 2010 m. kovo 2 d.)

7. Viešųjų pirkimų tarnyba persiunčia Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biurui skelbti perkančiųjų organizacijų skelbimus Europos Bendrijų Komisijos nustatyto formato elektroninėmis ar kitomis priemonėmis. Skubos atveju skelbimai privalo būti siunčiami faksu arba elektroninėmis priemonėmis.

8. Skelbimas spausdinamas perkančiosios organizacijos pasirinkta kuria nors oficialia Europos Sąjungos kalba ir tik šis tekstas laikomas autentišku. Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras taip pat parengia ir spausdina kiekvieno skelbimo svarbių elementų santrauką kitomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis. Skelbimų, kuriuos skelbia Europos Bendrijų Komisija, išlaidas padengia Bendrija. Skelbimų, kuriuos skelbia VĮ Seimo leidykla „Valstybės žinios“, išlaidas padengia perkančioji organizacija.

8 dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

8. Skelbimas skelbiamas perkančiosios organizacijos pasirinkta kuria nors oficialiąja Europos Sąjungos kalba ir tik šis tekstas laikomas autentišku. Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biuras taip pat parengia ir paskelbia kiekvieno skelbimo svarbių elementų santrauką kitomis oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis. Skelbimų, kuriuos skelbia Europos Komisija, išlaidas padengia Europos Sąjunga.

9. Perkančioji organizacija šio straipsnio nustatyta tvarka gali skelbti apie supaprastintus pirkimus ir apie pirkimus, kuriems šiame įstatyme nustatytas paskelbimo reikalavimas netaikomas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

Nr. XI-1256, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 158-8018 (2010-12-31)

Nr. XI-1257, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 158-8019 (2010-12-31)

24 straipsnis. Pirkimo dokumentai

1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras.

2. Pirkimo dokumentuose turi būti:

1) pasiūlymų rengimo reikalavimai;

2) tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, tarp jų ir reikalavimai atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems tiekėjams;

3) tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarka ir mažiausias pateikti pasiūlymus kviečiamų kandidatų skaičius, kai perkančioji organizacija šio įstatymo nustatytais atvejais turi teisę apriboti pirkimo dalyvių skaičių;

4) tiekėjų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų sąrašas ir informacija, kad šio įstatymo 32 straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju turi būti pateikiama pirkimo dokumentuose nurodytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaracija;

5) reikalavimas pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaraciją, kurioje nurodoma, kad tiekėjas nedavė ir neketina duoti Komisijos nariams, ekspertams, perkančiosios organizacijos (įgaliotosios organizacijos) vadovams, valstybės tarnautojams (darbuotojams) ar kitų tiekėjų atstovams pinigų, dovanų, nesuteikė jokių paslaugų ar kitokio atlygio už sudarytas ar nesudarytas sąlygas, susijusias su palankiais veiksmais laimėti pirkimus; su kokiais ūkio subjektais tiekėjas yra susijęs Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje nustatytais būdais, ir patvirtinama, kad jeigu vienas ar keli iš jo nurodytų ūkio subjektų, su kuriais jis yra susijęs, dalyvauja pirkime ir pateikia savarankišką pasiūlymą (pasiūlymus), tiekėjas šiame pirkime veikia nepriklausomai nuo jų ir jie laikytini konkurentais; kad tiekėjas nedalyvauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje nurodytuose draudžiamuose susitarimuose ir susitarimuose, pažeidžiančiuose šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus principus.

6) prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai;

7) techninė specifikacija;

8) pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos;

9) perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos pagal šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalies reikalavimus, taip pat sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas;

10) informacija, ar leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus, šių pasiūlymų reikalavimai;

11) informacija, ar leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų, šios dalies (dalių) apibūdinimas;

12) informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma kaina. Į kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai;

13) pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, jei reikalaujama, ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai;

14) pasiūlymų pateikimo terminas, vieta ir būdas, įskaitant informaciją, ar pasiūlymas pateikiamas elektroninėmis priemonėmis;

15) būdai, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais, taip pat būdai, kuriais perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus;

16) data, iki kada turi galioti pasiūlymas, arba laikotarpis, kurį turi galioti pasiūlymas;

17) vokų su pasiūlymais atplėšimo vieta, data, valanda ir minutė;

18) vokų su pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros;

19) informacija, kad pasiūlymuose nurodytos kainos bus vertinamos litais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio valiuta, jos bus perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą ir paskelbtą lito ir užsienio valiutos santykį paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną;

20) perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų arba Komisijos narių (vieno ar kelių), kurie įgalioti palaikyti tiesioginį ryšį su tiekėjais ir gauti iš jų (ne tarpininkų) pranešimus, susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai;

21) kiti Viešųjų pirkimų tarnybos pagal šį įstatymą ir kitus viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus nustatyti reikalavimai;

22) nuorodos į išankstinį numatomo pirkimo paskelbimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kituose leidiniuose bei internete, jeigu apie pirkimą buvo skelbta iš anksto;

22 punkto redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

22) nuorodos į išankstinį numatomo pirkimo paskelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kituose leidiniuose ir internete, jeigu apie pirkimą buvo skelbta iš anksto;

23) informacija apie atidėjimo termino taikymą, ginčų nagrinėjimo tvarką.

3. Pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti, ir gali būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo daliai jis ketina pasitelkti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus. Toks nurodymas nekeičia pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo.

4. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti specialias sutarties vykdymo sąlygas, siejamas su socialinės ir aplinkos apsaugos reikalavimais, jei jos atitinka Europos Bendrijos teisės aktus.

5. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nurodyti įstaigą ar įstaigas, iš kurių kandidatas ar dalyvis gali gauti atitinkamą informaciją apie šalyje ar pirkimo atlikimo vietoje galiojančius reikalavimus, susijusius su mokesčiais, aplinkos apsauga, darbų sauga ir darbo sąlygomis, kurie bus taikomi atliekamiems darbams ar paslaugoms, teikiamoms sutarties vykdymo metu. Šiuo atveju perkančioji organizacija prašo kandidatų ar dalyvių, kad jie rengdami pasiūlymą nurodytų, jog atsižvelgė į darbų saugos ir darbo sąlygų reikalavimus, galiojančius ten, kur bus atliekami darbai ar teikiamos paslaugos. Ši nuostata netrukdo perkančiajai organizacijai taikyti šio įstatymo 40 straipsnio reikalavimų dėl pasiūlymų, susijusių su neįprastai maža kaina, nagrinėjimo.

6. Pirkimo dokumentų sudėtinė dalis yra išankstinis skelbimas apie numatomus pirkimus ir skelbimas apie pirkimą. Perkančioji organizacija skelbimuose esančios informacijos vėliau papildomai gali neteikti, įskaitant atvejį, kai techninės specifikacijos remiasi tiekėjams prieinamais dokumentais ir pateikta nuoroda į tokius dokumentus.

7. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia.

8. Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami ir kitomis kalbomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

25 straipsnis. Techninė specifikacija

1. Perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Kai kurių techninių specifikacijų sąvokos apibrėžtos šio įstatymo 3 priedėlyje. Visais įmanomais atvejais šios techninės specifikacijos turėtų būti apibrėžtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į neįgaliųjų kriterijus arba į visiems naudotojams tinkamą projektą.

2. Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.

3. Nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Bendrijos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta šiais būdais arba šių būdų deriniu:

1) nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. Techninėje specifikacijoje turi būti taikoma tokia pirmumo tvarka: pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, Europos techninis liudijimas, bendrosios techninės specifikacijos, tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos įstaigų nustatytos techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, – nacionaliniai standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės specifikacijos, susijusios su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“;

2) apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus. Funkciniai reikalavimai gali apimti ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Tokie reikalavimai turi būti tikslūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų;

3) apibūdinant norimą rezultatą arba pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, minėtus šios dalies 2 punkte, ir kaip šių reikalavimų atitikties priemonę – 1 punkte nurodytas technines specifikacijas;

4) nurodant tam tikrų pirkimo objekto savybių technines specifikacijas pagal 1 punkto reikalavimus, kitų – apibūdinant 2 punkte nurodytą norimą rezultatą ar funkcinius reikalavimus.

4. Kai perkančioji organizacija nurodo technines specifikacijas, vadovaudamasi šio straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimais, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės ar paslaugos, ar darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų, kuriomis ji rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus.

5. Kai perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje nurodo objekto norimo rezultato apibūdinimo ar funkcinius reikalavimus, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka Lietuvos standartą, perimantį Europos standartą, Europos techninį liudijimą, bendrą techninę specifikaciją, tarptautinį standartą arba Europos standartizacijos įstaigos nustatytą techninių normatyvų sistemą, jei juose yra nurodyti perkančiosios organizacijos keliami norimo rezultato ir funkciniai reikalavimai ir jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo siūlomos technines specifikacijas atitinkančios prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos keliamus norimo rezultato ir funkcinius reikalavimus.

6. Kai perkančioji organizacija nustato aplinkos apsaugos charakteristikas, nurodydama šio straipsnio 3 dalies 2 punkte minėtus rezultato apibūdinimo ar funkcinius reikalavimus, ji gali:

1) naudoti išsamias specifikacijas arba prireikus jų dalis, apibrėžtas Europos ar nacionaliniuose (daugianacionaliniuose) ekologiniuose ženkluose arba bet kokiame kitame ekologiniame ženkle, jeigu: tos specifikacijos yra tinkamos prekių ar paslaugų, kurios yra pirkimo objektas, ypatybėms apibrėžti; reikalavimai ekologiniam ženklui yra parengti remiantis moksline informacija; ekologiniai ženklai yra patvirtinti dalyvaujant valstybės institucijoms, vartotojams, gamintojams, platintojams, aplinkos apsaugos organizacijoms ir kitiems suinteresuotiems asmenims;

2) nurodyti, kad prekės ir paslaugos, pažymėtos ekologiniais ženklais, laikomos atitinkančiomis technines specifikacijas, nustatytas pirkimo dokumentuose. Tokiu atveju ji privalo priimti bet kurias kitas tinkamas įrodymo priemones, pavyzdžiui, gamintojo techninius dokumentus arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atlikto bandymo protokolą.

7. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytos tinkamos priemonės gali būti gamintojo techniniai dokumentai arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atlikto bandymo protokolas. Paskelbtąja (notifikuota) įstaiga laikoma Europos standartus atitinkanti bandymų ir kalibravimo laboratorija, sertifikavimo ir inspektavimo institucija. Perkančioji organizacija turi priimti kitose Europos Sąjungos šalyse įsteigtų paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų sertifikatus.

8. Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“.

26 straipsnis. Alternatyvūs pasiūlymai

1. Skelbime apie pirkimą perkančioji organizacija privalo nurodyti, leidžiama ar neleidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus. Perkančioji organizacija gali leisti pateikti alternatyvius pasiūlymus tik tuo atveju, kai pasiūlymams vertinti taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Perkančioji organizacija nagrinėja tik tuos dalyvio pateiktus alternatyvius pasiūlymus, kurie atitinka minimalius perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.

2. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai, ir konkrečius jų pateikimo reikalavimus.

3. Jeigu pirkdama prekes ar paslaugas perkančioji organizacija nusprendė priimti alternatyvius pasiūlymus, ji negali atmesti alternatyvaus pasiūlymo remdamasi vien tik tuo, kad, jeigu pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu, prekių pirkimas taptų paslaugų pirkimu arba atvirkščiai.

27 straipsnis. Pirkimo dokumentų teikimas

1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus, kuriuos įmanoma pateikti elektroninėmis priemonėmis, įskaitant technines specifikacijas, dokumentų paaiškinimus (patikslinimus), taip pat atsakymus į tiekėjų klausimus, skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje kartu su skelbimu apie pirkimą. Jeigu pirkimo dokumentų neįmanoma paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, perkančioji organizacija pirkimo dokumentus tiekėjui pateikia kitomis priemonėmis.

2. Perkančioji organizacija (kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o įgaliotoji organizacija, – ši organizacija) privalo pirkimo dokumentus pateikti nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 6 dienas nuo tiekėjo paraiškos gavimo dienos, jei paraiška yra gauta likus pakankamai laiko iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Tiekėjo prašymu papildomi pirkimo dokumentai (patikslinimai, paaiškinimai, pataisymai) turi būti pateikti ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, jei jų paprašyta laiku. Riboto konkurso ar skelbiamų derybų greitesnių procedūrų taikymo atveju, kaip nustatyta šio įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje ir 59 straipsnio 3 dalyje, papildomi pirkimo dokumentai turi būti pateikti likus ne mažiau kaip 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, jei paraiška yra gauta likus pakankamai laiko iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

3. Perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjo prašymą, kartu siunčia paaiškinimus ir visiems kitiems tiekėjams, kuriems ji pateikė pirkimo dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą teikti paaiškinimą.

4. Nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus.

5. Tuo atveju, kai tikslinama paskelbta informacija, perkančioji organizacija privalo atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus.

6. Jeigu perkančioji organizacija rengia susitikimą su tiekėjais, ji surašo šio susitikimo protokolą. Protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti klausimai dėl pirkimo dokumentų ir atsakymai į juos. Protokolas išsiunčiamas visiems pirkimo procedūrose dalyvaujantiems tiekėjams.

7. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti pirkimo dokumentų pateikimo terminai netaikomi, kai perkančioji organizacija pirkimo dokumentus tiekėjams teikia nemokamai, laisvai ir tiesiogiai elektroninėmis priemonėmis tuojau pat po skelbimo ar kvietimo išsiuntimo dienos.

8. Perkančioji organizacija neturi teisės pirkimo dokumentų pateikti anksčiau, negu paskelbiama apie pirkimą, kaip nurodyta šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje. Pateikdama pirkimo dokumentus perkančioji organizacija vadovaujasi tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

28 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų pateikimas

1. Perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentuose nustatyti paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus, nurodyti datą, valandą ir minutę. Jeigu pasiūlymas gaunamas pavėluotai, neatplėštas vokas su pasiūlymu grąžinamas jį atsiuntusiam tiekėjui. Vokas su pasiūlymu grąžinamas ir tuo atveju, jeigu pasiūlymas pateiktas neužklijuotame voke, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje.

2. Šio įstatymo nustatyti mažiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai skaičiuojami (išskyrus šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojamus pirkimus) nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo išspausdinti iš Viešųjų pirkimų tarnybos Europos Sąjungos oficialiajam leidiniui, „Valstybės žinių“ priedui „Informaciniai pranešimai“ ar nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo kandidatams dienos.

2 dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

2. Šio įstatymo nustatyti mažiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai skaičiuojami (išskyrus šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojamus pirkimus) nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo paskelbti iš Viešųjų pirkimų tarnybos Europos Sąjungos oficialiajam leidiniui ar nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo kandidatams dienos.

3. Perkančioji organizacija privalo nustatyti pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip šio įstatymo 44, 46, 52, 59 ar 75 straipsniuose nurodyti mažiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti paraiškas ir pasiūlymus. Nustatydama šį terminą perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti.

4. Jeigu dėl kokių nors priežasčių pirkimo dokumentai ar jų dalis buvo pareikalauti laiku, tačiau nepateikti šio įstatymo 27 straipsnyje nustatytais terminais arba jei pateikus pirkimo dokumentus paaiškėja, kad pasiūlymus galima parengti tik apsilankius darbų atlikimo vietoje ir ten susipažinus su pirkimo dokumentuose nustatytais dalykais, perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminus privalo pratęsti tiek, kad visi suinteresuoti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija, ir apie tai paskelbti patikslindama skelbimą.

5. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad paraiška ir pasiūlymas turi būti pateikiami raštu ir pasirašyti tiekėjo ar jo įgalioto asmens. Pasiūlymas turi būti pateikiamas užklijuotame voke. Jeigu perkančioji organizacija numato pasiūlymus vertinti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad tiekėjai pasiūlymo kainą pateiktų viename užklijuotame voke, o likusias pasiūlymo dalis (techninius pasiūlymo duomenis, kitą informaciją ir dokumentus) – kitame užklijuotame voke. Šie abu vokai turi būti įdėti į bendrą voką, jis taip pat užklijuojamas. Pasiūlymo (su priedais) lapai turi būti sunumeruoti, susiūti ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtinti tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, nurodytas tiekėjo ar jo įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos (jei yra) ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius. Kartu su kitais pasiūlymo lapais įsiuvama ir sunumeruojama pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento kopija. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas neįsiuvamas ir nenumeruojamas, o įdedamas į bendrą voką. Tuo atveju, kai pasiūlymas yra didelės apimties ir susideda iš kelių dalių, šis reikalavimas taikomas kiekvienai pasiūlymo daliai. Reikalavimai pasiūlymą ar jo dalis pateikti vokuose, pasiūlymą sunumeruoti, susiūti, paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtinti tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, nurodyti tiekėjo ar jo įgalioto asmens vardą, pavardę, pareigas (jei yra) ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičių, kartu su kitais pasiūlymo lapais įsiūti ir sunumeruoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento kopiją netaikomi, jeigu perkančioji organizacija priima elektroninėmis priemonėmis pateiktus pasiūlymus.

6. Šio straipsnio 5 dalies reikalavimas pateikti pasiūlymą dviejuose vokuose netaikomas pirkimą atliekant derybų būdu. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kad pasiūlymai būtų pateikti užklijuotame voke.

7. Paraiškos ir pasiūlymai gali būti perduodami elektroninėmis priemonėmis laikantis šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

8. Tiekėjo prašymu perkančioji organizacija privalo nedelsdama pateikti rašytinį patvirtinimą, kad tiekėjo paraiška ar pasiūlymas yra gautas, nurodydama gavimo dieną, valandą ir minutę.

9. Tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą, o jeigu pirkimas suskirstytas į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, tiekėjas gali pateikti perkančiajai organizacijai po vieną pasiūlymą vienai, kelioms ar visoms pirkimo dalims, kaip nurodo perkančioji organizacija, išskyrus atvejus, kai pirkimo dokumentuose leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

29 straipsnis. Pasiūlymų galiojimo terminai, jų keitimas ir atšaukimas

1. Pasiūlymas galioja jame tiekėjo nurodytą laiką. Šis laikas turi būti ne trumpesnis, negu yra nustatyta pirkimo dokumentuose. Jeigu pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo laikas, laikoma, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek nustatyta pirkimo dokumentuose.

2. Kol nesibaigė pasiūlymų galiojimo laikas, perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai pratęstų jų galiojimą iki konkrečiai nurodyto laiko. Tiekėjas gali atmesti tokį prašymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.

3. Tiekėjas, kuris sutinka pratęsti savo pasiūlymo galiojimo laiką ir apie tai raštu praneša perkančiajai organizacijai, pratęsia pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą arba pateikia naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Jeigu tiekėjas neatsako į perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą, jo nepratęsia arba nepateikia naujo pasiūlymo užtikrinimo, laikoma, kad jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą.

4. Kol nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas, tiekėjas gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Toks pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūlymas atšaukiamas, pripažįstamas galiojančiu, jeigu perkančioji organizacija jį gavo prieš pasiūlymų pateikimo terminą.

30 straipsnis. Pasiūlymo galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimas

1. Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Perkančioji organizacija, atlikdama viešąjį pirkimą elektroninėmis priemonėmis, gali nustatyti, kad pasiūlymo galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas pateikiamas elektroniniu būdu.

2. Perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo remdamasi tuo, kad šiuos užtikrinimus suteikė ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, jeigu toks pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas bei jį pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

3. Prieš pateikdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba prieš pateikdamas pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, tiekėjas gali prašyti perkančiosios organizacijos patvirtinti, kad ji sutinka priimti jo siūlomą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo duoti tiekėjui atsakymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šis patvirtinimas iš perkančiosios organizacijos neatima teisės atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, gavus informacijos, kad pasiūlymo galiojimą ar pirkimo sutarties įvykdymą užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar neįvykdė įsipareigojimų perkančiajai organizacijai arba kitiems ūkio subjektams, ar netinkamai juos vykdė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

31 straipsnis. Vokų su pasiūlymais atplėšimas

1. Vokai su pasiūlymais atplėšiami Komisijos posėdyje. Posėdis vyksta pirkimo dokumentuose nurodytoje vietoje, prasideda nurodytą dieną, valandą ir minutę. Pradinis susipažinimas su elektroninėmis priemonėmis gautais pasiūlymais pagal šį įstatymą prilyginamas vokų atplėšimui. Posėdžio diena ir valanda turi sutapti su pasiūlymų pateikimo termino pabaiga. Pakeitus terminą, atitinkamai turi būti pakeistas ir vokų su pasiūlymais atplėšimo laikas. Nustatytu laiku turi būti atplėšti visi vokai su pasiūlymais, gauti nepasibaigus jų pateikimo terminui. Vokų atplėšimo procedūroje, išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas derybų ar konkurencinio dialogo būdu, turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų atstovai. Derybų atveju vokų su galutinėmis tiekėjų siūlomomis kainomis ir galutiniais techniniais duomenimis atplėšimo procedūroje turi teisę dalyvauti visi derybose dalyvavę tiekėjai arba jų atstovai.

2. Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, vokai su pasiūlymais (išskyrus derybų atvejį) turi būti atplėšiami dviejuose Komisijos posėdžiuose. Pirmame posėdyje atplėšiami tik tie vokai, kuriuose yra pateikti techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija bei dokumentai, antrame posėdyje – vokai, kuriuose nurodytos kainos. Antras posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjų kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis, o šio įstatymo nustatytais atvejais – ir tiekėjų kvalifikaciją. Apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus perkančioji organizacija privalo raštu pranešti visiems tiekėjams, kartu nurodyti antro vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio laiką ir vietą. Jeigu perkančioji organizacija, patikrinusi ir įvertinusi pirmame voke tiekėjo pateiktus duomenis, atmeta jo pasiūlymą, neatplėštas vokas su pasiūlyta kaina saugomas kartu su kitais tiekėjo pateiktais dokumentais šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Vokus atplėšia vienas iš Komisijos narių pasiūlymus pateikusių ir dalyvaujančių Komisijos posėdyje tiekėjų ar jų atstovų akivaizdoje. Vokai atplėšiami ir tuo atveju, jei į šį posėdį tiekėjas ar jo atstovas neatvyksta.

4. Atplėšus voką, pasiūlymo paskutinio lapo antrojoje pusėje pasirašo posėdyje dalyvaujantys Komisijos nariai. Ši nuostata netaikoma, kai pasiūlymas perduodamas elektroninėmis priemonėmis.

5. Komisija vokų atplėšimo procedūros ir pradinio susipažinimo su elektroninėmis priemonėmis gautu pasiūlymu rezultatus įformina protokolu. Jo privalomuosius rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.

6. Vokų su pasiūlymais, kuriuose yra techniniai pasiūlymo duomenys, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas, pagrindinės techninės pasiūlymo charakteristikos ir pranešama, ar yra pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas (jei jo reikalaujama), ar pateiktas pasiūlymas yra susiūtas, sunumeruotas ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtintas tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, ar nurodytas įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius. Jeigu pageidauja nors vienas vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūroje dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas, turi būti paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias bus atsižvelgta vertinant pasiūlymus.

7. Vokų su pasiūlymais, kuriuose nurodytos kainos, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas, pasiūlyme nurodyta kaina. Tuo atveju, kai pasiūlyme nurodyta kaina, išreikšta skaičiais, neatitinka kainos, nurodytos žodžiais, teisinga laikoma kaina, nurodyta žodžiais.

8. Tais atvejais, kai pasiūlymas vertinamas pagal mažiausios kainos kriterijų, vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas, pasiūlyme nurodyta kaina ir pranešama, ar yra pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas (jei jo reikalaujama), ar pateiktas pasiūlymas yra susiūtas, sunumeruotas ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtintas tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, ar nurodytas įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius. Tuo atveju, kai pasiūlyme nurodyta kaina, išreikšta skaičiais, neatitinka kainos, nurodytos žodžiais, teisinga laikoma kaina, nurodyta žodžiais.

9. Jeigu pirkimas susideda iš atskirų dalių, vokų su pasiūlymais, kuriuose nurodomos kainos, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams arba jų atstovams skelbiama pasiūlyta kiekvienos pirkimo dalies kaina. Šios kainos turi būti nurodomos ir vokų su kainomis atplėšimo posėdžio protokole.

10. Vokų su pasiūlymais atplėšimo metu Komisija turi leisti posėdyje dalyvaujantiems suinteresuotiems tiekėjams ar jų įgaliotiems atstovams viešai ištaisyti Komisijos pastebėtus jų pasiūlymo susiuvimo ar įforminimo trūkumus, kuriuos įmanoma ištaisyti posėdžio metu.

11. Apie vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūrų metu paskelbtą informaciją raštu pranešama ir vokų atplėšimo procedūroje nedalyvaujantiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams, jeigu jie to pageidauja. Kiekvienas vokų atplėšimo procedūroje dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas turi teisę asmeniškai susipažinti su viešai perskaityta informacija, tačiau supažindindama su šia informacija perkančioji organizacija negali atskleisti tiekėjo pasiūlyme esančios konfidencialios informacijos.

12. Tolesnes pateiktų pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūras Komisija atlieka pasiūlymus pateikusiems tiekėjams nedalyvaujant.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

32 straipsnis. Tiekėjų kvalifikacijos patikrinimas

1. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35–37 straipsnių nuostatomis.

2. Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33, 34, 35, 36, 37 ir 38 straipsnių nuostatomis. Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą.

3. Prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais.

4. Jeigu kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios organizacijos reikalaujamų dokumentų, jis turi teisę vietoj jų pateikti kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ar informaciją, kurie patvirtintų, kad kandidato ar dalyvio kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus.

5. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą.

6. Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją.

7. Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Komisija priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio kvalifikacinių duomenų ir kiekvienam iš jų nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus, pagrįsdama priimtus sprendimus. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato atvejus, kai vietoj kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjų pateikti jos nustatytos formos pirkimo dokumentuose nurodytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaraciją. Tokiais atvejais atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams patvirtinančių dokumentų reikalaujama tik iš to tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

33 straipsnis. Sąlygos, draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime

1. Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jei tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai), turintis (turintys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, arba dėl kitų valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 45 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus.

2. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas:

1) yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši;

2) jam iškelta bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus;

3) fizinis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas;

4) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Šiame punkte vartojama sąvoka „profesinis pažeidimas“ suprantama kaip konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui, kuris yra fizinis asmuo, yra paskirta administracinė nuobauda, o tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo, – ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai. Jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas profesiniu, jeigu nuo sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;

5) nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;

6) nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;

7) apie nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.

3. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose nustatytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą priima teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos dokumentą. Tiekėjas nurodytoms aplinkybėms įrodyti gali pateikti valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis.

4. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo tinkamumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją. Jei reikalinga informacija yra susijusi su tiekėju iš kitos valstybės narės nei perkančioji organizacija, ji gali kreiptis į atitinkamas tos valstybės narės kompetentingas institucijas.

5. Jeigu tiekėjas negali pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, nes atitinkamoje šalyje tokie dokumentai neišduodami arba toje šalyje išduodami dokumentai neapima visų šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2 ar 3 punkte keliamų klausimų, jie gali būti pakeisti priesaikos deklaracija arba šalyse, kuriose ji netaikoma, – oficialia tiekėjo deklaracija, kurią jis yra pateikęs kompetentingai teisinei arba administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar prekybos organizacijai savo kilmės šalyje arba šalyje, iš kurios jis atvyko, o šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais atvejais, kai tiekėjas su kreditoriais nėra sudaręs taikos sutarties, sustabdęs ar apribojęs veiklos, šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju, kai nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais, ir šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu atveju – ir laisvos formos tiekėjo deklaracija.

6. Viešųjų pirkimų tarnyba privalo sudaryti Lietuvos Respublikos įmonių ir institucijų, kompetentingų išduoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, sąrašą ir pateikti Europos Bendrijų Komisijai. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat atsakinga už šio sąrašo naujų duomenų pateikimą Europos Bendrijų Komisijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

34 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių teisė verstis veikla

1. Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad kandidatas ar dalyvis turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Teisę verstis tokia veikla kandidatas ar dalyvis gali įrodyti pateikdamas profesinių ar veiklos registrų tvarkytojų, valstybės įgaliotų institucijų pažymas, kaip yra nustatyta toje valstybėje narėje, kurioje jis registruotas, ar priesaikos deklaraciją, liudijančią kandidato ar dalyvio teisę verstis atitinkama veikla.

2. Paslaugų pirkimo atveju, jei kandidatai arba dalyviai, norėdami teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje, turi turėti tam tikrą leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariais, perkančioji organizacija gali pareikalauti iš jų tokių leidimų arba narystės įrodymų.

35 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių ekonominė ir finansinė būklė

1. Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių ekonominės ir finansinės būklės reikalavimus ir prašyti pateikti šiuos (vieną ar kelis) ekonominę ir finansinę kandidato ar dalyvio būklę apibūdinančius dokumentus:

1) atitinkamas banko pažymas arba, jei reikia, atitinkamus įrodymus, kad kandidatas ar dalyvis yra apsidraudęs nuo profesinės rizikos;

2) paskutinių finansinių metų įmonės balansą ar jo išrašą, jei šalyje, kurioje registruotas ūkio subjektas, įstatymai reikalauja skelbti balansą;

3) daugiausia paskutinių 3 finansinių metų, o jeigu įmonė įregistruota ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo įmonės įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios kandidato ar dalyvio įmonės pažymą apie visos veiklos pajamas ar, jei reikia, pažymą apie pajamas, gautas iš konkrečios veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, jei ši informacija turima.

2. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kokius šio straipsnio 1 dalyje nurodytus ar kitus dokumentus turi pateikti kandidatai ar dalyviai, kad įrodytų, jog jų ekonominė ir finansinė būklė atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.

3. Jeigu kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytų dokumentų, jis turi teisę pateikti kitokius perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus, kurie patvirtintų, kad jo ekonominė ar finansinė būklė atitinka keliamus reikalavimus.

36 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių techninis ir profesinis pajėgumas

1. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai:

1) per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausi darbai buvo atlikti tinkamai; pažymose turi būti nurodyta darbų atlikimo vertė, data ir vieta, be to, ar jie buvo atlikti pagal galiojančių normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavimus ir tinkamai užbaigti; prireikus perkančioji organizacija tokias pažymas gali gauti tiesiai iš užsakovų;

2) pagrindinių per paskutinius 3 metus patiektų prekių ar suteiktų paslaugų sąrašus, nurodant prekių ar paslaugų bendras sumas, datas ir prekių ar paslaugų gavėjus, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra perkančiosios organizacijos ar ne. Įrodymui apie prekių patiekimą ar paslaugų suteikimą kandidatai ar dalyviai pateikia: jei gavėjas buvo perkančioji organizacija, – jos patvirtintą pažymą, jei gavėjas – ne perkančioji organizacija, – jo pažymą, o jos nesant – kandidato ar dalyvio deklaraciją;

3) susijusių su pirkimu technikos specialistų ir techninių organizacijų, nepaisant jų pavaldumo kandidatui ar dalyviui, ypač atsakingų už kokybės kontrolę, o darbų pirkimo atveju – tų technikos specialistų ir techninių organizacijų, kuriuos rangovas kvies atlikti darbus, apibūdinimą;

4) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo įrangos ir priemonių, naudojamų kokybei užtikrinti, ir galimybių atlikti studijas ir tyrimus aprašymą;

5) jeigu reikalingos prekės ar paslaugos yra sudėtingos arba jeigu jos išimtiniais atvejais skirtos ypatingiems tikslams, – patikrinti kandidato ar dalyvio prekių gamybos pajėgumų ar paslaugų teikimo technines galimybes ir, jei reikia, galimybes atlikti mokslo darbus ir mokslinius tyrimus bei jo turimas priemones kokybei įvertinti, kuriomis jis naudosis. Tikrina perkančioji organizacija arba jos vardu šalies, kurioje registruotas kandidatas ar dalyvis, kompetentinga oficiali institucija;

6) paslaugų teikėjo ar rangovo personalo ir (ar) jų vadovaujančio personalo, ypač asmenų, atsakingų už paslaugų teikimą ar darbų atlikimą, išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos apibūdinimą;

7) perkant darbus ar paslaugas, kai yra reikalinga, aplinkosaugos vadybos priemonių, kurias ūkio subjektas galės taikyti vykdydamas sutartį, apibūdinimą;

8) pažymą apie paslaugų teikėjo ar rangovo darbuotojų vidutinį metinį skaičių ir vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per paskutinius 3 metus;

9) pažymą apie paslaugų teikėjo arba rangovo sutarčiai vykdyti turimus įrankius, įrenginius ir technines priemones;

10) pažymą apie paslaugų apimtis, kurioms atlikti paslaugų teikėjas ketina pasitelkti subteikėjus;

11) prekių pavyzdžius, aprašymus, nuotraukas, kurių autentiškumą perkančiosios organizacijos pageidavimu kandidatas ar dalyvis turi patvirtinti;

12) oficialių kokybės kontrolės institucijų ar pripažintą kompetenciją turinčių agentūrų išduotas pažymas, kurios liudija, kad prekių kokybė tiksliai atitinka nurodytas specifikacijas ir standartus. Perkančioji organizacija turi pripažinti valstybėse narėse akredituotų kompetentingų įstaigų išduotas prekių, paslaugų ar darbų kokybę patvirtinančias pažymas.

2. Perkant prekes, kurias numatoma atvežti į vietą ir įrengti, tiekėjo sugebėjimai suteikti tokias paslaugas arba atlikti įrengimo bei kitus darbus gali būti įvertinti atsižvelgiant pirmiausia į jo kvalifikaciją, našumą, patirtį ir patikimumą.

37 straipsnis. Kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartai

1. Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų. Tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti kokybės vadybos sistemą, pagrįstą atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Bendrijos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga. Perkančioji organizacija turi pripažinti lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsisteigusių įstaigų. Ji taip pat priima kitus kandidatų ar dalyvių lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus.

2. Jei perkančioji organizacija, pirkdama paslaugas ar darbus šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu atveju, pareikalautų pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos standartų, ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti Europos Bendrijos aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) arba aplinkos apsaugos vadybos standartą, pagrįstą atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios įstaigos, atitinkančios Europos Bendrijos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. Perkančiosios organizacijos pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsteigtų įstaigų. Jos taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus apie lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones.

38 straipsnis. Oficialūs patvirtintų tiekėjų sąrašai

1. Siekiant operatyviau įvertinti, ar tiekėjų kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus, gali būti sudaryti oficialūs patvirtintų prekių tiekėjų, paslaugų teikėjų ar rangovų, atitinkančių kvalifikacijos reikalavimus, sąrašai. Oficialius patvirtintų tiekėjų sąrašus sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta kompetentinga institucija (institucijos). Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina tiekėjų įrašymo į oficialius sąrašus taisykles.

2. Tiekėjų įregistravimo į oficialius patvirtintų tiekėjų sąrašus reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 1–4 ir 7 punktų, 34, 35, 36 straipsnių, 37 straipsnio 1 dalies ir, jei reikia, 2 dalies nuostatomis. Kai prašymą įregistruoti į sąrašus pateikia ūkio subjektai, priklausantys jungtinei ūkio subjektų grupei, jie gali remtis kitų grupės ūkio subjektų pajėgumais. Šiuo atveju tokie ūkio subjektai privalo įrodyti oficialius sąrašus sudarančiai institucijai, kad reikalingais pajėgumais jie galės naudotis visą pažymos apie jų registraciją sąraše galiojimo laiką ir visą šį laikotarpį šie ūkio subjektai atitiks įregistravimo į sąrašus reikalavimus.

3. Kompetentinga institucija registruoja tiekėjus oficialiuose sąrašuose jų prašymu, jei jie atitinka šio straipsnio 2 dalyje jiems keliamus reikalavimus. Lietuvos ir kitų valstybių narių tiekėjai registruojami vienodomis sąlygomis. Apie priimtą sprendimą institucija nedelsdama informuoja tiekėjus.

4. Kiekvieno pirkimo atveju tiekėjas perkančiajai organizacijai gali pateikti kompetentingos institucijos išduotą pažymą, kad jis yra registruotas oficialiuose patvirtintų tiekėjų sąrašuose. Pažymoje nurodomos sąlygos, kurių pagrindu tiekėjas įregistruotas sąraše, ir kokia klasifikacija šiame sąraše jam suteikta.

5. Perkančioji organizacija iš oficialiame sąraše įregistruoto tiekėjo gali papildomai pareikalauti pateikti pažymas apie socialinio draudimo ar mokesčių įmokas ir kitus jo kvalifikaciją įrodančius dokumentus, kurie nebuvo pateikti įrašant tiekėją į šiuos sąrašus.

6. Perkančioji organizacija nereikalauja, kad tiekėjai, norintys dalyvauti pirkimo procedūrose, būtų registruoti oficialiuose sąrašuose. Perkančioji organizacija pripažįsta kompetentingos institucijos išduotą pažymą, taip pat kitų valstybių narių kompetentingų institucijų išduotas lygiavertes pažymas ir be pagrindo negali jomis abejoti. Tiekėjas taip pat gali pateikti ir kitus dokumentus, įrodančius, kad jo kvalifikacija atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus.

7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos praneša savo adresus Europos Bendrijų Komisijai ir valstybėms narėms.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

39 straipsnis. Pasiūlymų vertinimas ir palyginimas

1. Perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis. Jei dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą neištaiso aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiškina pasiūlymo, jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Atliekant pirkimą derybų būdu, galima derėtis dėl kainos ir kitų pasiūlymo sąlygų, tačiau negalima keisti galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose.

2. Perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu:

1) paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją;

2) pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;

3) visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos;

4) kitais šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje ir 40 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

3. (Neteko galios nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.)

4. Perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais:

1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, arba

2) mažiausios kainos.

5. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį. Kriterijų lyginamasis svoris gali būti išreikštas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjančia tvarka.

6. Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, ji privalo iš pradžių patikrinti ir įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis ir po to, dalyviams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo įvertinimą.

7. Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, šio įstatymo 32 straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju patikrinti tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu, atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas) ir laimėjusį pasiūlymą. Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka. Tais atvejais, kai taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ir kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas arba kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra pasiūlyta mažiausia kaina ir keli pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio vokas su pasiūlymais įregistruotas ar pasiūlymas elektroninėmis priemonėmis pateiktas anksčiausiai.

8. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pasiūlymų vertinimo kriterijais ir atsižvelgdama į šio įstatymo 26, 40 straipsnių reikalavimus, laimėjusiu pripažįsta pasiūlymą iš tų pasiūlymų, kurie nebuvo atmesti pagal šio įstatymo 32–39 straipsnių reikalavimus. Tuo atveju, kai derybose dalyvauja tik vienas tiekėjas, jo pasiūlymas laikomas laimėjusiu, jeigu tiekėjas atitinka perkančiosios organizacijos keliamus kvalifikacijos reikalavimus, o jo pasiūlymas atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

40 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina

1. Jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę apibrėžti pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvoką.

2. Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, atsižvelgia į:

1) gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą;

2) pasirinktus techninius sprendimus ir (arba) išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus;

3) dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą;

4) norminių dokumentų dėl darbų saugos ir darbo sąlygų, galiojančių prekių tiekimo, paslaugų pateikimo ar darbų atlikimo vietoje, laikymąsi;

5) dalyvio galimybę gauti valstybės pagalbą.

3. Kai perkančioji organizacija nustato, kad neįprastai mažos kainos pasiūlytos dėl to, kad dalyvis yra gavęs valstybės pagalbą, šis pasiūlymas gali būti atmestas vien šiuo pagrindu, jeigu dalyvis negali per pakankamą perkančiosios organizacijos nustatytą laikotarpį įrodyti, kad valstybės pagalba buvo suteikta teisėtai. Atmetusi pasiūlymą šiuo pagrindu, perkančioji organizacija apie tai privalo pranešti Europos Bendrijų Komisijai. Valstybės pagalba laikoma bet kuri priemonė, atitinkanti Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

41 straipsnis. Informavimas apie pirkimo procedūros rezultatus

1. Perkančioji organizacija suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas) praneša apie priimtą sprendimą sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį arba sprendimą dėl leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką ir nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą, tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo.

2. Perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prašymo gavimo dienos, nurodyti:

1) kandidatui – jo paraiškos atmetimo priežastis;

2) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas, – laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus;

3) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, pasiūlymo atmetimo priežastis, tarp jų ir nurodytas šio įstatymo 25 straipsnio 4 ir 5 dalyse, taip pat priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų.

3. Perkančioji organizacija šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jei jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia visuomenės interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

4. Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžius, tokiu atveju ji, įvertinusi pasiūlymus, nustačiusi pasiūlymų eilę ir priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais pavyzdžiais.

5. Susipažinti su informacija, susijusia su pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu, gali tiktai Komisijos nariai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

42 straipsnis. Pirkimo būdai

1. Prekių, paslaugų ar darbų pirkimo būdai:

1) atviras konkursas;

2) ribotas konkursas;

3) konkurencinis dialogas;

4) derybos: skelbiamos ir neskelbiamos.

2. Perkančioji organizacija pirkimą gali atlikti:

1) atviro ar riboto konkurso būdu – visais atvejais. Tai pagrindiniai pirkimo būdai;

2) konkurencinio dialogo būdu – esant šio įstatymo 50 straipsnyje nustatytoms sąlygoms;

3) skelbiamų derybų būdu – esant šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytoms sąlygoms;

4) neskelbiamų derybų būdu – esant šio įstatymo 56 straipsnyje nustatytoms sąlygoms.

