Redagavo: Ramunė Lūžaitė (2000.02.22)
Įstatymas paskelbtas: Žin., 1996, Nr.71-1710
Neoficialus įstatymo tekstas:
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-685, 98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-900 (98.04.10)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ DARBO SĄLYGŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1421, 99.11.16, Žin., 1999, Nr.104-2974 (99.12.08)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ DARBO SĄLYGŲ ĮSTATYMO 1, 5, 7, 16, 20 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1483, 99.12.16, Žin., 1999, Nr.109-3175 (99.12.24)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ DARBO SĄLYGŲ ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. sausio 1 d.
*** Pabaiga ***
1996 m. liepos 11 d. Nr. I-1473
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato kiekvienam Seimo nariui tokias sąlygas, kad jis, dirbdamas Seime, jo padaliniuose, rinkimų apygardoje, taip pat individualiai galėtų tinkamai eiti įstatymų jam nustatytas pareigas bei įgyvendinti teises.
2. Šis įstatymas taikomas Seimo nariams, kurie yra prisiekę būti ištikimi Lietuvos Respublikai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio ir Seimo statuto reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1421, 99.11.16, Žin., 1999, Nr.104-2974 (99.12.08)
2 straipsnis. Seimo nario pažymėjimas ir diplomatinis pasas
Vyriausioji rinkimų komisija Seimo nariams išduoda Seimo nario pažymėjimus. Seimo nariui kadencijos laikotarpiui išduodamas diplomatinis pasas.
3 straipsnis. Seimo narių dalyvavimas posėdžiuose
Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose iš anksto numatytų, oficialiai paskelbtų ne vėliau kaip prieš vieną dieną balsavimų metu, taip pat Seimo komitetų, komisijų ir pakomitečių, kurių narys jis yra, posėdžiuose. Seimo nario darbo laikas yra nenormuotas.
4 straipsnis. Seimo narių draudimas
1. Seimo nariui įvykdžius Lietuvos Respublikos Seimo statuto 2 straipsnio reikalavimus, jo socialinio draudimo pažymėjime įrašoma: “Lietuvos Respublikos Seimo narys”.
2. Seimo nariai valstybės draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu.
3. Seimo nario sveikata ir gyvybė draudžiama valstybės lėšomis. Draudimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas.
ANTRASIS SKIRSNIS
SEIMO NARIŲ DARBO SĄLYGOS
5 straipsnis. Aprūpinimas darbo patalpomis
1. Seimo nariams, Seimo komitetams, komisijoms ir frakcijoms skiriamos tinkamai įrengtos darbo patalpos. Seimo nariui suteikiama atskira darbo vieta Seimo patalpose.
2. Seimo nariams savivaldybės nemokamai (už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas moka savivaldybė) suteikia patalpas:
1) daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktam Seimo nariui - susirinkimams rengti bei rinkėjams priimti;
2) vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktam Seimo nariui ir jo padėjėjui - nuolatiniam naudojimui Seimo nario pasirinktoje rinkimų apygardos savivaldybėje (savivaldybėse) Seimo nario įgaliojimų laikui ne mažesnę kaip 12 m(2) sanitarijos ir higienos reikalavimus atitinkančią patalpą su baldais ir telefonu. Už naudojimąsi telefonu neviršijant 0,15 VDU per mėnesį pagal pateiktą sąskaitą moka Seimo kanceliarija. Limitą viršijančią sumą sumoka Seimo narys.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1421, 99.11.16, Žin., 1999, Nr.104-2974 (99.12.08)
6 straipsnis. Teisė gauti sveikatos priežiūros paslaugas
Seimo narys turi teisę įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į jo gyvenamąją vietą, nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.
7 straipsnis. Tarnybinių automobilių naudojimas
1. Seimo Pirmininkui, jo pavaduotojams ir Seimo kancleriui pagal pareigas priklauso tarnybinis automobilis su vairuotoju.
2. Kiekvienas Seimo narys kadencijos laikotarpiui turi teisę gauti naudotis tarnybinį automobilį be vairuotojo.
3. Tarnybinių automobilių, kuriais disponuoja Seimas, naudojimo tvarką nustato Administravimo komisija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1421, 99.11.16, Žin., 1999, Nr.104-2974 (99.12.08)
TREČIASIS SKIRSNIS
SEIMO NARIŲ DALYVAVIMAS SEIMO, JO KOMITETŲ,
KOMISIJŲ IR PAKOMITEČIŲ POSĖDŽIUOSE
8 straipsnis. Pranešimas apie negalėjimą dalyvauti posėdyje
Jeigu Seimo narys negali dalyvauti Seimo posėdyje iš anksto numatytų balsavimų metu, Seimo komiteto, komisijos ar pakomitečio posėdyje, apie tai praneša atitinkamai Seimo posėdžių sekretoriatui, komiteto, komisijos, pakomitečio pirmininkui nurodydamas nedalyvavimo priežastis. Jei Seimo narys nepraneša, kodėl nedalyvauja posėdyje, laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios priežasties.