3. Esant šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, perkančioji organizacija gali atlikti pirkimo procedūrą – įvykdyti projekto konkursą.

antrasis skirsnis
Atviras konkursas

43 straipsnis. Atviro konkurso vykdymas

1. Dalyvių skaičius atvirame konkurse neribojamas. Perkančioji organizacija vertina visų tiekėjų, atitinkančių minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymus, kurie yra pateikti pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

2. Atvirame konkurse derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų yra draudžiamos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

44 straipsnis. Pasiūlymų pateikimo atviram konkursui terminas

1. Perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminą nustato vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.

2. Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

3. Jeigu perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš 52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas gali būti sutrumpintas iki 36 dienų. Atsiradus aplinkybėms, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti iš anksto, terminas gali būti ir mažesnis nei 36 dienos, bet ne mažesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

4. Jeigu perkančioji organizacija skelbimą apie pirkimą parengia ir perduoda elektroninėmis priemonėmis, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas 7 dienomis.

5. Jeigu perkančioji organizacija po paskelbimo apie pirkimą šio įstatymo nustatyta tvarka sudaro galimybę tiekėjams elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais ir jeigu skelbime apie pirkimą nurodo interneto adresą, kuriuo galima susipažinti su šiais dokumentais, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas dar 5 dienomis.

Trečiasis skirsnis
Ribotas Konkursas

45 straipsnis. Riboto konkurso vykdymas

1. Perkančioji organizacija ribotą konkursą vykdo etapais:

1) šio įstatymo 22 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka skelbia apie pirkimą ir remdamasi paskelbtais kvalifikaciniais kriterijais atrenka tuos kandidatus, kurie bus kviečiami pateikti pasiūlymų;

2) vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, nagrinėja, vertina ir palygina pakviestų dalyvių pateiktus pasiūlymus.

2. Ribotame konkurse derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų draudžiamos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

46 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų pateikimo ribotam konkursui terminai

1. Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.

2. Paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

3. Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 40 dienų nuo kvietimų pateikti pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos.

4. Jeigu perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne vėliau kaip prieš 52 dienas ir ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio įstatymo 22 straipsnyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas mažiausias pasiūlymų pateikimo terminas paprastai gali būti sutrumpintas iki 36 dienų. Atsiradus aplinkybėms, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti iš anksto, terminas gali būti ir trumpesnis kaip 36 dienos, bet ne trumpesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

5. Jeigu skelbimas apie pirkimą parengiamas ir perduodamas elektroninėmis priemonėmis, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas gali būti sutrumpinamas 7 dienomis, o jeigu perkančioji organizacija po paskelbimo apie pirkimą tiekėjams sudaro galimybę elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais ir jeigu skelbime apie pirkimą nurodo interneto adresą, kuriuo galima su šiais dokumentais susipažinti, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpinamas dar 5 dienomis.

6. Skubos atveju, kai neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šiame straipsnyje nustatytų terminų, perkančioji organizacija turi teisę ribotą konkursą įvykdyti taikydama pagreitintą procedūrą ir nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų, skaičiuojant nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos, paraiškų pateikimo terminą arba ne trumpesnį kaip 10 dienų, jei šis skelbimas buvo išsiųstas elektroninėmis priemonėmis, ir ne trumpesnį kaip 10 dienų pasiūlymų pateikimo terminą nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo tiekėjams dienos. Perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą turi nurodyti pateisinamas priežastis, dėl kurių pirkimas atliekamas pagal greitesnę procedūrą.

47 straipsnis. Kandidatų kvalifikacinė atranka

1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose (skelbime apie pirkimą) nustato, kiek mažiausia ir, jei reikia, kiek daugiausia kandidatų bus pakviesta pateikti pasiūlymus ir kokie yra kandidatų kvalifikacinės atrankos kriterijai ir tvarka.

2. Perkančioji organizacija, nustatydama atrenkamų kandidatų skaičių, kvalifikacinės atrankos kriterijus ar tvarką, privalo laikytis visų šių reikalavimų:

1) turi būti užtikrinta reali konkurencija;

2) kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs ir nediskriminuojantys;

3) kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti nustatyti šio įstatymo 35–38 straipsnių pagrindu.

3. Kviečiamų kandidatų skaičius negali būti mažesnis kaip 5.

4. Atrinkdama kandidatus perkančioji organizacija turi taikyti tik pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus ir tvarką. Kvalifikacinė atranka turi būti atliekama tik iš tų kandidatų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.

5. Pateikti pasiūlymus turi būti pakviesta ne mažiau kandidatų, negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius. Jeigu minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinka mažiau kandidatų, negu nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius, perkančioji organizacija pateikti pasiūlymus kviečia visus kandidatus, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Šios procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų, paraiškų nepateikusių tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų.

48 straipsnis. Paraiškų dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje pateikimas

1. Paraiškas gali teikti ir atskiras ūkio subjektas, ir ūkio subjektų grupės, kaip nustatyta šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje.

2. Paraiškos teikiamos vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nurodytais reikalavimais. Prie paraiškos pridedama perkančiosios organizacijos reikalaujama informacija ir dokumentai.

3. Vykdant ribotą konkursą pagal greitesnę procedūrą, kaip nustatyta šio įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad paraiškos turi būti teikiamos faksu arba elektroninėmis priemonėmis.

49 straipsnis. Kvietimas pateikti pasiūlymus

1. Perkančioji organizacija šio įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams išsiunčia kvietimus pateikti pasiūlymus.

2. Kvietimus pateikti pasiūlymus visiems atrinktiems kandidatams perkančioji organizacija išsiunčia raštu ir vienu metu.

3. Prie kvietimo pateikti pasiūlymus turi būti pridedama pirkimo dokumentų kopija arba nurodomas adresas, kuriuo kandidatai gali susipažinti su visais pirkimo dokumentais, jeigu perkančioji organizacija sudaro galimybę kandidatams elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai su jais susipažinti.

4. Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji, o įgaliotoji organizacija, kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų dokumentų, ir atitinkamais atvejais – galutinis terminas, kada tokių dokumentų galima prašyti. Be to, kvietime pateikti pasiūlymus turi būti ši informacija:

1) nuoroda į paskelbtą skelbimą apie pirkimą;

2) adresas, kuriuo galima kreiptis norint gauti visus likusius pirkimo dokumentus, jei reikia, – paskutinė data, iki kurios galima kreiptis norint gauti tuos dokumentus;

3) pasiūlymų pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiami pasiūlymai, ir kalba (kalbos), kuria (kuriomis) pasiūlymai turi būti parengti;

4) kokius perkančiosios organizacijos nustatytus dokumentus turi pateikti tiekėjai apie savo kvalifikaciją;

5) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai, vertinimo kriterijų lyginamasis svoris ir, jei reikia, – šių kriterijų reikšmingumas mažėjančia tvarka, jei jie nebuvo pateikti skelbime apie pirkimą arba kituose pirkimo dokumentuose;

6) kita, perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.

5. Vykdant ribotą konkursą pagal greitesnę procedūrą, kaip nustatyta šio įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje, kvietimai pateikti pasiūlymus turi būti perduoti faksu arba elektroninėmis priemonėmis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

KETVIRTASIS SKIRSNIS

Konkurencinis dialogas

50 straipsnis. Konkurencinio dialogo sąlygos

1. Jeigu perkančioji organizacija mano, kad ypač sudėtingų pirkimų neįmanoma atlikti atviro arba riboto konkurso būdu, tokiems pirkimams atlikti ji gali taikyti konkurencinį dialogą, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktų nuostatas negalima objektyviai nustatyti pirkimo objekto techninių reikalavimų, kurie tenkintų perkančiosios organizacijos poreikius arba tikslus;

2) negalima objektyviai apibrėžti pirkimo objekto teisinio statuso ar jo finansinės sandaros.

2. Pirkimas konkurencinio dialogo būdu gali būti atliekamas tik taikant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų.

3. Perkančioji organizacija konkurencinio dialogo dalyviams gali nustatyti prizus ir pinigines išmokas.

51 straipsnis. Konkurencinio dialogo atlikimas

1. Perkančioji organizacija šio įstatymo 22 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka skelbia apie pirkimą, nurodydama savo poreikius ir reikalavimus pačiame skelbime ir (ar) aprašomajame dokumente.

2. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi nustatytais kvalifikacinės atrankos kriterijais, atrenka kandidatus ir šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka kviečia juos pradėti konkurencinį dialogą, kad būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius. Konkurencinio dialogo su pasirinktais kandidatais metu perkančioji organizacija gali aptarti visas pirkimo sąlygas.

3. Perkančioji organizacija konkurencinio dialogo metu gali nustatyti vieną po kitos einančias pakopas, kad būtų galima, remiantis skelbime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente nurodytais kriterijais, mažinti konkurencinio dialogo metu aptariamų sprendinių skaičių. Skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente turėtų būti nurodyta, ar bus pasinaudota šia galimybe.

4. Perkančioji organizacija tęsia dialogą tol, kol ji gali nustatyti jos poreikius atitinkantį vieną ar kelis sprendinius, jei reikia, prieš tai juos palyginusi.

5. Perkančioji organizacija, baigusi dialogą, apie tai praneša dalyvavusiems tiekėjams ir prašo pateikti galutinius pasiūlymus tų tiekėjų, kurių sprendiniai atitiko perkančiosios organizacijos poreikius. Tiekėjams, kurie nekviečiami pateikti pasiūlymo, pranešama, kokie sprendiniai pasirinkti, nurodomos esminės jų pasirinkimo priežastys. Galutiniai pasiūlymai rengiami dialogo metu pateiktų ir patikslintų sprendinių pagrindu. Šie pasiūlymai turi apimti visus būtinus ir pirkimui atlikti reikalingus elementus. Perkančioji organizacija dalyvių gali prašyti galutinius pasiūlymus paaiškinti, patikslinti ir smulkiai apibūdinti, tačiau toks paaiškinimas, patikslinimas, smulkus apibūdinimas arba papildoma informacija negali pakeisti pasiūlymo esmės arba dalyvavimo dialoge reikalavimų, iškreipti ar apriboti konkurencijos ir diskriminuoti tiekėjų.

6. Perkančioji organizacija įvertina pateiktus pasiūlymus pagal kriterijus, nurodytus skelbime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente, ir pasirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Perkančioji organizacija gali prašyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo paaiškinti pasiūlymo aspektus arba patvirtinti pasiūlyme pateiktus įsipareigojimus su sąlyga, kad dėl to nebus pakeisti esminiai pasiūlymo ar kvietimo pateikti pasiūlymą reikalavimai ir tai nesukels pavojaus iškreipti konkurenciją ar neturės įtakos diskriminacijai atsirasti.

7. Perkančioji organizacija, vesdama dialogą, turi laikytis šių sąlygų:

1) dialogą vesti su kiekvienu tiekėju atskirai;

2) tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be šio sutikimo, taip pat neinformuoti tiekėjo apie susitarimus, pasiektus su kitais tiekėjais;

3) visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija;

4) dialogo eiga turi būti protokoluojama. Dialogo protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo konsultuotasi, įgaliotas atstovas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

52 straipsnis. Paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo terminai

1. Perkančioji organizacija paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.

2. Paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos. Šis terminas gali būti sutrumpintas 7 dienomis, jeigu skelbimas apie pirkimą perduodamas elektroninėmis priemonėmis.

53 straipsnis. Konkurencinio dialogo kandidatų kvalifikacinė atranka

1. Kandidatų, kurie bus pakviesti dialogo, kvalifikacinė atranka atliekama vadovaujantis šio įstatymo 47 straipsnio nuostatomis.

2. Jei yra pakankamai tinkamų kandidatų, perkančioji organizacija turi teisę apriboti kandidatų, kuriuos ji pakvies konkurencinio dialogo, skaičių. Perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kurias ji ketina taikyti atrinkdama kandidatus, mažiausią kviečiamų dialogo kandidatų skaičių, kuris negali būti mažesnis kaip 3 kandidatai, ir, jei reikia, didžiausią jų skaičių.

3. Perkančioji organizacija dialogo turi kviesti ne mažiau kandidatų, negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias jų skaičius. Jei minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių kandidatų skaičius yra mažesnis už nurodytą skelbime apie pirkimą, perkančioji organizacija gali tęsti procedūrą ir kviesti dialogo visus paraiškas pateikusius ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius kandidatus. Šios procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų, paraiškų nepateikusių tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų.

54 straipsnis. Kvietimas dalyvauti konkurenciniame dialoge

1. Perkančioji organizacija šio įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktus kandidatus raštu ir vienu metu kviečia konkurencinio dialogo.

2. Prie kvietimo pridedama specifikacijos, aprašomojo dokumento ar kitų pirkimo dokumentų kopija arba pateikiama nuoroda, kur galima su jais susipažinti, jei perkančioji organizacija sudaro galimybę elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai šio įstatymo nustatyta tvarka susipažinti su visais pirkimo dokumentais. Be to, kvietime dalyvauti dialoge turi būti nurodyta:

1) kur yra paskelbtas skelbimas apie pirkimą;

2) dialogo pradžios data, laikas ir adresas, dialogo metu vartojama kalba ar kalbos;

3) kokius perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikaciją įrodančius dokumentus turi pateikti tiekėjai;

4) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai, vertinimo kriterijų lyginamasis svoris ir, jei reikia, šių kriterijų reikšmingumas mažėjančia tvarka, jei jie nebuvo nurodyti skelbime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente;

5) kita, perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.

3. Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o įgaliotoji organizacija, kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų dokumentų, ir atitinkamais atvejais galutinis terminas, kada tokių dokumentų galima prašyti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

PENKTASiS SKIRSNIS
derybos

55 straipsnis. Skelbiamų derybų sąlygos

Pirkimas skelbiamų derybų būdu gali būti atliekamas esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) jeigu atviram, ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui visi pateikti pasiūlymai nepriimtini arba nevisiškai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;

2) išimtiniu atveju, kai dėl perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdžio arba su tuo susijusios rizikos perkančioji organizacija negali iš anksto prognozuoti visos kainos;

3) jeigu perkamų paslaugų, be kita ko (inter alia), šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytų 6 kategorijos ir intelektinių paslaugų, pavyzdžiui, darbų projektavimo, pobūdis neleidžia nustatyti pakankamai tikslios perkamų paslaugų specifikacijos, kuri padėtų išrinkti geriausią pasiūlymą atviro ar riboto konkurso būdu;

4) jeigu yra perkami darbai, reikalingi tik moksliniams tyrimams, eksperimentams ar mokslo sričiai plėtoti ir jeigu šiais darbais nesiekiama ekonominės naudos ar padengti tyrimų ar plėtojimo išlaidų.

56 straipsnis. Neskelbiamų derybų sąlygos

1. Prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) jeigu atviram ar ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pateikti pasiūlymai visi nepriimtini arba nevisiškai atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos, ir į derybas kviečiami visi vykusiam atviram, ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus;

2) jeigu, paskelbus atvirą ar ribotą konkursą, apskritai nebuvo gauta pasiūlymų arba nebuvo gauta tinkamų pasiūlymų, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos ir jei Europos Bendrijų Komisijos prašymu jai pateikiama ataskaita apie šiuo pagrindu atliekamą ar atliktą pirkimą;

3) jeigu dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas;

4) jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

2. Neskelbiamų derybų būdu prekės taip pat gali būti perkamos esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) jeigu perkamos prekės gaminamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar plėtros tikslais ir jeigu nesiekiama įsigyjamų prekių masine gamyba sustiprinti komercinio pajėgumo arba padengti mokslinio tyrimo ir plėtros išlaidų;

2) jeigu perkančioji organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo verta pirkti papildomai, siekiant iš dalies pakeisti turimas ir įprastines prekes ar įrenginius arba padidinti turimų prekių kiekius ar įrenginius, kai, pakeitus tiekėją, perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokias technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba per didelių techninių eksploatacijos ir priežiūros sunkumų. Tokių sutarčių, kaip ir pasikartojančių sutarčių, trukmė paprastai negali viršyti 3 metų skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento;

3) jeigu perkamos prekių biržoje kotiruotos prekės;

4) kai ypač palankiomis sąlygomis perkama iš tiekėjo, kuris likviduoja savo verslą, arba iš bankrutavusios įmonės, susitarus su kreditoriais arba taikant panašią procedūrą pagal kitus teisės aktus.

3. Neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto konkurso, vykdyto laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, iš konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.

4. Neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į pradinį projektą ar sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kai tokie darbai ar paslaugos, nors ir gali būti atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, yra būtinai reikalingi jai užbaigti. Tokia papildomų darbų ar paslaugų pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 50 procentų pagrindinės pirkimo sutarties vertės;

2) perkant iš to paties tiekėjo naujas paslaugas ar darbus, panašius į tuos, kokie buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su sąlyga, kad ankstesnioji pirkimo sutartis buvo sudaryta atviro ar riboto konkurso būdu, kurį skelbiant buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę, apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta skelbime apie pirkimą, o visi minimi pirkimai yra skirti tam pačiam projektui vykdyti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento.

57 straipsnis. Skelbiamų ir neskelbiamų derybų vykdymas

1. Perkančioji organizacija skelbiamas derybas vykdo šiais etapais:

1) šio įstatymo 22 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka kviečia tiekėjus pateikti paraiškas dalyvauti skelbiamose derybose;

2) patikrina, ar paraiškas pateikusių kandidatų kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, ir atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką, jeigu tokia atranka numatyta pirkimo dokumentuose;

3) kviečia kandidatus pateikti pasiūlymus ir pagal šio įstatymo 58 straipsnyje nustatytas sąlygas derasi su kiekvienu iš jų, siekdama geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Perkančioji organizacija gali nustatyti derybų pakopas, kad būtų galima, vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais, mažinti pasiūlymų, dėl kurių būtų deramasi, skaičių. Skelbime ar kituose pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta, ar perkančioji organizacija numato taikyti derybų pakopas;

4) vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais, pagal derybų rezultatus, užfiksuotus pasiūlymuose ir derybų protokoluose, nustato geriausią pasiūlymą.

2. Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą neskelbiamų derybų būdu:

1) kai kviečia jose dalyvauti daugiau kaip vieną kandidatą, patikrina, ar kandidatų kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, derasi su jais siekdama geriausio rezultato ir pagal derybų rezultatus bei pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus nustato geriausią pasiūlymą;

2) kai kviečia jose dalyvauti tik vieną kandidatą, patikrina, ar kandidato kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, derasi su juo siekdama geriausio rezultato. Neskelbiamų derybų atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas kandidatas, perkančioji organizacija šiam kandidatui turi teisę pateikti ne visą šio įstatymo 24 straipsnyje nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita informacija yra nereikalinga.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

58 straipsnis. Skelbiamų ir neskelbiamų derybų reikalavimai

1. Derybų procedūrų metu perkančioji organizacija turi laikytis šių sąlygų:

1) derybas su kiekvienu tiekėju vesti atskirai;

2) tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be šio sutikimo, taip pat neinformuoti tiekėjo apie susitarimus, pasiektus su kitais tiekėjais;

3) visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija; teikdama informaciją perkančioji organizacija neturi diskriminuoti vienų tiekėjų kitų naudai;

4) derybos turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas;

5) pasiūlymai, kuriuose nurodytos galutinės tiekėjų siūlomos kainos, taip pat galutiniai techniniai duomenys, kurie vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, turi būti pateikiami užklijuotuose vokuose. Ši nuostata gali būti netaikoma šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 73 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytais ar kitais atvejais, kai pasiūlymą pateikia vienas tiekėjas.

2. Perkančioji organizacija atskirai derasi su kiekvienu dalyviu, atitinkančiu perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, ir nustato geriausią pasiūlymą pagal šio įstatymo 39 straipsnio nuostatas.

3. Tiekėjo, be pateisinamos priežasties neatvykusio į derybas, pasiūlymas atmetamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

59 straipsnis. Skelbiamų derybų paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai

1. Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.

2. Paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos. Šis terminas gali būti sutrumpinamas 7 dienomis, jei skelbimas apie pirkimą perduodamas elektroninėmis priemonėmis.

3. Jeigu skubos atveju neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šiame straipsnyje nustatytų terminų, perkančioji organizacija turi teisę derybas atlikti taikydama greitesnę procedūrą ir nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų paraiškų pateikimo terminą nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos arba ne trumpesnį kaip 10 dienų, jei šis skelbimas buvo išsiųstas elektroninėmis priemonėmis. Perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą nurodo pagrindžiančias priežastis, dėl kurių ji pasirinko greitesnę procedūrą.