9 straipsnis. Nedalyvavimo priežastys
Nedalyvavimo Seimo posėdyje iš anksto numatytų balsavimų metu, taip pat nedalyvavimo komiteto, komisijos ar pakomitečio posėdyje svarbiomis priežastimis laikoma: Seimo nario laikinasis nedarbingumas, išvyka Seimo valdybai komandiravus ar pritarus, nelaimingi atsitikimai ar kitos aplinkybės, apie kurių pateisinamumą sprendžia Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau - Etikos ir procedūrų komisija), atitinkamų komitetų, komisijų bei pakomitečių pirmininkai.
10 straipsnis. Informacija apie dalyvavimą posėdžiuose
Seimo posėdžių sekretoriatas apibendrintą informaciją apie Seimo narių dalyvavimą Seimo posėdžiuose, taip pat apie dalyvavimą Seimo posėdžiuose iš anksto numatytų balsavimų metu, o komitetų, komisijų ir pakomitečių pirmininkai žinias apie dalyvavimą komitetų, komisijų ir pakomitečių posėdžiuose per praėjusį mėnesį pateikia raštu kiekvieno mėnesio pirmąją darbo dieną Seimo Pirmininkui ir Etikos ir procedūrų komisijai.
11 straipsnis. Dalyvavimas Etikos ir procedūrų komisijos posėdžiuose
Seimo nariai, kviečiami į Etikos ir procedūrų komisijos posėdį, atvyksta šios komisijos nurodytu laiku. Jeigu Seimo narys negali dalyvauti tokiame posėdyje, jis turi pranešti šios komisijos pirmininkui nurodydamas priežastis.
12 straipsnis. Nedalyvavimo posėdžiuose priežasčių įvertinimas
Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas kiekvieno mėnesio pirmojoje pusėje apibendrintas praėjusio mėnesio žinias apie Seimo narių nedalyvavimą Seimo posėdžiuose iš anksto numatytų balsavimų metu ir nedalyvavimą komitetų, komisijų bei pakomitečių posėdžiuose praneša Seimui ir pateikia Seimo kanceliarijos Finansų skyriui. Be svarbių priežasčių tokiuose posėdžiuose nedalyvavusių Seimo narių pavardės, Etikos ir procedūrų komisijai nutarus, gali būti skelbiamos leidinyje “Valstybės žinios”.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SEIMO NARIŲ ATLYGINIMAS
13 straipsnis. Atlyginimo dydis ir jo sumažinimas
1. Seimo nariui kas mėnesį mokamas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamo praėjusio mėnesio Lietuvos ūkio vidutinio darbo užmokesčio (VDU) trijų dydžių pagrindinis atlyginimas, o Seimo nariui, kuris paskirtas Ministru Pirmininku ar ministru, - vieno VDU dydžio atlyginimas.
2. Seimo nariui, per mėnesį be svarbios priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip ketvirtadalyje Seimo posėdžių iš anksto numatytų balsavimų metu, kai buvo priimami teisės aktai, arba daugiau kaip ketvirtadalyje Seimo komiteto, komisijos ar pakomitečio, kurių darbe turi dalyvauti, posėdžių, to mėnesio atlyginimas sumažinamas vienu trečdaliu. Remiantis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadomis, atlyginimas sumažinamas Seimo valdybos sprendimu. Suma, kuria sumažinamas Seimo nario atlyginimas, išskaitoma iš kito, artimiausio mėnesio atlyginimo.
3. Jeigu Seimo nariui įstatymų nustatyta tvarka paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), atlyginimas jam nemokamas už visą suėmimo laiką. Kai Seimo nariui iškelta baudžiamoji byla nutraukiama dėl nusikaltimo įvykio ar nusikaltimo sudėties nebuvimo arba neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikaltimą, taip pat kai teismo nuosprendžiu šioje dalyje nurodytais pagrindais Seimo narys išteisinamas, jam ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išmokamas visas atlyginimas, kurio jis negavo dėl suėmimo.
4. Jeigu Seimo nariui teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, Seimo nario atlyginimas jam nemokamas už visą šios bausmės atlikimo laiką. Panaikinus nuosprendį Seimo nariui ir nutraukus baudžiamąją bylą šio straipsnio 3 dalyje nurodytais pagrindais, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išmokamas visas Seimo nario atlyginimas, kurio jis negavo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-685, 98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-900 (98.04.10)
14 straipsnis. Seimo pareigūnų atlyginimas
1. Seimo pareigūnams papildomai skiriamas atlyginimas:
1) Seimo Pirmininkui - trijų VDU dydžio;
2) Seimo Pirmininko pavaduotojui, Seimo kancleriui - dviejų VDU dydžio;
3) Seimo komiteto, nuolatinės komisijos pirmininkui - vieno VDU dydžio;
4) Seimo komiteto, nuolatinės komisijos pirmininko pavaduotojui, pakomitečio pirmininkui - 0,5 VDU dydžio.
2. Seimo frakcijos seniūnui ir jo pavaduotojams papildomas atlyginimas skiriamas atsižvelgiant į frakcijos dydį. Frakcijos administravimo atlyginimo suma atsižvelgiant į narių skaičių yra tokia: kai frakcijoje yra ne daugiau kaip 5 Seimo nariai - 0,25 VDU, nuo 6 iki 10 narių - 0,5 VDU, nuo 11 iki 20 narių - 1 VDU, nuo 21 iki 30 narių - 1,5 VDU, nuo 31 iki 40 narių - 2 VDU, daugiau kaip 40 narių - 2,5 VDU.
3. Seimo narys gali gauti tik vieną Seimo pareigūnui skiriamą atlyginimą, jeigu jis didesnis kaip 1 VDU.
15 straipsnis. Seimo Pirmininko fondas
Reprezentacijos šalyje ir užsienyje bei kitoms išlaidoms finansuoti sudaromas Seimo Pirmininko fondas, kuriam kiekvieną mėnesį skiriama 12 VDU dydžio lėšų suma. Pusė Seimo Pirmininko fondo lėšų naudojama neatsiskaitytinai.
16 straipsnis. Lėšos kitoms išlaidoms
1. Kanceliarijos, pašto, telefono, telegrafo, transporto ir kitoms su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms Seimo nariui kas mėnesį skiriama 1 VDU dydžio papildomų lėšų.
2. Seimo nariui, kuris atsisako teisės naudotis tarnybiniu automobiliu be vairuotojo, kas mėnesį skiriama 0,8 VDU dydžio papildomų lėšų transporto išlaidoms kompensuoti.
3. Seimo nariui, pasiųstam į tarnybinę komandiruotę, atlyginamos su komandiruote susijusios išlaidos. Šių išmokų dydį ir apmokėjimo tvarką nustato Seimo valdyba.
4. Seimo nariui kompensuojama už naudojimąsi tarnybiniais telefonais neviršijant Seimo valdybos, suderinus su Administravimo komisija, patvirtintų limitų. Seimo narys už telefoninius pokalbius, viršijančius nustatytą limitą, sumoka iš savo lėšų.
[16 straipsnio 5 dalies redakcija iki 2000 m. sausio 1 d.]
5. Frakcijos veiklai mėnesiui skiriama 0,5 VDU suma ir po 0,2 VDU sumos už kiekvieną frakcijos narį. Šios lėšos gali būti naudojamos įstatymų rengimo ir ekspertizės išlaidoms, reprezentacijai, pašto, telefono ir kitoms reikmėms apmokėti.
[16 straipsnio 5 dalies redakcija nuo 2000 m. sausio 1 d.]
5. Frakcijos veiklai metams skiriama 1 VDU dydžio suma bei papildoma suma, atsižvelgiant į frakcijos dydį ir skaičiuojant po 0,2 VDU kiekvienam frakcijos nariui. Jeigu frakcijos dydis kinta, jai skiriamos lėšos tikslinamos kiekvieną mėnesį. Šios lėšos naudojamos įstatymų rengimo ir ekspertizės išlaidoms, reprezentacijai, pašto, telefono ir kitoms frakcijos darbo reikmėms apmokėti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1421, 99.11.16, Žin., 1999, Nr.104-2974 (99.12.08)
Nr. VIII-1483, 99.12.16, Žin., 1999, Nr.109-3175 (99.12.24)
17 straipsnis. Seimo narių teisė grįžti į ankstesnį darbą
1. Pasibaigus Seimo nario įgaliojimų laikui Seimo statuto 8 straipsnio 1 ir 3 punktuose numatytais atvejais, jam turi būti suteiktas iki išrinkimo dirbtas darbas arba pareigos valstybinėje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, išskyrus Vyriausybės nario ir renkamas valdymo institucijos pareigas. Jei buvusios pareigos panaikintos arba įmonė, įstaiga ar organizacija likviduota, turi būti suteiktas kitas tolygus darbas arba pareigos toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba, jeigu Seimo narys sutinka, kitoje valstybinėje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Seimo narys taip pat turi teisę kreiptis į Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministeriją, kuri informuoja buvusį Seimo narį apie laisvas valdininkų darbo vietas jo nuolatinėje gyvenamojoje vietovėje ir, jeigu jis sutinka, įdarbina.