60 straipsnis. Skelbiamų derybų kandidatų kvalifikacinė atranka

1. Atlikdama pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija turi teisę apriboti kandidatų skaičių vadovaudamasi šio įstatymo 47 straipsnio (išskyrus 3 dalį) nuostatomis. Mažiausias pirkimo dokumentuose (skelbime apie pirkimą arba kvietime) nurodomas kandidatų, kurie bus kviečiami derėtis, skaičius negali būti mažesnis kaip 3.

2. Kandidatų, kurie bus pakviesti derėtis, kvalifikacinė atranka atliekama vadovaujantis šio įstatymo 47 straipsnio nuostatomis.

61 straipsnis. Skelbiamų derybų paraiškų pateikimas

1. Paraiškos dalyvauti skelbiamose derybose pateikiamos vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nurodytais reikalavimais. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kad prie paraiškos dalyvauti skelbiamose derybose turi būti pridedama informacija ir dokumentai pagal skelbime apie pirkimą nurodytus reikalavimus.

2. Skelbiamas derybas rengiant skubos tvarka, kaip nustatyta šio įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad paraiškos turi būti pateikiamos faksu arba elektroninėmis priemonėmis.

62 straipsnis. Kvietimas dalyvauti derybose

1. Skelbiamų derybų atveju kvietimus dalyvauti derybose perkančioji organizacija išsiunčia vienu metu raštu visiems šio įstatymo 60 straipsnio nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams, o jeigu kvalifikacinės atrankos nebuvo – visiems minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkantiems kandidatams.

2. Prie kvietimo dalyvauti derybose pridedama pirkimų dokumentų kopija arba pateikiama nuoroda, kur galima su jais susipažinti, kai tiekėjams sudaroma galimybė elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai šio įstatymo nustatyta tvarka susipažinti su visais pirkimo dokumentais. Be to, kvietime dalyvauti derybose turi būti ši informacija:

1) skelbiamų derybų atveju – nuoroda į skelbimą apie pirkimą;

2) adresas, kuriuo galima kreiptis norint gauti visus likusius pirkimo dokumentus, jei reikia, – paskutinė data, iki kurios galima kreiptis norint gauti tuos dokumentus;

3) pasiūlymų pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiami pasiūlymai, ir kalba ar kalbos, kuriomis pasiūlymai turi būti parengti, jei ši informacija nebuvo pateikta;

4) kokius kvalifikaciją patvirtinančius papildomus dokumentus turi pateikti tiekėjai;

5) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai, vertinimo kriterijų lyginamieji laipsniai arba prireikus šių kriterijų reikšmingumas mažėjančia tvarka, jei jie nebuvo pateikti skelbime apie pirkimą arba kituose pirkimo dokumentuose;

6) kita, perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.

3. Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o įgaliotoji organizacija, kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų dokumentų, ir atitinkamais atvejais – galutinis terminas, kada tokių dokumentų galima prašyti.

4. Skelbiamas derybas vedant skubos tvarka, nustatyta šio įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje, kvietimai pateikti pasiūlymus turi būti perduoti faksu arba elektroninėmis priemonėmis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PRELIMINARIOJI SUTARTIS

63 straipsnis. Preliminarioji sutartis

1. Perkančioji organizacija (perkančiosios organizacijos) turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka sudaryti preliminariąją sutartį su vienu ar keliais tiekėjais.

2. Perkančioji organizacija privalo laikytis šio įstatymo reikalavimų tiek sudarydama preliminariąją sutartį, tiek jos pagrindu pirkimo sutartis.

3. Perkančioji organizacija, sudarydama pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu, turi laikytis šio straipsnio 7, 8, 9, 10 dalyse nustatytų reikalavimų. Šios sutartys gali būti sudaromos tik su tais tiekėjais, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis.

4. Kai pirkimo sutartys sudaromos preliminariosios sutarties pagrindu, šalys negali daryti esminių preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimų.

5. Preliminarioji sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui, išskyrus pagrįstus atvejus, kurie nurodomi skelbime apie pirkimą.

6. Perkančioji organizacija negali vykdyti preliminariosios sutarties nesąžiningai ar siekdama užkirsti kelią konkurencijai, ją apriboti ar iškreipti.

7. Jei preliminarioji sutartis yra sudaryta su vienu tiekėju, šios sutarties pagrindu sudarydama pirkimo sutartį perkančioji organizacija gali raštu kreiptis į tiekėją, su kuriuo sudaryta preliminarioji sutartis, ir, kai reikia, prašyti papildyti pasiūlymą, nurodydama, kad pasiūlymo papildymas negali keisti pasiūlymo esmės.

8. Kai preliminarioji sutartis sudaroma su keliais tiekėjais, šių tiekėjų turi būti ne mažiau kaip trys, jei yra trys ir daugiau perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių ir priimtinus pasiūlymus pateikusių tiekėjų.

9. Pirkimo sutartis preliminariosios sutarties, sudarytos su keliais tiekėjais, pagrindu gali būti sudaroma:

1) remiantis preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis, neatnaujinant tiekėjų varžymosi;

2) atnaujinant tiekėjų varžymąsi tokiomis pačiomis, kokios nustatytos preliminariojoje sutartyje, arba patikslintomis, o jeigu būtina, kitomis nei preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, jeigu preliminariojoje sutartyje nebuvo nustatytos visos pirkimo sąlygos.

10. Atnaujindama tiekėjų varžymąsi, perkančioji organizacija:

1) raštu kreipiasi į tiekėjus ir prašo iki nustatyto pasiūlymų pateikimo termino raštu pateikti pasiūlymus;

2) nustato kiekvieno pirkimo atveju pakankamą terminą pasiūlymams pateikti, atsižvelgdama į pirkimo objekto sudėtingumą, taip pat į kitus svarbius dalykus ir į laiką, kurio reikia pasiūlymams pateikti;

3) užtikrina, kad pasiūlymai išliktų konfidencialūs iki jų pateikimo termino pabaigos;

4) išrenka geriausią pasiūlymą pateikusį tiekėją, vadovaudamasi preliminariojoje sutartyje nustatytais kriterijais, ir su šį pasiūlymą pateikusiu tiekėju sudaro pirkimo sutartį.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KITOS PIRKIMO PROCEDŪROS

64 straipsnis. Dinaminė pirkimo sistema

1. Perkančioji organizacija pirkimams atlikti gali taikyti dinaminę pirkimo sistemą. Taikydama šią sistemą ir šios sistemos pagrindu sudarydama pirkimo sutartis, perkančioji organizacija naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis.

2. Perkančioji organizacija, sukurdama dinaminę pirkimo sistemą, turi laikytis atviros procedūros visuose dinaminės pirkimo sistemos etapuose iki pirkimo sutarties sudarymo. Dinaminėje pirkimo sistemoje leidžiama dalyvauti visiems tiekėjams, kurie atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir yra pateikę orientacinį pasiūlymą, atitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimus. Orientacinis pasiūlymas yra toks pasiūlymas, kuris gali būti patobulintas bet kuriuo metu per dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laiką, su sąlyga, kad jis ir toliau atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

3. Taikydama dinaminę pirkimo sistemą, perkančioji organizacija:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 22 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka, skelbime nurodydama, kad bus taikoma dinaminė pirkimo sistema;

2) be kitų dalykų, pirkimo dokumentuose nurodo numatomą pirkimo objektą pagal šią sistemą ir būtiną informaciją apie pirkimo sistemą, naudojamą elektroninę įrangą, techninio prisijungimo priemones ir jų specifikacijas;

3) skelbime apie pirkimą nurodo interneto adresą, kuriuo iki dinaminės sistemos pabaigos elektroninėmis priemonėmis nevaržomai, tiesiogiai ir be apribojimų galima susipažinti su pirkimo dokumentais.

4. Perkančioji organizacija suteikia galimybę visiems tiekėjams pateikti orientacinį pasiūlymą per dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laiką ir dalyvauti šioje sistemoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis. Perkančioji organizacija turi įvertinti pateiktus orientacinius pasiūlymus ne vėliau kaip per 15 dienų nuo orientacinio pasiūlymo pateikimo dienos. Perkančioji organizacija turi teisę pratęsti orientacinių pasiūlymų vertinimo terminą, jeigu nėra išsiųstas kvietimas pateikti pasiūlymus. Perkančioji organizacija nedelsdama praneša tiekėjui apie leidimą dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje arba apie jo orientacinio pasiūlymo atmetimą.

5. Prieš pakviesdama tiekėjus pateikti pasiūlymą dėl konkretaus pirkimo perkančioji organizacija skelbia supaprastintą skelbimą apie pirkimą dinaminėje sistemoje ir kviečia visus suinteresuotus tiekėjus per nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 15 dienų nuo supaprastinto skelbimo apie pirkimą dinaminėje sistemoje išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos, pateikti orientacinį pasiūlymą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas. Perkančioji organizacija negali tęsti pirkimo procedūrų, kol ji nėra užbaigusi visų iki nustatyto termino pabaigos gautų orientacinių pasiūlymų vertinimo.

6. Perkančioji organizacija, atlikdama kiekvieną konkretų pirkimą pagal dinaminę pirkimo sistemą, kviečia visus tiekėjus, kuriems leista dalyvauti sistemoje, pateikti pasiūlymą. Tuo tikslu ji nustato pasiūlymo pateikimo terminą.

7. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi pasiūlymų vertinimo kriterijais, nurodytais skelbime dėl dinaminės pirkimo sistemos sudarymo, nustato geriausią pasiūlymą pateikusį tiekėją ir su juo sudaro pirkimo sutartį. Prireikus šie kriterijai gali būti tiksliau suformuluoti šio straipsnio 6 dalyje nurodytame kvietime.

8. Dinaminė pirkimo sistema negali galioti ilgiau kaip ketverius metus, išskyrus atvejus, kuriuos perkančioji organizacija gali pagrįsti.

9. Perkančioji organizacija negali taikyti dinaminės pirkimo sistemos taip, kad būtų trukdoma, ribojama ar iškreipiama konkurencija.

10. Perkančioji organizacija negali imti kokių nors mokesčių iš suinteresuotų tiekėjų arba dinaminės sistemos dalyvių.

65 straipsnis. Elektroninis aukcionas

1. Perkančioji organizacija gali taikyti elektroninius aukcionus atlikdama pirkimą atviro, riboto konkurso arba skelbiamų derybų, esant šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai sąlygai, būdu. Elektroninis aukcionas taip pat gali būti taikomas atnaujinant varžymąsi tarp preliminariosios sutarties šalių, kai preliminarioji sutartis sudaryta su keliais tiekėjais ar sudarant sutartį pagal dinaminę pirkimo sistemą.

2. Elektroniniam aukcionui pateikti pasiūlymai vertinami remiantis:

1) tik kaina, kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra mažiausia kaina, arba

2) kaina ir (ar) naujomis pasiūlymo kriterijų reikšmėmis, nurodytomis pirkimo dokumentuose, kai sutartis sudaroma su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju.

3. Perkančioji organizacija, nusprendusi taikyti elektroninį aukcioną, tai nurodo skelbime apie pirkimą. Skelbime, be kita ko (inter alia), nurodoma ši informacija:

1) pasiūlymo kriterijų vertinamos reikšmės, jei jas galima išmatuoti ir išreikšti skaičiais arba procentais;

2) pasiūlymo verčių, kurios gali būti pateiktos, ribos, susijusios su pirkimo objekto specifikacijomis;

3) informacija, kuri bus pateikiama elektroninio aukciono dalyviams, ir, jei reikia, kada su ja bus galima susipažinti;

4) atitinkama informacija apie elektroninio aukciono eigą;

5) sąlygos, kuriomis dalyviai galės teikti savo pasiūlymus, jei reikia, nurodomas mažiausias skirtumas tarp pasiūlymų;

6) atitinkama informacija apie naudojamą elektroninę įrangą, suderinimą ir ryšio technines specifikacijas.

4. Perkančioji organizacija, prieš pradėdama elektroninį aukcioną:

1) atlieka pradinį išsamų pasiūlymų vertinimą pagal mažiausią kainos ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų ir nurodytą kiekvieno jų reikšmingumą;

2) kviečia elektroninėmis priemonėmis vienu metu visus dalyvius, kurie yra pateikę priimtinus pasiūlymus, pateikti naujas kainas ir (arba) naujas reikšmes. Kvietime nurodoma visa svarbi informacija, kaip dalyviui prisijungti prie elektroninės įrangos, ir elektroninio aukciono pradžios data ir laikas. Elektroninis aukcionas gali būti vykdomas keliais vienas po kito einančiais etapais. Elektroninis aukcionas negali prasidėti anksčiau kaip po 2 darbo dienų nuo tos dienos, kurią buvo išsiųsti kvietimai.

5. Kai pasiūlymas vertinamas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, kartu su kvietimu pateikiami atitinkamo dalyvio išsamaus pasiūlymo savybių vertinimo reikšmių rezultatai. Kvietime taip pat nurodoma matematinė formulė, kuri bus taikoma naujų pasiūlymų eiliškumui automatiniu būdu nustatyti. Formulę sudarant turi būti atsižvelgta į visų nustatytų pasiūlymų savybių vertinimo pagal konkrečia verte išreikštą kriterijų reikšmingumą, nurodytą skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose. Jei leidžiami alternatyvūs pasiūlymai, kiekvienam pasiūlymui nurodoma atskira formulė.

6. Kiekviename elektroninio aukciono etape perkančioji organizacija vienu metu visiems dalyviams praneša informaciją, kurios turi pakakti, kad jie bet kuriuo metu galėtų nustatyti savo vietą pasiūlymų eilėje. Ji taip pat gali suteikti ir kitokią informaciją apie pateiktas kainas ir vertes, jei tai yra nurodyta pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija taip pat bet kuriuo metu gali paskelbti dalyvių skaičių tame aukciono etape, tačiau ji negali atskleisti informacijos, leidžiančios atpažinti elektroninio aukciono dalyvį bet kuriame elektroninio aukciono etape.

7. Perkančioji organizacija uždaro elektroninį aukcioną vienu ar keliais būdais:

1) kvietime dalyvauti aukcione iš anksto nurodo nustatytą aukciono uždarymo datą ir laiką;

2) kai nebegauna naujų kainų arba naujų reikšmių, kurios atitiktų perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus dėl mažiausio skirtumo tarp teikiamų pasiūlymų. Šiuo atveju perkančioji organizacija kvietime dalyvauti aukcione nurodo laiką, kuris turi praeiti nuo paskutinio pasiūlymo pateikimo iki elektroninio aukciono pabaigos;

3) kai baigiami visi kvietime dalyvauti nurodyti aukciono etapai. Perkančiajai organizacijai nusprendus, kad elektroninis aukcionas bus baigiamas pagal šį punktą ar kartu derinant su šios dalies 2 punktu, kvietime dalyvauti aukcione nurodomas kiekvieno aukciono etapo laiko grafikas.

8. Perkančioji organizacija, uždariusi elektroninį aukcioną, remdamasi elektroninio aukciono rezultatais nustato laimėtoją, su kuriuo bus sudaryta sutartis.

9. Perkančioji organizacija privalo deramai naudotis elektroniniu aukcionu ir jo netaikyti tokiu būdu, kad būtų užkirstas kelias konkurencijai, ji būtų apribota ar iškreipta arba kad būtų pakeistas skelbime apie pirkimą ir kituose pirkimo dokumentuose nurodytas pirkimo objektas.

66 straipsnis. Viešojo darbų pirkimo sutartys: dotuojamų gyvenamųjų namų statybų taisyklės

1. Tuo atveju, kai darbų pirkimas yra susijęs su dotuojamos būsto programos parengimu ir įgyvendinimu, o pagal šios programos apimtis, sudėtingumą ir darbų atlikimo terminus reikia, kad šio pirkimo planavimo veiksmai iš pat pradžių būtų pagrįsti glaudžiu bendradarbiavimu grupėje, sudarytoje iš perkančiosios organizacijos atstovų, ekspertų ir atsakingo už darbų atlikimą rangovo, labiausiai grupei tinkantis rangovas gali būti parenkamas pagal specialias taisykles. Šias taisykles tvirtina perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 3, 17, 19, 22, 23, 27, 28, 33–38 ir 41 straipsniais.

2. Ypač svarbu, kad tokių pirkimų atveju perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą pateiktų kuo tikslesnį numatomų atlikti darbų aprašymą, kuris sudarytų galimybę susidomėjusiems rangovams suformuluoti numatomą įgyvendinti projekto idėją. Skelbime apie pirkimą perkančioji organizacija taip pat nurodo tiekėjams nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus.

AŠTUNTASIS skirsnis
Projekto konkursaS

67 straipsnis. Projekto konkurso sąlygos

Projekto konkursas gali būti vykdomas, kai yra perkamos teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo ar panašaus pobūdžio paslaugos.

68 straipsnis. Projekto konkurso vykdymas

1. Projekto konkursas skelbiamas vadovaujantis šio įstatymo 22 ir 23 straipsnių nuostatomis.

2. Projekto konkursas vykdomas siekiant nustatyti geriausią planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo) pateikusį tiekėją (tiekėjus), jeigu:

1) projekto konkursas vykdomas kaip paslaugų pirkimo dalis, kai su projekto konkurso laimėtoju numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, arba

2) projekto konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų derybų būdu, į derybas pakviesdama projekto konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus (pirmąsias vietas užėmusius dalyvius).

3. Projekto konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai asmenys ar tokių asmenų grupė.

4. Dalyvavimo projekto konkurse negalima riboti teritoriniu pagrindu ar kitaip diskriminuoti tiekėjų.

5. Pasiūlymų pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo spausdinti iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

6. Perkančioji organizacija gali vykdyti kandidatų, kuriuos pakvies pateikti planus ar projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti nediskriminuojančius ir realią konkurenciją užtikrinančius kvalifikacinės atrankos kriterijus.

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina projekto konkurso organizavimo taisykles.

69 straipsnis. Projekto konkurso vertinimo komisija

1. Kandidatų pateiktus planus ar projektus vertina perkančiosios organizacijos arba įgaliotosios organizacijos sudaryta vertinimo komisija (žiuri). Jai perkančioji organizacija privalo suteikti visus įgaliojimus, reikalingus planams ar projektams vertinti ir laimėtojams nustatyti. Vertinimo komisiją turi sudaryti su projekto dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Vertinimo komisijos pirmininku ir nariais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Jeigu projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent jau tokios pačios arba artimos kvalifikacijos. Vertinimo komisija sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai protokoluojami.

2. Vertinimo komisija sprendimus priima savarankiškai. Vertinami tik anonimiškai pateikti planai ar projektai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė pasiūlymus, tik komisijai priėjus prie bendros nuomonės ar priėmus sprendimą dėl geriausio plano ar projekto).

3. Pateikti planai ar projektai vertinami pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi. Vertinimo komisija narių pasirašytame protokole nurodo projektų eiliškumą, remdamasi kiekvieno projekto privalumais, kartu pateikdama savo pastabas, dėl kurių reikia papildomo paaiškinimo.

4. Po to, kai vertinimo komisija prieina prie bendros nuomonės ar priima sprendimą, prireikus kandidatai gali būti kviečiami atsakyti į klausimus, kuriuos vertinimo komisija yra nurodžiusi protokole. Vertinimo komisijos narių ir kandidatų pokalbiai protokoluojami.

III SKYRIUS
Perkančiųjų organizacijų, veikiančių VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO Ar PAŠTO PASLAUGŲ srityje, Pirkimai

70 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, pirkimų reglamentavimas

1. Šiame skyriuje reglamentuojami pirkimai, kuriuos atlieka šio straipsnio 2 dalyje nurodytą vienos rūšies ar kelių rūšių veiklą vykdančios perkančiosios organizacijos, veikiančios vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje:

1) šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos perkančiosios organizacijos;

2) valstybės ar savivaldybės įmonės;

3) įmonė, kuriai šios dalies 1 punkte nurodyta perkančioji organizacija gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Laikoma, kad perkančioji organizacija daro lemiamą įtaką, kai ji įmonėje tiesiogiai ar netiesiogiai: valdo didžiąją įmonės įstatinio kapitalo dalį arba kontroliuoja daugumą balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos, arba gali skirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo ar priežiūros organų narių;

4) įmonės, kurioms kompetentinga institucija suteikė specialiąją ar išimtinę teisę verstis kuria nors šio straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla. Šiame straipsnyje specialiosios ar išimtinės teisės yra teisės, kurias įstatymu ar kitais teisės aktais suteikė kompetentinga institucija vienai ar kelioms įmonėms verstis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla ir dėl to tai daro esminį poveikį kitų įmonių galimybei vykdyti tokią veiklą.

2. Veikla vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje yra:

1) stacionariųjų tinklų, skirtų teikti visuomenei geriamojo vandens, elektros energijos, dujų ar šilumos gamybos, perdavimo ar paskirstymo paslaugas, teikimas naudoti ir eksploatavimas, taip pat geriamojo vandens, elektros energijos, dujų ar šilumos tiekimas tokiems tinklams;

2) su geriamojo vandens gamyba, tiekimu ar paskirstymu susijusi inžinerinių hidrotechnikos projektų, melioracijai ar žemei drėkinti skirtų projektų įgyvendinimo veikla, jeigu daugiau kaip 20 procentų šių projektų įgyvendinimo metu pagaminamo vandens tiekiama kaip geriamasis vanduo;

3) su geriamojo vandens gamyba, tiekimu ar paskirstymu susijusi nuotekų šalinimo arba valymo veikla;

4) tinklų, skirtų teikti visuomenei geležinkelio, automatinių transporto sistemų, tramvajų, troleibusų, autobusų ar funikulierių transporto paslaugas, teikimas naudoti ir eksploatavimas. Transporto paslaugų srityje tinklu laikoma, kai paslauga yra teikiama pagal kompetentingos institucijos nustatytas veiklos sąlygas, tokias kaip paslaugos teikimo maršrutai, dažnumas, privalomi pervežimų kiekiai. Autobusų transporto paslaugų teikimas nėra laikomas šio įstatymo reglamentuojama veikla, jeigu bet kuris ūkio subjektas gali laisvai teikti tokias pat paslaugas tiek bet kurioje vietoje, tiek apibrėžtoje geografinėje teritorijoje pagal tokias pat sąlygas, kurios yra taikomos perkančiajai organizacijai;

5) geografinės teritorijos eksploatavimas naftos, dujų, anglių arba kitokio kietojo kuro žvalgymo ir gavybos tikslais;

6) geografinės teritorijos eksploatavimas siekiant teikti oro, jūrų ar vidaus vandenų uostų arba kitų terminalų paslaugas vežėjams, užsiimantiems vežimu oro, jūrų ar vidaus vandenų keliais;

7) pašto paslaugų teikimas. Šiame įstatyme pašto paslaugos ir pašto siuntos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos pašto įstatyme;

8) kitų ne pašto paslaugų teikimas, jeigu šias paslaugas teikia ūkio subjektas, teikiantis pašto paslaugas. Kitos ne pašto paslaugos yra: pašto paslaugų valdymo paslaugos (paslaugos prieš ir po pašto siuntų surinkimo, paskirstymo, vežimo ir pristatymo (įteikimo), tokios kaip siuntų skyriaus valdymo paslaugos); pridėtinės vertės paslaugos, susijusios su elektroninėmis priemonėmis ir teikiamos tik elektroninėmis priemonėmis (įskaitant saugų koduotų dokumentų perdavimą elektroninėmis priemonėmis, adresų valdymo paslaugas ir registruoto elektroninio pašto perdavimą); paslaugos, susijusios su pašto siuntomis, kurių sąvoka nėra apibrėžta Lietuvos Respublikos pašto įstatyme, tokios kaip neadresuotos reklaminės pašto siuntos, šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąrašo 6 kategorijoje nurodytos finansinės paslaugos, išskyrus nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte, įskaitant visų pirma pinigų siuntimą pašto perlaidomis ir pašto giro pervedimus; filatelinės paslaugos; logistikos paslaugos (paslaugos, derinančios fizinį pristatymą ir (arba) sandėliavimą su kitomis ne pašto funkcijomis).

3. Veikla vandentvarkos ir energetikos srityse nelaikoma šio straipsnio 2 dalyje paminėta veikla, kai ją atlieka šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos perkančiosios organizacijos, jeigu į viešosioms paslaugoms teikti skirtus stacionariuosius tinklus perduodama:

1) dujos ar šiluma, jeigu jų gamybą lemia kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir į viešąjį tinklą tiekiama tik siekiant ekonomiškumo, o tiekimo kiekiai neviršija 20 procentų įmonės vidutinių pardavimo pajamų per paskutinius 3 metus, įskaitant ir einamuosius metus;

2) elektros energija, jeigu jos gamybą lemia kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, o tiekimo į viešąjį tinklą kiekiai priklauso nuo sunaudojimo savo tikslams kiekio ir neviršija 30 procentų įmonės vidutinio energijos gamybos kiekio per paskutinius 3 metus, įskaitant ir einamuosius metus;

3) geriamasis vanduo, jeigu jo gamybą lemia kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, o tiekimo į viešąjį tinklą kiekiai priklauso nuo sunaudojimo savo tikslams kiekio ir neviršija 30 procentų įmonės vidutinio geriamojo vandens gamybos kiekio per paskutinius 3 metus, įskaitant ir einamuosius metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

71 straipsnis. Nustatymo, ar konkrečią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija, procedūra

1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, skirtiems šio įstatymo 70 straipsnyje nurodytai veiklai vykdyti, jei šią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų.

2. Taikant šio straipsnio 1 dalį, sprendžiama, ar veiklą tiesiogiai veikia konkurencija. Vadovaujamasi kriterijais, kurie atitinka Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatas dėl konkurencijos, tokiais kaip atitinkamų prekių arba paslaugų savybės, alternatyvių prekių arba paslaugų buvimas, kainos ir esamas ar galimas daugiau kaip vieno atitinkamų prekių ar paslaugų tiekėjo buvimas.

3. Laikoma, kad patekti į rinką nėra jokių apribojimų, jei yra įgyvendinti ir taikomi šio įstatymo 4 priedėlyje nurodytų Europos Bendrijos teisės aktų reikalavimai. Jei tuo remiantis negalima daryti prielaidos, kad į rinką patekti galima nevaržomai, turi būti įrodyta, kad patekti į atitinkamą rinką galima laisvai de facto ir de jure.

4. Prašymą dėl šio straipsnio 1 dalies taikymo Europos Bendrijų Komisijai gali pateikti pati perkančioji organizacija ar įgaliotos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją. Prašymas pateikiamas laikantis tvarkos, kuri yra nustatyta 2005 m. sausio
7 d. Europos Komisijos sprendime Nr. 2005/15/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB, numatančios pirkimų tvarkos derinimą vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, 30 straipsnyje numatytos procedūros taikymo būdų. Europos Bendrijų Komisija taip pat gali pradėti sprendimo, nustatančio šio straipsnio 1 dalies taikymą konkrečiai veiklai, priėmimo procedūrą savo iniciatyva. Tokiu atveju Europos Bendrijų Komisija nedelsdama informuoja valstybę narę.

72 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, pirkimo būdai

1. Perkančioji organizacija pirkimus gali atlikti šiais būdais:

1) atviro konkurso;

2) riboto konkurso;

3) derybų (skelbiamų ir neskelbiamų).

2. Perkančioji organizacija pirkimą atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu gali atlikti visais atvejais, jei skelbimas apie pirkimą buvo paskelbtas pagal šio įstatymo 74 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

3. Pirkimas neskelbiamų derybų būdu gali būti atliekamas, kai yra sąlygos, nustatytos šio įstatymo 73 straipsnyje.

4. Projekto konkursas gali būti vykdomas, kai yra šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytos sąlygos.

5. Perkančioji organizacija pirkimus gali atlikti taikydama dinaminę pirkimo sistemą ar elektroninį aukcioną, kaip nurodyta šio įstatymo 64 ir 65 straipsniuose. Perkančioji organizacija gali taikyti elektroninius aukcionus atlikdama pirkimą atviro, riboto konkurso arba skelbiamų derybų būdu, jei pirkimo objektą įmanoma tiksliai apibūdinti. Elektroninis aukcionas taip pat gali būti taikomas sudarant sutartį pagal dinaminę pirkimo sistemą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

73 straipsnis. Pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygos

1. Neskelbiamų derybų būdų prekės, paslaugos ar darbai gali būti perkami esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) jeigu atvirame, ribotame konkurse ar skelbiamose derybose nebuvo pateikta nė vienos paraiškos arba nė vieno pasiūlymo arba nebuvo nė vieno keliamus reikalavimus atitinkančio pasiūlymo, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;

2) jeigu perkamos prekės, paslaugos ar darbai reikalingi tik mokslo, eksperimentų, studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo tikslais, jeigu nesiekiama gauti pelno arba padengti mokslo, eksperimentavimo, studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo išlaidų su sąlyga, kad toks pirkimas neribos konkurencijos vėlesniuose tokiuose pirkimuose;

3) jeigu dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes, paslaugas ar darbus gali patiekti (atlikti) tik konkretus tiekėjas;

4) tiek, kiek tai neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais;

5) pirkimai atliekami pagal šio įstatymo nustatyta tvarka sudarytą preliminariąją sutartį.

2. Neskelbiamų derybų būdu prekės taip pat gali būti perkamos esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) jeigu perkančioji organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai siekiant iš dalies pakeisti turimas ir įprastines prekes arba įrenginius arba padidinti turimų prekių kiekius arba įrenginius, kai, pakeitus tiekėją, perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokias technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba per didelių techninių eksploatacijos ir priežiūros sunkumų;

2) jeigu perkamos prekių biržoje kotiruotos prekės;

3) jeigu yra trumpalaikės ypač palankios sąlygos, leidžiančios reikalingas prekes įsigyti už daug mažesnę negu rinkos kainą;

4) jeigu ypač palankiomis sąlygomis perkama iš bankrutuojančių, likviduojamų, restruktūrizuojamų ar sustabdžiusių veiklą ūkio subjektų.

3. Neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto konkurso iš konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.

4. Neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į anksčiau sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kuriuos nors ir galima atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties, tačiau jie yra būtini pagrindinei pirkimo sutarčiai vykdyti jos vėlesniuose etapuose su sąlyga, kad papildoma pirkimo sutartis sudaroma su rangovu arba paslaugų teikėju, vykdančiu pradinę pirkimo sutartį.

5. Neskelbiamų derybų būdu iš esamo rangovo taip pat gali būti perkami nauji darbai, kurie yra panašių darbų, pirktų pagal ankstesnę pirkimo sutartį, pakartojimas, su sąlyga, kad ankstesnioji pirkimo sutartis buvo sudaryta atviro, riboto konkursų ar skelbiamų derybų būdu, kurių metu buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę, ir apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta skelbime apie pirkimą, o visi minimi pirkimai buvo skirti tam pačiam projektui vykdyti.

74 straipsnis. Skelbimai

1. Perkančioji organizacija apie numatomus pirkimus iš anksto skelbia reguliariu orientaciniu skelbimu bent kartą per metus šio įstatymo 22 ir 23 straipsniuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

2. Perkančioji organizacija, reguliariu orientaciniu skelbimu skelbdama apie numatomus pirkimus, ypač apie pirkimus, susijusius su dideliais projektais, šiame skelbime gali nekartoti tos informacijos, kuri jau buvo paskelbta anksčiau, jei yra aiškiai nurodyta, kad tai yra papildomas skelbimas.

3. Prekių, paslaugų ir darbų pirkimo atveju kvietimas varžytis dėl pirkimo sutarties skelbiamas vienu iš šių būdų:

1) reguliariu orientaciniu skelbimu arba

2) skelbimu, kad yra kvalifikacinė sistema, arba

3) skelbimu apie pirkimą.

4. Kai reguliariu orientaciniu skelbimu apie numatomą pirkimą jau kviečiama varžytis dėl pirkimo sutarties, jis skelbiamas ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki datos, kada turėtų būti siunčiamas kvietimas vadovaujantis šio įstatymo 78 straipsniu, ir jame turi būti nurodyta, kad nebus atskiro šio pirkimo skelbimo. Be to, perkančioji organizacija turi laikytis šio įstatymo 75 straipsnyje nustatytų paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminų.

5. Perkančioji organizacija, nusprendusi taikyti kvalifikacinę sistemą, kaip nustatyta šio įstatymo 77 straipsnyje, privalo apie tai paskelbti skelbime, nurodydama kvalifikacinės sistemos tikslą ir reikalavimus. Kai kvalifikacinė sistema numatoma taikyti ilgiau kaip 3 metus, skelbiama kasmet, o kai trumpiau – skelbiama vieną kartą.

6. Dinaminės pirkimo sistemos atveju dalyvauti sistemos procedūrose kviečiama skelbimu apie pirkimą, nurodytu šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, o varžytis dėl konkretaus pirkimo – supaprastintu skelbimu apie pirkimą, naudojamu taikant dinaminę pirkimo sistemą.

7. Perkančioji organizacija, sudariusi pirkimo sutartį, skelbia:

1) apie pirkimo sutarties, įskaitant ir preliminariąją sutartį, sudarymą – per 2 mėnesius nuo jos, įskaitant ir preliminariąją sutartį, sudarymo. Perkančioji organizacija apie tai neprivalo skelbti tais atvejais, kai ji sudaro pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu;

2) apie sudarytą sutartį taikant dinaminę pirkimų sistemą – ne vėliau kaip per 2 mėnesius po kiekvienos sutarties sudarymo, arba ji gali sugrupuotus skelbimus paskelbti kartą per ketvirtį – per 2 mėnesius kiekvienam ketvirčiui pasibaigus.

8. Perkančioji organizacija įvykdyto projekto konkurso rezultatus paskelbia per 2 mėnesius nuo projekto konkurso rezultatų patvirtinimo.

9. Skelbime apie pirkimo sutarties, įskaitant preliminariąją sutartį ir sutartį dėl projekto konkurso rezultatų, sudarymą gali būti neskelbiama informacija, kurią perkančioji organizacija nurodo kaip komercinę paslaptį: gautų pasiūlymų skaičius, tiekėjo tapatybė ar kainos. Ši informacija skelbiama tik paprastesne forma statistikos tikslais.

10. Kai perkančioji organizacija sudaro paslaugų, skirtų moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, sutartį, skelbime apie sudarytą pirkimo sutartį:

1) gali apriboti teikiamą informaciją apie paslaugų pobūdį ir kiekį ir vietoj jos nurodyti, kad tai yra „mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslaugos“, kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų būdu;

2) gali apriboti teikiamą informaciją apie paslaugų pobūdį ir kiekį, remdamasi komercine paslaptimi, kai mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslaugų pirkimas atliekamas kitu pirkimo būdu nei neskelbiamos derybos;

3) užtikrina, kad šios dalies 2 punkte nurodyta informacija būtų ne mažiau išsami nei ta, kuri buvo pateikta skelbime pagal šio straipsnio 3 dalį;

4) užtikrina, kad skelbime nurodyta informacija būtų ne mažiau išsami nei kvalifikuotų paslaugų teikėjų sąraše.

11. Perkančioji organizacija apie nesudarytą pirkimo sutartį pasibaigus pirkimui šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2–6 punktuose nurodytais atvejais paskelbia per 48 dienas po sprendimo nesudaryti pirkimo sutarties priėmimo. Šis reikalavimas netaikomas, kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų būdu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

75 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai

1. Pirkimo procedūrų terminai priklauso nuo pasirinkto pirkimo būdo. Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti, ir nepažeisdama šiame straipsnyje nustatytų minimalių paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminų.

2. Atliekant pirkimą atviro konkurso būdu, pasiūlymų pateikimo terminas – 52 dienos nuo skelbimo, nurodyto šio įstatymo 74 straipsnio 3 dalyje, išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

3. Atliekant pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu, jeigu apie pirkimą buvo skelbta šio įstatymo 74 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta tvarka arba išsiųstas kvietimas, nurodytas šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje, paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos ar kvietimo išsiuntimo dienos. Šis terminas, atsiradus aplinkybėms, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti iš anksto, gali būti sutrumpintas, bet negali būti trumpesnis kaip 22 dienos, o jei skelbimas perduotas elektroninėmis priemonėmis, – ne trumpesnis kaip 15 dienų.

4. Atliekant pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu, pasiūlymų pateikimo terminas gali būti nustatomas perkančiosios organizacijos ir atrinktų kandidatų susitarimu, su sąlyga, kad visiems kandidatams yra suteikiamas vienodas terminas pasiūlymams parengti ir pateikti. Jeigu nesusitariama, perkančioji organizacija nustato pasiūlymų pateikimo terminą, ne trumpesnį kaip 24 dienos nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos, tačiau atsiradus aplinkybėms, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti iš anksto, šis terminas gali būti sutrumpintas, bet ne trumpesnis kaip 10 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.

5. Jeigu perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš 52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios, kaip nustatyta šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, ir šiame skelbime pateikė visą reikalingą informaciją, pasiūlymų pateikimo terminas esant atviram konkursui gali būti sutrumpintas iki 36 dienų. Atsiradus aplinkybėms, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti iš anksto, terminas gali būti ir trumpesnis kaip 36 dienos, bet ne trumpesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

6. Kai pranešimai yra parengiami ir perduodami elektroninėmis priemonėmis, laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, paraiškų priėmimo terminai riboto konkurso ir skelbiamų derybų atveju ir pasiūlymų priėmimo terminai atviro konkurso atveju gali būti sutrumpinti 7 dienomis.

7. Kai perkančioji organizacija nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo dienos suteikia galimybę elektroniniu būdu nevaržomai ir tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais ir bet kuriais papildomais dokumentais, pasiūlymų pateikimo terminai atviro, riboto konkursų ir skelbiamų derybų atvejais gali būti sutrumpinti dar 5 dienomis, išskyrus atvejus, kai atliekant pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu pasiūlymų pateikimo terminas nustatomas perkančiosios organizacijos ir atrinktų kandidatų susitarimu. Skelbime turi būti nurodytas interneto adresas, kuriuo galima susipažinti su šiais dokumentais.

8. Vykdant atvirą konkursą, dėl visų šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytų sutrumpinimų pasiūlymų pateikimo terminas jokiu būdu negali būti trumpesnis kaip 15 dienų nuo skelbimo išsiuntimo dienos. Tačiau jei skelbimas yra perduotas ne faksu ir ne elektroninėmis priemonėmis, dėl visų šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nustatytų sutrumpinimų pasiūlymų pateikimo terminas jokiu būdu negali būti trumpesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo išsiuntimo dienos.

9. Atliekant pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu, dėl visų šio straipsnio 4, 6 ir 7 dalyse nurodytų sutrumpintų terminų paraiškų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 15 dienų nuo skelbimo ar kvietimo išsiuntimo dienos, o pasiūlymų pateikimo terminas, išskyrus terminus, nustatytus perkančiosios organizacijos ir atrinktų tiekėjų abipusiu susitarimu, jokiu būdu negali būti trumpesnis kaip 10 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo dienos.

10. Jeigu dėl kokių nors priežasčių pirkimo dokumentai ar jų dalis buvo pareikalauti laiku, tačiau nepateikti šio įstatymo 27 straipsnyje nustatytais terminais, arba pateikus pirkimo dokumentus paaiškėja, kad pasiūlymus galima parengti tik apsilankius darbų atlikimo vietoje ir ten susipažinus su pirkimo dokumentuose nustatytais dalykais, perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminus privalo pratęsti, kad visi suinteresuoti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija, ir apie tai paskelbti šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka. Pasiūlymų pateikimo terminas, nustatytas perkančiosios organizacijos ir atrinktų tiekėjų abipusiu susitarimu, gali būti nepratęsiamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

76 straipsnis. Tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas ir kvalifikacinė atranka

1. Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą atviro, riboto konkurso ar derybų būdu, patikrina tiekėjų kvalifikaciją pagal jos nustatytus reikalavimus. Kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 32, 33, 34, 35, 36, 37 straipsnių nuostatomis. Su kvalifikacijos reikalavimais turi būti supažindinti visi suinteresuoti tiekėjai.

2. Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą riboto konkurso arba derybų būdu, atsirenka kandidatus pagal nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus ir reikalavimus. Perkančioji organizacija turi teisę apriboti kandidatų skaičių tiek, kad tokį skaičiaus sumažinimą būtų galima pateisinti pusiausvyra tarp pirkimo procedūrų ypatumų ir išteklių, kurių reikia tokiai procedūrai taikyti, tačiau atrinktų kandidatų skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti.

3. Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą, gali sukurti ar naudotis kitų perkančiųjų organizacijų sukurta kvalifikacine sistema, kaip nustatyta šio įstatymo 77 straipsnyje.

4. Perkančioji organizacija, atrinkdama riboto konkurso ar derybų dalyvius, visiems tiekėjams privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus ir taisykles.

5. Perkančioji organizacija, atrinkdama riboto konkurso ar derybų dalyvius, negali kuriems nors tiekėjams taikyti kitokių administracinių, techninių ar finansinių abipusio pripažinimo sąlygų ir sertifikatų, bandymų ir įrodymų pripažinimo, kurio ji netaiko kitiems tiekėjams, taip pat negali reikalauti bandymų ar įrodymų, kurie kartotų jau turimus įrodymus.

77 straipsnis. Kvalifikacinė sistema

1. Perkančioji organizacija gali sudaryti ir taikyti tiekėjų kvalifikacinę sistemą. Sudarydama ir taikydama šią sistemą, perkančioji organizacija užtikrina, kad tiekėjo prašymu jo kvalifikacija būtų įvertinta. Sprendimą dėl tiekėjų įrašymo ar neįrašymo į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą perkančioji organizacija priima per 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.

2. Tiekėjų kvalifikacija sudarant kvalifikacinę sistemą gali būti kelių kvalifikacijos vertinimo pakopų.

3. Kvalifikacinė sistema sudaroma taikant perkančiosios organizacijos nustatytus kriterijus ir taisykles. Kai į šiuos kriterijus įtraukiamos techninės specifikacijos, vadovaujamasi ir šio įstatymo 25 straipsnio reikalavimais.

4. Į kvalifikacijos vertinimo kriterijus turi būti įrašyti atmetimo kriterijai, išvardyti šio įstatymo 33 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nurodytų sąlygų ir reikalavimų.

5. Kai kvalifikacijų vertinimo kriterijų reikalavimai yra susiję su tiekėjų ekonominiais ir finansiniais pajėgumais bei techniniais ir (arba) profesiniais gebėjimais, tiekėjas prireikus gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ar gebėjimais, nesvarbu, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su tokiais ūkio subjektais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad tie ištekliai jam bus prieinami visą kvalifikacinės sistemos galiojimo laiką. Tomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais ar gebėjimais.

6. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijai ir taisyklės pateikiami ūkio subjektams jų prašymu. Prireikus kriterijai ir taisyklės gali būti atnaujinami. Apie kriterijų ir taisyklių atnaujinimą pranešama suinteresuotiems tiekėjams.

7. Perkančioji organizacija, įvertinusi tiekėjų kvalifikaciją, sudaro kvalifikuotų tiekėjų sąrašą. Sudarant šį sąrašą, tiekėjai gali būti skirstomi į atskiras kategorijas, kurioms taikomi atitinkami kvalifikacijos reikalavimai atsižvelgiant į pirkimo rūšį.

8. Sudarydama ir taikydama tiekėjų kvalifikacinę sistemą, perkančioji organizacija turi:

1) paskelbti skelbimą apie kvalifikacinę sistemą, vadovaudamasi šio įstatymo 74 straipsnio 5 dalies nuostata;

2) informuoti ūkio subjektus, padavusius prašymus dėl kvalifikacijų vertinimo, apie sprendimą dėl jų įrašymo į kvalifikacinę sistemą, kaip nurodyta šio įstatymo 79 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse;

3) atrinkti dalyvius ribotam konkursui ar deryboms iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašo pagal nustatytus vienodus atrankos kriterijus, kai skelbimu apie kvalifikacinės sistemos buvimą kviečiama varžytis dėl sutarties;

4) laikytis abipusio administracinių, techninių ar finansinių sąlygų ir sertifikatų, bandymų ir įrodymų pripažinimo, kaip nurodyta šio įstatymo 76 straipsnio 5 dalyje, ir šio įstatymo 37 straipsnio reikalavimų, atrinkdama dalyvius ribotam konkursui ir deryboms, priimdama sprendimą dėl kvalifikacijos arba atnaujindama kriterijus ir taisykles.

9. Perkančioji organizacija gali išbraukti tiekėją iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašų tik tais atvejais, kai tiekėjo kvalifikacija neatitinka perkančiosios organizacijos nustatytų kvalifikacinės sistemos kriterijų.

78 straipsnis. Kvietimai pateikti pasiūlymą ar dalyvauti derybose

1. Perkančioji organizacija šio įstatymo 76 straipsnio nustatyta tvarka atsirinktus kandidatus raštu kviečia pateikti pasiūlymus arba dalyvauti derybose. Kvietimo turinį nustato šio įstatymo 49 ir 62 straipsniai.

2. Tais atvejais, kai reguliariu orientaciniu skelbimu apie numatomą pirkimą jau kviečiama varžytis dėl pirkimo sutarties, perkančioji organizacija, prieš pradėdama riboto konkurso ar derybų dalyvių atranką, kviečia visus kandidatus patvirtinti savo sutikimą dalyvauti pirkimo procedūrose. Tokiame kvietime nurodoma bent ši informacija:

1) pirkimo pobūdis ir kiekis, įskaitant visas galimybes dėl papildomų sutarčių sudarymo, ir, jei įmanoma, numatomas laikas, per kurį bus galima pasinaudoti galimybe sudaryti papildomas sutartis, ir, jei įmanoma, numatomų prekių, paslaugų ar darbų pirkimų pobūdis ir kiekis ir, jei įmanoma, numatomos apytikrės jų paskelbimo datos;

2) pirkimo būdas: ribotas konkursas ar derybos;

3) prireikus – prekių pristatymo, darbų atlikimo ir paslaugų teikimo pradžia ir pabaiga, nurodant datą;

4) adresas, kuriuo reikia paduoti prašymą gauti pirkimo dokumentus, prašymo padavimo galutinė data, kalba, kuria turi būti parengtas prašymas;

5) perkančiosios organizacijos, su kuria bus sudaryta pirkimo sutartis, adresas ir būtina informacija techninėms specifikacijoms bei kitiems dokumentams gauti;

6) ekonominės ir techninės sąlygos, pasiūlymų ir (ar) pirkimo sutarties užtikrinimo būdai ir informacija, kurią turi pateikti tiekėjai;

7) (neteko galios nuo 2010 m. kovo 2 d.);

8) pirkimo sutarties forma: prekių pirkimas, nuoma, lizingas (finansinė nuoma), pirkimas, numatant jas įsigyti ar to nenumatant, arba jų derinys;

9) pasiūlymų vertinimo kriterijai ir jų reikšmingumas arba atitinkamais atvejais – tokių kriterijų seka pagal svarbą, jeigu ši informacija nebuvo pateikta kituose pirkimo dokumentuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

79 straipsnis. Informacija tiekėjams apie pirkimo procedūrų rezultatus ir kvalifikacijos vertinimą

1. Perkančioji organizacija informuoja kandidatus ir dalyvius apie pirkimo procedūrų rezultatus vadovaudamasi šio įstatymo 41 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse nustatytais reikalavimais.

2. Perkančioji organizacija, kuri sudaro ir taiko tiekėjų kvalifikacinę sistemą, tiekėjui apie savo sprendimą įrašyti jį į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą praneša per 6 mėnesius. Jei sprendimo priėmimas truks ilgiau kaip 4 mėnesius nuo tiekėjo prašymo pateikimo, perkančioji organizacija tiekėjui per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos praneša apie priežastis, kuriomis pateisinama ilgesnė trukmė, ir datą, iki kurios jo prašymas bus patenkintas arba atmestas.

3. Tiekėjams, kurių kvalifikacijos duomenys neatitinka perkančiosios organizacijos nustatytų kvalifikacinės sistemos reikalavimų, perkančioji organizacija, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, praneša apie sprendimą ir prašymo atmetimo priežastis. Priežastys turi būti pagrįstos tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijais, nurodytais šio įstatymo 77 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

4. Apie ketinimą išbraukti iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašų ūkio subjektas įspėjamas raštu iš anksto, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki išbraukimo, kartu nurodant numatomą išbraukimą pagrindžiančią priežastį ar priežastis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

80 straipsnis. Projekto konkursas

Projekto konkursas vykdomas vadovaujantis šio įstatymo II skyriaus aštuntojo skirsnio nuostatomis.

81 straipsnis. Preliminariosios sutarties ypatumai

1. Perkančioji organizacija, sudarydama preliminariąją sutartį, vadovaujasi šio skyriaus reikalavimais, kaip ir atlikdama šio įstatymo 2 straipsnio 26–29 dalyse nurodytus pirkimus.

2. Kai perkančioji organizacija yra sudariusi preliminariąją sutartį pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, pirkimo sutartį šios sutarties pagrindu ji gali sudaryti neskelbiamų derybų būdu, vadovaudamasi šio įstatymo 73 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatyta sąlyga.

3. Kai perkančioji organizacija yra sudariusi preliminariąją sutartį ne pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, ji negali šios sutarties pagrindu sudaryti pirkimo sutarties neskelbiamų derybų būdu, vadovaudamasi šio įstatymo 73 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatyta sąlyga.

4. Perkančioji organizacija negali piktnaudžiauti preliminariąja sutartimi, siekdama trukdyti, apriboti ar iškreipti konkurenciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

82 straipsnis. Pasiūlymai dėl trečiųjų šalių kilmės prekių

1. Šio straipsnio reikalavimai taikomi pasiūlymams dėl produktų, kilusių iš trečiųjų šalių, su kuriomis Europos Bendrija nėra sudariusi nei daugiašalio, nei dvišalio susitarimo, užtikrinančio Europos Bendrijos įmonių konkurencinį ir veiksmingą patekimą į tų šalių rinkas. Šie reikalavimai taikomi nepažeidžiant Europos Bendrijos ar jos valstybių narių įsipareigojimų trečiosioms šalims.

2. Bet kuris pasiūlymas tiekti prekes gali būti atmestas, kai trečiųjų šalių kilmės prekių dalis, nustatyta pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, patvirtinantį Bendrijos muitinės kodeksą, sudaro daugiau kaip 50 procentų visos pasiūlytos prekių vertės. Šiuo atveju programinė įranga, naudojama telekomunikacijų tinklo įrenginiuose, laikoma preke.

3. Tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus du ar daugiau pasiūlymų yra lygiaverčiai, pirmenybę turi tie pasiūlymai, kurie negali būti atmesti pagal šio straipsnio 2 dalies reikalavimą. Pasiūlytos kainos laikomos lygiavertėmis, jei kainų skirtumas, taikant šį straipsnį, nėra didesnis kaip 3 procentai. Ši pirmenybė netaikoma tais atvejais, jeigu ją taikant perkančiajai organizacijai tektų įsigyti įrangą, kurios techninės charakteristikos skirtųsi nuo turimos įrangos charakteristikų, atsirastų nesuderinamumas ir techninės eksploatacijos bei priežiūros sunkumų ar per didelių sąnaudų.

4. Nustatant trečiųjų šalių kilmės prekių dalį, šio straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi toms trečiosioms šalims, kurioms ši teisė suteikta Tarybos sprendimu.

83 straipsnis. Informacijos, susijusios su pirkimais, vykstančiais trečiosiose šalyse, pateikimas

1. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjai informuoja Ūkio ministeriją apie visus bendrojo pobūdžio teisinius ar praktinius sunkumus, su kuriais jos susiduria norėdamos sudaryti paslaugų sutartis trečiosiose šalyse. Ūkio ministerija šią informaciją pateikia Europos Bendrijų Komisijai.

2. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjai informuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją apie visus teisinius ir praktinius sunkumus, su kuriais jie susiduria siekdami sudaryti pirkimo sutartis trečiosiose šalyse ir kurie iškyla dėl to, kad nesilaikoma šių tarptautinės darbo organizacijos teisės aktų normų:

1) Konvencijos Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo;

2) Konvencijos Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo;

3) Konvencijos Nr. 29 dėl priverstinio ar privalomojo darbo;

4) Konvencijos Nr. 105 dėl priverstinio darbo panaikinimo;

5) Konvencijos Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus;

6) Konvencijos Nr. 111 dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje;

7) Konvencijos Nr. 100 dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą;

8) Konvencijos Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti.

3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją pateikia Europos Bendrijų Komisijai.

IV skyriaus pakeitimas:

Nr. X-1298, 2007-10-18, Žin., 2007, Nr. 114-4630 (2007-11-08)

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

IV SKYRIUS

SUPAPRASTINTI PIRKIMAI

84 straipsnis. Supaprastintų pirkimų taikymo sritis

Šiame skyriuje reglamentuojami pirkimai (toliau – supaprastinti pirkimai):

1) kurių vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas;

2) šio įstatymo 2 priedėlyje nurodytų B paslaugų pirkimai neatsižvelgiant į pirkimo vertę;

3) šio įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodyti pirkimai.

85 straipsnis. Supaprastintų pirkimų atlikimo tvarka

1. Perkančioji organizacija, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytas organizacijas, atlikdama supaprastintus pirkimus, privalo vadovautis šio įstatymo I skyriaus, 24 straipsnio 2 dalies 5, 9, 23 punktų, 27 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 1 dalies, IV ir V skyrių reikalavimais (atlikdama mažos vertės pirkimus, neprivalo vadovautis šio įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 5, 7, 8 dalių, 18 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6 dalių, 24 straipsnio 2 dalies 5, 9, 23 punktų, 27 straipsnio 1 dalies reikalavimais).

2. Perkančioji organizacija, išskyrus nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, kurias ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia šio įstatymo 86 straipsnio nustatyta tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir savo tinklalapyje, jei toks yra, taip pat sudaro kitas galimybes tiekėjams susipažinti su šiomis taisyklėmis.

3. Supaprastintus pirkimus (išskyrus mažos vertės pirkimus) atlieka Komisija. Mažos vertės pirkimus gali atlikti perkančiosios organizacijos vadovo paskirti valstybės tarnautojai, darbuotojai, kurie turi būti nepriekaištingos reputacijos, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą, arba Komisija, kaip nustato perkančioji organizacija pasitvirtintose taisyklėse.

4. Perkančioji organizacija turi turėti dokumentus, pagrindžiančius jos priimtų sprendimų atitiktį šio įstatymo reikalavimams.

5. Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų užsienyje ir Lietuvos Respublikos atstovybių prie tarptautinių organizacijų, taip pat kitų perkančiųjų organizacijų, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, supaprastintų pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

86 straipsnis. Supaprastintų pirkimų paskelbimas

1. Perkančioji organizacija skelbimą apie supaprastintą pirkimą ir šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalyje nurodytą informacinį pranešimą, kuriuos pagal šį įstatymą ir (ar) pasitvirtintas taisykles numatyta paskelbti viešai, skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimai ir informaciniai pranešimai gali būti papildomai skelbiami perkančiosios organizacijos tinklalapyje, kitur internete, leidiniuose ar kitomis priemonėmis. Skelbimo ar informacinio pranešimo paskelbimo diena yra jų paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje data.

2. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamus skelbimus perkančiosios organizacijos privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai, o ši per 3 darbo dienas išsiunčia skelbimus spausdinti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimas perkančiosios organizacijos tinklalapyje, kitur internete, leidinyje ar kitomis priemonėmis negali būti paskelbtas anksčiau negu „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, mažos vertės pirkimų atveju – Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. To paties skelbimo turinys visur turi būti tapatus.

2 dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

2. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamus skelbimus, informacinius pranešimus,  pranešimus dėl savanoriško ex ante skaidrumo perkančiosios organizacijos privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai, o ši per 3 darbo dienas privalo juos paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir išsiųsti Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biurui paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Skelbimai, informaciniai pranešimai, pranešimai dėl savanoriško ex ante skaidrumo perkančiosios organizacijos tinklalapyje, kitur internete, leidiniuose ar kitomis priemonėmis negali būti skelbiami anksčiau negu Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. To paties skelbimo, informacinio pranešimo, pranešimo dėl savanoriško ex ante skaidrumo turinys visur turi būti tapatus.

3. Perkančioji organizacija, sudariusi pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį dėl šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytų paslaugų, kai pirkimo vertė yra ne mažesnė, negu yra nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba, ne vėliau kaip per 48 dienas po pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo privalo pateikti skelbimą apie sudarytą sutartį Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka. Skelbime turi būti nurodyta, ar perkančioji organizacija sutinka, kad šis skelbimas būtų paskelbtas.

4. Supaprastintų pirkimų skelbimų ir šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalyje nurodyto informacinio pranešimo reikalavimus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

Nr. XI-1256, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 158-8018 (2010-12-31)

87 straipsnis. Supaprastintų pirkimų tiekėjų kvalifikacija

1. Parinkdama tiekėją, perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo
32–38 straipsniuose nustatytais reikalavimais, įsitikina, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį.

2. Perkančioji organizacija šio įstatymo 85 straipsnyje nurodytose taisyklėse gali nustatyti atvejus, kuriais tiekėjų kvalifikacija netikrinama pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

88 straipsnis. Supaprastintų pirkimų techninė specifikacija

Perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus pirkimus (išskyrus mažos vertės pirkimus), techninę specifikaciją rengia vadovaudamasi šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Perkančioji organizacija, atlikdama mažos vertės pirkimus, gali nesivadovauti šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytais reikalavimais, tačiau bet kuriuo atveju ji turi užtikrinti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų laikymąsi.

89 straipsnis. Supaprastinto pirkimo pasiūlymų pateikimo terminai

Perkančioji organizacija, skelbdama apie supaprastintą pirkimą, privalo nustatyti pakankamą paraiškų ar pasiūlymų pateikimo terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 darbo dienos nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos.

89 straipsnio redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

89 straipsnis. Supaprastinto pirkimo pasiūlymų pateikimo terminai

Perkančioji organizacija, skelbdama apie supaprastintą pirkimą, privalo nustatyti pakankamą paraiškų ar pasiūlymų pateikimo terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 darbo dienos nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

Nr. XI-1257, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 158-8019 (2010-12-31)

90 straipsnis. Pasiūlymų vertinimas

Prekės, paslaugos ar darbai perkami iš to tiekėjo, kuris pateikė ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba pasiūlė mažiausią kainą pagal šio įstatymo 39 straipsnio 7 dalyje nurodyta tvarka atlikto pasiūlymų vertinimo rezultatus. Perkant teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, meniniu ar kultūriniu požiūriu sudėtingas ar panašaus pobūdžio paslaugas, pateikti pasiūlymai gali būti vertinami pagal perkančiosios organizacijos nustatytus kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

91 straipsnis. Supaprastinti pirkimai iš neįgaliųjų socialinių įmonių, socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, ir įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų

1. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodyta perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas užsienyje ir Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 5 procentus visų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo atlikti iš neįgaliųjų socialinių įmonių, socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, arba įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų, jų pagamintoms prekėms, teikiamoms paslaugoms ar atliekamiems darbams pirkti arba atlikti pagal remiamų asmenų, kurių dauguma yra neįgalieji, įdarbinimo programas, išskyrus atvejus, kai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių šios įstaigos ir įmonės negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka. Pirkimo dokumentuose ir skelbime apie pirkimą turi būti pažymėta, kad pirkime gali dalyvauti tik šioje dalyje nurodyti tiekėjai, ir reikalaujama pagrįsti, kad tiekėjo įmonė atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija).

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tiekėjo įstaigos ir įmonės:

1) gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;

2) pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus gali pasitelkti tik tokį pat statusą turinčias įmones ir įstaigas.

3. Šio straipsnio reikalavimas pirkti prekes, paslaugas ar darbus iš socialinių įmonių ir neįgaliųjų socialinių įmonių netaikomas, kai šios įmonės prekes tiekia, paslaugas teikia ar darbus atlieka vykdydamos veiklą, kuri įtraukta į neremtinų veiklos rūšių sąrašą. Socialinių įmonių ir neįgaliųjų socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

4. Viešųjų pirkimų tarnyba perkančiųjų organizacijų pateiktų ataskaitų pagrindu parengia šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pirkimų ataskaitą ir ją pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

92 straipsnis. Supaprastintų pirkimų ypatumai

1. Perkančioji organizacija šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka privalo paskelbti apie kiekvieną supaprastintą pirkimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.

2. Perkančioji organizacija apie supaprastintą pirkimą gali neskelbti, jeigu yra bent viena iš šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse nurodytų sąlygų. Tokiu atveju (išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3, 4, 7 punktuose, 4 dalies 2, 3 punktuose, 5 dalies 3 punkte, 6 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose, 7 dalies 2 punkte nurodytus pirkimus) perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą pirkti prekių, paslaugų ar darbų neskelbdama apie pirkimą, apie tai privalo paskelbti informacinį pranešimą šio įstatymo 86 straipsnio nustatyta tvarka, o pirkimo sutartį sudaryti ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų nuo informacinio pranešimo paskelbimo dienos.

3. Neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai:

1) pirkimas, apie kurį buvo skelbta, neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų;

2) atliekant pirkimą, apie kurį buvo skelbta, visi gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų arba buvo pasiūlytos per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos ir į neskelbiamą pirkimą kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus;

3) dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos;

4) atliekami mažos vertės pirkimai perkančiosios organizacijos nustatytais atvejais;

5) (neteko galios nuo 2010 m. kovo 2 d.);

6) dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos;

7) (neteko galios nuo 2010 m. kovo 2 d.).

4. Neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės ir paslaugos:

1) kai perkančioji organizacija pagal ankstesnę sutartį iš tam tikro tiekėjo pirko prekių arba paslaugų ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai, techniniu požiūriu derinant su jau turimomis prekėmis ir suteiktomis paslaugomis, ir jeigu ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, iš esmės nesikeičia prekių ar paslaugų kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs pirkimai dėl techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų nepriimtini, nes perkančiajai organizacijai įsigijus skirtingų techninių charakteristikų prekių ar paslaugų, ji negalėtų naudotis anksčiau pirktomis prekėmis ar paslaugomis ar patirtų didelių nuostolių. Jeigu papildomai perkamų prekių ar paslaugų kaina viršija 30 procentų ankstesnės pirkimų kainos, turi būti atliekama ekspertizė dėl papildomai perkamų prekių ar paslaugų techninių charakteristikų suderinamumo;

2) prekių ir paslaugų, skirtų Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms užsienyje ir Lietuvos Respublikos atstovybėms prie tarptautinių organizacijų, kariniams atstovams ir specialiesiems atašė, pirkimams užsienyje;

3) prekės ir paslaugos yra perkamos naudojant reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas.

5. Neskelbiant apie pirkimą taip pat gali būti perkamos prekės, kai:

1) perkamos prekės gaminamos tik mokslo, eksperimentavimo, studijų ar techninio tobulinimo tikslais, nesiekiant gauti pelno arba padengti mokslo ar tobulinimo išlaidų;

2) prekių biržoje perkamos kotiruojamos prekės;

3) perkami muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai;

4) ypač palankiomis sąlygomis perkama iš bankrutuojančių, likviduojamų ar restruktūrizuojamų ūkio subjektų;

5) prekės perkamos iš valstybės rezervo.

6. Neskelbiant apie pirkimą taip pat gali būti perkamos paslaugos, kai:

1) perkamos licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis;

2) perkamos teisėjų, prokurorų, profesinės karo tarnybos karių, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (ar) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo paslaugos;

3) perkamos literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugos, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugos;

4) perkamos ekspertų komisijų, komitetų, tarybų, kurių sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, narių teikiamos nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos;

5) perkamos mokslo ir studijų institucijų mokslo, studijų programų, meninės veiklos, taip pat šių institucijų steigimo ekspertinio vertinimo paslaugos.

7. Neskelbiant apie pirkimą taip pat gali būti perkamos paslaugos ir darbai, kai:

1) dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 30 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos;

2) perkant iš esamo tiekėjo naujas paslaugas ar darbus, tokius pat, kokie buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su sąlyga, kad ankstesnioji sutartis buvo sudaryta skelbiant apie pirkimą ir kurį skelbiant buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę, galimybė pirkti papildomai buvo nurodyta pirkimo skelbime, o visi minimi pirkimai skirti tam pačiam projektui vykdyti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

V SKYRIUS

GINČŲ NAGRINĖJIMAS, ŽALOS ATLYGINIMAS, PIRKIMO SUTARTIES PRIPAŽINIMAS NEGALIOJANČIA, ALTERNATYVIOS SANKCIJOS, EUROPOS BENDRIJOS TEISĖS PAŽEIDIMŲ NAGRINĖJIMAS

Skyriaus pavadinimas keistas:

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

93 straipsnis. Teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus

1. Tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl:

1) laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įskaitant pirkimo procedūros sustabdymą ar perkančiosios organizacijos priimto sprendimo vykdymo sustabdymą;

2) perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo;

3) žalos atlyginimo;

4) pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia;

5) alternatyvių sankcijų taikymo.

2. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Pretenzija turi būti pateikta raštu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytomis priemonėmis. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

94 straipsnis. Pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminai

1. Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia):

1) per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos;

2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus.

2. Tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos.

3. Tais atvejais, kai tiekėjui padaryta žala kildinama iš neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų, tačiau šiame įstatyme nenustatyta pareiga perkančiajai organizacijai raštu informuoti tiekėjus arba paskelbti apie jos veiksmus ar sprendimus, taikomi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyti ieškinio pareiškimo senaties terminai.

Straipsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

94¹ straipsnis. Pretenzijos nagrinėjimas perkančiojoje organizacijoje

1. Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos.

2. Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties anksčiau negu po 15 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos.

3. Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, taip pat juos informuoti apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

95 straipsnis. Prašymo ar ieškinio nagrinėjimas teisme

1. Tiekėjas, pateikęs prašymą ar pareiškęs ieškinį teismui, privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas faksu, elektroninėmis priemonėmis ar pasirašytinai per kurjerį pateikti perkančiajai organizacijai prašymo ar ieškinio kopiją su priėmimo žyma ar kitais gavimo teisme įrodymais.

2. Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo prašymo ar ieškinio teismui kopiją, negali sudaryti pirkimo sutarties, kol nesibaigė atidėjimo terminas ar šio įstatymo 94¹ straipsnio 2 dalyje, 95¹ straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 95¹ straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyti terminai ir kol perkančioji organizacija negavo teismo pranešimo apie:

1) motyvuotą teismo nutartį, kuria atsisakoma priimti ieškinį;

2) motyvuotą teismo nutartį dėl tiekėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimo, kai šis prašymas teisme buvo gautas iki ieškinio pareiškimo;

3) teismo rezoliuciją priimti ieškinį netaikant laikinųjų apsaugos priemonių.

3. Teismas, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, informuoja perkančiąją organizaciją ir prašymą pateikusį ar ieškinį pareiškusį tiekėją apie motyvuotą nutartį ar rezoliuciją, priimtą pagal šio straipsnio 2 dalį.

4. Jeigu dėl tiekėjo prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui pratęsiami anksčiau tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji organizacija išsiunčia tiekėjams pranešimus ir nurodo terminų pratęsimo priežastis.

5. Teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

6. Teismui pareikštas ieškinys turi būti išnagrinėtas šiame įstatyme ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta rašytinio arba žodinio proceso tvarka. Ieškinys ar apeliacinis skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo jo priėmimo dienos.

7. Perkančioji organizacija, sužinojusi apie teismo sprendimą dėl tiekėjo prašymo ar ieškinio, nedelsdama raštu informuoja suinteresuotus kandidatus ir suinteresuotus dalyvius apie teismo priimtus sprendimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

95¹ straipsnis. Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia

1. Teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia bet kuriuo iš šių atvejų:

1) perkančioji organizacija sudarė pirkimo sutartį nepaskelbusi apie tarptautinį pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba nepaskelbusi apie supaprastintą pirkimą, kai tai nėra leidžiama pagal šio įstatymo reikalavimus;

2) perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 94¹ straipsnio 2 dalies, 95 straipsnio 2 dalies ar 18 straipsnio 9 dalies reikalavimus ir kitus šio įstatymo reikalavimus ir tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties sudarymo;

3) perkančioji organizacija, atlikdama tarptautinės vertės pirkimą, pažeidė šio įstatymo 63 straipsnio 9 dalies 2 punkto ar 64 straipsnio 5, 6 ir 7 dalių nuostatas ir, sudarydama pirkimo sutartį, pasinaudojo išimtimi, leidžiančia netaikyti atidėjimo termino.

2. Teismas gali pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia ir kitų, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų, šio įstatymo imperatyvių nuostatų pažeidimo atvejais.

3. Teismas negali pripažinti pirkimo sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) perkančioji organizacija nusprendė, kad šiuo įstatymu leidžiama nepaskelbti apie tarptautinį pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba nepaskelbti apie supaprastintą pirkimą;

2) perkančioji organizacija paskelbė pranešimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo (supaprastintų pirkimų atveju – informacinį pranešimą);

3) pirkimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – po 5 darbo dienų) nuo minėto pranešimo paskelbimo dienos.

4. Teismas negali pripažinti pirkimo sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio
1 dalies 3 punktą, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) perkančioji organizacija mano, kad, sudarydama pirkimo sutartį, ji laikėsi šio įstatymo 63 straipsnio 9 dalies 2 punkto ar 64 straipsnio 5, 6 ir 7 dalių nuostatų;

2) perkančioji organizacija suinteresuotiems dalyviams išsiuntė pranešimus apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį pagal šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies reikalavimus;

3) pirkimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po 15 dienų nuo pranešimų apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį išsiuntimo suinteresuotiems dalyviams dienos.

5. Viešųjų pirkimų tarnyba privalo kiekvienais metais pateikti Europos Bendrijų Komisijai visų sprendimų, kuriuos priėmė teismas pagal šio įstatymo 95² straipsnio 2 dalį, kopijas ir tuos sprendimus viešai paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

95² straipsnis. Alternatyvios sankcijos ir jų taikymas

1. Teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 94¹ straipsnio 2 dalies, 95 straipsnio 2 dalies ar 18 straipsnio 9 dalies reikalavimus, tačiau nėra kitų šio įstatymo 95¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių.

2. Teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 95¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes. Tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję ekonominiai interesai apima inter alia išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedūros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia.

3. Teismas, pripažindamas pirkimo sutartį negaliojančia tik nuo jo sprendimo įsiteisėjimo, papildomai turi taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalies
2 punktą, atsižvelgdamas į likusius neįvykdytus pirkimo sutarties įsipareigojimus.

4. Teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Teismo taikomos alternatyvios sankcijos:

1) pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimas arba

2) perkančiajai organizacijai skiriama bauda, kuri turi būti ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties vertės, arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nuo įvykdytos pirkimo sutarties dalies vertės.

5. Teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – į likusius neįvykdytus pirkimo sutarties įsipareigojimus. Teismo skirta alternatyvi sankcija, įskaitant perkančiajai organizacijai skirtos baudos dydį, turi būti motyvuojama teismo sprendime.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

96 straipsnis. Žalos atlyginimas

1. Teismas tenkina tiekėjo reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo, jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta, o perkančioji organizacija pirkimo procedūros metu laikėsi šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 9 dalių, 32 straipsnio 7 dalies, 39 straipsnio 7 dalies, 41 straipsnio 1 dalies, 94 straipsnio, 94¹ straipsnio 2 dalies, 95 straipsnio 2 dalies, 95¹ straipsnio 1–4 dalių, 95² straipsnio reikalavimų.

2. Kai reikalaujama atlyginti žalą, kuri yra tokio pat dydžio kaip pasiūlymo parengimo arba dalyvavimo pirkimo procedūroje išlaidos, žalos atlyginimo reikalaujantis tiekėjas turi įrodyti žalos dydį, taip pat kad buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir kad dėl šio pažeidimo jis neteko galimybės sudaryti pirkimo sutartį.

Straipsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

97 straipsnis. Europos Bendrijos teisės pažeidimų nagrinėjimas

1. Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos pranešimą, kad Europos Bendrijų Komisija nustatė rimtą Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimą, privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, visą su pirkimu susijusią informaciją raštu pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai.

2. Perkančioji organizacija nedelsdama turi informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą apie savo priimtus sprendimus ar atliktus veiksmus, susijusius su Europos Bendrijų Komisijos nustatytu rimtu Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimu.

3. Viešųjų pirkimų tarnyba per 21 dieną nuo Europos Bendrijų Komisijos pranešimo apie nustatytą rimtą Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimą gavimo dienos privalo Europos Bendrijų Komisijai pateikti:

1) patvirtinimą, kad pažeidimas ištaisytas;

2) argumentuotą paaiškinimą, kodėl pažeidimas neištaisytas, jeigu atsisakyta pažeidimą ištaisyti;

3) pranešimą apie tai, kad pirkimo procedūras sustabdė perkančioji organizacija savo iniciatyva arba kad sprendimą sustabdyti pirkimo procedūras priėmė Viešųjų pirkimų tarnyba arba teismas.

4. Argumentuotas paaiškinimas, nurodytas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte inter alia gali būti grindžiamas faktu, kad galimą pažeidimą jau nagrinėja Viešųjų pirkimų tarnyba, teismas ar kita teisėsaugos institucija. Viešųjų pirkimų tarnyba apie tokių procesų rezultatus informuoja Europos Bendrijų Komisiją iš karto, kai apie juos sužino.

5. Viešųjų pirkimų tarnyba, pranešusi apie sustabdytas pirkimo procedūras, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, turi informuoti Europos Bendrijų Komisiją apie atšauktą pirkimo procedūrų sustabdymą arba pradėtą kitą pirkimo procedūrą, visiškai ar iš dalies susijusią su tuo pačiu pirkimo objektu. Tokiu pranešimu turi būti patvirtinama, kad galimas pažeidimas ištaisytas, arba pateikiamas argumentuotas paaiškinimas, kodėl pažeidimas neištaisytas.

6. Gavusi Europos Bendrijų Komisijos pranešimą apie nustatytą rimtą Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimą, Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo reikalavimus ir pažeidimų neištaisė.

Straipsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

98 straipsnis. Neteko galios nuo 2010 m. kovo 2 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

99 straipsnis. Neteko galios nuo 2010 m. kovo 2 d.

Straipsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

100 straipsnis. Neteko galios nuo 2010 m. kovo 2 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS

                                                                                    Lietuvos Respublikos

                                                                                    viešųjų pirkimų įstatymo

                                                                                    1 priedėlis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 27 DALYJE NURODYTŲ VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ KLASIFIKATORIUJE (EVRK^1) PATEIKTŲ VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS
Sekcija F			Statyba		Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (CPV)
skyrius	grupė	klasė	pavadinimas	aprašymas
45			Statyba	Šis skyrius apima: – naujų pastatų statybą bei darbus, atnaujinimo ir įprastus remonto darbus	45000000
	45.1		Statybvietės paruošimas		45100000
		45.11	Pastatų nugriovimas, išardymas; grunto pervežimas	Ši klasė apima: – pastatų ir kitų statinių nugriovimą – statybviečių tvarkymą – grunto pervežimą: iškasimą, užkasimą, statybvietės išlyginimą, griovių kasimą, akmenų pašalinimą, sprogdinimą ir t. t. – vietovės paruošimą kasybos darbams: – nuodangos pašalinimą ir kitokį statybviečių bei kasybos darbų plėtojimą bei ruošimą Ši klasė taip pat apima: – statybviečių drenažą – žemės ir miškų ūkio paskirties naudmenų drenažą	45110000
		45.12	Žvalgomasis gręžimas	Ši klasė apima: – žvalgomąjį gręžimą ir gręžinių atrinkimą statybinėms, geofizinėms, geologinėms ar panašioms reikmėms Ši klasė neapima: – naftos ir gamtinių dujų pramoninės gavybos gręžinių gręžimo (žr. 11.20) – vandens gręžinių gręžimo (žr. 45.25) – šachtų įrengimo (žr. 45.25) – naftos ir gamtinių dujų telkinių žvalgymo, geofizinių, geologinių ir seisminių matavimų (žr. 74.20)	45120000
	45.2		Pastatų ir jų dalių statyba, civilinė inžinerija		45200000
		45.21	Bendroji pastatų statyba ir civilinės inžinerijos darbai	Ši klasė apima: – visų rūšių pastatų statybą – civilinės inžinerijos statinių statybą: tiltų, įskaitant tuos, kurie skirti estakadinėms magistralėms, viadukams, tuneliams ir požeminėms perėjoms – ilgus nuotolių vamzdynus, komunikacijos ir elektros linijas – miesto vamzdynų, miesto komunikacijų ir elektros linijas – papildomus miesto darbus – surenkamų statinių statymą ir įrengimą statybvietėje Ši klasė neapima: – paslaugų, susijusių su naftos ir gamtinių dujų gavyba (žr. 11.20) – surenkamų statinių, kurių dalys nėra betoninės ir yra pačių pagamintos, įrengimo statybvietėje (žr. 20, 26 ir 28 skyrius) – sporto aikštelių, stadionų, plaukimo baseinų, sporto salių ir kitų sportui skirtų įrenginių statybos darbų (išskyrus pastatų statybos darbus) (žr. 45.23) – pastatų įrengimo (žr. 45.3) – pastatų apdailos (žr. 45.4) – architektūrinės ir inžinerinės veiklos (žr. 74.20) – statybos projektų valdymo (žr. 74.20)	45210000 išskyrus: -45213316 45220000 45231000 45232000
		45.22	Stogo dangos ir stogo konstrukcijų įrengimas	Ši klasė apima: – stogų įrengimą – stogo dangų įrengimą – sandarinimą	45261000
		45.23	Automagistra-lių, kelių tiesimas, aerodromų ir sporto įrenginių statyba	Ši klasė apima: – automagistralių, gatvių, kelių, kitų transporto ir pėsčiųjų kelių statybą – geležinkelių statybą – oro uosto pakilimo takų statybą – sporto aikštelių, stadionų, plaukimo baseinų, teniso ir golfo aikštelių statybą (išskyrus pastatų statybą) – kelių ir stovėjimo aikštelių ženklinimą Ši klasė neapima: – pirminio grunto pervežimo (žr. 45.11)	45212212 ir DA03 45230000 išskyrus: -45231000 -45232000 -45234115
		45.24	Vandens statinių statyba	Ši klasė apima: – statybą: – vandens kelių, uostų ir upių darbų, poilsinių prieplaukų (valčių prieplaukų), šliuzų ir t. t. – užtvankų ir nutekamųjų griovių dugno valymo darbų – darbus po vandeniu	45240000
		45.25	Kiti statybos darbai, įskaitant specialiuosius profesinius darbus	Ši klasė apima: – statybos darbus, apimančius vieną konkrečią statybos sritį, kuriems atlikti reikia specialių žinių arba įrangos: – pamatų įrengimas, įskaitant polių įleidimą – vandens šulinių gręžimas bei statyba, šachtų įrengimas – ne savos gamybos plieno detalių montavimas – plieno lankstymas – mūrijimas ir grindimas – pastolių ir darbo platformų įrengimas ir išardymas, įskaitant pastolių ir darbo platformų nuomą – kaminų ir pramoninių krosnių įrengimas Į šią klasę neįeina: – pastolių nuoma be jų įrengimo ir išardymo (žr. 71.32)	45250000 45262000
	45.3		Pastatų įrengimas		45300000
		45.31	Elektros laidų ir kitokios armatūros įrengimas	Ši klasė apima: – įrengimą pastatuose ar kituose statiniuose: – elektros laidų ir armatūros – telekomunikacijos sistemų – elektrinių šildymo sistemų – radijo ir televizijos antenų (gyvenamiesiems namams) – priešgaisrinės signalizacijos – įsilaužimo signalizacijos sistemų – liftų ir eskalatorių – žaibolaidžių ir t. t.	45213316 45310000 išskyrus -45316000
		45.32	Veikla, susijusi su izoliacijos darbais	Ši klasė apima: – šiluminės, garso arba vibracijos izoliacijos įrengimą pastatuose arba kituose statiniuose Ši klasė neapima: – sandarinimo darbų (žr. 45.22)	45320000
		45.33	Santechnikos darbai	Ši klasė apima: – šiuos darbus pastatuose arba kituose statiniuose: – santechnikos ir sanitarijos įrangos montavimą – dujotiekio armatūros įrengimą – šildymo, vėdinimo, šaldymo ar kondicionavimo įrangos bei kanalų įrengimą – automatinių gesinimo sistemų įrengimą Ši klasė neapima: – elektrinių šildymo sistemų įrengimo (žr. 45.31)	45330000
		45.34	Kiti pastatų įrengimo darbai	Ši klasė apima: – kelių, geležinkelių, oro ir jūrų uostų apšvietimo ir signalų sistemų įrengimą – armatūros ir armatūros reikmenų pastatuose ir kituose statiniuose įrengimą (niekur kitur nepriskirta)	45234115 45316000 45340000
	45.4		Pastatų apdaila		45400000
		45.41	Tinkavimas	Ši klasė apima: – vidaus ir išorės tinkavimo ar gipso klojimo darbus pastatuose ir kituose statiniuose, įskaitant grebėstų medžiagas	45410000
		45.42	Staliaus dirbinių įrengimas	Ši klasė apima: – ne savos gamybos durų, langų, durų ir langų rėmų, sumontuojamų virtuvių, laiptinių, parduotuvių armatūros ir pan. iš medžio arba kitų medžiagų įrengimą – vidaus apdailos darbus, pavyzdžiui, lubų, medinių sienų dangų, slenkančių pertvarų ir t. t. įrengimas Ši klasė neapima: – parketo ir kitokių medinių grindų dangų klojimo (žr. 45.43)	45420000
		45.43	Grindų ir sienų dengimas	Ši klasė apima: – šiuos klojimo, dengimo, kabinimo arba tiesimo darbus pastatuose arba kituose statiniuose: – keraminių, betoninių arba graviruoto akmens sienų arba grindų plytelių klojimą – parketo ir kitokių medinių grindų dangų klojimą – kiliminių arba linoleumo dangų klojimą, įskaitant pagamintas iš gumos arba plastmasės grindų dangas – terrazzo, marmuro, granito arba skalūno grindų arba sienų dangų įrengimą – tapetų klijavimą	45430000
		45.44	Dažymas ir stiklinimas	Ši klasė apima: – pastatų išorės ir vidaus dažymą – civilinės inžinerijos konstrukcijų dažymą – stiklų, veidrodžių ir pan. įrengimą Ši klasė neapima: – langų montavimo (žr. 45.42)	45440000
		45.45	Kiti statybos apdailos darbai	Ši klasė apima: – privačių baseinų įrengimą – pastatų valymą garais, smėliasraučiu ir panašius pastatų išorės darbus – kitus pastatų apdailos ir užbaigimo darbus Ši klasė neapima: – pastatų ir kitų statinių vidaus valymo darbų (žr. 74.70)	45212212 ir 04 45450000
	45.5		Statybos arba griovimo įrenginių kartu su operatoriumi nuoma		45500000
		45.50	Statybos arba griovimo įrenginių kartu su operatoriumi nuoma	Ši klasė neapima: – statybos ar griovimo mašinų ir įrenginių nuomos be operatorių (žr. 71.32)	45500000

¹Lietuvos statistikos departamento Europos ekonominės bendrijos ekonominės veiklos klasifikavimo sistemos (NACE) pagrindu parengtas Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 1995 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 696 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus“ (Žin., 1995, Nr. 43-1054).

Pastaba: Jeigu iškyla EVRK ir CPV darbų aiškinimo skirtumų, vadovaujamasi EVRK.

1 priedėlio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-1125, 2010-11-12, Žin., 2010, Nr. 139-7109 (2010-11-27)

Lietuvos Respublikos

                                                                                                viešųjų pirkimų įstatymo

                                                                                                2 priedėlis

PASLAUGOS, NURODYTOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 28 DALYJE

A PASLAUGOS

Kate-gorijos Nr.	Paslaugų pavadinimas	Kodai pagal Laikinąjį svarbiausią produktų klasifikatorių (CPC^1)	Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (CPV)
1.	Priežiūros ir remonto paslaugos	6112, 6122, 633, 886	Nuo 50100000-6 iki 50884000-5 (išskyrus nuo 50310000-1 iki 50324200-4 ir 50116510-9, 50190000-3, 50229000-6, 50243000-0) ir nuo 51000000-9 iki 51900000-1
2.	Sausumos transporto paslaugos^2, apimančios šarvuotų automobilių paslaugas ir kurjerių paslaugas, išskyrus pašto vežimą	712 (išskyrus 71235), 7512, 87304	Nuo 60100000-9 iki 60183000-4 (išskyrus 60160000-7, 60161000-4, 60220000-6) ir nuo 64120000-3 iki 64121200-2
3.	Keleivių ir krovinių pervežimo oro transportu paslaugos, išskyrus pašto vežimą	73 (išskyrus 7321)	Nuo 60410000-5 iki 60424120-3 (išskyrus 60411000-2, 60421000-5) ir 60500000-3 nuo 60440000-4 iki 60445000-9
4.	Sausumos^2 ir oro pašto transportas	71235, 7321	60160000-7,60161000-4 60411000-2, 60421000-5
5.	Ryšių paslaugos	752	Nuo 64200000-8 iki 64228200-2 72318000-7, ir nuo 72700000-7 iki 72720000-3
6.	Finansinės paslaugos: a) draudimo paslaugos; b) bankų ir investavimo paslaugos^3	ex. 81, 812, 814	Nuo 66100000-1 iki 66720000-3 ^(3)
7.	Kompiuterių ir susijusios paslaugos	84	Nuo 50310000-1 iki 50324200-4  Nuo 72000000-5 iki 72920000-5 (išskyrus 72318000-7, ir nuo 72700000-7 iki 72720000-3), 79342410-4
8.	Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos^4	85	Nuo 73000000-2 iki 73436000-7 (išskyrus 73200000-4, 73210000-7, 73220000-0
9.	Apskaitos, audito ir buhalterinės apskaitos paslaugos	862	Nuo 79210000-9 iki 79223000-3
10.	Rinkos tyrimų ir viešosios nuomonės apklausos paslaugos	864	Nuo 79300000-7 iki 79330000-6, ir 79342310-9, 79342311-6
11.	Valdymo konsultavimo^5ir susijusios paslaugos	865, 866	Nuo 73200000-4 iki 73220000-0 nuo 79400000-8 iki 79421200-3 ir 79342000-3, 79342100-4 79342300-6, 79342320-2 79342321-9, 79910000-6, 79991000-7 98362000-8
12.	Architektūrinės paslaugos: inžinerijos ir integruotos inžinerijos paslaugos; miestų planavimo ir kraštovaizdžio inžinerijos paslaugos; susijusios mokslo ir techninio konsultavimo paslaugos; techninių tyrimų ir analizės paslaugos	867	Nuo 71000000-8 iki 71900000-7 (išskyrus 71550000-8) ir 79994000-8
13.	Reklamos paslaugos	871	Nuo 79341000-6 iki 79342200-5 (išskyrus 79342000-3 ir 79342100-4
14.	Pastatų valymo paslaugos ir nuosavybės valdymo paslaugos	874 82201 – 82206	Nuo 70300000-4 iki 70340000-6 ir nuo 90900000-6 iki 90924000-0
15.	Leidybos ir spausdinimo paslaugos už užmokestį ar sutarties pagrindu	88442	Nuo 79800000-2 iki 79824000-6 nuo 79970000-6 iki 79980000-7
16.	Nuotekų ir atliekų šalinimo bei valymo paslaugos; sanitarinės ir panašios paslaugos	94	Nuo 90400000-1 iki 90743200-9 (išskyrus 90712200-3), nuo 90910000-9 iki 90920000-2 ir 50190000-3, 50229000-6 50243000-0

¹CPC naudojamas Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentuojamai paslaugų sričiai nustatyti.

²Išskyrus 18 kategorijai priskirtas geležinkelių transporto paslaugas.

³Išskyrus finansines paslaugas, susijusias su pinigų, valiutų keitimo kurso, valstybės skolos valdymo, iždo agento, užsienio atsargų valdymo arba kitų politikos sričių, susijusių su vertybinių popierių arba kitokių finansinių priemonių sandoriais, ir centrinio banko paslaugas. Taip pat neįeina paslaugos, susijusios su žemės, esamų pastatų arba kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimu ar nuoma arba teisių į juos įsigijimą bet kokiomis finansinėmis priemonėmis; tačiau finansinės paslaugos, suteiktos prieš sudarant, sudarant arba sudarius bet kokios formos žemės, esamų pastatų arba kitų nekilnojamųjų daiktų, arba teisių į juos įsigijimo ar nuomos sutartis, nepaisant jų formos, patenka į šio įstatymo taikymo sritį.

⁴Išskyrus sutartis dėl mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų, tačiau ne tokių, kurios naudingos tik perkančiajai organizacijai ir už kurias visiškai atlygina perkančioji organizacija.

⁵Išskyrus arbitražo ir taikinimo paslaugas.

B PASLAUGOS

Kate-gorijos Nr.	Paslaugų pavadinimas	Kodai pagal Laikinąjį svarbiausią produktų klasifikatorių (CPC)	Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (CPV)
17.	Viešbučių ir restoranų paslaugos	64	Nuo 55100000-1 iki 55524000-9 ir nuo 98340000-8 iki 98341100-6
18.	Geležinkelių transporto paslaugos	711	Nuo 60200000-0 iki 60220000-6
19.	Vandens transporto paslaugos	72	Nuo 60600000-4 iki 60653000-0 ir nuo 63727000-1 iki 63727200-3
20.	Pagalbinio transporto paslaugos	74	Nuo 63000000-9 iki 63734000-3 (išskyrus 63711200-8, 63712700-0, 63712710-3, ir nuo 63727000-1 iki 63727200-3) ir 98361000-1
21.	Teisinės paslaugos	861	Nuo 79100000-5 iki 79140000-7
22.	Personalo įdarbinimo ir aprūpinimo paslaugos^1	872	Nuo 79600000-0 iki 79635000-4 (išskyrus 79611000-0, 79632000-3, 79633000-0), ir nuo 98500000-8 iki 98514000-9
23.	Tyrimo ir saugumo paslaugos, išskyrus šarvuotų automobilių paslaugas	873, išskyrus 87304	Nuo 79700000-1 iki 79723000-8
24.	Švietimo ir profesinio lavinimo paslaugos	92	Nuo 80100000-5 iki 80660000-8 (išskyrus 80533000-9, 80533100-0, 80533200-1
25.	Sveikatos ir socialinės paslaugos	93	79611000-0, ir nuo 85000000-9 iki 85323000-9 (išskyrus 85321000-5 ir 85322000-2
26.	Rekreacijos, kultūros ir sporto paslaugos^2	96	Nuo 79995000-5 iki 79995200-7, ir nuo 92000000-1 iki 92700000-8 (išskyrus 92230000-2, 92231000-9, 92232000-6
27.	Kitos paslaugos

¹Išskyrus darbo sutartis.

²Išskyrus paslaugų sutartis, skirtas radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimams, kai juos atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytai perkančiajai organizacijai nustatytus reikalavimus atitinkantis transliuotojas.

Pastaba: Jeigu iškyla CPC ir CPV paslaugų aiškinimo skirtumų, vadovaujamasi CPC.

2 priedėlio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

                                                                                    Lietuvos Respublikos

                                                                                    viešųjų pirkimų įstatymo

                                    3 priedėlis

KAI KURIŲ TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ APIBRĖŽIMAS

Šiame įstatyme pateikti terminai vartojami tokiomis reikšmėmis:

1) darbų pirkimo atveju techninė specifikacija – pirkimo dokumentuose pateikta techninių reikalavimų visuma, nustatanti medžiagų, produktų bei tiekimų duomenis, kuriuos naudojant galima būtų medžiagą, produktą ir tiekimą apibūdinti tokiu būdu, kad būtų nustatyta jų ir perkančiosios organizacijos reikmių atitiktis. Šie duomenys apima poveikio aplinkai rodiklius, visų reikalavimų pritaikymą (taip pat ir galimybę naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimą, eksploatacines savybes, saugos reikalavimus arba duomenis, apimančius kokybės užtikrinimo tvarką, terminologiją, simbolius, bandymus ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir ženklinimą, gamybos procesus bei metodus. Duomenys taip pat apima nurodymus, susijusius su projektavimu ir savikainos kalkuliavimu, patikrinimu, kontrole ir darbų bei statybos metodų ar technologijos priėmimo sąlygomis, taip pat visas kitas technines sąlygas, kurias perkančioji organizacija gali nustatyti pagal bendruosius ar specialiuosius reglamentus, susietus su baigtais darbais bei medžiagomis ar jų sudėtinėmis dalimis;

2) prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė specifikacija – pirkimo dokumentu nustatyti produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai rodiklių, visų reikalavimų (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimo atlikimo, eksploatacinių savybių, produkto vartojimo (naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus, būtent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai, bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo (naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai ir atitikties įvertinimo tvarka;

3) standartas – pripažintos standartizacijos įstaigos priimtas dokumentas, nustatantis bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, kurio laikytis nėra privaloma ir kuris priskiriamas vienai iš šių kategorijų:

tarptautinis standartas – tarptautinės standartų organizacijos priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė,

Europos standartas – Europos standartų organizacijos priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė,

nacionalinis standartas – nacionalinės standartų organizacijos priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė;

4) Europos techninis liudijimas – Europos techninio įteisinimo įstaigų išduotas dokumentas, patvirtinantis produkto tinkamumo naudoti pagal tam tikrą paskirtį techninį įvertinimą pagal statinių, kuriuos statant numatoma šiuos produktus naudoti, esminius reikalavimus ir nustatantis techninius produkto reikalavimus;

5) bendroji techninė specifikacija – techninė specifikacija, sudaryta laikantis valstybių narių pripažintos procedūros, paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, siekiant užtikrinti jos vienodą taikymą visose valstybėse narėse;

6) techninis etalonas – bet kuris Europos standartų organizacijos paskelbtas produktas, išskyrus oficialius standartus, priimtas pagal procedūras, pritaikytas kintantiems rinkos poreikiams.

                                                                                    Lietuvos Respublikos

                                                                                    viešųjų pirkimų įstatymo

                                                                                    4 priedėlis

BENDRIJOS TEISĖS AKTŲ, MINĖTŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 71 STRAIPSNIO 3 DALYJE, SĄRAŠAS

1. Dujų ar šilumos perdavimas ar paskirstymas –

1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/30/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.

2. Elektros gamyba, perdavimas ar paskirstymas –

1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.

3. Geriamojo vandens gamyba, perdavimas ar paskirstymas –

teisės akto nėra.

4. Perkančiosios organizacijos, veikiančios geležinkelio paslaugų srityje –

teisės akto nėra.

5. Perkančiosios organizacijos, veikiančios miestų geležinkelių, tramvajų, troleibusų ar autobusų paslaugų srityje –

teisės akto nėra.

6. Perkančiosios organizacijos, veikiančios pašto paslaugų srityje –

1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo.

7. Naftos ar dujų žvalgymas ir gavyba –

1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų.

8. Perkančiosios organizacijos, veikiančios jūrų ar vidaus vandenų uostų ar kitų terminalų įrangos srityje –

teisės akto nėra.

9. Anglių ir kito kietojo kuro žvalgymas ir gavyba –

teisės akto nėra.

10. Perkančiosios organizacijos, veikiančios oro uostų įrangos srityje –

teisės akto nėra.

Lietuvos Respublikos

                                                                                    viešųjų pirkimų įstatymo

                                                                                    priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 246) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/66/EB (OL 2007 L 335, p. 31).

2. 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 315) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/66/EB (OL 2007 L 335, p. 31).

3. 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (šiame įstatyme – CPV) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 5 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2151/2003 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 6 tomas, p. 72).

4. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 19) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/97/EB (OL 2006 L 363, p. 107).

5. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 132) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/97/EB (OL 2006 L 363, p. 107).

6. 2005 m. sausio 7 d. Europos Komisijos sprendimas Nr. 2005/15/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB, numatančios pirkimų tvarkos derinimą vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, 30 straipsnyje numatytos procedūros taikymo būdų (OL 2005 L 7, p. 7).

7. 2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos direktyva 2005/51/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB XX priedą ir Direktyvos 2004/18/EB VIII priedą dėl viešųjų pirkimų (OL 2005 L 257, p. 127).

8. 2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, nustatantis standartines formas, naudojamas skelbiant su viešųjų pirkimų procedūromis susijusius pranešimus, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL 2005 L 257, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1150/2009 (OL 2009 L 313, p. 3).

9. 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/75/EB, pataisanti Direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL 2005 L 323, p. 55).

10. 2007 m. lapkričio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 213/2008, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (šiame įstatyme – CPV) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB dėl viešųjų pirkimų tvarkos, kad CPV būtų atnaujintas (tekstas svarbus EEE ) (OL 2008 L 74, p. 1).

Priedo pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

__________________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-560, 1997 12 09, Žin., 1997, Nr. 117-3000 (1997 12 24)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1210, 1999 06 03, Žin., 1999, Nr. 56-1809 (1999 06 25)

VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo pavadinimas)

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1349, 1999 10 05, Žin., 1999, Nr. 86-2565 (1999 10 15)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 14, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1526, 2000 01 12, Žin., 2000, Nr. 7-177 (2000 01 26)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 17, 18, 20, 27, 32, 34, 35, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1577, 2000 03 21, Žin., 2000, Nr. 28-766 (2000 04 05)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-865, 2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1885 (2002-05-17)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 5, 6, 7, 11, 12, 15, 19, 21, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 37, 38, 39, 40, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis įsigalioja nuo 2002 m. spalio 1 d.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1173, 2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4977 (2002-11-22)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1217, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 118-5296 (2002-12-13)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, dalis, punktus ir nuostatas bei šio Įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.

Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata dėl paskelbimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje, 7 straipsnio 2 dalies 14, 15, 16 ir 17 punktai, 9 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktai, 2 dalies 9 punktas, 3 dalies 1 punkto nuostata dėl veiklos vykdymo trečiojoje šalyje, kai tam fiziškai nenaudojami Europos Bendrijos tinklai bei geografinė erdvė, 3 dalies 3 punkto nuostatos dėl paslaugų apyvartos Europos Bendrijoje, 4 dalies nuostata dėl informacijos perdavimo Europos Komisijai bei 5 dalies ir 16 straipsnio 2 dalies nuostata dėl informacijos perdavimo Europos Komisijai, 19 straipsnio 1 dalies nuostata dėl spausdinimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje, 5, 6 bei 7 dalys, 20 straipsnio 2 dalies 21 punkto nuostata dėl nuorodos į paskelbimą Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje, 23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl terminų skaičiavimo nuo skelbimo apie pirkimą išspausdinti išsiuntimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiam leidiniui, 29 straipsnio 4 dalies nuostata dėl kompetentingų institucijų sąrašo pateikimo šalims Europos Sąjungos narėms bei Europos Komisijai, 34 straipsnio 4 dalis, 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata dėl Europos Komisijos informavimo, 104 straipsnis, 105 straipsnis ir 106 straipsnio 1 dalies nuostata dėl Europos Bendrijų teisės aktų reikalavimų įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos.

Įsigaliojus šiam Įstatymui, iki jo įsigaliojimo paskelbti (kvietimą paskelbus spaudoje arba jį išsiuntus tiekėjams (rangovams) pirkimai atliekami ir gauti skundai nagrinėjami pagal 1999 m. birželio 3 d. priimto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. VIII-1210 (Žin., 1999, Nr. 56-1809) nuostatas.

Nauja įstatymo redakcija

                Pakeitimai:

1)

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1581, 2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2529 (2003-06-13)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2)

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1894, 2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas, išskyrus pirmojo skirsnio 6 straipsnio 4 ir 5 dalių bei šio skirsnio 2 straipsnio nuostatas, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Šio Įstatymo pirmojo skirsnio 6 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1581, 2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2529 (2003-06-13)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nuo Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos netenka galios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktai.

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1894, 2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas, išskyrus pirmojo skirsnio 6 straipsnio 4 ir 5 dalių bei šio skirsnio 2 straipsnio nuostatas, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Šio Įstatymo pirmojo skirsnio 6 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1955, 2003-12-23, Žin., 2004, Nr. 7-130 (2004-01-13)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 64 IR 65 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2252, 2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3520 (2004-06-19)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2339, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 116-4321 (2004-07-27)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-471, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-102 (2006-01-12)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis įstatymas, išskyrus jo 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2006 m. sausio 31 d.

Įsigaliojus šiam įstatymui, iki jo įsigaliojimo paskelbti (kvietimas paskelbtas spaudoje arba išsiųstas tiekėjams) pirkimai atliekami ir su šiais pirkimais susiję skundai nagrinėjami pagal 2002 m. gruodžio 3 d. priimto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. IX-1217 (Žin., 2002, Nr. 118-5296) nuostatas.

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1298, 2007-10-18, Žin., 2007, Nr. 114-4630 (2007-11-08)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 86 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 89, 119 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 16, 17, 18, 19, 22, 23, 24, 27, 28, 30, 31, 33, 38, 39, 41, 51, 57, 58, 70, 72, 75, 79, 81, 93, 95, 98, 100 STRAIPSNIŲ, IV SKYRIAUS, 1 IR 2 PRIEDĖLIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 12 straipsnio 4 dalį, 14 straipsnio 2 dalį ir 40 straipsnį, įsigalioja 2008 m. rugsėjo 15 d.

Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalis ir 14 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

Įsigaliojus šiam įstatymui, iki jo įsigaliojimo pradėti pirkimai atliekami pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 4-102) nuostatas.

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2, 4, 7, 8, 10, 11, 16, 18, 19, 22, 23, 24, 27, 28, 30, 33, 39, 40, 43, 45, 49, 57, 62, 74, 85, 86, 89, 92 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 15(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus įstatymo straipsnius, dalis ir nuostatas, įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.

Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 6 straipsnis, 12 straipsnio 2 ir 3 dalys, 13 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio  1 dalis ir 27 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas ir jo įsigaliojimas keistas:

1)

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-679, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1175 (2010-03-02)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2, 4, 7, 8, 10, 11, 16, 18, 19, 22, 23, 24, 27, 28, 30, 33, 39, 40, 43, 45, 49, 57, 62, 74, 85, 86, 89, 92 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 15(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO 12 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2)

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1256, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 158-8018 (2010-12-31)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2, 4, 7, 8, 10, 11, 16, 18, 19, 22, 23, 24, 27, 28, 30, 33, 39, 40, 43, 45, 49, 57, 62, 74, 85, 86, 89, 92 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 15(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO 12, 27, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2, 6, 7, 8, 10, 13, 15, 18, 22, 23, 24, 31, 32, 39, 41, 54, 58, 78, 85, 89, 90, 91, 92, 93, 94, 95, 96, 97 STRAIPSNIŲ, V SKYRIAUS PAVADINIMO IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 21(1), 94(1), 95(1), 95(2) STRAIPSNIAIS IR 98, 99, 100 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis ir 21 straipsnio 1 dalis galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalis ir 21 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 2006, Nr. 4-102; 2009, Nr. 93-3986) nuostatas.

Įstatymas keistas:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1257, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 158-8019 (2010-12-31)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2, 6, 7, 8, 10, 13, 15, 18, 22, 23, 24, 31, 32, 39, 41, 54, 58, 78, 85, 89, 90, 91, 92, 93, 94, 95, 96, 97 STRAIPSNIŲ, V SKYRIAUS PAVADINIMO IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 21(1), 94(1), 95(1), 95(2) STRAIPSNIAIS IR 98, 99, 100 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO 11 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1125, 2010-11-12, Žin., 2010, Nr. 139-7109 (2010-11-27)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2011-01-04)

                  autrap@lrs.lt