2. Seimo nario parlamentinės veiklos laikas įskaitomas į visų rūšių darbo stažą.
3. Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytais atvejais, išmokama išeitinė pašalpa. Ši pašalpa išmokama tiek vidutinių pareiginių atlyginimų dydžio, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime ar Seime ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje, bet ne mažesnė nei 2 vidutinių pareiginių atlyginimų dydžio.
PENKTASIS SKIRSNIS
SEIMO NARIŲ PADĖJĖJAI-SEKRETORIAI IR FRAKCIJŲ DARBUOTOJAI
18 straipsnis. Seimo narių padėjėjų-sekretorių darbo atlyginimas
1. Seimo narys turi teisę turėti padėjėjus-sekretorius. Jų darbo užmokesčiui kas mėnesį skiriama bendra 2 VDU dydžio lėšų suma.
2. Su Seimo nario padėjėju-sekretoriumi terminuotą darbo sutartį Seimo nario įgaliojimų laikui Seimo nario teikimu sudaro Seimo kancleris. Seimo nario įgaliojimams pasibaigus pirma laiko, su padėjėju-sekretoriumi sudaryta terminuota darbo sutartis nutraukiama. Pasibaigus darbo sutarčiai dėl to, kad baigėsi Seimo nario įgaliojimai, padėjėjui-sekretoriui išmokama 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa.
3. Seimo nario padėjėjui-sekretoriui suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos.
4. Seimo narys gali turėti padėjėjų, dirbančių visuomeniniais pagrindais.
19 straipsnis. Frakcijų darbuotojai
1. Frakcijų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo sąlygas nustato Seimo valdyba atsižvelgdama į frakcijos narių skaičių. Frakcijai skiriamas ne mažiau kaip vienas referento etatas.
2. Su frakcijos darbuotojais terminuotą darbo sutartį ne ilgesniam kaip Seimo įgaliojimų laikui frakcijos seniūno teikimu sudaro Seimo kancleris.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
SEIMO NARIŲ GYVENIMO SĄLYGOS
20 straipsnis. Seimo narių aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis
1. Seimo nariui jo įgaliojimų laikui gyventi kartu su šeimos nariais, jeigu Seimo narys pageidauja, Administravimo komisijos sprendimu suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje. Gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje pirmąja eile suteikiama Seimo nariui, neturinčiam gyvenamosios patalpos Vilniuje.
2. Seimo nariams, išskyrus turintiems gyvenamąsias patalpas Vilniuje ir 25 km nuo Vilniaus administracinės ribos, gyvenimo Seimo viešbutyje išlaidos (už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas) kompensuojamos Seimo valdybos nustatyta tvarka. Kiti Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai moka už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas Seimo viešbutyje pagal patvirtintus tarifus.
3. Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, buvęs Seimo narys ir su juo gyvenantys jo šeimos nariai privalo per 30 dienų išsikelti iš užimamų gyvenamųjų patalpų ir visiškai atsiskaityti už gyvenimą Seimo viešbutyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1421, 99.11.16, Žin., 1999, Nr.104-2974 (99.12.08)
SEPTINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
21 straipsnis. Seimo narių darbo sąlygų įstatymo įgyvendinimas
1. Seimo nariams reikiamas darbo ir gyvenimo sąlygas, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, sudaro Seimo kanceliarija, savivaldybės.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienyje privalo teikti Seimo nariams paramą komandiruočių atitinkamoje užsienio valstybėje metu.
3. Seimo narių socialinio draudimo ir kitus personalinius dokumentus tvarko Seimo kanceliarijos specialūs padaliniai.
22 straipsnis. Kontrolė
Šio įstatymo įgyvendinimą kontroliuoja Seimo valdyba, Administravimo bei Etikos ir procedūrų komisijos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1421, 99.11.16, Žin., 1999, Nr.104-2974 (99.12.08)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS